VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
RŪTA KATILIŪTĖ
Namų aplinka ir rizika 6-7 metų amţiaus
vaikams susirgti lėtinėmis plaučių ligomis
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)Mokslinė vadovė: S. MAROZIENĖ
Turinys
LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 7
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 8
PRIEDŲ SĄRAŠAS... 9
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŢODYNAS ...10
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŢODYNAS ...10
ĮVADAS ...11
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...13
2. LITERATŪROS APŢVALGA ...14
2.1 LĖTINĖS KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS ...14
2.1.1 Alerginis rinitas ...14
2.1.2 Bronchinė astma ...15
2.2 RIZIKOS VEIKSNIAI ...17
2.3 BIOLOGINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI ...19
2.3.1 Gyvosios namų aplinkos alergenai ...20
2.4 CHEMINĖS MEDŢIAGOS...24
2.4.1 Komunalinė namų aplinka ...24
2.4.2 Tabako dūmų poveikis sveikatai ...25
2.4.3 Kuro deginimo patalpose, šildymo krosnimis poveikis sveikatai ...27
2.5 MIKROKLIMATAS ...30
3. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ...32
3.1 TYRIMO APRAŠYMAS ...32
3.1.1 Tyrimo objektas ir jo charakteristika. ...32
3.1.2 Tirtųjų kontingentas–imtis ...32
3.1.3 Tyrime naudoti metodai ...32
3.1.4 Klausimyno klausimai ...32
3.1.5 Tyrimo procedūra. ...33
3.1.6 Statistika. ...34
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...36
4.1 DUOMENŲ APIBENDRINAMOJI APŢVALGA. ...36
4.2 BRONCHINĖS ASTMOS IR ŠIENO SLOGOS BEI ŠIŲ LIGŲ SIMPTOMŲ PAPLITIMAS ...37
4.3 RIZIKOS VEIKSNIŲ PAPLITIMAS ...42
4.4 RYŠYS TARP NAMŲ APLINKOJE ESANČIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ IR 6-7 METŲ AMŢIAUS VAIKŲ BRONCHINĖS ASTMOS IR ŠIENO SLOGOS BEI ŠIŲ LIGŲ SIMPTOMŲ. ...48
4.4.1 Tabako dūmų namų aplinkoje ryšys su kvėpavimo ir alerginių ligomis bei jų simptomais ...48
4.4.2 Kuro deginimo patalpose, šildymo krosnimis poveikis sveikatai ...48
4.4.3 Biologinių namų aplinkos rizikos veiksnių ryšys su kvėpavimo ir alerginių ligų simptomais49 4.4.4 Kiliminės dangos ...52
4.4.5 Mikroklimatinių gyvenamosios aplinkos sąlygų ryšys su kvėpavimo ir alerginių ligų simptomais ...53
IŠVADOS ...55
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...57
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)NAMŲ APLINKA IR RIZIKA 6-7 METŲ AMŢIAUS VAIKAMS SUSIRGTI LĖTINĖMIS PLAUČIŲ LIGOMIS
Rūta Katiliūtė
Mokslinė vadovė: S. Marozienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas, 2007. – 68 p.
Darbo tikslas - Įvertinti namų aplinkos veiksnių riziką lėtinių plaučių ligų išsivystymui 6-7 metų amţiaus vaikams.
Tyrimo metodika. Anketinės apklausos metodu apklausta 415 Kauno miesto 6-7 metų vaikų tėvai. Apklausa vyko aštuoniolikoje Kauno miesto vaikų darţelių. Buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Anketinė apklausa buvo anoniminė. Statistinė surinktų duomenų analizė atlikta naudojant statistinės programos “SPSS 11” paketą. Statistinėms hipotezėms tikrinti naudotas χ2 testas. Rizikos įvertinimui skaičiuotas šansų santykis (OR) su 95 % pasikliautinuoju intervalu (PI = 0,95)
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad vietinis kuro tiekimas, bei kieto kuro naudojimas 2.1-2.7 karto padidina galimybę vaikams patirti sausą kosulį bei nieţtinčių-ašarojančių akių simptomus. Malkų kūrenimas 2.24 karto padidina sauso kosulio ir 2.75 karto akių nieţėjimo bei ašarojimo simptomų atsiradimo galimybę. Gyvūnų auginimas namuose yra statistiškai reikšmingai (χ²=10.95; p=0.02) susijęs su sauso kosulio simptomu per paskutinius dvylika mėnesių. Kačių laikymas 3,2 kartus padidina ŠS išsivystymo galimybę (p = 0.02). Ţuvyčių laikymas gyvenamojoje aplinkoje 1,2 kartus (p < 0,001) padidina galimybę vaikui atsirasti dusulio bei švilpimo simptomui. Vaikai, kurių namuose yra laikomos papūgos, turi 6,5 karto didesnę galimybę patirti stiprius dusulio priepuolius. Pelėsių ir drėgmės dėmės namuose yra statistiškai patikimai (p< 0,05) susiję su dusuliu, švilpimu per paskutinius 12 mėnesių, sausu kosuliu per paskutinius 12 mėnesių, čiaudėjimu, sloga, uţgulusia nosimi be peršalimo. Vaikai, kurių namuose yra drėgmė turi 2 kartus didesnę galimybę pajusti dusulį ir švilpimą ( χ²=8.03; p = 0.004; 95 proc. PI 1.29-4.40). 4.5 kartus didesnę galimybę patirti aštrius dusulio priepuolius, kurių
metu vaikas galėtų pasakyti tik vieną-du ţodţius (χ²=7.84; p = 0.005; 95 proc. PI 1.43-14.61), 3.5 (95 proc. PI 1.42-8.68) karto didesnę galimybę patirti sunkų iškvėpimą fizinio krūvio metu, 3.7 karto didesnę sauso kosulio galimybę ( χ²=18.97; p < 0,001; 95 proc. PI 2.01-7.02), 3.2 (95 proc. PI 1.33-7.88) karto didesnes galimybes sirgti bronchine astma (p < 0,05).
Išvados. Pagrindiniai 6-7 metų amţiaus vaikų gyvenamosios aplinkos rizikos veiksniai didinantys lėtinių plaučių ligų išsivystymo riziką yra: vietinis kuro tiekimas (didina riziką 2.1-2.7 karto), kieto kuro ypač malkų kūrenimas (didina riziką 2.2 karto), kačių (didina riziką 3,2 karto), papūgų (didina riziką 6,5 karto), ţuvyčių (didina riziką 1,2 karto) laikymas, drėgmė (didina riziką3.2 karto).
Raktiniai ţodţiai. Namų aplinka, lėtinės plaučių ligos, bronchinė astma, naminiai gyvūnai, drėgmė, vaikai.
SUMMARY
Occupational health.Home environment risk factors and its association with respiratory system disorders among 6-7 years old children’s.
Rūta Katiliūtė
Supervisor S. Marozienė, Department of Environmental and Work Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2007. – 68 p.
Aim of the study is to investigate respiratory system health complaints and home environment risk factor among 6-7 year age children and to evaluate the associations of chronic respiratory diseases, allergy and its symptoms with their home environment risk factors.
Methods. It was made cross-sectional (prevalence) study. During October - December, 2007, 415 parents of 6-7 years old children’s in 18 Kaunas day nurseries were interviewed. The questionnaire was anonymous. Statistical data analysis was performed with the statistical package SPSS 11.0 for Windows and Microsoft Excel XP. The differences inside the sample were tested with χ2 – test. For risk estimation was counted odds ratio with 95 % confidence interval (C.I. = 0.95).
Results. During the research it has been estimated that local provision of fuel and usage of solid fuel increases a possibility for children to experience the symptoms of dry cough and itching watery eyes 2.1-2.7 times. Heating with wood increases dry cough probability 2.24 times and increases a possibility of itching watery eyes symptoms 2.75 times. Keeping pets at home has statistically significant ( χ²=10.95; p=0.02) relationship with occurrence of dry cough symptoms during the past twelve months. Meanwhile, cats increase a possibility of developing persistent runny nose (p = 0.02) for 3,2 times. Fish keeping at home environment increases a possibility for a child to develop short breath and wheezing symptoms 1,2 times (p < 0,001). Children, at whose home parrots are kept, have 6,5 times greater possibility to experience severe attacks of short-breath. Mould and moisture stains at home have statistically reliable (p< 0,05) relationship with short-breath, wheezing during last 12 months, dry cough during last 12 months, sneezing, stuffed and runny nose when not having a cold. Children, who live at humid houses, have a 2 times greater possibility to feel short breath and wheezing ( χ²=8.03; p = 0.004; 95 % PI
1.29-4.40), 4.5 times greater possibility to experience acute attacks of short-breath when a child is able to say only one or two words (χ²=7.84; p = 0.005; 95 % PI 1.43-14.61), 3.5 (95 % PI 1.42-8.68) higher possibility to experience heavy expiration during the time of physical activity, 3.7 times greater possibility of dry cough ( χ²=18.97; p < 0,001; 95 % PI 2.01-7.02). Children living in humid environment also posses even 3.2 (95 % PI 1.33-7.88) higher possibilities to develop bronchial asthma (p < 0,05).
Conclusions. The main risk factors of home environment which evaluate the chance to get chronic respiratory diseases, allergy and its symptoms among 6-7 year age children are: local provision of fuel (OR= 2.1-2,7) and usage of solid fuel - heating with wood (OR= 2.2), moisture (OR= 3.2), keeping pets – cats (OR= 3.2), fish (OR= 1.2), parrots (OR= 6.5).
Key words. Indoor environmental risk factors, chronic respiratory diseases, childhood asthma, pets, dampness, children.
Lentelė1. Potencialūs namų aplinkos oro taršos šaltiniai ir jų poveikis sveikatai ... 18
Lentelė 2. Darţelių atsakomumas ... 34
Lentelė 3. Ryšys tarp lyties ir bronchinės astmos ... 38
Lentelė 4. Kvėpavimo ir alerginių ligų simptomų ryšys su bronchine astma ... 39
Lentelė 5. Kvėpavimo sistemos sutrikimų simptomų susijusių su bronchine astma daţnis tiriamųjų tarpe. ... 41
Lentelė 6. Kuro tiekimas bei rūšis tiriamųjų namuose ... 43
Lentelė 7. Namuose laikomų gyvūnų paplitimas. ... 44
Lentelė 8. Kiliminės dangos rūšis ir buvimo vieta bei patalynės rūšis ... 45
Lentelė 9. Rūkymas namų aplinkoje ... 46
Lentelė 10. Gyvenamosios aplinkos mikroklimatas bei jį lemiantys veiksniai ... 47
Lentelė 11. maisto ruošimui naudojamų viriklių rūšys ... 47
Lentelė 12. Kuro tiekimo bei rūšies ryšys su kvėpavimo ir alerginių ligomis bei jų simptomais . 49 Lentelė 13. Gyvūnų ryšys su kai kuriais kvėpavimo ir alerginių ligų simptomais ... 51
Lentelė 14. Kiliminės dangos rūšies ryšys su vaiko čiaudėjimu, sloga, uţgulusios nosis be peršalimo simptomais. ... 52
Paveikslų sąrašas
Paveikslas 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ... 36
Paveikslas 2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių ... 36
Paveikslas 3. BA paplitimas visų tyrime dalyvavusių vaikų tarpe. ... 37
Paveikslas 4. ŠS paplitimas visų tyrime dalyvavusių vaikų tarpe. ... 37
Paveikslas 5. Vaiko bronchinės astmos ryšys su lytimi ... 38
Paveikslas 6. Gyvenamojo būsto tipas ... 42
Paveikslas 7. Naminių gyvūnų laikymas ... 44
Paveikslas 8. Kiliminės dangos rūšių paplitimai ... 45
Priedų sąrašas
1 Priedas. Anketa ... 61 2 Priedas. Lentelė: Kiliminės dangos vaikų kambaryje ryšys su kvėpavimo ir alerginių ligomis bei kai kuriais jų simptomų. ... 65 3 Priedas. Lentelė: Kvėpavimo ir alerginių ligų simptomų ryšys su gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų drėgme ir pelėsiu. ... 66 4 Priedas. Lentelė: Gyvenamojo būsto tipo ryšys su vaiko čiaudėjimu, sloga, uţgulusios nosis be peršalimo simptomais. ... 67 5 Priedas. Lentelė: Kvėpavimo ir alerginių ligų simptomų ryšys su rūkymu gyvenamosiose patalpose ... 68 6 Priedas. Lentelė: Naminių gyvūnų ryšys su kvėpavimo ir alerginių ligų simptomais ... 69
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŢODYNAS
BA – bronchinė astmaŠS – Šieno sloga OR – šansų santykis
ISAAC – International Study of Asthma and Allergies in Childhood p – pasikliautinumo lygmuo (statistinis reikšmingumas )
PI – pasikliautinumo intervalas
PM10 – dulkių smulkiosios dalelės (≤ 10 μm)
PVC – polivinilo chlorido plastmasės JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos n - tiriamųjų skaičius
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija χ² - chi kvadrato kriterijus
LOPL – lėinė obstrukcinė plaučių liga
ĮVADAS
Lėtinės kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir alerginis rinitas, yra itin daţna sergamumo, o LOPL ir mirštamumo prieţastis visame pasaulyje. Sergančiųjų lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis nuolat daugėja, sergamumas kai kuriomis iš jų įgauna epidemijos pobūdį. Tarptautinėse rekomendacijose, tokiose kaip GINA (angl. Global Initiative for Asthma), GOLD (angl. Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease) ir ARIA (angl. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma. ARIA) pateikta daug įvairių diagnostikos, kontrolės ir gydymo galimybių. Šie variantai įvairiomis sąlygomis dirbantiems ir skirtingais ištekliais disponuojantiems gydytojams padeda uţtikrinti tinkamą pacientų prieţiūrą skirtingo socialinio gerbūvio šalyse (76). Norint uţkirsti kelią lėtinių plaučių ligų skaičiaus augimui, diagnostikos ir gydymo nepakanka, todėl yra būtina nustatyti prieţastis ir rizikos veiksnius, kurie lemia daugėjimą ţmonių sergančiųjų lėtinėmis plaučių ligomis.
Kova su lėtinėmis plaučių ligomis yra ne tik asmens sveikatos prieţiūros, bet ir visuomenės sveikatos prieţiūros uţdaviniu. Jau keletą dešimtmečių kalbama apie bronchų astmos, alerginės slogos, atvejų skaičiaus augimą. Kaip parodė tarptautinio tyrimo ISAAC (International Study of Asthma and Allergies in Childhood) rezultatai, yra ţymus sergančiųjų bronchų astma padaugėjimas- per pastaruosius 20-30 metų kai kuriose šalyse net 20-50 kartų.. Įvairiose šalyse vaikų sergamumas bronchų astma skiriasi ir svyruoja nuo 1,2-3 proc. Rytų Europoje ir 22-44 proc. Australijoje ir Didţiojoje Britanijoje. Europoje nuo alerginės slogos kenčia apie 20 proc. paauglių. (61). Kvėpavimo sistemos ligos yra pagrindinė vaikų mirtingumo prieţastis neišsivysčiusiose valstybėse ir pagrindinė vaikų sergamumo prieţastis išsivysčiusiose valstybėse.
ISAAC studijos duomenimis Lietuvoje bronchine astma serga 2 – 3 proc. vaikų. Lietuvoje alerginė sloga diagnozuojama 3-6 proc. mokinių, tačiau vaikų nurodančių šios ligos poţymius, yra kur kas daugiau, net apie 28 proc. Lietuvoje nėra duomenų apie 6-7 metų vaikų lėtinių plaučių ligų sergamumą, tačiau pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pateikiamus sveikatos statistinius duomenis, Lietuvoje nuo 1999 metų bendras sergamumas plaučių emfizema, bronchine astma bei bronchitu turėjo tendenciją nuolat augti (71). LSIC duomenimis 2002 metais Lietuvoje sergamumas BA 10-14 metų amţiaus vaikų tarpe buvo 272,87 atv./ 100 tūkstančių gyventojų, o 2005 metais pasiekė 306,59 atv./ 100 tūkstančių gyventojų, o sergamumas ŠS 10-14
metų amţiaus vaikų tarpe taip pat turėjo tendencija augti, 2002 metais buvo 502,96 atv./ 100 tūkstančių gyventojų, o jau 2005 metais išaugo iki 762,67 atv./ 100 tūkstančių gyventojų.
Vaikai yra jautresni aplinkos oro taršai nei suaugusieji, nes, visų pirma, vaikų įkvėpiamo aplinkos oro kiekio santykis su jų kūko mase yra didesnis nei suaugusiųjų taip pat vaikų biocheminės ir fiziologinės funkcijos dar nėra pilnai susiformavusios (72). Lėtinių plaučių ligų pradţia daţniausiai būna ketvirtais-penktais vaiko gyvenimo metus, vyresniame amţiuje naujų atvejų daţnumas smarkiai sumaţėja. Ankstyvojoje kūdikystėje pasireiškia alerginis jautrumas kai kuriems maisto produktams, tuo tarpu įsijautrinimas namų dulkių erkutėms, kačių ar kitiems namų aplinkoje esantiems alergenams padaţnėja priešmokyklinio ar pradinio mokyklinio amţiaus vaikams (53). Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad lėtinių plaučių ligų išsivystymą lemia genetiniai faktoriai, tačiau tam, kad pasireikštų ligos simptomai turi veikti aplinkos neigiami faktoriai, tokie kaip tabako dūmai, įvairūs alergenai (dulkių erkutės, naminių gyvūnų ir paukščių plaukai, plunksnos, seilių ir kt. baltymai, pelėsiniai grybeliai), bei cheminės medţiagos (73). Tačiau yra atlikta nemaţai tyrimų, kurie nepatvirtina, kad vaikai, kurių namuose auginami gyvūnai, turi didesnę tikimybę sirgti bronchine astma. Priešingai, teigiama, kad vaikai, uţaugę šalia naminių gyvūnų, turi daug maţesnę astmos riziką (27) bei maţesnę atopijos riziką (43). Uţterštumas cheminėmis medţiagomis (namų vidinei apdailai naudojamos medţiagos, kuras) yra labiau namų aplinkos problema nei išorinės aplinkos taršos problema. Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sienų dangai naudojamos plastiko medţiagos didina bronchinės astmos riziką (šansų santykis = 1,52) vaikų amţiuje (19). Vaikų bronchinės astmos išsivystymo riziką didina vietiniam namų apšildymui naudojamos malkos (5) ir anglis (66). Europiečiai vaikai praleidţia daug daugiau laiko uţdarose patalpose nei atvirame ore. 90 proc. savo budraus laiko vaikai praleidţia patalpose, kurių oras yra uţterštas cheminėmis bei biologinėmis medţiagomis (40). Tačiau daugelio namų aplinkos rizikos veiksnių įtaka vaikų kvėpavimo sistemos lėtiniams susirgimams išsivystyti vis dar yra nenustatyta ir diskutuotina (73). Tuo tarpu Lietuvoje niekada nebuvo nagrinėta namų aplinka ir joje esančių veiksnių įtaka vaikų lėtinių plaučių ligų išsivystymui.
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas:
Įvertinti namų aplinkos veiksnių riziką lėtinių plaučių ligų išsivystymui 6-7 metų amţiaus vaikams.
Tyrimo uţdaviniai
:
1. Išsiaiškinti 6-7 metų amţiaus vaikų gyvenamojoje aplinkoje esančius rizikos veiksnius bei jų paplitimą.
2. Išsiaiškinti gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnius labiausiai susijusius su lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis bei jų simptomais.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1 Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos
2.1.1 Alerginis rinitas
Polinozė arba šienligė (lot. Pollen - ţiedadulkė) dar vadinama šieno sloga (ŠS), šieno karštlige, pavasario - vasaros sloga. Tai alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų ţiedadulkes ir pasireiškia ūmiu akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir kt. gleivinių pakenkimu. Šią ligą daţniausiai sukelia medţių, varpinių ţolių bei piktţolių ţiedadulkės.
Tiriant ţiedadulkių spektrą aplinkos ore išskirti 3 pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario ţiedadulkių pikas esti balandţio 1 - geguţės 30 d. Vyrauja medţių ţiedadulkės: berţo, ievos, topolio, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas - nuo birţelio 1 d. iki liepos 15 d. Vasaros - rudens piko metu varpinių augalų koncentracija maţesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių ţiedadulkių. Polinoze pradedama sirgti ţiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Polinoze susirgti gali bet kurio amţiaus ţmonės, tačiau daugiausia suserga mokinių. Daţniausios polinozės formos: I) ūmi sloga, 2) daţnas čiaudulys, 3) konjunktyvitas ir blefaritas, 4) sezoniniai galvos skausmai, 5) faringitas ir laringitas, 6) bronchinė astma, 7) klausos paţeidimai, 8) sezoninis vulvitas ir šlapinimosi sutrikimai, 9) kontaktinis dermatitas ir psichikos paţeidimai. 13 – 50 proc. sunkia polinozės forma sergančių ir 2 - 3 metus nesigydančių ligonių išsivysto bronchinė astma.[76]
Namų aplinkos veiksniai (dulkių erkutės, naminių gyvūnų ir paukščių plaukai, plunksnos, seilių ir kt. baltymai, tarakonai, pelėsiniai grybeliai), manoma, turi didelę reikšmę įsijautrinimui ir su tuo susijusiais klinikiniais šieno slogos simptomais. Austrijos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis riziką susirgti šienlige didina tokie gyvenamosios aplinkos veiksniai, kaip motinos rūkymas (OR 1.28; PI 1.07-1.52), sintetinės patalynės naudojimas (OR 1.21; PI 1.09-1.36),
nešvara ir drėgmė (OR 1.51; PI 1.31-1.74), bei patalpų šildymas dujomis (OR 1.75; PI 1.06-2.87) [65].
Alerginio rinito paplitimas nuo 20-to amţiaus pradţios išaugo nuo 1 proc. iki 15-20 proc. Pastaruoju metu aplinkos oro tarša yra pagrindinė prieţastis lemianti tokį alerginio rinito protrūkį [53]. Europoje nuo alerginės slogos kenčia apie 20 proc. paauglių. Lietuvoje alerginė sloga diagnozuojama 3-6 proc. mokinių, tačiau vaikų, nurodančių šios ligos poţymius, yra kur kas daugiau – net apie 28 proc. Sergamumas šienlige Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse tendencingai auga. LSIC duomenimis 2002 metais Lietuvoje sergamumas ŠS 10-14 metų amţiaus vaikų tarpe 2002 metais buvo 502,96 atv./ 100 tūkstančių gyventojų, o jau 2005 metais išaugo iki 762,67 atv./ 100 tūkstančių gyventojų.
2.1.2 Bronchinė astma
Astma - bronchų susirgimas, kuris sukelia kvėpavimo apsunkinimą (dusulį) ar kosulį. Dusulys daţnai esti priepuolinio pobūdţio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei.
Bronchų uţdegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo prieţastis. Uţdegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais - uţeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių daţnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.[76]
Anksčiau buvo manoma, kad pagrindinis BA patofiziologinis mechanizmas buvo kvėpavimo takų lygiųjų raumenų kontraktiliškumo sutrikimas, kas lėmė bronchų obstrukciją. Dabartinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad svarbiausia reikšmė BA išsivystyme tenka alerginiam uţdegimui [23; 47].
Kūdikiams ir maţiems vaikams yra būdingi tam tikri bronchinės astmos ypatumai. Yra išskiriami sekantys vaikų astmos variantai:
Kosulio astma. Apie 20 proc. BA sergančių niekada nėra jutę dusulio. Kosulys, ypač nakties metu, yra pagrindinis ir daţnai vienintelis astmos poţymis.
Sezoninė astma. Tai daţniausiai lengvos epizodinės eigos astma. Vaikas jautrus ţiedadulkėms ar sezoninių grybelių sporoms. Liga paūmėja sezoniškai (pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį).
Fizinio krūvio astma. Bronchų spazmas atsiranda tik po stipraus fizinio krūvio. Daţniausiai prasideda jau fizinio krūvio metu ar iš karto po jo, baigiasi savaime, praėjus 20 – 30 min. po krūvio.
Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbiausias vaidmuo tenka alergijai. Kita astmos atmaina, taip vadinama nealerginė astma, pastaroji daţniausiai nustatoma vyresniems negu 50 metų amţiaus ţmonėms. Bronchai yra padidintai jautrūs bet kurios astmos atveju.
Ligos poţymius gali iššaukti alergiją sukeliančios medţiagos, kaip pvz.: ţiedadulkės, naminiai gyvuliai, namų dulkių erkių išskyros arba kiti faktoriai, tokie kaip: infekcijos, fizinis krūvis, šaltis, kvėpavimo takus erzinančios medţiagos (tabako dūmai, dulkės, stiprūs kvapai) kurių gausu gyvenamojoje aplinkoje. Kanadoje atliktų mokslinių tyrimų metu yra nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp gyvenamosios aplinkos veiksnių, tokių kaip tabako dūmai (OR = 1.4), patalpų drėgmė (OR = 1.5), dujinių viryklių naudojimo maisto ruošimui (OR = 2.0) šildymo krosnių naudojimo (OR = 1.7). Švokštimo simptomai be BA diagnozės siejosi su (p <0.01) su namiškių rūkymu gyvenamosiose patalpose (OR = 1.4), namų nešvara ir drėgme (OR = 1.6) ir krosnių kūrenimu (OR = 1.4), bet nebuvo statistiškai patikimai susijęs su dujinių viryklių naudojimu. Mokslininkų teigimu yra daugybė neištirtų gyvenamosios aplinkos faktorių , kurie didina riziką susirgti BA [11].
Bronchinė astma tampa globaline sveikatos problema: ji daţnėja ir jaunėja. Per pastaruosius 20 – 30 metų sergamumas BA Lietuvoje ir pasaulyje išaugo net 20 – 50 kartų [3; 62]. BA paplitimas tarp vaikų įvairiose šalyse skiriasi. Daugelis epidemiologijos studijų patvirtina, kad sergamumas BA ypač didėja besivystančiose šalyse, kur plinta urbanizacija ir vakarietiškas gyvenimo būdas [38; 62]. Manoma, kad Vakarų Europoje, JAV ir Skandinavijos šalyse šia liga serga apie 10-15 proc. vaikų, tuo tarpu Vidurio Europos šalyse, pavyzdţiui, Čekijoje – 1,2 proc., Lenkijoje – 2,1-3,4 proc., Estijoje – 2,8 proc., Japonijoje – tik 0,7 proc., o kai kuriose Afrikos šalyse sergančiųjų BA net neuţregistruota [17; 24]. Apie 80 proc. vaikų astmos simptomai pasireiškia iki 5 metų amţiaus. Svarbu, kad daugiau nei 50 proc. atvejų liga diagnozuojama vaikams ir jaunesniems nei 20 metų amţiaus asmenims [24]. Sergamumas BA labiausiai didėja vaikų nuo 1 iki 10 metų amţiaus sąskaita [3; 62]. Dviem trečdaliams bronchinės astmos paveiktų vaikų priešmokykliniame amţiuje pasireiškia besimptominis periodas, bet simptomai vėl pradeda ryškėti paauglystėje ir pilnametystės laikotarpiu. Ankstyvoje vaikystėje
bronchine astma daţniau serga berniukai nei mergaitės, paplitimo santykis 2:1, o vėliau sergamumas palaipsniui susilygina.[53].
Lietuvoje, vadovaujant J. Bojarskui ir A. Valiuliui, buvo apklausti Kauno, Panevėţio, Šiaulių bei Vilniaus ir Utenos moksleiviai. BA paplitimas tarp 6 – 7 metų amţiaus vaikų šiuose miestuose buvo 0,9-2 proc., tačiau vaikų, nurodţiusių BA simptomus per paskutinius 12 mėnesių, buvo apie 3 – 5 kartus daugiau [3; 59]. Kitų epidemiologinių tyrimų duomenimis astmos paplitimas yra: 1,5-4,8 proc. [39]. O pagal oficialią statistiką sergančių astma vaikų 1992 m. buvo 0,25 proc., o 2000 m. – 1,6 proc. [39]. ISAAC duomenimis Lietuvoje astma serga 2-3 proc. vaikų. Prognozuojama, kad 2010 metais BA sirgs apie 6 proc. visų Ţemės gyventojų, o 50 proc. iš jų sudarys jauni ţmonės [4].
2.2 Rizikos veiksniai
Vieningos lėtinių kvėpavimo sistemos ligų išsivystymą skatinančių gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių klasifikacijos nėra. Įvairiuose literatūros šaltiniuose rizikos veiksniai klasifikuojami skirtingai. Patalpų oro teršalus susijusius su lėtinėmis kvėpavimo ligomis galima klasifikuoti į tris grupes:
I. Biologiniai: dulkių erkutės, naminių gyvūnų ir paukščių plaukai, plunksnos, seilių ir kt. baltymai, tarakonai, pelėsiniai grybeliai.
II. Cheminiai: namų apdailai naudojamos medţiagos, kuro degimo produktai (CO; NO2; SO2), tabako dūmai, formaldehidas, lakios organinės medţiagos.
III. Mikroklimatiniai: drėgmė (> 40-60 proc.), oro temperatūra ţemesnė nei 19 °C arba aukštesnė nei 23 °C, nepakankamas vėdinimas.
Namų aplinkoje yra gausu specifinių buitinių taršos produktų išsiskiriančių iš statybinių, apdailos medţiagų, tabako dūmų, nesandarių buitinių atliekų talpyklų patalpų-vandens šildymo sistemų ir besikaupiančių namų aplinkos ore dėl netinkamo vėdinimo (Ţr. Lentelė1). Per pastaruosius dešimt metų įvairių teršalų koncentracija gyvenamosiose patalpose smarkiai išaugo dėl populiarėjančio modernių statybinių ir apdailos medţiagų, pasiţyminčių kenksmingu sveikatai poveikiu, naudojimo. Viena iš tokių kenksmingų medţiagų yra formaldehidas, kuris
atsiranda iš medţio apdailos, medţio droţlių plokščių, baldų, klijų, daţų, markerių bei cigarečių bei tabako dūmų. Ši medţiaga sukelia akių, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų dirginimą bei vaikams sukelia švokštimą kvėpavimo metu. Formaldehidas sukelia uţdegimines reakcijas kvėpavimo takuose, kas gali nulemti plaučių funkcijos nepakankamumo bei lėtinių plaučių ligų išsivystymą.
Azoto dioksidas ir anglies monoksidas yra medţiagos teršiančios gyvenamųjų patalpų orą. Šios medţiagos yra gamtinių dujų ir medienos kūrenimo produktai, išsiskiriantys į gyvenamųjų patalpų orą, krosnių, ţidinių kūrenimo metu bei dujinių viryklių naudojimo metu. Šių medţiagų koncentracija patalpų ore ypač išauga ţiemos metu dėl intensyvaus patalpų šildymo bei sumaţėjusio natūralaus kambarių vėdinimo. Dideli kiekiai azoto dioksido sukelia kosulį, švokštimą ir astmos priepuolius. Pastebėta, kad pakeitus dujines virykles elektrinėmis vaikams sergantiems bronchine astma sumaţėja astmos priepuolių bei pačių astmos simptomų skaičius.
Kenksmingų sveikatai cheminių medţiagų gausa ypač pasiţymi tos patalpos, kuriose yra rūkoma. Tabako dūmai yra vienas iš patalpų oro taršos šaltinių. Tabako dūmai gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena vaikai padidina riziką jiems susirgti bronchine astma, ypač kai rūko jų motina.[74]
Mikroklimatinės gyvenamosios aplinkos sąlygos taip pat turi didelės įtakos lėtinių plaučių ligų išsivystymui. Dėl energijos taupymo daţnai gyvenamosios patalpos yra nepakankamai apšildomos, drėgnos ir per retai vėdinamos, o tai savo ruoštu sudaro palankias sąlygas atsirasti pelėsiniams grybeliams, kurie yra toksiški ir yra klasifikuojami kaip alergenai. Dar vienas alergenų šaltinis namų aplinkoje yra dulkių erkučių gyvybinių procesų produktai. Paminėti dulkių erkučių ir pelėsinio grybelio alergenai bei naminių gyvūnų alergenai yra siejami su alerginiais susirgimais bei kvėpavimo sistemos ligomis. Mokslinių tyrimų metu yra pastebėtas ryšys tarp šių alergenų ir bronchų padidinto jautrumo, astmos, švokštimo bei plaučių funkcijos sutrikimų. Lentelė1. Potencialūs namų aplinkos oro taršos šaltiniai ir jų poveikis sveikatai
Medţiaga Taršos šaltinis Sveikatos pakenkimai
Tabako dūmai Cigaretės, cigarai, pypkės Kvėpavimo takų dirginimas, bronchitas ir plaučių uždegimas, plaučių emfizema, plaučių vėžys Anglies monoksidas Nevėdinamos ar blogai Galvos skausmai, pykinimas, angina,
funkcionuojančios dujinės viryklės ar krosnys, medžio deginimo krosnys ir
tabako dūmai
pablogėjęs regimas ir protinė veiklos sutrikimai, mirtis nuo didelių
koncentracijų
Azoto oksidas
Nevėdinamos ar blogai funkcionuojančios dujinės viryklės ar
krosnys,
Akių , nosies, gerklės gleivinių dirginimas, padidėjusi infekcinių
susirgimų rizika
Įkvėpaimos dalelės cigaretės, medienos deginimo krosnys, židiniai, aerozoliniai purškikliai ir namų dulkės
Akių , nosies, gerklės gleivinių dirginimas, padidėjusi rizika susirgti infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis
bei bronchitu, plaučių vėžys Biologiniai teršalai
(bakterijos, virusai, grybeliai, namu dulkių
erkutės, gyvūnėlių alergenai,)
Namų dulkės; naminiai gyvūnėliai; patalynė;
oro kondicionieriai,
šildytuvai, ventiliatoriai; drėgnos ar šlapios konstrukcijos; baldai
Alerginės reakcijos, astma, Akių , nosies, gerklės gleivinių dirginimas,
gripas ir kitos infekcinės ligos
2.3 Biologiniai rizikos veiksniai
Mikroaplinkos (namų aplinkos) veiksniai (dulkių erkutės, naminių gyvūnų ir paukščių plaukai, plunksnos, seilių ir kt. baltymai, tarakonai, pelėsiniai grybeliai), manoma, turi reikšmę įsijautrinimui ir su tuo susijusiais klinikiniais simptomais. Dauguma biologinių namų aplinkos teršalų yra pakankamai maţo diametro, todėl lengvai patenka į kvėpavimo takus įkvėpimo metu. Pastarieji yra būdingi patalpoms kuriose yra laikomas maistas, vanduo ar yra didelė drėgmė: virtuvės, vonios kambariai. Daţnai patalpos, kuriose yra patalynė, uţuolaidos, kiliminė danga pasiţymi didesniu biologinių teršalų kiekiu, nes jie kaupiasi audiniuose.
Kai kurie biologiniai teršalai sukelia alergines reakcijas, alerginį rinitą ir bronchinę astmą. Išprovokuoja tokius simptomus kaip čiaudėjimas, akių ašarojimas, kosėjimas, dusulio priepuoliai. Daţnai alerginės reakcijos simptomai pasireiškia iš karto po kontakto su biologiniais teršalais, tačiau gali pasireikšti ir po tam tikro laiko. Taip yra todėl, kad ne visi ţmonės yra vienodai jautrūs skirtingiems biologiniams alergenams, todėl ir ne vienodos dozės gali sukelti alergines reakcijas bei bronchinės astmos ar alerginio rinito išsivystymą. Vaikai ir ypač tie vaikai, kurie turi kvėpavimo sutrikimų, yra alergiški ir serga lėtinėmis plaučių ligomis turi padidintą jautrumą biologiniam namų aplinkos oro uţterštumui [65].
Tačiau yra atlikta nemaţai tyrimų, kurie nepatvirtina, kad vaikai, kurių namuose auginami gyvūnai, turi didesnę tikimybę sirgti bronchine astma. Priešingai, teigiama, kad vaikai, uţaugę šalia naminių gyvūnų, turi daug maţesnę astmos riziką [26] bei maţesnę atopijos riziką [43]. Be to, sumaţėja ir kitų alergenų poveikis vaikų sveikatai.
Augalai namų aplinkoje dalyvauja namų aplinkos oro valymo procese. Paskutiniais NASA (National Aeronautics and Space Administration) tyrimų duomenimis yra įrodyta, kad augalai maţina namų aplinkos oro uţterštumą anglies dioksidu. Tačiau daugelio kitų mokslinių tyrimo rezultatai yra abejotini, nes jų metu yra naudojamos uţdaros kameros, kurios sudaro nenatūralias sąlygas be natūralaus vėdinimo, eliminuoja iš tyrimo ventiliacijos poveikį [33]. Tačiau yra ir neigiamas augalų auginimo namų aplinkoje aspektas, nes dirvoţemyje kuriame jie auga gali veistis sveikatai kenksmingi mikroorganizmai, pelėsiai, grybeliai.
2.3.1 Gyvosios namų aplinkos alergenai
Alerginiai susirgimai susiję su namų aplinkoje esančiais alergenais yra nustatomi kai gyvenamoje aplinkoje yra drėgna, pastebimi pelėsiniai grybeliai ar yra pelėsių kvapas, grindys - betoninės ir/arba uţklotos kilimine danga, namuose laikomi gyvūnėliai. Yra įvairių faktorių, kurie sudaro palankias sąlygas atsirasti, augti ir kauptis namų aplinkos ore biologiniams teršalams. Vienas iš svarbiausių tokių faktorių yra didelė drėgmė. Dėl didelės oro drėgmės susidaro palankios sąlygos augti pelėsiniams grybeliams bei namų dulkių erkėms.. [6]. Taip pat namų aplinkos oro uţterštumą biologiniais teršalais didina stovinčios vandens talpyklos, organinės atliekos, paukščių ar kitų naminių augintinių fekalijos, vamzdynų angos, kuriose kondensuojasi ir kaupiasi garai ir drėgmė.
Pagrindiniai simptomai atsirandantys dėl gyvosios namų aplinkos alergenų poveikio pasireiškia infekciniais susirgimais, bronchinės astmos paūmėjimu, rinitu, dusuliu, krūtinės spaudimu, kosuliu.
2.3.1.1 Mikromicetai- Pelėsiniai grybeliai
Kaip ekologijos veiksniai, mikromicetai Lietuvoje pradėti tirti 1979 m. (R. Vaicekauskaitė, A. Lugauskas). Lietuvoje atlikti mikromicetų tyrimai parodė, kad daţniausiai alergines ligas sukelia Aspergillus niger, Aspergillum flavus, Aspergillus niger, Aspergillum flavus, įsijautrinimas jiems tarp sergančiųjų alerginėmis kvėpavimo ligomis nustatytas nuo 38 proc. iki 60 proc. atvejų [67].
Yra nustatyta, kad pelėsinių grybelių sporos patekusios į kvėpavimo takus alergizuoja ir sukelia alergines organizmo reakcijas. 20-30 proc. pacientų sergančių lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis turi padidintą jautrumą įvairių grybelių sporoms.[25] Jiems pasireiškia sloga, išsivysto bronchinė astma [46, 15] bei alveolitas[1]. Daugelio mokslinių tyrimų duomenys parodo, kad kvėpavimo takų alergijos simptomai yra susiję su pelėsinių grybelių sporų buvimu aplinkos ore [2-8].
Grybeliai (mikroskopiniai grybai, arba mikromicetai) yra labai specifiniai organizmai, plačiai paplitę ne tik gamtoje, bet ir ţmogaus aplinkoje. Šie mikroskopiniai grybai labai nereiklūs aplinkos sąlygoms, atsparūs įvairiems fiziniams veiksniams, todėl neretai vystosi ir dauginasi ţmogaus gyvenamosiose ir darbo patalpose. Jų mitybinis substratas yra patalpų statybinės, apdailos medţiagos, interjero detalės, daţai, dangos, taip pat baldai, drabuţiai, avalynė, įvairūs namų apyvokos daiktai.
Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, jei didelę šių dalį sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų plaukai. Turėdami fermentines sistemas grybeliai ardo ne tik natūralius substratus, tokius kaip celiuliozė, mediena, vilna, oda, bet ir įvairias sintetinio pluošto medţiagas. Kambarinių augalų dirvoţemis bei nunykusios augalų dalys taip pat yra puikus mitybinis substratas šiems mikroorganizmams. Daugeliui grybelių vystytis optimaliausia yra 20– 30° C temperatūra, kuri, deja, palankiausia ir ţmogaus veiklai. Dauguma ţmogaus aplinkoje aptinkamų grybelių dauginasi sporomis. Subrendusios sporos lengvai atitrūksta nuo micelio ir su oro srovėmis paskleidţiamos aplinkoje. Kartu su įkvepiamu oru grybelių sporos patenka į organizmą. Santykinai didelės dalelės (>5 µ m) paprastai nusėda nosies bei nosiaryklės gleivinėse ir gali būti astmos bei alerginių rinitų prieţastis. Grybelių alergenai gali būti ne tik struktūrinės šių mikroorganizmų dalys (sporos, micelio fragmentai), bet ir jų metabolizmo produktai (fermentai, didelės molekulinės masės angliavandeniai).
Išskiriami du grybelinės bronchinės astmos tipai: sezoninė astma ir nesezoninė astma. Sezoninę bronchinę astmą sukelia lauko ore esančios grybelių sporos, nesezoninę bronchinę astmą lemia patalpose esantys mikroskopiniai grybai. Nustatyta, kad astmai atsirasti uţtenka maţų alergeno koncentracijų, jeigu ilgą laiką su jomis kontaktuojama. Drėgmė yra esminis faktorius, lemiantis grybelių vystymąsi ir dauginimąsi patalpose. Olandijos – Vokietijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ilgas drėgmės gyvenamojoje aplinkoje poveikis 2,98 kartus (95 proc. PI 1,10-8,28) padidina galimybę 7-8 metų vaikams susirgti BA ar pajusti šios ligos simptomus [32].
Tinkamas patalpų šildymas, vėdinimas bei jose palaikoma švara padeda sukurti mikroklimatą, tinkamiausią ţmogaus veiklai ir sveikatai [76].
2.3.1.2 Dulkių erkės
Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų - alerginės astmos ir rinito - prieţastimi, tyrimai šioje srityje vykdomi visame pasaulyje. Būdamos namų dulkių alergeno šaltiniu, jautriems ţmonėms sukelia alergines reakcijas, kurių pasekmė - rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma. Pastaroji diagnozuojama 1-3 proc. Lietuvos vaikų ir 4 proc. suaugusiųjų.
Pagrindinėmis alergijas sukeliančiomis erkių rūšimis pripaţintos: D. pteronyssinus, D. farinae ir E. maynei iš Pyroglyphidae šeimos dėl to, kad jų randami kiekiai yra didţiausi ir jos produkuoja daugiausiai alergenų namų dulkėse. Sandėlių erkės (kurių ypač gausiai randama namų dulkėse, surinktose iš kaimo vietovių) yra lygiai taip pat svarbios alergologine prasme, kaip ir namų dulkių erkių rūšys. Jų mikroskopinis ištyrimas įgalina nustatyti potencialiai ţmonių sveikatai svarbias rūšis. Didėja Akaridae bei Glycyphagidae šeimų erkių vaidmuo sukeliant alergines ligas.
Šveicarijoje atlikti D. pteronyssinus erkių tyrimai parodė, kad gyvos erkės produkuoja antigenus. Įrodyta, kad pagrindinis alergenas yra šios erkės veiklos produktai, esantys jos ekskrementuose.. Tai glikoproteinas, kurio molekulinė masė yra 24000 daltonų. Erkių virškinamajame trakte maistas yra transformuojamas į antigeną, todėl ne visas erkės kūnas, o tik virškinamojo trakto turinys bei ekskrementai ir iš dalies kutikula yra antigeniški. Taigi, ne tik
pačios erkės, bet ir jų egzuvijai (nėrimosi “kailiukai”) bei veiklos produktai, esantys dulkėse gali būti įkvepiami ir sukelti alergines reakcijas. Lietuvoje didţiausias ligonių jautrumas nustatytas D. pteronyssinus erkių alergenams (93.3 proc. atvejų). Tai yra vyraujantis erkių alergenas, todėl ir sveiki ţmonės ilgai būdami aplinkoje, kur yra namų dulkių erkių, gali reaguoti į jų alergenus [76]. Kaip ekologinis alergijos veiksnys, namų dulkių erkės atrastos palyginti neseniai – 1964 m. Olandijos mokslininkai R. Voorhorstas, F. Spieksma nustatė, kad namų dulkių alergeniškumą lemia jose gyvenančios mikroskopinės erkės [57]. Jos gyvena namuose, būstuose ir net patalynėje. Minta ţmogaus epidermio dulkėmis. Lietuvoje namų dulkių erkių tyrimai pradėti 1980 m. ir tęsiami iki šiol, nes visame pasaulyje nepraranda svarbos [58]. Pradėjus tirti namų dulkių erkes Lietuvoje, buvo rastos 22 namų dulkių erkių rūšys. Išaiškinta, kad daţniausiai aptinkama Dermatophagoides pteronyssinus rūšis, kuri sudarė 80,3 proc. visų namų dulkėse rastų erkių. Ši erkė ţinoma kaip alerginių ligų, iš jų – bronchinės astmos – sukėlėja.
Dermatophagoides pteronyssinus erkių buvo aptikta net 15 kartų daugiau patalynėje nei kitose
vietose, vidutiniškai 551,5 ± 237 erkės 1 g dulkių, todėl ji pavadinta „patalynės“ erke.
Dermatophagoides pteronyssinus erkė 4 kartus daţniau aptikta sergančiųjų alerginėmis ligomis
būstuose nei pas sveikus asmenis [64]. Tiriant namų dulkių erkių įtaką ţmogaus sveikatai, nustatytos alergeninės erkių rūšys, t.y. tos, kurios sukelia alerginį rinitą, bronchinę astmą, atopinį dermatitą ir kita. Šios rūšys daţniausiai yra iš Pyroglyphidae šeimos [64]. Gausiausiai erkės namuose aptinkamos vasarą: kur kas daugiau mediniuose (595,3 ± 137,0) nei blokiniuose namuose (217,9 ± 58,4). Mūrinių ir blokinių namų dulkėse rudenį ir ţiemą gyvų erkių praktiškai nebūna, o pavasarį jų nedaug terandama [18].
2.3.1.3 Naminiai gyvūnėliai
Be jau paminėtų alergenų yra dar viena alergenų grupė, kurios šaltinis yra naminiai gyvūnai. Alerginių ligų skaičiaus didėjimas yra susijęs su vis daţnesniu gyvūnų laikymu ankštuose butuose. Alergiją sukelia naminių gyvūnų kailio plaukai, alergenų yra kačių seilėse, kadangi katė laiţo savo kailį tai alergenų atsiranda ir ant jo. Nuo jo alergenai kaip maţytės dulkelės patenka į orą, o su oru patekusios į ţmogaus organizmą, sukelia alergijai būdingus poţymius. Alerginė sloga daţnai būna ne kas kita, o astmos pirmtakas [22] Tačiau yra diskutuojama ar naminių gyvūnėlių laikymas namuose didina riziką susirgti kvėpavimo sistemos
ligomis. Olandijoje ir Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad naminių gyvūnėlių laikymas namuose 2,18 (95 proc. PI 1,39 – 3,42 ) karto padidina BA simptomų atsiradimo riziką 7 – 8 metų amţiaus vaikams [32].
Taigi vieni mokslinių straipsnių autoriai teigia, kad pastarieji alergenai yra tiesiogiai susiję su lėtinių plaučių ligų išsivystymu, o kiti teigia, kad naminiai gyvūnai kaip alergenų šaltiniai sudaro sąlygas vaikų imuninei sistemai adaptuotis ir net stiprėti [26]. Pastaraisiais metais vis daugiau rašoma apie tai, kad ankstyvas nuo gimimo kontaktas su naminiais gyvūnais, priešingai, nei ankščiau manyta, gali padėti išvengti BA ar bent jau neturi įtakos jos atsiradimui [31]. Tačiau de Marco R ir kt. [10] atlikti 0-44 metų asmenų BA eigos tyrimai parodė, kad naminių gyvūnų laikymas nuo BA apsaugo tik vaikus (OR=0,78; 95 proc. PI 0,74-0,96). Dar viena mokslininkų grupė mano, kad namuose auginami gyvūnai neturi nei teigiamo nei neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau yra diskutuojama, kad tokie tyrimų rezultatai gali neatspindėti realybės dėl to, kad juos atliekant galėjo būti neatsiţvelgta į tai, kad lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis sergančių vaikų namuose nėra auginami gyvūnėliai arba vaikui susirgus jie buvo eliminuoti [73].
2.4 Cheminės medţiagos
2.4.1 Komunalinė namų aplinka
Naujausi tyrimai rodo, kad oro uţterštumas didesnė namų nei išorinės aplinkos problema [40]. Per pastaruosius 30 metų namų aplinka ţymiai pasikeitė, kadangi smarkiai keitėsi statybų technologijos bei medţiagos, naudojamos namų interjerui, baldams bei audiniams. Kai kurios naujos statybinės medţiagos yra potencialus cheminių junginių bei alerginių dalelių šaltinis. Kol kas maţai ţinoma apie tai, ar šių medţiagų buvimas namų aplinkoje prisideda prie bronchų obstrukcijos bei astmos išsivystymo [33]. Tačiau ţinoma, kad riziką susirgti astma padidina ilgas darbas aplinkoje, kurioje gausu tokių chemikalų, kaip formaldehidas [38], tolueno izocianatas [36] ir rūgščių anhidridai [36].
Audinių paviršiai taip pat gali išskirti cheminius junginius ir taip sukelti papildomą taršą. Norvegijoje buvo atliktas atvejo-kontrolės tyrimas siekiant įvertinti polivinilo chlorido (PVC) plastmasių ir tekstilės medţiagų namuose vaidmenį išsivystant bronchų obstrukcijai pirmaisiais
dvejais gyvenimo metais [12]. Atlikus regresinę analizę paaiškėjo, kad bronchų obstrukcijos rizika buvo susijusi su tuo, kad namuose buvo PVC grindų (šansų santykis = 1,89) ir sienų (šansų santykis = 1,58) dangos. Tolimesnė analizė parodė „dozės-atsako” ryšį tarp PVC bei kitokias plastiko medţiagas turinčių paviršių ir bronchų obstrukcijos rizikos [18]. Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sienų dangai naudojamos plastiko medţiagos didina bronchinės astmos riziką (šansų santykis = 1,52) vaikų amţiuje [19].
Manoma, jog vaikų BA išsivystymą gali įtakoti namų šildymui naudojamos medţiagos (malkos [4], anglis [66]). Kinijoje atliktame tyrime buvo tiriama apšildymui naudojamos anglies įtaka BA. Buvo nustatyta padidėjusi rizika išsivystyti astmai jeigu namų šildymui buvo naudojama anglis (šansų santykis = 1,5). Tie, kurie ruošdami maistą kūreno anglį nesant tinkamai ištraukiamajai ventiliacijai, taip pat turėjo didesnę riziką (šansų santykis = 2,3) [66].
2.4.2 Tabako dūmų poveikis sveikatai
Plaučių ligomis serga ne tik rūkantys ţmonės, bet ir pasyvūs rūkaliai, tai yra ţmonės, kuriems tenka būti prirūkytoje aplinkoje. Ištyrus tokių rūkalių nikotino koncentraciją seilėse bei šlapime nustatyta, kad pasyvus rūkymas atitinka 0,1-2 cigaretes, surūkytas per dieną. 25 proc. plaučių ligomis sergančių nerūkančiųjų pasyvus rūkymas paaštrina ligos simptomus. Pasyvus rūkymas itin kenkia vaikams. Jis yra ankstyvo švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio bronchų jautrumo atsiradimo prieţastis. Tabako dūmuose esantys policiklinių aromatinių hidrakarbonatinių, CO, NO2 ir kitų dalelių kiekis priklauso nuo vaiko aplinkoje
rūkančių asmenų skaičiaus, rūkymo intensyvumo ir oro kaitos patalpose. Kuo daugiau vaikas yra veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, kad jam anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas [75].
Tyrimas, atliktas tarp Kauno miesto ikimokyklinio amţiaus vaikų , parodė, kad net 44 proc. jų buvo prirūkytoje aplinkoje [49]. Šveicarijos mokslininkų duomenimis, 47 proc. 6-14 amţiaus vaikų patiria pasyvų rūkymą [53], JAV 38 proc. vaikų iki penkerių metų būna prirūkytoje aplinkoje [57]. Brazilijoje atliktų tyrimų duomenimis, net 55 proc. vaikų iki penkerių metų patiria pasyvų rūkymą [41].
Mokslinių tyrimų duomenimis, gerokai daugiau vaikų, besiskundţiančių uţsitęsusiu kosuliu (ilgiau kaip keturias savaites) buvo pasyvų rūkymą patyrusių vaikų grupėje. Būnantys
prirūkytoje aplinkoje vaikai daţniau skundėsi švokštimu bei švilpimu krūtinėje, sloga ar čiauduliu, nors nebuvo peršalę [16,30]. JAV atlikto tyrimo duomenimis, didesnis švokštimo bei švilpimo simptomų paplitimas vaikų tarpe yra susijęs su pasyviu rūkymu [13]. M. I. Burr ir kt. duomenimis [7], švokštimas bei švilpimas krūtinėje ir sloga vaikų tarpe yra susiję tiek su pasyviu tiek su aktyviu rūkymu. Vaikai, patiriantys ir nepatiriantys pasyvaus rūkymo poveikį, vienodai daţnai serga bronchitu, šienlige bei konjunktyvitu [53]. Kai kurie autoriai siūlo pasyvų rūkymą laikyti ne tiesiogine astmos prieţastimi, o jautrumą kitiems veiksniams , pvz., virusinei infekcijai didinančiu veiksniu [21].
Didţiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad 14 proc. padidėja švokščiančio bronchito atvejų vaikų tarpe, kuriu mamos surūko 4 cigaretes per dieną ir 49 proc. padidėja vaikų , kurių mamos surūko 14 cigarečių per dieną [53]. I.I Stoddard ir kt. duomenimis, 7,5 proc. bronchų astma sirgusių vaikų ligos prieţastis buvo motinos rūkymas [49]. Motinos rūkymas 50 proc. padidina riziką susirgti apatinių kvėpavimo takų ligomis vaikams iki 3 metų ir 30-40 proc. padidina riziką mokyklinio amţiaus vaikams. Net 15-26 proc. visų apatinių kvėpavimo takų susirgimų Europos vaikų tarpe nulemia tabako dūmai namų aplinkoje. Pasyvus rūkymas pasunkina bronchine astma jau sergančių vaikų būklę, padidina kvėpavimo takų jautrumą bei sukelia švokštimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas neigiamai veikia plaučių funkcijos rodmenis [49].
Tabako dūmuose esančių medţiagų (CO2, NO2, policikliniai aromatiniai hidrokarbonatai)
kiekis priklauso nuo vaiko aplinkoje rūkančių ţmonių skaičiaus, surūkomų cigarečių kiekio ir oro kaitos patalpose [3]. Kuo ilgiau vaikas bus veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didėja tikimybė sirgti kvėpavimo takų alerginėmis ligomis, taip pat ir viršutinių kvėpavimo takų infekciniais susirgimais [9]. Kinijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad padidėjęs vaikų astmos atvejų skaičius buvo susijęs su artimųjų rūkymu prie nėščios motinos (šansų santykis = 1,3) bei su artimųjų rūkymu prie vaiko (šansų santykis = 1,4). Taip pat rizika didėja priklausomai nuo rūkančiųjų skaičiaus bei rūkymo trukmės (tiek prie nėščiosios, tiek prie vaiko) [66]. Tabako dūmai namų aplinkoje ypač pakenkia vaikų kvėpavimo sistemą kai abu tėvai rūko [54, 42]. Tačiau H. Magnussen ir kt. [29] duomenimis, vaikams, sergantiems lengva bronchų astma, viena valanda, praleista prirūkytoje aplinkoje, nesukėlė plaučių funkcijos ar bronchų reaktyvumo pokyčių. Taip pat naujausioje literatūroje nurodoma, kad rūkymas neturi ar netgi, priešingai, turi teigiamą poveikį bronchinės astmos eigai [52, 62, 10, 33]. Tokie duomenys turėtų būti vertinami
gana atsargiai, nes tyrimai, įrodantys galimą pasyvaus rūkymo įtaką vaikų bronchinės astmos eigai, gana sudėtingi, sunku atskirti kitus susipinančius veiksnius [45].
Neigimą poveikio sveikatai galima panaikinti tik visiškai eliminavus rūkymą patalpose arba sukūrus tokią vėdinimo sistema kuri visiškai pašalintų iš patalpų tabako dūmus – kenksmingų cheminių medţiagų garų ir dalelių mišinį. Tačiau mokslininkai teigia jog tai padaryti taikant bendrąjį vėdinimą yra neįmanoma [28, 47]. Todėl tyrimų duomenys turi būti vertinami gana atsargiai, nes tyrimai, įrodantys galimą pasyvaus rūkymo įtaką vaikų bronchinės astmos išsivystymui yra gana sudėtingi, sunku atskirti kitus susipinančius veiksnius [64].
2.4.3 Kuro deginimo patalpose, šildymo krosnimis poveikis sveikatai
Makroaplinkos (išorinės aplinkos) faktoriai (uţterštumas SO2, NO2, dulkėmis, ozonas)
nėra taip glaudţiai susiję su bronchinės astmos išsivystymu. Oro teršalai gali iššaukti klinikinius simptomus jau sergantiems vaikams [3].
Be tabako dūmų namų aplinkos orą degimo produktais dar teršia šildymo sistemos, ţidiniai, krosnys, dujinės viryklės. Pagrindiniai degimo proceso produktai-teršalai yra anglies monoksidas, azoto dioksidas ir smulkiosios dalelės. Didţiausią ţalą ţmogaus sveikatai kelia, o ypač vaikų bronchinės astmos išsivystymo riziką didina vietiniam namų apšildymui naudojamos malkos [4] ir anglis [66]. Kuro degimo metu į namų aplinkos orą patenkantis anglies monoksidas bei azoto dioksidas.
Kuro degimo produktai,dujos ir dalelės išsiskiria iš nesandarių kaminų, dūmtraukių ar suskilusių krosnių. Teršalai iš kūrenimo krosnių bei ţidinių daţnai į gyvenamąsias patalpas patenka kai nėra tinkamo dūmų ištraukimo. Tai ypač būdinga seniems, avarinės būklės namas. Kaimo vietovėse daugelis butų ir namų yra apšildoma krosnimis. Prieš kūrenimo sezoną krosnys turi būti suremontuotos, patikrintas jų hermetiškumas. Jei nebaigus kūrenti yra uţdaromas dūmtraukis, nebeuţtenka deguonies, nepilnai sudega kuras ir susidaro anglies monoksidas. Negalėdamas išeiti pro kaminą, anglies monoksidas sklinda į kambarius.
Teršalai, susidarantys kuro degimo metu, jų sudėtis priklauso nuo kelių faktorių: kuro rūšies, degimo kameros tipo, ventiliacijos sistemos pajėgumo. Pagrindinė medţiaga, susidaranti degimo metu, kuri yra kenksminga sveikatai – anglies monoksidas arba smalkės(plačiau ţr.– smalkės arba anglies monoksidas). Taip pat susidaro azoto oksidai, kurie dirginančiai veikia akių ir nosies gleivinę, gali sukelti kosulį. Taip pat susidaro dulkės, kurios yra labai maţos ir nėra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o patenka į plaučius.
2.4.3.1 Smalkės arba anglies monoksidas (CO)
Anglies monoksidas-smalkės susidaro visur, kur vyksta degimas, trūkstant deguonies, tai yra kai kuras sudega nepilnai. Šios dujos neturi kvapo, yra bespalvės. Anglies monoksidą kraujo hemoglobinas pasisavina apie 200 kartų greičiau, negu deguonį. Todėl, esant ir maţai anglies monoksido koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos veikla. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, ţmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina, jaučiama pulsacija smilkiniuose. Vėliau, susidarius didesnei karboksihemoglobino koncentracijai, prasideda dusulys, vėmimas, gali atsirasti traukulių, veidas įgauna roţinį atspalvį, ţmogus netenka sąmonės [69].
2.4.3.2 Azoto dioksidas (NO2)
Esant aukštoms degimo temperatūroms (degant angliai, naftos produktams, dujoms), molekulinis azotas (N2) jungiasi su atmosferos deguonimi (O2) ir sudaro įvairius oksidus (NOx).
Iš jų svarbiausi teršalai yra azoto monoksidas (NO) ir azoto dioksidas (NO2). Šie itin nestabilūs
junginiai ţaloja augalus ir erzina ţmogaus kvėpavimo ir regėjimo organus. Atskirai NO yra bespalvės ir bekvapės dujos. Jis yra pirminis degimo produktas. Azoto dioksidas NO2 yra rudos
spalvos, slogaus kvapo dujos. Patekę į ţmogaus organizmą, jie dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti sveikatos pablogėjimą esant koncentracijai ore nuo 140 g/m3. NO2 apsunkina kvėpavimą,
plaučių audinius ir sukelti plaučių edemą. Kai šis azoto dioksidas įkvėpiamas su kitais teršalais, efektas būna suminis.
Pastovus padidintos koncentracijos azoto dioksido poveikis turi įtakos lėtinio bronchito ir bronchinės astmos išsivystymui. Mokslinių tyrimų duomenimis, maţų dozių azoto dioksido poveikis ţmogaus organizmui pasireiškia padidėjusiu bronchų reaktyvumu, ypač sergantiems bronchine astma, padidėjusia rizika, ypač vaikams, susirgti kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis[69]. Savo ruoštu daţni infekciniai kvėpavimo taku susirgimai vaikams padidina riziką susirgti bronchine astma.
Pagrindiniai azoto dioksido šaltiniai namų aplinkoje yra dujinės viryklės, dujiniai patalpų ir/arba vandens šildymo katilai, krosnys, ţidiniai ir kiti įrenginiai kuriuose vyksta degimo procesai. Ypač kai nėra tinkamos ištraukiamosios ventiliacijos ir degimo procesas vyksta nesandariose sistemose. Dar vienas didelis azoto dioksido šaltinis yra tabako dūmai. Didesnė azoto oksidų koncentracija yra nustatoma patalpų šildymo metu, todėl patalpų oro uţteršimui azoto dioksidu yra būdingas sezoniškumas.
2.4.3.3 sieros dioksidas (SO2)
Sieros dioksidas-tai dar viena kenksminga cheminė medţiaga išsiskirianti į patalpų orą kuro degimo metu. Įkvėptas sieros dioksidas sukelia bronchų spazmus. Sieros dioksidui ypač jautrūs yra asmenys sergantys astma ar alergijomis. Patekęs sieros dioksidas į apatinius kvėpavimo takus jungiasi su vandens molekulėmis ir sudaro sieros rūgštį, kuri stipriai dirgina kvėpavimo takų gleivinę. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad ilgalaikis sieros dioksido poveikis padidina kvėpavimo sistemos sutrikimų simptomų galimybę bei plaučių funkcijos susilpnėjimą [28, 56].
2.5 Mikroklimatas
Meteorologiniai faktoriai, veikdami kartu bei įvairiomis tarpusavio kombinacijomis, gali sukelti ţmogui skirtingą arba vienodą šiluminį efektą, kuris pasireiškia tam tikra šilumine savijauta – malonu - nemalonu, šalta - šilta, vėsu - tvanku, karšta ir pan.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti tarp 19-200
C. Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti bent 2-30C ţemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina
poilsį, greičiau uţmiegama. Virtuvėje bei kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro temperatūra taip pat turėtų būti bent pora laipsnių ţemesnė. Vaikų kambariuose temperatūra turėtų būti 20-220C ribose. Jeigu oro drėgmė didesnė nei 40-60 proc. oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams gyvuoti, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sudaro nemalonų drėgmės jutimo jausmą. Esant maţesnei oro drėgmei atsiranda odos ir gleivinių dţiūvimo jausmas. Dţiūnant kvėpavimo takų gleivinėms, jos praranda savo barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo ore esančių mikroorganizmų poveikio. Dėl didelės oro drėgmės susidaro palankios sąlygos augti pelėsiniams grybeliams bei namų dulkių erkėms. Pastarųjų atsiradimą namų aplinkoje daţniausiai lemia uţtvindymai, nuolat drėgna ir nevaloma kiliminė danga, vandens garai iš vonios kambario ir/arba virtuvės.
[6]. Normalizuoti oro drėgmę geriausiai padeda patalpose auginami augalai bei kambarinės gėlės. Olandijoje ir Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad drėgmės buvimas namuose 2,98 (95 proc. PI 1,10 – 8,28 ) karto padidina BA simptomų atsiradimo riziką 7 – 8 metų amţiaus vaikams [32]
Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti iki 0,3 m/s, tai sąlygoja mus supančio oro kaitą ir galimybę kvėpuoti švaresniu nei iškvėptas oru. Oro kaita padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, antropodujas, dulkes ir mikroorganizmus. Todėl gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne maţiau 3 kartų per valandą. Kadangi mūsų pastatai nėra hermetiški, oras dėl temperatūrų bei slėgių skirtumo sienose bei per visus įmanomus plyšius natūraliai keičiasi 1 kartą per valandą. Todėl naudojant ortakius, viršulangius ir kitas priemones padidinti oro kaitą patalpose nėra sudėtinga. Ypatinga ventiliacija yra būtina virtuvėse, nes tai yra namų laboratorija, kurioje atliekami įvairūs eksperimentai bei buitiniai darbai. Oro teršimo šaltinių virtuvėje yra daug - gamtinės dujos, dujų pilno ir nepilno degimo produktai, maisto produktų degėsiai, įvairios
maisto produktų atliekos, antropodujos ir t.t. Oro kaita virtuvėje turėtų būti iki 10 kartų per valandą. Teršalų kiekiui sukoncentruoti ir greitai pašalinti padeda garų surinkimo gaubtai virš viryklių. Tai neleidţia teršalams pasklisti patalpų ore ir patekti į kitas patalpas [70].
3. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
3.1 Tyrimo aprašymas
3.1.1 Tyrimo objektas ir jo charakteristika.
2007 m. aštuoniolikoje Kauno miesto vaikų darţelių atliktas vienmomentis (paplitimo) epidemiologinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 415 Kauno miesto 6-7 metų amţiaus vaikų tėvų.
3.1.2 Tirtųjų kontingentas–imtis
Tyrimo metu buvo apklausti 415 Kauno miesto 6-7 metų amţiaus vaikų tėvai. Tyrimo imtis yra reprezentatyvi, nes kai nagrinėjamos generalinė aibės dydis yra neţinomas ir kai tyrime yra siekiama nustatyti keleto kintamųjų ryšį su išeitimi ir kai poţymių paplitimas generalinėje aibėje yra neţinomas, tada reprezentatyvios imties apskaičiavimui yra naudojama formulė:
n=z² p (1-p) / d²
kadangi p=0,5 tai z=1,69, o pasikliovimo lygmuo d=0,05, įsistačius į formulę ir suskaičiavus gaunama, kad imtis turi būti ne maţesnė nei 400.
3.1.3 Tyrime naudoti metodai
Mokslinės literatūros analizė naudojama aptariant rezultatus, anketinę apklausą, statistinę duomenų analizę.
3.1.4 Klausimyno klausimai
Anketa sudaryta Aplinkos ir darbo medicinos katedroje, remiantis moksline literatūra bei anketomis, naudotomis kituose vienmomentiniuose panašaus pobūdţio tyrimuose. Anketa sudaryta iš 25 klausimu apie respondentų vaikų amţių, lytį, sveikatos būklę ir nusiskundimus, jų pasireiškimo daţnį, taip pat apie su gyvenamąja aplinka siejamus sveikatos sutrikimus, kontaktus su ţalingais veiksniais: pūkiniais patalais, naminiais gyvūnėliais, tabako dūmais, drėgme ir t.t. Buvo klausimų apie kuro rūšį, naudojamą patalpų šildymui bei maisto ruošai, mikroklimatines sąlygas. Buvo pateikti klausimai apie gyvenamųjų patalpų apdailos medţiagas bei grindų dangą. Klausimai buvo sudaryti taip, kad atsakymai į juos atspindėtų rizikos veiksnių paplitimą ir veikimą namų aplinkoje iki to laiko kai vaikas susirgo lėtine plaučių liga.
Tyrimui sudarytas klausimynas (Ţr. 1 priedą). Klausimyną sudarė keturios dalys:
1. Įvadinė dalis, kurioje respondentai yra supaţindinami su anketavimo tikslu, kas atlieka anketavimą bei kaip reikia pildyti anketą.
2. Socialinė – demografinė dalis skirta surinkti ţinias apie respondentų socialines-demografines charakteristikas, tokias kaip lytis, amţius.
3. Simptomatinė dalis, į kurią įtraukti pagrindiniai ISAAC (angl. International Study of Asthma and Allergy in childhood) anketos klausimai apie astmą, alergiją bei jų simptomus, tokius kaip, uţsitęsusį kosulį, švokštimą bei švilpimą krūtinėje, slogą, paraudusias ir ašarojančias akis. Šią dalį sudaro 10 klausimų.
4. Pagrindinė dalis yra sudaryta iš klausimų, kurie suteikia reikalingą informaciją tyrimo uţdaviniams įgyvendinti. Šią dalį sudaro 13 klausimų (13 - 25 klausimai). Pagrindinės dalies klausimai suskirstyti į atskiras temas pagal tyrimo uţdavinius:
Namų aplinkos rizikos veiksniai: naminiai gyvūnai, augalai, oro temperatūra, drėgmė, pelėsis, patalynės rūšis, rūkymas namuose, būsto tipas, kiliminės dangos buvimas namuose, jos rūšis, kaip ir kuo šildomos namų patalpos, kaip daţnai vėdinamos patalpos.
Apklausai naudotas klausimynas sudarytas pačios tyrėjos, remiantis literatūros ir teorinėmis ţiniomis bei specialistų patarimais apie bronchinės astmos atsiradimą sąlygojančius veiksnius.
3.1.5 Tyrimo procedūra.
Respondentų apklausa buvo atlikta 2007 m. Kovo – Balandţio mėn. Klausimynus pildė 6-7 metų vaikų tėvai. Buvo atsitiktinai pasirinkta 18 Kauno miesto vaikų darţelių: 4 centro darţeliai: „ Spragtukas“, „Eţiukas“, „6-tasis“, Atţalėlė“; 2 Aleksoto darţeliai: „Aleksoto“, „36-tasis”; 2 Vilijampolės: „Dobilėlis“, „Ţidinėlis“; 3 Ţaliakalnio: „Svirnelis“, „Ţiedelis“, „Bitutė“; 3 Eigulių: „Vyturėlis“, „Spindulėlis“, „Šnekutis“; 3 Šilainių: „Ţvangutis“, „Ţingsnelis“, „Rasytė“; 1 Panemunės darţelis – „Šnekutis“.
Duomenys buvo renkami retrospektyviai pagal respondentų atsakymus apie praeityje buvusias galimas ligos prieţastis ar rizikos veiksnius (rizikos veiksnių ekspozicija gali trukti ir paties tyrimo momentu), tačiau net ir nustatytas stiprus tarpusavio ryšys nenurodo prieţastinių ryšių tarp ligos ir veiksnio – tai gali būti tik atsitiktinė sąsaja arba liga ir nagrinėjamas veiksnys gali būti sąlygojami trečiojo – iškraipančiojo veiksnio.
Priklausomai nuo darţelio atsakomumas svyruoja nuo 58 proc. iki 100 proc. (Ţr. Lentelė 2) Iš viso buvo išdalinta 483 anketos, o iš jų buvo uţpildyta 415 anketų, taigi vidutiniškai atsakomumas yra 86 procentai.
Lentelė 2. Darţelių atsakomumas
Eil.nr. Darţelio pavadinimas Išdalintų anketų skaičius Uţpildytų anketų skaičius 1 „ Spragtukas“ 20 20 2 „Eţiukas“ 30 28 3 „6-tasis vaikų l/d“ 13 11 4 „Atţalėlė“ 20 16 5 „Aleksoto darţelis“ 52 30 6 „36- tasis vaikų l/d” 16 15 7 „Dobilėlis“ 17 17 8 „Ţidinėlis“ 47 37 9 „Svirnelis“ 35 30 10 „Ţiedelis“ 15 10 11 „Bitutė“ 20 13 12 „Vyturėlis“ 28 24 13 „Spindulėlis“ 30 30 14 „Šnekutis“ 30, 28 15 „Ţvangutis“ 37 37 16 „Ţingsnelis“ 17 17 17 „Rasytė“ 26 25 18 „Šnekutis“ 30 28 Viso: 483 415 3.1.6 Statistika.
Šiame tyrime susirgimo ar simptomų ir galimos jų prieţasties (ar rizikos veiksnio) priklausomybės lygmuo yra išreiškiamas galimybių santykiu, todėl šio tyrimo metu ir buvo
skaičiuojamas šis rodiklis, nurodant jo 95 proc. pasikliautinumo intervalus ir patikimumo reikšmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir didelės galimybių santykio reikšmės iš tikrųjų nurodo ne prieţastinius ryšius, bet tik dviejų kintamųjų tarpusavio statistinę priklausomybę.
Tyrimo anketinės apklausos duomenys buvo išanalizuoti statistiškai, taikant „SPSS 11.0 for Windows“ (statistinis paketas socialiniams mokslams) programą. Ryšiai tarp poţymių buvo vertinti naudojant χ2 testą. Skirtumas tarp jų buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Duomenys pateikiami procentais.
Buvo nustatyta statistinė priklausomybė tarp atskirų simptomų atsiradimo ir namų aplinkos veiksnių. Nustatytas šansų santykis (OR), atspindintis namų aplinkos veiksnių įtaką vaikų sveikatai ir atskirų kvėpavimo sistemos simptomų atsiradimui. Pagrindiniai veiksniai, turintys sąsajų su sveikatos pakitimais, nustatyti atsiţvelgiant į OR reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI=0,95). ir jų pasikliautinųjų intervalų plotį.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Duomenų apibendrinamoji apţvalga.
Iš viso apklausta 415 6-7 metų vaikų tėvų. Pagal anketų duomenis į tyrime dalyvavo 221 (53 proc.) vyriškos lyties tiriamasis ir 194 (46 proc.) moteriškos lyties tiriamosios. (Ţr. Paveikslas 1)
53% 47%
vyras
moteris
Paveikslas 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Išanalizavus duomenis nustatyta, kad į tyrimą įtrauktų vaikų amţiaus vidurkis yra 6,20 ± 0,023 (N = 415) metai. Daugiausiai tiriamųjų buvo šešių metų amţiaus.(Ţr. Paveikslas 2)
3% 74% 23% 5 metai 6 metai 7 metai
4.2 Bronchinės astmos ir šieno slogos bei šių ligų simptomų paplitimas
Iš 415 vaikų 22 turėjo bronchinės astmos diagnozę ir tai sudaro 5 proc., o visi likę 393 (95 proc.) vaikai yra neturi BA diagnozės. (Ţr. Paveikslas 3)5% 95% vaikai sergantįs BA vaikai nesergantįs BA
Paveikslas 3. BA paplitimas visų tyrime dalyvavusių vaikų tarpe.
Ne retai bronchinė astma yra siejama ir su šienlige. Taip pat ir šio tyrimo rezultatai patvirtina (Ţr. Lentelė 4), kad vaikai sergantys ŠS turi 10 kartų didesnę galimybę susirgti bronchine astma (χ
2
= 22.32084, p<0,001, 95 proc. PI 3.19– 32.69). Iš 415 tyrime dalyvavusių vaikų, 16 turėjo ŠS diagnozę ir tai sudaro 4 proc. tiriamųjų. (Ţr. Paveikslas 4).
4%
96%
tai ne
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad berniukai daţniau serga bronchine astma nei mergaitės(Ţr. Lentelė 3). Galimybių santykis (OR) parodo, kad rizika susirgti bronchine astma vyrams yra 1,9 karto didesnė nei moterims, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas, nes p>0,05. Iš 221 berniukų 6,7 proc.sirgo BA ir beveik dvigubai rečiau BA sirgo mergaitės, iš 194 mergaičių 3,6 proc. (Ţr. Paveikslas 5). Kai kurių Lietuvos autorių teigimu (Jankauskas A., Jonušas L., 2001) berniukai bronchine astma serga du kartus daţniau nei mergaitės. Tai lemia su lytimi susiję fiziologiniai skirtumai (didesnis berniukų kvėpavimo takų rezistentiškumas; palyginus su ūgiu, didesnis plaučių tūris; greičiau išsenkantis kvėpavimo raumenų tonusas), kurie paauglystėje nyksta. 6.7% 3.6 % 93.3% 96.4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 110% vyras moteris lytis proc e nt a i taip ne
Paveikslas 5. Vaiko bronchinės astmos ryšys su lytimi
Lentelė 3. Ryšys tarp lyties ir bronchinės astmos
vaiko bronchine astma
procentais χ² p OR 95 proc. PI
taip ne Nuo Iki
Lytis Vyras 6.78 93.21
2.07 0.149 1.94 0.77 4.87 Moteris 3.60 96.39
