SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ ASMENŲ FIZINIO AKTYVUMO, RAUMENŲ SKAUSMO IR FUNKCINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

JONĖ ŠULGINIENĖ

SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ ASMENŲ FIZINIO

AKTYVUMO, RAUMENŲ SKAUSMO IR FUNKCINĖS BŪKLĖS

ĮVERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2012 m. mėn. d.

SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ ASMENŲ FIZINIO

AKTYVUMO, RAUMENŲ SKAUSMO IR FUNKCINĖS BŪKLĖS

ĮVERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas 2012 m. mėn. d.

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė

Jonė Šulginienė

2012 m. mėn. d. 2012 m. mėn. d.

TURINYS

1.1.Sėdimo darbo sukeltos sveikatos problemos ir ergonomikos svarba ... 10

1.2.Miofascijinio skausminio sindromo etiologija ir patogenezė ... 12

1.3.Miofascijinio skausminio sindromo klinika ir diagnostika ... 15

1.4.Miofascijinio skausminio sindromo gydymas ... 19

1.5.Fizinio aktyvumo, raumenų spausdimo sukelto skausmo ir izometrinės raumenų jėgos tarpusavio sąveika ... 22

2.TYRIMO METODIKA ... 26

2.1.Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka ... 26

2.2.Tyrimo objektas ... 26

2.3.Tiriamųjų kontingentas ... 26

2.4.Tyrimo metodai ... 27

2.4.1. Fizinio aktyvumo lygio nustatymas ... 27

2.4.2. Miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenksčio matavimas ... 28

2.4.3. Raumenų izometrinės jėgos vertinimas... 30

2.6.Duomenų statistinė analizė ... 31

3.TYRIMO REZULTATAI ... 33

3.1.Tiriamųjų fizinis aktyvumas ... 33

3.2.Tiriamųjų miofascijinių trigerinių taškų spaudimo sukelto skausmo slenkstis ... 33

3.3.Tiriamųjų raumenų izometrinė jėga ... 36

3.4.Sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinio aktyvumo, raumenų skausmo ir izometrinės raumenų jėgos rodiklių sąsajos ... 39

4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

IŠVADOS...47

REKOMENDACIJOS...48

LITERATŪRA...49

SANTRAUKA

J. Šulginienė. Sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinio aktyvumo, raumenų skausmo ir funkcinės būklės įvertinimas, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas doc. dr. Laimonas Šiupšinskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Sporto institutas. – Kaunas, 2012, – 56 p.

Tyrimo tikslas: įvertinti sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinį aktyvumą, raumenų skausmo slenkstį

ir izometrinę raumenų jėgą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti tiriamųjų kasdienio fizinio aktyvumo lygį.

2. Įvertinti tiriamųjų raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstį. 3. Įvertinti tiriamųjų raumenų izometrinę jėgą.

4. Nustatyti sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinio aktyvumo, raumenų skausmo ir izometrinės raumenų jėgos rodiklių sąsajas.

Tyrimo kontingentas ir metodai. Tyrime atrinktos savanorės moterys su žemu fizinio aktyvumo

lygiu pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją, dirbančios sėdimą darbą 5 dienas per savaitę, 8 valandas per dieną. Joms paaiškintas tyrimo tikslas, tyrimo atlikimo procedūra ir gautas sutikimas naudotis informacija. Visoms dalyvėms su Wagner Pain Test FPN – 100 algometru išmatuoti raumenų spaudimo sukelto skausmo slenksčiai trapeciniame, deltiniame, nugaros tiesiamajame ir viduriniame sėdmens raumenyse ir pagal jų reikšmes moterys buvo suskirstytos į 2 grupes: atitinkančias raumenų spaudimo skausmo slenksčio normas (n=15) ir neatitinkančias (n=17). Izometrinei raumenų jėgai vertinti buvo naudotas diagnostikos aparatas „Back – check 607/608“. Tyrimo duomenų analizė atlikta matematinės statistikos metodais.

Išvados

1. Nustatyta, kad sėdimą darbą dirbančių moterų bendras fizinio aktyvumo vidurkis buvo 466,13±18,50 MET – min/sav. Mažiausia reikšmė buvo 231,0 MET – min/sav, o didžiausia – 592,7 MET – min/sav. 2. Vertinant raumenų spaudimo sukelto skausmo slenksčius dešinėje ir kairėje pusėse, nustatyta, kad deltinio ir trapecinio raumenų spaudimo skausmo slenksčiai yra statistiškai reikšmingai didesni dešinėje kūno pusėje nei kairėje (p<0,05). 3. Visų tirtų sėdimą darbą dirbačių moterų raumenų izometrinė jėga buvo mažesnė už rekomenduotiną jos vidurkį. Didesnė dalis (73,3%) moterų, kurių raumenų spaudimo skausmo slenksčio reikšmės buvo normos ribose, atitiko izometrinės raumenų jėgos normas pasirinktuose raumenyse lyginant su tomis, kurių raumenų spaudimo skausmo slenksčiai buvo žemiau normos (p<0,05). 4. Nustatytos statistiškai reikšmingos tiesioginės sąsajos tarp nagrinėtų tyrimo objektų (fizinio aktyvumo lygio, raumenų jėgos ir jų spaudimo skausmo slenksčio): kuo didesnė raumens izometrinė jėga, tuo didesnis ir raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstis (p<0,05) ir kuo didesnis fizinio aktyvumo lygis – tuo didesnis raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstis.

SUMMARY

J. Šulginienė. Evaluation of physical activity, muscle pain and functional condition of employees with sedentary job style, master thesis/ supervisor ph. d. L. Šiupšinskas; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Madicine;Faculty of Nursing, Sport Institute. – Kaunas, 2012, - 56 s.

The objective of the study: to evaluate physical activity, muscle pressure pain threshold and isometric muscle strength of employee’s working in sedentary job style. Study goals: 1. Finding the daily physical activity level of subjects. 2. The evaluation of muscle pressure pain threshold. 3. The evaluation of the isometric muscle strength of subjects. 4. Finding the links among physical activity, muscle pressure pain threshold and isometric muscle strength. The contingent and the methods of the study: The study selected volunteer women with low physical activity level (according to the International Physical Activity Questionnaire (IPAQ) short version) working in sedentary job - five days per week, 8 hours per day. It was explained the study purpose, study procedures and obtained consent to access information. It was measured muscle pressure pain thresholds with the “Wagner Pain Test FPN – 100” algometer in trapezium, deltoid, dorsal extensor and gluteus medium muscles and according to the measurement results, all participants were divided into two groups: adequating standard of muscle pressure pain thresholds (n=15) and inadequating (n=17). Isometric muscle strength evaluated with diagnostic device “Back - Check 607/608”. The analysis of research data was made with mathematical-statistics methods.

Findings

1.It was found that the physical activity mean value was between 466,13±18,50 MET – minutes/week. The minimum value was 231.0 MET - minutes / week, while the highest - 592.7 MET - minutes / week. 2. It was found that deltoi and trapezium muscle’s pressure pain thresholds is significantly larger on the right side of the body than the on the left (p <0.05). 3. The isometric muscle strength of all of the subjects was less than the recommended average. The major part (73,3%) women, who’s muscle pressure pain threshold values were within the normal range, isometric muscle strength adequated standards in selected muscles, comparing with those who’s muscle pressure pain threshold values were below the normal range (p<0,05). 4. Assessing the researched links among physical activity level, muscle pressure pain threshold and isometric muscle strength, it was found that: the higher the isometric muscle force, the greater the muscle pressure pain threshold (p<0,05) and the higher the level of physical activity - the higher the muscle pressure pain threshold.

SANTRUMPOS

KMI – kūno masės indeksas kg/m2.

MET – 1 MET = 3,5 mlO2/kg-1/min-1, tai metodika, kuria remiantis yra nustatomas fizinio aktyvumo lygis.

MTT – miofascijiniai trigeriniai taškai. PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija. SEM - standartinė vidurkio įverčio paklaida.

TFAK – Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl., IPAQ, International Physical

Activity Questionnaire).

ĮVADAS

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibūdina kaip visišką fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne vien tik kaip ligos ar fizinės negalios nebuvimą. Darni šių visų trijų dalių sąveika suteikia galimybę dirbti ir realizuoti save, visavertiškai dalyvauti tiek visuomeninėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime [26]. Taip pat vis labiau pereinama nuo redukcionistinio į holistinį žmogaus sveikatos vertinimo ir gydymo modelį, kai fizinė, psichinė ir dvasinė būklės tarpusavyje susijusios, ir pacientas – ne subjektas, kuriam sutriko vieno iš organų veikla, bet žmogus, turintis problemų, kurias reikia spręsti, atsižvelgiant į fizinius, psichinius bei socialinius aspektus [48].

Viršutinės kūno dalies kaulų raumenų sistemos sutrikimai išsivysto dėl nejudrumo, ilgalaikės netaisyklingos laikysenos, patiriamų nuolatinių mikrotraumų. Tai yra įvairių uždegiminių ir degeneracinių ligų pasekmė. Dėl šių sutrikimų gali atsirasti skausmas, judesių amplitudės apribojimas, jėgos sumažėjimas, sausgyslių, raiščių, nervų, raumenų patologiniai mechanizmai [20].

Kiekvienais metais milijonai Europos darbuotojų, dirbančių įvairiuose sektoriuose, kenčia nuo susijusių su darbu jungiamojo audinio ir kaulų raumenų sistemos ligų. Europos sąjungos šalyse organizuojami tyrimai rodo, kad su darbu susijusios jungiamojo audinio ir kaulų raumenų sistemos ligos, nugaros, kaklo ir viršutinių galūnių, juosmeninės dalies pakenkimai yra reikšminga sveikatos problema ir jos mastai auga tarp darbingo amžiaus žmonių [33].

Raumenys yra skirstomi į fazinius ir toninius (laikysenos) raumenis. Dėl sėslaus gyvenimo būdo, dažnos statinės pozos, faziniai raumenys tampa silpnesni, o toniniams raumenims didėja įtampa, mažėja jų elastinės savybės. Šių raumenų pusiausvyros sutrikimai gali sukelti miofascijinį skausminį sindromą [25].

Miofascijinis skausminis sindromas yra neuždegiminės kilmės kaulų raumenų sutrikimas, susijęs su vietinio skausmo ar raumenų sąstingio atsiradimu, itin jautraus mazgelio, t.y. miofasijinio trigerinio taško (MTT), apčiuopimu raumeninėse skaidulose. MTT formuoja skausmą be jokio aktyvaus stimulo (tiesioginės ar netiesioginės traumos) ir gali sukelti plintantį skausmą, judėjimo, funkcijos sutrikimą, autonominės ir centrinės nervų sistemos padidėjusį jautrumą [20].

Mokslinėje literatūroje MTT neigiama įtaka kaulų raumenų sistemai yra priimta ir plačiai nagrinėjama problema [23]. Šiuo metu itin diskutuotina MTT kaip ir miofascijinio skausminio sindromo identifikacija, kadangi nėra tyrimų, kurie praneštų apie patikimus MTT diagnostikos metodus. Taigi gydytojų budrumas, patirtis bei pacientų savipriežiūra turi didelės reikšmės ankstyvai ligos diagnostikai. Dėka ankstyvos diagnostikos galima sulėtinti ligos progresavimą bei atitolinti komplikacijas, o tai palanku socialiniu ir ekonominiu požiūriais.

Fizinė mankšta yra svarbus elementas siekiant žmogaus fizinės ir psichinės gerovės. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ne tik kelia nuotaiką, bet ir stiprina širdį, gerina kraujo apytaką bei kraujagyslių pralaidumą, mažina kraujospūdį ir kraujospūdžio reakciją į stresą, turi teigiamos įtakos imuninei sistemai, kovai su stresu, depresija, suteikia pasitikėjimo pojūtį, padidina asmens savigarbą [47].

Norint pasiekti kuo didesnį gydymo efektyvumą, labai svarbu pasirinkti tinkamiausius gydymo metodus, atitinkančius individualią paciento būklę, juos teisingai derinti tarpusavyje, o paciento aktyvus dalyvavimas gydymo procese bei gyvenimo būdo korekcija gali atnešti ypač teigiamus ir ilgalaikius gydymo rezultatus.

Ši darbo tema aktuali tuo, kad tobulėjant informacinėms technologijoms, vis didesniam žmonių skaičiui tenka dirbti sėdimo pobūdžio darbą, kuris lemia funkcinės būklės pokyčius, mažina raumenų jėgą bei didina jautrumą skausmui. Nors mokslinėje literatūroje pateikiama, kad esant miofascijiniam skausminiam sindromui būtina atsižvelgti į MTT kiekį, lokalizaciją, spaudimo sukeltas skausmo slenksčių reikšmes, fizinį aktyvumą, izometrinę raumenų jėgą, tačiau neradome straipsnių, kuriuose būtų nagrinėjama šių komponentų tarpusavio sąveika moterims su žemu fizinio aktyvumo lygiu.

Tyrimo objektai buvo moterų fizinis aktyvumo lygis, raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstis ir izometrinė raumenų jėga.

Norint nustatyti sėdimą darbą dirbančių moterų fizinio aktyvumo, raumenų spaudimo sukelto skausmo slenksčio ir izometrinės raumenų jėgos tarpusavio ryšius, į tyrimą buvo įrauktos tik žemo fizinio aktyvumo moterys pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją (TFAK)

(angl., IPAQ, International Physical Activity Questionnaire). Išmatavus algometru spaudimo sukelto

skausmo slenksčius atitinkamuose raumenyse, tiriamąsias suskirstėme į dvi grupes ir įvertinome liemens tiesime, šoniniame lenkime, kaklo tiesime, šoniniame lenkime, žasto atitraukime ir šlaunies atitraukime pagrinde dalyvaujančių raumenų izometrinę jėgą diagnostikos aparatu „Back – check 607/608“. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo rasta straipsnių, patvirtinančių šių prietaisų objektyvumą ir TFAK patikimumą [30, 39, 43, 44, 54, 63].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: įvertinti sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinį aktyvumą, raumenų skausmo slenkstį ir izometrinę raumenų jėgą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti tiriamųjų kasdienio fizinio aktyvumo lygį.

2. Įvertinti tiriamųjų raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstį. 3. Įvertinti tiriamųjų raumenų izometrinę jėgą.

4. Nustatyti sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinio aktyvumo, raumenų skausmo ir izometrinės raumenų jėgos rodiklių sąsajas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Sėdimo darbo sukeltos sveikatos problemos ir ergonomikos svarba

Vienas iš svarbiausių valstybės politikos principų apie darbuotojų saugą ir sveikatą yra darbuotojų sveikatos, darbingumo išsaugojimo ir gyvybės prioritetas. Neergonominiai veiksniai, nepakankamas fizinis aktyvumas darbo metu ir darbo monotonija gali kenkti darbuotojų sveikatai. Dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. Ne veltui, atsiranda naujo termino “sėdimos gyvensenos mirties sindromo“ naudojimas. Nutukimas, sumažėjusi raumenų jėga, ištvermė ir kaulų tankis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje ir šlapime, itin sumažėjusi aerobinė ištvermė ir tachikardija ramybės sąlygomis yra šio sindromo klinikiniai požymiai, kurie sukelia organų, organų sistemų sutrikimus [13].

Europos sąjungos šalyse organizuojami tyrimai rodo, kad dažniausios su darbu susijusios sveikatos problemos yra nugaros skausmas (33 proc.), stresas (28 proc.) kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.). Žmogaus kaulų raumenų sistema nėra prisitaikiusi ilgam darbui sėdimoje padėtyje. Situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis, statinė ir netaisyklinga darbo poza [2].

Dėl hipodinamijos vyrauja ne tik kaulų raumenų sistemos pažeidimai (sumažėja tonusas, atrofuojasi raumenys), bet ir sutrinka kitų organizmo sistemų veikla, kaip antai širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir virškinimo, pablogėja organizmo prisitaikymas prie aplinkos sąlygų, sumažėja kompleksinės adaptacinės sistemos darnus funkcionavimas [48].

Kolumbijos universiteto mokslininkai ištyrė 485 pacientus, iš kurių 63 proc. sudarė moterys. 70 proc. visų tiriamųjų buvo dirbantys kompiuteriu, 28 proc. buvo muzikantai ir 2 proc. dirbantys monotonišką darbą asmenys. Tyrėjai atliko visapusišką viršutinės stuburo dalies klinikinį įvertinimą: sąnarių judrumo, hiperlaksijos, raumenų skausmo bei raumenų jėgos. Buvo naudojami ir neurologiniai testai įvertinant riešo, alkūnės, kaklo neurologinę būklę. Rezultatai buvo tokie, jog kaklo radikulopatija skundėsi 0,3 proc. pacientų, akivaizdžią disfunkcinę simptomatiką turėjo 20 proc. dalyvių. Regioninį skausmo sindromą turėjo 0,6 proc, o pirštų ir alkūnių hiperlaksija buvo rasta pusei tirtų pacientų. Riešo tunelinį sindromą turėjo 8 proc., stipinkaulio sindromą – 7 proc, o periferinį raumenų silpnumą – 70 proc. pacientų [55].

Lasinskas A. analizavo ofiso darbuotojų fizinį aktyvumą, darbo vietos ergonomiką ir sąsajas su sveikatos sutrikimais. Jo tyrime dalyvavo 102 ofiso darbuotojai, kur 85 proc. visų tiriamųjų sudarė moterys. Buvo nustatyta, kad didžiausią diskomfortą šie asmenys jaučia: nugaroje – 78,4 proc, juosmenyje – 56,8 proc., kakle – 56,8 proc., keliuose – 50,9 proc. pečiuose – 48 proc., sėdmenyse – 45 proc., riešuose – 45 proc.. Tik 7 proc. apklaustųjų savo darbo kėdėje jaučiasi patogiai. 73,4 proc. ofiso

darbuotojų fizine veikla, naudinga sveikatai, neužsiima arba užsiima retai. Sveikatos problemų turi net 47 proc. apklaustųjų. Iš jų širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis skundžiasi 27 proc., kaulų raumenų sistemos – 18,6 proc. apklaustųjų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp ofise naudojamų baldų ir jaučiamo fizinio diskomforto kakle, dilbiuose, sėdmenyse, keliuose. Sveikatos sutrikimais daugiau skundėsi tie ofiso darbuotojai, kurių darbo vieta nebuvo ergonomiškai pritaikyta [5].

Danų mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip ilgalaikis sėdėjimas ribotomis keitimo pozicijomis susijęs su venų tromboembolijos ir plaučių embolijos rizika. Tiriamųjų kontingentą sudarė 20 – 59 metų darbininkai. Tiriamojoje grupėje buvo daugiau sėdimą darbą dirbantys asmenys (n=105564), o kontrolinėje grupėje buvo asmenys, dirbantys dinaminio pobūdžio darbą (n =283966). Tyrimo rezultatai parodė, kad darbininkai, kurie dirbo ilgalaikį sėdimą darbą neergonominėmis sąlygomis, turėjo statistiškai reikšmingai didesnę plaučių embolijos riziką nei kontrolinėje grupėje priskirti respondentai (n=77, p<0,05). Tačiau nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių analizuojant venų trobozės riziką (n=256, p>0,05). Šio tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis sėdėjimas neergonomiškoje darbo vietoje turi didelės reikšmės tromboembolijos išsivystymui [61].

Held C. su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ryšį tarp profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo ir miokardo infarkto tikimybės asmenims, gyvenantiems skirtingose pasaulio socioekonominėse šalyse. Rezultatai pateikiami apibendrinus 52 šalyse (Azijos, Europos, Viduriniųjų Rytų, Afrikos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos) 262 centrų duomenis. Profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo klausimynai buvo pateikti 10043 asmenims, patyrusiems pirmą kartą miokardo infarktą, ir 14217 asmenims, kuriems niekada nebuvo pasireiškusi krūtinės angina ar kiti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamieji, kurių darbo metu fizinis aktyvumas buvo mažas ar vidutinis, turėjo mažesnę miokardo infarkto tikimybę, lyginant su visai sėslų gyvenimo būdą turinčiais asmenimis. Taip pat nustatyta, jog neintensyvus fizinių pratimų atlikimas yra tokia pat gera prevencinė priemonė kaip ir vidutinio sunkumo bei sunkios fizinės veiklos pratybos. Toks fizinio aktyvumo poveikis buvo pastebėtas visose šalyse nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio [37].

Amerikoje atlikto tyrimo metu siekta išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo ir metabolinio sindromo atsiradimo. Tyrime dalyvavo 642 darbingos moterys, kurioms buvo pateiktas TFAK. Nors nenustatyta priklausomybė tarp metabolinio sindromo išsivystymo ir darbo metu esančio fizinio aktyvumo, tačiau rezultatai parodė, kad pakankamas fizinis aktyvumas laisvalaikio metu yra susijęs su mažesne metabolinio sindromo rizika. Autoriai pateikė išvadą, kad moterys, kurios dirba vidutinio sunkumo darbą turi didesnį fizinio aktyvumo lygį, todėl metabolinis sindromas joms gresia mažiau [50].

Panašų tyrimą atliko Mabry R.M su kolegomis, kurie siekė išsiaiškinti fizinio aktyvumo ir sėdėjimui skirto laiko įtaką metabolinio sindromo išsivystymui [46]. Tyrime dalyvavo 1335 suaugusieji iš Australijos. Nustatyta, kad tiems, kurių darbinė veikla bei susisiekimas su darboviete yra aktyvesni, metabolinio sindromo rizika yra kur kas mažesnė nei žemą fizinį aktyvumą turinčių asmenų. Taip pat šiam sindromui atsirasti daugiau šansų turėjo tie, kurie sėdi ≥6 val. per parą, palyginti su <3 val. per parą sėdinčiaisiais. Šių mokslininkų tyrimas paskatino peržvelgti Australijos nacionalines fizinės veiklos gaires, politikos kryptis ir programas. Anot Tudor – Locke C., apskritai stebima tendencija, jog asmens, dirbančio sėdimą darbą, veikla po darbo ir laisvalaikis yra sėslesnio pobūdžio. Ir tokiems žmonės sunku kompensuoti reikalingą fizinį aktyvumą sveikatai palaikyti [64].

Nakao M. savo mokslinėje publikacijoje pateikia pagrindinius su darbu susijusio streso ir psichosomatinės medicinos aspektus ir savokas. Jis stresą apibrėžia kaip organizmo fiziologines ir/ar psichologines reakcijas į aplinkybes, kurios reikalauja elgsenos korekcijos. Konceptualiai su darbu susijęs stresas gali būti sąlygojamas pervargimo, nedarbo ar sveikatai žalingo darbo, pusiausvyros tarp darbo ir šeimos stokos. Stresas darbe taip pat susijęs su įvairiomis nepageidaujamomis fizinėmis ir psichinėmis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, nemiga, depresija ir nerimu. Įtemptos darbo sąlygos taip pat gali turėti įtakos darbuotojų gerovei. Jos netiesiogiai ir tiesiogiai prisideda prie neigiamų padarinių sveikatai ar/ir apriboja asmens gebėjimą priimti teigiamus gyvensenos pokyčius. Nustatyta, kad nedarbas padidina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, mirtingumą bei savižudybės riziką [51].

Europoje vis daugiau atliekama tyrimų dėl darbinės aplinkos poveikio žmonių sveikatai, streso darbe valdymo ir jo priemonių [26]. Lietuvoje stresas darbe – dar mažai nagrinėtas tyrimo objektas. Benzienė A. abibendrinusi mokslinę literaturą savo disertacijoje teigia, kad dažnai pasirenkamas per siauras požiūris į streso valdymą darbe, trūksta visapusiškesnio ir subalansuoto požiūrio kartu ir į darbuotoją, ir į organizaciją. Vyrauja atotrūkis tarp streso darbe valdymo teorijos ir praktikos. Blogos darbo sąlygos, didelis darbo krūvis, maža darbo kontrolė, vaidmens stresoriai sukelia ne tik psichologines, socialines, bet ir fizines problemas. Siekiant sumažinti darbuotojų bendrą streso darbe lygį, streso darbe valdymo priemones tikslingiau taikyti kompleksiškai. Jei yra vienas ar keli ryškūs stresoriai, galima taikyti būtent tų stresorių poveikį mažinančias priemones [1].

1.2 Miofascijinio skausminio sindromo etiologija ir patogenezė

MTT įtaka kaulų raumenų sistemai ir jos funkciniams pokyčiams yra priimta ir plačiai nagrinėjama problema mokslinėje literatūroje [23]. Vieni mokslininkai miofascijinio skausminio sindromo terminą naudoja kaip specifinį, o kiti kaip plataus spektro kaulų raumenų sistemos sutrikimą.

Nors dešimtmečius ši problema yra aktuali, tačiau vis dar lieka neaiški šio sindromo patofiziologija, klinika bei gydymas [20, 21, 62]. Nepakankamas dėmesys MTT sukeliamai raumenų disfunkcijai ir priežastims, kurios turi įtakos šių taškų atsiradimui, lemia jau esamų simptomų ūmumą, lėtinio skausmo vystymąsi ir su tuo susijusius raumenų funkcijos sutrikimus. Visa tai mažina gyvenimo kokybę, didina socialinę atskirtį bei darbo praradimo tendenciją [12].

Kiekviena žmogaus atliekama veikla reikalauja didesnių ar mažesnių fizinių pastangų. Atliekant paprastus, daug kartų pasikartojančius veiksmus (monotoniškas darbas), taip pat būnant priverstinėje ilgalaikėje statinėje padėtyje ar netaisyklingai keliant daiktus, gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros, kojų kaulų raumenų sistemos pažeidimų (1 pav.) [65].

1 pav. Sutrikimai, kuriuos įtakoja ilgalaikė statinė padėtis (pagal Valachi & Valachi, 2003)

[65]

Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 56 proc. apklaustųjų skundžiasi juosmens skausmu, 19 proc. – kaklo skausmu, 16 proc. – pečių juostos skausmu ir 9 proc. – nugaros skausmu [9].

Ilgalaikė statinė padėtis

Raumenų pusiausvyros nebuvimas Raumenų nuovargis

Raumens išemija Trigeriniai taškai

Skausmas

Apsauginis raumenų įsitempimas

Sąnarių hipomobilumas Nervinės šaknelės spaudimas Tarpslankstelinio disko degeneraciniai procesai Kaulų raumenų sistemos sutrikimai

Lietuvos Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenimis, 60 proc. darbuotojų, dirbančių su kompiuteriu, skundžiasi nuolatiniu galvos skausmu, kuris yra dažnesnis moterims, ypač jei dirbama kompiuteriu ilgiau nei 2 val. per dieną. Nugaros skausmai siejami su ilgalaikiu, netaisyklingu sėdėjimu. Antras pagal dažnumą dirbančiųjų kompiuteriu negalavimas yra kaklo skausmai, kurie atsiranda dėl netinkamos ir statiškos ilgalaikės kūno padėties [7]

Nepaisant daugelio teorijų, tiksli MTT kilmė nėra žinoma, nors vis labiau jų atsiradimas siejamas su elektrofiziologiniais ir histologiniais pokyčiais raumenyse. Elektrofiziologinis MTT susiformavimas grindžiamas tuo, kad padidėja elektromiografinis raumenų aktyvumas. Manoma, jog padidėjusi acetilcholino gamyba ir jo išeikvojimas ramybės sąlygomis lemia ilgalaikę raumeninių skaidulių depoliarizaciją. Vėliau visa tai skatina kalcio jonų išsiskyrimą ir reabsorbciją sarkoplazminiame tinkle. Padidėjęs laisvųjų kalcio jonų kiekis sukelia ilgalaikį raumenų susitraukimą ir padidina energetines sąnaudas, dėl ko sutrinka maisto medžiagų ir deguonies aprūpinimas kraujagyslėse. Ši „energetinė krizė“ trikdo kalcio siurblio veiklą, t.y kalcio grąžinimą sarkomerui, ir sąlygoja autonominės nervų sistemos algogeninių medžiagų išsiskyrimą. Šios medžiagos padidina acetilcholino gamybą ir taip sukuriamas užburtas ratas [20].

Shah JP. ir kiti patvirtino histocheminės teorijos svarbą MTT susiformavime. Jie nustatė, jog aktyvūs MTT eksponuoja biocheminės aplinkos iš uždegimo mediatorių, katecholaminų, neuropeptidų, ir citokininų susidarymą. To nesukelia latentiniai MTT bei nepažeistos raumenų sritys [58].

Skiriami keli MTT susiformavimo mechanizmai: žemo lygio raumens susitraukimas, netolygus slėgio raumenyje pasiskirstymas, tiesioginė trauma, nevalingi, neįprasti ekscentriniai raumenų susitraukimai, maksimalus ar submaksimalus raumens susitraukimas. Viena iš aktualių MTT susiformavimo priežasčių yra žemo lygio raumens susitraukimas, dar vadinamas „Pelenės“ hipoteze, kuris grindžiamas tuo, kad maži motoriniai vienetai rekrutuoja anksčiau nei didesni, t.y. mažesnės pirmo tipo skaidulos nuolat aktyvinamos atliekant ilgalaikį veiksmą. Dėl ilgalaikės submaksimalios raumenų jėgos mechanizmo, generuojama tik dalis motorinių vienetų, prarandami kalcio jonai ir sumažėja homeostazės palaikymas. Taip pat toks raumenų susitraukimas 20 – 30 min. gali sąlygoti raumeninių skaidulų degeneraciją ir MTT susiformavimą [23].

Ilgalaikė žemo lygio raumenų įtampa skatina kraujotakos sutrikimų atsiradimą. Ji lemia netolygaus slėgio pasiskirstymą tarpuose tarp raumenų, sumažėja medžiagų apykaita, vystosi lokalizuota hipoksija ir išemija. Viduraumeninis slėgis raumens pilvelyje padidėja ir atliekant valingus, 10 – 20 proc. nuo maksimalios jėgos raumenų susitraukimus. Taip pat nurodoma, jog atskirų motorinių vienetų sukelta susitraukimo jėga yra perduodama ir į šalia esančią jungiamojo audinio matricą. Raumens skaidula tęsiasi ne nuo vienos sausgyslės iki kitos. Daugelis skaidulų yra neaktyvios. Tai leidžia manyti, kad raumens ilgio ir tempimo savybės priklauso ir nuo trumpiausių raumeninių skaidulų susitraukimo [23].

Miofascijinio skausminio sindromo atsiradimas siejamas ir su vietiniais ir sisteminiais veiksniais. Sisteminiai veiksniai yra ūmios sportinės traumos, pertempimai, chirurginiai randai, įtemptos audinių vietos po stuburo operacijų ar klubo sąnario endoprotezavimo. O sisteminius veiksnius apima padidėjusi emocinė įtampa, miego, endokrininės sistemos sutrikimai, nevisavertė mityba, virusinės infekcijos, ilgalaikis netaisyklingas sėdėjimas, sėdėjimas kėdėje be atlošo nugarai, netinkamas kėdės porankių aukštis. Manoma, jog pašalinus pagrindinį veiksnį ar taikant jų prevenciją, galima sumažinti miofascijinį skausmą ir taip pagerinti asmens gyvenimo kokybę [11, 25].

1.3 Miofascijinio skausminio sindromo klinika ir diagnostika

Anot Dommerholt J., miofascijinis skausminis sindromas – tai lokalizuotas raumenų skausmas, kurio priežastis – MTT, esantys įtemptose raumenų skaidulose. Jie laikomi skiriamuoju miofascijinio skausminio sindromo požymiu [23]. Miofascijinis skausmas suvokiamas kaip bukas, pulsuojantis skausmas, neretai pasireiškiantis simetriškai ir neapima dermatominio stuburo segmentų modelio. MTT galima jausti, jei jis yra paviršiniame raumens sluoksnyje ir jei susijęs su lokalizuota raumens spazmo vieta. Vidutinis MTT dydis svyruoja nuo 2 mm iki 10 mm. [21].

MTT yra klasifikuojami į aktyvius ir latentinius. Aktyvus MTT sukelia nuolatinį skausmą, mažinantį raumenų elastingumą, raumenų jėgą, o veikiant jį lokalizuotai, vyrauja skausmo plitimas į galvą, kaklą, pečius ar kitas sritis. Skausmo intensyvumas ir trukmė labiausiai priklauso nuo MTT dirglumo laipsnio. Nors diagnostiškai tiek latentiniai, tiek aktyvūs MTT pasižymi panašiais bruožais, tačiau latentiniai nėra tokie skaudūs ir manoma, kad jie gali būti susiję su raumenų mėšlungio geneze. Aktyvūs MTT yra skausmingi net ir ramybės metu. Jie neleidžia visiškai išsitempti raumens skaiduloms judesio metu, sąlygoja raumens jėgos mažėjimą, paresteziją, odos ir audinių temperatūros pokyčius, o stimuliuojant jaučiamas vietinis ir plintantis skausmas. MTT taškai gali išlikti aktyvūs arba ilgainiui tapti latentiniais MTT [23]. Taip pat MTT skirstomi į pirminius, atsirandančius dėl staigios ar pastovios raumenų apkrovos, ir antrinius, sąlygotus pirminių MTT sukelto mechaninių poveikio bei neurologinio uždegimo [20,21].

Skiriami MTT judesio, jutimų ir autonominis komponentai. MTT per judesio komponentą lemia motorinės funkcijos sutrikimus, raumenų jėgos sumažėjimą, kaip motorinio slopinimo rezultatą, raumenų sąstingį ir ribotą judesio amplitudę. Jutiminį MTT komponentą sudaro lokalus jautrumas, skausmo plitimas į kitas vietas bei centrinis ir periferinis įjautrinimas (sensitizacija). Periferinė sensitizacija apibūdinama sumažėjusiu skausmo slenksčiu, nociceptorių periferinių galūnių jautrumo padidėjimu, o centrinė sensitizacija yra centrinės nervų sistemos neuronų jaudrumo padidėjimas. Periferinės ir centrinės sensitizacijos požymiai yra alodinija ir hiperalgezija [20]. Tiek aktyvūs, tiek

latentiniai MTT yra skausmingi juos spaudžiant. Nustatyta, kad aktyvūs MTT sumažina ne tik raumeninio audinio skausmo slenkstį, bet ir odos bei poodžio. Priešingai yra su latentiniais MTT, kurių atsiradimo vietose nenustatyti odos ir poodžio jutiminiai pokyčiai. Autonominis MTT komponentas apima vazokonstrikciją, lokalizuotą hipotermiją, odos hipotermija, vazodilataciją, ašarojimą ir piloerekciją [21].

Diagnozuojant miofascininį skausminį sindromą, dažniausiai remiamasi anamneze ir klinikiniu ištyrimu. Anamnezės dėka surenkama informacija apie skausmo tipą, intensyvumą, trukmę, dažnumą ir skausmo vietą, taip pat apie veiksnius, sukeliančius (raumenų apkrova, ilgalaikis raumenų susitraukimas, MTT spaudimas, šaltis, drėgmė, virusinės infekcijos, įtampa) ar mažinančius (ramybė, pasyvus tempimas, specialus miofascijinis gydymas, neizometriniai raumenų susitraukimai, lokalus MTT šildymas) skausmą. Klinikinio tyrimo esminė dalis yra MTT manualinė palpacija, kuri, anot Gerwin R., Bron C. ir kitų, yra patikimiausias miofascijinio skausminio sindromo diagnostikos metodas [32, 14, 21]. Pasak Davis C., dėka sistemingos palpacijos galima diferencijuoti įtemptą miofasijinį ruožą nuo bendro raumens spazmo. Pertemptos raumeninių skaidulų sarkomeros sąlygoja MTT kietumą ir įtempimą (2 pav.) [19]. Trečioji priemonių dalis yra papildomi tyrimai, t.y. ultragarsas, elektromiografija, algometras, termografija. Taip pat adatų terapijos ir topografinių žemėlapių pagalba galima aptikti MTT [21]. O elektromiografija laikoma aukso standartu, kuriuo galima skirti įtemptą ruožą nuo susitraukusių raumeninių skaidulų [23].

2 pav. 1 – raumens skaidulos sarkomeros ramybės metu. 2 – MTT, sudarytas iš susitraukusių raumens skaidulos sarkomerų. 3 – sarkomerų ištempimas aplink įtemptą MTT

raumens skaiduloje (pagal Davis C, 2001). [19]

Klinikinėje praktikoje paviršinė elektromiografija naudojama ne tik MTT diagnostikai, bet ir gydymui. Diagnostiškai paviršinė elektromiograma gali padėti vertinant raumenų veiklą ramybėje ir atliekant funkcines užduotis. Taip pat ji naudojama nustatyti skausmo plitimui į kitus raumenis ar

vietas. Adatinė elektromiografija ar sonografija nėra galutinai moksliškai įrodytos MTT diagnostikos metodikos [23].

MTT apčiuopa grindžiama trimis pagrindiniais manevrais: tiesaus piršo spaudimu, plokščia ir žnypline palpacija. Taikant pirmuosius dvejus manevrus yra labiau vertinami paviršiniai raumens sluoksniai (pomentinis raumuo ir priekinė deltinio raumens dalis), o su trečiuoju manevru – gilieji raumenų sluoksniai (dvigalvis žasto raumuo) [14, 21]. Pomentinis raumuo palapuojamas iš nugaros pusės, kai ranka yra nuleista, o kiti, kai ranka nežymiai sulenkta per alkūnės sąnarį.

MTT diagnostika atitinkamuose raumenyse atliekama remiantis šiais kriterijais: apčiuopiamas įtemptas ruoželis raumenyje, pernelyg jautrus taškas be įtempto ruoželio, vietinis raumens, skaidulų trūkčiojimas palpuojant įtemptą ruoželį, skausminis atsakas paspaudus trigerinį tašką 5 s, 20 N jėga [59]. Todėl tikslumas ir jėga yra itin svarbūs MTT vertinimui ir diagnozei.

MTT palpacija vykdoma statmenai skaidulų kryptimi. Jeigu MTT yra arti paviršiaus galima pajusti, kad jis yra kiek šiltesnis nei aplinkiniai audiniai. Temperatūrų skirtumas atsiranda dėl aktyvių metabolinių procesų MTT. Mechaniškai stimuliuojant MTT skausmas yra pajuntamas tuoj pat ar 10 – 15 s intervale. Skausmas gali būti jaučiamas lokaliai arba plisti pagal tam taškui būdingus skausmo paternus (3 pav.) [59]. Tai yra esminis skirtumas nuo skausmingų taškų. Įprastai pastarieji taškai pasireiškia simetriškai ir pasižymi bendru jautrumo padidėjimu visame kūne [11]. Aptikus MTT, jaučiamas vietinis raumens skaidulų trūkčiojimas ir/ar pasireiškia paciento pašokimo simptomas, skausmo plitimas į kitas vietas. Raumens skaidulų trūkčiojimo reakcija vyksta per spinalinius refleksus ir apibūdinama kaip staigus raumeninių skaidulų susitraukimas įtemptame ruože. Staigų susitraukimą galime pastebėti vizualiai, elekromiografijos ar ultragarsinio tyrimo metu [23].

3 pav. Trigerinių taškų skausmo plitimo modeliai trapeciniame raumenyje, priekinėje deltinio raumens dalyje, antygliniame, mažajame apvaliajame, podygliniame, pomentiniame ir

Anot Bron C., podyglinio raumens disfunkcija dažnai sąlygoja peties skausmo atsiradimą, kadangi tai yra vienas iš rotatorių manžentės raumenų, kuris atlieka ne tik žasto išorinę rotaciją, bet yra aktyvinams per žasto lenkimą ir stabilizuoja peties sąnarį rankos judesių metu. Deltinio ir dvigalvio žasto raumenys taip pat gali predisponuoti MTT susiformavimą pomentiniame raumenyje [15]. Pasak Perry L., vieni MTT gali sąlygoti kitų MTT atsiradimą. MTT kvadratiniame juosmens raumenyje yra vienas iš lėtinį nugaros skausmą sukeliančių veiksnių, po kurio gali sekti išialgijos sindromas bei klubo skausmas. Šio raumens MTT gali lempti MTT susiformavimą kituose raumenyse. Tai nedidelė, šiek tiek „užslėpta“ raumenų grupė, kuri vaidina labai svarbų vaidmenį normaliai biomechanikai, vertikalios kūno padėties palikymui [56].

MTT gali sąlygoti ne tik kaulų raumenų sistemos sutrikimus, tokius kaip radikuliopatiją, sąnarių, kraniomandibuliarinę disfunkciją, diskų patalogiją, tendinitą, stuburo ir kaklo pažaidas, bet ir pusiausvyros sutrikimus, spengimą ausyse, įtampos tipo galvos skausmą, migreną, skausmą dubenyje bei kitas urologines problemas. Taip pat MTT yra susiję ir su daugelio skausminių sindromų pasireiškimu: postherpetine neuralgija, kompleksiniu regioniniu skausmo, riešo tineliniu sindromais, naktiniu mėšlungiu, fantominiu skausmu, taip pat ir su retesnėmis diagnozėmis, kaip Barre – Lieou sindromu ir neurologiniu niežėjimu [20, 23].

Įtampos tipo galvos skausmas yra labiausiai paplitusi galvos skausmo forma tiek tarp suaugusių, tiek tarp paauglių ir jo pataloginės anatomijos mechanizmas nėra iki šiol gerai išaiškintas. Nepaisant to, keliama prielaida, jog įtampos tipo galvos skausmą gali sukelti MTT susiformavimas galvoje, kaklo ir pečių juostos raumenyse. Aktyvių MTT sukeltas skausmas gali būti lokalus arba plinantis ir juos veikiant sukeliamas panašus skausmas kaip į įtampos tipo galvos skausmą [29]. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad asmenys su mechaniniu kaklo skausmu turi daug daugiau MTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje, sukamajame galvos, mentės keliamajame raumenyse [23, 29].

Ispanijos tyrėjai nustatė, jog viršutinio trapecinio, sukamojo galvos, smilkininio ir pakaušio srities raumenų MTT turi atitinkamus skausmo plitimo paternus, sukeliančius ūmų įtampos tipo galvos skausmą, o viršutiniame trapeciniame raumenyje MTT susiję su kaklinės stuburo dalies C3 – C4 segmento disfunkcija, kai siunčiami nenormalūs jutiminiai signalai ir taip refleksiškai aktyvuojami MTT. Taip pat MTT yra susiję ir su vienpusės ir dvipusės migrenos atsiradimu. Vienpusės migrenos atveju nustatomi MTT viršutiniame trapeciniame, galvos sukamajame ir smilkininiame raumenyse, o dvipusės be auros migrenos atveju, šių taškų formavimasis labiau būdingas smilkininėje ir pakauškaulinėje dalyse [27, 29]. Taigi itin svarbu kineziterapeutui įvertinti kaklo raumenų funkciją, sąnarių mobilumą, norint parinkti tikslias ir veiksmingas gydymo priemones.

MTT susiformavimas sukelia problemas ne tik suaugusiems ar paaugliams, bet ir vaikams. Fernandez – de – las Penas su kolegomis atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išnagrinėti MTT galvoje,

kaklo ir pečių raumenyse vaikams be ir su įtampos tipo galvos skausmu bei palyginti skausmo plitimo modelius ir apimtį su klinikiniais įtampos tipo galvos skausmo požymiais. Nustatyta, jog aktyvūs, didesni MTT ir didesnis skausmo plotas buvo vaikams su įtampos tipo galvos skausmu. Kuo didesnis aktyvių MTT skaičius, tuo ilgesnė įtampos tipo galvos skausmo trukmė. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp klinikinių galvos skausmo parametrų ir MTT skausmo plitimo dydžių [28].

Spaudimo sukelto skausmo algometras yra plačiai naudojamas prietaisas, norint nusakyti giliųjų audinių jautrumą pagal iš anksto suplanuotą žemėlapį. Taip pat raumens jautrumas gali būti tiriamas taikant viduraumeninį hipertoninį fiziologinio tirpalo naudojimo modelį, kuriuo įvertinamas ne tik jautrumas, bet ir skausmo plitimas. Nustatyta, jog fibromialgija sergantiems asmenims hipertoninis tirpalas sukelia ne tik stipresnį skausmo pojūtį, bet ir didesnius skausmo plitimo plotus. Abu šie modeliai yra psichofiziologiniai testai, nors poveikis yra objektyvus, tačiau atsakas gaunamas subjektyvus pagal motyvaciją, dėmesio sutelkimą, nuotaiką. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnis skausmo intensyvumas ir trukmė, tuo mažesnis spaudimo sukelto skausmo slenkstis [60].

Pasikartojantis juosmeninės stuburo dalies skausmas yra bendra problema įvairių profesijų, vyresnio amžiaus darbuotojams, tačiau mažai žinoma apie jo kilmę ir susidarymo mechanizmus. Itin svarbi diferencinė miofascijinio skausminio sindromo diagnostika, nes šis sindromas dažnai painiojamas su fibromialgija, kaklo sąnarių sutrikimais, nemiofascijiniais trigeriniais taškais ar potrauminiu padidėjusio jautrumo sindromu [21].

1.4 Miofascijinio skausminio sindromo gydymas

Anot Delgado EV. ir kitų, nors moksliškai neįrodytas miofascijinio skausmo sindromo paplitimo skirtumas tarp lyčių, tačiau manoma, kad moterims jis yra dažnesnis [20]. Malaizijos mokslininkai siekė nustatyti miofascijinio skausminio sindromo paplitimą ir rizikos veiksnius jam atsirasti pacientams su lėtiniu nugaros skausmu. Jie nustatė, kad moterims šis sindromas pasireiškia dažniau. Manoma, kad tam įtakos turi hormonų pokyčiai menstruacinio ciklo metu, ypač antrąją savaitę. Dažniausiai šis sindromas pasitaiko tarp 27,5 ir 50 metų amžiaus asmenų. Nustačius raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstį, galima sekti metodikos, mažinančios kaklo pažeidimų simptomus bei kaulų raumenų sistemos skausmus, efektyvumą [17].

Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai atliko tyrimą, siekdami įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį ergonominės intervencijos poveikį kaulų raumenų sistemai, regai ir psichosocialiniams veiksniams 28 duomenų įvedimo operatorėms. Intervenciją sudarė trys dalys: darbo vietos pertvarkymas, ergonominių taisyklių instruktavimas, apmokymas bei lešių korekcija. Praėjus mėnesiui ir metams po intervencijos, nustatytas statistiškai reikšmingas MTT skaičiaus, kaklo ir peties nejudrumo sumažėjimas. Taip pat nepastebėtas kaulų ir raumenų skausmo dažnio bei jo intensyvumo

padidėjimas, sumažėjo kaklo ir liemens statinė apkrova. Praėjus mėnesiui po intervencijos, statistiškai reikšmingai sumažėjo apkrova ir trapeciniam raumeniui, nors po metų pastebėtas šio raumens apkrovos padidėjimas. Autoriai tai sieja su elektromiografo kalibravimo problemomis. Taigi tyrėjų nuomone, norint padidinti darbo našumą ir kokybę, darbdaviai turėtų pasirūpinti darbo vieta, regėjimo sutrikimų prevencija bei darbuotojų informavimu apie ergonomines darbo sąlygas [18].

Purškimo ir tempimo technikos bei MTT punktavimas ir injekcijos yra vieni iš gydymo modelių. Purškimo ir tempimo technikos, apimančios platų anatominį raumenų spektrą, tikslas yra atvėsinti garais šaldančiu skysčiu raumenį savo visa apimtimi po pasyvaus jo ištempimo. Dažnai pasirenkamas fluorimetanas, kaip nujaudrinimo priemonė, tačiau neigiamas jo poveikis aplinkai skatino ieškoti kitų būdų. Todėl daugelis autorių rekomenduoja vietinio garintuvo, laikomo 30 laipsnių kampu ir 45 cm. nuo odos, naudojimą. Prieš jo naudojimą svarbu bent trijų dienų raumenų tempimo ir stiprinimo pratimų (izotoninių, izometrinių) taikymas. O kiekvieno ciklo pabaigoje reiktų uždėti šildomuosius kompresus [21].

Vietinių anestetikų injekcijos į MTT yra viena iš skausmo valdymo galimybių. Jos gali būti derinamos kartu su adatų terapija. Kai kurie mokslininkai nurodė, jog pastaroji technika yra kur kas efektyvesnė nei anestetikų injekcijos [21]. Anot Hanten VP. ir kitų, akupresūra ir šaldantys purškalai kaip neinvazinės procedūros labiausiai sumažina skausmą. Išeminės kompresijos ir mioterapijos taikymas, sukeliant ilgalaikį išeminį spaudimą MTT zonoje, kritikuotinas dėl to, kad ir taip MTT zona yra didelės deguonies stokos būsenoje [36]. Simons DG. su kitais aprašė metodą, kurio tikslas išlaisvinti suspaustus sarkomerus MTT zonoje, naudojant visapusišką spaudimo metodą ir nesukeliant skausmo [59]. Taip pat nurodoma, jog giluminis profesionaliai atliktas masažas yra taip pat viena iš veiksmingų manualinių technikų MTT likvidavime [21].

Po akupresūros taikymo rekomenduojama skirti pratimus. Svarbu tai, kad tempimo pratimai turėtų būti atliekami itin lėtai, saugiai, kad nesukeltų dar didesnio raumenų skausmo ir spazmo. Patariama taikyti neuroraumenines atpalaidavimo technikas: raumenų atpalaidavimas su iškvėpimu, su akių jusesiais žemyn bei ta kryptimi, kurioje vyrauja įtempimas ar skausmas, raumens atpalaidavimas po izometrinio jo susitraukimo (autogeninis slopinimas) bei raumens atpalaidavimas su minimalia antagonisto aktyvacija (reciprokinis slopinimas). Labai svarbu stiprinimo pratimus nepradėti per anksti, nes galima greitai sukelti paveiktų raumenų spazmą, įsitempimą bei skausmą. Stiprinimo pratimai turėtų būti atliekami tik po to, kai visiškai dingsta raumenų skausmas. Reiktų palaipsniui pradėti nuo izometrinių pratimų, o po to skirti ištvermę lavinančias treniruotes. Svarbu taip pat nepamiršti ir stuburo stabilizavimo pratimų [25].

Anot Fernandez – de – las Peno, kaklinės ir krūtininės stuburo dalies manipuliacijos pacientams su MTT yra pranašesnės nei įprastinės fizioterapinės procedūros: masažas, ultragarsas, namuose atliekami pratimai, aukšto dažnio elektroterapija [27].

Vokiečių mokslininkų tyrime siekta nustatyti, kaip gydytojai įvertina gydymo metodų efektyvumą, valdant miofascijinį skausminį sindromą. Šioje šalyje manualinė terapija buvo dažniausiai taikyta kineziterapijos metodika šiam sindromui gydyti (81,1 proc.), po to nuskausminanti elektros stimuliacija (TENS) (72,9 proc.) ir akupunktūra (60,2 proc.). Ultragarsas, perkusinės srovės ir akupresūra buvo skiriama rečiau. Dalis apklaustųjų terapeutų nurodė, kad taikė ir tokias papildomas metodikas kaip chiropraktika, krioterapija, osteopatija. Tačiau apibendrinus nustatyta, kad gydytojai dažniau skyrė injekcijas į MTT nei kineziterapijos procedūras [31].

Postizometrinė relaksacija, susidedanti iš minimalaus izometrinio raumens susitraukimo, tada atpalaidavimo ir pasyvaus ištempimo, taip pat veiksminga priemonė, mažinanti MTT jautrumą ir skausmo intensyvumą [36]. Ultragarsas, jonofarezė, fonofarezė, aukštos įtampos galvaninė stimuliacija bei alternatyvūs metodai kaip neuroemocinė technika galėtų būti taikomi tik kaip papildomi gydymo metodai, nes jų medicininis poveikis moksliškai nėra įrodytas. TENS, medikamentinis gydymas ir/ar šalčio, šilumos terapija yra naudingi tik simptominiam skausmui kontroliuoti, o lazerio terapija turi tokį pat poveikį kaip ir placebo efektas [21, 31].

Botulino toksino injekcijos į MTT taip pat yra itin diskutuotinas gydymo metodas, nes jo veiksmingumas taip pat nėra moksliškai įrodytas [31]. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai yra veiksmingi tik po injekcijų MTT skausmo numalšinimui. Dažniausiai rekomenduojami antihistamininiai preparatai, antidepresantai bei oralinių hormonų vartojimas. Alkoholis, kofeinas bei nikotinas yra itin žalingos medžiagos asmenims su miofascijiniu skausminiu sindromu [21]. Kai kurių autorių teigimu, geriamieji kontraceptikai yra susiję su sumažėjusiu MTT skausmo lygiu, tačiau reikalingi detalesni tyrimai šiuo klausimu [66].

Hanten WP. su kolegomis atliko tyrimą, siekdami įvertinti išeminės kompresijos ir po to ilgalaikio raumenų tempimo namuose programos efektyvumą gydant miofascijinį skausminį sindromą. Tyrime dalyvavo 40 saugusiųjų nuo 23 iki 58 metų amžiaus (17 vyrų ir 23 moterys) su vienu ar keliais MTT kakle ar viršutinėje nugaros dalyje. Tiriamieji atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes, gaunant 5 dienų išeminės kompresijos ir po to sekančio ilgalaikio raumens tempimo namuose programą kaklo ir viršutinei stuburo daliai. Kontrolinėje grupėje buvo skirti tik aktyvią judesių amplitudę gerinantys pratimai. Algometru spaudimo sukelto skausmo slenkstis buvo matuojamas prieš programos vykdymą ir praėjus trims dienoms po gydymo. 24 valandų laikotarpiu vertinamas vidutinis skausmo intensyvumas analogine vizualine skausmo skale. Po tyrimo nustatytas statistiškai reikšmingas tiek analoginės vizualinės skausmo skalės, tiek algometro matavimų skirtumas tarp grupių. Namų programa, kurią sudarė išeminės kompresijos taikymas su raumenų tempimu, veiksmingai sumažino MTT jautrumą ir skausmo intensyvumą asmenims su kaklo ir viršutinės stuburo dalies skausmais [36].

1.5 Fizinio aktyvumo, raumenų spausdimo sukelto skausmo ir izometrinės

raumenų jėgos tarpusavio sąveika

PSO įvardina, kad fizinis aktyvumas yra didesnis nei ramybės metu energijos sunaudojimas, vienas iš sveiko gyvenimo būdo komponentų. Mokslinėje literatūroje sąvoka „sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas“ reiškia sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio aktyvumo forma. Rekomenduojama kasdien ar didesnę dalį savaitės būti fiziškai aktyviems bent 30 min. per dieną. Reguliarus fizinis aktyvumas labai svarbus bet kokiame žmogaus amžiuje: jis mažina lėtinių ligų, ankstyvo mirštamumo, funkcinio ribotumo ir negalios riziką [63]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, taikant TFAK, buvo nustatyta, kad kas penkta moteris yra nepakankamai fiziškai aktyvi. Laisvalaikio metu bent 30 min. per dieną, keturis ar penkis kartus per savaitę, sportuojančių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1994 m. augo, bet 2006 m. sudarė tik 23 proc. populiacijos [3].

Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas skatinamas vangiai tiek socialinėje aplinkoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos duomenimis tik labai nedidelė dalis tiriamųjų teigė, kad gydytojas (6,9 proc.) ar sveikatos priežiūros specialistas (1,6 proc.) patarė didinti fizinį aktyvumą. Kad šeimos nariai patarė didinti fizinį aktyvumą, teigė 24,1 proc. tiriamųjų [3]. Svarbu akcentuoti tai, kad fizinis aktyvumas turi būti tinkamas, siekiant sumažinti MTT atsiradimo riziką. Edwards J. su kolegomis nustatė, kad miofascijiniam skausmui sumažinti adatų terapija kartu su raumens tempimu yra efektyvesni nei vien tik tempimas ar apskritai jokio gydymo metodo netaikymas. O raumens tempimas be išankstinės MTT deaktyvacijos kaip tik gali sąlygoti MTT jautrumo padidėjimą [24].

Grossi DB. su kolegomis atliko tyrimą, siekdami nustatyti spaudimo sukelto skausmo slenkstį kraniocervikaliniuose raumenyse: moterims nuo 20 iki 60 metų su epizodine migrena (n=15), lėtine migrena (n=14) ir sveikoms savanorėms (n=15). Spaudimo sukelto skausmo slenkstis buvo vertinamas algometru šių raumenų abiejose kūno pusėse: kaktinio, smilkininio galvos, kramtomojo, trapecinio, galvos sukamajo. Nustatyta, kad kontrolinėje grupėje visų raumenų skausmo spaudimo slenkstis buvo didesnis nei lyginant grupes, kurias sudarė moterys turinčios epizodinę ar ūmią migrenas [34].

Suomijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ilgalaikį dviejų skirtingų raumenų treniravimo metodikų poveikį kaklo raumenų spaudimo sukeltam skausmo slenksčiui moterims, besiskudžiančiomis kaklo skausmu. 180 ofise dirbančių moterų su lėtiniu nespecifiniu kaklo skausmu buvo suskirstytos į tris grupes: kaklo raumenų ištvermės, kaklo raumenų stiprinimo ir kontrolinę. Raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstis matuotas krūtinkaulio vidurio linijoje ir simetriškai abiejose kūno pusėse pakauškaulio gumburų, viršutinio trapecinio ir mentės keliamojo raumenyse. Kaklo skausmo intensyvumas buvo vertinams vizualine analogine skausmos skale. Po 12

mėnesių nustatyta, kad raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstis šešiuose raumenų vietose buvo statistiškai reikšmingai didesnis raumenų lavinimo grupėse nei kontrolinėje. Statistiškai reikšmingai didesni spaudimo sukeltos skausmo slenksčiai buvo nustatyti visose šešiose vietose raumenų jėgos lavinimo grupėje ir keturiose vietose iš šešių raumenų ištvermės lavinimo grupėje lyginant su kontroline grupe. O sumažėjęs kaklo skausmas buvo susijęs su sumažėjusiu spaudimo skausmo intensyvumu kaklo raumenyse [38]. Šis tyrimas parodė, kad raumenų spaudimo sukelto skausmo slenksčio matavimas yra naudinga priemonė vertinant reabilitacijos poveikį kaklo skausmui.

Anot Ylinen J., kaklo ir pečių raumenų lavinimas ne tik sumažina skausmą, bet ir padidina toleranciją lokaliam mechaniniam spaudimui. Kaklo raumenų stiprinimo programa yra efektyvesnė nei ištvermės lavinimo treniruotės didinant raumenų spaudimo sukeltą skausmo slenkstį. Šie pokyčiai siejami su padidėjusi judesių amplitude ir maksimalia izometrine kaklo jėga, kas ir laikomi kaip privalumas raumenų stiprinimo grupės, lyginant su ištvermės grupe [38].

Itoh K. ir kolegų atliktame tyrime dalyvavo 15 sveikų savanorių, kurie atliko pasikartojančius trečio rankos piršto ekscentrinius pratimus (0,1 Hz dažniu, 3 serijos per 5 minutes) iki visiško nuovargio. Spaudimo sukeltas skausmo slenkstis, elektrinis skausmo slenkstis odoje, fascijose ir raumenyse bei adatinė elektromiograma buvo registruojama iš karto po pratimų ir sekančias 7 dienas. Tyrėjai nustatė, kad spaudimo sukeltos skausmo slenkstis sumažėjo iki minimumo antrą dieną po ekscentrinių pratimų atlikimo ir palaipsniui grįžo į pradinį lygį 7 dieną. Mokslininkai padarė tokią išvadą, kad ekscentrinių pratimų taikymas yra naudingas MTT vertinimo modelis, o padidėjęs nociceptorių jautrumas palpuojamose skaidulose gali sąlygoti jautraus ir skaudamo regiono atsiradimą. Autoriai šias išvadas siejo su tuo, kad ekscentrine raumens veikla galima lengviau sukelti audinių pažeidimą nei koncentriniu raumens suitraukimu, nes raumuo nesugeba pakelti jam teikiamo pasipriešinimo [40].

Olandų atlikto tyrimo metu siekta įvertinti daugiamodalų MTT gydymo efektyvumą pacientams su lėtiniu peties skausmu. Tiriamojoje grupėje buvo atliekamas kartą per savaitę MTT manualinis spaudimas antdygliniame ir podygliniame raumenyse, jų tempimas ir retsykiais šalčio aplikacijos tempimo metu. Pacientams taip pat buvo įteikta raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimų programa namuose bei pateiktos ergonominės rekomendacijos apie taisyklingą laikyseną. O kontrolinės grupės asmenys liko laukiančiųjų sąraše. Po 12 savaičių 55 proc. pacientų tiriamojoje grupėje pranešė apie pagerėjimą, o kontrolinėje grupėje – 14 proc. Taip pat sumažėjo vidutinis aktyvių MTT raumenyse skaičius poveikio grupėje lyginant su kontroline [14]. Taigi šio tyrimo rezultatai parodė, jog multimodalus MTT gydymas yra veiksminga priemonė mažinant lėtinį peties skausmą.

Anot mokslininkų, MTT ne tik sukelia raumenų, kuriuose jie esti, silpnumą, bet ir reorganizuoja judesio atlikimo modelius [14, 15, 23]. Kai raumuo nusilpsta, kinta peties judesio kinematika, sukeldama žastikaulio galvos judėjimą, rotatorių manžetės degeneraciją ir kaulinių išaugų

formavimąsi subkromialinėje erdvėje. Nors nėra įrodytas aktyvių MTT poveikis judesio valdymo strategijai, tačiau latentiniai MTT yra susiję su sumažėjusia judesio valdymo strategija, todėl šio tipo MTT šalinimas gali sunormalizuoti judesio valdymo strategijas. Pakitę judesio atlikimo modeliai dažnai pastebimi esant peties skausmui, todėl būtinai reikalinga jų deaktyvacija prieš raumens stiprinimo pratimus [14,15]. Taigi ankstyva MTT diagnostika ir gydymu galima išvengti peties skausmo vystymosi ir ankstyvos degeneracijos.

Trapecinio raumens sąlygota judesio amplitudė darbo ir poilsio metu turi sąsają su kaklo ir pečių juostos skausmais. Norvegijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo patvirtinti ar paneigti hipotezę, kad raumens skausmas yra susijęs su nuolatine žemo slenksčio motorinių vienetų aktyvacija. Ilgalaikės paviršinės elektromiografijos dėka buvo nustatyta, kad trapecinio raumens aktyvumo modeliai yra susiję su kaklo ir pečių skausmais darbo ir poilsio metu. Tyrime sutiko dalyvauti 118 moterų, dirbančių sėdimą darbą. Pečių ir kaklo skausmai buvo didesni darbo metu nei poilsio metu. Tyrėjai mano, kad skirtingi raumenų skausmo priežastiniai tarpusavio ryšiai gali priklausyti ir nepriklausyti nuo motorinių vienetų aktyvumo modelių [49].

Olandijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išanalizuoti kako, pečių, nugaros ir rankų skausmo paplitimą skirtingose sociodemografinėse grupėse ir išsiaiškinti, ar šie skausmai susiję su kompiuterio naudojimu, fiziniu aktyvumu, depresija ir stresu. Apklausti 3485 paaugliai, kurių amžius buvo nuo 12 iki 16 metų. Buvo nustatyta, kad kaklo ir pečių skausmas buvo labiausiai paplitęs tarp kitų skausmų. Mergaitėms tiek šis skausmas, tiek nugaros skausmas buvo dažnesnis nei berniukams. Depresijos simptomai buvo susiję su kaklo, pečių skausmais, nugaros skausmu ir rankų skausmu. Stresas buvo susijęs su kaklo, pečių skausmais ir apatinės nugaros dalies skausmu [22]. Taigi šis tyrimas patvirtina, kad kaulų raumenų skausmo paplitimas yra didelis ir tarp paauglių, o tai labiausiai skatina stresas ir depresija nei fizinio aktyvumo stoka bei sėdėjimas prie kompiuterio. Todėl svarbu išskirti ne tik medicininius, bet ir psichosocialinius veiksnius kaulų raumenų skausmo atsiradimui.

Hamberg – van Reenen su kolegomis siekė nustatyti ryšį tarp fizinio pajėgumo (izokinetinės kėlimo jėgos, statinės nugaros, pečių ir kaklo ištvermės, stuburo mobilumo) ir apatinės nugaros dalies, kaklo ir pečių skausmo. Nustatyta, kad didesnę kaklo skausmo riziką parodė tiems asmenims, kurių izokinetinė kaklo ir pečių kėlimo jėga bei statinė kaklo ištvermė buvo mažesnės [35]. Danijoje atliktas tyrimas patvirtino tai, kad po 10 sav. trukusios specifinės trapecinio raumens stiprinimo programos padidėjo peties sukimosi momentas bei trapecinio raumens skausmo slenkstis [52]. Taigi tai rodo, kad fizinis aktyvumas, raumenų stiprinimas gali turėti itin didelės reikšmės gydant miofascijinį skausminį sindromą.

Kosek E. ir Ekholm J. tyrimo tikslas buvo įvertinti submaksimalaus izometrinio raumenų susitraukimo poveikį raumenų spaudimo sukeltam skausmo slenksčiui 14 sveikų savanorių prieš ir po hipoalgezijos. Skausmo slenkstis buvo vertinamas algometru prieš keturgalvio šlaunies raumens

izometrinį susitraukimą, susitraukimo metu ir po izometrinio susitraukimo. Didžiausias valingas izometrinis susitraukimas buvo nustatomas naudojant kompiuterinį dinamometrą. Spaudimo sukelto raumens skausmo slenktis statistiškai reikšmingai padidėja susitraukimo pradžioje ir susitraukimą didinat iki vidutinio lygio. O praėjus 5 min. po izometrinio keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo, skausmo slenkstis sumažėja [42]. Taigi izometrinis susitraukimas padidina skausmo slenkstį per ir po susitraukimo, tai patvirtina, kad raumenų stiprinimas ir aktyvinimas yra svarbūs komponentai skausmo slenksčio didinime.

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka

Tyrimas buvo atliktas privačioje klinikoje “Bendrosios medicinos praktika” (Kauno mieste) nuo 2011 gegužės iki 2012 balandžio mėnesio. Prieš tai buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas (NR. Be – FMR9M) – 237). Tyrime dalyvavo savanorės moterys, kurioms buvo paaiškintas tyrimo tikslas, tyrimo atlikimo procedūra ir gautas sutikimas naudotis jų informacija. Šiam tyrimui pacientės buvo atrinktos vadovaujantis tokiais kriterijais:

1. Moterys nuo 25 iki 54 m; 2. Stabili somatinė būklė;

3. Žemas fizinio aktyvumo lygis – vertinant pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją (TFAK) (angl., The short international physical activity

questionnaire);

4. Sėdimas darbas 5 dienas per savaitę, 8 darbo valandas per dieną; 5. Kūno masės indeksas 18,5 – 24,9 kg/m2;

6. Neužsiima jokia sportine veikla;

7. Neserga kaulų raumenų sistemos ligomis.

2.2 Tyrimo objektas

Tyrimo objektai buvo moterų fizinis aktyvumo lygis, raumenų spaudimo sukelto skausmo slenkstis ir izometrinė raumenų jėga.

2.3 Tiriamųjų kontingentas

Į tyrimą įtrauktos 32 moterys, kurių fizinis aktyvumas buvo žemas pagal TFAK. Norėdami nustatyti sėdimą darbą dirbančių asmenų fizinio aktyvumo, raumenų skausmo ir izometrinės raumenų jėgos rodiklių sąsajas, tiriamąsias su žemu fizinio aktyvumo lygiu suskirstėme į dvi grupes pagal trapecinio, deltinio, nugaros tiesiamojo ir vidurinio sėdmens raumenų spaudimo skausmo slenksčio norminaliąsias reikšmes abiejose kūno pusėse. Kadangi mokslinėje literatūroje neradome kvadratinio juosmens ir galvos sukamojo raumenų spaudimo sukelto skausmo slenksčio norminių reikšmių, tad grupės buvo sudarytos tik pagal minėtų keturių raumenų skausmo slenksčio normas:

 I grupė (n=15), moterys, kurioms spaudimo skausmo slenksčio reikšmės trapeciniame, deltiniame, nugaros tiesiamajame ir viduriniame sėdmens raumenyse yra normos ribose.

 II grupė (n=17), moterys, kurioms nustatomas žemas skausmo slenkstis, t.y. skausmo slenkstis mažiau normos ribos trapeciniame, deltiniame, nugaros tiesiamajame ir viduriniame sėdmens raumenyse.

Pirmoje lentelėje pateikti abiejų moterų grupių ūgio, svorio bei kūno masės indekso (KMI) rodikliai.

1. lentelė. Tiriamųjų grupių ūgio, svorio ir kūno masės indekso (KMI) rodikliai

2.4 Tyrimo metodai

2.4.1 Fizinio aktyvumo lygio nustatymas

TFAK tiek su ilgąja, tiek su trumpąja versijomis buvo sukurtas kaip priemonė ar standartizuotas matas įvertinti šalies piliečių fizinį aktyvumą ir labiausiai tinkantis 18 – 69 metų amžiaus asmenims [39]. Tačiau Tomioka K. su kolegomis nustatė, kad šis klausimynas yra taip pat puiki priemonė vertinant fizinį aktyvumą ir asmenų, kurių amžius yra daugiau nei 65 metai [63]. Paparastai fizinis aktyvumas vertinamas naudojant objektyvias priemones kaip akscelerometras, žingsniamatis ir neobjektyvias kaip antai klausimynas. Nors TFAK nėra objektyvus fizinio aktyvumo vertinimo matas ir kritikuotinas dėl fizinio aktyvumo pervertinimo, tačiau jis plačiai naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose [63, 39, 44, 54].

Lyginant ilgosios ir trumposios klausimyno versijos naudojimą, pastaroji nors ne taip detaliai nusako asmens fizinį aktyvumą, tačiau manoma, kad ji dėl mažesnės užpildymo trukmės yra patikimesnė ir mažiau sukelia naštos klausimyno vertintojui. Šia versija galima greičiau apskaičiuoti asmens fizinio aktyvuo lygį, o jei jis mažas, rekomenduoti atitinkamą fizinę veiklą [44]. Lietuvoje atlikto žvalgomojo tyrimo metu gauti rezultatai leidžia teigti, kad visais TFAK mokslinio komiteto rekomenduojamais fizinio aktyvumo vertinimo aspektais analogiški rezultatai gauti taikant ilgąją ir trumpąją TFAK lietuviškąsias versijas [6].

Ūgis (m.)±SEM Svoris (kg.)±SEM KMI (kg/m2)±SEM

I gr. 1,66±0,02 61,71±1,16 22,30±0,41

II gr. 1,67±0,02 67,94±1,74 24,20±0,30

Šiame tyrime buvo naudota trumpoji klausimyno versija, kurią sudaro 7 atviri klausimai apie fizinę veiklą kasdieniame gyvenime ir jo trukmę per pastarąsias 7 dienas (1 priedas). Po pora klausimų yra apie labai intensyvą fizinę veiklą (veikla, kuriai atlikti reikia didelių fizinių pastangų, dėl to žymiai padažnėja kvėpavimas), vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą (veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių fizinių pastangų, dėl kurios šiek tiek padažnėja kvėpavimas), laiką skirtą vaikščiojimui darbe, namuose ir vienas klausimas apie laiką, praleistą sėdint. Pastarojo klausimo rezultatas nėra įtraukiamas į suminį fizinio aktyvumo lygio įvertinimą.

TFAK kiekvienam aktyvumo tipui yra nustatyta MET reikšmės. MET skirtumai gali būt apskaičiuojami ėjimo, vidutinio fizinio aktyvumo, didelio fizinio aktyvumo ir kombinuoto, bendro fizinio aktyvumo duomenims. Fizinio aktyvumo lygmuo yra nustatomas remiantis MET skaičiavimo metodika, kai 1 MET = 3,5 mlO2/kg-1/min-1, vadovaujantis TFAK mokslinio komiteto pateiktomis rekomendacijomis. Ramybėje žmogus sunaudoja 3,5 ml. deguonies 1 kg. kūno masės per 1 minutę. TFAK duomenų analizei naudojamos tokios MET reikšmės: ėjimas = 3,3 MET, vidutinis fizinis aktyvumas = 4 MET ir didelis fizinis aktyvumas = 8 MET. Bendra MET „sunaudojimo“ suma apskaičiuojama sudedant visų trijų fizinio aktyvumo lygių MET reikšmes, t.y. kiek dienų per savaitę ir kiek laiko per vieną dieną tiriamasis buvo fiziškai aktyvus (2 lentelė )[39, 54]:

 600 MET – min/sav. – žemas fizinio aktyvumo lygis;

 600 – 3000 MET – min /sav. – vidutinis fizinio aktyvumo lygis;  > 3000 MET – min/sav. – aukštas fizinio aktyvumo lygis.

2 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio nustatymas naudojant MET metodą

Fizinio aktyvumo

tipas MET Per 1d/min Dienos per savaitę Suma

Ėjimas 3,3 40 5 660

Vidutinis FA 4,0 40 5 800

Labai intensyvus FA 8,0 30 4 960

Suma 2420 MET –min/sav.

2.4.2 Miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenksčio matavimas

Skausmo slėgio algometras yra patikimas metodas, kuriuo galima įvertinti mechaninį skausmo jautrumą giliosiose somatinėse struktūrose: raumenyse, sąnariuose, raiščiuose, sausgyslėse ir kauluose [30, 53, 12, 60]. Algometru spaudžiami MTT ir registruojama jėga, kuri yra slėgio suma, ir

vadinama spaudimo sukeltu skausmo slenksčiu. Juo nustatomas ne tik skausmo slenkstis, bet ir galima įvertinti skausmo slenksčio pokyčius po eksperimentiškai sukelto raumenų jautrumo [53]. Nustatyta, jog moterų skausmo slenkstis yra mažesnis nei vyrų, tačiau dar iki šiol nėra tikslaus šio skirtumo paaiškinimo. Manoma, jog tai gali būti susiję su fiziologiniais, kultūriniais ir psichologiniais veiksniais. Jis taip pat mažėja ir su amžiumi [12].

Anot Delgado EV., būtinas 2 – 5 s ir apie 2 kg/cm2 spaudimas, norint sukelti skausmą [21]. Tyrime naudojome Wagner Pain Test FPN – 100 algometrą (4 pav). Jis susideda iš stūmoklio, kurio gale yra 1 cm2 guminis diskelis, ir kintančios spaudimo stebėjimo skalės. Spaudžiant prietaiso ekrane rodoma spaudimo jėga niutonais ir kilogramais. Šiame tyrime buvo naudoti duomenys, išreikšti kilogramais. Spaudimo sukelto skausmo slenksčio reikšmė gali svyruoti nuo 0 kg/cm2 iki 10 kg/cm2. Didesnis nei 3 kg/cm2 spaudimos sukeltos skausmo slenkstis vertinamas kaip norma, nors kiekvieno raumens skausmo slenkstis yra skirtingas tiek vyrams, tiek moterims [30].

4 pav. Algometras Wagner Pain Test FPN – 100

MTT, rasti apčiuopos metu, buvo spaudžiami kairėje ir dešinėje kūno pusėse galvos sukamajame, trapeciniame, deltiniame, nugaros tiesiamajame, kvadratiniame juosmens ir viduriniame sėdmens raumenyse vadovaujantis MTT žemėlapiais (5 pav.) [45, 59]. Laikant algometrą statmenoje plokštumoje, buvo palaipsniui didinama spaudimo jėga, kol tiriamasis nebetoleravo spaudimo ir įvardino jį kaip jaučiamą skausmą. Buvo registruojamas dviejų skausmo slenksčių vidurkis, kur po pirmojo matavimo padaryta apie 30 s pertrauka (2 priedas).

5 pav. Trigeriniai taškai ir jų skausmo plitimo modeliai (pagal Simons DG, 1999 ir Williams & Wilkins, 1997) [59, 45]

2.4.3 Raumenų izometrinės jėgos vertinimas

Biologinis fizinių ypatybių pagrindas yra organizmo struktūros ir sistemos, įgalinančios žmogų judėti, jausti, analizuoti. Tai morfofunkcinės ypatybės – viena vertus, jos yra įgimtos ir santykinai pastovios, kita vertus, joms būdingas adaptyvumas, t.y. keitimasis, lavėjimas. Kiekybiniai fizinių ypatybių išraiškai įtaką daro tokie veiksniai kaip žmogaus amžius, lytis, sveikatos būklė, gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas. Raumenų jėga – raumens gebėjimas raumenų pastangomis nugalėti išorės jėgas ar pasipriešinti joms. Ji kaip ir daugelis kitų fizinių ypatybių (ištvermė, lankstumas, greitis ir t.t.) lemia kiekvieno žmogaus fizinį pajėgumą, laikyseną ir sveikatą. Esant pakankamam fiziniam pajėgumui, t.y. žmogui sugebant patenkinamai atlikti fizinį darbą, užtikrinamas aktyvumas visose gyvenimo srityse, o tai ir yra vienas iš svarbiausių sveikatos komponentų [10].

Diagnostikos aparatas „Back – check 607/608“ yra elektroninis jėgos įvertinimo prietaisas, skaičiuojantis izometrinį svorį, skirtas naudoti sporto centruose, gydymo įstaigose ir atitinkantis EN957 klasę. Prietaisas valdomas mikroprocesoriumi, pasižymi tiksliu įvertinimo rezultatu. Matavimo tikslumas (tolerancija) sudaro iki 5 proc. gautų rezultatų. Jėgos įvertinimo rezultatui nustatyti naudojami du įvertinimo jutikliai. Diagnostikos valdymo aparatui naujoma programinė įranga. Prietaisų valdymo skyde yra anga atminties kortelei, lytėjimo ekranas ir įjungimo/išjungimo mygtukas. Diagnostikos aparatas „Back – check 607/608“ turi vertikalią ir horizontalią pozicionavimo