DIRGLIOJI ŠLAPIMO PŪSLĖ IR LYTINIO GYVENIMO KOKYBĖ

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

AKUŠERIJOS-GINEKOLOGIJOS KLINIKA

Berta Mikutavičiūtė

6 kursas, 28 grupė

DIRGLIOJI ŠLAPIMO PŪSLĖ IR LYTINIO GYVENIMO

KOKYBĖ

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

(Vientisųjų studijų programa - medicina)

Mokslinio darbo vadovė: Prof. dr. Rosita Aniulienė

(2)

2

TURINYS

SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 7 INTERESŲ KONFLIKTAI ... 7

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

SANTRUMPOS ... 8

SĄVOKOS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 DŠP sindromas. Klinika ir simptomai. ... 11

1.2 Šlapimo nelaikymo tipai ... 11

1.3 Šlapimo nelaikymo mechanizmas esant DŠP ... 12

1.4 Rizikos veiksniai, kurie lemia DŠP atsiradimą ... 13

1.5 Dirgliosios šlapimo pūslės vaidmuo moterų lytiniame gyvenime ... 15

2. TYRIMO METODIKA ... 17

2.1 Tyrimo atlikimo laikas, vieta ir sąlygos ... 17

2.2 Tyrimo metodai ... 17

2.3 Statistinė duomenų analizė ... 18

3. REZULTATAI ... 19

3.1. Bendri tiriamųjų duomenys ... 19

3.2. Moterų persileidimų, nėštumo nutraukimų, cezario pjūvių skaičiaus paplitimas ... 19

3.3. Gretutinių ligų paplitimas ... 20

3.4. Tiriamosios grupės (II gr.) moterų su dirgliąja šlapimo pūsle (DŠP) paplitimas, atsižvelgiant į metų laiką ... 21

3.5. Tiriamosios grupės (II gr.) moterų negebėjimo laikyti šlapimą bei lytinių santykių vengimas ... 21

3.6. Moterų lytinės funkcijos indeksas (FSFI) ... 22

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

5. IŠVADOS ... 26

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27

PRIEDAS NR.1 ... 32

(3)

3

SANTRAUKA

Dirglioji šlapimo pūslė ir lytinio gyvenimo kokybė

Darbo autorius: Berta Mikutavičiūtė

Darbo mokslinė vadovė: prof. dr. Rosita Aniulienė

Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti moterų (nuo 40 iki 80 metų) lytinio gyvenimo kokybę, esant

ir nesant DŠP, bei rizikos veiksnius, sukeliančius DŠP atsiradimą.

Darbo uždaviniai. 1) Išsiaiškinti ryšį tarp dirgliosios šlapimo pūslės atsiradimo ir ją veikiančių

rizikos veiksnių; 2) Įvertinti moterų lytinio gyvenimo kokybę, esant DŠP, kai moterys negali sulaikyti šlapimo; 3) Ištirti ir įvertinti sezoniškumo įtaką DŠP simptomų suintensyvėjimui; 4) Palyginti 40-80 metų moterų seksualinę funkciją ir lytinio gyvenimo kokybę, esant ir nesant DŠP.

Metodai. Tyrimas buvo atliekamas LSMUL KK Akušerijos-ginekologijos klinikos Moterų

konsultacijos skyriuje nuo 2018 metų rugsėjo iki 2019 metų spalio mėnesio. Tyrime dalyvavo 40-80 metų amžiaus moterys, iš kurių 60 sirgo DŠP, o 128 – ne. Iš viso tyrime dalyvavo 188 moterys. Buvo vertinama ir lyginama šio amžiaus grupės moterų lytinio gyvenimo kokybė bei siekta išsiaiškinti galimas priežastis, rizikos veiksnius, sukeliančius DŠP atsiradimą bei sezoniškumo įtaką šio sindromo suintensyvėjimui.

Rezultatai. Pacientes, kurias vargina DŠP simptomai, reikšmingai dažniau turėjo persileidimų

(60proc.), nėštumo nutraukimų (53,3proc.) bei cezario pjūvių (31,7proc.). Tai leido įvertinti, jog moters patekimas į II grupę su DŠP sindromu 3,4 šansų santykiu didesnis, jei ji turėjo persileidimų, 3,2 šansų santykiu didesnis, jei turėjo nėštumo nutraukimų ir 3,9 šansų santykiu didesnis, jei turėjo nors vieną cezario pjūvį. Esant DŠP, moterys, patiria prastą lytinio gyvenimo kokybę. 36 (60 proc.) moterų, turinčios DŠP, nepajėgia sulaikyti šlapimo ir 40 (66,7 proc.) vengia lytinių santykių (r=0,4, p=0,005, remiantis Spearman koreliacine analize). Prognozuojama, kad šansų santykis, jog moteris vengs lytinių santykių didesnis 4,896[1,548-15,486], jei ji negeba laikyti šlapimo. Sezoniškumas moterims, kurias vargina DŠP sindromas, turi įtakos šios patologijos simptomų suintensyvėjimui. DŠP moterys dažniausiai turėjo šio sindromo suintensyvėjimą žiemą, rečiausiai – vasarą (p<0,05). Lyginant 40-80 metų moterų lytinės funkcijos kokybę, esant ir nesant DŠP, buvo nustatyta, jog statistiškai reikšmingi pojūčiai buvo tik moterims su DŠP (p<0,05). Jos neturėjo lytinio potraukio ir buvo sunkiai sujaudinamos, o kiti pojūčiai yra statistiškai nereikšmingi.

Išvados: 1) Pacientes, kurias vargino DŠP, reikšmingai dažniau turėjo persileidimų (60 proc.),

nėštumo nutraukimų (53,3 proc.) bei cezario pjūvių (31,7 proc.). Kiti rizikos veiksniai, kurie galimai turi ryšį DŠP atsiradimui, yra II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija bei

(4)

4

reumatoidinis artritas. 2) Moterys, kurios nepajėgia sulaikyti šlapimo, esant DŠP, patiria prastą lytinio gyvenimo kokybę. 36 (60,0 proc.) moterų, turinčių dirgliąją šlapimo pūslę, nepajėgia sulaikyti šlapimo ir 40 (66,7 proc.) vengia lytinių santykių. 3) Sezoniškumas moterims, kurias vargina DŠP sindromas, turi įtakos šios patologijos simptomų suintensyvėjimui. Moterys su DŠP dažniausiai turėjo šio sindromo suintensyvėjimą žiemą, rečiausiai – vasarą. 4) Lyginant 40-80 metų moterų̨ lytinės funkcijos kokybę, esant ir nesant DŠP, bei analizuojant FSFI klausimyną̨, nustatyta, jog statistiškai reikšmingi pojūčiai (Potraukis; Susijaudinimas) buvo tik moterims, turinčioms DŠP (p<0,05). Jos neturėjo lytinio potraukio ir buvo sunkiai sujaudinamos. Kiti

pojūčiai (Lubrikacija, Orgazmas, Pasitenkinimas, Skausmas) buvo statistiškai nereikšmingi.

Rekomendacijos. Šeimos gydytojas privalo pasidomėti, ar pacientės sulaiko šlapimą bei ar yra

patenkintos savo lytinio gyvenimo kokybe, esant šlapimo nelaikymui. Tai būtų vienas iš svarbiausių žingsnių, padedančių nustatyti galimo dirgliosios šlapimo pūslės sindromo atsiradimą. Moterys nėra linkusios dažnai lankytis pas ginekologą. Šeimos gydytojas turėtų būti kaip pirmasis tarpininkas, kuris padėtų ir paskatintų moteris nuoširdžiai kalbėti apie jų lytinių santykių kokybę, esant šlapimo nelaikymui.

(5)

5

SUMMARY

Overactive Bladder and the Sexual Quality of Life

Author: Berta Mikutavičiūtė

Scientific supervisor: prof. dr. Rosita Aniulienė

Aim. To estimate and compare sexual life of women ( range of age from 40 to 80) with a presence

and absance of an overactive bladder and possible risk factors that may cause the development of an overactive bladder syndrome.

Objectives. 1) Identify the connection between development of overactive bladder and risk factors

that affect women with that pathology; 2) Evaluate the quality of sexual life of women with overactive bladder when women are unable to retain urine; 3) To investigate and evaluate the influence of seasonality on the intensification of symptoms of OAB; 4) To compare the sexual

function and quality of life of women aged 40-80 with and without OAB.

Methods. The research was done at the Obstetrics Gynecology Department in LSMU KK –

Kaunas Clinics, Womens’ medical consultation unit from 2018 August to 2019 October. Research participants were in the 40-80 age range women. 60 of them had an overactive bladder and the rest of women -128- did not have it. The total number of female participants was 188. Their age and sexual life quality were the factors of a comparative analysis in this research. The purpose of the investigation was to find out possible risk factors and reasons that might cause a development of an overactive bladder syndrome. What is more, an attention was also taken to the season of a year,

that could possibly itensify the symptoms of an overactibe bladder.

Results. Significantly, patients with an overactive bladder had more miscarriages (60%),

abortions (53,3%) and C-sections (31,7%). The results let us asses the IInd overactive bladder patients’ group. A probabilty of chance to become a part of the IInd group is 3,4 if a patient had miscarriages; 3,2 if a patient experienced abortions; 3,9 if a patient had a C-section at least once. Obviously, with a presence of an overactive bladder, women do experience a poor quality sexual life. 36 (60,0%) of women, who have an overactive bladder, can not hold their urine, as a consequence 40 (66,7%) of the responders avoid having sexual intercourse. In this case, patients’ responses are correlated reasonably (r=0,4, p=0,005, according to the Spearman correlation analysis). Therefore, the results let us assess, that the posibility of chance of avoiding sexual intercourse, when a patient has a urinary incontinence is 4,896 [1,548-14,486]. Additionally, seasonal changes have a tendency to itensify the symptoms for an overactive bladder in patients. It is estimated, that wintertime is the toughest season for women with an overactive bladder. On the contrary, women have less health problems in summertime (p<0,05). Comparing patients between ages of 40 and 80 and their quality of sexual life in the presence and absence of an

(6)

6

overactive bladder syndrome, it was found that women with an overactive bladder statistically had significant sensations (p<0,05)- they were not physically excited and could not be sexually

aroused. Other sensations were statistically insignificant in both research groups.

Conclusions. 1) Patients with OAB had a significantly higher incidence of miscarriages (60%),

abortions (53.3%) and Caesarean sections (31,7%). Other risk factors that may influence the onset of OAB include type 2 diabetes mellitus, arterial hypertension and rheumatoid arthritis. 2) Women who are incapable of retaining urine in the presence of OAB suffer from poor sexual quality. 36 (60.0%) women with irritable bladder are incapable of retaining urine and 40 (66.7%) avoid sexual intercourse. 3) Seasonal changes in women with OAB syndrome has a significant influence on the intensification of symptoms of this pathology. It was found that most women had OAB in winter and at least in summer. 4) Comparing the quality of sexual function in women aged 40-80 years with and without DSS and analyzing the FSFI questionnaire, it was found that only women with OAB had statistically significant effects (p <0.05). They had no libido and were severely agitated, and other sensations were statistically insignificant.

Recommendations. Family doctors should be aware of the patients' sexual quality of life and

ability to hold urine. This would be one of the most important steps in determining the possible occurrence of overactive bladder. Women are reluctant to visit a gynecologist frequently. Therefore, the family doctor should be the first mediator to help and encourage women to talk honestly about their sexual quality in the case of urinary incontinence.

(7)

7

PADĖKA

Dėkoju savo baigiamojo magistro darbo vadovei prof. dr. Rositai Aniulienei už patarimus, kantrybę, paskirtą laiką, pagalbą bendradarbiaujant su pacientėmis. Taip pat dėkoju LSMU Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovei prof. dr. Rūtai Jolantai Nadišauskienei už bendradarbiavimą ir galimybę atlikti šį tyrimą.

INTERESŲ KONFLIKTAI

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

(8)

8

SANTRUMPOS

1. DŠP – dirglioji šlapimo pūslė;

2. ICS – angl. International Continence Society; liet – Tarptautinė sulaikymo asociacija 3. ŠN – šlapimo nelaikymas;

4. FKŠN – Fizinio krūvio šlapimo nelaikymas; 5. MŠN – Mišrus šlapimo nelaikymas;

6. CNS – centrinė nervų sistema; 7. AŠT – Apatiniai šlapimo takai; 8. n. – nervus (nervas);

9. KMI – kūno masės indeksas;

10. FSFI – Moterų seksualinės funkcijos indeksas; 11. OMA – Obstrukcinė miego apnėja;

12. ELM – ekstraląstelinis matriksas; 13. DON – dubens organų nusileidimas; 14. BGN – proteoglikanas – biglikanas; 15. DCN – proteoglikanas – dekorinas;

16. FMOD – proteoglikanas – fibromodulinas; 17. SP1 – genas, kuris koduoja baltymus.

SĄVOKOS

Dirglioji šlapimo pūslė - yra sindromas, kuriam būdingas staigus noras šlapintis, dažnai

pasitaikantis dienos metu ir/ar naktį su šlapimo nelaikymu ar be jo, kada nėra jokios šapimo takų infekcijos ar kitos, galimai darančios įtaką, ligos.

Nikturija - dažnas šlapinimasis naktį, DŠP sindromo dalis.

Enuresis nocturna – žmogus pasišlapina nevalingai miegodamas.

FSFI - trumpa daugiamatė 19 klausimų standartizuota instrumentuotė, kurios metu nustatomos

(9)

9

ĮVADAS

Dirglioji šlapimo pūslė (DŠP) – tai viena iš vis dažnėjančių priežasčių, kas blogina vyresnio amžiaus moterų lytinių santykių kokybę [1]. Remiantis Tarptautine šlapimo sulaikymo draugija (ICS), dirglioji šlapimo pūslė yra sindromas, kuriam būdingas staigus noras šlapintis, dažnai pasitaikantis dienos metu ir/ar naktį su šlapimo nelaikymu ar be jo, kada nėra jokios šlapimo takų infekcijos ar kitos, galimai darančios įtaką, ligos [2]. Dažnai šis sindromas iš pradžių laikomas cistitu, kadangi jam būdingas dažnas noras šlapintis. Vengdamos vizito pas gydytoją, moterys dažnai imasi gydyti pačios save pradedant vaistažolių arbatomis ir baigiant nežinia iš kur gautais antibiotikais. Tokia alternatyva – kasdienybė, bet, deja, neveiksminga.

Kaip buvo paminėta anksčiau, šis sindromas blogina lytinių santykių kokybę. Nors dirglioji šlapimo pūslė yra gydoma naudojant fizioterapinį ar medikamentinį gydymą, daugelis moterų vis vien patiria gilų gėdos ir pažeminimo jausmą [3]. Nuolatinė baimė, nerimas, kad kažkas gali sužinoti apie esamą būklę, neleidžia moteriai kreiptis gydytojo pagalbos. Dėl tokio elgesio ne tik moteris jaučia nepasitenkinimą savimi, bet ir jos partneris. 25-50 proc. moterų su šlapimo nelaikymu patiria seksualinę disfunkciją [3,4].

Moteris, kurias vargina DŠP sukeliami simptomai, paprastai skundžiasi šlapimo nutekėjimu penetracijos arba orgazmo metu [41]. Dirgliosios šlapimo pūslės pacientės kenčia ne tik nuo nevalingo šlapimo nutekėjimo, bet taip pat dėl makšties išsausėjimo ir skausmingų lytinių santykių. Tyrimai rodo, jog beveik pusė moterų su DŠP (43 proc.) bent kartą turėjo skausmingus lytinius santykius. Du trečdaliai (68 proc.) niekada arba tik kartais pasiekia orgazmą. Ir trys ketvirtadaliai moterų nurodė, jog niekada arba kartais mėgaujasi seksualiniais santykiais [58].

Šio tyrimo metu siekiama nustatyti moterų (nuo 40 iki 80 metų) lytinio gyvenimo kokybę esant ir nesant DŠP sindromui. Išsiaiškinti ryšį tarp dirgliosios šlapimo pūslės atsiradimo ir ją veikiančių rizikos veiksnių bei sezoniškumo įtaką šio sindromo suintensyvėjimui. Tikimasi, jog gautos išvados bus naudingos klinikinėje praktikoje.

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti moterų (nuo 40 iki 80 metų) lytinio gyvenimo kokybę, esant ir nesant DŠP, bei rizikos veiksnius, sukeliančius DŠP atsiradimą.

Darbo uždaviniai:

1) Išsiaiškinti ryšį tarp dirgliosios šlapimo pūslės atsiradimo ir ją veikiančių rizikos veiksnių;

2) Įvertinti moterų lytinio gyvenimo kokybę, esant dirgliajai šlapimo pūslei, kai moterys negali sulaikyti šlapimo;

3) Ištirti ir įvertinti sezoniškumo įtaką DŠP simptomų suintensyvėjimui;

4) Palyginti 40-80 metų moterų seksualinę funkciją ir lytinio gyvenimo kokybę, esant ir nesant DŠP.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 DŠP sindromas. Klinika ir simptomai.

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas yra apibrėžiamas kaip dažnas ir staigus šlapinimasis, dažniausiai su šlapimo nelaikymu ir nikturija arba be jos [27]. Tiksli etiologija nėra žinoma. Šiuo metu išaiškinta, kad DŠP simptomai gali būti neurogeninės arba miogeninės kilmės. Neurogeninė teorija teigia, kad centrinių inhibitorinių takų pažeidimas ar aferentinių takų jautrumas šlapimo pūslėje sužadina primityvius šlapinimosi vožtuvų refleksus ir sukelia detruzoriaus hiperaktyvumą. Miogeninė teorija - tai dalinė detruzoriaus denervacija su hiperaktyvumu ir priverstiniu slėgio padidėjimu [28]. Neseniai atlikta sisteminė literatūros apžvalga ir metaanalizė parodė, kad genetinis ryšys su dirgliąja šlapimo pūsle ir DON yra epidemiologiškai vidutiniškai patikimas [29]. Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas apima šiuos simptomus:

* Dažnas šlapinimasis - per 24 valandas šlapintasi daugiau nei 8 kartus, dažnai įskaitant 2 ar

daugiau kartų per naktį.

* Staigus noras šlapintis - kai sunkiai arba visai neįmanoma sulaikyti šlapimo. * Šlapimo nelaikymas - netikėtas šlapimo ištekėjimas ar nutekėjimas po staigaus ir stipraus noro

šlapintis. Apskaičiuota, kad dauguma žmonių, besiskundžiančių DŠP, patiria tik staigaus noro šlapintis arba

dažno šlapinimosi simptomus (63 proc.). Likusieji 37 proc. turi visus tris simptomus [30].

Dirgliosios šlapimo pūslės simptomai (dažnas šlapinimasis, staigus noras šlapintis ir neatidėliotinas šlapimo nelaikymas) gali pasireikšti ir naktį, tai vadinama - nikturija. Šios patologijos diferencinė diagnostika yra su naktine poliurija ir naktiniu pasišlapinimu - Enuresis nocturna. Naktinės poliurijos metu šlapinimasis dažnai būna normalus ir dideliais kiekiais, o turint DŠP - maži. Enuresis nocturna – žmogaus pasišlapinimas nevalingai miego metu, kas taip pat nėra būdinga DŠP sindromui [31].

1.2 Šlapimo nelaikymo tipai

Šlapimo nelaikymas, apibrėžiamas kaip priverstinis šlapimo nutekėjimas, apytiksliai nuo 3 iki 55 proc., priklausomai nuo ŠN tipo ir gyventojų populiacijos. Šie skaičiavimai laikomi konservatyviais, nes mažiausiai pusė pacientų nepraneša gydytojui apie šlapimo nelaikymą, nes slepia tai [4]. Šlapimo nelaikymas skirstomas į tipus, atsižvelgiant į paciento skundus. Tarptautinė sulaikymo asociacija uroginekologijoje apibrėžia tris pagrindinius ŠN tipus: pirmasis - fizinio krūvio šlapimo nelaikymas, kai šlapimas išteka kosint, čiaudint, judant, sportuojant ir bet kokio judesio ar lytinių santykių metu. Antrasis – dirglioji šlapimo pūslė - pastovus ir staigus noras

(12)

12

šlapintis dieną ir naktį, su šlapimo nutekėjimu ar be jo. Trečiasis - mišrus šlapimo nelaikymas (MŠN) pirmojo ir antrojo tipo simptomų suma, kažkuriam vyraujant stipriau [5,6].

1.3 Šlapimo nelaikymo mechanizmas esant DŠP

Šlapimo nelaikymas susijęs su dubens dugno raumenų (šlapimo pūslės) ar jungiamojo audinio, šlaplės raukų ar nervų, kurie, paprastai, padeda sulaikyti arba pašalinti šlapimą, problemomis. Žmogaus organizmas kaupia šlapimą, kuris vėliau pašalinama per inkstus ir šlapimtakius į šlapimo pūslę [7].

Šlapimo pūslės sinchronizuotą veiklą šlapimo kaupimui ir pašalinimui valdo centrinė ir periferinė nervų sistemos, kurios glaudžiai susijusios per neurotransmiterių sistemą [8]. Įvairūs kūno organai: smegenys, lygieji ir skersaruožiai šlapimo pūslės raumenys, šlapimo pūslės kaklelis, šlaplė ir šlaplės raukas-sfinkteris yra susiję su šiuo koordinavimu [9]. Tuo metu, kai šlapimas sulaikomas šlapimo pūslėje, šlapimo pūslės raumuo-detruzorius atsipalaiduoja, tada išorinis šlaplės sfinkteris susitraukia. Informacija, susijusi su šlapimo pūslės prisipildymu yra iškart siunčiama į CNS. Priešingai - šlapinimosi metu - šlapimo pūslė susitraukia ir išorinis šlaplės sfinkteris atsipalaiduoja ir tokiu būdu išsiskiria šlapimas [10]. Stuburo smegenų viršutinėje dalyje esantis kamienas - pagrindinis kontrolės centras, kuris stimuliuoja šlapimo pūslės neuronus. Šis centras kontroliuoja šlaplės sfinkterį, kuris sinchronizuoja šlapimo pūslės susitraukimą ir sfinkterio atsipalaidavimą. Apatinius šlapimo takus (AŠT) inervuoja n. hypogastricus, n. pudendus ir dubens nervai. Šie nervai turi aferentinius ir eferentinius aksonus, kurių dėka šlapimas kaupiasi ir yra šalinamas iš šlapimo pūslės [8].

Esant bent vienam šlapimo sulaikymo mechanizmo sutrikimui, atsiranda šlapinimosi sutrikimas. Sutrikus šlapimo pūslės aferentinio nervo funkcijai, prarandamas normalus šlapimo sulaikymo ir ištuštinimo sistemos koordinavimas [11].

Lygieji šlapimo pūslės raumenys (detruzoriai) susideda iš kūno ar kupolo ir pagrindo. β-adrenerginiai ir cholinerginiai receptoriai dažniausiai būna ant kupolo, o α-β-adrenerginiai receptoriai yra prie pagrindo ir proksimalinėje šlaplės dalyje [12]. Simpatinės nervų sistemos aktyvavimas prisideda prie šlapimo susilaikymo atpalaiduojant detrusorių ir veikiant β-adrenerginiams receptoriams [8].

Parasimpatiniai motoneuronai yra atsakingi už neurotransmiterio acetilcholino sužadinimą ir sąveikauja su muskarino receptoriais. Dėl to susitraukia šlapimo pūslės raumenys ir atsipalaiduoja šlaplė ir taip šlapimo pūslė išsituština [9]. Tarp 5-ių muskarino receptorių, M2 ir M3 potipiai yra pagrindiniai receptoriai, esantys šlapimo pūslėje. M3 receptoriai yra taip pat svarbūs tuo, kad būtų palaikomas įtemptas ir elastingas detruzorius [13]. Šlapimo pūslės

(13)

13

prisipildymo metu išsiskiria išlaisvintas acetilcholinas iš urotelio – epitelio, esančio apatiniuose šlapimo takuose. Vėliau toks atsakas keliauja į CNS ir yra sukeliamas nekontroliuojamas, ankstyvo šlapinimosi pojūtis [14]. Taip pat pastebėta, kad tuo metu raumeninio audinio komponentai jaučia padidėjusį šlapimo pūslės slėgį [15]. DŠP sindromo atveju šlapimo pūslė nebebus pilna, bet detruzorinis aktyvumas ir išorinis šlaplės sfinkteris skatins šlapimo išsiskyrimą, sukeldamas nekontroliuojamo šlapinimosi pojūtį [9].

1.4 Rizikos veiksniai, kurie lemia DŠP atsiradimą

Dirglioji šlapimo pūslė yra labai paplitęs sindromas. Amžius yra geriausiai žinomas rizikos veiksnys DŠP etiologijoje ir turi tiesioginę koreliaciją su juo. Vyresniems nei 65 metų pacientams rizika padidėja iki 30,9 proc. [16]. Visų pirma, normalus senėjimas yra susijęs su mažėjančiu smegenų struktūrų aktyvumu, kurios susijusios su šlapimo sulaikymu (pvz., Sala-Insula, priekinė cingulinė žievė ir prefrontalinė žievė). Šlapimo pūslėje įvykus neurotransmiterių pokyčiams bei esant padidėjusiam uždegimui didėja rizika DŠP senyvo amžiaus žmonių populiacijoje [17].

Moterims po menopauzės labai dažnai pasireiškia dirgliosios šlapimo pūslės sukelti simptomai arba paūmėja jau buvusieji. Manoma, kad tai yra susiję su mažesniu estrogenų kiekiu makštyje, šlapimo pūslėje ir šlaplėje po menopauzės, nes estrogenai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant apatinių šlapimo takų funkciją [18].

Rasė taip pat yra laikoma vienu iš DŠP rizikos veiksnių. Afroamerikietės dažniau skundžiasi dirgliosios šlapimo pūslės sukeliamais simptomais (45,9 proc.) nei baltosios (43,4 proc.), ispanės (42 proc.) ir azijietiškos kilmės moterys(26,6 proc.) [19].

Dubens organų nusileidimas buvo laikomas vienu iš DŠP rizikos veiksnių. Nors moterims, turinčioms DON, dažniau pasireiškia dirgliosios šlapimo pūslės simptomai, tačiau nėra nuoseklių įrodymų, kurie galėtų atskleisti ryšį tarp pacienčių su DON ir DŠP simptomų buvimu vienu metu. Tačiau yra atlikti tyrimai, kurie parodė, kad DON gydymas (nesvarbu, ar tai yra pesarai ar chirurginė intervencija) mažina DŠP simptomus [20].

DŠP atsiradimui yra žinoma rizika po pošlaplinių raiščių operacijos su de novo, pasireiškiančiu nuo 15 iki 29 proc. pacientų per 1–3 mėnesius po operacijos [21]. Yra žinoma, kad neurologinės ligos: insultas, išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga taip pat įtakoja dirgliosios šlapimo pūslės atsiradimą [22].

Kūno masės indeksas (KMI) > 30 kg/𝑚"_{yra dar vienas DŠP rizikos veiksnys [18].}

Dažnas kofeino vartojimas (> 400 mg/d) taip pat buvo susijęs su DŠP [23]. Taip pat cigarečių rūkymas yra susijęs su šlapimo takų funkciniais sutrikimais, dėl kurių atsiranda DŠP simptomai bei šlapimo nelaikymas [24]. Diabetinė šlapimo pūslės disfunkcija yra gana dažna ir gali

(14)

14

pasireikšti skirtingais požymiais: nuo detrusoriaus nestabilumo iki prasto šlapimo pūslės pojūčio ir susitraukimo [25].

Antidepresantų vaidmuo pacienčių su DŠP gyvenime taip pat yra svarbus. Viename kohortiniame-perspektyviniame tyrime buvo tirtos 205 moterys (113 pacienčių, vartojusių antidepresantus dėl įvairių sutrikimų ir 92 sveikos – kontrolinė grupė). Buvo lyginamas DŠP paplitimas tarp pacienčių, naudojusių antidepresantus, bei tų, kurios nenaudojo. Paaiškėjo, kad antidepresantus naudojusiųjų pacienčių tarpe daugiau turėjo DŠP simptomus nei kontrolinė grupė [26, 33].

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra labai dažnas sutrikimas, paveikiantis 24 proc. vyrų ir 9 proc. moterų iki vidutinio amžiaus. Jam būdingi pasikartojantys apnėjos ir (arba) hipopnėjos epizodai ir įvairūs hipoksijos laipsniai, kuriuos sukelia viršutinių kvėpavimo takų susilpnėjimas miego metu. Obstrukcinė miego apnėja taip pat susijusi su astmos paūmėjimu, akių sutrikimais, erekcijos ir seksualinės funkcijos sutrikimais, ir dirgliąja šlapimo pūsle [32].

Nėštumo metu šlapimo nelaikymo paplitimas būna pirmąjį trimestrą – 23 proc., o nėštumo pabaigoje – 67 proc. Šlapinimosi sutrikimai pastebimi 29 proc. moterų praėjus nuo 6 mėnesių iki 1 metų po gimdymo [37]. Stebėjimo tyrimai nuolat parodo, kad nėščios moterys su šlapimo nelaikymu patiria gerokai žemesnę gyvenimo kokybę nei tos, kurioms nėra problemų su šlapinimusi. Gyvenimo kokybė dėl ŠN blogėja didėjant gestaciniam amžiui [38].

Genetinės priežastys, esant fizinio krūvio šlapimo nelaikymui, vis dar išlieka neaiškios. Greičiausiai tai pasireiškia dėl dauginių ekstraląstelinės matricos (ELM) baltymų kaip ir dėl jų hormoninės moduliacijos komponentų [34]. Kolagenas yra pagrindinis ELM komponentas ir jo skilimas yra normalus ir patologinis matricos remodeliavimas. Keletas tyrimų rodo, kad ELM baltymo trūkumai, ypač kolageno, pastebimi FKŠN ir DON atveju. Dirglioji šlapimo pūslė (DŠP) vis dar vertinama grindžiantis subjektyviais pacientų simptomais. Visgi keli tyrimai parodė, kad galimi diagnostiniai biomarkeriai, kurie pasižymi objektyvumu nustatant DŠP [6].

Alfa (α) -adrenerginiai receptoriai (ARs) yra išreikšti prostatoje, šlapimo pūslės kaklelyje ir vidiniame šlaplės sfinkteryje. Todėl klinikinėje praktikoje dažnai naudojami α1 blokeriai, kad sumažėtų ne tik intrauterinis atsparumas, bet ir šlapimo pūslės kaklelio ir (arba) vidinio šlaplės sfinkterio susitraukimas [7]. Simpatinės nervų sistemos aktyvavimas prisideda prie šlapimo susilaikymo atpalaiduojant detrusorių veikiant beta (β) adrenerginiams receptoriams [8]. Nesenai nustatyta, jog pas žmonių detrusorių yra dominuojanti β-3-AR mRNR ekspresijos vieta. Detrusoriaus atsipalaidavimas, skatinamas adrenerginės stimuliacijos, tarpininkauja daugiausia per β-3-AR aktyvavimą [9].

(15)

15

Tsukaguchi ligoninės urologijos skyriuje, retrospektyviai buvo tiriama 18 pacientų (12 vyrų ir 6 moterys, jų amžiaus vidurkis buvo 44-82m.), kuriems diagnozuota DŠP. Taip pat šiems pacientams buvo paimta šlapimo pūslės biopsija, kadangi jiems buvo įtarta karcinoma in situ (atliktuose tyrimuose vėžio pakitimų šlapimo pūslėje buvo nerasta). DŠP diagnozė buvo patvirtinta laikantis DŠP kriterijų. Tai simptomų vertinimo klausimynas, skirtas DŠP simptomų kiekybiniam įvertinimui nustatyti [10]. Klausimyną sudaro 4 klausimai apie DŠP simptomus, kurių didžiausias balas svyruoja nuo 2 iki 5: dienos dažnis (2 balai), nakties dažnis (3 balai), skubumas (5 balai) ir staigus šlapimo nelaikymas (5 balai). Bendras balas svyruoja nuo 0 iki 15 taškų. Kuo didesnis balas, tuo sunkesni simptomai vyrauja. [11]. Taip pat į šį tyrimą buvo įtraukta 7 kontroliniai pacientai (6 vyrai ir viena moteris, jų amžiaus vidurkis buvo 48-71m.) be DŠP. Jų balas buvo mažiau 2. Šlapimo pūslės audinių mėginiai buvo paimti iš atsitiktinių šlapimo pūslės dalių, kuriuose buvo įtariamas vėžinis procesas. Bioptatai buvo dažomi hematoksilinu ir eozinu, taičau tiek sergančioji, tiek kontrolinė grupė buvo be pakitimų. Tačiau svarbus momentas buvo pastebėtas, kai buvo naudojamas imunohistocheminis dažymo būdas naudojant biomarkerius (IL-6, Caspase-3, CD-31, Cox-2, E-cadherin, and M-2 receptor, α1-d bei β-3 AR). Būtent šiame etape buvo nustatyta, jog pacientai su DŠP reikšmingai koreliavo su β-3 AR ekspresija (P = 0,0457). Todėl yra siūloma, jog β-3 AR būtų reikšmingas markeris DŠP simptomams įvertinti. Taigi šie duomenys gali padėti išsiaiškinti DŠP patofiziologiją bei kurti terapines strategijas [12].

1.5 Dirgliosios šlapimo pūslės vaidmuo moterų lytiniame gyvenime

Šlapimo nelaikymas yra susijęs su stigma, baime, sumišimu ir gėda. Tai taip pat klinikinė būkle, turinti labai didelės įtakos asmens savigarbai bei asmeniniam, socialiniam ir seksualiniam gyvenimui [43].

DŠP yra dažna ir varginanti būklė, kuri neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Apie šią būklę dažnai yra niekam nepranešta ar ji, paprastai, nepakankamai gydoma arba išvis negydoma [39]. Šlapimo nelaikymas ir būtinybė šlapintis neigiamai veikia moters seksualinį gyvenimą [40]. FKŠN paprastai yra susijęs su penetracija ir frikcijomis. Moterims, kurioms diagnozuota DŠP, šlapimo nelaikymas pasireiškia įprastai pasiekus orgazmą, tačiau taip pat susijęs ir su penetracija [41].

Ankstesni tyrimai parodė, kad seksualinė disfunkcija, susijusi su DŠP, atsiranda dėl pernelyg stipraus skausmo, dizurijos, vulvodynijos ir noro šlapintis lytinių santykių metu [42]. Be to, šlapimo pratekėjimas lytinių santykių metu ir jo antraeiliai padariniai, tokie kaip drėgnumo pojūtis nakties metu, kvapas, dermatitas,odos maceracija, dispareunija, sumažėjusi savigarba taip pat paveikia ir partnerio seksualinį jautrumą [41].

(16)

16

Moteris, kurias vargina DŠP sukeliami simptomai, paprastai skundžiasi šlapimo nutekėjimu penetracijos arba orgazmo metu. [41,42]. Dirgliosios šlapimo pūslės pacientės kenčia ne tik nuo nevalingo šlapimo nutekėjimo, bet taip pat dėl makšties išsausėjimo ir skausmingų lytinių santykių. Tyrimai rodo, jog beveik kaip pusė moterų su DŠP (43 proc.) bent kartą turėjo skausmingus lytinius santykius. Du trečdaliai (68%) niekada arba tik kartais pasiekia orgazmą. Ir trys ketvirtadaliai moterų nurodė, jog niekada arba kartais mėgaujasi seksualiniais santykiais [58].

Šlapimo nelaikymas neigiamai veikia moterų seksualinį gyvenimą. Baimė lytinio akto metu dėl šlapinimosi sutrikimų ir šlapimo nelaikymo įtakoja mažesnį seksualinio aktyvumo dažnumą bei prastesnį visuotinį moters pasitenkinimą [43].

Šlapimo nelaikymas, kuris susijęs su sueitimi yra skirstomas dvejopai: šlapimo nelaikymas varpos penetracijos metu arba orgazmo metu („skvirtingas“) [44]. Šlapimo nelaikymas penetracijos metu būdingas fizinio šlapimo nelaikymui ir tai susiję su esmine sfinkterio disfunkcija [45]. Sueities metu pasireiškiantis šlapimo nelaikymas dėl orgazmo susijęs su padidėjusiu detruzoriaus slėgiu [46].

Seksualinė disfunkcija yra besivystanti daugiadisciplininė problema, susijusi su keliais biologiniais, medicininiais ir psichologiniais veiksniais. Nustatyta, kad seksualinės disfunkcijos paplitimas svyruoja nuo 0,6 iki 64% tarp moterų, kurios skundžiasi apatinių šlapimo takų simptomais [41].

(17)

17

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo atlikimo laikas, vieta ir sąlygos

Tyrimas buvo atliktas LSMUL KK Akušerijos- ginekologijos klinikos Moterų konsultacijoje - nuo 2018 metų rugsėjo iki 2019 metų spalio mėnesio. Tyrimo objektas – tiriamoji grupė: 40-80 metų moterys, kurias vargina dirgliosios šlapimo pūslės požymiai ir kontrolinė grupė: to paties amžiaus moterys be šios patologijos. Tyrimo imtis - 60 moterų, kurias vargina DŠP sindromo sukeliami simptomai, ir 128 – to paties amžiaus moterys be DŠP sindromo. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (BEC-MF-51) (Priedas Nr.1).

2.2 Tyrimo metodai

Tyrime dalyvavo 188 moterys. Respondentės pasirašė informuotą sutikimą prieš pradedant tyrimą. Jam atlikti buvo naudojamos anoniminės anketinės apklausos. Anketos buvo sukurtos pačių autorių (Mikutavičiūtė B., Aniulienė R.). Išdalyta 200 anketų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos registratūroje. Kadangi šio tyrimo kriterijus buvo amžius (40–80 metų), tai, įvertinus anketų duomenis, moterys buvo suskirstytos į tiriamąją (turinčios DŠP sindromą) ir kontrolinę (be šio sindromo požymių) grupes. Iš 200 anketų buvo atsakyta į 188. Tiriamosios anketas pildė pačios. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant uždarojo ir atvirojo tipo klausimus. Klausimyną sudarė 18 klausimų – šeiminė socialinė anamnezės anketa. Anketoje buvo klausiama apie tiriamųjų amžių, socialinį statusą, fizinius rodiklius, gimdymų, persileidimų bei nėštumo nutraukimų skaičių, persirgtas arba vyraujančias ligas, sezoniškumo įtaką DŠP požymių suintensyvėjimui bei miego sutrikimus. Taip pat pacienčių buvo prašoma užpildyti trumpą daugiamatę 19 klausimų standartizuotą instrumentuotę, kurios metu nustatomos pagrindinės moters lytinės funkcijos dimensijos bei moters lytinės funkcijos indeksas (FSFI). Ši anketos dalis buvo adaptuota iš kitų autorių (Jonušienė G., Žilaitienė B., Adomaitienė V., Aniulienė R., Nadišauskienė R.) [47].

(18)

18

2.3 Statistinė duomenų analizė

Statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 22.0 (Statistical Package for Social Science 22.0 for Windows) programos paketą. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos (mažiausia-didžiausia reikšmė, vidurkis(V), standartinis nuokrypis (SN), mediana, 25-75 proc., 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Buvo tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnumų bei požymių tarpusavio priklausomumą. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Statistiškai reikšmingi duomenys, kai pasikliautinumo lygmuo p<0,05. Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorov-Smirnov testą. Jei kintamojo skirstinys tenkino skirstinio normalumo prielaidą, dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas Student t testa, kai kintamieji netenkino normalumo sąlygos, buvo taikomas neparametrinis Mann-Whitney testas.

Kokybinių kintamųjų tarpusavio priklausomumas buvo vertintas naudojant chi-kvadrato (χ2) kriterijų. Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinamas Spearman koreliacijos koeficientas. Skalių vidinis patikimumas (validumas) įvertintas Cronbach alfa koeficientu. Logistinės regresijos metodai leidžia nustatyti kintamųjų įtaką įvykių pasirodymo šansams. Remdamiesi tuo, buvo sudaryti logistinės regresijos modeliai, į kuriuos buvo įtraukti kintamieji (požymiai), kurie lyginamojoje analizėje skyrėsi reikšmingai ir nebuvo tarpusavyje multikolinearūs.

(19)

19

3. REZULTATAI

3.1. Bendri tiriamųjų duomenys

Tyrime dalyvavusių moterų (n=188) amžiaus vidurkis (standartinis nuokrypis) (V(SN) buvo 54,3 (9,2) (mediana – 54,5, jauniausia – 40, vyriausia 80,0) metai. Išskirtos dvi moterų grupės: kontrolinė (I gr.) (n=128) ir tiriamoji (II gr.) (n=60).

3.2. Moterų persileidimų, nėštumo nutraukimų, cezario pjūvių skaičiaus paplitimas

II gr. (tiriamoji) moterys reikšmingai dažniau turėjo persileidimų, nėštumo nutraukimų bei cezario pjūvių, tai reikštų, kad šie veiksniai yra reikšmingi DŠP išsivystymui. Buvo apskaičiuota, jog minėtieji veiksniai reikšmingai prognozuoja šansų santykį patekti į II gr. (1 lentelė). Cezario pjūvis vieną kartą buvo atliktas 21 (67,7proc.) (I gr. – 4 (33,3 proc.), II gr. – 17 (89,5 proc.), p<0,05) , du kartus – 8 (25,8 proc.) (I gr. – 7 (58,3 proc.), II gr. – 1 (5,3 proc.), p<0,05) ir tris kartus – 2 (6,5 proc.) (I gr. – 1 (8,3 proc.), II gr. – 1 (5,3 proc.), p<0,05) moterų.

1 lentelė. Moterų persileidimų, nėštumo nutraukimų ir cezario pjūvių pasiskirstymas,

atsižvelgiant į tiriamąsias grupes

Kriterijus Bendras (n=188 I gr. (n=128) II gr. (n=60) P II gr. ŠS[95% PI] n (%) Persileidimų 60 (31,9) 24 (18,8) 36 (60,0) <0,001 6,5[3,29-19,843] Nėštumo nutraukimų 49 (26,1) 17 (13,3) 32 (53,3) <0,001 7,462[3,634-15,324] Cezario pjūvių 31 (16,5) 12 (9,4) 19 (31,7) <0,001 4,48[2,001-10,026]

I gr. – kontrolinė grupė; II gr. tiriamoji grupė; p – asimptominis reikšmingumo lygmuo, ŠS – šansų santykis, PI- pasikliautinasis intervalas

Remdamiesi binarine logistine regresine analizę gautas daugiaveiksnis modelis reikšmingai prognozuojantis moterų patekimą į II tiriamųjų grupę atsižvelgiant į moterų

(20)

20

persileidimus, nėštumo nutraukimus ir cezario pjūvius. Galima teigti, jog moters patekimas į II grupę su DŠP sindromu 3,4 šansų santykis didesnis, jei ji turėjo persileidimų, 3,2 šansų santykis didesnis, jei turėjo nėštumo nutraukimų ir 3,9 šansų santykis didesnis, jei turėjo nors vieną cezario pjūvį.

3.3. Gretutinių ligų paplitimas

Reikšmingai daugiau II gr. moterų sirgo cukriniu diabetu II tipo, arterine hipertenzija bei reumatoidiniu atritu. Šios ligos reikšmingai prognozuoja moterų patekimą į II gr. (2 lentelė).

2 lentelė. Moterų gretutinių ligų pasiskirstymas, atsižvelgiant į tiriamąsias grupes

Kriterijus Bendras (n=188) I gr. (n=128) II gr. (n=60) p II gr. ŠS[95% PI] n(%)

Sirgo cukriniu diabetu (II tipo)

15 (8,0) 3 (2,3) 12

(20,0)

<0,001 10,417[2,816-38,536]

Sirgo arterine hipertenzija 55 (29,3) 25 (19,5)

30 (50,0)

<0,001 4,12[2,111-8,04]

Turėjo stuburo išvarža 4 (2,1) 1 (0,8) 3 (5,1) 0,094 Ns

Sirgo reumatoidiniu artritu 16 (8,5) 7 (5,5) 9 (15,0) 0,029 3,05[1,078-8,635] Sirgo išemine širdies liga 2 (1,1) 0 2 (3,3) 0,101 Ns

Sirgo onkologinėmis ligomis 5 (2,7) 3 (2,3) 2 (3,3) 0,655 Ns

Turėjo miomą 1 (0,5) 0 1 (1,7) 0,319 Ns

Sirgo bronchine astma 6 (3,2) 3 (2,3) 3 (5,0) 0,386 Ns

Sirgo tiroiditu 5 (2,7) 3 (2,3) 2 (3,3) 0,655 Ns I gr. – kontrolinė grupė; II gr. tiriamoji grupė; p – asimptominis/tikslusis Fišerio reikšmingumo lygmuo, ŠS – šansų santykis, PI- pasikliautinasis intervalas, ns- skirtumas nereikšmingas (p>0,05)

(21)

21

3.4. Tiriamosios grupės (II gr.) moterų su dirgliąja šlapimo pūsle (DŠP) paplitimas, atsižvelgiant į metų laiką

1 pav. pateikiame II gr. moterų su DŠP procentinį paplitimą, atsižvelgiant į metų laiką. DŠP moterys dažniausiai turėjo šio sindromo suintensyvėjimą žiemą, rečiausiai – vasarą.Visi daugkartiniai palyginimai atsižvelgiant į DŠP suintesyvėjimą atskirais metų laikais buvo reikšmingi (p<0,05).

1 pav. Tiriamosios grupės moterų su dirgliąja šlapimo pūsle procentinis paplitimas, atsižvelgiant

į metų laiką

3.5. Tiriamosios grupės (II gr.) moterų negebėjimo laikyti šlapimą bei lytinių santykių vengimas

Buvo tirtas tiriamosios grupės (II gr.) moterų negebėjimo laikyti šlapimą bei lytinių santykių vengimas ir 36 (60,0 proc.) moterys su DŠP sindromu nepajėgia sulaikyti šlapimo ir 40 (66,7 proc.) vengia lytinių santykių. Tai reikšmingai koreliuojantys respondenčių atsakymai (r=0,4, p=0,005, remiantis Spearman koreliacine analize) (3 pav.). Galime prognozuoti, kad šansų santykis, jog moteris vengs lytinių santykių didesnis 4,896[1,548-15,486], jei ji negeba laikyti šlapimo.

(22)

22

p=0,005 4

3 pav. Tiriamosios grupės moterų lytinių santykių vengimas, atsižvelgiant į negebėjimą laikyti

šlapimą

3.6. Moterų lytinės funkcijos indeksas (FSFI)

Moterų lytinės funkcijos indekso 19-kos klausimų instrumentuotės, kurios metu nustatomos pagrindinės moters lytinės funkcijos dimensijos vidinis suderinamumas buvo įvertinimas Cronbach alfa koeficientu. Remdamiesi turimu duomenų rinkiniu gauta, kad šis koeficientas – 0,976, tai rodo stiprią vidinės skalės konsistenciją.

FSFI suskirstėme į poklasius, kuriuose atskirai matuojamas potraukis, susijaudinimas, lubrikacija, orgazmas, skausmas ir pasitenkinimas lytiniais santykiais. 3 lentelėje matome, kad II gr. moterų potraukio ir susijaudinimo poskalių balai buvo reikšmingai didesni nei I gr. Vadinasi II gr. moterys su DŠP neturėjo lytinio potraukio ir buvo sunkiai sujaudinamos, o kiti pojūčiai yra statistiškai nereikšmingi.

(23)

23

3 lentelė. Moterų lytinės funkcijos balų pasiskirstymas pagal FSFI skalę, atsižvelgiant į

tiriamąsias grupes FSFI skalė Bendras (n=188) I gr. (n=128) II gr. (n=60) P

Mediana[25-75 kvartiliai], balai

Potraukis 2,0[1,0-3,0] 2,0[1,0-3,0] 2,0[1,5-3,9] 0,029 Susijaudinimas 2,5[0,25-3,5] 2,3[0-3,4] 3,0[1,0-4,0] 0,011 Lubrikacija 3,0[0-4,0] 3,0[0-4,0] 3,0[1,0-4,3] 0,364 Orgazmas 2,7[0-4,0] 2,8[0-4,0] 2,7[1,0-4,0] 0,306 Pasitenkinimas 3,0[0-4,0] 2,7[0-4,0] 3,0[0,8-4,0] 0,304 Skausmas 3,0[0-4,7] 3,0[0-5,0] 2,7[0,3-3,7] 0,262

I gr. – kontrolinė grupė; II gr. Tiriamoji grupė; p reikšmė, remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims

(24)

24

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad pacientės, kurias vargina DŠP simptomai, reikšmingai dažniau patyrė persileidimų (60 proc.), nėštumo nutraukimų (53,3 proc.) bei cezario pjūvio operacijų (31,7 proc.) lyginant su to paties amžiaus moterimis, neturinčiomis DŠP požymių: persileidimai sudarė 18,8 proc., nėštumo nutraukimai – 17 proc., cezario pjūvio operacijos – 9,4 proc. 2018 m. darytame tyrime Rytų Etiopijoje buvo siekta išsiaiškinti rizikos veiksnius, kurie turi įtakos moterų dubens organų disfunkcijai, tarp kurių yra DŠP. Tyrime dalyvavo 3432 ištekėjusios moterys. Rezultatai parodė, kad moterys, kurioms anksčiau buvo atliktas nėštumo nutraukimas, yra reikšmingai didesnis paplitimas dubens organų disfunkcijos bei DŠP nei tų moterų, kurios nėštumo nutraukimų neturėjo [48].

Brazilijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 129 moterys (60 metų ir vyresnės) turinčios DŠP simptomų, išsiaiškintas reikšmingas skirtumas tarp moterų, turėjusių ir neturėjusių persileidimą. Moterų su DŠP gyvenimo anamnezėje dažniau vyravo persileidimai nei moterų be DŠP [49]. Užsienio autorių literatūra ir mūsų tyrimo duomenys statistiškai patikimai neišsiskyrė (p<0,05).

Amerikoje darytoje mokslinių straipsnių literatūrinėje apžvalgoje dėl dubens organų disfunkcijos po natūralaus gimdymo ir atlikus cezario pjūvio operaciją paaiškėjo, jog nėra rizikos DŠP atsiradimui po cezario pjūvio [50]. 2018 m. darytame Eileen Hutton (Kanadoje) tyrime buvo tirtos dvynukų besilaukiančios moterys. Iš jų: 1155 buvo atlikta planinė cezario operacija, 1150 – gimdė natūraliai. Šios moterys buvo stebėtos praėjus dviem metams. Buvo padaryta išvada, kad suplanuoto cezario pjūvio operacija esant daugiavaisiam nėštumui sumažina dirgliosios šlapimo pūslės požymius praėjus dviem metams po gimdymo, palyginus su planuotu gimdymu per makštį [57]. Ši informacija su mūsų atliktu tyrimu statistiškai reikšmingai skiriasi. Kadangi mūsų tyrimas parodė, jog pacientės, kurias vargina DŠP simptomai, reikšmingai dažniau patyrė cezario pjūvio operacijų (31,7 proc.) nei to paties amžiaus moterys, neturinčiomis DŠP požymių. Galima daryti išvadą, kad šių rezultatų neatitikimui, su užsienio autorių literatūra, galėjo daryti įtaką galbūt kiti rizikos veiksniai (daugiavaisis nėštumas, rasė), su kuriais nebuvo susidurta mūsų tyrimo metu dalyvavusioms pacientėms.

DŠP atsiradimui turi įtakos II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija bei reumatoidinis artritas. Būtent moterys, sergančios šiomis ligomis, statistiškai reikšmingai patenka į kontrolinę grupę (p<0,05). Pavyzdžiui, įvertinus šansų santykį, apskaičiuota, jog moteris, serganti cukriniu diabetu, turi net 10 kartų didesnį šansą priklausyti DŠP turinčių pacienčių grupei. Kinijoje atliktame tyrime buvo tirtos 457 pacientės, sergančios II tipo cukriniu diabetu ir dirgliaja šlapimo pūsle. Rezultatai parodė, jog pacientėms, kurioms yra simptominė diabetinė periferinė neuropatija,

(25)

25

gresia DŠP (p<0,05) [51]. Yokoyama ir kt. atliktoje klinikinėje studijoje ištirtos 2527 senyvo amžiaus moterys, turinčios DŠP simptomų, ir pastebėta, jog pacientėms, kurias vargina DŠP požymiai bei diagnozuota arterine hipertenzija, sudaro daugiau nei pusę tiriamųjų (1523 moterys, 60,3 proc.) [52]. Cheng–JenYu ir kt. nurodo, jog autoimuninių ligų (vilkligė, reumatoidinis artritas arba Sjogreno sindromas) sukeliamas mechanizmas dėl pakitusių periferinių neurotransmisijos receptorių aktyvumo arba nuslopinamų imuninių kompleksų šlapimo pūslėje, turi DŠP riziką [53]. Tiek minėtose publikacijose [51, 52, 53], tiek mūsų atliktame tyrime II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija bei reumatoidinis artritas statistiškai reikšmingai turi ryšį DŠP atsiradimui (p<0,05).

Mūsų tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, ar sezoniškumas turi įtakos DŠP simptomų suintensyvėjimui. Nustatyta, jog dažniausiai moterims, kurias vargina DŠP požymiai, ryškiausias šio sindromo suintensyvėjimas pastebimas žiemą, o mažiausias – vasarą. Gauti rezultatai sutapo su užsienio autorių literatūra. Taivane atliktame retrospektyviajame tyrime išaiškinta, jog kuo žymesnė oro temperatūra lauke, tuo daugiau diagnozuota DŠP atvejų [54]. Buvo tirtas moterų, kurias vargina DŠP požymiai, negebėjimo sulaikyti šlapimą bei lytinių santykių vengimas. Mūsų tyrime 36 (60,0 proc.) moterys, turinčios DŠP, nepajėgia sulaikyti šlapimo, 40 (66,7 proc.) moterų vengia lytinių santykių. Balzarro ir kt. literatūros apžvalgos analizėje iš 1033 straipsnių 12 nurodo, jog moterys, kurias vargina DŠP simptomai, įvardija šlapimo nelaikymą kaip svarbiausią rizikos veiksnį, neigiamai veikiantį lytinio gyvenimo kokybę [55].

Įdomu tai, kad lyginant 40-80 metų moterų lytinės funkcijos kokybę, esant DŠP ir ne, statistiškai reikšmingi lytinių pojūčių pokyčiai buvo tik moterims, turinčioms DŠP (p<0,05). Jos neturėjo lytinio potraukio ir buvo sunkiai sujaudinamos, o kiti pojūčiai statistiškai nereikšmingi atsižvelgiant į abi tiriamąsias grupes. Turkijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 40 moterų, turinčių DŠP sindromą, ir 40 moterų – neturinčių šios patologijos. Amžiaus vidurkis – 45,5 metų. Abiejose grupėse pildytas FSFI klausimynas. Nors visų FSFI sričių (potraukis, susijaudinimo, lubrikacijos, orgazmo, pasitenkinimo, skausmo) įverčiai DŠP grupėje buvo mažesni ir statistiškai nereikšmingi, tačiau „potraukis“ visgi buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,035). Vadinasi, moterys, kurias vargina DŠP požymiai, neturėjo lytinio potraukio (p<0,05) [56]. Gauti rezultatai su mūsų tyrimu statistiškai reikšmingai sutapo (p<0,05). Vadinasi, lytinio potraukio nebuvimas yra dažnas tarp moterų, kurias vargina DŠP požymiai.

(26)

26

5. IŠVADOS

1. Pacientės, kurias vargina DŠP požymiai, reikšmingai dažniau patyrė persileidimų (60 proc.), nėštumo nutraukimų (53,3 proc.) bei cezario pjūvio operacijų (31,7 proc.). Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip II tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija bei reumatoidinis artritas taip pat statistiškai reikšmingai (p<0,05) daro įtaką DŠP atsiradimui.

2. Moterys, kurios nepajėgia sulaikyti šlapimo, esant DŠP, patiria prastą lytinio gyvenimo kokybę. 36 (60,0 proc.) moterys, turinčios DŠP, nepajėgia sulaikyti šlapimo, 40 (66,7 proc.) moterų vengia lytinių santykių.

3. Sezoniškumas moterims, kurias vargina DŠP sindromo požymiai, turi reikšmingos įtakos šios patologijos simptomų suintensyvėjimui. Nustatyta, jog dažniausiai moterims, kurias vargina DŠP požymiai, ryškiausias šio sindromo suintensyvėjimas pastebimas žiemą, o mažiausias – vasarą. 4. Lyginant 40-80 metų moterų lytinės funkcijos kokybę, esant ir nesant DŠP, bei analizuojant FSFI klausimyną, nustatyta, jog statistiškai reikšmingi pojūčiai (Potraukis; Susijaudinimas) buvo tik moterims, turinčioms DŠP (p<0,05). Jos neturėjo lytinio potraukio ir buvo sunkiai sujaudinamos. Kiti pojūčiai (Lubrikacija, Orgazmas, Pasitenkinimas, Skausmas) buvo statistiškai nereikšmingi.

(27)

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Sheng-MouHsiao. Impact of the mid-urethral sling for stress urinary incontinence on female sexual function and their partners’ sexual activity. Taiwanese Journal of Obstetrics and Gynecology. Volume 57, Issue 6, December 2018, Pages 853-857 2. Haylen BT, de Ridder D, Freeman RM, Swift SE, Berghmans B, Lee J, Monga A,

Petri E, Rizk D, Sand PK, Schaer GK An International Urogynecological Association (IUGA) / International Continence Society (ICS) joint report on the terminology for female pelvic floor dysfunction. Neurourol Urodyn, 2010,29:4-20; International Urogynecology J, 2010,21:5-26

3. Amy J Sinclair, Ian N Ramsey. Review The psychosocial impact of urinary incontince in women. The Obstetrician and Gynaecologist. 2011; 13: 143-148.

4. Lauren Hersh, Brooke Salzman. Clinical Management of Urinary Incontinence in Women. Am Fam Physician.2013 May 1;87(9):634-40.

5. Izak Faiena, MD, Neal Patel, MD, Jaspreet S Parihar, MD, Marc Calabrese, BA, and Hari Tunuguntla, MD. Conservative Management of Urinary Incontinence in Women. Rev Urol. 2015; 17(3): 129–139.

6. Yoshitaka Aoki, Heidi W. Brown. Urinary incontinence in women. Nat Rev Dis Primers. 2017 Jul 6; 3: 17042.

7. Peter Sam; Chad A. LaGrange. Anatomy, Abdomen and Pelvis, Bladder Detrusor Muscle. 13, 2018.

8. Griffiths D. Neural control of micturition in humans: a working model. Nat Rev Urol 2015;12:695-705.

9. Pankaj Mandpe. Pathophysiology, Mechanism And Management Of Overactive Bladder Syndrome-A Review. International Journal of Pharmacy and Pharmaceutical Sciences 10(7):1 · July 2018.

10. Holstege G, Mouton LJ. Central nervous system control of micturition. Int Rev Neurobiol 2003;56:123-45.

11. De Groat WC, Yoshimura N. Afferent nerve regulation of bladder function in health and disease. Handb Exp Pharmacol 2009;194:91–138.

12. Rahn DD, Roshanravan SM. Pathophysiology of urinary incontinence, voiding dysfunction, and overactive bladder. Obstet Gynecol Clin North Am 2009;36:463-74. 13. Ouslander JG. Geriatric considerations in the diagnosis and management of

(28)

28

14. Haylen BT, de Ridder D, Freeman RM, Swift SE, Berghmans B, Lee J, et al. An International Urogynecological Association (IUGA)/International Continence Society (ICS) joint report on the terminology for female pelvic floor dysfunction. Neurourol Urodyn 2010;29:4-20.

15. Brading AF. A myogenic basis for overactive bladder. Urology 1997;50:57-67. 16. Robinson D, Cardozo L, Milsom I, et al. Oestrogens and overactive

bladder. Neurourol Urodyn. 2014;33(7):1086–1091.

17. Anne M Suskind. Review of Aging-Related Changes from the Brain to the Bladder. Curr Bladder Dysfunct Rep. 2017 Mar: 12(1): 42-47

18. De Boer TA, Slieker-ten Hove MC, Burger CW, Vierhout ME. The prevalence and risk factors of overactive bladder symptoms and its relation to pelvic organ prolapse symptoms in a general female population. Int Urogynecol J. 2011;22(5):569–575. 19. Coyne KS, et al Racial differences in the prevalence of overactive bladder in the

United States from the epidemiology of LUTS (EpiLUTS) study Urology 2012 79 1 95-101

20. Marcella G Willis-Grey, Alexis A dieter, Elizabeth J Geller. Evaluation and management of overactive bladder: strategies for optimizing care. Res Rep Urol. 2016; 8: 113–122.

21. Holmgren C, Nilsson S, Lanner L, Hellberg D. Frequency of de novo urgency in 463 women who had undergone the tension-free vaginal tape (TVT) procedure for genuine stress urinary incontinence – a long-term follow-up. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2007;132(1):121–125.

22. Tariq F. Al- Shaiji, Sidney B, Radomski.Relationship between Body Mass Index and Overactive Bladder in Women and Correlations with Urodynamic Evaluation. Int Neurourol J. 2012 Sep; 16(3): 126–131.

23. Arya LA, Myers DL, Jackson ND. Dietary caffeine intake and the risk for detrusor instability: a case-control study. Obstet Gynecol. 2000;96(1):85–89

24. Chendrimada Madhu. The Functional Effects of Cigarette Smoking in Women on the Lower Urinary Tract. Urol Int 2015;95:478–482

25. Saeid Golbidi, Ismail Laher. Bladder Dysfunction in Diabetes Mellitus. Front Pharmacol. 2010; 1: 136.

26. Albayrak S, Solmaz V, Gencden Y.Assessment of overactive bladder in women antidepressant users. Int Urol Nephrol 2015 Sep;47(9):1479-84. doi: 10.1007/s11255-015-1054-5. Epub 2015 Aug 6.

(29)

29

27. Sajjad Rahnama’i. Overactive Bladder. 2018. Available from: https://www.ics.org/committees/standardisation/terminologydiscussions/overactiveb ladder

28. Sarvpreet S. Ubee, Ramaswamy Manikandan,1 and Gurpreet Singh. Medical

management of overactive bladder. Indian J Urol. 2010 Apr-Jun; 26(2): 270–278. 29. Holly E RICHTER, PhD, MD. Genetic Contributions to Urgency Urinary

Incontinence in Women. J Urol. 2015 Jun; 193(6): 2020–2027.

30. Corcos J, et al. Prevalence of overactive bladder and incontinence in Canada. Can J Urol. 2004;77(3):2278-2284.

31. Jacek Tomaszewski. Postmenopausal overactive bladder. Prz Monopauzalny. 2014 Dec; 13(6): 313–329.

32. Jau-Jiuan Sheu, MD, MPH; Chuan-Song Wu, MD, MPH; Herng-Ching Lin, PhD. Association Between Obstructive Sleep Apnea and Sudden Sensorineural Hearing

Loss. Arch Otolaryngol Head Neck Surg. 2012;138(1):55-59.

doi:10.1001/archoto.2011.227

33. Iane Glauce R Melotti, Cassia Requel Teatin Juliato. Is There Any Difference Between Depression and Anxiety in Overactive Bladder According to Sex? A Systematic Review and Meta-Analysis. Int Neurourol J. 2017 Sep; 21(3): 204–211. 34. Patrick McKenziea , Jan Rohozinskib and Gopal Badlania. Genetic influences on

stress urinary incontinence. Current Opinion in Urology 2010, 20:291–295

35. Kushner L, Mathrubutham M, Burney T, et al. Excretion of collagen derived peptides is increased in women with stress urinary incontinence. Neurourol Urodyn 2004; 23:198–203

36. Skorupski P, Krol J, Starega J, et al. An alpha-1 chain of type I collagen Sp1- binding site polymorphism in women suffering from stress urinary incontinence. Am J Obstet Gynecol 2006; 194:346–350.

37. Wesnes SL, Rortveit G, Bø K, Hunskaar S. Urinary incontinence during pregnancy. Obstet Gynecol. 2007;109:922-8.

38. Aruna Nigam, Ayesha Ahmad, Diksha Gaur, Arifa A. Elahi, Swaraj Batra. Prevalence and risk factors for urinary incontinence in pregnant women during late third trimester. International Journal of Reproduction, Contraception, Obstetrics and Gynecology Nigam A et al. Int J Reprod Contracept Obstet Gynecol. 2016 Jul;5(7):2187-2191

39. Yeniel AO, Ergenoglu MA, Meseri R, Hadimli A, Askar N. Mete Itil I. The prevalence of probable overactive bladder, associated risk factors and its effect on

(30)

30

quality of life among Turkish midwifery students. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2012;164:105–9.

40. Nilsson M, Lalos O, Lindkvist H, Lalos A. How do urinary incontinence and urgency affect women's sexual life? Acta Obstet Gynecol Scand. 2011;90:621–8.

41. Ahmet M. Ergenoglu.Overactive bladder and its effects on sexual dysfunction among

women. Acta Obstet Gynecol Scand 2013; 92:1202–1207.

42. Nilsson M, Lalos O, Lindkvist H, Lalos A. How do urinary incontinence and urgency affect women's sexual life? Acta Obstet Gynecol Scand. 2011;90:621–8.

43. Renato Lains Mota Female urinary incontinence and sexuality. Int Braz J. 2017 Jan-Feb; 43(1): 20–28.

44. Salama S, Boitrelle F, Gauquelin A, Malagrida L, Thiounn N, Desvaux P. Nature and origin of “squirting” in female sexuality. J Sex Med. 2015;12:661–666.

45. Barber MD, Dowsett SA, Mullen KJ, Viktrup L. The impact of stress urinary incontinence on sexual activity in women. Cleve Clin J Med. 2005;72:225–232. 46. El-Azab AS, Yousef HA, Seifeldein GS. Coital incontinence: relation to detrusor

overactivity and stress incontinence. Neurourol Urodyn. 2011;30:520–524.

47. Jonušienė G, Žilaitienė B, Adomaitienė V, Liutkutė-Stražinskienė A, Adomaitytė R, Aniulienė R. The female sexual function index the methodology for the assessment of female function in a sample of lithuanian women in postmenopause the female sexsual function index. Baltic Endocrinol. 2012; 6(1–2):18–22.

48. Dheresa M, Worku A, Oljira L, Mengistie B, Assefa N, Berhane Y. Factors associated with pelvic floor disorders in Kersa District, eastern Ethiopia: a community-based study. Int Urogy- necol J. 2019; 30(9):1559–64.

49. Alves AT, Jácomo RH, e Silva RCM, Gomide LB, dos Santos Bontempo AP, Garcia PA. As- sociation between overactive bladder syndrome and depression among older women. Top Geriatr Rehabil. 2016; 32(4):258–63.

50. Memon H, Handa VL. Pelvic floor disorders fol- lowing vaginal or cesarean delivery. Curr Opin Obstet Gynecol.2012; 24(5):349–54.

51. Zhu Y, Zhu Z, Chen J. Risk factors associated with the progression of overactive bladder among patients with type 2 diabetes. Int J Clin Pract. 2019; 73(11):e13395. 52. Yokoyama O, Yamagami H, Hiro S, Hotta S, Yoshida M. Efficacy and safety of

fesoterodine treatment for overactive bladder symptoms in elderly women with and without hypertension. Int J Urol. 2018; 25(3):251-7.

53. Cheng-Jen Yu, Chun-Chien Hsu, Wei-Chia Lee, Po-Hui Chiang, Yao-Chi Chuang. Medical diseases affecting lower urinary tract function. Urol Sci. 2013; 24(2)41-5.

(31)

31

54. Lin C-C, Chung HJ, Huang EYH, Lin A, Fan Yh, Chen KK, et al. Are seasonal temperature and geographical difference influencing factor for incidence of overactive bladder in outpatient department? A research by using nation-wide database. Eur Urol Suppl. 2016; 15(3):e1104.

55. Balzarro M, Rubilotta E, Mancini V, Trabac- chin N, Oppezzi L, Marzi V, et al. Impact of overactive bladder-wet syndrome on female sexual function: A systematic review and meta- analysis. Sex Med Rev. 2019; 7(4):565-74.

56. Sen I, Onaran M, Tan MO, Acar C, Camtosun A, Sozen S, et al. Evaluation of sexual function in women with overactive bladder syndrome. Urol Int. 2007; 78(2):112–5. 57. Hutton E, Hannah ME, Willan AR, Ross S, Allen A, Armson BA, et al. 224: Urinary

incontinence 2 years after cesarean or vaginal birth for twin pregnancy: A multicenter randomized trial. Am J Obstet Gynecol. 2018; 218(1):S147.

58. Coyne, K. S., Margolis, M. K., Jumadilova, Z. Women’s Sexual Health: What is the Impact?. The Journal of Sexual Medicine. 2007 May;4(3):656-666.

(32)

32

PRIEDAS NR.1

Dirglioji šlapimo pūslė (DŠP) – tai simptomų kompleksas, kai dažnai, bet ne visada urodinamiškai

nustatomas per daug aktyvus šlapimo pūslės raumuo (m. detrusor). Būdingi požymiai: staigus ir nenumaldomas noras pasišlapinti, dažnas, nepatogumų sukeliantis noras bėgioti į tualetą dienos ar nakties metu, nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas. Taip atsitinka dėl staigių šlapimo pūslės raumens susitraukimų, sumažėjus normaliam šlapimo pūslės tūriui ar padidėjus šlapimo gamybai naktį. DŠP vyrauja tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų. Dažniau pasitaikantis vyresniame amžiuje (>65m).

*Klausimai yra tiek atviro, tiek pasirinktino atsakymo tipo. Atvirame klausime atsakymą rašote Jūs

pati, pasirinktino tipo – pabraukite tinkamiausią atsakymą.

1. Kiek Jums metų? ... 2. Koks Jūsų svoris? ...kg 3. Koks Jūsų ūgis?...cm

4. Koks Jūsų išsilavinimas? Nebaigtas vidurinis/Vidurinis/Profesinis/Aukštasis neuniversitetinis/Aukštasis

5. Kokia Jūsų šeimyninė padėtis? Vieniša/ Ištekėjusi/ Išsiskyrusi/ Nevedusi/ Našlė 6. Kiek turėjote gimdymų? ...

7. Ar turėjote persileidimų? TAIP/NE

8. Ar turėjote nėštumo nutraukimų? TAIP/NE

9. Ar buvo atliktas cezario pjūvis, jei TAIP, kiek kartų? ... 10. Ar šiuo metu patiriate menopauzę? TAIP/NE

11. Ką pajutote pirmiausiai prasidedant Dirgliajai šlapimo

pūslei?... ... 12. Ar sergate kitomis, papildomomis ligomis (pvz:. cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija,

onkologiniai susirgimai, reumatoidinis artritas, bronchinė astma ir t.t. )

... ... 13. Kada dažniausiai pasireiškia Dirglioji šlapimo pūslė?

PAVASARĮ/VASARĄ/RUDENĮ/ŽIEMĄ

14. Ar esant Dirgliajai šlapimo pūslei pajėgiate laikyti šlapimą? TAIP/NE 15. Ar esant Dirgliajai šlapimo pūslei vengiate lytinių santykių? TAIP/NE 16. Ar sirgote ar tebesergate kitomis ginekologinėmis ligomis? TAIP/NE 17. Ar Jus vargina miego sutrikimai? TAIP/NE

(33)

33

PRIEDAS NR.2

Tai klausimai apie Jūsų pastarųjų 4 savaičių patirtus lytinius jausmus ir reakcijas. Prašyčiau kuo atviriau ir aiškiau atsakyti į pateiktus klausimus. Jūsų atsakymai bus laikomi visiškoje paslaptyje. Anketa - trumpa daugiamatė 19– kos klausimų instrumentuotė, kurios metu nustatomos pagrindinės moters lytinės funkcijos dimensijos.

Klausimas Galimi atsakymai

1. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte lytinį potraukį ar geismą?

5 = Beveik visada arba visada

4 = Daugumą kartų (daugiau nei pusę kartų) 3 = Kartais (apie pusę kartų)

2 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 1 = Beveik niekada arba niekada 2. Kaip įvertintumėte per pastarąsias 4 savaites jausto

lytinio potraukio ar geismo lygį (laipsnį)?

5 = Labai didelis 4 = Didelis 3 = Vidutinis 2 = Mažas

1 = Labai mažas arba visai jokio 3. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte lytinį

susijaudinimą (aistrą) lytinių veiksmų ar lytinės sueities metu?

0 = Lytinių veiksmų nebuvo 5 = Beveik visada arba visada

2 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 1 = Beveik niekada arba niekada 4. Kaip įvertintumėte lytinio susijaudinimo (aistros)

lygį lytinių veiksmų ar lytinės sueities metu per

pastarąsias 4 savaites?

0 = Lytinių veiksmų nebuvo 5 = Labai didelis

4 = Didelis 3 = Vidutinis 2 = Mažas

1 = Labai mažas arba visai jokio 5. Kaip įvertintumėte pastarųjų 4 savaičių pasitikėjimą

savimi, kad Jums pavyks lytiškai susijaudinti lytinių

veiksmų ar lytinės sueities metu?

0 = Lytinių veiksmų nebuvo

5 = Labai didelis pasitikėjimas savimi 4 = Didelis pasitikėjimas savimi 3 = Vidutinis pasitikėjimas savimi 2 = Mažas pasitikėjimas savimi

1 = Labai mažas arba jokio pasitikėjimo savimi 6. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites buvote

patenkinta susijaudinimu (sukilusia aistra) lytinių veiksmų ar lytinės sueities metu?

2 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 1 = Beveik niekada arba niekada 7. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites pasiekėte

makšties lubrikaciją („sudrėkote“) lytinių veiksmų ar lytinės sueities metu?

2 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 1 = Beveik niekada arba niekada 8. Ar per pastarąsias 4 savaites buvo sunku pasiekti

makšties lubrikaciją („sudrėkti“) lytinių veiksmų ar lytinės sueities metu?

1 = Nepaprastai sunku arba neįmanoma 2 = Labai sunku

3 = Sunku 4 = Sunkoka 5 = Nesunku 9. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites išliko makšties

lubrikacija („sudrėkimas“) iki lytinių veiksmų ar lytinės sueities pabaigos?

2 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 1 = Beveik niekada arba niekada

(34)

34

10. Ar per pastarąsias 4 savaites buvo sunku išlaikyti lubrikaciją („sudrėkimą“) iki lytinių veiksmų ar lytinės sueities pabaigos?

3 = Sunku 4 = Sunkoka 5 = Nesunku 11. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites lytinės

stimuliacijos ar lytinės sueities metu pasiekėte orgazmą (kulminacijos tašką)?

2 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 1 = Beveik niekada arba niekada

12. Ar per pastarąsias 4 savaites lytinės stimuliacijos ar lytinės sueities metu buvo sunku pasiekti orgazmą (kulminacijos tašką)?

3 = Sunku 4 = Sunkoka 5 = Nesunku 13. Ar per pastarąsias 4 savaites buvote patenkinta

savo sugebėjimu pasiekti orgazmą (kulminacijos tašką) lytinių veiksmų ar lytinės sueities metu?

0 = Lytinių veiksmų nebuvo 5 = Labai patenkinta 4 = Vidutiniškai patenkinta

3 = Beveik vienodai patenkinta ir nepatenkinta 2 = Vidutiniškai nepatenkinta

1 = Labai nepatenkinta 14. Ar per pastarąsias 4 savaites buvote patenkinta

Jūsų ir Jūsų partnerio emociniu artumu lytinių veiksmų metu?

0 = Lytinių veiksmų nebuvo 5 = Labai patenkinta 4 = Vidutiniškai patenkinta

lytiniais santykiais su savo partneriu?

5 = Labai patenkinta 4 = Vidutiniškai patenkinta

savo lytiniu gyvenimu apskritai?

5 = Labai patenkinta 4 = Vidutiniškai patenkinta

1 = Labai nepatenkinta 17. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte

diskomfortą arba skausmą įsiskverbiant į makštį?

0 = Nebandžiau santykiauti 1 = Beveik visada arba visada

4 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 5 = Beveik niekada arba niekada 18. Ar dažnai per pastarąsias 4 savaites jautėte

diskomfortą arba skausmą po įsiskverbimo į makštį?

0 = Nebandžiau santykiauti 1 = Beveik visada arba visada

4 = Keletą kartų (mažiau nei pusę kartų) 5 = Beveik niekada arba niekada 19. Kaip įvertintumėte diskomforto ar skausmo

įsiskverbiant į makštį arba po įsiskverbimo į makštį

lygį (laipsnį) per pastarąsias 4 savaites

0 = Nebandžiau santykiauti 1 = Labai didelis

2 = Didelis 3 = Vidutinis 4 = Mažas