LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Simona Mataitytė
Žirgų nugaros funkcinės būklės vertinimas algometru, prieš
ir po manualinės terapijos
Functional condition evaluation with algometer of the
horseback before and after manual therapy
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: vet. Gyd. Giedrė Vokietytė - Vilėniškė
2
DARBAS ATLIKTAS ... KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „...“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS:
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7 1.1 Stuburo anatomija ... 7 Nugaros raumenys. ... ………9 Stuburo smegenys ... 101.2.Nugaros skausmas ir jo atsiradimo priežastys ... 11
1.3 Diagnostika ... 13
Klinikinis tyrimas. ... 13
Manipuliacijos. ... 15
Priekinių ir galinių galūnių vertinimas. ... 16
Vertinimas fizinių pratimų metu. ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 17
2.1. Tyrimo objektas ir vieta ... 17
2.2 Tyrimo planas ... 17
2.2.1 Klinikinis tyrimas ... 18
2.2.2 Algometrinis vertinimas ... 18
2.2.3 Manualinė terapija ... 18
2.2.4 Antras algometrinis matavimas ... 19
4 ŽIRGŲ NUGAROS FUNKCINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS ALGOMETRU, PRIEŠ IR PO
MANUALINĖS TERAPIJOS
Simona Mataitytė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Žirgui reikalinga stipri nugara, kad jis galėtų nešti raitelį. Šio darbo tikslas – nustatyti arkių nugaros funkcinę būklę ir įvertinti manualine priemonę – osteopatiją, kaip gydymo ir profilaktikos metodą, nugaros skausmo atsiradimo užkirtimui ir mažinimui . Ištirti 29 sveiki ir nugaros funkcinius sutrikimus turintys žirgai kurie jaučia skausmą, nugaros funkcinė būklė įvertinta algometru. Išskirtos žirgų grupės suskirstytos pagal lytį, amžių, kmi, skausmo išraišką ir nugaros funkcinę būklę. Nugaros funkcinės būklės tyrimas algometru atliktas pagal K.K Haussler, Phebe De Heus, Gerry Oossanen ir Willem Back metodikas. Ištyrus 29 žirgus, 52 proc. žirgų turėjo nugaros funkcinių sutrikimų, 48 proc. sveiką nugarą. Ištyrus nugaras algometru nustatyta, kad sveikų žirgu skausmo toleravimo riba svyruoja tarp 17 - 25 kg/cm2, o žirgų turinčių nugaros sutrikimų skausmo toleravimo riba svyruoja tarp 6 – 8 kg/cm2.
Nustatyta, kad žirgai neturintys funkcinių nugaros sutrikimų žymiai geriau toleravo skausmą – mechaniškai spaudžiant algometru ir diskomfortą pajaučia esant 21,60 kg/cm2 jėgai,
tuo tarpu žirgams su funkciniais nugaros sutrikimais diskomfortą sukėlė mažesnis spaudimas – 8,84 kg/cm2. (p<0,001)
Sveiki ir nugaros funkcinių sutrikimų turintys žirgai rode teigiamą atsakyma į manualinę terapiją, tai įrodo pakilusi skausmo toleravimo riba.
5 FUNCTIONAL CONDITION EVALUATION WITH ALGOMETER OF THE HORSEBACK
BEFORE AND AFTER MANUAL THERAPY
Simona Mataitytė
Master‘s Thesis
SUMMARY
A horse needs a strong back to carry a rider. The aim of the present investigation was to determine the functional state of the equine back and assess the manual method of osteopathy as a treatment and prophylaxis method for preventing and reducing back pain. In this study was investigate 29 healthy and horses with back disorders who feel pain, back functional status is evaluated by the algometer. Horses was categorized by gender, age, body score condition, pain faces and back functional status. The study of the functional status of the back was performed using the algometer and performed by K. Houssler, Phebe De Heus, Gerry Oossanen and Willem Back metodics. Having examined 29 horses, 52% horses had spinal functional disorders, 48% healthy back. After examining the back with algometer , the mechanical nociceptive threshold for healthy horses is was between 17 and 25 kg / cm2, while the mechanical nociceptive threshold for horses with backpain ranges from 6 to 8 kg / cm2. Found that horses without functional back disorders significantly tolerated pain by mechanical pressure of the algometer and feel discomfort at 21.60 kg / cm2, while horses with functional spinal disorders discomfort feels by a lower pressure - 8.84 kg / cm2. (p <0.001).
Healthy and horses with back disorders have a positive response to manual therapy, as evidenced by the increased mechanical nociceptive threshold limit.
ĮVADAS
Nugaros skausmas - tai problema, galinti paveikti netik žmones, bet ir arklius (24) Nugaros skausmo ir nugaros patologijų, bei su jomis susijusių sveikatos sutrikimų nagrinėjimas - viena svarbiasnių ir dar ne visai išnagrinėtų temų. Žirgus pradėjus daugiau naudoti sportui, o ne darbui, atsirado ir daugiau problemų susijusių su nugara (35). Dažniausiai pažeidžiama krūtinės - juosmens nugaros sritis, kurioje arkliui yra tvirtinamas balnas. Pažeidus nugarą atsiranda organų inervacijos ir kraujotakos sutrikimai, skausmas, tai gali turėti įtakos žingsnio amplitudės pakitimui (36). Kartais nugaros problemas žirgams gali būti sunku įvertinti ir reaguoti i jas laiku. Nauji ir nuolatiniai tyrimai padeda geriau suvokti arklių nugaros skausmą ir tai, ką mes galime padaryti, kad būtų galima jo išvengti (10). Algometrija - pigus ir efektyvus būdas norint nustatyti arklio nugaros funkcinę būklę. Naudojant skausmo slenksčio algoritmą, lengva kontroliuoti žirgo nugaros funkcinės būklės kitimus, taip pat pasirinkti efektyviausias priemones būklės gerinimui (45). Esamiems skeleto funkcinės buklės sutrikimams gydyti, manualinės terapijos efektyvumas nustatytas jau senai. Manualinės medicinos pradininkas Dr. Andrew Tailer Still 1892 metais pirmasis suformavo 4 pagrindinius principus, kuriais rementis, skeleto – raumenų sistemos sutikimai manualinės terapijos pagalba yra gydomi ir šiomis dienomis, ne tik žmonės, bet ir gyvūnams. Ši terapijos forma ne tik grąžina judesių laisvumą, veikia ne tik pažeistus sąnarius, organus, bet ir visą organizmą. Išjudina neurorefleksinius ir neurohumoralinius mechanizmus, didina organizmo adaptacines savybes – skatina regeneracinius procesus ir imuninę sistemą (13). Šiame darbe buvo nagrinėjamas manualinės terapijos efektyvumas ir išbandomas algometrinis nugaros funkcinės būklės vertinimas, grindžiamas užsienije atliktais tyrimais, straipsniais ir knygomis nagrinėjančiais žirgų nugaros problemas.
Tyrimo tikslas: Palyginti sveikų ir nugaros funkcinių sutrikimų turinčių žirgų algometrinius
parametrus ir nustatyti manulainės terapijos efektyvumą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti lyties, amžiaus, kmi ir skausmo išraiškos predispozicija nugaros funkciniams sutrikimams.
2. Nustatyti sveikų ir turinčių nugaros funkcinius sutrikimus skausmo toleravimo ribas 3. Nustatyti skausmo toleravimo ribų skirtumus tarp patelių ir patinų
4. Nustatyti ar galima manualinę terapiją taikyti kaip prevencijos metoda norint užkirsti kelia nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 STUBURO ANATOMIJA
Stuburas yra jungtis kuri sujungia priekines žirgo galūnes su galinėmis. Jis palaiko gravitacijos spaudimą, palaiko pusiausvyrą ir gyvūno padėti jam judant. Stuburo paskirtis palaikyti kūno ryšį su visomis organizmo struktūromis įskaitant ir vidaus organus, kur yra veikiamas pasyvios vidaus organų dinaminės jėgos (2). Žirgo stuburas sudarytas iš tarpusavyje sunertų anatominių struktūrų – slankstelių. Juos vienas nuo kito skiria tarpslanksteliniai diskai, o į vientisą struktūrą jungia tvirti raiščiai ir tarpslanksteliniai sąnariai (1). 7 kaklo slanksteliai (C1-C7), 18 krutinės slankstelių (T1-T18), 6 juosmens (L1-L6), 5 kryžiaus kaulą sudarantys slanksteliai (S1-5) ir 15-21 uodegos slanksteliai. (2; 4; 6; 19)
1 pav Stuburo anatomija. A - Atlas (1 kaklo slankstelis). B- Aхis (Antrasis arba ašinis kaklo
slankstelis). C- 3-7 kaklo slanksteliai. D- 1-18 krutinės slanksteliai. Е - 1-6 juosmens slanksteliai. F - Kryžkaulis (5 trapusavyje suaugę slanksteliai). G – uodegos slanksteliai (Мaggie Raynor The horse anatomy workbook 23psl)
8 kiti teigia, kad ilgą nugarą turintiems arkliams dažniau pasireiškia raumenų pažeidimai, o trumpą nugarą turintiems arkliams dažniau nustatomi keterinių slankstelių ataugų pažeidimai. (25; 26)
Visi nugaros slanksteliai sudaryti iš trijų sudėtinių struktūrų: slankstelio kūno (corpus vertebrae), nugarinės pusės prisitvirtinusio karpyto pavidalo slankstelio lanko (arcus vertebrae), ir slankstelio ataugų (2; 4). Tarp slankstelio kūno ir slankstelio lanko susidaro slankstelio anga (foramen vertebrale). Susijungus slanksteliams į stuburą, iš šių angų susiformuoja stuburo kanalas (canalis vertebralis) (3; 4).
2 Pav. 1-slankstelio kūnas 2- slankstelio lankas 3- slankstelio kanalas 4- keterinė atauga 5- skersinė atauga 6- spenelinė atauga 7- kranialinė sąnarinė atauga 8- kaudalinė sąnarinė atauga 9- skersinis kaklo slankstelio kanalas 10- kostalinis skersinės ataugos sąnarinis paviršius 11- kostalinis slankstelio kūno sąnarinis paviršius 12- kaklo slankstelio skersinė duobutė 13- sinovinio sąnario paviršius, kuris jungiasi prie kryžkaulio sparnų (Мaggie Raynor The horse anatomy workbook 23psl)
9 yra sudarytas iš trijų struktūrų: skaidulinio žiedo - išorinio sluoksnio, minkštiminio branduolio-centrinės dalies ir kremzlinių galinių plokštelių, jungiančių tarpslankstelinį diską prie greta esančių slankstelių kūnų. Dėl tenkančios didelės apkrovos tarpslanksteliniame diske yra didelis kiekis ekstraląstelinio matrikso, bet mažai specializuotų ląstelių (16; 24).
Tarpslanksteliniai diskai (ar fibrozinės kremzlės) yra tarp gretimų stuburo slankstelių kūnų ir kartu jie tinkamai apibūdinami kaip fibrokremzliniai sąnariai. Jie padeda atlaikyti svorį, absorbuoti ašinį smūgį ir išlaikyti slankstelio lankstumą. Jie turi ir propriorecepcinius, ir nocicepcinius pluoštus išoriniame disko trečdalyje. (24) Diskus sudaro želatininis centrinis branduolys-pulpa ir išorinis fibrozinis apvalkalas. Skaidulinis žiedas (annulus fibrosus) yra suprojektuotas užtikrinti sukimosi stabilumą. Tarpslankstelinis sąnarys yra suformuotas iš koncentrinių pluoštų, o šie sluoksniai yra kampuoti vienas kito atžvilgiu. Tarpslankstelinių diskų plotis skiriasi, tarp stuburo slankstelių anatominių vietų. Viename tyrime tai buvo nurodyta, kad tarpslanksteliniai diskai buvo storiausi T1-2 srityje (vidutiniškai 5,9 mm (6). Tuo tarpu krūtinės ląstos srityje, ties viduriu tarpslankstelinio disko skersmuo vidutiniškai buvo 2,5 mm. Taip pat buvo nurodyta, kad juosmens su kryžkauliu jungtis turi platesnius tarpslankstelinius diskus lyginant su kitomis stuburo vietomis (vidutiniškai 3,6 mm).
Raiščiai - elastingos struktūros tarpusavyje jungiančios kaulus, sutvirtinančios ir
apsaugančios sąnarius. Raiščiai paslankūs, jų išsitempimas yra ribotas todėl jie varžo judesių amplitudę ir kryptį (1; 27; 29).
NUGAROS RAUMENYS.
10
Dorsaliniai nugaros raumenys, šioje raumenų grupėje yra devynios raumenų poros, kurios
lokalizuojasi krūtinės-juosmens srityje. Šios raumenų poros gali būti suskirstytos į tris sluoksniu:
Pirmas sluoksnis: M. trapezius pars thoracica; M. latissimus dorsi.
Antras sluoksnis: M. rhomboideus thoracalis; M. serratus dorsalis anterior; M. serratus dorsalis
posterior.
Trečias sluoksnis: M. longissimus costarum (iliocostalis); M. longissimus dorsi; M. multifidus dorsi;
M. intertransversales
Ventraliniai nugaros raumenys
M. psoas major; M. psoas minor; M. Iliacus; M. Quadratus lumborum. (39)
STUBURO SMEGENYS
Stuburo smegenys guli stuburo kanale. Jos yra elpsės formos ir driekiasi iki 4-5 kryžiaus srities slankstelių (19). Nugaros smegenys yra jungiamoji dalis tarp galvos smegenų ir periferinės nervų sistemos (22). Viršuje, ties didžiąja pakauškaulio anga, jos be aiškios ribos pereina į pailgąsias smegenis. Apačioje ties kryžkaulio pirmu slanksteliu nugaros smegenys nusmailėja ir užsibaigia galiniu siūlu (filum terminale), kuris dar pasiekia 4 sakralinį segmentą (19). Nugaros smegenys yra nežymiai išgaubtos dorsaliai ir ventraliai, stipriau išgaubti jų šonai ir primena cilindrinės formos virpstą. Jos yra nepaprastai trapios ir labai lengvai pažeidžiamos, išnirus ar lūžus stuburo slanksteliams, suspaudžiamos išsiliejus kraujui (22). Nugaros smegenis sudaro pilkoji ir baltoji medžiagos. Pilkąją nugaros smegenų dalį, kuri yra centre, sudaro nervinių ląstelių kūnai. Skersiniame nugaros smegenų pjūvyje pilkoji medžiaga yra drugelio arba X raidės formos. Joje yra sensorinių bei motorinių neuronų ir juos jungiančių trumpų įterptinių neuronų. Įterptinių neuronų ilgos mielininės skaidulos, susitelkusios į pluoštus, suteikia spalvą baltajai medžiagai. Mielininės skaidulos jungia galvos smegenis su stuburo smegenimis (19).
Priekinėje pusėje yra nusileidžiantieji laidai, nešantys informaciją iš galvos smegenų, o nugarinėje nugaros smegenų pusėje išsidėstę daugiausia kylantieji laidai, kuriais informacija
11
1.2. NUGAROS SKAUSMAS IR JO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS
Trauminės kilmės nugaros skausmas. Atsiranda dėl pastovaus perdidelio kruvio skiriamo
arkliui. (33) Netaisyklingo žirgo šokdinimo ar netinkamo grunto, slidaus ar kieto. (32) Longisimus dorsi raumenys patiria didelį krūvį šuolio metu, nes dalyvauja tiesiant ir lenkiant nugarą, netaisiklingo šuolio metu šie raumenys patiria labai didelį įtempimą, dėl to žirgui gali pradėti juos skaudėti. Taip pat šuolio metu gali būti patempti nugaros raiščiai. Tokio pobūdžio nugaros trauma, gali turėti ilgalaikes pasėkmes, nes žirgo nugarai reikalingas ilgas gijimo laikotarpis, o net ir po jo nugara išlieka jautri pakartotiniam pažeidimui. Trauminės klimės skausmui priskiriamas ir skausmas, dėl nepakankamo poilsio periodo raumenims atsistatyti, kartojasi raumenų pažeidimai ir skausmas tampa lėtinis. (32; 33)
Nugaros skausmas atsiradęs dėl keterinių ataugų pažeidimo. Ši priežastis dažniausia
konkuriniams žirgams dėl banguojančių pasikartojančių nugaros judesių. Šokant per kliūtį žirgo nugara išsilenkia, o nusileidžiant patitia tempimą. Dažniausiai tokie arkliai jaučia skausmą T10-T18 nugaros zonoje. (36)
Nugaros skausmas atsiradęs dėl netinkamo balno. Netinkamai parinktas balnas arkliui gali
predisponuoti nugaros patologijų atsiradimą kaip ir ilgalaikį skausmą. Per didelis balnas netolygiai paskirto raitelio svorį todėl labai apkraunamas žirgo stuburas. (35) Per mažas balnas taip pat sukelia ilgalaikį diskomfortą nes gyvūnui spaudžiama nugara. Tai apsunkina jo kvėpavimą, gyvūnas laikomas priverstinėje nepatogioje padėtyje. (28; 34)
Nugaros skausmas atsiradęs dėl blogos raitėlio sėdėsenos. Dėl šios priežasties netik gali atsirasti
nugaros skausmas, bet ir odoje ar net raumenyse atsirasti kraujosrūvos. Raitėliui esant netaisiklingoje padėtyje, visas jo svoris susikoncentruoja vienoje žirgo nugaros vietoje. (37) Suprastėja kraujotaka nes spaudžiami nugaros kapiliarai iššaukiama uždegiminė reakcija ir skausmas. Kai žirgu joja raitelis nemokantis taisiklingai sėdėti, gyvūnui vėl ir vėl yra traumuojami raumenys ir oda. (35) Dėl kraujotakos stygiaus ir pažeistų plauko flikulų išplikusi nugara arba atsiradę baltų plaukų plotai yra įrodymas, kad nugaros skausmas kyla būtent dėl šios priežasties. (35; 37)
Kompensacinis skausmas. Ilgieji arklio nugaros (longissimus ir iliocostalis) raumenys turi įtakos
visos nugaros lenkimo, sukimo ir išlenkimo laipsniui, o daug trumpesni daugiašakiai raumenys (multifidus) raumenys gali izoliuoti savo poveikį labai mažoms stuburo dalims ir todėl yra veiksmingesni stabilizuojant arklio stuburo tarpusavio sąnarius.
12 pluoštų skaičių. Manoma, kad tai, kas vyksta, kai longissimus bando kompensuoti multifidus daugybinių funkcijų praradimą. Longissimus gali pereiti į spazmą, siekdamas stabilizuoti nugaros dalį, tačiau dėl savo struktūros jis negali efektyviai to padaryti. (24)
Antrinis nugaros skausmas. Atsiranda kaip lėtinio šlubavimo pasėkmė. Žirgui netaisyklingai stovint
arba šlubuojant nugaros ir juosmens srities minkštiesiems audiniams tenka didelis krūvis ir pasireiškia skausmas.
Nugaros skausmo laipsniai:
1 laipsnis – skausmas, jaučiamas tik krūvio metu esant raiteliui. Tai poveikis nociceptoriams, esantiems tarpslanksteliniuose diskuose ir tarpslankstelinėje kremzlėje.
2 laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas fizinio krūvio metu raiteliui nedalyvaujant. 3 laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas, kuomet stuburas nepatiria jokio krūvio (ramybės metu) (20; 30; 31).
Nugaros skausmo rūšys:
1. Neurogeninis skausmas – skausmas, kurio pirminė priežastis tiesiogiai susijusi su sensorinių skausmo nervų pažeidimu.
2. Psichogeninis skausmas ir skausmas, tiesiogiai susijęs su psichologinėmis problemomis 3. Viscerogeninis skausmas – skausmas, kuris atsispindi nugaros srities jungiamajame
audinyje.
4. Vertebrogeninis skausmas, kuris atsiranda dėl stuburo segmento patologinių pakitimų.
5. Vaskulogeninis skausmas – skausmas, kuris nugaroje atsispindi dėl sudirginimo,kylančio iš stambiųjų kraujagyslių sienelėse esančių nociceptorių, pvz.: aortos, klubinių arterijų ir jų šakų, stambiųjų venų.
13
1.3 DIAGNOSTIKA
Kaip ir diagnozuojant kitas ligas taip ir diagnozuojant nugaros skausmą sukėlusias priežastis, svarbiausia tyrimo nuoseklumas. Labai nesunku supainioti nugaros skausmus su kitomis ligomis, nes simptomai yra labai panašūs. Todėl svarbu tiek klinikinių, tiek specialiųjų tyrimų rezultatai.
Klinikinis tyrimas.
Anamnezė. Tyrimas visada pradedamas nuo išsamios anamnezės ir ligos istorijos surinkimo. Gyvūno
amžius, treniruočių rėžimas, anksčiau buvusios traumos ir atsakas į anksčiau naudotas gydymo priemones. Taip pat labai svarbu sužinoti kada šeimininkai gyvūną įsigijo, nes taip galima sužinoti, kada buvo atlikta nuodugni veterinarijos gydytojo apžiūra.(3) Dar vienas svarbus klausimas, kada šeimininkai pastebėjo klinikinius simtomus, nes pagal tai lengva nuspresti ar liga yra atsiradusi staiga ar jau tapusi lėtine. (1) Reikėtų sužinoti ir apie arklio valdyma, kaip jis atlieka jam paskirtas užduotis. Žinios apie darbo tipą ir tai ar atliekant apšilimus, treniruojantis arklys rodo kokius nors simptomus labia padėtų. Jeigu problema yra lėtinė svarbu sužinoti ar klinikiniai požymiai gerėja, blogėja, ar niekas nepasikeitė.(1) Butina atkreipti dėmesį į bet kurį gydymą: vaistais, fizioterapija arba manipuliacijomis ir bet kokį pastebėtą atsakyma į gydymą. Svarbu sužinoti ar gyvūnas turėjo trauma kuri galėjo turėti įtakos nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui. Koks naudojamas balnas, ar po balnu naudojami padėkliukai. Ar nepasikeitė personalas, koks raitėlis dirba su gyvūnu, nes tai turi tiesioginę įtaka nugaros funkcinių sutrikimų pasireiškimui.(1)
14
Palpacija arba apčiuopa. Šio tyrimo metu, protkolo pagalba, nuosekliai atliekama raumenų, sausgyslių ir kaulų apčiuopa, nugaros, kaklo ir kanopų palpacija (5). Arklys turėtų stovėti ant “keturių” ant kieto paviršiaus, pageidautina kad stovėtų lauke, bet galima ir didesniame bokse. Atliekamas bendrojo pobūdžio vertinimas matuojama temperatūra, širdies darbas, kvėpavimas, įvertinama bendrą gyvūno būklė ir apčiuopemi arklio raumenys (1). Apčiuopiami arklio kaklo, nugaros, galūnių raumenys, vertinamas jų tonusas. Čiuopiant ir vienoda jėga paspaudžiant galima nustatyti patinimą, temperatūros pokyčius ir skausmingumą. Nugaros skausmingumas, kaklo ir nugaros lankstumas, nustatomas braukiant ir sudarant nedidelį spaudimą ties kiekvienu iš nugaros slankstelių (7). Atliekami lenkimo testai, jų pagalba vertinamas stuburo lanktumas dorsaliai, lateraliai ir ventraliai, galva keliama aukštin, žemyn ir sukama į šonus taip vertinamas kaklo, bei nugaros lankstumas ir skausmingumas (5).
1. 3 pav. Įprasta arklio nuotrauka. Žirgas stovėji "ant keturių" taip, kad būtų galima įvertinti jo nugaros
ir priekinės bei užpakalinės dalies raiščius, taip pat jo bendrosią būklę ir atlikti raumeningumo įvertinimas.( Frances D. M. Henson „ Equine back patology diagnosis and treatment“ 2th edition. 285 psl. )
15 testą būtų vienoda. Labai svarbu stebėti arklio reakcija nors sunku interpretuoti tai išraiška į skausmą, ar natūrali reakcija. Arkliai su nugaros funkciniais sutrikimais turėtų labai neigiamai reaguoti i palpacija, bandydami pasitraukti, kilnodami uodega, judindami ausis ir galva ar net bandydami nuspirti gydytoja.
4 pav. Dvi nuotraukos, parodančios nugaros palpaciją: a) krūtininė stuburo dalis (b) dubens kaulų
plotas. Turėtų būti atliktas išsamus dubens kaulų tyrimas ir šoninė dalis turėtų būti kruopščiai palpuota, kad pastebėti bet kokį skausmo, fibrozės ar sustorėjimų pasireiškimą. (Frances D. M. Henson „ Equine back patology diagnosis and treatment“ 2th edition. 286 psl.)
Manipuliacijos.
16
Priekinių ir galinių galūnių vertinimas.
Atlikus nugaros apčiuopa svarbu gerai ištirti kojas. Bet kokia raumenų srities
atrofija gali rodyti ilgalaikį chronišką šlubavimą ar neurologinę disfunkciją (11). Galūnės turėti būti išsamiai apžiūrimos ir palpuojamos, tiriami patinimai, ypač sąnarių ar kitų sinovinių struktūrų. Išsamiai apžiūrima kojų forma, simetrija ir balansas, o kanopų replėmis tikrinama ar nėra skausmo kanopose. Visos keturios galūnės turėtų būti palpuojamos, logiška seka, atliekami lenkimo testai.(1)
Vertinimas fizinių pratimų metu.
Arklį reikia apžiūrėti vaikščiojant ir bėgant risčia, tiesia linija. Apžiūrima nuo nugaros, priekio ir abi pusės. Stebimas ir ėjimas ar nėra vienpusio ar dvipusio šlubavimo priekinėse tiek ir galinėse kojose. Pirminis nugaros skausmas retai sukelia problemas susijusias su priekinių ar galinių kojų šlubavimu, tačiau nugaros skausmas gali sukelti eisenos amplytudės pakitimus. Tuo tarpu chroniškas nugaros skausmas gali sukelti tiek vienpusi tiek abipusi šlubavimą galinėse kojose, esant nugaros skausmui gyvūnui sunku lenkti kojas, gali pasireikšti tiek vien pusis tiek abipusis galinių kojų vilkimas. Kartais dėl nugaros skausmo arkliai kojas stato labai arti viena kitos, jas kryžiuoja, tačiau šitas simpomas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Šiuo atvėju lenkimo testai gali būti labai informatyvūs. Jeigu arklys šlubuoja galinėmis kojomis tačiau atlikus lenkimo testus, jie yra neigemi, tai rodo kad šlubavimas atsirado dėl nugaros funkcinės būklės sutrikimo. Nors lenkimo testai gali būti ir teigiami jeigu pagrindinis šlubavimas yra priekinėse kojose. Po lenkimo testų reikėtų įverninti arklio stuburo lankstumą. Tai atliekama arklį staigiai pasukus tiek i viena tiek į kitą pusę. O tuo metu ranka vertinama kaip arklys lenkia ir sulenkia stuburą. Esant nugaros skausmui nukenčia arklio lankstumas, gyvūnui darosi sunku pasisukti. Taip pat šį simptomą galima rasti pas arklius su galinių kojų šlubavimu, kaklo skausmais ir neurologiniais sutrikimais.
Apčiuopiant, įvertinanamas lokalizuotas skausmas, raumenų atrofija ir asimetrija, bei prakaitavimo ar sumažėjusios odos jautrumo sritys. Padidėjęs jautrumas ar skausmas gali būti pagrindinis neurologinis simptomas, greičiausiai jis atsiranda dėl uždegimo skausmo receptorių lygyje periferiniuose audiniuose, pvz., raumenys, raiščiai ir
17
2. TYRIMO METODIKA
2.1. TYRIMO OBJEKTAS IR VIETA
Baigiamojo darbo tyrimo objektas – Su nugaros funkcijos sutrikimais ir kliniškai sveiki arkliai. Tyrimai buvo atliekami 2018 metų birželio- spalio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos stambiųjų gyvulių klinikose. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108), LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16) ir„Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361); taip pat laikantis ES Direktyvos 86/609/EEC ir EK rekomendacijos 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.2 Tyrimo planas
Procedūros yra neskausmingos ir neinvazinės. Bendra vieno žirgo ištyrimo trukmė yra nuo 30 iki 60 minučių, priklausomai nuo individualaus tiriamojo.
18
2.2.1KLINIKINIS TYRIMAS
Tyrimo metu buvo mokomasi atpažinti arklius, kurie jaučia nugaros skausmą. Taikyti tyrimo metodiką vertinant žirgo nugarą. Prieš vertinant žirgą, pirmiausia buvo surenkama informacija apie buvusias ligas, sužinoma, ar arkliui pasireiškia nugaros skausmas. Vertinamas kūno masės indeksas. Įvertinamas “skausmo išraiška” (anglų k. Pain face) pagal pateiktą metodiką (44). (1 priedas) Vizualiai įvertinama stovėsena ir nugaros padėtis. Apčiuopos būdu atliekamas kaulų, sausgyslių ir raumenų vertinimas. Nustatomas nugaros skausmingumas, braukiant ir sudarant spaudimą ties kiekvienu iš nugaros slankstelių (1;2). Kaklas lenkiamas į viena šoną o tada į kitą, ištiesiamas ir lenkiamas žemyn stengiantis įvertinti skausmingumą bei lankstumą (1).
2.2.2ALGOMETRINIS VERTINIMAS
Matavimai atlikti naudojant skausmo testo algoritmą (Digital force Algometer). Rezultatai buvo fiksuojami kilogramais kvadratiniame centimetre (kg/cm2). Šio tyrimo metu buvo paruošti du antgaliai: aliumininis cilindriškas 0,5cm2 dydžio ir guminis puslankio formos 1cm2 dydžio. Tyrimui buvo pasirinkta tirti raumenų skausmo slenksti spaudžiant tolygia jėga tarp T14-T15; T18-L1; L5-L6 slankstelių 2 centimetrai nuo keterinės slankstelio ataugos. Taip vertinant M. longisimus ir M. Gluteus medius funkcinę buklę. Atliekami 2 matavimai tarp jų turi buti 2 min pertrauka kad žirgas nepriprastu prie spaudimo ir tai neiškreiptų tyrimo duomenų ir vedamas šių dviejų matavimų vidurkis.
2.2.3MANUALINĖ TERAPIJA
19
2.2.4ANTRAS ALGOMETRINIS MATAVIMAS
Atlikus manualinę teriapiją pakartotinai buvo atliekami dar du algometriniai matavimai tose pačiose nugaros srityse. Tarp matavimu taip pat išlaikomas 2 min tarpas ir vedamas šių matavimų vidurkis. Atlikus visus matavimus, duomenys susiteminami ir suvedami į “Excel” programą.
2.2.5DUOMENŲ ANALIZĖ
Norint sužinoti kokia sąsaja tarp žirgų kurie diagnozuotas nugaros skausmas ir žirgų kurie neturi nustatyto nugaros skausmo, amžiaus, kūno masės indekso, skausmo vertinimo skalės, kaip pakito nugaros parametrai po manualinės terapijos buvo atlikta statistinė analizė. Duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS statistics v25” ir kompiuterine programoma „microsoft office excel 2010” buvo gauti ir apskaičiuoti rezultatai. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių buvo tikrinama naudojant Sjudento t kriterijų, o daugiau nei dviems nepriklausomoms imtims taikytas ANOVA (43) kriterijus. Dviejų priklausomų imčių lyginimui taikytas porinis stjudento t kriterijus,
Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji
p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Ryšio stiprumas tarp kintamųjų buvo tiriamas naudojant Pirseno koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui (43).
20
3. TYRIMŲ REZULTATAI
5 pav. Tyrime dalivavusių žirgų pasiskirstymas pagal lytį.
5 pav. Pateiktoje diagramoje matomas tiriamų žirgų pasiskirstymas pagal lytį. Iš 29 tyrime dalivavusių žirgų 45 proc. sudarė patinai, o 55 proc. patelės.
6 pav. Tyrime dalyvavusių žirgų pasiskirstymas amžiaus grupėse.
6 pav. Tyrime dalivavusių žirgų pasiskirstymas trijose amžiaus grupėse parodo, kad į tyrimą daugiausiai pateko 5-12 metų žirgai kurie tyrime sudaro 45 proc. visų tirtų žirgų. Vyresni nei 12 met žirgai tyrime sudaro 31 proc., o 24 proc. sudaro žirgai iki 5 metų amžiaus.
55% 45%
Patelių ir patinų pasiskirstymas
Patelės Patinai 7 13 9 0 2 4 6 8 10 12 14
iki 5 5-12 vyresni nei 12
M
e
tai,
m
Žirgų amžiaus grupės
21
7 pav. Žirgų nugaros skausmingumas
Iš visų tiriamjų buvo išskirtos 2 grupės žirgų. Jaučiančiantys nugaros skausmą, kurie tyrime sudaro 48 proc. ir nejaučiantys nugaros skausmo žirgai kurie sudaro 52 proc. visų tiriamųjų. (pav.7)
8 pav. Žirgų nugaros skausmo pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
8 pav. Diagramoje pavaizduotas nugaros skausmingumo pasiskirstymas amžiaus ir lyties atžvilgiu. Patelės kurios jaučia nugaros skausmą patenka į visas amžiaus grupes, tačiau didžiausia dali sudaro vyresnio amžiaus patelės (vyresnės nei 12 metų amžiaus), tyrime ją sudarė 14 proc. patelių. Taip pat diagramoje matoma kad po 7 proc. tyrime dalyvavusių patelių kurios jaučia nugaros skausmą jaunesniame amžiuje, patenka į jaunesnių nei 5 metų amžiaus ir 5-12 metų amžiaus grupes.
Patelės, kurių nugara yra sveika daugiausiai pasiskirsčiusios 5-12 metų amžiaus grupėje, sudaro 21 proc. visų tiriamųjų, o vyresnės nei 12 metų amžiaus patelės kurios nejaučia nugaros skausmo sudaro 7 proc.
48% 52%
Sveiki ir turintys nugaros sutrikimų žirgai
sveiki - nejaučiantys nugaros skausmo
jaučiantys nugaros skausmą
22 Patinai kurie nugaros skausmą jaučia jaunesniame nei 5 metų amžiuje, taip pat sudaro 7 proc. visų tiriamųjų. 10 proc. sudaro patinai kurie yra 5-12 metų amžiaus, vyresni negu 12 metų patinai sudaro 7 proc.
Patinai neturintys nugaros patologijų amžiaus grupėse tendencingai mažėja 10 proc. tokių patinų yra jaunesnių, nei 5 metų amžiaus, 7 proc. 5-12 metų amžiaus grupėje, bei 4 proc. vyresnių kaip 12 metų amžiaus grupėje. (p>0,05)
9 pav. Kūno masės indekso pasiskirstymas tarp tiriamųjų.
9 pav. Vaizduojama tiriamųjų žirgų kūno masės (KMI) pasiskirstymas. Didžiausia dalį tiriamųjų gyvūnų, kurie turėjo 3.5 KMI (41 proc.) ir 4 KMI (38 proc.), o mažiausią 3 kmi (7 proc.).
10 pav. Skausmo išraiškos vertinimo laipsniais pasiskirstymas priklausomai nuo lyties 14% 7% 41% 38% 2.5 KMI 3 KMI 3.5 KMI 4 KMI 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
0- laipsnis 1-laipsnis 2- laipsnis
Žirgų
ska
iči
u
s
Skausmo išraiškos laipsniai
Skausmo išraiška
23 10 pav. Diagrama vaizduoja laipsninę „skausmo išraiška” (pain face) ir jos pasiskirstymą pagal lytį. 28 proc. patelių ir 21 proc. patinų, nerodė jokios jausminės išraiškos jų laipsnis buvo lygus 0. 24 proc. patelių ir 17 proc. patinų rodė pirmo laipsnio skausmo požymius. 3 proc. patelių ir 7 proc. patinų rodė 3 laipsnio skausmo išraišką.
11 pav. Skausmo išraiškos vertinimo laipsniais pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus.
11 pav. Diagrama vaizduojama skausmo išraiškos ir amžiaus pasiskirstymas. Daugiausiai individų 28 proc. kurie nerodė jokios išraiškos (0 laipsnis) pasiskirstė 5-12 metų amžiaus grupėje, taip pat šioje grupėje nebuvo individų kurie rodytų akivaizdų skausmą (2- laipsnis). 1 laipsnio vidutinio nugaros skausmo išraiška rodė 41 proc. visų tyrime dalyvavusių gyvūnų, daugiausiai jų buvo 5-12 metų amžiaus grupėje. 2 laipsnio akivaizdų skausma rodė tik jaunesni kaip 5 metų žirgai ir vyresni kaip 12 metų. (>0,05)
12 pav. Visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba kairėje pusėje
prieš manualinę terapiją.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
0- laipsnis 1-laipsnis 2- laipsnis
Žirgų
ska
iči
u
s
Skausmo išraiškos laipsniai
Skausmo išraiška ir žirgų amžius
24 12 pav. Grafike vaizduojama visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba kairėje pusėje prieš manualinę terapiją. T14 - T15 tarpslankstelininiame tarpe minimali skausmo tolerancijos riba yra 4,16 kg/cm2, maksimali riba 28,26 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 11,78 kg/cm2. T18 - L1 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 0,53 kg/cm2, maksimali riba 27,70 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 12,81 kg/cm2. L4 – L5 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 0,41 kg/cm2, maksimali riba 27,50 kg/cm2 vidutiniškai šioje
zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 13,90 kg/cm2. (R2 =1)
13 pav. Visų tiriamųjų standartinis nuokrypis, kairės pusės matavimo vidurkių atžvilgiu.
13 pav. Grafike vaizduojamas standartinis nuokrypis T14-T15, T18-L1, L4- L5 kairės pusės tarslankstelinių tarpų matavimų atliktų prieš manualinę terapiją vidurkių atžvilgiu. T14-T15 - 11.78 kg/cm2 ± 7.91 kg/cm2. T18-L1 - tarslanksteliniame tarpe 12.81 kg/cm2 ± 9.06 kg/cm2. Ir L4-L5 13.90 kg/cm2 ± 9.75 kg/cm2.
14 pav. Visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba dešinėje pusėje prieš
25 14 pav. Grafike vaizduojama visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba dešinėje pusėje prieš manualinę terapiją. T14 - T15 tarpslankstelininiame tarpe minimali skausmo tolerancijos riba yra 3.01 kg/cm2, maksimali riba 28.05 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 12.69 kg/cm2. T18 - L1 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 0.41 kg/cm2, maksimali riba 28.11 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 13.39 kg/cm2. L4 – L5 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 0.36 kg/cm2, maksimali riba 29.39kg/cm2 vidutiniškai šioje
zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 14.23 kg/cm2. (R2 =1)
15 pav. Visų tiriamųjų standartinis nuokrypis, dešinės pusės matavimo vidurkių atžvilgiu.
15 pav. Grafike vaizduojamas standartinis nuokrypis T14-T15, T18-L1, L4- L5 dešinės pusės tarslankstelinių tarpų matavimų atliktų prieš manualinę terapiją vidurkių atžvilgiu. T14-T15 - 12.69 kg/cm2 ± 8.80 kg/cm2. T18-L1 - tarslanksteliniame tarpe 13.39 kg/cm2 ±9.59. Ir L4-L5 - 14.23 kg/cm2 ± 9.71 kg/cm2.
16 pav. Visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba kairėje pusėje po
26 16 pav. Grafike vaizduojama visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba kairėje pusėje po manualinės terapijos. T14 - T15 tarpslankstelininiame tarpe minimali skausmo tolerancijos riba 7.21 kg/cm2, maksimali riba 28.83 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 15.56 kg/cm2. T18 - L1 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 2.95 kg/cm2, maksimali riba 29.60 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 15.51 kg/cm2. L4 – L5 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 3.75 kg/cm2, maksimali riba 29.80 kg/cm2 vidutiniškai šioje
zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 15.37 kg/cm2. (R2 =1).
17 pav. Visų tiriamųjų standartinis nuokrypis, kairės pusės matavimo vidurkių atžvilgiu
27
18 pav. Visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba dešinėje pusėje po
manualinės terapijos.
18 pav. Grafike vaizduojama visų tiriamųjų minimali, maksimali ir vidutinė skausmo toleravimo riba dešinėje pusėje po manualinės terapijos. T14 - T15 tarpslankstelininiame tarpe minimali skausmo tolerancijos riba 5.48 kg/cm2, maksimali riba 29.37 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 15.00 kg/cm2. T18 - L1 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 5,23 kg/cm2, maksimali riba 29.45 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 15.58 kg/cm2. L4 – L5 tarpslankstelininiame tarpe
minimali skausmo tolerancijos riba 5,76 kg/cm2, maksimali riba 30,04 kg/cm2 vidutiniškai šioje zonoje arklių skausmo toleravimo riba buvo 15.99 kg/cm2. (R2 =1).
19 pav. Visų tiriamųjų standartinis nuokrypis, kairės pusės matavimo vidurkių atžvilgiu
28
20 pav. Patinų skausmo toleravimo ribos matavimų vidurkiai prieš manualinę terapiją ir po jos.
20 pav. Diagramoje vazduojama patinų (n=13) skausmo toleravimo ribos matavimų vidurkiai prieš manualinę terapiją ir po jos. Skausmo toleravimo riba patinams žemiausia T14 - T15 zonoje kairėje pusėje (9,67 kg/cm2). Didžiausia riba nustatyta dešinėje pusėje L4 – L5 zonoje (13,79 kg/cm2).
Manualinė terapija patinams skausmo toleravimo ribą kairėje pusėje pakėlė T14 - T15 4,49 kg/cm2, T18 – L1 zonoje 2.43 kg/cm2, L4 – L5 zonoje 1,53 kg/cm2. Dešinėje pusėje manualinė terapija skausmo slenkstį patinams pakėlė T14 - T15 zonoje 1,94 kg/cm2, T18 – L1 zonoje 2,00 kg/cm2, L4 –
L5 zonoje 2,35 kg/cm2. 9.67 12.53 12.67 11.39 13.28 13.79 14.16 14.96 14.20 13.33 15.28 16.15 0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 18.00 K.T14-T15 K. T18-L1 K. L4-L5 D.T14-T15 D.T18-L1 D. L4-L5 Ska u sm o to le ra vim o rib a, kg/cm 2 Matavimo zonos
Algometriniai matavimai prieš manualinė terapiją ir po jos
29
21 pav. Patelių skausmo toleravimo ribos matavimų vidurkiai prieš manualinę terapiją ir po jos
21 pav. Diagramoje vazduojama patelių (n=16) skausmo toleravimo ribos matavimų vidurkiai prieš manualinę terapiją ir po jos. Vidutinė skausmo toleravimo riba patelėms žemiausia T18 – L1 zonoje kairėje pusėje (13,03 kg/cm2). Didžiausia riba nustatyta kairėje pusėje L4 – L5 zonoje (14,90 kg/cm2).
Manualinė terapija patelėms skausmo toleravimo ribą kairėje pusėje pakėlė T14 - T15 3,20 kg/cm2, T18 – L1 zonoje 2,93 kg/cm2, L4 – L5 zonoje 1,43 kg/cm2. Dešinėje pusėje manualinė terapija skausmo slenkstį patelėms pakėlė T14 - T15 zonoje 2,60 kg/cm2, T18 – L1 zonoje 2,35 kg/cm2, L4 – L5 zonoje 1,28 kg/cm2. 13.49 13.03 14.90 13.76 13.47 14.58 16.69 15.96 16.33 16.36 15.83 15.86 0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 18.00 K.T14-T15 K. T18-L1 K. L4-L5 D.T14-T15 D.T18-L1 D. L4-L5 Ska u sm o to le ra vim o rib a, kg/cm 2 Matavimo zonos
Patelių algometriniai matavimai prieš manualinę terapija ir po jos
30
22 pav. Patelių ir patinų skausmo tolerancijos ribų pasiskirstymas, pagal bendrą vidurkį prieš
manualinę terapiją.
22 pav. Diagramoje vaizduojama kaip pasiskirsto patelių ir patinų skausmo toleravimo ribų vidurkiai bendro vidurkio atžvilgiu prieš manualinę terapiją. Kairės pusės vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaT14 - T15 zonoje yra 11.78 kg/cm2, patelių riba šioje zonoje 1.71 kg/cm2 aukštesnė, o patinų 2,11 kg/cm2 mažesnė nei bendras vidurkis. Kairės pusės T18 - L1 zonoje vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribayra 12.81 kg/cm2, patinų 0,28 kg/cm2 mažesnė, o pateliu 0,22 kg/cm2 didesnė negu bendras vidurkis. Kairės pusės vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 13.90 kg/cm2, patelių riba šioje zonoje 1.00 kg/cm2 aukštesnė, o patinų 1,23 kg/cm2 mažesnė už bendrą vidurkį. Dešinės nugaros pusės vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo riba T14 - T15 zonoje prieš manualinę terapiją yra 12,69 kg/cm2, patelių riba šioje zonoje 1,06 kg/cm2 aukštesnė, o patinų 1,31 kg/cm2 mažesnė nei bendras vidurkis. . Dešinės pusės T18 - L1 zonoje
vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribayra 13,39 kg/cm2, šioje zonoje ryškaus patelių ir
patinų skausmo toleravimo ribos nuokrypio tarp bendro vidurkio nėra. Dešinės pusės vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 14,23 kg/cm2, patelių riba šioje zonoje 0,35
kg/cm2 aukštesnė, o patinų 0,43 kg/cm2 mažesnė už bendrą vidurkį.
31
23 pav. Patelių ir patinų skausmo tolerancijos ribų pasiskirstymas, pagal bendrą vidurkį po
manualinės terapijos
23 pav. Diagramoje vaizduojama kaip pasiskirsto patelių ir patinų skausmo toleravimo ribų vidurkiai bendro vidurkio atžvilgiu po manualinės terapijos. Kairėje pusėje vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo riba T14 - T15 zonoje yra 15.56 kg/cm2, patelių riba šioje zonoje 1.14 kg/cm2 aukštesnė, o patinų 1.40 kg/cm2 mažesnė nei bendras vidurkis. Kairės pusės T18 - L1 zonoje vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo riba yra 15.51 kg/cm2, patinų 0.56 kg/cm2 mažesnė, o pateliu 0,45 kg/cm2
didesnė negu bendras vidurkis. Kairės pusės vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo riba L4 - L5 zonoje 15,37 kg/cm2, patelių riba šioje zonoje 0,95 kg/cm2 aukštesnė, o patinų 1,17 kg/cm2 mažesnė už bendrą vidurkį. Bendras žirgų skausmo toleravimo ribos vidurkis kairėje pusėje po manualinės terapijos, susivienodino ir svyruoja tik ± 1 kg/cm2. Dešinės nugaros pusės vidutinė visų
tirtų žirgų skausmo toleravimo riba po manualinės terapijos T14 - T15 yra 15,00 kg/cm2, patelių riba
šioje zonoje 1,36 kg/cm2 aukštesnė, o patinų 1,67 kg/cm2 mažesnė nei bendras vidurkis. Dešinės
pusės T18 - L1 zonoje vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo riba yra 15,58 kg/cm2, šioje zonoje ryškaus patelių ir patinų skausmo toleravimo ribos nuokrypio tarp bendro vidurkio nėra. Dešinės pusės vidutinė visų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 15,99 kg/cm2,
tačiau šioje zonoje po manualinės terapijos patelių skausmo toleravimo riba 0,13 kg/cm2 tapo
žemesnė negu bendras vidurkis, o patinų 0,16 kg/cm2 didesnė už bendrą vidurkį. Dešinėje pusėje
32
24 pav. sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, algometrinų matavimų
palyginimas prieš manualinė terapiją kairėje pusėje.
24 pav. Diagramoje vaizduojama sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, skausmo toleravimo ribų palyginimas prieš manualinė terapiją kairėje pusėje. Kairės pusės vidutinė visų tirtų žirgų turinčių sveiką nugara skausmo toleravimo riba prieš manualinę terapijąT14 - T15 zonoje yra 17,07 kg/cm2 ± 8,59kg/cm2 maksimali skausmo toleravimo riba sveikiems žirgams šioje zonoje buvo 28,26 kg/cm2, minimali skausmo toleravimo riba 6,39 kg/cm2 žirgų su funkciniais nugaros sutrikimais vidutinė riba šioje zonoje 6,84 kg/cm2 ± 1,54 kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 9,53 kg/cm2 minimali 4,16 kg/cm2. Kairės pusės T18 - L1 zonoje vidutinė sveiką nugarą turinčių žirgų toleravimo ribayra 20,21 kg/cm2 ± 7,37 kg/cm2, maksimali skausmo toleravimo riba sveikų žirgų 27,70 kg/cm2 minimali 8,40 kg/cm2, turinčių funkcinių nugaros sutrikimų vidutinė skausmo
toleravimo riba 5,90 kg/cm2 ±1,79 kg/cm2, maksimali 12,29 kg/cm2 o, minimali 0,53 kg/cm2. Kairės pusės vidutinė sveikų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 22,24 kg/cm2 ± 7,28 kg/cm2 maksimali skausmo toleravimo riba sveikų žirgų 27,48 kg/cm2, minimali 6,30 kg/cm2, žirgų turinčių funkcinių nugaros sutrikimų 6,11 kg/cm2 ± 2,54 kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 10,10
kg/cm2, minimalo 0,41 kg/cm2 0 5 10 15 20 25 30 35 žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų T14-T15 zona T18-L1 zona L4-L5 zona
33
25 pav. sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, algometrinų matavimų
palyginimas prieš manualinė terapiją dešinėje pusėje.
25 pav. Diagramoje vaizduojama sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, skausmo toleravimo ribų palyginimas prieš manualinė terapiją dešnėje pusėje. Dešinės pusės vidutinė visų tirtų žirgų turinčių sveiką nugara skausmo toleravimo riba prieš manualinę terapijąT14 - T15 zonoje yra 19,28 kg/cm2 ± 8,57kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 28,05 kg/cm2, minimali 4,10 kg/cm2 . Žirgų su funkciniais nugaros sutrikimais riba šioje zonoje 6,54 kg/cm2 ± 1,60 kg/cm2, maksimali 8,81 kg/cm2, minimali 3,01 kg/cm2. Dešinės pusės T18 - L1 zonoje vidutinė sveiką nugarą turinčių žirgų toleravimo ribayra 20,21 kg/cm2 ± 7,98 kg/cm2, maksimali 28,11 kg/cm2, minimali 5,83 kg/cm2. Turinčių funkcinių nugaros sutrikimų žirgų vidutinė skausmo toleravimo riba 6,04 kg/cm2 ±2,26 kg/cm2, maksimali šioje zonoje 8,24 kg/cm2, o minimali 0,41 kg/cm2. Dešinės pusės vidutinė sveikų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 22,47 kg/cm2 ± 7,37 kg/cm2,
maksimali riba šioje zonoje 29,39 kg/cm2, minimali 6,13 kg/cm2. Žirgų turinčių funkcinių nugaros
sutrikimų 6,54 kg/cm2 ± 2,61 kg/cm2, maksimali 10,28 kg/cm2, minimali 0,36 kg/cm2.
0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų T14-T15 zona T18-L1 zona L4-L5 zona
34
26 pav. sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, algometrinų matavimų
palyginimas prieš manualinė terapiją kairėje pusėje.
26 pav. Diagramoje vaizduojama sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, skausmo toleravimo ribų palyginimas po manualinės terapijos kairėje pusėje. Kairės pusės vidutinė visų tirtų žirgų turinčių sveiką nugara skausmo toleravimo riba po manualin4s terapijosT14 - T15 zonoje yra 22,86 kg/cm2 ± 6,37kg/cm2 maksimali skausmo toleravimo riba sveikiems žirgams šioje zonoje buvo 28,83 kg/cm2, minimali skausmo toleravimo riba 7,59 kg/cm2 žirgų su funkciniais nugaros sutrikimais po manualinės terapijos nustatyta vidutinė riba šioje zonoje 8,74 kg/cm2 ± 0,95 kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 11,30 kg/cm2 minimali 7,21 kg/cm2. Kairės pusės T18 - L1 zonoje vidutinė sveiką nugarą turinčių žirgų toleravimo riba 24,73 kg/cm2 ± 4,42 kg/cm2, maksimali skausmo toleravimo riba sveikų žirgų 29,60 kg/cm2, minimali 12,90 kg/cm2, turinčių funkcinių nugaros sutrikimų vidutinė skausmo toleravimo riba 6,90 kg/cm2 ± 1,66 kg/cm2, maksimali 9,12
kg/cm2 o, minimali 2,95 kg/cm2. Kairės pusės vidutinė sveikų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 23,62 kg/cm2 ± 6,11 kg/cm2 maksimali skausmo toleravimo riba sveikų žirgų 29,80 kg/cm2, minimali 8,90 kg/cm2, žirgų turinčių funkcinių nugaros sutrikimų 7,68 kg/cm2 ± 1,27 kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 8,98 kg/cm2, minimali 3,75 kg/cm2
0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų T14-T15 zona T18-L1 zona L4-L5 zona
35
27 pav. sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, algometrinų matavimų
palyginimas po manualinės terapijos dešinėje pusėje.
27 pav. Diagramoje vaizduojama sveikų žirgų ir žirgų turinčių nugaros funkcinės būklės sutrikimų, skausmo toleravimo ribų palyginimas po manualinės terapijos dešnėje pusėje. Dešinės pusės vidutinė visų tirtų žirgų turinčių sveiką nugara skausmo toleravimo riba po manualinės terapijoT14 - T15 zonoje yra 22,53 kg/cm2 ± 6,85kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 29,37 kg/cm2, minimali 8,34 kg/cm2 . Žirgų su funkciniais nugaros sutrikimais riba šioje zonoje 7,97 kg/cm2 ± 1,18 kg/cm2, maksimali 10,14 kg/cm2, minimali 5,48 kg/cm2. Dešinės pusės T18 - L1 zonoje vidutinė sveiką nugarą turinčių žirgų toleravimo riba yra 24,11 kg/cm2 ± 5,72 kg/cm2, maksimali 29,45 kg/cm2, minimali 9,86 kg/cm2. Turinčių funkcinių nugaros sutrikimų žirgų vidutinė skausmo toleravimo riba 7,62 kg/cm2 ±1,01 kg/cm2, maksimali šioje zonoje 9,35 kg/cm2, o minimali 5,23 kg/cm2. Dešinės
pusės vidutinė sveikų tirtų žirgų skausmo toleravimo ribaL4 - L5 zonoje yra 24,90 kg/cm2 ± 5,12
kg/cm2, maksimali riba šioje zonoje 30,04 kg/cm2, minimali 8,94 kg/cm2. Žirgų turinčių funkcinių
nugaros sutrikimų 7,67 kg/cm2 ± 1,18 kg/cm2, maksimali 9,90 kg/cm2, minimali 5,76 kg/cm2.
0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų žirgai sveika nugara žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų T14-T15 zona T18-L1 zona L4-L5 zona
36
28 pav. Sveikų žirgų skausmo toleravimo ribų vidurkiai prieš ir po manualinės terapijos
28 pav. Diagramoje vaizduojama kaip kito sveikų žirgų skausmo toleravimo ribų vidurkiai prieš ir po manualinės terapijos. Po manualinės terapijos sveikų žirgų skausmo toleravimo vidurkis kairėje pusėje T14-T15 zonoje pakilo 5,79 kg/cm2, T18-L1 zonoje pakilo 4,52 kg/cm2, o zonoje L4-L5 1,38
kg/cm2. Dešinėje pusėje skausmo toleravimo riba sviekiems arkliams po manualinės terapijos T14-T15 zonoje pakilo 3,25 kg/cm2, T18-L1 zonoje pakilo 2,85 kg/cm2, o zonoje L4-L5 2,44 kg/cm2.
29 pav. Žirgų turinčių fukcinių nugaros sutrikimų skausmo toleravimo ribų vidurkiai prieš ir po manualinės terapijos. 6.84 5.90 6.11 6.54 6.04 6.54 8.74 6.91 7.68 7.97 7.62 7.67 0.00 1.00 2.00 3.00 4.00 5.00 6.00 7.00 8.00 9.00 10.00 K.T14-T15 K. T18-L1 K. L4-L5 D.T14-T15 D.T18-L1 D. L4-L5 Skau sm o to le rav im o riba k g/ cm 2 Tirta zona
žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų prieš manualinę terapiją žirgai turintys funkcinių nugaros sutrikimų po manualinės terapijos 17.07 20.21 22.24 19.28 21.26 22.47 22.86 24.73 23.62 22.53 24.11 24.90 10.00 12.00 14.00 16.00 18.00 20.00 22.00 24.00 26.00 K.T14-T15 K. T18-L1 K. L4-L5 D.T14-T15 D.T18-L1 D. L4-L5 Ska u sm o to le ra vim o rib a kg/cm 2 Tirta zona
37 29 pav. Diagramoje vaizduojama kaip kito žirgų turinčių nugaros funkcinių sutrikimų skausmo toleravimo ribų vidurkiai prieš ir po manualinės terapijos. Po manualinės terapijos žirgų skausmo toleravimo vidurkis kairėje pusėje T14-T15 zonoje pakilo 1,90 kg/cm2, T18-L1 zonoje pakilo 1,01
kg/cm2, o zonoje L4-L5 1,57 kg/cm2. Dešinėje pusėje skausmo toleravimo riba žirgams su funkciniais
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavo 45 proc. patinų ir 55 proc. patelių. Atlikus duomenų analizę paaiškėjo, kad nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui lytis neturi predispozicijos (P>0,05). 24 proc. žirgų buvo jaunesni negu 5 metų amžiaus, 45 proc. 5-12 metų ir 31 proc. vyresni nei 12 metų žirgai. Atlikus statistinę analizę tyrimo duomenys rodo, kad amžius taip pat neturi predispozicijos nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui.(p>0,05) Tyrime dalyvavo 52 proc. sveikų ir 48 proc. žirgų kurie turi nugaros funkcinių sutirikimų ir tai turėjo įtakos skirtingiems skausmo toleravimo ribų
parametrams. Atlikus statistinė analizę taip pat nustatyta, kad KMI neturi jokios įtakos nugaros funkcinių sutrikimų pasireiškimui. Skausmo išraiška (anglų k. Pain face) įtakos turėjo, tačiau skausmo rodymas kiekvienam žirgui yra labia individualus (p>0,05). Skausmo toleravimo riba po manualinės terapijos kairėje pusėje T14 - T15 tarpslankstelininiame tarpe pakilo nuo 4,16 kg/cm2
iki 7.21 kg/cm2. T18 - L1 nuo 12,81 kg/cm2 iki 15.51 kg/cm2. L4 – L5 nuo 13,90 kg/cm2 iki 15.37 kg/cm2. Dešinėje pusėje skausmo toleravimo riba visiems tirtiems gyvūnams po manualinės
terapijos pakilo T14 - T15 tarpslankstelininiame tarpe nuo 12,69 kg/cm2 iki 15,00 kg/cm2. T18 - L1 nuo 13,39 kg/cm2 iki 15.58 kg/cm2. L4 – L5 nuo 13,90 kg/cm2 iki 15.99 kg/cm2 .
Taip pat nustatyta, kad visų žirgų kairė pusė yra silpnesnė už dešinę. Kairės pusės matavimai buvo 3,04 kg/cm2 mažesni uz dešinės pusės matavimus prieš manualinę terapiją ir 2,83 kg/cm2 mažesni už dešinės pusės matavimus po manualinės terapijos. Manualinė terapija patinams skausmo toleravimo ribą vidutiniškai pakėlė 2,46 kg/cm2, o patelėms 2,30 kg/cm2. Nustatyta, kad patinų skausmo
toleravimo riba prieš manualinę terapija 1,65 kg/cm2 mažesnė, nei patelių ir 1,59 kg/cm2 mažesnė,
nei patelių po manualinės terapijos. Kevin K. Haussler savo atliktame tyrime nepastebėjo ryškių patelių ir patinų skausmo toleravimo ribų skirtumų.(45) Nustatyta, kad manualinė terapija sveikiems žirgams skausmo toleravimo riba pakėlė kairėje pusėje T14-T15 zonoje 5,79 kg/cm2, T18-L1 zonoje
4,52 kg/cm2, L4-L5 zonoje 1,38 kg/cm2, dešinėje pusėje T14-T15 zonoje 3,25 kg/cm2, T18-L1 zonoje 3,90 kg/cm2, L4-L5 zonoje 2,43 kg/cm2. Bendrai sveikiems arkliams skausmo toleravimo riba pakilo 3,37 kg/cm2. Phebe De Heus, Gerry Van Oossanen ir Willem Back savo atliktame tyrime pastebėjo, kad šios grupės žirgų skausmo toleravimo riba pakilo 1,3 kg/cm2. (46) Atlikto tyrimo rezultatai rodo,
kad manualinę terapiją galima naudoti kaip prevencinę priemonę nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui. Taip pat nustatyta, kad manualinė terapija žirgams turintiems funkcinių nugaros sutrikimų skausmo toleravimo riba pakėlė kairėje pusėje T14-T15 zonoje 1,90 kg/cm2, T18-L1 zonoje
40
IŠVADOS
1. Žirgo lytis, amžius, kmi ir skausmo išraiška neturi predispozicijos nugaros funkciniams sutrikimams.
2. Žirgai neturintys funkcinių nugaros sutrikimų žymiai geriau toleravo skausmą – mechaniškai spaudžiant algometru ir diskomfortą pajaučia esant 21,60 kg/cm2 jėgai, tuo tarpu žirgams su
funkciniais nugaros sutrikimais diskomfortą sukėlė mažesnis spaudimas – 8,84 kg/cm2. (p<0,001)
3. Vertinant patelių ir patinų skausmo toleravimo ribas pastebėta, kad patelių skausmo toleravimo riba 2-3 kg/cm2 aukštesnė negu patinų tiek prieš manualinę terapija tiek ir po jos. 4. Manualinę terapiją galima naudoti kaip prevencinę priemonę norint užkirsti kelia nugaros
funkcinių sutrikimų atsiradimui nes sveikiems žirgams skausmo toleravimo ribą manualinė terapija pakėlė 3,37 kg/cm2.
5. Manualinę terapija galima naudoti kaip pagrindinį arba alternatyvų gydymo metodą esant nugaros funkciniams sutrikimams gydyti, nes esant sutrikusiai nugaros funkcinei veiklai manualinę terapija skausmo toleravimo ribą pakėlė 1,44 kg/cm2.
41
REKOMENDACIJOS
1. Reguliariai tikrinti žirgo nugaros funkcinę būklę.
42
ŠALTINIAI
1. Frances D. M. Henson „ Equine back patology diagnosis and treatment“ 2th edition. 2. Sarah Pilliner, Samantha Elmhurst, Zoe Davies “THE HORSE IN MOTION”
3. Christina Carla Annette von Scheven “The Anatomy and Function of the equine thoracolumbar Longissimus dorsi muscle” 2010
4. Equine veterinary journal, Ketherine E. Whitwell and Sue Dyson “Interpreting radiographs 8: Eequine cervical vertebrae“ Volume19, Issue1 January 1987 Pages 8-14
5. Dyson P. K., Jackson B. F., Pfeiffer D. U., Price J. S. Days lost from training by two- and three-year-old Thoroughbred horses: A survey of seven UK training yards. J. of Equine Vet. 2008. Vol. 40. Issue 7. P. 650-657.
6. Adams and Stashak‘s. Lameness in Horses. Sixth edition. UK. Wiley-Blackwell. 2011. P: 109-112.
7. Mike W. Ross, Sue L. Dyson. Diagnosis and Managment of Lameness in the Horse 2nd Edition. 2011. P: 60-73; 74-81.
8. Landman, M.A., de Blaauw, J.A., van Weeren, P.R.and Hofl and, L.J. Field study of the prevalence of lameness in horses with back problems. VeterinaryRecord 2004;155:165–168.
9. Dyson, S. and Murray, R. Pain associated with the sacroiliac joint region: a clinical study of 74 horses. Equine Veterinary Journal 2003;35:240–245.
10. Ranner, W., Gerhards, H. and Klee, W. Diagnostic validity of palpation in horses with back problems. Berliner und Munchener tierarztliche Wochenschrift 2002;115:420–424.
11. Denoix, J-M. and Dyson S.J. Thoracolumbar spine. In: Ross, R.W and Dyson, S.J. (eds),
Diagnosis and Management of Lameness in the Horse. Philadelphia: Sounders, 2003: 509–
521.
12. Mayhew, I.G. Neurological evaluation. In: Mayhew, I.G. (ed.), Large Animal Neurology: A handbook for veterinary clinicians, Baltimore, MD: William & Wilkins, 1989: 15–49.
13. Blythe, L.L. and Engel, H.N. Neuroanatomy and neurological examination. Veterinary Clinics of NorthAmerica 1999;15.1:71–85.
43 15. Michael T. Modic, MD, and , Jeffrey S. Ross, MD. Lumbar Degenerative Disk Disease.
February 15, 2006;
16. Wang HQ, Samartzis D. Clarifying the nomenclature of intervertebral disc degeneration and displacement: from bench to bedside. Int J Clin Exp Pathol 2014 Mar 15;7(4):1293-1298. 17. Townsend, H.G.G. and Leach, D.H. Relationship of intervertebral joint morphology and
mobility in the equine thoracolumbar spine. Equine VeterinaryJournal 1984;16:461–466.
18. Getty, R., ed. Sisson and Grossman’s The Anatomy of Domestic Animals, 5th edn. Philadelphia: W.B. Saunders, 1975.
19. Professor em. Klaus-Dieter Budras; Professor em. W. O. Sack “Anatomy of the Horse” 6th edn. 2011
20. Krivoščenkaitė I. 2008. Nugaros skausmo, stuburo paslankumo, laikysenos, liemens raumenų ištvermės kitimas taikant kineziterapiją vandenyje. Magistrinis darbas.
21. Kristina Pakalnienė 2013. Stuburo funkcinės būklės vertinimo metodų ir įrangos analizė ir tyrimas. Magistrinis darbas.
22. Pease, A., Behan, A. and Bohart, G. Ultrasoundguided cervical centesis to obtain cerebrospinal fluid in the standing horse. Vet Radiol Ultrasound, 53, 92–95. 2011
23. Furr, M. Effects of blood contamination on parameters of cerebrospinal fluid analysis. J Vet Intern Med, 26, 733. 2012
24. Lindsay Day, REMT. Understanding Equine Back Pain. November 2012. Canadian Horse Journal.
25. HAFSA ZANEB, CHRISTIAN PEHAM, CHRISTIAN STANEK. Functional anatomy and
biomechanics of the equine thoracolumbar spine: a review. Academic journals 2013
26. M. Janeczek A. Chrószcz V. Onar R. Henklewski J. Piekalski P. Duma A. Czerski I. Całkosiński Anatomical and Biomechanical Aspects of the Horse Spine: The Interpretation
of Vertebral Fusion in a Medieval Horse from Wroclaw (Poland). Volume24, Issue5
September/October 2014 psl 623-633
44 28. B. Belock, L.J. Kaiser, M. Lavagnino, H.M. Clayton Comparison of pressure distribution under a conventional saddle and a treeless saddle at sitting trot The Veterinary Journal, 193 (2012), pp. 87-91
29. S.Renzia1S.Riccòb1S.DottiaL.SessocS.GrollidM.CornalieS.CarlineM.PatrunofS.CinottiaM.Ferr aria Autologous bone marrow mesenchymal stromal cells for regeneration of injured equine ligaments and tendons: A clinical report. Research in Veterinary Science Volume 95, Issue 1, August 2013, Pages 272-277
30. P J Siddall, D A Taylor & M J Cousins Classification of pain following spinal cord injury Original Article |1997
31. T N Bryce, F Biering-Sørensen, N B Finnerup, D D Cardenas, R Defrin, T Lundeberg, C Norrbrink, J S Richards, P Siddall, T Stripling, R-D Treede, S G Waxman, E Widerström-Noga, R P Yezierski & M Dijkers International Spinal Cord Injury Pain Classification: part I. Background and description Original Article 2011
32. LeslieW. MilneMD Thoracic Trauma in Polo: Two Cases and a Review of the Literature The Journal of Emergency Medicine Volume 40, Issue 4, April 2011, Pages 410-414
33. C.AustinServiceBSa Rachel,A.MosesMDaSarah D.MajercikMDb Jeremy B.MyersMDa
Urethral Trauma following Pelvic Fracture from Horseback Saddle Horn Injury versus other Mechanisms of Pelvic Trauma Urology November 2018
34. L. Greve S. J. Dyson The interrelationship of lameness, saddle slip and back shape in the general sports horse population Equine veterinary journal 2013
35. L. Greve S. Dyson Saddle fit and management: An investigation of the association with equine thoracolumbar asymmetries, horse and rider health Equine Veterinary journal 2014 36. AnnamariaNagyaSue J.DysonaJane K.Murrayb A veterinary review of endurance riding as an
international competitive sport Equine veterinary journal 2012
37. AndreasMünz FalkoEckardt KerstinWitte Horse–rider interaction in dressage riding Human Movement Science Volume 33, February 2014, Pages 227-237
38. Angela Searle, Martin Spink, Alan Ho Exercise interventions for the treatment of chronic low back pain: a systematic review and meta-analysis of randomised controlled trials published
online: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0269215515570379 February 13, 2015
45
39. Nadja schilling Evolution of the axial system in craniates: morphology and function of the perivertebral musculature. Frontiers in zoology. 2011
40. Haussler K. Current Status of Integrative Medicine Techniques Used in Equine Practice. Journal of Equine Veterinary Science; 2009. Vol 29, No 8. P. 639 – 641.
41. . Goff L. M. Manual Therapy for the Horse – A Contemporary Perspective. Journal of Equine Veterinary Science; 2009. Vol 29 No 11. P. 799.
42. Jerrilyn A. Cambron, Jennifer Dexheimer, Patricia Coe, Randy Swenson Side-Effects of Massage Therapy: A Cross-Sectional Study of 100 Clients 5 Nov 2007
https://doi.org/10.1089/acm.2006.6401 (žiūrėta 2018-11-18 22:15)
43. Literatūra: Čekanavičius V., MurauskasG. Statistika ir jos taikymai. 1.-Vilnius, TEV, 2002.-268 p. ISBN 9955-491-16-7.
44. Emanuela Dalla Costa, Michela Minero, Dirk Lebelt, Diana Stucke, Elisabetta Canali, Matthew C. Leach Development of the horse grimace scale (hgs) as a pain assessment tool in horses undergoing routine castration. March 19, 2014
https://doi.org/10.1371/journal.pone.0092281 (žiūrėta 2018-11-19)
45. Haussler, K. K. ; Erb, H. N. Pressure algometry: objective assessment of back pain and effects of chiropractic treatment. 2003 American Association of Equine Practitioners (AAEP)
46
PRIEDAI
1 priedas. Skausmo išraiškos matavimo metodika. (Emanuela Dalla Costa, Michela Minero, Dirk
47
2 priedas. Išsikeltų hipotezių skaičiavimo rezultatai.
Iškelta hipotezė Gauti rezultatai Patikimumo rodiklis
Ar lytis turi įtakos nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui;
χ2 = 0,042; df= 1; P= 0,566
Ar amžius turi įtakos nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui;
χ2 = 12,180; df= 11; P= 0,350
Ar KMI turi įtakos nugaros funkcinių sutrikimų atsiradimui;
χ2 = 3,394; df= 4 P=0,335
Ar skausmo išraiška turi įtagos nugaros funkciniams sutrikimams
