TĖVŲ, PEDAGOGŲ IR MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIS APIE LYTINĮ UGDYMĄ MOKYKLOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

BIRUTĖ GUDIŠKIENĖ

TĖVŲ, PEDAGOGŲ IR MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIS APIE

LYTINĮ UGDYMĄ MOKYKLOJE

Magistro studijų programos „Klinikinė slauga“ (valst. kodas 621B70002) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Viktorija Grigaliūnienė

TURINYS

1.1. Lytinio ugdymo samprata ... 10

1.2. Lyčių skirtumai ... 14

1.3. Lytinis ugdymas Lietuvoje ir pasaulyje ... 18

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24

3. REZULTATAI ... 31

3.1. Lytinio ugdymo programos integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą pagrindiniai aspektai tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu ... 31

3.2. Lytinio ugdymo įnašas mokyklai ir bendruomenei tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu ... 33

3.3. Lytinio ugdymo svarba tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu ... 38

3.4. Atskirų lytinio ugdymo pamokų poreikis ir formatas tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu ... 41

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47

TYRIMO RIBOTUMAI IR REKOMENDACIJOS TOLIMESNIEMS TYRIMAMS ... 50

ĮŽVALGOS ... 51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 52

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Birutė Gudiškienė. Tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūris apie lytinį ugdymą mokykloje.

Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2019; 61p.

Tikslas. Atskleisti tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūrį apie lytinį ugdymą mokykloje. Kokybinio tyrimo klausimas: Ką manote apie lytinį ugdymą mokykloje?

Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais. Gautas LSMU

Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-KS(M)-174). Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekant tiesioginius, individualius, pusiau struktūruotus interviu, kurio klausimai buvo paruošti iš anksto. Duomenims analizuoti taikytas kokybinio turinio analizės metodas. Tyrimo dalyvių interviu įrašai buvo transkribuojami, o visi transkribuoti interviu tekstai buvo teikiami tolimesnei analizei nepriklausomai nuo atsakymų į klausimus išsamumo.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 12 tyrimo dalyvių – po 4 tyrimo dalyvius kiekvienoje grupėje: tėvų,

pedagogų ir moksleivių. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis tėvų grupėje 46,8 metų, pedagogų – 53,5 metų, o moksleivių – 18 metų. Tyrimo dalyviai atrinkti tikslinės atrankos būdu.

Įžvalgos. Tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu lytinio ugdymo programų integracija į mokyklos

mokymo programą yra labai svarbi, reikalinga ir naudinga. Moksleiviai nurodė, kad lytinio ugdymo programa yra būtina moksleivių mokymo programose, kad būtų informuoti apie tiksliausią informaciją, susijusią su lytiniu ugdymu.

Tėvai pabrėžė, jog neturi informacijos apie tai, ko yra mokoma jų vaikus apie lytinį ugdymą mokykloje. Pedagogų nuomonė, lytinio ugdymo programos integracija įnešė daug naujovių, dar didesnę informacijos sklaidą šia subtilia ir ne visiems laisvai galima kalbėti tema. Tėvai nurodo, jog kartais kalbėdami su vaikais apie lytinį ugdymą jaučiasi taip, lyg būtų su vaiku draugai, o kartais labai nejaukiai. Moksleiviai mano, kad integravus lytinio ugdymo programą į mokymo programas, niekas nepasikeitė nuo to, ko buvo mokoma apie lytinį ugdymą ir anksčiau.

ABSTRACT

Birutė Gudiškienė. Parents, teachers and students opinion about sexual education at

school. Master’s thesis. Supervisor – dr. Viktorija Grigaliūnienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2019; p. 61.

The aim. To reveal parents, teachers and students opinion about sexual education at school. Question of qualitative research. What is your opinion about sexual education at school?

Methodology. There were made qualitative survey from November 2018 till January 2019.

Bioethics Commision permition No. BEC-KS(M)-174 were received. Direct, individual, semi-structured interviews by using in advanced prepared questions were made. Qualitative surevy results were analyzed by using content analysis method. The interviewees' interviews were transcribed and all transcribed interview texts were submitted for further analysis regardless of the completeness of the answers to the questions.

Participants. There were interviewed 12 participants: 4 participants in each group: parents,

teachers and students. The average age of the participants were 46.8 years for the parents, 53.5 years for the teachers and 18 years for the students. Research participants were selected by targeted selection method.

Conclusions. From the point of view of parents, teachers and students, integration of sexual

PADĖKA

• „KTU inžinerijos licėjaus“ direktoriui Dainiui Žvirdauskui už duotą leidimą atlikti tyrimą.

• „KTU inžinerijos licėjaus“ socialinei pedagogei Nataljai Gončiarovai už pagalbą atrenkant tyrimo dalyvius.

• Baigiamojo darbo vadovei dr. Viktorijai Grigaliūnienei už skirtą laiką, patarimus ir nuoširdų bendravimą.

SANTRUMPOS

AIDS - įgytas (akvizitinis) imunodeficito sindromas ES – Europos Sąjunga

FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas JAV – Jungtinės Amerikos valstijos LH – liuteinizuojantis hormonas LPI – lytiškai plintanti infekcija

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PT – planuota tėvystė

ŽODYNĖLIS

Lytinis švietimas– yra procesas, kurio metu siekiama informuoti, supažindinti ir kartu

sumažinti su tiesioginių ankstyvųjų lytinių santykių pasekmėmis [13, 14].

Lytinis ugdymas– yra procesas, kurio metu siekiama išugdyti jaunų ir dar nesubrendusių

asmenų lyčių tapatumą ir darnius santykius tarp skirtingų ar tų pačių lyčių [13, 14].

Lytis – tai genetiškai nulemtas berniukų ir mergaičių biologinė savybė, dažniausiai

išsiskirianti lytiniais požymiais [22].

Lytiškumas – tai kiekvieno žmogaus biologiškai ir fiziologiškai nulemta išraiška, kuria

ĮVADAS

Aktualumas, naujumas. Pastarąjį dešimtmetį visuomenėje keičiasi požiūris į lytiškumą,

lytinį ugdymą, kas lemia tai, jog paaugliams atsiranda neigiamos gyvensenos problemos, susijusios su lytiškumu, lytiniu ugdymu [1]. Tyrimai rodo, jog didėja paauglių, pradedančių lytinius santykius anksti, kas vėliau tampa paauglių neplanuotų nėštumų, abortų ar lytiškai plintančių ligų priežastimi [2]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2018) kasmet Lietuvoje pagimdo virš 1 000 nepilnamečių merginų, o nėštumą savo noru nutraukia daugiau nei 800 paauglių merginų [3]. Daugiau nei 80 pasaulio šalių tiria ir nagrinėja paauglių lytinio ugdymo, lytiškumo, lyčių skirtumų aspektus, nagrinėja ir analizuoja specialistų, dirbančių su paaugliais darbą lytiškumo ir lytinio ugdymo klausimais, nes lytinio brendimo periodas yra vienas sudėtingiausių žmogaus gyvenimo periodų ne tik fiziologine, bet ir psichologine prasme. Dauguma paauglių yra neatsparūs visuomenės propaguojamai lytiškumo supratimo įtakai ir požiūriui [4].

Tyrimai rodo, jog paaugliai gali turėti daug ir teisingų žinių apie lytinį gyvenimą, neteisingo lytinio gyvenimo pasekmes ir veiksnius ateičiai ir paties paauglio gyvenimui, tačiau paaugliui neturint socialinių įgūdžių, bijant atsisakyti ar „neatsilikti“ nuo draugų, lytinio ugdymo sukurtos žinios bus bevertės ir bevaisės [5, 6]. Nustatyta, jog tos paauglės merginos, kurių šeimoje yra prasti šeiminiai santykiai, nėra ryšių su artimaisiais ar paauglės merginos gyvena valstybinėse institucijose (pvz.: globos namuose) dažniau susiduria su visuomenės, aplinkinių draugų spaudimu „išbandyti“ lytinius santykius anksti [7]. Obelenienės ir kt. (2007) atlikto tyrimo metu nustatyta, jog beveik pusė paauglių gailis dėl anksti pradėtų lytinių santykių ir jų pasekmių, o daugiau nei du trečdaliai tirtų paauglių norėtų būti neturėję lytinių santykių [8]. Tai rodo, jog paauglių lytinis ugdymas yra nepakankamas paauglių gyvenimui, o socialinių įgūdžių stoka šių žinių trūkumą labai stipriai papildo ir skatina ankstyvus paauglių lytinius santykius.

Lytinio ugdymo tema yra subtili ir ne visi paaugliams gali drąsiai ir atvirai kalbėti šia tema. Paaugliams negaunant reikiamos informacijos arba suteikiant neteisingas žinias, žinių neturėjimas arba neteisingų žinių turėjimas ir panaudojimas praktikoje gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių paauglių gyvenimui [5, 8, 9, 10, 11]. Tačiau tyrimų, apie tėvų ir pedagogų požiūrį apie lytinį ugdymą, nebuvo rasta. Todėl šis darbas metodologine prasme yra vienas pirmųjų darbų Lietuvoje, kuomet tiriamas tėvų, pedagogų, dirbančių lytinio ugdymo programose, bei vaikų, dalyvaujančių lytinio ugdymo programose, požiūris apie lytinį ugdymą mokykloje.

Temos sąsajos su studijų programa. Analizuojant tėvų, pedagogų ir vaikų požiūrį apie

priežiūros dalykų metu gautos žinios ir praktiniai įgūdžiai. Darbo tema ir aktualumas yra tiesiogiai susiję su magistrantūros studijų dalyko „Klinikinė slauga“ studijų planu ir mokymo metodais, kadangi lytinis ugdymas yra viena iš mokymo šakų, kur gali atsiskleisti slaugytojo, kaip mokytojo, profesinė kompetencija.

Šio tyrimo tikslas: atskleisti tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūrį apie lytinį ugdymą mokykloje.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lytinio ugdymo samprata

Literatūros šaltiniuose dažnai yra nurodoma, jog kalbama apie lytiškumą, lytinį ugdymą, lytinį švietimą, lytiškumo ugdymo, tačiau labai dažnai lytinis ugdymas yra painiojamas su lytiniu švietimu [12]. Lytinis (lytiškumo) ugdymas yra procesas, kurio metu siekiama išugdyti jaunų ir dar nesubrendusių asmenų lyčių tapatumą ir darnius santykius tarp skirtingų ar tų pačių lyčių, o lytinis (lytiškumo) švietimas yra procesas, kurio metu siekiama informuoti, supažindinti ir kartu sumažinti su tiesioginių ankstyvųjų lytinių santykių pasekmėmis [13, 14].

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis (2016), lytinis ugdymas yra amžių atitinkantis mokymas(is) lytiškumo ir santykių, suteikiantis mokslu grįstos ir objektyvios informacijos, įgūdžių, kurie padėtų suvokti savo lytiškumą, juo džiaugtis, kurti saugius ir pilnaverčius santykius, prisiimti atsakomybę už savo bei kitų reprodukcinę sveikatą ir gerovę [15].

Apibrėžta, jog lytiniu ugdymu yra siekiama įgalinti žmones priimti apgalvotą, atsakingą sprendimą savo bei partnerio atžvilgiu, ugdyti asmenybę, mokančią išreikšti jausmus ir poreikius, pozityviai vertinančią lytiškumą, lytinę tapatybę, atsisakančią lyčių stereotipų, ugdyti su lytiškumu ir bendravimu susijusius gyvenimiškus įgūdžius, skatinti toleranciją, atvirumą ir pagarbą lytiškumui, skirtingam gyvenimo būdui, nuostatoms ir vertybėms [16].

Lytinis ugdymas turėtų išmokyti pripažinti lytinę įvairovę ir lyčių skirtumus, suvokti lytinę tapatybę ir lyčių vaidmenis, teikti tinkamą informaciją apie fizinius, pažintinius, socialinius, emocinius ir kultūrinius lytiškumo aspektus, kontracepciją, lytiškai plintančių infekcijų (LPI), ŽIV ir lytinės prievartos prevenciją, ugdyti gebėjimą kurti lygiaverčius, abipusiu supratimu ir pagarba grįstus santykius, įgalinti žmones kalbėti apie lytiškumą, emocijas ir santykius, informuoti apie konsultavimosi ir medicinos paslaugų teikimą bei prieinamumą, susidūrus su problemomis ar iškilus klausimams, susijusiems su lytiškumu, informuoti, suteikti žinių apie žmogaus kūną, jo raidą ir funkcijas, susijusias su lytiškumu, skatinti jaunimą remtis žmogaus teisėmis, analizuojant lytiškumą, skirtingas asmenines nuostatas ir vertybes [17].

Ustilaitė ir kt. (2017) teigia, jog lytiškumas yra kiekvieno žmogaus buvimo visuomenėje būdas, kuris reiškiasi per fizinius, psichinius, socialinius, dvasinius žmogaus būties dėsniais, o lytiškumą formuoja asmens bruožai, vertybės, įsitikinimai, elgesys bei socializacijos raida. Autorių nuomone, lytinis ugdymas nėra tik pokalbis vaikams, siekiant juos informuoti apie lytiškumą. Tai yra pedagoginiu požiūriu sudėtingas procesas, kurio metu yra ugdoma bendra vaiko asmenybė, vykstant nuolatiniam ir nenutrūkstamam mokymo procesui, yra išugdomos vertybinės orientacijos, nuostatos, gebėjimai, kuriais remiantis ir vadovaujantis jau suaugęs žmogus vėliau kuria savo santykius su aplinkiniais žmonėmis [19].

Lietuvoje yra vykdoma „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa“, kurioje yra numatyta, kad bendrojo lavinimo mokyklas lankantys vaikai būtų informuojami, mokomi lytiškumo, lytinio švietimo ir ugdymo. Mokyklų atstovai, vykdantys šią programą savo mokykloje, turėtų: atlikti savo mokyklos mokinių poreikių analizę ir išskirti prioritetus, įsivertinti turimus išteklius (žmogiškuosius ir materialiuosius), apsvarstyti galimus programos įgyvendinimo būdus, metodus, priemones, suburti programos įgyvendinimo komandą. Į komandą, be mokytojo, turėtų įeiti ir kiti mokyklos bendruomenės nariai – ugdymo pagalbos specialistai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, Vaiko gerovės komisijos nariai, tėvai (globėjai) ir kt. Ypač svarbu bendradarbiauti su vaikų šeimomis: programą pristatyti tėvams, periodiškai aptarti jos įgyvendinimo galimybes. Inicijuoti lytiškumo ugdymui(si) palankios aplinkos mokykloje sukūrimą: siekti, kad kiekvienas jaustųsi saugus, nebijotų dalytis savo patirtimi, emocijomis ir jausmais, nebijotų būti pajuoktas ar atstumtas dėl išvaizdos ar kitoniškumo; mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio santykiai būtų geranoriški, draugiški ir pagarbūs, organizuoti periodinę mokinių lytiškumo ugdymo(si) ir rengimo šeimai poreikių refleksiją ir įsivertinimą, numatyti programos įgyvendinimo tobulinimo žingsnius. Visi šie principai reikalingi tam, kad bendrojo lavinimo mokyklos pasiektų aukščiausią lytinio ugdymo vaikams lygį [19, 20, 21].

Narbekovas ir kt. (2012) apibrėžia lytinį ugdymą per penkis visuminio ugdymo proceso komponentus [22]:

1. Tikslą. Lytinio ugdymo tikslas yra nukreiptas ne į lytinio potraukio suvaldymą, o į žinių ir informacijos perteikimą, mokymą siekiant sumažinti tiesiogines lytinių santykių pasekmes (LPI, AIDS, ŽIV, paauglių ankstyvą nėštumą) bei paskatinti jaunimą vartoti kontracepcijos priemones.

tam tikra prasme sudaro sąlygas kontracepcijos socialinei rinkodarai vystytis ir plėtotis ir užtikrina šios rinkodaros sėkmę.

3. Priemones. Pagrindinis šio komponento šaltinis yra žinios. Skirtingai nei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programose, gėdos jausmas, kuris paaugliams gali natūraliai kilti lytinio švietimo užsiėmimuose, yra nepageidaujamas ir netgi trukdantis perduoti žinias apie saugius lytinius santykius. Populiariausias metodas, naudojamas lytiniame švietime žinioms perteikti yra vadinamas „bendraamžiai – bendraamžiams“. Jis dar vadinamas „lyčių lygių grupėmis“, nes paauglius moko specialiai tam apmokyti jų bendraamžiai. Pastebėta, jog paaugliai patiria mažiau diskomforto, kai su jais kalba jų bendraamžiai. Taip pat, siekiant išvengti diskomforto, vaikams žinios perteikiamos žaidimų forma, nes žaidimai sukuria jaukią, žaismingą atmosferą, kuri įveikia didžiausią lytinio švietimo barjerą – „nejaukią tylą“, natūraliai atsirandančią kalbant su paaugliais apie seksualinius dalykus. Gana populiarūs lytiniame švietime yra ir tokie žaidimai, kurių metu imituojamas nėštumas ar rūpesčiai susilaukus kūdikio, tačiau pastebėti, kad tokiomis priemonėmis paskatinamas nenoras turėti vaikų ateityje.

4. Ugdytojus. Lytinio ugdymo pagrindiniais ugdytojais tampa atsitiktiniai ar visuomeniniai veikėjai, nors labai pravartu, kad lytinio švietimo procese švietėjų vaidmenį atliktų patys paaugliai – bendraamžiai. Bendraamžių švietėjai paprastai yra to paties amžiaus ar truputį vyresni nei apmokoma jaunimo grupė. Šiuo metu Lietuvoje neformaliajame švietime vyrauja nevyriausybinių organizacijų atstovai, o mokyklose lytiniu ugdymu užsiima daugiausia visuomenės sveikatos specialistai arba biologijos mokytojai.

5. Ugdytinius. Lytiniame ugdyme visi paaugliai priskiriami rizikos grupei, o kiekvienas paauglys yra traktuojamas kaip negalintis suvaldyti savo lytinių potraukių. Lytinio švietimo turinyje galima rasti perspėjimų, jog geriausiai nuo LPI apsaugo lytinių santykių neturėjimas arba lytiniai santykiai, kurių metu yra naudojami prezervatyvai, tačiau manymas, jog paauglys gali suvokti du iš esmės prieštaraujančius teiginius vienu metu, yra klaidingas. Visai nelogiška tvirtinti vaikams „jog geriausiai nuo LPI apsaugo susilaikymas nuo lytinių santykių, bet jei pradėjote lytiškai santykiauti, naudokite prezervatyvus“, nes antroji informacijos dalis paneigia pirmąją. Todėl ugdytiniai yra svarbiausia lytinio ugdymo dalis.

švietimas apima beveik tas pačias temas kaip ir lytinis švietimas bei pateikia informaciją apie reprodukcinės sveikatos paslaugas. Šis apibrėžimas taip pat gali apimti ir komunikavimo bei sprendimų priėmimo įgūdžių lavinimą, tačiau čia lieka neaiškūs keletas aspektų: kas yra „viskas, kas susiję“?; kaip apibrėžiama „lytis“?; kaip apibrėžiama „reprodukcinė sveikata“? ir ką tai reiškia praktikoje?; kokia informacija suteikiama nepilnamečiams apie lytinį susilaikymą kaip alternatyvą tiesiog prezervatyvų naudojimui?; kas tiksliai yra kalbame apie prezervatyvų naudojimą?; 2. Žodis „visapusiškas“ reiškia daugiau nei tik „pateikti visą įmanomą informaciją“. Jis gali reikšti tam tikrų prioritetų teikimą ir propagavimą [23].

Tuo tarpu žodis „lytis“ gali turėti kitokią reikšmę lytiniame ugdyme. Lytis gali būti apibūdinama kaip tai kas siejasi su „socialiniais vaidmenimis“, kuriuos skirtingose visuomenėse turi vyrai ir moterys [24]. PSO (2016) „lytį“ apibūdina kaip ekonominį, socialinį ir kultūrinį bruožą ir galimybes susijusias su buvimu vyru ar moterimi konkrečiame laikmetyje [15]. Iš tikrųjų kai kurie vaidmenys, pavyzdžiui tam tikro pobūdžio darbas, rūpinimasis vaikais ar namų ūkiu yra lyčių vaidmenys, kurie yra ir turėtų būti nepriklausomi nuo buvimo „vyru“ ar „moterimi“. Tačiau Lytinio Švietimo Integravimo programa po šiuo žodžiu naudoja savo užslėptą tikslą – įdiegti suvokimą, jog žmogus pats gali pasirinkti savo lytinę tapatybę, o buvimas vyru ar moterimi pats savaime tėra socialinis konstruktorius, ideologija. Pagal šį supratimą galima rinktis „skirtingas vyriškumo ir moteriškumo versijas“ [24].

Dar viena sąvoka „Gyvenimo įgūdžiai“, kuri dažnai naudojama lytinio švietimo programose, tačiau retai kada detaliai aprašoma. Įvairiose programose „gyvenimo įgūdžiai“ yra tik gebėjimas naudotis prezervatyvais arba kitomis kontraceptinėmis priemonėmis visiškai neatsižvelgiant į jaunuolių amžių. Iš to galima suprasti, jog šiuolaikiniam paaugliui visiškai nereikia būti mokomam tikrųjų „gyvenimo įgūdžių“, tokių kaip sprendimo priėmimo įgūdžiai, atkaklumas, pagarba sau ir artimajam, laiko planavimas ir kt., o svarbiausia kad jaunuolis žinotų kaip naudotis prezervatyvais. Taigi esant tokioms lytinio švietimo programoms visiškai nenuostabu, kad Šveicarijoje gaminami ir parduodami prezervatyvai 10 m. amžiaus vaikams [25].

Obelenienės (2015) teigimu šiuolaikinis paauglių lytinis ugdymas yra socialinio konstruktyvizmo įrankis, grindžiamas prielaida, jog bet kokios žmogaus savybės gali būti sukonstruotos ir sukurtos. Paaugliams siūloma mokytis lytiškumo, lytinio švietimo ir jo ugdymo remiantis dviem modeliai [26]:

b) Dezintegruoto lytiškumo. Šis modelis pagrįstas saugių lytinių santykių principu, kuomet teigiama, jog lytiniai santykiai nėra susieti su meile ar reprodukcija, o kontraceptinių priemonių naudojimas yra svarbus siekiant išvengti LPI ir nepageidaujamo, ankstyvo nėštumo. Šio modeliu principu yra sukuriama „vizija“, kad nėštumas yra viena iš LPI.

Apibendrinant lytinio ugdymo sampratą galima teigti, jog lytinis ugdymas yra nukreiptas į vaikų, paauglių lyčių supratimo ugdymą, darnios šeimos sampratą. Lytinio ugdymo metu turi būti suteiktos žinios pagrįstos žmogiškaisiais etikos principais, siekiant sveikos ir darnios visuomenės jau nuo vaikystės, kartu suprantant skirtingų lyčių skirtumus.

1.2. Lyčių skirtumai

Analizuojant lytinio ugdymo paradigmą labai svarbu apibrėžti ir skirtingų lyčių sąvokas, panašumus ir skirtumus. Daugelyje pasaulio dokumentų yra naudojama sąvoka a gender, tačiau ji aiškinama ir vertinama yra labai skirtingai. Iš vienos pusės, skirtingas vertinimas ir suvokimas kyla iš kalbinės pusės, kuomet verčiant sąvoką iš vienos kalbos į kitą, ji perteikiama kita prasme. Iš kitos pusės, daugelyje šalių ši sąvoka nėra verčiama į nacionalines kalbas, taip siekiant išsaugoti sąvokos prasmę. Tačiau čia kyla kita problema, kad nepakankamai apie sąvoką informuoti žmonės gali nesuprasti, ką norima pasakyti šia sąvoka. Kai kurios šalys turi atitikmenis sąvokai a gender ir vartoja savo kalboje, raštuose, publikacijose vartojamas biologinės ir/arba socialinės lyties sąvokas. Mūsų, lietuvių kalboje, lyties samprata yra susijusi su biologija, todėl tiek biologinė, tiek socialinė lyties sąvoka yra susieta su gimtimi [27].

Tyrimai atskleidžia, jog mūsų pasaulėžiūra lytis yra vienas asmenybės aspektų, kuris galimai yra kilęs natūraliu būdu, tačiau gali būti sukurtas tokiu, kokio pageidauja žmogus (tėvai, ką tik pagimdę vaiką; ar pilnametis asmuo, nusprendęs pakeisti lytį). Tačiau daugelis žmonių galvodami apie lytį, remiasi esencialistiniu požiūriu ir sureikšmina tai, kas laikoma vyrų ir moterų skirtumais, kurie yra visuomenę organizuojantys pradai [28].

Socialiniuose moksluose esencializmo sąvoka griežtai kritikuojama pabrėžiant, kad lyties, etniškumo, socialinės klasės ir kitos kategorijos yra socialiai sukonstruojamos. Aiškinama ir suprantama, jog socialinė tvarka neišreiškia tam tiktų dėsnių ar reiškinių atsiradimo ir negali būti kildinama iš „gamtos dėsnių“, kadangi tai kyla iš žmogaus veiklos rezultato [29].

šeima. Žinių turinys priklauso nuo kultūros, kurioje gyvenama, ir nuo asmens užimamos pozicijos, padėties, vietos joje, o žmogaus pasaulio patyrimas priklauso nuo to, kaip žmogų apibrėžia jį supanti kultūra [29, 30].

Pasak Narbekovo ir kt. (2012) lytis ir lytiškumas yra suvokiami kaip socialinės aplinkos sąlygoti reiškiniai, siejami ne tik su prigimtine žmogaus lytimis, bet ir su žmogaus socialinės lyties tapatybe. Įvairūs veiksniai, tokie kaip: kalba, šeima, mokykla, bendraamžių grupės, žiniasklaida formuoja žmoguje lyčių skirtumų suvokimą ir siejimą [22].

Tuo tarpu Ore ir kt. (2009) lytį apibrėžia kaip socialiai sukonstruotą biologinės lyties modelį, kuriuo apibrėžiama moterų ir vyrų visuomeninis ir privatus gyvenimas. Socialinė lytis, autoriaus nuomone, yra vienas svarbiausių žmogaus skiriamųjų nuo kitų žmonių bruožų, jo tapatumo ir patyrimo pagrindas [31].

Valackienė ir Krašenkienė (2007) pabrėžia lyčių skirtumus kaip ne tik anatominiai, fiziologiniai, bet ir asmenybės, elgesio, patirties skirtybės, susiformuojančios veikiant socialinei aplinkai, auklėjimui ir pasireiškiančios skirtingoms emocijomis, pažintiniais, profesiniais interesais, požiūriais, o berniukų ir mergaičių skirtumai labiausiai išryškėja mokykloje. Autorių teigimu, pedagogai, globėjai, ugdytojai pastebi ir tyrimais patvirtinama, jog mergaitės yra labiau stropesnės, labiau paklūsta pedagogų rekomendacijoms, reikalavimams, yra labiau emociškai jautresnės, o mokymosi veikloje teikia pirmenybę humanitariniams dalykams, labiau pasiduoda mokytojų įtakai negu berniukai, ryškesni jų meniniai, socialiniai ir verbaliniai gebėjimai. Tuo tarpu, pasak autorių, berniukai nepakankamai stropūs ir nedrausmingi, pasižymi didesniu agresyvumu ir savarankiškumo siekiu [32].

Socializacija daro didelį poveikį vyriškojo ir moteriškojo elgesio modelių, santykių, normų, vertybių ir lyčių sukurtų vaidmenų stereotipų suvokimui ir įsisavinimui; visuomenė, socialinė aplinka skiepija vyrams ir moterims skirtingus elgesio standartus ir taisykles, o kitaip tariant, kartu su lyties tapatumo suvokimu, formuojamos ir stereotipinės nuostatos skirtingų lyčių vaidmenų, gabumų atžvilgiu, o skirtingi berniukų ir mergaičių, moterų ir vyrų elgesio lūkesčiai yra tiesiog sukuriami visuomenės požiūrio. Nustatyta, kad skirtingų lyčių stereotipai egzistuoja mūsų visuomenėje, o jų išraiška labai pastebima žiniasklaidoje (reklamoje, televizijoje), kuriose vaikai dažniausiai mato tuos sukurtus stereotipiškus vyrų ir moterų charakterius, būdo bruožus, vaidmenis bei elgesio būdus, skiepijama nuostata moteriai priskirti ir rūpintis šeimos, namų atmosfera, šeimyninių santykių kūrimu [22, 33].

nuo vyrų, jų išlaikomos, emocionalios, besirūpinančios vaikais ir namų ruoša. Autoriai teigia, jog yra lyčių skirtybių, kurios yra prigimtinės, tačiau daugelis jų dirbtinai sukurtos ir palaikomos, yra įsitvirtinusios visuomenėje su stereotipinėmis nuostatomis lyčių atžvilgiu [34].

Mokslininkai mano, kad aktyvus vyrų dalyvavimas karuose, planetų žlugdyme, griovime, socialinių mažumų slopinime, vyksta dėl vyrams būdingo psichologinio žiaurumo, o moterų motinystė yra traktuojama kaip vienas iš nekintančių moters vaidmenų, padiktuotų moterų prigimties [35].

Pasak Obelenienės (2015), nors motinystė yra visų kitų vaidmenų didysis „vadas“, tačiau tėčio vaidmuo taip pat yra nepakeičiamas šeimos globoje ir rūpyboje; vyro tėvystė rutuliojasi iš motinystės pagrindo [26]. Teigiama, kad jeigu motinystė yra stereotipuojama kaip menkavertis moters patyrimas, vyro tėvystės laukia toks pat likimas. Norint ugdyti vyro tėviškumo principus, juos reikia pradėti ugdyti nuo poreikio globoti ir rūpintis atgaivinimo paauglio ar jauno vaikino savimonėje. Tačiau būna atvejų, kai vyro poreikis globoti ir rūpintis neturi galimybių realizuotis, vyriškumo išraiška įgauna visai kitokį atspalvį, o vyriškumas paauglio pasaulėžiūroje susitapatina su seksualumu [36].

Remiantis kognityvine teorija vaikų lyties suvokimas atsiranda jau 3 m. amžiuje. Šiuo metu atsiranda kognityvinis suvokimas, su lytimi susiję pasirinkimai ir žaidimai, o 6 m. vaikams jau būna gerai susiformavęs supratimas ir išankstiniai nusistatymai apie savo ir aplinkinių asmenų lytį, su tuo susijusias fiziologinius skirtumus ir skirtingoms lytims atitinkamas veiklas [34, 36].

Skirtumai tarp berniukų ir mergaičių yra trijuose lygmenyse: biologiniame, psichologiniame ir socialiniame [37].

lengviau lytiškai susijaudina nei mergaitės, tačiau mergaitės ištvermingesnės lytiškumo atžvilgiu [39].

Psichologiniame lygmenyje mergaitės yra linkusios mąstyti indukciniu būdu, kai išvadas daro remdamosi konkrečiais atvejais ir pavyzdžiais, informaciją perteikia pasakojamuoju, aprašomuoju būdais, yra geresnės klausytojos, nes įsimena daugiau įvykio ir pasakojimo detalių, kalba daug, kalbėdamos naudoja daug konkrečių detalių, priima apgalvotus sprendimus, geriau išlaiko dėmesį į dalykus ir pasakojimą, lengviau sekasi mokytis komandoje nei vienoms [37, 40, 41]. Mergaitės turi platesnį žodyną, pasako daugiau žodžių, jų kalba yra išraiškingesnė nei berniukų, o jos mąsto abstrakčiai, vaizdiniai, priklausomai nuo jausmų ir intuicijos, savo interesus sieja su „giliais“ mokslais – humanitariniais ar meniniais [42]. Tuo tarpu berniukai yra linkę mąstyti dedukciniu būdu, kai išvadas daro remdamiesi bendrais teiginiais, informaciją geriau supranta pavaizduotą grafiškai, išklauso ir kalba mažiau nei mergaitės, naudoja „gatvės“ kalbą, berniukams sunkiau sutelkti dėmesį, yra impulsyvesni, agresyvesni, geriau sekasi dirbti individualiai, o mokymuisi skiria daug erdvės [37, 40, 41]. Berniukai pradeda vėliau kalbėti nei mergaitės, o jų mąstymas yra konkretus, kritinis, grįstas logika ir aiškumu, interesus sieja su abstrakčiomis problemomis, siekia būti nugalėtojais, valdančiais ar dinamiškais, sportiškais [42].

Socialiniame lygmenyje mergaičių ir berniukų skirtumai pasireiškia per socialinio suvokimo prizmę. Mergaitės turi labiau išvystytą socialinio suvokimo gebėjimą, jos tiksliau prisimena kitų žmonių išvaizdos, būdo, intelektines savybes nei berniukai, jos yra empatiškesnės, kantresnės, paklusnesnės, rečiau linkusios neprisiimti atsakomybės, rizikuoti ar eksperimentuoti [43]. Santykius ir bendravimą su kitomis mergaitėmis sukuria išorės, išvaizdos ir vidinių savybių visuma, bendrauja nedidelėmis grupėmis, tačiau labai sureikšmina kitų žmonių nuomonę apie jas, stipriai išgyvena asmeninius konfliktus [44, 45]. Berniukams būdinga ryškus konformizmas, nepaklusnumas, didelis savarankiškumas, jie geriau sugeba spręsti problemas bei išvengti problemos atsiradimo apskritai, nes sutelkia dėmesį į pagrindines problemos savybes ir vertybes [43]. Berniukai dažniau yra seksualinių veiksmų iniciatoriai, dažniau galvoja apie lytinį aktą, turi daugiau seksualinių fantazijų nei mergaitės. Santykius ir bendravimą su kitais berniukais remia organizacinių gebėjimų pripažinimu, teigiamų rezultatų pasiekimu, gebėjimu apginti savo nuomonę ir save. Berniukams bendraamžiai turi įtakos daugiau nei mergaitėms, todėl čia dažnai įvyksta staigus rizikingo elgesio pasireiškimas tarp berniukų. Linkę dominuoti, vadovauti, yra labai atkaklūs, aktyvūs, siekiantys savo tikslo, tačiau kartu yra labai agresyvūs, destruktyvistiški, priešiškai nusiteikę [44, 45].

nusistovėję vyriškos ir moteriškos lyties atstovų funkcijų stereotipai, vis labiau yra išryškinama berniukų ir mergaičių lyčių skirtumai pagal jų kognityvinius skirtumus bei galimybę būti ugdomiems gyvenimo.

1.3. Lytinis ugdymas Lietuvoje ir pasaulyje

Visame pasaulyje lytinis ugdymas yra plačiai tiriamas, analizuojamas ir vertinamas, o nuo 1954 m. JAV pirmoji ėmė integruoti lytinio ugdymo elementus į bendrojo lavinimo mokyklų programų turinį [14, 22]. Lietuvoje lytinio ugdymo programos į bendrųjų mokyklų lavinimo programas įvesta 1991 m. [22].

Lietuvoje 2007 metais buvo įvesta programa, kurios tikslas buvo užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ir lytiškumo ugdymą ir rengimą šeimai mokyklose, prisidedant prie vaiko dvasinės, fizinės, psichinės, socialinės gerovės ir sėkmingo funkcionavimo darbe, tarpasmeniniuose santykiuose bei šeimoje. Programoje rengimas šeimai suprantamas kaip veikla, kuri padeda vaikams išsiugdyti doros, brandžios, savarankiškos, kritiškai mąstančios, atsakingos už savo elgesį ir masinės vartotojiškos kultūros įtakai atsparios asmenybės bruožus, svarbius žmogaus saviraiškai, brandiems tarpasmeniniams santykiams plėtoti, funkcionaliai šeimai kurti, atsakingos tėvystės ir motinystės įgūdžiams įgyti [46].

Spinter tyrimo (2018) duomenimis 69,0 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad lytinis ugdymas turi būti vykdomas privalomai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau 46,4 proc. tiriamųjų mano, kad didžiausią indėlį atliekant lytinio ugdymo funkciją turėtų atlikti tėvai. Tyrimas atskleidė, jog 39,2 proc. tiriamųjų mano, jog optimaliausias laikas, kada vaikus mokyti lytiškumo, lytinio ugdymo ir švietimo yra 10-15 metų moksleiviai, o 14,5 proc. tiriamųjų nurodė, jog optimaliausias laikas lytiniam ugdymui yra 5-6 metai (kol vaikai dar lanko parengiamąsias mokyklai grupes). Šis tyrimas kartu atskleidė ir tai, jog 35,1 proc. respondentų nurodė, jog lytinio ugdymo procesas turi būti pavestas pedagogams, mokytojams [47].

gautų patikimą informaciją iš pedagogų, pastarieji turi kalbėtis su vaikais nebijodami ir drąsiai atsakydami į vaikams iškilusius klausimus [19].

Nustatyta, kad jei lytiškumo klausimais nekalbės ir nepadarys suaugusieji, vaikai jiems reikalingą informaciją suras patys, rizikuodami gauti klaidingus patarimus ir patekti į pavojingas situacijas, vaikai susiduria su sekso vaizdais žiniasklaidoje, internete ir jiems kyla įvairių klausimų, todėl lytiškumo tema negali likti tabu, turi būti atsakyti visi klausimai išsamiai, o pedagogai išmano vaiko ir paauglio amžiaus tarpsnio ypatumus, todėl jų teikiama informacija dažniausiai atitinka vaiko protinę ir emocinę brandą ir kad vaikai jaustųsi saugūs ir pasitikėtų savimi, jiems būtina žinoti, kad jie gali laisvai kalbėtis su suaugusiaisiais, ypač tėvais ir juos mokančiais mokytojais [19, 22, 45].

Tyrimai atskleidė, jog tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas lytiškumo ir jo ugdymo klausimais yra ypač svarbus. Visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, yra sukurtos šeimos apsaugos politikos, kurios skatina siekti kokybiškų edukacinių, socialinių ir psichologinių veiksnių tarpusavio sąveiką ir teikimą vaikui, šeimai, tėvų informavimui. Įrodyta, kad mokymo įstaigos veiksmingumas informuojant lytinio ugdymo klausimais labai priklauso nuo tėvų įsitraukimo ir dalyvavimo mokymo įstaigos veikloje [48].

Nustatyta, kad mokykla, draugai, interneto prieigos, žiniasklaida yra pagrindiniai lytiškumo ir lytinio ugdymo šaltiniai, nors paauglių lytiškumo samprata akivaizdžiai matoma tėvų ir senelių elgesio pavyzdžiais. Tai rodo, jog aplinka, kurioje auga vaikai, sukuria sąlygas formuotis lytiškumo sampratai vaikų pasąmonėje [49].

Užsienio autorių teigimu, aktyvesnis tėvų įtraukimas ir dalyvavimas ugdymo įstaigos gyvenime ir didesnis tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, siekiant tinkamai informuoti vaikus lytiškumo klausimais, yra tiesiogiai susijęs su geresniais mokinių akademiniais rezultatais ir pozityvesne socialine elgsena jų aplinkoje [50].

Tuo tarpu 2014 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog lytiškumo ugdymas yra neatsiejamas procesas tiek mokymo įstaigoje, tiek vaikų aplinkoje, namuose. Autorė teigia, jog būtina įtraukti ir skatinti tėvus dalyvauti lytinio ugdymo procese, bendradarbiaujant su pedagogais. Nustatyta, kad tėvų į(si)traukimas į bendradarbiavimo procesą teigiamai veikia ir pačius tėvus, nes jie pajunta svarbą savo vaikų gyvenime ir ugdyme, kyla jų asmeninė savivertė, stiprėja socialiniai ryšiai su visuomene ir vaiku bei didėja motyvacija daugiau sužinoti apie lytinį ugdymą, lytiškumą bei save tobulinti šiose srityse [51].

JAV lytinio ugdymo pamokos vedamos visuomenės sveikatos specialistų [52] arba sveikatos priežiūros specialistų, kurie turi ne mažesnę kaip 2 metų patirtį dirbant su vaikais ir paaugliais sveikatos priežiūros klausimais [53]. Indijoje lytiškumo, lytinio ugdymo užsiėmimai vedami mokinių tėvų arba gydytojų pediatrų [54]. Šiaurės Afrikos valstijose lytinio ugdymo užsiėmimai bendrojo lavinimo mokyklose ar ugdymo įstaigose yra vedami bendrosios praktikos slaugytojų arba sveikatos priežiūros specialistų, tuo metu dirbančių numatytoje valstijoje [55].Tuo tarpu Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje lytinio ugdymo pamokas veda lytinio švietimo ir ugdymo mokytojai, kurie išklauso specialius kursus apie lytiškumą bei lytinį ugdymą mokymo įstaigose ir išlaiko atitinkamos kvalifikacijos egzaminą [56]. Apie kitų šalių vedamų lytinio ugdymo pamokų ar užsiėmimų mokytojų, pedagogų ar tėvų, duomenų nebuvo rasta.

Smith ir kt. (2013) atliko tyrimą su mokiniais, kurie niekada neturėjo seksualinių ar lytinių santykių, siekdami išsiaiškinti jų požiūrį į ikivedybinius lytinius santykius. Tyrimas atskleidė, kad 48,5 proc. tiriamųjų labai stipriai sutiko, kad lytiniai santykiai priklauso tik vedusiems žmonėms, kai tuo tarpu 22,5 proc. nebuvo tikri, ar lytiniai santykiai priklauso ir yra skirti tik vedusiems žmonėms. Beveik trečdalis respondentų teigė, jog lytiniai santykiai nebūtinai skirti tik asmenims, kurie yra susituokę [57].

Analizuojant lytinio ugdymo ir lytinio švietimo programas, kyla klausimas, kuri strategija (lytinis švietimas ar lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai) yra efektyvesnė, siekiant sumažinti LPI ir paauglių nėštumų skaičius. Šiuo atveju yra pasitelkiama Švedijos ir Lenkijos statistinius duomenis. Lenkijos mokyklose įvestas privalomas rengimas šeimai, kurio auksinis standartas yra visiška abstinencija iki santuokos. Švedijoje – privalomas lytinis švietimas įteisintas nuo 1957 m. Lyginant šių dviejų šalių duomenis, pateiktus PSO Europos regioninio biuro, Lundo universiteto ir Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos (TPTF) Europos tinklo bendroje studijoje „Lytinis švietimas Europoje“ akivaizdžiai matyti, jog Švedijos mergaičių paauglių, turėjusių lytinius santykius, procentas yra vienas didžiausių tarp Europos šalių – 30,9 proc., o Lenkijos vienas mažiausių – 9,2 proc. Pirmųjų lytinių santykių turėjusių paauglių vidutinis amžius Lenkijoje 17,9, tuo tarpu Švedijoje – 16,4. Paauglių abortų Lenkijoje nėra (draudžiama įstatymu), Švedijoje – 24,4 1000-čiui 15–19 m. amžiaus merginų [22].

pažinimo (smalsumo, įdomumo, kaip vyksta procesas) ir meilės poreikiai ir jų patenkinimas. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, jog apie lytiškumą ir su juo susijusią informaciją surado internete [58].

PSO Europos regioninis biuro atlikto tyrimo „Moksleivių su sveikata susijusios elgsenos studijos“ (angl. Health Behaviour in School-aged children – HBSC) duomenimis, Lenkijoje lytinius santykius turėjusių 15 m. paauglių buvo mažiausiai, iš visų 35 Europos šalių, kurios dalyvavo tyrime. Tuo tarpu Švedijoje 15 m. paauglių buvo daugiausiai, kurie turėjo ankstyvus lytinius santykius. Tuo tarpu tyrime „Paauglių nėštumams įtaką darantys veiksniai Europos Sąjungos (ES) šalyse: sisteminė apžvalga“ (angl. REPROSTAT) parodė, kokia yra 13-19 metų paauglių lytinė elgsena 25 ES šalyse 1995-2005 m. Sisteminės išvados nustebino lytinio ugdymo programų kūrėjus ir jų analizę atliekančius asmenis, nes sisteminės apžvalgos išvadose tvirtinama, jog:

• Išsiskyrusi šeima, nepalankios socialinės ir ekonominės sąlygos, žemas išsilavinimas yra tiesiogiai susiję su paauglių ankstyvais nėštumais;

• Daugelis nepalankių sveikatai faktorių (rizikinga seksualinė elgsena, alkoholio ar/ir narkotikų vartojimas, rūkymas)yra tiesiogiai susiję su paauglių nėštumais;

• Paslaugų jauniems žmonėms skaičiaus didėjimas ir paslaugų prieinamumas didina paauglių nėštumų skaičių.

• Atliktų tyrimų aprašomasis pobūdis neleidžia nustatyti nėštumų sumažėjimo ir paslaugų prieinamumo paauglystės laikotarpiu paaugliams priežastingumo [22].

Ruškus ir kt. (2010), atliko tyrimą, kurio metu tyrė 7-11 klasių mokinių (43 proc. mergaičių ir 74 proc. berniukų) suvokimą apie interneto naudojimo grėsmes. Tyrimas parodė, kad daugiau nei 80 proc. paauglių lankosi interneto svetainėse, kur yra pornografija ar erotika. Tokius puslapius dažniau naršo berniukai nei mergaitės. Daroma prielaida, jog berniukų demonstruojamas didesnis dėmesys erotikai ir pornografijai, gali turėti įtakos jų tolesnei socializacijai, kuomet gali pasireikšti iškreiptu, linkusiu į smurtą ir vyro dominavimą požiūriu į lytinius santykius [59]. Tyrimai rodo, jog pornografijos ir erotikos puslapių tyrinėjimas ir žiūrėjimas yra labai žalingas formuojant vaikų požiūrį ir aiškų protišką suvokimą apie lytiškumą ir lytinius santykius. Pornografijos ir erotikos puslapiuose pateikiama medžiaga suformuoja ribotą sampratą apie lytinius santykius, kuomet vaizdai pateikiami kaip siekimas išnaudoti tiesiogine ar netiesiogine prasme [14, 22].

ieško internetinėje erdvėje, kur televizija ir populiarieji žurnalai tampa pagrindiniais šaltiniais apie seksualumą, lytinius santykius, abortą ir romantinius santykius [60].

Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (TPTF, angl. International Plan Parenhood federation), kuri yra įkurta JAV 1914 m. Margaret Sanger iniciatyva, sukūrė principų sistemą, jog visi vaikai suaugus turėtų patirti „neribotą seksualinį pasitenkinimą“ ir be „baimės turėti vaikų“. Ši organizacija dirba ir veikia daugelyje pasaulio valstybių ir šalių bei teikia reprodukcinės sveikatos paslaugas. Planuotos tėvystės (PT) šalininkai kalba apie moters „teisę rinktis“ ir kad, „kontraceptinėms priemonėms tapus įprasta kasdienio gyvenimo dalimi“, išnyks paauglių bei „nepageidaujamo“ nėštumo problema. Tačiau ši programa skirtingose šalyse vertinama ir vadinama skirtingai: Vokietijoje – „Šeima“, Brazilijoje – „Parama šeimai“, Lietuvoje – „Šeimos planavimo ir seksualines sveikatos asociacija“ ir pan. Tačiau šios organizacijos realusis tikslas yra kitos, kadangi ši „programa“ tiesiogiai įsikišus didžiausiai pasaulyje ir geriausiai organizuotai abortų ir gimstamumo kontrolės paslaugas teikiančiai organizacijai. Nors PT skelbia, kad jiems rūpi paaugliai ir jų apsauga, tačiau iš tiesų PT veikla yra nukreipta prieš paauglius vykdant sveikatos apsaugos organizacijų remiamas seksualinio švietimo programas bei reklamuojant PT produkciją paskelbus paauglių nėštumo „epidemiją“, taip sukurdami neteisingas žinias paaugliams [23].

Tailande atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 30 tėvų, kurių amžius buvo nuo 30-58 metų, ir 36 paaugliais, kurių amžius buvo nuo 15-18 metų, atliko tyrimą siekdami atskleisti tėvų požiūrius ir nuostatas vaikų seksualinio auklėjimo šeimoje klausimais. Nustatyta, kad tėvų komunikacijos su vaikais lytiškumo temomis yra labai komplikuotos ir ydingos, turinčios didelį kiekį probleminių vietų. Seksualumas tėvams yra neliečiama tema, ir jie su savo vaikais nediskutuoja lytinio auklėjimo klausimais, nes jaučiasi nepatogiai bei tam stokoja žinių ir kompetencijų, kaip komunikuoti su paaugliais seksualumo temomis. Tyrimo metu tėvai atskleidė, kad baiminasi atvirai kalbėtis su savo vaikais apie lytiškumą, jų ugdymą, nes mano, kad jie yra tokioms temoms vis dar per maži ir jiems nekyla jokia seksualinės elgsenos rizika, nes tėvai „apie tai jau seniai žinotų“. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vaikai, negalėdami apie lytiškumą kalbėti su savo tėvais, atsakymų į kylančius klausimus ieško internete arba bendraudami su savo bendraamžiais, taip sudarydami sąlygas ne visiškai teisingai lytinio ugdymo ir lytiškumo temai ir informacijai [61].

diskusijose matomi kaip patikimi patarimų šaltiniai, todėl paaugliai dažnai kreipiasi į juos pagalbos ir atsakymo į klausimus. 5) daugiau negu trečdalis tyrimo dalyvių nurodė, kad jų paauglystės metu nebuvo nė vieno artimo suaugusiojo, su kuriuo galėtų pasikalbėti apie romantinius santykius, lytiškumą, lytinį ugdymą, bei atsakytų į jiems iškilusius su lytiškumu susijusius klausimus [62].

2.

TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo planavimas (organizavimas)

Šiame darbe aprašomas atliktas kokybinis tyrimas, skirtas nustatyti tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūrį apie lytinį ugdymą mokykloje.

„KTU inžinerijos licėjus“ pasirinktas ne atsitiktinai, o todėl, kad tyrėja mokėsi ir baigė šią mokyklą. Besimokydama juto lytinio ugdymo trūkumą, todėl prasidėjus lytinio ugdymo programos integracijai į bendro lavinimo mokyklas norėjo iširti, ar situacija pasikeitė. Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų lapkričio – 2019 metų sausio mėnesiais. Kalėdiniu laikotarpiu tyrimas nebuvo vykdomas. Tyrimo vykdymo schema pateikta 1 pav.

1 pav. Tyrimo vykdymo schema

Tiriamasis reiškinys: tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūris.

Išanalizavusi mokslinę literatūrą, sudariusi interviu klausimyną (1 priedas) ir gavusi LSMU Bioetikos centro leidimą (2 priedas) atlikti tyrimą, tyrėja kreipėsi į „KTU inžinerijos licėjaus“ direktorių norėdama gauti informacijos apie potencialius tyrimo dalyvius. Direktorius tyrėją nukreipė bendradarbiauti su mokyklos socialine darbuotoja, kuri tikslinės atrankos būdu atrinko pedagogus, moksleivius ir moksleivių tėvus.

Atrinkus tiriamuosius ir jiems sutikus dalyvauti tyrime, buvo sutariama dėl tyrimo dalyviui tinkamos datos ir laiko.

Prieš atliekant kiekvieną interviu, tyrimo dalyviams buvo pasakomas tyrimo tikslas bei pateikiamos tyrimo dalyvio informavimo (3 priedas) bei sutikimo dalyvauti tyrime formos (4 priedas).

Tyrimo dalyviai davė tiek žodinį, tiek raštinį (pasirašant sutikimo dalyvauti formą) sutikimą dėl interviu įrašinėjimo diktofonu. Visi interviu vyko „KTU inžinerijos licėjuje“ tuo metu laisvame kabinete ar klasėje, kad būtų užtikrintas tiriamojo konfidencialumas ir nebūtų pašalinių trukdžių.

Interviu trukmė svyravo nuo 25 minučių iki 55 minučių, vidutinė interviu trukmė – 35 minutės.

Kokybinio tyrimo metu gauta informacija iš tiriamųjų yra paverčiama duomenimis pagal žmogiškąjį veiksnį. Informacijos vertimo duomenimis metu žmogiškasis veiksnys yra kokybinių tyrimų analizės didžioji jėga ir pagrindinis trūkumas [63].

2.2. Tyrimo etika

Šiam tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-KS(M)-174) (2 priedas).

Tyrėja individualaus pokalbio su tyrimo dalyviu metu asmeniškai žodžiu supažindino su tyrimo tikslu, įteikė tyrimo dalyvio informavimo formą ir gavo žodinį pritarimą dėl interviu įrašymo diktofonu bei raštinį sutikimą dalyvauti tyrime.

Pagal tyrimo metodo suteikiamas galimybes atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų. Visiško anonimiškumo principas nėra pilnai užtikrinamas, kadangi buvo vykdomi individualūs interviu su kiekvienu tyrimo dalyviu atskirai, tyrėjai sužinant jo asmeninius duomenis (vardą ir pavardę). Anonimiškumas užtikrinamas tyrimo ataskaitoje suteikiant tyrimo dalyviams kodus ir numerį; tyrimo dalyvių vardai, pavardės ar kita asmeninė informacija nėra skelbiama ir žinoma tik tyrėjai.

Tyrime dalyvavo tik pilnamečiai asmenys, todėl atskiro mokinių tėvų leidimo gauti nereikėjo.

2.3. Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)

Tyrime iš viso dalyvavo 12 tyrimo dalyvių: 8 moterys ir 4 vyrai. Tyrimui atlikti, buvo naudojama tikslinė atranka.

Tyrimo dalyvių imtis sudaryta vadovaujantis šiais įtraukimo į tyrimo imtį kriterijais: • Moka lietuvių kalbą;

• Mokosi / dirba/ vienas iš vaikų mokosi „KTU inžinerijos licėjuje“; • Yra pilnametis asmuo;

• Sutinka dalyvauti tyrime.

Kokybinio tyrimo imtis apskaičiuota remiantis kokybinių tyrimų metodologiniais aspektais [64], kuomet iš anksto nebuvo numatyta tyrimo imtis. Tyrimo imtis buvo nustatyta tuomet, kai apklausiant kiekvienos kategorijos tyrimo dalyvių (tėvai, pedagogai, moksleiviai) jų atsakymai pradėjo kartotis ir tai parodė, jog duomenys „prisipildė“. Visose tyrimo dalyvių kategorijose duomenys prisipildė apklausus po keturis informantus.

2.4. Tiriamųjų charakteristikos

1 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristika

Tyrimo dalyvio kodas Lytis Amžius Išsimokslinimas Gyvenamoji vieta

T1 Vyras 47 Aukštasis universitetinis Miestas

T2 Moteris 40 Aukštasis universitetinis Kaimas T3 Moteris 42 Aukštasis universitetinis Miestas T4 Moteris 58 Aukštasis universitetinis Miestas P1 Moteris 61 Aukštasis universitetinis Miestas P2 Moteris 57 Aukštasis universitetinis Miestas P3 Moteris 36 Aukštasis universitetinis Miestas P4 Moteris 60 Aukštasis universitetinis Miestas

M1 Moteris 18 12 klasė Miestas

M2 Vyras 18 12 klasė Miestas

M3 Vyras 18 12 klasė Miestas

M4 Vyras 18 12 klasė Miestas

2.5. Tyrimo metodai ir priemonės

Tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriui apie lytinį ugdymą mokykloje nustatyti buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekant tiesioginius, individualius, pusiau struktūruotus interviu, kurio klausimai buvo paruošti iš anksto (1 priedas). Šio interviu pagrindinis tikslas – gauti išsamią informaciją, kad ištirti ir išspręsti problemą.

Interviu klausimyną sudarė 13 klausimų, kurie buvo sudaryti remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Kiekvienas klausimas skirtas išanalizuoti tam tikrą požiūrio apie lytinį ugdymą aspektą (2 pav.).

2 pav. Požiūrio apie lytinį ugdymą aspektai

Aukščiau pateiktame paveiksle galima matyti šio darbo metu išryškėjusius pagrindinius interviu aspektus bei temas, kurios buvo pagrindinės analizuojant tėvų, pedagogų bei moksleivių požiūrį apie lytinio ugdymo, lytiškumo aspektus mokyklose bei su lytiniu ugdymu susijusių programų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklų programas veiksnius, lemiančius teigiamus arba neigiamus programų integracijos aspektus.

2.6. Interviu analizės metodai

Duomenims analizuoti taikytas kokybinio turinio analizės metodas (angl. content analysis). Tyrimo dalyvių interviu įrašai buvo transkribuojami, o transkribcijos tekstai suvedami į programą „Microsoft Word 2007“.

Transkribuojant nebuvo keičiama nei tyrimo dalyvių, nei tyrėjos kalba; transkribuojant tekstą skliaustuose pajuodintu kursyvu Italic buvo pažymimos ir išskiriamos įvairios pačios tyrėjos pastebėtos detalės (tyrimo dalyvių neverbalinė kalba, atodūsiai, šypsena, juokas) arba paaiškinimai, suteikiantys transkribuotam tekstui tikslumo, jei to reikia).

Lytinio ugdymo programos integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą

pagrindiniai aspektai

Lytinio ugdymo įnašo mokyklai ir bendruomenei

pagrindiniai aspektai

Lytinio ugdymo svarba Lytinio ugdymo pamokų

Tyrimo metu atliekamų interviu eigoje tyrėja, norint patikslinti neaiškų tyrimo dalyvio atsakymą, užduodavo papildomų-patikslinamųjų klausimų.

Visi transkribuoti interviu tekstai buvo teikiami tolimesnei analizei nepriklausomai nuo atsakymų į klausimus išsamumo (gali būti nepilnai atsakytų klausimų). Nuoseklūs duomenų analizės etapai pateikiami 3 pav.

3 pav. Duomenų analizės etapai

Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis nebuvo galimybių naudotis formulėmis duomenų reikšmingumui nustatyti ir specifiniais testais patikimumui ir pagrįstumui patikrinti [65, 66].

Kokybinių tyrimų ataskaita rašyta pasakojamo pobūdžio, joje nenaudojami formalūs išvadų teiginiai [64], o analizei pasitelkiama tyrėjos analitinis mąstymas ir interpretacijos.

Interviu įrašo daugkartinis klausymas ir transkribavimas

Tranksribuoto teksto daugkartinis skaitymas

Transkribuoto teksto pirminis kodavimas

Kodų peržiūra – kodų tinkamumo vertinimas

Kodų jungimas į subkategorijas

Subkategorijų jungimas į kategorijas

Rezultatai buvo grindžiami nagrinėjamo teksto turiniu, autorės išskirtomis kategorijomis bei subkategorijomis [63].

3. REZULTATAI

Interviu buvo siekiama kuo daugiau sužinoti, kaip tėvai, moksleiviai bei pedagogai vertina lytinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. Vykstant neformaliam individualiam pokalbiui, tyrimo dalyviams patogiu metu ir patogioje vietoje, jie laisva forma atsakė į klausimus (3 priedas), vertindami savo patirtis apie lytinį ugdymą mokykloje.

Kokybinio tyrimo rezultatai analizuojami naudojantis kokybinio turinio analizės metodu (angl. content analysis), o apibendrinti rezultatai pateikiami šiame skyriuje.

3.1. Lytinio ugdymo programos integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą

pagrindiniai aspektai tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu

Siekiant nustatyti tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūrį apie lytinio ugdymo programos integraciją į bendrojo lavinimo mokyklos mokymo programą, buvo klausiama tyrimo dalyvių nuomonė šiuo klausimu (2 lentelė).

Analizuojant tyrimo dalyvių požiūrį apie lytinio ugdymo programos integravimą į mokyklą poreikį išsiskyrė trys kategorijos. Ryškiausiai išsiskyrė kategorija „Programos integravimas naudingas“, kur išsiskyrė dvi subkategorijos: „Naudinga, kai programa yra integruota“ ir „Naudinga, kai programa nėra integruota“. Moksleivių požiūriu, lytinio ugdymo programos integracijos mokykloje nepastebi, kadangi jiems vis dar trūksta išsamios ir naudingos informacijos apie lytinį ugdymą ir su juo susijusius veiksnius, ir mano, jog lytinio ugdymo programa jų mokykloje nėra integruota arba jie apie šią programą nieko nežino: „...naudinga, bent jau aš net neatsimenu, kada mums buvo kažkokia pamoka su tuo susijusi, greičiausiai gal per biologiją. Kažkada seniai...“ (M3). Dauguma moksleivių nurodo, jog jų nuomone, programa būtų naudinga, jei būtų integruota į mokyklos mokymo programą: „...būtų naudinga... Tai aš manau, kad šitas dalykas yra reikalingas...“ (M2; M4).

lytinio ugdymo programos integraciją į mokyklas vertina teigiamai ir mano, kad tai ir reikalinga ir naudinga: „...turėtų būti kiekviename dalyke integruojama...“ (T4).

2 lentelė. Lytinio ugdymo programos integravimo į mokyklą poreikis

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

Programos integravimas reikalingas Reikalinga, kai programa yra integruota

„...labai svarbu ir reikšminga, nes padeda užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai...“ (P1)

„...būtina vaikams suteikti tokių žinių...“ (P4) „...turėtų būti kiekviename dalyke integruojama...“ (T4)

Reikalinga, kai programa nėra integruota

„...turėtų būti kažkokia dalis integruojama į tas pamokas, kadangi, kaip ir kiekvienas, turėtų žinot apie tai...“ (M1) Programos integravimas naudingas Naudinga, kai programa yra integruota

„...naudinga, bent jau aš net neatsimenu, kada mums buvo kažkokia pamoka su tuo susijusi, greičiausiai gal per biologiją. Kažkada seniai...“ (M3)

„...šiaip idėja gal būtų ir gera, jeigu jinai pilnai būtų įgyvendinta...“ (T3)

Naudinga, kai programa nėra integruota

„...būtų naudinga... Tai aš manau, kad šitas dalykas yra reikalingas, nes vis tiek mes šita tema su tėvais manau daugeliui yra kalbėti tabu...“ (M2) „...reikėtų tokio pobūdžio informacijos, būtų naudinga...“ (M4)

Abejoja programos integravimo

efektyvumu

Laiko stoka „...integravus dar papildomus dalykus, laikas susispaudžia ir tada bėgte lėkte per pagrindines temas ir ten lieka mažai laiko ir čia lieka mažai laiko..“ (P2)

Suteikiamos

informacijos kokybė

„...pati integruoju irgi šitą lytinį ugdymą. Tai nuomonė yra tokia, kad vyksta tos pamokos, galbūt nėra tos kokybės labai aukštos...“ (P3)

„...tik norėčiau pastebėti, kad galbūt ne visi

mokytojai mokėtų tą programą išdėstyti vaikams...“ (T4)

3 lentelė. Tėvų žinios apie lytinio ugdymo programos integraciją mokykloje

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

Nieko nežino

- „...Visiškai nieko nežinau...“ (T1)

„...Vaikas tai nieko nepasakojo <...> per susirinkimus irgi nebuvo pabrėžta...“ (T3)

Spėja, ko moko

Gyvenimas „...Moko tai gyvenimo turbūt. Gyvenimo suvokimo, supratimo, pasirengimo ateičiai...“ (T2)

Bendravimas „...Kaip aš įsivaizduoju, bendrai tai čia, <...> ir bendravimas tarpusavio, turėtų viskas įeiti.. (T3)

Nerimauja - „...Toks nerimas buvo toks, kad galbūt galvojau, kad moko kaip konkrečiai panaudoti priemones kaip apsisaugojimo, bet ne iš dorinės pusės, kad neugdyti skaistumo ir taip toliau...“ (T4)

Analizuojant tėvų žinias apie išdėstomą medžiagą lytinio ugdymo tema atsiskleidė, kad tėvai neturi informacijos apie kokius dalykus kalbama su jų vaikais šia tema. Ryškiausiai išsiskyrė kategorija „Spėja, ko moko“, kur išsiskyrė dvi subkategorijos: „Gyvenimas“ „...Moko tai gyvenimo turbūt. Gyvenimo suvokimo, supratimo, pasirengimo ateičiai...“ (T2) ir „Bendravimas“ „...Kaip aš įsivaizduoju, bendrai tai čia, <...> ir bendravimas tarpusavio, turėtų viskas įeiti.. (T3). Tėvams trūksta informacijos: vaikai nepasakoja, o per susirinkimus nebuvo sakoma lytinio ugdymo programos integravimo tikslų ir siekių: „...Visiškai nieko nežinau...“ (T1); „...Vaikas tai nieko nepasakojo <...> per susirinkimus irgi nebuvo pabrėžta...“ (T3).

Apibendrinant, tėvų, pedagogų ir moksleivių požiūriu lytinio ugdymo programų integraciją į mokyklos mokymo programą yra labai svarbi, reikalinga ir naudinga. Moksleiviai nurodė, kad lytinio ugdymo programa yra būtina moksleivių mokymo programose, kad būtų informuoti apie tiksliausią informaciją, susijusią su lytiniu ugdymu. Tėvai pabrėžė, jog neturi informacijos apie tai, ko yra mokoma jų vaikus apie lytinį ugdymą mokykloje.

3.2. Lytinio ugdymo įnašas mokyklai ir bendruomenei tėvų, pedagogų ir

moksleivių požiūriu

4 lentelė. Pokyčiai prasidėjus lytinio ugdymo programos integracijai

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

Nėra pasikeitimų

Anksčiau buvo mokoma

„...Labai specialių kažkokių pakitimų gal nebuvo, bet atsimenu, anksčiau būdavo, kad iš kažkur ateidavo asmenų grupė ar pora žmonių, kurie irgi mums tokias kaip paskaitas vesdavo...“ (M1) „...nieko, nepastebiu. Kaip mokė taip ir moko toliau. Tiesiog aš galiu pasakyti, kad gal pačioj tikyboj, bet visada ten buvo kalbama ten ar apie tokius kaip gal, gal labiau kaip moralinius tokius klausimus, tai va gal abortai ir panašiai...“(M2)

„...Šiaip didelių pasikeitimų nepastebėjau, nes iš esmės per biologijos pamokas apie lytiškumą vis tiek yra kalbama prie tam tikrų temų...“ (P2)

„...Kažkokių didelių pasikeitimų kaip ir nėra, nes visada

mokyklos politika buvo, kad supažindinti vaikus su vaisingumo pažinimu, su savivertės saugojimu...“ (P4)

„...kaip vyko anksčiau, ir vyksta ir dabar, taigi aš tokių pasikeitimų kaip ir nematau...“ (P3)

Anksčiau

nebuvo mokoma

„...Ne, visiškai nieko...“ (M3)

„...Asmeniškai aš nelabai pastebėjau<...>Na, nieko naujo nepajutau...“ (M4)

„...Jokių pasikeitimų nepastebėjau...“ (T1) „...Ne, visiškai nieko nepastebėjau...“ (T2)

„...Žiūrint į savo vaiką tai nepastebiu nieko...“ (T3) Yra

pasikeitimų

Teigiami pokyčiai

„...mokymo/si turinys pasipildė aktualiomis temomis, suaktyvėjo mokinių dalyvavimas pamokose, pagausėjo klausimų, pamokos tapo įdomesnės, dažniau diskutuojama, dalinamasi patirtimis, išsakomos nuomonės, kartu ieškoma tiesos, pagausėjo mokinių dorinio ugdymo – tikybos pamokose<...>dalyko nenuskurdina, bet praturtina atsiliepimu į dabartinio laikmečio iššūkių vaikams ir jaunimui...“ (P1)

Padaugėjo dokumentacijos

„...Tai tą programą ir mes esame mokytojai, esame integravę į savo dalykus, ta prasme įsitraukę į metinius planus...“ (P3)

Didžioji dalis apklaustų moksleivių nurodė, kad anksčiau, prieš prasidėjus lytinio ugdymo programos integracijai į bendro lavinimo mokyklą, buvo mokoma su lytiniu ugdymu susijusių dalykų, tai patvirtino ir dauguma pedagogų: „...Labai specialių kažkokių pakitimų gal nebuvo, bet atsimenu, anksčiau būdavo, kad iš kažkur ateidavo asmenų grupė ar pora žmonių, kurie irgi mums tokias kaip paskaitas vesdavo...“ (M1); „...nieko, nepastebiu. Kaip mokė taip ir moko toliau. Tiesiog aš galiu pasakyti, kad gal pačioj tikyboj, bet visada ten buvo kalbama ten ar apie tokius kaip gal, gal labiau kaip moralinius tokius klausimus, tai va gal abortai ir panašiai...“(M2); „...Kažkokių didelių pasikeitimų kaip ir nėra, nes visada mokyklos politika buvo, kad supažindinti vaikus su vaisingumo pažinimu, su savivertės saugojimu...“ (P4); „...Šiaip didelių pasikeitimų nepastebėjau, nes iš esmės per biologijos pamokas apie lytiškumą vis tiek yra kalbama prie tam tikrų temų...“ (P2; P3). Tėvai pokyčių nepastebėjo ir mano, kad „Anksčiau nebuvo mokoma“: „...Jokių pasikeitimų nepastebėjau...“ (T1; T2; T3). Pasikeitimus pastebėjo tik pedagogai, jiems padaugėjo dokumentacijos įtraukiant lytinio ugdymo programą į savo dalyko metinius planus: „...Tai tą programą ir mes esame mokytojai, esame integravę į savo dalykus, ta prasme įsitraukę į metinius planus...“ (P3), bei mano, kad lytinio ugdymo programa papildo jų dėstomą dalyką: „...mokymo/si turinys pasipildė aktualiomis temomis, <...> dalyko nenuskurdina, bet praturtina atsiliepimu į dabartinio laikmečio iššūkių vaikams ir jaunimui...“ (P1).

5 lentelė. Savijauta kalbantis lytinio ugdymo tema

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

Jaučiasi gerai

Srities profesionalas

„...jaučiuosi sakanti tiesą apie žmogų, jo vertę ir orumą, jaučiuosi atliekanti gyvybiškai svarbią misiją...“ (P1) „...Normaliai, man niekada problemų nekėlė. <...> Kai su vaikais elgiesi pagarbiai ir parodai, kad visi klausimai yra svarbūs tai ir vaikai su tavimi elgsis pagarbiai...“ (P4)

„... jeigu tu žiūri kaip profesionalas <...> tai problemų niekad nėra...“ (P2)

Mes draugai „...gal mano išskirtinis atvejis, bet gana atviras bendravimas, ypač su savo bent jau tėvu...“ (M2)

„...Man tai nėra nesmagu. Mes su juo gerai bendraujam, mes esame draugai <...> kartais netgi kai pradeda apie tai kalbėti, būna kokia nors, sakykim, situacija tai aš tik taip nu op gerai kad klausi ir atsakau (juokiasi)...“ (T3)

„...Mes artimos, tai kalbam be kompleksų...“ (T4)

Įprastai „...nesijaučiu kažkaip suvaržyta <...> aš nejaučiu diskomforto <...> tikrai esu atvira. Nebijau kalbėti ir apie tą patį

skaistumą...“ (P3)

„...Atrodo normaliai, įprastai...“ (T2) Jaučiasi

susikaustęs

Nejauku visada „...Nu, nelabai laisvai, jeigu taip atvirai nu, taip reikia pagalvoti žodžius, kaip sakyti, ką pasakyti, kokia ta idėja. Pirmiausia reikia susidėlioti mintis sau, o po to nueiti pas vaiką, kad gerai, kad teisingai pasakyti...“ (T1)

Nejauku

pradžioje/keista

„...kažkiek yra keista. Tikrai ne su visais kalbu...“ (M1) „...Pradžioje gal būna nelabai jauku, bet paskui viskas gerai būna...“ (M3)

Analizuojant tyrimo dalyvių nuomonę apie tai, kaip jie jaučiasi kalbėdami su kitais lytinio ugdymo tema išsiskyrė dvi kategorijos: „Jaučiasi gerai“ ir „Jaučiasi susikaustęs“. Ryškiausiai išsiskyrė kategorija „Jaučiasi gerai“, kur išsiskyrė trys subkategorijos: „Srities profesionalas“, „Mes draugai“ ir „Įprastai“.

susikaustę, su tėvais nėra linkę atvirauti: „...Pradžioje gal būna nelabai jauku, bet paskui viskas gerai būna...“ (M3); „...kažkiek yra keista. Tikrai ne su visais kalbu...“ (M1). Dauguma apklaustų tėvų jaučiasi gerai kalbėdami su savo vaikais – yra draugai: „...Man tai nėra nesmagu. Mes su juo gerai bendraujam, mes esame draugai...“ (T3); „...Mes artimos, tai kalbam be kompleksų...“ (T4).

Norint išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie juos užklupusius sunkumus prasidėjus lytinio ugdymo programos integracijai, buvo jų klausiama su kokiais sunkumais susidūrė, kai prasidėjo lytinio ugdymo programa (6 lentelė).

6 lentelė. Sunkumai prasidėjus lytinio ugdymo programos integracijai

Kategorija Subkategorija Patvirtinantys teiginiai

Nesusidūrė su sunkumais

Buvo pasiruošę „...su sunkumais nesusidūriau, nes jau buvau tam pakankamai pasiruošusi <...> dalyvavau ir dalyvauju įvairiuose

kvalifikacijos kėlimo seminaruose, susijusiuose su lytiniu ugdymu ir paauglių rengimu šeimai...“ (P1)

Lengva sudominti

„...Šitas pamokas vesti yra lengva, todėl kad vaikai reiškia didelį susidomėjimą ir jei užsimezga kontaktas tai ta pamoka praeina labai lengvai...“ (P4)

Susidūrė su sunkumais

Priemonių stygius

„...Na, aš nemanau, kad čia vien su lytinio ugdymo programa susiję, apskritai mokykloje mokytojams nesudarytos sąlygos dirbti, tai visų pirma aplinka, priemonės. Jos neatitinka šiuolaikinių standartų... Sudaryti darbuotojui geras sąlygas, kad jis pasiektų gerų rezultatų...“ (P2)

Pasitikėjimo trūkumas

„...vienas iš iššūkių dėl pasitikėjimo yra ir atvirumo stoka kalbantis tokiomis temomis <...> Dažniausiai į didelius atvirumus jie nesivelia kas liečia visą klasę, o mažesnėse grupelėse jie atvirauja labiau, ir atvirauja, sakyčiau, gal net ne žodžiu, o raštu labiau, nes vėlgi išdėstyti savo nuomonę tam tikrais klausimais yra sunku...“ (P3)

Darbo

organizavimas

„...etika yra nukeliama į penktadienį į paskutinę pamoką <...> dalis mokinių neateina, arba jie pervargę ir dar sakykim mažai ir motyvacijos ir noro yra...“ (P3)