LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Medicinos vientisųjų studijų programa Baigiamasis magistro darbas
MOKYKLINIO AMŢIAUS MERGAIČIŲ TĖVŲ ŢINIOS APIE
ŢMOGAUS PAPILOMOS VIRUSĄ, POŢIŪRIS Į ŢMOGAUS
PAPILOMOS VIRUSO VAKCINĄ IR SKIEPIJIMO TENDENCIJOS
Autorius: Kotryna Tarasevičiūtė
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis
2
Turinys
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 6 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
1. ĮVADAS ... 9
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
3. LITERATŪROS APŢVALGA... 11
3.1 Ţmogaus papilomos virusas ir jo paplitimas ... 11
3.2 Ţmogaus papilomos viruso tipai ir jų sukeliamos patologijos ... 11
3.3 Ţmogaus papilomos viruso infekcijos persistavimo ir progresavimo rizikos veiksniai... 12
3.4 Ţmogaus papilomos viruso perdavimo būdai ir plitimo stabdymo keliai ... 12
3.5 Antrinė gimdos kaklelio vėţio profilaktika Lietuvoje ... 13
3.6 Pirminė gimdos kaklelio vėţio profilaktika ... 14
3.7 Imunoprofilaktikos nuo ţmogaus papilomos viruso bendrieji principai ... 15
3.8 Vakcinos nuo ţmogaus papilomos viruso saugumas ... 15
3.9 Skiepijimo nuo ţmogaus papilomos viruso tendencijos Lietuvoje ... 16
4. TYRIMO METODIKA ... 17
5. TYRIMO REZULTATAI ... 20
5.1 Kontingentas ... 20
5.2 Tėvų ţinios apie ţmogaus papilomos virusą, jo sukeliamas ligas ir vakciną nuo ţmogaus papilomos viruso ... 22
5.3 Skiepijimas nuo ţmogaus papilomos viruso ... 28
6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
3
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
PRIEDAI ... 48
4
SANTRAUKA
Kotryna Tarasevičiūtė
MOKYKLINIO AMŢIAUS MERGAIČIŲ TĖVŲ ŢINIOS APIE ŢMOGAUS PAPILOMOS VIRUSĄ, POŢIŪRIS Į ŢMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO VAKCINĄ IR SKIEPIJIMO TENDENCIJOS
Darbo tikslas: ištirti mokyklinio amţiaus mergaičių tėvų ţinias apie ţmogaus papilomos virusą (ŢPV), poţiūrį į mergaičių skiepijimą nuo ŢPV ir nustatyti skiepijimo tendencijas.
Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti tėvų ţinias apie ŢPV, jo sukeliamas ligas ir vakciną nuo ŢPV. 2. Nustatyti mergaičių skiepijimo nuo ŢPV tendencijas. 3. Išanalizuoti sociodemografinių veiksnių, ţinių apie ţmogaus papilomos virusą, poţiūrio į vakciną nuo ţmogaus papilomos viruso ir skiepijimo tarpusavio sąsajas.
Metodika: Atliktas momentinis epidemiologinis tyrimas, kurio dalyviai buvo Kauno Kovo-11 gimnazijoje, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijoje, Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, Kauno Pylėnų progimnazijoje besimokančių mergaičių iki 18 metų tėvai(n=287). Tiriamieji patys pasirinko, ardalyvauti apklausoje ir pildyti darbo autorės paruoštą anoniminę anketą.
Tyrimo rezultatai:Trečdalis respondentų nebuvo girdėję apie 11 metų mergaičių nemokamos vakcinacijos galimybę, didţioji dauguma (79,8 proc.) jautė šios informacijos trūkumą. Jei skiepijimas nuo ŢPV būtų nemokamas, maţdaug trečdalis respondentų neskiepytų 11 metų mergaičių, o jeigu skiepijimas nuo ŢPV būtų mokamas, neskiepytų beveik du trečdaliai. Daţniausia neskiepijimo prieţastis yra įsitikinimas, kad vakcina yra nesaugi. Nusiteikę neskiepyti mergaičių nuo ŢPV respondentai reikšmingai daţniau nei nusiteikę skiepyti manė, kad vakcina yra nesaugi. Be to, šie respondentai turėjo reikšmingai maţiau ţinių apie uţsikrėtimo ŢPV infekcija ir jos simptomų išraiškos ypatumus, sukeliamas patologijas, gimdos kaklelio vėţio etiologiją, epidemiologiją, gydymo ypatumus, imunoprofilaktiką nuo ţmogaus papilomos viruso, jos sąlygas bei gydymo nuo ŢPV ypatumus, respondentai. Respondentų poţiūris į mergaičių skiepijimą nuo ŢPV ir ţinios nepriklausė nuo to, ar vakcina būtų mokama, ar nemokama. Maţesnes pajamas gaunantys ir ţemesnį išsilavinimą įgiję tėvai turi maţiau ţinių, susijusių su ţmogaus papilomos virusu, taip pat rečiau skiepijo mergaites nuo ŢPV.
Išvados: Tėvams trūksta informacijos, kad nuspręstų, ar skiepyti mergaites nuo ŢPV, jiems taip pat trūksta informacijos apie nemokamą vakcinaciją nuo ŢPV. Daţniausia neskiepijimo prieţastis yra manymas, kad vakcina nėra saugi. Neskiepijantys turi maţiau ţinių apie ŢPV sukeliamas patologijas ir imunoprofilaktiką nuo viruso.
Rekomendacijos: Siekti, kadasmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai labiau informuotų tėvus apie ŢPV ir skiepijimo galimybes. Rekomenduojama atsiţvelgti į sociodemografinių rodiklių įtakąbei informacijos klinikinę svarbą.
5
SUMMARY
Kotryna Tarasevičiūtė
PARENTS KNOWLEDGE ABOUT HUMAN PAPILLOMAVIRUS, ATTITUDE
TOWARDS HUMAN PAPILLOMAVIRUS VACCINE AND TRENDS OF VACCINATION
Objective: the aim of this study is to asses parents knowledge about the human papillomavirus, attitudes to HPV vaccines and vaccination trends
Goals: to identify socio-demographic factors, knowledge about HPV, its diseases and HPV vaccine, to asses vaccination trends; to identify the correlations between socio-demographic factors, knowledge of HPV, attitudes to HPV vaccine and vaccination trends.
Methods: the participants of the study are parents of girls under 18 years of age who are studying in Kaunas March-11 gymnasium, Tytuvėnai gymnasium, Kaunas Kazys Grinius gymnasium, Kaunas Pylėnai progymnasium (n=287). The respondents chose themselves to participate in the survey and fill in the anonymous questionnaire prepared by the author.
Results: One third of respondents had not heard about the compensated vaccination for 11 years old girls, and the vast majority (79.8 proc.) felt lack of information about this possibility. If HPV vaccination was free of charge, approximately one third of respondents would refuse to vaccinate their 11-year-olds, and if HPV vaccination wasn„t free, almost two-thirds of girls would not have been vaccinated. The most common cause of non-vaccination is the belief that the vaccine is unsafe. Parents who chose not to vaccinate considered the vaccine as unsafe significantly more often than those who were willing to vaccinate. In addition, these respondents were significantly less aware of the characteristics of HPV infection and its manifestation of symptoms, caused pathologies, etiology of cervical cancer, epidemiology, peculiarities of treatment, immuno-prophylaxis against human papillomavirus, its conditions and peculiarities of treatment for HPV infection. The respondent„s attitude to the vaccination of girls against HPV and knowledge did not depend on whether the vaccine was paid or free of charge. Low-income and lower-educated parents have less knowledge of human papillomavirus and more often chose not to vaccinate their girls from HPV.
Conclusions: parents lack information to decide whether to vaccinate girls from HPV, they also lack information about free vaccination against HPV. The most common cause of non-vaccination is the belief that the vaccine is not safe. Parents who tend not to vaccinate have less knowledge of HPV-induced pathologies and immunoprofilance against the virus.
Recommendations: To motivate personal and public health professionals to more inform parents about HPV and vaccination opportunities. It is recommended to take into account the influence of sociodemographic indicators and the clinical relevance of information.
6
PADĖKA
Dėkoju mokslinio darbo vadovuiprof. habil. dr. Apolinarui Zaborskiui uţ visokeriopą pagalbą bei palaikymą rašant magistro baigiamąjį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-377. Leidimo išdavimo data: 2019 04 17.
7
SANTRUMPOS
EUR – bendra 19 Europos Sąjungos šalių valiuta. ŢPV – ţmogaus papilomos virusas
DNR – deoksiribonukleorūgštis ŢIV – ţmogaus imunodeficito virusas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
ULAC – Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
FDA – Jungtinės Amerikos Valstijų vaistų kontrolė (ang. The Food and Drug Administration) PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
8
SĄVOKOS
Imunosupresinė būklė – nusilpusios imuninės sistemos aktyvacijos ir efektyvumo būsena.
Tranzitorinė infekcija – infekcijos laikinas buvimas organizme, kuomet ji vėliau pasišalina be jokių liekamųjų reiškinių.
Persistavimas – tai patogeninių mikroorganizmų ir makroorganizmo tarpusavio prisitaikymo reiškinys. Kancirogeniškas – skatinantis auglių atsiradimą.
Orofaringinis – priklausantis gerklų, tonzilių ar lieţuvio šaknies sričiai. Karcinoma –piktybinių navikų rūšis.
Onkogeninis – verčiantis normalias eukariotines ląsteles piktybinėmis. Neoplazija – naujo audinio susidarymas.
Koinfekcija – vienalaikiškas organizmo ląstelių uţsikrėtimas daugybinėmis patogenų rūšimis. Penetracija – įsiskverbimas.
Analiniai lytiniai santykiai – seksualiniai santykiai, kurių metu penetruojama analinė anga.
Genitaliniai lytiniai santykiai – seksualiniai santykiai, kurių metu yra stimuliuojamas bent vienas lytinis organas.
Vaginaliniai lytiniai santykiai – seksualiniai lytiniai santykiai, kurių metu yra penetruajama makštis. Displazija – audinio, organo vystymosi arba augimo sutrikimas.
9
1. ĮVADAS
ŢPV sukelia gimdos kaklelio, gerklų, makšties, varpos, išangės vėţius [1]. Statistikos duomenys rodo, kad gimdos kaklelio vėţys uţima ketvirtą vietą tarp 2018 metais naujai diagnozuotų vėţių moterims[2]. Apskaičiuota, kad 2018 metais nuo gimdos kaklelio vėţio Lietuvoje mirė 209 moterys, o tai atitinka 7,2 moteris iš 100 000 pagal amţių standartizuotam rodikliui [3].ŢPV daţniausiai aptinkamas 15 metų amţiaus mergaitėms iš karto po lytinio gyvenimo pradţios.Ši infekcija ir jos sukeliamos patologijos yra plačiai paplitusios ir šiuo metu yra daug dėmesio skiriama skiepijimui nuo ŢPV [4][5].Vakcinacija nuo ŢPV tapo visuomenės sveikatos prioritetu pasauliniu mastu. Veikia keletas tarptautinių aljansų, jungiančių daug nacionalinių programų, kurių vienas bendrų tikslų yra ţmogaus papilomos viruso infekcijos prevencija [6].
Lietuvoje pastaruoju metu taip pat buvo įvestas pakeitimas gimdos kaklelio vėţių atvejų skaičiui maţinti. 2016 metais įsigalėjo Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birţelio 12 d. įsakymu Nr. V-757 patvirtintas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, į kurį naujai įtraukta nemokama 11 metų mergaičių vakcinacija nuo ŢPV [7]. Iki tol Lietuvoje nuo 2006 metų buvo galimybė vakcinuoti mergaites tik mokamomis vakcinomis nuo ŢPV [8].
Svarbus yra mergaičių dalyvavimas profilaktinėje skiepijimo nuo ţmogaus papilomos viruso programoje. Sprendimą pasinaudoti šia galimybe priima ir leidimą skiepyti savo atţalą iki 16 metų suteikia tėvai [9].Mūsų duomenimis, Lietuvoje nėra atliktų tyrimų, nagrinėjančių tėvų informuotumą ir poţiūrį į gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą.
Ištirti tai svarbu, kad būtų galima informuoti šalies visuomenės sveikatos specialistus ir spręsti dėl informacijos apie ŢPV klinikinę reikšmę ir Lietuvoje vykdomą profilaktikos programą sklaidos. Tad šio baigiamojo mokslinio darbo siekis - išsiaiškinti mokyklinio amţiaus mergaičių tėvų ţinias apie ŢPV, poţiūrį į vakciną nuo ţmogaus papilomos viruso ir skiepijimo tendencijas. Darbas atliekamas anoniminio anketavimo metodu, apklausiant mergaičių iki 18 metų tėvus.
10
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti mokyklinio amţiaus mergaičių tėvų ţinias apie ţmogaus papilomos virusą (ŢPV), poţiūrį į mergaičių skiepijimą nuo ŢPV ir nustatyti skiepijimo tendencijas.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti tėvų ţinias apie ŢPV, jo sukeliamas ligas ir vakciną nuo ŢPV. 2. Nustatyti mergaičių skiepijimo nuo ŢPV tendencijas.
3. Išanalizuoti sociodemografinių veiksnių, ţinių apie ţmogaus papilomos virusą, poţiūrio į vakciną nuo ţmogaus papilomos viruso ir skiepijimo tarpusavio sąsajas.
11
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1 Ţmogaus papilomos virusas ir jo paplitimas
ŢPV - dvigubos grandinės DNR virusas, kuris yra linkęs infekuoti odos ir gleivinės epitelio ląsteles [10]. Vokiečių medicinos mokslininkas Harald zur Hausen pirmą kartą išskyrė ir susiejo ŢPV infekciją su gimdos kaklelio vėţiu ir uţ tai 2008 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją [11].2010 metais atliktoje penkių kontinentų vieno milijono moterų metaanalizėje nustatyta, kad kaţkuriame gyvenimo etape 11,7 proc. moterims su normaliais citologiniais radiniais yra aptinkama ŢPV infekcija [4]. Dauguma ŢPV infekcijų nesukelia simptomų, 90 proc. tranzitorinių infekcijų spontaniškai praeina per 1-2 metus ir tik nedidelei daliai asmenų infekcija lieka persistuoti, dar maţesnei – sukelia vėţį [12][13][14]. 570,000 vėţių atvejų per metus visame pasaulyje moterims ir 60,000 atvejų - vyrams yra siejama su ŢPV infekcija, tai atitinka 8,6 proc. ir 0,8 proc. visų vėţių atvejų [15].ŢPV bendras paplitimas tarp 14-59 metų moterų yra 27 proc., o stebimos paplitimo tendencijos yra svyraujančios: 20 proc. virusas paplitęs tarp paauglių, tuomet būdingas paplitimo didėjimas iki 45 proc. tarp 20-24 metų moterų ir sekantis paplitimo maţėjimas iki 5 proc. tarp 50 metų moterų [16].
3.2 Ţmogaus papilomos viruso tipai ir jų sukeliamos patologijos
ŢPV yra siejamas su plačiu patologijų spektru. Šis virusas yra etiologinis faktorius gėrybinėms odos karpoms, kvėpavimo takų gleivinės papilomatozei, nedidelio laipsnio intraepitelinims gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių pakitimams (ang. LSIL - low grade squamous intraepithelial iesion), didelio laipsnio intraepiteliniams gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių pakitimams (ang. HSIL - high grade squamous intraepithelial lesion) ir invazyviai karcinomai [10]. ŢPV jau yra suklasifikuotas į 170 tipų ir vis dar vyksta naujų tipų identifikacijos procesas [17]. Pagal epidemiologinį onkogeninį potencialą yra išskirti didelės rizikos ŢPV tipai: 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 68, 69, 73 ir 82 [18]. Šie kancirogeniški virusai sukelia 50 proc. moters išorinių lyties organų, 60 proc. makšties, 35 proc. varpos, 70 proc. orofaringinių, 95 proc. išangės vėţių bei tiesiosios ţarnos karcinomą[19][20].Dviejų, 16-to ir 18-to, ŢPV tipų infekcijossudaro 70 proc. visų gimdos kaklelio vėţio atvejų prieţasčių [14].Pagal epidemiologinį onkogeninį potencialą ţemos rizikos ŢPV tipai, ypač 6 ir 11, sukelia beveik visus kliniškai reikšmingus gėrybinius pakitimus, tokius kaip lyties organų karpos (plokščiosios ir smailiagalės kondilomos) ir laringinės papilomos [18].
12
3.3 Ţmogaus papilomos viruso infekcijos persistavimo ir progresavimo rizikos
veiksniai
Epidemiologinių studijų metaanalizė parodė, kad lytinių partnerių skaičius yra nepriklausomas faktorius, didinantis piktybinių ir nepiktybinių gimdos kaklelio ligų riziką [21]. Seksualinės elgsenos ypatumai yra taip pat vienas svarbiausių rizikos veiksnių ŢPV perdavimui. Įrodyta, kad skaičiuotinas ir turi lemiamą įtaką ŢPV infekcijai ne tik moterų, bet ir jų vyrų turėtų ir turimų lytinių partnerių skaičius [22].
Gimdos kaklelio neoplazijos išsivystymo ir ŢPV infekcijos persistavimo riziką reikšmingai didina surūkomų cigarečių per dieną kiekis ir rūkymo laikotarpis. Tabakas veikia imunosupresiškai ir sumaţina organizmo efektyvaus imuninio atsako prieš virusą pajėgumą, o cigarečių cheminės medţiagos, tokios kaip nikotinas, tiesiogiai paţeidţia gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių DNR. Šio kenksmingo įpročio stabdymas padeda išvengti gimdos kaklelio kancerogenezės [23].
Be paminėtų svarbiausių yra kiti veiksniai, kurie taip pat turi įtakos ŢPV persistavimui bei progresavimui į gimdos kaklelio vėţį. Litertūroje minimi: ankstyva lytinių santykių pradţia, koinfekcija su kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, pavyzdţiui Chlamydia trachomatis, herpes simplex virusu arba ŢIV, ilgalaikis peroralinių kontraceptikų vartojimas, mikroelementų trūkumas, imunosupresinė būklė, didelis turėtų progresavusių nėštumų skaičius bei ţemas siocio-ekonominis statusas [24][25].
3.4 Ţmogaus papilomos viruso perdavimo būdai ir plitimo stabdymo keliai
ŢPV gali būti perduotas tiesiogiai nuo virusu infekuoto individo odos - odai, nuo odos - gleivinei, nuo gleivinės – gleivinei. Lytiniai santykiai, tiek analiniai, tiek vaginaliniai, yra labiausiai siejami su ŢPV perdavimu. Taip pat virusas perduodamas oralinių-genitalinių nepenetruojančių lytinių santykių metu. Taigi nors penetracija yra pagrindinis ţmogaus papilomos viruso uţsikrėtimo kelias, tačiau ji nėra būtina sąlyga viruso perdavimui, uţtenka odos su oda kontakto [26][18]. Šiuo metu yra aktyviai tiriamas ir vertikalus, su lytiniais santykiais tiesiogiai nesusijęs ŢPV perdavimo būdas. Jo metu virusas galimai perduodamas nuo motinos – naujagimiui ar motinos – vaikui [17]. Uţsienio literatūroje yra minima ir ŢPV perdavimo nuo namų apyvokos daikto galimybė [18].
Apytikriai 15 proc. moterų nevyksta efektyvaus imuninio atsako prieš ţmogaus papilomos viruso infekciją ir išsivysto gimdos kaklelio displazija. Nėra gerai ţinomakaip ţmogaus papilomos virusui kai kuriais atvejais pavyksta likti neatpaţintam moters imuniteto ir to pasekoje būti
13 nepašalintam. Tačiau galimi ŢPV viruso plitimo stabdymo keliai: vyro apipjaustymas, barjerinės kontracepcijos naudojimas. Tačiau barjerinė kontracepcija neapsaugo 100 proc. nuo kontakto, o bet koks lytinių organų sąlytis gali perduoti virusą [27]. Ypatingai didelę reikšmę ŢPV plitimo maţinimui atlieka vakcinacija nuo ŢPV viruso. Tyrimai rodo, kad po vakcinų nuo ŢPV įvedimo į imunizacijos programą reikšmingai sumaţėja sergamumas vakcinų taikinių tipų sukeliamomis ligomis. Keleto šalių duomenimis, gimdos kaklelio ikivėţinių būklių atevejų daţnis šalyse sumaţėjo 50 proc [28][29].
3.5 Antrinė gimdos kaklelio vėţio profilaktika Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje uţregistruojama daugiau kaip 400 naujų gimdos kaklelio vėţio atvejų, miršta daugiau kaip 200 moterų, 5 metų išgyvenamumas yra 64 proc.Per 1987–2016 m. laikotarpį Lietuvoje 47 proc. mirčių nuo gimdos kaklelio vėţio atvejų sudarė jaunos ir vidutinio amţiaus (20-59 metų) moterys [30]. Įrodyta, kad ţmogaus papilomos viruso infekcijos sukeltai ikivėţinei gimdos kaklelio būklei progresuoti prireikia dešimčių metų ir infekcijos persistavimo. Invazyvaus gimdos kaklelio vėţio vystymasis gali uţtrukti ir 30 metų [25].ULAC metodinėse rekomendacijose skiepai ir ankstyvas ikivėţinių būklių nustatymas yra pagrindiniai gimdos kaklelio vėţio profilaktikos veiksniai maţinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėţiu [31].
Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, atrankinės patikros tyrimas, kurio metu privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 25–60 metų moterims nemokamai vieną kartą per 3 metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, kitaip vadinamas PAP testu [32].Lietuvos statistikos duomenimis 2014 metais daugiau nei penktadalis 25-34 metų moterų (24,6 proc.) nedalyvavo gimdos kaklelio tepinėlio PAP teste, o 10,8 proc. vyresnių iki 44 metų moterų taip ir nepasinaudojo šia gimdos kaklelio vėţio prevencijos paslauga[33].
Pap tepinėliui įvertinti naudojamos 2001 m. Bethesda kategorijos. Moterims, kurioms citologinis tyrimas rodo patologiją, akušeris-ginekologas pasirinktinai, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu parengtą metodiką, atlieka kolposkopiją; endocervikalinį įvertinimą; tikslinę, konusinę, endometriumo biopsiją;diagnostinę ekscizinę procedūrą; endocervikalinį kiuretaţą; kartoja PAP testą ir nustato ţmogaus papilomos viruso DNR po tam tikro laikotarpio ar specifinės terapijos; atlieka T-zonos eksciziją ar abliaciją;rekomenduoja pacientės prieţiūrą, onkologo konsultaciją bei gydymą pagal schemas. Šie gydytojo veiksmai priklauso nuo gimdos kaklelio patologijos tyrimoradinių[34]. PAP testo patikros programa dėl ankstaus pakitimų aptikimo ir tinkamo reagavimo į juospadeda išvengti gimdos kaklelio vėţio bei jo grėsmingų stadijų [35][34].Svarbu dalyvauti profilaktinėje patikros programoje PAP testu ir vakcinuotoms nuo ŢPVmoterims, nes
14 vakcina neapsaugo nuo visų ŢPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėţį [36].Lietuvoje Valstybinio patologijų Centro 2019 metų duomenimis apie 3 proc. visų profilaktiškai tirtų moterų PAP tyrime nustatomi ikivėţiniai gimdos kaklelio pokyčiai (neţymūs pakitimai ir didelio laipsnio intraepiteliniai paţeidimai) [37].
3.6 Pirminė gimdos kaklelio vėţio profilaktika
Visi pirminės gimdos kaklelio vėţio profilaktikos bandomieji tyrimai parodė išskirtinį ilgalaikį esamų ŢPV vakcinų veiksmingumą. Nuo vakcinų įvedimo į nacionalinės imunizacijos programas vertinamas jų veiksmingumas populiacijos lygmenyje [38]. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose gimdos kaklelio vėţio daţnis tarp 15-24 metų moterų nuo ŢPV vakcinacijos pradţios iki 2014 metų sumaţėjo 29proc [39]. Taigi šiuo metu jau yra nustatytas aukštas sukurtų vakcinų (devynvalentės, keturvalentės ir dvivalentės) efektyvumo lygmuo apsaugant pasiskiepijusį asmenį nuo vakcinai specifiškų ŢPV tipų infekcijų [5].
Vakcinų sudėtyje yra L1 baltymo, specifinio ţmogaus papilomos viruso tipui, neuţkrečiamų į virusą panašių dalelių (VPD) pavidalu, gaunamo DNR rekombinacijos metodu[40]. Nuo 2006 – 2009 metų prieinamos dvi pirmosios kartos licenzijuotos profilaktines vakcinos nuo ŢPV viruso: Gardasil® (atitikmuo - Silgard®) keturvalentė vakcina nuo 6, 11, 16, 18 ŢPV tipų ir Cervarix® dvivalentė vakcina nuo grėsmingiausių 16 ir 18 ŢPV tipų. Atliktose pilotinėse studijose pagal protokolo reikalavimus JAV vaistų kontrolės FDA (ang. Food and Drug Administration) licenzijai gauti abi vakcinos parodė daugiau nei 90 proc. efektyvumą.Rezultatų duomenimis vakcinavimas sumaţino ŢPV infekcijų daţnį ir jų pasireiškimą jaunoms suaugusioms moterims ikivėţinėmis būklėmis:vidutinio laipsnio displazija CIN2, didelio laipsnio displazija CIN3, ypač ryškia liaukine atipija AIS (ang. atitinkamai ang. cervical intraepithelial neoplasia second degree, cervical intraepithelial neoplasia third degree, adenocarcinoma in situ), daţniausiai sukeliamomis ŢPV tipų, kurie yra šių vakcinų taikiniai [41].
2014 metų gruodį FDA patvirtino antros kartos devyniavalentę Gardasil9® vakciną, kuri III fazės klinikinėse studijose ţenkliai sumaţino 16-26 metų moterų infekuotumą ŢPV.Gardasil9 vakcina sukurta nuo 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52, 58 ŢPV tipų [40].Cervarix®, Gardasil® ir Gardasil9® skiriasi naudojamomis antigenų ekspresijos sistemomis, antigenų kompozicija ir adjuvantais [38].
15
3.7 Imunoprofilaktikos nuo ţmogaus papilomos viruso bendrieji principai
Imunizacijos praktikos patariamasis komitetas ACIP (ang. The Advisory Committee on Immunization Practices) rekomenduoja pradėti mergaičių skiepijimą nuo ŢPV joms sukankus 11-12 metų, tačiau galima vakcinuoti ir nuo 9 metų amţiaus. 2018 metų gale FDA patvirtino vakcinos skyrimą moterims iki 45 metų [42].Iš pradţių vakcinos buvo licenzijuotos naudoti trijų dozių reţimu. Tačiau studijos parodė pakankamą imunogeniškumą atitinkamomis aplinkybėmis ir vakcinavus mergaites dvejomis dozėmis. Be to šiuo metu tiriamas vienos dozės efektyvumas ir preliminarūs studijų duomenys rodo, kad viena dozė taip pat gali būti veiksminga[38]. Lietuvoje mergaites iki 14 metų vakcinomis Cervarix® ir Gardasil9® rekomenduojama skiepyti dvejomis dozėmis, o vyresnes – trejomis. Skirtingai vakcinomis Silgard®ir Gardasil® dvejomis dozėmis skiepijamos mergaitės iki 13 metų. Silgard® ir Gardasil® vakcinos Lietuvoje registruotos 2006 metais, Cervarix® – 2007, o Gardasil9® – 2015. Dėl vakcinų specifiškumo skiepijimo dozių skyrimo intervalai kiekvienos vakcinos skiriasi [43][38].
Moters sveikatos prieţiūros specialistui rekomenduojama informuoti ir aptarti su paciente, kuriai yra daugiau nei 19 metų, apie potencialią vakcinos naudą. Sprendimas skiepyti tokio amţiaus moteris remiamas galimos vakcinos naudos ir ţalos santykio apsvarstymu. Vienas iš aptariamų veiksnių yra lytinių partnerių skaičius, kadangi didėjant infekuotumo ŢPVrizikai maţėja vakcinos nauda [43]
3.8 Vakcinos nuo ţmogaus papilomos viruso saugumas
Susirūpinimas ir abejonės vakcinos saugumu sumaţina skiepijimo mastus ir padidina vakcinos taikinių sukeliamų ligų daţnį. ŢPV vakcina susilaukė didelio ţiniasklaidos dėmesio ir pranešimų apie nepageidaujamus poveikius, kurių dauguma buvo autoimuninės kilmės. Tačiau išsamaus tarptautinio stebėjimo duomenimis vakcina išlieka saugi [44]. Vienos stipriausių didelių populiacijų keturvalentės vakcinos kohortinių studijų nepatvirtino sąsajų tarp skiepijimo ir autoimuninių bei neurologinių būklių [45]. Didelėse atvejo ir kontrolės studijose tarp vakcinacijos nuo ŢPV ir padidintų idiopatinės trombocitopeninės purpuros, centrinės nervų sistemos demielinizacijos, Guillain-Barre sindromo, jungiamojo audinio ligos, I tipo cukrinio diabeto ir autoimuninio tiroidito rizikų prieţastinio ryšio nebuvo. Keturių milijonų moterų analizėje neįrodyta, kad vakcinavimas keturvalente vakcina susijęs su išsėtine skleroze. Keletas kitų studijų taip pat nepatvirtino, kad vakcinavimas nuo ŢPV gali sukelti kiaušidţių nepakankamumą [44]. PSO duomenimis klinikinėse
16 studijose ištyrus moteris, kurios jų metu pastojo, įgimtų anomalijų daţnio sąsajų su skiepijimu nuo ŢPV taip pat nebuvo nustatyta [46].
3.9
Skiepijimo nuo ţmogaus papilomos viruso tendencijos Lietuvoje
Lietuvoje stebimas vakcinacijos nuo ŢPV tendencijos didėjimas. 2015 metų Lietuvos profilaktinių skiepų ataskaitoje Nr.8 dvejomis vakcinomis nuo ţmogaus papilomos viruso buvo paskiepyta 130 asmenų nuo 1 iki 17 metų, trimis – 64 asmenys nuo 1 iki 17 metų. 2018 metais, ataskaitoje pateiktais duomenimis, dvejomis vakcinomis paskiepyti – 11434 nepilnamečiai asmenys, o trimis – 165 [47][48].
Tačiau mūsų duomenimis Lietuvoje maţai ţinoma, kokias ţinias tėvai turi apie ŢPV, jo sukeliamas patologijas ir imunoprofilaktiką. Taip pat maţai ţinoma apie tėvų skiepijimo tendencijas mokama ir nemokama vakcina, teigiamo ir neigiamo poţiūrio į ŢPV vakciną prieţastis, sociodemografinių rodiklių įtaką ţinioms ir skiepijimo tendencijoms bei nenagrinėtos šių veiksnių sąsajos.
Tokia informacija padėtų vystyti švietimo apie vakcinaciją nuo ŢPV strategijas ir dar efektyviau didinti skiepijimo mastus tiek mokamais tiek valstybės kompensuojamu skiepu nuo ŢPV. Darbo vykdymo metais nemokama vakcina yra dvivalentėpagal 2018 metų liepos penktos dienos ULAC pranešimą, kuriame minima, jogValstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos tolimesniam 11 metų mergaičių skiepijimui nuo ŢPVviešuosiuose pirkimuose įsigijo Cervarix®skiepą [49].
17
4. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas: gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą buvo suplanuotas ir atliktas tyrimas Kauno Kovo-11 gimnazijoje, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijoje, Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, Kauno Pylėnų progimnazijoje.Apklausos dalyviai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu bei naudojamais metodais. Jiems buvo suteikta informacija, kad jų dalyvavimas tyrime yra anoniminis, o surinkta informacija naudojama tik tyrimo tikslais. Tiriamieji patys pasirinko pildyti anketą, paskelbtą internetu jų vaikų TAMO dienyne. Tyrimas organizuotas 2019 m. balandţio mėnesį.
Tyrimo objektas:Kauno Kovo-11 gimnazijoje, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijoje, Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, Kauno Pylėnų progimnazijoje besimokančių mergaičių tėvai.
Tiriamųjų atranka: tyrimui pasirinkta tirtiKauno Kovo-11 gimnazijos, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos, Kauno Pylėnų progimnazijos moksleivių tėvus. Iš viso į tyrimą pasirinkta įtraukti 287 asmenų. Tiriami abiejų lyčių, pilnamečiai asmenys, auginantys mokyklinio amţiaus mergaites iki 18 metų amţiaus.
Tyrimo metodai:pasirinkusių dalyvauti apklausoje mokyklinio amţiaus mergaičių tėvų apklausai naudota vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa. Klausimus anketai paruošė pati darbo autorė (1 priedas).
Tyrimo kontingentui išanalizuoti anketoje yra surenkami respondentų sociodemografiniai duomenys – lytis, amţius, išsilavinimas, mergaičių skaičius šeimoje, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos per mėnesįeurais.
Išsiaiškinti tėvų ţinioms apie ŢPV, jo sukeliamą daţniausią ligą ir vakciną nuo viruso anketoje yra sudaryti trys blokai klaidingų ir teisingų teiginių apie:ŢPV plitimo būdus, kad žmogaus papilomos viruso vienas iš plitimo būdų yra lytiniai santykiai (tiek oraliniai, tiek vaginaliniai, tiek analiniai); uţsikrėtimo ir simptomų išraiškos ypatumus, kad žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų simptomų; uţsikrėtimo rizikos veiksnius, kad lytinių santykių metu naudojant barjerines apsaugos priemones {prezervatyvus}, užsikrėsti žmogaus papilomos virusu rizika mažėja,kad turint daug lytinių partnerių padidėja rizika užsikrėsti žmogaus papilomos virusu, kad ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia didina riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu;sukeliamas patologijas, kad žmogaus papilomos virusas gali sukelti burnos (gerklės, liežuvio, tonzilių) vėžį, kad žmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės (anogenitalines) karpas; gydymą nuo viruso(klaidingasteiginys), kad žmogaus papilomos virusą galima išnaikinti gydant antibiotikais; gimdos kaklelio vėţio epidemiologiją, kad gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėžių pasaulyje, etiologiją, kad žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį moterims, kad beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai gali būti susieti su
18 žmogaus papilomos viruso infekcija, kad 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėžių pasaulyje irprevencijos programų ypatumus (klaidingas teiginys),po vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso nebereikia dalyvauti Lietuvoje vykdomoje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje su PAP testu, kad viena iš gimdos kaklelio vėžio prevencijos programų yra vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, kad (klaidingas teiginys)vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso didina gimdos kaklelio vėžio rizikąbei gydymą, kad gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje; ŢPV vakcinos efektyvumą, kad (klaidingas teiginys) vakcina sukurta prieš visus žinomus žmogaus papilomos viruso tipus, kad (klaidingas teiginys) skiepas nuo žmogaus papilomos viruso 100% apsaugo nuo vėžio ir anogenitalinių karpų, kad (klaidingas teiginys) vakcina nuo žmogaus papilomos viruso gali apsaugoti nuo visų lytiniu keliu plintančių ligų; ŢPV imunoprofilaktikos pagrindinius principus, kad kiekvienai vakcinai nuo žmogaus papilomos viruso yra rekomenduojamas dozių skaičius, kad vakcina būtų veiksminga, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra efektyviausia, kuomet skiepijamas asmuo nebuvo turėjęs lytinių santykių, sąlygas, kad vakcina gali apsaugoti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, kurios buvo užsikrėtusios žmogaus papilomos virusu, kad vakcina gali apsaugoti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių; vakcinacijos nuo ŢPV saugumą, kad (klaidingas teiginys) vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemų.
Nustatyti respondentų skiepijimo nuo ŢPV tendencijas anketoje yra surenkami duomenys apie mergaičių vakcinavimo pagal 2016 įsigalėjusią Lietuvoje gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą ir skiepijimo mokama vakcina tendencijas.
Išsiaiškinti tėvų poţiūriui į skiepijimą ir ŢPV skiepą anketoje yra pasirinkti klausimai apie tėvų polinkį skiepyti mergaites nuo gimimo pagal privalomą skiepų kalendorių bei informatumo apie nemokamos vakcinacijos nuo ŢPV galimybę.
Poţiūriui į ŢPV vakciną atspindėti anketoje yra surenkami nusiteikusių bei atskirai nenusiteikusių respondentų atsakymai apie informacijos pakankamumą savarankiškai nuspręsti ar skiepyti mergaites, šeimos gydytojo rekomendaciją vakcinuoti, nuomonę apie ŢPV vakcinos saugumą, reikalingumą, efektyvumą bei apie įtaką seksualinei elgsenai pagal 5 balų Likert„o skalę.
Duomenų analizės metodai: gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Windows Excel, naudotas statistikinis programų paketas „SPSS 17.0.1 for Windows”. Tikrintas intervalinių kintamųjų (amţiaus, pajamų) pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį, naudojant Kolmogorovo-Smirnovo testą. Nenustačius jų atitikimo normalumo dėsniui jų ir ranginių poţymių palyginimui tarp dviejų grupių taikytas neparametrinis Mano-Vitnio (U) kriterijus, o tarp trijų grupių – Kruskal„o-Wallis„o H (2) kriterijus. Poţymių pasitaikymo daţnumo skirtumams vertinti, naudotas Chi-kvadrato (2) kriterijus su Fisher„o testo patikslinimu esant mažam atvejų skaičiui. Analizuojant
19 poţymių tarpusavio ryšius naudotas Spearmano (r) koreliacijos metodas. Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: kai p<0,05 – reikšminga ir kai p>0,05 (ns) – statistiškai nereikšminga.
20
5. TYRIMO REZULTATAI
5.1 Kontingentas
Apklausoje dalyvavo 287 mergaičių tėvai. Daugumą (89,2 proc.) sudarė mamos, tėčių buvo 31(10,8 proc.).
Respondentų amţiaus vidurkis 37,48 metų, mediana – 37 metai (min. - 23 metai, maks. - 58 metai).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių
Didţiąją dalį (46,7 proc.) respondentų sudarė 31-40 metų asmenys, iki 31 metų buvo 23,0 proc. respondentų, 41-50 metų – 27,5 proc. ir vyresnių nei 50 metų -2,8 proc. (1 pav.).
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mergaičių skaičių šeimoje
Didţioji dalis (64,5 proc.) respondentų šeimoje augino vieną mergaitę, 30,7 proc. respondentų – dvi ir 4,9 proc. – daugiau nei dvi (2 pav.).
23,0% 46,7% 27,5% 2,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50%
Iki 31 m. 31-40 m. 41-50 m. Vyresni nei 50 m.
64,5% 30,7% 4,9% Viena Dvi Daugiau nei 2
21 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Pagal išsilavinimą daugiau nei pusė respondentų buvo su aukštuoju išsilavinimu, 34,1 proc. – su aukštesniuoju, 8,4 proc. - su viduriniu ir 1,0 proc. – su nebaigtu viduriniu (3 pav.).
Tolimesnėje analizėje respondentai su nebaigtu viduriniu ir viduriniu išsilavinimu buvo apjungti į vieną grupę (nebaigtas vidurinis/vidurinis).
Pateikus klausimą apie pajamas vienam šeimos nariui 4 respondentai į šį klausimą neatsakė. Šis poţymis varijavo nuo 25 eurų iki 2000 eurų, vidurkį sudarė 465,87 eurų, medianą – 350 eurų.
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vienam šeimos nariui tenkankančias pajamas Dauguma (42,8 proc.) respondentų nurodė, kad vienam šeimos nariui tekdavo apie 200-399 eurų į mėnesį, likusieji pasiskirstė sekančiai – iki 200 eurų tenkančių vienam šeimos nariui į mėnesį buvo 11,7 proc. respondentų, iki 400-600 eurų 23,0 proc. ir daugiau nei 600 eurų 22,6 proc. (4 pav.).
1,0% 9,4%
34,1% 56,4%
Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
11,7% 42,8% 23,0% 22,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50%
Iki 200 EUR 200-399 EUR 400-600 EUR Daugiau nei 600
22
5.2 Tėvų ţinios apie ţmogaus papilomos virusą, jo sukeliamas ligas ir vakciną nuo
ţmogaus papilomos viruso
Vertinant respondentų ţinias apie ţmogaus papilomos virusą jiems buvo pateikti aštuoni teiginiai ir prašoma paţymėti „TAIP“ jeigu jų manymu jis yra teisingas arba „NE“ - jeigu neteisingas. Gauti rezultatai pateiki penktame paveikslėlyje.
Beveik visi respondentai (92,7 proc.) sutiko su teiginiu, kad žmogaus papilomos viruso vienas iš plitimo būdų yra lytiniai santykiai. Dauguma respondentų sutiko, su tuo kad turint daug lytinių partnerių padidėja rizika užsikrėsti žmogaus papilomos virusu (84,0 proc.), taip pat su tuo kad lytinių santykių metu naudojant barjerines apsaugos priemone, užsikrėsti žmogaus papilomos virusu rizika mažėja (82,9 proc.) bei su tu tuo, kad ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia didina riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu (75,3 proc.).
Daugiau nei pusė respondentų nesutiko su tokiais teiginiais kaip „Žmogaus papilomos virusas gali sukelti burnos vėžį“ (63,4 proc.), „Žmogaus papilomos virusą galima išnaikinti gydant antibiotikais“ (62,4 proc.) ir „Žmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės karpas“ (60,3 proc.). Su teiginiu „Žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų simptomų“ sutiko 58,5 proc. ir nesutiko 41,5 proc. respondentų (5 pav.).
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teiginių apie ţmogaus papilomos virusą vertinimus 7,3% 16,0% 17,1% 24,7% 41,5% 63,4% 60,3% 62,4% 92,7% 84,0% 82,9% 75,3% 58,5% 36,6% 39,7% 37,6% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Žmogaus papilomos viruso vienas iš plitimo būdų yra lytiniai santykiai (tiek oraliniai, tiek vaginaliniai, tiek
analiniai)
Turint daug lytinių partnerių padidėja rizika užsikrėsti žmogaus papilomos virusu
Lytinių santykių metu naudojant barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus), užsikrėsti žmogaus papilomos
virusu rizika mažėja
Ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia didina riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu
Žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų
simptomų
Žmogaus papilomos virusas gali sukelti burnos (gerklės, liežuvio, tonzilių) vėžį
Žmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės (anogenitalines) karpas
Žmogaus papilomos virusą galima išnaikinti gydant antibiotikais
23 Vertinant ţinias apie gimdos kaklelio vėţį respondentams taip pat buvo pateikti aštuoni
teiginiai.
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teiginių apie gimdos kaklelio vėţį vertinimus Beveik visi respondentai nesutiko su tuo, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso didina gimdos kaklelio vėžio riziką (92,3 proc.), tačiau sutiko su tuo, kad žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį(91,6 proc.).
Dauguma respondentų sutiko su tokiais teiginiais kaip „Viena iš gimdos kaklelio vėžio prevencijos programų yra vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso“ (84,0 proc.) ir „Gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje“ (70,0 proc.) bei „Gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėžių pasaulyje“ (62,0 proc.), bet nesutiko su teiginiu, kad po vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso nebereikia dalyvauti Lietuvoje vykdomoje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje su PAP testu (81,9 proc.).
Su tokiais teiginiais kaip „Beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai gali būti susieti su žmogaus papilomos viruso infekcija“ ir „16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėžių pasaulyje“ nesutiko maţdaug apie pusė respondentų (atitinkamai 59,2 proc. ir 50.2 proc.) (6 pav.). 8,4% 59,2% 38,0% 50,2% 30,0% 81,9% 16,0% 92,3% 91,6% 40,8% 62,0% 49,8% 70,0% 18,1% 84,0% 7,7% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį moterims
Beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai gali būti susieti su žmogaus papilomos viruso infekcija
Gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėžių pasaulyje
16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėžių pasaulyje
Gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje Po vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso nebereikia
dalyvauti Lietuvoje vykdomoje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje su PAP testu
Viena iš gimdos kaklelio vėžio prevencijos programų yra vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso Vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso didina gimdos
kaklelio vėžio riziką
24 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teiginių apie vakciną nuo ţmogaus papilomos viruso
vertinimus
Vertinant ţinias apie vakciną nuo ţmogaus papilomos viruso dauguma respondentų nemanė, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso gali apsaugoti nuo visų lytiniu keliu plintančių ligų(83,6 proc.), kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra efektyviausia, kuomet skiepijamas asmuo nebuvo turėjęs lytinių santykių (82,6 proc.), kad vakcina sukurta prieš visus žinomus žmogaus papilomos viruso tipus (77,0 proc.) ir kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemų (77.0 proc.), tačiau manė, kad kiekvienai vakcinai nuo žmogaus papilomos viruso yra rekomenduojamas dozių skaičius, kad vakcina būtų veiksminga (78,4 proc.) ir kad vakcina gali apsaugoti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių (78,0 proc.).
Su teiginiu „Vakcina gali apsaugoti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, kurios buvo užsikrėtusios žmogaus papilomos virusu“ nesutiko (56,1 proc.) ir su teiginiu „Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso 100% apsaugo nuo vėžio ir anogenitalinių karpų“ (53,0 proc.) sutiko šiek tiek daugiau nei pusė respondentų (7 pav.).
Daugiau mergaičių šeimoje auginantys respondentai buvo labiau įsitikinę nei turintys maţiau, kad ţmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėţį moterims (r0,12 p0,038), tačiau jis gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje (r0,13 p0,034) irkad vakcina nuo
47,0% 83,6% 82,6% 21,6% 22,0% 56,1% 77,0% 77,0% 53,0% 16,4% 17,4% 78,4% 78,0% 43,9% 23,0% 23,0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso 100 proc. apsaugo nuo vėžio ir anogenitalinių karpų
Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso gali apsaugoti nuo visų lytiniu keliu plintančių ligų
Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra efektyviausia, kuomet skiepijamas asmuo nebuvo turėjęs lytinių
santykių
Kiekvienai vakcinai nuo žmogaus papilomos viruso yra rekomenduojamas dozių skaičius, kad vakcina būtų
veiksminga
Vakcina gali apsaugoti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių Vakcina gali apsaugoti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, kurios buvo užsikrėtusios žmogaus
papilomos virusu
Vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemų
Vakcina sukurta prieš visus žinomus žmogaus papilomos viruso tipus
25 ţmogaus papilomos viruso gali apsaugoti nuo visų lytiniu keliu plintančių ligų (r0,12 p0,048) (1 lentelė).
Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai ţymiai daţniau nei moterys manė, kad ţmogaus papilomos virusas gali sukelti burnos vėţį (r-0,16 p0,008), išangės karpas (r-0,20 p0,001), kad beveik visi gimdos kaklelio vėţio atvejai gali būti susieti su šiuo viruso infekcija (r-0,15 p0,014) ir kad 16 ir 18 papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėţių pasaulyje (r-0,13 p0,035), kad po vakcinacijos nuo šio viruso nebereikia dalyvauti Lietuvoje vykdomoje gimdos kaklelio vėţio prevencijos programoje su PAP testu (r-0,19 p0,002), vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso didina gimdos kaklelio vėţio riziką (r-0,15 p0,009) bet gali apsaugoti nuo visų lytiniu keliu plintančių ligų (r-0,12 p0,044) ir nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių (r-0,19 p0,001) (1 lentelė).
Su tuo, kad ţmogaus papilomos virusu galima uţsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų simptomų (r0,18 p0,002), kad šis virusas gali sukelti burnos (r0,14 p0,019) ir gimdos kaklelio vėţį (r0,14 p0,015), kad beveik visi gimdos kaklelio vėţio atvejai gali būti susieti su ţmogaus papilomos viruso infekcija (r0,18 p0,002), o gimdos kaklelio vėţys uţima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėţių pasaulyje (r0,28 p<0,001), kad 16 ir 18 ţmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėţių pasaulyje (r0,25 p<0,001) ir kad vakcina gali apsaugoti nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių (r0,12 p0,040) ţymiai daţniau mane vyresni respondentai nei jaunesni, tuo tarpu jaunesni respondentai ţymiai daţniau nei vyresni buvo įsitikinę, kad vakcina sukurta prieš visus ţinomus ţmogaus papilomos viruso tipus (r-0,21 p<0,001) ir kad vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemą (r-0,17 p0,004) (1 lentelė).
26
1 lentelė. Teiginių apie ţmogaus papilomos virusą, jos vakciną ir gimdos kaklelio vėţį vertinimų sąsajos su respondentų lytimi, amţiumi,išsilavinimu, pajamomis ir mergaičių skaičium šeimoje
Teiginiai1 Lytis 2 Amţius Išsilavinimas Pajamos Mergaičių skaičius šeimoje r p r p r p r p r p Ţmoga us pa pi lo m os vi rusa s Q5A1 -0,01 ns -0,08 ns 0,12 ns 0,03 ns 0,08 ns Q5A2 0,00 ns -0,03 ns 0,26 <0,001 0,11 ns 0,01 ns Q5A3 0,02 ns -0,12 ns 0,12 0,042 0,06 ns 0,04 ns Q5A4 0,04 ns -0,05 ns 0,17 0,003 0,06 ns -0,03 ns Q5A5 -0,11 ns 0,18 0,002 0,32 <0,001 0,38 <0,001 0,06 ns Q5A6 -0,16 0,008 0,14 0,019 0,26 <0,001 0,32 <0,001 0,08 ns Q5A7 -0,20 0,001 0,12 ns 0,29 <0,001 0,36 <0,001 0,06 ns Q5A8 -0,10 ns -0,09 ns -0,33 <0,001 -0,19 0,001 0,01 ns G im dos ka kl el io vė
ţys Q6A1 Q6A2 -0,07 -0,15 0,014 ns 0,14 0,18 0,002 0,015 0,29 0,24 <0,001 <0,001 0,44 0,23 <0,001 <0,001 0,05 0,12 0,038 ns
Q6A3 -0,06 ns 0,28 <0,001 0,43 <0,001 0,38 <0,001 0,10 ns Q6A4 -0,13 0,035 0,25 <0,001 0,38 <0,001 0,46 <0,001 0,04 ns Q6A5 -0,08 ns 0,07 ns 0,30 <0,001 0,43 <0,001 0,13 0,034 Q6A6 -0,19 0,002 0,06 ns -0,05 ns 0,08 ns 0,08 ns Q6A7 0,00 ns 0,10 ns 0,24 <0,001 0,19 0,002 0,06 ns Q6A8 -0,15 0,009 0,00 ns -0,03 ns -0,08 ns -0,04 ns V akc ina nuo ţm oga us pa pi lom os vi ruso Q7A1 0,10 ns -0,21 <0,001 -0,36 <0,001 -0,27 <0,001 -0,01 ns Q7A2 -0,12 0,044 0,00 ns 0,03 ns 0,07 ns 0,12 0,048 Q7A3 -0,08 ns 0,04 ns -0,02 ns 0,06 ns 0,11 ns Q7A4 0,06 ns 0,06 ns 0,27 <0,001 0,03 ns -0,08 ns Q7A5 0,01 ns -0,09 ns 0,11 ns -0,04 ns -0,01 ns Q7A6 -0,19 0,001 0,12 0,040 0,27 <0,001 0,31 <0,001 0,04 ns Q7A7 -0,08 ns 0,02 ns 0,04 ns 0,15 0,010 0,02 ns Q7A8 -0,10 ns -0,17 0,004 -0,33 <0,001 -0,33 <0,001 0,00 ns 1 - binominaliniai poţymiai, kur “0- Ne”, “1 – Taip”; 2 – binominalinis poţymis, kur ”1- Tėčiai”, “2 – Mamos”; ns- statistiškai nereikšmingas ryšis;Q5A1 -“Ţmogaus papilomos viruso vienas iš plitimo būdų yra lytiniai santykiai”; Q5A2 - “Turint daug lytinių partnerių padidėja rizika uţsikrėsti ţmogaus papilomos virusu”; Q5A3 - “Lytinių santykių metu naudojant barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus), uţsikrėsti ţmogaus papilomos virusu rizika maţėja”; Q5A4 - “Ankstyvo lytinio gyvenimo pradţia didina riziką uţsikrėsti ţmogaus papilomos virusu”; Q5A5 - “Ţmogaus papilomos virusu galima uţsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų simptomų”; Q5A6 - “Ţmogaus papilomos virusas gali sukelti burnos vėţį”; Q5A7 - “Ţmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės karpas”; Q5A8 - “Ţmogaus papilomos virusą galima išnaikinti gydant antibiotikais”; Q6A1 - “Ţmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėţį moterims”; Q6A2 - “Beveik visi gimdos kaklelio vėţio atvejai gali būti susieti su ţmogaus papilomos viruso infekcija”; Q6A3 - “Gimdos kaklelio vėţys uţima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėţių pasaulyje”; Q6A4 - “16 ir 18 ţmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėţių pasaulyje”; Q6A5 - Gimdos kaklelio vėţys gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje”; Q6A6 - “Po vakcinacijos nuo ţmogaus papilomos viruso nebereikia dalyvauti Lietuvoje vykdomoje gimdos kaklelio vėţio prevencijos programoje su PAP testu”; Q6A7 - “Viena iš gimdos kaklelio vėţio prevencijos programų yra vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso”; Q6A8 - “Vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso didina gimdos kaklelio vėţio riziką”; Q7A1 - “Vakcina sukurta prieš visus ţinomus ţmogaus papilomos viruso tipus”; Q7A2 - “Vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso gali apsaugoti nuo visų lytiniu keliu plintančių ligų”; Q7A3 - “Skiepas nuo ţmogaus papilomos viruso 100% apsaugo nuo vėţio ir anogenitalinių karpų”; Q7A4 - “Vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso yra efektyviausia, kuomet skiepijamas asmuo nebuvo turėjęs lytinių santykių”; Q7A5 - “Kiekvienai vakcinai nuo ţmogaus papilomos viruso yra rekomenduojamas dozių skaičius, kad vakcina būtų veiksminga”; Q7A6 - “Vakcina gali apsaugoti nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių”; Q7A7 - “Vakcina gali apsaugoti nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, kurios buvo uţsikrėtusios ţmogaus papilomos virusu”; Q7A8 - “Vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemą”.
27 Tyrimo rezultatai parodė, kad ţinioms apie ţmogaus papilomos virusą, vakciną ir gimdos kaklelio vėţį didelę įtaką turėjo respondentų išsilavinimas – kuo aukštesnis išslavinimas tuo daţniau buvo sutinkama su tuo, kad gimdos kaklelio vėţys uţima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėţių pasaulyje (p0,43 p<0,001), kad 16 ir 18 ţmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėţių pasaulyje (r0,38 p<0,001), kad šiuo virusu galima uţsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų simptomų (r0,32 p<0,001), kad gimdos kaklelio vėţys gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje (r0,30 p<0,001), kad ţmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės karpas (r0,29 p<0,001), burnos vėţį (r0,26 p<0,001), gimdos kaklelio vėţį moterims (r0,24 p<0,001), kad beveik visi gimdos kaklelio vėţio atvejai gali būti susieti su ţmogaus papilomos viruso infekcija (r0,29 p<0,001), kad vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso yra efektyviausia, kuomet skiepijamas asmuo nebuvo turėjęs lytinių santykių (r0,27 p<0,001), ji gali apsaugoti nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių (r0,27 p<0,001), kad turint daug lytinių partnerių padidėja rizika uţsikrėsti ţmogaus papilomos virusu (r0,26 p<0,001), o viena iš gimdos kaklelio vėţio prevencijos programų yra vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso (r0,24 p<0,001), kad ankstyvo lytinio gyvenimo pradţia didina riziką uţsikrėsti ţmogaus papilomos virusu (r0,17 p0,003), o lytinių santykių metu naudojant barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus), uţsikrėsti ţmogaus papilomos virusu rizika maţėja (r0,12 p0,042). Tačiau su tokiais teiginiais kaip “Žmogaus papilomos virusą galima išnaikinti gydant antibiotikais” 0,33 p<0,001), “Vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemą“ (r-0,33 p<0,001) ir “Vakcina sukurta prieš visus žinomus žmogaus papilomos viruso tipus” (r-0,36 p<0,001) respondentai su aukštesniu išsilavinimu ţymiai daţniau nesutiko nei su ţemesniu išsilavinimu (1 lentelė).
Nagrinėjant ţinias apie ţmogaus papilomos virusą, vakcina ir gimdos kaklelio vėţį priklausomai nuo pajamų nustatyti beveik analogiški rezultatai kaip ir nagrinėjant išsilavinimo įtaką - didesnes pajamas gaunantys asmenys ţymiai daţniau nei gaunantys maţesnes akcentuodavo, kad gimdos kaklelio vėţys uţima ketvirtą vietą tarp moterų labiausiai paplitusių vėţių pasaulyje (p0,38 p<0,001), kad 16 ir 18 ţmogaus papilomos viruso tipai sukelia 70% gimdos kaklelių vėţių pasaulyje (r0,46 p<0,001), kad šiuo virusu galima uţsikrėsti ir nuo infekuoto asmens, nors jis ir neturi jokių išreikštų simptomų (r0,38 p<0,001), kad gimdos kaklelio vėţys gali būti išgydytas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje (r0,43 p<0,001), kad ţmogaus papilomos virusas gali sukelti išangės karpas (r0,36 p<0,001), burnos vėţį (r0,32 p<0,001), gimdos kaklelio vėţį moterims (r0,23 p<0,001), kad beveik visi gimdos kaklelio vėţio atvejai gali būti susieti su ţmogaus papilomos viruso infekcija (r0,44 p<0,001), kad vakcina gali apsaugoti nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, turėjusias lytinių santykių (r0,31 p<0,001), kad viena iš gimdos kaklelio vėţio prevencijos
28 programų yra vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso (r0,19 p0,002) ir kad vakcina gali apsaugoti nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos ir merginas, kurios buvo uţsikrėtusios ţmogaus papilomos virusu (r0,15 p0,010), o gaunantys maţesnes pajamas ţymiai daţniau nei gaunantys didesnes akcentuodavo, kad ţmogaus papilomos virusą galima išnaikinti gydant antibiotikais (r-0,19 p0,001), kad vakcinacija nuo ţmogaus papilomos viruso sukelia vaisingumo problemą (r-0,33 p<0,001) ir vakcina sukurta prieš visus ţinomus ţmogaus papilomos viruso tipus (r-0,27 p<0,001). Tuo tarpu jeigu teiginių “Turint daug lytinių partnerių padidėja rizika užsikrėsti žmogaus papilomos virusu”, “Lytinių santykių metu naudojant barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus), užsikrėsti žmogaus papilomos virusu rizika mažėja”, “Ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia didina riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu” ir “Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra efektyviausia, kuomet skiepijamas asmuo nebuvo turėjęs lytinių santykių” vertinimai priklausė nuo respondentų išsilavinimo tai nuo pajamų dydţio šie vertinimai nepriklausė (1 lentelė).
5.3 Skiepijimas nuo ţmogaus papilomos viruso
Analizuojant vaikų skiepijimą nuo gimimo pagal privalomą skiepų kalendorių nustatyta, kad didţioji dalis (77,0 proc. ) tai darė, kita dalis (13,6 proc.) – skiepijo, tačiau ne visomis vakcinomis. Neskiepijo savo vaikų 9,4 proc. Respondentų (8 pav.).
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo vaikų skiepijimą nuo gimimo pagal privalomą skiepų kalendorių
Pasiteiravus respondentų ar jie yra girdėję apie vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą, kurios metu nemokamai nuo ţmogaus papilomos viruso skiepijamos 11 metų amţiaus mergaitės nustatyta, kad apie ją girdėjo didesnė dalis (60,6 proc.) respondentų, negirdėjo 39,4 proc.
9,4%
13,6%
77,0%
29 9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal planavimą skiepyti savo dukrą/as nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos
programą
Siekiant nustatyti skiepijimo tendencijas buvo sudarytos 3 grupės pateikus respondentams klausimą „Ar planuojate skiepyti/skiepijote savo dukrą/as nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą? (Jei Jūsų dukra/os yra vyresnė/ės nei 13-os metų – ar būtumėte skiepiję, jei tokia programa Lietuvoje būtų vykusi anksčiau?)“. Tyrimas parodė, kad ketvirtadalis (25,1 proc.) respondentų jau buvo paskiepiję savo dukrą/-as nuo ţmogaus papilomos viruso, o 44,3 proc. – planuoja skiepyti, tačiau maţdaug trečdalis (30,7 proc.) respondentų nusiteikę neskiepyti nuo šio viruso (9 pav.).
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo dukros/-ų skiepijimą nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos, jei Lietuvoje nevyktų gimdos kaklelio vėţio profilaktinė programa ir šis
skiepas būtų tik mokamas
Pateikus respondentams klausimą „Ar skiepytumėte savo dukrą/-as nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, jei Lietuvoje nevyktų gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa ir šis skiepas būtų tik mokamas?“ nustatyta, kad tai padarytų tik šiek tie daugiau nei trečdalis dalyvių (38,3 proc.), o dauguma (61,7 proc.) neskiepytų (10 pav.).
30,7%
44,3% 25,1%
Ne Taip, planuoja skiepyti/skiepytų Taip, yra paskiepiję
61,7% 38,3% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Ne Taip
30 11 pav. Informacijos apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą, kurios metu vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso nemokamai skiepijamos 11 metų amţiaus
mergaitės pakankamumo vertinimas
Respondentams pateikus klausimą „Ar jaučiate, kad trūksta tėvams pateikiamos informacijos apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą, kurios metu vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso nemokamai skiepijamos 11 metų amţiaus mergaitės?“ nustatyta, kad didţioji dauguma (79,8 proc.) jautė tokios informacijos trūkumą. Šios informacijos pakankamumą nurodė 10,1 proc., o likusią dalį ji visai nedomino (11 pav.).
12 pav. Prieţasčių dėl kurių skiepijo ar planuoja skiepyti nuo ţmogaus papilomos viruso vertinimas
Siekiant išsiaiškinti skiepijimo prieţastis respondentams, kurie paskiepijo savo dukrą/-as ar ketina skiepyti buvo pateikti penki teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti pagal 5 balų Likert„o skalę nuo „Tikrai nesutinku“ iki „Tikrai sutinku“.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daţniausiai buvo skiepijama dėl to, kad vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso yra reikalinga ir efektyvi (tikrai sutinka/sutinka 81,5 proc.). Kita daţniausia skiepijimo prieţastis buvo tikėjimas, kad vakcina yra saugi (tikrai sutinka/sutinka 62,3 proc.) (12 pav.).
79,8% 10,1%
10,1%
Trūksta Netrūksta Nedomina
29,1% 30,2% 21,6% 16,6% 21,2% 33,2% 51,3% 31,7% 19,6% 17,2% 33,7% 14,6% 38,2% 29,1% 23,2% 3,5% 4 ,0 % 6,5% 33,2% 31,3% 0 ,5 % 2 ,0 % 1,5% 7,1% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Tikiu, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra saugi
Manau, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra reikalinga ir efektyvi Manau, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso didina sąmoningumą apie
lytiškai plintančias ligas
Manau, kad turiu pakankamai informacijos, kad nuspręsčiau, ar skiepyti dukrą/as
Rekomendavo šeimos gydytojas
Tikrai sutinka Sutinka Nei taip, nei ne Nesutinka Tikrai nesutinka
31 13 pav. Prieţasčių dėl kurių neskiepijo ir neplanuoja skiepyti nuo ţmogaus papilomos viruso
vertinimas
Siekiant išsiaiškinti neskiepijimo prieţastis buvo pateikti penki teiginiai, kuriuos reikėjo taip pat įvertinti pagal 5 balų Likert„o skalę nuo „Tikrai nesutinku“ iki „Tikrai sutinku“ respondentams, kurie nepaskiepijo savo dukrą/-as ir neketina skiepyti Daţniausia neskiepijimo prieţastis buvo tikėjimas, kad vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso yra nesaugi (tikrai sutinka/sutinka 46,6 proc.). Reikia pabrėţti, kad didţioji dauguma (tikrai nesutinka/nesutinka 59,0 proc.) šių respondentų neturėjo pakankamai informacijos, kad nuspręstų, ar skiepyti dukrą/-as (13 pav.).
2 lentelė. Skiepijimo nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programątendencijossąsajos su tėvų sociodemografiniais rodikliais
Rodikliai Neskiepijo/ neketina skiepyti Ketina skiepyti Skiepijo 2 p n88 n127 n72 Lytis, n(proc.): 1,60 0,449 Tėčiai 8(9,1%) 17(13,4%) 6(8,3%) Mamos 80(90,9%) 110(86,6%) 66(91,7%) Amţius m., vidurkis(mediana) 34,99(35) 38,44(38) 38,82(39) 20,0 5 <0,00 1 Išsilavinimas, n(proc.): 51,3 3 <0,00 1 Vidurinis/ nebaigtas vidurinis 14(15,9%) 8(6,3%) 5(6,9%)
Aukštesnysis 52(59,1%) 31(24,4%) 15(20,8%)
Aukštasis 22(25,0%) 88(69,3%) 52(72,2%)
Pajamos vienam šeimos
nariuiEUR, vidurkis(mediana): 295,86(207,5) 553,04(430,0) 523,94(425, 0) 59,3 5 <0,00 1 Mergaičių skaičius šeimoje,
n(proc.): 8,28 0,081
Viena 64(72,7%) 83(65,4%) 38(52,8%)
Dvi 22(25,0%) 36(28,3%) 30(41,7%)
Daugiau nei dvi 2(2,3%) 8(6,3%) 4(5,6%)
1, 1% 2, 3% 1, 1% 8, 0% 4, 5% 13,6% 21,6% 14,8% 51,1% 17,0% 38,6% 46,6% 73,9% 21,6% 64,8% 39,8% 27,3% 9,1% 10,2% 10,2% 6, 8% 2, 3% 1, 1% 9, 1% 3, 4% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Tikiu, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra nesaugi
Manau, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra nereikalinga ir neefektyvi Manau, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso skatina PRADĖTI lytinį gyvenimą ir/ar NESAUGIUS lytinius santykius
Manau, kad turiu pakankamai informacijos, kad nuspręsčiau, ar skiepyti dukrą/as
Nerekomendavo šeimos gydytojas
Tikrai nesutinku Nesutinku Nei taip, nei ne Sutinku Tikrai sutinku
32 Analizuojant mergaičių skiepijimo nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą tendencijas priklausomai nuo tėvų sociodemografinių rodiklių nustatyta, kad respondentai, kurie jau paskiepijo savo mergaitę/-es ir ketinančių skiepyti buvo ţymiai vyresni (p<0,001) nei neketinantys skiepyti (atitinkamai 38,82(39) metų, 38,44(38) metų ir 34,99(35) metų), turintys aukštąjį išsilavinimą (p<0,001) (atitinkamai 72,2 proc., 69,3 proc. Ir 25,0 proc.) ir gaunantys didesnes pajamas (p<0,001) (vienam šeimos nariui atitinkamai 523,94(425) eurų, 553,04(430) eurų ir 295,86(207,5) eurų) (2 lentelė).
3 lentelė. Skiepijimo nuo ţmogaus papilomos viruso infekcijos pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą tendencijos sąsajos su tėvų poţiūriu ir informacijos apie skiepijimą, vakciną
nuo ţmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio vėţio profilaktikos programą pakankamumu
Rodikliai Neskiepij o/ neketina skiepyti Ketina skiepyti Skiepijo 2 p n88 n127 n72 Vaiko/-ų skiepijimas nuo gimimo pagal
privalomą skiepų kalendorių, n(proc.)
92,7 7
<0,00 1
Neskiepijo 25(28,4%) 2(1,6%) -
Skiepijo, tačiau ne visomis vakcinomis 26(29,5%) 8(6,3%) 5(6,9%)
Skiepijo 37(42,0%) 117(92,1
%)
67(93,1 %) Požiūris į vakciną nuo žmogaus papilomos
viruso
Vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso
saugi balai, vidurkis(mediana) 2,63(3,0) 3,78(4,0) 4,03(4,0) 87,2
6
<0,00 1 Vakcinos nuo ţmogaus papilomos viruso
reikalingumas ir efektyvumas balai, vidurkis(mediana)
2,94(3,0) 4,0(4,0) 4,21(4,0) 89,6 4
<0,00 1 Gydytojo rekomendavimas skiepyti balai,
vidurkis(mediana) 3,09(3,0) 2,83(3,0) 3,68(4,0) 25,5 4 <0,00 1 Informacijos pakankamumas
Kad nuspręstų, ar skiepyti dukrą/as balai,
vidurkis(mediana) 2,61(2,0) 2,84(3,0) 3,74(4,0)
42,9 5
<0,00 1 Apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio
vėţio profilaktikos programą pakankamumas, n(proc.): 29,9 9 <0,00 1 Trūksta 67(76,1%) 111(87,4 %) 51(70,8 %) Netrūksta 4(4,5%) 8(6,3%) 17(23,6 %) Nedomina 17(19,3%) 8(6,3%) 4(5,6%)
Tyrimas parodė, kad tarp paskiepijusių ir ketinančių skiepyti savo dukrą/-asţymiai daţniau nei tarp neketinančių skiepyti buvo manančių, kad vakcina nuo ţmogaus papilomos viruso yra saugi (atitinkamai 4,03(4,0) balų, 3,78(4,0) balų ir 2,63(3,0) balų; p<0,001), kad ji yra reikalinga ir efektyvi
