SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
EDITA APNERYTĖ
ODONTOLOGŲ NUOVARGIO IR NUGAROS SKAUSMO YPATUMŲ
VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos „FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. V. Poškaitis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė ……….. Data: 2015 m. ……mėn. ...d.
ODONTOLOGŲ NUOVARGIO IR NUGAROS SKAUSMO YPATUMŲ
VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos „FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA“ baigiamasis darbas
Konsultantas Darbo vadovas Alfonsas Vainoras Vytautas Poškaitis
Data: 2015 m. ……mėn. ...d. Data: 2015 m. ……mėn. ...d.
Recenzentas Darbą atliko
... Magistrantė Data: 2015 m. ……mėn. ...d. Edita Apnerytė
Data: 2015 m. ……mėn. ...d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 7
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Nugaros skausmo paplitimas ... 13
1.2. Skausmo fiziologija ir jutimas... 14
1.3. Nuovargio fiziologija ir jutimas ... 16
1.4. CNS ir judesių motorika ... 17
1.5. Kompleksinės sistemos ... 21
1.6. Širdis – tipinis KAS analizės objektas ... 24
1.7. Elektrokardiografija, jos duomenys ir charakteristikos ... 25
1.8. Ţemės magnetinis laukas ... 27
2. TYRIMO METODIKA ... 29
2.1. Tyrimo organizavimas ... 29
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 29
2.3. Tyrimo metodai ... 30
2.3.1. Anketavimas ... 31
2.3.1.1. Quick DASH klausimynas ... 31
2.3.1.2 Pitsburgo miego kokybės indeksas ... 31
2.3.2. Elektrokardiomonitoravimas ... 32
2.3.3. Atlikties testai CNS jaudinimo ir slopinimo procesams nustatyti ... 34
2.3.3.1. Tepingo testas ... 34
2.3.3.2. Virtualaus rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas ... 34
2.3.3.3. Dinamometrija ... 35
2.3.4. Skaitmeninis nugaros skausmo vertinimas ... 36
2.3.5. Lokali Ţemės magnetometrija ... 37
2.3.6. Matematinė statistika ... 37
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 39
3.1.1. Quick DASH klausimynas dirbantiems rankomis (Nuovargio vertinimui) ... 39
3.1.2. Pitsburgo miego kokybės indeksas (Nuovargio vertinimui) ... 40
3.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos EKG parametrai (Nuovargio vertinimui) ... 42
3.3. Atlikties testai CNS jaudinimo ir slopinimo procesams nustatyti (Nuovargio vertinimui) ... 43
3.3.1. Tepingo testas ... 43
3.3.2. Virtualaus rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas ... 44
3.3.3. Plaštakos raumenų spaudimo jėga (Nuovargio vertinimui) ... 46
3.4. Skaitmeninis nugaros skausmo vertinimas (Nugaros skausmo vertinimui) ... 46
3.5. Ryšys tarp nugaros skausmo intensyvumo ir peties ar rankos negalios simptomų (Sąsajų tyrimui) 47 3.6. Ryšys tarp organizmo reguliacinių procesų ir lokalaus Ţemės magnetinio lauko intensyvumo (Sąsajų tyrimui) ... 48
3.7. Ryšys tarp širdies metabolizmo procesų ir lokalaus Ţemės magnetinio lauko intensyvumo (Sąsajų tyrimui) ... 48
3.8. Ryšys tarp reguliacinių širdies laidumo procesų ir lokalaus Ţemės magnetinio lauko intensyvumo (Sąsajų tyrimui) ... 49
3.9. Plaštakos raumenų spaudimo jėgos rodiklių kaitos ir lokalaus Ţemės magnetinio lauko ryšys (Sąsajų tyrimui) ... 50
4. IŠVADOS ... 52
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
6. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 55
SANTRAUKA
Apnerytė E., Odontologų nuovargio ir nugaros skausmo ypatumų vertinimas, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas V. Poškaitis, konsultantas A. Vainoras; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, Sporto institutas – Kaunas, 2015. p. 60.
Darbo tikslas. Įvertinti odontologų nuovargio ir nugaros skausmo ypatumus darbo dienos ir
darbo savaitės eigoje, vertinant organizmo pokyčius kompleksiškumo poţiūriu.
Darbo uţdaviniai. 1. Įvertinti odontologų jaučiamo nuovargio ir nugaros skausmo ypatumus
darbo dienos bei savaitės pradţioje ir pabaigoje. 2. Nustatyti sąsajas tarp odontologų jaučiamo nuovargio ir nugaros skausmo ypatumų darbo dienos ir darbo savaitės eigoje. 3. Ištirti sąsajas tarp odontologų raumenų ir širdies – kraujagyslių sistemų procesų ir Ţemės lokalaus magnetinio lauko, remiantis kompleksiniu poţiūriu.
Tyrimo metodai. Nuovargiui vertinti: anketinė apklausa (DASH, Pitsburgo miego kokybės
indeksas), elektrokardiomonitoravimas, atlikties testai CNS jaudinimo ir slopinimo procesams nustatyti (tepingo testas, virtualaus rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas, dinamometrija. Skausmui vertinti skaitmeninis skausmo vertinimas, sąsajų ištyrimui naudota lokali Ţemės magnetometrija.
Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 20 odontologų. Tiriamųjų atitikimo kriterijai:
odontologo darbo staţas ne maţiau kaip 5 metai, 4-5 darbo dienos per savaitę, 7-8 darbo valandos per dieną, dominuojanti dešinė ranka. Vienas odontologas tirtas 4 kartus: darbo savaitės pradţioje prieš ir po darbo dienos bei darbosavaitės pabaigoje prieš ir po darbo dienos.
Išvados. 1. Bendras organizmo nuovargis didėja ir darbo dienos, ir darbo savaitės eigoje. 2.
Didėjant nuovargiui darbo dienos eigoje nugaros skausmo intensyvumas didėja. 3. Smulkiosios motorikos darbingumo komponentas gerėja dienos ir savaitės eigoje net esant didėjančiam bendram nuovargiui. 4. Savaitės eigoje stebimi nuovargio (motorikos) bei EKG parametrų pokyčiai turėjo didelę, patikimą koreliaciją su lokalaus magnetinio lauko svyravimais.
Praktinės rekomendacijos. 1. Quick DASH rankos ar peties negalios klausimynas galėtų būti
naudingas kiekvienoje odontologijos klinikoje. Atliktas tyrimas parodė, kad apie pusė odontologų skundţiasi nedidele peties ar rankos negalia, o dalis tirtų asmenų dėl peties ar rankos negalios simptomų buvo nedarbingi, nors tyrimų laikotarpiu dirbo įprastu darbo grafiku. Pagal Quick DASH testo rezultatus galimos rekomendacijos susirūpinti galimais simptomų maţinimo būdais arba rekomenduotina atostogos ir intensyvios atstatymo procedūros.
2. Plėtojant šią temą tolimesniuose tyrimuose, rekomenduotina išskirti tiriamuosius į grupes pagal lytį.
SUMMARY
Apnerytė E. Dental fatigue and back pain assessment features, master thesis / research leader V. Poškaitis consultant Vainoras A.; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Institute of Sport - Kaunas, 2015. p. 60th
Objective. Rate dentists fatigue and back pain peculiarities of the working day and the working
week in the course of assessing the body's changes in terms of complexity.
Job tasks. 1. Rate dentists fatigue and back pain peculiarities of the working day and at the
beginning and at the end of the week. 2. To determine the relationship between dentists fatigue and back pain features work days and work during the week. 3. To investigate the relationship between dental and cardiac muscle - vascular systems and processes in the local magnetic field of the Earth, based on an integrated approach.
Research methods. Fatigue evaluation of: questionnaire (DASH, the Pittsburgh Sleep Quality
Index), electrocardiomonitoring , have been tested for CNS stimulation and inhibition processes set (Teping test virtual bead stopping precision at a fixed limit on the computer screen test, dynamometry. Digital assess pain assessment of pain, the interfaces used for testing local land magnetometry.
Research contingent. The study included 20 dentists. Subjects matching criteria: dental work
experience not less than 5 years old, 4-5 working days per week, 7-8 hours a day, the dominant right hand. One dentist studied by 4 times: at the beginning of the work week before and after the working day and at the end of working week before and after the working day.
Conclusions. 1. The total body fatigue and increase the working day and working week
progresses. 2. Increasing fatigue during working day back pain intensity increases. 3. Fine motor work component is improving day during the week and even in the growing overall fatigue. 4. The fatigue observed during the course of the week (motor) and ECG parameters changes had a significant, reliable correlation with the local magnetic field fluctuations.
Practical recommendations. 1. Quick DASH arm or shoulder disability questionnaire could be
useful in every dental clinic. An investigation showed that about half of dentists complain a little shoulder or arm disabilities, and some subjects tested on the shoulder or hand disability symptoms have been unable to work, even though the period of investigation worked normal working schedule. Under Quick DASH test results possible recommendations concern the possible ways of reducing symptoms or advisable to leave and intensive reconstruction procedures.
2. The development of this theme in further research, it is advisable to exclude research into groups by gender.
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju darbo vadovui doc. dr. V. Poškaičiui uţ pagalbą, patarimus, pastabas ir palaikymą. Taip pat dėkoju konsultantui prof. habil. dr. A. Vainorui uţ kardiologijos, kompleksinių sistemų teorijos taikymo, magnetometrijos ţinias bei neišsenkančią kantrybę ir rūpestį.
SANTRUMPOS
A - aprūpinančioji (širdies ir kraujagyslių) sistema CNS – centrinė nervų sistema
DJT - intervalas (jo trukmė) elektrokardiogramoje nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos, ms DQRS - elektrokardiogramos QRS komplekso trukmė, ms
EKG – elektrokardiograma
KAS – kompleksinė adaptyvi sistema MV – motoriniai vienetai
QRS - elektrokardiogramos signalo QRS kompleksas - Q, R ir S bangos R - reguliacinė sistema
ĮVADAS
Odontologija - siaura ir specializuota medicinos sritis, darbas reikalauja nemaţai fizinių jėgų ir gali būti varginantis: ilgesnę darbo dienos dalį sėdima, darbo laukas yra labai nedidelis, o dėmesį reikia koncentruoti į dar maţesnius objektus. Ilgai dirbant didelis ir statiškas krūvis tenka kaklo, pečių raumenims. Tai gali daryti įtaką skausmo atsiradimui [5].
Nugaros skausmas – viena pagrindinių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Apatinės nugaros dalies skausmą nors kartą gyvenime yra jautę 50 % - 85 % ţmonių. Apie 50 % jis susilpnėja per 7 dienas, o 90 % išnyksta per mėnesį. Nuo 4 % iki 15 % ţmonių nugaros apatinės dalies skausmas tampa nedarbingumo, ilgiau negu mėnesį, prieţastimi, 1 % tampa chronišku ar pasikartojančiu skausmu. Daugeliu atvejų histologiniai ir radiologiniai tyrimai iš karto nepatvirtina aiškios patologijos [52]
Nuovargis - laikinas organizmo darbingumo sumaţėjimas dėl pokyčių įvairiose organizmo sistemose atliekant fizinį darbą. Nuovargis daţnai pasireiškia statiniame darbe, dėl nuolatinio motorinių ir sensorinių nervinių centrų dirginimo, juose nuolat vyksta jaudinimo procesai, o tai greitai sukelia apsauginį slopinimą CNS ir priverčia nutraukti darbą [47] .
Darbo aktualumas. Lietuvoje 2003 m. 259 iš 100 000 gyventojų, besikreipusių į gydymo
įstaigą, buvo diagnozuotas nugaros skausmas, iš jų pirmąkart – 37,6 %, o pakartotinai – 62,4 % [53]. Tyrimų metu nustatyta, kad net 91,0 % odontologų kentė nugaros skausmą, galvos skausmas pasireiškė 88,73 proc. odontologų, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus patyrė 86,5 proc. odontologų. Valstybinėse įstaigose dirbantiems odontologams daţni su rankomis susiję negalavimai pasireiškė daţniau nei tiems, kurie dirba ir privačiose ir valstybinėse įstaigose, bei tiems, kurie dirba tik privačiose įstaigose. Galvos skausmas, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai ir rankų pervargimo, nusilpimo problemos labiau paplitę tarp moterų. Manoma, kad vyresniame amţiuje šio pobūdţio problemos gilėja [54].
Darbo naujumas. Europoje yra vienintelis magnetometras, esnantis Lietuvoje. Jis pastatytas
prieš metus, todėl Lietuvoje ir Europoje straipsnių, kuriuose nagrinėjamos sąsajos tarp ţmogaus ir Ţemės lokalaus magnetinio lauko, nepakanka. Šiame darbe analizuojamos sąsajos tarp raumenų ir širdies – kraujagyslių sistemų procesų ir lokalaus Ţemės magnetinio lauko, remiantis kompleksiniu poţiūriu. Šios priklausomybės anksčiau nebuvo niekur nagrinėtos.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti odontologų nuovargio ir nugaros skausmo ypatumus darbo dienos ir darbo savaitės eigoje, vertinant organizmo pokyčius kompleksiškumo poţiūriu.
Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uţdaviniai:
1. Įvertinti odontologų jaučiamo nuovargio ir nugaros skausmo ypatumus darbo dienos bei savaitės pradţioje ir pabaigoje.
2. Nustatyti sąsajas tarp odontologų jaučiamo nuovargio ir nugaros skausmo ypatumų darbo dienos ir darbo savaitės eigoje.
3. Ištirti sąsajas tarp odontologų raumenų ir širdies – kraujagyslių sistemų procesų ir Ţemės lokalaus magnetinio lauko, remiantis kompleksiniu poţiūriu.
1.
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Nugaros skausmo paplitimas
Nugaros skausmas, kaip dantų gedimas ar peršalimas, vargina didţiąją dalį ţmonių kuriuo nors jų gyvenimo laikotarpiu. Skausmas paplitęs tarp skirtingo amţiaus, rasių ir kultūrų ţmonių. Jis tampa potencialia neįgalumo prieţastimi, o gydymo išlaidos kasmet vis auga [1].
Daţniausias sindromas ir negalavimas dėl kurio asmenys kreipiasi į bendrosios praktikos gydytoją yra juosmeninės stuburo dalies skausmas. Epidemiologinės studijos rodo, kad nugaros skausmo paplitimas įvairiose populiacijose yra skirtingas. Jis siekia nuo 7,6 % iki 36 %. Nugaros skausmą bent kartą gyvenime patiria 75-80 % gyventojų, o ketvirtadaliui jis tampa lėtinis. Tai darbingo amţiaus ţmonių problema, nes daţniausiai vargina 45-60 metų amţiaus ţmones. Vis daţniau nugaros skausmas pasitaiko tarp paauglių ir senyvų ţmonių [16].
Daţniausiai nugarą skauda ţmonėms, kurie yra nutukę, maţai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos. Odontologai dėl savo darbo specifikos, nuolatinės vienodos kūno padėties, vieni iš pirmųjų patenka į šią rizikos grupę [2]. Šios srities specialistai daţniausiai dirba netaisyklingose, asimetriškose, ilgalaikėse – statinėse padėtyse, darbo procedūros ilgos ir reikalauja ypatingo susikaupimo, todėl kaklo ir nugaros raumenų įtampa ir skausmas yra labai daţnas jų nusiskundimas.
Odontologai daţniausiai dirba laikydami galvą palinkusią pirmyn ir pasuktą paciento link, tuo pačiu metu laikydami pakeltą ranką aukštyn, juosmenį, kaklą ir pečius pasukdami link paciento [3]. Tokios padėtys, jei jos atliekamos kasdien, daro įtaką kaklo, nugaros arpečiųjuostos raumenų ir sąnarių pervargimui. Taip gali atsirasti galvos skausmas, kaklo, pečių ir nugaros raumenų įtampa bei skausmas.
2006 m. buvo atlikta dirbančių įvairiuose Lietuvos regionuose, privataus ir valstybinio sektoriaus odontologų anketinė apklausa. Iš viso buvo atsakyta į 1670 anketas (atsakomumas 68,2 proc.) iš kurių 15,1 proc. buvo vyrai, o 84,9 proc. – moterys. Trečdalis gydytojų odontologų dirbo tiktai valstybinėse įstaigose, 50,0 proc. – tiktai privačiose, o 18,7 proc. derino darbą valstybinėse ir privačiose institucijose. Vidutinė respondentų darbo patirtis – 22,4 metai, o vidutinis darbo laikas 38,46 valandos per savaitę. Iš visų apklaustųjų 3,0 proc. nurodė, kad bendra jų sveikatos būklė yra bloga arba labai bloga. 50,4 proc. respondentų bendrą savo sveikatos būklę įvertino patenkinamai, o 46,6 proc. manė, kad jų bendra sveikatos būklė yra gera arba labai gera. Buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp to, kaip odontologai vertino bendrą savo sveikatos būklę ir institucijos, kurioje jie dirbo, tipo. Privačiose įmonėse dirbantys odontologai savo sveikatą vertino kaip gerą arba labai gerą, palyginti su odontologais iš
valstybinių įstaigų. Net 91,0 proc. odontologų kentė nugaros skausmą, galvos skausmas pasireiškė 88,73 proc. odontologų, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus patyrė 86,5 proc. odontologų. Valstybinėse įstaigose dirbantiems odontologams daţni su rankomis susiję negalavimai pasireiškė daţniau nei tiems, kurie dirba ir privačiose ir valstybinėse įstaigose, bei tiems, kurie dirba tik privačiose įstaigose. Galvos skausmas, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai ir rankų pervargimo, nusilpimo problemos labiau paplitę tarp moterų [8].
Nepale atlikto tyrimo tikslas buvo apibūdinti odontologų kaklo, pečių ir nugaros skausmo kilmę ir įvertinti rizikos veiksnius. 68 odontologai iš Dharan ir Biratnagar miestų buvo apklausinėjami naudojant patvirtintus klausimynus. Nugaros skausmas buvo labiausiai paplitęs nusiskundimas sukeliantis 80 proc. visos tirtos populiacijos negalavimų, po kurių sekė kaklo skausmai (58,8 proc.) ir pečių skausmai (47 proc.). Pečių skausmai tarp moterų buvo beveik du kartus didesni nei vyrų (p=0,09) ir dienų vidurkis, kuomet jaučiamas kaklo skausmas tarp moterų yra statistiškai reikšmingai didesnis nei vyrų (p=0,048). Kaulų raumenų sistemos skausmai daţni odontologų tarpe. Reguliarus specifinių pratimų atlikimas padidina galimybę išvengti tolimesnių skausmų ūmėjimo bei dėlto atsirandančių ribojimų[18.].
1.2. Skausmo fiziologija ir jutimas
Skausmo jutimas yra vadinamas nocicepcija. Skausmo jutimas ir malšinimas priklauso nuo
abiejų sistemų – ascendentinė ir descendentinės – koordinuotos veiklos. Traumos, uţdegimo paţeistuose audiniuose išsiskiria medţiagos, vadinamos algogeninėmis. Jos veikia kapiliarų pralaidumą bei dirgina specifinius skausmo receptorius, vadinamus nociceptoriais. Transdukcija, pirmame skausmo jutimo etape nociceptoriuose cheminis dirgiklis transformuojamas į elektrinį impulsą. Dauguma nociceptorių reaguoja į temperatūrą, mechaninį ir cheminį dirgiklį. Kai šie dirgikliai pernelyg stiprūs, jaučiamas skausmas. Kartojantis dirgikliui, didėja nociceptorių jautrumas, maţėja dirginimo slenkstis, stebimas didesnis ir ilgesnis atsakas į dirgiklį [45].
Atsiranda spontaninis elektrinis aktyvumas. Tai pirminė ar periferinė sensitizacija, kurią lydi padidėjęs skausmo jutimas. Tylūs receptoriai dėl periferinės sensitizacijos taip pat aktyvuojami ir tampa skausmo receptoriais. Periferinė sensitizacija ir spontaninis aktyvumas aiškinami natrio kanalų gausa paţeistame nerve. Simpatinės nervų galūnėlės produkuoja prostanoidus ir kitus arachidoninės rūgšties produktus, tuo prisidėdamos prie periferinės sensitizacijos.
Transmisija, antrame skausmo perdavimo etape, neurotransmiteriai (gliutamatas, aspartatas) atsakingi uţ informacijos perdavimą. Informacija nešama elektrinio impulso keliauja aferentiniais nerviniais laidais į nugaros smegenų uţpakalinį ragą. Nervinės skaidulos, A δ (ūmų, greitą) ir C (lėtą, nuolatinį), perduoda skausmą.
Trečias skausmo jutimo etapas, moduliacija (slopinimas arba stiprinimas) signalas vyksta nugaros smegenų uţpakaliniame rage, tai yra sinapsių, receptorių, slopinančių neuronų sankaupoje.
Percepcija, ketvirtas skausmo suvokimo etapas, tai kompleksinė sensorinių, emocinių ir elgsenos tarpusavio sąveika. Subjektyvi sąmoningo ţmogaus būsena turi įtakos skausmo stiprumui ir pobūdţiui. Ţmogaus psichologinę būseną kontroliuoja smegenys. Sensoriniai, kognityviniai, emociniai jutimai - tai yra skausmo dalys, todėl emocijos, socialinis aspektas reikšmingi skausmo stiprumui:
Sensorinė dalis atspindi intensyvumą, vietą, pobūdį.
Kognityvinė parodo, kaip skausmas veikia suvokimą/mąstymą ir poţiūrį į save.
Emociniai veiksniai: tai įvairus elgesys; gyvenimo būdas (skausmo modeliai šeimoje); socialinis-kultūrinis apima demografinius, dvasinius, profesinius ir kitus veiksnius, kurie susijęs su skausmo suvokimu ir reakcija.
Skausmas yra sudėtingas psichofiziologinis reiškinys. Skausmą galima apibendrinti kaip 2 sistemų tarpusavio sąveikos rezultatą [14]. Skausmo jutimas ir malšinimas priklauso nuo abiejų sistemų – ascendentinė/nociceptinė ir descendentinės/antinociceptinės – koordinuotos veiklos. Atveria skausmo "vartus― ascendentinė (informuojanti) perduoda skausminę informaciją ir sukelia skausmo pojūtį. Uţdaro skausmo "vartus― descendentinės (slopinamoji) maţina skausmą (išskiriami endogeniniai opioidai). „Vartų― teoriją, R. Melzackas ir P. Wallis (1960), pripaţino smegenų ir sąmonės įtaką skausmo suvokimui.
Skausmo poveikis. Skausmas veikia įvairias organizmo sistemas: Fiziologinės: padidėjęs
katabolizmas; kvėpavimo sistemos patologija – tachipnėja, sumaţėjęs plaučių tūris; ribotas judrumas, raumenų spazmas; slopinama virškinimo trakto motorika; širdies kraujagyslių sistema: hipertenzija, tachikardija ir kt.Imunologinės: imuninės sistemos sutrikimai Psichologinės: neigiamos emocijos; depresija; maţina pasitikėjimą medicina; gydymo atsisakymas; mintys apie saviţudybę; miego sutrikimai ir kt. Socialinės: apsunkina bendravimą šeimoje ir su kitais ţmonėmis; demoralizuoja šeimą; prisideda prie socialinės izoliacijos, vienišumo; trukdo aktyviai leisti laisvalaikį; sumaţina darbingumą, trukdo judėti; komplikuoja netektį. Dvasinės: vertybės, nuostatos, gyvenimo prasmė, egzistenciniai klausimai.
1.3. Nuovargio fiziologija ir jutimas
Nuovargis - laikinas organizmo darbingumo sumaţėjimas dėl pokyčių įvairiose organizmo sistemose atliekant fizinį darbą. Nuovargį sukeliančios prieţastys visada yra konkrečios, t.y. priklauso nuo atliekamo darbo pobūdţio, intensyvumo, raumenų darbo reţimo ir kt. faktorių. Daţniausiai darbingumas fizinės veiklos metu sumaţėja dėl nuovargio CNS, endokrininėje sistemoje, vegetacinėse sistemose ir dirbančiuose raumenyse [37]. Tai nuovargio lokalizacijos problema. Jį gali sukelti hipoksija (deguonies trūkumas), metabolitų susikaupimas, energetinių substratų išsekimas ir kitos prieţastys [46].
Fizinio darbo metu organizmo ar jo elementų darbingumas dėl nuovargio maţėja laipsniškai, todėl laiko atţvilgiu galime nuovargį nagrinėti kaip procesą ir jame išskirti keletą fazių : kompensuojamo, nekompensuojamo ir visiško. Šių fazių atskyrimo kriterijus - organizmo kaip visumos sugebėjimas atlikti norimą darbą (kiekybiniu ar kokybiniu poţiūriu), pavyzdţiui, kiek galima ilgiau išlaikyti pasirinktą darbo galingumą, technikos veiksmų kokybę.
Nuovargio fazės (1 pav.):
1) Kompensuojamoji nuovargio fazė; 2) Nekompensuojamoji nuovargio fazė; 3) Visiškas nuovargis.
1 pav. Nuovargio fazės [46] Nuovargio ypatumai statiniame darbe
Nuovargį statiniame darbe sąlygoja dvi prieţastys [46]:
1) atliekant statinį darbą padidėja spaudimas raumens viduje (iki 200 mmHg ir daugiau). Dėl to uţspaudţiamos smulkios kraujagyslės (arteriolės, kapiliarai, venulės), o tai apsunkina raumens aprūpinimą krauju, o tuo pačiu ir deguonimi, energetinėmis medţiagomis. Tai taip pat sulėtina medţiagų apykaitos produktų (laktato ir kt.) pašalinimą. Tokiu atveju ATF resintezė vyksta daugiau anaerobiniu būdu, dėl to kaupiasi laktatas, kuris yra viena iš pagrindinių greito nuovargio atsiradimo prieţasčių;
Kompensuojamas nuovargis
Nekompensuojamas nuovargis
Visiškas nuovargis
2) statinio darbo metu raumuo visą laiką būna aktyvioje izometrinio susitraukimo būsenoje. Šiai būsenai palaikyti būtina nuolatinė piramidinių smegenų ţievės nervinių ląstelių, poţievinių nervinių centrų, nugaros smegenų motoneuronų veikla, kuri, be to, kompensuojant besivystantį raumeninių skaidulų nuovargį, vis intensyvėja. Analogiškai, tokio darbo metu vyksta nuolatinė ir intensyvi aferentinė impulsacija iś proprio-, chemo- ir kt. receptorių. Tai ilgai ir monotoniśkai apkrauna sensorinius CNS centrus. Taigi, dėl nuolatinio motorinių ir sensorinių nervinių centrų dirginimo, juose pastoviai vyksta jaudinimo procesai, o tai greitai sukelia apsauginį slopinimą CNS ir priverčia nutraukti darbą.
1.4. CNS ir judesių motorika
Ţmogaus smegenys ir jų veikla nulemia sąmoningą ţmogaus veiklą, abstraktų mąstymą, sugebėjimą dirbti, bendrauti su kitais ţmonėmis, kurti ar suprasti meną. Organizmo funkcijas daugiausia reguliuoja nervų sistema. Jutimo organai dirginimus iš aplinkos nuolat perduoda nerviniams centrams, kurie nulemia organizmo reakciją į dirgiklį. Ţmogaus nervų sistema yra sudėtingiausia. Raumenys susitraukia tik tada, kai juos pasiekia jaudinimas iš CNS.Ši sistema garantuoja darnią įvairių organų ir jų sistemų veiklą, taip pat per ją organizmas palaiko ryšį su aplinka. Pagrindinės nervų sistemos funkcijos: 1) reguliuoja visus organizmo gyvybinius procesus;
2) garantuoja darnią įvairių organų ir jų sistemų veiklą 3) palaiko organizmo ryšį su aplinka.
CNS – tai neuronų kūnų, jų ataugų ir neuroglijos telkiniai, vadinami smegenimis. Jos uţpildo visą stuburo kanalą ir kaukolės smegeninę dalį. Smegenis sudaro dvi medţiagos: pilkoji ir baltoji. Pilkąją medţiagą sudaro neuronų kūnų telkiniai, kurie vadinami branduoliais, o smegenų paviršiuje – ţievė. Baltoji medţiaga sudaryta tik iš neuronų ataugų. Baltoji medţiaga CNS sudaro laidus, o periferinėje nervų sistemoje – nervus [20-22].
Nervinio raumens jėgos reguliavimo mechanizmo esmė: CNS valdo valingus judesius,
atsiţvelgdama į raumens mechanines savybes. CNS kiekvienu atveju ieško raumens būsenai ir mechanikai optimalaus motorinių vienetų (motoneuronas, jo aksonas ir visos jo inervuojamos raumeninės skaidulos (RS) sudaro motorinį vienetą) mobilizavimo kiekio (aktyvavimo) ir impulsavimo daţnio. Motorinių vienetų (MV) aktyvumą reguliuoja nerviniai laidai, išeinantys iš galvos smegenų.
Dėl motorinės ir sensorinės ţievės galima sąmoningai atlikti judesius. Tačiau judesių valdymo mechanizmas labai sudėtingas. Tai rodo ir faktas, kad centrinėje nervų sistemoje yra daugiau kaip 100
milijardų neuronų. Be to, nemaţą reikšmę judesiams atlikti turi ir limbinė sistema, nuo kurios priklauso judesių emocionalumas arba motyvavimas.
Pagal laiką nuo atskiro susitraukimo pradţios iki maksimalios jėgos lygio ir atsparumą nuovargiui motorinius vienetus galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus (2 pav.):
a) greitieji, greitai pavargstantys (FF iš angl. fast fatigable);
b) greitieji, atsparūs nuovargiui (FR iš angl. fast, fatigue–resistent); c) lėtieji, atsparūs nuovargiui (S iš angl. slow).
2 pav. Motorinių vienetų ir raumeninių skaidulų tipai [7]
Didinant valingas pastangas arba stiprinant refleksinį jaudinimą, papildomai aktyvuojami vis didesni ir stipresni motoriniai vienetai. Beveik visada motoriniai vienetai aktyvuojami ir išjungiami iš veiklos pagal „dydţio principą― (nuo S iki FF tipo aktyvavimas ir nuo FF iki S tipo deaktyvavimas) (Henneman ir kt., 1965). Manoma, kad šis principas priklauso motoneuronų dydţio ir aferentų (pvz., Ia aferentų, išeinančių iš raumeninių verpsčių) ir supraspinalinių nervinių laidų sinapsių ant motoneuronų tankio bei vietos. Būna atvejų, kai reflektorinis arba supraspinalinis poveikis iš dalies sumaišo motorinių vienetų aktyvavimo tvarką. Pavyzdţiui, odos receptorių dirginimas gali leisti pradţioje aktyvuoti FF ir FR motorinius vienetus, aplenkiant S tipą. Motorinių vienetų aktyvavimosi slenkstis (aktyvavimosi slenkstis –
tai raumens jėgos reikšmė, kuriai esant, jis aktyvuojamas), gali kisti priklausomai nuo judesio atlikimo greičio arba raumens nuovargio laipsnio. Kuo didesniu greičiu atliekamas judesys, tuo maţesnis motorinių vienetų (ypač FF ir FR tipo) aktyvavimosi slenkstis.
Ţmogaus centrinė nervų sistema negeba stabiliai pakankamai aktyvinti raumenį – vieną dieną raumuo gali būti aktyvinamas apie 95 proc., kitą – 90 proc., dar kitą dieną – tik 85 proc. Vadinasi, norint mobilizuoti pačius greičiausius MV, nebūtina, kad raumuo išvystytų labai didelę jėgą – greitieji MV gali būti mobilizuojami atliekant judesius labai greitai, bet maţa jėga. Manytumėme, kad tuo atveju kaip tik geriau yra mobilizuojami greitieji MV. Taigi, atliekant judesius tik dideliu greičiu, įmanoma mobilizuoti pačius greičiausius MV. Greitieji MV dirba ekonomiškiau nei lėtieji, kai greitis yra didesnis.
Labai dideliu greičiu atliekant judesius, gali būti selektyviai aktyvinami tik greitieji MV. Tai suprantama, nes labai greitų judesių metu lėtieji MV neturi jokio poveikio viso judesio greičiui.
CNS itin greitai reaguoja į raumenų pajėgumą ir visada siunčia tokį nervinių impulsų pluoštą, kuris optimaliai „apkrauna― periferiją (raumenis). Jei raumenys nepajėgia atlaikyti nervinio krūvio, tada kinta arba raumuo, arba nervinė impulsacija, arba (tai labiausiai tikėtina) kinta abu.
Kaip centrinė nervų sistema valdo judesius?
Judesius galima valdyti dviem būdais: valingai (sąmoningai) ir nevalingai. Pirmuoju atveju ţmogaus smegenys dirba valingai, antruoju – automatiškai [20]. Išskirtinis valingo valdymo poţymis yra tai, kad jo metu centrinė nervų sistema prognozuoja ir kuria naujus judesius.
Nustatyta, kad, pvz., judesių variabilumas yra maţesnis judesį atliekant dviem pirštais nei vienu (Latash, 2008). Todėl teigiama, kad kuo daugiau būtinų motorinės sistemos (ir ne tik jos) dalių dalyvauja atliekant judesį, tuo judesys atliekamas stabiliau (t. y. nepaisant įvairių trikdţių, didesne tikimybe atliekamas judesys). Tačiau gana sudėtinga nustatyti, kokios motorinės sistemos dalys yra būtinos konkrečiam judesiui atlikti, pvz., CNS valdydama judesius, vadovaujasi nereikalingų judesių mobilizavimo minimumo principu– tai reiškia, kad CNS ieško optimalaus sprendimo judesiui atlikti [23].
Nustatyta, kad galūnės sąnarių kampų pokyčiai, atliekant judesius, yra labiau variabilūs nei distalinės galūnės dalis [25]. Galvos smegenys labiau stebi ne visą galūnę, bet jos distalinį (galutinį) tašką. Viena svarbiausių motorinės sistemos savybių – adaptyvumas arba gebėjimas mokytis, t.y. motorinė sistema atsimena prieš tai buvusius judesius, ypač originalius, netikėtus, didelį įspūdį palikusius judesius. Motorinė atmintis nebūtinai yra valingas procesas, ji pasireiškia mums to nejaučiant. Taigi, motorinė sistema, atlikdama judesius, nuolatos mokosi, kaip geriau atlikti judesius.
Galvos smegenys santykinai skirstomos į pailgąsias, uţpakalines, vidurines, tarpines ir galines.
kuris derina, integruoja impulsus, sklindančius iš perefirijos į CNS bei iš jos, taip pat tvarko miego ir budravimo periodus, veikia sąmonę, aktyvina ir slopina smegenų ţievę, reguliuoja ir emocijas, elgesį, susikaupimą, dėmesį, atidumą, budrumą, net vidaus organų darbą.
Nugaros smegenys – tai CNS dalis, besitęsianti nugaros kanalu nuo galvos smegenų iki juosmens
srities. Nugaros smegenys perduoda impulsus iš periferijos į galvos smegenis ir atgal bei vykdo refleksines reakcijas, dalyvauja įvairiose refleksinėse reakcijose. Struktūros, kurios dalyvauja šiose reakcijose, vadinamos reflekso lanku (3 pav.). Patį paprasčiausią reflekso lanką sudaro 3 dalys: kylančioji (iš receptoriaus iki nugaros smegenų (B)), reflekso centras (tam tikra nugaros smegenų dalis (C)), nusileidţiančioji iki atsakomojo organo (D).
3 pav. Reflekso lankas [7]
Periferinė nervų sistema (PNS) – tai nervinės skaidulos, einančios iš smegenų į organus. Šios
skaidulos susilieja į stambius kamienus, vadinamus nervais. Iš galvos smegenų išeina 12 porų galvinių nervų, o iš nugaros smegenų 31 pora nugarinių nervų. Periferinei nervų sistemai priklauso rezginiai ir iš jų išeinantys nervai, mazgai. Funkciniu poţiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę dalis.
Somatinė nervų sistema inervuoja visus skeleto ir kai kurių organų skersaruoţius raumenis.
Vegetacinė nervų sistema inervuoja visus vidaus organus, lygiuosius raumenis, širdį, kraujagysles, taip pat tvarko audinių trofiką, liaukų sekreciją. Visa sąmonės nekontroliuojama organizmo veikla yra valdoma vegetacinės nervų sistemos.
Refleksai – kai ţmogaus organizmas visada reaguoja į dirginimus. Į išorinio pasaulio ir organizmo
vidaus dirginimus organizmas reaguoja atsakomąja reakcija, dalyvaujant CNS. Ši atsakomoji reakcija ir yra vadinama refleksu.
1.5. Kompleksinės sistemos
Dauguma sudėtingų sistemų yra kompleksinės [42]. Šios sistemos charakterizuojamos jų generuojamais kompleksiniais signalais. Norint ištirti kompleksinių sistemų signalus, reikia išsiaiškinti kompleksinių sistemų charakteristikas ir savybes. Kompleksinių sistemų mokslas – tai mokslo sritis, nagrinėjanti kaip sistemos atskirų dalių ryšiai veikia visos sistemos elgesį, kaip sistema sąveikauja su aplinka ir kaip ji ją veikia. Kompleksinė sistema susijusi su aplinka dinaminiais grįţtamaisiais ryšiais. Vieningo kompleksinės sistemos apibrėţimo visdar nėra. Peter Erdi [28] teigia, kad kompleksinė sistema – tai sistema, susidedanti iš didelio skaičiaus sudedamųjų dalių, kurios sąveikauja tarpusavyje netiesiškai, o tarp atskirų dalių egzistuoja hierarchija struktūros prasme (4 pav.).
4 pav. Kompleksinės sistemos charakteristikos [24]
Paprasta sistema vadinama tokia sistema, kuri gali būti lengvai prognozuojama, o nedidelis pradinių sąlygų pasikeitimas daro maţą įtaką visos sistemos būsenai. Kompleksinė sistema yra sunkiai prognozuojama, o nedidelis pradinių sąlygų pasikeitimas gali ţymiai pakeisti visos sistemos būseną. Pagrindinės kompleksinių sistemų ypatybės:
Sudėtinga apibrėţti kompleksinės sistemos ribas, t.y. atskirti sistemos aplinką ir pačią sistemą.
Kompleksinės sistemos yra priklausomos nuo praeities, t.y. dėl savo dinamiškumo, praeities būsena gali paveikti dabartį ir ateitį.
Kompleksinės sistemos yra atviros – sistemos valdymas paskirstomas tarp ją sudarančių elementų, sąveikaujančių sinergiškai visose valdymo funkcijose.
Kompleksinės sistemos turi fraktalinę struktūrą, kuri gali būti nusakoma keliais lygiais. Sistemos sudedamosios dalys taip pat gali būti kompleksinės sistemos.
Kompleksinės sistems geba staiga keisti elgseną.
Kompleksinė sistema pasiţymi kooperacija struktūros viduje ir konkurencija struktūros išorėje.
Kompleksinės sistemos dedamosios dalys tarpusavyje sąveikauja netiesiškai.
Pagrindiniai kompleksinių sistemų tipai: [28,36,12] chaotinės sistemos ir kompleksinės adaptyvios sistemos. Chaotinės sistemos apibūdinamos kaip jautrios pradinėms sąlygoms, topologiškai sujungtos. KAS susideda iš daugelio tarpusavyje susijusių elementų, kurie geba keistis ir prisitaikyti – mokytis iš tam tikros praeities.
Kompleksinės adaptyvios sistemos. Daugelis sistemų susideda iš savarankiškų posistemių, kurios
sąveikauja tarpusavyje, apspręsdamos visos sistemos elgseną. Sąveikos tarp atskirų posistemių lemia kompleksinį adaptyvų visos sistemos elgesį. KAS elgesys charakterizuojamas kaip daugiausia netiesinės jos posistemių sąveikos rezultatas skirtinguose sistemos organizacijos lygiuose [24-35].Paprastai tokios sistemos struktūra nusakoma keliomis skalėmis ir yra atvira aplinkai (dabartis priklauso nuo praeities), jos dalys santykinai netiesinės, dalinai galinčios pakeisti viena kitą, turinčios adaptyvų grįţtamąjį ryšį su aplinka. KAS, kaip ir chaotinės sistemos yra labai jautrios pradinių sąlygų pasikeitimui – maţi pradinių parametrų pokyčiai lemia didţiulius sistemos elgesio pokyčius. Chaosui atsirasti pakanka vienos dedamosios, o sistemos kompleksiškumui reikia ne maţiau trijų.
Kompleksiškumo profilis įvertinamas analizuojant sistemos generuojamų signalų visumos
dinamiką. KAS struktūra nusakoma keliomis sudėtingumo skalėmis. Aukštesnio rango posistemė apima ţemesniojo rango ir t. t. Pavyzdţiui, ţmogaus kūno sistemos – kiekvieno lygio funkcinė sistema yra ne maţiau sudėtinga uţ aukščiau esančią, tai reiškia, kad einant gilyn sistemos nesidaro paprastesnės. KAS bruoţas, kada sudėtingumas nemaţėja, nagrinėjant reiškinius bei juos atspindinčius signalus skirtingo detalumo skalėse, kitaip dar vadinamas fraktališkumu [9,41]. Viena į kitą talpinamos dinaminės struktūros visuomet yra atviros tarpusavio sąveikoms – bet kurios struktūros dinamikai daro įtaką bent dvi kitų
struktūrų dinamikos: viena, kuri yra struktūroje ir kita, ją apimanti. Bendrai visos sistemos elgsenai laike nusakyti naudojama kompleksiškumo profilio koncepcija [43,41]. Kompleksiškumo profilis pabrėţia tą sistemos ar jos dalių sąveikos skalę ir kartu signalų analizės daţnių diapazoną, kuriame ta sąveika matoma tyrėjui arba veikia tiriamą aplinką. Paprasčiausiu atveju kompleksiškumas – tai skirtingų sąveikų skaičius, charakterizuojantis kompleksinę sistemą. Tuo tarpu kompleksiškumo profilis charakterizuoja sistemos dinamiką, naudodamas kompleksiškumą kaip skalės funkciją [43,41]. Kai sistemos dalių nepriklausomumas sumaţėja, sistemos dinamikos skalė padidėja. Kai sistema yra nagrinėjama aukštesnio lygio skalėje, smulkių dedamųjų elgsenos nustatyti neįmanoma, galima tik apibendrinti tas sąvokas, kurios yra ištiriamos.
Kompleksiškumo profilis – tai matematinis įrankis, sukurtas uţfiksuoti svarbius atskirų sistemos dedamųjų sąveikos ir pačios sistemos visumos dinamikos aspektus. Jeigu sistema sudaryta iš dalių, kurių elgsena dalinai koreliuota ar dalinai nepriklausoma, sistemos dinamiką galima vertinti skirtingo lygio skalėse, skirtingu sudėtingumo lygiu. Tai yra kompleksinės sistemos, sudarytos iš specializuotų ir susijusių dedamųjų, charakteristika. Tokios sistemos kompleksiškumo profilis maţėja palaipsniui stebėjimo skalės didėjimui [41]. Remiantis literatūra [41], ţmogaus kompleksiškumo profilis yra palaipsniui besileidţianti kreivė (5 pav.). Atomų skalėje galima tirti atskirų atomų sąveikas, tačiau ląstelių lygyje atskirų atomų sąveikos nėra pastebimos [18,32).
5 pav. Žmogaus kompleksiškumo profilis
Ţmogaus kompleksiškumas Kompleksiškumo profilis Kompl ek siš ku m as Ţmogus
Atomas Molekulė Ląstelė Ţmogus Visuomenė Skalė
1.6. Širdis – tipinis KAS analizės objektas
Ţmogaus organizme taipogi stebime fraktalinius lygmenys: organizmas, organų sistema, organas, ląstelė, sinapsė. Kiekvieno lygio funkcinė sistema yra ne maţiau sudėtinga uţ aukščiau esančią, t.y. einant ―gilyn‖ sistemos nesidaro paprastesnės [9,13].
Kiekvieną fraktalinį lygį sudaro aprūpinančioji (organizmo lygyje - širdies – kraujagyslių sistema) , reguliacinė (nervų sistema) ir vykdančioji (organizmo lygyje - griaučių - raumenų) sistemos. Šios trys sistemos vadinamos holistinėmis (6 pav.).
6 pav.Žmogaus organizmo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, fenomenologinis
modelis (a – žmogaus organizmo lygmuo; b – širdies sisteminis lygmuo; c – atskirų širdies struktūrų lygmuo)
Organizmui nuolat prisitaikant prie kintančios aplinkos ir jos poveikio reaguoja visos trys sistemos drauge (skirtingu intensyvumu ir forma), o organizmo bendroji reakcija visada yra visų šių trijų sistemų suminio atsako rezultatas. Holistinių sistemų visuma lemia sistemos kompleksiškumą tiek struktūriškai, tiek ir funkciškai, nors struktūros kompleksiškumas ne visada sąlygoja funkcijos kompleksiškumą.
Ţmogaus organizmo reakcija į aplinkos poveikį yra sudėtinga, kompleksinė, daugelio sistemų funkcijas apimanti reakcija. Tai ir raumenų veikla, būtina uţduotam pajėgumui pasiekti, ir reguliacinių sistemų pokytis priderinant širdies ir kraujagyslių sistemą prie raumenų vykdomos funkcijos bei pačios širdies ir kraujagyslių sistemos pokytis, būtinas pakankamai raumenų ir kitų sistemų hemodinamikai palaikyti [10], [38].
Ţiūrint į šią sistemą KAS poţiūriu, tai yra „patogi― sistema, sąveikaujanti su visomis organizmo sistemomis, visą savo funkcionalumą išreiškianti elektriniais procesais (EKG), kurie nagrinėjami ir analizuojami beveik 100 metų. EKG atspindi širdies funkciją visais sudėtingumo lygiais (nuo lėtų ikigreitai vykstančių procesų), kuri registruojama paprastu neinvaziniu būdu: širdies daţnio kitimai gerai charakterizuoja reguliacinius procesus [11], [40], širdies elektrinės sistolės trukmės sietinos su širdies metabolizmo procesais (ţemesnis sudėtingumo lygmuo – procesų trukmės iki 500 ms), dar trumpesni procesai, kaip EKG QRS komplekso trukmė (DQRS), charakterizuojareguliacinius pačios širdies laidumo sistemos procesus (trukmės apie 100 ms)[49]. Šiuose kompleksiškumo nagrinėjimuose EKG pagrindu, logiška įsivesti sufraktaliniais širdies lygmenimis sietiną laiko skalę [49] (7 pav.)
7 pav. Laiko skalė, atspindinti organizmo fraktališkumą
Elektrokardiografija – būdas registruoti KAS (šiuo atveju širdies ir kraujagyslių sistemos) signalus, jų kilmę, susidarymą, registraciją, būdinguosius taškus, reikalingus signalų sistemineianalizei.
1.7. Elektrokardiografija, jos duomenys ir charakteristikos
Elektrokardiografija – elektrofiziologijos metodas, kai specialiu prietaisu –elektrokardiografu – uţrašoma širdies ląstelių sukurto suminio elektros lauko potencialo kitimo kreivė, pagal kurios ypatumus sprendţiama apie širdies veiklą [55]. EKG – tai bioelektrinis signalas, gautas uţregistravus širdyje vykstančių ir/arba tam tikro dirbtinio išorinio poveikio sukeltus elektrinius reiškinius. EKG atspindi širdies bioelektrinius potencialus ir kartu su klinikiniais duomenimis leidţia diagnozuoti širdies veiklos pokyčius, stebėti patologinio proceso eigą, prognozuoti jo baigtis. Todėl ji yra vienas pagrindinių ir daţniausiai naudojamų medicininių tyrimo metodų [55]. Elektriniai signalai iš širdies per skystą ir laidţią
vidinę organizmo terpę plinta iki registruojančių elektrodų, kurie uţdedamisutartiniuose kūno paviršiaus taškuose. Reikia paţymėti, kad jaudinimui plintant širdyje, suminis vektorius kinta erdvėje, o EKG uţrašomi potencialo pokyčiai tikvieno atvado kryptimi. Taigi, EKG – tai širdies generuojami elektriniai signalai [6] (8 pav.).
8 pav. EKG signalas ir jo fragmentai
EKG signalų būdingųjų taškų (parametrų) sekų analizei paprastai buvonaudojami duomenys gauti II derivacijoje [33].Šiame darbe nagrinėjami 5 pagrindiniai [10] (remiantis ţmogaus, kaipkompleksinės adaptyvios sistemos, fenomenologiniu modeliu) elektrokardiografinių signalų parametrai:
• RR intervalas, matuojamas ms, – intervalas tarp dviejų gretimų R dantelių– laiko tarpas tarp dviejų širdies susitraukimų. RR intervalu gali būti apibūdinta viso organizmo būsena;
• DJT, matuojamas ms, – JT intervalo trukmė – intervalas elektrokardiogramoje nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos. JT intervalo trukmė DJT apibūdina skilvelių repoliarizacijos trukmę. JT intervalo pokyčiams įtakos turi reguliacinė nervų sistema.
• DQRS, matuojamas ms, – QRS komplekso arba suţadinimo išplitimo širdyje trukmė, apibūdinanti širdies vidinę reguliacinę sistemą.
Taip pasirinkti EKG signalų parametrai yra vieni populiariausių klinikinėje praktikoje, o nagrinėjant jų tarpusavio sąsajas jie apima skirtingus širdies veiklos sudėtingumo lygmenis:
• RR, DJT sąveikos apibūdina sisteminį lygmenį,
• RR, DJT, DQRS sąveikos apibūdina vidinius širdies reguliacinius procesus, • RR, DJTsąveikos – vidinius širdies medţiagų apykaitos procesus.
Kaip ir buvo minėta, visi EKG signalų parametrai gauti automatizuota dvylikos standartinių derivacijų EKG registracijos sistema „Kaunas-Krūvis W01‖.Minėtų parametrų matavimo iš EKG signalų paklaidos neviršija 1 proc.
1.8. Ţemės magnetinis laukas
Ţemės magnetinis laukas yra generuojamas planetos branduolio sukimosi ir elektrinių srovių sąveikos. Šis laukas savo ruoţtu sukuria magnetosferą, kuri tarsi jėgos laukas saugo planetą nuo Saulės vėjo mirtino dvelksmo (9 pav.).
9 pav. Žemės magnetinis laukas
Rollin McCraty, Ph.D 2014 metais atlikto tyrimo metu menesį buvo fiksuotas 9 ţmonių širdies variabilumas, kartu fiksuoti ir magnetinio lauko kitimai. Širdies variabilumo rodikliai seka paskui lokalaus magnetinio lauko rodiklių kitimus.
Europoje yra tik vienas magnetometras, galintis nustatyti lokalaus Ţemės magnetinio lauko daţnį. Jis kiekvieną akimirką siunčia duomenis apie magnetinio lauko kitimus į atviros prieigos puslapius. Yra labai daug sričių, kurias veikia Ţemės magnetinis laukas. Visą laiką esam magnetinio lauko aplinkoje ir visą laiką esame jo palaikomi. Susidaro įspūdis, kad Ţemės magnetinis laukas apima visas sritis, ypač veikia socialinius ryšius, emocinį pasaulį, fizinį pojūtį. Tai prasideda nuo baltymų lygmens iki socialinio
lygmens. Lokalaus Ţemės magnetinio lauko ryšį galima pamatuoti, bet dar neţinoma kaip panaudoti. Ieškomos koreliacijos ţmogaus ir socialinės struktūros lygyje.
Ţmogaus ir Ţemės magnetinio lauko ryšys kaip automobilio generatoriaus ir akumuliatoriaus, Ţemė nulat pakrauna ţmogaus organizmą ir jeigu tas ryšys yra geras, tada ir ţmogaus sveikata yra gera. Jungtį tarp Ţemės magnetinio lauko ir ţmogaus veikia amţius, liga, nedarna intergruotoje ekologinėje erdvėje, miego kokybė. Išsiderinus jungčiai, Ţemės magnetinis laukas optimaliai nebepakrauna ţmogaus išnaudotų resursų.
Šiame darbe bandoma atskleisti sąsajas tarp lokalaus Ţemės magnetinio lauko ir ţmogaus kompleksiškumo organizmo bei organo (širdies) lygmenyje.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas UAB ―Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centre― arba privačių odontologų kabinetų tarnybinėse patalpose. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-FMR(M)-398) (1 priedas), o taip pat UAB „Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centro― vadovo sutikimas.
Tyrimas truko nuo 2014 m kovo mėnesio iki 2015 metų kovo mėnesio.
Kiekvieno tyrimo metu EKG uţrašymui naudota LSMU Kardiologijos institute sukurta automatizuota EKG analizės sistema „Kaunas – krūvis―. Taip pat naudotas nešiojamas kompiuteris, dinamometras.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 20 odontologų. Visi tiriamieji buvo supaţindinti su tyrimo eiga, kiekvienam buvo įteikta tiriamojo informavimo forma. Asmenys, kurie sutiko dalyvauti tyrime, pasirašė sutikimo formą.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai (1 lentelė):
1. Odontologo darbo staţas ne maţiau kaip 5 metai. 2. 4-5 darbo dienos per savaitę.
3. 7-8 darbo valandos per dieną. 4. Dominuojanti dešinė ranka.
1 lentelė. Tiriamųjų amžius bei darbo ypatybės
Amţius (m) Darbo staţas (m) Darbo dienos per savaitę Darbo valandos per dieną 39,2 ± 9,23 (± SD) 12,15 ± 4,28 (± SD) 4,25 ± 0,62 (± SD) 7,75 ± 0,62 (± SD)
2.3. Tyrimo metodai
1. Anketinė apklausa (DASH, Pitsburgo miego kokybės indeksas) (10 pav.) 2. Elektrokardiomonitoravimas (nuovargiui vertinti)
3. Atlikties testai CNS jaudinimo ir slopinimo procesams nustatyti (nuovargiui vertinti): Tepingo testas
Virtualaus rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas
Dinamometrija
4. Skaitmeninis skausmo vertinimas (skausmui vertinti) 5. Lokali Ţemės magnetometrija
6. Matematinė statistika
Quick DASH klausimynas Pitsburgo miego kokybės indeksas Gautas Bioetikos centro leidimas
Pr
. An. Tr. Kt.Pn
...
. D i e n a Savaitė Tepingo testasCNS jaudinimo ir slopinimo testas Dinamometrija
Elektrokardiomonitoravimas Skaitmeninis skausmo vertinimas Magnetometrija
Pasiūlyta dalyvauti tyrime n=63 Atmetimo į tyrimą kriterijai Atitiko kriterijus tyrimui N=20 (12 moterų, 8 vyrai)
(Tiriamųjų suţymėtų balų suma)/11 – 1) x 25 = rankos neįgalumo vertinimas
2.3.1. Anketavimas
2.3.1.1. Quick DASH klausimynas
Rankos neįgalumo klausimynu DASH, subjektyviai įvertinta gyvenimo kokybė [29]. Klausimyną sudaro trys dalys: A – funkcijos įvertinimas, B – simptomų įvertinimas ir C – ypatingos veiklos įvertinimas. A ir B dalyse 11 klausimų, kurie vertinami nuo 0 iki 3 balų. Quick DASH peties ir rankos neįgalumo vertė skaičiuojama pagal formulę:
0 – geriausias rezultatas, reiškiantis, kad nėra jaučiama jokių neigiamų peties ar rankos simptomų, 100 – blogiausias rezultatas. Pasitelkiant kitų autorių anksčiau atliktais tyrimais išskirti trys rezultatų vertinimo punktai:
Jei peties ir rankos neįgalumo rezultatas maţesnis negu 15 – norma, problemų nėra. Jei rezultatas 16-40 – probleminiai simptomai ryškėja, tačiau odontologas dar gali dirbti.
Jei rezultatas didesnis negu 40 – odontologas nedarbingas, reikalingas poilsis ir reabilitacija [30].
2.3.1.2 Pitsburgo miego kokybės indeksas
Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. - Pittsburg Sleep Quality Index) vertina praėjusio mėnesio miego kokybę [19]. Šią anketą sudaro 19 savęs įvertinimo klausimų ir 5 klausimai, kurie atspindi lovos ar kambario partnerio nuomonę. Pastarieji klausimai yra naudojami tik klinikinei informacijai, jie nėra įtraukti į Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) skaičiavimą. PMKI klausimai apima įvairius veiksnius, susijusius su miego kokybe, įskaitant miego trukmės ir latentiškumo įvertinimą, specifinių su miegu susijusių sutrikimų daţnį ir išreikštumą. Šie 19 klausimų yra grupuojami į 7 komponenčių
reikšmes, kiekvienos reikšmė gali būti nuo 0 iki 3 (2 priedas). Po to 7 komponenčių reikšmės yra sudedamos ir gaunama bendra PMKI reikšmė, kuri gali būti nuo 0 iki 21. Kuo didesnė reikšmė, tuo blogesnė miego kokybė. Miego kokybės komponentės: subjektyvi miego kokybė, uţmigimo laikas, miego trukmė, miego efektyvumas, prabudimai, medikamentų vartojimas, savijauta dienos metu [26].
Subjektyvus miego kokybės vertinimas: nėra sutrikimų – PMKI maţiau negu 5, epizodiniai miego sutrikimai – 5-10, vidutiniai miego sutrikimai kai PKMI 11-15, o ryškūs – 16-21.
2.3.2. Elektrokardiomonitoravimas
Elektrokardiografinių signalų registracijai ir pagrindinių nuovargio parametrų atpaţinimui šiame darbe naudojama sertifikuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institute sukurta
automatizuota elektrokardiogramos analizės sistema „Kaunas-Krūvis W01―, kuri registruoja dvylika standartinių EKG derivacijų.
4 elektrodai klijuojami ant galūnių: 1. L – kairė ranka
2. R – dešinė ranka
3. N – neutralus, ant dešinės kojos (ţemės elektrodas) 4. F – kairė koja
Nėra skirtumo ar elektrodai uţklijuoti ant distalinio, ar ant proksimalinio galūnės galo. Tyrime elektrodai klijuoti ant proksimalinio galo.
6 elektrodai klijuojami ant krūtinės ląstos (11 pav.):
V1 – klijuojamas 4-ame tarpšonkauliniame tarpe dešinėje krūtinkaulio pusėje. V2 – klijuojamas 4-ame tarpšonkauliniame tarpe kairėje krūtinkaulio pusėje. V3 – klijuojamas tarp V2 ir V4.
V4 – klijuojamas 5-ame tarpšonkauliniame tarpe spenelio linijoje. Moterims rekomenduojama klijuoti po krūtine.
V5 – klijuojamas tarp V4 ir V6.
V6 – klijuojamas toje pačioje horizontalioje linijoje kaip V4 (nebūtinai 5-ame tarpšonkauliniame tarpe). (pav.)
11 pav. Elektrodų išsidėstymas krūtinės srityje [48]
Paveikslėlyje (12 pav.) matomas EKG analizės fragmentas. Tiriamasis patogiai sėdi ant kėdės ir ramybės būsenoje EKG rašoma 5 minutes.
2.3.3. Atlikties testai CNS jaudinimo ir slopinimo procesams nustatyti 2.3.3.1. Tepingo testas
Judesių daţnio kaita, atliekant klasikinį 40 s trukmės tepingo testą (angl. – finger taping test), buvo registruojami panaudojant specialią kompiuterinę programą, sukurtą LKKA „Kineziologijos― laboratorijoje, pagal Ukrainos kūno kultūros universiteto mokslininkų parengtą CNS funkcinės būklės ir darbingumo rodiklių vertinimo metodiką, judesių daţnį fiksuojant kas 5 s. Kompiuterinė programa pateikdavo normalizuotas registruojamų rodiklių reikšmes – CNS darbingumo ir funkcinės būklės rodiklius: CNS paslankumą ir vargstamumą, bendrą CNS darbingumą.
CNS paslankumas – tai maksimalus judesių daţnis (Hz arba k/s). Fiziologine prasme CNS paslankumas – tai jaudinimo ir slopinimo procesų kaita centrinėje nervų sistemoje. Tiriamajam 5 s atliekant maksimalaus daţnio judesius, kompiuteris registruoja ir pateikia kiekvieną sekundę atliekamų judesių daţnumą. Įskaitomas rezultatas – maksimali normalizuota reikšmė. Normalizuojant kiekvieno tiriamojo parodytą rezultatą kompiuterinė programa palygina jį su maksimaliu judesių daţniu – 12 k/s, t. y. Ukrainos mokslininkų (Зеленцов, Лобaновский, 1998) masinių tyrimų metu uţregistruota reikšmė (toks normalizavimas – tai tiriamojo rodiklio raiška procentais visos biologinės populiacijos atžvilgiu). Taigi skaičiuojama taip:
CNS paslankumas = jud.daţn. x 100/12
2.3.3.2. Virtualaus rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas
CNS jaudinimo ir slopininimo procesų pusiausvyra nustatoma virtualaus apskritimo stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testu. Kompiuterio ekrane dešinėje pusėje yra vartai, per kuriuos viena linija skersai ekrano lekia raudonas kamuoliukas. Tiriamojo prašoma sustabdyti kamuoliuką ties vartų viduriu. Stabdoma nuspaudţiant klaviatūros „tarpo― klavišą. Sustabdţius kamuoliuką uţrašomas rezultatas, o su kitu paspaudimu kamuoliukas vėl ima judėti ta pačia trajektorija. Testas kartojamas 10 kartų. Jei kamuoliukas sustoja ties vartų viduriu – vyrauja pusiausvyra tarp CNS jaudinimo ir slopinimo procesų, jei kamuoliuką sustabdo prieš vartus – vyrauja CNS jaudinimo procesų aktyvumas. Jei kamuoliukas sustabdomas uţ vartų – vyrauja CNS slopinimo procesų aktyvumas (13 pav.).
13 pav. Virtualaus apskritimo stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane reikšmės 2.3.3.3. Dinamometrija
Plaštakos spaudimo jėgai įvertinti naudotas Jamar dinamometras (14 pav.), kurio matavimo vienetai yra niutonai. Tiriant spaudimo jėgą, tiriamojo buvo prašoma atsistoti, pritraukti ţastą, alkūnę sulenkti 90 laipsnių kampu, dilbį ir riešą išlaikyti neutralioje padėtyje. Prašoma suspausti dinamometro rankenėlę kaip įmanoma stipriau. Stebima ar nėra kompensacijos (peties kėlimo, alkūnės lenkimo laipsnių kitimo). Atliekama po 3 bandymus dešine ir kaire rankomis. Fiksuojamas ir dokumentuojamas bandymų vidurkis.
14 pav. Dinamometras plaštakos jėgai matuoti
CNS jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra
CNS jaudinimo procesų aktyvumas
2.3.4. Skaitmeninis nugaros skausmo vertinimas
Skausmo lokalizacijai ir intensyvumui įvertinti naudoti„kūno regionų ţemėlapis―(104 (15 pav.) ir skaitmeninė skausmo vertinimo skalė. Skalėje ţymimas momentinis skausmas, kurio intensyvumas nuo 0 iki 10. 0 – jokio skausmo, 1-3 – silpnas skausmas, 4-5 – vidutinis skausmas, 6-8 – stiprus skausmas, 9-10 – nepakeliamas skausmas. Kūno ţemėlapis suskaidytas į 45 zonas, kurios apjungiamos į sritis. 1, 2, 23, 24 – galvos sritis, 3 ir 25 – kaklo, 4, 5, 26, 27 – pečių juostos sritis, 6, 7, 8, 9, 28, 29, 30, 31 – rankų sritis, 10, 11, 32, 33 – plaštakų sritis, 12-13 – krūtinės sritis, 14 ir 15 – pilvo sritis, 34, 35, 36, 37 - nugaros sritis, 38, 39 – sėdmenys ir klubai, 16 – genitalijos, 17, 18, 19, 20, 40, 41, 42, 43 – kojų sritis, 21, 22, 44, 45 – pėdų sritis. Tiriamojo prašoma paţymėti zoną, kurioje tuo metu jaučia skausmą ir įvardinti skausmo intensyvumą.
2.3.5. Lokali Ţemės magnetometrija
Lokalaus Ţemės magnetinio lauko svyravimus fiksuoja magnetometras, įrengas Baisogaloje esančiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvulininkystės institute. Lokalaus magnetinio lauko rodmenys buvo stebimi tyrimų atlikimo dienomis. Magnetometro duomenų pavyzdys matomas paveikslėlyje (16 pav.). GCI003 – magnetometras, esantis Baisogaloje. Tai didelis tarptautinis projektas, kuriame dalyvauja JAV „Heartmath― instituto , LSMU, KTU , o taip pat Kanados, Naujosios Zelandijos ir Saudo Arabijos mokslininkai. Projekto dalyviai skatina kuo įvairesnių sričių specialistus savo tyrimų metu naudotis viešai skelbiama matematiškai apdorotų lokalių Ţemės magnetinio lauko duomenų masyvą, ieškant ir nustatant galimas sąsajas tarp savo tyrimų objektų būsenų ir magnetinio lauko svyravimų. Mūsų tyrimo tikslu galėjome pasinaudoti prieinama informacija ir gavome įdomių rezultatų.
16 pav. Magnetometro rodmenys
2.3.6. Matematinė statistika
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS (StatisticalPackageforSocialSciences), 20.0 for Windows bei Microsoft Excel 2007 programą.
Lyginami skirstiniai, pateikiami duomenys vidurkiais ± standartinė vidurkio paklaida.
GCI 003
Priklausomų poţymių skirtumo patikimumui įvertinti naudotas neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Rodiklių (poţymių) ryšio stiprumui nustatyri pasirinktas Pearsono koreliacijos koeficientas Poţymių skirtumo patikimumas tikrintas Vilkoksono kriterijumi, dviem priklausomoms imtims.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Anketų rezultatai
3.1.1. Quick DASH klausimynas dirbantiems rankomis (Nuovargio vertinimui)
Daţna odontologų problema yra peties, rankos ar plaštakos skausmas. Jaučiami simptomai ir diskomfortas daro įtaką ne tik darbui, bet ir asmeninio gyvenimo veiklai. Quick DASH klausimynas apţvelgia
problemas, susijusias su darbu, poilsiu, namų ruoša ir socialiniu gyvenimu.Paveikslėlyje matomas jaučiamų simptomų ir atliekamos veiklos įvertinimas, išreikštas balais (17 pav.).
17 pav. Jaučiamų simptomų ir atliekamos veiklos įvertinimas
Paveikslėlyje (18 pav.) matoma kasdenės veiklos aktyvumo ir jaučiamų simptomų rezultatai. Tik trys tyrimo dalyviai nejautė jokio diskomforto nei kasdienėje veikloje, nei pateiktoje simptomatikoje.
0.00 1.00 2.00 3.00
Stiklainio atidarymas Sunkūs namų ruošos darbai Nešti pirkinių krepšį Plautis nugarą Peiliu pjaustyti maistą Poilsio uţsiėmimai (golfas, tenisas ir kt.) Problemos trukdė įprastiems uţsiėmimams su šeima Apribojimai darbe dėl jaučiamų simptomų Rankų, pečių, plaštakų skausmas Dilgčiojimas rankoje, pečių srity ar plaštakoje Skaumo trukdymas miegui
18 pav. Odontologų darbingumo procentinė išraiška
Nors visi tirti odontologai tyrimų laikotarpiu dirbo savo įprastą darbą, tačiau Quick DASH testo rezultatai parodė, kad dalis jų turėtų būti nedarbingi dėl peties ar rankos negalios simptomų. Tik pusės tirtųjų testo rezultatai atitinka normą, maţiau nei pusė skundţiasi nedidele peties ar rankos negalia, jiems
rekomenduotina susirūpinti galimais simptomų maţinimo būdais, o 10% odontologų dėl peties ir rankos negalios simptomų nedarbingi. Jiems rekomenduotina atostogos ir intensyvios atstatymo procedūros.
3.1.2. Pitsburgo miego kokybės indeksas (Nuovargio vertinimui)
Miegas yra energijos atsigavimo procesas, reikalingas organizmo fizinių, protinių ir emocinių funkcijų veiklai palaikyti. Jeigu miegas blogėja, sutrinka darni organizmo veikla, blogėja gyvenimo kokybė, nes miego sutrikimai pablogina galimybę dirbti (tiek kruopštumą, tiek intensyvumą), tiesiogiai bei netiesiogiai iššaukia nuotaikos pablogėjimus, sukelia irzlumą bei priešiškumą. Miego sutrikimai yra labai paplitę, įvairių autorių duomenimis 35–41 proc. suaugusių ţmonių jais skundţiasi(105). Analogiški ir kitų autorių rezultatai [39]. Redeker ir Hilkert [106] nustatė, jog subjektyviai įvertinta miego kokybė ir miego
nepertraukiamumas (miegas, kuris nėra sutrikdomas prabudimais) yra susijęs su geresne tiek fizine, tiek psichine veikla, ir autoriai išvadose nurodo, jog efektyvus miego problemų gydymas ţymiai pagerintų sergančiųjų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
50% 40%
10%
Quick DASH klausimynas
dirbantiems rankomis
19 pav. Pitsburgo miego kokybės indekso komponenčių vertinimas
Paveikslėlyje (19 pav.) matomos PKMI komponenčių balų vidurkiai. Daţniausi nusiskundimai matomi dėl prabudimų nakties metu (jaučiant karštį, šaltį, skausmą ar kt. prieţasčių).
20 pav. Miego kokybės indeksas
Nė vienas tiriamasis neturėjo ryškių miego sutrikimų (20 pav.). Daugiau nei pusės tiriamųjų miegas buvo normalus, o likusius kamuoja epizodiniai ar vidutiniai miego sutrikimai. Miego sutrikimai trukdo
0 0.5 1 1.5 2
Subjektyvi miego kokybė Užmigimo laikas Miego trukmė Įprastas miego efektyvumas Prabudimai Migdomųjų vartojimas Savijauta dienos metu
Miego kokybės indekso komponenčių
vertinimas (balais)
60% 25%
15% 0%
Pitsburgo miego kokybės indeksas
kokybiškam poilsiui, todėl darbo metu didėja nuovargis. Ryškių miego sutikimų tiriamųjų odontologų tarpe nenustatyta.
3.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos EKG parametrai (Nuovargio vertinimui)
Lentelėje matuotų EKG parametrų vidurkiai (2 lentelė) (± standartinė paklaida). Buvo matuojami, bei vertinami QRS intervalai, atspindintys širdies vidinę reguliacinę sistemą, RR intervalai, atspindintys laiko tarpą tarp dviejų širdies susitraukimų ir JT intervalai, atspindintys metabolizmo greitį.
EKG parametrų vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei darbo dienos, nei darbo savaitės eigoje.
2 lentelė EKG rodiklių kaita
QRS JT RR
Darbo sav. pr. prieš d.d. 81,45 ±8,36 (m, ± SD) 278,97 ±32,68 (m, ± SD) 771,2 ±252,02 (m, ± SD) Darbo sav. pr. po d.d. 82,19 ±10,06 (m, ± SD) 273,89 ±30,68 (m, ± SD) 801,13 ±138,29 (m, ± SD)
Darbo sav. pab. prieš d.d. 82,23 ±9,75 (m, ± SD) 281,45 ±36,76 (m, ± SD) 827,36 ±167,62 (m, ± SD)
Darbo sav. pab. po d.d. 83,49 ±9,74 (m, ± SD)
271,2 ±33,96 (m, ± SD)
807,61 ±142,08 (m, ± SD)
3.3. Atlikties testai CNS jaudinimo ir slopinimo procesams nustatyti (Nuovargio
vertinimui)
Fiziologine prasme CNS paslankumas – tai jaudinimo ir slopinimo procesų kaita centrinėje nervų sistemoje.Šiuo tikslu pagal tyrimo protokolą savaitės bėgyje po 4 kartus buvo naudojami atlikties testai: ―tepingas‖ ir „kamuoliuko― stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane.
3.3.1. Tepingo testas
Siekiant įvertinti odontologų jaudinimo ir slopinimo procesų kaitą buvo atliktas tepingo testas, vertinantis judesių daţnį (3 lentelė). Judesių daţnis padidėjo ir darbo dienos, ir darbo savaitės eigoje. Skirtumai statistiškai reikšmingi (21 pav.).
3 lentelė. Judesių dažnis per 40 s.
Darbo sav. pr. prieš d.d.
Darbo sav. pr. po d.d.
Darbo sav. pab. prieš d.d. Darbo sav. pab. po d.d. Smulkiosios motorikos darbingumas 256,45 ±32,808 (m, ± SD) 269,95 ±35,723 (m, ± SD) 267 ±26,084 (m, ± SD) 272,5 ±27,951 (m, ± SD) 235 240 245 250 255 260 265 270 275 280
Sav. pr. prieš d.d. Sav. pr. po d.d. Sav. pab. prieš d.d. Sav. pab. po d.d.
Tepingo testas (k/40s)(Nuovargio
vertinimas)
21 pav. CNS jaudinimo ir slopinimo procesų kaita, vertinama tepingo testu
22 pav. Centrinės nervų sistemos funkcinis paslankumas
Paveikslėlyje pateikti rezultatai rodo judesių daţnį per sekundę (22 pav.). Ukrainos mokslininkų (Зеленцов, Лобaновский, 1998) masinių tyrimų metu uţregistruota maksimali reikšmė 12 k/s. Tyrime dalyvavusių odontologų CNS funkcinio paslankumo vidurkis po darbo dienos beveik siekė uţregistruotą maksimalią reikšmę.
Tyrimo duomenys gana įdomūs, nes priešingai nei buvo galima tikėtis „nepaklūsta― darbo dienos ir darbo savaitės bėgio tendencijai. Tai liudija apie odontologų gebėjimą išlaikyti didelį intensyvumą ir judesių daţnį tiek dienos, tiek savaitės eigoje, o esant reikalui jį padidinti. Savaitės pabaigoje smulkiosios motorikos darbingumo vidurkis statistiškai reikšmingai padidėjo, lygint su savaitės pradţia. Smulkiosios motorikos darbingumo komponentas gerėja dienos ir savaitės eigoje, net esant didejančiam bendram nuovargui. Manome, kad tyrimo rezultatams galėjo turėti įtakos perėjimas nuo sudėtingos, labai didelio tikslumo reikalaujančios ir atsakingos smulkiosios motorikos veiklos prie sąlyginai paprastų, netgi ţaismingų uţduočių, kurios savotiškai paįvairina monotoniją ir nukrauna susikaupusią įtampą.
3.3.2. Virtualaus rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas
Darbo savaitės pradţioje prieš darbo dieną atliktas rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas parodė, kad 65% tiriamųjų vyrauja CNS jaudinimo procesai, 25% - CNS slopinimo procesai, o 10% - pusiausvyra tarp CNS jaudinimo ir slopinimo procesų (23pav.).
10.00 10.50 11.00 11.50 Darbo sav. Pr. Darbo sav. Pab. Jud esių da ţnis ( k/s )
CNS funkcinis paslankumas
Prieš darbo d. Po darbo d.Darbo svaitės pradţioje po darbo dienos atlikto testo rezultatai parodė, kad 35% tiriamųjų vyrauja CNS jaudinimo procesai, 45% - CNS slopinimo, o 10% - pusiausvyra tarp CNS jaudinimo ir slopinimo procesų.
Darbo savaitės praţioje prieš darbo dieną vyravo CNS jaudinimo procesai, o po darbo dienos – CNS slopinimo. Darbo savaitės pradţioje darbo dienos eigoje CNS jaudinimo procesai statistiškai reikšmingai sumaţėjo, o CNS slopinimo statistiškai reikšmingai padidėjo.
Darbo savaitės pabaigoje prieš darbo dieną atliktas rutuliuko stabdymo tikslumo ties fiksuota riba kompiuterio ekrane testas parodė, kad 40% tiriamųjų vyrauja CNS jaudinimo procesai, 30% - CNS slopinimo, o 30% - pusiausvyra tarp CNS jaudinimo ir slopinimo procesų.
Darbo svaitės pabaigoje po darbo dienos atlikto testo rezultatai parodė, kad 35% tiriamųjų vyrauja CNS jaudinimo procesai, 60% - CNS slopinimo, o 5% - pusiausvyra tarp CND jaudinimo ir slopinimo procesų.
Darbo savaitės pabaigoje prieš darbo dieną vyravo CNS jaudinimo, o po darbo dienos – CNS slopinimo procesai. Darbo savaitės pabaigoje darbo dienos eigoje CNS jaudinimo procesai statistiškai reikšmingai sumaţėjo, o CNS slopinimo statistiškai reikšmingai padidėjo.
Palyginus rezultatus matoma, kad tiek darbo savaitės pradţioje, tiek darbo savaitės pabaigoje prieš darbo dieną vyrauja CNS jaudinimo, o po darbo dienos – CNS slopinimo procesai.
23 pav. Vyraujantys CNS jaudinimo ir slopinimo procesai -10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 CNS jaudinimo procesas Pusiausvyra tarp CNS jaudinimo ir slopinimo CNS slopinimo procesas Pr o ce n tai
Vyraujantys CNS jaudinimo ir slopinimo
procesai
Sav. pr. prieš d.d. Sav. pr. po d.d. Sav. pab. prieš d.d. Sav. pab. po d.d.
