LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Ginta Augustauskaitė
KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINES UGDYMO ĮSTAIGAS LANKANČIŲ
VAIKŲ TĖVŲ ŢINIOS APIE SVEIKĄ MITYBĄ IR JŲ SĄSAJOS SU
MITYBOS ĮPROČIAIS
Magistro diplominis darbas
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė
lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINES UGDYMO ĮSTAIGAS LANKANČIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŢINIOS APIE SVEIKĄ MITYBĄ IR JŲ SĄSAJOS SU MITYBOS ĮPROČIAIS Ginta Augustauskaitė
Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2012. 64 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ţinias apie sveiką mitybą ir jų sąsajas su mitybos įpročiais.
Darbo uţdaviniai. Įvertinti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ţinias apie sveiką mitybą; Išanalizuoti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų mitybos įpročius; Nustatyti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų mitybos įpročių sąsajas su ţiniomis apie sveiką mitybą.
Tyrimo metodika. 2011 m. geguţės - birţelio mėnesiais atlikta Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų anketinė apklausa. Išdalinta 590 anketų (atsako daţnis 59,2 proc.). Klausimyną sudarė 30 klausimų, kurie buvo suskirstyti į tris dalis: ţinios apie sveiką mitybą, mitybos įpročiai ir socialiniai - demografiniai klausimai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (12.0 versija) duomenų analizės paketą. Statistinių išvadų reikšmingumo tikrinimui buvo vertinamas χ2
ir z kriterijus, skirtumas laikytas reikšmingu, kai p<0,05.
Rezultatai. Daugumos (75,6 proc.) apklaustųjų ţinios apie sveiką mitybą buvo geros. Geriausiai respondentai ţinojo rekomenduojamą angliavandenių procentinę dalį maisto racione, teisingai nurodė ką vaizduoja sveikos mitybos piramidė. Respondentai ţinojo, jog vaisiuose ir darţovėse yra daug vitaminų (95,4 proc.), mineralinių medţiagų (55,0 proc.), kad jie yra pagrindinis skaidulinių medţiagų šaltinis (62,5 proc.), maţina tikimybę susirgti veţiu (45,3 proc.). Geresnėmis ţiniomis apie sveiką mitybą pasiţymėjo moterys, aukštesnio išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantieji ir susituokę bei gyvenantys poroje ne santuokoje. Nors respondentų ţinios apie sveiką mitybą buvo geros, tačiau kasdien švieţias darţoves teigė valgantys tik 40,8 proc., švieţius vaisius 35,4 proc., pieną ir jo produktus 43,2 proc. respondentų, o grūdinių kultūrų maisto produktus 51,7 proc. Greito maisto visiškai nevartojo 46,2 proc. tėvų. Sveikesniais mitybos įpročiais pasiţymėjo moterys, daugiau uţdirbantys, aukštąjį išsilavinimą įgijusieji ir jaunesni nei 30 m.. Apklaustieji, kurių ţinios apie sveiką
mitybą buvo geros daţniau kasdien vartojo grūdinių kultūrų maisto produktus, pieną ir jo produktus bei daţniau pusryčiavo nei tie, kurių ţinios buvo vidutinės.
Išvados. Respondentų ţinios apie sveiką mitybą buvo geros. Su sveikos mitybos principais geriau buvo susipaţinusios moterys, respondentai turintys aukštąjį išsilavinimą, susituokę(-usios) bei gyvenantys(-čios) poroje ne santuokoje, didesnes kaip 2000 Lt šeimos pajamas gaunantieji. Apklaustųjų mitybos įpročiai buvo nepakankamai geri. Moterys, didesnes šeimos pajamas gaunantieji ir aukštąjį išsilavinimą įgiję apklaustieji bei geresnes ţinias apie sveiką mitybą turintieji apklaustieji pasiţymėjo geresniais mitybos įpročiais.
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
PARENTS‘ OF CHILDREN, ATTENDING KAUNAS PRESCHOOL EDUCATIONAL INSTITUTIONS, KNOWLEDGE ABOUT HEALTHY NUTRITION AND THEIR RELATION WITH NUTRITION HABITS
Ginta Augustauskaitė
Superintendent of the work lecturer Dr. Snieguolė Kaselienė
Lithuanian University of Health Scienes, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Prophylactic Medicine Department. Kaunas; 2012. 64 pages
Purpose of the work is to estimate parents’ of children, attending Kaunas preschool educational institutions, knowledge about healthy nutrition and their relation with nutrition habits.
Tasks of the work: estimate parents’ of children, attending Kaunas preschool educational institutions, knowledge about healthy nutrition; To analyze nutrition habits of parents of children, attending Kaunas preschool educational institutions; to estimate relation between parents’ of children, attending Kaunas preschool educational institutions, knowledge about healthy nutrition and nutrition habits.
Methods of the research. Parents’ of children, attending Kaunas preschool educational institutions, questionnaire survey was performed in May-June, 2011. 590 questionnaires were divided (response rate 59,2 %). Questionnaire consisted of 30 questions, which were divided into three parts: knowledge about healthy nutrition, nutrition habits and social-demographical questions. Statistical data analysis was performed with SPSS (12.0 version) data analysis software. χ2 ir z criteria were estimated to estimate the significance of statistical data, discrepancy was considered to be significant when p<0,05.
Results. Most of respondents (75,6 %) knowledge about healthy nutrition were good. Respondents‘ best knowledge was about recommended percentage part of carbohydrates in nutrition ration, respondents indicated parts of nutrition pyramid correctly. Respondents knew that in fruits and vegetables there are much vitamins (95,4 %), minerals (55,0 %) and that they are the main source of roughage (62,5 %), they can reduce the possibility of cancer (45,3 %). Women, person with higher education, person receiving higher income and married or those who are living as couple but not in marriage, distinguished better knowledge about healthy nutrition. Although respondents’ knowledge about healthy nutrition were good, only 40,8 % of them were using fresh vegetables every day, 35,4 % fruits, milk and its products 43,2 % and cereal cultures only 51,7 %. 46,2 % of parents do not use fast-food absolutely. Women,
persons receiving higher income, persons acquired higher education and younger than 30 years old persons had healthier nutrition habits. Respondents, whose knowledge about healthy nutrition was good, were using cereal cultures, milk and its products more often, they were also having breakfast more often that those, whose knowledge were medium.
Conclusions. Respondents’ knowledge about healthy nutrition was good. Women, respondents acquired higher education, married and those who are living as couple but not in marriage, persons receiving higher than 2000 Lt family income had better knowledge about healthy nutrition principles. Nutrition habits of the respondents were not good enough. Women, persons receiving higher income and persons acquired higher education and respondents having better knowledge about healthy nutrition had better nutrition habits.
TURINYS
SANTRUMPOS………...7
ĮVADAS...8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...9
1. LITERATŪROS APŢVALGA...10
1.1. Sveikos mitybos rekomendacijos...10
1.2. Mityba ir sveikata...14
1.3. Mitybos įpročiai...17
1.4. Vaikų mitybos įpročiai...19
1.5. Ţinios apie mitybą ir mitybos įpročiai...20
1.6. Tėvų ţinių apie sveiką mitybą sąsajos su vaikų mitybos įpročiais...22
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA...24
2.1. Bendroji tyrimo schema...24
2.2. Tyrimo instrumentas...25
2.3. Statistinė duomenų analizė...26
3. REZULTATŲ APTARIMAS...27
3.1. Respondentų socialinė ir demografinė charakteristika...27
3.2. Respondentų ţinios apie sveiką mitybą...29
3.3. Respondentų mitybos įpročiai...38
3.4. Respondentų mitybos įpročių sąsajos su ţiniomis apie sveiką mitybą...49
IŠVADOS...51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...52
LITERATŪROS SĄRAŠAS...54
SANTRUMPOS
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija X2 - chi kvadrato kriterijus
z - z kriterijus
lls - laisvės laipsnių skaičius
SAM - sveikatos apsaugos ministerija DNR - deoksiribonukleorūgštis PI - pasikliautinasis intervalas JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos KMI - kūno masės indeksas
ĮVADAS
Lietuvoje daţniausios gyventojų mirtingumo prieţastys yra širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties prieţastys, virškinimo sistemos ligos (23). Šios sveikatos problemos išlieka aktualiausios jau daugelį metų, todėl yra siekiama įvairiais būdais maţinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Tačiau viena sveikatos prieţiūros sistema nėra pajėgi sumaţinti šias gyventojų sveikatos problemas, kad ir kokia kokybiška ir paţengusi ji bebūtų. Gerinant gyventojų sveikatą į šį procesą turi įsitraukti ir pati visuomenė. Ji turi būti informuojama apie ligų prevenciją, turi būti skatinama sveika gyvensena, nes būtent ji pagal PSO daugiausiai lemia sveikatą (net 50 proc.) (31). Sveika gyvensena - kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda ţmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą (45). Viena iš sveikos gyvensenos dalių yra sveika mityba. Anot PSO nepakankama ir netaisyklinga mityba lemia 60 – 65 proc. lėtinių ligų (31). Dėl nesveikos mitybos sukeltų sveikatos problemų kenčia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tyrimais įrodyta, jog sveikatos problemos, priklausančios nuo netinkamos mitybos atsiranda jau ikimokykliniame amţiuje. Lietuvoje atlikus ikimokyklinio amţiaus vaikų antsvorio ir padidėjusio arterinio kraujospūdţio tyrimą, nustatyta, jog 5,8 proc. tirtųjų ikimokyklinio amţiaus vaikų turėjo antsvorio. Šis sveikatos sutrikimas gali lemti padidėjusį arterinį kraujospūdį, o vėliau ir išeminę širdies ligą bei kitas lėtines ligas. Taigi būtina jau ikimokyklinio amţiaus vaikus skatinti ir mokyti maitintis sveikai (65). Būsimos visuomenės sveikata priklauso nuo esamos ir būsimos vaikų sveikatos, todėl yra svarbu ją puoselėti, saugoti ir stiprinti jau nuo ankstyvos vaikystės.
Šeima — pagrindinė visuomenės ląstelė ir natūrali visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka. Tėvai — pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai, jiems tenka pagrindinė atsakomybė uţ vaiko vystymąsi ir auklėjimą (Vaitkevičius ir kt., 2001). Kadangi vaikai dar nesugeba saugoti ir stiprinti savo sveikatos, uţ tai atsakingi yra jų tėvai, tad galima teigti, jog tėvai lemia būsimos kartos sveikatą. Labai svarbu yra ugdyti vaikams sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo įgūdţius. Vaikai šiuos įgūdţius jau ankstyvoje vaikystėje įgauna per patirtį iš tėvų, tad svarbu, jog tėvai turėtų pakankamai įgūdţių, ţinių apie sveikatos puoselėjimą, sveiką gyvenseną ir siekį tausoti savo ir vaikų sveikatą (3). Todėl šio tyrimo metu tiriame Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ţinas apie sveiką mitybą, analizuojame ţinių apie sveiką mitybą sąsajas su mitybos įpročiais.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ţinias apie sveiką mitybą ir jų sąsajas su mitybos įpročiais.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ţinias apie sveiką mitybą;
2. Išanalizuoti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų mitybos įpročius;
3. Nustatyti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų mitybos įpročių sąsajas su ţiniomis apie sveiką mitybą.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Sveikos mitybos rekomendacijos
Sveikos mitybos specialistai rekomenduoja valgyti įvairų maistą. Teigiama, jog ţmogaus organizmas kasdien turi gauti apie 40 maisto medţiagų. Skirtinguose maisto produktuose yra skirtingų maistinių medţiagų, kurios yra reikalingos organizmui. Produktų sudėtis skiriasi, todėl tik valgant įvairų maistą galima patenkinti organizmo poreikius ir tausoti sveikatą (60). Vartojant neįvairų maistą mityba tampa nevisavertė, padidėja sveikatos sutrikimų rizika. Siekdami to išvengti daugelis gyventojų vartoja maisto papildus, tačiau mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vis dar trūksta pagrįstų duomenų apie jų teigiamą poveikį ţmogaus sveikatai (53).
Mitybos įvairovės taisyklę vaizduoja sveikos mitybos piramidė. Ji parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje. Piramidės apačioje vaizduojami maisto produktai, kurių reikėtų vartoti daugiausiai, viršuje – kurių reikėtų vartoti maţiausiai. Remiantis 1998 m. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos parengta sveikos mitybos piramide, daugiausiai rekomenduojama vartoti grūdinių maisto produktų, košių, makaronų, duonos (5-11 porcijų per dieną) (1 pav.) (61).
Mitybos piramidės antrame aukšte pavaizduotos darţovės (3-5 porcijos per dieną) ir vaisiai (2-4 porcijos per dieną) (1 pav.). Jų per dieną rekomenduojama suvartoti apie 400 – 500 g. (61). Vaisiuose ir darţovėse yra gausu vitaminų, mineralinių medţiagų. Jie yra pagrindiniai skaidulinių maisto medţiagų šaltiniai (18).
Mėsa, ţuvis, kiaušiniai (2-3 porcijos per dieną) bei pieno produktai (2-3 porcijos per dieną) 1998 m. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikos mitybos piramidėje sudaro trečią piramidės aukštą (1 pav.). Mitybos specialistai teigia, jog per savaitę reikėtų suvalgyti bent dvi porcijas ţuvies, iš kurių viena turėtų būti riebi ţuvis (apie 140 g). Piramidės viršūnėje vaizduojami maisto produktai, kurių organizmui reikia maţiausiai ir rekomenduojama jų vartoti kuo maţiau, t.y. riebalai, aliejai, saldumynai, druska (1 pav.). Kai kurie specialistai sveikos mitybos piramidės viršuje nurodo ir gazuotus saldintus gėrimus. Juose beveik nėra organizmui būtinų maisto medţiagų, bet iš jų gaunama daug energijos, todėl padidėja antsvorio rizika (61). Mitybos specialistai rekomenduoja daţniau rinktis ne keptą, o troškintą arba virtą maistą, nes kepant yra naudojami papildomi riebalai gaminimui, o jų rekomenduojama vartoti maţiau (6).
1 pav. Sveikos mitybos piramidė (SAM Respublikinis mitybos centras, 1998)
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija 2011 m. patvirtino naują sveikos mitybos piramidę, atsiţvelgiant į faktinę Lietuvos gyventojų mitybą (2 pav.). Po šia piramide vaizduojamos 8 stiklinės vandens (vidutinis privalomas skysčių suvartojimo kiekis per parą). Taip pat pakeistas piramidės pagrindas, padalintas į dvi dalis: 1 dalis – grūdiniai produktai, duona, makaronai, kruopos, košės ir 2 dalis – darţovės bei vaisiai (32). Mėsa, ţuvis, kiaušiniai (2-3 porcijos per dieną) bei pieno produktai (2-3 porcijos per dieną) 2011 m. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikos mitybos piramidėje sudaro antrą piramidės aukštą, o piramidės viršūnėje, kaip ir senojoje piramidės viršūnėje, pavaizduoti maisto produktai, kurių rekomenduojama vartoti maţiausiai (riebalai, aliejai, saldumynai, druska).
2 pav. Sveikos mitybos piramidė (2011)
Neatsiejama sveikos mitybos dalis yra tinkamas pagrindinių maisto medţiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių) santykis maisto davinyje. Pagal nacionalines rekomenduojamas paros maistinių medţiagų ir energijos normas baltymai turėtų sudaryti 10-15 proc., riebalai - 28-30 proc., o angliavandeniai - 55-62 proc. paros davinio energinės vertės (35). Pagal PSO rekomendacijas baltymai turėtų sudaryti 10-15 proc. (tiek pat kaip ir pagal nacionalines rekomendacijas), riebalai - 15-30 proc., o angliavandeniai - 55-75 proc. paros davinio energinės vertės. Esant šiam baltymų, riebalų ir angliavandenių santykiui paros maisto davinyje yra maţesnė rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (63).
Sveikatai svarbu ne tik suvartojamas maistas, bet ir valgymo daţnumas bei porcijų dydis. E. Adaškevičienės teigimu, sveikas suaugęs ţmogus turėtų valgyti 3 - 4 kartus per dieną, ne daţniau kaip kas 4 valandas. Valgant daţniau (pavyzdţiui 6 kartus per dieną) yra apkraunama virškinimo sistema, dėl to gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Vaikams ir paaugliams rekomenduojama valgyti daţniau – 5 - 6 kartus per dieną ir nedidelėmis
porcijomis. Formuojant kiekvieno asmens mitybos reţimą yra būtina atsiţvelgti į fizinį aktyvumą, amţių, darbo sąlygas bei organizmo fiziologines savybes (3). Rekomenduojama valgyti tuo pačiu laiku, nes tada virškinimo sistema pasiruošia priimti maistą, jis geriau suvirškinamas bei įsisavinamas. Nepatariama valgyti likus 2 valandoms prieš nakties miegą. Priešingu atveju yra apkraunama virškinimo sistema, organizmas nepailsi, gali sutrikti nakties miegas (33). Neatsiejama sveikos mitybos dalis yra pusryčiai. Sveikos mitybos specialistai rekomenduoja kasdien valgyti pusryčius. Rekomenduojama per pusryčius ir pietus suvartoti apie 60 proc. paros raciono kalorijų (34, 52).
Vaikams, kaip ir suaugusiems rekomenduojama laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, remiantis sveikos mitybos piramide. Vaikų mityboje itin svarbus yra mitybos reţimas: jis turi būti reguliarus, būtina valgyti pusryčius. Vaikams patariama valgyti maistingą, įvairų maistą, nes jų augančiam organizmui reikia gauti visas maistines medţiagas, siekiant uţtikrinti normalų organizmo vystymąsi. Vaiko organizmo vystymąsi lemia ne tik įvairių maisto medţiagų trūkumas, bet ir perteklius, todėl būtina teisingai parinkti maisto medţiagas vaiko maitinimui. Ikimokyklinio amţiaus vaikams būtina valgyti pieno, mėsos, ţuvies produktų (22). Šie gyvūninės kilmės maisto produktai yra pagrindiniai pilnaverčių baltymų šaltiniai, o gyvūninius baltymus organizmas sugeba lengviau pasisavinti. Baltymų poreikis vaikų organizmui maţėja priklausomai nuo amţiaus: kuo vaikas vyresnis, tuo maţiau jo organizmui reikia baltymų. Vaikams, kaip ir suaugusiems, pieno produktus labiau rekomenduojama vartoti liesesnius, nes iš lieso pieno organizmas lengviau pasisavina kalcį. Ir vaikai, ir suaugusieji turėtų kasdien valgyti angliavandenių turinčių maisto produktų: duona, kruopos, grūdai, makaronai, bulvės, darţovės, vaisiai. Cukraus vaikai turėtų vartoti saikingai, nes jo perteklius virsta riebaliniu audiniu ir didina nutukimo riziką. Vaikams itin patartina vengti greito maisto, gazuotų gėrimų, vartoti kuo maţiau druskos (iki 5 g per dieną) (46).
Apibendrinant sveikos mitybos rekomendacijas galima teigti, jog svarbiausia yra vartoti įvairų maistą, maitintis vadovaujantis sveikos mitybos piramide, daugiau vartoti vaisių ir darţovių, grūdinių produktų, o saldţių ir gausių riebalais - kuo maţiau. Būtina atsiţvelgti į rekomenduojamą maisto medţiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių) santykį maisto davinyje. Taip pat labai svarbu maitintis reguliariai bei visada pusryčiauti. Vaikų mityboje laikytis sveikos mitybos rekomendacijų itin svarbu, jų augančiam organizmui būtina gauti įvairių maisto medţiagų iš įvairių maisto produktų.
1.2. Mityba ir sveikata
Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume (Sokratas). Šie ţodţiai išlieka aktualūs iki šiol. Sveikatai ir gyvenimo kokybei labai daug įtakos turi mūsų mityba. Netinkama mityba ankstyvame amţiuje gali lemti sveikatos problemas ne tik vaikystėje, bet ir vyresniame amţiuje, todėl itin svarbu valgyti tinkamą maistą ikimokyklinio amţiaus vaikams (22).
Nesveika mityba lemia didesnį sergamumą įvairiomis ligomis. Esant maisto produktų balansui, rekomenduojamam sveikos mitybos specialistų, organizmas yra aprūpinamas būtinomis maisto medţiagomis ir yra tausojama sveikata. Moksliškai įrodyta, jog netinkama ir neracionali mityba yra vienas iš rizikos faktorių, lemiančių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip kraujotakos sistemos bei onkologinėmis ligomis. Nustatyta, jog per didelis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas didina riziką sirgti širdies kraujotakos sistemos ligomis bei mirtingumą nuo šių lligų (10). Chlesterolio maţinimas bent 1,0 mmol/l maţina išeminės širdies ligos riziką 11 proc. pirmaisiais gydymo metais, 24 proc. antrais, 33 proc. nuo trijų iki penkerių metų ir 36 proc. vėlesniais metais (p <0,001) (30). Moksliniais tyrimais įrodyta, jog gyventojai, nevartojantys pakankamai reikalingiausių maisto produktų, kurie nurodyti piramidės pagrinde, daţnai turi sveikatos problemų, susijusių su širdies kraujotakos sistemos ligomis. Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos maţėja proporcingai didėjant nesmulkintų grūdų vartojimui. Nesmulkintuose grūduose yra daugiau maistinių skaidulių, kurios maţina cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip maţinandamos išeminės širdies ligos riziką (62). Neracionali bei nevisavertė mityba gali didinti vėţio riziką, nes trūkstant vitaminų yra slopinami DNR reparacijos procesai bei sutrinka metaboliniai procesai (6).
Riebi ţuvis organizmui yra naudinga dėl joje esančių polinesočiųjų (omega - 3) riebalų rūgščių. Šių riebalų rūgščių vartojimas maţina širdies infarkto riziką, veiksmingai maţina trigliceridų koncentraciją kraujyje, o kartu ir cholesterolio koncentraciją, lemia lygiųjų raumenų, kepenų ląstelių, trombocitų ir endotelio funkcijas, imunines reakcijas, skatina daugelio ląstelių augimą (1, 4). Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios kraujagyslių sistemos ligų, psichikos sveikatos problemų (pvz. depresija), neurologinių apsigimimų vaisiaus augimo metu prevencijai. Dėl nepakankamo omega-3 riebalų rūgščių gali sulėtėti vaikų augimas, išsivystyti folikulitas ar pablogėti regėjimas, todėl yra svarbu su maistu jų gauti pakankamai (4). Polinesočiosios riebalų rūgštys yra naudingos širdies ritmo, kraujo spaudimo bei kraujo krešėjimo reguliavimui. Sveikos mitybos specialistai
rekomenduoja vartoti daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių ir maţiau sočiųjų riebalų rūgščių, nes sočiosios riebalų rūgštys yra linkusios kauptis kraujagyslių sienelėse. Tai lemia aterosklerozės vystymąsi, kuri daţniausiai pasireikšia insultu ar išemine širdies liga (4, 7). Atlikus klinikinius stebėjimus ir tyrimus nustatyta, jog daugiau omega - 3 polinesočiąsias riebalų rūgštis vartojantys gyventojai rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (7). Ţuvis yra viena iš pagrindinių fosforo šaltinių. Dėl šio makroelemento stokos gali sumaţėti jo kiekis kauluose, vaikams gali išsivystyti rachitas, o suaugusiems - osteomaliacija (4, 7).
Pienas ir jo produktai yra pagrindiniai kalcio šaltiniai. Jis yra būtinas organizmui, nes kalcio druskos sudaro pagrindinę kaulų ir dantų masę, svarbus širdies, nervų sistemos normaliai veiklai bei kitiems svarbiems organizmo procesams vykti. Trūkstant kalcio vaikams gali išsivystyti rachitas, sutrikti dantų vystymąsis, suaugusiems gali sutrikti nervų veikla, atsirasti osteomaliacija ar osteoporozė (67).
Mėsa, ţuvis, kiaušiniai ir pieno produktai yra būtini organizmui, nes yra pagrindiniai gyvūninės kilmės baltymų šaltiniai. Mėsos raumenų skaidulose yra pilnaverčiai baltymai, turintys organizmui būtinas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Dėl nepakankamo nepakeičiamųjų aminorūgščių suvartojimo gali išsivystyti maţakraujystė, atsirasti traukuliai. Mėsa yra vienas iš pagrindinių geleţies šaltinių, kurį organizmas geba gerai pasisavinti. Geleţis yra svarbus mikroelementas, kuris įeina į hemoglobino sudėtį, todėl mėsos vartojimas apsaugo nuo maţakraujystės išsivystymo (21, 59).PSO rekomenduoja vartoti neriebius pieno ir mėsos produktus, nes šiuose riebiuose produktuose yra gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Jos didina išeminės širdies ligos riziką ir padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Dėl tos pačios prieţasties PSO rekomendoja vartoti daugiau augalinės nei gyvulinės kilmės riebalų (21).
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai yra rekomenduojama vartoti maţai druskos, su maistu gauti tik reikiamą kilokalorijų skaičių per dieną (siekiant nepriaugti antsvorio), racionaliai maitintis, laikytis sveikos mitybos rekomendacijų bei uţsiimti fizine veikla (12). Brazilijoje atlikto tyrimo duomenys patvirtina druskos vartojimo ir arterinės hipertenzijos ryšį. Tiriamieji vartojantys daugiau druskos maiste daţniau turėjo arterinės hipertenzijos problemų. Taip pat pastebėta, jog arterinė hipertenzija buvo statistiškai reikšmingai daţnesnė tarp suvartojančiųjų daugiau mėsos. Hipertenzija lemia širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų išsivystymą, todėl tai yra rimta problema, kurios paplitimą yra būtina sumaţinti (42).
Neatsiejama sveikos mitybos dalis yra reguliarus maitinimasis. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais daţniau skundţiasi gyventojai, valgantys 1 – 2 kartus per dieną, lyginant su valgančiais 3 – 5 kartus kartus per dieną (8).
Australijos mokslininkai nustatė, jog tyrimo dalyviai, kurie tiek vaikystėje, tiek ir suaugus nepusryčiaudavo, turėjo vidutiniškai 4,63 cm didesnę liemens apimtį (PI: 1,72, 7,53 cm). Taip pat tirtas cholesterolio kiekis nevalgius ir nustatyta, jog nevalgantiems pusryčių kraujyje buvo vidutiniškai 0,40 mmol/l didesnė cholesterolio (PI: 0,13 0.68 mmol/l) bei 0,40 mmol/l MTL cholesterolio (PI: 0,16, 0,64 mmol/l) koncentracija (52). Panašūs rezultatai gauti ir JAV tyrėjų. Jie išnagrinėjo ryšį tarp nepusryčiavimo ir nutukimo. Pastebėta, jog vaikai ir paaugliai, kurie nepusryčiauja turėjo didesnį KMI bei didesnę liemens apimtį (15).
Švieţiuose vaisiuose ir darţovėse yra gausu antioksidantų, pasiţyminčių priešvėţiniu poveikiu. Darţovių ir vaisių vartojimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių uţkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, diabetui, antsvoriui, maţina cholesterolio kiekį kraujyje ir laisvųjų radikalų kaupimąsi organizme (18). JAV mokslininkai analizavo moterų mitybą ir apskaičiavo įvairių vitaminų, antioksidantų dienos suvartojimo vidurkį. Pastebėjo, jog yra ryšys tarp limfomos ir antioksidantų, gautų iš vaisių bei darţovių. Moterys, kurios vartojo maţiau vaisių ir darţovių daţniau susirgdavo limfoma (56). Lietuvoje atliktas tyrimas patvirtina darţovių naudą vėţio profilaktikai. Nustatyta, jog švieţių darţovių vartojimas maţina skrandţio vėţio riziką. Skrandţio vėţio rizika patikimai maţėjo vartojantiems morkas ir pomidorus 1 - 6 kartus per savaitę ir daţniau lyginant su nevartojančiais šių darţovių taip daţnai. Taip pat rizika susirgti skrandţio vėţiu maţėjo valgantiems kopūstus, česnakus, svogūnus, pupeles bei kitus (necitrusinius) vaisius vasarą – 1 - 3 kartus per mėnesį ir daţniau (66). Manoma, jog moterys, kurios daţniau vartoja vaisius, darţoves ir ţuvies produktus rečiau serga ir krūties vėţiu (6).
Vaisiuose ir darţovėse gausu skaidulinių maisto medţiagų. Šios medţiagos augalinės kilmės organiniai junginiai, kurių nesuvirškina ţmogaus organizmo fermentai. Jos skatina ţarnyno peristaltiką, maţina vidurių uţkietėjimą bei storosios ţarnos vėţio riziką, lemia cholesterolio kiekio maţinimą kraujyje, skatina išmatų formavimąsi, maţina kancerogenų kaupimąsi organizme (39).
Ţinoma, jog netinkama mityba lemia dantų ligų pasireiškimą vaikams. Labiausiai dantų būklei kenkia gausus angliavandenių kiekis maiste, gerai apdoroto maisto vartojimas bei netaisyklingas mitybos rėţimas (5). Dauguma sveikatos problemų, susijusių su netinkama mityba, pasireiškia ne vaikystėje, o vyresniame amţiuje, todėl didesnis dėmesys yra skiriamas suaugusiųjų netinkamos mitybos sukeltomis sveikatos problemoms.
Remiantis literatūros duomenimis, mityba stipriai koreliuoja su gyventojų sveikata. Įvairių maistinių medţiagų trūkumas ar perteklius gali lemti daugelį sveikatos sutrikimų. Per didelis sočiųjų riebalų rūgščių, gausus druskos vartojimas bei per maţas grūdinių maisto
produtų vartojimas lemia širdies ir kraujagyslių ligas, nepakankamas pieno ir jo produktų vartojimas - kalcio trūkumą organizme, rachitą, osteomaliaciją, osteoporozę bei dantų vystymosi sutrikimus. Nereguliari mityba lemia atsvorio riziką. Ypač sveikatai didelę reikšmę turi vaisiai ir darţovės. Dėl nepakankamo vaisių ir darţovių vartojimo didėja tikimybė susirgti širdies ir kraujotakos, virškinimo sistemos ligomis, veţiu, diabetu. Būtina skirti didelį dėmesį vaikų mitybai, nes parenkant tinkamą maistą vaikams galima išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, kurios gali išsivystyti vyresniame amţiuje.
1.3. Mitybos įpročiai
Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Rekomenduojamas paros maistinių medţiagų ir energijos normas atitinkantis maitinimasis yra vienas iš būdų išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų. Deja, Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika. Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, jog Lietuvos gyventojai vartoja daugiau nei rekomenduojama riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, cholesterolio ir cukraus, bet maţiau nei rekomenduojama angliavandenių bei kai kurių vitaminų ir mineralinių medţiagų. Per didelis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumas dėl šių ligų yra vienas iš daţniausių, todėl būtina maţinti Lietuvos gyventojų sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą (9).
Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai parodė, jog baltymų, riebalų ir angliavandenių energinės vertės dalis maisto davinyje neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų (10). Remiantis Socialinių tyrimų instituto duomenimis, Lietuvos moterys maitinasi sveikiau nei vyrai, daţniau vartoja augalinius riebalus. Be to, jaunesnių gyventojų mityba yra sveikesnė nei vyresnių. Manoma, jog tam reikšmės galėjo turėti sveikos mitybos ugdymas mokymo įstaigose bei visuomenės švietimas, tėvų sveikos mitybos ţinių perteikimas vaikams, nes jaunesni greičiau sugeba pakeisti savo įpročius, o šiuo atveju – mitybą (31).
PSO siūlo vartoti maţiau mėsos ir riebių pieno produktų ir juos keisti augaliniais maisto produktais, dėl juose esančio gausaus sočiųjų riebalų rūgščių kiekio, kurios lemia išeminės širdies ligos riziką bei didina cholesterolio kiekį kraujyje. 2004 m. duomenimis gyvulinės kilmės riebalus bei riebesnį pieną daţniau vartoja ţemesnio nei aukštesnio išsilavinimo Lietuvos gyventojai (21, 31). Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo 2010 m. duomenimis riebų pieną daţniau geria vyrai nei moterys bei vidurinio ir ţemesnio lyginant su aukštojo išsilavinimo gyventojais (20). 2007 m. duomenimis Lietuvos gyventojų baltymų energinė vertė maisto davinyje buvo per didelė. Rekomenduojamas normas viršijo ir riebalų
kiekis maisto davinyje. 2007 m. duomenimis riebalai sudarė 44,9 proc. vyrų ir 41,9 proc. moterų vidutinio paros maisto davinio energijos. Analizuojant vidutinį angliavandenių kiekį maisto davinyje nustatyta, jog angliavandenių kilmės kalorijos sudarė nepakankamą kiekį vyrų (38,9 proc.) ir moterų (42,9 proc.) maisto davinyje (9).
Nesveikiau maitinasi kaimo gyventojai lyginant su miesto gyventojais. Kaime gyvenančių ţmonių vieni iš pagrindinių maisto produktų yra gyvulinės kilmės riebalai bei nenugriebtas pienas. Šie kaimo gyventojų mitybos įpročiai siejasi ir su gaunamomis pajamomis. Kaimo gyventojai daţniausiai gauna maţesnes pajamas nei miesto gyventojai, todėl jie vartoja maisto produktus, kuriuos pasigamina savo namų ūkiuose. Mityba labai priklauso nuo pajamų, nes kaina lemia kokybiškų maisto produktų pasirinkimą ir vartojimą, o kartu ir sveikesnius mitybos įpročius (31).
Pastebėta, jog Lietuvos gyventojai per pastarąjį dešimtmetį pradėjo daţniau rinktis gaminimui augalinį aliejų (57,6 proc. 1997 m. ir 74,9 proc. 2007 m.) bei sviestą (5,9 proc. 1997 m. ir 14,6 proc. 2007 m.). Gyvūninės kilmės riebalų vartojimas gaminant ţenkliai sumaţėjo 1997 m. - 2007 m. atitinkamai nuo 28,9 proc. iki 2,2 proc. (10).
Vertinant suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos tendencijas 1997 - 2007 m. nustatyta, jog maţiau kaip pusė (43,4 proc.) tiriamųjų kasdien arba beveik kasdien vartojo švieţias darţoves, o virtas bei troškintas darţoves vartojo dar rečiau (6,1 proc. 6-7 kartus ir 47,8 proc. 1-2 kartus per savaitę). Švieţių darţovių bei vaisių suvartojamas kiekis taip pat buvo maţesnis nei rekomenduojama (10). Moterys pasiţymi sveikesniais mitybos įpročiais, nes jos daugiau nei vyrai vartoja vaisius ir darţoves bei neriebų pieną (31). Tai patvirtina ir 2010 m. Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimas (20).
Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog PSO, nacionalines ir tarptautines sveikos mitybos rekomendacijas labiau atitiko aukštojo nei ţemesnio išsilavinimo gyventojų mityba. Šio tyrimo duomenimis, švieţias darţoves kasdien valgančių gyventojų dalis buvo didţiausia tarp aukštojo išsilavinimo tiriamųjų. Šansai, jog aukštojo išsilavinimo vyrai ir moterys kasdien valgys švieţius vaisius buvo atitinkamai 2,35 ir 2,85 karto didesni nei nebaigto vidurinio išsilavinimo gyventojų (21).
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis ţuvį ir jos produktus 1 - 2 kartus per savaitę vartojo didţioji dalis Lietuvos gyventojų. Pastebėta, jog Lietuvos gyventojai tradiciškai suvartoja daugiau nei rekomenduojama mėsos ir jos produktų, o ţuvies vartoja per maţai (10). 2004 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų ţuvies vartojimas priklausė nuo išsilavinimo: aukštėjant išsilavinimui daţnėjo ir ţuvies vartojimas (21). Neseniai Anglijoje atlikti tyrimai rodo, jog tik vienas iš keturių suaugusių reguliariai valgė riebią ţuvį. Tiriamieji
vidutiniškai suvartojo tik 45 g ţuvies per savaitę, o tai yra beveik trečdalis rekomenduojamo kiekio (4).
2010 m. atliktu suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimu pastebėta, jog kas penktas Lietuvos gyventojas nevalgė pusryčių. Pusryčių vartojimas buvo panašus tarp vyrų ir moterų, beveik nesiskyrė lyginant pagal išsilavinimą, gyvenamąją vietą ar kitus socialinius ir demografinius veiksnius (20). Juodos duonos vartojimas Lietuvoje padidėjo: 2006 m. juodos duonos nevartojo 39,2 proc. Lietuvos gyventojų, o 2010 m. - 33,4 proc. Lietuvos gyventojų (19, 20).
Apibendrinus duomenis, galima teigti, jog Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Vartojama per daug riebalų, baltymų, tačiau nepakankamai angliavandenių. Gyventojų mityba priklauso nuo socialinių ir demografinių veiksnių. Sveikiau maitinasi moterys nei vyrai, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Maţėja gyvūninės kilmės riebalų vartojimas, jie vis daţniau pakeičiami į augalinį aliejų. Taip pat daţnėja ir juodos duonos vartojimas. Tačiau vaisių ir darţovių, ţuvies ir jos produktų vartojimas išlieka nepakankamas.
1.4. Vaikų mitybos įpročiai
Ikimokyklinio amţiaus vaikai intensyviai auga. Šio amţiaus vaikams reikia daugiau įvairių maisto medţiagų nei suaugusiems, nes vystosi jų organizmas: kaulų ir raumenų sistema, dantys, kraujotaka, imuninė, nervų sistema ir dar daugelis organizmo komponentų, atliekančių tam tikras funkcijas. Apie trečiuosius gyvenimo metus vaikas jau maitinasi kaip ir jo tėvai, todėl vaikų mitybos įgudţiams svarbų vaidmenį vaidina tėvų mitybos įpročiai. Vaikų mityba priklauso nuo dar daugiau veiksnių nei suaugusiųjų mityba. Vaikų mitybą lemia tėvų elgesys ir auklėjimas, šeimos sudėtis, socialiniai ir demografiniai veiksniai, bendraamţiai, ţinios ir patirtis, sveikatos ugdymas mokykloje bei gyvensenos formavimosi ypatumai (37). Lietuvoje 2007 m. atliktas šeimų gyvensenos tyrimas, kuriuo įvertinti šeimų, auginančių ikimokyklinio amţiaus vaikus kai kurie gyvensenos ypatumai. Nustatyta, jog ikimokyklinio amţiaus vaikai taip pat nepakankamai valgė vaisių ir darţovių. Remiantis tyrimo rezultatais švieţias darţoves nors kartą per dieną valgė du trečdaliai vaikų ir tik kas dvidešimtas vaikas – tris kartus per dieną. Kas dešimtas ikimokyklinio amţiaus vaikas tris kartus per dieną valgė švieţius vaisius. Vaiko švieţių vaisių ir darţovių valgymo daţnumas priklausė nuo tėvų išsilavinimo: vaisius ir darţoves daţniau vartojo aukštesnio nei ţemesnio išsilavinimo tėvų vaikai (16, 44). Tiriant 11, 13 ir 15 metų Lietuvos mokinių vaisių ir darţovių vartojimo
pokyčius 2002 – 2010 m. pastebėta, jog mergaitės reguliariau ir daţniau valgė vaisius ir darţoves. Kasdien vaisius valgė 21,1 proc. berniukų ir 27,1 proc. mergaičių, darţoves – 24,9 proc. berniukų ir 29,6 proc. mergaičių. Pastebėta, jog vyresnių klasių mokiniai vaisius ir darţoves vartojo rečiau nei jaunesniųjų klasių mokiniai. Tiriant vaisių ir darţovių vartojimo pokyčius per 8-erius metus tarp Lietuvos mokinių, nustatyta, jog padidėjo kasdien vaisius valgančių mergaičių dalis (nuo 24,2 proc iki 31,0 proc.) ir sumaţėjo kasdienis darţovių vartojimas tarp berniukų (nuo 29,3 proc. iki 23,1 proc.). Mieste gyvenantys mokiniai daţniau nurodė kasdien valgantys vaisius nei gyvenantys kaime (atitinkamai 27,8 proc. ir 20,8 proc.), o darţovių vartojimas buvo daţnesnis tarp kaime gyvenančių mokinių (atitinkamai 26,0 proc. ir 28,2 proc.). Kasdien vaisius ir darţoves daţniau vartojo turtingesnių šeimų vaikai (64).
Daugiau kaip pusė (53,4 proc.) Klaipėdos rajono mokinių 1-2 kartus per savaitę nurodė valgantys greito maisto produktus. Kasdien šiuos maisto produktus valgo 6,2 proc. Klaipėdos rajono tirtųjų moksleivių ir kiek maţiau nei trečdalis (27,9 proc.) niekada nevalgo greito maisto produktų (27). Remiantis 2009 m. Šiaulių miesto mokinių gyvensenos tyrimo duomenimis, mergaitės daţniau nei berniukai nors kartą per savaitę valgė šokoladą arba saldainius. Tačiau greito maisto produktus, saldintus gazuotus gėrimus, pyragaičius, sausainius, bulvių traškučius daţniau vartojo berniukai nei mergaitės (55).
Šveicarijoje atlikto 2010 m. tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma (86 proc.) Šveicarijos ikimokyklinio amţiau vaikų kasdien valgė pusryčius (17). Deja, 2010 m. duomenimis, kas penktas Lietuvos berniukas (23,5 proc.) ir beveik trečdalis mergaičių (27,5 proc.) niekada rytais nevalgė pusryčių (25).
Ikimokyklinio amţiaus vaikų mitybai yra skiriamas nepakankamas dėmesys. Didesnis dėmesys yra skiriamas moksleivių ir suaugusių ţmonių gyvensenos ir mitybos tyrimams. Tyrimų analizuojančių ikimokyklinio amţiaus vaikų ir jų šeimų mitybą Lietuvoje yra atlikta nedaug, todėl yra gana maţai duomenų apie maţiausiųjų Lietuvos gyventojų mitybos įpročius.
1.5. Ţinios apie mitybą ir mitybos įpročiai
Gyventojų mitybos įpročiams didelės reikšmės turi jų ţinios apie sveiką mitybą bei gebėjimas jas pritaikyti (24). Ţinios apie mitybą, maisto produktų sudėtį ir maisto medţiagų poreikį organizmui padeda tinkamai atsirinkti maisto produktus iš didelės jų įvairovės (29). Mitybos ţinios gali lemti sveikatos būklę bei mitybos sutrikimus. Neturint pakankamai ţinių
apie mitybą ir neteisingai maitinantis padidėja rizika susirgti medţiagų apykaitos sutrikimais (57).
Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, pagerinus ţinias apie sveiką mitybą pagerėja ir mitybos įpročiai. Tai pastebėta atlikus tarptautinį (dalyvavo Lietuva, Italija, Ispanija, Austrija ir Lenkija) CHANGE projektą, kuris buvo įgyvendintas remiantis mokymosi visą gyvenimą programos idėjomis. Šio projekto metu pagyvenusiems ţmonėms buvo suteikta daugiau ţinių apie mitybą. Pastebėta, jog dalyvių mitybos įpročiai pagerėjo. Padidėjo kasdienis darţovių, ankštinių produktų vartojimas tarp projekto dalyvių (nuo 34 proc. iki 58 proc.), švieţių vaisių ir sulčių vartojimas (kasdien ar beveik kasdien vartojančių dalyvių skaičius pasikeitė nuo 44 proc. iki 61 proc.) (24).
Sveikos mitybos mokymas turi teigiamos reikšmės mitybos gerinimui ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Korėjoje atlikus tyrimą tarp mokinių, pastebėta, jog ţinios apie sveiką mitybą lėmė mitybos įpročius. Geresnes ţinias apie sveiką mitybą turintys mokiniai maitinosi sveikiau ir taisyklingiau, nei turintieji prastesnes ţinias (p=0,001) (41). Su maţesnėmis mitybos ţiniomis yra siejamas vaikų nutukimas. Remiantis literatūros duomenimis vaikų ţinių apie mitybą stoka net 5 kartus statistiškai reikšmingai padidina nutukimo riziką. Stokojančių sveikos mitybos ţinių mitybos įpročiai ne tokie sveiki kaip turinčių daugiau ţinių. Jie daţniau vartoja greitą maistą, traškučius bei uţkandţiauja tarp pagrindinių valgių (pusryčių, pietų ir vakarienės) (57).
JAV, Anglijos ir Prancūzijos mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau apie sveiką mitybą ţinantys gyventojai vartojo maţiau gyvulinės kilmės riebalų lyginant su maţiau ţinančiais. Geresnės mitybos ţinios lėmė 2-3 kartus daţnesnį grūdinių maisto produktų pasirinkimą (29). Gyventojų ţinios apie mitybą skiriasi priklausomai nuo socialinių – demografinių veiksnių. Australijoje 2011 m. atlikus motinų, gimdţiusių pirmą kartą, apklausą rezultatai parodė, jog jų ţinios apie mitybą skyrėsi priklausomai nuo socialinės ir ekonominės grupės. Kuo ţemesnė buvo dalyvių socialinė ir ekonominė grupė, tuo maţiau jos ţinojo apie sveiką mitybą. Analogiškai tarp šių grupių skyrėsi ir dietos kokybė: ţemesnės socialinės - ekonominės grupės moterys maitinosi prasčiau, lyginant su aukštene socialine - ekonomine grupe. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais matyti, jog dietos kokybė (kartu su mitybos įpročiais) ir socialinė bei ekonominė gyventojų padėtis yra glaudţiai susiiję (40). Atsakomybė uţ maisto gaminimą daţniausiai yra priskiriama moterims, tad nuo jų labiausiai priklauso ir visos šeimos mityba, mitybos įpročiai. Gaminant maistą moterys domisi sveikos mitybos aspektais, todėl anot Anglijos tyrėjų moterų ţinios apie sveiką mitybą yra geresnės nei vyrų. Remiantis Anglijos tyrimo duomenimis moterys maistą ruošė vidutiniškai 5,8, o vyrai – 2,5
dienas per savaitę. Iš tiriamųjų maisto ruošti nurodė nesugebantys ar neturintys tam pakankamai ţinių 24 proc. vyrų ir tik 7 proc. moterų (13).
Ţinios apie sveiką mitybą bei mitybos įpročiai skiriasi priklausomai ir nuo gyventojų išsilavinimo. Aukštesnio išsilavinimo gyventojai daugiau ţino apie sveikos mitybos svarbą, netinkamos mitybos reikšmę lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui. Pastebėta, jog aukštesnio išsilavinimo gyventojai rinkdamiesi maistą daţniau atsiţvelgia ne į kainą, o į kokybę (47). Anglijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog geresnės mitybos ţinios lėmė daţnesnį ţuvies vartojimą. Ţuvį dėl teikiamos naudos sveikatai rinkosi 69,1 proc. tiriamųjų (4). Panašūs rezultatai gauti ir kituose tyrimuose (50).
Gyventojų mityba bei ţinios apie ją keičiasi kartu su jų amţiumi. D. Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog geriausias ţinias apie mitybą turėjo vidutinio amţiaus ţmonės (35 - 64 m.). Šiame amţiuje kai kuriems gyventojams jau atsiranda įvairių lėtinių ligų, priklausančių nuo mitybos, todėl tai pastūmėjo juos domėtis apie šias ligas ir mitybą, kurios pagalba galima sumaţinti ligos pasireiškimą, atitolinti arba išvengti ligos (43).
Taigi, galima konstatuoti, jog gyventojų ţinios apie sveiką mitybą lemia ir jų mitybos įpročius. Gyventojai, daugiau ţinantys apie sveiką mitybą, maitinasi sveikiau lyginant su maţiau apie sveiką mitybą ţinančiais gyventojais. Pastarųjų ţinios apie mitybą priklauso nuo socialinių, ekonominių ir demografinių veiksnių.
1.6. Tėvų ţinių apie sveiką mitybą sąsajos su vaikų mitybos įpročiais
Ikimokyklinis vaiko amţius yra labai svarbus laikotarpis, nes būtent šiame amţiuje formuojasi gyvensenos ir mitybos įpročiai, kurie vėliau lemia sveikatą. Vaiko mitybos įpročiai formuojasi dar šeimoje, todėl labai svarbu, kad tėvai sugebėtų perteikti savo vaikams tinkamus mitybos ir gyvensenos įpročius bei turėtų pakankamai ţinių apie tai. Tėvų ţinios yra labai svarbios ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius. Jau 4-7 metų amţiaus vaikai suvokia bendrąsias sąvokas, susijusias su sveika mityba, tačiau tai daţniausiai yra neįvertinama ir skiriamas per maţas dėmesys maţųjų sveikos mitybos ugdymui. Nustatyta, jog ikimokyklinio amţiaus vaikai sugeba suprasti tokias sąvokas kaip maistinė vertė, maisto medţiagų funkcija, mitybos įtaka sveikatai. Jų ţinios labai priklauso nuo informacijos, kurią jiems suteikia jų tėveliai kiekio ir kokybės. Vaikų mitybos įpročiai koreliuoja su šeimos mityba. Jie gimsta be įgimto sugebėjimo pasirinkti tinkamą maistą ir mokosi mitybos įpročių stebėdami tėvus, įgyja juos per patirtį. Tėvų įtaka vaiko mitybai maţėja su vaikų amţiumi: kuo vaikas vyresnis, tuo maţiau jo mitybos įpročius, maisto produktų pasirinkimą lemia tėvai. Todėl yra labai svarbu,
kad tėvai vaikams nuo pačio maţiausio amţiaus suteiktų pakankamai ir teisingų ţinių apie sveiką mitybą (49). JAV medicinos institutas taip pat akcentuoja šeimos dalyvavimo svarbą formuojant vaikų mitybos įpročius ir jų svarbą būsimai jų sveikatai. Tėvai yra atsakingi uţ savo vaikų mitybos įpročius, maisto pasirinkimą, kurie vėliau gali lemti jų sveikatą, gyvenimo kokybę. Rekomenduojama tėvams skatinti jų vaikų sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą (14).
Nustatyta, jog vaikų mitybos įpročius lemia tėvų išsilavinimas. Aukštesnis išsilavinimas glaudţiai siejasi su sveikesniais mitybos įpročiais, kadangi aukštesnio išsilavinimo gyventojai turi daugiau ţinių apie sveiką mitybą. Pastebėta, jog aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai ţenkliai rečiau vartojo traškučius, picas, „fri― bulvytes bei gaiviuosius gėrimus su cukrumi nei vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai (48). Nuo tėvų išsilavinimo priklauso ir vaiko švieţių darţovių ir vaisių vartojimas. Daţniau švieţius vaisius ir darţoves vartojo aukštesnio išsilavinimo tėvų vaikai, kas yra siejama su sveikesniais mitybos įpročiais (44).
Tačiau vien tėvų aukšto išsilavinimo, ţinių apie sveiką mitybą ir sveikų mitybos įpročių nepakanka, kad būtų pakankamai formuojami sveiki vaikų mitybos įpročiai. Šeimoje mitybos įpročius taip pat lemia šeimos pajamos, maisto produktų prieinamumas, laiko stoka, todėl siekiant pagerinti gyventojų mitybos įpročius būtina atsiţvelgti ne tik į sveikatos ugdymą, bet ir į socialinius – ekonominius veiksnius (51).
Apţvelgus atliktus tyrimus, galima teigti, kad vaikų mitybos įpročiai priklauso nuo tėvų ţinių apie sveiką mitybą. Apie sveiką mitybą daugiau ţino aukštesnį nei ţemesnį išsilavinimą įgiję tėvai. Vaikai, kurių tėvai pasiţymi geresnėmis sveikos mitybos ţiniomis, yra maitinami sveikiau, jiems išugdomi sveikesni mitybos įpročiai.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Bendroji tyrimo schema
Tyrimas atliktas Kauno miesto ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms atrinkti taikyta lizdinė atranka: iš Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje pateiktų ugdymo įstaigų atrinktos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Pagal pateiktą sąrašą atsirinkta kas šešiolikta ikimokyklinio ugdymo įstaiga, pradedant nuo pirmos sąraše pateiktos. Tyrimui atrinktos šios Kauno miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos: Kauno lopšelis - darţelis „Boruţėlė―, Kauno lopšelis - darţelis „Drevinukas―, Kauno lopšelis - darţelis „Naminukas―, Kauno lopšelis - darţelis „Svirnelis―, Kauno lopšelis darţelis „Ţilvitis― ir Kauno 23-iasis vaikų darţelis.
Tyrimas buvo atliekamas 2011 m. geguţės - birţelio mėnesiais. Atliktas momentinis Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų tyrimas - anketinė apklausa - apie sveikos mitybos ţinias ir jų mitybos įpročius. Tiriamieji apklausti tėvų susirinkimų metu. Į tėvų susirinkimą atvykusiems tėvams buvo paduodama anketa, paprašant ją uţpildyti iškart vietoje. Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėveliai buvo supaţindinti su tyrimo tikslais bei tyrimo rezultatų panaudojimo galimybėmis. Tiriamiesiems buvo paaiškinta anketų pildymo metodika, jų atsakymų nuoširdumo ir tikslumo svarba tyrimo rezultatams bei garantuotas informacijos anonimiškumas. Tiriamiesiems buvo paaiškinta, jog gauti duomenys bus naudojami tyrimui ir analizuojami apibendrintai.
Tyrimui atlikti gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo leidimas pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose atlikti tėvelių anoniminę anketinę apklausą (2011 m. balandţio 26 d.). Taip pat gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vadovės leidimas (2011 m. geguţės 3 d.) atlikti tyrimą. Prieš pradedant tyrimą, buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas. Išdalinta 20 anketų Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams. Visos ţvalgomajam tyrimui išdalintos anketos buvo grąţintos. Įvertinus ţvalgomojo tyrimo gautus duomenis, pakoreguoti kelių klausimų atsakymų variantai. Taip pat klausimuose patikslinta, ar paţymėti tik vieną atsakymo variantą ar galimi daugiau nei vienas atsakymo variantai. Pakoreguotas klausimas apie tiriamųjų išsilavinimą. Dalis ţvalgomojo tyrimo respondentų neţinojo, kuriai išsilavinimo grupei save priskirti, todėl atsakymo variantai buvo pakeisti remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birţelio 23 d. įsakymu Nr. V-988
patvirtintu išsilavinimo klasifikatoriumi (36). Imtis skaičiuota naudojant EPIINFO programą. Išdalinta 590 anketų, iš kurių kokybiškai uţpildytų bei sugrąţintų buvo 59,2 proc.. Negrąţino 30,1 proc. anketų, o į analizę neįtrauktos dėl sugadinimo arba nepakankamo uţpildymo 10,7 proc. anketų. Tyrime dalyvavo daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 77,4 proc. ir 22,6 proc.). Respondentų amţiaus vidurkis 32,63 ± 0,267 m.
2.2. Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentas - anoniminė anketa. Anketą sudarė 30 klausimų, iš jų du atviro tipo klausimai, likę - uţdari klausimai. Atviru klausimu domėjomės kas respondentų nuomone yra sveika mityba. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į statistinę duomenų analizę ir naudotas aprašyti respondentų nuomonę apie sveiką mitybą. Uţdaro tipo klausimuose buvo prašoma paţymėti vieną arba keletą atsakymo variantų iš duotų variantų arba įrašyti savo atsakymą nurodytoje vietoje. Klausimyną sudarė šios dalys:
□ ţinios apie sveiką mitybą; □ mitybos įpročiai;
□ socialiniai - demografiniai klausimai.
Sudarant klausimus apie sveikos mitybos ţinias, buvo remtasi J.R. Kemm ir D. Booth pasiūlyta metodika (26). Ţinios apie sveiką mitybą buvo vertinamos, siekiant nustatyti tiriamųjų sveikos mitybos ţinių lygį. Ţinios buvo vertinamos balais, remiantis D. Britanijoje, JAV ir Suomijoje atliktuose tyrimuose, vertinusiuose gyventojų ţinias apie sveiką mitybą naudota metodika (49, 58). Uţ kiekvieną teisingą atsakymo variantą skirta po 1 balą, o uţ neteisingą - 0 balų. Maksimaliai buvo galima surinkti 41 balą. Pagal surinktą balų skaičių tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes:
1. Blogas ţinias turintys (iki 13 balų surinkę tiriamieji); 2. Vidutines ţinas turintys (14 - 27 balus surinkę tiriamieji); 3. Geras ţinias turintys (28 - 41 balus surinkę tiriamieji).
Vertinant mitybos įpročius tiriamiesiems pateikti klausimai apie švieţių vaisių ir darţovių, grūdinių kultūrų maisto produktų, ţuvies ir jos produktų, paukštienos ir jos produktų, mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, greito maisto ir saldumynų vartojimą, valgymo reguliarumą, daţnumą, pusryčiavimo įpročius, valgio gaminimo įpročius (druskos, riebalų rūšies vartojimą gaminant). Mitybos įpročių klausimynas sudarytas remiantis kitais panašiais Lietuvoje ir uţsienyje atliktais tyrimais (19, 20, 29, 44, 51, 58). Sveikos mitybos
įpročiai vertinti remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2005 m. patvirtintomis metodinės priemonės „Sveikos mitybos rekomendacijos― nuostatomis (54).
Socialiniais ir demografiniais klausimais buvo siekiama gauti informaciją apie tiriamųjų lytį, amţių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, vaikų skaičių bei šeimos pajamas.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (12.0 versija) duomenų analizės paketą. Hipotezėms, kad poţymiai tarpusavyję susiję, tikrinti skaičiuotas χ2
kriterijus, o poriniam dviejų rodiklių palyginimui - z kriterijus. Nulinė hipotezė buvo atmetama, o alternatyvi hipotezė priimama, kai p reikšmė neviršydavo reikšmingumo lygmens (p<0,05).
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Respondentų socialinė ir demografinė charakteristika
Apklausti 349 Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai. Didţiąją respondentų dalį, atsakinėjusių į anketos klausimus sudarė mamos (77,4 proc.), o likusią - tėčiai (22,6 proc.). Jauniausias respondentas buvo 20 m., vyriausias - 46 m. Apklaustųjų amţiaus vidurkis - 32,63 ± 0,267 m. Analizuojant gautus duomenis respondentai pagal amţių buvo suskirstyti į dvi amţiaus grupes. Pirmajai grupei buvo priskirti 30 m. amţiaus ir jaunesni respondentai (34,6 proc.), o antrai grupei priskirti vyresni nei 30 m. amţiaus respondentai (65,4 proc.). Šios amţiaus grupės buvo naudojamos tolimesnėje duomenų analizėje lyginant gautus duomenis pagal amţių.
1 paveiksle pateikiame respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą. Beveik pusė apklaustųjų tėvų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Beveik tolygiai pasiskirstė aukštąjį koleginį, aukštesnįjį bei specialų vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų dalys. Beveik dešimtadalis respondentų turėjo vidurinį išsilavinimą. Maţiausia dalis tėvų buvo su pagrindiniu ir pradiniu išsilavinimu. Siekiant maţesnio duomenų išsibarstymo, respondentus pagal išsilavinimą suskirstėme į tris grupes: 1) aukštasis universitetinis išsilavinimas (44,4 proc.); 2) aukštasis koleginis ir aukštesnysis išsilavinimas (30,4 proc.); 3) vidurinis ir ţemesnis išsilavinimas (įtraukti specialų vidurinį, vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą turintys respondentai) (25,2 proc.).
14,9 % 9,7 % 44,3 % 16,0 % 14,3 % 0,3 % 0,3 % Aukštasis universitetinis Aukštasis koleginis Aukštesnysis Specialus vidurinis Vidurinis Pagrindinis Pradinis
Respondentų buvo klausiama ir apie jų šeiminę padėtį. Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, jog daugiausia buvo ištekėjusių/vedusių apklaustųjų. Gyvenančių ne santuokoje su gyvenimo draugu(-e) ir išsituokusių buvo atitinkamai 12,3 proc. ir 8,6 proc. Našlių ir nevedusių/netekėjusių buvo maţiausiai (2 pav.). Analizuojant duomenis respondentai pagal šeiminę padėtį buvo suskirstyti į dvi grupes: 1) ištekėjusios/vedę bei gyvenantys ne santuokoje su savo partneriu(-e) (86,8 proc.) ir 2) išsituokusios(-ę), našlės(-iai) ir netekėjusios/nevedę (13,2 proc.). 12,3 % 8,6 % 1,2 % 3,4 % 74,5 % Ištekėjusi/vedęs Gyvena ne santuokoje su gyvenimo draugu (-e) Išsituokusi(-ęs) Našlė/našlys Netekėjusi/nevedęs
2 pav. Respondentų skirstinys pagal šeiminę padėtį (proc.)
Klausėme, kiek respondentai turi vaikų. Daţniausiai respondentai nurodė turintys vieną (45,3 proc.) bei du (43,3 proc.) vaikus. Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) apklaustųjų nurodė turintys tris ir daugiau vaikų.
Domėjomės apie respondentų šeimos pajamas per mėnesį. Beveik pusė respondentų (40,9 proc.) nurodė gaunantys 2000 Lt ir daugiau per mėnesį. Maţiausią respondentų dalį sudarė iki 499 Lt per mėnesį gaunantys apklaustieji (3 pav.). Lyginant respondentų sveikos mitybos ţinias bei jų mitybos įpročius pagal jų šeimos gaunamas pajamas, respondentus suskirstėme į dvi grupes: šeimos pajamos iki 1999 Lt (59,1 proc.) ir šeimos pajamos didesnės nei 2000 Lt (40,9 proc.).
15,9 % 2,6 % 40,9 % 19,4 % 21,2 % Iki 499 Lt 500 - 999 Lt 1000 - 1499 Lt 1500 - 1999 Lt 2000 ir daugiau 3 pav. Respondentų skirstinys pagal šeimos gaunamas pajamas litais (proc.)
3.2. Respondentų ţinios apie sveiką mitybą
Tėvams yra labai svarbu pakankamai ţinoti apie sveiką mitybą, ypač auginantiems ikimokyklinio amţiaus vaikus. Tai, ką šio amţiaus vaikai suţino apie sveiką mitybą yra itin svarbu fomuojant jų būsimus mitybos įpročius, kurie vėliau gali nulemti ir jų sveikatą. Taigi, nuo tėvų ţinių apie sveiką mitybą priklauso ir būsima jų vaikų mityba, sveikata, gyvenimo kokybė (14, 49).
Domėjomės, kas respondentų nuomone yra sveika mityba. Atsakydami į šį atvirą klausimą, respondentai išsakė įvairią savo nuomonę. Vyravo teisinga respondentų nuomonė, jog sveika mityba yra subalansuoto maisto vartojimas. Taip pat apklaustieji neklydo manydami, jog sveika mityba yra sveiko maisto, vaisių ir darţovių vartojimas, saikingas, reguliarus valgymas. Respondentai išsakė nuomonę, jog ekologiškas, švieţias, įvairus, namie gamintas maistas yra neatsiejamas nuo sveikos mitybos. Dalis apklaustųjų pasisakė, jog jiems sveika mityba tai maţesnis riebalų bei saldumynų vartojimas, maisto produktų derinimas, vitaminais praturtinto maisto valgymas. Kai kurie tėvai teigė, jog tai maisto be konservantų, brangaus ir netgi neskanaus maisto vartojimas.
Respondentų klausėme „kiek procentų maisto raciono turi sudaryti baltymai, riebalai ir angliavandeniai―. Tik kiek daugiau nei penktadalis respondentų ţinojo, jog baltymai turi sudaryti 10 - 15 proc. maisto raciono. Apie ketvirtadalį apklaustųjų teisingai nurodė rekomenduojamą riebalų procentinę dalį maisto racione. Angliavandenių rekomenduojama procentinė dalis maisto racione yra 55 - 62 proc. Tai teisingai nurodė daugiau nei pusė (55,2 proc.) apklaustųjų. Apie trečdalį respondentų klaidingai manė, jog maisto racione turi būti 28 - 30 proc. angliavandenių. (4 pav.)
71,50 57,80 22,00 11,00 33,80 26,80 1,70 55,20 20,20 0 20 40 60 80 100
Baltymai Riebalai Angliavandeniai Proc.
55-62 28-30 10-15
4 pav. Respondentų ţinios apie rekomenduojamą baltymų, riebalų ir angliavandenių procentinę dalį maisto racione (proc.)
Taip pat respondentų klausėme, kaip rekomenduojama maitintis. Dauguma respondentų ţinojo, jog sveikos mitybos specialistai rekomenduoja maitintis saikingai, tinkamai subalansuoti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medţiagų santykį maiste, maitintis reguliariai, visada pusryčiauti ir valgyti įvairų maistą. Pusė respondentų klaidingai manė, jog rekomenduojama vakarieniauti likus maţiau kaip 2 val. iki nakties miego. Beveik ketvirtadalis (22,6 proc.) apklaustųjų neţinojo, jog nerekomenduojama per pietus ir vakarienę gauti 2/3 paros raciono kalorijų (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų ţinios apie maitinimosi rekomendacijas
Teiginys Sveikos mitybos specialistų
rekomenduojama
Respondentų atsakymai (proc.)
Rekomenduojama maitintis saikingai Taip 84,2 Vakarieniauti likus maţiau kaip 2 val. iki
nakties miego
Ne 50,1
Tinkamai subalansuoti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medţiagų santykį maiste
Taip 70,2
Per pietus ir vakarienę gauti 2/3 paros raciono kalorijų
Ne 22,6
Maitintis reguliariai Taip 86,8
Visada pusryčiauti Taip 77,9
Apklausiant Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvus siekėme suţinoti ar jie ţino, ką vaizduoja sveikos mitybos piramidė. Beveik visi respondentai ţinojo, jog sveikos mitybos piramidė vaizduoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto grupių santykis paros maisto davinyje. Maţiau nei dešimtadalis respondentų klaidingai nurodė, jog sveikos mitybos piramidė vaizduoja maisto produktus, kuriuos reikia valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei bei 0,3 proc. klaidingai nurodė, jog ši piramidė vaizduoja maisto produktus, kuriuos turi valgyti tik sergantys bei vaikai (5 pav.).
9,3 % 0,3 %
90,4 %
Vaizduoja mitybos
įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje Vaizduoja maisto produktus, kuriuos reikia valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei
Vaizduoja maisto produktus, kuriuos turi valgyti tik sergantys bei vaikai
5 pav. Apklaustųjų ţinios apie sveikos mitybos piramidę (proc.)
Domėjomės respondentų ţiniomis apie sveikos mitybos piramidės sandarą. Į anketoje pavaizduotą piramidę respondentams reikėjo surašyti raidėmis suţymėtus atsakymų variantus su išvardintomis maisto produktų grupėmis. Piramidės apačioje reikėjo paţymėti maisto produktų grupę, kurios, respondentų nuomone, reikėtų suvartoti daugiausiai, o viršuje - maţiausiai. Beveik visi (91,1 proc.) ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai ţinojo, jog per parą maţiausiai rekomenduojama suvartoti riebalų, aliejų, cukraus, saldainių ir saldintų gėrimų. Daugiau kaip pusė (63,9 proc.) teisingai nurodė pieno produktų, mėsos, paukštienos, ţuvies ir jūros gėrybių, kiaušinių bei riešutų ir 54,7 proc. - darţovių ir vaisių vietą piramidėje. Tik pusė tėvų (50,1 proc.) ţinojo, jog sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro duona, grūdai, bulvės, kruopos ir makaronai (6 pav.).
Riebalai, aliejai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai Pieno produktai, mėsa, paukštiena, ţuvis ir jūros gėrybės, kiaušiniai, riešutai Darţovės ir vaisiai Duona, grūdai, bulvės, kruopos, makaronai
50,1 %
54,7 %
63,9 %
91,1 %
6 pav. Respondentų, teisingai nurodţiusių maisto produktų grupes mitybos piramidėje, dalis (proc.)
Tiriamiesiems buvo uţduotas klausimas apie piene, mėsoje ir ţuvyje esančias pagrindines mineralines medţiagas. Tai, kad pienas yra pagrindinis kalcio, mėsa - geleţies, o ţuvis fosforo šaltinis ţinojo atitinkamai 96,5 proc., 95,0 proc. ir 80,5 proc. respondentų. Klaidingus atsakymo variantus nurodė tik nedidelė apklaustųjų dalis.
Respondentų klausėme, apie maisto raciono rekomendacijas (7 pav.). Dauguma apklaustųjų tėvų ţinojo, jog per parą rekomenduojama suvartoti 400 - 500 g vaisių arba darţovių, kelis kartus per dieną valgyti grūdinių kultūrų maisto produktus ir per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Beveik penktadalis respondentų klaidingai nurodė, jog vaisius ir darţoves rekomenduojama daţniau valgyti virtas arba keptas. Graikijoje atlikto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, jog tiek ţalių tiek ir virtų darţovių vartojimas maţina tam tikrų ligų riziką, tačiau savo tyrime, vertindami respondentų ţinias, rėmėmės daugumos Lietuvos ir pasaulio sveikos mitybos specialistų rekomendacijomis ir atliktais moksliniais tyrimais, grindţiančiais ţalių vaisių ir darţovių vartojimo naudą sveikatai (38). Tik maţa dalis tėvų neteisingai nurodė, jog rekomenduojama vartoti daugiau gyvulinės kilmės riebalų bei vartoti riebų pieną (atitinkamai 4 ir 3,7 proc.).
87,7 70,8 62,8 22,1 3,7 4,0 0 20 40 60 80 100 Per parą suvartoti 400 - 500 g vaisių arba
darţovių
Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių kultūrų maisto produktus Per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g
druskos
Vaisius ir darţoves daţniau valgyti virtas arba keptas
Vartoti daugiau gyvulinės kilmės riebalų Vartoti riebų pieną
Proc.
7 pav. Respondentų ţinios apie maisto raciono rekomendacijas (proc.)
Domėjomės respondentų nuomone apie vaisių ir darţovių teikiamą naudą organizmui (8 pav.). Daugelis respondentų ţinojo, jog vaisiuose ir darţovėse yra daug vitaminų. Du trečdaliai apklaustųjų teisingai nurodė, kad vaisiai ir darţovės yra pagrindinis skaidulinių medţiagų šaltinis. Apie pusę respondentų ţinojo, jog vaisiuose ir darţovėse yra daug mineralinių medţiagų ir tai, kad vaisiai ir darţovės maţina tikimybę susirgti vėţiu. Maţiau nei dešimtadalis apklaustųjų tėvelių klaidingai nurodė, jog vaisiai ir darţovės skatina laisvųjų radikalų kaupimąsi organizme ir tik 0,9 proc. tėvelių klaidingai manė, jog vaisiai ir darţovės didina cholesterolio kiekį kraujyje.
62,5 45,3 8,6 0,9 95,4 55,0 0 20 40 60 80 100 Juose yra daug vitaminų
Pagrindinis skaidulinių medţiagų šaltinis Juose yra daug mineralinių medţiagų Maţina tikimybę susirgti vėţiu Skatina laisvųjų radikalų kaupimąsi organizme Didina cholesterolio kiekį kraujyje
Proc.
Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančiųjų vaikų tėvų buvo klausiama jų nuomonės apie skaidulinių medţiagų poveikį organizmui (9 pav.). Daugelis tėvų ţinojo, jog skaidulinės medţiagos maţina vidurių uţkietėjimą. Apie pusę respondentų turėjo teisingą nuomonę, jog skaidulinės medţiagos maţina tikimybę susirgti storosios ţarnos vėţiu bei skatina išmatų formavimąsi. Šiek tiek aplaustųjų klaidingai manė, jog skaidulinės medţiagos skatina kancerogenų kaupimąsi organizme bei didina cholesterolio kiekį kraujyje.
88,8 47,0 8,0 2,9 56,2 0 20 40 60 80 100
Maţina vidurių uţkietėjimą Maţina tikimybę susirgti storosios ţarnos
vėţiu
Skatina išmatų formavimąsi Skatina kancerogenų kaupimąsi organizme Didina cholesterolio kiekį kraujyje
Proc. 9 pav. Respondentų nuomonė apie skaidulinių medţiagų poveikį organizmui (proc.)
Ikimokyklinio amţiaus vaikus auginantiems tėvams yra labai svarbu ţinoti apie šio amţiaus vaikų mitybą, sveikos mitybos specialistų rekomendacijas šio amţiaus tarpsnio vaikams, siekiant uţtikrinti sveiką vaikystę bei normalų organizmo vystymąsi ir augimą. Todėl domėjomės tėvų ţiniomis apie ikimokyklinio amţiaus vaikų mitybos rekomendacijas (10 pav.). Mūsų tyrimo metu paaiškėjo, kad tėvai gerai ţino, kuo skiriasi vaikų ir suaugusių mityba. Dauguma apklaustųjų ţinojo, jog ikimokyklinio amţiaus vaikams rekomenduojama vartoti daugiau pieno produktų nei suaugusiems. Apie 70 proc. respondentų paţymėjo teisingą atsakymo variantą, kad ikimokyklinio amţiaus vaikams rekomenduojama vartoti daugiau vitamino D nei suaugusiems. Beveik trečdalis tėvų klaidingai nurodė, jog šio amţiaus vaikams rekomenduojama vengti maisto produktų, savo sudėtyje turinčių fluoro. Apie dešimtadalį tėvų nurodė, jog vaikams rekomenduojama valgyti maţiau baltymingą maistą. Tai yra klaidingos ţinios, nes vaikams baltymai yra būtini siekiant uţtikrinti normalų organizmo augimą, imuniteto stiprinimą ir daugelį kitų funkcijų, kurių vykdymui yra būtini baltymai. Jodas yra labai svarbus ir būtinas vaikams, nes esant jo trūkumui gali sutrikti vaiko augimas ir
