LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS FAKULTETAS
Veterinarijos fakultetas
Goda Kujalytė
Jojimo disciplinos įtaka žirgo nugaros skausmui, nustatoma
remiantis spaudimo algometrija
Influence of Riding Discipline on Horse Back Pain Determined by
Pressure Algometry
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Giedrė Vokietytė – Vilėniškė
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Jojimo disciplinos įtaka žirgo nugaros
skausmui, nustatoma remiantis spaudimo algometrija“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
(vardas, pavardė) (parašas)
Gabrielė Jonauskaitė Goda Kujalytė
Lekt., vet. gyd. Giedrė Vokietytė – Vilėniškė
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA... 6 SUMMARY... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Žirgo nugaros anatomija ... 10
1.1.1. Kaulinė žirgo nugaros sandara. ... 10
1.1.2. Nugaros raiščiai. ... 11
1.1.3. Raumeninė žirgo nugaros sandara ... 12
1.1.4. Nervinė žirgo nugaros sandara ... 13
1.2. Skausmo vertinimas ... 15
1.2.1. Skausmo neurofiziologija ... 15
1.2.2. Subjektyvus ir objektyvus vertinimas ... 16
1.2.3. Fiziologiniai matavimai ... 16
1.2.4. Elgesio vertinimas ... 17
1.2.5. Žirgo snukio išraiškų skalė ... 17
1.2.6. Vizualus vertinimas ... 18
1.2.7. Spaudimo algometrija ... 18
1.3. Jojimo disciplinos... 18
1.3.1. Konkūrai ... 19
1.3.2. Dailusis jojimas (išjodinėjimas) ... 20
1.3.3. Balnai. ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 22
2.1. Tyrimo objektas ir vieta ... 22
2.2. Tyrimo planas... 22
2.3. Klinikinis tyrimas ir kūno masės indekso nustatymas (KMI) ... 23
2.4. Algometrinis tyrimas ... 23
2.5. Jojimo treniruotės ... 24
2.6. Duomenų analizė ... 25
4
3.1. Žirgų pasiskirstymas pagal amžių bei KMI ... 26
3.2. Lyties įtaka žirgo nugaros skausmingumui ... 27
3.3. Atskirų matavimo punktų ir pusių palyginimas ... 34
3.4. Algometrinių matavimų palyginimas prieš ir po treniruotės ... 40
3.5. Jojimo disciplinų palyginimas... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 43
IŠVADOS ... 45
REKOMENDACIJOS ... 46
LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 47
5
SANTRUMPOS
DJ – dailusis jojimas M. – musculus (lotyniškai) Lig. – ligamentum (lotyniškai) BMI – body mass index (angliškai) KMI – kūno masės indeksas
FEI – Federation Equestre Internacionale (prancūziškai) n – tiriamųjų skaičius C – cervicale (lotyniškai) T – thoracice (lotyniškai) L – lumbale (lotyniškai) S – sacrale (lotyniškai) Cd – caudale (lotyniškai)
6
JOJIMO DISCIPLINOS ĮTAKA ŽIRGO NUGAROS SKAUSMUI, NUSTATOMA
REMIANTIS SPAUDIMO ALGOMETRIJA
Goda Kujalytė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Kiekviena jojimo disciplina žirgo nugarą veikia skirtingai. Magistro darbo tyrimo tikslas – nustatyti ir ištirti, kaip jojimo sporto šaka veikia žirgo nugaros skausmingumą, įvertinti lyties, nugaros pusės, treniruočių įtaką skausmingumo skirtumams, remiantis algometriniais matavimais.
Buvo tiriami 26 kliniškai sveiki ir intensyviai sportuojantys dailiojo jojimo ir konkūriniai žirgai (n = 26). Algometru buvo vertinama abiejų disciplinų žirgų, M. longissimus dorsi ir M. gluteus
medius, funkcinė būklė prieš ir po treniruotės. Tiriamieji buvo suskirstyto pagal discipliną, lytį, amžių
bei KMI. Algometrinis tyrimas buvo atliktas remiantis W. Back ir kt. parengta metodika bei literatūra.
Ištyrus abiejų disciplinų nugaros skausmingumą algometru, nustatyta, kad dailiojo jojimo žirgų algometriniai matavimai varijavo tarp 2,12 – 8,14 kg/cm3, o konkūrinių – tarp 1,77 – 15,7 kg/cm3.
Abiejų disciplinų žirgams lytis turėjo įtakos nugaros skausmingumo stiprumui – kumelių nugaros buvo jautresnės skausmui nei patinų (p ≤ 0,01). Taip pat buvo pastebėta neryški asimetrija tarp nugaros pusių skausmingumo, kairės ir dešinės pusės algometriniai matavimai skyrėsi: prieš treniruotę kairė pusė buvo mažiau skausminga už dešinę 0,13 kg/cm3, o po treniruotės – 0,27 kg/cm3
(p > 0,05).
Dailiojo jojimo žirgų nugaros skausmingumas buvo didesnis nei konkūrinių žirgų, atliekant algometrinius matavimus prieš ir po treniruotės. Skirtumas tarp disciplinų vidutiniškai buvo 2,21 kg/cm3 (p < 0,01).
7
INFLUENCE OF RIDING DISCIPLINE ON HORSE BACK PAIN DETERMINED
BY PRESSURE ALGOMETRY
Goda Kujalytė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Each riding discipline have different effect on horse‘s back. The aim of the research of the master‘s thesis was to determine and investigate how the equestrian sport affects the back pain of the horse, to evaluate the influence of gender, back pain, training differences in pain based on results of algometric measurements.
A total of 26 clinically healthy and intensely athletic dressage and show jumping horses were studied (p = 26). The algometer was used to assess the functional status of M. longissimus dorsi and
M. gluteus medius horses of both disciplines before and after training. Subjects were categorized by
discipline, gender, age and BMI. An algometric study based on W. Back et al. prepared methodology and literature was performed.
Examination of the back pain of both disciplines with an algometer revealed that the results of algometric measurements of dressage horses varied between 2,12 kg/cm3 and 8,14 kg/cm3,
measurements of show jumping horses ranged from 1,77 kg/cm3 to 15,7 kg/cm3. For horses of both
disciplines, gender had an effect on the back pain – females back were more affected (p ≤ 0,01). A faint asymmetry was also observed between back pain – results of algometric measurements of the left and right sides was less painful than the right 0,13 kg/cm3 before training and 0,27 kg/cm3 after
training (p > 0,05).
According to results of algometric measurements before and after training, the back pain of dressage horses was higher than that of the show jumping horses. The difference between disciplines averaged 2,21 kg/cm3 (p < 0,01).
8
ĮVADAS
Žmonėms kauliniai ir raumeniniai nugaros srities sutrikimai pasitaiko itin dažnai, todėl nugaros sutrikimų etiologija, patogenezė, klinikinės išraiškos bei gydymas yra labai gerai ištirti (1). Žirgų nugaros sutrikimai taip pat yra labai paplitę ir žmogui jau gan seniai žinomi: literatūroje pirmą kartą aprašyti 1876 metais (2), tačiau, skirtingai nei žmonių medicinoje, žirgų nugaros sutrikimai yra mažai išnagrinėti, tad diagnozavimas ir gydymas veterinarijos gydytojams vis dar yra iššūkis (3).
Seniau žirgai buvo naudojami ūkyje kaip maisto šaltinis ar vienintelė transporto priemonė. Tačiau šiais laikais viskas pasikeitė: žirgai dažniau dalyvauja varžybose ar laisvalaikio ir sporto užsiėmimuose kaip pramoginė transporto priemonė. Žirgai žmonėms sukelia daug malonumo ir pasitenkinimo, taip žirginis sportas tampa vis labiau mėgstamu užsiėmimu. Konkūrų ir dailiojo jojimo sporto šakos šiuo metu yra populiariausios visame žirginiame sporte (4).
Kadangi jojimas vis populiarėja, žirgų sveikatos būklei skiriama daugiau dėmesio. Norint sėkmingai identifikuoti, valdyti ir užkirsti kelią sportinių žirgų traumoms, reikia gerai suprasti kiekvienos sporto šakos treniravimo poreikius ir būdus, svarbu gerai išmanyti žirgo anatominę sandarą, jo organizmo fiziologines funkcijas. Labai svarbu yra gebėti tinkamai bendrauti su klientu, suprasti sportininkų specifinius žodinius išsireiškimus. Taip pat būtina pripažinti, kad, nepaisant trenerių, raitelių ar savininkų lūkesčių, ne visi žirgai turi anatominių, fizinių ir psichologinių galimybių sportuoti aukštame sportiniame lygyje (5). Pasikeitęs žirgo darbingumas arba elgsenos pokyčiai yra dažniausi žirgo nugaros skausmo požymiai (6).
Žirgo sveikatos sutrikimus, o ypač skausmą įvertinti sunku, todėl labai svarbu pasitelkti tinkamą įrangą ir įgyti žinių, kurios padėtų identifikuoti ir vertinti skausmą. Spaudimo algometrija yra neinvazinė ir santykinai neskausminga diagnostikos priemonė, naudojama įvertinti raumenų ir kaulų skausmingumą, palyginti audinių dirglumą į mechaninį spaudimą, nustatant mechaninę nociceptinę ribą. Tai yra gan nauja priemonė žirgų veterinarijoje. Tačiau skausmui įvertinti vien algometrinio prietaiso neužtenka, labai svarbu gebėti sujungti įvairias diagnostines priemones bei žinias, tam, kad diagnozė būtų kuo tikslesnė (7).
Šiame darbe nagrinėjamas ir vertinamas žirgų nugaros skausmingumo skirtumas tarp dailiojo jojimo ir konkūrų jojimo disciplinų, išbandomas ir įsisavinamas algometrijos metodo pritaikymas, nustatant žirgų nugaros skausmingumą. Gauti rezultatai vertinami remiantis moksliniais straipsniais, knygomis bei tyrimais nagrinėjančiais žirgo nugaros anatominę sandarą, funkcinius sutrikimus, jojimo disciplinų specifiką.
Darbo tikslas: Ištirti, įvertinti ir palyginti jojimo disciplinos įtaką žirgo nugaros skausmui,
9
Darbo uždaviniai:
1. Išmatuoti žirgo nugaros skausmingumą, naudojantis algometrijos prietaisu. 2. Įvertinti lyties predispoziciją žirgo nugaros skausmingumui.
3. Įvertinti ir palyginti žirgų kairės ir dešinės nugaros pusių skausmingumo skirtumus. 4. Įvertinti ir palyginti žirgų nugaros skausmo jutimo skirtumus prieš ir po treniruotės. 5. Įvertinti ir palyginti jojimo disciplinos įtaką žirgų nugaros skausmui.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Žirgo nugaros anatomija
1.1.1. Kaulinė žirgo nugaros sandaraCentrinė žirgo skeleto ašis yra sudaryta iš galvos, slankstelių, krūtinkaulio bei šonkaulių. Įvairūs raumenys bei raiščiai, veikdami kartu, palaiko ir stabilizuoja šias kaulines struktūras (8). Žirgo stuburo formulė susideda iš 7 kaklo slankstelių, 18 krūtinės slankstelių, 6 juosmens, 5 susijungusių kryžkaulio slankstelių ir 15 – 21 uodegos slankstelio (C7, T18, L6, S5, Cd15-21) (1 pav.) (9).
Krūtinės - juosmens dalis apima didžiąją dalį žirgo nugaros sudėties – 24 slankstelius. Šių slankstelių pagrindinės funkcijos yra:
1) Nugaros smegenų ir nervų apsauga; 2) Palaikymas nešant ar laikant svorį; 3) Pagalba judėjimui (8,9).
Krūtinės – juosmens sritis yra ganėtinai standi, kad palaikytų didelę kūno masę ir palengvintų jėgos perdavimą iš užpakalinių galūnių (7). Paskutinis juosmens slankstelis jungiasi su kryžkauliu, kuris susideda iš penkių, vienas su kitu susijungusių, slankstelių. Ši susijungimo vieta vadinama juosmens – kryžkaulio jungtimi. Kryžkaulis yra labai mažai judri nugaros dalis, nes kryžkaulio tarpslanksteliniai diskai yra sukaulėję, slankstelių keterinės ataugos yra susijungusios viena su kita. Šie slanksteliai vienas su kitu susijungia apie penktuosius žirgo gyvenimo metus (7,10). Už kryžkaulio eina uodegos slanksteliai, kurių vidutiniškai pas žirgą yra 18, bet gali varijuoti tarp 15 – 25 slankstelių (8).
1 pav. Žirgo stuburo formulė: 7 kaklo (C1 – C7), 18 krūtinės (T1 – T18), 6 juosmens (L1 – L6), 5
11
1.1.2. Nugaros raiščiai
Didelė dalis žirgo svorio dėl galvos ir kaklo atitenka priekinei kūno daliai, tad jos yra ypatingai svarbios žirgui palaikant pusiausvyrą, o galvą ir kaklą palaiko stambiausias kūno raištis – sprando raištis (Lig. nuchae). Raištis yra išsidėstęs dorsaliai kaklo slankstelių ir tvirtinasi prie keteros slankstelių (prie gogo) (8). Sprando raiščio funkcija – galvos svorio palaikymas, kai žirgo galva yra iškelta aukštai (11). Galvos ir kaklo pozicijos yra labai svarbios žirgo nugaros stabilimui ir stiprumui. Žirgui, laikant galvą žemiau, sprando raištis išsitempia, tokiu būdu krūtinės slankstelių keterinės ataugos traukiamos, nugara bei šonkauliai pakyla. Žirgui, laikant galvą ir kaklą iškėlus - sprando raištis susitraukia, nugara išsigaubia ir susilpnėja (2 pav.) (8,11).
Trys pagrindiniai raiščiai palaikantys nugarą:
1) Keterinis raištis (Lig. supraspinale) – guli dorsaliai nugaros ir jungiasi prie kiekvieno slankstelio keterinės ataugos, nuo keteros iki pat kryžkaulio. Šio raiščio funkcija – slankstelių stabilumo palaikymas;
2) Ventralinis išilginis raištis (Lig. longitudinale ventralis) - prisijungęs ventraliai slankstelių kūnų, prasideda ties krūtinės 5 (T5) slanksteliu ir tęsiaisi iki uodegos slankstelių. Palaiko nugaros galinę dalį, kai žirgo nugara yra išgaubta žemyn – raiščiai išsitempia;
3) Tarpketerinis raištis (Lig. interspinale) – jungia keterines slankstelių ataugas viena su kita ir suteikia nugarai papildomą palaikymą (3 pav.) (8).
2 pav. Sprando raištis palaiko galvos svorį, kai galva laikoma iškelta aukštai. Sprando raištis yra
sudarytas iš dviejų dalių (7)
A – nuleidus galvą sprando raištis išsitempia, nugara pakyla, slankstelių keterinės ataugos prasiplečia. B – žirgui iškėlus galvą sprando raištis susitraukia, nugara išsigaubia, slankstelių keterinės ataugos susispaudžia.
12
3 pav. Krūtinės – juosmens srities nugaros raiščiai (12) 1.1.3. Raumeninė žirgo nugaros sandara
Ne tik raiščiai, bet ir ne viena rūšis giliųjų raumenų kartu palaiko ir apsaugo žirgo nugarą. Daugiašakis raumuo (M. multifidus) yra išsidėstęs slankstelių keterinių ataugų šonuose (lateraliai) nuo antrojo kaklo slankstelio (Axis) iki uodegos (4, 5 pav.). Jo esminės funkcijos – žirgo nugaros palaikymas, stabilizavimas, propriocepcija bei laikysenos palaikymas (13). Tai sudėtinis raumuo, susidedantis iš atskirų segmentų, tai jam leidžia veikti tam tikrą nugaros vietą nepriklausomai nuo kitų šio raumens dalių. Dorsaliai daugiašakio raumens išsidėstę ilgieji nugaros raumenys, einantys per visą nugaros ilgį ir susijungiantys abiejose pusėse – ilgasis (M. longissimus dorsi) (4, 5 pav.) ir klubinis šonkaulių raumuo (M. iliocostalis). Šie raumenys dirba sukantis, stojantis piestu, spiriant ir šokant (8,14). Vidinis ir išorinis įstrižinis pilvo raumuo (M. obliquus abdominis externus), skersinis pilvo raumuo (M. transversus abdominis) ir tiesusis pilvo raumuo (M. rectus abdominis) - šie raumenys nėra išsidėstę nugaroje, tačiau turi didelę reikšmę žirgo judėjime (8).
4 pav. Žirgo nugaros krūtinės srities raumeninės sandaros skerspjūvis (7)
Vaizduojamas žirgo nugaros krūtinės srities raumeninės sandaros skerspjūvis. 1 numeriu pažymėtas M. multifidus, 2 numeriu pažymėtas M. longissimus dorsi.
13
5 pav. Žirgo nugaros juosmens srities raumeninės sandaros skerspjūvis (7)
Vaizduojamas nugaros juosmens srities raumeninės sandaros skersinis pjūvis, 1 numeriu pažymėtas M. multifidus, 2 numeriu pažymėtas M. longissimus dorsi.
1.1.4. Nervinė žirgo nugaros sandara
Žirgo nugaros nervinė anatomija susideda iš stuburo smegenų ir nugarinių nervų, kurie turi aferentines (sensorines) ir eferentines (motorines) nervines skaidulas (15). Nugaros smegenys yra apsaugotos smegenų dangalų ir slankstelių kūnų, nes guli slankstelių kanale, kurie susijungę sudaro stuburo kanalą (16). Nugaros smegenys yra jungiamoji dalis tarp periferinės nervų sistemos ir galvos smegenų. Iš kiekvieno nugaros smegenų segmento dorsaliai ir ventraliai išeina nervinės šaknelės, kuriose yra tūkstančiai nervinių skaidulų: jos eina per slankstelių angas susijungia ir suformuoja porinius ventralinius ir dorsalinius nugarinius nervus (15). Nugaros smegenys yra suskirstytos į skirtingas funkcines dalis pagal inervaciją: galva ir snukis, kaklas, krūtinė ir priekinės kojos, pilvas, dubuo ir galinės kojos, tarpvietė ir uodega (6 pav.) (7). Nugaros smegenų segmentai skiriasi savo dydžiu tam tikrose nugaros vietose, iš stambesniųjų segmentų išsišakoja periferiniai nervai (15). Kaudalioji stuburo smegenų dalis susidaro iš cauda equina (arklio uodega), ji prasideda ties juosmens - kryžmens jungtimi. Kaudaliau juosmens – kryžmens dalies nugaros smegenys palaipsniui siaurėja į pailgą kūgį - conus medullaris, siekiantį pirmąjį kryžmens slankstelį, kuris galiausiai sumažėja iki vienodos galinės gijos – filum terminale, kuri siekia ketvirtą kryžmens slankstelį (15,16).
14
6 pav. Sagitalinis žirgo vaizdas su skirtingomis funkcinėmis nervinės sistemos dalimis stubure:
galva ir snukis, kaklas (C1 – C6), krūtinė ir priekinės kojos (C6 – T2), pilvas (T3 – L3), dubuo ir galinės kojos (L4 – S2), tarpvietė ir uodega (C3 – S50) (7)
15
1.2. Skausmo vertinimas
Tarptautinės skausmo studijų asociacijos žmogaus skausmas apibūdinamas kaip „nemalonus jausmas ir emocinė būklė, susijusi su tiesiogine arba potencialia audinių trauma” (17). Jei individas balsu ar elgesiu neišreiškia skausmo, tai neįrodo, kad jis iš tikrųjų nejaučia skausmo. Pastarasis žmogaus skausmo apibūdinimas negali būti pritaikomas gyvūnams, nes kitu atveju mes teigiame, jog žinome, kaip jaučiasi gyvūnas arba gyvūnas mums gali žodžiais apsakyti savo asmenines patirtis. Šis pavyzdys tik įrodo, kad skausmo pojūtis ir išraiška visada yra subjektyvi. Dažniausiai naudojamas gyvūnų skausmo apibūdinimas yra ”nemaloni jutiminė patirtis, kurią sukelia faktinis arba galimas sužeidimas, sukeliantis apsaugines ir vegetacines reakcijas, atsiliepiantis gyvūno įgytam elgesiui, taip pat gali modifikuoti konkrečios rūšies elgesį." (18). Kitaip tariant, gyvūnas, norėdamas išvengti nemalonaus stimuliavimo, skausmo ar sužeidimo, pasitraukia arba keičiasi gyvūno elgsena.
Dauguma nugaros sutrikimų yra klasifikuojami į tris kategorijas: minkštųjų audinių, kauliniai arba neurologiniai (13). Minkštųjų audinių nugaros pažeidimai gali atsirasti dėl netinkamo balno parinkimo arba dėl skausmingų raumenų pervargimo, nes raumenys atrofuojasi. Skausmas taip pat gali būti antrinis ir atsirasti dėl asimetriško judėjimo, pavyzdžiui, jei žirgas šlubuoja ir bando kompensuoti skaudančiąją galūnę, neteisingai naudodamas nugaros raumenis. Kauliniai sutrikimai galimi dėl įvairių faktorių ir yra sunkiai diagnozuojami, taip pat problemos išryškėja tik praėjus daugiau laiko, lyginant su minkštųjų audinių pažeidimais (19).
1.2.1. Skausmo neurofiziologija
Gyvūnų skausmo išraiška yra labai komplikuotas procesas, kurį suvokti yra ganėtinai sunku. Dirgikliai yra apdorojami ir siunčiami į smegenis per nervinę sistemą specialiais nerviniais keliais (20). Nociceptoriai yra jutimo receptorių rūšis, reaguojanti į potencialiai audinius pažeidžiančius dirgiklius – kenksmingus dirgiklius. Kenksmingi dirgikliai apima (bet neapsiriboja ties jais) terminius, cheminius ir mechaninius stimuliatorius. Šie receptoriai yra laisvos nervų galūnėlės, plačiai paplitusios odos periferijoje ir paviršiniuose sluoksniuose (21).
Tam, kad būtų lengviau suprasti skausmo neurofiziologinį procesą, jis yra padalijamas į penkis etapus, kai skausmingas dirgiklis kontaktuoja su organizmu. Šie etapai yra:
1) Transdukcija – nociceptinis dirgiklis transformuojasi į elektrinį signalą nociceptoriuose, sukeldamas periferinius pokyčius, kurie pripažįstami kaip skausmo rodikliai (odos paraudimas, patinimas, permatomumas);
2) Perdavimas (transmisija) – tai elektrinio signalo, generuojamo nociceptoriuose laidumas per pirmos eilės neuronų aksonus, padarant sinapsę su antrosios eilės neuronais stuburo nugariniame rage. Ši informacija perduodama per du pirminius aferentinius nociceptinius neuronus, C pluoštus arba C polimodalinius nociceptorius (jie perduoda cheminę, terminę ir mechaninę nociceptinę
16 informaciją) ir A – delta pluoštus (jie reaguoja į didelio intensyvumo mechaninius dirgiklius, todėl yra žinomi kaip aukšto slenksčio mechanoreceptoriai);
3) Moduliacija – procesas, kurio metu sužadinimo ir slopinimo mechanizmai keičia nervinio impulso perdavimą (22);
4) Projekcija – informacija apie nociceptyvą perduodama į smegenis nerviniais takais, kilusiais iš supraspinalinės struktūros (23);
5) Suvokimas – susideda iš informacijos, atsirandančios specifinėse smegenų srityse, tokių kaip pilkoji masė ir smegenų žievė, apdorojimo ir integravimo, kur yra apibrėžtos jutimo ypatybės, įskaitant nociceptinio dirgiklio atsiradimą, vietą ir tipą (22).
Ūminis skausmas dažnai apibūdinamas kaip trumpalaikis ir lokalizuotas traumos ar audinių srityje. Skausmas atsiranda po sužalojimo, nes kūno reakcija yra skirta skatinti sužeistų ląstelių pašalinimą ir sumažinti tolesnę žalą (20).
Lėtinis skausmas atsiranda dėl ūmiai skausmingo epizodo, kuris tęsiasi ir po audinio numatomo audinių gijimo laikotarpio. Manoma, kad ši diskomforto būsena yra nenormalių signalų iš sužeistų audinių pokyčių, atsirandančių tiek periferinėje, tiek centrinėje nervų sistemose, rezultatas. Skausmas gali tęstis ir kartotis kelis mėnesius (24). Nocicepcija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, svorio, rūšies bei judėjimo aktyvumo (25).
1.2.2. Subjektyvus ir objektyvus vertinimas
Objektyvūs vertinimai yra pagrįsti faktais, juos galima įvertinti ir pamatuoti. Objektyvus gyvūnų skausmo tyrimas yra sudėtingas dėl skausmo pobūdžio, taip pat dėl to, kad gyvūnas negali žodžiais išreikšti savo jausmų (26). Dauguma objektyvių nugaros problemų vertinimo metodų yra labai brangūs, riboti ir sunkiai pritaikomi lauko tyrimams (27). Subjektyvūs vertinimai yra atviresni skirtingoms interpretacijoms, pagrįstoms asmeniniais vertintojo jausmais ir emocijomis. Gyvūno elgesio interpretavimui reikia gero supratimo apie įprastą gyvūno elgseną (28).
1.2.3. Fiziologiniai matavimai
Širdies ritmas, kvėpavimo dažnis, temperatūra, beta – endorfinai ir kortikosteroidų koncentracija yra objektyvūs parametrai, dažniausiai susiję su skausmu. Tačiau pripažinta, kad šokas, stresas, vaistai ir fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos šiems matavimams (20,28).
Širdies ir kvėpavimo rodikliai yra dažniausiai pastebimi žirgo skausmo indikatoriai (29). Skausmas sukelia sistemines reakcijas, turinčias įtakos šiems fiziologiniams procesams. Nustatyta, kad širdies dažnio kintamumo rodiklių sumažėjimas yra susijęs su laminito progresavimu liga, dėl kurios žirgai patiria labai didelį skausmą (30). Tačiau veterinariniai tyrimai ne visada tai patvirtina, daugelyje tyrimų nenustatyti širdies ritmo pokyčiai, susiję su skausmu. R. Eager atliktame tyrime
17 pastebėta, kad po artroskopijos, kastracijos ar diagnostinės laparoskopijos kvėpavimo dažnio skirtumas taip pat nebuvo nenustatytas (29).
β-endorfinas yra endogeninis opioidas, turintis nuskausminamųjų savybių, jis išsiskiria reaguodamas į tam tikrus dirgiklius, ypač į stresą, skausmą ar baimę (31).
1.2.4. Elgesio vertinimas
Elgsena pagrįstas skausmo vertinimas yra subjektyvus ir yra apribotas stebėtojo žinių bei stebėjimo laiko. Žirgai yra labai jautrūs gyvūnai, todėl yra sunku nustatyti, ar jie patiria skausmą, ar kitą nemalonų pojūtį. Bet kurio gyvūno skausmo įvertinimui įtakos turi temperamentas, vokalizacija, laikysena, judesiai ir kiti elgesio pokyčiai (32). Skausmo ar diskomforto požymiai: neramumas, susijaudinimas, galvos lingavimas, uodegos siūbavimas, ausų užlenkimas, trepsėjimas kojomis, o sunkiais atvejais spardymasis arba kandimas (27,28). Žirgai, patiriantys nugaros skausmus, gali reikšti nepasitenkinimą dedant balną, raiteliui lipant ant žirgo ir sėdant į balną žirgas gali išlenkti nugarą, priešintis balnojant/kamanojant, veržiant pavaržą gali spardytis (28). Atliktas tyrimas hospitalizuotų žirgų skausmo objektyvus vertinimas, tiriant somatinį ir visceralinį skausmą. Tyrimo metu sudaryta daugiafaktorinė skaitinė skausmo vertinimo skalė, apimanti fiziologinius duomenis, atsaką į dirgiklius ir spontaniškus elgesio duomenis (1 priedas) (33).
1.2.5. Žirgo snukio išraiškų skalė
Veido išraiškos buvo naudojamos ir žmonėms, vertinant skausmą ir kitas emocines būsenas. Būdas naudotas žmonėms, negalintiems bendrauti žodžiu, pavyzdžiui, kūdikiams (34). Dar visai neseniai paskelbtas tyrimas apie triušių snukio išraiškas (35). Yra daugybė pranašumų naudojant būtent tam tikrai rūšiai skirtas grimasų vertinimo skales. Naudojimo pranašumai apima mokymąsį, stebėtojo saugumą, taip pat žmogaus natūralios prigimties pasitelkimą, veido išraiškų stebėjimą, žiūrint į skausmą jaučiantį žmogų ar gyvūną (36).
Žirgų snukio išraiškų skalė buvo sukurta tiriant 40 skirtingų veislių eržilų, kuriems atlikta rutininė kastracija. Skalė susideda iš šešių išraiškos vienetų, nuo 0 iki 2, nuo visiško skausmo nejautimo iki akivaizdaus. Tyrimo dalyviams buvo leista priprasti prie naujos aplinkos. Žirgų vaizdo įrašai buvo įrašyti prieš procedūrą ir aštuonias valandas po jos. Elgesio pasikeitimai ir jų dažnumai buvo užrašomi. Vaizdus palygino stebėtojas, kuris nėra susijęs su šiuo tyrimu, bet turi patirties vertinant kitų rūšių snukio išraiškų skales. Vertinimas atliktas remiantis žirgų snukio išraiškos skale. Skalės patikimumui patikrinti 126 atvaizdus įvertino 5 stebėtojai iš skirtingų veterinarijos sričių. Dalyvių atsakymų tikslumas svyravo tarp 68 proc. ir 78 proc. – įrodytas didelis patikimumas (36).
18
1.2.6. Vizualus vertinimas
Šlubavimas gali būti tiesiogiai susijęs su nugaros problemomis. Šlubavimas, atsiradęs dėl galūnės traumos, gali turėti reikšmingą antrinį poveikį nugaros problemų atsiradimui. Tirti 805 žirgai, turintys ortopedinių sutrikimų. Tyrimo populiacijos sportinis pobūdis buvo skirtingas: dailusis jojimas (70 proc.), konkūrai (20 proc.) ir ristūnai (10 proc.). Šlubuojantys žirgai buvo apibūdinti, remiantis Amerikos žirgų specialistų asociacijos (Angl. American Association of Equine
Practitioners), šlubavimo balu pagal skalę nuo 1 iki 5. Žirgai, kurių riščios įvertinimas buvo bent 2,
arba, kuriems po nervų blokados pagerėjo bent 50 proc., buvo apibūdinami kaip šlubuojantys. Iš 805 tirtų žirgų, 434 (53,9 proc.) buvo apibūdinti kaip šlubuojantys be nugaros sutrikimų, 72 (8,9 proc.) turėjo nugaros sutrikimų, bet nešlubavo, 208 (25,8 proc.) buvo šlubi ir turėjo nugaros problemų, o 91 (11,3 proc.) nešlubavo ir neturėjo nugaros problemų (37).
1.2.7. Spaudimo algometrija
Tai paplitęs skausmo slenksčių nustatymo metodas, kitaip tariant - atsakas į spaudimą, naudojant kiekybiškai vertinamą jėgą, tenkančią kūno daliai (28). Spaudimo algometrija yra taikoma ne tik skausmo slenksčiui nustatyti, bet ir gydymo, analgezijos efektyvumui patikrinti (38). Spaudimo algometrijoje naudojamas mechaninis (arba skaitmeninis) prietaisas, skirtas kiekybiškai įvertinti skausmo slenksčius. Prie mažo guminio antgalio tvirtinamas prietaisas, matuojantis kg/cm3. Jis
prispaudžiamas prie iš anksto nustatyto orientyro, kol pasireikš aiškiai matoma tiriamojo reakcija (25). Tiriant skausmingumo slenkstį, rekomenduojama tirti tris kartus, siekiant gauti tiksliausią rezultatą. Paprastai tarp matavimų rezultatas varijuoja 1 – 2 kg/cm3 (38).
Nustatant skausmo slenkstį, pasitelkiant algometrą, svarbu sujungti visas turimas žinias apie skausmo vertinimą, nes tik taip bus pasiekiami pakankamai objektyvūs rezultatai (7,38).
1.3. Jojimo disciplinos
Pasaulinės žirginio sporto federacijos – FEI (Federation Equestre Internacionale) – žirgų gerovės kodekse nustatyta, kad: „Žirgai turi būti treniruojami tik jų fizines galimybes ir brandos lygį atitinkančiose disciplinose.“ (4).
Labai svarbu yra suprasti, kaip skirtingose disciplinose yra treniruojami žirgai. Tos pačios traumos, nutikusios skirtingose sporto šakose, labai skiriasi. Kad ir koks žirgas bebūtų, nenoras sportuoti, ne visuomet prilyginamas skausmo jutimui, todėl labai svarbu suprasti, nepaisant savininkų, trenerių ar raitelių lūkesčių, kad ne visi žirgai turi fizinių sugebėjimų, o kai kurių temperamentas nėra tinkamas aukštam sportiniam lygiui. Dažnai negalavimai ilgą laiką yra nepastebimi, kol žirgas dalyvauja žemesnio lygio varžybose, tačiau, kai žirgui keliami didesni
19 sportiniai reikalavimai, problemos išryškėja. Profesionalių sprotinių žirgų varžybų tvarkaraštis labai įtemptas, o traumų gijimo laikas yra labai trumpas (5). Aukšto lygio sportinių žirgų traumų prevencinės priemonės yra: geras gruntas, ant kurio žirgas treniruojamas, treniruočių grafiko įvairovė (pvz., vaikštynė, baseinas, vaikymas, darbas „nuo žemės“, skirtingų disciplinų pratimai) geras apšilimas bei atvėsimas po treniruotės, darbo ir poilsio balansas (39)
1.3.1. Konkūrai
Dauguma sėkmingų sportinių konkūrinių žirgų yra natūraliai gero sudėjimo, laisvai judantys. Tai palyginti dideli žirgai, sveriantys nuo 550 iki 700 kg. Skirtingai nuo daugelio kitų disciplinų, vyriškos lyties ir moteriškos lyties žirgai tarpusavyje mažai skiriasi, jautrumas traumoms taip pat yra panašus. Didelė dalis konkūrinių žirgų yra šiltakraujų veislių, kurios nuo kitų veislių išsiskiria kūno sudėjimu, bet taip pat yra labai proporcingos. Žirgai aukštą sportinį lygį paprastai pasiekia 8 – 9 metų ir jame varžytis gali iki 15 – 20 metų amžiaus.
Sportiniai reikalavimai, keliami konkūriniams žirgams, yra didžiuliai. Žirgas turi sugebėti atsargiai ir tiksliai peršokti aukštas ir plačias kliūtis, kartais rungtys papildomai reikalauja ir greičio. Žirgas privalo būti lankstus, gebėti staigiai pasisukti, šokti iš skirtingų distancijų, turi turėti labai daug jėgos nugaroje ir galinėse kojose, kad galėtų šokti iš klampaus grunto.
Šuolio metu, žirgui atsispiriant ir kylant, užpakalinei kūno daliai tenka didžiulė apkrova, o priekinei daliai – besileidžiant. Sąnariai labiausiai apkraunami atliekant staigius posūkius.
Konkūriniai žirgai turi prisitaikyti prie įvairaus grunto, kartais sukibimui pagerinti į pasagas sukami „grifai“ (metaliniai iškilimai geresniam sukibimui su gruntu), o tai keičia jėgos pasiskirstymą distalinėse kojų dalyse ir kanopoje.
Konkūriniams žirgams sveikatos problemos pirmiausiai gali pasireikšti elgesio pokyčiais, o ne akivaizdžiais sveikatos sutrikimais. Dažniausios konkūrinių žirgų kaulinių – raumeninių sutrikimų išraiškos:
• Netolygus atsispyrimas galinėmis kojomis: taip šokdamas per kliūtį žirgas labiau nukrypsta į vieną pusę – šoka ne tiesiai;
• Nenoriai sukasi;
• Atsisako leistis ant priekinės einamosios kojos (priklausomai į kurią pusę sukama po kliūties);
• Sunkumai šokant kliūčių kombinacijas (sunkiau įveikia atstumus tarp kliūčių); • Sunkumai keičiant žingsnio, šuolio ilgį;
• Skubėjimas į kliūtį; • Atsisakymas šokti;
20 • Neprašyti kojų keitimai šuoliuojant į vieną pusę arba šuoliuojama priekine koja viena
kryptimi, o galine kita.
Dažniausios konkūrinių žirgų traumos yra priekinių ir užpakalinių kojų traumos (5).
1.3.2. Dailusis jojimas (išjodinėjimas)
Pagal FEI nustatytas taisykles, dailiojo jojimo sąvoka yra apibūdinama, kaip “harmoningas žirgo kūno ir sugebėjimų ugdymas”. Dailusis jojimas sujungia pusiausvyrą, lankstumą ir galią. Žirgas turi būti visiškai paklusnus eiti ten, kur prašo raitelis, ir turi atlikti reikalaujamus judesius. Atlikdamas šiuos veiksmus žirgas turi pasikliauti raiteliu. Ruošiant žirgą nuo pradinio iki aukščiausio sportinio lygio yra labai svarbus tinkamas treniravimo būdas. Į treniruotes turėtų įeiti lankstumo pratimai (gimnastika), kurie yra būtini raumenų, sausgyslių ir raiščių stiprinimui, siekiant išvengti traumų susijusių su krūvio didinimu.
Dailiojo jojimo metu žirgo ir raitelio svorio centras yra kaudaliau, jis perkeliamas padidinant užpakalinių kojų lenkimo kampą ir apkrovą, taip atlaisvinant priekinę žirgo kūno dalį, tarsi žirgas kiltų įkalnėn. Tokio rezultato galima pasiekti didinant užpakalinių kojų galią. Priekinės ir užpakalinės kojos turi judėti sinchroniškai, tokiu būdu užtikrinant nugaros judėjimo laisvę.
Dailiajame jojime žirgai treniruojami atlikti specifinius judesius ir lenktis neįprastais kampais. Pavyzdžiui, skersavimas (Angl. half pass): žirgas yra tolygiai sulenktas kakle ir kūne, tačiau kūnas juda daugiau nei dviem takeliais. Šie judesiai sukelia neįprastą žirgo nugaros įtampą ir papildomą sukimo judesį ties apatiniais sąnariais. Padidintas galinių kojų darbas („darbas labiau po savimi”), sukuriamas sutelkus žirgo kaklą ir galvą, taip leidžiama stipriau sutelkti energiją klubo sąnariuose ir dubenyje. Tokiu būdu žirgas gali atlikti didelės energijos judesius vidutine riščia arba plačiąja riščia. Sąvoka „ritmas” yra glaudžiai susijusi su žirgo „darbu per nugarą” ir „savęs laikymu”, pastarasis atspindi žirgo treniruotumą.
Dauguma profesionaliai sportuojančių dailiojo jojimo žirgų yra šiltakraujai. Šių laikų žirgas sujungia grynakraujų eleganciją ir atletiškumą su šiltakraujų žirgų galia ir lengvai treniruojamu protu. Dailiojo jojimo žirgas turi gebėti parodyti skirtumą tarp darbinio, vidutinio ir plataus tempo, o tai reikalauja atitinkamo sutelkimo. Taip pat žirgas turi būti natūraliai gerai subalansuotas, galva ir kaklas turi būti pakankamai aukštai, kad būtų lengviau dirbant svorio centrą perkelti ant galinės kūno dalies. Dailiojo jojimo raitelis didžiąją dalį jojimo praleidžia sėdėdamas balne, todėl yra labai svarbus tolygus svorio pasiskirstymas, tam daro įtaką gogo forma, kurios dėka balnas atsiduria tinkamoje pozicijoje.
Dailiojo jojimo žirgai daugiausiai yra treniruojami ant dirbtinės dangos, užtikrinant treniruočių paviršiaus pastovumą, kuris nebūdingas kitoms sporto šakoms.
21 • Atsisakymas į burną imti žąslą, kaklo sutrumpėjimas ar sustingimas;
• Netolygus kontaktas tarp dešinės ir kairės pusių;
• Netikslus ritmingumas atliekant šoninio judėjimo elementus;
• Netaisyklingas ritmingumas platinant aliūrus (pvz. Vidutinė ar plačioji risčia); • Žingsnių sutrumpėjimas žingsniuojant;
• Nesugebėjimas susitelkti, perkelti svorio ant galinės kūno dallies „atsisėsti ant galo”; • Laisvumo ir elastingumo praradimas;
• Nevienodas ritmas ir žingsnių aukštis atliekant piaffe elementą (elementas atliekamas žirgui riščiuojant vietoje, keliant kojas aukštai ir aukštu kaklo pastatymu);
• Vėlavimas keičiant kryptį (kojos keitimas ore), iš dešinės į kairę ir atvirkščiai.
Šiems žirgams labai dažnai pasireiškia krūtinės - juosmens arba kryžmens srities skausmas (5).
1.3.3. Balnai
Netinkamai pritaikyti balnai gali padaryti nepataisomą žalą žirgo nugarai. Blogai pritaikytas balnas gali lemti: baltų plaukų atsiradimą, žaizdas ir nutrynimus, laikinus patinimus, randus ar raumenų atrofiją (40).
Balnas yra pagrindinė jojimo inventoriaus dalis, siekiant sumažinti žirgo diskomforto ir traumų riziką. Balnas turi būti gerai pritaikytas tiek žirgui, tiek raiteliui. Paviršius, kuriame paskirstomas svoris, privalo būti kuo didesnis, kad būtų išvengiama konkrečių spaudimo taškų. Paminkštinimų naudojimas nepakeičia gero balno pritaikymo žirgui. Taip pat svarbu nuolatos stebėti žirgo nugaros pokyčius, nes nugaros struktūra kinta ir anksčiau tikęs balnas gali nebetikti.
Dailiojo jojimo balnai yra gaminami su gilia sėdimąja dalimi ir balno sparnu, pritaikytu laikyti koją kiek įmanoma labiau ištiestą (5).
22
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo objektas ir vieta
Tyrimo objektas - aktyviai sportuojantys ir kliniškai sveiki dailiojo jojimo bei konkūriniai žirgai.
Tyrimo duomenys rinkti 2020 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais, įvairiuose privačiuose Lietuvos žirgynuose. Tyrimo metu tirti kliniškai sveiki ir aktyviai sportuojantys žirgai, visi tiriamieji buvo dalyvaujantys varžybose einamaisiais metais. Viso buvo ištirti 26 žirgai – 13 konkūrinių ir 13 dailiojo jojimo žirgų (n = 26). Tiriamieji žirgai buvo įvairių veislių, amžiaus grupių, lyčių ir KMI.
Tyrimas buvo atliekamas remiantis šiais įstatymais: Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatyme 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. XI-1189 (Žin. 2010 m. gruodžio 18 d., Nr. 148-7563) bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 (Žin. 2012 m. spalio 20 d., Nr. 122-6126).
2.2. Tyrimo planas
7 pav. Tyrimo planas
23
2.3. Klinikinis tyrimas ir kūno masės indekso nustatymas (KMI)
Klinikinio tyrimo metu vizualiai vertinama žirgo laikysena ir nugaros padėtis, vertinamas domėjimasis aplinka, vertinama eisena tik išvedus iš gardo. Tyrimo metu Žirgai tiriami įprastose jiems balnojimo vietose, kad aplinkoje būtų kuo mažiau trikdžių atliekant tyrimą ir rezultatai būtų kuo tikslesni. Prieš apčiuopą žirgas yra supažindinamas su tiriančiuoju, kad žirgo atsakas į prisilietimus būtų adekvatus ir tyrimo rezultatai būtų įvertinami pakankamai tiksliai (38). Apčiuopos būdu palpuojama ties nugaros vidurio linija, naudojamas švelnus spaudimas leidžiantis nuo keteros iki kryžkaulio gumburo (lot. Tubera sacrale), tuo pačiu metu stebima žirgo reakcija į spaudimą (41). Vertinamos elgesio išraiškos, tokios kaip snukio išraiška, ausų padėtis, galvos judesiai, žiovulys, kojų judesiai (spardosi, trepsi), bandymas išvengti spaudimo traukiantis nuo tiriančiojo (42,43).
Kūno masės indeksas (KMI) vertinamas pasitelkiant pripažintas metodikas (44,45).
2.4. Algometrinis tyrimas
Tyrimo matavimams atlikti buvo naudojamas prietaisais spaudimo jautrumui nustatyti - algometras. Prietaisas susideda iš plastikinio korpuso su skaitmeniniu ekranu ir įjungimo mygtuku, korpuso apatinėje dalyje yra metalinė 0,5 cm3 dydžio kojelė su guminiu 1 cm3 antgaliu (8 pav.). Prieš
naudojantis algometru, susipažįstama su aparato veikimo principu, kad gauti rezultatai būtų tikslūs ir tyrimas būtų atliekamas per kuo trumpesnį laiką (38).
Tyrimo metu buvo vertinamas nugaros raumenų, M. longissimus dorsi ir M. gluteus medius, funkcinė būklė bei skausmingumas. Pasirinkti taškai dešinėje ir kairėje pusėje, tarp: T4 – T5; T18 – L1; L5 – L6. Šie nugaros taškai pasirinkti remiantis algometrinio tyrimo rekomendacijomis literatūroje (9 pav.). Spaudžiama tolygia jėga, maždaug 2 cm nuo slankstelių keterinių ataugų. Kiekvienas matavimas atliekamas 3 kartus su 2 minučių pertrauka, kad žirgas nepriprastų prie spaudimo ir tyrimo rezultatai nebūtų iškreipiami. Iš 3 matavimų buvo išvedamas vidurkis, siekiant kuo didesnio rezultatų tikslumo.
24
8 pav. Algometras - prietaisas spaudimo jautrumui nustatyti
9 pav. Anatominės lokacijos spaudimo algometrijai (7)
Norint ištirti M. longissimus ir M. gluteus medius funkcinę būklę pasirinkti 9, 27; 12, 30 ir 15, 32 algometrinio tyrimo taškai (7).
2.5. Jojimo treniruotės
Kiekvienas tiriamas žirgas po pirmojo algometrinio matavimo buvo valomas ir balnojamas jam įprastoje ir kasdien matomoje vietoje. Balnojimo metu buvo stebima, kaip žirgas reaguoja jam valant nugarą, dedant balną, veržiant pavaržą, o pasibalnojus buvo stebima, kaip žirgas reaguoja į raitelio svorį sėdant į balną.
Dailiojo jojimo treniruotės vyko dengtame manieže arba lauko aikštėje. Tiek manieže, tiek aikštėje gruntas – smėlis. Treniruotė vykdoma taip: pradžioje daromas apšilimas, po apšilimo atliekami dailiojo jojimo elementai žingsniuojant, risčiuojant (po apšilimo risčioje raitelės daugiausiai sėdėjo balne), šuoliuojant. Elementų sudėtingumas priklauso nuo žirgo amžiaus ir fizinio pasiruošimo. Po treniruotės žirgas buvo žingsniuojamas, kol kvėpavimas stabilizavosi, nubalnojamas
25 ir nuvalomas. Antrasis algometrinis matavimas buvo atliekamas po to, kai žirgas sutvarkomas po jojimo.
Konkūrinio jojimo treniruotės vyko taip pat dengtame manieže arba lauko aikštėje, abiejuose gruntas - smėlis. Treniruotės metu raitelis su žirgu darė įprastas disciplinai treniruotes: apšilimas (žingsnis, risčia, šuoliai, kūno lankstymas, perėjimai risčia – žingsnis, žingsnis – šuoliai, žingsnis – risčia ir pan., šuoliai per žemas kliūtis), šuoliai per kliūtis, po treniruotės laisva risčia ir žingsniavimas, kol žirgo kvėpavimas stabilizuojasi ir išdžiūva prakaitas. Po treniruotės žirgas buvo nubalnojamas ir nuvalomas, o tada atliekamas antrasis algometrinis matavimas.
2.6. Duomenų analizė
Tyrimo rezultatams įvertinti buvo atlikta statistinė analizė su kompiuterine programa „Microsoft Excel for Mac 2020”. Tyrimo metu buvo lyginamos dvi jojimo disciplinos – dailiojo jojimo ir konkūrų – siekiant nustatyti, kurių žirgų nugaros skausmo slenkstis yra didesnis, o kuris mažesnis. Taip pat buvo lyginama ar nugaros skausmas sustiprėja po treniruotės. Žirgo kūno pusės taip pat buvo palygintos tarpusavyje, išskirsčius į tris segmentus nugaroje.
Hipotezės buvo tikrinamos naudojant Sjudento t kriterijų - apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lyginimą. Dviejų priklausomų imčių lyginimui taikytas porinis Sjudento t kriterijus.
Pasirinktas reikšmingumo lygmuo = 0,05. Hipotezės lygybės buvo atmetamos, skirtumai statistiškai reikšmingi, kai p reikšmė < 0,05. Taip pat buvo skaičiuojamas standartinis nuokrypis, kuris parodo įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį.
26
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Žirgų pasiskirstymas pagal amžių bei KMI
10 pav. Tiriamųjų žirgų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Diagramoje pateiktas tiriamųjų žirgų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Žirgai buvo suskirstyti į tris amžiaus kategorijas: 4 – 6 metų žirgai, 7 – 10 metų žirgai ir žirgai nuo 10 metų amžiaus. 7 – 10 metų žirgų tyrime dalyvavo daugiausiai – 10 (n = 10), o tai sudarė 38,5 proc. visų žirgų. 4 – 6 metų amžiaus žirgai tyrime sudarė 34,6 proc. (n = 9), 10 metų ir vyresnių žirgų buvo 26,9 proc. (n = 7). Jauniausias žirgas, dalyvavęs tyrime, buvo 4 metų amžiaus, vyriausias – 18 metų amžiaus.
11 pav. Kūno masės indekso (KMI) pasiskirstymas tarp tirtųjų žirgų
9 10 7 0 2 4 6 8 10 12 4-6 7-10 > 10 A m žiu s m eta is
Žirgų pasiskirstymas amžiaus grupėmis
4% 4% 15% 4% 12% 31% 12% 8% 8% 4% 2.5 3 3.5 4 4.5 5 5.5 6 6.5 7
27 Diagramoje vaizduojamas žirgų pasiskirstymas pagal KMI. Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė 5 KMI įvertinti žirgai – 31 proc. (n = 8), 15 proc. sudarė 3,5 KMI (n = 4), po 12 proc. sudarė 4,5 ir 5,5 KMI (n = 3), po 8 proc. 6 KMI ir 6,5 KMI (n = 2), po 4 proc. 2,5 KMI, 3 KMI, 4 KMI ir 7 KMI (n = 1).
3.2. Lyties įtaka žirgo nugaros skausmingumui
12 pav. Tiriamųjų žirgų pasiskirstymas pagal lytį
Daigramoje pateiktas tiriamųjų žirgų pasiskirstymas pagal lytį. Tyrime dalyvavo 26 žirgai (n = 26), iš jų 8 patelės (n = 8) – 31 proc. ir 18 patinų (n = 18) – 69 proc.
31%
69%
28
13 pav. Algometrinių matavimų vidurkiai, išskirstyti pagal lytį ir jojimo discipliną, prieš treniruotę
(p ≤ 0,01)
Diagramoje vaizduojami algometrinių matavimų vidurkiai, išskirstyti pagal lytį ir jojimo discipliną prieš treniruotę. Diagramoje aiškiai išsiskiria konkūrinių žirgų patinai, jų dešinės ir kairės nugaros pusės visų matavimo taškų rodikliai yra aukščiausi. Tai rodo, jog šie žirgai turi aukščiausią skausmo barjerą iš visų tirtųjų ir viršija visų tirtųjų vidurkį. Kairės pusės: T14 – T15 1,39 kg/cm3,
T18 – L1 0,81 kg/cm3, L5 – L6 1,41 kg/cm3. Dešinės pusės: T14 – T15 1,52 kg/cm3, T18 – L1
1,02 kg/cm3, L5 – L6 1,11 kg/cm3. Konkūrinių žirgų patelių algometrinių matavimų vidurkiai yra
aukštesni nei DJ patinų ar patelių. DJ patinų algometrinių matavimų vidurkiai yra aukštesni nei patelių visuose matavimo taškuose ir dešinėje, ir kairėje pusėse. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p ≤ 0,01 (p = 0,01). 6.21 5.30 4.98 5.91 5.00 5.63 8.33 6.75 7.51 8.24 6.63 7.39 5.22 5.01 4.49 5.12 4.67 4.38 7.21 6.49 7.02 6.72 5.63 7.13 6.94 5.94 6.10 6.72 5.61 6.28 4.00 4.40 4.80 5.20 5.60 6.00 6.40 6.80 7.20 7.60 8.00 8.40 Kairė pusė
T14-T15 Kairė pusė T18-L1 Kairė pusė L5-L6 Dešinė pusė T14-T15 Dešinė pusė T18-L1 Dešinė pusė L5-L6
kg/
cm
3
29
14 pav. Algometrinių matavimų vidurkiai, išskirstyti pagal lytį ir jojimo discipliną, po treniruotės
(p ≤ 0,01)
Diagramoje vaizduojami algometrinių matavimų vidurkiai, išskirstyti pagal lytį ir jojimo discipliną po treniruotės. Diagramoje, kaip ir prieš treniruotę, matomas aiškus konkūrinių žirgų patinų išsiskyrimas, tik šį kartą ne visuose matavimo taškuose: kairės pusės T18 – L1 matavimo taške, konkūrinių žirgų patelių algometrinių matavimų rezultatai viršijo konkūrinių žirgų patinų vidurkį 2,7 kg/cm3, o bendrą vidurkį viršijo 2,92 kg/cm3. Konkūrinių žirgų patinų kairės pusės T-14 – T15
matavimo vieta nuo vidurkio skyrėsi 1,48 kg/cm3, o nuo DJ patinų skyrėsi 2,54 kg/cm3, T18 – L1 nuo
vidurkio skyrėsi 0,22 kg/cm3, nuo DJ patinų 1,42 kg/cm3, L5 – L6 nuo vidurkio skyrėsi 1,49 kg/cm3,
o nuo DJ patinų 2,55 kg/cm3. Dešinės pusės konkūrinių žirgų patinų T14 – T15 rodikliai nuo vidurkio
skyrėsi 1,68 kg/cm3, nuo DJ patinų 2,69 kg/cm3, T18 – L1 nuo vidurkio 0,77 kg/cm3, nuo DJ –
1,22 kg/cm3, L5 – L6 nuo vidurkio 1,43 kg/cm3, nuo DJ – 2,22 kg/cm3. Abiejų disciplinų patinai
išsiskyrė mažesniu nugaros skausmingumu po treniruotės nei patelės. Taip pat abiejų lyčių ir disciplinų žirgų T14 – T15 matavimo taškas tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje išsiskyrė mažesniu skausmingumu nei kiti du matavimo taškai kiekvienoje nugaros pusėje. Konkūrinių žirgų patelių kairės pusės T18 – L1 matavimo taško vidurkis buvo didesnis nei kiti matavimo taškai: nuo konkūrinių žirgų patinų skiriasi 2,7 kg/cm3, o nuo bendro vidurkio skyrėsi 2,92 kg/cm3. Šis taškas
dailiojo jojimo patelėms taip pat išsiskyrė mažesniu skausmingumu pagal to taško algometrinių matavimų vidurkį: nuo DJ žirgų patinų skyrėsi 0,51 kg/cm3, o nuo bendro vidurkio 0,69 kg/cm3.
Rezultatai statistiškai patikimi, nes p ≤ 0,01 (p = 0,01).
5.18 4.35 4.45 5.30 4.78 4.47 7.72 5.77 7.00 7.99 6.00 6.96 4.58 4.86 3.80 4.63 4.35 3.73 6.95 8.47 6.23 6.51 5.34 6.49 6.24 5.55 5.51 6.31 5.23 5.53 3.00 3.40 3.80 4.20 4.60 5.00 5.40 5.80 6.20 6.60 7.00 7.40 7.80 8.20 8.60 9.00
Kairė T14-T15 Kairė T18-L1 Kairė L5-L6 Dešinė T14-T15 Dešinė T18-L1 Dešinė L5-L6
kg/
cm
3
30
15 pav. Dailiojo jojimo algometrinių matavimų vidurkiai. Matavimai prieš treniruotę (p ≤ 0,01)
Diagramoje vaizduojami vien dailiojo jojimo žirgų algometrinių matavimų vidurkiai prieš treniruotę, išskirstyti pagal lytį. Rezultatai sugrupuoti pagal lytį. Patinų rezultatai abiejose pusėse ir visuose matavimo punktuose didesni nei patelių. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p ≤ 0,01 (p = 0,01). Patelių kairės pusės T14 – T15 matavimo punkto rezultatai mažesni už vidurkį 0,68 kg/cm3, už
patinų mažesni 0,99 kg/cm3. T18 – L1 nuo bendro vidurkio skyrėsi 0,20 kg/cm3, nuo patinų 0,29
kg/cm3. L5 – L6 nuo bendro vidurkio skyrėsi 0,34 kg/cm3, o nuo patinų 0,49 kg/cm3. Patelių dešinės
pusės rezultatai mažesni už patelių kairės pusės skirtumus: T14 – T15 0,1 kg/cm3, T18 – L1 0,34
kg/cm3, L5 – L6 0,11 kg/cm3. Abiejų lyčių T14 – T15 tiek kairės pusės, tiek dešinės buvo mažiausiai
skausmingas nugaros taškas, o L5 – L6 didžiausio skausmingumo taškas, tik patinų dešinės pusės šio taško vidurkis didesnis nei kairės 0,65 kg/cm3.
6.21 5.30 4.98 5.91 5.00 5.63 5.22 5.01 4.49 5.12 4.67 4.38 5.90 5.21 4.83 5.66 4.89 5.24 4.00 4.20 4.40 4.60 4.80 5.00 5.20 5.40 5.60 5.80 6.00 6.20 6.40 Kairė pusė
T14-T15 Kairė pusė T18-L1 Kairė pusė L5-L6 Dešinė pusė T14-T15 Dešinė pusė T18-L1 Dešinė pusė L5-L6
kg/
cm
3
31
16 pav. Konkūrinių žirgų algometrinių matavimų vidurkiai. Matavimai prieš treniruotę (p < 0,05)
Diagramoje vaizduojami tik konkūrinų žirgų algometrinių matavimų vidurkiai prieš treniruotę, išskirstyti pagal lytį. Patinų jautrumas skausmui yra mažesnis nei patelių visuose matavimo punktuose. Ir patelių, ir patinų, tiek dešinės, tiek kairės pusės T18 – L1 buvo skausmingiausias taškas. Patinų abiejose pusėse T14 – T15 buvo mažiausiai skausmingas ir nuo patelių kairėje pusėje skyrėsi 1,12 kg/cm3, dešinėje 1,52 kg/cm3. Patelių T14 – T15 kairėje pusėje buvo mažiausiai skausmingas iš
trijų kairės pusės matavimo punktų, tačiau dešinėje pusėjė dominavo L5 – L6 ir nuo kairės pusės skyrėsi 0,11 kg/cm3. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p < 0,05 (p = 0,03).
8.33 6.75 7.51 8.24 6.63 7.39 7.21 6.49 7.02 6.72 5.63 7.13 7.98 6.67 7.36 7.77 6.32 7.31 5.40 5.80 6.20 6.60 7.00 7.40 7.80 8.20 8.60 Kairė pusė T14-T15 Kairė pusė T18-L1
Kairė pusė L5-L6 Dešinė pusė T14-T15 Dešinė pusė T18-L1 Dešinė pusė L5-L6 kg/ cm 3
32
17 pav. Dailiojo jojimo žirgų algometrinių matavimų vidurkiai. Matavimai po treniruotės
Diagramoje vaizduojami vien dailiojo jojimo žirgų algometrinių matavimų vidurkiai po treniruotės. Patinų skausmingumas penkiuose iš šešių matavimo punktų buvo mažesnis nei patelių, tik kairės pusės T18 – L1 patelių buvo didesnis už patinų 0,51 kg/cm3. Patinų žemiausi algometrinių
matavimų duomenys buvo ties kairės pusės T18 – L1 (nuo bendro vidurkio skyrėsi 0,15 kg/cm3) ir
dešinės L5 – L6 (nuo bendro vidurkio skyrėsi 0,23 kg/cm3). Patelių žemiausi algometriniai vidurkiai
buvo ties L5 – L6 abiejose pusėse, kairės pusės nuo bendro vidurkio skyrėsi 0,45 kg/cm3, o dešinės
– 0,87 kg/cm3. Pagal dailiojo jojimo žirgų bendrų vidurkių grafą matosi, jog L5 – L6 yra
skausmingiausias taškas abiejose pusėse, o T14 – T15 buvo mažiausiai skausmingas taškas abiejose pusėse. 5.18 4.35 4.45 5.30 4.78 4.47 4.58 4.86 3.80 4.63 4.35 3.73 4.99 4.50 4.25 5.10 4.65 4.24 3.60 3.80 4.00 4.20 4.40 4.60 4.80 5.00 5.20 5.40 Kairė pusė T14-T15 Kairė pusė T18-L1
Kairė pusė L5-L6 Dešinė pusė T14-T15 Dešinė pusė T18-L1 Dešinė pusė L5-L6 kg/ cm 3
33
18 pav. Konkūrinių žirgų algometrinių matavimų vidurkiai. Matavimai po treniruotės
Diagramoje vaizduojami konkūrinių žirgų algometrinių matavimų vidurkiai po treniruotės. Konkūrinių žirgų patinų matavimų vidurkiai beveik visuose matavimo punktuose buvo didesni nei patelių, tačiau patelių kairės pusės T18 – L1 matavimo taškas išsiskyrė mažiausiu skausmingumu iš visų, nuo patinų kairės pusės T18 – L1 skyrėsi 2,7 kg/cm3, o nuo bendro vidurkio 1,87 kg/cm3. Patinų
T18 – L1 matavimo taškas išsiskyrė didžiausiu skausmingumu abiejose pusėse, o mažiausiai skausmingas patinų matavimo taškas buvo abiejose pusėse T14 – T15. Pagal konkūrinių žirgų bendrą vidurkį matoma, jog skausmingiausi matavimo taškai buvo T18 – L1 abiejose pusėse, o mažiausiai skausmingi taškai buvo abiejų pusių T14 – T15.
7.72 5.77 7.00 7.99 6.00 6.96 6.95 8.47 6.23 6.51 5.34 6.49 7.48 6.60 6.76 7.53 5.80 6.82 5.00 5.40 5.80 6.20 6.60 7.00 7.40 7.80 8.20 8.60 Kairė pusė
T14-T15 Kairė pusė T18-L1 Kairė pusė L5-L6 Dešinės pusėT14-T15 Dešinė pusė T18-L1 Dešinė pusė L5-L6
kg/
cm
3
34
3.3. Atskirų matavimo punktų ir pusių palyginimas
19 pav. Konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų kairės pusės algometrinių matavimų palyginimas.
Matavimai prieš treniruotę (T14 – T15 p < 0,05; T18 – L1 p > 0,05; L5 – L6 p < 0,01)
Diagramoje vaizduojamas konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų kairės pusės algometrinių matavimų palyginimas prieš treniruotę. X ženklu diagramoje yra pažymėtas standartinis nuokrypis, kuris parodo atsitiktinių dydžių įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį. Kvadrato ženklu žymimas tam tikro taško vidurkis, o minuso ženklas žymi minimalias ir maksimalias reikšmes matavimo punkte.
Konkūriniai žirgai pasižymi didžiausiais ekstremumais: T14 –T15 matavimo taške minimali reikšmė buvo 3,94 kg/cm3, o maksimali 15,2 kg/cm3, T18 – L1 taške minimali reikšmė buvo
3,1 kg/cm3, maksimali – 13,6 kg/cm3, L5 – L6 taške minimali reikšmė – 3,12 kg/cm3, maksimali
15,04 kg/cm3. Dailiojo jojimo žirgų minimalios ir maksimalios reikšmės taip stipriai nesiskyrė:
T14 – T15 minimali reikšmė 4,32 kg/cm3, maksimali – 8,14 kg/cm3, T18 – L1 minimali –
3,46 kg/cm3, maksimali – 7,76 kg/cm3, L5 - L6 minimali – 3,71 kg/cm3, maksimali 6,81 kg/cm3.
Konkūrinių žirgų dešinės pusės T14 – T15 vidurkis 2,08 kg/cm3 didesnis nei dailiojo jojimo žirgų.
Rezultatas statistiškai patikimas, nes p < 0,05 (p = 0,02). T18 – L1 vidurkis didesnis už DJ 1,46 kg/cm3. Rezultatas statistiškai nepatikimas, nes p > 0,05 (p = 0,06). L5 – L6 vidurkis didesnis už DJ
2,53 kg/cm3. Rezultatas statistiškai patikimas, nes p < 0,01 (p = 0,007).
0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 T14-T15 DJ T14-T15 Konkūriniai T18-L1 DJ T18-L1 Konkūriniai L5-L6 DJ L5-L6 Konkūriniai kg/ cm 3 Average STDEV
35
20 pav. Konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų dešinės pusės algometrinių matavimų palyginimas.
Matavimai prieš treniruotę (T14 – T15 p < 0,05; T18 – L1 p > 0,05; L5 – L6 p < 0,05)
Diagramoje vaizduojamas konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų dešinės pusės algometrinių matavimų palyginimas prieš treniruotę. X ženklu diagramoje yra pažymėtas standartinis nuokrypis, kuris parodo atsitiktinių dydžių įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį. Kvadrato ženklu žymimas tam tikro taško vidurkis, o minuso ženklas žymi minimalias ir maksimalias reikšmes matavimo punkte.
Konkūrinių žirgų dešinės pusės T14 – T15 algometrinių matavimų vidurkis nuo dailiojo jojimo žirgų skyrėsi 2,1 kg/cm3. Gautas rezultatas statistiškai patikimas, nes p < 0,05 (p = 0,02). T18 – L1
skyrėsi 1,43 kg/cm3. Rezultatas statistiškai nepatikimas, nes p > 0,05 (p = 0,06). L5 – L6 skyrėsi
2,07 kg/cm3. Gautas rezultatas statistiškai patikimas, nes p < 0,05 (p = 0,03). Konkūrinių žirgų
minimalios ir maksimalios reikšmės skyrėsi gerokai labiau nei dailiojo jojimo žirgų, T14 – T15 minimali 3,85 kg/cm3, maksimali 15,7 kg/cm3, T18 – L1 minimali 2,8 kg/cm3, maksimali
13,6 kg/cm3, L5 – L6 minimali 3,14 kg/cm3, maksimali 15,64 kg/cm3. Dailiojo jojimo žirgų:
T14 – T15 minimali reikšmė 3,82 kg/cm3, maksimali 7,33 kg/cm3, T18 – L1 minimali 3,38 kg/cm3,
maksimali 6,66 kg/cm3, L5 – L6 minimali 3,2 kg/cm3, maksimali 8,21 kg/cm3.
0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 T14-T15 DJ T14-T15 Konkūriniai T18-L1 DJ T18-L1 Konkūriniai L5-L6 DJ L5-L6 Konkūriniai kg/ cm 3 Average STDEV
36
21 pav. Konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų kairės pusės algometrinių matavimų palyginimas.
Matavimai po treniruotės (T14 – T15 p ≤ 0,01; T18 – L1 p < 0,05; L5 – L6 p ≤ 0,01)
Diagramoje vaizduojamas konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų kairės pusės algometrinių matavimų palyginimas po treniruotės. X ženklu diagramoje yra pažymėtas standartinis nuokrypis, kuris parodo atsitiktinių dydžių įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį. Kvadrato ženklu žymimas tam tikro taško vidurkis, o minuso ženklas žymi minimalias ir maksimalias reikšmes matavimo punkte.
Konkūrinių žirgų kairės pusės T14 – T15 algometrinių matavimų vidurkis nuo dailiojo jojimo žirgų skyrėsi 2,49 kg/cm3. Gautas rezultatas statistiškai patikimas, nes p ≤ 0,01 (p = 0,01). T18 – L1
skyrėsi 2,1 kg/cm3. Rezultatas statistiškai patikimas, nes p < 0,05 (p = 0,02). L5 – L6 skyrėsi
2,51 kg/cm3. Gautas rezultatas statistiškai patikimas, nes p ≤ 0,01 (p = 0,01). Konkūrinių žirgų
minimalios ir maksimalios reikšmės skyrėsi gerokai labiau nei dailiojo jojimo žirgų: T14 – T15 minimali 4,14 kg/cm3, maksimali 15,3 kg/cm3, T18 – L1 minimali 2,55 kg/cm3, maksimali
14,0 kg/cm3, L5 – L6 minimali 3,01 kg/cm3, maksimali 14,87 kg/cm3. Dailiojo jojimo žirgų
T14 – T15 minimali reikšmė 2,96 kg/cm3, maksimali 7,14 kg/cm3, T18 – L1 minimali 2,2 kg/cm3,
maksimali 6,87 kg/cm3, L5 – L6 minimali 2,93 kg/cm3, maksimali 6,25 kg/cm3.
0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 T14-T15 DJ T14-T15 Konkūriniai T18-L1 DJ T18-L1 Konkūriniai L5-L6 DJ L5-L6 Konkūriniai kg/ cm 3 Average STDEV
37
22 pav. Konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų dešinės pusės algometrinių matavimų palyginimas.
Matavimai po treniruotės (T14 – T15 p < 0,05; T18 – L1 p > 0,05; L5 – L6 p ≤ 0,01)
Diagramoje vaizduojamas konkūrinių ir dailiojo jojimo žirgų dešinės pusės algometrinių matavimų palyginimas po treniruotės. X ženklu diagramoje yra pažymėtas standartinis nuokrypis, kuris parodo atsitiktinių dydžių įgyjamų reikšmių sklaidą apie vidurkį. Kvadrato ženklu žymimas tam tikro taško vidurkis, o minuso ženklas žymi minimalias ir maksimalias reikšmes matavimo punkte.
Konkūrinių žirgų kairės pusės T14 – T15 algometrinių matavimų vidurkis nuo dailiojo jojimo žirgų skyrėsi 2,43 kg/cm3. Gautas rezultatas statistiškai patikimas, nes p < 0,05 (p = 0,02). T18 – L1
skyrėsi 2,19 kg/cm3. Rezultatas statistiškai nepatikimas, nes p > 0,05 (p = 0,10). L5 – L6 skyrėsi
2,58 kg/cm3. Gautas rezultatas statistiškai patikimas, nes p ≤ 0,01 (p = 0,01). Konkūrinių žirgų
minimalios ir maksimalios reikšmės skyrėsi gerokai labiau nei dailiojo jojimo žirgų: T14 – T15 minimali 4,14 kg/cm3, maksimali 15,3 kg/cm3, T18 – L1 minimali 2,55 kg/cm3, maksimali
14,0 kg/cm3, L5 – L6 minimali 3,01 kg/cm3, maksimali 14,87 kg/cm3. Dailiojo jojimo žirgų
T14 - T15 minimali reikšmė 2,96 kg/cm3, maksimali 7,14 kg/cm3, T18 – L1 minimali 2,2 kg/cm3,
maksimali 6,87 kg/cm3, L5 – L6 minimali 2,93 kg/cm3, maksimali 6,25 kg/cm3.
0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 T14-T15 DJ T14-T15
Konkūriniai T18-L1 DJ KonkūriniaiT18-L1 L5-L6 DJ KonkūriniaiL5-L6
kg/
cm
3 Average
38
23 pav. Atskirų algometrinių matavimo punktų palyginimas tarp jojimo disciplinų prieš treniruotę
(p > 0,05)
Diagramoje vaizduojamas algometrinių matavimo punktų vidurkių palyginimas tarp jojimo disciplinų prieš treniruotę. Konkūrinių žirgų nugaros skausmingumas ir dešinėje, ir kairėje pusėse buvo mažesnis nei daliojo jojimo žirgų. Konkūrinių žirgų kairės pusės T14 – T15 nuo dailiojo jojimo žirgų T14 – T15 skyrėsi 2,08 kg/cm3, dešinės 2,11 kg/cm3, T18 – L1 kairės skyrėsi 1,46 kg/cm3,
dešinės 1,43 kg/cm3, L5 – L6 kairės skyrėsi 2,53 kg/cm3, dešinės 2,07 kg/cm3. Konkūrinių žirgų
dešinės pusės nugaros skausmingumas buvo didesnis nei kairės visuose matavimo punktuose, T14 – T15 tarpšonkaulinis tarpas buvo mažiausiai jautrus skausmui, o jautriausias skausmui buvo T18 – L1 abiejose pusėse. Dailiojo jojimo žirgų T14 – T15 taip pat buvo mažiausiai skausmui jautrus taškas, skausmui jautriausia vieta kairėje pusėje buvo L5 – L6, o dešinėje skausmui jautriausia vieta buvo T18 – L1 tarpšonkaulinis tarpas. Kairės pusės skausmingumas buvo mažesnis nei dešinės dviejuose iš trijų punktų T14 – T15 ir T18 – L1, o L5 – L6 dešinės pusės buvo mažiau jautrus skausmui nei kairės ir skyrėsi tarpusavyje 0,41 kg/cm3. Prieš treniruotę abiejų disciplinų žirgų dešinė
pusė buvo skausmingesnė už kairę 0,13 kg/cm3. Rezultatai statistiškai nereikšmingi p > 0,05
(p = 0,4). 7.98 6.67 7.36 5.90 5.21 4.83 7.77 6.32 7.31 5.66 4.89 5.24 4.00 4.40 4.80 5.20 5.60 6.00 6.40 6.80 7.20 7.60 8.00 T14 - T15 T18 - L1 L5 - L6 kg/ cm 3
39
24 pav. Atskirų algometrinių matavimo punktų palyginimas tarp jojimo disciplinų po treniruotės
(p > 0,05)
Diagramoje vaizduojamas algometrinių matavimo punktų vidurkių palyginimas tarp jojimo disciplinų po treniruotės. Konkūrinių žirgų nugaros skausmingumas ir dešinėje, ir kairėje pusėse buvo mažesnis nei daliojo jojimo žirgų. Konkūrinių žirgų kairės pusės T14 – T15 nuo dailiojo jojimo žirgų T14 – T15 skyrėsi 2,49 kg/cm3, dešinės 2,43 kg/cm3, T18 – L1 kairės skyrėsi 2,1 kg/cm3, dešinės
1,15 kg/cm3, L5 – L6 kairės skyrėsi 2,51 kg/cm3, dešinės 2,58 kg/cm3. Konkūrinių žirgų dešinės
pusės nugaros skausmingumas buvo didesnis nei kairės ties T18 – L1 tarpšonkauliniame tarpe, T14 – T15 ir L5 – L6 nugaros skausmingumas buvo didesnis kairėje pusėje. T14 – T15 tarpšonkaulinis tarpas buvo mažiausiai jautrus skausmui, o jautriausias skausmui buvo T18 – L1 abiejose pusėse. Dailiojo jojimo žirgų T14 – T15 taip pat buvo mažiausiai skausmui jautrus taškas, jautriausia vieta skausmui abiejose pusėse buvo L5 – L6 tarpšonkaulinis tarpas. Dailiojo jojimo žirgų dešinės pusės skausmingumas po treniruotės buvo mažesnis nei kairės dviejuose iš trijų punktų T14 – T15 ir L5 – L6. Abiejų disciplinų žirgų dešinė pusė buvo skausmingesnė už kairę po treniruotės 0,27 kg/cm3. Rezultatai statistiškai nereikšmingi p > 0,05 (p = 0,43).
7.48 6.60 6.76 4.99 4.50 4.25 7.53 5.80 6.82 5.10 4.65 4.24 4.00 4.40 4.80 5.20 5.60 6.00 6.40 6.80 7.20 7.60 T14 - T15 T18 - L1 L5 - L6 kg/ cm 3
40
3.4. Algometrinių matavimų palyginimas prieš ir po treniruotės
25 pav. Dailiojo jojimo ir konkūrinių žirgų algometrinių matavimų palyginimas, prieš ir po
treniruotės (p > 0,05)
Diagramoje vaizduojamas dailiojo jojimo ir konkūrinių žirgų algometrinių matavimų palyginimas prieš ir po treniruotės atskiruose matavimo taškuose (tarpslanksteliniuose tarpuose). Konkūrinių žirgų nugaros jautrumas skausmui buvo mažesnis nei dailiojo jojimo žirgų ir prieš, ir po treniruotės, visuose matavimo taškuose. Abiejų disciplinų žirgų nugaros skausmingumas prieš treniruotę buvo mažesnis nei po treniruotės. Konkūrinių žirgų skausmingumas po treniruotės ties T14 – T15 kairėje pusėje padidėjo 0,5 kg/cm3, dešinėje 0,24 kg/cm3. Ties T18 – L1 kairėje padidėjo
0,07 kg/cm3, dešinėje 0,52 kg/cm3. Ties L5 – L6 kairėje padidėjo 0,6 kg/cm3, dešinėje 0,49 kg/cm3.
Dailiojo jojimo žirgų nugaros skausmingumas po treniruotės ties T14 – T15 kairėje pusėje padidėjo 0,91 kg/cm3, dešinėje 0,56 kg/cm3. Ties T18 – L1 kairėje padidėjo 0,71 kg/cm3, dešinėje 0,24 kg/cm3.
Ties L5 – L6 kairėje padidėjo 0,58 kg/cm3, dešinėje 1 kg/cm3. Dailiojo jojimo žirgams po treniruotės
nugaros skausmingumas kairėje pusėje vidutiniškai padidėjo 0,73 kg/cm3, dešinėje 0,6 kg/cm3,
konkūriniams žirgams nugaros skausmingumas po treniruotės kairėje pusėje vidutiniškai padidėjo 0,39 kg/cm3, o dešinėje 0,42 kg/cm3. Nugaros skausmingumas po treniruotės vidutiniškai padidėjo
0,54 kg/cm3 abiejų disciplinų žirgams. Rezultatai nėra statistiškai reikšmingi p > 0,05 (p = 0,4).
5.90 5.21 4.83 5.66 4.89 5.24 7.98 6.67 7.36 7.77 6.32 7.31 4.99 4.50 4.25 5.10 4.65 4.24 7.48 6.60 6.76 7.53 5.80 6.82 4.00 4.40 4.80 5.20 5.60 6.00 6.40 6.80 7.20 7.60 8.00 8.40
Kairė T14-T15 Kairė T18-L1 Kairė L5-L6 Dešinė T14-T15 Dešinė T18-L1 Dešinė L5-L6
kg/
cm
3
