KAUNAS, 2019 Magistro baigiamasis darbas POREIKIO ANALIZĖ PAPILDOMŲ FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ VAISTINĖJE MARIJA RAMANAUSKAITĖ VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

MARIJA RAMANAUSKAITĖ

PAPILDOMŲ FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ VAISTINĖJE

POREIKIO ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Prof. dr. Loreta Kubilienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data

PAPILDOMŲ FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ VAISTINĖJE

POREIKIO ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Darbą atliko

Prof. dr. Loreta Kubilienė Magistrantė

Data Marija Ramanauskaitė

Data

Recenzentas

Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Farmacinės rūpybos paslaugos ... 13

1.2. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas Lietuvoje ... 14

1.3. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas Europoje ir pasaulyje ... 15

1.4. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas cukriniu diabetu sergantiems pacientams vaistinėse ... 17

1.5. Farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos bronchine astma sergantiems pacientams ... 20

1.6. Farmacinės rūpybos paslaugos sergant arterine hipertenzija ... 21

1.7. Cholesterolio kiekio kraujyje matavimas visuomenės vaistinėse... 23

1.8. Farmacijos specialisto pagalba metantiems rūkyti ... 24

1.9. Vakcinacija visuomenės vaistinėse ... 25

1.10. Farmacijos specialistų vaidmuo išduodant skubiosios kontracepcijos priemones ... 26

1.11. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas namuose ... 27

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 28

2.1. Tyrimo organizavimas ... 28

2.2. Tyrimo objektas ... 28

2.3. Tyrimo metodai ... 28

2.4. Tyrimo instrumentas ... 29

2.5. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis ... 30

2.6. Tyrime dalyvavusių respondentų sociodemografinės charakteristikos ... 30

3. REZULTATAI ... 32

3.1. Respondentų lankymosi vaistinėje dažnis ir priežastys ... 32

3.2. Respondentų konsultacijų su farmacijos specialistu dažnis ir pasirinkimo kriterijai ... 35

3.3. Respondentų naudojimasis papildomomis farmacinės rūpybos paslaugomis ir šių paslaugų teikimo aktualumas visuomenės vaistinėse ... 36

3.4. Vaistų vartojimo problemų tyrimas ... 41

3.5. Veiksniai, ribojantys papildomų farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą visuomenės vaistinėse ... 43

3.6. Galimybės mokėti už papildomas farmacinės rūpybos paslaugas ... 44

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47

5. IŠVADOS ... 50

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 52

SANTRAUKA

M. Ramanauskaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. dr. Loreta Kubilienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: PAPILDOMŲ FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ VAISTINĖJE

POREIKIO ANALIZĖ

Tyrimo tikslas: Įvertinti papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo poreikį ir naudą visuomenės

vaistinėse.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti papildomų farmacinės rūpybos paslaugų poreikį visuomenės vaistinėse.

2. Nustatyti, kokios visuomenės vaistinėse teikiamos papildomos farmacinės rūpybos paslaugos padėtų gyventojams efektyviau valdyti ligas. 3. Įvertinti, su kokiomis vaistų vartojimo problemomis gyventojai susiduria dažniausiai ir nustatyti ar papildomos paslaugos padėtų spręsti šias problemas. 4. Identifikuoti priežastis, kurios riboja papildomų farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą visuomenės vaistinėse. 5. Įvertinti gyventojų galimybes mokėti už papildomas farmacinės rūpybos paslaugas visuomenės vaistinėse.

Metodika: Tyrimas atliktas 2017 - 2019 m. Analizuota su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė

literatūra. Suformulavus tyrimo tikslą ir uždavinius, tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis metodas - anoniminė anketinė apklausa, sudaryta iš 19 uždarojo tipo klausimų. Tyrimo metu išdalinta 500 anketų, iš kurių 422 anketos buvo tinkamos analizei. Anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22.0 versijos programinį paketą.

Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatėme, be to, kad respondentai lankydamiesi vaistinėje įsigyja

nereceptinius 87,4 % (n=369) ir receptinius 74,4 % (n=314) vaistus, vis dažniau konsultuojasi dėl vaistų indikacijų ir nepageidaujamo poveikio 36,7 % (n=155), galimos sąveikos 36,5 % (n=154) ir dozavimo 36,3 % (n=153) klausimais. Kaip aktualiausias papildomos farmacinės rūpybos paslaugas respondentai nurodė receptų pratęsimą 70,4 % (n=297), cholesterolio 68 % (n=287), gliukozės 67,1 % (n=283) kiekio kraujyje matavimą, vaistų peržiūrą ir suderinamumo įvertinimą 60,2 % (n=254). Tuo tarpu efektyviau valdyti ligas padėtų receptų pratęsimas 71 %, cholesterolio 70,8 % ir gliukozės 70,6 % kiekio kraujyje matavimas, vaistų peržiūra ir suderinamumo įvertinimas 70,3 % bei vaistų pristatymas į namus 68,6 %. Nustatyta, kad 40 % (n=169) apklaustųjų susidūrė su šalutinio poveikio pasireiškimu ir 29,9 % (n=126) su netinkamo vaisto problema. Net 84,8 % (n=358) respondentų pabrėžė, kad papildomos paslaugos padėtų spręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas. Pagrindiniai veiksniai, trukdantys papildomų farmacinės rūpybos paslaugų įgyvendinimui vaistinėse, yra atskiros patalpos ir konfidencialumo 72,4 %, specialių priemonių ir įrenginių

trūkumas 70,1 % bei vaistininko užimtumas 69,8 %. Daugiau nei pusė 56,6 % (n=239) respondentų sutiktų mokėti už papildomų paslaugų teikimą visuomenės vaistinėse.

Išvados: 1. Papildomos farmacinės rūpybos paslaugos yra aktualios vaistinės lankytojams. 2. Receptų

pratęsimas, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje matavimas, vaistų peržiūra ir suderinamumo įvertinimas bei vaistų pristatymas į namus, turėtų reikšmingiausios įtakos efektyviam ligų valdymui. 3. Vertinant dažniausiai pasireiškiančias vaistų vartojimo problemas nustatyta, kad dauguma respondentų susidūrė su šalutinio poveikio pasireiškimu ir netinkamo vaisto vartojimu. Papildomos paslaugos padėtų nustatyti ir spręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas. 4. Papildomų farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą visuomenės vaistinėse riboja atskiros patalpos ir konfidencialumo trūkumas, specialių priemonių ir įrenginių stygius bei vaistininko užimtumas. 5. Apklausos rezultatai parodė, kad didesnė dalis vaistinės lankytojų sutiktų sumokėti už papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimą visuomenės vaistinėse.

SUMMARY

M. Ramanauskaitė’s Master’s Thesis / Scientific Supervisor Prof. Dr. Loreta Kubilienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. – Kaunas.

Topic of the Master’s Thesis: ANALYSIS OF THE NEED FOR ADDITIONAL PHARMACEUTICAL

CARE SERVICES IN A PHARMACY

Aim of the research: To evaluate the need and benefits of providing additional pharmaceutical care services

in public pharmacies.

Tasks of the research: 1. To identify the need for additional pharmaceutical care services in public

pharmacies. 2. To identify what additional pharmaceutical care services in public pharmacies would help people manage illnesses more effectively. 3. Evaluate what problems related to the use of medicines people are most likely to encounter and identify whether additional services would help to solve these problems. 4. To identify the causes that limit the development of additional pharmaceutical care services in public pharmacies. 5. Evaluate respondents’ ability to pay for additional pharmaceutical care services in public pharmacies.

Methodology: The research was conducted in 2017 - 2019. Scientific literature related to the topic of the

Master's Thesis was analyzed. After the aim and tasks of the research were formulated, the quantitative method was chosen for the research - an anonymous questionnaire consisting of 19 closed-ended questions. 500 questionnaires were handed out during the survey, of which 422 completed questionnaires were suitable for analysis. Questionnaire survey data was analyzed using SPSS (Statistical Package for the Social Science), Version 22 software package.

Results of the research: During the research, we found that, in addition to receiving non-prescription

medicines 87,4 % (n=369) and prescription medicines 74,4 % (n=314), respondents increasingly consulted on medicine indications and undesirable effects 36,7 % (n=155), on possible interactions 36,5 % (n=154) and dosing issues 36,3 % (n=153). The respondents indicated prescription extension 70,4 % (n=297), measurement of cholesterol 68 % (n=287), glucose 67,1 % (n=283) in the blood, review of medicines and assessment of compatibility 60,2 % (n=254) as the most important additional pharmaceutical care services. Meanwhile, prescription extension 71 %, review of medicines and assessment of compatibility 70,3 %, measurement of cholesterol 70,8 % and glucose 70,6 % in the blood, as well as home delivery of medicines 68,6 % would contribute to more effective disease management. It was found that 40 % (n=169) of the respondents experienced side effects and prescription of inappropriate medicines 29,9 % (n=126). Even

84,8 % (n=358) of the respondents stressed that the said additional services would help solve these problems. The main factors hampering the implementation of additional pharmaceutical care services in pharmacies is lack of the separate premises and confidentiality 72,4 %, special tools and equipment 70,1 %, as well as thepharmacist’s busyness 69,8 %. More than half of respondents 56,6 % (n=239) would agree to pay for the provision of additional services in public pharmacies.

Conclusions: 1. Additional pharmaceutical care services are relevant to the vast majority of the respondents.

2. Prescription extension, review of medicines and assessment of compatibility, measurement of cholesterol and glucose in the blood, as well as home delivery of medicines would have the most significant impact on effective disease management. 3. When assessing the most common problems related to the use of medicines, it was found that most of the respondents experienced side effects and inappropriate prescription of medicines. It was found that additional services would help identify and solve the problems related to the use of medicines. 4. The development of additional services in public pharmacies is limited by lack of the separate premises and confidentiality, shortage of special tools and equipment as well as the pharmacist’s busyness. 5. The results of the survey showed that the majority of pharmacy visitors would agree to pay for the provision of additional pharmaceutical care services in public pharmacies.

SANTRUMPOS

AH – arterinė hipertenzija

AKS – arterinis kraujo spaudimas CD – cukrinis diabetas

EMA – Europos vaistų agentūra ES – Europos Sąjunga

FR – farmacinė rūpyba GVP – gera vaistinių praktika

HCM – Health Collaboration Model (sveikatos bendradarbiavimo modelis) IMPACT – IMProving America’s Communities Together

ĮVPV – įkvepiamųjų vaistinių preparatų vartojimas LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga

LR – Lietuvos Respublika

PNT – pakaitinė nikotino terapija

POCT – point-of-care testing (testas priežiūros vietoje) SK – skubioji kontracepcija

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos VVP – vaistų vartojimo problemos ŽVP – žmogaus papilomos virusas

SĄVOKOS

• Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [3].

• Farmacinė paslauga – farmacijos specialistų teikiama paslauga vaistinėje, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros specialistams, ir jų konsultavimą [3].

• Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti: individualias konsultacijas gyventojams, kuriems paskirtas gydymas vaistais, siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas; nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse [3].

• Farmacinės rūpybos paslauga – į paciento poreikius ir optimalius gydymo rezultatus orientuota farmacijos specialisto konsultacija, kurios metu pacientui sudaromas rūpybos planas ir siekiama, kad gydymas vaistiniais preparatais būtų veiksmingas ir saugus [5].

• Gera vaistinių praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [3].

• ĮVPV farmacinės rūpybos paslauga – vaistininko teikiama individuali konsultacija pacientui,

kuriam paskirtas gydymas įkvepiamaisiais vaistiniais preparatais. Konsultacijos metu vertinama, ar pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų dėl vaistų vartojimo, vienu metu nevartoja kelių vienodo veikimo įkvepiamųjų vaistinių preparatų, teisinga vaistų vartojimo technika, nustatomos su vaistinių preparatų vartojimu susijusios problemos ir bendradarbiaujant su gydytoju siekiama šias problemas

išspręsti [4].

• Papildomos vaistinės paslaugos – vaistinėje teikiamos paslaugos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme nurodytomis vaistininko pareigomis [3].

• Visuomenės vaistinė – turi teisę išduoti vaistus gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems farmacinės veiklos licencijos arba kurie nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, taip pat vykdo privalomus įpareigojimus aprūpinant gyventojus reikiamais vaistais ir gali būti atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [3].

ĮVADAS

Visame pasaulyje didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, yra aktuali problema, pasireiškianti įvairaus amžiaus gyventojų tarpe. Atsižvelgiant į „Apie sveikatą glaustai: Europa 2016“

(angl. „Health at a Glance: Europe 2016“) leidinyje apžvelgiamą informaciją, Europoje širdies ir

kraujagyslių ligos, kvėpavimo takų ligos bei cukrinis diabetas sukėlė 555000 mirčių 25-64 metų amžiaus žmonių grupėje, o mirtingumo rodiklis buvo lygus 200 atvejų 100000 gyventojų ir tai sudaro 3,4 mln. prarastų potencialiai produktyvių gyvenimo metų dėl mirties iki 65 metų (1236/100000 gyventojų). Potencialūs ekonominiai nuostoliai, dėl sergamumo ir mirštamumo nuo lėtinių neinfekcinių ligų Europos sąjungoje kasmet sudaro 115 mlrd. eurų [69].

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. The Organisation for

Economic Co-operation and Development) pateiktais duomenis, apytiksliai 50 milijonų ES piliečių serga

daugiau nei viena lėtine liga, todėl svarbu užtikrinti į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, kad pacientai efektyviau valdytų ligos eigą, galėtų gyventi savarankiškai ir pagerintų gyvenimo kokybę [70].

Europos sveikatos priežiūros politikoje skiriamas ypatingas dėmesys lėtinių ligų prevencijos ir kontrolės programų koordinavimui bei įgyvendinimui, ligų diagnostikai, efektyviam gydymui, taip pat visuomenės sveikatos gerinimui. Kad būtų užtikrintas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir prieinamumas, daugelio pasaulio šalių visuomenės vaistinėse sparčiai plėtojamos papildomos farmacinės rūpybos paslaugos. Farmacijos specialistai, turintys reikiamą kompetenciją, konsultuoja pacientus racionalaus vaistinių preparatų vartojimo klausimais ir efektyviai sprendžia iškilusias problemas, glaudžiai bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros specialistais, sudaro gydymo priežiūros planą, padeda gerinti gydymo rezultatus, vykdo lėtinių ligų valdymo ir ankstyvosios diagnostikos programas, skatina sveikatingumą, padeda ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir pagerina paciento gyvenimo kokybę [27].

Tyrimo aktualumas: Siekiant padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvos

visuomenės vaistinėse, būtina plėsti teikiamų papildomų farmacinės rūpybos paslaugų spektrą. Todėl labai svarbu įvertinti gyventojų poreikį šių paslaugų teikimui vaistinėse. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kurios papildomos paslaugos padėtų efektyviau valdyti ligas ir spręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas. Atliktame tyrime analizuojama, kaip gyventojai vertina vaistininkų profesinę kompetenciją, leidžiančią teikti šias paslaugas ir kokios esminės priežastys lemia ribotą papildomų paslaugų plėtrą Lietuvoje.

Tyrimo praktinė reikšmė: Išanalizavus papildomų farmacinės rūpybos paslaugų poreikį, plėtoti

šių paslaugų koncepciją vaistinėse. Pasirinktas tyrimo metodas- kiekybinis tyrimas, struktūrizuota apklausa. Tyrimo objektas- gyventojų poreikio analizė ir požiūris į papildomų paslaugų teikimo galimybes.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo poreikį ir naudą visuomenės vaistinėse. Uždaviniai:

1. Nustatyti papildomų farmacinės rūpybos paslaugų poreikį visuomenės vaistinėse.

2. Nustatyti, kokios visuomenės vaistinėse teikiamos papildomos farmacinės rūpybospaslaugos padėtų gyventojams efektyviau valdyti ligas.

3. Įvertinti, su kokiomis vaistų vartojimo problemomis gyventojai susiduria dažniausiai ir nustatyti ar papildomos paslaugos padėtų spręsti šias problemas.

4. Identifikuoti priežastis, kurios riboja papildomų farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą visuomenės vaistinėse.

5. Įvertinti gyventojų galimybes mokėti už papildomas farmacinės rūpybos paslaugas visuomenės vaistinėse.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Farmacinės rūpybos paslaugos

Sveikatos priežiūros specialistai, skirdami pacientui kelis vaistinius preparatus vienu metu, dažnai neįvertina galimos neracionaliai kartu vartojamų vaistų rizikos ir potencialios žalos paciento sveikatai. Remiantis Kauno teritorinės ligonių kasos duomenimis ir pacientų medicinine dokumentacija, nustatyta, kad dažniausiai susiduriama su šiais neracionalaus vaistų vartojimo atvejais:

• neigiamas poveikis organizmui, kurį sukelia netinkama kartu vartojamų vaistų kombinacija; • vaistinių preparatų, kurie gali slopinti vienas kito teigiamą poveikį, vartojimas;

• kelių vaistų, priklausančių tai pačiai farmakoterapinei grupei, vartojimas; • vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas ne pagal indikacijas [1].

Neracionalus vaistų vartojimas, paciento gydymasis savo nuožiūra pasirinktais medikamentais, neretai sukelia nepageidaujamų reakcijų pasireiškimą ir sveikatos sutrikimus. Dėl šios priežasties, pastaruoju metu, itin plačiai aptarinėjama ir pabrėžiama gydytojo, farmacijos specialisto bei paciento glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo svarba. Šiuos sveikatos priežiūros specialistų ir paciento tarpusavio santykius apibrėžia farmacinių paslaugų kokybės tobulinimo priemonė - farmacinė rūpyba [41,56].

Farmacinė rūpyba apima papildomų farmacinių paslaugų teikimą, užtikrinantį kokybišką pacientų aptarnavimą, efektyvius sveikatos problemų sprendimus, gydymo plano sudarymą ir koregavimą, duomenų apie paciento sveikatos būklę rinkimą, geresnių farmakologinio gydymo rezultatų užtikrinimą [3,8,33]. Vaistininko įtraukimas į komandinį darbą, kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais, rodo jo kompetencijos ir turimų žinių svarbą lėtinių ligų valdyme. Vaistininkas, suteikdamas šias papildomas paslaugas, privalo remtis geros vaistinių praktikos (GVP) reikalavimais, kurių pagrindinis tikslas yra racionalus vaistinių preparatų vartojimas, sveikos gyvensenos rekomendacijų bei išsamios informacijos apie vartojamus vaistus ir prevencines priemones teikimas [6,7,8].

Naujosios Lietuvos farmacijos įstatymo pataisos, praplečia farmacijos specialisto turimas teises teikti papildomas farmacinės rūpybos paslaugas, tačiau trūksta šių reglamentuotų nuostatų praktinio įgyvendinimo ir taikymo priemonių, leidžiančių užtikrinti kokybiškų ir pacientui lengvai prieinamų papildomų paslaugų teikimą visuomenės vaistinėse. Taip pat būtina nustatyti šių paslaugų teikimo ir vaistininko profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

1.2. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas Lietuvoje

Remiantis 2015 m. gruodžio 21 dieną Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1490 „Dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priimtomis bendrosiomis nuostatomis, apibrėžiami farmacijos specialistams bei visuomenės vaistinėms, ketinančioms teikti farmacinės rūpybos paslaugas, keliami reikalavimai. Įprastą farmacinę paslaugą vykdančios visuomenės vaistinės, skiriasi nuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertintų vaistinių, teikiančių papildomas farmacinės rūpybos paslaugas. Šių paslaugų teikimo tvarką reprezentuoja ankščiau minėtas aprašas, kuriame apibrėžiamas papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tikslas, bendrieji ir specialieji reikalavimai vaistinėms ir farmacijos specialistams, planuojantiems vykdyti numatytą veiklą, taip pat reikiamų vaistininko kompetencijų įgijimo ir tobulinimo vertinimas [5].

Visapusiška farmacinės rūpybos paslaugų koncepcija apima:

• individualios farmacinės rūpybos paslaugos parinkimas ir su ja susijusios informacijos pateikimas; • reikalingų duomenų apie pacientą ir jo sveikatos būklę rinkimas, analizavimas ir vertinimas; • rūpybos plano sudarymas, tikslų nustatymas ir priemonių jiems pasiekti parinkimas;

• pacientui individualiai sudaryto rūpybos plano realizavimas, priežiūra ir korekcija; • pasiektų rezultatų vertinimas ir jų pateikimas pacientui [5,67].

Priimtų nuostatų įgyvendinimui, vaistininkai privalo atitikti jiems keliamus reikalavimus: įgyti ir sistemingai plėtoti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, padėsiančias užtikrinti efektyvų farmacinės rūpybos paslaugų teikimą vaistinėse. Šiuos jo gebėjimus vertina ir profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą išduoda švietimo ir mokslo įstaiga, rengianti farmacijos specialistus [2,5].

Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dauguma vaistininkų sutinka su teiginiu, kad siekiant teikti kokybiškas, paciento poreikius ir lūkesčius tenkinančias papildomas paslaugas, farmacijos specialistai turi nuolat tobulinti savo profesines žinias [60].

Apraše nustatyti reikalavimai taip pat keliami papildomas farmacines paslaugas numatančioms teikti visuomenės vaistinėms. Jose privaloma įrengti atskiras, specialius reikalavimus atitinkančias patalpas, kurios leistų užtikrinti pacientams teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų ir konsultacijų konfidencialumą. Taip pat farmacijos specialistas turi turėti prieigą prie e. sveikatos informacinės sistemos, kurioje pateikti išsamūs paciento sveikatos istorijos duomenys [2,5].

Teisinis papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo reglamentavimas suteikia galimybę šią veiklą kontroliuoti, analizuoti bei tobulinti. Kokybiškai teikiamos paslaugos, užtikrina ilgalaikį paciento gyvenimo kokybės gerinimą ir leidžia išvengti su savigyda susijusių vaistų vartojimo problemų. Vaistininkų

ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio bendradarbiavimas, suteikia galimybę spręsti pacientų sveikatos problemas, optimizuoti sveikatinimo veiklą ir užtikrinti visavertę, individualiai į pacientą orientuotą farmacinės rūpybos paslaugą.

Lietuvoje patvirtinta tvarka, kuri reglamentuoja teikti lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir bronchine astma sergantiems pacientams skirta farmacinės rūpybos paslauga. Specialius mokymus baigę ir reikiamų kompetencijų įgiję vaistininkai, atskiruose konsultacijų kabinetuose pildo įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems (ĮVPV) pacientams skirtą klausimyną ir nustato vaistų vartojimo problemas. Taip pat konsultuoja apie tinkamą vaistų vartojimą, pateikia išsamią informaciją apie galimas jų tarpusavio sąveikas, parodo teisingą vaistų vartojimo techniką, sudaro paslaugos teikimo planą, paskiria vizito laiką ir jų metu vertina pasiektus rezultatus bei, jei reikia, koreguoja teikiamą farmacinę paslaugą [4].

Nors farmacinės rūpybos paslaugų teikimą reglamentuoja įstatymai, norint praktiškai įgyvendinti farmacinės rūpybos koncepciją Lietuvoje ir teikti didesnę paslaugų įvairovę, susiduriama su esminėmis problemomis:

• farmacijos specialistai turi ribotą prieigą prie paciento sveikatos istorijos duomenų;

• pagal pateiktus reikalavimus, vaistinės nepasiruošusios teikti daugelį papildomų farmacinės rūpybos paslaugų;

• specialių priemonių, įrangos bei investicijų į atskiras vaistinės patalpas trūkumas; • netinkama asmens sveikatos duomenų apsauga ir konfidencialumo vaistinėse trūkumas;

• farmacijos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo kliūtys, kurias lemia: asmeninės nuomonės laikymasis, išankstinis nusistatymas, tarpusavio bendravimo, pasitikėjimo ir vieningos nuomonės nebuvimas bei laiko stygius [9,65].

Apibendrinant, galima teigti, kad įvertinus gyventojų poreikį, vaistinių vadovams plėtojant papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimą ir išsprendus su praktikoje susiduriamomis problemomis, galima sudaryti tinkamas sąlygas šių paslaugų teikimui visuomenės vaistinėse.

1.3. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas Europoje ir pasaulyje

Farmacinė rūpyba kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra gerai išvystyta ir teikiama ne vienerius metus, įdiegus papildomas farmacinės rūpybos paslaugas visuomenės vaistinėse (1 lentelė). Šias paslaugas teikia kvalifikuotas farmacijos specialistas, turintis specialiųjų kompetencijų ir būtinų žinių nustatyti galimas kartu vartojamų vaistų sąveikas, vartojimo klaidas ir užtikrinti optimalų medikamentinį gydymą [12]. Europos sąjungos šalyse išsamiai reglamentuotas FR paslaugų teikimas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Farmacijos specialistams vaistinėse yra sudarytos sąlygos atlikti biocheminius tyrimus, juos

analizuoti, vertinti ir gautus rezultatus pateikti pacientui. Sudaromi astma, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija sergančių pacientų gydymo planai, kurie periodiškai peržiūrimi ir, esant poreikiui, koreguojami. Vaistininkas nustato ligos eigos pablogėjimą bei galimas komplikacijas, moko pacientą valdyti savo sveikatos būklę ir padeda gerinti gydymo rezultatus [71]. Kai kuriose šalyse panašaus pobūdžio farmacinės rūpybos paslauga teikiama pacientų namuose. Farmacijos specialistų vizitų metu įvertinamas pacientų gebėjimas laikytis gydymo rekomendacijų ir kontroliuoti lėtinę ligą, optimizuojamas vaistų vartojimas, skatinama savirūpa, pagerinama pacientų gyvenimo kokybė ir užtikrinama nuolatinė priežiūra [59]. Parinkus efektyvų medikamentinį gydymą ir pasiekus gerą lėtinės ligos kontrolę, Anglijos, Šveicarijos, Norvegijos ir kitų šalių vaistinėse teikiama galimybė pratęsti kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptus. Ši paslauga pagerina ilgalaikio vaistinių preparatų vartojimo nurodymų laikymąsi ir sumažina apsilankymų pas gydytoją skaičių [42]. Taip pat farmacijos specialistas dalyvauja prevencinėse programose, siekiant identifikuoti ligą ankstyvoje stadijoje. Vaistinėse atliekamas kūno svorio matavimas, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, arterinio kraujospūdžio matavimas, padeda anksti nustatyti ligas ir imtis reikiamų gydymo priemonių. Pacientų sveikatos stiprinimui, daugelio šalių visuomenės vaistinėse, konsultuojama sveikos gyvensenos klausimais, teikiamos fizinio aktyvumo rekomendacijos, sudaromas sveikos mitybos planas [64]. Vykdant sveikatinimo paslaugas, taip pat suteikiama pagalba metantiems rūkyti. Konsultacijos metu įvertinama motyvacija, sudaromas metimo rūkyti planas, parenkama tinkama pakaitinė nikotino terapija (PNT) ar kiti vaistiniai preparatai, suteikiama informacija susijusiais klausimais [66]. Sveikatos stiprinimas yra viena iš pagrindinių priemonių, siekiant efektyviau valdyti lėtinių ir kitų ligų eigą. Anglijos, Švedijos vaistinėse teikiama skiepijimo paslauga, kuri padeda kontroliuoti infekcinių ligų paplitimą visuomenėje ir yra ypatingai rekomenduojama senyvo amžiaus pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, kadangi infekcinės ligos, esant susilpnėjusiam imunitetui, gali sukelti šių ligų paūmėjimą, funkcinius sutrikimus ir padidinti mirštamumą. Todėl skiepai yra viena efektyviausių priemonių, apsauganti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų sukeliamų komplikacijų [39].

Remiantis kitų Europos šalių praktika, jose teikiamos įvairiapusės farmacinės rūpybos paslaugos, kurios apima ne tik su vaistų vartojimu susijusių problemų sprendimą, bet ir ankstyvos ligų diagnostikos priemones, prevencines programas, sveikatinimo veiklą. Šių paslaugų teikimas vaistinėse padeda užtikrinti kokybišką pacientų sveikatos priežiūrą ir pagerinti gydymo rezultatus.

1 lentelė. Farmacinės rūpybos paslaugos, teikiamos kitose Europos Sąjungos šalių vaistinėse [71]

Toliau aptarsime ES ir kitose pasaulio šalyse teikiamas papildomas farmacinės rūpybos paslaugas.

1.4. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas cukriniu diabetu sergantiems

pacientams vaistinėse

Cukrinis diabetas (CD) - tai metabolinis sutrikimas, lėtinė liga, kurios metu, dėl insulino gamybos ir sekrecijos, audinių rezistentiškumo (atsparumo) jo poveikiui pakitimų, sutrinka medžiagų apykaita ir pasireiškia lėtinė hiperglikemija (didėja gliukozės koncentracija kraujyje). Ligos eigoje galimi organizmo sistemų pažeidimai ir pacientams pasireiškia: diabetinė retinopatija, nefropatija ir neuropatija, diabetinė pėda, širdies ir kraujagyslių ligos (išeminė širdies liga, insultas) [11,47].

Pagrindinis sveikatos priežiūros specialisto tikslas - cukrinio diabeto gydymo optimizavimas, mokant pacientą atidžiai stebėti ir valdyti ligos eigą. Reikšminga optimali glikemijos kontrolė, padedanti sumažinti kraujagyslių komplikacijų riziką, taip pat siekiama išvengti nepageidaujamo kūno svorio padidėjimo ir hipoglikemijos epizodų, pasireiškiančių, dėl netinkamos CD kontrolės. Racionalus vaistų

9 11 13 13 13 14 15 15 17 18 19 19 20 21 23 24 24 0 5 10 15 20 25 30 17. Vakcinavimas 16. Nėštumo nustatymas 15. Rūpyba namuose 14. Arterinės hipertenzijos valdymas 13. Vaistų vartojimo optimizavimas 12. Astmos valdymas 11. Receptų pratęsimas 10. Cukrinio diabeto valdymas 9. Cholesterolio kraujyje matavimas 8. Gliukozės kraujyje matavimas 7. Pagalba metant rūkyti 6. Kūno svorio matavimas 5. Kraujospūdžio matavimas 4. Skubioji kontracepcija 3. Farmacinių atliekų naikinimas

2. Budinti vaistinė 1. Receptų atleidimas

vartojimas, apimantis tinkamą vaistinių preparatų skyrimą, išdavimą bei vartojimą, sudaro palankias sąlygas efektyviam cukrinio diabeto valdymui ir nepageidaujamų reiškinių, komplikacijų kontrolei. Farmacijos specialistas, kurio teikiamos paslaugos ir konsultacijos yra lengvai prieinamos pacientams, atlieka ypač svarbų vaidmenį ligos gydymo procese. Vaistininkas atlieka išsamų pirminį vertinimą, numatant tikėtiną su vaistinių preparatų vartojimu susijusią riziką ar galimas ligos komplikacijas ir sudaro pacientui priimtiniausią gydymo medikamentais plano modelį bei insulino leidimo schemą ir realizuoja praktikoje [24,36].

1 pav. Cukriniu diabetu sergančių pacientų sveikatos priežiūros modelis [36]

Europos Sąjungos šalyse: Suomijoje, Švedija, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, o taip pat Kuveite ir Australijoje visuomenės vaistinėse vykdoma cukrinio diabeto valdymo programa. Kiekviena iš šių šalių, vadovaujasi skirtingu farmacinės rūpybos paslaugų modeliu, siekiant sudaryti individualiai kiekvienam pacientui skirtą sveikos gyvensenos bei gydymo planą [71].

Vokietijoje, vykdant efektyvų lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą, vaistininkas atlieka išsamią apklausą. Pokalbio metu įvertinama paciento sveikatos būklė, nustatomos su vaistų vartojimu susijusios problemos, galimos jų tarpusavio sąveikos, taip pat nustatomas farmacinės rūpybos paslaugų poreikis. Surinkus visą reikiamą informaciją ir įvertinus biocheminių tyrimų, gliukozės koncentracijai kraujyje nustatyti, rezultatus, farmacijos specialistui bendradarbiaujant su gydytoju, sudaromas ligos komplikacijų prevencijos ir gydymo planas, individualiai parenkami vaistiniai preparatai ir jų dozavimas, pacientas mokomas ligos valdymo, teisingos insulino leidimo technikos bei sveikos gyvensenos principų. Cukrinio diabeto gydymo eiga yra nuosekliai stebima ir koreguojama, glaudaus paciento, vaistininko bei gydytojo bendradarbiavimo dėka (1 pav.) [23,27,49].

Kuveite, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, teikiamos visapusiškos farmacinės rūpybos paslaugos. Farmacijos specialistai, kartu su gydytojais, slaugytojais bei dietologais, sudaro specializuotą ir daugiadisciplininę komandą, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti optimalią pacientų priežiūrą, efektyvų cukrinio diabeto valdymą bei sudaryti ir įgyvendinti prevencinių priemonių planą. Vaistininkas taip pat yra atsakingas už gydytojų išrašomų receptų bei vaistų suderinamumo vertinimą, konsultuoja pacientą sveikatos ugdymo klausimais ir užtikrina, kad cukrinio diabeto priežiūra būtų pilnavertiška [10,44].

Australijoje, kaip ir kitose šalyse, efektyvi CD kontrolė užtikrinama farmacijos specialistams tampant asmens sveikatos priežiūros komandos dalimi, kurios pagrindinis tikslas gerai kontroliuoti lėtinės ligos eigą. Vaistininkų teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos apima:

• farmacijos specialistai tobulina profesinę kvalifikaciją, plėtoja žinias apie cukrinio diabeto gydymo, vaistinių preparatų bei atliktų tyrimų naujoves ir įgytas žinias pritaiko praktiškai;

• skatina pacientą laikytis racionalaus vaistų vartojimo, sudaryto gydymo plano ir sveikos gyvensenos principų bei reguliariai atlikti biocheminius tyrimus;

• užtikrina galimų ligos bei gydymo komplikacijų prevenciją;

• vaistininkas stebi, vertina ir dokumentuoja klinikinių tyrimų rezultatus: gliukozės kiekį kraujyje, glikuoto hemoglobino (HbA1c) koncentraciją, kraujo spaudimą, albumino ir riebalų kiekį šlapime ir, jei reikia, atlieka gydymo plano korekciją [25,40,68].

Apibendrinus galima teigti, kad atsižvelgiant į reglamentuotas farmacijos specialisto teises bei turimą kompetenciją, kitų ES ir pasaulio šalių vaistininkams, suteikiamos platesnės galimybės dalyvauti cukrinio diabeto gydymo valdymo bei prevencijos programoje.

1.5. Farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos bronchine astma sergantiems

pacientams

Astma - tai viena iš labiausiai paplitusių lėtinių uždegiminių kvėpavimo takų ligų pasaulyje [19]. Užsienio šalių praktika rodo, kad vadovavimasis nusistovėjusiomis gydymo ir prevencijos gairėmis, neužtikrina visapusiškai efektyvios astmos kontrolės, dėl tokių priežasčių, kaip: netinkamas vaistinių preparatų vartojimas [28] ir riekiamos pagalbos suteikimas bei ligos kontrolės įgūdžių stoka. Remiantis naujai visuomenės vaistinėse taikomų astmos valdymo programų rezultatais, pastebimas teigiamas poveikis astmos kontrolei, pacientų gyvenimo kokybei, o taip pat užtikrinama optimali farmacinės rūpybos paslaugų, teikiamų visuomenės vaistinėse, nauda [50,57].

Australijos mokslininkų grupė atlikto tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pasikeis visuomenės vaistinėse teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų kokybė, pritaikant skirtingus, astma sergančių pacientų, priežiūros modelius. Tyrimo metu farmacijos specialistų intervencija, konkrečioje astmos valdymo srityje, apėmė: pacientų savireguliacijos ugdymą, gydymo optimizavimą, tikslų vaistų vartojimą, visavertę sergančiųjų astma sveikatos priežiūrą ir kontrolę, sveikatos stiprinimą, taisyklingą inhaliatoriaus naudojimo techniką, konsultavimą telefonu, grupinius ligos kontrolės mokymus bei prevencinių priemonių taikymą. Tyrimo metu buvo pasitelkiamas Australijos vyriausybės departamento finansuojamas, išsamus, specializuotas ir į pacientą orientuotas astmos valdymo modelis. Keturiose Australijos valstijose ir teritorijose (Naujasis Pietų Velsas, Australijos sostinės teritorija, Kvinslandas ir Viktorija) atsitiktine tvarka pasirinktos visuomenės vaistinės ir įvairiapusę farmacinės rūpybos paslaugą jose apmokyti teikti 106 vaistininkai. Kiekviena iš šių vaistinių, turėjo atrinkti mažiausiai dešimt astma sergančių pacientų, kurie sutiktų dalyvauti farmacijos specialisto vykdomose konsultacijose. Tyrimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas astmos kontrolei ir tam įtakos turintiems veiksniams, įskaitant vaistų vartojimo klaidas, tinkamo gydymo plano sudarymą, sveikos gyvensenos planavimą bei inhaliavimo technikos mokymą. Pacientų teigimu, tyrimo metu įgytos žinios ir įgūdžiai, turėjo didelės įtakos astmos kontrolei, gebėjimui teisingai inhaliuoti vaistus, laikytis vaistinių preparatų vartojimo rėžimo, taip pat sumažėjo ligos paūmėjimo atvejų pasireiškimas ir pagerėjo gyvenimo kokybė. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino, kad visuomenės vaistininkai atlieka ypač svarbų vaidmenį astmos valdymo ir prevencijos programoje [50].

Lenkijoje, farmacijos specialistų indėlis, teikiant farmacinę priežiūrą lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir optimizuojant vaistinių preparatų vartojimą, neabejotinas. Visuomenės vaistinių teikiamos funkcijos apima sveikatos priežiūros specialistų išrašytų vaistų patikrą, pacientų gydymo metu daromų klaidų identifikaciją, susijusią su netinkamu β2 - agonistų, kortikosteroidų ir kitų vaistinių preparatų

vartojimu bei neteisingu inhaliatoriaus naudojimu. Siekiant išspręsti šias problemas, vaistinėse įdiegta galimybė, skiriant užtektinai laiko, pacientus individualiai konsultuoti apie galimą šalutinį vaistinių preparatų poveikį, jų sąveikas bei bendradarbiaujant su gydytojais, parinkti tinkamą gydymo planą. Taip pat į Lenkijos visuomenės vaistinių teikiamas papildomas farmacinės rūpybos paslaugas, įtraukta sveikatos priežiūra pasitelkiant mobiliąsias priemones (mobiliosios sveikatos priežiūra), leidžianti vaistininkui kontaktuoti su pacientu per interaktyvias SMS žinutes. Tokiu būdu užtikrinama planinga sveikatos priežiūros ir ugdymo sistemos veikla. Atlikti tyrimai taip pat rodo, kad vaistinėse teikiama sąlyginai paprasta paslauga- astmos kontrolės testas, padeda įvertinti paciento gebėjimą kontroliuoti ligą. Remiantis gautais testo rezultatais, jei yra poreikis, koreguojamas medikamentinio gydymo planas. Pasiekus tinkamą astmos kontrolę, palaipsniui mažinama vartojamų vaistų dozė [61,62].

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad farmacijos specialistų intervencija, astmos gydymo procese, duoda žymų teigiamą rezultatą kontroliuojant ligos eigą. Taip pat, suteikiant tinkamą sveikatos priežiūrą, padeda pagerinti pacientų sveikatos būklę.

1.6. Farmacinės rūpybos paslaugos sergant arterine hipertenzija

Didėjantis arterinės hipertenzijos (AH) paplitimas visame pasaulyje rodo efektyvių prevencijos priemonių bei sistemingo gydymo svarbą ligos valdyme. Nekoreguojamas arterinis kraujospūdis turi potencialios įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasireiškimui. Viena iš pagrindinių klinikinėje praktikoje taikomų prevencijos priemonių yra arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimas [17]. Farmacijos specialisto pareiga visuomenės vaistinėse mokyti tinkamai matuoti AKS ir kontroliuoti ligos eigą, konsultuoti sveikos gyvensenos bei padidėjusio arterinio kraujo spaudimo klausimais, suteikti informaciją apie vartojamus vaistinius preparatus bei dalyvauti farmakologinio budrumo sistemoje.

2011 m. Kanadoje vykdytas randomizuotas, kontroliuojamas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo reikšmę, siekiant efektyviau valdyti arterinę hipertenziją. Gauti rezultatai parodė, kad vidutinis sistolinio kraujo spaudimo rodmuo po 6 mėnesių vykdyto tyrimo, buvo pakoreguotas -12,0 mmHg ir optimali kraujospūdžio kontrolė padidėjo 34 proc. (nuo 30 proc. taikant įprastinę priežiūrą iki 64 proc. tiriamojoje grupėje, kurioje kartu su sveikatos priežiūros specialisto skirtu gydymu, buvo taikoma farmacininko intervencija) [22].

Kitas tyrimas vykdytas 2016 m. Kanadoje, Sidnėjuje, kurio tikslas buvo ištirti pacientų požiūrį į vaistininko teikiamą arterinės hipertenzijos valdymo paslaugą, pagrįstą sveikatos bendradarbiavimo modeliu (angl. Health Collaboration Model). Teikiamą paslaugą sudarė: blogos ligos kontrolės priežasčių nustatymas, tinkamo vaistų vartojimo laikymosi vertinimas, medikamentų peržiūra, rekomendacijų dėl

gydymo plano korekcijos, pateikimas gydytojui ir vartojamų vaistų optimizavimas. Tyrime dalyvavo 38 pacientai, kurie buvo suskirstyti į grupes. A (kontrolinę) grupę sudarė 11 pacientų. B grupei buvo priskirta 10 pacientų ir taikyta visapusiška, iki 12 mėnesių trukusi vaistininko intervencija ir C grupę sudarė 17 pacientų, kuriems buvo taikoma paprasta ir trumpalaikė (iki 3 mėnesių) farmacijos specialisto intervencija. Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavę pacientai labai teigiamai įvertino vaistininko teikiamą arterinės hipertenzijos valdymo paslaugą, įskaitant AKS stebėseną, informaciją apie tinkamą vaistų vartojimą ir savipriežiūros ugdymą. Apklaustųjų teigimu, atsiradęs tarpusavio su farmacijos specialistu ryšys, lemtų tolimesnį bendradarbiavimą kontroliuojant ligos eigą [16].

2015 m. Albertoje vykdytas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti vaistininko intervencijos svarbą arterinės hipertenzijos gydyme. Tyrimo metu 248 pacientai buvo suskirstyti į kontrolinę ir intervencinę grupę. Intervencinės grupės pacientams, vaistininko teikiama konsultacija apėmė tinkamo gyvenimo būdo ir gebėjimo valdyti ligą ugdymą, su vaistų vartojimu susijusių problemų sprendimą, rekomendacijas keičiant farmakologinį gydymo planą bei vartojamų vaistų optimizavimą, koregavimą ir keitimą. Kontrolinės grupės pacientams buvo suteikiama informacija apie ligos eigą ir medikamentinį gydymą, taikoma įprastinė priežiūra, atliekami AKS matavimai. Gauti rezultatai parodė, kad visavertė vaistininko intervencija padėjo sumažinti sistolinį kraujo spaudimą 18,3 mmHg, lyginant su kontroline grupe, kurioje nustatytas 11,8 mmHg kraujo spaudimo rodmens sumažėjimas. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad farmacijos specialisto intervencija gali padėti efektyviai sumažinti arterinį kraujospūdį, leidžia kontroliuoti ligos eigą ir išvengti sukeliamų komplikacijų [62].

2013 - 2014 m. Australijoje, Sidnėjuje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje atliktas

perspektyvinis, kontroliuojamas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti, ar vaistininko turima kompetencija, gebėjimai ir konsultavimas turi įtakos AH valdymo optimizavimui. Farmacijos specialistai buvo priskiriami vienai iš trijų tiriamųjų grupių. A- kontrolinė grupė, kurioje buvo taikomas gydytojo paskirtas gydymas, B- intervencinė grupė ir C grupė, kurioje buvo vykdyta trumpesnė 3 mėnesių intervencija. Vaistininkai, priskirti B ir C grupei, teikė papildomą farmacinės rūpybos paslaugą, apimančią arterinio kraujospūdžio stebėjimą, vertinimą ir kontrolę, pritaikius efektyvų medikamentinį gydymą konkrečiam pacientui bei gydymo rėžimo laikymosi įvertinimą. Gauti rezultatai rodo, kad didžiausias pokytis buvo pasiektas C grupėje, kurioje sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo (25 mmHg, p<0,01). A grupėje AKS sumažėjo (12 mmHg, p<0,01) ir B grupėje (21 mmHg, p<0,01). Todėl galima teigti, kad farmacijos specialisto intervencija padidina tinkamą antihipertenzinių vaistų režimo laikymąsi, užtikrina racionalų jų vartojimą, sumažina AKS ir pagerina ligos valdymą [15,34].

Siekiant racionalizuoti sveikatos priežiūros sistemą, lėtinių ligų gydymui bei stebėsenai integruojamos telekomunikacijų technologijos. Nuotolinė pacientų stebėjimo bei priežiūros sistema

suteikia galimybę nepageidaujamų reakcijų, pasireiškiančių netinkamai vartojant vaistus, vertinimui [47]. Taip pat šios technologijos leidžia įvertinti pacientų kraujospūdžio matavimų namuose rezultatus, o aktyvi sveikatos priežiūros specialistų intervencija užtikrina teisingą vaistų vartojimą. Nuolatinė arterine hipertenzija sergančių pacientų priežiūros sistema, apimanti skubias ir išsamias specialistų konsultacijas, leidžia pasiekti efektyvią ligos kontrolę ir išvengti netinkamo vaistinių preparatų vartojimo [42].

2013 m. JAV atliktas 12 mėnesių trukmės tyrimas, kuriame sutiko dalyvauti 778 nekontroliuojama arterine hipertenzija sergantys pacientai, turintys prieigą prie interneto. Tyrimo dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris grupes: 247 pacientams taikyta įprastinė priežiūra, 246 dalyviams suteiktos sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos ir 237 pacientams skirta nuotolinė gydytojų ir farmacijos specialistų priežiūra. Tyrimo metu 56 proc. pacientų, kurių gydyme buvo taikoma vaistininko intervencija, pasiekė AKS <140/90 mmHg rodmenį, lyginant su kontroline grupe, kurioje šį rodmenį pasiekė 31 proc. dalyvių. Grupėje, kurioje buvo taikomas gydytojo paskirtas gydymas, AKS <140/90 mmHg pasiekė 36 proc. pacientų [25,51].

Visų šių tyrimų duomenys rodo, kad farmacijos specialisto dalyvavimas, teikiant nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugas, padeda optimizuoti arterinės hipertenzijos gydymą, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei mažinti su gydymu susijusias išlaidas.

1.7. Cholesterolio kiekio kraujyje matavimas visuomenės vaistinėse

Hiperlipidemija - tai lipidų apykaitos sutrikimas, kurio metu padidėja cholesterolio, trigliceridų kiekis kraujyje ir yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) atsiradimui. Ankstyva šio sutrikimo diagnozė ir efektyvus gydymas, leidžia apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo tolesnio pažeidimo [50]. Australijoje vaistininkams, kaip lengvai prieinamiems sveikatos priežiūros specialistams, sudarytos sąlygos stebėti ir vertinti cholesterolio koncentracijos pokyčius vaistinėse. Siekiant nustatyti, kad ši farmacinės rūpybos paslauga pagerina hiperlipidemija sergančių pacientų gydymo rezultatus, buvo vykdytas tyrimas, kurio metu buvo atliekami POC (angl. point-of-care) testai pasitelkiant specialius analizatorius, skirtus matuoti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Tai minimaliai invazinis, greitai ir paprastai vaistinėje atliekamas testas, kuriam nereikalinga laboratorinė įranga, todėl gauti rezultatai yra iš karto pateikiami pacientui. POC testas leidžia ne tik anksti diagnozuoti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir vertinti medikamentinio gydymo efektyvumą, atliekant lipidų tyrimus reguliariai [29,52]. Nustačius, kad gydymas paskirtais vaistiniai preparatais neduoda reikiamų rezultatų, daliai pacientų jis buvo koreguojamas, taip pat pateikiamos rekomendacijos, padedančios reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir pagerinti gydymo veiksmingumą. Kitiems pacientams buvo taikoma įprastinė priežiūra. Gauti rezultatai

parodė, kad iš 16 savaičių tyrime dalyvavusių 675 didelės ŠKL rizikos grupei priskiriamų pacientų, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo 57 proc. tiriamųjų (taikant vaistininko intervenciją) ir 31 proc. pacientų, kuriems buvo taikyta įprastinė priežiūra [29].

Apibendrinant, farmacijos specialisto intervencija padeda parinkti optimalų gydymą, veiksmingai valdyti ligą, pagerinti pacientų gydymo rezultatus ir, bendradarbiaujant su gydytojais, užtikrinti ilgalaikę prevencinę ŠKL priežiūrą.

1.8. Farmacijos specialisto pagalba metantiems rūkyti

Rūkymas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių didelį gyventojų sergamumą ir mirštamumą, kadangi turi įtakos cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitų lėtinių ligų pasireiškimui. Remiantis užsienio šalių praktika, visuomenės vaistinėse teikiama pagalba metantiems rūkyti, padidina ilgalaikio rūkymo nutraukimo dažnį ir pagerina paciento sveikatos būklę [20,37]. Pirmosios konsultacijos metu farmacijos specialistas, taikydamas motyvacinio interviu principą, vertina paciento turimas žinias apie rūkymo keliamą pavojų ir apsisprendimą mesti rūkyti. Išanalizavus surinktą informaciją, tolimesnių konsultacijų metu vaistininkas sudaro metimo rūkyti planą, nustato konkrečią metimo datą (skiriamas 2 savaičių pasiruošimo laikotarpis), informuoja pacientą apie dažnai pasireiškiančius nikotino abstinencijos simptomus, paskiria medikamentinį gydymą, vertina ir sprendžia konkrečias iškilusias problemas ir konsultuoja metimo rūkyti klausimais [28].

2014 - 2016 m. Prancūzijoje buvo vykdomas 6 mėnesių trukmės tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar pagalba metant rūkyti yra efektyvi farmacinės rūpybos paslauga, teikiama visuomenės vaistinėse. Tyrimo metu farmacijos specialistai vykdė 5 individualius interviu ir vertino demografinius pacientų duomenis: amžių, lytį, suvartojamų cigarečių per dieną skaičius, su rūkymų susijusias lėtines ligas, medžiagų apykaitos ir miego sutrikimus. Taip pat vaistininkai vertino paciento gyvenimo kokybę, fizinę priklausomybę nuo tabako, motyvaciją mesti rūkyti, teikė išsamią konsultaciją ir skyrė pakaitines nikotino terapijos priemones. Gauti rezultatai parodė, kad iš tyrime dalyvavusių 227 pacientų, 23,3 proc. (53/227) tiriamųjų lankė tolimesnes konsultacijas ir 75 proc. (40/53) iš jų atsisakė rūkymo bei teigė esantys labai patenkinti vykdoma papildoma farmacinės rūpybos paslauga vaistinėse [19].

Todėl galima daryti išvadą, kad vaistininko teikiama pagalba metantiems rūkyti, pagerina proceso rezultatus ir padeda užtikrinti geresnę paciento gyvenimo kokybę.

1.9. Vakcinacija visuomenės vaistinėse

JAV yra viena iš pasaulio valstybių, kurioje farmacijos specialistai turi teisę vykdyti skiepijimo paslaugas visuomenės vaistinėse. Vaistininkai, turintys reikiamą kvalifikaciją praktikuojant vakcinaciją, pateikia detalią informaciją apie vakciną ir jos saugumą, užtikrina lengvą skiepų prieinamumą bei suteikia galimybę kontroliuoti užkrečiamųjų ligų paplitimą [14]. Visuomenės vaistinėse skiepijama nuo: gripo, juostinės pūslelinės (Herpes zoster), pneumokokų sukeliamų ligų, kokliušo, difterijos, stabligės, hepatito A ir hepatito B, meningokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), vėjaraupių, taip pat atliekami privalomieji skiepai keliaujantiems [30].

2015 - 2016 m. JAV, Vašingtone buvo vykdomas imunizacijos projektas IMPACT (angl.

IMProving America’s Communities Together), kuriuo tikslingai buvo siekiama įvertinti, kaip inovacinis

praktikos modelis, pasitelkus technologines priemones, suteikia vaistininkui prieigą prie paciento skiepų istorijos, saugomos valstybinės imunizacijos informacinėje sistemoje. Vaistininko gebėjimas identifikuoti galimas, su vakcinacija susijusias problemas bei teikiamos rekomendacijos, turi potencialios įtakos skiepijimų, atliekamų vaistinėse, apimčių didėjimui ir užkrečiamų ligų paplitimo valdymui. Tyrimo metu, kartu su skiepų istorija, farmacijos specialistams buvo pateikta informacija, kurioje nurodomos individualiai pacientui rekomenduojamos vakcinos. Vaistininkas, įvertinęs gautą informaciją, taip pat klientų poreikius, sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas, nustato konkrečių skiepų poreikį bei efektyvumą. Atlikus 6 mėnesių trukmės tyrimą, gauti rezultatai parodė, kad 1080 gyventojų, kurie visuomenės vaistinėje skiepijosi nuo gripo, sistema nurodė 1566 papildomai rekomenduotinas vakcinas. Atsižvelgus į gautą informaciją, skiepų istoriją bei konsultacijas su pacientu, vaistininkai identifikavo 36 galimas kontraindikacijas ir 196 atvejus, kurie buvo atmesti nustačius, kad numatyti skiepai jau atlikti, todėl remiantis farmacijos specialistų vertinimu, 1334 skiepai atitiko realų poreikį. Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad 447 (41,4 %) rekomenduotinų skiepų buvo registruoti ir atlikti. Inovatyvūs sprendimai, vaistininko intervencija ir išsamios konsultacijos, turi įtakos padidėjusiam visuomenės vaistinėse atliekamų vakcinų skaičiui [17].

2015 m. Australijoje, Perte buvo atliktas tyrimas, kurio metu 133 kvalifikuotų, specialius mokymus baigusių farmacijos specialistų, teikė skiepijimo nuo gripo paslaugas visuomenės vaistinėse. Nuo kovo iki spalio mėnesio buvo atlikti 15621 skiepai 76 vaistinėse. Tyrimo metu nebuvo užfiksuotas nei vienas pavojingos nepageidaujamos reakcijos atvejis ir tik mažiau, nei 1 proc. vartotojų pasireiškė nežymūs šalutiniai poveikiai. Tyrime atkreipiamas dėmesys į kaimo vietoves, kuriose buvo atlikta didelė dalis skiepijimų siekiant įrodyti, kad vaistininko vykdoma vakcinacija palengvina tokio pobūdžio paslaugų prieinamumą kaimo ir atokiose vietovėse. Taip pat tyrimo duomenys parodė, kad konkrečios vartotojų grupės: jaunesnio, darbingo amžiaus bei sveikatos problemų neturintys gyventojai teikia pirmenybę

vaistinėms, kuriose skiepijimo paslaugos teikiamos patogiu laiku (ne darbo valandomis bei savaitgaliais). Prieinamumas ir patogumas yra vieni iš svarbiausių kriterijų, lemiančių vakcinacijos visuomenės vaistinėse pasirenkamumą [31].

Remiantis kitų šalių praktika, galima teigti, kad vaistininko intervencija padeda didinti atliekamų vakcinų skaičių ir apsisaugoti nuo sezoninių bei kitų užkrečiamųjų ligų.

1.10. Farmacijos specialistų vaidmuo išduodant skubiosios kontracepcijos

priemones

2014 m. 148 pasaulio šalių vaistinių preparatų rinkoje buvo registruota mažiausiai viena skubiosios kontracepcijos (SK) kategorijai priskiriama priemonė, iš kurių 23 Europos sąjungos šalyse jų galima įsigyti be recepto, tačiau Albanijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Makedonijoje, taip pat Lenkijoje moterys, norėdamos įsigyti SK priemonių, privalo pateikti sveikatos priežiūros specialisto išrašytą receptą. Taip pat atlikus tyrimą nustatyta, kad 11- oje ES šalių kontracepcijos priemonės gali būti perkamos tiesiogiai be farmacijos specialisto teikiamos informacijos apie vaistus. Likusiose šalyse be vaistininko konsultacijos, šių priemonių įsigijimas griežtai draudžiamas [13].

Europos vaistų agentūra (EMA) 2014 m. lapkričio mėn. pateikė rekomendacijas, dėl hormoninių kontracepcijos priemonių, į kurių sudėtį įeina veiklioji medžiaga ulipristalio acetatas, išdavimo be sveikatos priežiūros specialisto išrašyto recepto. Tai patvirtino 2015 m. sausio 7d. Europos Komisijos paskelbtas reglamentuotas sprendimas priskirti vaistinį preparatą nereceptinių vaistinių preparatų kategorijai ir šis efektyvus ir sąlyginai saugus vaistas, tapo prieinamas daugelyje ES šalių, išskyrus Maltą, kurioje jis nėra registruojamas [13,36,57].

Tyrimais nustatyta, kad lengvesnė skubiosios kontracepcijos preparatų įsigijimo tvarka, ženkliai sumažina nepageidaujamo nėštumo bei jo nutraukimo atvejų skaičių, nepadarant didesnės žalos sveikatai. Labai svarbų vaidmenį, išduodant nereceptines kontracepcijos priemones, atlieka farmacijos specialisto teikiama farmacinės rūpybos paslauga. Vaistininkai, kaip patikimi sveikatos priežiūros specialistai, privalo tinkamai išduoti skubiosios kontracepcijos preparatus, suteikiant išsamią informaciją apie saugų jų vartojimą, galimas sąveikas bei kontraindikacijas. Visgi lengva skubiosios kontracepcijos prieiga ir priežiūros kokybė turi būti tobulinama daugelyje pasaulio šalių [13,33].

Apibendrinus galima teigti, kad vaistininko teikiama individuali konsultacija turi skatinti saugų bei racionalų SK preparatų vartojimą, taip užtikrinant minimalų neigiamą poveikį sveikatai.

1.11. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas namuose

Su vaistinių preparatų vartojimu susijusios problemos, įskaitant nepageidaujamų reakcijų pasireiškimą, vaistų tarpusavio nesuderinamumą, netinkamas jų kombinacijas ir gydymo plano nesilaikymą, turi įtakos hospitalizacijos skaičiaus didėjimui [53].

Vaistininko intervencija ir pacientų priežiūra namuose apima: vartojamų vaistų peržiūrą, saugumo stebėseną, savipriežiūros ugdymą, informacijos apie medikamentus teikimą, jų vartojimo racionalizavimą, suderinamumo vertinimą, naikintinų vaistų surinkimą, konsultaciją telefonu bei telefarmacijos paslaugų teikimą [44,54].

2008 m. Kanados mokslininkų publikuotame moksliniame straipsnyje pateikiamas 3 savaites vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo 27 pacientai išleisti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taikyti kriterijai: 80 metų ir vyresni, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, vartojantys daugiau, kaip 5 vaistinius preparatus, turinčius potencialios įtakos neracionaliam medikamentų vartojimui ir nepageidaujamų reakcijų pasireiškimui. Vizitacijos pas pacientus metu, farmacijos specialistai vartojamus vaistus ir jų sukeliamas farmakoterapines problemas suskirstė į pagrindines 7 kategorijas: medikamentinis gydymas neatitinka indikacijų, pasirinktas netinkamas vaistas, subterapinė dozė, galimas perdozavimas, nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas, tarpusavio sąveikos bei medikamentų vartojimas be indikacijos. Įvertinus galimą riziką, vaistininkai pateikė 116 su vaistų vartojimu ir optimaliu gydymu susijusias pastabas. Iš 53 rekomendacijų, dėl ūmios sveikatos pablogėjimo rizikos, pateiktų gydytojui 39 (74 proc.) buvo priimtos, 11 (21 proc.) atsakas nežinomas ir 3 (6 proc.) atmestos. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaistininko intervencija gali padėti efektyviau kontroliuoti medikamentinį gydymą, identifikuoti farmakoterapines problemas bei didinti vaistų vartojimo saugumą [45].

Apibendrinant svarbu paminėti, kad papildomos farmacinės rūpybos paslaugos yra į paciento poreikius orientuotos paslaugos, kurios leidžia teikti individualią ir kokybišką sveikatos priežiūrą bei tikėtis geresnių gydymo rezultatų. Apžvelgti moksliniai straipsniai ir juose pateikti tyrimai leidžia įvertinti daugelyje ES ir pasaulio šalių teikiamas įvairiapuses farmacinės rūpybos paslaugas. Užsienio šalių praktika rodo, kad papildomų paslaugų teikimas vaistinėse, užtikrina kokybišką pacientų aptarnavimą ir paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, turi įtakos tinkamo ir efektyvaus gydymo plano sudarymui, medikamentinio gydymo optimizavimui, efektyviam ligos valdymui, sveikos gyvensenos ugdymui bei paciento gyvenimo kokybės gerinimui. Todėl galima teigti, kad šios paslaugos leidžia

optimaliau patenkinti pacientų poreikius, padeda išvengti su liga ir jos gydymu susijusių komplikacijų ir yra neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo dalis. Norint įgyvendinti šią farmacinės rūpybos koncepciją Lietuvoje, svarbu nustatyti paslaugų poreikį ir numatomą naudą visuomenėje.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas

Baigiamasis magistro darbas buvo atliktas 2017- 2019 m. Prieš atliekant tyrimą, buvo analizuojama su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atlikus literatūros analizę, buvo formuluojamas tyrimo tikslas ir uždaviniai, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas ir sudaryta anoniminė anketa, skirta apklausti respondentus. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos sutikimas Nr. BEC-FF-29 (žr. 11 priedą). Siekiant išsiaiškinti sudarytos anketos tinkamumą, buvo atliktas pilotinis kiekybinis tyrimas. Pateikus anketą dvidešimt vaistinės lankytojų ir atsižvelgus į išreikštas pastabas, buvo patikslinti keli anketos klausimai. Pilotinio tyrimo duomenys neįtraukti į tyrimo rezultatus. Kiekybinis pacientų tyrimas atliktas 2018 m. gruodžio mėn. - 2019 m. sausio mėn. Apklausus respondentus Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestuose bei Šiaulių, Panevėžio miestuose ir rajonuose, gauti duomenys buvo susisteminti ir atlikta jų analizė, naudojant SPSS 22.0 ir Microsoft Office Excel 2016 programinių įrangų paketus.

2.2. Tyrimo objektas

Atlikto tyrimo tiriamieji - atsitiktinai pasirinktų Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestų bei Šiaulių, Panevėžio miestų ir rajonų gyventojų papildomų farmacinės rūpybos paslaugų poreikiai, kuriems išsiaiškinti buvo sudaryta anoniminė anketa.

2.3. Tyrimo metodai

• Teorinis analizės metodas. Atlikta aktualios mokslinės literatūros, publikacijų, tyrimų, susijusių su papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimu Lietuvoje ir pasaulio šalyse, analizė. Mokslinės literatūros paieškai buvo naudojamos: Google Scholar, PubMed duomenų bazės.

• Empirinis analizės metodas. Tyrimui atlikti buvo naudotas kiekybinis tyrimo metodas - anoniminė anketinė apklausa, kurios metu respondentai atsakė į anketoje pateiktus uždarojo tipo klausimus, siekiant įvertinti papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo poreikį visuomenės vaistinėse. Papildomų paslaugų poreikio ir veiksnių, kurie riboja šių paslaugų plėtrą vaistinėse įvertinimui, pasitelkta Likerto skalė. Šiuo metodu buvo sumuojami tyrimo dalyvių atsakymai į pateiktus teiginius ir išvedamas vidurkis.

• Statistiniai analizės metodai. Anketinės apklausos metu gautiems duomenims analizuoti naudotas SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22.0 versijos programinis paketas. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas chi kvadrato (χ²) kriterijus. Gauti tyrimo rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Taip pat buvo apskaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r). Šis koeficientas taikytas įvertinti ryšio stiprumą tarp dviejų kintamųjų. Koreliacijos stiprumo interpretacija: nuo 0 iki ± 0,2 ryšys laikytas labai silpnu, nuo ±0,2 iki ±0,4 silpnu, nuo ±0,4 iki ±0,7 vidutiniu, nuo ±0,7 iki ±0,9 stipriu ir nuo daugiau nei ±0,9 labai stipriu. Teigiama Pirsono koreliacija rodo, kad pasirinkti požymiai kinta viena kryptimi, tuo tarpu neigiama - didėjant vieno požymio reikšmėms, mažėja kito požymio reikšmės, arba atvirkščiai.

2.4. Tyrimo instrumentas

Tyrimo atlikimui, remiantis mokslinės literatūros apžvalga ir analize, suformuluotu tyrimo tikslu ir uždaviniais, buvo sudaryta anoniminė anketa (žr. 10 priedą). Pirmoji anketos dalis pradedama kreipimusi į respondentą, trumpu prisistatymu ir tyrimo tikslo pateikimu, taip pat nurodoma anketos pildymo instrukcija. Anketą sudaro 19 uždarojo tipo klausimai. Antroje anketos dalyje pateikiami bendrieji klausimai, kuriais siekiama įvertinti respondentų lankymosi visuomenės vaistinėje ir konsultavimosi su vaistininku dažnį ir nustatyti priežastis, išsiaiškinti naudojimosi papildomomis farmacinės rūpybos paslaugomis vaistinėje ypatumus, vaistų vartojimo problemas, su kuriomis yra susidūrę tiriamieji ir veiksnius, neleidžiančius tinkamai įgyvendinti papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimą vaistinėje. Anketoje buvo pateikti galimi atsakymo variantai, iš kurių respondentai galėjo pasirinkti vieną, jų nuomone, labiausiai tinkantį atsakymą. Taip pat pateikiami klausimai apie papildomų farmacinės rūpybos paslaugų poreikį visuomenės vaistinėse ir siekiama įvertinti, ar šių paslaugų teikimas jiems padėtų efektyviau valdyti ligas. Teiginiai pateikti kartu su Likerto skale - penkiais atsakymo variantais, kuriais respondentai buvo prašyti įvertinti, kiek stipriai jie sutinka ar prieštarauja nurodytam teiginiui. Šiuose dviejuose klausimuose taip pat pateiktas papildomas atsakymų variantas „kita“, kur apklaustieji galėjo išreikšti savo nuomonę, kokių nepateiktų papildomų farmacinės rūpybos paslaugų trūksta visuomenės vaistinėse. Trečioje anketos dalyje pateikti sociodemografiniai klausimai: lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, socialinė padėtis, vidutinės šeimos mėnesio pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, lėtinės ligos ir iš jų dviejuose klausimuose taip pat pateiktas atsakymų variantas „kita“, kur respondentai turėjo galimybę įrašyti socialinę padėtį ir pateikti kitas lėtines ligas, kuriomis serga. Nurodant lėtines ligas, buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus.

2.5. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis

Prieš atliekant anoniminės anketinės apklausos tyrimą, svarbu nustatyti tyrimui reikalingą imties dydį, reikšmingą galutinių statistinių tyrimo rezultatų tikslumui ir patikimumui. Sudarant imtį siekiama, kad ji būtų reprezentatyvi ir atspindėtų populiacijos, kurioje atliekamas tyrimas, poreikį. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestų bei Šiaulių, Panevėžio miestų ir rajonų vaistinėse nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. sausio mėn.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2 795 141.

Tyrimo imties dydis buvo apskaičiuotas, naudojantis Paniotto formule:

n – imties dydis;

Δ – imties paklaidos dydis, kai paklaida ± 5 % (Δ = 0,05); N – generalinė aibė (populiacijos dydis).

Remiantis populiacijos dydžiu ir imties paklaida ± 5 proc., Paniotto formule apskaičiuotas reprezentatyvus imties dydis - 400 respondentų. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestų bei Šiaulių, Panevėžio miestų ir rajonų visuomenės vaistinės lankytojams buvo pateikiama anoniminė anketa prašant, kad ji būtų užpildyta vizito vaistinėje metu, neišsinešant į namus. Tyrimo metu buvo išdalinta 500 anketų (100 anketų daugiau nei apskaičiuota imtis - 400, siekiant maksimalaus grįžtamumo ir duomenų patikimumo), iš kurių 422 anketos buvo pilnai užpildytos ir tinkamos analizei (atsakomumas - 84,4 %).

2.6. Tyrime dalyvavusių respondentų sociodemografinės charakteristikos

2 lentelė. Sociodemografiniai respondentų duomenys

Apibendrintai pateikti 2 lentelės duomenys rodo, kad 67,5 % (n=285) respondentų sudarė moterys ir 32,5 % (n=137) vyrai. Pagal amžių visi respondentai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir tyrime daugiausiai dalyvavo 45-59 metų 30,8 % (n=130) ir 35-44 metų 27,5 % (n=116) respondentai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą 40,3 % (n=170). Daugumą respondentų sudarė miesto gyventojai 71,8 % (n=303) ir tik 9,7 % (n=41) kaimo gyventojai. Tyrime taip pat buvo klausiama apie apklaustųjų socialinę padėtį. Didžiąją daugumą respondentų sudarė dirbantieji 80,6 % (n=340), mažesnę dalį pensininkai 9,5 % (n=40) ir beveik vienodą skaičių apklaustųjų sudarė studentai 5,2 % (n=22), bedarbiai 2,8 % (n=12) ir „kitą“ socialinę padėtį nurodę respondentai (invalidumas, motinystės atostogos) 1,9 % (n=8). Beveik pusės apklaustųjų vidutinės šeimos mėnesio pajamos tenkančios vienam šeimos nariui siekia 400-800 Eur/mėn 47,4 % (n=200). Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad 62,6 % (n=264) tyrimo dalyvių nurodė nesergantys ir 37,4 % (n=158) sergantys lėtinėmis ligomis. 20,1 % (n=85) respondentų pažymėjo sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, 13,5 % (n=57) endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis, 9 % (n=38) kvėpavimo sistemos ligomis ir 3,6 % (n=15) respondentų nurodė sergantys kitomis lėtinėmis ligomis: anemija, inkstų uždegimu, inkstų akmenlige, alergija, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), podagra, sąnarių ligomis, stuburo patologija, osteochondroze, reumatoidiniu artritu ir Parkinsono liga.

Vyras 137 32,5% Moteris 285 67,5% 18-25 m. 39 9,2% 26-34 m. 75 17,8% 35-44 m. 116 27,5% 45-59 m. 130 30,8% virš 60 m. 62 14,7% Pagrindinis 29 6,9% Vidurinis 84 19,9% Profesinis 73 17,3% Aukštasis neuniversitetinis 66 15,6% Aukštasis universitetinis 170 40,3% Miestas 303 71,8% Miestelis 78 18,5% Kaimas 41 9,7% Studentas 22 5,2% Pensininkas 40 9,5% Dirbantis 340 80,6% Bedarbis 12 2,8% Kita 8 1,9%

Mažiau nei 400 eurų per mėnesį 124 29,4% 400-800 eurų per mėnesį 200 47,4%

Daugiau nei 800 eurų per mėnesį 98 23,2% Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos 85 20,1% Kvėpavimo sistemos ligos 38 9,0% Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos 57 13,5%

Kitos lėtinės ligos 15 3,6%

Neserga lėtinėmis ligomis 264 62,6% Požymiai Respondentų

skaičius (n=422) %

Šeimos pajamos

Lėtinės ligos, kuriomis sergama Lytis Amžius Išsilavinimas Gyvenamoji vieta Socialinė padėtis