LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA
Aistė Gabrielė Berkutė
Pėdos ir čiurnos pažeidimų įtaka kasdienei veiklai
Magistro baigiamasis darbas Medicinos studijų programa
Darbo mokslinė vadovė: asist. Dovilė Naruševičiūtė Konsultantas:
prof. Raimondas Kubilius
2 TURINYS 1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Pėdos ir čiurnos problemos bendruomenėje ... 10
10.2 Pėdos ir čiurnos pažeidimai ... 11
10.3 Pėdos ir čiurnos pažeidimų diagnostika: fizinis ištyrimas ... 11
10.4 Pėdos ir čiurnos pažeidimų diagnostika: radiologiniai tyrimai ... 12
10.5 Pėdos ir čiurnos pažeidimų diagnostika: vertinimas klausimynais ... 13
10.6 Pėdos funkcijos rodiklis... 14
10.7 Peržiūrėtas pėdos funkcijos rodiklis ... 14
10.8 Peržiūrėto Pėdos funkcijos rodiklio trumpa forma ... 14
10.9 Pėdos funkcijos rodiklio pritaikymas užsienio šalyse ... 15
11. METODIKA IR METODAI ... 16
11.1 Kultūrinis pritaikymas ... 16
11.2 Tyrimo objektas ... 16
11.3 Tyrimo atranka ... 17
11.4 FFI-R SF Taškų skaičiavimo metodas ... 17
11.5 SF-36 taškų skaičiavimo metodas ... 17
11.6 Duomenų analizė ... 18 12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 19 12.1 Bendrieji duomenys ... 19 12.2 FFI-R SF rezultatai ... 20 12.3 SF-36 rezultatai ... 21 12.4 Patikimumo rezultatai ... 21 12.5 Validumo rezultatai ... 22
12.6 Palyginimas su užsienio šalių validavimo tyrimų rezultatais ... 22
13. IŠVADOS ... 25 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 26 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27 16. PRIEDAI ... 30 Priedas Nr. 1 ... 30 Priedas Nr. 2 ... 33
3
1.
SANTRAUKA
Aistė Gabrielė Berkutė. Pėdos ir čiurnos pažeidimų įtaka kasdienei veiklai.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Įvertinti Peržiūrėto pėdos funkcijos indekso trumpos formos lietuviškos versijos tinkamumą naudoti, vertinant pėdos ir čiurnos pažeidimų įtaką kasdienei veiklai. Įvertinti FFI-R SF indekso lietuviškos versijos patikimumą. Įvertinti FFI-R SF lietuviškos versijos validumą. Palyginti gautus anketos pritaikymo rezultatus su užsienio šalių rezultatais.
Tyrimo metodika: Apklausti tiriamieji, besigydantys LSMUL KK ortopedijos-traumatologijos, endokrinologijos ir reumatologijos skyriuose dėl pėdų arba čiurnų pažeidimų. Rinkti demografiniai duomenys, skausmo stiprumas Verbalinėje skausmo skalėje, prašyta užpildyti FFI-R SF LT ir SF-36 anketas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 25.0“ programinį paketą ir „Microsoft Exel 2016“.
Rezultatai: FFI-R SF bendras vidurkis buvo 64,2 ± 15,6 balo. SF-36 skalės fizinis komponentas vidutiniškai buvo 36,4 ± 7,7 balo, psichinis komponentas – 41,9 ± 12,6 balo. Vidinis nuoseklumas FFI-R SF LT Cronbacho alfa - 0,942. Atskirų skalių Cronbacho alfa: skausmas – 0,853, sąstingis – 0,911, sunkumai – 0,845, veiklos apribojimas – 0,767, socialinės problemos – 0,830. Konstrukto validumas - FFI-R SF LT koreliacija su SF-36 fiziniu komponentu r= -0,439, p < 0.01, su SF-36 psichiniu komponentu r= -0,392, p < 0.05, su skausmu pagal Verbalinę skausmo skalę r=0,384, p < 0.01.
Išvados: Pagal turimus duomenis, FFI-R SF LT yra patikimas klausimynas. Pagal turimus duomenis, FFI-R SF LT yra validus klausimynas. FFI-R SF LT Cronbacho alfa prilygo užsienio šalių rezultatams. Koreliacija su Verbaline skausmo skale ir SF-36 klausimynu buvo silpnesnė, nei užsienio tyrimuose.
Praktinės rekomendacijos: Pėdos pažeidimų atveju tikslinga vertinti funkcijos sutrikimo įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinus turimus duomenis, FFI-R SF LT yra patikimas ir validus klausimynas, tinkamas pėdos ir čiurnos pažeidimų įtakai gyvenimo kokybei vertinti. Tikslinga tęsti tyrimą, didinant imtį ir vertinantį anketos stabilumą.
4
2.
SUMMARY
Aistė Gabrielė Berkutė. Foot and Ankle Impairments’ Impact on Daily Activities.
Aim and objectives of the study: To evaluate suitability of Revised Foot Function Index Short form Lithuanian version in assessing the impact of foot and ankle impairments on daily activities. To evaluate reliability of FFI-R SF Lithuanian version. To evaluate validity of FFI-R SF Lithuanian version. Compare validation results with foreign countries results.
Methods of research: Participants were in-patients in LUHSH orthopedic-traumatology, endocrinology and rheumatology departments with foot or ankle disorders. Demographical data, intensity of pain in Verbal pain scale were collected, participants were asked to fill in FFI-R SF LT and SF-36 questionnaires. Statistical analysis was performed using „IBM SPSS Statistics 25.0“ program package and „Microsoft Excel 2016“.
Results: The average of FFI-R SF was 64.2 ± 15.6 points. SF-36 scales average physical component was 36.4 ± 7.7 points, mental component – 41.9 ± 12.6 points. Internal consistency of FFI-R SF LT had Cronbach‘s alpha – 0.942. Different scales had Cronbach‘s alpha: pain – 0.853, stiffness – 0.911, difficulty – 0.845, activity limitation – 0.767, social issues – 0.830. Construct validity - FFI-R SF LT correlation with SF36 physical component r = 0.439, p < 0.01, with SF36 mental component r = -0.392, p < 0.05, with pain in Verbal pain scale r =0.384, p < 0.01.
Conclusions: According to current data, FFI-R SF LT is a reliable questionnaire. According to current data, FFI-R SF LT is a valid questionnaire. FFI-R SF LT Cronbach‘s alpha matched with results of foreign countries investigations. Correlations with Verbal pain scale and SF-36 questionnaire was weaker than in foreign countries studies.
Practical recommendations: It is useful to assess impact of functional disorders of foot to quality of life. After evaluation of data - FFI-R SF LT is a reliable and valid questionnaire, suitable to assess foot and ankle disorders impact to quality of life. It would be useful to continue the research with bigger sample and to evaluate stability of the questionnaire.
5
3.
PADĖKA
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai Dovilei Naruševičiūtei ir gydytojai rezidentei Dianai Petrauskaitei už pagalbą atliekant baigiamąjį magistrinį darbą.
Dėkoju visiems tyrime dalyvavusiems pacientams už pildant anketas sugaištą laiką.
4.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
5.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą Nr. BEC LSMU(R)-54. Leidimo išdavimo data – 2017-05-08.
6
6.
SANTRUMPOS
FFI – Pėdos funkcijos rodiklis (angl. - Foot function index)
FFI-R – Peržiūrėtas pėdos funkcijos rodiklis (angl. - Foot function index revised)
FFI-R SF – Peržiūrėto pėdos funkcijos rodiklio trumpa forma (angl. - Foot function index revised short form)
FFI-R SF LT – Peržiūrėto pėdos funkcijos rodiklio trumpos formos lietuviška versija
SF-36 - Trumpa sveikatos apklausos forma (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire)
ICC – tarpklasinės koreliacijos koeficientas VAS – vizualinių analogų skausmo skalė
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos UCLA - Kalifornijos universiteto Los Andžele aktyvumo skalė
EuroQoL – Europos gyvenimo kokybės klausimynas FHSQ -Pėdos sveikatos būklės klausimyno
FAAM – pėdos ir čiurnos funkcijų įvertinimas (angl. Foot and Ankle Ability Measure)
HAQ-Sveikatos vertinimo klausimynas
MACTAR- McMaster Toronto artrito klausimynas DAS28 ligos aktyvumo indeksas
LEFS – apatinės galūnės funkcijos skalės FAOS - pėdos ir kulkšnies išeičių skalė ENG – eritrocitų nusėdimo greitis CRB – C reaktyvusis baltymas
7
7.
SĄVOKOS
10-g monofilamentas – įrankis, naudojamas vertinti pėdos jutimus.
128-Hz šakute – akustinis rezonatorius, naudojamas vertinti pėdos jautrumą vibracijai. Ankštumo sindromas – mechaninis anatominių struktūrų užsispaudimas mažame tarpe.
Biomechaninės funkcijos – raumenų jėgos ir žemės traukos veikiami skeleto struktūrų judesiai. Biotesiometras – prietaisas, skirtas vibracijos jutimo slenksčio pėdoje nustatymui.
Entezopatija – sausgyslės arba raiščio tvirtinimosi prie kaulo vietos pažeidimas.
„Grindų“ efektas – reiškinys, kai dauguma tiriamųjų skalėje renkasi žemiausias reikšmes. Likerto skalė – skalė, kurioje tiriamasis turi pasirinkti labiausiai tinkamą variantą iš duotų skaitmenų diapazono.
Lisfranc‘s lūžis – vieno ar kelių padikaulių lūžis su dislokacija. Ortozė – įtvaras ar kitas prietaisas, skirtas galūnės imobilizavimui. Osteoartritas – sąnario kremzlės ir po ja esančio kaulo degeneracija. Pilon lūžis – blauzdikaulio distalinės dalies sąnarinis lūžis.
Podiatras – gydytojas, kuris specializuojasi pėdų gydyme. Spondiloartropatijos – stuburo sąnarius paveikiančios ligos.
Stress lūžis – kaulo lūžis, sukeltas pakartotinių (o ne vieno staigaus) mechaninių judesių. Stress projekcijos – Rentgeno nuotraukų projekcijos, atliekamos taikant sąnario spaudimą tam
tikra kryptimi.
Subliuksacija – dalinė sąnario dislokacija.
Šarko sąnarys – neuropatinė artropatija, progresuojanti sąnario degeneracija.
Tunelinis sindromas – jutimo sutrikimas, sukeltas nervo kompresijos anatominiame tunelyje.
Validuotas – metodas, tinkamas numatytiems rezultatams gauti, atlikus veiksmus tam įrodyti.
„Vartininko“ rolė – šeimos gydytojo pareiga išspręsti jo kompetenciją atitinkančias sveikatos problemas, likusius pacientus nukreipiant gydytojams specialistams.
Klinimetrinės savybės – klinikinių ir mokslinių tyrimų savybės, atitinkančios kokybės standartus.
Rasch analizė – matematinis modelis, analizuojantis duomenų kategorijas, pavyzdžiui, atsakymus į klausimus.
8
8.
ĮVADAS
Pėda - vienas iš sudėtingiausių, tačiau mažiausiai išstudijuotų žmogaus kaulų-raumenų struktūrų [1]. Pėdos ir čiurnos skausmas daro žalingą poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei - labiausiai vyresnių žmonių, nes gali paveikti kasdienę veiklą ir sustiprinti pusiausvyros ir eisenos problemas [2].
Kadangi pėdos ir čiurnos pažeidimai gali daryti įtaką žmogaus savarankiškumui, apsitarnavimui, judėjimui, juos svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, bei vertinti gydymo efektyvumą. Diagnostikai svarbu ne tik anamnezė, apžiūra, radiologiniai tyrimo metodai, bet ir savęs vertinimo klausimynai, kurie leidžia įvertinti pažeidimo įtaką kasdienei veiklai bei gyvenimo kokybei. Taigi, tampa būtina turėti validuotą vertinimo įrankį [3].
Šiame darbe nagrinėjamas Peržiūrėto pėdos funkcijos rodiklio trumpos formos (angl. Foot Function Index Revised Short Form – trump. FFI-R SF) klausimynas, kuris Lietuvoje iki šiol pritaikytas nebuvo. Pėdos funkcijos rodiklis (angl. Foot Function Index – trump. FFI) naudojamas ne vienoje užsienio šalyje: JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje, o FFI-R SF kol kas buvo pritaikytas tik JAV ir Lenkijoje. Anketos pradinis variantas – FFI buvo sukurtas autorių Budiman-Mak, Conrad, ir Roach 1991 metais. 2006 metais ši anketa buvo autorių peržiūrėta, pakoreguota ir sukurti FFI-R (peržiūrėtas pėdos funkcijos rodiklis) ir FFI-R SF (peržiūrėto pėdos funkcijos rodiklio trumpa forma) anketos variantai. Šiame darbe pasirinkta nagrinėti būtent FFI-R SF forma, kuri yra trumpesnė, dėl to patogesnė naudoti pacientui ir vertinti gydytojui, tačiau, nors ir trumpa, bet yra patikima ir validi.
FFI-R SF klausimynas susideda iš 34 klausimų, sugrupuotų į 5 subkategorijas: skausmas (7 klausimai), sąstingis (7 klausimai), sunkumai (11 klausimų), veiklos apribojimas (3 klausimai) ir socialinės problemos (6 klausimai). Kiekvieno klausimo rezultatas gaunamas pacientui pažymint savo patirtį atspindintį atsakymą Likerto skalėje nuo 1 iki 4 balų. FFI-R SF taškų skaičiavimas yra paremtas prielaida, kad pėdos pažeidimo sunkumas yra nulemtas skausmo, sąstingio, sunkumų, veiklos apribojimo ir socialinių problemų skalių derinio [5].
Anketa buvo išversta iš anglų į lietuvių kalbą. Pacientai, turintys pėdos ir čiurnos pažeidimų buvo apklausiami FFI-R SF klausimynu, bei SF-36 gyvenimo kokybės klausimynu, kuris jau yra pritaikytas naudoti Lietuvoje ir vertina fizinį bei psichinį sveikatos komponentus, iš šių anketų rezultatų buvo statistiniais metodais nustatomas anketos patikimumas (vertinant FFI-R SF rezultatus) ir validumas (lyginant rezultatus su SF-36), tam, kad būtų galima pritaikyti anketą naudoti pėdos ir čiurnos pažeidimų vertinimui Lietuvoje.
9
9.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti Peržiūrėto pėdos funkcijos indekso trumpos formos lietuviškos versijos tinkamumą naudoti, vertinant pėdos ir čiurnos pažeidimų įtaką kasdienei veiklai.
Uždaviniai:
1. Įvertinti FFI-R SF indekso lietuviškos versijos patikimumą. 2. Įvertinti FFI-R SF indekso lietuviškos versijos validumą.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Pėdos ir čiurnos problemos bendruomenėje
Žmogaus pėda atlieka esminį vaidmenį visose atramos reikalaujančiose veiklose, kadangi ji užtikrina vienintelį kontaktą su žemės paviršiumi. Einant pėda prisideda prie amortizacijos, prisitaiko prie nelygių paviršių ir palengvina kūno stūmimąsi į priekį. Esant pėdos skausmui, šios svarbios biomechaninės funkcijos sutrikdomos, dėl ko pakinta laikysena, tampa sunku judėti ir galiausiai prarandamas savarankiškumas [6].
Pėdos skausmas yra labai dažnas bendroje populiacijoje. Jis paveikia apie 20 procentų vidutinio ir vyresniojo amžiaus suaugusiųjų, du trečdaliai iš jų nurodo vidutinį ar sunkų neįgalumą kasdienėje veikloje [7].
Rizikos veiksniai pėdų pažeidimams yra vyresnis amžius, moteriška lytis, nutukimas, ir lėtinės ligos, tokios, kaip osteoartritas ir diabetas [8]. Moterys 40% dažniau nurodo pėdų skausmą, nei vyrai. Didesnis amžius ir KMI, klasifikuojamas kaip nutukimas, yra faktoriai, susiję su padidėjusiu pėdos skausmo dažniu. Padidėjęs liemens-klubų santykis ir absoliutus svorio kilogramais padidėjimas taip pat susijęs su dažnesniu pėdų skausmu [9].
Pagyvenusiems žmonėms pėdų problemos prisideda prie sumažėjusio gebėjimo užsiimti kasdiene veikla, eisenos ir pusiausvyros sutrikimų, padidėjusios kritimų rizikos [10] ir turi reikšmingą žalingą poveikį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodikliams [11,12]. Iš tikrųjų ir patys pagyvenę žmonės gali palaikyti pėdų skausmą neišvengiama senėjimo pasekme, o ne pagydoma medicinine būkle, todėl daug žmonių bereikalingai kenčia nuo lėtinio pėdų skausmo ir su tuo susijusios negalios [13].
Konservatyvūs gydymo metodai, tokie, kaip reguliari pėdų priežiūra, patarimai dėl avalynės ir pėdų ortozės, yra efektyviausi mažinant pėdų skausmą geriatriniams pacientams [3].
Skirtingose šalyse įvairūs specialistai prisideda prie pėdos pažeidimų gydymo, įskaitant bendrosios praktikos gydytojus, podiatrus, slaugytojus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, ortopedijos chirurgus, reumatologus ir ortopedinės technikos specialistus. Skirtingų šalių sveikatos priežiūros sistemos skiriasi, todėl pacientas, susidūręs su pėdos problemomis pirmiausiai kreipiasi į šeimos gydytoją (šalyse, kaip Jungtinė karalystė ar Nyderlandai), kur bendrosios praktikos gydytojas atlieka „vartininko“ rolę arba tiesiai į siauresnės srities specialistą (pvz. Australijoje) [14].
11 10.2 Pėdos ir čiurnos pažeidimai
Pėdų skausmas yra labai dažnas, ypač tarp moterų, dėl netinkamos avalynės. Nuovargis, pakartotiniai patempimai ir maži, lengvai pamirštami sužeidimai gali sukelti tendinopatijas ir entezopatijas, ankštumo ir tunelinius sindromus, stress lūžius, kaulų ir kremzlių pažeidimus, sukeliančius biomechaninius pakitimus ir antrinį osteoartritą. Neretai pėda būna pirmoji uždegiminių sąnarių ligų pasireiškimo sritis. Reumatoidinis artritas pagrinde paveikia priekinę ir vidurinę pėdos dalis. Užpakalinė pėdos dalis ir čiurna paprastai paveikiamos vėliau, iš dalies dėl sutrikusios biomechanikos. Spondiloartropatijos dažniausiai paveikia kulną. Neurogeninės osteoartropatijos ir pėdos infekcijos – dažnos cukrinio diabeto komplikacijos [15].
Pacientai, sergantys cukriniu diabetu turi padidėjusią riziką pėdų opų išsivystymui. Pastovi bei blogai kontroliuojama hiperglikemija sukelia neuropatiją ir kraujagyslių pakitimus, kurie lemia pėdų deformacijas ir išopėjimus. Išsivysčius opai, padidėja rizika žaizdos progresavimui, kas galiausiai gali lemti amputaciją [16].
Pėdos ir čiurnos traumos varijuoja nuo dažnai stebimų žemos energijos lūžių iki smarkiai deformuotų sužalojimų, kuriems gydymo plano sudarymas gali būti tikras iššūkis. Stebimi įvairūs lūžiai, pavyzdžiui, šokikaulio, kulnakaulio, Pilon - blauzdikaulio distalinės dalies, Lisfranc‘s – padikaulių lūžiai. Nepaisant didelės pažangos pėdos ir čiurnos traumų srityje, realūs gydymo rezultatai gali neatitikti gydytojo ir paciento lūkesčių. Norint pasiekti gerų pasveikimo rezultatų, svarbu konsultuoti pacientą ir jo artimuosius dėl traumos sunkumo ir reikalingos ilgos reabilitacijos [17].
10.3 Pėdos ir čiurnos pažeidimų diagnostika: fizinis ištyrimas
Fizinis ištyrimas yra pėdos pažeidimų diagnostikos pagrindas. Visada svarbu atlikti kruopščią pėdų apžiūrą gerai apšviestoje patalpoje, pacientui nusimovus batus ir kojines. Kadangi netinkama avalynė ir pėdų deformacijos prisideda prie opų formavimosi, batai taip pat turi būti apžiūrėti ir turi būti užduotas klausimas – „Ar šie batai yra tinkami paciento pėdoms“. Netinkami batai – tai per daug nudėvėti, per maži (per siauri, per trumpi, per mažai vietos pirštams) sukelia trynimą, paraudimą, pūsles, nuospaudas.
Apžiūrint pėdą svarbu įvertinti šiuos požymius:
• dermatologinius: odos būklė – spalva, storis, sausumas, skilinėjimas, prakaitavimas; • infekcinius – patikrinti tarpupirščius dėl grybelio, opų, pūslių, nuospaudų, kraujingų nuospaudų,
12 • kaulų-raumenų: deformacijos – plaktuko formos pirštai, išsikišę padikauliai, Šarko sąnarys,
• raumenų atrofija – tarpai tarp padikaulių,
• neurologinis įvertinimas - 10-g monofilamentu ir vienas iš keturių: vibracijos vertinimas 128-Hz šakute, smeigtuko dūrio jutimas, čiurnos refleksai (Achilo sausgyslės), vibracijos jutimo slenksčio testavimas biotesiometru,
• kraujagyslių vertinimas: pėdos arterijų pulsacija – užpakalinės blauzdos arterijos, nugarinės pėdos arterijos, kulkšnies-žasto indekso įvertinimas.
Pėdą reikėtų apžiūrėti iš visų pusių pacientų stovint ir remiantis visu svoriu bei sėdint neapkrovus pėdų. Būtina testuoti paciento eiseną, kad įvertinti kelio, klubo sąnario ir stuburo įtaką jai. Galima apžiūrėti ir palpuoti įvairius patinimus skirtingose lokalizacijose. Svarbu kruopščiai įvertinti pasyvius sąnarių judesius, įskaitant talokruralinį (čiurnos), subtaliarinį, Chopart (skersinį čiurnos) ir metatarsofalanginius sąnarius; reikia atkreipti dėmesį į skausmingumą judesių metu.
Nėra lengva nustatyti skausmo priežastį dėl glaudaus sąnarių, sausgyslių ir raiščių išsidėstymo pėdoje. Pasyvūs ir aktyvūs judesiai padeda aptikti ne tik sąnario laisvumą, bet ir padeda identifikuoti skausmo šaltinį. Skausmingumas ir ribotumas atliekant tam tikrus aktyvius ar pasyvius judesius gali rodyti ankštumo sindromus. Skausmas atliekant konkrečius pasyvius arba aktyvius su pasipriešinimu judesius, gali identifikuoti entezopatijas, pvz., pasyvi dorsifleksija ir/arba plantarinė fleksija su pasipriešinimu gali išprovokuoti Achilo sausgyslės entezopatinį skausmą [18].
10.4 Pėdos ir čiurnos pažeidimų diagnostika: radiologiniai tyrimai
Pėdos ir čiurnos radiologiniai tyrimai yra atliekami dažnai ir yra platus spektras galimų būdų vertinti įvairias patologijas. Rengenografija išlieka vaizdinių tyrimų pagrindas, bet yra kelios labiau pažengusios technikos, kurias galima sėkmingai taikyti. Jų supratimas yra svarbus subalansuotam požiūriui į vaizdinio tyrimo metodus.
Rentgeno nuotraukos leidžia apžvelgti kulkšnį ir smulkius pėdos sąnarius ir gali padėti aptikti stambias kaulų ir sąnarių patologijas, kaulų deformacijas, stress lūžius, pridėtinius kaulus, erozijas, periostitą ir kaulines ataugas. Rutiniškai atliekamos rentgeno nuotraukos nesiremiant svoriu - tiesinė, šoninė, medialinė įstrižinė ir lateralinė įstrižinė projekcijos. Svoriu besiremenčios ir stress projekcijos suteikia informacijos apie pėdos skliautų funkciją, sausgysles ir raiščius.
Kaulų scintigrafija yra jautrus, bet mažai specifiškas metodas, naudojamas diagnozuoti kaulų patologijas. Scintigrafijos vaizdai parodo vietas, kuriose padidėjęs osteoblastų aktyvumas. Pažymėtų leukocitų vaizdai naudojami diagnozuoti uždegimą, infekcijas ir auglius.
13 Tyrimas ultragarsu (UG) yra tinkama priemonė diagnozuoti tendinitą, tenosinovitą, sausgyslių plyšimus (pilnus ir dalinius, skersinius ir išilginius), sausgyslių subliuksaciją, sąnario ir bursos efuziją, raiščių pažeidimus, plantarinį fasciitą, ganglionus, Mortono neuromą, minkštųjų audinių tumorus ir ne metalo svetimkūnius
Kompiuterinė tomografija (KT) yra geriausias vaizdinis tyrimas nustatyti ir įvertinti kaulų patologijas, galintis smulkai pavaizduoti kaulo žievę ir trabekules. KT gali būti pirmasis tyrimas, nustatant šokikaulio ir kulnakaulio susijungimą, nors šiam tikslui buvo rekomenduojama ir rentgenografija.
Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) skerspjūvio panoraminis vaizdas vizualizuoja minkštuosius audinius, jų anatomines dalis, tarp jų ir hipertrofavusią sinovijinę membraną, bet taip pat parodo hialininę kremzlę ir yra unikalus metodas vaizduoti kaulų čiulpus. Kulkšnies pažeidimo sindromai, čiurnos sinuso sindromas, osteochondriniai pažeidimai, stress lūžiai, sausgyslių plyšimai, fasciitas, pėdos raiščių plyšimai, Mortono neuroma ir metatarsofalanginio sąnario sinoviitas gali būti puikiai vizualizuojami MRT [19].
10.5 Pėdos ir čiurnos pažeidimų diagnostika: vertinimas klausimynais
Pacientų, turinčių kaulų-raumenų sistemos sutrikimų, vertinimas gali remtis ne tik klinikiniu ištyrimu ir radiologiniais vaizdais, bet taip pat ir pacientų pildomų klausimynų rezultatais [20]. Kadangi pėda yra itin svarbi eisenai ir laikysenai, tyrėjai ir klinicistai sukūrė daugybę klausimynų, skirtų vertinti pėdos sveikatą ir jos įtaką gyvenimo kokybei [1]. Didėja pacientų pildomų klausimynų, naudojamų
vertinti sveikatos būklę, populiarumas [20]. Kadangi skausmas ir su juo susijusi negalia (angl. disability) yra subjektyvūs skundai, juos sunku kiekybiškai įvertinti. Be pagrįstos priemonės kyla problemų dokumentuojant pėdos sveikatos būklę, sekant ligų progresą ir nustatant gydymo efektyvumą, įskaitant pasitenkinimo gydymu įvertinimą ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę iš asmeninės perspektyvos [21].
Informacija, gauta iš klausimynų, naudinga tik tada, jeigu balų interpretacija yra paremta įrodymais [22]. Literatūroje aprašoma daug pėdos ir čiurnos vertinimo instrumentų, kurie neturi, arba turi nedaug įrodymų naudojimui [23,24]. Buvo rasta virš 49 instrumentų [23], iš jų 14 turinčių veiksmingumo įrodymų [24]. Iš šių 14 instrumentų tik 5 turėjo visas 4 klinimetrines savybes (turinio validumą, konstrukto validumą, patikimumą ir atsakomumą), tai - Pėdos ir čiurnos funkcijų vertinimas (Foot and Ankle Ability Measure), Pėdos funkcijos rodiklis (Foot Function index), Pėdos sveikatos būklės klausimynas (Foot Health Status Questionnaire), Apatinės galūnės funkcijos skalė (Lower
14
Extremity Function Scale) ir Sportinė kulkšnies ir gyvenimo kokybės vertinimo sistema (Sports Ankle Rating System Quality of Life Measure) [24].
10.6 Pėdos funkcijos rodiklis
1991 metais buvo sukurtas pėdos funkcijos rodiklis (FFI), kaip paciento pildoma priemonė, vertinanti kelis pėdos funkcijos matmenis [21].
Pėdos funkcijos rodiklis (Foof Function Index - FFI) yra kliniškai naudingas, paciento pildomas klausimynas, sukurtas Budiman-Mak, Conrad, ir Roach, remiantis klasikine testų teorija. FFI sudarytas iš trijų subskalių - skausmas (devyni klausimai), sunkumai (devyni klausimai) ir veiklos apribojimas (penki klausimai), kurių taškai sudaro suminį balą. Buvo nustatyta, jog testas turi gerą patikimumą ir validumą bei juo plačiai naudojasi mokslininkai tyrimuose ir klinicistai [25]. FFI buvo išvertas bent į septynias kalbas [4]. Iki 1998 FFI buvo vienintelis paciento pildomas pėdos sveikatos klausimynas, praėjęs validizacijos procesą.
10.7 Peržiūrėtas pėdos funkcijos rodiklis
FFI buvo sukurtas remiantis klinikiniu stebėjimu ir patirtimi, literatūros apžvalga ir pilotiniu tyrimu. Idealiomis sąlygomis turėtų būti sukurtas teorinis modelis ir panaudotas sudarant klausimų struktūrą [26]. FFI buvo kritikuojamas dėl psichosocialinių pėdos funkcijos aspektų vertinimo skalės trūkumo [27].
Autoriams tobulinant FFI klausimyną buvo siekta šių tikslų: 1) sukurti teorinį modelį, pagal kurį įvertinti FFI ir, jei reikės, pridėti naujų klausimų; 2) išsiaiškinti pėdų specialistų ir pacientų vertinimą bei kritiką, kad, atsižvelgiant į ją, sukurti peržiūrėtą FFI (FFI-R); 3) išbandyti FFI-R natūraliomis sąlygomis ir išanalizuoti gautą informaciją, naudojant ir klasikinį ir Rasch analizės metodus [4]. Taip buvo išvystyta FFI-R forma, bei trumpesnė versija – FFI-R SF.
10.8 Peržiūrėto Pėdos funkcijos rodiklio trumpa forma
68 klausimų FFI-R klausimynas turėjo 0,96 vidinį nuoseklumą ir keturias teoriškai ir empiriškai išvystytas keturias subskales, turinčias gerą vidinį nuoseklumą – visos virš 0,8. Tačiau ne visi naudojasi šiomis subskalėmis, dėl to buvo sukurta trumpa FFI-R forma FFI-R SF. Dvidešimt aštuoni klausimai,
15 kurie neatitiko tinkamumo kriterijų, buvo išmesti. Likusių 40 klausimų tinkamumas buvo dar kartą vertinamas ir šeši pasirodė netinkami. Jie taip pat buvo išmesti, paliekant 34 klausimus trumpoje formoje. Trumpa forma turi 0,95 patikimumą ( Kronbacho alfa). Kitaip tariant, bendram pėdos funkcijos vertinimui 34 klausimų FFI-R SF yra praktiškai toks pat geras, kaip 68 klausimų FFI-R.
10.9 Pėdos funkcijos rodiklio pritaikymas užsienio šalyse
Išnagrinėti 8 skirtingose šalyse vykdyti Pėdos funkcijos rodiklio pritaikymo tyrimai, atlikti 2008-2017 metais.
Adaptuota Taivano-Kinų FFI versija buvo patikima ir validi, tinkama naudoti trauminiams ir netrauminiams pėdų pažeidimams, tačiau jos klinikinis naudojimas gali būti apribojamas dėl reliatyviai didelės netaikomų atsakymų dalies ir ryškaus „grindų“ efekto daliai klausimų [28].
Vokiška FFI versija nustatyta, jog yra patikimas ir validus paciento pildomas klausimynas vertinti pėdos skausmą ir negalią vokiškai kalbantiems pacientams [29].
Ispaniška FFI versija – validus ir patikimas įrankis, turintis labai gerą vidinį suderintumą, tinkamas naudoti vertinant pėdos skausmą, sunkumus ir veiklos apribojimą klinikinėje praktikoje ir tyrimuose [30].
Tikslios metodikos naudojimas leido pritaikyti FFI prancūzišką versiją. Šis įrankis gali būti naudojamas kasdienėje praktikoje ir klinikiniuose tyrimuose, vertinant reumatinę pėdą. FFI galėtų būti naudojamas ir kitoms patologijoms, susijusioms su pėdos funkcijos sutrikimais, vertinimui [3].
Italų versija 17-IFFI yra patikima ir validi skalė, rekomenduojama taikyti vertinant pacientų, turinčių pėdos ir čiurnos kaulų ir raumenų pažeidimų, gydymo efektyvumą [31].
Brazilų-Portugalų FFI klausimyno versija nustatyta, jog yra validus ir patikimas instrumentas pėdos funkcijos vertinimui, kuris tinka naudoti ir moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje [32]. Korėjietiška FFI versija yra patikimas ir validus klausimynas Korėjos pacientų pėdos skausmo ir sunkumų vertinimui [33].
Lenkiška FFI-R SF versija yra svarbus įrankis vertinti pacientų pėdų funkcinę būklę ir gali būti taikomas lenkiškai kalbančių reumatoidiniu artritu sergančių pacientų diagnostikai ir gydymo efektyvumo vertinimui [34].
16
11.
METODIKA IR METODAI
Šis tyrimas yra didesnio tyrimo, kuris yra tęsiamas, dalis, parodanti preliminarius rezultatus. Pagrindinio tyrimo tikslas – FFI-R SF ir FAAM anketų lietuviškų versijų patikimumo, validumo ir stabilumo vertinimas.
11.1 Kultūrinis pritaikymas
Vyko leidimų naudoti anketas paieška, susisiekimas su autoriais.
Dėl SF36 klausimyno susisiekta su kompanija „OPTUM“, gautas sutikimas anketą naudoti tyrime, gauta kompiuterinė programa rezultatų suvedimui.
Dėl FFI-R SF susisiekta su viena iš autorių Elly Budiman-Mak. Gautas leidimas naudoti anketą, pritarta, jog anketa bus verčiama į lietuvių kalbą, aptarti kultūriniai skirtumai, galimai lietuviams neaiškios anketos vietos.
Klausimynas buvo išverstas iš anglų kalbos į lietuvių. Pirmas žingsnis: FFI-R SF vertimas į lietuvių kalbą, atliktas dviejų nepriklausomų vertėjų, kurių gimtoji kalba – lietuvių. Antras žingsnis: dviejų vertimų sintezė, atlikta trečio vertėjo. Pradėjus taikyti klausimyną buvo klausiama pacientų, ar klausimai yra aiškūs ir suprantami.
11.2 Tyrimo objektas
Tyrimo objektas – pacientai, suaugusieji, besigydantys LSMUL KK ortopedijos-traumatologijos, endokrinologijos arba reumatologijos skyriuose dėl pėdų arba čiurnų pažeidimų, pasirašę informuotą sutikimą dalyvauti tyrime. Buvo gauti skyrių vadovų sutikimai vykdyti pacientų apklausą anketomis. Buvo nuspręsta nustatyti minimalų įtrauktų tiriamųjų skaičių – 50, remiantis Terwee et al rekomendacijomis [35]. Rinkti duomenys apie pacientus (amžius, lytis, diagnozė, skausmo stiprumas Verbalinėje skausmo skalėje – paklausiant, kokio stiprumo skausmą nuo 0 iki 10 balų jaučia tiriamasis) ir prašoma patiems užpildyti FFI-R SF ir SF36 popierinius klausimynus, stengiantis nepalikti tuščių vietų.
17 11.3 Tyrimo atranka
Įtraukimo kriterijai: pėdos arba čiurnos pažeidimas, sutikimas dalyvauti tyrime, lietuvių kalbos supratimas
Atmetimo kriterijai: atsisakymas dalyvauti, demencija, stiprūs regos sutrikimai, negalėjimas rašyti, ūmus periodas po traumos, stipresni vyraujantys judamojo-atramos aparato pažeidimai
11.4 FFI-R SF Taškų skaičiavimo metodas
FFI-R SF klausimynas (1 priedas) susideda iš 34 klausimų, sugrupuotų į 5 subkategorijas: skausmas (7 klausimai), sąstingis (7 klausimai), sunkumai (11 klausimų), veiklos apribojimas (3 klausimai) ir socialinės problemos (6 klausimai). Atsakymai pateikiami 4 balų Likerto skalėje. Skaičius 5 nėra Likerto skalės dalis; jis parodo, kad klausimas, kuriame jis pasirinktas, yra netaikomas. FFI-R SF taškų skaičiavimas yra paremtas prielaida, kad pėdos pažeidimo sunkumas yra nulemtas skausmo, sąstingio, sunkumų, veiklos apribojimo ir socialinių problemų skalių derinio. Kiekvieno klausimo rezultatas gaunamas pacientui pažymint savo patirtį atspindintį atsakymą 4 balų Likerto skalėje. Pavyzdžiui, skausmo subskalėje skaičius 1 atitinka skausmo nebuvimą, skaičius 4 – stipriausią skausmą. Skaitmuo 5 nėra naudojamas kaip balas, tačiau jis nurodo, kad tiriamajam šis skalės klausimas yra netaikomas. Norint gauti subskalės rezultatą, sudedami ją sudarančių klausimų taškai ir padalinami iš maksimalios galimos subskalės sumos, įtraukiant tik tuos klausimus, kurie pacientui buvo taikomi, po to padauginama iš 100.
Šis taškų skaičiavimo metodas taikomas visoms skalėms.
FFI-R SF skalės rezultatas – tai 5 subskalių vidurkis, apskaičiuojamas sudedant penkių subskalių balus ir padalinant iš 5 [34]. Skaičiavimas pavaizduotas formulėje.
𝐹𝐹𝐼 − 𝑅 𝑆𝐹 = Σ𝑆𝑘𝑎𝑢𝑠𝑚𝑎𝑠 𝑀𝐴𝑋 𝑆𝑘𝑎𝑢𝑠𝑚𝑎𝑠× 100 + Σ𝑆ą𝑠𝑡𝑖𝑛𝑔𝑖𝑠 𝑀𝐴𝑋 𝑆ą𝑠𝑡𝑖𝑛𝑔𝑖𝑠× 100 + Σ𝑆𝑢𝑛𝑘𝑢𝑚𝑎𝑖 𝑀𝐴𝑋 𝑆𝑢𝑛𝑘𝑢𝑚𝑎𝑖× 100 + Σ𝑉𝑒𝑖𝑘𝑙𝑜𝑠 𝑎𝑝𝑟𝑖𝑏𝑜𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑀𝐴𝑋 𝑉𝑒𝑖𝑘𝑙𝑜𝑠 𝑎𝑝𝑟𝑖𝑏𝑜𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠× 100 + Σ𝑆𝑜𝑐𝑖𝑎𝑙𝑖𝑛ė𝑠 𝑝𝑟𝑜𝑏𝑙𝑒𝑚𝑜𝑠 𝑀𝐴𝑋 𝑆𝑜𝑐𝑖𝑎𝑙𝑖𝑛ė𝑠 𝑝𝑟𝑜𝑏𝑙𝑒𝑚𝑜𝑠× 100 5
11.5 SF-36 taškų skaičiavimo metodas
SF-36 anketos (2 priedas) balai buvo suvedami į autorių atsiųstą kompiuterinę programą „Qualitymetric Health Outcomes ™ Scoring Software 5.1“, kurioje buvo automatiškai suskaičiuojami duomenys ir pateikiamos fizinio ir psichinio gyvenimo kokybės komponenų skaitinės reikšmės.
18 11.6 Duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 25.0“ programinį paketą ir „Microsoft Excel 2016“.
Statistiniais metodais nagrinėtas FFI-R SF patikimumas ir validumas.
Patikimumas dažniausiai įvardijamas kaip priemonių kokybės kriterijus – matavimų tikslumas, stabilumas [36]. Priemonės patikimumas taip pat pasako, koks jos pastovumas. Literatūroje pateikiama įvairių patikimumo rūšių, tačiau gana retai jos visos pristatomos tame pačiame moksliniame darbe. Labai dažnai moksliniuose darbuose pateikiamas tik naudotų priemonių vidinis suderintumas (angl. internal
cosistency).
Vidinis suderintumas pristatomas kaip Cronbacho alfa (angl. Cronbach’s alpha) koeficientas. Cronbacho alfa išreiškiama skaičiumi. Vidinis suderintumas turėtų būti nuo 0 iki 1. Jei Cronbacho alfa siekia 0,60, tai tinka tyrimams. Tačiau dažnai norima, kad Cronbacho alfa būtų 0,70 ar daugiau, kad skalę ar klausimų grupę būtų galima laikyti suderinta [37].
Validumas dažnai pateikiamas kaip metodikų kokybės kriterijus – jų tinkamumas, adekvatumas [36]. Dažniausiai literatūroje yra minimos kelios validumo rūšys: konstrukto, turinio ar kriterijaus, nors validumo rūšių yra ir daugiau. Literatūroje pateikiama įvairių validumo rūšių, tačiau moksliniuose darbuose dažniausiai pasitaiko viena ar kelios, tai vėlgi priklauso nuo metodikos ir darbo tikslo. Validumas nurodo, ar metodika matuoja tai, ką ketinta ja matuoti. Jei metodikai trūksta validumo, negalima visiškai pasitikėti gautais rezultatais.
Konstrukto validumas (angl. construct validity) yra viena dažniausiai pristatomų validumo rūšių. Jis rodo, ar pasirinkta metodika matuoja konkretų konstruktą. Gali būti pateikiamas ryšys su tyrimo metu naudojamomis panašiomis priemonėmis, šis ryšys vertinamas ir sprendžiama, ar metodikoje reikia ką nors keisti. Tokiam lyginimui naudojamos jau patikrintos priemonės. Jei p reikšmė yra < 0,05, tai šių kintamųjų koreliacijos koeficientas yra statistiškai reikšmingas, nors pats jis gali būti ir nedidelis [37]. Koreliacija laikoma silpna, jei r <0.4, vidutinė, jei tarp 0.4 ir 0.7, ir stipri, jei daugiau, nei 0.7 [30].
19
12.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1 Bendrieji duomenys
Tyrime dalyvavo 55 tiriamieji – 34 moterys ir 21 vyras. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 55,2±15,9 metai (minimalus – 21, maksimalus – 80 metų). Skausmo stiprumas dešimties balų Verbalinėje skausmo skalėje - 5,4 ± 3,4 balai.
Pagal diagnozuotas ligas pacientai pasiskirstė: 25 jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, 14 – cukrinis diabetas su komplikacijomis, pažeidžiančiomis pėdą, 11- pėdos ir čiurnos traumos, 4- diagnozė tikslinama, 1 – pado nervo pažeidimas (grafikas Nr. 1).
Skausmas Verbalinėje skausmo skalėje pagal diagnozes buvo vidutiniškai 3,6±3,3 balo tarp sergančiųjų cukriniu diabetu su komplikacijomis, pažeidžiančiomis pėdą, 10 balų tiriamojo, sergančio pado nervo pažeidimu, 6,6±3,1 balo tarp sergančiųjų jungiamojo audinio, raumenų, skeleto ligomis, 4,9±3,1 balo tarp patyrusiųjų pėdos ir čiurnos traumas, 4±3,7 balo tarp tiriamųjų, kurių diagnozė buvo tikslinama (grafikas Nr. 2).
Grafikas Nr.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal diagnozes.
25
14 11
4 1
Jungiamaojo audinio, raumenų, skeleto ligos
Cukrinis diabetas su komplikacijomis, pažeidžainčiomis pėdą Pėdos ir čiurnos traumos
Diagnozė tikslinama Pado nervo pažeidimas
20
Grafikas Nr.2. Skausmo stiprumas Verbalinėje skausmo skalėje.
E – Cukrinis diabetas su komplikacijomis, pažeidžiančiomis pėdą. G – Pado nervo pažeidimas. M – Jungiamojo audinio, raumenų, skeleto ligos. S – Pėdos ir čiurnos traumos. X – Diagnozė tikslinama.
12.2 FFI-R SF rezultatai
FFI-R SF bendras vidurkis buvo 64,2 ± 15,6 balo. Atskirų skalių vidurkiai: skausmas – 65,0 ± 19,9, sąstingis – 59,1 ± 24,8, sunkumai – 73,5 ± 21,0, veiklos apribojimas – 64,0 ± 26,6, socialinės problemos – 59,1 ± 24,2. Didesnis balas (maksimalus – 100) atspindi labiau sutrikusią pėdos fukciją, mažesnis balas (minimalus – 25) atspindi geresnę pėdos funkciją.
Grafikas Nr.3. FFI-R SF LT subskalių vidurkiai
64.16 65.04 59.12 73.51 64.02 59.10 0 10 20 30 40 50 60 70 80
21 0.942 0.83 0.767 0.845 0.911 0.853 0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1 Bendras FFI-R SF Soc. probl. Veikl. apr. Sunkumai Sąstingis Skausmas 12.3 SF-36 rezultatai
SF-36 skalės fizinis komponentas vidutiniškai buvo 36,4 ± 7,7 balo, psichinis komponentas – 41,9 ± 12,6 balo. Smulkesnėse subskalėse vidurkiai buvo: fizinis aktyvumas – 36,1±25,8, veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos – 33,9±24,9, skausmas – 39,4±23,0, bendra sveikatos būklė – 46,4±17,4, energingumas – 50,7±23,5, socialinis funkcionavimas – 50,5±26,2, veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų – 41,7±30,0, emocinė būklė – 59,6±22,2. Šiame klausimyne rezultatai gali varijuoti nuo 0 iki 100 balų, didesnė vertė atspindi geresnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Grafikas Nr.4. SF-36 subskalių vidurkiai
PF – Fizinis aktyvumas, RP – Veiklos apribojimas dėl fizinės sveikatos, BP – Skausmas, GH – Bendra sveikatos būklė, VT – Energingumas, SF – Socialinis funkcionavimas, RE – Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų, MH – Emocinė būklė.
12.4 Patikimumo rezultatai
Apskaičiavus vidinį nuoseklumą, FFI-R SF Cronbacho alfa - 0,942. Atskirų skalių Cronbacho alfa: skausmas – 0,853, sąstingis – 0,911, sunkumai – 0,845, veiklos apribojimas – 0,767, socialinės problemos – 0,830.
Grafikas Nr.5. Cronbacho alfa subskalėse
0.00 10.00 20.00 30.00 40.00 50.00 60.00 70.00 PF RP BP GH VT SF RE MH PCS MCS
22 12.5 Validumo rezultatai
Buvo vertinamas konstrukto validumas apskaičiavus koreliaciją tarp Lietuvoje jau patvirtinto SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno fizinio ir psichinio komponentų, bei skausmo, nurodomo pacientų pildymo metu dešimtbalėje sistemoje ir tarp FFI-R SF LT bendro ir atskirų skalių rezultatų. SF-36 didesnė vertė rodo geresnę gyvenimo kokybę, o FFI-R SF LT didesnė vertė – blogesnę pėdos funkciją, todėl šios koreliacijos yra neigiamų reikšmių. Stebėta vidutinio stiprumo koreliacija tarp FFI-R SF LT rezultato ir SF-36 skalės fizinio komponento, silpna koreliacija tarp FFI-R SF LT rezultato ir SF-36 skalės psichinio komponento, silpna koreliacija tarp FFI-R SF LT rezultato ir skausmo pagal Verbalinę skausmo skalę, šios koreliacijos buvo statistiškai reikšmingos, kadangi p<0,05.
Lentelė Nr. 1. Koreliacijos FFI-R SF LT skausmas FFI-R SF LT sąstingis FFI-R SF LT sunkumai FFI-R SF LT veiklos apribojimas FFI-R SF LT socialinės problemos FFI-R SF LT SF-36 fizinis komponentas -0,305 -0,391* silpna -0,073 -0,286 -0,401* vidutinė -0,439** vidutinė SF-36 psichinis komponentas -0,105 -0,140 -0,183 -0,228 -0,637** vidutinė -0,392* silpna Skausmas pagal Verbalinę skausmo skalę 0,619** vidutinė 0,382** silpna 0,159 0,08 0,186 0,384** silpna ∗, p < 0.05; ∗∗, p < 0.01;
12.6 Palyginimas su užsienio šalių validavimo tyrimų rezultatais
Lentelėje Nr. 2 palyginti skirtingų šalių FFI adaptavimo tyrimai, jų imtys, patikimumo vertinimas (Cronbacho alfa), pakartotinio testavimo patikimumas, atliktas daugelyje tyrimų (tarpklasinės koreliacijos koeficientas ICC), validumas (koreliacija tarp FFI ir kitų skirtingų tyrimo įrankių).
Lentelė Nr. 2. Šio tyrimo palyginimas su užsienio šalių tyrimais
Kalba, kuriai buvo pritaikoma
Metai Autoriai Skalės variantas Imtis Cronbacho alfa ICC (gaunamas pakartotinai testuojant)
Koreliacija su kitomis priemonėmis
Taivano-Kinų
2008 Wu, Liang, Hou
FFI 79 0,94 0,82 • FFI subskalės su SF-36 fiziniu komponentu (γ=−0.66 to −0.44) Vokiečių 2008 Naal et al. FFI 53 0,97 0,98 • Su fiziniu SF-36
komponentu (r = −0.43 to −0.80),
• VAS skausmo skale (r = 0.81),
23 • VAS
Funkcijos skale (r = 0.77), • Kalifornijos universiteto
Los Andžele aktyvumo skalė UCLA (r = −0.52) Ispanų 2014 Pod, Budiman-Mak, Cuesta-Vargas. FFI 80 0,69-0,96 subskalėse - • EuroQoL – Europos gyvenimo kokybės klausimynas (-0.57) • VAS skausmo skalė (0.63) • SF-12 fizinis komponentas (-0.49) • SF-12 psichinis komponentas (-0.16) • FHSQ -Pėdos sveikatos būklės klausimyno subskalė Pėdos skausmas (-0.79) • FHSQ subskalė Pėdos funkcija (-0.62) • FHSQ subskalė Batai (-0.18) • FHSQ subskalė Bendra pėdos sveikata (-0.62) Prancūzų 2015 Pourtier-Piotte et al. FFI 53 0,85-0,97 subskalėse 0,71-0,95
subskalėse • VAS skausmas apklausos dieną (0.73); • VAS skausmas pastarąją
savaitę (0.69); • HAQ-Sveikatos vertinimo klausimynas (0.73); • MACTAR- McMaster Toronto artrito klausimynas - 0.71; • DAS28 ligos aktyvumo
indeksas ENG (0.46) • DAS28 ligos aktyvumo
indeksas CRB (0.54) • 200 m testas (0.39) • 10 m testas (-0.40) eisenos perimetras • (-0.48) Italų 2015 Venditto et al.
17-IFFI 86 0,95 0,90-0,92 • LEFS – apatinės galūnės funkcijos skalės koreliacija buvo −0.564 gydymo pradžioje; • −0.456 gydymo pabaigoje Brazilų-Portugalų 2016 Martinez et al.
FFI 50 0,78 0,99 • SF-36 subskalė Kūno
skausmas (r = −0.36) • SF subskalė Socialinis funkcionavimas (r = −0.36) • FAOS-pėdos ir kulkšnies išeičių skalės subskalė Skausmas
(r = −0.58)
• FAOS subskalė Kasdienė veikla
24 • FAOS subskalė Sporto ir
laisvalaikio veikla (r = −0.50
• FAOS subskalė Gyvenimo kokybė (r = −0.37) Korėjiečių 2016 Huh et al. FFI 91 0,94 0,814 • VAS r = 0.81
• SF-36 r=-0.88 Lenkų 2017 Rutkowski et al. FFI-R SF 211 0.95 0.81 • VAS 0.54 • HAQ 0.61 • HAQ vaikštant 0,51 • DAS28 0,26
Lietuvių 2018 Šis darbas FFI-R
SF LT
55 0,94 - • Verbalinė skausmo skalė
0,38
• SF-36 fizinis komponentas -0,44
• SF-36 psichinis komponentas -0,39
Užsienio tyrimuose vidinis suderintumas (Cronbacho alfa) buvo tarp 0,69-0,97, šiame tyrime buvo 0,94.
Konstrukto validumas buvo vertinamas lyginant su labai skirtingomis apklausos priemonėmis. Lyginant su SF klausimynu naudoti ir SF12 ir SF36 variantai, ir skirtingos subskalės. Skausmo vertinimui naudota VAS skalė. Tarp FFI ir įvairių skirtingų priemonių užsienio tyrimuose koreliacija buvo 0,16 – 0,88. Šiame tyrime – su Verbaline skausmo skale 0,38; su SF-36 fiziniu komponentu -0,44, SF-36 psichiniu komponentu -0,39. Tai atitinka užsienio rezultatus, tačiau koreliacija yra šiek tiek silpnesnė už daugelį iš jų.
25
13.
IŠVADOS
1. Pagal turimus duomenis, FFI-R SF LT yra patikimas klausimynas. 2. Pagal turimus duomenis, FFI-R SF LT yra validus klausimynas.
3. FFI-R SF LT Cronbacho alfa prilygo užsienio šalių rezultatams. Koreliacija su Verbaline skausmo skale ir SF-36 klausimynu buvo silpnesnė, nei užsienio tyrimuose.
26
14.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pėdos pažeidimų atveju tikslinga vertinti funkcijos sutrikimo įtaką gyvenimo kokybei. 2. Įvertinus turimus duomenis, FFI-R SF LT yra patikimas ir validus klausimynas, tinkamas pėdos ir čiurnos pažeidimų įtakai gyvenimo kokybei vertinti.
27
15.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Riskowski JL, Hagedorn TJ, Hannan MT. Measures of foot function, foot health, and foot pain: American Academy of Orthopedic Surgeons Lower Limb Outcomes Assessment: Foot and Ankle Module (AAOS-FAM), Bristol Foot Score (BFS), Revised Foot Function Index (FFI-R), Foot Health Status Questionnaire (FHSQ), Manchester Foot Pain and Disability Index (MFPDI), Podiatric Health Questionnaire (PHQ), and Rowan Foot Pain Assessment (ROFPAQ). Arthritis Care Res. 2011;
2. Menz HB, Dufour AB, Casey VA, Riskowski JL, Mclean RR, Katz P, et al. Foot Pain and Mobility Limitations in Older Adults: The Framingham Foot Study. Journals Gerontol Med Sci Cite J as J Gerontol A Biol Sci Med Sci Adv Access Publ. 2013;68(10):1281–5.
3. Pourtier-Piotte C, Pereira B, Soubrier M, Thomas E, Gerbaud L, Coudeyre E. French validation of the Foot Function Index (FFI). Ann Phys Rehabil Med [Internet]. 2015;58(5):276–82. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.rehab.2015.07.003
4. Budiman-Mak E, Conrad K, Stuck R, Matters M. Theoretical Model and Rasch Analysis to Develop a Revised Foot Function Index. Foot Ankle Int. 2006;
5. Rutkowski R, Gałczyńska-Rusin M, Gizińska M, Straburzyński-Lupa M, Zdanowska A, Romanowski MW, et al. Adaptation and Validation of the Foot Function Index-Revised Short Form into Polish. Biomed Res Int. 2017;2017.
6. Menz HB. Biomechanics of the Ageing Foot and Ankle: A Mini-Review. Vol. 61, Gerontology. 2015. p. 381–8.
7. Thomas MJ, Roddy E, Zhang W, Menz HB, Hannan MT, Peat GM. The population prevalence of foot and ankle pain in middle and old age: A systematic review. Pain. 2011;
8. Gorter K, Kuyvenhoven M, de Melker R. Nontraumatic foot complaints in older people. A population-based survey of risk factors, mobility, and well-being. J Am Podiatr Med Assoc
[Internet]. 2000;90(8):397–402. Available from:
http://www.japmaonline.org/doi/abs/10.7547/87507315-90-8-397
9. Hettiarachchi C, Tennant A, Conaghan PG, Bhakta B, Hill CL, Gill TK, et al. Prevalence and correlates of foot pain in a population-based study: The North West Adelaide health study. J Foot Ankle Res. 2008;1(1):1–7.
10. Menz HB, Morris ME, Lord SR. Foot and ankle risk factors for falls in older people: a prospective study. J Gerontol A Biol Sci Med Sci [Internet]. 2006;61(8):866–70. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16912106
11. Chen J, Devine A, Dick IM, Dhaliwal SS, Prince RL. Prevalence of lower extremity pain and its association with functionality and quality of life in elderly women in Australia. J Rheumatol
28 [Internet]. 2003;30(12):2689–93. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14719214
12. Menz HB, Tiedemann A, Kwan MMS, Plumb K, Lord SR. Foot pain in community-dwelling older people: An evaluation of the Manchester Foot Pain and Disability Index. Rheumatology. 2006;
13. Menz HB. Chronic foot pain in older people. Maturitas [Internet]. 2016;91(May):110– 4. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.maturitas.2016.06.011
14. Menz HB, Jordan KP, Roddy E, Croft PR. Characteristics of primary care consultations for musculoskeletal foot and ankle problems in the UK. Rheumatology. 2010;
15. Korda J. 6 Foot and ankle disorders ´. Best Pract Res Clin Rheumatol. 2003;17(1):87– 111.
16. Clayton W, Elasy TA. A Review of the Pathophysiology, Classification, and Treatment of Foot Ulcers in Diabetic Patients. 2009;27(2):52–8.
17. Zgonis T. Foot and Ankle Trauma. Clin Podiatr Med Surg [Internet]. 2012;29(2):xi. Available from: http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0891842212000171
18. Boulton AJM, Armstrong DG, Albert SF, Frykberg RG, Hellman R, Kirkman MS, et al. Comprehensive foot examination and risk assessment. Diabetes Care. 2008;31(8):1679–85.
19. Doody O, Hopper MA. Imaging of the foot and ankle. Orthop Trauma. 2014;28(5):339–49.
20. Borloz S, Crevoisier X, Deriaz O, Ballabeni P, Martin RL, Luthi F. Evidence for validity and reliability of a french version of the FAAM. BMC Musculoskelet Disord. 2011;
21. Budiman-Mak E, Conrad KJ, Mazza J, Stuck RM. A review of the foot function index and the foot function index - revised. Journal of Foot and Ankle Research. 2013.
22. Bent NP, Wright CC, Rushton AB, Batt ME. Selecting outcome measures in sports medicine: A guide for practitioners using the example of anterior cruciate ligament rehabilitation. Vol. 43, British Journal of Sports Medicine. 2009. p. 1006–12.
23. Button G, Pinney S. A meta-analysis of outcome rating scales in foot and ankle surgery: Is there a valid, reliable, and responsive system? Vol. 25, Foot and Ankle International. 2004. p. 521–5.
24. Martin RL, Irrgang JJ. A Survey of Self-reported Outcome Instruments for the Foot and Ankle. J Orthop Sport Phys Ther [Internet]. 2007;37(2):72–84. Available from: http://www.jospt.org/doi/10.2519/jospt.2007.2403
25. Kuyvenhoven MM, Gorter KJ, Zuithoff P, Budiman-Mak E, Conrad KJ, Post MWM. The Foot Function Index with verbal rating scales (FFI-5pt): A clinimetric evaluation and comparison with the original FFI. J Rheumatol. 2002;29(5):1023–8.
29 Measuring Health: A Guide to Rating Scales and Questionnaires. 2009. 1-764 p. Available from:
http://www.scopus.com/inward/record.url?eid=2-s2.0-84922559457&partnerID=40&md5=628aec810da19da53f3d072a1f0dcf12
27. Landorf KB, Keenan AM. An evaluation of two foot-specific, health-related quality-of-life measuring instruments. Foot Ankle Int. 2002;23(6):538–46.
28. Wu SH, Liang HW, Hou WH. Reliability and validity of the Taiwan Chinese version of the foot function index. J Formos Med Assoc. 2008;
29. Naal FD, Impellizzeri FM, Huber M, Rippstein PF. Cross-Cultural Adaptation and Validation of the Foot Function Index for Use in German-Speaking Patients with Foot Complaints. Foot Ankle Int. 2008;
30. Paez-Moguer J, Budiman-Mak E, Cuesta-Vargas AI. Cross-cultural adaptation and validation of the Foot Function Index to Spanish. Foot Ankle Surg [Internet]. 2014;20(1):34–9. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.fas.2013.09.005
31. Venditto T, Tognolo L, Rizzo RS, Iannuccelli C, Di Sante L, Trevisan M, et al. 17-Italian Foot Function Index with numerical rating scale: Development, reliability, and validity of a modified version of the original Foot Function Index. Foot [Internet]. 2015;25(1):12–8. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.foot.2014.09.004
32. Martinez BR, Staboli IM, Kamonseki DH, Budiman-Mak E, Yi LC. Validity and reliability of the Foot Function Index (FFI) questionnaire Brazilian-Portuguese version. Springerplus. 2016;
33. Huh JW, Eun IS, Ko YC, Park MJ, Hwang KM, Park SH, et al. Reliability and Validity of the Korean Version of the Foot Function Index. J Foot Ankle Surg [Internet]. 2016;55(4):759–61. Available from: http://dx.doi.org/10.1053/j.jfas.2016.03.011
34. Rutkowski R, Gabczynska-Rusin M, Gizinska M, Straburzynski-Lupa M, Zdanowska A, Romanowski MW, et al. Adaptation and Validation of the Foot Function Index-Revised Short Form into Polish.
35. Terwee CB, Bot SDM, de Boer MR, van der Windt DAWM, Knol DL, Dekker J, et al. Quality criteria were proposed for measurement properties of health status questionnaires. J Clin Epidemiol. 2007;60(1):34–42.
36. Meidus L. Sporto psichologijos tyrimø metodai. 2004;1–48.
37. Pakalniškienė V. Tyrimo ir įvertinimo priemonių patikimumo ir validumo nustatymas. 2012. 144 p.
30
16.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Patikslinta PĖDOS FUNKCIJOS RODIKLIO (FFI-R) trumpa forma SKAUSMAS
PRIEŠ ATSAKYDAMI PERSKAITYKITE.
• Prašome apibraukti skaičių, žymintį, kokio stiprumo buvo jūsų pėdos skausmas kiekvienoje iš toliau pateikiamų situacijų per pastarąją savaitę.
• Pavyzdžiui, paklausti, kokio stiprumo jūsų pėdos skausmas buvo tada, kai jis buvo intensyviausias, jei nejautėte jokio skausmo, apibrėžkite skaičių 1, o jei jutote stiprų skausmą, apibrėžkite skaičių 4.
• Jei kai kuriais atvejais klausimas jums netaikytinas, apibrėžkite skaičių 5. • Prašome pateikti atsakymą kiekvienam punktui.
1. KOKIO STIPRUMO BUVO JŪSŲ PĖDOS SKAUSMAS PER PASTARĄJĄ SAVAITĘ: Jokio skausmo Silpnas skausmas Vidutinis skausmas Stiprus skausmas
1. Prieš jums atsikeliant ryte? 1 2 3 4
2. Kai pirmą kartą atsistojote be batų? 1 2 3 4
3. Kai stovėjote avėdami batus? 1 2 3 4
4. Kai ėjote avėdami batus? 1 2 3 4
5. 5. Kai stovėjote nešiodami pritaikytus batų įdėklus?
1 2 3 4 5 = nenaudoju
įdėklų 6. 6. Kai ėjote nešiodami pritaikytus batų
įdėklus? 1 2 3 4 5 = nenaudoju įdėklų
7. 7. Įprastos dienos pabaigoje? 1 2 3 4
SĄSTINGIS PRIEŠ ATSAKYDAMI PERSKAITYKITE.
• Prašome apibraukti skaičių, žymintį, kokio stiprumo buvo jūsų pėdos sąstingis kiekvienoje iš toliau pateikiamų situacijų per pastarąją savaitę.
• Pavyzdžiui, paklausti, kokio stiprumo jūsų pėdos sąstingis buvo tada, kai jis buvo intensyviausias, jei nejutote jokio sąstingio, apibrėžkite skaičių 1, o jei jutote stiprų tirpimą, apibrėžkite skaičių 4.
• Jei kai kuriais atvejais klausimas jums netaikytinas, apibrėžkite skaičių 5. • Prašome pateikti atsakymą kiekvienam punktui.
2. KOKIO STIPRUMO BUVO JŪSŲ PĖDOS SĄSTINGIS PER PASTARĄJĄ SAVAITĘ: Jokio sąstingio Silpnas sąstingis Vidutinis sąstingis Stiprus sąstingis
8. Prieš jums atsikeliant ryte? 1 2 3 4
9. Kai stovėjote be batų? 1 2 3 4
10. Kai ėjote be batų? 1 2 3 4
11. Kai stovėjote avėdami batus? 1 2 3 4
12. Kai ėjote avėdami batus? 1 2 3 4
13. Kai ėjote nešiodami pritaikytus batų
įdėklus? 1 2 3 4 įdėklų 5 = nenaudoju
31 SUNKUMAI
PRIEŠ ATSAKYDAMI PERSKAITYKITE.
• Prašome apibrėžti skaičių, žymintį, kaip sunku jums buvo per pastarąją savaitę atlikti kiekvieną veiksmą dėl jūsų pėdos problemų.
• Pavyzdžiui, paklausti, kaip sunku dėl jūsų pėdos problemų jums buvo vaikščioti po namus, jei buvo visai nesunku, apibrėžkite skaičių 1, o jei buvo labai sunku, apibrėžkite skaičių 4.
• Jei kai kuriems atvejams klausimas netaikomas, apibrėžkite skaičių 5. • Prašome pateikti atsakymą kiekvienam punktui.
3. KAIP SUNKU DĖL JŪSŲ PĖDOS PROBLEMŲ JUMS BUVO PER PASTARĄJĄ SAVAITĘ: Visai nesunku Šiek tiek
sunku
Vidutiniškai sunku
Labai sunku
15. Vaikščioti lauke nelygiu paviršiumi? 1 2 3 4
16. Eiti keturis ar daugiau kvartalų? (4
kvartalai ~1200 m. ) 1 2 3 4
17. Kilti laiptais? 1 2 3 4
18. Leistis laiptais? 1 2 3 4
19. Stovėti ant pirštų galų? 1 2 3 4
20. Nešti ar kelti daiktus, kurie sveria
daugiau nei 2 kg? 1 2 3 4
21. Pakilti nuo kėdės? 1 2 3 4
22. Greitai eiti? 1 2 3 4
23. Bėgti? 1 2 3 4 5 = nebėgioju
24. Išlaikyti pusiausvyrą? 1 2 3 4
25. Eiti su pagalbinėmis priemonėmis?
1 2 3 4
5 = nenaudoju pagalbinių priemonių
VEIKLOS APRIBOJIMAS
PRIEŠ ATSAKYDAMI PERSKAITYKITE.
• Prašome apibrėžti skaičių, žymintį, kaip dažnai dėl savo pėdos per pastarąją savaitę atlikote kiekvieną iš toliau nurodytų veiksmų.
• Pavyzdžiui, paklausti, kaip dažnai dėl pėdos problemų būdami viduje naudojotės lazda, jei ja nesinaudojote nė kiek laiko, apibrėžkite skaičių 1, o jei naudojotės ja visą laiką, apibrėžkite skaičių 4. • Jei kai kuriais atvejais klausimas jums netaikytinas, apibrėžkite skaičių 5.
• Prašome pateikti atsakymą kiekvienam punktui. 4. KIEK LAIKO PER PASTARĄJĄ SAVAITĘ:
Nė kiek laiko Šiek tiek laiko Didžiąją dalį laiko Visą laiką 26. Likote patalpose visą dieną dėl pėdos
problemų? 1 2 3 4
27. Ribojote veiklą lauke dėl pėdos problemų?
1 2 3 4 5 = neužsiimu lauko veikla 28. Ribojote savo laisvalaikio / sporto veiklą
dėl pėdos problemų? 1 2 3 4
5 = neužsiimu sportu
32 SOCIALINĖS PROBLEMOS
PRIEŠ ATSAKYDAMI PERSKAITYKITE.
• Prašome apibrėžti skaičių, žymintį, kaip dažnai dėl savo pėdos per pastarąją savaitę patyrėte toliau nurodytus jausmus.
• Pavyzdžiui, paklausti, kaip dažnai dėl pėdos problemų jautėte baimę nukristi, jei nejautėte baimės nė kiek laiko, apibrėžkite skaičių 1, jei jautėte baimę visą laiką, apibrėžkite skaičių 4. • Jei kai kuriais atvejais klausimas jums netaikytinas, apibrėžkite skaičių 5.
• Prašome pateikti atsakymą kiekvienam punktui. 5. KIEK LAIKO PER PASTARĄJĄ SAVAITĘ PATYRĖTE:
TIRIAMOJO KOMENTARAI: PRAŠOME PAKOMENTUOTI:
1. Ar nurodymai buvo aiškūs?
2. Ar kuriuos nors klausimus buvo sunku suprasti?
3. Ar kurie nors klausimai buvo neaiškūs? Jei taip, kurie ir kodėl?
4. Ar dėl kurių nors klausimų pasijutote nepatogiai? Jei taip, dėl kurių ir kodėl?
5. Ar yra kokių nors klausimų apie jūsų pėdas, kurie nebuvo paklausti arba kuriuos norėtumėte pridėti į klausimyną? Jei taip, kokie tai klausimai?
6. Ar dėl šio klausimyno turėjote kokių nors problemų, kurias norėtumėte paminėti? Jei taip, kokių problemų?
DĖKOJAME, KAD DALYVAVOTE ŠIAME TYRIME. Nė kiek laiko Šiek tiek laiko Didžiąją dalį laiko Visą laiką 29. Gėdą dėl avalynės? 1 2 3 4
30. Bjaurią savijautą dėl pėdos problemų? 1 2 3 4
31. Socialinės veiklos apribojimą dėl pėdos
problemų?. 1 2 3 4 5 = netaikytina
32. Sunkumų dėl avalynės dalyvaudami
socialinėje veikloje? 1 2 3 4 5 = netaikytina
33. Poreikį vartoti vaistus pėdos skausmui
kontroliuoti? 1 2 3 4 5 = netaikytina
34. Susirūpinimą dėl apribotų namų ruošos
33 Priedas Nr. 2
JŪSŲ SVEIKATA IR SAVIJAUTA
Šiais klausimais norima išsiaiškinti Jūsų požiūrį į savo sveikatą. Ši informacija padės suprasti kaip jaučiatės ir kaip Jums pavyksta užsiimti įprasta veikla. Prašome atsakyti į kiekvieną klausimą pažymint vieną langelį, geriausiai atitinkantį Jūsų atsakymą.
Ačiū, kad dalyvaujate apklausoje!
1. Jūsų sveikata Jūsų nuomone apskritai yra:
Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga
▼ ▼ ▼ ▼ ▼
1 2 3 4 52. Kaip apskritai vertintumėte dabartinę savo sveikatą lygindami su sveikata prieš vieną savaitę?
Dabar daug Dabar šiek tiek Maždaug tokia Dabar šiek tiek Dabar daug geresnė nei prieš geresnė nei prieš pati kaip prieš blogesnė nei prieš blogesnė nei
prieš
vieną savaitę vieną savaitę vieną savaitę vieną savaitę vieną savaitę
▼ ▼ ▼ ▼ ▼
1 2 3 4 5 3. Šiais klausimais teiraujamasi apie veiklą, kuria užsiimtumėte įprastą dieną. Ar Jūsų
dabartinė sveikata varžo šią veiklą? Jei taip, tai prašome nurodyti kaip: Taip, labai varžo Taip, truputį varžo Ne, visai nevaržo
▼
▼
▼
a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų
kilnojimas, daug jėgų reikalaujantis sportavimas
1
2
3b) Nuosaiki veikla, tokia kaip: patraukti stalą, stumti
dulkių siurblį, dirbti sode arba važiuoti dviračiu
1
2
3c) Kilnoti arba nešti maisto pirkinius
1
2
3d) Užlipti keletą laiptų maršų
1
2
334 Ar Jūsų dabartinė sveikata varžo šią veiklą? Jei taip, tai prašome nurodyti kaip:
Taip, labai varžo Taip, truputį varžo Ne, visai nevaržo
▼
▼
▼
f) Pasilenkti ar klauptis
1
2
3g) Nueiti daugiau nei kilometrą
1
2
3h) Nueiti kelis šimtus metrų
1
2
3i) Nueiti vieną šimtą metrų
1
2
3j) Maudytis ar apsirengti
1
2
34. Ar dažnai per pastarąją savaitę susidūrėte su kuriais nors išvardytais sunkumais darbe ar kitoje Jums įprastoje kasdienėje veikloje dėl fizinės sveikatos problemų?
5. Ar dažnai per pastarąją savaitę susidūrėte su kuriais nors išvardytais sunkumais (pavyzdžiui, prislėgta nuotaika ar nerimas) darbe ar kitoje Jums įprastoje kasdienėje veikloje dėl kokių nors emocinių problemų?
Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada
▼
▼
▼
▼
▼
a Mažiau laiko skyrėte darbui
ar kitai veiklai
1
2
3
4
5 b Atlikote mažiau nei norėtumėte
1
2
3
4
5 c Buvote apribotas (-a)kažkokiame darbe arba kitoje
1
2
3
4
5 veiklojed Kilo sunkumų atliekant darbą ar
kitoje veikloje (pavyzdžiui,
1
2
3
4
5 reikėjo daugiau pastangų)Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada
▼
▼
▼
▼
▼
a) Mažiau laiko skyrėte darbui ar
kitai veiklai
1
2
3
4
5 b) Atlikote mažiau nei norėtumėte
1
2
3
4
5 c) Atlikote darbą ar užsiėmėte kita35 6. Kaip per pastarąją savaitę Jūsų fizinė sveikata arba emocinės problemos trukdė Jūsų
normaliai visuomeninei veiklai kartu su šeima, draugais, kaimynais arba bendrų interesų grupėmis?
Visiškai ne Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai
▼
▼
▼
▼
▼
1
2
3
4
57. Kokį kūno skausmą Jūs patyrėte per pastarąją savaitę? Jokio Labai nesmarkų Nesmarkų Vidutinišką Smarkų Labai smarkų
▼
▼
▼
▼
▼
▼
1
2
3
4
5
68. Kaip per pastarąją savaitę skausmas trukdė Jūsų normaliam darbui (įskaitant darbą ne namuose ir namų ruošą)? Visiškai ne Truputį Vidutiniškai Gerokai Ypatingai
▼
▼
▼
▼
▼
1
2
3
4
59. Šie klausimai yra apie tai, kaip Jūs jautėtės ir kaip klostėsi Jūsų reikalai per pastarąją savaitę. Kiekvienam klausimui prašome pasirinkti vieną atsakymą, tiksliausiai apibūdinantį Jūsų savijautą. Kiek laiko per pastarąją savaitę... Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada
▼
▼
▼
▼
▼
a Ar jautėtės gyvybingas (-a)? 1 2 3 4 5b Buvote labai susinervinęs (-usi)? 1 2 3 4 5
c Jūs jautėtės taip nusiminęs (-usi), jog niekas negalėjo pakelti 1 2 3 4 5
Jums nuotaikos? d Jūs jautėtės ramus (-i) ir taikus (-i)? 1 2 3 4 5
e Jūs buvote labai energingas (-a)? 1 2 3 4 5
f Jautėtės nusiminęs (-usi) ir prislėgtas (-a)? 1 2 3 4 5
g Jūs jautėtės išsekęs (-usi)? 1 2 3 4 5
h Buvote laimingas (-a)? 1 2 3 4 5
36 10. Kiek laiko per pastarąją savaitę Jūsų fizinė sveikata arba emocinės problemos trukdė Jūsų
visuomeninei veiklai (tokiai kaip draugų, giminaičių lankymas ir pan.)?
Visą laiką Labai dažnai Kartais Beveik niekada Niekada
▼
▼
▼
▼
▼
1 2 3 4 5
11. Ar Jums yra TEISINGAS arba NETEISINGAS kiekvienas iš šių teiginių?
Neabejotinai teisingas Labiau teisingas nei neteisingas Nežinau Labiau neteisingas nei teisingas Neabejotinai neteisingas
▼
▼
▼
▼
▼
a) Atrodo, kad aš susergu šiek 1 2 3 4 5 tiek lengviau nei kiti žmonės
b) Aš esu toks (tokia) pat
sveikas (-a) kaip bet kuris 1 2 3 4 5 mano pažįstamas
c) Aš manau, kad mano 1 2 3 4 5 sveikata pablogės
d) Mano sveikata yra puiki 1 2 3 4 5
