LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
GIEDRĖ GRICIŪNAITĖ
ASMENŲ, BESISKUNDŽIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES
SKAUSMU, KŪNO LAIKYSENOS, FUNKCINĖS BŪKLĖS IR
SKAUSMO INTENSYVUMO KAITA, TAIKANT SKIRTINGAS
FIZINIŲ PRATIMŲ PROGRAMAS
Magistro studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija‘‘ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Vilma Mauricienė
TURINYS
SANTRAUKA...4 ABSTRACT...6 PADĖKA...8 SANTRUMPOS...9 ĮVADAS...10 1.LITERATŪROS APŽVALGA...111.1. Skausmas. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas...11
1.2. Apatinės nugaros dalies skausmą sukeliančios priežastys ir rizikos veiksniai...13
1.3. Apatinės nugaros dalies skausmo įtaka funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei...14
1.4. Apatinės nugaros dalies skausmo įtaka kūno laikysenai...16
1.5. Kūno laikysena. Netaisyklingos laikysenos priežastys, rizikos veiksniai...17
1.6. Nugaros skausmo intensyvumo vertinimas...20
1.7. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas ir prevencija...21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...24
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir tiriamųjų atranka...24
2.2. Tyrimo organizavimas...24
2.3. Tyrimo metodai ir priemonės...26
2.4. Taikytos poveikio programos...30
2.5. Matematinė statistika...30
3. REZULTATAI...31
3.1. Tiriamųjų anketinės apklausos rezultatai...31
3.2. Skausmo intensyvumo rezultatai...35
3.3 Funkcinės būklės įvertinimo rezultatai...39
3.4. Tiriamųjų kūno laikysenos rezultatų kaita...41
3.4.2. Tiriamųjų kūno laikysenos sagitalioje plokštumoje rezultatų kaita...46
3.4.3. Tiriamųjų kūno laikysenos horizontalioje plokštumoje rezultatų kaita...49
4. REZULTATŲ APTARIMAS...53
IŠVADOS...56
PRAKTINĖ REKOMENDACIJA...57
PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS...58
SANTRAUKA
Giedrė Griciūnaitė. Asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, kūno laikysenos,
funkcinės būklės ir skausmo intensyvumo kaita, taikant skirtingas fizinių pratimų programas. Magistro baigiamasis darbas.
Darbo vadovė - Doc. dr. Vilma Mauricienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2019; 63p.
Darbo tikslas - įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, kūno
laikysenos, funkcinės būklės ir skausmo intensyvumo kaitą, taikant skirtingas fizinių pratimų programas.
Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, kūno
laikysenos kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų. 2. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, funkcinės būklės kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų. 3. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, skausmo intensyvumo kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų.
Tyrimo metodika ir tiriamieji. Tyrime dalyvavo 25 (18 moterų ir 7 vyrai) jauno ir vidutinio
amžiaus asmenys, besiskundžiantys apatinės nugaros dalies skausmu. Tiriamieji atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes: pirmąją (n = 13), antrąją (n = 12). Pirmajai grupei (n = 13) buvo taikytas fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburo ir juosmeninės dalies stabilizavimui integruojant kūno pajautimo metodą (body awareness), antrajai (n = 12) – fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburo ir juosmeninės dalies stabilizavimui. Skausmo intensyvumas įvertintas skaitmenine analogijos skale (SAS), funkcinė būklei būklė: Roland – Morris klausimynu ir Oswestry negalios indeksu. Anketinė apklausa. Laikysenos vertinimui frontalioje ir sagitalioje plokštumose naudota - Contemplas Templo 2D laikysenos vertinimo sistema. Kūno laikysenos vertinimui horizontalioje plokštumoje – skoliometras. Tyrimo duomenims analizuoti naudoti matematinės statistikos metodai.
Išvados. 1. Vertinant asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, kūno laikysenos
kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų, nustatyta, kad: a) kūno laikysena frontalioje plokštumoje nepakito, b) kūno laikysena sagitalioje plokštumoje pagerėjo,
c) kūno laikysena horizontalioje plokštumoje pagerėjo tik taikant fizinių pratimų programą su kūno sąmoningumo elementais.
2. Abi taikytos fizinių pratimų programos buvo veiksmingos asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, funkcinei būklei pagerinti.
3. Abi taikytos fizinių pratimų programos buvo veiksmingos asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, skausmo intensyvumo mažinimui, tačiau fizinių pratimų programa su kūno sąmoningumo elementais buvo efektyvesnė skausmo intensyvumo mažinimui.
ABSTRACT
Giedrė Griciūnaitė. Changes in posture, functional status and pain intensity of individuals with
lower back pain, using different physical exercise programs. Master's thesis.
Supervisor - Assoc.prof. dr Vilma Mauricienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports. Kaunas, 2019; 63p
Aim. To evaluate changes in posture, functional status and pain intensity of individuals with lower
back pain, using different physical exercise programs.
Tasks. 1. To evaluate posture changes of individuals with lower back pain after different physical
exercise programs.
2. To evaluate functional state changes of individuals with lower back pain after different physical exercise programs.
3. To evaluate pain intensity changes of individuals with lower back pain after different physical exercise programs.
Methodology and research subjects. The study involved 25 (18 women and 7 men) young and
middle-aged people complaining about lower back pain. Subjects were randomly assigned into two groups. In the first group (n = 13) a physical exercise complex was used to stabilize the spine integrating the body awareness method, the second (n = 12) - used a complex of physical exercises intended to stabilize the spine. Pain intensity evaluated with a Digital Analogue Pain Scale, functional status assessment done using the Roland-Morris questionnaire and Oswestry Disability Index. Posture assessment in frontal and sagittal planes - was performed with Contemplas Templo 2D Posture Assessment System; in horizontal plane - with scoliometer. Research data was analyzed using mathematical statistics methods.
Conclusions. 1. When evaluating changes in posture of individuals complaining about lower back
pain following different physical exercise programs, it was found that: a) body posture in the frontal plane remained unchanged,
b) body posture in the sagittal plane has improved,
c) body posture in the horizontal plane has improved only through the program of physical exercises with elements of body consciousness.
2. Both physical exercise programs have been effective in improving functional state of individuals with lower back pain.
3. Both exercise programs were effective in reducing pain intensity of individuals complaining about lower back pain, but the physical exercise program with body awareness elements was more effective in reducing pain intensity.
PADĖKA
Dėkoju magistro darbo vadovei Doc.dr. Vilmai Mauricienei už idėjas, nuoširdžią pagalbą, pastabas, puikų vadovavimą bei kantrybę ruošiant magistro baigiamąjį darbą.
SANTRUMPOS
AND – apatinė nugaros dalis
SAS - skaitmeninės analogijos skalė
TENS - nuskausminančioji elektrinė nervų stimuliacija VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė
ĮVADAS
Nugaros skausmas – viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Dažniausiai nugaros skausmą jaučia 25 – 60 metų amžiaus asmenys. Tai reiškia, jog skausmas būdingiausias darbingo amžiaus žmonėms. Nustatyta, kad nugaros skausmas vargina 75proc. viso pasaulio žmonių populiacijos. Per visą gyvenimą jį patiria nuo 54proc. iki 80proc. suaugusių žmonių. Būtent nugaros apatinės dalies skausmas apibūdinamas kaip labiausiai paplitusi šiuolaikinės medicinos problema, su kuria susiduria apie 60–85 proc. visų gyventojų (30), o 30 proc. visų patiriamų juosmeninės stuburo dalies skausmų einant laikui tampa lėtiniais (1).
Nugaros skausmas veikia kūno laikysenos pakitimus, asmens funkcinę būklę bei kokybišką gyvenimą. Todėl svarbu asmenims, su apatinės nugaros dalies skausmu taikyti efektyvias gydymo priemones, iš kurių kineziterapija - užima svarbią reikšmę (31). Dėl netaisyklingos laikysenos stuburui tenka didesnė apkrova, kuri priklauso nuo per daug įtemptų nugaros raumenų grupių, visa tai skatina nugaros skausmo atsiradimą (6). Ilgai trunkanti stuburo apkrova dėl netaisyklingos laikysenos veikia anatominius stuburo struktūrų pasikeitimus, kurie turi įtakos visam asmens organizmui ir jo veiklai. Taisyklinga kūno laikysena - ypač svarbus veiksnys, siekiant išvengti apatinės nugaros dalies skausmo (45).
Darbo aktualumas. Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena svarbiausių šiuolaikinės
visuomenės problemų. Lėtininis nugaros skausmas gali turėti įtakos netaisyklingos laikysenos atsiradimui, funkcinės būklės blogėjimui. Kūno sąmoningumas gali būti naudingas lėtinių ligų, tokios kaip nugaros skausmo gydymui, kūno laikysenos gerinimui. Asmenims su apatinės nugaros dalies skausmu svarbu taikyti tinkamas gydymo priemones laiku, norint išvengti rimtesnių organizmo pakitimų. Taikant fizinių pratimų programas su kūno sąmoningumo elementais, dėmesys turėtų būti skiriamas geresniam kvėpavimui, kūno pojūčiams, koncentracijai, proto - kūno vientisumui, skausmo intentensyvumo ir raumenų įtampos sumažinimui (31).
Tikslas. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, kūno laikysenos,
funkcinės būklės ir skausmo intensyvumo kaitą, taikant skirtingas fizinių pratimų programas.
Uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, kūno
laikysenos kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų. 2. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, funkcinės būklės kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų. 3. Įvertinti asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmu, skausmo intensyvumo kaitą po skirtingų fizinių pratimų programų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Skausmas. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas
Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emocinis pojūtis, siejamas su esamu ar dar tik galimu audinių pažeidimu arba apibūdinamas kaip toks pažeidimas (61). Nors skausmas yra normalus biologinis atsakas, kurio viena pagrindinių funkcijų apsaugoti organizmą nuo aplinkos žalingų veiksnių poveikio ir informuoja apie atsiradusius sveikatos sutrikimus, tačiau žmogui tai vienas nemaloniausių potyrių. Kai skausmas tęsiasi ilgesnį laiką, jis pradeda varginti organizmą darydamas jam neigiamą poveikį (60). Nugaros skausmai yra skirstomas pagal skausmo trukmę į tris tipus:
1 lentelė. Skausmo rūšys (57)
Skausmo rūšis Požymiai ir paskirtis Pavyzdžiai
Ūmus skausmas
Aštrus, draskantis, stiprus skausmas. Perspėja apie
staigų arba itin rimtą sveikatos sutrikimą
Sužalojimai, tokie kaip nudegimai ar pjautinės
žaizdos.
Poūmis skausmas Aštrus skausmas, pereinantis į maudimą Po operacijų, užsitęsę ūmūs skausmai arba sulėtėję ir vėl suintensyvėję lėtiniai skausmai. Lėtinis skausmas
Ilgalaikis bukas maudimas pažeistoje vietoje arba padidėjęs jos jautrumas. Lėtinis skausmas rodo, kad
prasideda ar jau prasidėjo tam tikri sveikatos
sutrikimai.
Lėtinį skausmą dažnai sukelia sutrikusi tam tikros
kūno dalies veikla ar liga. Šio skausmo pavyzdys – galvos ir nugaros skausmas.
Skausmo trukmė: ūmus (gali tęstis 6 savaites ar mažiau); poūmis (besitęsiantis 6–12 savaičių); lėtinis (besitęsiantis ilgiau nei 12 savaičių). Pagal šias tris skausmo kategorijas galima spręsti kokia bus tolimesnė prognozė. Apie 60% žmonių, patyrusių ūmų nugaros skausmą, į darbą
sugrįžta per mėnesį, o 90% asmenų darbingumą pavyksta atstatyti per 3 mėnesius. Vidutiniškai 5– 10% pacientų kenčia nuo lėtinių juosmeninės srities skausmų, iš kurių tik nedidelė dalis yra nulemta kitų ligų (31), medikai ir ligoninės darbuotojai daug dažniau patiria nugaros ir juosmens skausmą, nei kitos profesijos žmonės.
Nugaros skausmo laipsniai:
I laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas tik vertikalaus statinio krūvio metu. Tai poveikis nociceptoriams, esantiems tarpslankstelinėje kremzlėje ar tarpslanksteliniuose diskuose. Jei kremzlė dėl degeneracijos subliuškusi, galimas ir tiesioginis poveikis šakneliniam nervui išilgai jo eigos.
II laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas tik horizontalaus dinaminio stuburo krūvio metu (ligoniui gulint).
III laipsnis – skausmas kuris jaučiamas kuomet stuburas nepatiria krūvio (ramybės metu) (41). Gali būti išskirti šie skausmo komponentai (48):
Sensorinis skausmo komponentas apibūdinamas kokybiškai – kaip skauda, kiekybiškai kaip stipriai skauda, kur juntamas skausmas, kur jis išplinta, kaip dažnai pasikartoja.
Emocinis komponentas susijęs su išgyvenimais, kylančiais dėl skausmo; skausmas veikia nuotaiką – gali kilti depresija, nerimas, baimė, liūdesys, apatija.
Elgsenos komponentas – įvairios su elgesiu susijusios skausmo priežastys ir skausmo apraiškos. Tam tikras elgesys mažina skausmą. Skausmui paūmėjus, „paūmėja“ ir elgesys, ir atvirkščiai. Šio komponento pagrindinis aspektai – fizinis aktyvumas ir gydymo intervencijos.
Gyvenimo būdo komponentas – tai šeima (sutuoktinio elgesys, tarpusavio bendravimas, galimi skausmo modeliai šeimoje).
Socialinis – kultūrinis komponentas apima etnokultūrinius, demografinius, dvasinius, socialinius, profesinius ir kitus veiksnius, susijusius su skausmo suvokimu ir reakcija. Su kaulų ir sąnarių pažeidimais susiję skausmai yra aštrūs, sukaustantys, jų intensyvumas ramybės metu nekinta, o aktyviai judant stiprėja. Toks skausmas gali kilti po didelio fizinio krūvio, staigių judesių, kuriuos pavyzdžiui gali sukelti darbas su kastuvu, statybinių medžiagų krovimas. Jauniems žmonėms, kurių raumenys stiprūs trauma pažeidžia raumenis, o vyresniems gali būti pažeidžiami fasetiniai sąnariai. Esant sąnarių pažeidimams, jaučiamas nugaros girgždėjimas, stiprėjantis sukaustymas bei juosmens skausmas (64).
1.2. Apatinės nugaros dalies skausmą sukeliančios priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai nugaros skausmą jaučia 25 – 60 metų amžiaus asmenys. Tai reiškia, jog skausmas būdingiausias darbingo amžiaus žmonėms. Tačiau nugaros skausmas vargina ir paauglius bei senyvo amžiaus žmones. Vyresnis amžius yra viena iš lėtinio juosmens skausmo rizikos veiksnys. Žmonėms, kurių amžius daugiau nei 60 metų, nugaros skausmų paplitimas yra virš 50proc. Dėl lėtinio nugaros skausmo ir ilgo nedarbingumo laikotarpio žmogus gali tapti neįgalus (63). Pastebėta, jog dažniau skausmais skundžiasi aukšti, liesi ir žemi, nutukę asmenys. Vertinant pagal lytį, vyrus nugaros skausmai vargina 1,5 – 3 kartus dažniau nei moteris (21).Nugaros skausmo atsiradimo priežastys: raumenų patempimas, degeneraciniai stuburo procesai, tarpslankstelinių diskų pokyčiai bei išvaržos, netaisyklinga laikysena, netaisyklinga kojų ar pėdų padėtis, įvairios stuburo ligos (Bechterevo liga, ostechondrozė, spondilitai), stuburo kanalo susiaurėjimas, stuburo slankstelių infekcija, fizinio aktyvumo stoka, įvairios traumos, sumažėjusi nugaros raumenų jėga ir ištvermė (66). Remiantis mokslinių straipsnių medžiaga, teigiama, kad viena iš priežasčių nugaros skausmui atsirasti - didėjanti apkrova stuburui. Ilgalaikė statinė laikysena palinkus taip pat gali turėti įtakos sukeliamam skausmui juosmeninėje nugaros dalyje (66). Taisyklinga kūno laikysena yra vienas svarbiausių veiksnių norint išvengti nugaros skausmo ir išlaikyti stuburą sveiką. Netaisyklinga laikysena lemia stuburui tenkančią didesnę apkrovą, kuri lemia nugaros raumenų įtampos padidėjimą, pasireiškiantį skausmo atsiradimu. Ilgai trunkanti stuburo apkrova dėl netaisyklingos laikysenos įtakoja anatominius stuburo struktūrų pasikeitimus, gali turėti neigiamo poveikio nervams ir kraujagyslėms (t.y. jų užspaudimui), taip pat įvairiems stuburo sąnarių, tarpslankstelinių diskų, bei nugaros raumenų sutrikimams atsirasti (45).
Klaidinga manyti, kad nugaros skausmas vargina tik žmones, kurie dirba fizinį darbą (21). Nugaros juosmeninės dalies skausmas yra daugelio veiksnių įtakotas sindromas, kurį sudėtinga susieti su tam tikromis darbinėmis veiklomis. Manoma, kad vieni pagrindinių rizikos veiksnių, galinčių nulemti nugaros skausmo atsiradimą:
lankstymasis;
dažnas sukinėjimasis;
pasikartojantys didelių amplitudžių judesiai;
ydinga laikysena darbo metu ir ilgai trunkančios statinės padėtys (67).
Teigiama, jog nugaros skausmas vargina įvairiausių profesijų žmones. Taip pat šią problemą gali įtakoti sunkių svorių kilnojimas, vibracijos, statiniai bei dinaminiai per dideli krūviai stuburui, pasyvus gyvenimo būdas, peršalimas, sėdimas darbas, emocinė būsena ar net gausus
alkoholio vartojimas ir rūkymas. Įtakos turi stuburo kraujagyslių ypatumai, imuninės sistemos deficitas, medžiagų apykaitos bei endokrininės sistemos sutrikimai, genetiniai veiksniai (21).
Dažnai nustatoma sumažėjusi judesių amplitudė stuburo srityje asmenims, kuriuos vargina nugaros skausmai. Tokiu atveju stuburo tiesimo amplitudė tikėtina būna labiau sumažėjusi lyginant su liemens lenkimo amplitude. Būtent dėl sumažėjusios stuburo tiesimo amplitudės gali atsirasti nugaros skausmas ar sustingimo pojūtis (42).
Ilgalaikio ūmaus skausmo priežastys:
Netaisyklinga laikysena
Nusilpę pilvo raumenys
Osteoartritas
Osteoporozė (Sutcliffe).
Nors nugaros skausmą gali lemti daugelis veiksnių, tačiau tai gali būti signalas dėl įvairių vidaus organų ligų. Galimos priežastys tokios kaip pilvo srities aortos aneurizma, žarnyno, kasos ligos, ginekologinės, urologinės, psichikos ligos. Tačiau dažniausiai pasitaikanti skausmo priežastis – stuburo pažeidimai ir ligos (slankstelių pasislinkimas, tarpslankstelinio disko išvaržos, slankstelių nestabilumas, augliai, stuburo kanalo susiaurėjimas, Laimo liga, stuburo traumos, įvairaus pobūdžio uždegimai, nervų pažeidimai, raumenų pakitimai ar raiščių pažeidimai) (21).
1.3. Apatinės nugaros dalies skausmo įtaka funkcinei būklei ir gyvenimo
kokybei
Apatinės nugaros dalies (ADS) skausmas yra ypač aktuali šiuolaikinės visuomenės problema. Įvairiose pasaulio šalyse atliktų mokslinių tyrimų rezultatai teigia, kad AND skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į sveikatos specialistus. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad per šešių mėnesių laikotarpį dėl nugaros skausmo į gydymo įstaigas pagalbos kreipiasi kas ketvirtas suaugęs asmuo (65). Autoriai, nagrinėjantys AND ir su juo susijusį nedarbingumą teigia, kad 35 proc. žmonių populiacijos nuolat kenčia dėl įvairios kilmės nugaros skausmų ir tik vienas iš trijų besiskundžiančių šiais skausmais, visiškai atgauna darbingumą 12 mėnesių laikotarpyje (43). Stuburo skausmo sąsajas funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei nagrinėja nemažai tyrimų. Pasak autorių, AND skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius, viena pagrindinių priežasčių lėtinio skausmo atsiradimui (28). AND skausmas trunkantis ilgiau nei tris mėnesius blogina funkcinę būklę, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę. Moksliniame straipsnyje teigiama, jog asmenys jaučiantys lėtinį AND skausmą dažnai turi funkcinio neįgalumo laipsnį atsižvelgiant į sveikatos rodiklius (54). AND lėtinis skausmas yra tiesiogiai susijęs ir veikia asmens
funkcinę būklę ir gyvenimo kokybę. Siekiant sumažinti juosmeninės stuburo dalies skausmus, svarbu taikyti tinkamas ir įvairias reabiliacijos priemones. Efektyvi priemonė mažinanti skausmą ir gerinanti juosmeninės stuburo dalies fukcinę būklę - kineziterapijos procedūrodos (6).
Vienas iš pagrindinių pacientų, besiskundžiančių lėtiniu nugaros skausmu, tikslų – normalios funkcinės būklės atkūrimas. Yra nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose teigiama, kag ilgiau nei tris mėnesius trunkantis AND skausmas tiesiogiai veikia funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę ir lemia šių rodiklių blogėjimą (51). Moksliniame straipsnyje analizavo ryšį tarp AND pažeidimo pobūdžio ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės. Tyrime dalyvavo 47 asmenys, besiskundžiantys AND skausmu ilgiau nei tris mėnesius, kontrolinė grupė - 44 asmenys, kuriems AND skausmas nebuvo nustatytas. Pagal gautus Oswestry negalios indekso rezultatus nustatyta, kad asmenys, kurie jautė lėtinį AND skausmą, turi sunkią funkcinę negalią, lyginant su kontroline grupe (28). Kitame moksliniame straipsnyje buvo analizuojama asmenys su lėtiniu AND skausmu, laukiantys nugaros operacijos bei kontrolinė grupė – asmenys, nejaučiantys nugaros skausmo. Rezultatuose aprašyta, kad asmenys su lėtiniu AND skausmu turėjo žymiai didesnę funkcinę negalią, nei asmenys, be nugaros skausmo (54). Mokslinių straipsnių autoriai teigia, kad 65 proc. visų atvejų AND skausmas turi įtakos funkcinei negaliai (46).
Gyvenimo kokybės rodiklius lemia emocinė asmens savijauta. Nerimas, depresija kartu su jaučiamu skausmu turi stiprią įtaką gyvenimo kokybės mažėjimui (10). Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad asmenims, besiskundžiantiems AND skausmu, dažniau nustatoma depresija ar nerimas, nei asmenims be nugaros skausmo. Lėtinio AND ir depresijos bei nerimo ryšys pasitaiko net 48,57 proc. sergančiųjų. Taip pat nustatyta, jog lėtinio AND skausmo atvejais dažniau depresija, nerimas pasireiškia moterims (44). Kiti mokslinių staipsnių autoriai teigia, kad depresija ir nerimas statistiškai reikšmingai pasireiškia asmenims, besiskunžiantiems lėtiniu AND skausmu, lyginant su sveikais individais (54). Nustatyta, kad ilgiau nei tris mėnesius trunkantis AND skausmas kartu su nerimo ar depresijos simptomais, tokiais kaip motyvacijos stoka, nuovargis, nesugebėjimą susikoncentruoti apsunkina asmenų gydymo bei sveikino procesus (28).
Svarbu paminėti AND skausmo poveikį miego kokybei. Miegas yra būtinas, kad kūnas galėtų pailsėti. Būtina miego trukmė priklauso nuo gyvenimo būdo, sveikatos rodiklių ir amžiaus. Mokslinio straipsnio autoriai teigia, jog net 42,22 proc. asmenų, besiskundžiančių AND skausmu jaučia miego sutrikimus bei trūkumą. Nustatyta, kad kuo didesnis nugaros skausmo intensyvumas, tuo daugiau prastėja miego kokybė (4). Kitų autorių gauti rezultatų duomenys taip pat teigia, kad miego kokybė tiesiogiai priklauso nuo nugaros skausmo intensyvumo. Apie 32,4 proc. asmenų su
AND skausmu nakties metu prabunda maždaug du kartus. Individai su AND skausmu nurodė, kad intensyviausias skausmas pasireiškia vakaro laiku. Tiriamieji nurodė, kad skausmo pikas dažniausiai pasireiškia nuo 19 val. iki vidurnakčio (35,1 proc.). Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp nugaros skausmo intensyvumo ir pasitenkinimo/laimės lygio: didėjant skausmo intensyvumui, mažėja pasitenkinimo/laimės lygis (14). Didelio intensyvumo, ilgą laiką trunkantis AND skausmas yra rizikos veiksniai atsirasti depresijai, nerimui ir miego sutrikimams. Tai reiškia, kad ilgai trunkantis skausmas neigiamai veikia funkcinę būklę ir gyvenimo kokybę (28). Siekiant sumažinti skausmą ir ligos pasikartojimų dažnį, pagerinti paciento funkcines galimybes ir gyvenimo kokybę, sumažinti neįgalumo lygį, ryškėja didesnis reabilitacijos poreikis (36).
1.4. Apatinės nugaros dalies skausmo įtaka kūno laikysenai
Nugaros skausmas ir kūno laikysena yra vienas kitą įtakojantys veiksniai. Dažniausiai dėl netaisyklingos laikysenos atsiranda AND skausmai. Esant nugaros skausmams, svarbu ne tik atapalaiduoti raumenis ir malšinti skausmą, dar svarbiau išmokti bet kurioje situacijoje sąmoningai įvertinti savo fizinę bei emocinę būseną, savarankiškai pastebėti ir koreguoti netaisyklingą laikyseną. Nustatyta, kad 80 proc. nugaros skausmo priežastis – netaisyklinga laikysena (3). Nuo pat vaikystės formuojasi asmens laikysena, kuri kinta, atsirandantys skausmai AND gali būti signalas dėl kūno laikysenos pokyčių. Natūralius stuburo linkius iškreipianti kūno padėtis sukelia raumenų pokyčius, kurie tampa ilgalaikiai. Deformuotų stuburo linkių vietose per daug spaudžiami tarpslanksteliniai diskai plokštėja, praranda elastingumą, tarpslankstelinių sąnarių jungiami kaulai per daug priglunda vienas prie kito, dyla slankstelių briaunos arba ant jų atsiranda mažyčių kaulinių išaugų – osteofitų (56). Susiformavus netaisyklingiems laikysenos pakitimams sukeliamos kaulų ir sąnarių deformacijos, padidėja stuburo apkrova, didėja nugaros raumenų įtampa ir disbalansas, atsiranda skausmas. Netaisyklingos laikysenos ilgalaikė apkrova lemia nervų ir kraujagyslių suspaudimus, stuburo sąnarių pokyčius, nugaros raumenų disbalanso išsivystymą bei viso stuburo anatominių struktūrų kaitą (11). Netaisyklinga laikysena lemia raumenų įsitempimą, kuris sukelia daugelį nugaros skausmo priežasčių. Atliekant kasdieninius darbus tinkamai, taisyklingose padėtyse, kūną veikiantys veiksniai subalansuoti, nugaros raumenys nėra apkraunami, nes krūvis pasiskirsto viso kūno segmentams. Dažniausiai pasitaikančios AND problemos kyla dėl mikštųjų audinių sužalojimų, tokių kaip raumenų patempimo ir raiščių pažeidimo. AND tenkanti įtampa gali keistis, priklausomai nuo laikysenos ir bet kokios veiklos, kurios metu laikysena įtempta (57). Tačiau jei asmuo nuo pat vaikystės įpranta vaikščiojant kūprintis, netaisyklingai atlikti darbus, tiek namuose, tiek darbe, tuomet susiformuoja raumenų įtampa, netinkama apkrova, kuri turi įtakos AND skausmų atsiradimui. Asmenims, kurie turi AND skausmus atliekant fizinius pratimus,
stiprinant nugaros raumenis, palaipsniui koreguojant kūno padėtis, galima pasiekti geresnių laikysenos rezultatų bei tuo pačiu sumažinti skausmą (29).
1.5. Kūno laikysena. Netaisyklingos laikysenos priežastys, rizikos veiksniai
Kūno laikysena – asmens įprastinė, individuali kūno padėtis (5). Laikysena nėra filksuota būsena, tai kiekvieno žmogaus kūno padėties erdvėje individuali: stovint, sėdint, einant, bėgant ar tiesiog įprastinė poza. Teigiama, kad laikyseną įtakoja išsivystę įpročiai. Laikysena susijusi su įgimtomis judėjimo aparato savybėmis, nervų sistemos veikla ir būkle, fiziniu išsivystymu, profesine veikla. Nors laikysenos formavimosi pikas prasideda vaikystėje ir tęsiasi iki asmens baigimo augti, tačiau šiek tiek kinta visą gyvenimą. Nuo kūno laikysenos padėties priklauso judėjimo aparato ir vidaus organų veikla, ištvermė ir darbingumas. Užsiimant kasdienine ar profesine veikla,aktyviai ilsintis bei sportuojant, laikysena kinta. Nors dažnai didžiausias dėmesys laikysenai yra skiriamas statinėje kūno padėtyje, tačiau svarbu atkreipti dėmesį sėdėjimo padėtį bei atliekant kokią nors veiklą (34). Teigiama, kad laikyseną įtakoja išsivystę įpročiai. Žmogaus kūnas atlieka kompensaciją, kuri gali tapti netaisyklingos laikysenos priežastimi (35). Pasak autorių, fizinį išsivystymą, kuris įtakoja laikyseną lemia paveldimumas, amžius, lytis, aplinkos veiksniai bei fiziologiniai žmogaus kūno pokyčiai keičiantis amžiui (42).
Netaisyklinga laikysena. Netaisyklinga laikysena – neteisinga atskirų kūno dalių sąveika,
kai mažėja raumenų aktyvumas ir funkcionavimas, didėja ir nepasiskirsto tolygiai kūno apkrova, vienodai. Dėl ydingos laikysenos mažėja vidaus organų išsidėstymo erdvė, todėl sutrinka funkcija ir vystosi pataloginiai pokyčiai (34).
Netaisyklingai laikysenai būdingi bruožai: žiūrint iš šono pastebima nuleista ir atlošta galva, pakelti ar asimetriški, atsikišę į priekį pečiai, didelis juosmeninės dalies išlinkimas (lordozė), atsikišęs dubuo bei pilvas, įdubusi krūtinės ląsta, palinkusi nugara. Apvaliai nugarai – būdinga stuburo krūtinės dalies fiziologinio linkio padidėjimas (kifozė) (5). Vienas labiausiai paplitusių ir sunkiausių nugaros pažeidimų – skoliozė. Tai šoninis stuburo iškrypimas daugiau kaip 7 laipsnių. Ši deformacija, kylanti visose trijose plokštumose: frontalioje – šoninis stuburo linkis, horizontalioje – slankstelių pasisukimas, sagitalioje plokštumoje dažnai nustatomas krūtininės kifozės sumažėjimas idiopatinės skoliozės atveju (25). Dėl stuburo šoninio iškrypimo slanksteliai dažniausiai susisuka apie vertikalią ašį. Sergant skolioze sunkiau atlikti pasisukimus, nes raumenų įtampa ir iš skirtingų stuburo pusių ir krūvis stuburui darosi nesimetriški, o visa tai lemia dar didesnę kūno asimteriją (20). Palaipsniui besiformuojančiai skoliozei įtakos turi daugelis veiksnių: mityba, genetika, mažas
fizinis aktyvumas, bloga darbo ergonomika. Silpnumas, kvėpavimo sutrikimas, per didelis svoris gali įtakoti ydingą laikyseną.
Netaisyklingos laikysenos sutrikimų atsiradimo priežastys skiriamos į tris grupes: psichologinės – dėl patiriamos blogos emocinės savijautos, įtampos, streso ar depresijos asmenų kūno padėtis kinta, susiformuoja netaisyklingos laikysenos įprotis. Struktūrinės deformacijos dažnai būna įgimtos, atsiradusios dėl traumų, ligų ar vystymosi sutrikimų. Pavyzdžiui, didelis kojų ilgio skirtumas ar stuburo patalogijos neigiamai veikia laikyseną (19). Funkcinės priežastys – bendras silpnumas, kvėpavimo funkcijos sutrikimas, per didelis kūno svoris. Tarp daugybės įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos netaisyklingai kūno laikysenai turi gyvenimo būdo ypatumai. Pasyvus laisvalaikio praleidimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba, netaisyklinga padėtis stovint, sėdint, gulint - neigiami faktoriai, įtakojantys sveikatą (5). Laiku įvertinus esamus ir galimus netaisyklingos laikysenos rizikos veiksnius galima užkirsti kelią tolimesnėms problemoms prevencinėmis priemonėmis. Jau pradėjus vystytis problemai, svarbu imtis atitinkamų priemonių jai taisyti (35).
Kūno laikysenos vertinimo metodai ir priemonės
Klinikinėje praktikoje naudingas ir nesudėtingas vizualinis laikysenos vertinimas, kai asmuo stovi atsipalaidavęs, o specialistas vertina laikyseną stebėdamas atskirus kūno segmentus ir bendrą vaizdą. Laikysenos vertinimo tikslumui naudinga naudoti statmenai svarelį už asmens laikysenos, kuris padeda aiškiau pamatyti kūno asimetrijas (9). Vizualinis laikysenos vertinimas įprastai atliekamas bent dviejose plokštumose – frontalioje, iš priekio bei nugaros, ir sagitalioje, iš šono:
iš priekio - įvertinama galvos padėtis, pečių srities lygis (asimetrija), krūtinės ląstos simetriškumas ir forma, dubens padėtis (asimetrija), apatinės galūnės (X formos kojos, O formos kojos, kojų sutrumpėjimas, plokščiapėdystė, į vidų ar įšorę pasuktos pėdos);
iš nugaros - įvertinama galvos padėtis, pečių srities lygis, menčių išsidėstymas, stuburo slankstelių smailiujų ataugų išsidėstymas, įvertinami juosmens trikampiai (tarpas tarp nuleistų rankų vidinio paviršaus ir šoninio kūno kontūro). Reikia įvertinti galimas odos klostes iš nugaros puses, jų simetriją, raumenų grupių išsivystymo simetriją, apžiūrima klubakaulio padėtis, kelių ir pėdų sąnarių simetrija, nustatoma kulno padėtis (kulnų pasisukimas į išorę – plokščiapėdystės požymis).
iš šono - įvertinama galvos padėtis (ausies išlinkimas ir akių blakstienos turi būti vienoje linijoje), nustatomi sagitaliniai stuburo išlinkimai. Įvertinami stuburo fiziologiniai išlinkimai ir nukrypimai nuo normos, nustatomas laikysenos tipą, krūtinės ląstos formą, pilvo formą (įtrauktas, atsikišęs, plokščias) (32).
Statinės kūno laikysenos vertinimas atliekamas bent dviejose plokštumose – frontalioje ir sagitalioje. Atliekamos asmens laikysenos fotografijos dvejose padėtyse: šonu ir nugara. Iš gautų duomenų galima sudaryti patikimus laikysenos rezultatus (50). Iš įvertinimo sagitalioje plokštumoje galima spręsti apie stuburo būklę, stuburo ir dubens padėtis, atliekant vertinimą frontalioje plokštumoje vertinama pečių padėties asimetrija bei dubens padėties asimetrija (9).
Norint įvertinti laikyseną horizontalioje plokštumoje naudojamas skoliometras, kuriuo vertinamas ašinis stuburo pasisukimas – skoliozė. Naudojant skoliometrą vertinama ar lenkiantis į priekį kūnas nėra nepasviręs daugiau į vieną pusę, nes tokiu atveju galima pastebėti stuburo iškrypimus. Atsižvelgiant į liemens rotacijos laipsnį, vertinama stuburo padėtis: 0 – 3 laipsniai – norma, 4 – 6 laispniai – aismetrija, o jei liemens rotacija padidėjusi ≥ 7 laisniai – tai skoliozės požymis (20).
Įvertinus kūno laikyseną, svarbu pamatuoti stuburo judesių amplitudes naudojant goniometrą. Judesių amplitudžių matavimas ir nustatymas padeda tiksliau nustatyti laikysenos, sudaryti tinkamą reabilitacijos programą, įvertinti kasdienės veiklos apribojimus (33).
Kūno laikysenos koregavimo metodai ir priemonės
Stuburo deformacijų gydymas priklauso nuo sutrikimų priežasties, amžiaus, sunkumo ir progresavimo, neurologinių simptomų. Sunkiais stuburo deformacijos atvejais reikalingas chirurginis gydymas. Vienas pagrindinių ir dažnai naudojamų metodų taikomų laikysenos koregavimui – kineziterapija (26).
Kineziterapijoje griaučių ir raumenų deformacijoms koreguoti naudojami fiziniai pratimai. Jų tikslas formuoti taisyklingą laikyseną, sustiprinti raiščius, vienas raumenų grupes atpalaiduoti, kitas – sustiprinti, stabilizuoti, didinti judesių amplitudes. Teigiama, kad naudinga kai, fizinių pratimų programa susideda iš trijų dalių: pirmoji (įvadinė) dalis sudaro apie 10 – 20 proc. užsiėmimo laiko, atliekami nesudėtingi pratimai skirti nedidelėms raumenų grupėms. Antroji arba pagrindinė dalis sudaro 60 – 80 proc. užsiėmimo laiko, pasiekiamas maksimalus fizinis krūvis, atliekami fiziniai pratimai nukreipti probleminės sritims koreguoti, raumenų stiprinimui. Trečioji
(baigiamoji) dalis sudaro sudaro 10 – 20 proc. užsiėmimo laiko, atliekami tempimo ir atpalaidavimo pratimai (40).
Netaisyklingos laikysenos koregavimui taikoma vandens terapija baseine (47). Šios terapijos metu atliekama fizinių pratimų programa vandenyje skirta stiprinti raumenų jėgą, gerinti ištvermę ir pusiausvyrą. Šios terapijos tikslas – raumenų sustiprinimas, ištvermės didinimas, pusiausvyros, koordinacija gerinimas ir laikysenos koregavimas.
Dar vienas laikysenos koregavimo metodas – stabilizuojantys pratimai. Šių pratimų tikslas – sustiprinti pilvo, juosmens, sėdmenų, šlaunų ir apatinės galūnės raumenis taip, kad jie galėtų užtikrinti taisyklingą kūno laikyseną bei užtikrinti nugaros apsaugą darbinėje veikloje (39).
1.6. Nugaros skausmo intensyvumo vertinimas
Nugaros skausmo intensyvumas pasaulyje dažniausiai yra vertinimas taikant skausmo skales. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vertinant skausmą taikyti vizualinę analoginę skalę (VAS) (22). VAS yra 100 mm horizontali tiesi atkarpa, kurioje kairės pusės pradžia reiškia – nėra skausmo, o dešinės pusės pabaiga – nepakeliamą skausmą. Paciento prašoma įsivertinti savo jaučiamą skausmą ir pažymėti vertikalų brūkšnelį skalėje. Tuomet skausmas matuojamas ir išreiškiamas atstumu milimetrais nuo 0 iki 100 arba centimetrais nuo 1 iki 10 (24).
Lietuvoje skausmo skalės oficialiai įteisintos Sveikatos apsaugos ministro 2004m. rugpjūčio 26d. įsakymu. Naudojamos trys skalės:
a) skaitmeninės analogijos skalė (SAS) – skausmas apibūdinamas skaitmenimis nuo 0 iki 10;
b) veido grimasų skalė (VGS) – tai penkios nuotaiką atspindinčios išraiškos arba tiesiog „veidukų“ seka;
c) žodinė analogijos skalė (ŽAS) – tai penkios žodinės frazės, užrašytos iš kairės į dešinę seka: „nėra skausmo, silpnas skausmas, vidutinis skausmas, stiprus skausmas, nepakeliamas skausmas“ (12).
Gana dažnai klinikinėje praktikoje naudojama skaitmeninė analoginę skalė (SAS). Taikant šią skalę pacientas žodžiu įvardija skausmo intensyvumą balais nuo 0 – nėra skausmo iki 10 – labai stiprus, nepakeliamas skausmas.
2 lentelė. Lietuvoje naudojamos skausmo skalės (12)
1.7. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas ir prevencija
Nugaros skausmo gydymo priemonių pasirinkimas priklauso nuo skausmo trukmės ir intensyvumo. Nustatyta, kad ilgalaikis gulėjimas lovoje pablogina gydymo rezultatus, todėl lėtinio nugaros skausmo atvejais rekomenduojama atlikti aktyvią kineziterapiją. Teigiama, kad fiziniai pratimai yra ypač efektyvus būdas malšinant AND skausmą bei gerinant bendrą fizinį pajėgumą, judėjimo funkciją gydant lėtinį skausmą (27). Klinikinėje praktikoje naudojami gydymo būdai funkcinei būklei gerinti ir nugaros skausmui mažinti (17):
medikamentinis gydymas;
kineziterapija;
Vandens terapija;
fizioterapija;
masažas.
Medikamentinis gydymas. Dažniausiai AND skausmui malšinti parenkami analgetikai,
tokie kaip paracetamolis, aspirinas ir įvairūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kompleksiškai derinant skiriamus vaistus su fizioterapijos priemonėmis ir kineziterapija teigiamai veikiama stuburo judėjimo funkcija, mažinamas nugaros skausmas, atstatomas raumenų tonusas (49).
,,Veidukų“ skalė 1 ,,veidukas” 2 ,,veidukas” 3 ,,veidukas” 4 ,,veidukas” 5 ,,veidukas” Skaitmeninė skalė 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Žodinė skalė Nėra skausmo Nėra skausmo Vidutinis skausmas
Stiprus skausmas
Nepakeliamas skausmas
Kineziterapija. Kineziterapija – tai gydymas judesiu, kurių metu gerinama kaulų –
raumenų, širdies, kraujagyslių bei kitų organizmo sistemų būklė (38). Lėtiniam nugaros skausmui gydyti veiksminga priemonė - fiziniai pratimai. Priklausomai nuo fizinių pratimų metodo skiriasi technikos ir atlikimas (13).
McKenzie nugaros tiesimo pratimai – tai šešios padėtys, kurias reikia išlaikyti po 10 – 15 sekundžių. Pratimų tikslas – numalšinti skausmą, atgauti mobilumą AND (59).
Stabilizuojantys pratimai – tai grupė pratimų, kuriais siekiama sustiprinti pilvo, juosmens, sėdmenų, šlaunų ir apatinės galūnės raumenis. Pagrindinis tikslas – mokyti pacientus optimalios, subalansuotos, neutralios laikysenos.
Alternatyvūs pratimai – tai įvairūs tempimo, atsipalaidavimo pratimai, kurių metu didesnis demesys skiriamas apmąstymams, meditacijai, kvėpavimui, sąmoningumui (Joga, Pilates, Feldenkrais metodas, kūno pajautimo metodas) (58).
Tempimo pratimai - naudojami gerinti nugaros paslankumą, lankstumą ir judesių amplitudei didinti. Tempimo pratimai naudingi ir tuo, kad mažina raumenų nuovargį, skausmą, gerina funkcinę būklę, raumenų ištvermę (57).
Vandens terapija. Šią terapiją sudaro pratimų programa, atliekama šiltame 32 – 36
laipsnių temperatūros vandenyje prižiūrint specialisto. Vanduo gali padėti greičiau atstatyti sutrikusias organizmo funkcijas.Tokia terapija itin naudinga asmenims, besiskundžiantiems AND skausmu, nes atraminis vandens poveikis leidžia nesudėtingai atlikti pratimus, kurie būtų skausmingi atliekant juos įprastai. Vandenyje atliekamų pratimų esmė – be didesnio skausmo didinti jėgą, atgauti judesius, lankstumą, padeda koreguoti netaisyklingą laikyseną, ištemti stuburą. Specialistui prižiūrint atliekami teisingi pratimai vandenyje, kurių metu atpalaiduojami nugaros raumenys ir raiščiai, tapslanksteliniai diskai, sumažinamas skausmas (55).
Fizioterapija. Fizioterapija – tai gydymo būdas, taikant natūralius ir dirbtinius fizikinius
veiksnius. Priklausomai nuo pažeidim ir skausmo lokalizacijos naudojami skirtingi gydymo prietaisai ir priskiriamos procedūros (23). Fizioterapijoje dažniausiai taikomos šie procedūros: šilumos terapija, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS), šviesos terapija (Bioptronas), ultragarso terapija,galvanizacija, balneoterapija, krioterapija. Lyginant daugumą naudojamų fizioterapijos priemonių su krioterapija, gauti duomenys parodė, kad būtent krioterapija ir TENS turėjo ryškiausią nuskausminantį poveikį. Nustatyta, kad TENS turėjo didesnę reikšmę gydant nugaros skausmą, negu magnetoterapija, lazerio terapija, ultragarso terapija, jonoforezė ar diadinaminių srovių terapija (53). Literatūros duomenimis, ultragarso procedūra turi teigiamą poveikį gydant AND skausmą (13). Lazerio terapija taip pat taikoma nugaros skausmui gydyti. Ši terapija gali būti taikoma ir su kitomis fizioterapinėmis priemonėmis, norint pasiekti efektyviausią
rezultatą. Tačiau remiantis moksliniame straipsnyje atliktu tyrimu teigiama, kad lazerio terapija turi trumpalaikį skausmo sumažėjimo efektą, laikui bėgant skausmas vėl gali atsinaujinti (38). Iš įvairių terapijos rūšių nugaros juosmeninės dalies skausmui gydyti veiksmingiausia yra transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) (10).
TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija) - gydymas trumpų impulsų monopoline ar bipoline impulsine elektros srove. Skiriamas ūmiam, poūmiam ir lėtiniam skausmui malšinti. TENS dažniausiai taikoma ES kaip fizinės terapijos priemonė AND skausmui mažinti. Ši terapija taikoma ir periferinės nervų sistemos, miofascijinės, neurologinės kilmės uždegimo skausmams mažinti, degeneracinėms ligoms, periferinės kraujotakos sutrikimams ir traumoms gydyti (2).
Masažas. Tai minkštųjų audinių manipuliavimas ir gydymas rankomis atliekamas
kvalifikuoto masažo specialisto. Pagrindinis masažo tikslas – atpalaiduoti raumenis, panaikinti raumenų disbalansą, ištempti įtemptus raumenis, padidinti lankstumą ir mobilumą (57).
Masažo poveikis priklauso nuo ligos ir sveikimo eigos. Gydantis AND skausmą ypač dažnai ir efektyviai taikoma masažo technika (7). Remiantis mokslinio tyrimo duomenimis, nugaros skausmo gydymo metu derinant masažą su aktyvia kineziterapija nustatytas efektyvesnis ir reikšmingesnis būdas, nei taikant tik masažą procedūrą (23). Daugeliu atvejų masažas taikomas kaip efektyvus būdas gydant nugaros skausmą, derinant su medikamentiniu gydymu, fizioterapija ar kineziterapija (62).
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas pacientų švietimui (52). Jis gali efektyviai pakeisti įsitikinimą apie skausmą ir su juo susijusį nedarbingumą. Klinikiniai tyrimai parodė, kad švietimas ir rekomendacijos sumažino užsitęsusį skausmą ir nedarbingumo trukmę (17). Australijos Viktorijos valstijoje dirbantiems gyventojams visuomenės sveikatos prevencijos programa turėjo teigiamą poveikį sumažinant kompensuojamų nedarbingumo dienų skaičių ir medicininių išlaidų dėl nugaros skausmų (12).
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tiriamųjų kontingentas ir tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo 25 (18 moterų ir 7 vyrai) jauno ir vidutinio amžiaus asmenys, besiskundžiantys apatinės nugaros dalies skausmu. 25 tiriamieji atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes: pirmąją (n = 13), amžiaus vidurkis buvo 49,54 ± 10,83 metai, antrąją (n = 12), amžiaus vidurkis buvo 48,75 ± 12,99 metai. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimu, jo paskirtimi bei tyrimo anonimiškumu.
2.2. Tyrimo organizavimas
Tyrimas vyko VŠĮ „Jonučių šeimos sveikatos centre“. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr BEC-SR(M) - 148, leidžiantis atlikti tyrimą. Tyrimas truko 5 mėnesius.
Pirmajai grupei (n = 13), kurią sudarė 9 moterys ir 4 vyrai buvo taikytas fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburo ir juosmeninės dalies stabilizavimui integruojant kūno pajautimo metodą (body awareness). Kūno sąmoningumas - tai kryptingi fiziniai pratimai, kuriuose pabrėžiamas geresnis kvėpavimas, kūno pojūčiai, koncentracija, proto - kūno vientisumas ir raumenų įtampos sumažinimas. Antrajai (n = 12), kurią sudarė 9 moterys ir 3 vyrai – fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburo ir juosmeninės dalies stabilizavimui. Visiems tiriamiesiems papildomai buvo taikoma fizioterapijos ir masažo procedūros.
Užsiėmimai abiems tiriamosioms grupėms buvo taikomi 2 kartus per savaitę po 60 minučių, iš viso 10 užsiėmimų. Skausmo intensyvumas buvo vertinamas skaitmenine analogijos skale (SAS), o funkcinė būklė – naudojant Roland – Morris klausimynas ir Oswestry negalios indeksas. Tyrimo organizavimo schema pateikiama 1 pav.
1 pav. Tyrimo organizavimo schema
IŠTYRIMAS:
Anketinė aplausa
skaitmeninė analogijos skalė (SAS)
Kūno laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose - Contemplas vaizdo analizės sistema Kūno laikysenos vertinimas horizontalioje plokštumoje - skoliometras
Oswestry negalios indeksas Roland – Morris klausimynas
Kineziterapijos programa: 10
kineziterapijos užsiėmimų su kūno pajautimo elementais, 2 kartus per
savaitę
Kineziterapijos programa: 10
kineziterapijos užsiėmimų, 2 kartus per savaitę
IŠTYRIMAS:
Anketinė aplausaskaitmeninė analogijos skalė (SAS)
Kūno laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose - Contemplas vaizdo analizės sistema Kūno laikysenos vertinimas horizontalioje plokštumoje - skoliometras
Oswestry negalios indeksas Roland – Morris klausimynas
2.3. Tyrimo metodai ir priemonės
Tyrimo metu buvo taikomi šie metodai: 1. Anketinė apklausa.2. Skausmo intensyvumo vertinimas naudojant subjektyvią skaitmeninę analoginę skalę (SAS). 3. Kūno laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose atliekamas naudojant Contemplas vaizdo analizės sistemą.
4. Kūno laikysenos vertinimas horizontalioje plokštumoje naudojant skoliometrą.
5. Nugaros skausmo įtaka paciento funkciniam įgalumui pagal Oswestry negalios indeksą. 6. Funkcinės negalios įvertinimas Roland – Morris klausimynu.
Anketinė aplausa. Tiriamųjų apklausai buvo sukurta anketa, kurioje tiriamųjų buvo
prašoma nurodyti savo duomenis: amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, gretutines ligas, patirtas traumas, naudojamus medikamentus. Taip pat buvo pateikiami klausimai apie skausmo lokalizaciją, dažnumą, trukmę, fizinį aktyvumą bei laikyseną.
Skausmo intensyvumo vertinimas naudojant skaičių analogijos skalę (SAS). Skaičių
analogijos skalė buvo taikoma skausmo intensyvumui įvertinti. Visiems tiriamiesiems buvo pateikta SAS skalė prieš kineziterapiją ir po 10 kineziterapijos procedūrų bei prieš ir po kiekvieno užsiėmimo. Skalėje buvo pateikti skaičiai išdėlioti horizontaliai nuo 0 iki 10 balų. Kiekvienas tiriamasis turėjo nurodyti tuo metu jaučiamą skausmą. Svarbu paminėti, kad skausmo intensyvumo kaita buvo sekama gydymo eigoje, vertinama ir lyginama tarpusavyje prieš ir po kiekvieno užsiėmimo bei po visų užsiėmimų. SAS skalę sudaro balai nuo 0 iki 10 balų, išsidėstę didėjimo tvarka iš kairės į dešinę:
0 - skausmo nėra;
1, 2, 3 - silpnas skausmas;
4, 5 - vidutinis skausmas;
6, 7, 8 - stiprus skausmas;
Kūno laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose. Kūno laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose buvo atliekamas naudojant Contemplas vaizdo analizės sistemą. Tiriamieji buvo fotografuojami dėvint apatinius drabužius siekiant kuo tiksliau įvertinti stuburo padėtį. Tyrimo metu buvo naudojamas Contemplas stendas (CONTEMPLAS Gmbh) prie kurio prašoma atsistoti šonu (dešinys petis į fotoaparatą) nuleistomis prie šonų rankomis, tuomet atliekamos dvi nuotraukos: pirmoji – įprastoje padėtyje, atsipalaidavus, antroji – stovint taisyklingoje padėtyje, kaip ją supranta tiriamasis. Siekiant išsaugoti tiriamųjų anonimiškumą, fotografuojant veidas buvo uždengiamas. Tyrimo metu buvo naudojamas RICOH PENTAX XG – 1 fotoaparatas, kuris tvirtinamas stovo pagalba 80 centimetrų aukštyje. Atstumas nuo fotoaparato iki Contemplas stendo prie kurio testuojamas tiramasis buvo 3 metrai.
Kompiuterizuotos vaizdo analizės sistemos Templo pagalba buvo analizuojama laikysena sagitalioje plokštumoje. Pagal gautus tiriamojo nuotraukos kūno orientyrus buvo apskaičiuojamas laikysenos indeksas remiantis Frohner metodu. Laikysenos indekso apskaičiavimui buvo naudojami keturi taškai (a – d): a – labiausiai išreikšta krūtininės kifozės vieta, b – krūtinkaulis, c – labiausiai įdubusi juosmeninės lordozės vieta, d – labiausiai atsikišusi pilvo vieta. Pagal gautus kiekvieno taško atstumo rezultatus iki gravitacijos linijos, apskaičiuojamas laikysenos indeksas (žr. 2 pav.).
2 pav. Frohner laikysenos vertinimo indeksas (37)
Vertinant kūno laikysenos indeksą, didesnė laikysenos indekso reikšmė rodė blogesnę laikyseną, o mažesnė reikšmė – geresnę laikyseną. Suskirstėme laikysenos indekso reikšmes į tris kategorijas: gerą, patenkinamą ir blogą laikyseną. Gera laikysena buvo laikoma, kai laikysenos indekso reikšmė buvo iki 1,3; patenkinama laikysena, kai indeksas nuo 1,3 iki 1,45 bloga laikysena nuo 1,45.
Kompiuterizuotos vaizdo analizės sistemos Templo pagalba buvo analizuojama laikysena taip pat ir frontalinėje plokštumoje. Visi tiriamieji buvo fotografuojami stovint iš nugaros. Kiekvieno tiriamojo buvo prašoma stovėti nuleidus rankas prie šonų. Buvo atliekamos dvi nuotraukos: pirmoji – įprastoje padėtyje, atsipalaidavus, antroji – stovint taisyklingoje padėtyje, kaip ją supranta tiriamasis. Vertinant laikyseną frontalinėje plokštumoje su Templo kompiuterinės analizės programa buvo matuojami du rodikliai:
pečių padėties asimetrija;
dubens padėties asimetrija (žr. 3 pav).
3 pav. Pečių ir dubens padėties aismetrijos vertinimas (TEMPLO progrmaninės įrangos naudotojo vadovas)
Kūno laikysenos vertinimas horizontalioje plokštumoje. Norint įvertinti laikyseną
horizontalioje plokštumoje buvo naudojamas skoliometras, kuriuo vertinamas ašinis stuburo pasisukimas – skoliozė. Tiriamasis atsistoja nugara į tyrėją, lėtai lenkiasi į priekį, atpalaiduoja rankas, nugarą bei stengiasi sudaryti statų kampą su lygia atrama. Tyrėjas vertina tiriamojo horizontalią stuburo padėtį pridėjęs skoliometrą skirtingose stuburo srityse: pasilenkus į priekį 45 laipsnių kampu viršutinėje krūtininėje stuburo dalyje (Th3 – Th4), pasilenkus į priekį 90 laipsnių kampu – juosmeninėje stuburo dalyje (L2 – L3). Dvejuose lygmenyse fiksuojami skoliometro skalės rodmenys. Naudojant skoliometrą vertinama ar lenkiantis į priekį kūnas nepasviręs daugiau į vieną pusę, nes tokiu atveju galima pastebėti stuburo iškrypimus. Atsižvelgiant į liemens rotacijos laipsnį, vertinama stuburo padėtis horizontalioje plokštumoje: 0 – 3 laipsniai – norma, 4 – 6 laipsniai – aismetrija, o jei liemens rotacija ≥ 7 laipsniai – tai skoliozės požymis (49).
4 pav. Laikysenos vertinimas horizontalioje plokštumoje taikant skoliometrą (15)
Oswestry negalios indekso klausimynas vertinti nugaros skausmo įtaką asmens funkcinei būklei įvairiose gyvenimo situacijose. Oswestry negalios indeksas skirtas nustatyti paciento nugaros skausmo įtaką funkcinei būklei, įvairiose gyvenimo situacijose. Šis klausimynas sudarytas iš dešimt skirtingų klausimų, kurių kiekvienas turi po šešis atsakymo variantus (A – F). Kiekvienas tiriamasis turėjo pasirinkti vieną atsakymo variantų, kuris labiausiai apibūdina jį patį ir jo savijautą. Šio klausimyno kiekviena atsakymo raidė atitinka tam tikrą balą: A – 0, B – 1, C – 2, D – 3, E – 4, F – 5. Visų dešimties klausimų balai sumuojami ir gaunamas bendras rezultatas: didžiausia surenkama suma 50 balų – didelė disfunkcija, mažiausia 0 balų – funkcinis įvertinimas geras.
Gautas bendras balas buvo dauginimas iš dviejų ir gaunamas procentinis rezultatas. Galutinė išvada daroma atsižvelgiant į gautus rezultatus ir vertinama taip:
0 – 20 proc. – minimalus funkcijos pažeidimas; 21 – 40 proc. – vidutinis funkcijos pažeidimas; 41 – 60 proc. – sunkus funkcijos pažeidimas; 61 – 80 proc. – negalia;
81 – 100 proc. – lovos rėžimas (simuliuojami simptomai) (28).
Roland – Morris klausimynas vertinti juosmeninės nugaros dalies skausmo įtaka asmens funkcinei būklei. Roland – Morris klausimynas skirtas vertinti skausmo įtaką asmens
funkcinei būklei. Testas sudarytas iš 24 funkcinės negalios klausimų, kuriais vertinami su juosmens skausmais susiję gyvenimo kokybės apribojimai. Iš 24 klausimų asmuo pasirenka jam būdingus teiginius. Kuo daugiau tinkamų klausimų pažymima, tuo didesnė funkcinė negalia. Svarbu paminėti, kad kuo mažiau surenkama balų, tuo mažesnė nugaros juosmeninės dalies skausmo įtaka
asmens tiriamajai būklei. Galimas testo vertinimas balais, nuo 0 iki 24 balų. Testas buvo naudojas 2 kartus, pirmąjį – prieš kineziterapiją ir po 10 kineziterapijos procedūrų. Iš gautų klausimyno rezultatų prieš ir po kineziterapijos kurso buvo galima pastebėti gydymo efektyvumą, bei paciento sveikatos būklės pokytį (39).
2.4. Taikytos poveikio programos
Dvidešimt penkiems jauno ir vidutinio amžiaus asmenims buvo taikytas fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburui, juosmeniui ir laikysenos gerinimui. Pratimų atlikimui buvo naudojami pilateso Softgym kamuoliai. Visi pratimai buvo atliekami šiose padėtyse: gulint ant nugaros, gulint vieno ir kito šono, gulint ant pilvo ir keturpėsčia. Tiriamieji atsitiktine tvarka paskirstyti į dvi grupes: pirmajai (n = 13), kurią sudarė 9 moterys ir 4 vyrai buvo taikytas fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburo ir juosmeninės dalies stabilizavimui integruojant kūno pajautimo metodą (body awareness). Kūno sąmoningumas - tai kryptingi fiziniai pratimai, kuriuose pabrėžiamas geresnis kvėpavimas, kūno pojūčiai, koncentracija, proto - kūno vientisumas ir raumenų įtampos sumažinimas. Taikant šį metodą buvo siekiamą, kad kiekvienas asmuo pajaustų savo kūno judesių atlikimą, kaip juda kiekvieną kūno dalis, savo individualumą, kokia yra pratimų svarba, apjungiant ne tik fizinius judesius, bet ir mąstymą. Antrajai (n = 12), kurią sudarė 9 moterys ir 3 vyrai – fizinių pratimų kompleksas skirtas stuburui ir juosmeninės dalies stabilizavimui. Visiems tiriamiesiems papildomai buvo taikoma fizioterapijos ir masažo procedūros.
Užsiėmimų trukmė abiems grupėms buvo 60 min, du kartus per savaitę, pirmajai grupei buvo skiriamos 10 fizinių pratimų komplekso užsiėmimų, antrajai – 10 fizininių pratimų komplekso užsiėmimų bei kūno pajautimo metodas.
2.5. Matematinė statistika
Tyrimo matematiniai ir statistiniai duomenys analizuojami IBM SPSS Statistics 22.0 ir Microsoft office Excell programomis. Duomenys pateikti kaip aritmerinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (m±SD). Analizuojant gautus tyrimo rezultatus naudojome neparametrinius kriterijus: Vilkoksono bei Mano-Vitnio. Taip pat naudojome Stjudento t kriterijų. Skirtumas tarp skirstinių, kai p<0,05, laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikti kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis (±sn).
3. REZULTATAI
3.1.
Tiriamųjų anketinės apklausos rezultataiTiriamųjų amžius. Įvertinus tyrimo dalyvių amžių, nustatėme, kad abiejų grupių tiriamųjų amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z -0,082; p =0,935) (3 lentelė).
3 lentelė. Tiriamųjų amžiaus vidutinės, minimalios bei maksimalios reikšmės skirtingose tiriamųjų grupėse Vidutinis amžius (metai): vidurkis±SE Minimali reikšmė, metais Maksimali reikšmė, metais 1 grupė 49.54 ± 10.83 23 60 2grupė 48.75 ± 12.99 20 63
Tiriamųjų lytis. Skirtingų grupių tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį buvo panašus (5 pav.)
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagl lytį skirtingose grupėse
Medikamentų naudojimas. Prieš fizinių pratimų programą 92,31 proc. pirmosios grupės tiriamųjų naudojo medikamentus. Po fizinių pratimų programos 69,23 proc. pirmosios grupės tiriamųjų naudojo medikamentus. Prieš ir po fizinių pratimų programos visi antrosios grupės
30,77% 25 % 69,23 % 75 % 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 1 grupė 2 grupė P roc en tai Vyrai Moterys
tiriamieji naudojo medikamentus. Dažniausiai tiriamieji medikamentus naudojo nuo skausmo ir uždegimo: 61,54 proc. pirmosios grupės, 91,67proc. antrosios grupės tiriamųjų. Vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo naudojo 38,46 proc. pirmosios grupės tiriamųjų. 16,67 proc. antrosios grupės tiriamųjų naudojo medikamentus nuo padidėjusio kraujo spaudimo ir cukrinio diabeto.
Gretutinės ligos. Dažniausios gretutinės ligos, kurias nurodė tiriamieji: arterinė hipertenzija (20 proc.), osteoporozė (12 proc.), osteochondrozė (20 proc.), juosmeninės, kaklinės dalių tarpslanstekinių diskų išvarža (40 proc.), reumatoidinis artritas (8 proc.).
Skausmo lokalizacija. Visi tiriamieji skundėsi apatinės nugaros dalies skausmu, tačiau 24 proc. nurodė skausmą jaučiantys taip pat apatinėse galūnėse, 8 proc. – kaklo, menčių srityje.
Darbas. Pirmosios grupės tiriamieji nurodė, kad prieš ir po fizinių pratimų programos 77 proc. buvo dirbantys, 23 proc. nedirbantys. Antrosios grupės tiriamieji prieš ir po fizinių pratimų programos 67 proc. buvo dirbantys, 33 proc. nedirbantys.
Nugaros skausmas. Tiriamųjų buvo klausiama kokį nugaros skausmą skausmą jaučia. Pagal gautus duomenis prieš ir po fizinių pratimų programos visi pirmosios ir antrosios grupių tiriamieji nurodė jaučiantys lėtinį nugaros skaumą.
Nugaros skausmo dažnis. Tiriamųjų buvo klausiama kaip dažnai patiriate nugaros skausmą. Prieš fizinių pratimų programą pirmosios grupės tiriamieji nurodė nugaros skausmą jaučiantys kiekvieną dieną - 77 proc. tiriamųjų, 1-2 kartus per savaitę – 23 proc. Po fizinių pratimų programos pirmosios grupės tiriamieji atsakė, kad nugaros skausmą jaučiantys kiekvieną dieną 8 proc. tiriamųjų , 1-2 kartus per savaitę – 69 proc., 1-2 kartus per mėnesį – 23 proc. Prieš fizinių pratimų programą antrosios grupės tiriamieji nurodė nugaros skausmą jaučiantys kiekvieną dieną 50 proc., 1-2 kartus per savaitę – 50 proc. tiriamųjų. Po fizinių pratimų programos antrosios grupės tiriamieji nurodė nugaros skausmą jaučiantys kiekvieną dieną 33 proc. tiriamųjų, 1-2 kartus per savaitę – 67 proc.
Skausmo dažnis kitose srityse. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimas - kaip dažnai patiriate skausmą kitose srityse. Prieš fizinių pratimų programą pirmosios grupės tiriamieji nurodė kiekvieną dieną patiriantys nugaros skausmą 46 proc., 1-2 kartus per savaitę 38 proc., 1-2 kartus per pusmetį – 15 proc. Po fizinių pratimų programos pirmosios grupės tiriamieji nurodė kiekvieną dieną patiriantys nugaros skausmą 8 proc., 1-2 kartus per savaitę 62 proc., 1-2 kartus per mėnesį – 15 proc., 1-2 kartus per pusmetį – 31 proc. Prieš fizinių pratimų programą antrosios grupės tiriamieji nurodė kiekvieną dieną patiriantys nugaros skausmą 50 proc., 1-2 kartus per savaitę 25 proc., 1-2 kartus per mėnesį – 17 proc., 1-2 kartus per pusmetį – 8 proc. Po fizinių pratimų programos
antrosios grupės tiriamieji nurodė kiekvieną dieną patiriantys nugaros skausmą 25 proc., 1-2 kartus per savaitę 42 proc., 1-2 kartus per mėnesį – 25 proc., 1-2 kartus per pusmetį – 8 proc.
Ilgiausiai patirto nuolatinio skausmo trukmė. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimas - kokia yra ilgiausia, Jūsų patirto, nuolatinio skausmo trukmė. Prieš fizinių pratimų programą pirmosios grupės tiriamieji nurodė nuolatinę skausmo trukmę iki 1 savaitės – 8 proc., iki 1 mėnesio – 46 proc., iki 1 metų – 38 proc., daugiau nei 1 metų – 8 proc. Po fizinių pratimų programos pirmosios grupės rezultatai nurodyti grafike (5 pav.) Prieš fizinių pratimų programos antrosios grupės tiriamieji nurodė nuolatinę skausmo trukmę iki 1 savaitės – 17 proc., iki 1 mėnesio – 50 proc., iki 1 metų – 17 proc., daugiau nei 1 metų – 17 proc. Po fizinių pratimų programos antrosios grupės rezultatai nurodyti grafike (6 pav.).
5 pav. Pirmosios tiriamųjų grupės pasiskirstymas pagal nuolatinio skausmo trukmę fizinių pratimų programos 8% 31% 38% 15% 8%
1) iki 1 dienos 2) iki 1 savaitės 3) iki 1 mėnesio 4) iki 1 metų 5) daugiau nei 1 metų
6 pav. Antrosios tiriamųjų grupės pasiskirstymas pagal nuolatinio skausmo trukmę fizinių pratimų programos
Laikysena. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimas - Kaip vertinate savo laikyseną. Prieš fizinių pratimų programą pirmosios grupės tiriamieji nurodė patenkinama – 54 proc.,bloga – 38 proc. Po fizinių pratimų programos pirmosios grupės rezultatai nurodyti grafike (7 pav.). Prieš fizinių pratimų programą antrosios grupės tiriamieji nurodė patenkinama – 58 proc.,bloga – 42 proc. Po fizinių pratimų programos pirmosios grupės rezultatai nurodyti grafike (8 pav.).
7 pav. Pirmosios tiriamųjų grupės pasiskirstymas pagal laikyseną po fizinių pratimų programos
8% 17%
41% 17%
17%
1) iki 1 dienos 2) iki 1 savaitės 3) iki 1 mėnesio 4) iki 1 metų 5) daugiau nei 1 metų
15%
77% 8%
8 pav. Antrosios tiriamųjų grupės pasiskirstymas pagal laikyseną po fizinių pratimų programos
Laikysenos pokytis po fizinių pratimų programos. Vertinome kaip kiekvieno tiriamojo manymu ar jo laikysena pasikeitė fizinių pratimų programos. Pirmosios grupės visi tiramieji nurodė, kad jų laikysena pasikeitė. Antrosios grupės 83 proc. tiriamųjų pateikė, kad jų laikysena pasikeitė, 17 proc. tiriamųjų nurodė, kad pokyčio nepastebėjo.
3.2. Skausmo intensyvumo rezultatai
Skausmo intensyvumą vertinome naudojant subjektyvią skaitmeninę analoginę skalę (SAS).
Prieš fizinių pratimų programą pirmosios grupės tiriamieji skausmo intensyvumą vidutiniškai vertino 7,77 ± 1,25 balo po fizinių pratimų programos - 5,38 ± 1,33 balo. Įvertinus skausmo intensyvumo kaitą pirmoje grupėje, nustatyta, kad skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z = -3,21; p =0,01). Prieš fizinių pratimų programą antrosios grupės tiriamieji skausmo intensyvumą vidutiniškai vertino - 7,5 ± 0,96 balo, po fizinių pratimų programos - 6,58 ± 1,11 balo. Įvertinus skausmo intensyvumo kaitą antroje grupėje, nustatyta, kad skausmo intensyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z = 3,05; p =0,02). Nustatėme, kad prieš fizinių pratimų programos taikymą, skausmo intensyvumas skirtingose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (Z = -0,738; p = 0,460). Po fizinių pratimų programų atlikimo, pirmosios grupės tiriamųjų skausmo intensyvumas buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei antrosios grupės tiriamųjų (Z = -2,08; p = 0,037) (9 pav.).
25%
67% 8%
9 pav. Tiriamųjų skausmo intensyvumo įvertinimas pagal SAS skalę prieš ir po fizinių pratimų programos
* - p<0,05 lyginant skirstinius pirmoje grupėje ** - p<0,05 lyginant skirstinius antroje grupėje
Tyrimo metu vertinome ir skausmo intensyvumą prieš ir po kiekvieno fizinių pratimų programos užsiėmimo.
Pirmoji tiriamųjų grupė. Prieš 1 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo
intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,92 ± 1,0 balo, po 1 – ojo – 8,46 ± 0,84 balo. Prieš 2 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,92 ± 0,83 balo, po 2 – ojo – 8,23 ± 0,97 balo. Prieš 3 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,77 ± 0,80 balo, po 3 – ojo – 7,85 ± 1,03 balo. Prieš 4 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,31 ± 0,99 balo, po 4 – ojo – 7,38 ± 0,99 balo. Prieš 5 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,0 ± 1,11 balo, po 5 – ojo – 7,23 ± 1,05 balo. Prieš 6 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai – 6,69 ± 0,61 balo, po 6 – ojo – 7,15 ± 0,77 balo. Prieš 7 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 6,38 ± 1,0 balo, po 7 – ojo – 6,69 ± 1,14 balo. Prieš 8 – ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą
skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 5,85 ± 0,77 balo, po 8 – ojo – 6,38 ± 1,0 balo. Prieš 9 – ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 5,62 ± 1,08 balo, po 9 – ojo – 5,77 ± 0,97 balo. Prieš 10 – ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai – 5,23 ± 1,12 balo, po 10 – ojo – 5,31 ± 1,07 balo (3 lentelė).
3 lentelė. Pirmosios grupės tiriamųjų skausmo intensyvumo įvertinimas pagal SAS skalę kiekvieno prieš ir po fizinių pratimų programos užsiėmimo
Užsiėmimai t reikšmė p reikšmė Pirmas t = -3,742 p = 0,003 Antras t = -1,477 p = 0,165 Trečias t = -0,322 p = 0,753 Ketvirtas t = -0,322 p = 0,753 Penktas t = -1,389 p = 0,190 Šeštas t = -2,521 p = 0,027 Septintas t = -1,760 p = 0,104 Aštuntas t = -2,941 p = 0,012 Devintas t = -0,805 p = 0,436 Dešimtas t = -1,0 p = 0,337
Antroji tiriamųjų grupė. Prieš 1 – ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo
intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,58 ± 0,95 balo, po 1 – ojo – 8,25 ± 0,72 balo. Prieš 2 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,5 ± 0,87 balo, po 2 – ojo – 8,17 ± 0,8 balo. Prieš 3 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,42 ± 0,64 balo, po 3 – ojo – 7,75 ± 0,83 balo. Prieš 4 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,17 ± 0,8 balo, po 4 – ojo – 7,5 ± 0,96 balo. Prieš 5 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 7,0 ± 0,82 balo, po 5 – ojo – 7,08 ± 0,76 balo. Prieš 6 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai – 6,83 ± 1,07 balo, po 6 – ojo – 7,17 ± 1,14 balo. Prieš 7 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 6,67 ± 0,85 balo, po 7 – ojo – 7,0 ± 1,0 balo. Prieš 8 –ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 6,33 ± 1,03 balo, po 8 – ojo – 6,75 ± 0,92 balo. Prieš 9 – ąjį fizinių pratimų programos užsiėmimą skausmo intensyvumas buvo vidutiniškai - 6,08 ± 1,19
