LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Aurimas Gavelis
LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOS KARVIŲ
EKSTERJERO IR PRODUKTYVUMO RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS BEI JŲ
TARPUSAVIO RYŠIAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklių įvertinimas bei jų tarpusavio ryšiai.“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013–05–17 Aurimas Gavelis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013–05–17 Aurimas Gavelis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2013–05–17 Dr. Renata Japertienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013–05–17 prof. dr. Vida Juozaitienė
(aprobacijos data) (Katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SUMMARY 4
1. ĮVADAS 6
2. LITERATŪROS APŽVALGA. 7
1. Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų veislių apibūdinimas 7 2. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas Lietuvoje ir pasaulyje 9
2.1. Galvijų eksterjero samprata 9
2.2. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas Lietuvoje 10
2.3. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas pasaulyje 16
3. Pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo rodikliai ir jų tarpusavio ryšiai 19
3.1. Skirtingų veislių karvių produktyvumas 19
3.2. Pieninių karvių eksterjero rodikliai 21
3.3. Pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo tarpusavio ryšiai 23
3. DARBO METODIKA. 25
4. TYRIMŲ REZULTATAI. 27
1. Skirtingų veislių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklių įvertinimas 27
2 Karvių eksterjero rodiklių įtaka produktyvumui 35
2.1. Karvių pasiskirstymas pagal eksterjero rodiklių įvertinimo balus 35 2.2. Karvių produktyvumas priklausomai nuo bendrojo kūno išsivystymo rodiklių įvertinimo balų 36 2.3. Karvių galūnių išsivystymo rodiklių įtaka produktyvumui 38 2.4. Karvių tešmens išsivystymo rodiklių įtaka pieno sudėčiai 41 3. Skirtingų veislių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklių koreliacija 44
5. REZULTATŲ APTARIMAS. 50
6. IŠVADOS. 54
SUMMARY
Aurimas Gavelis – student, Faculty of Animals Husbandry Technology Advisor– dr. Renata Japertienė
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Husbandry Technology, Kaunas.
Title of the work: Evaluation of cows’ exterior and productivity traits and their relationships in Lithuanian Black-White cattle population.
Volume and structure of the final study
This final study is written in Lithuanian language, containing (57) pages and includes: introduction, literature review, of work, results, conclusion and list of the used literature including (32) references, (14) grapihs, (14) tables.
Keywords: cows, exterior traits, milk yield, milk composition.
Aim of work:
To analyze dairy cattle‘s exterior and productivity traits and to define their relationships. Place of research:
The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years of studies.
The Results of Survey:
Having evaluated the exterior traits of different breeds dairy cows, the general evaluation of examined cows’ body was 79.54, limb‘s – 78.44, udder – 78.71 and it coincided with a valuation of a good exterior. The best evaluation of the general body development was of Denmark‘s Black-White breed cows (82.25±0.881). The worst evaluation had Lithuanian Black-Black-White breed cows (79.42±0.149). The best evaluation of limbs was Holstein breed cows (79.71±0.707), the worst was Sweden‘s Black-White breed cows (77.75±0.996).
The best evaluation of udder development had Sweden‘s Black-White breed cows (79.88±0.718), the worst was Denmark‘s Black-White breed cows (78.00±0.779). From the analysis of different cows’ breeds milk yield and milk composition was evaluated that from the all of
investigated cows, there was an average 56356.0 kg, 4.71 proc. fat and 3.35 protein milk. With the best productivity spotlighted Denmark‘s Black-White breed cows. The biggest relation was between exterior traits (p<0.01).
The biggest correlation coefficients was between milk type and udder‘s band strength (r=0.649), udder back part height (r=0.576), body depth (r=0.564) and heel joint (r=0.538) (p<0.01). The smallest correlation coefficients was between condition and back leg angle (r=0,104) and distribution of back nipples (r=-0.113) (p<0.05). There was evaluated small correlation between exterior traits and productivity.
The biggest correlation was between body depth and milk yield (r=0.150), fatness (r=0.152), proteins 0.128), between udder depth and milk yield 0.161), fat (r=0.104) and proteins (r=-0.166) (p<0.01). The smallest correlation was between cows limb development and productivity, between hoof height and milk yield (r=0.144), between back leg angle and milk yield (r=-0.096) and the amount of proteins (r=-0.269) (p<0.01).
I ĮVADAS
Pienininkystė Lietuvoje yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. (Kuodys A., 2007). 2011 metais pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos. (LR žemės ūkio ministerija Prieiga 2013–05–01).
Tinkamos gamtinės sąlygos ir senos gyvulių auginimo tradicijos yra pagrindinės prielaidos galvijininkystei plėtoti. Produktyvi, sveika ir tinkamai prižiūrima karvių banda yra pieno verslo pagrindas. Pieno ūkiuose gerinami žolynai, diegiamos pažangios žolinių pašarų ruošimo, karvių šėrimo ir laikymo technologijos. Vis dėl to, dėl didelio krūvio trumpėja karvių amžius, tad jų pakaitai reikalingos produktyvios, sveikos ir gerai išsivysčiusios telyčios. (Paulauskas E. 2012). Veislinių telyčių augimo ir išsivystymo vertinimas. (http://www.agroakademija.lt/ Prieiga 2013– 05–04).
Lietuvoje atliekami eksterjero vertinimo tyrimai orientuojami į karvių ilgaamžiškumą, tuo tarpu mokslinių tyrimų, siekiant nustatyti ryšį tarp karvės eksterjero ir produktyvumo nėra atlikta. Vis dėl to produktyvumas yra viena iš pagrindinių pieninių galvijų savybių, o gyvulių produktyvumo kontrolė yra šalies veislininkystės plėtojimo pagrindas. Nuo karvių produktyvumo priklauso pieno ūkio veiklos rezultatai, pieno savikaina, pieno gamybos efektyvumas. Pienas ir pieno produktai Lietuvoje priskiriami prie labiausiai skatintinų parduoti žemės ūkio i
r maisto produktų. Prioritetas būtent šiems produktams teikiamas, nes jie turi santykinį konkurencinį pranašumą tiek užsienio rinkose. Vis dėl to nustatyta, kad pieno produkcijos resursai Lietuvoje dar nėra visiškai panaudojami, o prognozės rodo, kad Lietuvos pieno ūkis ir ateityje išliks prioritetine, į eksportą orientuota šaka. Jos gamybos mastus lems karvių produktyvumo augimas. (Apyskaita 75 2013).
Kad gamyba būtų konkurentabili, būtina gerinti gamybos efektyvumą ir produkcijos kokybę. Tai pasiekti galima ilgalaikėmis, veiksmingomis bei santykinai mažai kaštų reikalaujančiomis veislininkystės priemonėmis, skirtomis genetiniam gyvulio veislių ir bandų gerinimui. (Petraškienė R., Miceikienė I. 2005). Todėl pieninių galvijų eksterjero ir produktyvumo rodiklių vertinimas bei jų tarpusavio ryšių nustatymas yra neabejotinai aktualus tyrimas.
Darbo tikslas
Įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklius bei nustatyti jų tarpusavio ryšius.
Darbo uždaviniai
• Įvertinti skirtingų veislių pieninių karvių eksterjerą. • Palyginti skirtingų veislių karvių eksterjero rodiklius.
• Nustatyti karvių pieno kiekį, pieno riebumą ir baltymingumą. • Nustatyti tirtų rodiklių tarpusavio ryšius.
II. LITERATŪROS APŽVALGA
1. Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų veislių apibūdinimas
Lietuvos juodmargiai galvijai. Ši veislė sukurta kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir galiausiai veisiant mišrūnus tarpusavyje. Pavienių Olandijos juodmargių veislės galvijų Lietuvoje jau buvo XVI–XVII amžiuje. 1901 m. įsteigtas komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti pradėjo registruoti šios veislės galvijus į kilmės knygą. Komitetas organizavo galvijų parodas bei vertinimą. Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrolės ratelis, o 1911 m. Kauno žemės ūkio draugija pradėjo pirkti veislinius bulius kergimo punktams (Miceikienė, 2007).
Po antro pasaulinio karo buvo įvežami daugiausia Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislės galvijai. Nuo 1930 m. Olandijos juodmargių kilmės mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje. Buvo suformuotas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas, kurio gyvuliai panašesni į pieninius – mėsinius galvijus, greitai bręsta, pasižymi geresnėmis produktyvumo ir mėsinėmis savybėmis. (Saikevičius, Juozaitienė, 2004, Miceikienė, 2007).
1958 m. Lietuvoje buvo sukurta vieninga gyvulių veislininkystės darbo sistema, sudariusi palankias sąlygas masiniam galvijų gerinimui. Selekcinio darbo efektyvumui didinti buvo parengti ilgalaikiai veislininkystės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei. Karvės ir telyčios pradėtos
visų visuomeninių ūkių karvių produktyvumą. Visos šios priemonės padėjo susiformuoti Lietuvos juodmargių produktyvumui bei veislinėms savybėms. (Saikevičius, Juozaitienė, 2004).
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo kūno sudėjimo. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtinės gylis – 69–70 cm, jos plotis – 48–50 cm, apimtis – 197– 199 cm. Karvių svoris 550 kg ir daugiau, bulių – 950–1000 kg. Lietuvos juodmargiai gerinami panaudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą. (http://www.vic.lt/ Prieiga 2013–04–12).
Iš šios veislės karvių Lietuvoje 2011 – 2012 buvo primelžta 6659 kg 4,31 proc. riebumo ir 3,31 proc. baltymingumo pieno. 2012 m. buvo kontroliuojama 99342 Lietuvos juodmargių karvių. (Apyskaita Nr. 75).
Holšteino galvijai. XX a. pabaigoje įnešė svarų indėlį didinant juodmargių ir kitų veislių galvijų produktyvumą, formuojant harmoningą ir tobulą kūną, sugebantį suvirškinti ir pasisavinti didelį pašaro kiekį, paverčiantį jį pienu ir mėsa. Holšteinai produktyviąsias bei ūkines savybes stabiliai perduoda palikuonims sukryžminus su kitomis veislėmis. (http://www.ebiblioteka.lt/ Prieiga 2013–04–24).
Karvės vidutiniškai sveria 680 – 800 kg, buliai – 1000 – 1200 kg. Holšteinai, palyginus su savo pirmtakais Olandijos juodmargiais, yra kampuotesnių kūno formų, stambaus tvirto skeleto, turi platėjantį užpakalį, ilgų kojų. Tešmuo plačiau pritvirtintas prie papilvės, aukščiau pakeltas ir retai būna nukaręs. (http://www.vic.lt Prieiga 2013–05–02).
Holšteinų karvių 2011 – 2012 m. vidutiniškai primelžta 7521 kg 4.29 proc. riebumo ir 3.38 proc. baltymingumo pieno. 2012 m. Lietuvoje buvo kontroliuojama 4909 Holšteinų veislės karvių. (Apyskaita Nr. 75).
Švedijos juodmargių veislės galvijai dar žinomi kaip Švedijos fryzai. Tai pieno tipo galvijų veislė. Išvesta naudojant nuo 1860 iki 1907 m.iš Olandijos importuotus galvijus. Vėliau veislė buvo kuriama, kryžminant importuotus Vakarų fryzus su vietinėmis veislėmis. Šiuolaikinei Švedijos fryzų galvijų veislei didelę įtaką turėjo ir JAV –holšteinų – fryzų veislės galvijų panaudojimas. Veislė kilusi iš pietinės Švedijos. Kilmės knyga išleista 1880 m. (http://lt.wikipedia.org Prieiga 2013–04–28).
Švedijos juodmargių veislės galvijai yra ištvermingi, lengvai prižiūrimi, puikiai prisitaikę įvairioms auginimo sistemoms. Jie gerai prisitaiko tiek prie šaltų, tiek prie šiltų klimato sąlygų ir pasižymi aukšta pieno išeiga. Švedijos juodmargių buliai sveria 850 kg, karvės – 600 kg. Galvijai
neaukšti, pasižymi plačia nugara, trumpomis kojomis. Tinka pienui ir mėsai. Karvės labai lengvai veršiuojasi, tinka visoms klimatinėms sąlygoms. (http://www.vic.lt/ Prieiga 2013–05–08).
Lietuvoje 2011–2012 m. iš Švedijos juodmargių karvių primelžta 8110 kg 4,34 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo pieno. 2012 m. Lietuvoje buvo kontroliuojama 351 šios veislės karvė. Lyginant Švedijos žalmargių veislę su juodmargių veisle, pirmaveršių juodmargių karvių veršiavimosi trukmė yra gerokai trumpesnė. (Apyskaita Nr. 75).
Danijos juodmargių galvijų veislė pradėjo formuotis Jutlandijos pusiasalyje prieš keletą šimtmečių. Galvijai pradžioje buvo auginami daugiausia mėsai, vėliau, mažėjant galvijienos kainoms, buvo siekiama didinti juodmargių pieningumą. Tam tikslui XIX a. įvežta galvijų iš Olandijos. 1881 m. buvo išleista pirmoji Jutlandijos juodmargių galvijų veislės kilmės knyga. (Jukna, 1998).
Iki 1949 m. Olandijos juodmargiai galvijai Danijoje buvo veisiami kaip savarankiška veislė. Šios veislės karvės pieningesnės, tačiau jų pienas liesesnis negu Jutlandijos juodmargių. 1949 m. buvo nutarta abi veisles sujungti ir pavadinti Danijos juodmargiais. Jutlandijos juodmargių produktyvumui gerinti naudoti Olandijos ir Švedijos juodmargių bei Ostfryzų veislės buliai. Pradžioje Danijos juodmargiai buvo ne toki produktyvūs kaip Danijos žalieji ir dėl to veislė lėčiau plito. Pradėjus Danijos juodmarges sėklinti kitų veislių bulių sperma, jos pasidarė pieningesnės ir pagerėjo mėsinės jų savybės. (Jukna, 1998).
Nuo septintojo dešimtmečio Danijos juodmargiai nebegerinami minėtomis veislėmis, o pieningumui didinti, gyvuliams stambinti bei tešmens savybėms gerinti pradėta naudoti Holšteinų ir Švedijos juodmargių bulių sperma (Jukna, 1998).
Iš Lietuvoje kontroliuojamų 517 Danijos juodmargių karvių 2011 – 2012 m. vidutiniškai primelžta 8450 kg 4,11 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo pieno. (Apyskaita Nr. 75).
2. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas Lietuvoje ir pasaulyje
2.1. Galvijų eksterjero samprata
Eksterjeru vadinama gyvulio išvaizda, jo kūno sudėjimas. Terminą eksterjeras venas iš pirmųjų pavartojo K. Buželia savo knygose „Arklio eksterjeras“ ir „Mokslas apie eksterjerą“ (1797 m.). Žinomas Vokiečių zootechnikas G. Zetegastas darbuose „Palyginamasis eksterjeras“ (1868 m.)
ir „Gyvulininkystė“ (1888 m.) įrodė, kad yra ryšys tarp gyvulio išvaizdos ir iš jo gaunamos produkcijos. (Jukna, 1998).
M. Pridoroginas, E. Bogdanovas, P. Kulešovas, J. Liskuno ir M. Ivanovo darbai papildė mokslą apie eksterjerą. Pridoroginas pasiūlė galvijų eksterjerą vertinti kompleksiškai – iš akies, pagal matmenis ir iš fotografijų. Kiti mokslininkai įrodė, kad gero eksterjero gyvuliai yra sveikesni ir produktyvesni. (Jukna, 1998).
2.2. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas Lietuvoje
Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Vertinant karves šiuo metodu, kiekvienas linijinis požymis vertinamas atskirai tarp kraštutinių biologinių nukrypimų pagal skalę nuo 1 iki 9 taškų, neatsižvelgiant į požymio naudingumą ar kitokią selekcinę reikšmę. Vertinant karvių eksterjero linijinius požymius, įvertinami ir jų bendrai apibūdinami požymiai (pagal skalę nuo 71 iki 99 taškų), įmitimas, eisena, jeigu karvės laikomos nepririštos, ir temperamentas. (http://tar.tic.lt/ Prieiga 2013–04–31).
Eksterjero vertinimas yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, karvės amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimų, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR reikalavimus. (Saikevičius K., Juozaitienė V. 2004).
Karvių eksterjero atskirų požymių svertinius koeficientus pateikia galvijų atitinkamų populiacijų galvijų veisimo programas vykdančios asociacijos.
Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 20 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipiškumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:
• požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;
• galūnės: užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų pastatymo kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis (pėdos kampas), eisena;
• tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas, spenių ilgis ir storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas.
Karvių eksterjero linijinių požymių, jų įvertinimo skalė, kraštutinės ribos ir svertiniai koeficientai atskirų požymių grupių bendram įvertinimui pateikiami 1 lentelėje. Svertiniai koeficientai pateikiami juodmargių, žalmargių ir holšteinų galvijų atskirų požymių grupių bendram
įvertinimui procentais, kur kūno ir tipo požymiams skiriama 30 proc., galūnių – 30 proc., tešmens – 40 proc.. (http://tar.tic.lt/ Prieiga 2013–04–31)
Vertinant karves fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje. (Saikevičius, Juozaitienė, 2004)
Karvių eksterjeras vertinamas pagal 1 lentelėje pateiktą metodiką (http://tar.tic.lt/ Prieiga 2013–04–31)
1 Lentelė. Karvių eksterjero linijinio vertinimo skalės (http://tar.tic.lt/ Prieiga 2013–04–31) Rodiklis Atskaitos taškas: Įvertinimas: Vertinimo skalė:
Matuojama nuo žemės iki aukščiausio kryžmens taško. 1 Žemas (1,30 cm) 5 Vidutinis (1,42 cm) 9 Aukštas (1,54 cm) 1,30–1,54 cm; už tašką 3 cm (už 3 cm taškas). 1. Aukštis
Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių
ties krūtine. 1–3 Siauras 4–6 Vidutinis 7–9 Platus 13–29 cm; už tašką 2 cm. 2.Krūtinės plotis Atstumas nuo viršutinės stuburo keteros iki liemens apačios, ties paskutiniu
šonkauliu – giliausias taškas. 1–3 Negilus 4–6 Vidutinis 7–9 Gilus Gyvulys vertinamas vizualiai, atsižvelgiant į bendras kūno proporcijas. 3. Kūno gylis Šonkaulių kampas ir jų išskėtimas (išlinkimas). Nepatikimas požymis. 1–3Silpnai išskėsti (išlinkę) 4–6 Vidutiniškai išskėsti (išlinkę) 7–9 Labai išskėsti (išlinkę) Šonkauliai neišlinkę – tarpai siauri, kai šonkauliai išlinkę – tarpai didesni. 4. Pieninis tipas Vertinamas karvės įmitimas ir kūno stovis. 1–3 Liesas 4–6 Vidutinis 7–9 Nutukęs
Vertinant nuo 1 iki 6 dažniausiai vertinamos
strėnos, o uodegos pašaknys yra svarbus
vertinant aukštesniu balu (7 – 9). 5. Kūno įmitimo
1 lentelės. Karvių eksterjero linijinio vertinimo skalės. (Tęsinys).
Rodiklis Atskaitos taškas: Įvertinimas: Vertinimo skalė: Atstumas tarp dviejų
sėdynkaulio kaulų. 1–3 Siauras 4–6 Vidutinis 7–9 Platus 10–26 cm; už tašką 2 cm (už 2 cm taškas). 6. Užpakalio plotis Vertinamas kampas nuo klubagumbio iki
sėdynkaulio. Aukštas sėdynkaulis 1 – (+4 cm) 2 – (+2 cm) Lygu 3 – (+0 cm) Mažas kampas 4 – (–2 cm) Vidurkis5 – (–4 cm) 6 – (–6 cm) 7 – (–8 cm) 8– (–10 cm) Stipriai nuleistas 9 – (–12 cm) 7. Užpakalio kampas Užpakalinių kojų forma
1 Ypatingai nukreiptos į šalis 5 Truputį nukreiptos į šonus 9 Lygiagrečios 8. Užpakalinių kojų forma Vertinamas priekinis kulno kampas. 1–3 Tiesus (160 laipsnių) 4–6 Vidutinis (147 laipsniai)
7–9 Pjautuvo formos (134 laipsniai) 9. Užpakalinių kojų
kampas
Vertinama iš užpakalio ir iš šono. Žiūrimas
kulno sąnario storumas, grubumas ir
paburkimas.
1 – Labai grubus, storas, paburkęs 3 – Grubus, paburkęs
5 – Vidutinio storumo
7 – Nestoras, paburkimo nematyti 9 – Siauras, sausas sąnarys. 10. Kulno sąnario kokybė Matuojamas užpakalinės dešiniosios nagos priekinės dalies kampas nuo pagrindo
iki apynagės plaukų.
1–3 Labai smailus kampas 4–6 Vidutinis kampas 7–9 Labai status 1 = 15 laipsnių; 5 = 45 laipsniai; 9 = 65 laipsniai. 11. Nagos aukštis ir pėdos kampas Vertinamos kojos ir nagos pastatymas, žingsnio ilgis ir kryptis. 1–3 Stiprus šlubavimas ir trumpas žingsnis 4–6 Silpnas šlubavimas ir vidutinis žingsnis 7–9 Nešlubuoja ir ilgas žingsnis Vertinamos tik nepririštai laikomos karvės. 12. Judėjimas
1 lentelės. Karvių eksterjero linijinio vertinimo skalės. (Tęsinys).
Rodiklis Atskaitos taškas: Įvertinimas: Vertinimo skalė:
Priekinės tešmens dalies prisitvirtinimas
prie pilvo sienos. Šis vertinimas nėra patikimas. 1–3 Silpnai prisitvirtinęs ir nukaręs 4–6 Vidutiniškai prisitvirtinęs 7–9 Ypatingai tvirtas, prigludęs prie papilvės
Esant matomiems priekinės tešmens dalies prisitvirtinimo skirtumams iš skirtingų pusių, vertinama prasčiau atrodanti pusė. 13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas Vertinama priekinių spenių padėtis nuo
tešmens ketvirčio centro. 1–3 Ketvirčio išorėje 4–6 Ketvirčio viduryje 7–9 Ketvirčio viduje 14. Priekinių spenių išsidėstymas
Priekinių spenių ilgis.
1–3 Trumpi 4–6 Vidutiniai
7–9 Ilgi 15. Spenių ilgis
16. Spenių storis Priekinių spenių storis.
1–3 Trumpi 4–6 Vidutiniai 7–9 Ilgi 1,5–3,9 cm; po +0,3 cm už tašką. Atstumas nuo žemiausios tešmens vietos grindų atžvilgiu,
matuojant kulkšnies lygyje. 1 Žemiau kulkšnies 2 Kulkšnies lygyje 5 Vidurkis 9 Seklus Lygis = 2 (0 cm); už tašką 3 cm. 17. Tešmens gylis. Vertinamas atstumas nuo apatinės vulvos
dalies iki tešmens liaukinio audinio pradžios. 1–3 Labai žemas 4–6 Vidutinis 7–9 Aukštas Matuojamas tarpas tarp vulvos apačios ir kulkšnies sąnarių vidurio; vidurkis vertinamas 4 (29 cm); už tašką 2 cm. 18. Tešmens užpakalinės dalies aukštis Tešmens įsmaugimo gylis vertinamas ties
tešmens dugno užpakaline dalimi. Išgaubtas į grindis 1 – (+1 cm) 2 – (+0,5 cm) 3 – (+0 cm) Nežymiai įgaubtas 4 – (–1 cm) 5 – (–2 cm) 6 – (–3 cm) Giliai įsirėžęs 7 – (–4 cm) 8 – (–5 cm) 9 – (–6 cm) 19. Tešmens raiščio tvirtumas
1 lentelės. Karvių eksterjero linijinio vertinimo skalės. (Tęsinys).
Rodiklis Atskaitos taškas: Įvertinimas: Vertinimo skalė:
Vertinama užpakalinių spenių padėtis nuo
ketvirčio centro. 1–2 Ketvirčio išorėje 4–6 Ketvirčio viduryje 7–9 Ketvirčio viduje Vertinama remiantis populiacija, kai vertinimas 4 balais prilyginamas spenių padėčiai ties ketvirčio
viduriu. 20. Užpakalinių spenių
išsidėstymas
Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale. Didžiausi biologiniai požymių nukrypimai vertinami 1–9 taškais. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 2 lentelėje. (Jukna ir kt., 2006).
2 lentelė. Linijiniai požymiai. (Gedgaudas, 2008).
Vertinimo skalė Požymiai
1 9
Idealus įvertinimas Kūno bendro išsivystymo požymiai:
1. Aukštis Matuojamas centimetrais (cm) 5 – 7
2. Krūtinės plotis Siauras Platus 9
3. Kūno gylis Negilus Gilus 7
4. Pieninis tipas Neryškus Ryškus 4 – 5 – 6
5. Įmitimas Prastas Per riebus 5
6. Užpakalio plotis Siauras Platus 5 – 6 – 7
7. Užpakalio kampas Pakeltas Nuleistas 5
Galūnių požymiai:
8. Užpakalinių kojų forma X forma Lygiagrečios 9
9. Užpakalinių kojų kampas Tiesus Sulenktas Iki 5
10. Kulno sąnarys Sausas Paburkęs
11. Nagos aukštis (pėdos kampas) Smailus Status 5 – 7
12. Judėjimas Prastas Puikus 9
Tešmens požymiai:
13. Tešmens pr. dalies prisitvirtinimas Silpnas Tvirtas 9
14. Priekinių spenių išdėstymas Platus Siauras 6
15. Spenių ilgis Trumpi Ilgi 5
16. Spenių storis Ploni Stori
17. Tešmens gylis Gilus Negilus 5 – 6
18. Tešmens užp. dalies aukštis Žemas Aukštas 7 – 8
19. Centrinis tešmens raištis Silpnas Tvirtas 9
20. Užpakalinių spenių išdėstymas Platus Siauras 5
Bendrasis apibūdinimas apima karvės linijinį vertinimą ir apibūdinimą lyginant su standartu. Bendrasis apibūdinimas yra vertinamas linijiniu būdu nuo 71 iki 99 (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Įvertinimo taškais galimos kategorijos. (http://tar.tic.lt/ Prieiga 2013–04–31) Kategorija Vertinimas 65–74 Patenkinamai 75–79 Gerai 80–84 Gerai su pliusu 85–89 Labai gerai
90–99 (ir daugiau) Puikiai
Per 2006–2011 m. laikotarpį kasmet buvo vertinamas tikrinamųjų bulių dukterų, jų bendraamžių bei būsimų veislinių buliukų motinų (rinktinių karvių) eksterjeras. Viso LJGGA buvo įvertinta 8280 karvių eksterjeras.
4 lentelė. Juodmargių populiacijos karvių eksterjeras (2006–2011 m.) Vidutiniai įvertinimo duomenys (balais) Metai Įvertinta
karvių vnt. Bendras kūno
išsivystymas Galūnės Tešmuo
Bendras balų skaičius 2006 221 34,21 20,52 28,98 83,71 2007 757 30,31 20,47 29,06 83,84 2008 2750 34,77 20,64 29,12 84,54 2009 1286 34,73 20,92 28,33 83,99 2010 1030 34,95 20,25 28,29 83,49 2011 2236 35,24 20,23 28,34 83,86
Juodmargių karvių eksterjeras, kaip rodo įvertinimo duomenys, yra palyginus, geras. Pagal bendrą balų skaičių įvertintos karvės priskiriamos II grupės (gero eksterjero) karvėms. Pastebima bendro kūno išsivystymo gerėjimo tendencija, šiek tiek suprastėjo galūnių tvirtumą charakterizuojantys požymiai. (http://www.ljgga.lt/#home Prieiga 2013–05–18).
Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius papildyta nauja metodika galioja nuo 2012 m. birželio 17 d. Nr. 3D–399, 2012–06–12, Žin., 2012, Nr. 67–3425 (2012–06–16) patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birţelio 12 d. įsakymu Nr. 3D–399.
Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International Bull Evaluation Service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.
Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio vertinimo metodas: vieno požymio – BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best Linear Unbiased Prediction; BLUP) – gyvulio modelis. (http://www.vic.lt/uploads/file/eksterjero_metodika.pdf. Prieiga 2013–05–08)
Galvijai vertinami kiekvienoje pagal veisimo programas tarpusavyje veisiamų veislių galvijų populiacijoje atskirai. Vertinant pagal BLUP gyvulio modelį, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai. Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių eksterjero rodikliais, atskirai įvertinant tris požymių grupes (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo), taip pat kaip požymį imant indeksus (kojų, galūnių, tešmens ir bendrą kūno), apskaičiuotus pagal šią metodiką. (http://www.vic.lt/uploads/file/eksterjero_metodika.pdf. Prieiga 2013–05–08).
Suformuojami eksterjero duomenų masyvai. Kiekvienas gyvulys gali turėti du eksterjero požymių vertinimus, t. y. pirmos ir vėlesnės laktacijos. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos. Vertinimo datos pirmasis sezonas yra balandžio – rugsėjo mėn., antrasis spalio – kovo mėn.. Imama 1, 2, ir 3 laktacijos grupės. Jei laktacijų skaičius yra didesnis, įrašai patenka į trečios laktacijos grupę. Gyvulio aukščio loginės ribos yra nuo 100 cm iki 160 cm, gyvulio svorio – 350–800 kg, spenių storio 1–5 cm, spenių ilgio 2–15 cm. Atskirų požymių įvertinimo reikšmės imamos nuo 1 iki 9 imtinai. Į kilmės duomenų masyvą įrašomi vertinamo gyvulio, jo tėvo ir motinos numeriai bei visi vertinamų galvijų protėviai (tiek buliai, tiek karvės). (http://www.vic.lt/uploads/file/eksterjero_ metodika.pdf. Prieiga 2013–05–08).
2.3. Pieninių galvijų eksterjero vertinimas pasaulyje
Įvairiose pasaulio šalyse eksterjero vertinimo metodikos panašios, skiriasi tik vertinimo rodiklių kiekis. Tai priklauso nuo kiekvienos šalies poreikių.
ICAR (Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto) pieninių veislių galvijų eksterjero rodiklių vertinimo rekomendacijas susieja su pasaulinės Holšteinų–Fryzų federacijos rekomendacijomis suderinant linijinio vertinimo rodiklius, vertinimo standartus ir bulių vertinimo pagal eksterjerą rezultatų publikavimą. Ši organizacija pateikia linijinio vertinimo rodiklių sąrašą, kuris suteikia
galimybę pasaulio šalims dalintis informacija tarptautiniu lygmeniu, taip pat Interbull organizacijos lygmeniu. Pagal šią metodiką įvertinti rodikliai gali būti pateikiami Interbull organizacijai ir gyvulių veislinę vertę galima nustatyti pasauliniu mastu. Kartu su vertinamais rodikliais yra nurodoma ir tų rodiklių vertinimo metodikos, kad visose šalyse tie patys rodikliai būtų vertinami vienodai. (ICAR Conformation Working Group. 2010 Prieiga per internetą 2013–05–08)
Linijinio vertinimo rodikliai yra visų modernių klasifikacijos sistemų pagrindas ir visos melžiamos karvės vertinamos pagal šią sistemą. Linijinis vertinimas remiasi matavimais, individualiais išsivystymo bruožais. Linijinio vertinimo balais privalumai:
• balais įvertinami visi rodikliai atskirai, • balai apima biologinę požymio įvairovę, • nustatomi požymio svyravimai,
• nurodomas išsivystymo laipsnis, o ne pageidautinas.
Tarptautinio standarto požymiai turi atitikti šiuos apibrėžimus: linijiniu biologiniu požiūriu, vienas požymis, paveldimumas, ekonominė vertė; tiesioginis ar netiesioginis atsižvelgiant į veisimo tikslą, galima matuoti, o ne vertinti, populiacijos pokyčiai, kiekvienas linijinis požymis turėtų apibūdinti iškirtinę karvės kūno dalį, kuri nesiejama su kitais linijinio vertinimo požymiais. (ICAR Conformation Working Group. 2010 Prieiga per internetą 2013–05–08).
Patvirtinto standarto požymiai: 1. ūgis, 2. krūtinės plotis, 3. kūno gylis, 4. pieninis tipas, 5. užpakalio kampas, 6. užpakalio plotis, 7. užpakalinių kojų pastatymas, 8. užpakalinių kojų pastatymas, 9. nagos kampas, 10. priekinės tešmens dalies pritvirtinimas, 11. užpakalinės tešmens dalies aukštis, 12. tešmens raiščio tvirtumas, 13. tešmens gylis, 14. priekinių spenių išsidėstymas, 15. spenių ilgis, 16. užpakalinių spenių išsidėstymas, 17. judėjimas, 18. įmitimas, 19. kulno išsivystymas, 20. kaulų struktūra, 21. užpakalinės tešmens dalies plotis, 22. spenių storis, 23. raumeningumas.
Lietuvos vertinimo sistemoje nėra vertinama kaulų struktūra, užpakalinis tešmens plotis ir raumeningumas. Vertinant kaulų struktūrą (storis ir plotis) apžiūrimos galinės kojos iš galo ir iš šono (žr. 1 pav.). 1 balas suteikiamas, kai karvės kojų pastatymas platus ir kojos storos, 5 balai – tarpinis tipas, 9 balai – kojų pastatymas siauras ir kojos plokščios.
1 pav. Karvių kaulų struktūros vertinimas (ICAR Conformation Working Group. 2010 Prieiga per internetą 2013–05–08)
Vertinant užpakalinį tešmens plotį (žr. 2 pav.), apžiūrimas tešmens plotis toje vietoje, kur tešmens audinys yra prisitvirtina prie kūno. 1 balu vertinama Siauras, 5 balais – tarpinis, 9 balais – platus tešmens pritvirtinimas.
2 pav. Karvių užpakalinės tešmens dalies pločio vertinimas (ICAR Conformation Working Group. 2010 Prieiga per internetą 2013–05–08)
Vertinant raumeningumą (žr. 3 pav.), apžiūrima raumenų visuma, vertinama iš nugarinės dalies ir šlaunų. Tai ne linijinis bruožas. 1 balu vertinamas prastai išsivystę raumenys, 5 balai tarpinis įvertinimas, 9 balais – labai raumeningos karvės.
3 pav. Karvių raumeningumo vertinimas (ICAR Conformation Working Group. 2010 Prieiga per internetą 2013–05–08).
Kiekvienas požymis tiksliai aprašomas, gerai apibrėžiami kraštutinumai. Vertinami pirmaveršių karvių eksterjero požymiai. Vertinimo skalė apima biologinius dabartinės populiacijos kraštutinumus. Rekomenduojama skalė nuo 1 iki 9 balų pažymėti tiesinėje skalėje ir parodo laukiamus biologinius populiacijos kraštutinumus. (ICAR Conformation Working Group. 2010 Prieiga per internetą 2013–05–08).
Vokietijoje eksterjero linijinio vertinimo metodiką sudaro visi 23 rodikliai. Čia papildomai vertinami kaulų struktūra, užpakalinis tešmens plotis ir raumeningumas, kurių nėra Lietuvos vertinimo sistemoje.
Gyvulininkystės produkcijos gamybos gerinimo programa įvedė linijinio vertinimo tipą kaip privalomą priemonę atliekant galvijų vertinimą Ispanijoje. Pageidautina, kad karvės būtų vertinamos pirmosios laktacijos metu praėjus 30 – 150 dienų po apsiveršiavimo (Pantelić, 2004).
Reglamentas numato atskirą skaitmeninį vertinimą, kuriuo remiantis apibūdinama pieninių karvių kūno išsivystymo, raumeningumo, formos ir tešmens rodikliai. Linijiniame vertinime visi požymiai matuojami arba vertinami individualiai, nuo vieno biologinio kraštutinumo iki kito, pagal skalę nuo 1 iki 9, tačiau reikia pažymėti, kad ne visiems bruožams devyni (9) naudojamas kaip aukščiausias balas ir yra pats geriausias rezultatas nes, pavyzdžiui, vidutinis penkių (5) balų įvertiniams už užpalio kampą, užpakalinių kojų kampą, nugaros tvirtumą ir spenių ilgį bei storį yra geriausias įvertinimas. (Pantelić et. al., 2007).
Ispanijoje eksterjero rodikliai vertinami nuo 1 iki 18 balų. Galutinis rezultatas gaunamas derinant penkis bendrus bruožus: tešmenį (40%), kūno išsivystymas (20%), kojos ir nagos (16%), pieninis tipas (14%) ir užpakalinės dalies vertinimas (10%). (Pe´ rez–Cabal, Alenda, 2002).
3. Pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo rodikliai ir jų tarpusavio ryšiai
3.1. Skirtingų veislių karvių produktyvumas
Įvairių veislių karvių pieningumas, pieno sudėtis ir savybės yra skirtingos. Iš pieninių veislių karvių (Holšteinų fryzų, Juodmargių, Cholmogorų ir kt.) primelžiama daug pieno – 3500 – 5500 kg, bet gana mažai pieno baltymų ir riebalų. Džersių veislės pieninės karvės yra nelabai pieningos (2500 – 3500 kg), bet pienas riebus (5,0 – 6,5%, net iki 9%) ir baltymingas (3,9 – 4,3%). Galima paminėti ir tai, kad su tokiomis pačiomis karvių veislėmis, laikomomis skirtingose geografinėse zonose, primelžiamas skirtingas kiekis, bei skirtingos sudėties ir savybių pienas. (Pauliukas ir kt. 2005)
Daugiausia pieno primelžiama iš pieninių veislių, šiek tiek mažiau – pieninių – mėsinių, dar mažiau – mėsinių – pieninių ir mažiausiai – mėsinių veislių karvių. Dabar produktyviausios – Holšteinų veislės karvės. Joms priklauso visi pieno produkcijos rekordai. Iš karvės Ubre Blanka per parą primelžta 110,9 kg, o per laktaciją net 27674 kg 3,8 riebumo pieno. Per metus iš karvės
Pontrak gauta 1137 kg pieno riebalų, iš karvės Nr. 289 per visą jos gyvenimą primelžta 201000 kg pieno. (Jukna, 1998)
Labai pieningos yra Švedijos, Olandijos, Danijos, Vokietijos juodmargės, Britų fryzų, Anglerų ir kitos pieninių veislių karvės. (Jukna, 1998)
Labiausiai nepastovi ir viena iš vertingiausių pieno sudėtinių dalių yra riebalai. Jų kiekį piene sąlygoja daug įvairių veiksnių, tačiau didžiausią įtaką pieno riebumui turi galvijų veislė. Iš vienų veislių (Lietuvos žalųjų, Džersių, ir kt.) karvių primelžiama daugiau riebesnio pieno, iš kitų (Lietuvos juodmargių, Holšteinų, ir kt.) – mažesnio riebumo. (Skimundris ir kt., 2004) Produkcijos kiekis nevienodas ir tos pačios karvių veislės. Kiekvienoje veislėje yra labai produktyvių ir neproduktyvių karvių. Tai priklauso ne tik nuo šėrimo, bet ir nuo gyvulių paveldėjimo, laikymo bei priežiūros įvairiais vystimosi ir augimo laikotarpiais. (Jukna, 1998)
Įvairių veislių karvių pieno cheminės sudėties ir jo savybių skirtumus galima paaiškinti skirtingu jų genetiniu potencialu ir skirtinga medžiagų apykaita. (Žakas, 2004)
Lietuvos juodmargių veislės kontroliuojamų karvių produktyvumo rodikliai per 2006–2011 m. laikotarpį didėjo. Per 2010–2011 m. vidutiniškai iš karvės buvo primelžiama 782 kg pieno daugiau nei 2005–2006 m., išliekant gerai pieno sudėčiai.
5 lentelė. Lietuvos juodmargių veislės karvių produktyvumas per 2006–2011 m. Vidutiniai produktyvumo rodikliai per metus Laikotarpis
(metai)
Karvių
skaičius Pieno kg Riebalų proc. Baltymų proc.
2005–2006 154054 5612 4,31 3,35 2006–2007 137732 5867 4,25 3,33 2007–2008 131771 5878 4,25 3,32 2008–2009 110972 6125 4.33 3,31 2009–2010 103739 6222 4,31 3,30 2010–2011 103458 6394 4,32 3,33 2011–2012 99342 6659 4,31 3,31
Veislinės vertės analizės duomenimis vidutiniškai per vieną galvijų kartą pieningumas padidėjo apie 156,4 kg pieno. (Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa Prieiga per internetą 2013–05–18).
3.2. Pieninių karvių eksterjero rodikliai
Vertinant eksterjerą nagrinėjamos gyvulio išorės formos, susijusios su jų ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Gyvulio išvaizda atspindi fiziologinę organizmo būklę, todėl iš eksterjero galima spręsti apie konstituciją, sveikatą ir numatyti produktyvumą. Daugelis eksterjero požymių yra paveldimi, todėl jie būdingi ne tik tam tikro produktyvumo gyvuliams, bet ir veislei. (Jukna, 1998).
Čekijos mokslininkų E. Němcová, M. Štípková, L. Zavadilová (2011) tyrimuose naudotas optimalus tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas vertinamas 5,3 balo, tešmens užpakalinės dalies aukštis – 5,6 balo, tešmens gylis – 5,8 balo, užpakalinės dalies plotis – 5,7 balo, tešmens raiščio tvirtumas – 5,7 balo, spenių ilgis – 4,7 balo, priekinių spenių išdėstymas – 4,9 balo, užpakalinių spenių išdėstymas – 5,6 balo. Optimalus karvių aukštis vertinamas 5,9 balo, pieninis tipas – 5,6 balo, krūtinės plotis – 5,7 balais, kūno gylis – 5,8 balo. Karvių užpakalio kampas optimaliai vertinamas 4,9 balo, užpakalio plotis – 5,8 balo, užpakalinių kojų forma – 5,3 balo, užpakalinių kojų kampas (žiūrint iš šono) – 5,2 balo, nagos aukštis (pėdos kampas) – 4,9 balo, kaulų būklė – 5,8 balo.
Čekijos tyrėjai Berry su bendraautoriais (2004) pateikė optimalų 4,1 balo karvių aukščio įvertinimą, 4,9 balo krūtinės pločio vidutinį įvertinimą, 5,3 balo – kūno gylio, 5,2 – balo pieninio tipo, 4,3 balo – užpakalio kampo, 4,9 balo – užpakalio plotis, 4,8 balo įmitimo vidutinį įvertinimą. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas optimaliai vertinamas 5,0 balais, tešmens užpakalinės dalies aukštis – 4,9 balo, tešmens raištis – 5,7 balo, tešmens gylis – 5,8 balo, spenių išsidėstymas (žiūrint iš galo) – 4,7 balo, spenių išsidėstymas (žiūrint iš šono) – 4,8 balo, spenių ilgis – 4,5 balo, užpakalinės kojos (žiūrint iš šono) – 5,6 balo, nagos aukštis – 5,1 balo, judėjimas – 5,0 balais.
V. Pantelić su bendraautoriais (2010) vertinimo pagal eksterjero požymius rezultatus optimalus karvių aukštis ties ketera 139,68 cm., vidutinis kūno svoris 7,11 balo, tešmens stiprumas –7,34 balo, pieno tipas –7,23 balo, dubens plotis – 7,34 balo, dubens pozicija – 5,29 balo, užpakalinių kojų pastatymas – 6,69 balo, tešmens užpakalinės dalies aukštis –6,95 balo, tešmens užpakalinės dalies plotis – 7,31 balo, tešmens gylis – 6,70 balo, tešmens raištis – 6,85 balo, tešmens balansas – 5,17, spenių išdėstymas – 5,96 balo, spenių ilgis – 5,23 balo.
M. Špehar su kolegomis (2012) nustatė, kad optimalus užpakalio aukštis 139,8 cm. Vertinant balais optimalus užpakalio aukščio vertinimas 4,74 balo. Užpakalio optimalus ilgis vertinamas 48,4 cm arba 5,32 balo, kūno gylis – 76,2 cm arba 5,66 balo, užpakalio plotis – 17,59 cm arba 4,90 balo,
balo, tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas – 4,97 balo, tešmens užpakalinės dalies aukštis –5,23 balo, tešmens užpakalinės dalies aukštis – 5,05 balo, tešmens gylis – 5,86 balo, tešmens raiščio tvirtumas – 5,18 balo, priekinių spenių išsidėstymas – 4,85 balo, užpakalių spenių išsidėstymas – 5,77 balo.
Švedijos pienininkų asociacijos (National Genetic Evaluation, Sweden. Swedish Dairy Association 2006–03–31. Prieiga. 2013–03–12) duomenimis, Švedijos žalmargių veislės karvių aukščio vidutinis įvertinimas – 139 cm., optimalus – 140 cm.; krūtinės pločio – vidutinis – 5,37 balai, optimalus – 5 balai; kūno gylio vidutinis – 5,83 balai, optimalus – 6,5 balai; užpakalio pločio – vidutinis – 5,09 balai, optimalus – 6 balai; užpakalio kampas – vidutinis – 5,42 balai, optimalus – 5 balai; užpakalinių kojų kampas – vidutinis – 5,36 balai, optimalus – 5 balai; užpakalinių kojų forma – vidutinis – 6,12 balai, optimalus – 8 balai; nagos aukštis (pėdos kampas) – vidutinis – 5,11 balai, optimalus – 6,5 balai; kulno sąnario būklė – vidutinis 6 balai, optimalus – 9 balai; tešmens prisitvirtinimas – vidutinis – 5,84 balai, optimalus – 9 balai; tešmens užpakalinės dalies aukštis – vidutinis – 5,56 balai, optimalus – 9 balai; tešmens užpakalinės dalies aukštis – vidutinis – 5,12 balai, optimalus – 9 balai; tešmens raiščio tvirtumas – vidutinis – 5,63 balai, optimalus vertinimas – 9 balai; tešmens gylis – vidutinis – 5,40 balai, optimalus – 7 balai; priekinių spenių išsidėstymas – vidutinis – 5,24 balai, optimalus – 7 balai; spenių ilgis – vidutinis – 4,91 balai, optimalus – 5 balai.
Švedijos fryzų galvijų veislės karvių aukščio vidutinis vertinimas – 145,7 cm, optimalus – 144,0 cm.; krūtinės pločio vidutinis vertinimas – 5,54 balai, optimalus – 5,5 balai; kūno gylis – vidutinis – 6,01 balai, optimalus – 6,5 balai; užpakalio plotis – vidutinis – 5,77 balai, optimalus – 6, balai; užpakalio kampas – vidutinis – 4,91 balai, optimalus – 5 balai; nugaros linija – vidutinis– 6,58 balai, optimalus – 7 balai; užpakalinių kojų kampas – vidutinis – 5,07 balai, optimalus – 5 balai; užpakalinių kojų forma – vidutinis – 6,28 balai, optimalus – 8 balai; nagos aukštis (pėdos kampas) – vidutinis – 5,11 balai, optimalus – 7 balai; kulno sąnario būklė – vidutinis – 5,79 balai, optimalus – 9 balai; tešmens prisitvirtinimas – vidutinis – 5,87 balai, optimalus – 9 balai; tešmens užpakalinės dalies aukštis – vidutinis – 6,08 balai, optimalus – 9 balai; tešmens užpakalinės dalies aukštis – vidutinis – 5,87 balai, optimalus – 9 balai; tešmens raiščio tvirtumas – vidutinis – 6,03 balai, optimalus – 9 balai, tešmens gylis – vidutinis vertinimas – 6,03 balai, optimalus – 7 balai; priekinių spenių išsidėstymas – vidutinis – 5,61 balai, optimalus – 7 balai; spenių ilgis – vidutinis – 5,34 balai, optimalus – 5,5 balai.
Švedijos dvylųjų veislės karvių aukščio vidutinis vertinimas –– 127,8 cm. optimalus – 144,0 cm.; krūtinės plotis – vidutinis – 5,42 balai, optimalus – 5,5 balai; kūno gylis – vidutinis – 5,79 balai, optimalus – 6,5 balai; užpakalio plotis – vidutinis – 4,69 balai, optimalus – 6, balai; užpakalio
kryžiaus kampas – vidutinis – 5,80 balai, optimalus – 5 balai; nugaros linija – vidutinis – 6,15 balai, optimalus – 7 balai; užpakalinių kojų kampas – vidutinis – 5,04 balai, optimalus – 5 balai; užpakalinių kojų forma – vidutinis – 5,76 balai, optimalus – 8 balai; nagos aukštis (pėdos kampas) – vidutinis – 4,48 balai, optimalus – 6,5 balai; kulno sąnario būklė – vidutinis – 7,75 balai, optimalus – 9 balai; tešmens prisitvirtinimas – vidutinis – 5,42 balai, optimalus – 9 balai; tešmens užpakalinės dalies aukštis – vidutinis – 4,94 balai, optimalus – 9 balai; tešmens užpakalinės dalies aukštis – vidutinis – 4,47 balai, optimalus – 9 balai; tešmens raiščio tvirtumas – vidutinis – 5,21 balai, optimalus – 9 balai; tešmens gylis – vidutinis – 5,51 balai, optimalus – 7 balai; priekinių spenių išsidėstymas – vidutinis – 453 balai, optimalus – 7 balai, spenių ilgis – vidutinis – 5,66 balai, optimalus – 5 balai.
3.3. Pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo tarpusavio ryšiai
Pagrindiniai galvijų selekcijos rodikliai yra karvių pieningumas, pieno riebumas ir pieno baltymingumas, masė, tešmens susiformavimas, melžimo savybės, taip pat eksterjeras. Visi šie rodikliai tam tikru mastu tarpusavyje yra susiję, todėl selekcijos būdu gerinant ar eliminuojant kokį nors požymį, atitinkamai galima paveikti ir kitus požymius.
Galvijų produktyvumo ir kitų rodiklių tarpusavio ryšiai nustatomi naudojant fenotipinės ir genetinės koreliacijos koeficientus. Fenotipinės koreliacijos koeficientai atspindi galimus daugiau ar mažiau susijusių požymių ir savybių tarpusavio ryšius. Genetinės koreliacijos koeficientai naudojami atrenkant veislei gyvulius pagal geriausiai derančius skirtingus požymius ir savybes. Šie koeficientai padeda prognozuoti laukiamą selekcijos efektą pagal kelis požymius tomis sąlygomis, kuriomis gyvuliai veisiami. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos juodmargiams galvijams gerinti plačiai naudoti Olandijos juodmargiai ir Holšteinų fryzai. (Strazdas, Masiulienė, 1996)
E. Němcová M. Štípková L. Zavadilová (2011) tyrimų duomenimis, genetinės koreliacijos koeficientas tarp nagos aukščio (pėdos kampo) ir užpakalinių kojų kampo (vaizdas iš šono) buvo – 0,67, tarp tešmens priekinės dalies prisitvirtinimo ir tešmens gylio buvo 0,75. Tai reiškia, kad karvės su tiesiomis kojomis linkę turėti statesnį pėdos kampą ir atvirkščiai. Karvės su genetiniu polinkiu į silpną tešmens priekinės dalies prisitvirtinimą linkę į negilius tešmenis. Taip pat buvo nustatytas genetinis dėsningumas tarp tešmens užpakalinės dalies aukščio ir užpakalinio tešmens pločio (r=0,70), krūtinės pločio ir kūno gylio (r=0,69), priekinių spenių išdėstymo ir užpakalinių spenių išdėstymo (r=0,68), priekinių spenių išdėstymo ir užpakalinių spenių išdėstymo (r=0,68),
pločio ir įmitimo (r=–0,52) pieninio tipo ir tešmens užpakalinės dalies aukščio (r=0,51). Dėl aukštos genetinės koreliacijos tarp užpakalinio tešmens aukščio ir užpakalinio tešmens pločio ir pieninio tipo, karvės turėti arba didelį ir platų, arba gana kampuotą arba siaurą tešmenį, labai mažą tešmenį arba gana apvalų.
Němcová su bendraautoriais (2011) nustatė fenotipinę koreliaciją tarp kojų kampo ir užpakalių kojų kampo (vertinant iš šono) (r=–0,40), tešmens priekinės dalies prisitvirtinimo ir tešmens gylio (r=0,44), tešmens užpakalinės dalies aukščio ir tešmens užpakalinės dalies pločio (r=0,46), krūtinės pločio ir kūno gylio (r=0,55), priekinių spenių išdėstymo ir užpakalinių spenių išsidėstymo (r=0,40), pieninis tipo ir kaulų kokybės (r=0,42), pieninio tipo ir tešmens užpakalinės dalies pločio (r=0,23), krūtinės pločio ir kaulų kokybės (r=–0.18) ir pieninio tipo ir tešmens
E. Němcová et. al. (2007) tyrimų rezultatai parodė, kad visi analizuoti linijinio vertino tipo požymiai turėjo reikšmingą poveikį karvių pieningumui. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, spenių ilgis pasirodė mažesnę statistiškai reikšmingą įtaką karvių pieningumui, priekinių spenių išdėstymas turėjo didelės įtakos pieningumui laktacijos pradžioje. Karvės su aukštu tešmeniu, stipriu centriniai raiščių, vidutinio ilgio taisyklingai išdėstytais speniais yra labiausiai pageidaujamas.
III.
DARBO METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2011–2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei pieninių galvijų ūkiuose.
Buvo ištirtos 303 pieninės karvės, iš kurių: Lietuvos juodmargių veislės – 267, Holšteinų – 15, Danijos juodmargių – 8, Švedijos juodmargių – 8, Lietuvos senojo genotipo juodmargių – 5 karvės. Tyrimo metu buvo analizuojami karvių einamos laktacijos pieno kiekio (kg), pieno riebumo (proc., kg) ir baltymingumo (proc., kg) duomenys.
Karvių produktyvumo duomenys gauti iš ūkių ir VĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“. Produktyvumo rodiklių tyrimai buvo atlikti kartą per mėnesį kontrolinio melžimo metu VĮ „Pieno tyrimai“.
Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas prietaisu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisu „Lactoscope 550“ matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių sudedamųjų dalių kiekis.
Karvių eksterjero rodikliai vertinti linijiniu metodu PATVIRTINTU Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birţelio 12 d. įsakymu Nr. 3D–399 buvo vertinama karvių aukštis, krūtinės plotis, kūno gylis, pieninis tipas, įmitimas, užpakalio plotis, užpakalio kampas, užpakalinių kojų forma, užpakalinių kojų kampas, kulno sąnarys, nagos aukštis (pėdos kampas), eisena, tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, priekinių spenių išdėstymas, spenių ilgis, spenių storis, tešmens gylis, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, užpakalinių spenių išdėstymas.
Kiekvieno požymio išsivystymas buvo vertinamas skalėje nuo 1 iki 9 balų, kurie parodo atitinkamo požymio biologinius kraštutinumus.
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.15.2. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio, pieno riebumo, baltymingumo, karvių aukščio, krūtinės pločio, kūno gylio, pieninio tipo, įmitimo, užpakalio pločio, užpakalio kampo, užpakalinių kojų formos, užpakalinių kojų kampo, kulno sąnario, nagos aukščio (pėdos kampo), eisenos, tešmens priekinės dalies prisitvirtinimo, priekinių spenių išdėstymo, spenių ilgio, spenių storio, tešmens gylio, tešmens užpakalinės dalies aukščio, tešmens raiščio tvirtumo, užpakalinių spenių išdėstymo vidurkiai ( x ) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p), fenotipinės koreliacijos (Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.
standartine t reikšme iš Student lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo p>0,05.
Ryšių tarp požymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipinės koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dž. U. Snedekor lentele. Atliekant analizę tirtos karvės buvo grupuojamos pagal karvių SLS piene, veisles, bulius (karvių tėvus), bulių (karvių tėvų) veislę, bulių linijas. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
TYRIMŲ SCHEMA
Karvių eksterjero ir produktyvumo savybių įvertinimas. (n=...)
Karvių produktyvumo įvertinimas.
I ETAPAS
Eksterjero rodiklių įvertiniams
Riebalų kiekis piene Baltymų kiekis piene Einamos laktacijos pieno kiekis Bendrą kūno išsivysymą
apibūdinantys požymiai
Galūnes apibūdinantys požymiai
Tešmenį apibūdinantys požymiai
Koreliacijos koeficientų tarp tirtų rodiklių skaičiavimas ir įvertinimas.
II ETAPAS
III ETAPAS
IV.
TYRIMŲ REZULTATAI
1. Skirtingų veislių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklių įvertinimas
Įvertinus Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos įvairių veislių karvių bendrą kūno vertinimą (žr.6 lentelę), nustatyta, kad Danijos juodmargių veislės karvių bendras kūno vertinimas geriausias ir šio rodiklio vertinimas buvo 2,83 balo (3,44 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,05), 1,85 balo (2,25 proc.) didesnis nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p>0,05), 1,75 balo (2,13 proc.) didesnis nei Holšteinų veislės karvių (p>0,05), 1 balo (1,23 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
6 lentelė. Skirtingų veislių karvių eksterjero bendrieji įvertinimai.
Veislė Bendras kūno
vertinimas Galūnių vertinimas Tešmens vertinimas Įvertinimas n 8,00 8,00 8,00 8,00 x 82,25* 79,50 78,00 79,69 Danijos juodmargiai ±mx 0,881 1,165 0,779 0,741 n 5,00 5,00 5,00 5,00 x 80,40 77,80 79,80 79,42 Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai ±m x 0,678 1,594 0,663 0,708 n 14,00 14,00 14,00 14,00 x 80,50 79,71 79,29 79,74* Holšteinai ±mx 0,489 0,707 0,438 0,317 n 267,00 267,00 267,00 267,00 x 79,42* 78,37 78,07* 78,61 Lietuvos juodmargiai ±mx 0,149 0,176 0,157 0,113** n 8,00 8,00 8,00 8,00 x 81,25 77,75 79,88* 79,64 Švedijos juodmargiai ±mx 0,881 0,996 0,718 0,348** *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05), 1,34 balo (1,68 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,21 balo (0,26 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Aukščiausias tešmens vertinimas buvo Švedijos juodmargių veislės karvių ir buvo 1,88 balo (2,35 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių (p>0,05), 1,81 balo (2,27 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,05), 0,59 balo (0,74 proc.) didesnis nei Holšteinų veislės veislės karvių (p>0,05) ir 0,08 balo (0,1 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Įvertinus įvairių veislių karvių bendrą įvertinimą, nustatyta, kad geriausiai pagal eksterjero rodiklius buvo įvertintos Holšteinų veislės karvės, kurių bendras eksterjero vertinimas buvo 1,13 balo (1,42 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,025), 0,32 balo (0,4 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05), 0,1 balo (0,13 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių veislės karvių ir 0,05 balo (0,06 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių (p<0,025).
Įvertinus tirtų įvairių veislių karvių bendrojo kūno išsivystymo rodiklius (žr.7 lentelę), nustatyta, kad Danijos bei Švedijos juodmargės karvės buvo aukščiausios, krūtinės plotis didžiausias. Šių veislių karvių aukštis buvo 3,35 cm (2,35 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p<0,001), 2,05 cm (1,44 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,001) ir 1,39 cm (2,35 proc.) didesnis nei Holšteinų veislės karvių (p<0,010).
Danijos bei Švedijos juodmargių karvių krūtinės plotis buvo 0,53 balo (7,85 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,025), 0,35 balo (5,19 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p>0,05) ir 0,04 balo (0,59 proc.) didesnis nei Holšteinų veislės karvių (p>0,05).
Didžiausiu kūno gyliu išsiskyrė Danijos juodmargių veislės karvės, kurių kūno gylis buvo 0,74 balo (10,38 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,025), 0,49 balo (6,87 proc.) didesnis nei Holšteinų veislės karvių (p<0,025), 0,38 balo (5,33 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p>0,05), 0,33 balo (4,63 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Ryškiausiu pieniniu tipu išsiskyrė Danijos juodmargių veislės karvių, kurių pieninio tipo įvertinimas buvo 1,08 balo (12,71 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p>0,005), 0,5 balo (5,88 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p>0,05) ir Holšteinų veislės karvių (p>0,05), 0,25 balo (2,94 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių veislės karvių (p<0,025).
7 lentelė. Skirtingų veislių karvių bendrojo kūno išsivystymo rodiklių įvertinimai.
Veislė Aukštis Krūtinės plotis Kūno gylis Pieninis tipas Įmitimas Užpakalio plotis Užpakalio kampas n 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 x 142,75*** 6,75** 7,13** 5,50**** 5,50* 5,25 4,75 Danijos juodmargiai ±mx 1,031 0,164 0,125 0,327 0,327 0,164 0,164 n 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 x 139,40***** 6,40 6,80 5,60 5,60 4,80 4,80 Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai ±mx 0,245 0,245 0,200 0,245 0,245 0,200 0,200 n 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 x 141,36*** 6,71 6,64** 5,36 5,36* 4,71 4,71 Holšteinai ±mx 0,782 0,163 0,169 0,269 0,269 0,194 0,125 n 267,00 267,00 267,00 267,00 267,00 267,00 267,00 x 140,70***** 6,22** 6,39 5,22**** 5,22 4,96 4,79 Lietuvos juodmargiai ±mx 0,180 0,063 0,074 0,051 0,051 0,045 0,049 n 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 x 142,75 6,75** 6,75 5,38** 5,38 5,00 4,50 Švedijos juodmargiai ±mx 1,114 0,164 0,164 0,324 0,324 0,189 0,189 *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
Tirtų senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių įmitimas įvertintas geriausiai. Jų įvertinimas buvo 0,38 balo (6,79 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,24 balo (4,29 proc.) didesnis nei Holšteinų veislės karvių (p<0,05), 0,22 balo (3,93 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p>0,05) ir 0,1 balo (1,79 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių (p<0,05).
Danijos juodmargių veislės karvių užpakalio plotis įvertintas geriausiai. Šio rodiklio vertinimas buvo 0,54 balo (10,29 proc.) didesnis nei Holšteinų (p<0,025), 0,45 balo (8,57 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,29 balo (5,52 proc.) didesnis nei
Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,25 balo ir (4,76proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Užpakalio kampas geriausiai įvertintas senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių ir jo įvertinimas buvo 0,3 balo (6,25 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p<0,010), 0,09 balo (1,88 proc.) didesnis nei Holšteinų (p>0,05), 0,05 balo (1,04 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių (p>0,05) ir 0,01 balo (0,21proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p<0,010).
Atlikus karvių galūnių išsivystymo rodiklių statistinę analizę (žr.8 lentelę), nustatyta, kad Holšteinų veislės karvių užpakalinių kojų forma buvo geriausia ir šio rodiklio įvertinimas buvo 0,44 balo (9,48 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,39 balo (8,41 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p>0,05), 0,26 balo (5,6 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių (p>0,05) ir 0,03 balo (0,65 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
8 lentelė. Skirtingų veislių karvių galūnių išsivystymo rodiklių įvertinimai.
Veislė Užpakalių kojų forma Užpakalinių kojų kampas Kulno sąnarys Nagos aukštis Eisena n 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 x 4,38 5,75 6,75***** 5,50** 5,25 Danijos juodmargiai ±mx 0,183 0,250 0,164 0,189 0,412 n 5,00 5,00 5,00 5,00** 5,00 x 4,20 6,00 6,80 5,80 5,20 Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai ±mx 0,200 0,447 0,374 0,200 0,583 n 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 x 4,64 5,36 6,71 5,50** 5,43 Holšteinai ±mx 0,225 0,308 0,354 0,174 0,272 n 267,00 267,00 267,00 267,00 223,00 x 4,61 5,31*** 5,84***** 4,85** 5,01 Lietuvos juodmargiai ±mx 0,062 0,060 0,078 0,049 0,078 n 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 x 4,25 6,00*** 6,75** 5,75 4,75 Švedijos juodmargiai ±mx 0,164 0,189 0,313 0,250 0,250 *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
Geriausiai įvertintas užpakalinių kojų kampas buvo Švedijos ir senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislių karvių ir buvo 0,69 balo (11,5 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,010), 0,64 balo (10,67 proc.) didesnis nei Holšteinų (p>0,05) ir 0,25 balo (4,17 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių kulno sąnario ir nagos aukščio įvertinimai buvo geriausi. Kulno sąnario įvertinimas buvo 0,96 balo (14,12 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,001), 0,09 balo (1,32 proc.) didesnis nei holšteinų (p>0,05), 0,05 balo (0,74 proc.) didesnis nei Danijos bei Švedijos juodmargių veislių karvių (p<0,001).
Senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių nagos aukščio vertinimas buvo 0,95 balo (16,38 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,025), 0,3 balo (5,17 proc.) didesnis nei Holšteinų (p<0,025), bei Danijos juodmargių (p<0,025) ir 0,05 balo (0,86 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Geriausia eisena išsiskyrė Holšteinų veislės karvės, kurių šio rodiklio įvertinimas buvo 0,68 balo (12,52 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p>0,05), 0,42 balo (7,73 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,23 balo (4,24 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,18 balo (3,31 proc.) mažesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Įvertinus įvairių veislių karvių tešmens eksterjerą (žr.9 lentelę), nustatyta, kad Holšteinų veislės karvių tešmens priekinės dalies pritvirtinimas, priekinių spenių išdėstymas, tešmens gylis, tešmens raištis ir užpakalinių spenių išsidėstymas buvo įvertinti geriausiai. Šių karvių tešmens priekinės dalies pritvirtinimo įvertinimas buvo 0,57 balo (9,39 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių (p<0,05), 0,34 balo (5,6 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,19 balo (3,31 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p>0,05) ir 0,07 balo (1,15 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05). Priekinių spenių išdėstymo įvertinimas buvo 0,57 balo (9,39 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių (p>0,05), 0,34 balo (5,6 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p>0,05), 0,19 balo (3,31 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių (p>0,05) ir 0,07 balo (1,15 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05).
Holšteinų veislės karvių tešmens gylio įvertinimas buvo 0,56 balo (8,81 proc.) didesnis nei Senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės karvių (p>0,05), 0,48 balo (7,55 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių veislės karvių (p>0,05), 0,36 balo (5,66 proc.) didesni nei Švedijos juodmargių veislės karvių (p>0,05) ir 0,18 balo (2,83 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių
9 lentelė. Skirtingų veislių karvių tešmens išsivystymo rodiklių įvertinimai. Veisle Priekinės dalies pritvirti– nimas Priekinių spenių išdės– tymas Spenių ilgis Tešmens gylis Tešmens užpakalinės dalies aukštis Tešmens raiščio tvirtumas Užpakalių spenių išsidėstymas n 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 x 5,50* 5,50 3,88* 5,88 7,25 7,88 6,00** Danijos juodmargiai ±mx 0,327 0,327 0,227 0,227 0,313 0,441 0,423 n 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 x 6,00 6,00 3,80 5,80 8,00** 8,20* 4,80**** Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai ±mx 0,316 0,316 0,374 0,374 0,316 0,200 0,200 n 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 14,00 x 6,07** 6,07 3,79** 6,36 7,50* 8,71 ***** 6,14 **** Holšteinai ±mx 0,195 0,195 0,239 0,133 0,251 0,125 0,345 n 267,00 267,00 267,00 267,00 267,00 267,00 267,00 x 5,73 5,73 4,40 ***** 6,18 6,81 ***** 7,54 ***** 5,36** Lietuvos juodmargiai ±mx 0,054 0,054 0,060 0,048 0,063 0,084 0,051 n 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 8,00 x 5,88 5,88 3,25 ***** 6,00 8,00 ***** 8,50*** 6,00** Švedijos juodmargiai ±mx 0,227 0,227 0,164 0,189 0,189 0,267 0,463 *p<0,05, ** p<0,025, *** p<0,010, **** p<0,005, ***** p<0,001
Šios veislės karvių tešmens raiščio įvertinimas buvo 0,96 balo (11,29 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių (p<0,001), 0,83 balo (9,53 proc.) didesnis nei Danijos juodmargių (p>0,05), 0,51 balo (5,86 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p<0,05) ir 0,21 balo (2,41 proc.) didesnis nei Švedijos juodmargių veislės karvių (p<0,010). Užpakalinių spenių išsidėstymo įvertinimas buvo 1,2 balo (20 proc.) didesnis nei senojo genotipo Lietuvos juodmargių (p<0,005), 0,78 balo (12,7 proc.) didesnis nei Lietuvos juodmargių,(p<0,025) 0,14 balo (2,28 proc.) didesnis nei Danijos bei Švedijos juodmargių veislės karvių (p<0,025).
