TĖVŲ, AUGINANČIŲ IKIMOKYKLINIO AMŢIAUS VAIKUS, POŢIŪRIS Į NAMŲ VAISTINĖLĖJE ESANČIŲ VAISTŲ SAUGŲ VARTOJIMĄ IR LAIKYMĄ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ASTA BUDRECKIENĖ

TĖVŲ, AUGINANČIŲ IKIMOKYKLINIO AMŢIAUS VAIKUS,

POŢIŪRIS Į NAMŲ VAISTINĖLĖJE ESANČIŲ VAISTŲ SAUGŲ

VARTOJIMĄ IR LAIKYMĄ

Darbo vadovė: Dr. J. Daukšienė (2014-2016 m. m.)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis 2016 metai

Tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, poţiūrio į namų vaistinėlėje esančių vaistų saugų vartojimą ir laikymą poţiūrio vertinimas

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Lekt. dr. J. Daukšienė (2014-2016 m. m.) Recenzentas:

Darbą atliko: Magistrantė Asta Budreckienė, 2016

TURINYS SĄVOKOS ……..………...5 SANTRUMPOS ...7 SANTRAUKA ...8 SUMMARY ...10 PADĖKA...12 ĮVADAS ...13

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...15

1. LITERATŪROS APŢVALGA ...16

1.1 Saugus vaistų vartojimas ...16

1.2 Veiksniai, įtakojantys saugų vaistų vartojimą…...25

1.3 Namų vaistinėlė………...27

1.4 Tėvų atsakomybė auginant ikimokyklinio amţiaus vaikus…..………...29

1.5 Vaistininko vaidmuo įtakojant saugų vaistų vartojimą...31

2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI...33

2.1 Tyrimo organizavimas ...33

2.2 Tyrimo metodai...33

2.3 Tyrimo instrumentas ...34

2.1 Tyrimo imtis...35

2.5 Statistinė duomenų analizė...36

2.6 Tyrimo dalyvių charakteristika...37

3. REZULTATAI………...40

3.1 Namų vaistinėlė ...40

3.2 Vaistų laikymas ir sąlygos…...41

3.2.1 Rizikos vertinimas dėl netinkamų vaistų laikymo sąlygų………...41

3.2.3 Rizikos vertinimas dėl netinkamo vaistų naudojimo …………...44

3.3 Tėvų suvokimas apie vaistų vartojimą ir laikymą...45

3.4 Tėvų poţiūris į vaikų ţinias apie vaistus...45

3.5 Atsakomybė uţ vaistų vartojimą namuose. ...51

4. REZULTATŲ APTARIMAS...53

5. IŠVADOS………...56

6. REKOMENDACIJOS...57

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...58

SĄVOKOS

Apsinuodijimas – nuodingų medţiagų patekimas į organizmą arba nuodingų dujų įkvėpimas, sukeliantis liguistą būseną ar net mirtį [4].

Atsitiktinis apsinuodijimas – nuodingų medţiagų patekimas į organizmą neturint tikslo apsvaigti [4]. Atsakomybė – bendriausias asmenybės dorovinės pozicijos bruoţas, motyvuojantis rūpestingą veiklą atliekant pareigas: šeimos, visuomenės, mokymosi, įsipareigojimų ir kt. [55].

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [43].

Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [43].

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [43].

Farmacinė rūpyba – tai įvairiapusė (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, prieţiūra, sudarant gydymo prieţiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės [43].

Namų vaistinėlė – vieta, kurioje namų sąlygomis laikomi vaistiniai preparatai, skirti gydymuisi namuose [35].

Mirties prieţastis – bet kuri būklė, sukėlusi ar sąlygojusi mirtį ir klasifikuojama pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją [48].

Pacientas – sergantis ar negaluojantis asmuo, besikreipiantis į gydytoją ar vaistininką [35].

Polifarmacija – trijų - penkių ar daugiau vaistų vartojimas vienu metu[6].

Racionalus vaistų vartojimas- vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo baigtį ir tolimesnę paciento gyvenimo kokybę. Tai gydytojo nurodymų laikymasis ir taisyklingas vaistų vartojimas [6]. Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, išdavimą galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [43].

Vaikas – 0−17 metų 11 mėnesių 29 dienų (iki 18 m.) asmuo [48].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [43].

SANTRUMPOS

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos. LR – Lietuvos Respublika.

lls – laisvės laipsnių skaičius.

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija. Proc. – procentai.

p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo. Pav. – paveikslas. Pvz. – pavyzdţiui. FR – farmacinė rūpyba. NV – namų vaistinėlė. kt. – kita. m. – metai.

SPSS – Statistical Package for the Social Science –Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa.

t.t. – taip toliau.

SANTRAUKA

A. Budreckienės magistro baigiamasis darbas „Tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, poţiūris į vaistų saugų vartojimą ir laikymą―. Mokslinė vadovė dr. J. Daukšienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas 2016.

Nelaimingi atsitikimai namuose yra pagrindinė mirties ir sergamumo prieţastis ankstyvoje vaikystėje. Tam tikros apsinuodijimų rūšys ir kai kurių veiksnių įtaka yra susijusi su apsinuodijimo galimybėmis tarp abiejų šalių. Šis skirtumas gali būti dėl skirtingų aplinkos sąlygų, kultūrinių ar gyvensenos veiksnių bei prieinamumo galimybių [1-3]. Iš ikimokyklinėse įstaigose besilavinančių vaikų tėvų poţiūrio į vaistų saugų laikymą namuose, tėvai gali būti geras rodiklis vertinant vaikų riziką dėl apsinuodijimo farmacinėmis medţiagomis.

Tyrimo tikslas: Įvertinti poţiūrį tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, į vaistų vartojimą ir saugų laikymą.

Metodai: Duomenys buvo renkami atliekant skerspjūvio tyrimą. Buvo išrinktas klausimyno metodas. Anketos buvo platinamos 2015 metų balandţio–rugpjūčio mėnesiais. Atsitiktinai atrinkta ikimokyklinio amţiaus vaikus ugdanti įstaiga. Ikimokyklinio amţiaus vaikų tėvams buvo pateiktas klausimynas. Anketoje buvo pateikiami klausimai apie namų vaistinėlių, vaistų laikymo vietas, poţiūris į vaistų laikymą, patirties apie vaikų farmacinius apsinuodijimus ir šeimos sveikatos įpročius klausimai.

vaistus vartoja vaikų akivaizdoje, vadina vaistus ,,saldainiukais― 41,7%. Nors dauguma ikimokyklinio amţiaus vaikų tėvai deklaruoja, kad yra atsakingi uţ savo vaikų sveikatą ir saugų vaistų naudojimą, tačiau kai kuriose šeimose buvo aptikta pavojingų vaistų vartojimo ir saugų vaistų naudojimą, tačiau kai kuriose šeimose buvo aptikta pavojingų vaistų vartojimo ir laikymo įpročių. Atlikto tyrimo rezultatai parodė ,kad tėvų išsilavinimo lygis įtakoja vaistų vadinimą ,,skanučiais‘‘, tinkamų vietų parinkimą laikant vaistus ,informacijos suteikimo poreikį vaikams apie vaistus.

SUMMARY

Master thesis of A. Budreckienė. Parents’ of preschool children attitude towards home medication

cabinet safety. Scientific supervisor J. Daukšienė Lithuanian University of Health Sciences, Medical

Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas 2016. Introduction:Domicile accidents is the main cause of death and morbidity in early childhood. Type and influence of factors associated with poisoning may wary among countries. This variation may be due to differences in environmental conditions, cultural or lifestyle factors as well as availability agents.[1-3] Parents of preschool children attitude towards safe keeping of home medicine can be good indicator of risk of pediatric pharmaceutical poisoning.

Aim : To evaluate parents‘ of preschool children attitude towards home use and keeping of medicines. Methods: Data was collected by cross-sectional survey. Chosen method is questionnaire. Questionnaires were distributed during the April- August 2015 at a randomly selected preschool children education institution. The parents were asked to fill in the questionnaires. They were asked about were they keep their home medicine chests, their attitude towards medication storage, experience with pediatric pharmaceutical poisoning, and family habits towards health.

sometimes calls medication prescribed by physician as ―sweets‖ (―saldainiukai‖). Although most of the preschool children‘s parents declare living responsibly when it comes to their children health and safe use of medications, but in some families bad habits of medication use and keeping were detected. The survey also found out that parents‘ education levels influence their habits of use and keeping of home medicine, as well as information about medicine given to their children or naming medicines as ‗sweets‘. <…>

PADĖKA

Širdingai dėkoju Kauno miesto Tirkiliškių lopšelio- darţelio vadovams , kurie sudarė sąlygas atlikti tyrimą jų vadovaujamoje įstaigoje , taip pat tėveliams , auginantiems ikimokyklinio amţiaus vaikus , kurie geranoriškai sutiko uţpildyti apklausos anketas.

Nuoširdţiai dėkoju mokslinei vadovei dr. Jurgitai Daukšienei. Noriu padėkoti uţ ypatingai gerą vadovavimą, reiklumą, empatiškumą, nuoširdţią pagalbą, vaizdţius pavyzdţius ,kurie iliustruoti gyvenimiška patirtimi, įkvėpė siekti uţsibrėţto tikslo ,bei patarimus planuojant ir rengiant baigiamąjį magistrinį darbą.. Ačiū uţ palaikymą ir padrąsinimą, atlaidumą mano klaidoms.

Noriu padėkoti Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros mokslininkams uţ pagalbą, išsakytas pastabas,dalykinius patarimus ir man paskirtą laiką..

„Viskas gali būti nuodas, viskas gali būti

vaistas, viena ar kita lemia dozė“

Paracelsus, šveicarų gydytojas ir filosofas,

(1490–1541)

ĮVADAS

PSO duomenimis, 2004 m. pasaulyje nuo atsitiktinių apsinuodijimų mirė 346 tūkstančiai ţmonių, iš jų apie 45 tūkstančiai 0-19 m. amţiaus vaikų ir paauglių. Pasaulyje apsinuodijimai uţima 4 vietą, 1-14 m. vaikų amţiaus grupėje [1]. Gana daţni apsinuodijimai medikamentais (> 80 proc.) įvyksta dėl tėvų/globėjų aplaidumo, – vaikai pasiekia nesaugiai padėtus vaistus ir juos nuryja [7]. Vien Jungtinėje Karalystėje per metus į skubios pagalbos skyrių atvyksta apie 26.000 apsinuodijusių vaikų, o sveikatos apsaugai tai kainuoja apie 8 milijonus svarų. [22]. Pacientai daţnai, neįvertinę rizikos veiksnių, patys sprendţia, kokius vaistus vartoti. Dėl to gali kilti vaistų vartojimo problemų: neracionalus vartojimas gali lemti polifarmacijos reiškinį, kuris apsunkina gydymo eigą, didina šalutinių reiškinių daţnį, dėl šių veiksnių didėja sveikatos prieţiūros išlaidos [40]. Pavyzdţiui, vaikų apsinuodijimas analgetikais, dekongestantais ir epilepsijos vaistais savo ruoţtu rodo klaidas, kurias daro suaugusieji, dozuodami vaistus vaikams [22]. Grėsminga vaikų atsitiktinių apsinuodijimų statistika rodo, kad vaistai ir kiti nuodai, laikomi nesaugiose, vaikams prieinamose vietose, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Atsitiktinis apsinuodijimas namų ūkio aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nelaimingų atsitikimų formų tarp kūdikių ir ikimokyklinio amţiaus vaikų [3;7]. Dauguma apsinuodijimų įvyksta savaitgaliais, vakarais, – tuo metu, kai tėvai daţniausiai yra namuose. Visgi apie sveikatą ţalojančius veiksnius su vaikais kalbasi tik 31% tėvų [41]. Todėl tėvų dėmesys ypatingai svarbus, kai vaikai yra namų aplinkoje [13].

poţiūrį į vaistų vartojimą ir saugų laikymą, galimybes, siekiant uţkirsti kelią galimam vaikų apsinuodijimui. Uţsienio moksliniuose straipsniuose rašoma, kad apsinuodijimų ar kitų suţalojimų galima nesunkiai išvengti imantis primityvių kompleksinių prevencijos priemonių, tačiau čia reikalingas tėvų/globėjų, valstybės ir visuomenės susivienijimas bendram tikslui, o tam reikalingi įrodymai, kad maţų vaikų apsinuodijimai namuose yra rimta ir aktuali visuomenės sveikatos problema. Šios prieţastys ir lėmė šio tyrimo tikslą – įvertinti tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, poţiūrį į vaistų vartojimą ir saugų laikymą. Pasirinktas metodas - anketinė apklausa. Gauti rezultatai leis įvertinti esamą situaciją, sumaţinti sveikatos apsaugai valstybės skiriamas išlaidas, vykdyti apsinuodijimų profilaktiką ir padės suformuoti praktines rekomendacijas tėvams ir sveikatinimo specialistams.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas – Įvertinti poţiūrį tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, į namų vaistinėlėse esančių vaistų saugų vartojimą ir laikymą.

Uţdaviniai

1. Nustatyti tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, namų vaistinėlės laikymo vietas ir vaistų laikymo tvarką vaistinėlėse.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Saugus vaistų vartojimas

Per pastaruosius dešimtmečius ypatingai didelis cheminių medţiagų, tame tarpe ir farmacinių preparatų, prieinamumo ir panaudojimo padidėjimas nulėmė vis didėjantį ne tik aplinkos apsaugos, sveikatinimo specialistų, bet ir visuomenės bei įvairių valdţios institucijų susirūpinimą šių cheminių medţiagų poveikio keliama rizika aplinkai ir ţmonių, tame tarpe ir vaikų, sveikatai [17].

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2004 m. pasaulyje nuo atsitiktinių apsinuodijimų mirė 346 tūkstančiai ţmonių, iš jų apie 45 tūkstančiai 0-19 m. amţiaus vaikų ir paauglių [1]. JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad iš įvairių netyčinių mirties aplinkybių tarp vaikų nuo 1-14 metų apsinuodijimai uţėmė 4 vietą po eismo avarijų, gaisrų, skendimų [6]. Daugelis tyrimų parodė, kad vaikai iki penkerių metų amţiaus, yra ypatingai didelė rizikos grupė, kuriai kyla atsitiktinio apsinuodijimo grėsmė, nors apsinuodijimai vyrauja įvairiose amţiaus grupėse. Šri Lankoje 2005 m., apsinuodijimai sudarė beveik 90 000 visų priėmimo atvejų ligoninėje ir 1785 mirčių atvejų. Maţdaug trečdalis iš šių atvejų buvo vaikai, jaunesni kaip 18 metų amţiaus [10]. Vaikų apsinuodijimai sudaro daugiau kaip pusę visų apsinuodijimų, iš jų daugiausia paplitę atsitiktiniai vaikų (iki 7 metų amţiaus) apsinuodijimai nesaugiai laikomais medikamentais [10].

1 pav. Vaikų (0–17 m.) apsinuodijimus sukėlusios medžiagos 2007–2011 m. [20].

(5,6% daugiau nei 2010 m., 3,2% daugiau nei 2009 m., 10,1% – maţiau nei 2008 m. bei 11,4% maţiau nei 2007 m.), iš jų net ketvirtadalis – vaikai iki 7 metų amţiaus[20]. Amerikos asociacijos apsinuodijimo kontrolės centras 2012 metinėje ataskaitoje pranešė, kad daţniausiai apsinuodijama medikamentais, kosmetika, asmens higienos produktais ir namų valymo medţiagomis [11]. Tarp šio amţiaus vaikų dominuoja atsitiktiniai apsinuodijimai dėl nesaugiai laikomų vaistų.

Palyginus su 2010 m., 2011 m. padaugėjo atsitiktinių apsinuodijimo atvejų, kurie sudarė 36,3% visų ištirtų apsinuodijimo atvejų (2010 m. – 33,7%, 2009 m. – 32,1%, 2008 m. – 34,5%, 2007 m. – 35,2%). [20].Taigi, apsinuodijimų tendencija linkusi augti.

Nepriklausomai nuo aplinkybių atsitiktinio apsinuodijimo auka gali būti bet kokio amţiaus vaikas. Uţsienyje buvo atliktas tyrimas, kuriame teigiama, kad tik 40 proc. apsinuodijimo atvejų vaistai būdavo paimami iš jiems įprastų saugojimo vietų, o 60 proc. atvejų buvo paimami iš vietų, kurios buvo lengvai prieinamos vaikams, o vaistai buvo palikti neatsargiai [5]. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad pakavimas į nuo vaikų apsaugančias pakuotes negali jų apsaugoti, jei vaistai paliekami išpakuoti ir lengvai prieinamose vietose [6]. Tai tik patvirtina faktą, kad ikimokyklinio amţiaus vaikai siekia paţinti pasaulį, tačiau neturi susiformavusių tam tikrų savisaugos instinktų, o namų aplinka, kurioje jie praleidţia didţiąją dalį laiko, deja, ne visada yra saugi. Todėl atsitiktinis apsinuodijimas namų ūkio aplinkoje uţima svarbią poziciją pagalbos tarnybų ir gydymo įstaigų kasdieninėje veikloje [3]. Kiti panašaus pobūdţio tyrimai atlikti Afrikoje, Malaizijoje, Palestinoje bei Indijoje taip pat pabrėţė, kad didelė atsitiktinio apsinuodijimo tikimybė yra namų aplinkoje ir taip pat yra sukeliama įvairių medikamentų, buitinių valymo produktų, vaistų, augalų, pesticidų ir naftos darinių [12,13]. Nors mirtingumas dėl atsitiktinių vaikų apsinuodijimų yra maţas, jų gydymas vis dėl to yra svarbi darbo dalis reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose [8]. Nesaugus medikamentų laikymas lemia daţniausius vaikų apsinuodijimus [14].

keturis kartus daugiau ţmonių nuo apsinuodijimų miršta ţemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse, nei aukšto ekonominio lygio šalyse [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos negalutiniais duomenimis, apsinuodijimų pesticidais, kurių ypač daţnai pasitaiko besivystančiose šalyse, atvejų skaičius per paskutiniuosius 10 metų padvigubėjo. Todėl pagrįstai didėja susirūpinimas dėl lėtinio natūraliai susidarančio nuodingųjų medţiagų ir ţmogaus sukurtų cheminių medţiagų bei atliekų poveikio galimų pasekmių aplinkai ir ţmonių sveikatai [55]. Yra ganėtinai daug duomenų ir tyrimų apie atsitiktinio vaikystės apsinuodijimo atvejus namų aplinkoje ir išsivysčiusiosiose šalyse [10]. Uţsienio šalių traumų ir suţalojimų rodikliai rodo, kad ši problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Maţiausi suţalojimų rodikliai yra išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Airija, Norvegija, Švedija ir Austrija. Dėl šios prieţasties, ieškant suţalojimų namuose problemos sprendimo būdų, verta pasidomėti šiose šalyse veikiančia gerąja praktika [9]. Ypač jautrios yra besivystančios ar vidutinio išsivystymo šalys, tokios kaip Pakistanas, duomenų iš tokių šalių trūksta, nes ten nėra nei nacionalinės duomenų bazės, nei kokios nors atitinkamos institucijos, tačiau individualūs tyrimai buvo atliekami vietos miestuose [10, 11]. Vienas iš tokių tyrimų buvo atliktas Pakistane nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2006 m. spalio. Buvo vertinami apsinuodijimo ir atsitiktinio apsinuodijimo duomenys. Per tiriamąjį laikotarpį buvo nustatyta 70 vaikų atsitiktinio apsinuodijimo atvejų. Daugiausiai apsinuodijimų sukėlė apsinuodijimas ţibalu 35 (50%). Kiti panašaus pobūdţio tyrimai kitose besivystančiose šalyse: Azijoje (Indija, Malaizija) ir Afrikoje (Nigerija) taip pat nustatė ţibalą kaip daţniausiai apsinuodijamą medţiagą [18]. Palyginus šį atliktą tyrimą Pakistane su tyrimu, kuris buvo atliktas Indijoje, vidutinis atsitiktinio apsinuodijimo amţius Pakistane yra 2.89 metai, o Indijoje 2.73 metai [19]. Taigi, rizikos amţius visgi yra panašus. Kai tuo tarpu apsinuodijimas Australijoje ikimokyklinio amţiaus – 0-4 metų vaikų amţiaus grupėje yra labai reta mirties prieţastis [50].

[18]. Dar vienas tyrimas, kuris buvo atliktas Pakistane, Lahoro mieste [21] analizavo vaikų nelaimingų atsitikimų ir vaikų sveikatos prieţiūros instituto penkerių metų laikotarpį.Nustatyta, kad daugumą (59%) apsinuodijusių sudarė jaunesni nei 2 metų vaikai. Medikamentai Pakistane buvo pagrindinė apsinuodijimo prieţastis (51% ) [21]. Kitas panašaus pobūdţio tyrimas buvo atliktas Brazilijoje, Kujaba regione [8]. Tyrime dalyvavo gyventojai, kurių pagrindą sudarė vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji. Buvo analizuojami atsitiktinio apsinuodijimo atvejai, kurie įvyko namų aplinkoje. Duomenys buvo surinkti iš įrašų, kurie įvyko per 2013 metus. Buvo tiriami 45 atsitiktinio apsinuodijimo atvejai, kurie įvyko namų ūkio aplinkoje tarp vaikų, jaunimo ir paauglių. Daugiau nei pusė aukų buvo vyriškos lyties atstovai. Labiausiai paveiktos amţiaus grupės buvo tarp 1-4 metų (32 -71,1%), tarp 5-9 metų (6 -13,3%), 10-14 metų (4 -8,9%) ir maţiau nei vienerių metų (3 -6,7% ) amţiaus vaikų. Nebuvo jokių apsinuodijimo atvejų tarp vyresnių nei 14 metų amţiaus vaikų. Analizuojant apsinuodijimo prieţastis tarp vaikų iki vienerių metų, daugiau nei pusė jų buvo apsinuodijimo pesticidais aukos (66,7%). Tarp 1-4 metų amţiaus vaikų, daţniausiai apsinuodijimą lėmė kitų kenksmingų ir nepatikslintų cheminių medţiagų patekimas į organizmą (37,5%), sąlytis su pesticidais (25,0%). Tiriant 5-9 metų amţiaus atsitiktinio apsinuodijimo prieţastis, buvo nustatyta, kad daugiausiai apsinuodijimų įvyko dėl vaistų poveikio, medikamentų ir nepatikslintų biologinių medţiagų (50.0%) [8]. Taigi Brazilijoje, kaip ir Pakistane, pavojingiausia išlieka vaikų (1-6 m.) amţiaus grupė.

1 lentelė. Teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ištirtų apsinuodijimų pasiskirstymas pagal amžių apskrityse 2007–2011 m.

Ištyrus apsinuodijimo aplinkybių pasiskirstymą pagal amţių nustatyta, kad vaikai 2011 m. atsitiktinai ţymiai daţniau buvo apsinuodiję įvairiomis medţiagomis, nei suaugusieji (atitinkamai 26,6% ir 9,7%). Panaši tendencija buvo 2008–2010 m. Dėl suaugusiųjų aplaidumo ar nerūpestingumo vaikai vis daţniau tampa ne tik alkoholio, bet ir kitų cheminių medţiagų aukomis. Daţniausiai vaikai suvalgo nesaugiai padėtų medikamentų, buitinės chemijos produktų ar grauţikų nuodų (2 lentelė).

2 lentelė. Apsinuodijimo aplinkybių pasiskirstymas pagal amžių 2008–2011 m. (Teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų duomenys)

Vaikų apsinuodijimo atvejų 2011 m. buvo ištirta 5,6% daugiau nei 2010 m. Didţiausia apsinuodijusiųjų vaikų dalis tarp visų apsinuodijimo atvejų ištirta 2007 m. (69,1%), (2 pav.).

2 pav. Teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ištirtų apsinuodijimų procentinis

pasiskirstymas pagal amžių 2007–2011 m. [20].

2010 m. namų aplinkoje apsinuodijo 700 vaikų (29 atvejais. maţiau nei 2010 m.), iš kurių 272 atvejus sudaro vaikai iki 7 metų amţiaus, apsinuodiję medikamentais dėl neprieţiūros ar nesaugiai laikomų vaistų. 2011 m. vaikų apsinuodijimai sudarė 57,1% (1033 atvejai.) visų ištirtų apsinuodijimo atvejų (5,6% daugiau nei 2010 m., 3,2% daugiau nei 2009 m., 10,1% – maţiau nei 2008 m. bei 11,4% maţiau nei 2007 m.), iš jų net ketvirtadalis – vaikai iki 7 metų amţiaus. Tarp šio amţiaus vaikų dominuoja atsitiktiniai apsinuodijimai nesaugiai namų aplinkoje laikomais medikamentais.

2013 m. trys tūkstančiai dvidešimt šeši 0–6 metų amţiaus vaikai gydyti stacionaruose dėl suţalojimų, apsinuodijimų ir tam tikrų išorinių poveikių padarinių. 2012 m. duomenimis, stacionaro ligonių, gydytų dėl suţalojimų ir apsinuodijimų, skaičius 100 tūkst. gyventojų . 0–4 metų amţiaus vaikų grupėje, buvo daugiau nei 1500. Detalesnė informacija ir skirtingo amţiaus grupių duomenys pateikiami 3 paveiksle [9].

3 pav. Stacionaro ligonių, gydytų dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, skaičius 100 000 gyventojų pagal

amžių ir lytį, 2012 m. [9].

3 lentelė. Ligonių, gydytų stacionare dėl traumų ir apsinuodijimų, atsitiktinių sužalojimų priežastys 0–

6 metų amžiaus grupėje, 2013 m .[20].

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nagrinėjant stacionare gulėjusių vaikų traumas, nustatyta, kad 2013 m. didţiąją dalį vaikų traumų sudarė kūno suţalojimai (70,1 proc.), penkis kartus maţiau – apsinuodijimai (14,1 proc.). Dar maţiau buvo nudegimų ir nusiplikinimų atvejų (8,5 proc.).Tačiau apsinuodijimai išlieka reikšmingu rodikliu, kurio būtų galima išvengti.

1.2 Veiksniai įtakojantys saugų vaistų vartojimą

Pagrindinis veiksnys įtakojantis saugų vaistų vartojimą – suvokimas kaip reikia racionaliai vartoti vaistus. Jei vaistai yra vartojami be patvirtintos indikacijos, jei vartojami abejotino arba neįrodyto efektyvumo vaistai, jei vartojami vaistai, kurių saugumas nėra pakankamai ištirtas, visa tai įtakoja saugų vaistų vartojimą [27]. Kad pacientas, įvertindamas ţalos ir naudos sveikatai santykį, galėtų priimti tinkamą su gydymu susijusį sprendimą, suprastų kaip reikia saugiai laikyti ir vartoti vaistus, jis privalo turėti pakankamai informacijos ne tik apie ligos diagnozę, bet ir apie paskirtą arba pasirinktą vartoti vaistą: vartojimo sąlygas, nepageidaujamas reakcijas, laikymo ypatybes ir t. t. [28]. Tyrimai rodo, kad ,,dauguma netinkamo vaistų vartojimo atvejų yra dėl paciento neţinojimo, kam skirti vaistai, koks bus jų poveikis, kaip tinkamai juos vartoti― [29]. Taigi, informacijos stoka gali turėti įtakos saugiam vaistų vartojimui. Literatūros šaltiniuose aprašyta, ką pacientas turėtų ţinoti, norėdamas gydytis kuo efektyviau ir saugiau [30]. Informacija pateikta 4 –oje lentelėje.

4 lentelė. Gairės, kurios nurodo, kokios minimalios informacijos reikia pacientui, besigydančiam receptiniais vaistais, siekiančiam saugaus ir efektyvaus gydymo[30].

1. Ţinoti kaip vartoti vaistą

1.1 Vartoti tinkamą dozę 1.1.1 Vaisto kiekis tabletėje ar kitokioje vaisto formoje

1.1.2 Vidutinė ir maksimali dozė suaugusiam 1.1.3 Vidutinė ir maksimali dozė vaikui 2. Ţinoti kaip laikyti vaistą 2.1 Laikyti jį tinkamai

2.2 Ţinoti terminą, iki kada galima vartoti vaistą

2.2.1 Galiojimo laikas

2.2.2 Atpaţinti kaip atrodo nebegaliojantis vaistas

3. Ţinoti, kaip vaistas turėtų padėti

3.1 Ţinoti pagrindinius nusiskundimus sergant esama liga . 3.2 Atpaţinti kada pasiekiamas gydymo efektas ir kaip toliau elgtis

4. Ţinoti kaip atpaţinti vaisto sukeltas

nepageidaujamas reakcijas

4.1 Atpaţinti nepageidaujamas reakcijas ir ţinoti ką daryti jei jos pasireiškia.

4.2 Prisiminti, kad kai kurios nepageidaujamos reakcijos gali būti nustatytos tik atliekant klinikinius testus

4.1.1 Poţymiai rodantys apie nepageidaujamą reakciją į vaistą

4.1.2 Ką daryti toliau jei pasireiškia nepageidaujama reakcija.

4.2.1 Nepageidaujamos reakcijos, kurių pacientas negali pastebėti

4.2.2 Tokių nepageidaujamų poveikių nustatymo tvarka

4.3 Atpaţinti prieţastis, kurios gali reikalauti gydymo pakeitimo ir kaip elgtis, jei jos pasirodo

4.3.1 Paciento būklės pasikeitimas 4.3.2 Tolesni nurodymai kaip elgtis vaisto pakeitimo metu

4.3.3 Kitas vaistas įtrauktas į gydymą 4.3.4 Tolesni nurodymai įtraukiant vaistą į gydymą

4.4 Ţinoti koks vaistas vartojamas 4.4.1 Vaisto pavadinimas ir jo veiklioji medţiaga

4.4.2 Veikimo mechanizmas

4.5 Ką daryti perdozavus vaisto 4.5.1 Tolesni veiksmai pasireiškus perdozavimo simptomams

1.3 Namų vaistinėlė

Namų vaistinėlė – bene vienas iš svarbiausių daiktų laikomų namuose. Vaistų laikymas-saugojimas namuose šiais laikais yra savaime suprantamas dalykas, tačiau tai turi nemaţai privalumų ir trūkumų. Namų vaistinėlės daţnai laikomos-saugojamos netinkamose vietose ir netinkamose talpose, dėl šių veiksnių didėja neracionalus vaistų vartojimas, apsinuodijimų rizika (ypač šeimose, kuriose auga maţamečiai vaikai) [34].

2013 m. buvo atliktas tyrimas „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakulteto studentų šeimų namų vaistinėlių sudėtis ir savigydos ypatybės―. Vyresni studentai buvo daţniau atsakingi uţ namų vaistinėlę. Nustatant namų vaistinėlės laikymo vietą pirmo kurso studentai nurodė, kad pusę atvejų (50,00%) namų vaistinėlė yra laikoma virtuvėje, o 32,95% atvejų – miegamajame. Panašūs duomenys gauti ir tiriant penktakursių šeimų namų vaistinėlės laikymo vietą, tik šiek tiek rečiau namų vaistinėlė buvo laikoma miegamajame (31,35%). Nustatyta, kad daţniausiai vaistus tiriamieji laikė virtuvėje (41,62%) [35].

Kroatijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad daugeliu atvejų vaistai laikomi specialiose vietose, kurias galima būtų įvardinti kaip namų vaistinėles. 44% atvejų tiriamieji pripaţino, kad vaistai, esantys vaistinėlėje, gali būti potencialūs intoksikacijos ar kitų sveikatos paţeidimų prieţastis[57].

Kitas tyrimas, atliktas 2010 metais Irake, Basra mieste, parodė, kad tik 42% vaistų buvo laikoma tinkamomis sąlygomis. Labiau išsilavinę ţmonės daţniau vaistus laikė taisyklingai [55].

tyrimą pabrėţė labai svarbų vaistininko, kaip sveikatos prieţiūros specialisto, mokančio pacientus racionaliai vartoti vaistus, vaidmenį sveikatos apsaugos sistemoje [53].

Dar vienas namų vaistinėlės tyrimas buvo atliktas 2008 m. Belgijoje. Vienas iš pagrindinių tyrėjų tikslų buvo įvertinti vaistų laikymo sąlygas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad daţniausiai vaistai buvo laikomi vienoje vietoje (92,4%) ir vėsioje bei sausoje vietoje (89,5%). Nustatyta, kad 14,6% namų ūkių bent vienas vaistas, kuris privalo būti laikomas ţemoje temperatūroje, nebuvo laikomas šaldytuve- nesilaikoma temperatūrinio reţimo. Vertinant vaistų laikymo saugumą, buvo nustatyta, kad vaistai saugomi saugiai 33,0% namų ūkių, nepriklausomai nuo šeimos sudėties. Taip pat ištirta, kad daugiau nei trečdalis (35,2%) vaistų buvo laikomi netinkamai: 21% vaistų galiojimas buvo pasibaigęs, 9% nesaugomi originalioje pakuotėje, 18% trūko informacinio lapelio [36].

Kitame atliktame tyrime Irane buvo įvertinti 512 namuose esančios namų vaistinėlės. Irane, kaip ir Prancūzijoje, namuose moterys buvo daţniau atsakingos uţ vaistus – 58,1%. Vaistų laikymo vieta skyrėsi nuo įprastinių, nustatytų Europos šalyse. Beveik pusė vaistų buvo laikomi tik šaldytuve – 43,8% atvejų. Taip pat vaistai buvo laikomi šaldytuve ir virtuvės spintelėje – 14,5% atvejų, o šaldytuve ir valgomajame arba miegamajame – 13,5% atvejų. Tik valgomajame arba vonioje vaistai buvo laikomi 8,8% atvejais ir tik – 7% atvejų virtuvės spintelėje. Patikrinus namų vaistinėlėje esančių vaistų galiojimą 21,7% nustatytų vaistų buvo pasibaigusio galiojimo laiko, o net 17,1% vaistų apskritai buvo be nustatyto galiojimo laiko. Tai rodo, kad Irane vaistai neatitinka Europos ir kitų išsivysčiusių šalių vaistų kokybės standartų. Iraniečių tyrimo rezultatai parodė, kad šalies namuose esančių namų vaistinėlių sudėtis kiekybiškai yra panaši į Europos šalių, tačiau kokybiškai skiriasi. Taip pat skyrėsi ir vaistų laikymo vietos. Irano tyrėjai stengėsi atkreipti dėmesį į nereikalingų vaistų laikymą namų vaistinėlėse ir skatino politikus bei tarptautines organizacijas imtis veiksmų, kurie leistų maţinti išlaidas skiriamas sveikatos apsaugai [35].

jų ryšį su vaikų ir suaugusiųjų vaistų vartojimu ir saugumo uţtikrinimu laikant vaistus namų vaistinėlėse.

1.4 Tėvų atsakomybė auginant ikimokyklinio amţiaus vaikus

Tėvai — pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai, jiems tenka pagrindinė atsakomybė uţ vaiko vystymąsi ir auklėjimą [47]. Remiantis I. Mitienės (2001) duomenimis, 50 proc. ţmogaus sveikatos priklauso nuo aplinkos [42]. Uţsienio mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko gyvensenai daro įtaką tėvų ţinių apie sveiką gyvenseną lygis, o labiausiai – šeimos socialinė ir ekonominė padėtis [45]. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad ikimokyklinio amţiaus vaikų suţalojimai namuose yra aktuali problema, o tėvai/globėjai ne visada imasi reikalingų saugos priemonių. Nors savo namų saugumą ikimokyklinukų atţvilgiu 85,3 proc. tėvų/globėjų vertina teigiamai [9].Tačiau didţioji dauguma vaikų apsinuodijimų įvyko namų aplinkoje (4 pav.).

4 pav. Teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ištirtų apsinuodijimų pasiskirstymas tarp vaikų ir suaugusiųjų pagal apsinuodijimo vietą 2011 m. [20].

kad apsinuodijimo vieta yra neţinoma arba ji nenurodyta. Iš visų 2011 m. ištirtų apsinuodijimo atvejų, net 85,3% visų (1542 atvejų.) apsinuodijimų įvyko dėl prarytų įvairių cheminių medţiagų, medikamentų ar alkoholio [9].

Todėl saugant vaiko sveikatą būtina uţtikrinti vaiko teisę augti saugioje aplinkoje. Tokia vaiko teisė apibrėţta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. [38]. Lietuvos sveikatos įstatymo 85 straipsnis nusako Lietuvos Respublikos gyventojų pareigas sveikatinimo veikloje, viena iš pareigų – privaloma rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata.

Tėvų teisės ir pareigos siejamos su jų atsakomybe uţ vaiko gerovę atsiţvelgiant į vaiko interesus. Galima teigti, kad vaiko teisių įgyvendinimo srityje vyrauja paternalistinis poţiūris į vaiko teises, gerovę, lūkesčius, poreikius ir kita, t. y. „suaugęs geriau ţino, ko vaikui reikia―. Visuotinai pripaţįstama, kad pagrindinė institucija, kuri savo struktūra ir funkcionavimu gali geriausiai uţtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, yra šeima. Tačiau daugybė atliktų mokslinių tyrimų bei statistikos duomenų suvestinių byloja apie vaiko teisių paţeidimus šeimoje [32]. Atsiţvelgiant į vaikų atsitiktinius apsinuodijimus iki vienerių metų amţiaus grupėje, medikamentais, ţiurkių nuodais, insekticidas, aerozolių insekticidas, galima teigti, kad jie yra susiję su šių produktų naudojimo ir saugojimo neatsargumu, daţnai neatsakingu suaugusiųjų poţiūriu.

daţniausiai būna namuose [13]. Nors, atrodo, tikimybė turėtų ţymiai sumaţėti tėvams būnant namuose. Todėl, tėvai ar globėjai turi būti ypatingai dėmesingi, kai vaikai yra namų aplinkoje ir ,,laikosi‘‘ siūlomos prieţiūros namuose taisyklių.

1.5 Vaistininko vaidmuo įtakojant saugų vaistų vartojimą

Jau 1972 m. atsirado studijų, nurodančių, kaip vaistininkai galėtų prisidėti prie ligų ir prie ligų prevencijos programų [33]. Kiekvienas vaistininkas, dirbantis farmacijos sektoriuje, turi uţtikrinti pacientui teikiamų paslaugų kokybę. Vaistininkas turėtų būti gydymo plano įgyvendinimo koordinatorius. PSO duomenimis, daugiau nei pusė pasaulio ţmonių vaistus vartoja netinkamai [2].

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai liudija, jog vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos prieţiūros specialistai [45,46,47,48]. Jie yra vaistų ekspertai, galintys pakonsultuoti ne tik pacientus, bet ir kitus sveikatos prieţiūros specialistus. Remiantis vartotojų nuomonės tyrimais, vaistininkai jau daugelį metų patenką į dešimtuką tarp didţiausią pasitikėjimą keliančių profesijų [59]. Vien Didţiojoje Britanijoje atliki tyrimai teigia, jog per metus bent vieną kartą vaistinėje apsilanko net 94 proc. Didţiosios Britanijos gyventojų [46].

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vaistinė – pagrindinė vieta, kur galima legaliai įsigyti medicininius preparatus [43]. Vaistininkas yra tarsi privalomasis barjeras – tas sveikatos prieţiūros specialistas, kuris gali atsakyti į visus klausimus, siekiant uţtikrinti saugų vaistų vartojimą ir saugojimą-laikymą. Informuodamas, paaiškindamas informaciją, susijusią su vaistų vartojimu, saugojimu- laikymu, jis prisideda prie nepageidaujamų įvykių prevencijos. Todėl vaistininko įtaka šiuo klausimu turi didelę reikšmę. Vien todėl, kad šis sveikatos prieţiūros specialistas uţima svarbią vietą visuomenėje, atlikdamas vartininko funkciją, nes jis yra paskutinis asmuo, kuris patikrina receptą, prieš išduodamas preparatą pacientui [49]. Kartu jis turėtų priminti ir saugaus laikymo ir vartojimo sąlygas.

2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI

Prieš atliekant tyrimą buvo apţvelgta literatūra bei ankstesni moksliniai darbai, susiję su vaistų laikymu namuose, su vaikų apsinuodijimais įvairiomis cheminėmis medţiagomis. Apţvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema. Tyrimo pradţioje buvo nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uţdaviniai bei pasirinkti tyrimo metodai. Įvertinus generalinę aibę, nustatytas tyrimo imties tūris. Tyrimas buvo atliekamas 2015 m. Pirmiausia atlikta klausimyno validacija , pateikiant klausimyną 3 geranoriškai tyrimo atţvilgiu nusiteikusiems ikimokyklinio amţiaus vaikus auginantiems tėvams ir uţpildyta atgalinio ryšio anketa, siekiant įvertinti, ar visi tyrimo anketoje naudojami klausimai yra suprantami tikslinei auditorijai. Vėliau gautas ugdymo įstaigos (Tirkiliškių lopšelio darţelio) vadovo sutikimas ir bioetikos komisijos leidimas vykdyti apklausą.

2.2.Tyrimo metodas

tikslų. Prieš pradedant sudarinėti klausimus tiksliai suformuluota: a) ką reikia suţinoti ir b) apgalvota, ar populiacija, kurią planuojama apklausti, pateiks informaciją. Klausimuose naudoti tik gerai visiems ţinomi ţodţiai, nenaudotos sudėtingos struktūros. Taikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą, respondentai patys (raštu) atsakinėjo į pateiktus anketos klausimus. Klausimai buvo sudaryti taip, kad būtų galima pasirinkti tinkamą atsakymą. Tyrimo metu panaudota vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa .

2.3.Tyrimo instrumentas

Anketos buvo parengtos tėvams, auginantiems ikimokyklinio amţiaus vaikus, siekiant gauti kuo tikslesnių ir išsamesnių duomenų. Anketą sudarė įvadinė dalis, klausimai skirti identifikuoti tiriamųjų namų vaistinėlės turinio ir namų vaistinėlės laikymo namuose ypatybes. Klausimai, skirti identifikuoti tiriamųjų šeimos bendrą sveikatos būklę. Klausimai skirti įvertinti poţiūrį į namų vaistinėlėje esančių vaistų vartojimą ir saugų laikymą. Klausimai, skirti įvertinti sociodemografinę tiriamųjų padėtį (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, socialinė padėtis ir kita). Informacija buvo renkama naudojant standartines procedūras, kurių pagalba kiekvienas atrinktas asmuo vienodu būdu atsakė į tuos pačius klausimus. Anketavimo tikslas nebuvo suţinoti konkretaus asmens nuomonę, tačiau sudaryti bendrą visos populiacijos apibūdinimą [29]. Anketinė apklausa buvo vykdoma respondentams išdalijant anketas Kauno miesto Tirkiliškių lopšelyje-darţelyje. Suskaičiuojami visų grupių vaikai ir jų visų tėvams pateikiamos apklausos anketos. Atvykus į darţelį kiekvienam vaiką atvedusiam tėčiui ar mamai buvo pateikiama pildymui anoniminis fiksuotas klausimų rinkinys – anoniminė anketinė apklausa.

2.4.Tyrimo imtis

Tyrimo objektas – tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, poţiūris į saugų vaistų vartojimą ir laikymą.

Atranka. Tiriamoji grupė – tėvai, auginantys ikimokyklinio amţiaus vaikus. Imtis buvo pasirinkta atsiţvelgiant į vieną iš pagrindinių tyrimo uţdavinių – įvertinti tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, poţiūrį į vaistų vartojimą ir saugų laikymą. Buvo apskaičiuotas imties tūris, – imties tiriamų individų arba objektų skaičius. Buvo remtasi reikiamu minimaliu tyrimų skaičiumi, kad būtų galima gauti statistiškai patikimas išvadas [25]. Kadangi populiacijos dydis buvo ţinomas, imties tūris buvo apskaičiuotas naudojantis formule: n= N*1.962 * p*q

ɛ2 * (N-1)+1.962 *p*q

N-populiacijos dydis, p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (daţniausiai imama blogiausio varianto tikimybė — poţymis būdingas pusei, t.y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0.5) q yra tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1-p=0.5); ɛ yra pageidautinas tikslumas, daţniausiai ɛ=0.05 [38].

5 lentelė. Tiriamųjų apžvalga.

Grupės Amţiaus grupė metais Vaikų skaičius

Dobiliukai

_1.5-3

₁₇

_3-4

₂₄

_6-7

₂₅

_4-5

₂₅

_5-6

₂₅

_4-7

₂₄

_1,5-7

₁₄₀

Kaip matome iš pateiktos lentelės, iš viso ikimokyklinio amţiaus vaikų Kauno miesto Tirkiliškių lopšelyje- darţelyje yra 140. Vaikai yra suskirstyti į šešias grupes pagal amţių. Tyrimo metu anketos buvo pateiktos visų grupių vaikų tėvams, tačiau nors anketos buvo išdalintos visiems tėvams, visiškai uţpildytos ir sugrįţusios buvo tik 96 anketos.

2.5.Statistinė duomenų analizė

suderinamas su teoriniu modeliu [24]. Naudojamas laisvės laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p). Reikšmingumo lygmuo, dar vadinamas statistiniu patikimumu – tikimybė pagrįstai atmesti klaidingą hipotezę. Šį dydį įprasta ţymėti p. Statistinis patikimumas skaičiuojamas siekiant įvertinti, kokia yra tikimybė, kad stebimas skirtumas tarp atskirų grupių ar objektų yra dėl paprasto atsitiktinumo [23]. Moksliniuose tyrimuose statistiškai patikimais laikomi rezultatai, kai p > 0,95 – tai reiškia, kad egzistuoja maţesnė nei 5 proc. tikimybė, kad nustatytas skirtumas buvo tik atsitiktinumas. Šiuo principu ir buvo naudojamasi. Nustatyti rodiklių skirtumų reikšmingumą, naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo p, o statistinėms priklausomybėms įvertinti naudotas susijusių poţymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05 [23].

2.6.Tyrimo dalyvių charakteristikos

Anketos buvo išdalytos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, Kauno miesto Tirkiliškiškių lopšelyje-darţelyje atrinktiems tėvams. Iš viso buvo išdalyta 140 anketų. Tėvų uţpildytos ir grąţintos 109 (atsakomumo daţnis – 77,8%), tačiau ne į visus anketos klausimus buvo atsakyta. Visiškai gerai uţpildytos ir sugrįţusios anketos – 96 (atsakomumo daţnis 68%). Apklausoje dalyvavo dvejų-septynerių metų vaikų tėvai. Tėvų amţius svyravo nuo 24 iki 53 metų. Didţiausią apklaustųjų dalį sudarė vidutinio amţiaus (31-40m), apie trečdalį – jauno amţiaus (>30), likusieji – vyresnio amţiaus (41> m.) tėvai, auginantys ikimokyklinio amţiaus vaikus.

6 lentelė. Tiriamųjų demografiniai duomenys (N=96)

6 lentelė. Tiriamųjų demografiniai duomenys (N=96)Tęsinys 41 < 8 (8,3%) Gyvenamoji vieta Miesto centras 72 (75,0%) Miestelis 22 ( 22,9%) Kaimas 2 (2,1%)

Respondentai gyvena kartu su vaiko seneliais

Taip 27,1

Ne 72,9

Išsilavinimas

Profesinė technikos mokykla 26,0

Aukštasis (kolegija) 46,9

Aukštasis universitetinis 27,1

Nebaigtas vidurinis. Vidurinis bendrojo lavinimo

0

Šiuo metu dirba

Taip 92,7 Ne 7,3 Šeimos pajamos < 400 € 20,8 400-800 € 58,3 >1000 € 20,8

3. REZULTATAI

Išanalizavus mūsų atlikto tyrimo vaistų laikymo vietų skaičių (5 pav.) ikimokyklinio amţiaus vaikų namuose tik daugiau nei pusė respondentų nurodė, vaistus laikantys vienoje vietoje, o 41 % apklaustųjų nurodė, juos laikantys daugiau nei vienoje vietoje (41%) – dvejose vietose, o (2%) visur po truputį, kad būtų po ranka, nedidelė dalis (3%) tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, negalėjo atsakyti į šį klausimą (neţinojo, neprisiminė). Taigi, gauti rezultatai skiriasi, lyginant juos su kitose uţsienio šalyse atliktais tyrimais.

5 pav. Vaistų laikymo namuose vietų skaičius 6 pav. Namuose turima namų vaistinėlė.

7 pav. Vaistų laikymo vietos patalpos. 8 pav. Vaistų laikymo vietos.

Daugiausiai respondentų atsakė, kad namo/buto patalpa, kurioje yra laikomi vaistai –miegamasis ir svetainė. Miegamajame (38%), svetainėje (26%), virtuvėje (22%). Nedidelė dalis apklaustųjų (6%) namų vaistinėlę laiko vonios kambaryje. Analizuojant vietas, kuriose laikomi vaistai, buvo nustatytos vietos, kuriose galima „rasti― vaistų. 4 pav. Daţniausiai vaistai „randami― spintelėje prie lovos (43%). Skiltyje „Kita―, kuri sudaro 21% apklaustųjų, respondentai buvo nurodę tokias vietas kaip spintos lentyna, prieškambario lentynėle, vonios viršutinė lentyna. Kita nemaţa dalis respondentų nurodė, kad vaistų galima ,,rasti‗‗ spintelėje po televizoriumi (13%), vonios kambaryje ant lentynėlės/spintelės (6%).

3.2 Vaistų laikymas ir sąlygos

3.2.1 Rizikos vertinimas dėl netinkamų vaistų laikymo sąlygų

7 lentelė. Rizikos vertinimas dėl netinkamų vaistų laikymo sąlygų.

Rizikos veiksnys Taip N (%) Neţinau, neprisimenu

N(%)

Vaistai paliekami ant palangės, netoli radiatorių

6 (6,3%) 42 (43,8%)

Vaistų laikymas šaldytuve, temperatūros reţimas nenurodytas.

33(34,4%) 10 (10,4%)

Vaistų laikymas kartu su buitinėmis priemonėmis

2 (2,1%) 13 (13,5%)

Vaistų laikymas automobilyje ilgesnį laiką

32(33,3%)

Analizuojant rezultatus pastebėta, kad nemaţa dalis respondentų (33,3%) yra laikę vaistus šeimos automobilyje, kita nemaţa dalis apklaustųjų laiko vaistus šaldytuve (34,4 %), nors temperatūros reţimas ir nėra nurodytas. Kai kurie respondentai vaistus palieka ant palangės, netoli radiatorių (6,3%), nemaţa dalis į šį klausimą neturėjo atsakymo, nes neţinojo, neprisiminė (43,8%).

9 pav. Vaistai paliekami vaikams pasiekiamose vietose, tėvų žinios apie vaikus.

6% 17% 3% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18%

Daugiau nei ketvirtadalis visų apklaustųjų teigia, kad vaistai yra paliekami lengvai pasiekiamose vietose, o 17% iš jų net neţino, ar jų vaikas ţino, kur namuose yra laikomi vaistai (9 pav.). Nepaisant to, ar vaikas ţino, ar neţino, kur namuose yra laikomi vaistai, jis juos gali lengvai paimti vien dėl to, kad kai kurių respondentų namuose jie yra paliekami lengvai pasiekiamose vietose.

3.2.2 Rizikos vertinimas dėl netinkamo vaistų laikymo, vaikų pasiekiamumo

10 pav. Vietos, kuriose laikomi vaistai, pasiekiamumas vaikams

Apţvelgus rezultatus matyti, kad net 26 % respondentai, nurodė, kad vieta, kurioje yra

3.2.3 Rizikos vertinimas dėl netinkamo vaistų naudojimo.

Tyrimo duomenimis ganėtinai didelė dalis respondentų (35,4%) vaistų pakuotės negauna, nes perka tik dalį pakuotės, todėl vaistai nėra laikomi originalioje pakuotėje. Kita nemaţa dalis respondentų pakuotę išmeta (25%). Analizuojant duomenis apie namų vaistinėlėje esančių vaistų indikacijas, net (61,5%) respondentų atsakė, kad ne visuomet ţino, kokiems negalavimams yra skirti namų vaistinėlėje esantys vaistai, o (3,1%) respondentų indikacijų net neţino.

11 pav. Respondentų žinios apie vaistų vartojimą ir saugų laikymą

3.3 Tėvų suvokimas apie vaistų vartojimą ir laikymą

12 pav. Tėvų nuomonė apie vaistų vartojimą ir saugų laikymą.

Analizuojant apklausos rezultatus nustatyta, kad tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, nuomonė, kad per karšta ar per šalta vaistų laikymo temperatūra gali turėti įtakos tolimesniam vaistų veikimui, 90 % apklaustųjų sutinka su šiuo teiginiu, o 10% – ne. Tyrinėjant respondentų nuomonę apie vaistų laikymą uţrakinamoje spintelėje, 94,8% apklaustųjų sutiko su šiuo teiginiu, o 5,2 % – ne. Tačiau išanalizavus tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, nuomonę ir ţinias dėl galimų pavojų, kurie gali ištikti vaikus, vaistus palikus lengvai pasiekiamose vietose, gautas 100% teigiamas atsakymas, – pavojai tėvams yra ţinomi. Analizuojant nuomonę, kad dėl lengvai pasiekiamų vaistų vaikas gali patirti negrįţtamų sveikatos sutrikdymų, tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, rezultatai pasiskirstė taip: teigiamai atsakė (72,9%) respondentų, neigiamai (3,1%) respondentų, o į šį klausimą atsakyti negalėjo, nes neţinojo net (24%) respondentų. Tačiau apţvelgus respondentų nuomonę dėl vaistų laikymo svarbos, 3,1% nemano, kad vaistų laikymas yra svarbus. Kiti 96,9% respondentų teigia priešingai, – vaistų laikymas yra svarbus.

3.4 Tėvų poţiūris į vaikų ţinias apie vaistus

apklaustųjų. Daugiausiai apie tai kalba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys respondentai (18,8%). Bendrai įvertinus respondentų rezultatus nustatyta, kad su vaiku apie galimą vaistų ţalą net nėra kalbėję (13,5%), o likę 41,7% respondentų nurodė, kad taip pat nėra kalbėję, tačiau mano, kad reikėtų atkreipti į tai dėmesį.

8 lentelė. Tėvų informacijos suteikimas vaikams apie vaistus, pagal išsilavinimą

Galime pastebėti, kad 7 respondentai, turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (iš visų 45 respondentų, kurie jį turi), atsakė, kad net nėra kalbėję su vaiku apie vaistų, multivitaminų galimą ţalą, jei jų bus daug naudojama. O 20 respondentų, turinčių neuniversitetinį išsilavinimą, taip Koks Jūsų išsilavinimas

→

Ne, neesu Skaičius 1 7 5 13

Procentai 1% 7,3% 5,2% 13,5%

Ne, bet teks atkreipti į tai vaiko dėmesį

Skaičius 16 20 4 40

Procentai 16,7% 20,8% 4,2% 41,7%

Taip, esu Skaičius 8 17 18 43

Procentai 8,3% 18,8% 17,7% 44,8%

Iš viso apklaustųjų, kurie turi tokį išsilavinimą

Skaičius 25 45 26 96

pat nėra kalbėję apie tai su savo vaiku, tačiau įvertino, kad reikės į tai atkreipti dėmesį. Iš visų respondentų, kurie nėra kalbėję su vaiku apie galimą vaistų ţalą, tarp visų išsilavinimų respondentų buvo 13, o tai sudarė 13,5% visų apklaustųjų. O apibendrinant galime pastebėti, kad nėra kalbėję iš viso 55,2% apklaustųjų, kurie augina ikimokyklinio amţiaus vaikus. Duomenys yra statistiškai reikšmingi, remiantis chi- kvadrato kriterijumi ( χ2=13,429) ir statistinio patikimumo skirtumu (p<0,05), nes (p< 0,012). Vadinasi, tėvų išsilavinimo lygis įtakoja pokalbius su vaikais apie galimą vaistų ţalą.

9 lentelė. Tėvų žinios apie informaciją, kurią žino vaikai apie namuose laikomus vaistus.

Šeimos pajamos per mėnesį →

<400 E 400-800 E >1000 E Iš viso taip atsakiusių

Ar Jūsų vaikas ţino, kur yra laikomi vaistai, multivitaminai ir pan.? Taip Skaičius 3 14 10 27 Procentai 3,1% 14,6% 10,4% 28,1% Neţinau Skaičius 17 29 4 50 Procentai 17,7% 30,2% 4,2% 52,1% Ne Skaičius 0 13 6 19 Procentai 0 13,5% 6,3% 19,8%

Iš viso apklaustųjų, kurie turi tokias pajamas

Skaičius 20 56 20 96

Procentai 20,8% 58,3% 20,8% 100%

kurių šeimos pajamos per mėnesį buvo 400-800 E. – 30,2%(29). O štai 28,1 % respondentų nurodė, kad jų vaikai ţino, kur yra laikomi jų namuose esantys vaistai. Tik maţa dalis respondentų (19,8 %) atsakė, kad jų vaikas neţino kur namuose yra laikomi vaistai. Atliktas tyrimas parodė, kad tėvai, auginantys ikimokyklinio amţiaus vaikus, nors ir suvokia apsinuodijimo namuose grėsmę, tačiau negali atsakyti ar jų vaikai ţino, kur jų namuose yra laikomi vaistai – 52,1%. Kad tėvams, auginantiems ikimokyklinio amţiaus vaikus, netenka „slėpti― vaistų – atsakė didţioji dalis apklaustųjų (92,7%), o tai daryti tenka tik maţai daliai respondentų (7,3%). Analizuojant tėvų poţiūrį į vaistų vartojimą, net 32,3% apklaustųjų nurodė, kad labai daţnai vaistus vartoja matant vaikams. Ir tik 4% niekuomet nevartoja vaistų matant vaikams.

13 pav. Tėvų vaistų vartojimo įpročiai, vaistų davimas vaikams.

Kaip matyti iš pateiktos diagramos (13 pav.), tėvai „kartais― leidţia vaikui pačiam įsipilti vaistų, vaistus vadina ,,skanučiais‗‗ . Labai daţnai (32% atvejų) vartoja vaistus matant vaikams Tėvai, auginantys ikimokyklinio amţiaus vaikus, apklausos rezultatų duomenimis netgi labai daţnai leidţia vaikui pačiam įpilti vaistų, pvz., sirupą nuo kosulio, multivitaminus ir pan. (20,8%). Respondentai taip pat nurodė, kad labai daţnai net (12,5%) apklaustųjų vaistus vadina „skanučiais―, „saldainiukais― ir pan., kai nori juos duoti vaikams. Maţa dalis (3% ) įvertino, kad tai yra geras būdas duoti vaistus

4% 34% 43% 61% 38% 42% 32% 21% 12% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Vaistai yra vartojami matant vaikams Vaikui pačiam leidţiama įsipilti vaistų Vaistai vadinami ,,skanučiais"

vaikui ir taip juos vadina visada. Išanalizavus duomenis pagal amţiaus grupes matome, kad „visada― vaistus „skanučiais― ir pan. vadina tik 3,1% (3) visų amţiaus grupių respondentų. Duomenys yra statistiškai reikšmingi, remiantis chi- kvadrato kriterijumi ( χ2=16,271) ir statistinio patikimumo skirtumu (p<0,05), nes p – 0,012 vadinasi tai statistiškai reikšminga, – tėvų išsilavinimo lygis įtakoja vaistų vadinimą „skanučiais―.

9 lentelė. Tėvų vaistų vadinimas „skanučiais“ pagal amžiaus grupes.

Amţiaus grupės metais → Iki 30 Nuo 31-40 41 ir daugiau Iš viso Ar vadinate vaistus „saldainukais―, „skanučiais―,ir pan. kai norite juos suduoti vaikui? Niekuomet Skaičius 13 24 4 41 Procentai 13,5 % 25,0% 4,2% 42,7% Kartais Skaičius 17 19 4 40 Procentai 17,7 % 19,8% 4,2% 41,7% Labai daţnai Skaičius 3 9 0 12 Procentai 3,1% 9,4% 0 12,5% Visada Skaičius 1 2 0 3 Procentai 1,0% 2,1% 0 3,1%

Iš viso apklaustųjų, kurie yra šiose amţiaus grupėse

Skaičius 34 54 8 96

Tėvai, auginantys ikimokyklinio amţiaus vaikus, „kartais― vadina vaistus „skanučiais― ir pan. Tai sudarė 41,7 %(40) respondentų visose amţiaus grupėse. Daugiausiai „kartais― vaistus vadina „skanučiais― ir pan. tėvai 31-40 metų amţiaus grupėje 19,8% (19),o „labai daţnai― šioje amţiaus grupėje vadina taip pat nemaţa dalis respondentų 9,4% (9).Tačiau niekuomet vaistų „skanučiais― nevadina 42,7% (41) respondentų visose amţiaus grupėse. Tėvų amţius neturi įtakos vaistų vadinimui skanučiais. Tai nėra statistiškai reikšminga, nes ( χ2=3,971) lls 6,o p >0,05 , nes p reikšme yra 0,681. Analizuojant klausimą, kokiais preparatais galėtų apsinuodyti vaikai, suvartoję jų didelį kiekį, jeigu rastų lengvai pasiekiamoje vietoje namuose, bendrai respondentai nurodė, kad vaikai galėtų apsinuodyti multivitaminais (31%), vaistais, kuriuos naudoja kiti šeimos nariai (19%), tačiau didţiausia dalis respondentų net nemano, kad jų vaikas galėtų apskritai liesti vaistus.

Apţvelgiant klausimą kiek kartų per metus yra vartojami vaistai, pastebėta, kad daugiausiai respondentų atsakė ,jog vaistus daţniausiai vartoja savaitę ir maţiau per metus. Nagrinėjant respondentų, kurie vartoja vaistus savaitę ir maţiau per metus atsakymus, pastebėta, kad jie mano, jog didţiausia tikimybė apsinuodyti vaikui – multivitaminais .

14 pav. Vaistų vartojimo dažnumas. 15 pav.Tėvų vartojančių vaistus savaitę ir mažiau per metus nuomonė,dėl vaiko galimybės apsinuodyti.

15% 52% 33% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Visada Savaitę ir maţiau per metus Daugiau kaip mėnesį per metus 3% 23% 3% 4% 19%

Vaistais nuo kosulio Multivitaminais Vaistais nuo peršalimo Kitų šeimos narių

Analizuojant tikimybę, kaip pasielgtų respondentai, radę vaiką suvartojusį didelį kiekį vaistų, net (89,6 %) apklaustųjų skambintų greitajai medicinos pagalbai, kita dalis respondentų (8,3%) nurodė, kad iškart vaiką veţtų į gydymo įstaigą, 1% (skaičius-1) respondentų duotų vaikui „angliuko―, „smectos―, kitas likęs 1% (skaičius-1) respondentų stebėtų vaiką, ir jei nieko bloga nepastebėtų, gydytųsi namuose. Analizuojant tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, nuomonę apie tai, kad vaikas radęs vaistus galėtų juos suvartoti pamanęs, kad tai saldainiai, guminukai ar pan., net 19,8% apklaustųjų mano, kad taip galėtų nutikti, neigiamai atsakė 50% respondentų, o likusi dalis tvirtino, kad ,,Mano vaikas taip nepadarytų‖ – 30,2%. Taigi, neigiamai į šį klausimą atsakė 80,2% respondentų.

3.5 Atsakomybė uţ vaistų vartojimą namuose.

Analizuojant apklausos duomenis paaiškėjo, kad dalis (27,%) respondentų gyvena viename bute/name su vaiko seneliais. O iš pastarųjų (27,%) respondentų, šeimos nariai serga lėtinėmis ligomis netgi 17%. Kiti (72,9%) respondentų gyvena atskirai.

16 pav. Tėvų gyvenimas kartu/atskirai su vaiko seneliais,17 pav Sergamumas lėtinėmis ligomis.

Analizuojant, kas šeimoje perţiūri, patikrina vaistų galiojimo laikus, papildo vaistų atsargas, namų vaistinėlę paaiškėjo, kad 92,7 % respondentų (moterys) tai daro patys. 3,1 % respondentų nurodė, kad tai daro sutuoktinis (vyras), taip pat 3,1 % apklaustųjų nurodė, kad tai atlieka kitas šeimos narys, o 1%

respondentų teigė nemanantys, kad jų šeimoje kas nors tą atlieka. Tyrinėjant šių veiksmų daţnumą buvo nurodyta, kad kas mėnesį perţiūri 7,3% respondentų, kas metus perţiūri 40,6 % respondentų, o ţiūri tik tada, kai suserga kuris nors šeimos narys net pusė apklaustųjų (50%). Kiti respondentai niekada nėra to darę 2,1 %. Analizuojant, kuris šeimos narys daţniau perka vaistus, rūpinasi, kad jų būtų namuose, paaiškėjo, kad 90,6 % (moterys) perka patys, kiti 5,2% nurodė, kad tai daro sutuoktinis (vyrai), o likusieji 4.2% respondentų nurodė, kad tai daro kitas šeimos narys. Analizuojant, kuris šeimos narys rūpinasi tinkamu namų vaistinėlės laikymu, paaiškėjo, kad juo rūpinasi 86,5 % moterys, o sutuoktiniai (vyrai) tik 5.2%, kiti šeimos nariai – 3,1%, o likusieji 5,2 % apklaustųjų teigė, kad rūpinasi visi. Analizuojant, kuris šeimos narys „nurodo― kaip vartoti vaistą paaiškėjo, kad 89,6 % tai daro moterys. Kitas šeimos narys tai daro tik 4,2%. Kad tai daro sutuoktinis (vyras), nurodė 6,3 %. Siekiant suprasti, kaip respondentai išsiaiškina „nuo ko yra― jų namų vaistinėlėje esantys vaistai, rezultatai pasiskirstė į penkias dalis.

18pav.Šeimos nariai„nurodantys“,kaip vartoti vaistą.19.Informacijos apie vaisto indikacijas paieškos.

Moterys – mamos daţniausiai patikrina namų vaistinėlėje esančių vaistų galiojimo laikus, papildo vaistų atsargas namų vaistinėlėje. Daţniausiai trūkstamos informacijos apie vaistų indikacijas moterys ieško internete. Duomenys yra statistiškai reikšmingi, remiantis chi- kvadrato kriterijumi ( χ2=20,88) ir statistinio patikimumo skirtumu (p<0,05), vadinasi informacija, jos interpretavimas priklauso nuo moterų.

4.REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų tyrimas parodė, kad tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, poţiūris į namų vaistinėlę, jos turėjimo būtinybę namuose 92,7% yra teigiamas, t.y dauguma apklaustųjų ją turi. Daugiau nei pusėje tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, šeimose namų vaistinėlės yra laikomos vienoje vietoje. Kaip ir tyrimas, atliktas 2008 m. Belgijoje, kurio iš pagrindinių tyrėjų tikslų buvo įvertinti vaistų laikymo sąlygas, tyrimo metu buvo nustatyta, kad daţniausiai vaistai buvo laikomi vienoje vietoje (92,4%) ir vėsioje bei sausoje vietoje (89,5%) [36]., o mūsų atliktame tyrime, nemaţa dalis 41% vaistinėlę laiko dvejose vietose . Nustatyta, kad 14,6% namų ūkių bent vienas vaistas, kuris privalo būti laikomas ţemoje temperatūroje, nebuvo laikomas šaldytuve, – nesilaikoma temperatūrinio reţimo [36]. Mūsų tyrime, kaip ir atliktame tyrime Belgijoje, taip pat buvo nustatyti temperatūrinio rėţimo paţeidimai kaip vaistų laikymas šaldytuve, nors to ir nereikia (55%) Dauguma respondentų mano, kad per karšta ar per šalta temperatūra gali turėti įtakos tolimesniam vaistų veikimui, tačiau pasitaikė atvejų, kurie taip nemano 10,4 %. Nors rizika dėl netinkamų temperatūros laikymo sąlygų būna reta, tačiau pasitaiko atvejų, kai vaistai yra laikomi šaldytuve, nors temperatūros reţimas nėra nurodytas 34%. Respondentų nuomonė apie vaistų laikymą parodė, kad jis yra svarbus 96,9%, tačiau kai kuriais atvejais vaistai yra paliekami ant palangės, netoli radiatorių 6%. Vaistai netgi laikomi ilgesnį laiką automobilyje 33% atvejų, o tai gali įtakoti tolimesnį vaisto veikimą. Uţsienio mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko gyvensenai daro įtaką tėvų ţinių apie sveiką gyvenseną lygis, o labiausiai – šeimos socialinė ir ekonominė padėtis [45]. Netgi 26% respondentų nurodė, kad vieta, kurioje yra laikomi vaistai, yra pasiekiama vaikams, o tai yra didţiulis rizikos veiksnys. Nustatyta, kad vartojant vaistus nakties metu netgi12 % respondentų neįsitikina ką vartoja, nes ne visuomet įsijungia šviesą, pavartojus vaistų jie ne visuomet padedami į vietą (20%), o tai dar labiau padidina riziką tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus šeimose.

vaistai pirmo kurso studentų šeimose buvo laikomi daţniau virtuvėje, taip nurodė (50%) respondentų, o antrakursių šeimose vaistai virtuvėje buvo laikomi šiek tiek rečiau (41,62%) Tyrimo metu apklausus respondentus pastebėta, kad tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, namuose vaistų galima „rasti― spintelėje prie lovos, spintelėje po televizoriumi, vonios kambaryje ant lentynėlės/spintelės 6%. Šeimos narių vaistai yra laikomi vienoje vietoje, tačiau laikomi netvarkingai – be vaisto pakuočių, informacinių lapelių (60,4% ). Pakuotę išmeta 25%, pakuotės negauna, nes perka ne visą pakuotę 34,5%. Galbūt netvarkingas vaistų laikymas yra susijęs su išsilavinimo trūkumu. Jeigu jau nuo vaikystės būtų diegiama informacija apie vaistų vartojimą ir saugų laikymą, tai atsitiktinių apsinuodijimų vaistais ar kitomis pavojingomis sveikatai cheminėmis medţiagomis rizika būtų maţesnė.

5. IŠVADOS

1. Tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, anketinė apklausa atskleidė, kad namų vaistai daţnai laikomi keliose vietose (daugeliu atvejų miegamajame, spintelėje prie lovos ir kt.), lengvai vaikams pasiekiamose vietose.

2. Tyrimo rezultatai parodė, kad uţ tėvų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus, namų vaistinėlę ir vaistų laikymą yra atsakingos moterys (mamos).

3. Tyrime įvardintos daţniausios saugaus vaistų vartojimo ir laikymo ikimokyklinio amţiaus vaikams pasiekiamose vietose rizikos - : vaistų laikymo tinkamomis temperatūros sąlygomis nesilaikymas (vaistų laikymas netoli radiatorių, palangių (6,3%), laikymas automobilyje (33,3%), vaistų laikymas ţemesnėje nei 140 cm vietoje (10%).

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsiţvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus bei jų apibendrinimus, rekomenduojama:

Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams:

 • Nelaikyti vaikų maţais suaugusiais.Nevadinti vaistų „skanučiais― ir pan., norint „įsiūlyti― vaistus vaikams.

 Pavartojus vaistinius ar kitus preparatus visuomet , padėti į vietą, be prieţiūros nepalikti nei vienai akimirkai atidarytų vaistų pakuočių,nevartoti vaistų vaikams matant, nes vaikai mėgdţios suaugusiuosius. Saugoti vaistus aukščiau akių lygio, laikyti uţrakintus.

Iškilus bet kokiems klausimams apie saugų vaistų laikymą, vartojimą, pasitarti su vaistininku ar kitu sveikatos prieţiūros specialistu.

Sveikatinimo specialistams

 Išsiaiškinti galimą riziką vaikui apsinuodyti išrašant/išduodant vaistus bet kuriam šeimos nariui, priminti, kad tai gali būti nuodai vaikui.

 Nuolatos mokyti, kaip saugiai vartoti ir saugoti vaistus ir buitinę chemiją, daţnai apie tai kalbėti. Visada suteikti išsamią informaciją apie vaistų laikymo sąlygas. Jei pacientas perka ne visą vaistų pakuotę, visuomet pasiūlyti kartu pasiimti informacinį lapelį (jei reikia, jį atšviesti).

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Peden M. et al. World report on child injury prevention. Geneva: WHO, Unicef, 2008. 2. World Health Organization. Selection and rational use of medicines. Geneva 2006[Online] [Cited 2012 April 21] Available from: http://www.who.int/medicines /areas/ rational use/en/index.html.

3. Fook SML , Azevedo EFD , Costa MM , Feitosa ILF , Bragagnoli G, Mariz SR . Evaluation of poisoning by household cleaning in a city in northeastern Brazil . Cad Public Health . 2013; 29 (5): 1041-1045 .

4. Kalibatas P., Babianskienė I, a Būtėnienė N., Viščinienė G., Cibulskienė G., Tamošaitienė V, Ūminiai atsitiktiniai vaikų apsinuodijimai 2003–2010 metais kas kuo ir kada ? Vilniaus universitetas, Vilnius, 2012.

5. Wiseman HM, Guest K, Murray VS, Volans GN. Accidental poisoning in childhood: a multicentre survey. 2. The role of packaging in accidents involving medications. Hum Toxicol. 1987 Jul; 6(4): 303–309.

6. Viktil KK, Blix HS, Moger TA, Reikvam A. Polypharmacy as commonly defined is an indicator of limited value in the assessment of drug-related problems. BJCP. 2006;63(2):187-195. 7. CB Martins de Andrade SM de Paiva PA . Accidental poisonings among children under 15 YEARS Municipality in the Southern Region of Brazil . Cad Public Health . 2006; 22 ( 2):

8. Majori S, Ricci G, Capretta F, Rocca G, Baldovin T, Buonocore F.Epidemiology of Domestic Injuries. A Survey in an Emergency Department in North-East Italy. Journal of Preventive Medicine andHygiene. 2009;50:164-169.

9. Račaitė J. Ikimokyklinio amţiaus vaikų suţalojimų namuose paplitimo ir prieţasčių tyrimas Lietuvoje. Vilniaus universitetas, Vilnius 2015.