KOMPRESIJOS SUVERŽIANČIA JUOSTA POVEIKIS RANKININKŲ PĖDOS JUDESIŲ AMPLITUDEI IR DINAMINEI PUSIAUSVYRAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

DOMINYKAS PAKARKLIS

KOMPRESIJOS SUVERŽIANČIA JUOSTA POVEIKIS

RANKININKŲ PĖDOS JUDESIŲ AMPLITUDEI IR DINAMINEI

PUSIAUSVYRAI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas doc. dr. Laimonas Šiupšinskas

TURINYS

1.2.1 Sąnario stabilumas ir mobilumas ... 10

1.2.2 Hipomobilumas ir hipermobilumas ... 10

1.3. Minkštųjų audinių mobilizacijos technikos... 10

1.3.1 Kompresija suveržiančia juosta ... 11

1.4. Pusiausvyra... 12

1.4.1 Kūno padėties valdymas ... 13

1.4.2 Koordinacija ... 13

1.4.3 Nervų sistemos veikla pusiausvyros valdyme ... 14

1.4.4 Propriocepcinė sistema ... 14

1.4.5 Vestibulinė sistema ... 15

1.4.6 Regos sistema ... 16

1.4.7 Pusiausvyros ypatumai sportiniuose žaidimuose ... 16

1.5. Traumos sporte ... 17

1.5.1 Rankinis ... 17

1.5.2 Traumos rankinyje ... 17

1.6. Sumažėjusios pėdos judesiu amplitudės priežastys ... 19

1.6.1 Čiurnos traumos ... 19

1.6.2 Blauzdos raumenų elastingumo sumažėjimas ... 20

1.6.3 Artrokinematikos sutrikimai ... 20

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS ... 22

2.1 Tyrimo organizavimas... 22

2.2 Tiriamųjų atranka ... 22

2.3 Tyrimo metodai ir poveikio priemonės ... 22

2.3.1 Pėdos judesių amplitudės matavimas ... 23

2.3.2 Pėdos judesių amplitudės matavimas atviroje kinetinėje grandinėje ... 23

2.3.3 Pėdos tiesimo amplitudės matavimas uždaroje kinetinėje grandinėje ... 24

2.3.4 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas ... 26

2.3.5 Kompresijos suveržiančia juosta metodas ... 27

2.4 Statistinė analizė ... 29

3. TYRIMO REZULTATAI... 30

3.1 Pėdos judesių amplitudės atviroje kinetinėje grandinėje rezultatų analizė ... 30

3.2 Pėdos tiesimo amplitudės uždaroje kinetinėje grandinėje rezultatų analizė ... 32

3.3 Pėdos tiesimo amplitudės uždaroje kinetinėje grandinėje judesio ribojimo pojūčių rezultatų analizė ... 35

3.4 Modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatų analizė ... 39

3.5 Pėdos judesių amplitudės atviroje ir uždaroje kinetinėje grandinėje bei modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatų sąsajos ... 43

3.6 Pėdos judesių amplitudės atviroje ir uždaroje kinetinėje grandinėje bei modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatų palyginimas tarp dominuojančios ir nedominuojančios kojos ... 44

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Dominykas Pakarklis. Kompresijos suveržiančia juosta poveikis rankininkų pėdos judesių amplitudei ir dinaminei pusiausvyrai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2019; 62 p.

Tikslas. Įvertinti kompresijos suveržiančia juosta poveikį rankininkų pėdos judesių amplitudei ir dinaminei pusiausvyrai.

Uždaviniai:

1. Įvertinti rankininkų aktyvią pėdos judesių amplitudę atviroje kinetinėje grandinėje prieš ir po kompresijos suveržiančia juosta taikymo.

2. Įvertinti rankininkų aktyvią pėdos judesių amplitudę uždaroje kinetinėje grandinėje prieš ir po kompresijos suveržiančia juosta taikymo.

3. Įvertinti rankininkų dinaminę pusiausvyrą prieš ir po kompresijos suveržiančia juosta taikymo.

4. Nustatyti sąsajas tarp rankininkų aktyvios pėdos judesių amplitudės atviroje bei uždaroje kinetinėje grandinėje ir dinaminės pusiausvyros rodiklių.

Tyrimo metodika. Tyrime sutiko dalyvauti dvi vyrų ir dvi moterų aukščiausios rankinio lygos komandos. Tyrimo atrankos kriterijus atitiko 26 rankininkai – 14 moterų (amžius 21,64 ± 4,24 metų) ir 12 vyrų (amžius 25,08 ± 4,32 metų). Viena sportininko koja buvo tiriamoji, kita kontrolinė. Tyrimo formoje buvo iš anksto nurodyta, kuri koja pateks į tiriamąją grupę, kuri į kontrolinę. Anketose, kurių numeris nelyginis, tiriamoji koja buvo nurodyta kairė, o lyginis – dešinė. Ištyrimui naudojome goniometriją įvertinti aktyviai pėdos tiesimo ir lenkimo amplitudei atviroje kinetinėje grandinėje, inklinometriją – įvertinti aktyviai pėdos tiesimo amplitudei uždaroje kinetinėje grandinėje ir modifikuotą žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testą - dinaminei pusiausvyrai įvertinti. Dominuojanti koja buvo laikoma ta, su kuria rankininkas atsispirdavo mesdamas į vartus. Tiriamajai kojai taikytas momentinis kompresijos suveržiančia juosta poveikis.

Darbo išvados. 1. Kompresijos suveržiančia juosta metodo taikymas pagerino rankininkų pėdos judesių amplitudę atviroje kinetinėje grandinėje. 2. Kompresijos suveržiančia juosta metodo taikymas padidino rankininkų pėdos tiesimo amplitudę uždaroje kinetinėje grandinėje. 3. Kompresijos suveržiančia juosta metodo taikymas neturėjo įtakos rankininkų dinaminės pusiausvyros rodikliams. 4. Pėdos judesių amplitudės matavimai atviroje ir uždaroje kinetinėje grandinėje yra nesusiję. Du skirtingi pėdos tiesimo amplitudės matavimo būdai uždaroje kinetinėje grandinėje koreliuoja vidutinio stiprumo tiesioginiu ryšiu. Pėdos tiesimo amplitudė uždaroje kinetinėje grandinėje ir dinaminės pusiausvyros rodikliai

koreliuoja silpnu ir vidutinio stiprumo ryšiu. 5. Skirtingų dinaminės pusiausvyros krypčių rodikliai susiję skirtingais ryšiais.

ABSTRACT

Dominykas Pakarklis. Instant effects of tissue flossing on ankle range of motion and dynamic balance in handball players. Master’s thesis. Supervisor – assoc. prof. dr. Laimonas Šiupšinskas. Lithuanian University of Health Science, Medical Academy, Faculty of Nursing and Care, Institute of Sports, Kaunas, 2019; 62 p.

The aim. To evaluate instant effects of tissue flossing on ankle range of motion and dynamic balance in handball players.

Tasks:

1. To measure active ankle movements in open kinetic chain before and after tissue flossing in handball players.

2. To evaluate active ankle dorsiflexion in closed kinetic chain before and after tissue flossing in handball players.

3. To estimate dynamic balance before and after tissue flossing in handball players.

4. Find interfaces between active ankle range of motion in open kinetic chain, closed kinetic chain and dynamic balance indicators in handball players.

Methodology. Four Lithuanian A division handball teams agreed to participate in the study. The selection criteria were met by 26 athletes – 14 females (mean age 21,64 ± 4,24) and 12 males (mean age 25,08 ± 4,32). One leg of the same person was in tissue flossing group (TFG) and other leg was in control group (CG). In research form it was already indicated which leg will be in TFG or CG. In odd research forms – tissue flossing leg was left and in even research forms – tissue flossing leg was right. Goniometer was used to measure active ankle dorsiflexion and plantar flexion in open kinetic chain, inclinometer was used to evaluate active ankle dorsiflexion in closed kinetic chain, modified Star Excursion Balance Test was used to estimate dynamic balance. The dominant leg was considered to be the one with which handball player jumped most often. Tissue flossing band was only applied on tissue flossing group’s leg.

Conclusions. 1. Tissue flossing improved ankle range of motion in open kinetic chain in handball players. 2. Tissue flossing increased ankle dorsiflexion in closed kinetic chain in handball players. 3. Tissue flossing did not affect dynamic balance variables in handball players. 4. Ankle range of motion in open and closed kinetic chain was not correlated. Two different ankle range of motion measurements in closed kinetic chain was correlated with moderate direct relation. Direct weak and moderate correlations were found between ankle dorsiflexion in closed kinetic chain and dynamic balance variables. 5. Different dynamic balance direction variables were related in different ways.

SANTRUMPOS

AKG - atvira kinetinė grandinė cm - centimetrai

CNS - centrinė nervų sistema

KSJ - kompresija suveržiančia juosta kt. - kita

min. - minutė n - imties dydis

p - reikšmingumo lygmuo pav. - paveikslas

PKR - priekinis kryžminis raištis PL - pėdos lenkimas

PT - pėdos tiesimas proc. - procentai

r - koreliacijos koeficientas s - sekundė

SAS - skaičių analogijos skalė SD - standartinis nuokrypis UKG - uždara kinetinė grandinė

MŽNPT - modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas t - Stjudento kriterijaus reikšmė

U - Manio-Vitnio-Vilkoksono kriterijaus reikšmė Z - Vilkoksono kriterijaus reikšmė

x̅ - vidurkis

xmax - didžiausia reikšmė

xme - mediana

ĮVADAS

Rankinis yra olimpinė sporto šaka, o Europoje vienas iš populiariausių komandinių sportų, žaidžiamų kamuoliu. Rankinis yra kontaktinė sporto šaka, kurioje gausu staigių pagreitėjimų ir stabdymų, krypties keitimų bei šuolių [1]. Remiantis Londono olimpinių žaidynių traumų statistikos duomenimis, rankinis buvo ketvirta sporto šaka pagal traumų dažnį [2]. Dažniausiai rankinyje įvyksta kelio ar čiurnos sąnario traumos [3]. Esant sumažėjusiai pėdos tiesimo (PT) amplitudei pakinta kelio biomechanika bėgimo ar nusileidimo po šuolio metu [4], kelis juda į vidų (angl. knee valgus) ir rizika patirti šoninių ar priekinių kelio raiščių traumą padidėja [5]. Todėl sumažėjusi PT amplitudė gali būti rizikos veiksnys patirti apatinės galūnės traumą. Po traumos PT amplitudė taip pat gali likti sumažėjusi ir tai padidina pakartotinės traumos riziką [6]. Sumažėjusią pėdos judesių amplitudę galima padidint atliekant sąnarių mobilizaciją [7], statinius tempimo pratimus, blauzdos raumenų volavimą [8], kompresiją suveržiančia juosta (KSJ) [9] ar kitus metodus.

KSJ yra gana naujas metodas, kuris pirmą kartą buvo aprašytas Starret ir Cardoza 2013 metais. Šis metodas atliekamas apvyniojant sąnarius bei raumenis stora elastine guma. Žmogaus prašoma atlikti 2–3 min. funkcinius judesius, pavyzdžiui, pritūpimus. Knygos autoriai teigia, kad KSJ gali padidinti judesių amplitudę, sumažinti skausmą bei pagerinti fizines sąvybęs [10]. Po knygos išleidimo vis daugiau sporto kineziterapeutų pradėjo taikyti šį metodą nepaisant to, kad mokslinių tyrimų įrodančių šio metodo efektyvumą yra gana mažai.

Mūsų darbas yra pirmasis Lietuvoje, kurio tikslas išsiaiškinti kompresijos suveržiančia juosta poveikį rankininkų pėdos judesių amplitudei ir dinaminei pusiausvyrai. Analizuojant mokslinę literatūrą anglų kalba radome 3 mokslinius straipsnius, parašytus 2017 metais [9, 11, 12], 2 įrašus apie pristatytus darbus mokslinėse konferencijose [13, 14] ir 1 magistro baigiamąjį darbą [15]. Atlikti tyrimui išsikėlėme keturis pagrindinius uždavinius:

1. Įvertinti rankininkų aktyvią pėdos judesių amplitudę atviroje kinetinėje grandinėje prieš ir po kompresijos suveržiančia juosta taikymo.

2. Įvertinti rankininkų aktyvią pėdos judesių amplitudę uždaroje kinetinėje grandinėje prieš ir po kompresijos suveržiančia juosta taikymo.

3. Įvertinti rankininkų dinaminę pusiausvyrą prieš ir po kompresijos suveržiančia juosta taikymo.

4. Nustatyti sąsajas tarp rankininkų aktyvios pėdos judesių amplitudės atviroje bei uždaroje kinetinėje grandinėje ir dinaminės pusiausvyros rodiklių.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sporto kineziterapija

Sporto kineziterapija yra viena iš labiausiai paplitusių kineziterapijos specializacijų [16]. Prie to prisidėjo Tarptautinė Sporto Kineziterapeutų Federacija (angl. International Federation of Sports Physiotherapists) bendradarbiaudama su penkiomis aukštojo mokymo įstaigomis. Pirmojo projekto etapo metu buvo sukurtas sąrašas kompetencijų kokiomis turi pasižymėti sporto kineziterapeutas. Kompetencijos apibrėžiamos kaip efektyvus profesinis elgesys su integruotomis specifinėmis žiniomis, įgūdžiais, požiūriu konkrečiu atveju (Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija, Olandija, 2002). Buvo sukurtas 11 kompetencijų sąrašas, kuris priimtas Tarptautinės Sporto Kineziterapeutų Federacijos, Estorilyje, Portugalijoje, lapkričio 5, 2004 [17].

Sporto kineziterapeutas turi gebėti sudaryti traumų prevencijos programas ir sportininkus apmokyti, kaip taisyklingai jas atlikti, suteikti pirmąją pagalbą įvykus ūmiai traumai, reabilituoti žmogų po traumos ar ligos, prisidėti prie sportinių rezultatų gerinimo, skatinti saugų fizinį aktyvumą, mokytis visą gyvenimą ir mokėti dirbti skirtingoje aplinkoje, dalyvauti mokslinėje veikloje, skleisti žinią apie įrodymais grįstus gydymo metodus, gerinti praktines žinias bei įgūdžius pasitelkiant naujoves ir pasisakyti už garbingą sportavimą [17].

Didėjant traumų prevencijos poreikiui bei siekiant aukščiausių rezultatų, daugėja sporto kineziterapeutų įsitraukiančių į olimpinio sportininko komandą. Ne išimtis ir 2012 metų Londono olimpinės žaidynės, kurių metu sporto kineziterapeutai aktyviai padėjo sportininkams. Dažniausiai atletai kreipdavosi į kineziterapeutus dėl kelio (15,4 proc.), apatinės nugaros dalies (15,2 proc.), šlaunies (12,6 proc.) ir kitų problemų. Daugiausiai buvo gydomos raumenų (33,3 proc.) bei sąnarių (24,8 proc.) traumos. Dažniausiai, kaip gydymo būdą, sporto kineziterapeutai naudojo masažą (23,3 proc.), sąnarių mobilizacijos technikas (21,8 proc.), teipavimą (8,9 proc.), krioterapiją (6,9 proc.) ir pratimus (6,4 proc.). Daugiausiai buvo gydomos perkrovos traumos (43,6 proc.) [18].

1.2. Lankstumas

Kiekvienas sąnarys turi skirtingą judesių amplitudę. Lankstumas skiriasi priklausomai nuo lyties ar amžiaus. Moterys pasižymi didesniu lankstumu nei vyrai, ypač per klubo bei peties sąnarius, o su amžiumi judesių amplitudė mažėja dėl jungiamojo audinio elastingumo sumažėjimo. Taip pat, kai kurie žmonės turi didesnį lankstumą dėl genetinio polinkio. Sinovinių sąnarių amplitudei įtakos gali turėti: kaulinių paviršių, formuojančių sąnarį forma, sąnario kapsulės, raiščių, raumenų elastingumas, buvusios traumos ar skausmas [19].

1.2.1 Sąnario stabilumas ir mobilumas

Sąnariai turi būti tuo pačiu metu mobilūs ir stabilūs. Pakankamas sąnario mobilumas užtikrina normalią judesių amplitudę, o stabilumas padeda išvengti traumų, kai yra viršijama maksimali sąnario amplitudė. Stabilumas apibūdinamas kaip sąnario gebėjimas pasipriešinti išnirimui. Stabilus sąnarys gali atlaikyti kompresijos, sukimosi, šlyties ir traukimo mechanines jėgas. 50 proc. sąnario stabilumo palaiko aktyvios struktūros (sausgyslės ir raumenys) ir 50 proc. pasyvios struktūros (sąnario kapsulė, raiščiai ir fascija).

Mobilumas – sąnario gebėjimas judėti normalia fiziologine amplitude be apribojimų Mobilumui labai daug įtakos turi sąnarių forma. Pavyzdžiui, peties sąnarinė duobė yra negili lyginant su klubo sąnariu, todėl peties sąnarys yra mobilesnis, o klubo – stabilesnis. Taip pat mobilumui gali tūrėti įtakos raumenų elastingumas, pavyzdžiui, įtempti užpakalinės šlaunies grupės raumenys riboja šlaunies lenkimo judesį ir gali turėti įtakos klubo mobilumui. [20].

1.2.2 Hipomobilumas ir hipermobilumas

Hipomobilūs sąnariai pasižymi sumažėjusia amplitude bei suprastėjusia funkcija. Sąnario hipomobilumas gali atsirasti dėl nuolatos pasikartojančių raumenų susitraukimų, randinio audinio susiformavimo, pažeistų sąnario struktūrų ar nervinio audinio, fizinio aktyvumo trūkumo ar ilgą laiką praleidžiant toje pačioje padėtyje. Taip pat gali būti priešingai – sąnariai gali būti pernelyg judrūs – hipermobilūs. Hipermobilumas dažniausiai atsiranda dėl sąnario kapsulės ar raiščių laisvumo. Per didelis sąnario judrumas gali būti vieno sąnario arba įgimtas – daugumos sąnarių. Žmogus, turintis hipermobilumą gali kontroliuoti judesį pilnoje amplitudėje, o žmonės turintys nestabilumą – dažniausiai negali. Tačiau lyginant hipomobilius ir hipermobilius sąnarius pastarieji labiau linkę į traumas – perkrovos traumas ar sąnario išnirimus, pavyzdžiui, žmogus turintis hipermobilius čiurnos sąnarius gali turėti didesnę tikimybę patempti čiurnos raiščius, sausgysles ar raumenis [20].

1.3. Minkštųjų audinių mobilizacijos technikos

Kineziterapijoje yra naudojama daug skirtingų minkštųjų audinių mobilizacijos technikų. Pateikiame pagrindines literatūroje rastas technikas:

1. Mobilumo pratimai (angl. range of motion exercises) – aktyvūs pilnos judesių amplitudės pratimai, kurie skirti amplitudes bei neuroraumeninės kontrolės gerinimui [21].

2. Sąnarių mobilizacija (angl. joint mobilization) naudojama siekiant pagerinti pridėtinius (angl. accessory) judesius sąnaryje bei sumažinti skausmą. Pavyzdžiui, siekiant pagerinti PT amplitudę gali būti atliekama virššokikaulinio (angl. talocrural joint), pašokikaulinio (angl. subtalar joint) ar tolimojo šeivikaulio-blauzdikaulio (angl, distal tibiofibular joint) sąnarių mobilizacija.Po čiurnos raiščių patempimo ar išsivysčius lėtiniam čiurnos nestabilumui šeivikaulis gali būti netaisyklingoje padėtyje, todėl galima mobilizuoti šeivikaulio-blauzdikaulio sąnarį, siekiant sumažinti skausmą bei padidinti čiurnos judesių amplitudę [22].

3. Tempimo pratimai gali būti dinaminiai, statiniai ar balistiniai. Statiniai tempimo pratimai daugiau yra naudojami po fizinio krūvio, o dinaminiai tempimo pratimai – prieš krūvį, apšilimo metu. Tempimo pratimais siekiama pagerinti raumenų bei jungiamojo audinio elastingumą [21].

4. KSJ – gana naujas minkštųjų audinių mobilizacijos metodas. Iš viso yra atlikti tik keli moksliniai tyrimai, tačiau svarbu paminėti, kad tyrimo autoriai gavo teigiamus rezultatus. Šio metodo pagalba yra mobilizuojami minkštieji audiniai, tokiu būdu pagerinant judesių amplitudę ir fizines ypatybes [9, 11, 12].

1.3.1 Kompresija suveržiančia juosta

Sporto kineziterapijoje vis dažniau naudojamas minkštųjų audinių mobilizacijos metodas– KSJ (1 pav., A ). Šiuo metodu siekiama padidinti judesių amplitudę, sumažinti traumų tikimybę ir pagerinti sportinius rezultatus. Tačiau yra tik keletas mokslinių tyrimų, patvirtinančių šio metodo efektyvumą. KSJ metodas atliekamas stora elastine juosta apvyniojant sąnarius bei raumenis ir kartu atliekant mobilumo pratimus (2-3 minutes). Ši technika išpopuliarėjo 2013 metais, kai buvo išleista knyga: „Becoming a supple leopard. The ultimate guide to resolving pain, preventing injury, and optimizing athletic performance”, kurią parašė Starrett ir Cordoza [9]. Knygos autoriai šį metodą apibūdino kaip kompresija paremtą sąnarių bei minkštųjų audinių mobilizacijos techniką, kuri veikia tuo pačiu metu į visas mobilumo sistemas.Ši technika leidžia atlikti aktyvią sąnarių bei minkštųjų audinių mobilizaciją funkcinėse padėtyse. Knygos autoriai teigia, kad uždėję juostą ant blauzdos raumenų ir atlikę funkcinius judesius, pavyzdžiui, pritūpimus ar pasistiebimus, galima pagerinti pėdos judesių amplitudę. Starrett ir Cardoza nurodė, kad KSJ sukuria šlyties jėgas ir tokiu būdu yra mobilizuojami audiniai [10].

Mokslinių tyrimų vertinusių KSJ metodo veikimo mechanizmą nėra pakankamai, tačiau poveikis dalinai panašus į kraujo tėkmės sutrikdymo (angl. blood flow restriction) būdus (1 pav., B)

[12]. Dalinis kraujotakos sutrikdymo efektas gaunamas tada, kai nuimama elastinė juosta. Įvyksta kraujo perskirstymas bei hormoninis atsakas. Pasipriešinimo pratimų metu apatinėje galūnėje sukeltas dalinis kraujotakos sutrikdymas (~200 mmHg) padidina augimo hormono bei norepinefrino lygį praėjus 15 minučių po užspaustos vietos atlaisvinimo. Svarbu paminėti, kad hormoninis atsakas gali pagerinti fizines ypatybes. Driller ir kitų, 2017 metais atlikti tyrimai parodė, kad po KSJ metodo taikymo (~182 mmHg) pagerėjo vertikalus šuolis, bėgimo greitis ir čiurnos amplitudė [9, 11]. Kol kas nėra žinomi mechanizmai, kaip šismetodas gali turėti įtakos judesių amplitudei. Yra iškelti tik keli hipotetiniai teiginiai, kurie teigia, kad amplitudė pagerėja dėl: 1) poveikio per fasciją, 2) kraujo perskirstymo ir sąnarinio skysčio išskyrimo padidėjimo [11].

1 pav. Metodai: A – KSJ [12]; B – kraujo tėkmės sutrikdymas [23]

1.4. Pusiausvyra

Pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti kūno masės centrą atramos ploto ribose. Pusiausvyra skirstoma į statinę ir dinaminę. Statinė pusiausvyra - kūno masės centro išlaikymas atramos ploto ribose atliekant tik minimalius judesius [24, 25]. Esant puikiai laikysenai, gravitacijos linija kerta speninę ataugą, priekinę peties dalį, klubo ir čiurnos sąnarį [26]. Statinės pusiausvyros vertinimas gali suteikti daug naudingos informacijos, tačiau sportininkų ištyrimo metu kur kas tikslingiau yra vertinti dinaminę pusiausvyrą. Dinaminė pusiausvyra – kūno masės centro išlaikymas atramos ploto ribose atliekant judesius [25]. Dinaminė pusiausvyra naudojama einant, bėgant, atliekant šuolius aukštyn ar

į šalis, tikslingai siekiant tolyn bei kitų dinaminių veiklų metu [24]. Sporto metu dažnai naudojamas dinaminis neuroraumeninis valdymas ir dinaminė pusiausvyra viena koja [27].

Žmogus sugeba išlaikyti pusiausvyrą, kol svyravimų metu nėra peržengiama stabilumo riba. Peržengus šią ribą pusiausvyra yra sutrikdoma, tokiu atveju naudojamos kūno padėties valdymo strategijos [28].

1.4.1 Kūno padėties valdymas

Kūno padėties valdymui labai svarbūs refleksai. Net ir stovint tiesiai, vyksta maži svyravimai, daugiausiai pirmyn ir atgal. Gravitacijos linija yra pasislinkusi šiek tiek pirmyn, todėl kūno padėties išlaikymo metu užpakalinės blauzdos dalies raumenys – plekšninis bei dvilypis raumuo, yra ekscentriškai aktyvūs. Pusiausvyros išlaikymo metu raumenys turi dirbti sinergiškai. Sinergija apibrėžiama kaip funkcinis raumenų grupių darbas veikiantis kaip bendras vienetas. Pagrindinės kūno padėties išlaikymo strategijos yra: čiurnos, klubo ir žingsnio [26].

1. Čiurnos strategija naudojama, kai atramos plotas yra stabilus ir didelis, o pusiausvyros sutrikdymas nežymus. Pusiausvyrą sutrikdžius priekine-nugarine kryptimi aktyvuojasi priekinis blauzdos, keturgalvis bei pilvo raumenys, o sutrikdžius pusiausvyrą nugarine-priekine kryptimi aktyvuojasidvilypis, užpakalinės šlaunies ir priestuburiniai raumenys. 2. Klubo strategija naudojama, kai atramos plotas yra nestabilus ar nedidelis, o pusiausvyros

sutrikdymas staigus ir žymus. Pusiausvyrą sutrikdžius priekine-nugarine kryptimi raumenys aktyvuojasi nuo distalinių link proksimalinių, o šonine kryptimi – nuo proksimalinių link distalinių [26].

3. Žingsnio strategija naudojama, kai pusiausvyrai išlaikyti nepakanka čiurnos ir klubo strategijos.

Čiurnos strategiją dažniau naudoja sveiki, fiziškai aktyvūs žmonės, o klubo bei žingsnio strategiją – turintys sensorinės sistemos sutrikimų [30].

1.4.2 Koordinacija

Koordinacija ir pusiausvyra yra glaudžiai susijusios. Koordinacija – gebėjimas atlikti sklandžius, tikslius ir kontroliuojamus judesius. Koordinacija svarbi atliekant smulkiosios motorikos judesius – rašant, siuvant, apsirengiant ir manipuliuojant smulkiais daiktais bei atliekant stambiosios motorikos judesius – einant, bėgant, šokinėjant ir atliekant kasdienės veiklos užduotis. Koordinuoti

judesiai reikalauja tinkamos sinergistų ir antagonistų aktyvavimo sekos [28]. Pusiausvyros išlaikyme bei koordinuotų judesių metu dalyvauja skirtingos nervų sistemos dalys.

1.4.3 Nervų sistemos veikla pusiausvyros valdyme

Neuroraumeninis valdymas apima kelis etapus – aferentinės informacijos gavimą iš receptorių, jos apdorojimą centrinėje nervų sistemoje (CNS), eferintinius signalus į raumenis bei koordinuotų judesių atlikimą. Dėl šių procesų yra sukuriamas dinaminis sąnarių stabilumas ir kūno padėties valdymas. Įvykusi bet kokia trauma pažeidžia mechanoreceptorius ir sutrikdo neuroraumeninį valdymą. Taip pat gali sutrikti normalus judesio stereotipas ir padidėti rizika patirti traumą [31]. Trys pagrindinės sistemos, kurios dalyvauja pusiausvyros išlaikyme: somatosensorinė, regos ir vestibulinė (2 pav.). Visos trys sistemos veikia sinergiškai ir viena sistema atskirai negali tiksliai nustatyti kūno padėties. Visų šių sistemų darni veikla leidžia išlaikyti pusiausvyrą [26].

2 pav. CNS veikla pusiausvyros valdyme [26]

1.4.4 Propriocepcinė sistema

Propriocepcija viena iš sensorinės nervų sistemos dalių, kuri suteikia informacijos apie sąnario padėtį bei judesius [25].Informacija į CNS gaunama iš periferijoje esančių receptorių:

1. Raumenyse

o Raumeninės verpstės - reaguoja į raumenų ilgio pokyčius, siunčia signalus apie sąnario padėtį judesio metu.

o Goldži sausgyslių receptoriai - siunčia signalus apie raumens tonuso pasikeitimus. 2. Sąnario kapsulėje

o Ruffini receptoriai – lėtai prisitaikantys, turintys mažą aktyvavimo slenkstį, aktyvūs sąnariui būnant tiek statinėje padėtyje, tiek judant. Taip pat reaguoja į intrasąnarinį spaudimą ir judesio greitį.

o Goldži receptoriai - didžiausi receptoriai esantys sąnaryje, lėtai prisitaikantys prie stimulo, aktyvūs tik sąnariui judant.

o Pačini receptoriai – greitai prisitaikantys prie stimulo, aktyvūs judesių metu, jautriai reaguoja į mechaninį dirginimą ir į pagreitį.

o Laisvosios nervų galūnėlės - išsidėsčiusios daugumoje sąnario struktūrų, lėtai prisitaikančios prie stimulo, dažniausiai neaktyvios įprastų veiklų metu.

3. Odoje esantys receptoriai turi sąsajų su receptoriais esančiais sąnariuose ir raumenyse. Šie receptoriai prisideda prie apsauginių refleksų, reaguoja į stimulus, galinčius padaryti žalą. Taip pat siunčia informaciją apie sąnarių judėjimą, kai oda yra ištempiama [29, 31].

Proprioceptoriai suteikia informacijos apie judesį bei sąnarių padėtį siųsdami signalus į smegenis. Informacija iš proprioceptorių perduodama į pailgąsias smegenis ir smegenų kamieną per užpakalinio pluošto-vidinės kilpos sistemą. Suprastėjusi proprioceptorių funkcija apatinėje galūnėje

siejama su padidėjusia rizika nugriūti [28]. Puiki proprioceptorių funkcija gali pagerinti

neuroraumeninį valdymą bei funkcinį sąnarių stabilumą ir sumažinti riziką patirti traumą.

1.4.5 Vestibulinė sistema

Vestibulinė sistema suteikia informacijos apie galvos padėtį erdvėje, reaguoja į gravitacijos bei pagreičio pokyčius. Visi galvos judesiai dirgina vestibulinius receptorius. Vestibulinę sistemą sudaro sensorinė ir motorinė dalis. Sensorinėje dalyje yra dviejų tipų receptoriai – pusratiniai kanalai ir prieangio maišeliai. Pusratiniai kanalai reaguoja į kampinį galvos pagreitį ir greitus galvos judesius. Prieangio maišeliai reaguoja į linijinį galvos pagreitį bei padėtį ir lėtus galvos judesius. Vestibulinė sistema tiesiogiai jungiasi su smegenėlėmis per galvinį VIII nervą ir vestibulinį branduolį. Tokiu būdu į vestibulinį branduolį ateina informacija iš regos sistemos. Motorinė sistema atsakinga už kūno padėties valdymą ir judesių koordinaciją. Motorinei vestibulinei sistemai priklauso vestibulinis-nugaros refleksas, kuris reaguoja į kūno padėties pokyčius galvos ar kaklo judesių metu. Šis refleksas užtikrina galvos ir liemens stabilumą, padeda išlaikyti vertikalią laikyseną judėjimo metu. Vestibulinis-regos refleksas padeda valdyti akies judesius ir stabilizuoti žvilgsnį. Viena vestibulinė sistema atskirai negali atskirti ar juda tik galva, ar juda kūnas kartu su galva [28, 29].

1.4.6 Regos sistema

Regos sistema suteikia informacijos apie kūno padėtį erdvėje, judėjimo kryptį ir greitį, aplinką ir galimus aplinkos pokyčius. Taip pat regos sistema suteikia informacijos apie galvos padėtį aplinkos atžvilgiu, atsakinga už galvos bei kaklo laikyseną. Vizualinė sistema taip pat gali atlikti proprioceptorių funkciją, suteikdama informacijos apie vienos kūno dalies padėtį kitos atžvilgiu. Informacija gaunama iš tinklainės keliauja per II galvinį regos nervą į šoninį kelinį kūną. Vėliau aferentinė informacija keliauja į pakauškaulio sritį, pirminę regos žievę, kurioje apdorojama ir siunčiama į kitas smegenų sritis [28, 29].

1.4.7 Pusiausvyros ypatumai sportiniuose žaidimuose

Sportiniuose žaidimuose vyrauja bėgimas, šuoliai aukštyn ar į šalis, staigūs krypties keitimai bei kontaktinės situacijos, kurių metu svarbu vaidmenį vaidina gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą [27]. Sutrikusi pusiausvyra, ypač nestabili stovėsena viena koja, yra vienas iš svarbiausių vidinių rizikos veiksnių galinčių lemti apatinės galūnės traumą [32]. Gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą gali sumažėti dėl nuovargio. Yra atlikta tyrimų, kurių metu buvo nustatyta, kad net esant viršutinių galūnių nuovargiui sutrinka statinė bei dinaminė pusiausvyra [33, 34].

Taip pat dažnai pasikartojančios periferinių sąnarių traumos neigiamai paveikia judesių valdymo mechanizmus ir sutrikdo pusiausvyrą. Patyrus čiurnos šoninių raiščių traumą yra pažeidžiami rceptoriai raiščuose ir sąnaryje, todėl sutrinka propriocepcija, neuroraumeninis valdymas ir pusiausvyra [35, 36]. Taip pat patyrus čiurnos raiščių traumą vieną ar kelis kartus padidėja rizika išsivystyti lėtiniam čiurnos nestabilumui (LČN) [35]. LČN metu stebimi pokyčiai sensomotorinėje funkcijoje, nugaros smegenų neuronų valdymo mechanizmuose (pakitęs alfa motoneuronų sužadinimas) [37] ir sutrinka kūno padėties valdymas (pakitusi eferentinė informacija) [38]. Sutrikusi pusiausvyra bei kūno padėties valdymas yra rizikos veiksnys patirti šoninių raiščių traumą [39].

Pusiausvyros lavinimas pagerina kūno padėties valdymą bei pusiausvyrą žmonėms turintiems LČN [38]. Taip pat pusiausvyros lavinimas mažina tikimybę patirti šoninių čiurnos raiščių traumą. Taip yra dėl CNS plastiškumo, gebėjimo atstatyti prieš traumą buvusius judesio stereotipus [40].

1.5. Traumos sporte

Trauma sporte laikoma tada, kai dėl fizinio nusiskundimo atletas turi praleisti treniruotę ar rungtynes. Traumos, pagal tipą, skirstomos į ūmias arba lėtines. Ūmios traumos įvyksta dėl specifinio, aiškaus trauminio mechanizmo, o lėtinės dėl pakartotinės mikropažaidos. Taip pat lėtinė trauma gali būti ūmios traumos padarinys [3].

Žaidybinių komandinių sporto šakų, kurios žaidžiamos kamuoliu, pavyzdžiui, rankinis, regbis, futbolas, krepšinis, atletai turi 5 kartus didesnę riziką patirti priekinio kryžminio raiščio (PKR) bei čiurnos raiščių traumą lyginant su kitais sportininkais [41, 42]. Moterys turi didesnę riziką patirti kelio ir čiurnos raiščių traumas [42].

Treniruočių metu, nekontakto metu patirtiama - 17,7 proc., o varžybų – 36,8 proc visų traumų. 70 proc. visų PKR traumų įvyksta nekontakto metu. Sportinės apsaugos bei sporto šakos taisyklės neapsaugo nuo perkrovos ar nekontakto metu patirtų traumų [43]. Nekontakto metu patirtų traumų skaičių galima sumažinti gerinant neuroraumeninį valdymą bei pusiausvyrą [44].

1.5.1 Rankinis

Rankinis viena populiariausių komandinių sporto šakų Europoje, kuria užsiima įvairaus amžiaus vyrai, moterys bei vaikai [45]. Pasaulyje yra 20 milijonų rankininkų, 800 tūkstančių rankinio komandų ir 167 rankinio federacijos [46]. Rankinis populiaria sporto šaka tapo dėl fizinio kontakto gausos ir didelės dinamikos rungtynių metu. Žaidimo metu vyrauja daug staigių krypties keitimo judesių, šuolių ir tuo pačiu metu atliekant kamuolio gaudymą, metimą, varymą bei perdavimą [47]. Rankininkai rungtynių metu vidutiniškai nubėga 6.5 km. Todėl žmonės sportuojantys šią sporto šaką turi pasižymėti geromis jėgos, greitumo, vikrumo, staigumo, šoklumo, ištvermės bei metimo jėgos savybėmis. Fiziškai nepasiruošę rankininkai turi padidėjusią riziką patirti ūmią ar lėtinę traumą. Europoje kiekvienas metais rankininkai patiria apie 320 tūkstančių traumų ir išleidžiama 250-400 milijonų eurų šių traumų gydymui [3].

1.5.2 Traumos rankinyje

Traumos rankinyje įvyksta gana dažnai. 2012 metais vykusiose Londono olimpinėse žaidynėse rankinis buvo ketvirta sporto šaka pagal patirtų traumų skaičių (21,8 proc.), pirmoje vietoje – taekvondo (39,1) proc., antroje – futbolas (35,2 proc.), trečioje – BMX (31,3 proc.) [2]. Tyrimai rodo, kad per 1000 valandų rungtynių įvyksta 8,3 – 46,5 traumų ir per 1000 valandų treniruočių 0,6

– 3,4 traumų. Ne kontakto metu traumos dažniausiai įvyksta staigiai keičiant bėgimo kryptį, lėtėjant ir greitėjant, šokant į viršų ir nusileidžiant ant vienos ar abiejų kojų. Ne kontakto su varžovu metu daugiau įvyksta apatinės galūnės traumų, o kontakto metu – viršutinės galūnės. Pavyzdžiui, rankinyje 90 proc. visų PKR plyšimo atveju įvyksta ne kontakto metu [3].

Rankininkų traumos gali būti priskiriamos keturiems pagrindiniams regionams: galvos, rankos/riešo, kelio ir čiurnos. Traumų pasiskirstymas pagal kūno vietą pateikiamas 3 pav. Dažniausios traumos - raumens sumušimas ar patempimas bei sausgyslių tendinopatijos. Profesionaliai sportuojantys rankininkai patiria daugiau traumų nei mėgėjai, o moterys daugiau nei vyrai. Moterys dažniau patiria kelio ir čiurnos traumas, o vyrai galvos [3]. Moterims PKR trauma įvyksta 3-5 kartus dažniau [32].

3 pav. Rankininkų traumų pasiskirstymas pagal lytį ir kūno dalis [3]

Taip pat traumų pasireiškimas labai priklauso nuo krūvio. Jeigu krūvis padidėja per greitai – tikimybė patirti traumą taip pat padidėja. Papildomos rungtynės per savaitę padidina riziką patirti traumą. Yra nustatyta, kad net viena papildoma valanda nuo įprasto treniruočių režimo padidina traumos tikimybę 9 proc. Moterims ir fiziškai silpniems sportininkams padidėjęs krūvis turi didesnės įtakos patirti traumą. Nuovargio fone įvyksta daugiausiai traumų - antrajame kėlinyje ar paskutinėmis treniruotės minutėmis [47].

Tačiau didžiausias rizikos veiksnys patirti traumą – prieš tai buvusi trauma. Riziką patirti lėtinę ar ūmią pakartotinę traumą padidėja 2,5 karto [47]. Tokiu atveju siekiant išvengti pakartotinės traumos – patartina naudoti įtvarą ar teipavimą [3].

1.6. Sumažėjusios pėdos judesiu amplitudės priežastys

Normali pėdos funkcija priklauso nuo raumenų jėgos bei judesių amplitudės. Pėdos judesiai yra svarbūs einant, bėgant, lipant laiptais, pritūpiant ir kitose panašiose veiklos. Esant sumažėjusiai PT amplitudei gali išsivystyti žalingi kompensaciniai mechanizmai [48]. Dažniausiai PT amplitudė sumažėja po čiurnos traumų – lūžių ar raiščių patempimų [21]. Pėdos judesių amplitudės sumažėjimas gali būti artrogeninės arba miogeninės kilmės.

1.6.1 Čiurnos traumos

Šoninių čiurnos raiščių traumos įvyksta staigios inversijos ir pėdos lenkimo (PL) metu. Apkrova tenkanti priekiniui šokikaulio-šeivikaulio bei kulnakaulio-šeivikaulio raiščiui yra per didelė, todėl įvyksta trauma [35]. Įvykus šoninių čiurnos raiščių traumai atsiranda skausmas, suprastėja funkcija, sumažėja amplitudė ir sutrinka dinaminė pusiausvyra [49].Vieną kartą patyrus šoninių čiurnos raiščių traumą tikimybė patirti pakartotinę traumą padidėja 70 proc. [50]. 52 proc. po tokių traumų išsivysto LČN [51], o nemažą dalį patyrusių traumą simptomai vargina ilgą laiką [35]. LČN gali būti mechaninis arba funkcinis. Mechaninis nestabilumas išsivysto dėl pažeistos struktūros – raiščių plyšimo, o funkcinis nestabilumas atsiranda dėl suvokimo sutrikimo. Funkcinio čiurnos nestabilumo metu sutrinka pusiausvyra, sulėtėja šeivinių raumenų atsakas į pusiausvyros sutrikdymą ir suprastėja sąnario padėties suvokimas [50]. Mechaninis arba funkcinis čiurnos nestabilumas gali būti atskirai arba sąveikauti kartu. Konservatyviu būdu gydomas funkcinis čiurnos nestabilumas, o operaciniu – mechaninis nestabilumas [36]. Taip pat žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, čiurnos raiščių traumos gali lemti ankstyvą osteoartrito pradžią [51].

Priklausomai nuo traumos rimtumo, naudojami skirtingi gydymo būdai: imobilizacija įtvaru, longete ar gipsu [21]. Svarbu atstatyti normalią PT amplitudę po raiščių patempimo. Kuo efektyviau atstatomos fizinės ypatybės, tuo daugiau sumažinama riziką patirti pakartotinę traumą [52]. Reabilitacijos tikslas po čiurnos raiščių plyšimo – raumenų, atliekančių eversiją koncentrinės jėgos lavinimas, pusiausvyros ir propriocepcijos gerinimas [53]. Reabilitacijos programų tikslas šių sutrikimų gydymas, tačiau net ir po reabilitacijos, kai kuriems žmonėms išlieka sumažėjusi PT amplitudė ir suprastėjusi pusiausvyra [49]. Specialistai, rinkdamiesi tinkamiausią amplitudės didinimo metodą, turi nustatyti ribotos amplitudės priežastis [52]. Nepriklausomai nuo taikyto gydymo, PT amplitudės sumažėjimas ar skausmas išlieka 1-2 pacientams iš 5 [21].

1.6.2 Blauzdos raumenų elastingumo sumažėjimas

Taip pat dažnai aktyvi PT amplitudė sumažėja dėl dvilypio ar plekšninio raumens elastingumo sumažėjimo. Nepaisant to, kad kiekvienais metais daugėja tyrimų nagrinėjančių įvairias gydymo strategijas, nėra vieno bendro nutarimo, kaip tiksliai turėtų būtų nustatomas dvilypio raumens elastingumas ir kokios yra normos ribos. Dvilypio raumens elastingumo sumažėjimas galėtų būti nustatomas, kai kojai ištiestai per kelio sąnarį, stebima PT amplitudė yra mažesnė, nei blauzdai esant sulenktai [54]. Kineziterapeutai klinikinėje praktikoje turi įtraukti objektyvius pėdos amplitudės vertinimo metodus.

1.6.3 Artrokinematikos sutrikimai

Ne visada aktyvi PT amplitudė yra apribota dėl minkštųjų audinių elastingumo sumažėjimo. Todėl matuojant amplitudę svarbu įvertinti ne tik minkštųjų audinių elastingumą, bet ir sąnarinių paviršių artrokinematiką. Pagrindiniai sąnariniai paviršiai, kurie gali turėti įtakos sumažėjusiai pėdos amplitudei: virššokikaulinis, pašokikaulinis ar tolimasis šeivikaulio-blauzdikaulio. Literatūroje yra nurodoma, kad sąnarių mobilizacija pagal Maitland III ar IV laipsniu gali pagerinti mobilumą. Teigiama, kad sąnarių mobilizacija pagerina sąnarinio skysčio gamyba bei geriau paskirsto po sąnarinius paviršius [12] ir atstato normalią sąnario artrokinematiką [22].

1.7. Sumažėjusios pėdos tiesimo amplitudės pasekmės

PT amplitudė yra svarbi normaliai apatinės galūnės biomechanikai. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių leidžiančių optimaliai paskirstyti apkrovas tenkančias apatinei galūnei. Pavyzdžiui, nusileidimo po šuolio metu, priekinė pėdos dalis pirmiausiai liečiasi su žeme ir po to įvyksta PT, jeigu amplitudė nepakankama apkrovos yra paskirstomos netolygiai ir didėja rizika patirti apatinės galūnės traumą [4, 9]. Sumažėjusi PT amplitudė, atliekant pritūpimą, gali lemti padidėjusią kelio į vidų padėtį, sumažėjusią keturgalvio bei padidėjusią plekšninio raumens aktyvaciją [55]. Taip pat žmonės, kurie turi sumažėjusią PT amplitudę dažnai skundžiasi LČN, sutrikusia dinamine pusiausvyra ir žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testą atlieka prasčiau [36].

Normaliai eisenai reikia bent 10° PT amplitudės, lipant laiptais šiek tiek daugiau, o bėgant 20° – 30° [21, 56]. Taigi ribota PT amplitudė sutrikdo apatinės galūnės biomechaniką atliekant judesius uždaroje kinetinėje grandinėje (UKG) ir gali būti svarbus rizikos veiksnys ūmios ar lėtinės traumos atsiradimui [57]. Backman ir kitų atlikta studija 2011 metais parodė, kad čiurnos tiesimo

amplitudės sumažėjimas, jauniems krepšininkams, yra vienas iš rizikos veiksnių galinčių lemti girnelės raiščio tendinopatiją. Tyrime buvo pastebėta, kad jauni krepšininkai, kurių PT amplitudė yra mažesnė nei 36,5° yra rizikos grupėje patirti girnelės raiščio tendinopatiją [58]. O Malliaras atlikęs tyrimą 2006 metais nustatė, kad esant tinklininkų PT amplitudei mažesnei kaip 45° padidėja rizika išsivystyti girnelės raiščio tendinopatijai [59]. Taip pat kitos studijos rodo, kad nepakankama PT amplitudė gali turėti įtakos PKR plyšimui [4, 60, 61], Achilo tendinopatijai [62] pėdos fascijos uždegimui [63], metatarsalgijai, kulno skausmui, girnelės ir čiurnos traumų atsiradimui, nervo slydimo sutrikimams ir pėdos deformacijų išsivystymui [56].

Pėdos amplitudės matavimas UKG labiau atspindi funkcines galimybes. Be to, PT amplitudės pagerėjimas daugelyje sporto šakų gali padėti pagerinti sportinius rezultatus. Todėl reabilitacijos metu dažnai yra akcentuojamas pėdos judesių amplitudės didinimas [9, 64].

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Sporto institute nuo 2018 03 01 iki 2018 08 31. 2017 12 21 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti mokslinį tyrimą Nr. BEC-SR(M)-133.

2.2 Tiriamųjų atranka

Tyrime sutiko dalyvauti keturios aukščiausios rankinio lygos komandos – dvi vyrų ir dvi moterų. Atrankos kriterijus atitiko 26 žaidėjai – 14 moterų, kurių amžiaus vidurkis – 21,64± 4,24 (m) ir 12 vyrų, kurių amžiaus vidurkis – 25,08 ± 4,32 (m).

Įtraukimo kriterijai: 1. amžius 18-35;

2. rankininkai, kurie sportuoja bent 5k./sav. ir dalyvauja varžybose; 3. aktyvi PT amplitudė UKG ≤45˚.

Neįtraukimo kriterijai:

1. Asmuo turėjęs čiurnos sąnario operaciją;

2. Asmuo patyręs čiurnos raiščių traumą per paskutinius tris mėnesius; 3. Asmuo jaučia apatinės galūnės skausmą daugiau nei 4 balai pagal SAS.

Asmenys, prieš tyrimą, buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, eiga, vertinimo metodais bei pasirašė sutikimo formą formą dalyvauti tyrime.

2.3 Tyrimo metodai ir poveikio priemonės

Pagrindinius vertinimo metodus pasirinkome šiuos: tyrimo forma, atviroje kinetinėje grandinėje (AKG) pėdos judesių amplitudei vertinti naudojome goniometriją, UKG pėdos judesių amplitudei vertinti naudojome inklinometriją, dinaminei pusiausvyrai vertinti naudojome modifikuotą žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testą (MŽNPT). Tyrimo metu buvo vertinamas KSJ poveikis pėdos judesių amplitudei bei dinaminei pusiausvyrai. To paties žmogaus viena koja buvo tiriamoji, o kita kontrolinė. Anketoje iš karto buvo nurodyta, kuri koja bus tiriamoji, o kuri kontrolinė. 1, 3, 5 ir t.t anketose tiriamoji koja buvo kairė, o 2, 4, 6 ir t.t tiriamoji koja buvo dešinė. Dominuojanti koja buvo laikoma ta, su kuria rankininkas atsispirdavo mesdamas į vartus. Tyrimas buvo momentinio poveikio. Tyrimo eiga parodyta 4 pav.

4 pav. Tyrimo eiga

2.3.1 Pėdos judesių amplitudės matavimas

Mokslinėje literatūroje radome keletą pagrindinių vertinimo metodų matuoti judesių ampltidutei: skaitmeniniai inklinometrai, goniometrai, trijų dimensijų video kinematinė analizė [65, 66], inklinometrijos aplikacijos telefone [67, 68].

PL ir PT amplitudę AKG matuoti pasirinkome goniometru. PT amplitudę UKG matuoti pasirinkome išmaniuoju telefonu - inklinometro aplikacija. Abi technikos matuoti pėdos judesių amplitudei yra patikimos [48, 57].

2.3.2 Pėdos judesių amplitudės matavimas atviroje kinetinėje grandinėje

PL (5 pav., A) ir tiesimo (5 pav., B) amplitudei matuoti prieš ir po KSJtaikymo naudojome goniometrą. Pėdos amplitudės matavimą atlikome tiriamajam gulint ant nugaros. Goniometro centrą dėjome po šonine kulkšnimi, stabilią dalį - išilgai šeivikaulio, o judančią dalį – išilgai 5 padikaulio. Tiriamųjų prašėme atlikti pilnos amplitudės PT bei PL judesį ir gautus rezultatus užrašėme į tyrimo

protokolą [9]. Amplitudes matavome po vieną kartą - siekdami sumažinti galimo tempimo tikimybę [48].

5 pav. Pėdos judesių amplitudės matavimas: A – PL; B – PT

2.3.3 Pėdos tiesimo amplitudės matavimas uždaroje kinetinėje grandinėje

Šiais laikais yra daugybę nemokamų aplikacijų leidžiančių išmanųjį telefoną naudoti kaip inklinometrą – „TiltMeter“, „Clinometer“, „Inclinometer“. Telefono aplikacijos yra vis dažniau naudojamos matuoti amplitudei, nes tai yra pigus, paprastas būdas ir reikalauja tik vieno standartizuoto matavimo taško [67]. PT amplitudei matuoti pasirinkome telefoną, inklinometro aplikaciją „Clinometer“. Matavimus atlikome prieš ir po KSJ taikymo. Ant priekinio blauzdos paviršiaus, po blauzdikaulio šiurkštuma buvo dedamas ilgasis telefono kraštas. Matavimus atlikome įtūpsto padėtyje. PT amplitudė matavome dviem skirtingais būdais.

1. Pėdos tiesimo amplitudė modifikuoto įtūpsto padėtyje (blauzda sulenkta) (MĮP1). Tiriamojo prašėme atsiklaupti ant vieno kelio, o tiriamąją koją pastatyti į priekį, taip kad tarp blauzdos ir šlaunies susidarytų 90° kampas (6 pav., A). Tyrėjo ranka buvo uždedama ant kulno ir tiriamojo prašoma svirti pirmyn taip, kad neatkiltų kulnas (6 pav., B) [48, 67].

6 pav. PT amplitudės matavimas MĮP1 UKG: A – pradinė padėtis; B – judesio pabaiga

2. Pėdos tiesimo amplitudė modifikuoto įtūpsto padėtyje (blauzda ištiesta) (MĮP2). Tiriamojo prašėme netiriamąją koją pastatyti į priekį, o tiriamąją, ištiesta per kelio sąnarį, vienoje linijoje taip, kad kulnas liestų žemę. Tyrimo dalyvio prašėme svirti į priekį taip, kad judesys vyktų priekine koja - per kelį ar klubą, o testuojama koja išliktų tiesi ir judesys vyktų tik per čiurnos sąnarį (7 pav.). Tiriamojo buvo prašoma svirti pirmyn taip, kad neatkiltų kulnas [69].

7 pav. PT amplitudės matavimas MĮP2 UKG

Abiejų matavimų pabaigoje, pasiekus judesio pabaigą, tiriamųjų buvo klausiama, kurioje vietoje jautė amplitudės ribojimo pojūtį: 1) ar priekinėje blauzdos dalyje; 2) ar nugarinėje blauzdos dalyje. Prieš atliekant amplitudės matavimą, tiriamuosius supažindinome su matavimo taisyklėmis ir parodėme kaip teisingai reikia atlikti testą. Matavimai buvo atliekami po kartą, siekiant išvengti

galimo raumens tempimo efekto [48]. Po kiekvieno matavimo, ilgąjį telefono kraštą dezinfekuodavome - nuvalydavome alkoholine servetėle [67].

2.3.4 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas

MŽNPT naudojamas siekiant ištirti kūno padėties valdymo sutrikimus, nustatyti asimetriją tarp galūnių bei riziką patirti apatinės galūnės traumą (8 pav.) [24, 70]. Dinaminei pusiausvyrai vertinti pasirinkome Y pusiausvyros testą (FunctionalMovement.com, Danville, VA), kuris yra standartizuota, instrumentinė MŽNPT versija. Y pusiausvyros testas pasižymi puikiu patikimumu [71]. Y pusiausvyros rinkinį sudaro platforma, trys išeinančios liniuotės: priekine, šonine ir skersine kryptimi ir trys kaladėlės. Tarp priekinės bei skersinės ir priekinės bei šoninės liniuotės yra 135° kampas, o tarp skersinės ir šoninės - 90° kampas. Liniuotės yra sugraduotos kas 5 mm [70].

8 pav. MŽNPT

Tiriamųjų paprašėme nusiauti batus ir atsistoti ant platformos taip, kad kojos nykštys būtų ties raudona linija. Testas atliekamas stovint viena koja ant platformos, kita koja tiriamojo prašėme stumti kaladėlę trimis kryptimis: priekine, šonine ir skersine. Siekdami sumažinti galimą nuovargio įtaką testo rezultatams, tiriamiesiems testą nurodėme atlikti tokia tvarka: kaire koja stumti kaladėlę priekine kryptimi (9 pav., A), dešine - priekine kryptimi, kaire – šonine kryptimi (9 pav., B), dešine – šonine kryptimi, kaire – skersine kryptimi (9 pav., C), dešine – skersine kryptimi). Tiriamieji testą kiekvienai krypčiai atlikti turėjo po tris bandymus. Jeigu po trijų bandymų nebuvo užfiksuotas

sėkmingas rezultatas, tiriamųjų prašėme kartoti testą iki tol, kol buvo užfiksuotas sėkmingas bandymas (maksimaliai 6 bandymai) [70].

9 pav. MŽNPT kryptys: A – priekinė; B – šoninė; C – skersinė

Testo rezultatai nebuvo užskaitomi, jeigu: 1) tiriamasis stovėdamas ant vienos kojos neišlaikė pusiausvyros (paliesdavo žemę ar neišsilaikydavo ant platformos), 2) nuspyrė ar nustūmė kaladėlę, 3) koją uždėjo ant stumiamos kaladėlės, 4) nustūmus kaladėlę nesugebėjo grįžti į pradinę padėtį [70], 5) atkėlė kulną nuo platformos.

Kiekvienos krypties toliausiai nustumtos kaladėlės rezultatas buvo naudojamas tolimesnei duomenų analizei. Taip pat, iš kiekvienos krypties geriausio rezultato ir kojos ilgio buvo apskaičiuojamas suminis balas (10 pav.) Kojos ilgį matavome centimetrine juostele nuo viršutinio klubakaulio dyglio iki vidinės kulkšnies tiriamajam gulint ant nugaros. Siekdami išvengti kojos ilgio matavimo paklaidos, dėl kojų ir dubens nebuvimo vienoje linijoje, tiriamąjį “patraukdavome” už abiejų kojų, kad žmogus gulėtų vienoje linijoje [70].

Suminis rezultatas =priekinis atstumas (cm) + šoninis atstumas (cm) + skersinis atstumas (cm)

3 x kojos ilgis (cm) x 100

2.3.5 Kompresijos suveržiančia juosta metodas

KSJ atlikome pacientui sėdint (11 pav., A). Driller, 2017 metais atliktame tyrime KSJ metodo dozavimui matuoti naudojo „Kihukime“ (MediGroup, Melburnas, Australija) spaudimo

A

B

C

matuoklį [9]. Panašių prietaisų rasti nepavyko, todėl naudojome „Stabilizer“ prietaisą, terapinę zoną pasirinkome 170-190 mmHg (11 pav., B). „Stabilizer“ prietaisą dėjome ant priekinės blauzdos dalies ir pritvirtinome teipu.

11 pav. KSJ taikymas: A – sėdint; B – poveikio zona 170-190 mmHg pagal „Stabilizer“

Blauzdą, suveržiančia kompresine juosta, pradėjome bintuoti proksimaliai 10 cm virš kulnakaulio [11]. Ross 2017 metų atliktame tyrime nurodė, kad 50 – 75 proc. taikė juostos įtempimą priklausomai nuo tiriamojo pojūčių [12]. Mes pasirinkome įtempti juostą apie 50 proc. maksimalaus galimo įtempimo (12 pav.). Kiekvienas sluoksnis, ankstesnį sluoksnį perdengdavo apie 50 proc., juostos galas buvo priklijuojamas atletiniu teipu [11].

12 pav. Juostos įtempimo stiprumas

Uždėjus elastinę juostą, tiriamieji sėdėdami, tiek su tiriamąja, tiek su kontroline koja, atliko po 25aktyvius PL (13 pav., A) ir PT (13 pav., B) judesius (užtruko apie 2 min~). Po 25 pakartojimų juostą nuėmėme ir tiriamųjų paprašėme atsistoti ir pavaikščioti 1 min. Tyrimo metu buvo stebima ar tiriamasis nejaučia tirpimo, diegimo ar adatėlių pojūčio [11].

A

B

13 pav. Maksimalios amplitudės judesiai KSJ metu: A – PL; B – PT

2.4 Statistinė analizė

Duomenų analizė atlikta naudojantis BMI SPSS 22.0 programine įranga. Kokybiniai duomenys pateikiami procentais. Normalumo prielaidai patikrinti taikytas Shapiro-Vilko testas. Kiekybiniai duomenys, kai buvo tenkinama normalumo prielaida, pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (x_{̅ ) ir standartinis nuokrypis (SD) - x̅±SD. Dviems nepriklausomoms imtims palyginti, kai} duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas Stjudento t testas, o dviems priklausomoms imtims palyginti, taikytas porinis Stjudento t testas. Kiekybiniai duomenys, kai nebuvo tenkinama normalumo prielaida, aprašomi kaip mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė

(xmax) ir vidurkis (x̅ ) – xme (xmin- xmax; x̅ ). Dviems nepriklausomoms imtims, kai nebuvo tenkinama

normalumo prielaida, naudotas neparametrinis Mano-Vitnio-Vilkoksono testas, o dviems priklausomoms imtims – neparametrinis Vilkoksono testas. Koreliaciniui ryšiui nustatyti taikytas Spirmano koreliacijos koeficientas. Koreliacinis ryšys, kai 0<|r|≤0,3 laikytas labai silpnu, 0,3<|r|≤0,5 silpnu, 0,5<|r|≤0,7 vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,9 stipriu ir 0,9<|r|≤1 labai stipriu. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

B

A

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Pėdos judesių amplitudės atviroje kinetinėje grandinėje rezultatų analizė

Tiriamosios kojos PT amplitudės rezultatas AKG prieš tyrimą buvo 8 (4-12; 7,65)°, o po tyrimo 9 (6-12; 8,88)°. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-3,373; p=0,001). Kontrolinės kojos PT amplitudės rezultatas AKG prieš tyrimą buvo 8 (5-12; 7,69)°, o po tyrimo 8 (6-12; 8,85)°. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z=-1,414; p=0,157). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai prieš tyrimą nesiskyrė (U=337,5; p=0,992), o po tyrimo skyrėsi (U=215,5; p=0,022) (14 pav.).

14 pav. PT amplitudė AKG tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* -p<0,05, ** - p<0,05)

Tiriamosios kojos PL amplitudės rezultatas AKG prieš tyrimą buvo 54 (48-62; 54,69)°, o po tyrimo 56,5 (49-65; 57,04)°. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-3,98; p<0,001). Kontrolinės kojos PL amplitudės rezultatas AKG prieš tyrimą buvo 56 (44-64; 54,81)°, o po tyrimo 56 (45-64; 55,04)°. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z=-1,292; p=0,196). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (U=317; p=0,699) ir po tyrimo (U=264,5; p=0,173) (15 pav.).

15 pav. PL amplitudė AKG tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* -p<0,05)

Tačiau tiriamosios kojos PL amplitudės AKG rezultato pokytis buvo 2 (-2-6; 2,35)°, o kontrolinės kojos 0 (-2-2; 0,23)°. Lyginant tiriamosios ir kontrolinės kojos pokytį gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=97,5; p<0,001) (16 pav).

3.2 Pėdos tiesimo amplitudės uždaroje kinetinėje grandinėje rezultatų analizė

Tiriamosios kojos PT amplitudės MĮP1 UKG rezultatas prieš tyrimą buvo 39 (27-44; 37,58)°, o po tyrimo 41,5 (30-49; 40,54)°. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-4,161; p<0,001). Kontrolinės kojos PT amplitudės MĮP1 UKG rezultatas prieš tyrimą buvo 40 (27-44; 38,31)°, o po tyrimo 40 (27-47; 39,19)°. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,84; p=0,005). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (U=288; p=0,358) ir po tyrimo (U=300,5; p=0,491) (17 pav.).

17 pav. PT amplitudė MĮP1 UKG tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo

(* -p<0,05, ** - p<0,05)

Tačiau tiriamosios kojos PT amplitudės MĮP1 UKG rezultato pokytis prieš ir po tyrimo buvo 3 (-1-7; 2,96)°, o kontrolinės kojos 0 (-1-5; 0,88)°. Lyginant tiriamosios ir kontrolinės kojos pokytį gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=139; p<0,001) (18 pav.).

18 pav. PT amplitudės MĮP1 UKG pokyčio palyginimas tarp grupių (* -p<0,05)

Tiriamosios kojos PT amplitudės MĮP2 UKG rezultatas prieš tyrimą buvo 33 (24-43; 33,27)°, o po tyrimo 37 (27-44; 36,04)°. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-4,079; p<0,001). Kontrolinės kojos PT amplitudės MĮP2 UKG rezultatas prieš tyrimą buvo 32,5 (25-42; 33,65)°, o po tyrimo 33,5 (26-41; 34,38)°. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,621; p=0,009). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (U=322,5; p=0,776) ir po tyrimo (U=280,5; p=0,291) (19 pav.).

19 pav. PT amplitudė MĮP2 UKG tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* - p<0,05, ** - p<0,05)

Tačiau tiriamosios kojos PT amplitudės MĮP2 UKG rezultato pokytis prieš ir po tyrimo buvo 2 (-1-10; 2,77)°, o kontrolinės kojos 1 (-1-5; 0,73)°. Lyginant tiriamosios ir kontrolinės kojos pokytį gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=160,5; p=0,001) (20 pav.).

20 pav. PT amplitudės MĮP2 UKG pokyčio palyginimas tarp grupių

3.3 Pėdos tiesimo amplitudės uždaroje kinetinėje grandinėje judesio ribojimo

pojūčių rezultatų analizė

Matuojant PT amplitudę MĮP1 UKG nustatėme - 16 tiriamųjų PT judesys buvo ribojamas iš blauzdos priekinės dalies, o 36 – iš nugarinės dalies. Duomenys diagramoje pateikti procentais (21 pav.).

21 pav. PT amplitudės MĮP1 UKG ribojimo pojūčio vieta

Tiriamosios kojos PT amplitudė MĮP1 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš blauzdos priekinės dalies, prieš tyrimą buvo 37 (28-42; 36,88)°, o po tyrimo 40,5 (32-47; 40,13)°.Rezultatai tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,54; p=0,011). Kontrolinės kojos PT amplitudė MĮP1 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš blauzdos priekinės dalies, prieš tyrimą buvo 39 (27-43; 36,5)°, o po tyrimo 40,5 (27-45; 37,25)°. Rezultatai kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z=-1,857; p=0,063).Grupių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė prieš (U=29,5; p=0,798) ir po tyrimo (U=26,5; p=0,574)(22 pav.).

22 pav. PT amplitudė MĮP1 UKG tiriamųjų, kurie jautė judesio apribojimą iš priekinės blauzdos dalies, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Tiriamosios kojos PT amplitudė MĮP1 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš nugarinės blauzdos dalies, prieš tyrimą buvo 39,5 (27-44; 37,89)°, o po tyrimo 41,5 (30-49; 40,72)°.Rezultatai tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-3,338; p=0,001). Kontrolinės kojos PT amplitudė MĮP1 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš nugarinės blauzdos dalies, prieš tyrimą buvo 40 (32-44; 39,11)°, o po tyrimo 40 (32-47; 40,06)°. Rezultatai kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,222; p=0,026). Grupių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė prieš (U=136; p=0,424) ir po tyrimo (U=146; p=0,628) (23 pav.).

23 pav. PT amplitudė MĮP1 UKG tiriamųjų, kurie jautė judesio apribojimą iš nugarinės blauzdos dalies, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* - p<0,05, ** - p<0,05)

Matuojant PT amplitudę MĮP2 UKG nustatėme - 9 tiriamiesies PT judesyss buvo ribojamas dėl struktūrų esančių iš blauzdos priekinės dalies, o 43 – iš nugarinės dalies. Duomenys diagramoje pateikti procentais (24 pav.).

24 pav. PT amplitudės MĮP2 UKG ribojimo pojūčio vieta

Tiriamosios kojos PT amplitudė MĮP2 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš blauzdos priekinės dalies, prieš tyrimą buvo 36,5 (28-40; 35,13)°, o po tyrimo 38 (31-44; 37,25)°.Rezultatai tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,032; p=0,042). Kontrolinės kojos PT

amplitudė MĮP2 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš blauzdos priekinės dalies, prieš tyrimą buvo 32 (25-42; 33,38)°, o po tyrimo 32,5 (26-41; 33,63)°. Rezultatai kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z=-0,577; p=0,564). Grupių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė prieš (U=9,5; p=0,905) ir po tyrimo (U=9; p=0,905)(25 pav.).

25 pav. PT amplitudė MĮP2 UKG tiriamųjų, kurie jautė judesio apribojimą iš priekinės blauzdos dalies, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* - p<0,05)

Tiriamosios kojos PT amplitudė MĮP2 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš nugarinės blauzdos dalies, prieš tyrimą buvo 32 (24-43; 32,44)°, o po tyrimo 37 (27-44; 35,5)°. Rezultatai tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-3,559; p<0,001). Kontrolinės kojos PT amplitudė MĮP2 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš nugarinės blauzdos dalies, prieš tyrimą buvo 33 (28-41; 33,63)°, o po tyrimo 34 (29-40; 34,72)°. Rezultatai kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,559; p=0,01). Grupių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė prieš (U=210,5; p=0,617) ir po tyrimo (U=197,5; p=0,414)(26 pav.).

26 pav. PT amplitudė MĮP2 UKG, kurie jautė judesio apribojimą iš nugarinės blauzdos dalies, tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo (* - p<0,05, ** - p<0,05)

3.4 Modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatų analizė

Tiriamosios kojos MŽNPT priekinės krypties vidurkis prieš tyrimą buvo 67,87 ± 5,66, o po tyrimo 69,19 ± 5,69. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-1,858; p=0,075). Kontrolinės kojos MŽNPT priekinės krypties vidurkis prieš tyrimą buvo 67,69 ± 6,48, o po tyrimo 67,75 ± 6,77. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-0,083; p=0,934). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (t(50)=0,091; p=0,928) ir po tyrimo (t(50)=0,831; p=0,41) (27 pav.).

27 pav. Priekinės krypties MŽNPT rezultatai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po

tyrimo

Tiriamosios kojos MŽNPT šoninės krypties vidurkis prieš tyrimą buvo 115 ± 7,15, o po tyrimo 115,52 ± 6,56. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-0,768; p=0,45). Kontrolinės kojos MŽNPT šoninės krypties vidurkis prieš tyrimą buvo 115,17 ± 8,43, o po tyrimo 115,62 ± 6,88. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-0,58; p=0,567). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (t(50)=-0,08; p=0,937) ir po tyrimo (t(50)=-0,052; p=0,959) (28 pav.).

28 pav. Šoninės krypties MŽNPT rezultatai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo

Tiriamosios kojos MŽNPT skersinės krypties vidurkis prieš tyrimą buvo 112,92 ± 7,2, o po tyrimo 113,52 ± 6,5. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-1,06; p=0,299). Kontrolinės kojos MŽNPT skersinės krypties vidurkis prieš tyrimą buvo 112,94 ± 6,92, o po tyrimo 113,36 ± 6,66. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-0,831; p=0,414). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (t(50)=-0,01; p=0,992) ir po tyrimo (t(50)=0,074; p=0,941) (29 pav.).

29 pav. Skersinės krypties MŽNPT rezultatai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo

Tiriamosios kojos MŽNPT suminio balo vidurkis prieš tyrimą buvo 105,96 ± 4,95, o po tyrimo 106,87 ± 4,76. Tiriamosios kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-2,008; p=0,056). Kontrolinės kojos MŽNPT suminio balo vidurkis prieš tyrimą buvo 105,95 ± 5,21, o po tyrimo 106,32 ± 5,25. Kontrolinės kojos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (t(25)=-0,983; p=0,335). Tiriamosios ir kontrolinės kojos rezultatai nesiskyrė prieš tyrimą (t(50)=0,01; p=0,992) ir po tyrimo (t(50)=0,4; p=0,691) (30 pav.).

30 pav. Suminis MŽNPT balas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo

3.5 Pėdos judesių amplitudės atviroje ir uždaroje kinetinėje grandinėje bei

modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatų sąsajos

Įvertinus PT ir PL amplitudes AKG, PT amplitudės UKG ir MŽNPT rezultatus prieš tyrimą nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai: vidutinio stiprumo tiesioginis ryšys tarp PT amplitudės UKG MĮP1 ir MĮP2 (r=0,572; p<0,001), silpnas tiesioginis ryšys tarp PT amplitudės MĮP1 UKG ir MŽNPT priekinės krypties rezultatų (r=0,422; p=0,002). Taip pat rastas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys tarp PT amplitudės MIP2 UKG bei MŽNPT priekinės krypties (r=0,548; p<0,001). Stebimas silpnas tiesioginis ryšys tarp PT amplitudės MĮP2 UKG bei MŽNPT šoninės krypties (r=0,433; p=0,001) ir PT amplitudės MĮP2 UKG ir MŽNPT skersinės krypties (r=0,462; p=0,001). Nustatytas statistiškai reikšmingas silpnas tiesioginis ryšys tarp MŽNPT priekinės ir šoninės krypties (r=0,486; p<0,001) bei vidutinio stiprumo tiesioginis ryšys tarp MŽNPT priekinės ir skersinės krypties (r=0,647; p<0,001). Taip pat stebimas stiprus tiesioginis ryšys tarp MŽNPT šoninės ir skersinės krypties (r=0,825; p<0,001). Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. PT ir PL amplitudės AKG, PT amplitudės UKG įtūpsto padėtyje ir MŽNPT rezultatų koreliacijos prieš tyrimą.

Rezultatai AKG UKG MŽNPT

Tiesimas Lenkimas MĮP1 MĮP2 Priekinė Šoninė Skersinė Suminis

AKG Tiesimas r=1 r=0,117 p=0,411 r=0,172 p=0,222 r=0,116 p=0,411 r=0,156 p=0,269 r=0,004 p=0,977 r=0,084 p=0,551 r=0,174 p=0,216 Lenkimas r=1 r=0,149 p=0,292 r=0,219 p=0,118 r=-0,162 p=0,25 r=-0,102 p=0,471 r=-0,17 p=0,229 r=0,196 p=0,165 UKG MĮP1 r=1 r=0,572* p<0,001 r=0,422* p=0,002 r=0,126 p=0,374 r=0,067 p=0,639 r=0,25 p=0,074 MĮP2 r=1 r=0,548* p<0,001 r=0,433* p=0,001 r=0,462* p=0,001 r=0,136 p=0,335 MŽNPT Priekinė r=1 r=0,486* p<0,001 r=0,647* p<0,001 r=0,212 p=0,132 Šoninė r=1 r=0,825* p<0,001 r=-0,009 p=0,951 Skersinė r=1 r=0,015 p=0,918 Suminis r=1

3.6 Pėdos judesių amplitudės atviroje ir uždaroje kinetinėje grandinėje bei

modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatų palyginimas

tarp dominuojančios ir nedominuojančios kojos

Dominuojančios kojos PT amplitudės AKG rezultatas prieš tyrimą buvo 7,5 (4-12; 7,73)°, o nedominuojančios kojos 8 (5-12; 7,62)°. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos rezultatai prieš tyrimą nesiskyrė (U=325,5; p=0,814) (31 pav.).

31 pav. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos PT amplitudės AKG palyginimas prieš tyrimą

Dominuojančios kojos PL amplitudės AKG rezultatas prieš tyrimą buvo 54,73 ± 5,01°, o nedominuojančios kojos 54,17 ± 4,33°. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos rezultatai prieš tyrimą nesiskyrė (t(50)=-0,03; p=0,976) (32 pav.).

32 pav. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos PL amplitudės AKG palyginimas prieš tyrimą

Dominuojančios PT amplitudės MĮP1 UKG įtūpsto padėtyje rezultatas prieš tyrimą buvo 38,5 (27-44; 37,69)°, o nedominuojančios kojos 40 (28-44; 38,19)°. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos rezultatai prieš tyrimą nesiskyrė (U=323,5; p=0,79) (33 pav.).

33 pav. Dominuojančios ir nedominuojančios PT amplitudės MĮP1 UKG palyginimas prieš tyrimą

Dominuojančios PT amplitudės MĮP2 UKG rezultatas prieš tyrimą buvo 33,54 ± 4,88°, o nedominuojančios kojos 33,38 ± 4,73°. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos rezultatai prieš tyrimą nesiskyrė (t(50)=0,116; p=0,908) (34 pav.).

34 pav. Dominuojančios ir nedominuojančios PT amplitudės MĮP2 UKG palyginimas prieš

tyrimą

Dominuojančios kojos priekinės krypties MŽNPT rezultatas prieš tyrimą buvo 67,27 ± 6,33, o nedominuojančios kojos 68,27 ± 5,78°. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos rezultatai prieš tyrimą nesiskyrė (t(50)=-0,594; p=0,555) (35 pav.).

35 pav. Dominuojančios ir nedominuojančios kojos MŽNPT priekinės krypties rezultatų