LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Jonita Šternbergait÷
ARABŲ VEISLöS ŽIRGŲ AUGINIMAS
UAB „VILNIAUS ŽIRGYNAS“
Magistro darbas
Darbo vadovas: dr. A. Kanapeckas
Magistro darbas atliktas 2008 – 2009 metais LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje ir UAB „Vilniaus žirgynas“
Magistro darbą paruoš÷: Jonita Šternbergait÷
(v., pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. A. Kanapeckas (LVA, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)
(parašas)
Magistro darbo konsultantas:
(parašas)
Recenzentas:
TURINYS
Įvadas ...4
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...6
1.1. Arabų veisl÷s žirgų istorija ...7
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...10
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS...11
3.1. Arabų veisl÷s žirgų atsiradimas UAB „Vilniaus žirgynas“...11
3.2. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s žirgų charakteristika...13
3.3. Arabų veisl÷s žirgų infrastruktūros įvertinimas...17
3.4. Š÷rimas...21
3.5. Veisimo metodai...25
3.6. Kergimo kampanijos pravedimas...34
3.7. Kumeliukų atsivedimo laikotarpis...36
3.8. Kumeliukų auginimo ir treniravimo technologijos...37
3.9.Realizacija per paskutinius 3 metus...38
3.10 Žirgų paj÷gumo išbandymai, dalyvavimas varžybose ir pasiekimai. Arabų veisl÷s žirgų šou-bandymų analiz÷s duomenų įvertinimas...40
4. IŠVADOSIRPASIŪLYMAI...43
5. SUMMARY...45
ĮVADAS
Pasaulyje priskaičiuojama apie 250 arklių veislių, pradedant 60 kilogramų sveriančiais ponių arkliukais ir baigiant 1,5 tonos sunkiasvoriais galiūnais. Arkliai auginami visuose pasaulio žemynuose. Kiekviena šalis turi savo arklių veisles – pradedant Indijos polo poniu ir baigiant Pietų Afrikos Basutų poniu bei Didžiosios Britanijos šairu. Kiekviena veisl÷ prisitaikiusi gyventi savo gimtosiose vietose ir kiekviena yra savaip naudojama.
Lietuvoje išvesta ir šiuo metu puosel÷jama keletas arklių veislių. Labiausiai paplitusios darbinių arklių veisl÷s, kurios sudaro apie 90 proc. visų arklių, auginamų šalies veislynuose. Žinomiausia lietuviška arklių veisl÷ – žemaitukai, kurie taip pat yra viena iš seniausių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Žemaitukai sudaro Lietuvos arklių genetinį aukso fondą. Būtent žemaitukų veisl÷s kumel÷s dav÷ pradžią trims lietuviškoms arklių veisl÷ms. Žemaitukes ir prūsų kumeles kryžminant su Arabų, Danijos veisl÷s eržilais bei Grynakraujais jojamaisiais, 1732 metais išvesta Trak÷nų arklių veisl÷. Žemaituk÷s kumel÷s dav÷ pradžią Lietuvos sunkiųjų arklių veislei ir stambiajam žemaitukų arklių tipui.
Lietuvoje žirgai apgaubti ypatinga aureole. Nuo seno arklininkyst÷ lietuviškame kaime apipinta daugybe papročių ir tik÷jimu, kad tai ji užtikrina s÷kmę. Žirgui, ypač jo galvai, priskiriamam nepaprasta galia – ji sauganti sodybą, namus nuo visokių blogybių.
Lietuviai visada d÷kingi žirgui – draugui, sunkių žem÷s ūkio ir transporto darbų pagalbininkui, kartu gynusiam kraštą nuo svetimšalių. Lietuvos archeologai randa kapavietes, kuriose ilsisi iškilmingai kartu su raiteliu palaidotas žirgas, gal ne kartą ir ne du iš aršaus mūšio lauko namo parnešęs tavo, o galbūt ir mano prot÷vį. Tai liudija, kad lietuviai buvo ne tik žemdirbių, bet ir raitelių tauta .
Šiais laikais mažai kur pamatysi laukus dirbantį arklį. Jis tampa nepaprastai gražaus ir vis labiau populiar÷jančio žirgų sporto, vis labiau m÷gstamo turizmo, kultūringo poilsio dalimi. Lietuvoje populiariausi konkūrai, dailusis jojimas, trikov÷, ristūnų lenktyn÷s – bandymai, prad÷tas važiavimas kinkiniais. O žirgų sportui viena iš labiausiai tinkamų yra arabų veisl÷s žirgai.
Arabų veisl÷ – seniausia iš lengvųjų žirgų veislių. Bet jų kilm÷ ne visai aiški. Senoviniuose piešiniuose, pieštuose 2000-3000 pr. m. e., arkliai pavaizduoti arkliai, panašūs į arabų veisl÷s žirgus. Manoma, kad arabų veisl÷s žirgų prot÷viais gali būti laukiniai Šiaur÷s Sirijos, Pietų Turkijos, galbūt ir kitų Rytų valstybių žem÷se gyvenę arkliai. Arabų veisl÷
unikali tuo, kad per ilgus šimtmečius išlaikytas ir išsaugotas jos grynumas. Pirmiausia ir svarbiausia arabų arklių paskirtis-graži išvaižda ir tinkamumas jojimui; kai kuriose šalyse jie naudojami ir lenktyn÷se. Ši veisl÷ naudojama atnaujinti ar sutaurinti kitas veisles; nuo jų prasid÷jo anglų grynakraujų veisl÷.
Tod÷l pasirinkta tema apie arabų veisl÷s arklius yra labai aktuali, kadangi tai pati seniausia arklių veisl÷ pasaulyje, kuri ne tik naudojama pramogų programose, parodose, šios veisl÷s žirgai s÷kmingai lenktyniauja hipodromuose, dalyvauja klasikinio sporto šakose, yra ištikimi ir geri žmogaus draugai, tačiau atlieka ir ypatingą funkciją - gerina visą arklių genofondą. Ši tema labai aktuali dar ir d÷l to, kad arabų veisl÷ yra bene mažiausiai aprašyta Lietuvoje auginamų arklių veisl÷.
Darbo tikslas - išnagrin÷ti arabų grynakraujų veisl÷s žirgų auginimo, veisimo, reprodukcijos duomenis UAB “Vilniaus žirgyne”.
Darbo uždaviniai
1. Išnagrin÷titi grynakraujų arabų veisl÷s žirgų atsiradimo istoriją. 2. Šios veisl÷s žirgų atsiradimą UAB „Vilniaus žirgyne“.
3. Išanalizuoti:
3.1. Grynakraujų arabų veisl÷s žirgų zootechninę charakteristiką. 3.2. Reprodukcinius rodiklius.
3.3. Veisimo procesus.
3.4 Įvertinti auginimo technologijas ir infrastruktūrą. 3.5. Įvertinti prieauglio potencialą.
4. Pateikti rekomendacijas tolimesniam šios veisl÷s žirgų veisimui ir tobulinimui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pagal statistinius duomenis šiuo metu Lietuvoje yra laikoma 64 tūkst. arklių. Daugiausia arklių buvo laikoma tarpukario Lietuvoje (1927 m.) – 617 tūkst. Arklių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio (1000 gyventojų tenka 16,2 arklio). Kitose šalyse darbo arklių veisl÷s sudaro tik apie 5 %, o Lietuvoje – 94,6 % visų laikomų arklių skaičiaus.
2009-01-01 Lietuvoje buvo 136 arabų veisl÷s žirgai, tame tarpe 97 suaugę ir 39 prieauglio. Importuotų tame tarpe yra 12 arabų veisl÷s arklių.
1. lentel÷. Asociacijos narių arabų veisl÷s arklių skaičius Lietuvoje 2009-01-01
t. skaičiuje Eil. Nr. Savininkas Viso Erži- lai Veisli- n÷s kume- l÷s Prie- aug-lis viso: 2006 m. gim. 2007 m. gim. 2008 m. gim. Sukerg ta kume- lių 2008 m. T. sk. s÷k- linta Kastr., sp. arkliai 1. UAB "Vilniaus ž." 60 14 28 18 9 9 17 1 2. Kasandros grup÷ 9 5 4 3. Cic÷nas 1 1 1 4. V. Macijauskas 4 2 1 1 1 1 5. Daujotas 3 2 1 1 6. Daujotien÷ 1 1 7. P.Kazlauskas 2 2 8. V.Jašinauskait÷ 1 1 Iš viso: 81 22 38 21 0 10 11 17 1 1
Lietuvoje užregistruotų arklių pagal veisles pasiskirstymas pateiktas 1 priede. Viso Lietuvoje yra auginama 44 arklių veisl÷s ir jų paplitimas apima Anyksčių, Biržų, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelm÷s, K÷dainių, Klaip÷dos, Lazdijų, Marijampol÷s, Panev÷žio, Plung÷s, Radviliškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilut÷s, Širvintų, Taurag÷s, Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Var÷nos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonus (Lietuvos žem÷s ūkio ministerija, „Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai“ II tomas, 2007 m. Kaunas).
Šiuo metu Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro yra pripažntos ir patvirtintos 8 arklių veislininkyst÷s institucijos (asociacijos): Nacionalin÷ arabų arklių augintojų asociacija, Žemaitukų arklių asociacija, Lietuvos sunkiųjų arklių veisl÷s asociacija, Lietuvos arklių augintojų asociacija, Lietuvos trak÷nų žirgų asociacija, Baltijos hanoverių veisl÷s žirgų augintojų asociacija, Respublikin÷ lenktyninių žirgų lyga, Nacionalin÷ ristūnų sporto asociacija, kurios vienija 409 asocijuotus narius, auginančius ir veisiančius 4256
Veislinių arklių augintojų ūkiai skirstomi į šias grupes: valstybinius žirgynus, arklių veislynus, arklių veislines bandas. Žirgynai, kurių yra trys : UAB „Vilniaus žirgynas“, UAB „Nemuno žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“, vykdo specializuotą veiklą kaip žirgų veislininkyst÷s ūkiai, kuriuose 80 % vardinių akcijų priklauso valstybei.
Arkliai pagal veisles
Kitos veisl÷s; 518; 3%
Baltijos Hanoveriai; 230; 1% Arabai; 288; 2%
Amerikos Ris tūnai; 280; 1% Žemaitukai; 2471; 13% Trak÷nai; 2221; 12% Satmbieji žemaitukai; 350; 2% Rusų Ristūnai; 1642; 9% Orlovo Ristūnai; 220; 1% Lietuvos sunkieji; 7944; 41% Lietuvos Jojamieji; 415; 2% Holš teinų; 228; 1% Hanoveriai; 1629; 8% Grynakraujai Jojamieji; 760; 4% 1 pav. Arabų veisl÷s žirgų paplitimas n÷ra platus. Pagrindinis šios veisl÷s branduolys yra suformuotas UAB „Vilniaus žirgynas“, taip pat juos augina ir veisia kitos bendrov÷s, ūkininkai ir pavieniai asmenys.
1.1 Arabų veisl÷s žirgų istorija
Viena iš seniausių pasaulio jojamųjų veislių yra arabų arkliai. Nuo senų laikų kai kurios arabų gentys augino arklius. Tur÷ti grynaveislį žirgą – didžiausia kiekvieno beduino svajon÷. Kaip raš÷ XIX a. keliautojas Eduardas Zachau, grynaveisliai dykumų arkliai buvo didžiausiais ir labiausiai trokštamas tų kraštų turtas. Dar ir dabar arabų šalyse išlikusios trys didžiausios vertyb÷s: arabų veisl÷s žirgas, medžioklinis sakalas ir lenktyninis kupranugaris. Veisl÷ vyst÷si IV–VII po Kr. Arabijos pusiasalio step÷se ir dykumose, kur
vyrauja karštas sausas klimatas. Veisl÷s susidarymui tur÷jo įtakos Vidurin÷je ir Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros regione, Afrikos pakrant÷se auginami arkliai.
Vargu ar rasime gyvūnijos pasaulyje kitą tokį gyvulį, kuris elegantiškumu ir judesių grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu prie žmogaus prilygtų arabų grynaveisliam žirgui. Pra÷jo šimtmečiai, kol arabų selekcininkai savais metodais (ilgą laiką jie netur÷jo rašytinių kilm÷s knygų ir arklių kilmę perduodavo iš kartos į kartą žodžiu), prisiderindami prie atšiauraus klimato, išved÷ tokį žirgą. Skiriami trys pagrindiniai šios veisl÷s tipai: kuchailan, siglavi ir muniki. Jie v÷liau susiskald÷ į vienuolika genčių ir daugiau negu du šimtus šeimų. Maloniausi akiai yra siglavi tipo žirgai. Jų lengva, sausa galva; kakta plati ir ilga, dažnai išgaubta; akys – didel÷s, išraiškingos; platus tarpžiaunis; kaukol÷s snukio dalis trumpa, siaura, lengva; profilis įlenktas arba tiesus; lūpos ir šnerv÷s plonos, labai judrios; nedidel÷s, švelnios, plačiai pastatytos ausys. Kaklas vidutinio ilgumo, tiesus arba gražiai išlenktas (gulb÷s kaklas); pakaušis gražiai lenktas; kaklo pastatymas normalus arba aukštas. Gogas gerai išreikštas. Ment÷ ilga, normaliai įstriža. Minkšta nugara, juosmuo platus, raumeningas. Normalaus ilgio ir nuleistumo str÷nos. Aukštai išaugusi uodega, tai arabų veisl÷s žirgams tipiška. Vidutinio gilumo korpusas; gražiai išlenkti šonkauliai. Sausos, normalaus kaulingumo kojos; gerai išreikštos sausgysl÷s; maži šepet÷liai arba jų visai nebūna. Normalaus dydžio gero rago kanopos. Siglavi arklių būdinga spalva – širma arba sarta.
Jau XVIII ir XIX a. Vidurio Arabijos grynaveisliais arkliais susidom÷jo Europa ir Egiptas. Kunigaikščiai ir valstybių vadovai siunt÷ pas beduinus savo patik÷tinius pirkti arabų veislinių žirgų. Beduinai dažniau parduodavo eržilus, nes kumeles (jos be reikalo nežvengia, tod÷l galima arčiau nepasteb÷tam prijoti prie priešo) pasilikdavo jojimui ir karo žygiams. Jei vis d÷lto žmogus ryždavosi parduoti kumelę, tai dažnai tik su sąlyga, kad pirk÷jas jam grąžins du pirmuosius kumeliukus. Nors už arklius beduinai gaudavo didžiulius pinigus, skirdavosi su jais labai nenoriai. Pirk÷jas tur÷davo išsirinkti žirgą iš bandos. Jei pirklys neišsirinkdavo geriausio žirgo tai beduinai žinodavo jog jis nieko neišmano apie arklius. Arabų veisl÷s arkliai dieną naktį ganosi laisv÷je, jie patys susiranda pašaro. Šiems arkliams nereikia daug pašaro ir vandens; be to, jie labai greitai atgauna j÷gas po didžiulių krūvių.
Šiandien arabų grynaveisliai žirgai yra sutinkami Europoje, Indijoje, Australijoje, JAV ir Pietų Afrikos šalyse. Jie veisiami tik grynuoju veisimu ir gerina kitas veisles. Svarbiausia ir pirmiausia arabų arklių paskirtis – graži išvaizda ir tinkamumas
ištvermingumo. Būtent naudojant arabų veisl÷s žirgus ir prasid÷jo anglų grynakraujų žirgų veisl÷. (Žurnalas „Žirgų pasaulis“ Nr. 2, 2005 m.)
Arabų veisl÷s žirgų aukštis ties gogu siekia 1,44 – 1,52 cm, jie raumeningi, bet sveria ne daugiau 500 kg. Jiems būdinga spalva dažniausiai yra kaštonin÷, b÷ra, širma ir labai retai būna juoda. Ant kojų ir galvos dažnai būna baltų žymių. Arabų arkliai yra ypač protingi ir pasižymi ištverme. Dar jie yra pagars÷ję savo atkakliu būdu. Ypatingas veisl÷s bruožas yra galva – plačios kaktos, mažo ir siauro snukio bei įgaubto profilio. Mažos ir smailios ausys beveik liečia viena kitą, o akys ypač didel÷s ir išraiškingos. Išraiškingumą dar sustiprina didel÷s ir jautrios šnerv÷s. Veislei būdingi bruožai – palyginti plati krūtin÷ ir lenktas kaklas. Arabų arkliai uodegą laiko išrietę nepaprastai aukštai, jie garsūs savo grakščia, skriejančia eisena, kuri ypač matoma šuoliuojant, eisena harmoninga ir lanksti.
Ši veisl÷ užregistruota daugiau kaip 5000 metų senumo šaltiniuose. Daugelis dabartinių temperamentingų arklių veislių yra giminingos arabų arkliams.
Ištisus šimtmečius arabų arkliai gars÷jo nepaprasta ištverme ir geb÷jimu pakęsti atšiaurias dykumų sąlygas. Arabų legendos sako, kad Alachas sutv÷r÷ šį arklį iš pietų v÷jo kv÷pavimo. Mahometas skatino klajoklių gentis išlaikyti šią veislę gryną, be priemaišų. Graikų legendos sako, kad Poseidonas išk÷l÷ šį arklį iš bangų ant savo trišakio.
Ir iš tikrųjų ištisus šimtmečius žmon÷s laik÷ arabų arklius kažkuo ypatingais.
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Tyrimai atlikti UAB „Vilniaus žirgynas“ 2008 - 2009 m., kuris iki šių metų geguž÷s 01 d. viso arklių tur÷jo 358. Tyrime dalyvavo 74 arabų veisl÷s arkliai. Darbe vertinami tiek selekciniai, tiek ir technologiniai arabų grynakrujų žirgų auginimo aspektai. Tyrimas buvo atliekamas pagal sekančią schemą:
• Įvertintas visas šiuolaikinis Vilniaus žirgyno veislinių kumelių ir veislinių eržilų sąstatas.
• Įvertinta visų kumelių ir eržilų priklausomyb÷ atskiroms geneologin÷ms linijoms, šeimoms ir tipams. Buvo išmatuoti trys pagrindiniai kūno matai - aukštis keteroje, krūtin÷s ir plaštakos apimtis. Darbe įvertintas arabų žirgų tipas.
• Kada yra vertinamas jaunų žirgų eksterjeras. Norint operatyviai koreguoti parinkimo planus rekomenduojama eksterjerą vertinti jauniems arabų veisl÷s žirgams prie kumel÷s iki atjunkymo, vienerių ir dviejų metų amžiuje
Geriausi oo veisl÷s žirgai išauginti Vilniaus žirgyne.
• Įvertinta kumelių veislin÷ veikla, reprodukcin÷s savyb÷s, gautų kumeliukų kiekis per konkretų reprodukcinį laikotarpį.
• Įvertintos arabų veisl÷s žirgų auginimo technologijos.
• Klimatin÷s sąlygos, ganyklų kiekis ir kokyb÷, gardų ir arklidžių įvertinimas. • Kergimo kompanijos pravedimas: kergimo sezono pradžia ir pabaiga. • Racionų struktūra įvairaus amžiaus arkliams.
• Arklių apmokinimas ir treniravimas.
Tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 “Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo” Nr. 8-500 (“Valstyb÷s žinios”, 1997 m.) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymo “D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų” (LR Valtybin÷ veterinerin÷ tarnyba, 1998m.).
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1 Arabų žirgų atsiradimas UAB „Vilniaus žirgynas“
Vilniaus žirgynas įkurtas 1949 metais Vilniaus rajone, 16-ame kilometre nuo Vilniaus miesto ir dabar laikomas vienu didžiausių Lietuvoje, veisia ir augina 340 žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, arabų, trak÷nų, Lietuvos sunkiųjų, šetlando poni veislių veislinius arklius. Žirgyno tikslai – išsaugoti ir gerinti min÷tų veislių arklius, tobulinti veislinių arklių savybes pagal atitinkamus kriterijus bei atlikti eržilų depo funkcijas. Rekonstruotos patalpos ir įrengta eržilų spermos kriokonservavimo ir kumelių dirbtinio apvaisinimo laboratorija. Supirkta moderniausia eržilų spermos gamybos įranga. Laboratorija atitinka ES reikalavimus. Kumelių s÷klinimui ir perlaikymui yra tinkamos sąlygos, rekonstruota arklid÷. Kaupiama žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų kriokonservuota sperma – genofondo išsaugojimui. Šiuo metu yra užšaldytos ir licencijuotų jojamųjų eržilų spermos.
1 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ auginamų arklių skaičius pagal veisles ir gimimo metus iki 2009.05.01
Prieauglis Savininkas Veisl÷ Viso Procentaliai nuo bendro
arklių sk.
Eržilai repr.
Kume-l÷s Viso 2006m. 2007m. 2008 m. 2009m.
Seno tipo žemaitukai 97 27,17 32 38 27 2 6 11 8
Stambieji žemaitukai 48 13,44 13 24 11 - 5 3 3 Trak÷nai 124 34,73 24 55 45 1 18 15 11 Gr. jojamieji 4 1,12 - 4 - - - - - Arabai 74 20,72 15 28 31 - 9 9 13* Liet.sunkieji 3 0,84 3 - - - - UAB “Vilniaus žirgynas” Poni 8 2,24 2 5 1 - - 1 - Viso: 358 100% 89 154 115 3 38 39 35
* - kadangi duomenys imti iki šių metų geguž÷s 01 d. tai joje n÷ra pateiktos trijų arabų veisl÷s kumelių , kurios turi apsikumeliuoti geguž÷s pirmąją savaitę.
Lentel÷je pateikti duomenys rodo, kad arabų veisl÷s arkliai yra 3 vietoje po seno tipo Žemaitukų ir Trak÷nų veisl÷s pagal bendrą arklių skaičių Žirgyne ir šios veisl÷s arklių skaičius did÷ja prieauglio d÷ka, kuris 2009 m. kol kas yra didžiausias iš visų veislių. Arabų arklių veisl÷ yra viena seniausių veislių pasaulyje. Šios veisl÷s arkliai deramai turi populiarumą ir pripažinimą pasaulyje d÷l savo aukštų veislinių ir darbinių savybių. Daugelyje pasaulio šalių jie atkreipia specialistų d÷mesį savo puošniu eksterjeru, puikiai išvystyta muskulatūra, gracingais judesiais, gyvu temperamentu ir geranoriškumu.
1994 metais rugs÷jo 4-8 d. Maroke vykusios Pasaulin÷s arabų arklių organizacijos (angl. WAHO) konferencijos metu Lietuvos arabų veisl÷s arklių augintojai buvo priimti į šią organizaciją. Lietuvos arabų arklių augintojai Nacionalinę arabų arklių augintojų asociaciją įkūr÷ 2007 m. spalio 12 d. Žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 3D–29 Nacionalin÷ arabų arklių augintojų asociacija pripažinta veislininkyst÷s institucija ir jai suteikta teis÷ vykdyti veislininkyst÷s selekcinę programą bei pildyti grynaveislių arabų veisl÷s žirgų kilm÷s knygą.
Pirmasis eržilas, nuo kurio prasid÷jo Vilniaus žirgyno arabų istorija buvo Krepish‘as. Tai sartos spalvos, 1,56 cm. ūgio, krūtin÷s apimtis – 1,85 cm., plaštakos apimtis – 20 cm. eržilas, Piolun linijos atstovas. Jam buvo paskirtos dvi kumel÷s – Skazka ir Spievka, šeima Carabine. Šie žirgai buvo pirkti iš Tersko žirgyno tuomet buvusioje Sovietų Sąjungoje. Pirmieji Krepish‘o palikuonys buvo Startas 1969.04.10, spalva sarta, T. Krepish – M. Skazka, 153-179-18,5 cm ir Sprinteris 1969.05.11, spalva sarta, T. Krepish – M. Spevka, 155-185-19, linija Piolun. Iki 1978 m. pirkti arabų veisl÷s žirgai daugiausia buvo naudojami kaip kitų veislių gerintojai.
Jau v÷liau, nuo 1978 m. prad÷ta ieškoti daugiau arabų veisl÷s arklių. Šai dienai šios veisl÷s išplitimą ir klest÷jimą išvyst÷ direktorius S. Svetlauskas ir zootechnikas V. Orentas. Nuo 1980 m. jų iniciatyva buvo prad÷ta vežtis iš Rusijos arabų veisl÷s žirgai. Tai buvo aukštos klas÷s žirgai, pvz. Platanas nuo Aswan ir Ptičkos, Mansour linija. 1982 m. jo brolis Piesniar jau tais laikais buvo parduotas už 1 mln. dolerių į JAV. S. Svetlauskas pats važin÷jo po Rusijos žirgynus ir rinko arabų veisl÷s žirgus tam, kad sudaryti veislinį branduolį, kurį turime ir dabar. Būtent jo iniciatyva buvo vykdomos arabų veisl÷s žirgų lenktyn÷s ne tik Lietuvoje, bet buvo vežama ir į Rusijos hipodromus.
3.2 Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika 2 lentel÷ Arabų veisl÷s žirgai UAB „Vilniaus žirgynas“
prieauglis Veisl÷ Viso eržilai
repr.
kume-l÷s Viso 2007m. 2008m. 2009 m.
Arabai 74 15 28 31 9 9 13
UAB „Vilniaus žirgynas“ yra auginami universalūs arabų veisl÷s žirgai, kurie priklauso kuchailan – siglavi tipui. Tai labiausiai pasaulyje paplitęs tipas, kuriam priklauso universalūs žirgai, dalyvaujantys ir pramogų programose, ir parodose, s÷kmingai lenktyniaujantys hipodromuose ir dalyvaujantys klasikinio sporto šakose. Būtent šiam universaliam tipui priskiriami ir Lietuvoje auginami arabų veisl÷s žirgai. Jie eleganciją, grakštumą gavo iš Lenkijoje, o darbingumą, tvirtą sud÷jimą ir kitas geras savybes – iš Rusijoje auginamų arabų veisl÷s žirgų. Ištvermę ir nereiklumą paveld÷jo iš Egipto žirgų (Žirgų pasaulis, Nr. 2, 2003 m.).
Visi Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s žirgai, kurie dalyvavo vertinimuose yra priskirti elito klasei. Vilniaus žirgyno eržilai priklauso 5 įžymioms linijoms:
3 lentel÷. Eržilų geneologin÷s linijos
Eržilų linijos Eržilų skaičius žirgyne, vnt.
Amurato 9 Kuhailano Haifi 1 Korej 3 Naseem 1 Linijinis veisimas Mansour 1 VISO: 15
Amurato linijos eržilų skaičius gausiausias veislyne, kadangi jie susilaukia daugiausiai palikuonių ir d÷l to, kad ši linija yra progresuojanti. Be to Vilniaus žirgynas papild÷ turimų eržilų kiekį dviem kitos linijos atstovais – eržilu Al Namar bei Furman, kurie priklauso siglavi tipo arabų veisl÷s arkliams. Šio tipo arkliai yra smulkesnio kūno sud÷jimo ir labiau skirti dalyvauti parodose, pramogų pasaulyje.
4 lentel÷ Kumelių geneologin÷s šeimos
Kumelių šeimos Kumelių skaičius žirgyne,
vnt.
Sahara- 74 Mammonos 5
Selma - 217 Taktikos 8
Bint Hadba el Saghira 3
Carabine 5
Gazella -Taraszcza 3
Linijinis veisimas
Milordka - Koalicija 4
VISO: 28
Žirgyne yra panašus skaičius įvairių kumelių šeimų atstovių, kadangi stengiamasi palaikyti žirgų įvairovę.
Tiriant Vilniaus žirgyno grynakraujų arabų veisl÷s eržilų ir kumelių zootechninius matavimus (aukšits goge, krūtin÷s apimtis, plaštakos apimtis) buvo paskaičiuoti biometriniai rodikliai: svertinis kūno matas - M, sigma - σ, variacijos koeficientas - V ir vidurkio tikslumas
- mσ. Lentel÷s Nr.2 priede 2 ir Nr. 3 priede 3.
Svertinis kūno matų vidurkis:
x1f1 + x2f2 + … + xnfn
∑Xf
M= f1+f2+…+fn = n
Čia x1, x2 – požymiai (aukščiai goge), f1, f2 – dažnumas, n – arklių skaičius.
5 lentel÷. Svertinis kūno matų vidurkis
Eržilai Kumel÷s
Svertinis kūno matų
vidurkis Aukštis goge, cm Krūtin÷s apimtis, cm Plaštakos apimtis, cm Aukštis goge, cm Krūtin÷s apimtis, cm Plaštakos apimtis, cm M 150,40 175,80 18,20 150,68 175,14 17,69 :
6 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ arklių aukščio goge sud÷tų vienodų skaičių (dažnumo) svertinio vidurkio ir kvadratinio nukrypimo (σ) skaičiavimas
Eržilai Kumel÷s X f fX fX2 X f fX fX2 146 1 146 21316 146 1 146 21316 147 1 147 21609 147 1 147 21609 148 2 296 43808 148 2 296 43808 149 1 149 22201 149 3 447 66603 150 1 150 22500 150 6 900 135000 151 4 604 91204 151 4 604 91204 152 3 456 69312 152 5 760 115520 154 2 308 47432 153 5 765 117045 - - - - 154 1 154 23716 ∑ 15 2256 339382 ∑ 28 4219 635821
Tokiu pat principu buvo atliktas ir kitų matmenų nukrypimo skaičiavimas: 7 lentel÷. Paskaičiuoti vidurkiai
Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis Plaštakos apimtis Krūtin÷s apimtis Plaštakos apimtis fX 2637 273 fX 4904 496 fX2 464127 4980 fX2 859644 8781
Vidutinis kvadratinis nukrypimas (σ) apskaičiuojamas:
(∑fx)2 σ = ∑fX 2 N N - 1
Vidutinis kvadratinis eržilų aukščio goge nukrypimas (σ) apskaičiuojamas: (2256)2
σ =
√
339382 - 15 339382 - 339302 5,71 2,39 cm.14 =
√
14 =√
=M ± σ = 150,40 ± 2,39 cm.
Tuo pačiu būdu apskaičiuojame kitų duomenų kvadratinius nukrypimus: 8 lentel÷. Duomenų kvadratiniai nukrypimai
Eržilai Kumel÷s
Aukštis ties
gogu, cm Krūtin÷s apimtis, cm.
Plaštakos apimtis,
cm.
Aukštis ties
gogu, cm. Krūtin÷s apimtis, cm. Plaštakos apimtis, cm. σ 2,39 6,22 0,88 σ 2,00 5,25 0,79 M ± σ 154,4 ± 2,39 175,80 ± 6,22 18,20 ± 0,88 M ± σ 150,68 ±2,00 175,14 ± 5,25 17,69 ± 0,79
Skirtingų visumų požymių variacijai palyginti apskaičiuosime santykinį požymių variacijos rodiklį – variacijos koeficientą. Variacijos koeficientui V apskaičiuoti naudosime formulę:
σ V =
M . 100.
Apskaičiuotas eržilų aukščio goge svertinis vidurkis su kvadratiniu nukrypimu M ± σ = 150,40 ± 2,39 cm, o variacijos koeficientas V = 1,6 %
„Kuo variacijos koeficientas didesnis, tuo tiriamoji variacijos eil÷ dinamiškesn÷,joje yra ir gerų, ir prastų individų. Kai variacijos koeficientas mažas arba art÷ja prie nulio, tai rodo, kad tiriamasis objektas be ryškesnių individualių skirtumų, visi vienodi, lygūs.
Rodiklio kitimas (variacija) nedidelis, kai variacijos koeficientas mažesnis negu 10 %, vidutinis – 10-20 % ir didelis – daugiau kaip 20 %“ (Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas, 1985 m.).
9 lentel÷. Variacijos paskaičiavimas
Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis, % Plaštakos apimtis, % Aukštis ties
gogu, % Krūtin÷s apimtis, %
Plaštakos apimtis,
%
V 3,53 4,83 V 1,32 2,99 4,46
Siekiant įsitikinti ar skaičiavimai atlikti teisingai, paskaičiuosime atliktų skaičiavimų vidurkio tikslumo skaičiavimus:
σ
mσ = √ 2 (N – 1)
mσ – sigmos paklaida; N – variantų (arklių skaičius).
mσ
mσ% = M . 100
„Vidurkis pakankamai tikslus, kai jo santykin÷ paklaida (mσ%) ne didesn÷ kaip
5%“ (Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas, 1985 m.). Nustatome eržilų aukščio goge vidurkio tikslumą:
2,39 2,39
mσ = √2 * 14 = 3,74 = 0,63 cm;
mσ 0,63
mσ% = M . 100 = 150,40 . 100 = 0,41 %
Tuo pačiu būdu nustatome kitų duomenų paklaidas: 10 lentel÷. Duomenų paklaidos
Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis, cm. Plaštakos apimtis, cm. Aukštis ties
gogu, cm. Krūtin÷s apimtis, cm. Plaštakos apimtis, cm. mσ 1,66 0,23 mσ 0,27 0,71 0,10 mσ% 0,94 1,26 mσ% 0,17 0,41 0,57
Remiantis gautais rezultatais aišku, kad pasirinkta metodika teisinga ir steb÷jimo darbai atlikti tiksliai.
Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s arklių prieaugliui matavimai atliekami nujunkant, 1 metų amžiaus, 1,5 metų ir 2 metų amžiaus. Pagal atliktus 2007 ir 2008 m. prieauglio matavimus galima pasakyti, kad tiek kumel÷s, tiek eržiliukai auga proporcingai. Lentel÷ Nr. 4, priedas 4.
3.3 Arabų veisl÷s žirgų infrastruktūros įvertinimas
Arkliai jau 5 tūkstančius metų yra veisiami žmonių, tačiau arklių elgesys ir poreikiai iš esm÷s nepakito. Jie turi būti laikomi atsižvelgiant į rūšiai būdingus poreikius, ir kad nebūtų sukeliamas skausmas, bereikalingos kančios ar gyvuliai nesusižeistų, neturi būti ribojama jų natūrali elgsena ir jud÷jimo laisv÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ užima teritoriją, siekiančią 258,5 ha, iš kurių pievos ir ganyklos užima 204,5 ha, o kita žem÷ 54,5 ha.
11 lentel÷. Rekomenduojami arklidžių mikroklimato parametrai Arklių grup÷s
Rodikliai
eržilai Kumel÷s Motinin÷s
kumel÷s prieauglis Tvarto temperatūra C0 6-8 10-12 Santykinis oro dr÷gnis % 60-80 60-70
Natūralaus
apšvietimo koef. 1:12 (0,08)
Gardo plotas arkliui
m2 12 6-10 UAB „Vilniaus žirgyno“ natūralaus apšvietimo koef. 0,01 0,06 0,08 0,06 UAB „Vilniaus žirgyno“ natūralaus apšvietimo koef. 14 m 2 12 m2 12 m2 5 m2 11 lentel÷s tęsinys Vilniaus žirgyno kompleksas susideda iš septynių arklidžių, šalia kurių yra arklių mocionui skirti aptvarai. Jose kiekvieną dieną išleidžiami pasivaikščioti žirgai. Arabų veisl÷s arkliai yra auginami keturiose arklid÷se: arabų veisl÷s motinin÷ms kumel÷ms skirta arklid÷, bendra arklid÷ skirta visų veislių kumel÷ms, prieauglio arklid÷ bei eržilų arklid÷.
Motininių kumelių arklid÷s gardas užima: 3,40:3,50 m. Bendras plotas - 12,00 m2. Vienam gardui yra skirtas langas, kurio matmenys yra – 1,4:0,70 m2, kurio bendras plotas 0,98 m2. Pagal normą 10 m2 grindų ploto turi būti 1 m2 lango, t.y. 0,06-0,10. Išvedus
koeficientą nustatyta, kad motininių kumelių gardas yra apšviestas labai gerai, t.y. 0,08 ir atitinka reikalaujamas normas. Šioje arklid÷je viso yra 20 gardų, dvi pagalbin÷s patalpos ir vieta, skirta arklių valymui. Kiekviename garde yra automatin÷ girdykla bei lovys, įrengtas arklių krūtin÷s aukštyje. Arklid÷s langų aukštis yra 1,5 m nuo grindų. Lubų aukštis siekia 4,5 m auksčio, yra padarytos ventiliacin÷s angos, kurios suteikia gerą oro jud÷jimą.
Bendra kumelių arklid÷, kur laikoma dalis arabų veisl÷s kumelių užima 300 m2,
bendras langų plotas – 18,00 m2, koeficientas – 0,06. Šioje arklid÷je gardai yra išd÷lioti keturiom eil÷m, tod÷l langai išsid÷sto ir geriau apšviečia gardus esančius prie išorinių sienų, o gardams, esantiems viduryje šviesos tenka žymiai mažiau. Be to, šie langai yra pastatyti apie 1 m. nuo grindų aukštyje, tod÷l, kad kitaip juos pastatyti neleidžia arklidžių konstrukcijos, tad apsaugant žirgus, jie yra užmūryti stiklo blokeliais, kurie stabdo saul÷s šviesos patekimą vidun. Nešvarūs langai sulaiko 50 % saul÷s šviesos, o apšalę, rasoti langai – 80 %, tod÷l apšvietimas šiose arklid÷se neatitinka reikalavimų. Lubos yra skliauto formos, aukštos, tad ventiliacin÷ sistema čia veikia gerai.
Eržilų arklid÷je gardo plotas siekia 14,00 m2, lango plotas – 1,40 m2, koeficientas – 0,1.
Kumeliukai yra auginami grupel÷mis po 3-4 viename garde, kurio bendras plotas 20,00 m2, o langų bendras plotas 1,20 m2, koeficientas yra 0,06. Lubų aukštis siekia 3
m, tačiau pasteb÷ta, kad žiemą čia yra tvanku, nes arklid÷ yra dengta medžio drožlių plokšt÷mis, kaupiasi kondensatas, be to, trūksta apšvietimo.
Išvada. Vilniaus žirgyno arklid÷s yra geros konstrukcin÷s būkl÷s, tačiau ne
visose arklid÷se yra geras natūralios šviesos patekimas ir dirbtin÷s šviesos apšvietimas – bendra kumelių ir prieauglio arklid÷s.
Dalis arabų veisl÷s arklių laikomi arklid÷je žiemą ir vasarą, tod÷l būtina užtikrinti tris pagrindines laikymo sąlygas, kurios labiausiai veikia arklių sveikatą: tinkamas mikroklimatas, pastovi temperatūra ir geras apšvietimas. Šviesa arklid÷je yra labai reikalinga, ypatingai žiemą, kai trūksta saul÷s, nes nuo šviesos priklauso įvairios organizmo funkcijos. Dirbtinis apšvietimas Vilniaus žirgyne yra paprastas, tod÷l rekomenduočiau instaliuoti dienos šviesos lempas.
Kiekviename garde yra įrengtos automatin÷s girdyklos. Per dieną arkliui reikia 30-60 litrų vandens. Geriausia, kai arklys gali gerti tiek kiek nori ir kada nori. Išimtis – sušilę arkliai, kuriems iš pradžių duodama truputį drungno vandens. Tinkamiausia vandens temperatūra 100 C. Svarbi vandens kokyb÷. Jis turi būti šviežias, be pašalinio skonio ir kvapo, kitaip arklys jo negers.
Mikroklimatas – tai patalpos oro klimatas. Labai svarbu, kad arklid÷je mikroklimatas tiktų arkliams ir atitiktų zoohigienos reikalavimus. Nuo mikroklimato labai priklauso arklių atsparumas ligoms, sveikata, darbingumas ir produktyvumas.
Arklid÷s zoohigienai svarbios kintančios oro savyb÷s, ypač tos, kurias galima reguliuoti, pavyzdžiui: oro chemin÷ sud÷tis, t.y. anglies dioksidas ir amoniakas, oro
temperatūra ir dr÷gnumas. Temperatūra arklid÷je žiemą neviršyja 8 – 120 C – tai
optimaliausia oro temperatūra arkliams. Ventiliacija yra įrengta virš arklių galvų, tod÷l arklid÷je nesusidaro skersv÷jas ir oras nuolat cirkuliuoja, o be to, tai apsaugo ir nuo dulkių, kurias gali sukelti šienas ar kraikas. Vilniaus žirgynas kraikui naudoja šiaudus, medžio drožles, pjuvenas. M÷šlas ir šlapi šiaudai ar pjuvenos šalinami kasdien, o kartą per savaitę gardas švariai išvalomas ir pakreikiamas iš naujo. Kadangi m÷šlas šalinamas kasdien ir tai neleidžia kauptis amoniakui. M÷šlas yra išvežamas į m÷šlidę, įrengta pagal visus ES standartų reikalavimus. Šie veiksniai atitinka norminių aktų keliamiems reikalavimams.
Dezinfekcija vadinamos visos priemon÷s, naudojamos infekcinių ligų suk÷l÷jams naikinti užterštoje aplinkoje. Dezinfekcijos tikslas yra sunaikinti patogeninius mikrobus, įvairias būdais išsiskiriančius iš sergančio gyvulio organizmo. Dezinfekuojami visi objektai, ant kurių gal÷jo patekti patogeninių mikroorganizmų: gyvulių tvartai, sand÷liai,
pašarų ruošimo patalpos, mociono inventorius, apyvokos daiktai ir t.t. dezinfekcija gali būti profilaktin÷, einamoji ir baigiamoji („Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkyst÷je“, 2007 m).
Vilniaus žirgyne atliekama profilaktin÷ dezinfekcija du kartus per metus – pavasarį ir žiemą. Taikoma aerozolin÷ dezinfekcija naudojant FAM30 - prisotinta jodu. 50 ml FAM 30 skiedžiama su 10 l vandens. Ši dezinfekcija atliekama paliekant arklius arklid÷se, neišnešant pašarų, nes ji veikia kaip gydomoji priemon÷ – d÷l plaučių, bronchito, slogos. Vienos arklid÷s dezinfekcija užtrunka apie 20 min. Taip pat buvo atvejų kai buvo naudojama neplanin÷ dezinfekcija suslogavus arkliams. Tada dezinfekcija vykdoma tris dienas iš eil÷s po 10 min. Taip pat, kiekvieną pavasarį, išgynus arklius į ganyklas atliekamas arklidžių balinimas.
Atliekama vabzdžių kontrol÷ ir naikinimas, graužikų (pelių, žiurkių ir kt.) kontrol÷ bei naikinimas (deratizacija), plyšių sandarinimas apsaugai nuo graužikų (hermetizacija); grūdinių kenk÷jų naikinimas (fumigacija); paukščių kontrol÷, kurmių kontrol÷.
Šalia arklidžių yra įrengti aptvarai bei špringartenai, kur arkliai kiekvieną dieną yra išleidžiami mocionui. Visai neseniai Žirgynas pasistat÷ vaikštynę, kuri yra skirta arklių vedžiojimui. Jos pagalba vienas žmogus gali dirbti iš karto su 6 žirgais. Pvz., nors žirgas dar ir n÷ra apjotas, o tik pratinamas prie kantaro ir kordo, bet jis jau mokinamas eiti šalia žmogaus, o kai pastatomas į vaikštynę – jam suteikiamas aktyvus mocionas, o kartu daromas apšilimas prieš tolimesnę treniruotę. Šalia yra levados kur su arkliais dirbama, treniruojama, jojama.
Vilniaus žirgyne yra didelis atrestauruotas dengtas maniežas,kurio bendras plotas yra 21 aras. Jame vyksta varžybos, individualių žirgų treniruot÷s.
Vasaros laiku visi užsi÷mimai persikelia į hipodromą, kuris yra visai šalia žirgyno. Bedras hipodromo plotas užima 8 ha. Hipodrome yra 2 žirgų b÷gimo takai – kietos ir sm÷lio dangos, kurių ilgis – 1200 metrų, tod÷l čia galima organizuoti ne tik ristūnų, bet ir lygiasias varžybas. Taip pat hipodromo teritorijoje yra žiūrovų tribūna, patalpos teis÷jams. Žirgyno hipodrome jau nuo 1974 m. kasmet organizuojamos respublikin÷s ir zonin÷s arklių augintojų konkūrų varžybos – bandymai.
3.3 Š÷rimas
„Arkliai priklauso vienkamerinį skrandį turintiems žol÷džiams. Jie pasižymi gera uosle ir jautriomis lūpomis, tod÷l ÷sdami palieka ne÷damas, neskanias ar stipriai kvepiančias priemaišas.“(G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005 m.) Pagrindinis žirgų pašaras yra geros kokyb÷s šienas. Jis duodamas tiek vasaros, tiek žiemos laikotarpiu. Šiene yra beveik visų maisto medžiagų reikalingų organizmui. Iš mineralinių medžiagų jame gausu kalcio, tačiau mažai fosforo. Be to šiene yra karotino ir vitaminų E, K, D. Arkliai sutverti taip, kad turi kramtyti ląstelienos turinčius pašarus mažiausiai 12val. per parą, tod÷l šienas atlieka net dvi funkcijas:1) aprūpina žirgą maisto medžiagomis, 2) neleidžia žirgui nuobodžiauti, nes kramtydamas šieną jis turi užsi÷mimą. Svarbu, kad šienas būtų geros kokyb÷s.
Vilniaus žirgyno ganyklos bei pievos užima 204,5 ha, tad šienaujama savose pievose. Šienas sand÷liuojamas gerai tam paruoštose ir vedinamose daržin÷se. Prieš sand÷liavimą yra nustatoma ūkin÷ šieno vert÷ ir įvertinama jo botanin÷ bei chemin÷ sud÷tis, spalva, kvapas, minkštumas, užterštumas, dr÷gm÷, kuri neturi viršyti 17 %.
Kitas arklių ypač m÷gstamas pašaras yra grūdai: avižos, miežiai, kviečiai, s÷lenos. Skaniausios arkliams yra avižos, kurios UAB „Vilniaus žirgynas“ užperka kiekvienais metais, prieš tai jas ištiriant laboratoriškai. Sand÷liuojama tam pritaikytam sand÷lyje, kuriame yra įrengta ventiliacin÷ sistema.
Neįmanoma išauginti gero arklio be geros ganyklos. Ganykla – tai ne vien maistas ir vitaminų šaltinis, bet galimyb÷ laisvai jud÷ti, kv÷puoti, vystytis. Vilniaus žirgyne vasaos laikotarpiui arkliai išgenami į ganyklas. Ganiava prasideda apie geguž÷s vidurį, o baigiasi apie spalio m÷n. Ganiavos laikotarpis priklauso nuo klimatinių sąlygų. Ganyklos yra aptveriamos elektrifikuota tvorele, troškuliui numalšinti pastatomas kubilas ir loviai, prie kurių arkliai gali laisvai prieiti. Ganyklos yra kruopsčiai prižiūrimos, kad nepriaugtų nuodingų augalų,naikinami kurmiarausiai, kiekvieną pavasarį pašalinamos šiukšl÷s. Ganymasis arkliui primena jo laukinį gyvenimą, tai ypač svarbu augantiems arkliams. Ganiavos laikotariu arabų veisl÷s žirgai n÷ra papildomai šeriami koncentratais.
Sportiniai žirgai išeikvoja daug daugiau energijos. Jų raumenyse vyksta intensyvūs biocheminiai procesai, kuriems palaikyti organizmas su pašarais turi gauti įvairių, greitai pasisavinamų maisto medžiagų. Energijos šaltinis žirgams yra koncentruotieji pašarai,
tačiau racione turi būti pakankamai ir sultingųjų pašarų (ląstelienos), tačiau ne per daug, kad nesumaž÷tų energetinis potencialas.
Maisto medžiagų normos nustatomos ir pašarai parenkami atsižvelgiant į sportinių žirgų kūno svorį, treniravimo intensyvumą.
Energijos reikm÷ sportiniams žirgams š÷rimo normose išreiškiama virškinamąja energija (VE). Rekomenduojama racionų struktūra sportiniams žirgams (pagal energetinę vertę):
• Koncentruotieji pašarai – 60-75% • Stambieji pašarai - 25-30% • Sultingieji pašarai – 2-5%.
Maisto medžiagų normos nustatomos ir pašarai parenkami atsižvelgiant į sportinių žirgų kūno svorį, treniravimo intensyvumą (G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005m).
Šiuo metu arabų veisl÷s žirgai UAB „Vilniaus žirgynas“ n÷ra intensyviai apkrauti, kiekvieną dieną turi lengvas treniruotes, tad be pagrindinių pašarų - šieno (žol÷s), avižų, papildomai dar šeriami grūdų mišiniu iš miežių bei kukurūzų ir duodamas vitaminų - mineralinių medžiagų ruošinys.
Vilniaus žirgyne eržilai reproduktoriai kergimo sezonui pradedami ruošti prieš 46 – 50 dienų prieš kergimo pradžią, nes pašarai ir kitos sąlygos eržilo spermos kokybei atsiliepia ne iš karto. Racionas sudaromas iš geros kokyb÷s pašarų, kuriuose yra gausu proteinų, mineralinių medžiagų bei vitaminų.. Spermą gerina daugiau baltymų turintys koncentratai. Būtini mineraliniai priedai, valgomoji druska. Iš sultingųjų pašarų eržilui duodama morkų, bet žinoma kartu yra stebima gyvulio reakcija, nes ne kiekvienas jas virškina vienodai. Iš stambiųjų pašarų eržilams duodamas tiktai šienas, geriausia ankštinių ir varpinių žolių mišinys. Racionas eržilams reproduktoriams sudaromas individualiai, tam kad jis nenutuktų, nes kergimo sezono metu jis turi būti veislin÷s kondicijos, t.y. gero įmitimo, sveikas ir energingas. UAB „Vilniaus žirgynas“ eržilams reproduktoriams yra duodama: 9 kg šieno (žiemos laikotarpiu), vasarą - žol÷s, apie 3 - 5 kg avižų (avižų kiekis svyruoja priklausomai nuo to, kiek duodame kombinuotojo pašaro) ir papildai bei laižomoji druska. Papildomai duodami kombinuoto pašaro žirgams „Cornmusli“. Šis grūdų mišinys be avižų su augaliniais aliejais užtikriną ilgalaikę energiją. Jo duodama 1,5 – 2,0 kg per parą. Duodamas vitaminų – mineralinių medžiagų – žolelių ruošinys – „Masterhorse – Powersport“, kuris išlygina d÷l š÷rimo atsiradusį vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą ir padeda jo išvengti.
Jo sud÷tyje yra karnitino ir lecitino, kurie didina arklio paj÷gumą, geležis ir varis padeda deguonies transportavimui. Paros norma 40 g.
Kumelių š÷rimas yra toks pats kaip ir eržilų, atsižvelgiant į jų įmitimo masę bei paskirtį, mociono apkrovą. Svarbiausia - pašarai turi būti geros kokyb÷s.
Kumelingumas vidutiniškai trunka 11 m÷n. (nuo 340 iki 370 dienų). Kumelingos kumel÷s šeriamos atsižvelgiant į jų masę bei kumelingumo laikotarpį. Kumelingos kumel÷s yra jautrios pašarų nepritekliui bei jų kokybei. Daug maisto medžiagų kumelinga kumel÷ sunaudoja vaisiaus auginimui, tačiau atskirais kumelingumo laikotarpiais labai nevienodai. Pirmaisiais kumelingumo m÷nesiais vaisiaus mas÷ būna maža ir kumel÷ jo auginimui sunaudoja palyginti nedaug maisto medžiagų. Keturių m÷nesių vaisius sveria 1-1,5 kg, šešių m÷nesių - 4-4,5 kg. Sparčiau vaisiaus mas÷ pradeda augti 6-9 m÷nesiais ir sudaro apie pusę gimusio kumeliuko mas÷s (Zootechniko žinynas, 2007).
Dažniausiai pirmoji kumelingumo pus÷ sutampa su ganiavos laikotarpiu, ir geroje ganykloje kumel÷s gauna pakankamą kiekį visų reikalingų maisto medžiagų. Racionas kumelingos kumel÷s sudaromos iš įvairių geros kokyb÷s pašarų. Iš stambiųjų pašarų duodama ankštinių-varpinių augalų mišinio šienas, kurio 100 kg svorio duodama 1,5 kg. Nuo 8-9 kumelingumo m÷nesio, kai baigiasi ganiavos laikotarpis, pradedam duoti avižų bei papildų „Zucht musli“, kurie aprūpina kumelę visom reikalingom maistin÷m medžiagom. Kiekvienos kumel÷s garde yra pakabinta laižomoji druska, kad netrūktų mineralinių medžiagų. Kumelingas kumel÷s visą kumelingumo laikotarpį stebimos ir reikalui esant racionas yra keičiamas.
Kumeliukas žindomas ne mažiau kaip 6 m÷n. Jei kumel÷ tinkamai šeriama, ilgesnis žindymo laikotarpis nekenkia nei jai, nei vaisiui, jei ji kumelinga. Geriausias tik atvesto kumeliuko pašaras yra motinos pienas, tod÷l labai svarbu tinkamai šerti ir prižiūr÷ti kumelę taip, kad ji duotų kiek galima daugiau pieno. Jau 5-7 dienų kumeliukas pradeda kramsnoti šieną, tačiau tik nuo 4-6 savaičių jam prireikia papildomo pašaro (G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005m).
. Vilniaus žirgyne garduose kur laikomi dar neatjunkyti kumeliukai yra įrengti specialiai jam atskiri loveliai, kad kumel÷ nesu÷stų jam skirto pašaro. Kumeliukui turi būti prieinama laižomoji druska. Jau 3-4 sav. kumeliukui duodamas kombinuotas pašaras „Fohlen“, sudarytas iš avižų, miežių, kukurūzų. Kumeliukai yra įpratinami ÷sti visus pašarus, kuriais bus v÷liau šeriami nujunkyti. Ganydamasis ganykloje, augantis kumeliukas papildomai n÷ra šeriamas.
Kumeliukai nujunkomi pasibaigus ganiavai, t.y. spalio viduryje. Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s kumeliukai laikomi atskiroje arklid÷je. Po atjunkymo pra÷jus 4-5 dienom, kai jie apsipranta, kumeliukai išleidžiami į lauką pab÷gioti. Iki metų kumeliukai auga labai greitai tod÷l didelis d÷mesys turi būti kreipiamas į jo racioną. Nujunkytas kumeliukas šeriamas 4 kartus per dieną. Nujunkytam kumeliukui yra duodamas ankštinių – varpinių mišinio šienas – apie 4-7 kg.. Geriausias koncentruotas pašaras – avižos, o papildomai dar duodamas kombinuotas pašaras „Fohlen“, sudarytas iš avižų, miežių, kukurūzų. Koncentruotų pašarų kumeliukas gauna apie 2-2,5 kg per dieną. Taip pat į racioną yra įtraukti ir sultingieji pašarai: morkos, nes būtent jos pagerina apetitą bei pašarų įsisavinimą. Iš mineralinių duodama valgomosios druskos.
Nuo metų kumeliukas pradeda augti l÷čiau, tod÷l ir proteinų jam reikia mažiau, tad yra mažinamas koncentruotų pašarų kiekis – ne daugiau nei 1,5 kg 100 kg mas÷s, t.y. 3,5-5 kg. Pradedamas šerti tris kartus per dieną kaip ir suaugę arkliai.
12 lentel÷. Vidutin÷ paros arklių mitybos norma gyvyb÷s palaikymui („Zootechniko žinynas“, 2007 m.).
Norma per parą Rodikliai
eržilui kumelei prieaugliui
Maisto medžiagos Virškinamoji energija MJ 58 58 38 Žalieji baltymai kg 1,435 1,435 1,215 Virškinamieji baltymai kg 1,00 1,00 0,84
Pašarai, reikalingi gauti būtinas maisto medžiagos
Koncentratai, kg 3 2 2,5 Šienas, kg 10 10 7 Šakniavaisiai- morkos, kg 4 5 4 Žol÷, kg 20 40 30 Priedai, kg 0,2 0,2 0,2
13 lentel÷. Vidutin÷ paros arklių mitybos norma UAB „Vilniaus žirgynas“ Pašarai, duodami Vilniaus žirgyne
Koncentratai, kg 5 4 2,5
morkos, kg
Žol÷, kg 20 40 30
Priedai, kg 1,5 – 2,5 0,5 – 1,5 0,5 – 3,0
13 lentel÷s tęsinys
Kadangi arabų veisl÷s arkliai n÷ra išrankūs pašarui ir jų racionai yra sudaromi individualiai kiekvienam arkliui, kurį bet kokiu momentu galima pakeisti.
3.5 Veisimo metodai
Zootechniko žinynas nurodo, kad arkliai lytiškai subręsta anksti – 12 - 18 m÷n., nors bendras organizmo vystymasis tęsiasi iki 3 - 5 m. amžiaus. Pirmą kartą kergti kumelę galima tik visiškai jai subrendus, t.y. 3 metų amžiaus. Nepakankamai išsivysčiusios kumel÷s atveda silpnus, mažai gyvybingus kumeliukus.
Veislei auginami eržilai yra geriau šeriami ir prižiūrimi, tod÷l geriau auga ir 3 metų amžiaus juos galima naudoti kergimui. Per daug ankstyvas ir intensyvus jaunų eržilų naudojimas kergimui yra žalingas – sumaž÷ja lytinis aktyvumas, pablog÷ja spermos kokyb÷ bei sutrump÷ja jų veislei tinkamumo trukm÷.
Kumelių kergimui pradedama ruoštis iš anksto, prieš kergimo sezoną. Kumel÷s turi būti gerai įmitusios, atitikti veislinę kondiciją. „Šeima vadinama iš vienos kumel÷s kilusių arklių grup÷, kuri toliau tęsiama per moteriškosios lyties palikuonis. Skirtumas tarp linijos ir šeimos pasireiškia skirtinga vyriškosios ir moteriškosios lyties gyvulių reikšme veislininkyst÷je. Reproduktoriai duoda gerokai daugiau palikuonių ir tod÷l turi daug didesnę reikšmę veisl÷s tobulinimui nei kumel÷s“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.).
UAB „Vilniaus žirgynas“ daroma atranka – tai geriausių savybių arklių išskyrimas ir jų tolimesnis naudojimas veisimui. Atrenkant arklius siekiama sukaupti ir išpl÷toti pageidaujamus požymius, pakreipti veislę tinkama linkme. Taip pat neleidžiama daugintis ir plisti nepageidaujamoms arklių savyb÷ms. Veislinių arklių atranka Žirgyne vedama pagal požymių kompleksą: kilmę, tipingumą, kokybę, eksterjerą ir konstituciją, kūno matmenis, charakterį, judesius, palikuonių kokybę, darbingumo rodiklius.
Atranka pagal kilmę ir tipingumą veislei leidžia išsaugoti grynakraujiškumą ir siekti selekcionuojamų požymių ger÷jimo. Atrenkant arklį pagal eksterjerą ir konstituciją
vertinamas atskirų kūno dalių išsivystymas bei viso kūno sandara. Ypač atkreipiamas didelis d÷mesys į tuos eksterjero trūkumus, kurie gali būti paveldimi.
Atrenkant arklius pagal kūno matmenis didelis d÷mesys atkreipiamas į jo j÷gą ir matmenis: aukštis goge, įstrižas kūno ilgis, krūtin÷s apimtis, plaštakos apimtis. Vertinamo arklio kūno matmenys turi atitikti tai veislei nustatytus optimalius reikalavimus ir didesni nukrypimai nepageidaujami. Taip pat labai svarbi gaunamo prieauglio kokyb÷. Norima, kad prieauglis paveld÷tu tiek reproduktoriaus, tiek kumel÷s pačias geriausias savybes. Atliekant atranką pagal darbingumo rodiklius vertinamas arklių darbingumas iš pasiektų rezultatų specialiai organizuojamose paj÷gumo bandymuose. Svarbiausios arklio darbingumo savyb÷s yra greitis, j÷ga ir ištverm÷. Taip sudaromas kergimui tinkamų kumelių sąrašas.
„Paranka – tai tikslingas porų sudarymas kergimui, siekiant gauti norimų savybių palikuonis“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.). Paranka ir atranka papildo viena kitą ir to pasekoje gaunami geresni rezultatai. Kiekvienai kumelei yra parenkamas individualus eržilas. Kumel÷s n÷ra kergiamos su tais eržilais, kurie turi tokių pačių trūkumų.
Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s arkliai yra veisiami grynuoju veisimu. Grynasis veisimas – kai poruojami eržilai ir kumel÷s priklauso vienai veislei. Šiuo veisimo metodu pasiekiama tolesnio veisl÷s tipo išlyginimo bei paveldimumo sutvirtinimo. Taikant grynąjį veisimą, vertingos veisl÷s savyb÷s išlaikomos ir toliau gerinamos veisimu linijomis ir šeimomis. „Šeima, t.y. iš vienos kumel÷s kilusių arklių grup÷, kuri toliau tęsiama per moteriškosios lyties palikuonis“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.).
Dabartiniu metu Vilniaus žirgyne yra taikomas linijinis veisimas. „Linija yra grup÷ gyvulių, kilusių iš vieno bendro prot÷vio linijos – linijos pradininko ir turinčių bendrus požymius. Linija gauna pradžią nuo eržilo reproduktoriaus, kurią toliau tęsia vyriškieji jo palikuonys“. Iš gauto prieauglio linijai priskiriami tik tie palikuonys, kurių savyb÷s būdingos tai linijai. Linijos sūkurimo pradžioje pagrindinis uždavinys – įtvirtinti paveldimumą, kad vertingos linijos pradininko savyb÷s nebūtų prarastos, bet būtų perduodamos palikuonims. Įtvirtinus tai, kas pasiekta, Žirgyne toliau stengiamasi vystyti pageidaujamas linijos savybes, išauginti reproduktorius – linijos tęs÷jus, kurių rodikliai būtų geresni negu linijos pradininko.
Gyvūnų veislinių ir produktyviųjų savybių gerinimas yra valstybin÷s svarbos reikalas. Tod÷l nuolat tam tikram laikotarpiui yra sudaromos valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s programos, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷.
Lietuva, 1992 m. birželio 11 d. Rio de Žaneire kartu su kitomis pasaulio valstyb÷mis pasirašydama Biologin÷s įvairov÷s konvenciją, o 1996 m. ją ratifikuodama Seime,
įstatymo Nr. 1-384, priimto 1994 m. vasario m÷n. 8 d., trečiasis straipsnis nurodo, kad vienas iš pagrindinių gyvulių veislininkyst÷s uždavinių yra saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles ir jų genofondą.
„Veislininkyst÷ – tai teisinių, organizacinių, mokslo, selekcinių – zootechninių, ūkinių ir veterinarinių priemonių visuma gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Jos darbo s÷km÷ priklauso nuo teisingų pasirinktų priemonių sprendimų“ (UAB „Vilniaus žirgynas“selekcinis planas, 2008 m.).
Arabų veisl÷s arklių selekcijoje tur÷tų būti laikomasi palaikomosios selekcijos principų, kuomet pageidaujamos savyb÷s išsaugojamos ir tobulinamos be žymaus arklio tipo pakeitimo.
Veisimo principai šiame plane yra:
• Atranka pagal patvirtintas vertinimo taisykles, priimtą arklių pagal veisl÷s modelį ir atrankos kriterijus;
• Atranka derinama su paranka; • Tiksli apskaita;
• Genetin÷s medžiagos ( spermos ) kaupimas – saugojimas;
• Veisimo tikslus atitinkančių auginimo ir treniravimo sąlygų sudarymas; • Veisl÷s populiarinimo priemonių ir žirgų panaudojimo pl÷tra.
Labai svarbu vykdyti griežtą atranką, t.y. veislei nenaudoti mažiau gyvybingų, silpnesn÷s konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių. Kita vertus, atranka nieko nereiškia be apgalvotos parankos metodikos, kreipiančios veislę į genetinį įvairumą ir gyvybingumą.
Arabų arklių veisl÷ yra viena seniausių veislių pasaulyje. Šios veisl÷s arkliai turi populiarumą ir pripažinimą pasaulyje d÷l savo aukštų veislinių ir darbinių savybių. Daugelyje pasaulio šalių specialistų d÷mesį jie privilioja savo puošniu interjeru, puikiai išvystyta muskulatūra, gracingais judesiais, gyvu temperamentu ir geranoriškumu.
UAB „Vilniaus žirgynas“ eržilai priklauso tokioms įžymioms linijoms: Amurato, Korej, Kuhailano Haifi.
Bairactar 1813 m. – rusų vadinama Amurato „lenkiška“ linija tęs÷si per jo proanūkį – b÷rą Arax (Amurath Sahib – Angara), kuris gimęs Lenkijoje 1952 m. Arax – tipingas kocheilanas, masyvus, tur÷jo puikų gulbišką kaklą. Pagrindiniu linijos tęs÷ju buvo jo sūnus Nabeg (Arax - Nomenklatūra). UAB „Vilniaus žirgynas“ buvo įsigijęs Nabego sūnų Magdaną (Nabeg – Molva). Amurato linija yra progresuojanti linija. Ji turi pakankamą kiekį
gerų reproduktorių jos vystymuisi ir tobulinimui. Šiai linijai priklauso eržilai – Bosas, Abatas, Sapnas, Valsitis, Stilius, Paluknys, Spektras, Ametistas, Verdis.
Denouste 1921m. – rusų vadinama Korej „prancūziška“ linija. Jos pradininkas eržilas Korej, sartas, gim÷ 1939 m. Tersko žirgyne. Jis skyr÷si harmoningu kūno sud÷jimu, stipria konstitucija, gerais judesiais ir kojų tvirtumu. Gerą prieauglį dav÷ ir šios linijos tęs÷jas eržilas Kankan – širmas, 1954 m. gimimo, kurio sūnaus Prizrak sūnų eržilą Plank, šios linijos tęs÷ją UAB „Vilniaus žirgynas“ nusipirko Latvijoje. Šiai linijai priklauso eržilai – Avilys, Suvenyras, Arsenas, Ardas.
Kuhailano Haifi 1923 m. linijos pagrindinis tęs÷jas yra eržilas Sniegas bei Perlas. Vilniaus žirgynas įsigijo du eržilus, kurie pagal eksterjerinius požymius, bendrą kūno sud÷jimą priklauso siglavi tipui ir priklauso dar netur÷tom linijom - Ibrahim ir Saklawi I. Taip norima prapl÷sti turimų arklių tipažą.
Saklawi I 1886 m. – rusų vadinama Mansour „egiptietiška“ linija – šiai linijai priklauso eržilas Al Namar.
Ibrahim 1899 m. – rusų vadinama Naseem linija. Šiai linijai priklauso eržilas Furman 2006 m., spalva širma, Calderon – Formula.
Abatas ARG 72 Valsitis ARG172 (05) Stilius ARG189 (06) Volturas ARG218 (07) Vakumas ARG 163 Paluknys ARG178 (06) Spektras ARG184 (06) Seulas ARG212 (07) M ag da n, L A SB I 0 06 , s ar ta s, 1 97 6m . B o sa s , A R G 9 8, š ir m as , 1 99 0 m . Apolonas
ARG4 V÷drynas Auditas ARG217 (07)ARG209 (07)
A m ur at h, 1 88 1m . A m ur at h II , 1 90 7 A m ur at h Sa hi b, 1 93 2 m . A ra x, R A SB I 1 , b ÷r as , 1 95 2m ., N ab eg , R A SB I I 12 1, b ÷r as 1 96 6 m . T al lin , P A SB X II 1 60 /1 , b ÷r as , 1 97 8m E to r , L A SB I 0 04 , š ir m as , 1 98 9m . Sapnas
ARG 99 Ametistas ARG 155
Sausis
ARG 41 Verdis ARG170 (05)
K uh ai la n H ai fi O fi r, 1 93 3 m . W ie lk i S zl em C zo rt , b ÷r as , 1 94 9 m . E lf ur , R A SB II 14 1, t.b ÷r as , 19 66 m . E lb ru s, L A SB I 0 02 , š ir m as , 1 97 3 m . Sniegas ARG 100,
sarta, 1991 m. Perlas ARG 69
6 pav. Kuhailano Haifi linija
Avialis ARG 138
Avilys ARG 153
Arsenas ARG 156
Suvenyras ARG 159
Admirolas
ARG124 Ardas(06) ARG179
H am da ni E l S am ba L at if , 1 90 3 m . D en ou st e, 1 92 1 m . K an n, 1 92 7 m . K or ej , s ar ta s, 1 93 9 m . K an ka n, R A SB I 8 , š ir m as , 1 95 4 m . Plank, ARG 101, sartas, 1987 m,
7 pav. Korej linija
UAB „Vilniaus žirgynas“ linijiniam veisimui naudoja šias arabų veisl÷s kumelių šeimas: Mammonos, Taktikos, Bint Hadba el Saghira, Carabine, Taraszcza, Koalicija.
Selma 1865 m. – rusų vadinama 217 Taktikos šeima – Agila, Agava, Airika, Alyva, Akacija, Alka, Alauša.
Sahara apie 1840 m. – rusų vadinama Mammonos šeima – Venta, Vilija, Vaisra, Baland÷, Belgija.
Carabine 1925 m. šeima - Sniegena, Stichija, Sena, Salvija, Sevana. Bint Hadba el Saghira 1912 m. šeima – Optika. Od÷.
Gazella apie 1840 m. – rusų vadinama Taraszcza šeima – Vesta, Vika, Veta.
Milordka 1816 m. rusų vadinama Koalicija šeima – Palanga, Palma, Panama, Plung÷. Rodania 1869 m. rusų vadinama Risala šeima.
Venta ARG53
Villa A28 Vasara ARG95 Vaisra(06) ARG190
Vilija ARG97 Vilkija ARG182 (06)
7 4 M am m on a M on op ol ia M on og ra m a M ag m a R A SB V 3 85 Belgija ARG181 (06)
Bagrianaja ARG80 Baland÷ ARG 37
74 M am m on a N om en kl at ūr a N ai na N or m an di a B io lo gi a, R A SB V I 61 0
Agava ARG77
Alpinistka
A22 Agila ARG45
Aukštuma ARG183 (06) Airika ARG188 (06) Adrijana ARG213 (07) 21 7 T ak ti ka Pl at in a Pa ne l Pa uz a R A SB V 3 40
Alyva ARG90 Akacija ARG65
Automatika ARG216
(07)
Angola ARG168 (05)
Aquatoria A21 Alka ARG91 Alauša ARG187 (06)
21 7 T ak ti ka T ra pe ci a T ie n R A SB I II 3 07
9 pav. 217 Tktikos 1943 m. šeima
Oktava ARG86 Alia,
EAO II 184 Ola A11 Optika ARG34
Gaiva ARG84 Gvin÷ja ARG70 Od÷ ARG149 Gair÷ ARG215 (07) B in t S am ih a Sh am s M ay so un a
Salvija ARG50 SakuraARG211 (07)
Sevana ARG173 (05) Serenada A13 Saul÷ ARG89 Saulut÷ ARG88 Sena ARG139
Spartanka A26 Sniegena
ARG94 Stichija ARG128
C ar ab in e K an ka ra O da lis ka So na ta Sp ev ka , R A SB I V 3 61
11 pav. Carabine 1925 m. šeima
Veta ARG185 (06) Vesta ARG28 Vestalka A27 T ar as zc za T ep lis ta T ri bū na R A SB V 5 45 Vika ARG96 Vok÷ ARG180 (06) Vakuol÷ ARG219 (07)
12 pav. Taraszcza 1937 m. šeima
Pakalnut÷ ARG93 Persija ARG87 Palma ARG110 Panama ARG112 Plung÷ ARG177 (06) Paberž÷ ARG214 (07) K oa lic ja K ra lia Pa nk ar ta Po ln oc h Pa ra na R A SB V I 42 1 Palanga ARG1 Palauk÷ ARG210 (07)
3.6. Kergimo kompanijos pravedimas
Kergimo sezono pradžia Vilniaus žirgyne prasideda nuo sausio m÷n. pabaigos, o baigiasi geguž÷s viduryje.
Kergimas prasideda anksti ryte. Kasdien iš ryto eržilo pagalba yra nustatoma kuri kumel÷ rujoja, tada kumel÷ vedama į kergimo vietą kur atvedamas jai paskirtas eržilas. Eržilas per dieną gali sukergti dvi - tris kumeles. Tarp kergimų turi praeiti 8 valandos. Kumelių pirmoji ruja po apsikumeliavimo prasideda 5-12 dieną ir vidutiniškai trunka apie 5-7 dienas.
Kergimo vieta yra įrengta netoli kumelių laikymo vietos, toliau nuo triukšmo bei kitų arklių. Praktikoje taikomas laisvas, kontroliuojamas kergimas ir s÷klinimas. Laisvas kergimas yra toks, kai kumel÷s ganomos kartu su eržilais, kurie jas sukergia.
UAB „Vilniaus žirgynas“ taikomas kontroliuojamas kergimas - kai eržilai laikomi atskirai ir prileidžiami prie rujojančių kumelių. Veterinarijos gydytojas kiekvieną dieną nustatin÷ja rujojančių kumelių tinkamą ovuliacijos laipsnį.
Pasitaiko atvejų, kai rujojančios kumel÷s neprisileidžia eržilo arba norima panaudoti pirktos arabų veisl÷s eržilo spermos – tada kumel÷s s÷klinamos šviežia, šviežia atv÷sinta ar užšaldyta sperma. Šviežia ar atv÷sinta sperma aps÷klinama 8 val. iki ovuliacijos ir 6 val. po ovuliacijos. Užšaldyta sperma s÷klinama 4 val. iki ovuliacijos ir 4 val. po ovuliacijos. Ovuliacija pas kumeles vyksta 24-28 val. iki rujos pabaigos, dažniausia ketvirtą rujos dieną. Kumelių s÷klinimas atliekamas naudojant švelnų plastikinį kateterį, kuris pro gimdos kaklelį įvedamas į gimdą ir švirkšto pagalba suleidžiama sperma. Šviežia atv÷sinta sperma yra s÷klinama kas antrą dieną, pradedant trečią rujos dieną.
Anot veislininkyst÷s specialistų patariama nustatyti kumelių rują kumeles vedžiojant pas eržilus, nes taip kartu atliekamas ir kumel÷s mocionas. Tačiau šis metodas n÷ra taikomas Vilniaus žirgyne d÷l darbuotojų stokos.
Šiuo metu Vilniaus žirgyne kergimui yra naudojami 3 pagrindiniai eržilai reproduktoriai: Abatas, Bosas, Sapnas, kurie priklauso Bairactar (Amurato) linijai. Šiemet buvo kergiama su dviem kitos linijos atstovais, kuriuos Vilniaus žirgynas įsigijo nor÷damas paįvairinti arabų grynakraujų arklių tipą. 2008 m. pirktas eržlas iš lenkijos Furman, kuris priklauso linijai Saklawi (Mansour) kergimui šiemet buvo naudotas vieną kartą ir eržilą iš Izraelio – Al Namar, kuris priklauso linijai Ibrahim (Naseem). Pirktieji eržilai yra siglavi tipo
atstovai, mažesnio ūgio, smulkesni nei turimi Vilniaus žirgyno eržilai. Būtent d÷l linijų prapl÷timo jie ir buvo nupirkti.
14 lentel÷. Kumelių reprodukcin÷ veikla
Kilm÷ Kergimo metai Žirgo vardas Motina T÷vas 1 9 9 5 1 9 9 6 1 9 9 7 1 9 9 8 1 9 9 9 2 0 0 0 2 0 0 1 2 0 0 2 2 0 0 3 2 0 0 4 2 0 0 5 2 0 0 6 2 0 0 7 2 0 0 8 2 0 0 9 V is o a tv ed ÷ k u m e-li u k ų N ek u m el in g a A b o rt a v o K ri to G im ÷ n eg y v ų N ek er g ta K u m el in g u m o %
Agava Agila Bosas 3 3 0 1 0 0 42,9 Agila Alpinistka Etor 6 2 0 1 0 0 60,0 Akacija Alyva Bosas 2 2 1 1 0 0 16,7 Alyva Alpinistka Elbrus 15 0 0 0 0 0 100,0 Alka Akvatorija Elbrus 10 1 0 0 1 0 76,9 Baland÷ Bagrianaja Bosas 4 2 1 0 1 0 50,0 Gvin÷ja Gaiva Sniegas 2 5 0 0 0 0 28,6 Optika Oktava Sniegas 2 5 0 0 1 0 25,0 Od÷ Optika Plank 2 1 0 0 0 0 66,7 Palanga Persija Elbrus 7 1 0 0 1 0 77,7 Palma Pakalnut÷ Bosas 1 4 0 0 0 1 16,7 Panama Palanga Sapnas 3 3 0 0 0 0 50,0 Salvija Saulut÷ Brigas 3 3 1 1 0 0 37,5 Sena 2 Saul÷ Plank 1 2 0 0 0 0 33,3 Sniegena Spartanka Etor 11 0 0 0 0 0 100,0 Stichija Sniegena Sniegas 3 1 0 0 0 0 75,0 Vilija Villa Karavan 6 5 0 0 1 1 46,2 Venta Vasara Sniegas 7 0 0 1 0 0 87,5 Vesta Vestalka Brigas 6 2 0 0 0 0 75,0 Vika Vestalka Etor 8 5 0 0 1 0 61,5
Dauguma kumelių turi gerą reprodukcinį potencialą, tačiau tik keltos kumelių per visą jų kergimo laikotarpį kumelingumas siekia 100 %. Tai yra kumel÷s Alyva (atved÷ 15 kumeliukų) priklausanti šeimai 217 Taktika ir Sniegena (atved÷ 11 kumeliukų), šeima Carabine. Kitų kumelių produktyvumas svyruoja nuo 16,7 iki 85,7 %. To priežastys yra įvairios: dalis iš jų abortavosi (Salvija susitrenk÷ pilvą ganiavos metu, Baland÷ prad÷jo smarkiai diegliuoti ir išsimet÷, ir kt.), kai kurios nesusikerg÷, kitų atsivesti dvynukai žuvo (Vilija, Vika). Tačiau bendras Žirgyno arabų veisl÷s kumelių kumelingumo procentas yra prastas - 56,4 % , tod÷l reik÷tų sugriežtinti kumelių atranką pagal reprodukcines savybes, nes ekonomiškai netikslinga laikyti tokių kumelių veislin÷je bandoje.
