LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Rasa Banevičiūtė-Kasciuškienė
ŠUNŲ SĄKANDŽIO ANOMALIJOS IR JŲ
ORTODONTINIS GYDYMAS
Canine malocclusions and their orthodontic treatment
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Valdas Vaitkus
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Šunų sąkandžio anomalijos ir jų
ortodontinis gydymas”
1. Yra atliktas mano paties/pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (–riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
TERMINŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ... 6
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Dantų ir periodonto sandara ir vystymąsis ... 8
1.2. Šunų kaukolės tipai ... 10
1.3. Sąkandžio įvertinimas... 11
1.4. Sąkandžio anomalijos ... 14
1.4.1 Sąkandžio anomalijų gydymo metodai ... 15
1.5. Ortodontinio gydymo etinė pusė ... 18
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
2.1. Tyrimo medžiaga ... 19
2.2. Metodai ... 19
2.2.1 Sąkandžio įvertinimas ... 19
2.2.2 Dantų lankų modelių gamyba ... 22
2.2.3 Ortodontinių prietaisų (breketų, ortodontinių kabliukų) ... 23
tvirtinimas prie danties ... 23
2.2.4 Akrilinės nuožulnios plokštumos formavimas ... 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1. Šunų ortodontinių problemų pasireiškimas ... 26
3.2. Lyties įtaka ortodontinių problemų pasireiškimui ... 26
3.3. Sąkandžio anomalijų klasių pasiskirstymas ... 27
3.4. Veislės įtaka ortodontinių problemų pasireiškimui ... 29
3.5. Šunų pasiskirstymas pagal gydymo schemą ... 30
4. KLINIKINIAI ATVEJAI ... 31
5. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ... 36
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
4
SANTRAUKA
Magistro baigiamasis darbas: ,,Šunų sąkandžio anomalijos ir jų ortodontinis gydymas”.
Darbo apimtis: 41 puslapiai, kuriuose 30 paveikslų, 2 lentelės. Panaudoti 43 literatūriniai šaltiniai. Tyrimo tikslas: apžvelgti pasitaikančias sąkandžio anomalijas šunų tarpe ir taikomus gydymo metodus. Tyrimo uždaviniai: buvo išanalizuoti ir apibendrinti užsienio literatūrą, susijusią su veterinarinės ortodontijos sritimi, išnagrinėti sąkandžio neatitikimus nulemiančias priežastis, išanalizuoti metodus, taikomus šunų sąkandžio taisymui, įvertinti veislės ir lyties įtaką sąkandžio anomalijų vystymuisi, nustatyti kokios sąkandžio problemos pasitaiko dažniausiai.
Tyrimo metodika: duomenys buvo renkami 2012 m. birželio mėn. – 2014 m. spalio mėn., privačioje smulkiųjų gyvūnų klinikoje UAB „Jakovo veterinarijos centras“. Gauti rezultatai statistiškai apdoroti
Microsoft Excel (2007) programa ir pavaizduoti grafikuose ir lentelėse.
Rezultatai ir išvados: per pasirinktą laikotarpį gydyti 45 skirtingų veislių šunys (28 patelės ir 17 patinų). Nustatyta, kad sąkandžio problemos buvo būdingesnės patelėms, kurios sudarė 62 %, o patinai – 38 % gydytų pacientų. Dažniausiai sąkandžio problemų turėjo berno zenenhundų (6,67%), miniatiūrinių šnaucerių (6,67%), čihuahua (8,89%), Jorkšyro terjerų (11,11%), miniatiūrinių špicų (8,89%) veislės šunys bei mišrūnai (6,67%). Dažniausiai šunų tarpe pasitaikė I klasės (n=30) ir III klasės (n=12) sąkandis, tai atitinkamai sudarė 67 % ir 27 % visų atvejų.
5
SUMMARY
Master thesis: Canine malocclusions and their orthodontic treatment.
The extent of the work: 41 pages contaiting 30 pictures, 2 tables. There were 43 references used. The aim of research: to review malocclusions in dogs and their orthodontic treatments.
The tasks of research: to analyse and summarise foreign literature related to veterinary orthodontics field, to analyse what are the reasons for malocclusion to occur, possible treatment methods, evaluate the influence of breed and sex and to determine which bite problems occur most frequently.
Methods of research: the data were gathered in period from June, 2012 to October, 2014 in private small animal clinic UAB “Jakovo veterinarijos centras”. The results were statistically processed with Microsoft
Excel (2007) programme and represented in diagrams and tables.
6
TERMINŲ IR SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
Achondroplazija – kremzlės vystymosi sutrikimas. Alginatas – jūros dumblių guma.
Anomalija – nukrypimas nuo normos.
Brachicefalinis – trumpa ir plati kaukolė su trumpesniu nei įprasta viršutiniu žandikauliu. Difiodontas – gyvūnas, kuriam būdingi du dantų (pieninių ir nuolatinių) rinkiniai.
Distokija – patologinis arba apsunkintas atsivedimas. Dolichocefalinis – ilga ir siaura kaukole.
Dvarfizmas – mažaūgiškumas.
Fenotipas – organizmo savybių, požymių, sandaros struktūrų ir funkcijų visuma, susidariusi per jo individualaus vystymosi procesą.
FGFR3 – fibroblastų augimo faktoriaus receptorius (fibroblast growth factor receptor). Homeostazė – tai pastovios organizmo vidinės terpės palaikymas.
Mesacefalinis – vidutinio ilgio ir pločio kaukolės tipas. Odontogenezė – dantų formavimasis ir vystymasis. Periodontas – tai audinių kompleksas, supantis dantį. Regeneracija – atnaujinimas.
7
ĮVADAS
Paskutinius dvidešimt metų, veterinarinė odontologija transformuojasi iš elementarias paslaugas teikiančios medicinos šakos į modernų, rafinuotą meną ir mokslą (1). Veterinarinė odontologija, kaip veterinarinės medicinos šaka išlieka viena iš labiausiai bendrą paciento sveikatą įtakojančių sričių (2). Daugelis studijų parodė ryšį tarp periodonto būklės ir sisteminės paciento būklės. Brook A. Niemec pateikia duomenis, kad periodonto ligos įtakoja širdies, kepenų, inkstų, plaučių, sąnarių būklę, o taip pat prisideda prie ankstyvos mirties, osteoporozės, cukrinio diabeto ir netgi vėžio būklių pablogėjimo (3).
Veterinarinė ortodontija (iš graikų kalbos: „orthos“ reiškia teisingas, tiesus ir „odontos“– dantys) tai palyginti jauna, bet po truputį savo pozicijas užsiimanti mokslo šaka. Ortodontija rūpinasi veido formavimusi, sąkandžio vystimųsi ir sąkandžio anomalijų korekcija bei prevencija (4). Ortodontinės problemos padidina periodonto problemų riziką, dėl nuolat susilaikančio pašaro tarpdančiuose, ką įtakoja netaisyklingai išsidėstę dantys. Taip pat dėl netaisyklingo dantų išsidėstymo pagreitėja jų dėvėjimasis, kas gali paskatinti ankstyvą dantų netekimą, endodontines problemas ir kt. (5)
Šiame darbe siekiama pateikti informaciją apie pagrindines sąkandžio anomalijas, pasitaikančias šunų tarpe, jų ištaisymo metodus.
Darbo tikslas:
Apžvelgti pasitaikančias sąkandžio anomalijas šunų tarpe ir taikomus gydymo metodus. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti užsienio literatūrą, susijusią su veterinarinės ortodontijos sritimi; 2. Išnagrinėti sąkandžio neatitikimus nulemiančias priežastis;
8
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų ir periodonto sandara ir vystymąsis
Tiek kačių, tiek šunų dantų išsidėstymas yra panašus į žmonių dantų išsidėstymą. Skiriasi dantų forma ir skaičius, tačiau pati anatominė sandara yra tokia pati. Kiekvienas dantis sudarytas iš vainiko ir šaknies. Šaknis gali būti viena arba kelios, priklausomai nuo danties rūšies, pvz., suaugusių šunų ir kačių iltys bei kandžiai turi po vieną šaknį, o šunų viršutinio žandikaulio pirmas ir antras krūminis dantis turi netgi tris (5).
Dantis sudarytas iš dentino, kurį vainiko zonoje dengia emalis, o šaknies zonoje – cementas. Danties centrą užpildo pulpa arba endodontinė sistema. Ją sudaro jungiamasis audinys, išraizgytas kraujagyslių, limfagyslių, mielinizuotų bei nemielinizuotų nervinių skaidulų ir nediferencijuotų mezenchiminių ląstelių (6).
Periodontas kaip struktūra sudarytas iš keturių dalių: šaknies cemento, periodontinio raiščio, kaulinės alveolės ir gilesniosios dantenos dalies (7). Periodontinis raištis yra vienintelis raištis kūne, sudarytas iš kietųjų audinių (cemento ir žandikaulio kaulinės alveolės). Jis atlieka svarbią funkciją kaulinės alveolės apimties reguliavime, tarnauti kaip ląstelių rezervuarui audinio homeostazei ir regeneracijai bei paremti dantį, kada jį veikia įprastos funkcinės jėgos (8).
9 Dauguma naminių gyvūnų per gyvenimą pakeičia du dantų rinkinius – pieninius dantis pakeičia nuolatiniai. Tokie gyvūnai (taipogi žmogus) vadinami difiodontais.
Pirmieji odontogenezės požymiai prasideda apytiksliai 25-tąją gestacijos dieną, kada būsimų žandikaulių vietoje susiformuoja ‚,dantinė plokštelė“, kuri sudaryta iš sutankėjusio embrioninio burnos epitelio (10). Vėliau vyksta lokalizuota epitelinių ląstelių proliferacija, po ko susiformuoja danties pumpuras, apie kurį toliau kondensuojasi mezenchiminės ląstelės. Vykstant tolesnei ląstelių diferianciacijai ir proliferacijai pumpuro stadija pakeičiama kepurėlės stadija (11). Šioje stadijoje inicijuojamas epitelio įlinkimas ir pradedama karūnos morfogenezė.
Varpelio stadijos metu vyksta citodiferenciacija, ameloblastai koordinuoja emalio atsidėjimą, susiformuoja odontoblastai, kurie formuoja dentiną (12). Danties šaknies formacija prasideda prieš danties prasikalimą, tačiau nors ir danties prasikalimas asocijuojasi su šaknies formavimusi, faktoriai, kurie kontroliuoja šį procesą yra nežinomi (13).
2 pav. Danties vystymasis (12)
Šuniuko pieninių dantų formulė: 2 x (i 3/3, c 1/1, p 3/3)=28. Pieniniai dantys turi pasikeisti nuolatiniais iki 7-tojo šuniuko gyvenimo mėnesio. Nuolatinių dantų pasirodymo laikas varijuoja priklausomai nuo lyties, veislės, bendros sveikatos ir gerovės, kūno sudėjimo bei gimimo laiko. Didesnių veislių patelių, gimusių vasarą, nuolatiniai dantys prasikala anksčiau nei kitų šuniukų (9).
Įprastai, kuomet pradeda kilti nuolatinis dantis, pieninis dantis iškrenta, tačiau jeigu taip neatsitinka, užsilaikę pieniniai dantys gali sukelti nuolatinio danties rotaciją ir įtakoti sąkandžio pokyčius (14).
10 1.2. Šunų kaukolės tipai
Šunų kaukolių įvairovė yra rezultatas nepaliaujamo žmonių kišimosi į natūralią selekciją. Šis procesas prasidėjo prieš dešimtis tūkstančių metų (15). Vienos žmonių sukurtos fenotipinės savybės neturi jokios įtakos sveikatai, tuo tarpu kitos gali būti siejamos su tam tikromis medicininėmis problemomis (16).
Vertinant sąkandį yra svarbu įvertinti visus parametrus ir nesiremti vien tik kandžių išsidėstymu lanke. Reikia turėti omenyje, kad kaukolės forma įtakoja dantų išsidėstymą lanke (6). Tokioms veislėms, kaip Bostono terjerai, bokseriai ir Anglų buldogai, būdinga, kad keli arba visi apatinio žandikaulio dantys sąkandyje išsidėstę rostraliai viršutinio žandikaulio dantims, kitaip tariant─būdingas ilgas apatinis žandikaulis ir santykinai trumpas viršutinis žandikaulis, taip pat šioms veislėms būdingas ir dantų susigrūdimas (17).
Yra skiriami trys kaukolės tipai: mesacefalinis, brachicefalinis ir dolichocefalinis. Mesacefalinis tipas yra labiausiai paplitęs. Tipiniai pavyzdžiai yra pudeliai, korgiai (Velso veislės šunys), vokiečių aviganiai, Labradoro retriveriai (5). Šiam tipui būdinga tai, kad apatinis žandikaulis yra šiek tiek trumpesnis ir siauresnis už viršutinį žandikaulį, tačiau snukio ilgis yra beveik tokio pačio ilgio kaip užpakalinė kaukolės dalis (6).
3 pav. Mesacefalinio tipo kaukolė (16)
11 4 pav. Brachicefalinio tipo kaukolė (16)
Dolichocefalinio kaukolės tipo šunys, pasižymi ilgomis, siauromis galvomis. Tai būdinga koliams, kurtams.
5 pav. Dolichocefalinio tipo kaukolė (19)
1.3. Sąkandžio įvertinimas
Vertinant sąkandį yra svarbu įvertinti visus nustatytus kriterijus ir nesiremti vien tik kandžių išsidėstymu lanke. Iš tiesų, ilčių ir abiejų žandikaulių premoliarų tarpusavio išsidėstymas dažniausiai duoda geresnę informaciją apie sąkandį (6).
12 Normalus šunų sąkandis daugeliui veislių yra laikomas žirkliškasis. Šis sąkandis būdingas laukiniams Canis genties atstovams bei daugeliui naminių šunų veislių, tokių kaip, pavyzdžiui, vokiečių aviganis (20). Tuo tarpu brachicefalinio kaukolės tipo šunims, turintiems trumpus ir plačius snukius būdingas atvirkščias sąkandis, tačiau tai laikoma norma. Būdinga tai, kad apatinio žandikaulio kandžiai išsidėsto rostraliai viršutinio žandikaulio kandžiams (1).
Yra nustatyti šeši pagrindiniai kriterijai, dažniausiai naudojami vidutinio ir ilgo snukio šunų sąkandžiui įvertinti:
1. Dantų skaičiavimas: reikia įvertinti ar visi dantys išdygę, ar nėra papildomų dantų. Kaip minėta anksčiau, suaugusiems šunims būdinga 42 nuolatiniai dantys;
2. Kandžių tarpusavio padėtis: viršutinių kandžių eilė turi dengti apatinių kandžių eilę, bet dantų paviršiai tarpusavyje neturi liestis. Dantų eilė lygi, simetriška ir nepertraukta pasisukusių ar trūkstamų dantų;
3. Ilčių tarpusavio padėtis: apatinio žandikaulio iltys išsidėsto tarpuose tarp trečiųjų viršutinių kandžių ir ilčių (21);
4. Premoliarų išsidėstymas: antrų apatinio žandikaulio premoliarų viršūnės turi būti nukreiptos į tarpus tarp viršutinio žandikaulio pirmų ir antrų premoliarų, atitinkamai tretieji apatinio žandikaulio premoliarai – tarp antrų ir trečių premoliarų;
5. Apatinio žandikaulio ketvirtųjų premoliarų pozicijos: dantų viršūnėlės turi būti tarpuose tarp viršutinio žandikaulio trečiųjų ir ketvirtųjų premoliarų;
6. Snukio simetrija: paprastai nuo pakaušio skiauterės vedama menama tiesė tolyn per vidurį tarp akių, per nosies vidurį ir galiausiai per viršutinių ir apatinių dantų lankų vidurį (22).
Šie kriterijai yra įvertinami konsultacijos metu ir tai nereikalauja šuns narkotizavimo. Kitas būdas sąkandžiui įvertinti yra dantų įspaudų paėmimas, kurių pagalba yra padaromi dantų lankų modeliai. Šio proceso metu yra naudojamas įspaudo padėklas, kuris yra užpildomas specialia mase, kuri sustingsta per kelias minutes, tačiau vis tiek išlieka lanksti ir drėgna (5). Padėklas prispaudžiamas prie viršutinių ir/ar apatinių dantų eilės ir palaikomas kelias minutes. Gauti įspaudai yra užpildomi gipsu. Gipsui sustingus, reikia nuo jo pašalinti įspaudų masę.
13 6 pav. Dantų įspaudų paėmimas (5)
7 pav. Dantų įspaudų gavimas, panaudojant polistirolo plokštelę (23)
Dantų lankų modelių gavimas turi teigiamas ir neigiamas puses. Teigiamos pusės yra:
1. Visa reikalingų ortodontinių prietaisų gamyba gali būti atliekama ant gipsinių modelių, kad išvengti nesklandumų ir neatitikimų juos iš karto bandant tvirtinti narkotizuotam gyvūnui;
2. Geresnė anatominė vizualizacija;
3. Darbo laukas nėra apribotas liežuvio ar endotrachėjinio tubuso; 4. Nėra terminio ar cheminio burnos struktūrų pažeidimo pavojaus; 5. Neriboja laiko analizuoti modelius ir sudaryti sėkmingą gydymo planą. Tuo tarpu yra išskiriamos šios neigiamos pusės:
1. Reikia daugiau nei vienos anestezijos;
14 4. Dėl tam tikrų priežasčių gali būti gaunamas netikslus modelis (24).
1.4. Sąkandžio anomalijos
Netaisyklingas sąkandis – tai netinkamas dantų išsidėstymas žandikaulio lankuose ir/arba pačių žandikaulių neatitikimas. Sąkandžio neatitikimas gali susiformuoti iškart kai išdygsta dantys (pieniniai arba nuolatiniai) arba kai užsilaiko pieniniai dantys ir taip įtakojamas nuolatinių dantų pozicijos pakitimas ar dantų susigrūdimas (25). Prieš nusprendžiant kokių veiksmų reikėtų imtis, norint ištaisyti susidariusį netaisyklingą sąkandį, reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas žandikaulio ketvirtadalis auga nepriklausomai nuo kitų, todėl sąkandis gali keistis nuo taisyklingo iki netaisyklingo ir atvirkščiai (11).
Sąkandžio vystymąsis yra nulemtas tiek genetinių, tiek aplinkos veiksnių. Yra žinoma, kad žandikaulio ilgis, dantų pumpurų pozicijos ir dantų dydis yra paveldimi. Teigiama, kad mažiausiai 50 % netaisyklingų sąkandžių yra įgyti ir neturi jokio genetinio pagrindo, tačiau nėra pakankamai duomenų patvirtinti ar paneigti tokius teiginius, nes nėra atlikta išsamių epidemiologinių studijų (26). Taip pat sąkandžio netaisyklingumas gali būti rezultatas poruojant individus su skirtingo dydžio žandikauliais, kas iššaukia viršutinio ir apatinio žandikaulių disbalansą. Mokslininkas Charles R. Stockard (1930) išaiškino, kad netaisyklingas sąkandis taip pat priklauso nuo achondroplazijos geno perdavimo laipsnio. Tai yra autosominis dominantinis genas (27), kuris sukelia defektus kremzlės augime ir vystymesi (28). Šį geną nešioja daugiausia mažos ir „žaislinės“ veislės, tokios kaip taksai, Velso korgiai, pekinesai, shi–tzu, bigliai. Tai genas, kuris dar kitaip žymimas FGFR3 (Fibroblast growth factor receptor 3), kurio mutacija sukelia dvarfizmą (29).
15 būklė. Hipertiroidizmui būdinga ankstyvas dantų pasikeitimas, polinkis į dantų kariesą, žandikaulių osteoporozė (32).
Atlikus detalią apžiūrą ir surinkus pakankamai duomenų, galima nustatyti sąkandžio būklę. Būklė apibūdinama remiantis modifikuota Angle [Dr. Edward Angle – aut.past.] sistema (2), nes pradinė sistema yra taikoma žmonių ortodontijoje ir taikant ją yra nurodomos septynios pagrindinės netaisyklingos individualių dantų pozicijos (33). Tuo tarpu taikant modifikuotą Angle sistemą yra įvertinami ir abiejų žandikaulių ilgiai, ir dantų tarpusavio išsidėstymas sąkandyje. Yra skiriami šie netaisyklingi sąkandžiai:
1. Skeletinės kilmės; 2. Dantinės kilmės;
3. Abiejų išvardintųjų kombinacija.
Apie modifikuotą Angle sistemą bus plačiau aptarta skyriuje „Medžiagos ir metodai“ (žr. psl.
19).
1.4.1 Sąkandžio anomalijų gydymo metodai Yra skiriamos trys pagrindinės danties judinimo stadijos pagal Burstoną:
1. Pradinė, iniciacijos; 2. Delsimo;
3. Veikimo (34).
Pradinė stadija prasideda iš karto kai dantį paveikia tam tikros jėgos. Pastebimas staigus danties pozicijos kišenėje pokytis. Delsimo stadijos metu pastebimas mažas danties judėjimas arba jokio judėjimo. Pastebima, kad delsimo stadija yra ilgesnė jei naudojama didelė jėga. Veikimo stadija prasideda kai suaktyvėja osteoklastų veikla, išnyksta hialinizuotas audinys ir dantis ima judėti (35).
Ortodontinis gydymas yra paremtas šešiais pagrindiniais principais:
1. Jėga veikianti dantį neturėtų viršyti kapiliarinio kraujo spaudimo periodonte, t.y. 25 g/cm2; 2. Kaulo rezorbcija osteoklastų dėka vyksta toje danties pusėje, kurios kryptimi yra vykdomas danties judinimas;
3. Priešingoje pageidaujamam judėjimui danties pusėje vyksta kaulo atstatymas dėka osteoblastų;
4. Smulkiems gyvūnams pasiekus norima rezultatą, apytiksliai 1 mėnesį dantys turi būti fiksuojami neutralia jėga;
16 6. Ortodontiniai prietaisai prie atraminio danties turėtų būti tvirtinami kuo arčiau dantenos krašto, o tuo tarpu ant repozicionuojamo danties – kuo arčiau karūnėlės. Jėga, veikianti dantį, turi būti nuolatinė arba su pertraukomis (mažiausiai 6 val. per dieną) (24).
Dantis žandikaulyje tvirtai laiko periodontas. Pageidaujamas ortodontinis danties judėjimas vyksta dėka lengvos ir pastovios jėgos ir kaulo remodeliacijos. Literatūroje išskiriami penki pagrindiniai ortodontiniai danties judesiai:
1. Viršūninis, kada jėga veikia į karūnėlę – tai dažniausiai taikomas judesys praktikoje;
2. Viso danties slinkimas – reikalinga dvigubai daugiau jėgos nei viršūniniam judėjimui, veterinarinėje praktikoje sunkiai pasiekiamas (36);
3. Danties rotacija – dantis sukamas į vieną ar kitą pusė pagal savo išilginę ašį; 4. Ištraukimas – danties ištempimas iš alveolės, reikalauja mažiausios jėgos; 5. Įstumimas – danties įstūmimas į alveolę, reikalauja didžiausios jėgos (1). Tai yra pagrindiniai taikomi gydymo metodai veterinarinėje praktikoje:
1. Sąkandžio gydymas naudojant elastines grandeles ir gumeles: paruošiamas atraminio ir repozicionuojamo danties paviršius (nuvalomas, nupoliruojamas, išdžiovinamas, padengiamas specialia emalį „šiaušiančia“ medžiaga, patepamas klijuojančia medžiaga) ant kurio tvirtinamas ortodontinis kabliukas, laikysiantis elastinę grandelę. Pirmąsias dvi savaites rezultato neturėtų būti, antraip galima įtarti antrinę kaulo nekrozę dėl naudojamos per didelės jėgos (1). Šiuo būdu gali būti atstatomos pavienių dantų pozicijos (I klasės netaisyklingas sąkandis);
17 2. Sąkandžio gydymas naudojant plečiančią plokštelę: gaminamas individualus metalinis prietaisas, kurio priekinės atramos suformuojamos taip, kad tam tikra jėga stumtų reikiamus dantis. Galinės kojelės tvirtinasi apie iltinius dantis kaip apie atraminius dantis. Įtvirtinus prietaisą, šis paprastai apliejamas akriline medžiaga (35). Plokštelė veržiama ¼ posūkio nurodyta kryptimi kas dvi dienas, arba 1,5 k. kas savaitę (36).
3. Laikinos nuožulnios plokštumos (akrilinės arba metalo lydinio, ang. Inclined plane) suformavimas: sukandimo metu, suformuota plokštuma nukreipia reikiamus dantis link teisingos pozicijos. Plokštumos gali būti suformuojamos tiesiogiai, kol pacientas narkotizuotas arba pirmiausiai suformuojamos ant gipsinių modelių, o vėliau ant narkotizuoto paciento dantų. Rezultatas paprastai sulaukiamas 2 – 4 sav. laikotarpyje (20).
4. Breketų sistemos pritaikymas: prie breketų yra tvirtinama pasagos formos ortodontinė viela, kuri geba palaipsniui gražinti dantis į normalią poziciją lanke. Tai vyksta dėka vadinamosios ortodontinės vielos „atminties“, t.y. viela stengdamasi grįžti į pradinę savo būseną, veikia dantį tam tikra jėga (37). Pradiniuose etapuose naudojamos apvalaus, tuo tarpu galutiniame etape – kvadratinio skerspjūvio vielos (38). Pradiniuose etapuose patariama naudoti mažesnio skersmens lankstesnes vielas, pavyzdžiui, 0,012 colių [0,030 cm – aut. past.],vėliau keisti į tvirtesnes 0,019 colių (0,052 cm) ar 0,025 colių (0,063 cm) (37).
5. Guminio kamuoliuko terapija (Kong‘o terapija): ši terapija taikoma esant ilčių polinkiui į liežuvio pusę. Naudojamas tinkamo dydžio guminis kamuoliukas arba patentuotas Kong žaislas. Šuo turi laikyti kamuoliuką burnoje už ilčių kiek įmanoma ilgiau. Švelni jėga kreips iltis į labialinę pusę (39).
18 1.5. Ortodontinio gydymo etinė pusė
Žodis ortodontija dažnai tapatinamas su neetiškomis veterinarinėmis procedūromis, tačiau gydymo tikslas yra suteikti pacientui neskausmingą, funkcionuojantį sąkandį, o estetinė išvaizda turi būti paskutinis iš siekiamų rezultatų (21). Kiekvienas šuo ir katė turi teisę į funkcionuojantį, sveiką ir patogų sąkandį, bet ne kiekvienas gyvūnas turės idealų sąkandį. Tačiau šunų augintojai dažnai mano, kad ortodontinės procedūros yra tik kosmetinės ir taikytinos tik parodose dalyvaujantiems šunims (20), kas yra netiesa, kadangi tokiems šunims dalyvauti parodose draudžiama (40). Veterinarinė odontologija susiduria su paveldimais defektais, kurie pasireiškia parodiniams šunims, todėl reikia gerbti veislininkystę ir neprisidėti prie defektų maskavimo taip eliminuojant netinkamą genetinę medžiagą iš tolesnio veisimo proceso, o grynaveisliams šunims atliktos procedūros turėtų būti detaliai aprašytos gyvūno dokumentuose (41).
Prieš nusprendžiant taikyti ortodontinį gydymą ar ne, reikia nustatyti ar tai įgimta ar įgyta problema. Gydymas yra kontraindikuotinas jei tai yra įgimta anomalija, nebent gyvūno savininkas sutinka jį kartu ir kastruoti/sterilizuoti taip pašalinant riziką, kad jis išplatins geną veislės viduje (36). Todėl gyvūno šeimininkui būtina suteikti informaciją apie genetikos principus (24) taip pat pasiūlyti apgalvoti kastracijos/sterilizacijos klausimą.
19
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo medžiaga
Tyrimas buvo vykdomas 2012 m. birželio mėn. – 2014 m. spalio mėn. smulkių gyvūnų klinikoje UAB „Jakovo veterinarijos centras“. Tyrime dalyvavo šunys, kurie po konsultacijos buvo nukreipti sąkandžio korekcijai. Iš viso gydyti 45 šunys, kurie buvo skirstomi pagal veislę, amžių, lytį ir patologijos pobūdį.
Gauti duomenys statistiškai buvo apdorojami programa „Microsoft Excel“ (2007). Gautieji rezultatai pavaizduoti grafiškai diagramose ir lentelėse.
2.2. Metodai
Prieš atvykstant į kliniką konsultacijai, klientui patariama nešerti savo augintinio ne mažiau kaip 12 val. (vandens lakti galima) tuo tikslu, jei būtų poreikis gyvūną narkotizuoti, kad tinkamai įvertinti jo sąkandį, jei reikia, padaryti dantų lankų įspaudus, atlikti rentgeninį tyrimą. Atvykus yra atliekamas sąkandžio įvertinimas pagal metodiką, sudarytą remiantis pasauline literatūra, parenkamos ir taikomos ortodontinio gydymo metodikos.
2.2.1 Sąkandžio įvertinimas
Apžiūros metu yra apžiūrimas gyvūno eksterjeras, yra įvertinama:
1. Snukio išvaizda – ar nėra matoma asimetrijos tarp abiejų pusių ar kitų į akis krintančių nuokrypių;
2. Suskaičiuojami dantys;
3. Apžiūrimas kandžių išsidėstymas; 4. Įvertinamos ilčių padėtys;
5. Įvertinamas premoliarų išsidėstymas.
20
9 pav. 0-nė sąkandžio klasė, Australų aviganis (Asmeninis archyvas)
2. I klasė – dantinės kilmės. Žandikaulių ilgiai taisyklingo ilgio, tačiau dantys netaisyklingai pasvirę (pasisukę ar pakrypę) ar išsidėstę dantų lanke;
10 pav. I-a sąkandžio klasė, levretė (Italų kurtas) (Asmeninis archyvas)
3. II klasė – skeletinės kilmės (overshot, mandibular brachygnathism). Apatinis žandikaulis trumpas, lyginant su viršutiniu, pavienių dantų išsidėstymas taip pat gali būti netaisyklingas. Viršutinio ir apatinio žandikaulių ilčių, premoliarių ir moliarų tarpusavio išsidėstymas netaisyklingas;
21 4. III klasė – skeletinės kilmės (undershot, mandibular prognathism). Apatinis žandikaulis ilgas, lyginant su viršutiniu, pavienių dantų išsidėstymas taip pat gali būti netaisyklingas) (2);
12 pav. III-ia sąkandžio klasė, Berno zenenhundas (Asmeninis archyvas)
5. IV klasė – skeletinės kilmės. Tai abiejų žandikaulių asimetrija, kuri gali būti įtakota netolygių apatinio žandikaulio pusių ilgių, dėl viršutinio žandikaulio vystymosi sutrikimo arba dėl kaulų traumos snukio struktūros formavimosi metu.
13 pav. IV-a sąkandžio klasė (42)
22 Įvertinus sąkandį pagal modifikuotą Angle sistemą, klientui pateikiama tiksli diagnozė ir galimi problemos sprendimo būdai. Jeigu gydytojui iškyla klausimų dėl to, kokį gydymo būdą reikia pasirinkti, yra gaminami dantų lankų modeliai.
15 pav. Dantų lankų modeliai (Asmeninis archyvas)
2.2.2 Dantų lankų modelių gamyba
Prieš sąkandžio antspaudų gamybą, narkotizuoto šuns nasruose išbandomi įspaudo padėklai. Jie yra įvairaus dydžio, priklausomai nuo šuns dydžio. Parinkus tinkamą įspaudo padėklą yra paruošiamas specialus alginatas (Alginate Type I, Henry Schein Inc., JAV):
1. Iš indelio specialiu gamintojo pridėtu samteliu (7,0 g) pasemiama pudros. Pudra supresuojama su mentele ir perteklius nubraukiamas. Pudra suberiama į specialų maišymo indelį. Jos pasemiama tiek, kiek reikia įspaudo padėklui pilnai užpildyti;
2. Specialiu gamintojo pridėtu samteliu (0,19 ml), į maišymo indelį įpilama distiliuoto vandens. Vandens samtelis sugraduotas taip, kad būtų galima tiksliai pamatuoti vandens kiekį: vienam samteliui alginato (7,0 g), reikia pasemti 1/3 samtelio vandens, dviems samteliams alginato – 2/3 samtelio vandens, trims samteliams – pilnas samtelis vandens;
3. Vandens temperatūra turėtų būti apie 23°C. Šaltesnis vanduo prailgina alginato stingimo laiką, o šiltas – sutrumpina;
4. Mišinys maišomas iš lėto ir neplakant, kad nesusidarytų oro tarpai. Geriausias rezultatas pasiekiamas maišant mišinį aštuoniukės formos judesiu, po truputį sukant maišymo dubenį. Maišymo trukmė priklauso nuo alginato rūšies. Klinikoje buvo naudojamas I tipo alginatas (greitai stingstantis), kuris stingsta 1-2 min, todėl maišymas turi trukti ne ilgiau kaip 45 s;
23 6. Alginatu užpildytas įspaudo padėklas įstatomas į nasrus ir tvirtai prispaudžiamas prie dantų; 7. Praėjus nurodytam laikui yra įvertinama ar alginatas pakankamai sustingęs, t.y. masė paliečiama pirštu ir įsitikinama, kad ši standi ir nelipni;
8. Įspaudo padėklas išimamas iš nasrų traukiant jį žemyn (arba keliant aukštyn (apatiniame žandikaulyje) pradedant nuo priekinių dantų;
9. Nuo dantų pašalinami alginato likučiai;
10. Gautas įspaudas turi būti saugomas nuo išdžiūvimo, suvyniojant jį į drėgną medžiagą;
11. Ruošiamas gipsas (FINOHIT Orthoplaster, Fino GmbH, Vokietija), kuriuo bus užliejami dantų įspaudai alginate. Naudojamas vandens ir gipso pudros santykis 50:100 arba 1/2 puodelio vandens ir 1 puodelis gipso pudros. Mišinys maišomas iki kol tampa homogeniškas. Mišinys stingsta apie 45-60 min; 12. Sustingus gipsui, nuo gipsinio modelio pašalinamas alginatas. Jis pašalinamas supjaustant alginatą aplink gipso modelį išilgai į tris dalis. Gautas modelis yra vertinamas ir jo pagalba planuojama galima gydymo eiga.
2.2.3 Ortodontinių prietaisų (breketų, ortodontinių kabliukų) tvirtinimas prie danties
Atliekant procesą, buvo laikomasi nustatyto eiliškumo:
1. Nuo dantų paviršiaus nuvalomos apnašos ir akmenys, panaudojant ultragarsinį skalerį (Woodpecker DTE-D5, Kinija). Nuvalytas paviršius poliruojamas su guminiu antgaliu, panaudojant poliravimo pastą be fluorido (Alpha-Pro®, Dental Technologies Inc., JAV). Poliruojant nereikėtų naudoti dantų pastos su fluoridu, kadangi fluoridas gali pabloginti emalio pašiaušimo procesą;
2. Danties, prie kurio buvo tvirtinamas ortodontinis prietaisas, paviršius išdžiovinamas oro srove;
3. Danties paviršius padengiamas 37 % fosforo rūgšties geliu (Resilience®, Ortho Technology
inc., JAV), kuris pašiaušia danties emalį (žr. 16 pav.). Po šio proceso danties paviršius turi tapti matinis,
tarsi kreidos paviršius. Gelis po 30 s nuvalomas ir nuplaunamas vandens srove, danties paviršius išdžiovinamas oro srove;
4. Tose vietose, kur bus tvirtinami ortodontiniai prietaisai, specialiu švirkštu išspaudžiamas lašas breketų klijų (3M TransbondTM XT Adhesive, 3M, JAV). Nedelsiant ant klijų dedami breketai ar
24 5. Klijai yra sukietinami naudojant specialų klijų kietinimo prietaisą (3M Curing Light 2500,
3M, JAV), kuris skleidžia ~470 nanometrų bangos ilgio šviesą. Prietaisas laikomas 2-3 mm atstumu nuo
breketo, nukreipus jį į tarpą tarp breketo ir danties paviršiaus, kad būtų užtikrintas idealus klijų sukietėjimas. Prietaisas laikomas iki kol pasigirs garsinis signalas (10 s) ir nukreipiamas į kitą pusę;
6. Breketus ar ortodontinius kabliukus suklijavus reikiamose vietose, prie jų galima tvirtinti elastinę grandelę arba gumelę, tačiau turi praeiti ~10 min;
7. Taikant gydymą breketų sistema, jie suklijuojami ant norimų atstatyti dantų ir sujungiami specialia ortodontine viela.
16 pav. Iltinis dantis padengtas 37 % fosforo rūgšties geliu (Asmeninis archyvas)
2.2.4 Akrilinės nuožulnios plokštumos formavimas
Formuojant akrilinę nuožulnią plokštumą (ang. Inclined plane) danties nukreipimui reikiama puse, atliekami šie žingsniai:
1. Dantų paviršiai, ant kurių bus formuojama akrilinė nuožulna, paruošiami taip pat kaip ir ruošiantis prie jų tvirtinti ortodontinius prietaisus. Dantų paviršiai nuvalomi, nupoliruojami, išdžiovinami oro srove;
2. Atliekamas danties emalio pašiaušimas su 37 % fosforo rūgšties geliu (Resilience®, Ortho
Technology inc., JAV). Po 30 s gelis nuvalomas ir nuplaunamas vandeniu. Dantų paviršiai išdžiovinami
oro srove;
3. Dantys, pagal kuriuos bus formuojami įspaudai akrilo masėje, aptepami vazelinu, kad sukandus dantis, prie jų nepriliptų akrilo masė;
25 5. Nasrai sučiaupiami, kad akrilo masėje susiformuotų dantų vagelės ir vėliau šuo galėtų sukąsti dantis. Akrilo masėje suformuojama reikiama nuožulna, kuri sukandimo metu nukreips dantį reikiama kryptimi (žr. pav. 17). Visa tai reikia atlikti per ne ilgiau kaip 45 s, nes akrilo mišinys ima kietėti ir dantys nebegali įsispausti į medžiagą ir nesusiformuoja tinkamas dantų išsidėstymas.
26
3.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Šunų ortodontinių problemų pasireiškimas
Per 2012 m. birželio mėn.–2014 m. spalio mėn. laikotarpį, smulkiųjų gyvūnų klinikoje UAB „Jakovo veterinarijos centras“ buvo surinkti duomenys apie pasitaikančias sąkandžio anomalijas šunų tarpe ir taikytus jų gydymo metodus, taip pat kaip sąkandžio problemos pasiskirstę tarp lyčių ir veislių. Pagal gautus duomenis paaiškėjo, kad per pasirinktą laikotarpį gydymui buvo pristatyti 45 šunys, kurie atstovavo 21 skirtingą veislę: akita, Amerikiečių kokerspanielis, auksaplaukis retriveris, Berno zenenhundas, čihuahua, miniatiūrinis pinčeris, miniatiūrinis šnauceris, Italų kurtas (levretė), Jorkšyro terjeras, kernterjeras, Kinų kuoduotasis, Labradoro retriveris, Lasos apsas, lietuvių skalikas, Vengrų aviganis (Puli), rotveileris, Sibiro haskis, miniatiūrinis špicas, Tibeto mastifas, Vakarų Škotijos baltasis terjeras, Valų terjeras. Taip pat gydyti ir 3 mišrūnai. Iš visų šunų buvo tirtos 28 patelės ir 17 patinų. Daugiausiai šunų gydyta 2013 m.18 – šunų, mažiausiai 2012 m. –12 šunų.
18 pav. Šunų su ortodontinėmis problemomis skaičius pagal metus (2012–2014)
3.2. Lyties įtaka ortodontinių problemų pasireiškimui
27 rezultatus galima būtų teigti, kad patelių tarpe ortodontinės problemos paplitę labiau. Tuo tarpu tyrimų, atliktų analizuojant sąkandžio anomalijų paveldimumą žmonių tarpe rezultatai teigia, kad stipresnė genetinė koreliacija yra tarp tėvų ir sūnų, ypač tai liečia apatinio žandikaulio išmatavimus. Požymių paveldimumas iš motinos pusės yra stipresnis sūnums nei dukroms (43). Taigi galima būtų teigti, kad sąkandžio problemos turėtų būti labiau paplitę tarp vyriškosios giminės nei tarp moteriškosios. Konkrečių veterinarinės krypties tyrimų apie lyties įtaką ortodontinių problemų pasireiškimui šunų tarpe nėra.
19 pav. Ortodontinių problemų pasiskirstymas pagal lytį
3.3. Sąkandžio anomalijų klasių pasiskirstymas
28 20 pav. Sąkandžio anomalijų klasių pasiskirstymas
1 lentelė. Veislės įtaka ortodontinių problemų pasireiškimui
29 Lentelės tęsinys Vakarų Škotijos baltasis terjeras 1 2,22% Valų terjeras 1 2,22% Vengrų aviganis (Puli) 1 2,22% 45 100,00%
3.4. Veislės įtaka ortodontinių problemų pasireiškimui
Buvo suskaičiuota keliems skirtingų veislių šunims buvo gydytos sąkandžio anomalijos per tyrimo laikotarpį ir kokią procentinę visų gydytų šunų dalį tai sudarė. Paaiškėjo, kad dažniausiai sąkandžio problemų turėjo Berno zenenhundų (6,67%), miniatiūrinių šnaucerių (6,67%), čihuahua (8,89%), Jorkšyro terjerų (11,11%), miniatiūrinių špicų (8,89%) veislės šunys bei mišrūnai (6,67%).
Pagal tyrimo duomenis, dažniausiai buvo gydyti šunys su I klasės sąkandžio anomalija (žr. 20
30 2 lentelė. Veislių pasiskirstymas tarp sąkandžio klasių
I klasė II klasė III klasė IV klasė
Amerikiečių kokerspanielis, Valų terjeras, Lasos apsas (2*),
lietuvių skalikas, akita, miniatiūrinis pinčeris, miniatiūrinis šnauceris (3), Vengrų aviganis (Puli), Sibiro haskis (2), miniatiūrinis špicas (4), čihuahua (3), mišrūnas (3),
Italų kurtas, kernterjeras, Jorkšyro terjeras (3), Berno
zenenhundas Labradoro retriveris, Tibeto mastifas Rotveileris, Berno zenenhundas (2), kinų kuoduotasis, Jorkšyro terjeras (2), Amerikiečių kokerspanielis, Vakarų Škotijos baltasis terjeras, auksaplaukis retriveris (2), čihuahua, Italų kurtas Kinų kuoduotasis
*Skaičiai skliausteliuose nurodo šunų skaičių, atstovaujančių veislę.
3.5. Šunų pasiskirstymas pagal gydymo schemą
Susumavus rezultatus, dažniausiai buvo taikytas gydymas su elastinėmis grandelėmis ar gumelėmis (n=26). Šis gydymas dažniausiai taikomas gydant I klasės sąkandį, o būtent su šia sąkandžio klase buvo gydoma daugiausiai šunų (žr. 20 pav.). Antras pagal dažnumą gydymo metodas buvo gydymo priemonių kombinacija (n=14). Gydymo priemonių kombinacija laikomi šie metodai: gydymas elastinėmis grandelėmis/gumelėmis ir breketų sistema, gydymas elastinėmis grandelėmis/gumelėmis ir akrilinės plokštumos formavimu, akrilinės plokštumos formavimas ir breketų sistema.
31
4. KLINIKINIAI ATVEJAI
1. Paciento duomenys: veislė – trumpaplaukė čihuahua, lytis – patelė, amžius – 1 m. 5 mėn.;
Anamnezė: šeimininkai kreipėsi dėl konsultacijos, po to kai šuo buvo diskvalifikuotas parodoje dėl neteisingo sąkandžio. Vertinant sąkandį buvo pastebėta, kad dėl netaisyklingų apatinių ilčių pozicijų šuo negali pilnai sukąsti dantų, 2-asis ir 3-iasis kandžiai dėvisi dėl patiriamos trinties su apatinėmis iltimis. Taip pat apatiniai kandžiai išsidėstę rostraliai viršutiniams kandžiams. Apatinio žandikaulio premoliarai ir moliarai išsidėstę netaisyklingai, lyginant su viršutinio žandikaulio atitinkamais dantimis.
Diagnozė: III-ios klasės sąkandis su netaisyklingomis apatinės ilties bei viršutinių 3-iujų kandžių pozicijomis;
Gydymo planas: nutarta taikyti gydymą elastinėmis grandelėmis;
22 pav. Dantų išsidėstymas prieš gydymą (Asmeninis archyvas)
32 23 pav. Pritvirtintos elastinės grandelės (Asmeninis archyvas)
Rezultatas: po gydymo matoma, kad apatinė iltis grąžinta į reikiamą padėtį – ilties viršūnė pozicijoje tarp 3-iojo kandžio ir viršutinės ilties. 3-iasis kandis elastinės grandelės pagalba atstatytas į tinkamą poziciją dantų lanke. Elastinė grandelė buvo keičiama kas dvi savaites, kad užtikrinti tolygų tempimą. Gydymas truko 5 sav.
33 2. Paciento duomenys: veislė – Papiljono mišrūnas, lytis – patelė, amžius – 1 m. 9 mėn.;
Anamnezė: šeimininkai laiku nesikreipė į veterinarijos gydytoją, kad ištraukti viršutinį pieninį iltinį dantį ir šalia jo išdygo nuolatinė iltis. Galiausiai pašalinus pieninę iltį, nuolatinė taip ir neatsistatė į reikiamą padėtį.
Diagnozė: I klasės sąkandis;
Gydymo planas: nutarta taikyti gydymo elastinėmis gumelėmis būdą;
25 pav. Dantų išsidėstymas prieš gydymą (Asmeninis archyvas)
Eiga: ant viršutinių ilčių paviršių, su ortodontiniais klijais suformuotas griovelis, į kurį vėliau įtvirtinta elastinė gumelė. Vietoj ortodontinio kabliuko ant 4-to premoliaro žandinio paviršiaus priklijuotas breketas. Iltis ir premoliaras sujungti tarpusavyje 6 numerio (stipria) elastine gumele.
34 Rezultatas: po gydymo matoma, kad iltis atitraukta kaudaliai ir stovi tinkamoje pozicijoje. Elastinė gumelė buvo keičiama kas dvi savaites, kad užtikrinti tolygų tempimą. Gydymas truko 9 sav. Baigus gydymą, šeimininkai nusprendė koreguoti ir 3-ojo kandžio poziciją. Gydymas atidėtas dviems mėnesiams, kad iltis galutinai įsitvirtintų savo naujoje padėtyje.
27 pav. Dantų išsidėstymas po gydymo (Asmeninis archyvas)
3. Paciento duomenys: veislė – Berno zenenhundas, lytis – patinas, amžius – 1 m. 5 mėn.;
Anamnezė: šeimininkai norėjo pasinaudoti dantų tiesinimo paslauga. Apžiūrint sąkandį buvo matoma, kad apatiniai pirmieji kandžiai išsidėstę rostraliai atitinkamiems viršutiniams kandžiams. Visų kitų dantų tarpusavio išsidėstymas buvo atitinkantis normas.
Diagnozė: I-os klasės sąkandis;
Gydymo planas: pasirinktas kombinuotas gydymas elastinėmis gumelėmis ir breketais;
35 Eiga: ant pirmųjų apatinių kandžių liežuvinio paviršiaus priklijuota po ortodontinį breketą. Ant apatinių ilčių paviršių, apatinių kandžių lūpinių paviršių ortodontiniais klijais suformuoti grioveliai, į kuriuos buvo įtvirtintos elastinės gumelės;
29 pav. Kombinuotas gydymas elastinėmis gumelėmis ir breketais (Asmeninis archyvas)
Rezultatas: po gydymo matoma, kad kandžiai atitraukti atgal ir atstatytas dantų lankas. Dėl to ateityje bus išvengta pirmųjų (1P ir P1) kandžių padidinto dėvėjimosi dėl trinties su viršutiniais atitinkamais kandžiais.
Elastinės gumelės buvo keičiamos kas dvi savaites, kad užtikrinti tolygų tempimą. Gydymas truko 10 sav.
36
5.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Dažniausiai sąkandžio problemų turėjo Berno zenenhundų (6,67%), miniatiūrinių šnaucerių (6,67%), čihuahua (8,89%), Jorkšyro terjerų (11,11%), miniatiūrinių špicų (8,89%) veislės šunys bei mišrūnai (6,67%);
2. Mūsų domenimis, sąkandžio problemos buvo būdingesnės patelėms, kurios sudarė 62 %, o patinai – 38 % gydytų pacientų;
3. Dažniausiai šunų tarpe pasitaikė I klasės (n=30) ir III klasės (n=12) sąkandis, tai atitinkamai sudarė 67 % ir 27 % visų atvejų;
4. Veisėjai turėtų atsakingai vykdyti veisimo procesą, t.y. atidžiai parinkti partnerius veisimui, jauniklius, su paveldimomis sąkandžio anomalijomis sterilizuoti, kad jie nebūtų veisiami.
37
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bellows J. Small Animal Dental Equipment, Materials and Techniques. Iowa: Blackwell Publishing Ltd.; 2004. p. 263–280.
2. Lobprise H., Blackwell’s five minute veterinary consult clinical companion: Small animal dentistry. Iowa: Blackwell Publishing Ltd.; 2007. p. 127–137.
3. Niemiec B. Marketing Veterinary Dentistry. Proceedings of XXII International Small Animal Veterinary Medicine Congress of Polish Small Animal Veterinary Association; 2013 Oct 25–27; Warsaw, Poland; p. 113–7.
4. Phulari B. S. Orthodontics: Principles and Practice. London: JP Medical Ltd; 2011. p. 23–29.
5. Holmstrom S. E. Veterinary Dentistry–A Team Aproach. 2nd ed. Missouri: Sounders Elsevier; 2013. p. 37–45.
6. Gorrel C. Veterinary Dentistry for the General Practitioner. Missouri: Sounders Elsevier; 2008. p. 114–117.
7. Tronstad L. Clinical Endodontics: A Textbook. Stuttgart: Thieme Medical Publishing Inc.; 2011. p. 31–40.
8. Barczyk M., Bolstad A. I., Gullberg D. Role of integrins in the periodontal ligament: organizers and facilitators. Periodontol 2013 Oct; 63(1):29–47.
9. Perrone J. R. Small Animal Dental Procedures for Veterinary Technicians and Nurses. New York: John Wiley & Sons; 2012. p. 105–115.
10. Niemiec B. A. Small Animal Dental, Oral and Maxillofacial Disease. A Color Handbook. London: Manson Publishing Ltd.; 2010. p. 89–129.
38 12. Volponi A. A., Pang Y., Sharpe P. T. Stem cell–based biological tooth repair and regeneration. Trends Cell Biol. Elsevier Ltd; 2010 Dec; 20(12):715–22.
13. McGeady T. A., Quinn P. J., Fitz–Patrick E. S., Ryan M. T. Veterinary Embryology. New York: John Wiley & Sons; 2013. p. 63–70.
14. Kesel M. L. Veterinary Dentistry for the Small Animal Technician. New York: John Wiley & Sons; 2013. p. 80–85.
15. Schoenebeck J. J., Ostrander E. A. The genetics of canine skull shape variation. Genetics. 2013 Feb; 193(2):317–25.
16. Bannasch D., Young A., Myers J., Truvé K., Dickinson P., Gregg J., et al. Localization of canine brachycephaly using an across breed mapping approach. PLoS One. 2010 Jan; 5(3):1–2.
17. Johnston N. Crunch time: approaches to bite abnormalities and malocclusions. Vet Times. 2006; 36(10):10–2.
18. Zink C. Coaching the Canine Athlete. London: Dogwise Publishing; 2011. p. 24–30.
19. What Is A Sighthound? ––Greenhounds [Image from the Internet]. 2013 [cited 2014 Jun 17]. Available from: http://www.greenhounds.com.au/about–greyhounds/what–is–a–sighthound.html
20. Carmichael D. Dental Corner: Canine orthodontics: Providing healthy occlusions [Internet]. 2006 [cited 2014 Jun 12]. p. 3–4. Available from: http://veterinarymedicine.dvm360.com/dental–corner–canine–orthodontics–providing–healthy–
occlusions.
21. Holmstrom S. E. Veterinary Dental Techniques: For the Small Animal Practitioner. Missouri: Sounders Elsevier; 2004. p. 499–520.
39 23. Thoulton W. A simple way to obtain a bite registration [Internet]. 2010 [cited 2014 Jun 17]. p. 1. Available from: http://veterinarynews.dvm360.com/simple–way–obtain–bite–registration
24. Gengler B. Diagnosis & Treatment of Common Malocclusions. J Vet Dent. 2013; 25(5):97–105.
25. Bellows J. Occlusions And Malocclusions [Internet]. 2013 [cited 2014 May 16]. Available from: http://www.stca.biz/index.php?option=com_content&view=article&id=564:occlusions– and–malocclusions&catid=333:dental–care–and–issues&Itemid=100.
26. Gorrel C., Andersson S., Verhaert L. Veterinary Dentistry for the General Practitioner. 2 ed. Missouri: Sounders Elsevier; 2013. p. 43–57.
27. Peter E. Ethical orthodontics (Proceedings) [Internet]. 2011 [cited 2014 Nov 12]. p. 1–3. Available from: http://veterinarycalendar.dvm360.com/ethical–orthodontics– proceedings?id=&sk=&date=&.
28. Ackerman L. J. The Genetic Connection: A Guide to Health Problems in Purebred Dogs. 2nd ed. American Animal Hosp Assoc.; 2011. p. 39–45.
29. Pollinger J. P., Bustamante C. D., Fledel–Alon A., Schmutz S., Gray M. M., Wayne R. K. Selective sweep mapping of genes with large phenotypic effects. Genome Res. 2005; 15(05):1809–19.
30. Bellows J. Tooth eruption and exfoliation in dogs and cats [Internet]. 2011 [cited 2014 Jun 13]. Available from: http://veterinarynews.dvm360.com/tooth–eruption–and–exfoliation–dogs–and– cats
31. Da Silveira A. Anomalies in Growth and Development. In: Davidovitch, Z., Krishnan V., editors. Integrated Clinical Orthodontics. New York: John Wiley & Sons; 2013. p. 96–108.
32. Chandna S., Bathla M. Oral manifestations of thyroid disorders and its management. Indian J Endocrinol Metab. 2011 Jul; 15: 113–6.
40 34. Flórez–Moreno G., Marín–Restrepo L. M., Isaza–Guzmán D. M, Tobón–Arroyave S. I. Screening for salivary levels of deoxypyridinoline and bone–specific alkaline phosphatase during orthodontic tooth movement: a pilot study. Eur J Orthod. 2013 Jun; 35(3):2–3.
35. Stoian C. Case presentation: Correction of malocclusion in dog using an expansion screw. EJCAP. 2013; 23(4):14–8.
36. Gorrel C. Occlusal evaluation and fundamentals of orthodontics. Dnr 32–6462/11. Stockholm, Sweden; lecture given 2011 March 20–21.
37. Carvalho V. G. G., Carvalho P. E. G. & Thurler B. Corrective Orthodontics in Dogs: What Brackets can do For You. Proceedings of 10th World Veterinary Dental Congress; 2007 Apr 25–27; Guaruja, Brazil. p. 16–7.
38. Bellows J. Orthodontic solutions: What to do with that bite [Internet]. 2013 [cited 2014 Jun 12]; Available from: http://veterinarynews.dvm360.com/orthodontic–solutions–what–do–with–bite
39. Verheart L. Rubber Ball Therapy. J Vet Dent. 2010; 16(2):69–75.
40. Lietuvos Kinologų Draugija. LKD parodų rengimo taisyklės [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 10]. Prieiga per internetą: http://www.kinologija.lt/wp– content/uploads/2010/05/LKD–p–t–2012–gruodis.doc .
41. Gawor J. Myths and Ethics in Small Animal Dentistry. EJCAP. 2010; 20(3):265–70.
42. Advanced Animal Dentistry [Image on the internet]. 2013 [cited 2014 Sep 24]. Available from: http://www.animaldental.com.au/biteabnormalities.html
41
