Veršelių kvėpavimo sistemos ligos, jų priežastys, simptomai, gydymas bei profilaktika pasirinktame ūkyje

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Indrė Lukošienė

Veršelių kvėpavimo sistemos ligos, jų priežastys,

simptomai, gydymas bei profilaktika pasirinktame

ūkyje

The calves respiratory system diseases, their causes, symptoms,

treatment and prophylaxis in the selected farm

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovė : Asist. Dovilė Malašauskienė

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ GYVŪNŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veršelių kvėpavimo sistemos ligos, jų priežastys, simptomai, gydymas bei profilaktika pasirinktame ūkyje“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1. Kvėpavimo sistemos fiziologija ... 9

1.1.1. Kvėpavimo fazės ... 9

1.1.2. Dujų difuzija plaučiuose ... 9

1.1.3. Dujų transportavimas kraujyje ... 10

1.1.4. Dujų mainai tarp kraujo ir ląstelių ... 11

1.1.5. pH reguliavimas... 11

1.2. Kvėpavimo sistemos ligos ... 11

1.2.1. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimai ... 12

1.2.2. Apatinių kvėpavimo takų uždegimai ... 12

1.2.3. Aspiracinė pneumonija ... 13

1.2.4. Bakterijų sukelta pneumonija ... 13

1.2.5. Virusų sukelta pneumonija ... 14

1.2.6. Parazitų sukelta pneumonija ... 15

1.3. Pagrindiniai kvėpavimo sistemos ligų klinikiniai požymiai... 15

1.4. Kvėpavimo sistemos ligų diagnostika ... 17

1.4.1. Bendrieji tyrimo metodai ... 17

1.4.2. Specialieji tyrimo metodai ... 18

1.4.3. Laboratoriniai tyrimai ... 19

1.4.4. Diagnostiniai testai ... 20

1.5. Gydymas ... 21

1.6. Rizikos veiksnių valdymas ... 22

1.6.1. Vakcinacija ... 24

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 25

2.1. Kontrolinės ir tiriamosios grupės sudarymas ... 25

4

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 27

3. TYRIMO REZULTATAI ... 28

3.1. Laikymo sąlygos, šėrimas ir gydymas ... 28

3.2. Vakcinacija ... 28

3.3. Specialiųjų tyrimų rezultatai ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJOS ... 38

5 VERŠELIŲ KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS, JŲ PRIEŽASTYS, SIMPTOMAI, GYDYMAS

BEI PROFILAKTIKA PASIRINKTAME ŪKYJE

Indrė Lukošienė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Nepaisant plačios pažangos veterinarijoje, diagnostikoje ir terapijoje, galvijų kvėpavimo takų ligos ir toliau sukelia milžiniškas ekonomines išlaidas. Šio darbo tikslas išanalizuoti pasirinkto ūkio veršelių kvėpavimo sistemos ligų pagrindines pasireiškimo priežastis bei šių ligų gydymo metodus, sudaryti ūkio profilaktikos planą. Išanalizuota 20 veršelių kraujo mėginių, kurie buvo paimti steriliomis adatomis į vakuuminius mėgintuvėlius iš jungo venos (v. jugularis) ir siunčiami kraujo morfologiniams ir biocheminiams tyrimams į Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratoriją. Serologiniai mėginiai buvo siunčiami į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuriame IFA metodu buvo nustatyti virusų antikūnai ir antigenai.

Sudaryta kontrolinė (n=10) ir tiriamoji (n=10) grupės. Sudarant tiriamąją grupę buvo atsižvelgiama į šiuos požymius: temperatūra >39⁰C, kosulys, ištakos iš nosies ir akių, sumažėjęs aktyvumas, apetitas.

Remiantis kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo duomenimis buvo nustatyta statistiškai patikimi rodikliai RDW, Fe, Glu, kai p<0,05. Eritrocitų pasiskirstymo plotas (RDW) (norma 8-12) kontrolinėje grupėje 14,42±0,27, o tiriamojoje 13,05±0,23. Geležies paprastai organizme randama nuo 15-25 umol.l, kontrolinėje grupėje – 29,66±1,23 umol/l, tiriamojoje – 21,32±2,29 umol/l. Taip pat nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys tarp tirtų rodiklių, kuris rodo, kad organizme mažėjant geležies kiekiui 1 umol/l , RDW sumažėja 0,07 karto. Gliukozės kiekis kontrolinėje grupėje 4,53±0,25 mmol/l, tiriamojoje – 3,39±0,37 mmol/l. Pastebėtas aukštas kiekis šarminės fosfatazės kontrolinėje grupėje 531,4±60,46 u/l, tiriamojoje grupėje jis buvo mažesnis 364,3±65,21 u/l, kai normos ribos svyruoja nuo 0 iki 300 u/l.

Serologiniai tyrimų atsakymai parodė, kad ūkyje labiausiai yra paplitęs 3 tipo galvijų paragripo virusas. Vertinant laikymo sąlygas, nustatyta kad plotas tenkantis vienam veršeliui garde neatitinka rekomenduojamų normų.

6 THE CALVES RESPIRATORY SYSTEM DISEASES, THEIR CAUSES, SYMPTOMS,

TREATMENT AND PROPHYLAXIS IN THE SELECTED FARM

Indrė Lukošienė

Master‘sThesis

SUMMARY

Despite wide spread advances in veterinary of diagnostic and therapeutic applications, bovine respiratory diseases continue to cause enormous economic costs. The aim of this work was to analyze the main causes of respiratory system diseases in the selected farm and the methods of treatment of these diseases, to make a farm prevention plan. Twenty calf blood samples were analyzed, which were collected using sterile needles from the jugular vein by vacuum tubes (v. jugularis) and sent to the laboratory of the Large Animal Clinic for blood morphological and biochemical analysis. Serological samples were sent to the National Food andVeterinary Risk Assessment Institute, where the antibodies and ntigens of the virus were detected by the IFA method. A control (n = 10) and research (n = 10) group were formed. The following features were considered in the study group: temperature >39⁰C, cough, nasal and ocular liquid, decreased activity, appetite.

According to blood morphological and biochemical measurements, statistically significant were determined for RDW, Fe, Glu at p <0.05. Erythrocyte distribution area (RDW) (norm 8-12) was 14.42 ± 0.27 in the control group and 13.05 ± 0.23 in the research group. Iron is usually found in the body in the range of 15-25 µmol / l, in the control group - 29.66 ± 1.23 µmol / l and in the research group - 21.32 ± 2.29 µmol / l. There was also a positive correlation between the investigated indices, which shows a 0.07-fold decrease in RDW with decreasing iron 1 µmol / l. Glucose levels were 4.53 ± 0.25 mmol / l in the control group and 3.39 ± 0.37 mmol / l in the research group. High levels of alkalinephosphat were observed in the control group at 531.4 ± 60.46 u / l, while in the research group it was lower at 364.3 ± 65.21 u / l at the normal range of 0 to 300 u / l.

Serological test results showed that the most common type 3 bovine parainfluenza virus on the farm. An evaluation of housing conditions showed that the area per calf in the stall did not conform the recommended standards.

SANTRUMPOS

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo GRSV – galvijų respiratorinis sincitinis virusas GIRT – galvijų infekcinis rinotracheitas GP3 – galvijųparagripovirusas

GVD – galvijų virusinė diarėja

RDW – eritrocitų pasiskirstymo plotas Fe - geležis

Glu – gliukozė

ALP – šarminė fosfatazė

ĮVADAS

Galvijų kvėpavimo ligos išlieka vienomis iš svarbiausių, bet kurio amžiaus, pieninio ir mėsinio tipo, galvijų gaišimo ir sergamumo priežastimis tarptautiniu mastu. Veršelių enzootinė pneumonija yra tik viena, tačiau dažniausiai pasireiškianti galvijų kvėpavimo organų liga, kuri dažniausiai pasireiškia prieaugliui nuo 2 iki 6 mėnesių amžiaus (1).Veršelių kvėpavimo ligos yra sudėtingas, daugiafaktorinis sutrikimas, kurį sukelia nusilpęs imunitetas, aplinkos veiksniai ir netinkamos laikymo sąlygos.

Nepaisant pažangos veterinarinėje medicinoje ir vykdomos galvijų kvėpavimo organų ligų kontrolės, jos tebėra didžiulė ekonominė našta galvijų pramonėje dėl didelio veršelių sergamumo ir gaištamumo, didelių gydymo išlaidų (2). Kvėpavimo organų ligos ir jų sukeliamos komplikacijos daro didelę įtaką produkcijos našumui, tai yra, veršelių augimui, būsimai produkcijai ir reprodukcijai.

Darbo tikslas: išanalizuoti pasirinkto ūkio veršelių kvėpavimo sistemos ligų pagrindines pasireiškimo priežastis bei šių ligų gydymo metodus, sudaryti ūkio profilaktikos planą.

Darbo uždaviniai:

1. Pasirinktame ūkyje įvertinti veršelių laikymo sąlygas, šėrimą bei galimą įtaką kvėpavimo sistemos ligų pasireiškimui.

2. Nustatyti ūkyje pagrindinius veiksnius turinčius įtakos kvėpavimo sistemos ligoms. 3. Atlikti virusologinius tyrimus, su tikslu nustatyti vyraujančius patogenus.

4. Atlikti kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus kliniškai sveikiems ir sergantiems veršeliams, atlikti jų analizę lyginant su fiziologinėmis normomis.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kvėpavimo sistemos fiziologija

Kvėpavimas (arba ventiliacija) - tai oro judėjimas į plaučius ir iš jų, siekiant palengvinti dujų mainus plaučiuose, įkvepiant deguonį ir iškvepiant anglies dioksidą. Visoms aerobinėms būtybėms reikalingas deguonis ląsteliniam kvėpavimui, kuriuose deguonis sunaudojamas energijai gaminti ir tuo pačiu metu gamina anglies dioksidą kaip šalutinį produktą. Kvėpavimas tai procesas, kurio metu patenka oro į plaučius ir difuzijos būdu alveolėse vykdomi dujų mainai. Kūno kraujotakos sistema šias dujas perneša į ląsteles ir iš jų, kuriuose vyksta „ląstelinis kvėpavimas“.

1.1.1. Kvėpavimo fazės 1.1.1.1. Plaučių ventiliacija

Procesas, kurio metu vyksta oro judėjimas tarp atmosferos ir plaučių alveolių vadinamas ventiliacija. Alveolinė ventiliacija yra specifiškas terminas, kuris nurodo oro judėjimą į alveoles ir iš jų. Alveolės yra pirminė vieta vykstant dujų mainams plaučiuose. Kvėpavimo metu vykstančių procesų esmė yra šilumos išsklaidymas, todėl ventiliacija vyksta remiantis kvėpavimo fazėmis: ramybės metu (nėra oro judėjimo), įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Šių fazių metu vyksta pokyčiai tarp plaučių ir pleuros slėgių skirtumo įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Įkvėpimo metu oras juda viršutiniais kvėpavimo takais link alveolių dėl hidrostatinio slėgio gradiento. Prieš įkvėpimą kvėpuojiemieji raumenys yra atpalaiduoti ir alveolių slėgis yra lygus atmosferos slėgiui.Įkvėpimas pradedamas išsiplėtus krūtinės ertmei, dėl siauros pleuros ertmės, todėl padidėjus krūtinės ertmei, sumažėja pleuros ertmėje esantis slėgis. Iškvėpimas yra pasyvus procesas, nereikalaujantis raumenų susitraukimo. Grįžimas iki natūralaus slėgio padidina pleuroje esantį slėgį, todėl susidaro didesnis slėgis nei atmosferos ir susidaro sąlygos orui išeiti iš plaučių. Neigiama (įkvėpimo metu) ir teigiama (iškvėpimo metu) plaučių slėgio vertė yra susijusi su atmosferos slėgiu, todėl neigiamas slėgis yra mažesnis už atmosferos ir teigiamas didesnis už atmosferos slėgį.

Pasak Rowen D. faktoriai galintys įtakoti ventiliacijos fazę : oro srauto judėjimo atsparumas kvėpavimo takuose, elastinės plaučių savybės, sumažėjęs alveolių paviršiaus įsitempimas (3).

1.1.2. Dujų difuzija plaučiuose

10 kryptimi iš ląstelių į kraują ir iš kraujo, per kraujagyslių sienelę, į alveoles iš kurių yra pašalinamas iš organizmo gyvūnui iškvėpus.

Dujų mainai tarp alveolių ir plaučių kapiliarų, tarp audinių kapiliarų ir audinių ląstelių yra vykdomi difuzijos principu. Dujų molekulės esančios ląstelėse įtakoja slėgį sienelėse dėl judėjimo į jas. Skirtingo dydžio dujų molekulės turi identišką kinetinę energiją todėl lygiai taip pat įtakoja slėgį. Deguonies ir anglies koncentracija ore gali būti apibūdinama parcialiniu slėgiu arba tiesiog procentais. Paprastai sausas oras susideda iš 78 proc. azoto, 21 proc. deguonies, 0,03 proc. anglies dioksido, vandens garų ir kitų dujų. Bendras atmosferos slėgis jūros lygyje vidutiniškai yra apie 760 mmHg, žinant kad deguonis sudaro 21 proc., galima apskaičiuoti jo parcialinį slėgį (dujų mišinio vieno komponento slėgis), kuris būtų lygus 160mmHg (pO₂), lygiai taip pat galime apsiskaičiuoti ir pCO₂, kuris būtų lygus 0.23 mmHg. Parcialinis O₂ alveolėse yra didesnis nei veniniame kraujyje grįžtančiame į plaučius, todėl deguonis difuzijos metu patenka iš alveolių į kapiliarus. Pasak Olav Sand, CO₂ parcialinis slėgis yra didesnis veniniame kraujyje todėl jis difunduoja priešinga kryptimi nei deguonis, tai yra,iš plaučių kapiliarų į alveoles (4).

Audiniuose skirtumus tarp parcialinių slėgių sukelia kvėpavimo dujos difuzijos metu keliaudamos iš ląstelių į kapiliarų kraują per intersticinį skystį. Skirtumas tarp parcialinių slėgių yra išlaikytas, dėl ląstelių pastovaus deguonies vartojimo ir anglies dioksido produkavimo.

1.1.3. Dujų transportavimas kraujyje

O₂ ir CO₂ randami ištirpę kraujo plazmoje ir kiekvieno parcialinis slėgis yra matuojamas šių ištirpusių medžiagų kiekiu. Kiekvienos iš dujų kiekis yra transportuojamas į kraują palyginti labai maža dalimi tik 1,5 proc. viso deguonies ir 7 proc. anglies dioksido yra ištirpę kraujyje.

Anot Bradley G. deguonis kraujyje transportuojamas dviejais būdais: ištirpęs kraujo plazmoje ir susijungęs su hemoglobinu. Didelė dalis deguonies kraujyje (98,5 proc.) randama eritrocituose, chemiškai susijungusi su hemoglobinu. Eritrocituose esantis hemoglobinas yra visiškai prisotinamas deguonies kai tik kraujas prateka pro plaučių kapiliarus. Anot Klein, Parcialinisdeguonies slėgis tipiškai randamas veniniame kraujyje, kas leidžia hemoglobinui būti toliau susijungusiam su deguonimi (5).

Rowen D. teigia, kad yra keletas faktorių, turi įtakos hemoglobino ir deguonies atsiskyrimui: pakilusi kūno temperatūra, pH sumažėjimas, padidėjusi anglies dioksido koncentracija (3).

11 įvyksta atvirkštinė reakcija ir atskilęs anglies dioksidas patenka į plaučių alveoles ir yra pašalinamas iš organizmo iškvėpimo metu. Didžioji dalis (70 proc.) CO₂ patenkanti į eritrocitus yra paverčiama anglies rūgštimi veikiama enzimo – karboanhidrazės. Anglies rūgštys greitai disocijuojasi į vandenilio jonus ir bikarbonato jonus eritrocituose. Vandenilio jonai apsaugo hemoglobiną eritrocituose, o bikarbonato jonai palieka eritrocitus ir patenka į kraujo plazmą. Anot William O. kai bikarbonato jonai patenka į plazmą didžioji dalis CO₂ yra transportuojama iš periferinių audinių kraujagyslių į plaučius. Plaučiuose vyksta atvirkštinė reakcija todėl CO₂ gali būti pašalintas iš alveolių iškvėpimo metu (6).

1.1.4. Dujų mainai tarp kraujo ir ląstelių

Periferiniuose audiniuose ląstelės vartoja deguonį ir produkuoja anglies dioksidą metabolizmo metu. Toks nuolatos vykstantis procesas palaiko santykinai mažą deguonies ir aukštą anglies dioksido koncentraciją ekstraląsteliniame skystyje aplink kapiliarus. Kai arterinis kraujas patenka į kapiliarus, parcialinis slėgio gradientas skatina deguonį difunduoti iš kraujo į intersticinį skystį, o anglies dioksidą iš intersticio skysčio į kraują (5).

1.1.5. pH reguliavimas

Kvėpavimo sistema taip pat alieka svarbų vaidmenį kraujo pH reguliavime, tai siejama su galimybe, dujų transportavimo kraujyje eigoje, pašalinti anglies dioksidą. Jei CO₂ kaupiasi kraujyje, dėl negebėjimo jo pašalinti iš kraujo, kraujo pH sumažėja, tai vadinama respiratorinė acidozė. Kraujo pH kyla jei CO₂ kiekis iš kraujo pašalinama daugiau nei jo įsisavinama ir jo kiekis organizme smarkiai sumažėja – respiratorinė alkolozė. CO₂ ir pH pokyčiai organizme yra glaudžiai susiję dėl vykstančių cheminių reakcijų kraujyje. Bikarbonato jonai ir vandenilio molekulės reikalingos vykti šiai reakcijai yra preinamos visuose kūno skysčiuose (4).

1.2. Kvėpavimo sistemos ligos

12 parazitinės kirmelės. Ingrid Lorenz teigia, kad rečiau pasitaikančios priežastys: alergija, apsinuodijimas (7).

Pasak Jurgio Sutkevičiaus galvijų kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius, kurių metu tiriama: nosies aplinka, kvėpavimo užesiai, išskyros iš šnervių, iškvėptas oras, nosies gleivinė, gerklos ir trachėja bei į apatinius kvėpavimo takus, kuriems priskiriami plaučiai ir krūtinės ląsta (8).

1.2.1. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimai

Galvijai visą gyvenimą dažnai yra veikiami daugybės virusinių ir bakterinių patogenų. Daugelis bakterinių patogenų, susijusių su GKL, yra normali viršutinių kvėpavimo takų mikrofloros dalis. Atsižvelgiant į virulentiškumą ir jautrumą šeimininkui, GKL paprastai pasireiškia per pirminę virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Virusinės infekcijos linkusios komplikuotis į antrines bakterines infekcijas. Sudėtinga šeimininko ir patogeno sąveika yra dinamiškas procesas, keliantis daugybę iššūkių viršutinei ir apatinei kvėpavimo sistemoms.

Įgimtos ir įgytos imuninės sistemos atsakas ir gynybiniai mechanizmai organizmeyra pirminiai veiksniai veikiantyspatogenų adheziją ir migracijos kelią organizme, išskiriant sekrecinius antigenus prieš mikroorganizmus.

Pasak mokslininkės Svetlanos F., viršutinių kvėpavimo takų uždegimai dažniausiai apima nosies, ryklės, gerklų gleivinę (2). Pastebimas nestiprus kosulys, ištakos iš nosies, taip pat karščiavimas ir sumažėjęs apetitas. Ligą sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, alergiją sukeliantys mikroskopiniai grybai, kartais ir parazitai (Dictyocaulus viviparus), kurie paskatina ne tik viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, bet ir bronchopneumoniją. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas greitai progresuoja, tad gali išsivystyti plaučiųpatologiją (9).

Progresuojantis GKL vystymasis nuo viršutinių iki apatinių kvėpavimo takų paprastai nustatomas per pirminę virusinę infekciją. Dėl viruso imunosupresijos susilpnėja įgimta imuninė sistema. Ši liga leidžia komensaliems bakterinės kilmės patogenams migruoti ir kolonizuoti apatinius kvėpavimo takus, dėl to gali atsirasti plaučių pažeidimai.

1.2.2. Apatinių kvėpavimo takų uždegimai

13 1.2.3. Aspiracinė pneumonija

Roger J. teigia, kad aspiracinė pneumonija išsivysto, kai į plaučius patenka pašalinių medžiagų, dažniausiai skysčių arba mekonijaus (10). Aspiracine pneumonija dažniausiai suserga kosintys veršeliai, kurie skubėdami gerti iš kibiro į kvėpavimo takus įtraukia pieno. Ligą gali predisponuoti baltraumeninė liga, kurią sukelia seleno ir vitamino E trūkumas. Tuomet nusilpsta liežuvio, kramtomųjų ir ryjime dalyvaujančių raumenų tonusas. Pažeidimo laipsnis priklauso nuo pobūdžio, medžiagos patekusios į kvėpavimo takus ir jos bakterinio užterštumo.

Roger J. taip pat teigia, kad aspiracinė pneumonija pasireiškia, kai netinkamai naudojamas krekenų girdymo zondas arba girdymo butelis, netinkama intubacija, esant disfagijai, regurgitacijai ar įtraukus užkrėstų nekrotizavusių gleivinės dalelių iš viršutinių kvėpavimo takų (10).

1.2.4. Bakterijų sukelta pneumonija

Serga veršeliai iki 6 mėn. amžiaus, tačiau pasitaiko ir vyresnių sergančių jauniklių. Pažeidžiami tiek viršutiniai, tiek apatiniai kvėpavimo takai. Bakterijų, sukeliančių kvėpavimo takų ligas, yra daug, vienos iš jų lemia ūmius, kitos - lėtinius susirgimus. Taip pat pasitaiko mišrių bakterinių infekcijų. Kartais bakterinė liga tampa kai kurių virusinių susirgimų komplikacija. Dažniausiai veršelių kvėpavimo takų ligas sukelia tokie patogenai: Mannheimia haemolytica, Histophilus somni, Pasteurella multocida, Actinomyces pyogenes, Mycoplasma bovis (11).Viršutiniai kvėpavimo takai yra šių oportunistinių patogenų rezervuaras, patiriant stresą, esant pirminei virusinei infekcijai ar nusilpus imunitetui bakterijos ima daugintis ir infekuoja plaučius (12).

Mokslininkas Jubb rašo, kad baktirinės kilmės kvėpavimo ligas dažniausiai sukelia Pasteurellaceae bakterijų šeima. Prieaugliui šis susirgimas pasireiškia enzootine pneumonija, kuri įvardijama kaip streso, virusinių infekcijų ir netinkamų oro sąlygų komplikacija (13).

Mokslininkai ištyrė, kad Manheimia haemolytica yra labiausiai paplitusi bakterija diagnozuojant galvijų kvėpavimo sistemos ligas (14). Bakterijos kolonizuojasi nosies gleivinėje ir tonzilese kaip natūrali mikroflora, tačiau patiriant stresą, nusilpus imunitetui, naudojant gliukokortikoidus jos tampa patogeniškomis. Sukelia fibrino eksudaciją į plaučių alveoles, vėliau išsivysto sunki plaučių pneumonijos forma, kurios metu bakterijos sustabdo ląstelių normalią veiklą: ventiliaciją ir dujų mainus, deguonies radikalų, azoto oksido junginių ir proteinazių sekreciją per leukocitus (15). Šio proceso eigoje plaučiuose patologinio tyrimo metu randami pavieniai koaguliacinės nekrozės židinėliai.

14 įvairialypis mechanizmas: priešuždegiminis atsakas, endotelinių ląstelių apoptozė, trombocitų aktivaciją, bakterijų paskatinta histamino produkcija, kas sukelia vaskulitą (17).

Pasak Subhash Verma, Pasteurella multocida bakterijos randamos viršutiniuose kvėpavimo takuose kaip normali gleivinės mikroflora kliniškai sveikiems galvijams (18). Bakterijos pasižymi dideliu virulentiškumu, todėl vienas iš pagrindinių jų sukeliamų klinikinių simptomų yra hemoraginė septisemija (19).

Mycoplasma bovi sukelia du pagrindinius klinikinius simptomus: enzootine pneumonija prieaugliui ir letinę pneumoniją, poliartritą vyresnio amžiaus galvijams. Infekcija dažniausiai perduodama kontakto metu (20).

1.2.5. Virusų sukelta pneumonija

Pasak Grissett, virusinės kilmės kvėpavimo ligomis serga didelis procentas veršelių. Skirtingi virusai sukelia panašius klinikinius požymius, o specifinio gydymo nėra. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ligos sukėlėją (21).

Ping Zhao Fei Xue rašo, kad paragripo 3 (GP3) virusai pavojingi 2 savaičių - 5 mėnesių amžiaus prieaugliui, kuris laikomas didelėse grupėse, esant prastai patalpų ventiliacijai, laikant veršelius kartu su suaugusiais galvijais. Būdingas didelis sergamumas, mažas gaištamumas. Bandoje klinikiniai požymiai gali ir nepasireikšti, kol nesusidaro tam tikros aplinkos sąlygos arba ligą komplikuoja kiti patogenai. PG3 virusai kelia grėsmę bet kuriuo metų laiku (22).

Mokslininkas Sacco teigia, kad respiratoriniai sincitiniai (GRSV) virusai pavojingiausi 2-4 savaičių amžiaus veršeliams. Gaištamumas gali siekti iki 50 proc., sumažėja veršelių priesvoris. Šio susirgimo atveju pastebimas dusulys, pilvinis kvėpavimas, sunkus iškvėpimas su garsu, kvėpavimas atvira burna, seilėjimasis, karščiavimas ir mirtis po 2-5 d. nuo ligos pradžios (23).

Galvijų infekcinio rinotracheito (GIRT) GHV-1 virusai dažniausiai pavojingi vyresniems negu 6 mėn. amžiaus jaunikliams. Liga gali būti lengvos formos ir labai ūmi. Jeigu susirgimas pasireiškia galvijų bandoje, pradžioje jis plinta labai greitai, po to plitimas bandoje gali tęstis keletą savaičių arba mėnesių. Jeigu komplikacijų nėra, liga pasireiškia įvairaus sunkumo snukio ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, išsivysto rinitas. Komplikacijų atveju išsivysto pneumonija (24).

15

Adeno virusai pavojingi nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių amžiaus veršeliams. Sergantys veršeliai karščiuoja, atsiranda nosies ištakų ir gleivių, pastebimas sunkus kvėpavimas ir viduriavimas. Gaištamumas gali siekti iki 60 procentų (26).

Visos virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcinės ligos sukuria puikias sąlygas antrinei bakterinei infekcijai, tai sudaro virusų ir bakterijų asociacijas, kas lemia pasireiškiančias plaučių patologijas.

1.2.6. Parazitų sukelta pneumonija

Dictyocaulus viviparus yra vieninteliai nematodai galintys sukelti kvėpavimo sistemos ligas

galvijams. Pirminė infekcija yra užsikrečiama ganymosi laikotarpiu. Klinikiniai simptomai pasireiškia po 3 savaičių nuo užsikrėtimo ir priklauso nuo patekusių parazitų koncentracijos. Pakartotinai šiais parazitais galima užsikrėsti tada, kai į tvartus suvaryti gyvuliai su išmatomis platina šių parazitų lervas. Pagrindiniai klinikiniai simptomai kosulys ir padažnėjęs kvėpavimas. Plaučiuose lervos migruodamos formuoja granuliomas, sukelia fibrozę ir eozinofilinių ląstelių infiltraciją (27).

1.3. Pagrindiniai kvėpavimo sistemos ligų klinikiniai požymiai

Klinikiniai ligos požymiai gali būti nuo nespecifinių: depresija, letargija, svorio kritimas, apatija, sumažėjęs apetitas ar visiškas jo nebuvimas, nerangi eisena iki ryškiai išreikštų specifinių simptomų, tokių kaip:

 Karščiavimas. Tai vienas iš anksčiausiai ir dažniausiai pasireiškiančių infekcijos požymių, todėl reikia greitai reaguoti, nes ankstyvas ligos gydymas yra kur kas efektyvesnis.

 Ištakos iš nosies ir akių. Pirmiausiai gali išsiskirti negausios ištakos iš nosies, vėliau,

ligai progresuojant, pastebima šlapiuojanti akiųgleivinė. Ištakos iš nosies tampa pūlingos, kartais su krauju ;

 Apnašos, erozijos, opos nosies veidrodėlio srityje ;  Greitas ir negilus kvėpavimas ;

 Kosulys. Ligos pradžioje kvėpavimo takai dirginami pakankamai skausmingai, todėl

16

1 pav. Veršelių kvėpavimo sistemos vertinimo kriterijai (47).

17

1 lentelė Veršelių kvėpavimo taškų įvertinimo sistema (48).

Balų skaičius : <4 – stebėti , >5 –gydyti

1.4. Kvėpavimo sistemos ligų diagnostika

Dažniausiai veršelių sveikata yra vertinama subjektyviai, tai yra atkreipiamas dėmesys į gyvūno išvaizdą ir elgseną. Vienas iš diagnostikos iššūkių yra natūralaus galvijo elgesio atsakas į žmogaus būvimą, nes galvijai kaip grobio gyvūnai yra linkę slėpti silpnumo ir ligos požymius (28). Padidėjęs specifiškumas kvėpavimo ligų diagnozės nustatymui leistų tikslingiau naudoti antimikrobines medžiagas ir kuo anksčiau pradėti gydymą taip sumažinant prieauglio sergamumą ir mirtingumą.

Remiantis J. Sutkevičiaus parašyta knyga diagnostikos metodai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji tyrimo metodai tokie kaip apžiūra, apčiuopa, palpacija, auskultacija ir temperatūros matavimas taikomi visada tiriant gyvūnus, todėl jie dar vadinami pagrindiniais metodais. Ligos diagnozei nustatyti bendrųjų tyrimo metodų dažniausiai nepakanka, todėl reikia atlikti pagalbinius (specialiuosius) tyrimo metodus: laboratorinius, instrumentinius, ultragarso ir funkcinius bandymus ir kita (8).

1.4.1. Bendrieji tyrimo metodai  Krūtinės ląstos palpacija ;

Stovima šalia gyvulio, veidu į jo galvą. Viena ranka dedama ant nugaros, o kita delnu ar pirštais nuo stuburo žemyn palpuojama krūtinės siena. Nustatoma krūtinės sienos temperatūra, jautrumas, odos ir poodinio audinio konsistencija, šonkaulių pakitimai, krūtinės sienos virpėjimas (8).

Gyvūno nr. Amžius Išskyros iš nosies Akys ir ausys Kosulys (pavienis / spontaninis)

18  Krūtinės ląstos perkusija ;

Perkutuojamas stovintis gyvulys. Krūtines ląsta stuksenama perkusiniu plaktuku per plesimetrą. Stuksenimo metodu nustatoma plaučių lauko kaudoventralinė riba – topografinė plaučių lauko perkusija, nes visos kitos plaučių ribos nekinta (8).

Apie patologinius pakitimus krūtinės ląstoje sprendžiama iš perkusijos garsų : timpaniškas (galvijams visada yra patologiškas), trūkusio puodo (šnypštimas), metalinis (pneumotoraksas), tuščios dėžės (plaučiuose daug oro), duslus (skysčiai krūtinės ertmėje), paduslėjęs (bronchopneumonija, plaučių edema, plaučių atelektazė) (8).

Trachėjinė perkusija atliekama eksudaciniam pleuritui atskirti nuo pneumonijos. Tiria du žmonės, vienas priglaudžia plesimetrą gyvuliui prie trachėjos ir perkusiniu plaktuku retai, nestipriai stukseną į plesimetrą, kitas žmogus auskultuoja plaučius. Sveiki, oringi plaučiai mažai praleidžia plaktuko smūgio sukeltus garsus. Jei plaučiai apimti uždegimo aiškiai girdimas trachėjos stuksenimo garsas (8).

 Krūtinės ląstos auskultavimas ;

Kvėpavimo takais judėdamas oras sukelia garsus (ūžesius). Norint juos išgirsti ir įvertinti, būtina prie kūno paviršiaus, ties tiriamais kvėpavimo organais glausti ausį, stetoskopą ar fonendoskopą. Pirmiausia auskultuojama trachėja, vėliau krūtinės ląsta, sąlyginai padalijus ją į trečdalius: viršutinį, vidurinį ir apatinį. Auskultacijos metu girdimi garsai skirstomi į fiziologinius ir patologinius (patologinis bronchinis, amforinis kvėpavimas, karkalai, krepitacija, krintančio lašo garsas) (8).

1.4.2. Specialieji tyrimo metodai

19 išsiurbto mėginio patalpinama į virusams transportuoti skirtas terpes, o kita dalis – į sterilius mėgintuvėlius bakterijų auginimui. Tolimesnis mėginys turi būti patalpintas į EDTA terpę citologiniams tyrimams (29).

Plaučių biopsija naudojama tik tokiais atvejais, kai mažiau invazyvios diagnostikos priemonės neduoda norimų rezultatų. Priemonės reikalingos šiai procedūrai atlikti: 10 proc. buferinio formalino tirpalo, chirurginio gremžtuko, spiritas, 2 proc. prokaino tirpalo, adatų ir švirkštų, Tru-cut® biopsinės adatos, sterilių vienkartinių pirštinių. Pasirinktoje vietoje nukerpami arba nuskutami plaukai ir dūrio vieta aseptizuojama 1-2 ml prokaino tirpalo suleidžiama po oda, o kiti 1-2 ml sušvirkščiama šiek tiek kaudaliau, į tarpšonkaulinius raumenis. Anestezuota oda prapjaunama skalpelio pagalba, patraukiama kaudaliau ir biopsinė adata duriama pro odą, per tarpšonkaulinius raumenis, pleurą ir plaučių skilties stromą. Ištraukiamas pjaunantis biopsinės adatos stiletas ir taip gaunamas biopsijos mėginys, pašalinama adata, o mėginys patalpinamas į 10 proc. formalino tirpalą ir siunčiamas histopatologiniams tyrimams (29).

Torakocentezė kaip procedūra dažniausiai naudojama galvijams, kuriems krūtinės ląstoje yra susikaupę skysčių. Skysčio pavyzdžiai iš pleurinės ertmės gali būti gaunami įvedant spinalinę adatą ar kateterį į pleuros ertmę naudojant vietinę anesteziją per tarpšonkaulinį tarpą. Patartina naudoti ultragarsą teisingai krypčiai nustatyti yra naudinga, tačiau be ultragarso geriausia procedūrą atlikti vetralinėje krūtinės dalyje, kaudaliau širdies. Priemonės reikalingos procedūrai: plaukų žirklės, 1,2 mm pločio ir 9 cm ilgio spinalinė adata, odą aseptizuojantis tirpalas, tamponai, mėgintuvėlis su EDTA ir paprastas mėgintuvėlis. Labai svarbu išvengti širdies punkcijos, todėl vien dėl šios priežasties yra reikalingas ultragarsas. Neturint ultragarso nuorodų, rekomenduojama dūrio vieta yra šeštas ar septintas tarpšonkaulinis tarpas, šalia ventralinės plaučių lauko dalies. Reikalinga gyvulio sedacija ir vietinė anestezija. Vietinei anestezijai sukelti naudojama 1-2 ml 2 proc. prokaino hidrochlorido, kuris suleidžiamas į raumenis ir po oda. Naudojama 9 cm ilgio adata su stiletu. Adata paruoštoje vietoje įduriama pro odą ir tarpšonkaulinius raumenis iki pleuros ertmės. Ištraukiamas stiletas, ir dėl neigiamo slėgio, pasišalina visas pleuroje esantis skystis. Mėginys siunčiamas į laboratoriją tolesniems tyrimams (29).

1.4.3. Laboratoriniai tyrimai

20 kol kas išlieka labai brangi. Tyrimui reikalingos priemonės: vakuuminis mėgintuvėlis su heparinu, vakutainerio adata. Arterinis kraujas labiausiai tinkamas tyrimui todėl dažniausiai kraujas imamas iš ausies arba uodegos arterijų. Iš viso analizuojama 11 parametrų: kraujo dujos (pH, pCO2, pO2), elektrolitai natris (Na+), kalis (K+), chloras (Cl); kalcis (Ca++), gliukozė (Glu), laktatai (Lac), hematokritas (Hct), kreatininas (Cre) (30).

Plaučių nematodų diagnostika yra svarbi, nes šios kirmėlės parazituoja bet kurio amžiaus galvijų organizme. Išmatų, bronchoalveolinio mėginio ar seilių mėginiai yra tiriami šių parazitų nustatymui. Gaišusio gyvūno plaučių gabalėlis, kaip patologinė medžiaga gali būti siunčiamas į laboratoriją tyrimams (31). Taip pat invazija šiais parazitais gali būti tiriama naudojant kraujo serumą atliekant ELISA testą.

Tepinėliai iš nosies ertmės imami steriliais tamponais ir talpinami į tam skirtą talpą, kurioje yra medžiagų stabdančių fermentų produkavimą, nukleorūgščių ir baltymų skilimą. Pieš išimant tamponą reikia mūvėti vienkartines pirštines, išėmus jį stipriai prispausti prie nosies gleivinės, palaikyti iki 5 sekundžių, ištraukti ir įdėti atgal į stabilizatorių. Ant mėginio užrašomi tiriami paciento duomenys, atsekamumo atžvilgiu, ir siunčiasi tyrimams į laboratoriją. Nors šis metodas nėra vienas iš informatyviausių, tačiau gali būti sėkmingai panaudotas identifikuojant paragripą 3 ir infekcinį galvijų rinotracheitą bei nustatyti vyraujančių mikroorganizmų koncentraciją (Histophilus somni, Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida) (32).

1.4.4. Diagnostiniai testai

Bakterijų kultūrų nustatytas. Dažniausiai identifikuojamos bakterijos sergant GKL: Pasteurella spp., Manheimia spp., Histophilus spp., Mycoplasma genties bakterijos pasižymi lėtu augimu (7-10 dienų) todėl gali būti dažnai nepastebėtos auginant bakterijų kultūras.

Imunofluorescencinis testas. Tinkamiausias mėginys šiam testui atlikti yra bronchoalveolinio lavažo turinys. Šio tyrimo metu yra labai svarbu laikytis tinkamos atlikimo technikos imant mėginį, siekiant išvengti papildomo užterštumo bakterijomis.

PGR testas. Šio tyrimo metu nustatoma genomo DNR ir RNR kas leidžia identifikuoti tiek virusų tiek bakterijų patogenus. PGR testas yra įprastai prieinamas daugybėje laboratorijų ir šiuo metodu galima nustatyti platų asortimentą patogenų vienu metu. Testas gali būti atliktas iš bronchoalveolinio lavažo ar nosies tampano mėginio.

21 Būtina kruopščiai atlikti paties patogeno tyrimus (imunofluorescencinio antigeno nustatymas, PGR ir bakterijų kultūra), nes tiriant gyvūnus pirminio patogeno gali nebūti arba, kai kurių bakterijų atveju, jis gali neišgyventi transportavimo į laboratoriją. Atlikus bet kurį antikūnų testą, patogeno poveikį galima patvirtinti, tačiau nenustatoma jo, kaip patogeno, veikimo pradžia. Todėl turi būti atsižvelgiama į (mažus) teigiamus rezultatus.

Diagnostikos galimybės yra neatsiejama priemonių dalis, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams, gydymo tikslais ir pritaikytų vakcinavimo programų dalis. Galimos įvairios galimybės, tačiau autoriai labiau linkę naudoti nosies-ryklės mėginio PGR testą, kai yra ūmių atvejų dėl didelio diagnostikos tikslingumo.

1.5. Gydymas

D. Griffin rašo, kad galvijų kvėpavimo ligų kompleksas yra viena iš dažniausiai gydomų ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų. Atjunkomiems, transportuojantiems veršeliams dažniausiai pasireiškia šios ligos subklinikiniai simptomai, nes jie patiria dideli stresą, todėl labai svarbu juos pastebėti ir kuo greičiau pradėti gydymą, kad kuo mažiau tai tūrėtų įtakos augimui, reprodukcijai (33).

Mokslininkė Julie Elkins rašo, kad šią ligą gali sukelti įvairūs patogenai, pagrindinė gydymo esmė pritaikyti plataus spektro antimikrobinę terapiją, antrinei bakterinei infekcijai išvengti ar gydyti. Svarstant kokį antimikrobinį vaistą naudoti reiktų atsižvelgti į šiuos kriterijus:

 Veikimo spektrą. Pagrindiniai mikroorganizmai į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį yra : Mannheimia haemolytica, Histophilus somni, Pasteurella multocida, Mycoplasma bovis. Autoriai teigia, kad M. bovis serologinis paplitimas bandose siekia iki 30 proc. ir jų patirtis rodo, kad ši bakterijų kultūra turi didėjantį ir reikšmingą vaidmenį GKL protrūkiuose;

 Veikimo pradžia ir laikas tam tikrame audinyje (tai ypač svarbu sergant M. bovis sukeltomis infekcijomis);

 Vartojimo paprastumas : dozės dydis ir fizinės savybės (34).

Dauguma atvejų dėl vaisto pasirinkimo turi būti priimami nesant diagnostinių tyrimų rezultatams ir jie turi būti grindžiami anamneze tiek dėl galimų patogenų, tiek dėl antimikrobinio gydymo sėkmės.

22 reikėtų pereiti nuo individualaus gydymo link grupinio. Šiam sprendimui įtakos turi keletas veiksnių: grupės dydis, išreikštų klinikinių simptomų sunkumas ir naujai susirgusių gyvūnų dažnis, kliento lūkesčiai ir ligos valdymas, įvertinant atsakingą vaistų vartojimą (35).

Tačiau šių dienų aktuali problema didėjantis bakterijų rezistentiškumas antimikrobinėms medžiagoms, todėl didesnis dėmesys tūrėtų būti skiriamas ne į masinį antibiotikų naudojimą, o į patogeno nustatymą, sergančiųjų karantinavimą ir vakcinacijos plano sudarymą.

NVNU naudojami kartu su antimikrobiniais vaistais, veikia kaip pagalbinė priemonė malšinti klinikinius ūmių infekcinių kvėpavimo takų ligų požymius. Tyrimais nustatyta, kad NVNU (karprofenas) stipriai mažina karščiavimą, slopina uždegimą ir ženkliai sumažina sergančių ūminėmis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis karščiuojančių galvijų plaučių audinio uždegiminį atsaką. Autorių nuomone, NVNU yra viena iš esminių terapijos priemonių gydant GKL sukeltus simptomus.

Sergantiems lėtinėmis GKL ar ūmiais atvejais su ryškiai išreikštais klinikiniais simptomais gyvūnams turėtų būti skiriama palaikomoji terapija (skysčiai, elektrolitai).

Gydymas gali būti veiksmingas mažinant nuostolius, tačiau pats ekonomiškiausias būdas valdyti GKL yra prevencinės priemonės (geros kokybės krekenos ir savalaikis jų girdymas, tinkamos laikymo sąlygos ir gyvūnų vakcinavimas, sergančių karantinavimas).

1.6. Rizikos veiksnių valdymas

Pagrindinės priežastys įtakojančios ligos atsiradimą:

 Prastos kokybės krekenos ir prastas jų įsisavinimas;

 Gyvulių koncentracija (to paties amžiaus, toje pačioje patalpoje);  Aplinka (drėgmė, dulkės, skersvėjis);

 Stresas (raginimas, kastracija, transportavimas);  Karantinavimas (nežinoma sveikatos būklė);

 Netinkamas šėrimas (prastos kokybės pieno pakaitalai, koncentratai, pašarai);  Infekcijos (virusai, bakterijos, mikoplazmos).

Paprastai klinikinė liga išsivysto, kai nėra pusiausvyros tarp aplinkos rizikos veiksnių, gyvūninių veiksnių ir daugybės galimų sukėlėjų, įskaitant virusus (GP3, GVD, GIRT, GRSV), bakterijas (Pasteurella spp., Mannheimia spp. ir Histophilus spp.) ir mikoplazmas. Svarbu atsižvelgti į visus šiuos rizikos veiksnius bendrai, o ne atskirai, kad būtų užtikrinta maksimali nauda.

23 valdymo principų, nes labai svarbu pilnaverčio imuniteto susidarymui, tiriant veršelių IgG kiekį kraujo serume. Augant veršeliams, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į nuolatinį šėrimo tipą (pieno pakaitalą, koncentratus ir pašarą). Švarus geriamas vanduo turi būti laisvai prieinamas. Mityba turėtų būti turtinga energija, joje turėtų būti didelė baltymų ir tinkamų mikroelementų koncentracija, įskaitant mineralus, tokius kaip Zn, Cu, Fe ir Se bei vitaminus E, B kompleksą ir C.

Atsižvelgiant į aplinkos veiksnius svarbiausia yra kontroliuoti drėgmės lygį. Per didelis drėgmės kiekis skatina virusų ir bakterijų plitimą. Todėl būtina užtikrinti tinkamą ventiliaciją, vengti dulkių, skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų. Taip pat svarbu laikytis higienos: gardelių dezinfekcija, patalpų deratizacija. Ligoms didelės įtakos turi perpildyti gardeliai, todėl labai svarbu, grupuojant gyvūnus, laikytis nurodytų rekomendacijų, vienam veršeliui individualiame gardelyje iki 2 mėnesių amžiaus reikėtų skirti 1,5 m², 3-6 mėn. veršeliui grupiniuose gardeliuose - 0,91 m². Individualiuose gardeliuose veršeliai laikomi iki 2 savaičių amžiaus, vėliau jie yra grupuojami pagal amžiaus grupes ir laikomi grupiniuose gardeliuose.

Tokios procedūros, kaip nujunkymas, kastracija, transportavimas (iš tvarto į tvartą), ar netinkamos laikymo sąlygos (gardelių perpildymas, netinkamas amžiaus grupavimas) neišvengiamai sukelia daug streso, ir jos turės neigiamos įtakos gyvūnų imuninei sistemai, taigi padidins jų jautrumą GKL. Reikia stengtis, kad šios procedūros būtų kuo mažiau įtemptos, tyliai tvarkomos ir atsižvelgiama į jų atlikimo greitį. Nereikėtų ignoruoti ir šalčio streso padarinių, kai veršeliai, veikiami žemesnėje nei kritinėje temperatūroje, kur padidėja kvėpavimo takų ligų procentas, ir kuriems reikia daugiau gydymo medikamentais, tokiomis aplinkybėmis reikėtų apsvarstyti gūnios ar šilumos lempų naudojimą. Veršelių gūnios pirmąjį mėnesį yra gana reikalingos dėl šilumos sulaikymo, ko rezultate energija iš pašaro gali būti skirta svorio augimui, o ne šilumos palaikymui, dėl aplinkos temperatūros svyravimų (2 pav.).

24 Įrašų analizė turėtų būti naudojama sergamumo ir mirštamumo dažniui įvertinti, siekiant nustatyti, ar yra tendencijų, susijusių su sezoniškumu, gyvulių skaičiumi, paveiktų gyvūnų amžiumi ar valdymo praktika.

1.6.1. Vakcinacija

Yra daugybė vakcinų nuo respiratorinių ligų komplekso. Atrenkant reikėtų atsižvelgti į galimas ligas, kiek laiko galima skirti vakciną, kaip greitai ir kiek laiko reikalinga apsauga. Ji turėtų būti skiriama likus kelioms savaitėms iki pagrindinio rizikos periodo. Vakcinos yra vertingos kontroliuojant plaučių uždegimą, tačiau jos nepakeičia gydymo.

Edwards T. teigia, kad optimalus vakcinos atsakas yra susijęs su veiksmingos vakcinos pateikimu imliam organizmui. Imunitetas susiformuoja per 2–3 savaites, todėl apsauginiam imunitetui išgauti gali prireikti kelių vakcinos dozių. Vakcina užtikrina imuninės sistemos veikimą antigenu, bet negarantuoja teigiamo imuninio atsako (36).

Yra daugybė virusinių vakcinų gaminių, tiek su modifikuotomis gyvomis virusų padermėmis, tiek inaktyvuotų antigenų pavidalu. Dažniausi virusiniai antigenai yra GIRT; GVDV; GP3; ir GRSV. Dauguma produktų yra patvirtinti skirti vartoti po oda.

Įprasti bakteriniai antigenai, naudojami komerciškai parduodamose vakcinose siekiant kontroliuoti GKL, yra : Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida; ir Histophilus somni. Šie antigenai gali būti naudojami viename antigene ar jų derinyje arba gali būti įtraukti į kombinuotą virusinę ir bakterinę vakcinas. Diagnostikos laboratorijos išskiria kitus su GKL pažeidimais susijusius patogenus, įskaitant Arcanobacterium pyogenes ir Mycoplasma bovis.

25

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliktas ,,X ūkyje“, kuriame taikoma tik tvartinė laikymo sistema, kai galvijai laikomi tvarte vasarą ir žiemą. Prieauglis, veršeliai laikomi ant sauso kraiko (šiaudų), pusgilio tipo tvartuose. Melžiamos karvės laikomos nekreikiant, taikant srutų surinkimo sistemą. Ūkyje auginami veršeliai – 270, prieauglis – 200, penimi galvijai – 150 ir melžiamos karvės – 800, tačiau skaičiai yra nuolatos kintantis. Galvijų auginimo pastatuose įrengtos šėryklų bei girdyklų sistemos. Nugaišę galvijai laikomi atskiroje patalpoje ir vėliau priduodami UAB ,,Rietavo veterinarinei sanitarijai“.

4 kraujo mėginiai virusologiniam tyrimui buvo imti 2018 m. spalio mėnesį, kai sergamumo procentas būna didžiausias. 5 išmatų mėginiai koprologiniam tyrimui imti 2019 m. lapkričio mėnesį, dėl galimo užsikrėtimo plaučių parazitais. 24 kraujo mėginiai kraujo dujų tyrimui, morfologijai ir biochemijai imti 2019m. lapkričio mėnesį. Moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.

Tyrimo metu kraujo mėginiai imti vieną kartą 10-čiai sveikų ir 10-čiai sergančių, tačiau negydytų veršelių. Gauti tyrimo rezultatai lyginti su fiziologinėmis normomis.

Tyrimo metu paimti mėginiai siunčiami į Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedros, Stambiųjų gyvūnų klinikos, laboratoriją.

Tyrimo objektas – 3 mėnesių amžiaus, 10 kliniškai sveikų ir 10 sergančių, kvėpavimo takų ligomis, veršelių. Tyrimo metu buvo nagrinėjami literatūros šaltiniai, kuriuose aprašomos galimos ligos priežastys, rizikos faktoriai, diagnostikos ir profilaktikos metodai.

2.1. Kontrolinės ir tiriamosios grupės sudarymas

Kontrolinę grupę (n=10) sudarė veršeliai, kurių rektinė temperatūra ir kvėpavimo dažnis buvo normos ribose, ištakų iš nosies ar akių nepastebėta, ausys pakeltos, žvalūs, noriai ėda. Tiriamąją grupę sudarė veršeliai (n=10), kurių rektinė kūno temperatūra >39,5⁰C, pastebimos ištakos iš akių ir nosies, ausys nuleistos, padažnėjęs kvėpavimo dažnis, veršeliai neaktyvūs, nenoriai ėda. Pavaikius tokius veršelius girdimas kosulys, auskultuojant tokių veršelių plaučių sritį girdimi švokštimo garsai.

2.2. Specialieji tyrimai

Koprologinis tyrimas buvo atliekamas stambiųjų gyvūnų laboratorijoje flotacijos ir Bermano metodais. 5 išmatų mėginiai buvo surenkami į specialius plastikinius, vienkartinius indelius ir pristatyti į laboratoriją.

26

lazdelės, pamerkiame išmatas konusinėje taurėje su vandeniu ( vanduo turi apsemti išmatas ) ir paliekame per naktį. Ilga pipete nusiurbiame 5 ml vandens nuo dugno, supilti į mėgintuvėlį ir centrifuguoti 5 min 1000aps./min greičiu. Pipete nusiurbiame mėgintuvėlio paviršinį skystį, o nusėdusias lervas pipete užlašinamos ant objektinio stiklelio, nudažomos Liugolio tirpalu ir mikroskopuojama.

Flotacijos metodu tiriant išmatų mėginį reikia atsverti 3g ir ant jų užpilti 30ml flotacinio tirpalo. Išmaišyti ir košti per viengubą marlės sluoksnį į kitą stiklinę. Filtratą stiklinėje palikti 10-15min. nusistovėti. Mėgintuvėlis panardinamas į filtratą iki dugno. Atsargiai ištraukiamas ir lašas esantis jo gale užlašinamas ant objektinio stiklelio, uždedamas dengiamasis stiklelis ir paruoštas mėginys mikroskopuojamas.

Kraujo mėginiai imami laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Kraujo ėmimo vieta dezinfekuojama. Kraujas buvo imtas iš jungo (v. jugularis) venos. Imant kraują iš jungo venos, pirštu užspaudžiama žemiau dūrio vietos, išryškėjus kraujagyslei 50⁰ kampu smeigiama vienkartinė, sterili adata ir prijungiamas vakuuminis mėgintuvėlis. Morfologiniam kraujo tyrimui, kraujas buvo surenkamas į mėgintuvėlius, kuriuose buvo kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų (EDTA) ir iškart po paėmimo mėgintuvėlis lėtai keletą kartu vartomas, kad medžiagos susimaišytų su krauju. Biocheminiam tyrimui kraujas imamas į paprastus vakuuminius mėgintuvėlius be antikoaguliantų, nes reikalingas tik kraujo serumas (kraujo plazma be fibrinogeno). Kraujo mėginių tyrimai buvo atliekami LSMU Veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje, morfologinis kraujo tyrimas atliekamas Melet Schloesing Laboratories MS4-5 Vet (Prancūzija) automatinis hematologinis (morfologinis) analizatoriumi, kraujo biocheminio tyrimui naudojamas – RANDOX. Serologiniai tyrimai dėl GIRT, GP3, GRSV, GVD virusų antikūnų nustatymo buvo siunčiami į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Virusologinių tyrimų skyriuje mėginiai tiriami imufermentinės analizės metodu (IFA).

27

2.3. Statistinė duomenų analizė

Darbas rašomas Microsoft Word 2013 programa, surinkti tyrimų duomenys statistiškai apdoroti naudojant Microsoft Excel 2013 programą, lentelės sudaromos iš kraujo morfologinių ir biocheminių aritmetinių vidurkių rodiklių, galimų nuokrypių, jų skirtumo atsakymai laikomi statistiškai patikimais kai p<0,05.

3 pav. Tyrimo schema

Įvertinamos X ūkyje veršelių laikymo sąlygos •Šėrimas •Laikymo tipas Kontrolinės ir tiriamosios grupės sudarymas

•Kontrolinė grupė n=10. Veršelių rektinė temperatūra normos ribose, nėra ištakų iš nosies ir akių.

•Tiriamoji grupė n=10. Pakilusi kūno temperatūra, ištakos iš nosies ir akių, pavaikius girdimas kosulys.

28

3.

TYRIMO REZULTATAI

3.1. Laikymo sąlygos, šėrimas ir gydymas

Veršeliai laikomi tvartuose, kurie suskirstyti į gardelius. Kiekviename gardelyje laikoma po 5 veršelius. Gardelio ilgis 3 m, o plotis 2 m, todėl bendras laikymo plotas yra 6 m². Kiekvienam veršeliui atitenka 1,2 m². Gardeliai kreikiami šiaudais kiekvieną dieną ir savaitėje kartą dezinfekuojami COBIOTEX tirpalu, kuris sumažina bakterijų dauginimąsi ir palaiko tinkamas zoohigienines sąlygas veršeliams.

Šeriami granulėmis Master Progerss NON GMO, kurios tinkamos šerti veršeliams, kurių amžius yra nuo 5 dienų iki 6 mėnesių ir kombinuotais pašarais, į kurių sudėtį įeina : smulkinti šiaudai, kviečiai, soja, cukriniai runkeliai, mineralinės medžiagos, chelatinas, kvietinės selenos, kalcis ir pieno milteliai. Taip pat kiekviename gardelyje yra padėti laižalai į kurių sudėtį įeina vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Sergant kvėpavimo ligomis veršeliai gydomi antibiotikais, NVNU ir vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksu. Iš antimikrobinių medžiagų pasirenkami preparatai FLORKEM 300 mg/ml (florfenikolio) ir ENROXIL 100 mg/ml (enrofloksacino). Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo naudojami ūkyje : Meloxidyl 20 mg/ml (meloksikamas) ir ACTICARP 50 mg/ml (karprofenas). Vitaminų ir mineralų kompleksas MULTIVIT–MINERAL, kaip pagalbinė priemonė gydymo antibiotikais taip pat naudojamas VITAMIN C BIOWET, 100 mg/ml injekcinis tirpalas (askorbo rūgštis).

3.2. Vakcinacija

29

3.3. Specialiųjų tyrimų rezultatai

Išmatų mėginiai paimti į vienkartinius, plastmasinius indelius X ūkyje buvo tiriami Stambiųjų gyvūnų laboratorijoje ir tiriami flotacijos ir Bermano metodais. Gauti atsakymai neigiami, parazitų ir jų kiaušinėlių nebuvo aptikta.

KOPROLOGINIS TYRIMAS Tirta flotacijos ir Bermano tyrimu

Mėginio ID Tyrimo duomenys

1 Parazitozių mėginyje neaptikta. 2 Parazitozių mėginyje neaptikta. 3 Parazitozių mėginyje neaptikta. 4 Parazitozių mėginyje neaptikta.

5 Parazitozių mėginyje neaptikta.

2 lentelė Koprologinio tyrimo standartinis atsakymas

31 3 lentelė Sveikų ir sergančių veršelių baltųjų kraujo kūnelių vertinimo rodikliai

Rodiklis Sveiki Sergantys

Normos ribos n= 10 10 WBC m/mm³ 7,49 ± 0,86 8,12 ± 1,39 4 – 15 Lym proc. 45,35 ± 3,11 44,43 ± 3,74 45 – 80 Mon proc. 5,40 ± 0,60 8,57 ± 0,65 1 – 5 Neu proc. 35,81 ± 3,19 45,21 ± 4,19 10 – 30 Eo proc. 0,26 ± 0,08 0,53 ± 0,22 2 - 20

Lyginant sveikų ir sergančių veršelių kraujo morfologinio tyrimo rodiklių vidurkius lentelėje pateikiami leukocitų (WBC) galimi nuokrypiai. Kontrolinės grupės vidurkis 7,49 ± 0,86 m/mm³, tuo tarpu sergančiųjų 8,12 ± 1,39 m/mm³. Gauti rezultatai yra statistiškai nepatikimi p>0,05, tačiau nežymus jų padidėjimas rodo prasidedančią uždegiminę reakciją organizme.

Lyginant limfocitų, monocitų, neutrofilų ir eozinolfilų rodiklius pateiktoje lentelėje matomi jų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Monocitų ir neutrofilų vidurkis viršija normos ribas, kas sietina su uždegiminiu atsaku. Eozinofilų vidurkis žemiau normos ribos, tačiau gauti tyrimo rezultatai įrodė, kad šie rodikliai nėra statistiškai patikimi p>0,05. Eozinopenija remiantis literatūros šaltiniais neturi didelės diagnostinės reikšmės.

4 lentelė Sveikų ir sergančių veršelių raudonųjų kraujo ląstelių vertinimo rodikliai

Rodiklis Sveiki Sergantys _Normos

32

Lyginant sveikų ir sergančių kraujo morfologinio tyrimo rodiklių vidurkius pateiktus lentelėje matomi eritrocitų (RBC) vidurkių nuokrypiai, kai normos ribos svyruoja nuo 6-11 m/mm³. Kontrolinės grupės vidurkis 9,56 ± 0,22 m/mm³, tuo tarpu tiriamosios grupės 10,02 ± 0,63 m/mm³ , gauti tyrimo rezultatai yra statistiškai nepatikimi p>0,05, tačiau nežymus jų padidėjimas rodo deguonies pernešimo sumažėjimą kraujyje. Statistiškai nepatikimais tyrimo rodikliais taip pat laikomi ir MCV, hematokritas, MCH, MCHC ir hemoglobinas. MCV (ląstelių dydžio) sumažėjimas tiriamojoje grupėje nurodo geležies trūkumą organizme.

Kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse lyginant eritrocitų tūrį ir dydį nurodantį rodiklio vidurkį (RDW) buvo gauti tokie rezultatai : sveikų veršelių 14,92 ± 0,27, tuotarpusergančiųjų13,05 ± 0,23. Skaičiuojant šių rodiklių patikimumą buvo pastebėta, kad RDW rodiklis yra statistiškai patikimas p<0,05.

5 lentelė Sveikų ir segančių veršelių kraujo krešėjimo komponentų vertinimo rodikliai

Rodiklis Sveiki Sergantys

n= 10 10

THR m/mm³ _{396 ± 39,98 494 ± 48,34}

MPV fl _{6,85 ± 0,15 6,88 ± 0,14}

Pct % _{0,27 ± 0,02 0,33 ± 0,03}

PDW 8,95 ± 0,74 7,36 ± 0,65

Vertinant kraujo krešėjimo komponentų įtaką, sergant veršelių kvėpavimo ligomis, gauti rezultatai normos ribose ir yra statistiškai nepatikimi p>0,05 sergant galvijų respiratorinėmis ligomis.

6 lentelė Sveikų ir sergančių veršelių biocheminio kraujo tyrimo vertinimo rodikliai

Rodiklis Sveiki Sergantys _Normos

33

Atliktas kraujo serumo biocheminis tyrimas, kurio metu buvo pastebėtas geležies (Fe) ir gliukozės (Glu) pokytis tarp sveikų ir sergančių veršelių, kai tuo tarpu lyginant kitus rodiklius ( T-Pro, albuminus, kalcį, magnį ir fosforą ) svarbių ar statistiškai reikšmingų pakitimų nepastebėta.

Sveikų veršelių organizme geležies (Fe) vidurkis ir jo standartinis nuokrypis 29,66 ± 1,23 umol/l , kai tuo tarpu sergančių veršelių 21,32 ± 2,29 umol/l (norma 15-25m/mm³). Gauti tyrimo rezultatai yra laikomi statistiškai patikimais p<0,05. Geležies rodiklis išlieka normos ribose, tačiau jo matomas staigus sumažėjimas ligos pradžioje gali indikuoti geležies deficitą organizme ligos pabaigoje.

Taip pat iš gautų tyrimo rodiklių išsiskiria Glu koncentracijos kraujo serume pokytis. Sveikų veršelių 4,53 ± 0,25 mmol/l , sergančiųjų – 3,39 ± 0,37 mmol/l (norma 4,5-6,5 mmol/l). Šis rodiklis vertinant veršelių kvėpavimo ligas yra statistiškai patikimas p<0,01 ir nurodo sumažėjusį pašaro suvartojimą ligos metu.

7 lentelė Sveikų ir sergančių veršelių biocheminio kraujo tyrimo vertinimo rodikliai

Rodiklis Sveiki Sergantys _Normos

ribos

n= 10 10

ALT (GTP) U/L 18,7 ± 2,89 21,2 ± 2,37 0 – 38

AST (GOT) U/L 52,6 ± 8,55 82,2 ± 6,29 0 – 40

ALP U/L 531,4 ± 60,46 364,3 ± 65,21 0 – 300

UREA mmol/l 4,28 ± 0,38 4,75 ± 0,47 3,30 – 6

Creaumol/l 74,63 ± 4,17 70,78 ± 3,58 70 – 100

34

Statistiškai patikimais rodikliais buvo gauti RDW ir Fe todėl buvo skaičiuojama koreliacija tarp šių rodiklių. Koreliacijos koeficientas lygus 0,7 kas rodo stiprų teigiamą ryšį tarp tiriamųjų rodiklių. Teigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad pirmojo požymio skaitinėms vertėms didėjant, antrojo požymio vertės taip pat didėja, tai reiškia, kad padidėjus geležies 1umol/l , RDW padidėja 0,07 karto. Mažėjant geležies organizme lygiai taip pat mažėja ir RDW kiekis organizme.

3 pav Koreliacija tarp geležies (Fe) ir eritrocitų tūrio (RDW)

35

4.

REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtu įsakymu dėl veršelių laikymo sąlygų, laikant veršelius garduose grupėse turi būti atsižvelgiama į veršelių svorį (38). Vienam veršeliui sveriančiam iki 150 kg turi būti suteikiamas minimalus1,5m² grindų plotas. Veršeliai turi galimybę laisvai atsigulti, atsistoti. X ūkyje laikomam veršeliui tenka 1,2m² grindų ploto, kas šiuo atveju nesiekia net minimalaus reikalavimo, tačiau grindys atitinka reikalavimus: lygios, neslidžios ir lengvai dezinfekuojamos.

Ūkyje ką tik gimusiems veršeliams stengiamasi per pusvalandį duoti 4 litrus krekenų, kurios sugirdomos zondo pagalba. Pirmąją savaitę veršeliams girdomi pieno pakaitalai du kartus dienoje po du litrus, vėliau kiekis didinamas iki 3 litrų ir duodamas 3 kartus dienoje. Taip veršeliai šeriami iki 10 savaičių amžiaus ir mitybos racionas yra keičiamas. Veršeliai šeriami atsižvelgiant į jų amžių ir svorį, naudojamas kombinuotas pašaras, kuris subalansuotas pagal amžiaus grupę, taip pat skiriamas komercinis pašaras granulėmis, kuriame yra pakankamas kiekis mineralinių medžiagų ir vitaminų.

Forbes teigia, kad svarbu ūkyje kontroliuoti Dictyocaulus viviparus parazitų paplitimą (39).

Šiomis plaučių kirmėlėmis užsikrečia liepos – spalio mėnesiais, įvairaus amžiaus galvijai, kuriems jos sukelia parazitinį bronchitą. Forbes teigia, kad tiriant išmatų mėginius ir neradus lervų, reiktų tyrimą pakartoti po 10 dienų, nes pirmo tyrimo metu lervos gali būti nėrimosi laikotarpyje. Kadangi parazitinis bronchitas buvo atmestas, tada reikia atlikti diferencinę kitų kvėpavimo takų patogenų diagnozę.

36

abu patogenai gali būti pastaruoju metu dažnai pasireiškiančių galvijų endeminių kvėpavimo takų ligų priežastis (42).

Buvo siunčiami mėginiai kraujo morfologiniams tyrimams, kurios metu buvo tiriami šie rodikliai : leukocitai (limfocitai, monocitai, neutrofilai, eozinofilai), eritrocitai (RDW, hematokritas, hemoglobinas) ir trombocitai. Bassel teigia, kad stresas ir gliukokortikoidų vartojimas veršeliams sukelia imunosupresiją , kurios metu organizmas tampa imlus virusinei infekcijai, kas dar labiau silpnina imunitetą ir taip užsikrečiama antrine bakterine infekcija. Pirminė virusinė infekcija sukelia neutropenija, o antrinė bakterinė infekcija neutrofiliją (43). Tyrimo metu gauti atsakymai parodė, kad neutrofilų yra nežymiai virš normos ribos, tačiau statistiškai tai nėra patikimas rodiklis. Statistiškai patikimu rodikliu laikomas eritrocitų pasiskirstymo plotas (RDW), kurio vidurkis pas sergančiuosius veršelius buvo 13,05 ± 0,23 kai p<0,05. Šis rodiklis nusako eritrocitų gebėjimą pernešti deguonį iš plaučių į įvairias kūno dalis, todėl jo sumažėjimas turi įtakos nepilnavertiškam audinių aprūpinimui deguonimi.

Atliekami išsamūs kraujo biocheminių rodiklių tyrimai, kurių metu statistiškai patikimais rodikliais buvo gauti : geležis 21,32 ± 2,29umol/l (norma 15-25umol/l) , kai p<0,05 ir gliukozė 3,39 ± 0,37mmol/l (norma 4,5-6,5 mmol/l) kai p<0,01. Sergančių veršelių geležies rodiklis yra normos ribose, tačiau lyginant su sveikų veršelių 29,66 ± 1,23umol/l šis rodiklis yra sumažėjęs. Geležies trukumą organizme dažniausiai lemia nesubalansuotas pašaras, tačiau šiuo atveju šis rodiklis nėra žemiau normos ribos, todėl tai sietina su eritrocitų skaičiaus pokyčiais (44). Gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas sietinas su prastos kokybės pašaru, kai racione nepakankamas kiekis angliavandenių, taip pat tai sietina ir su bakterinės kilmės infekcijomis organizme.

Statistiškai patikimais rodikliais buvo gauti RDW ir Fe todėl buvo skaičiuojama koreliacija tarp šių rodiklių. Koreliacijos koeficientas lygus 0,7 kas rodo stiprų teigiamą ryšį tarp tiriamųjų rodiklių. Teigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad pirmojo požymio skaitinėms vertėms didėjant, antrojo požymio vertės taip pat didėja, tai reiškia, kad padidėjus geležies 1 umol/l , RDW padidėja 0,07 karto. Mažėjant geležies organizme lygiai taip pat mažėja ir RDW kiekis organizme.

37

IŠVADOS

1. Tyrimo metu nustatyta, kad kiekvienam veršeliui tenkantis gardelio plotas yra per mažas. Tankesnė gyvūnų koncentracija turi didesnę įtaką ligos plitimui ir neatitinka fiziologinių poreikių.

2. Atlikus serologinį tyrimą nustatyti vyraujantys patogenų antikūnai : infekcinis galvijų rinotracheito virusas, 3 tipo galvijų paragripo, respiratorinis sincitinis ir galvijų virusinės diarėjos virusai.

3. Atlikus kraujo biocheminius tyrimus nustatytas eritrocitų dydžio ir pasiskirstymo ploto bei geležies sumažėjimas. Visų šių rodiklių sumažėjimas rodo geležies deficitą organizme.

38

REKOMENDACIJOS

1. Užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos respublikos įsakymu dėl veršelių laikymo sąlygų, minimalus plotas atitenkantis kiekvienam veršeliui individualiai tūrėtų siekti 1,5m², todėl rekomenduojama padidinti gardelį arba sumažinti jame laikomų gyvūnų skaičių.

2. Mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą. Įtariant bakterines kilmės susirgimus atlikti antibiogramas, diagnozės patvirtinimui. Paskirti tinkamą medikamentų naudojimą, skiriant tinkamą vaisto dozę, racionalų vartojimo būdą, (atsižvelgti į vaisto savybes patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį), atsižvelgiant į gyvūno fiziologinę būklę

3. Svarbiausia profilaktikos priemonė yra laiku skirta vakcina. Ūkiui rekomenduojama vakcinuoti veršelius polivakcina BioBosRespi 4, į kurios sudėtį įeina pagrindinės patogenų padermės sukeliančios respiratorines ligas : galvijų respiratorinis sincitinis, 3 tipo galvijų paragripo, galvijų diarėjos virusai ir Mannheimia haemolytica bakterijos. Lygiai taip pat svarbu skirti revakcinaziją rekomenduojamu laiku dėl pilnaverčio imuniteto susidarymo prieš patogenų antigenus.

4. Gydant sergančius veršelius papildomai skirti vienkartines FERRIBION 10% (geležies) injekcijas, taip pat paskirti palaikomąją skysčių terapiją GLUCOSE 25 % SOLUTION WITH METHIONINE, infuziniu tirpalu.

39

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Murray G.M., More S.J., Clegg T.A. Risk factors associated with exposure to bovine

respiratory disease pathogens during the peri-weaning period in dairy bull calves. BMC Veterinary Research. 2018;14(1).

2. Lima S.F., Teixeira A.G.V., Higgins C.H. The upper respiratory tract microbiome and

its potential role in bovine respiratory disease and otitis media. Scientific Reports. 2016Jan;6(1).

3. Frandson R.D., Wilke WL, Fails A.D. Anatomy and physiology of farm animals. Ames,

IA: Wiley Blackwell; 2009

4. Sjaastad Ø.V., Sand O., Hove K. Physiology of domestic animals. Oslo: Scandinavian

Veterinary Press; 2016.

5. Klein B.G., Cunningham. Veterinary Physiology. Missouri: Elsevier Saunders; 2013.

6. Reece W.O., Erickson H.H., Goff J.P. Dukes physiology of domestic animals. Ames,

IA: Wiley Blackwell; 2015.

7. Lorenz I., Fagan J., More S.J. Calf health from birth to weaning. II. Management of

diarrhoea in pre-weaned calves. Irish Veterinary Journal. 2011;64(1).

8. Sutkevičius J. Veterinarinė klinikinė diagnostika. Kaunas: Naujasis lankas; 2003.

9. Edwards T. Control Methods for Bovine Respiratory Disease for Feedlot Cattle.

Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2010;26(2):273–84.

10. Panciera R.J., Confer A.W. Pathogenesis and Pathology of Bovine Pneumonia.

Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2010;26(2):191–214.

11. Taylor J.D., Fulton R.W., Lehenbauer T.W. The epidemiology of bovine respiratory

disease: What is the evidence for predisposing factors? [Internet]. The Canadian veterinary journal = La revue veterinaire canadienne. Canadian Veterinary Medical Association; 2010 [cited 2019Jan18].

Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21197200

12. Hodgson P.D., Aich P., Manuja A. Effect of Stress on Viral–Bacterial Synergy in

Bovine Respiratory Disease: Novel Mechanisms to Regulate Inflammation. Comparative and Functional Genomics. 2005;6(4):244–50.

13. Maxie MG, Jubb KVF, Kennedy PC, Palmer N. Jubb, Kennedy, and Palmers pathology

of domestic animals. St. Louis: Elsevier; 2016.

14. Fulton R.W., Cook B.J., Step D.L. Evaluation of health status of calves and the impact

40

National Library of Medicine; 2002 [cited 2019Feb16]. Available from:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC227001/

15. Caswell J.L. Failure of Respiratory Defenses in the Pathogenesis of Bacterial

Pneumonia of Cattle. Veterinary Pathology. 2013Oct;51(2):393–409.

16. Hellenbrand K.M., Forsythe K.M., Rivera-Rivas J.J. Histophilus somni causes

extracellular trap formation by bovine neutrophils and macrophages. Microbial Pathogenesis. 2013;54:67–75.

17. Portis E., Lindeman C., Johansen L. A ten-year (2000–2009) study of antimicrobial

susceptibility of bacteria that cause bovine respiratory disease complex—Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, and Histophilus somni—in the United States and Canada. Journal of Veterinary Diagnostic Investigation. 2012;24(5):932–44.

18. Verma S., Sharma M., Katoch S. Profiling of virulence associated genes of Pasteurella

multocida isolated from cattle. Veterinary Research Communications. 2012;37(1):83–9.

19. Hotchkiss E.J., Hodgson J.C., Lainson F.A. Multilocus sequence typing of a global

collection of Pasteurella multocida isolates from cattle and other host species demonstrates niche association. BMC Microbiology. 2011;11(1):115.

20. Gabinaitiene A., Siugzdaite J., Zilinskas H., Siugzda R., Petkevicius S. Mycoplasma

bovis and bacterial pathogens in the bovine respiratory tract. Veterinární Medicína. 2011Aug;56(No. 1):29–35.

21. Grissett G., White B., Larson R. Structured Literature Review of Responses of Cattle to

Viral and Bacterial Pathogens Causing Bovine Respiratory Disease Complex. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2015;29(3):770–80.

22. Zhu Y.M., Shi H.F., Gao Y.R. Isolation and genetic characterization of bovine

parainfluenza virus type 3 from cattle in China. Veterinary Microbiology. 2011;149(3-4):446–51.

23. Sacco R.E., Mc Gill J.L., Pillatzki A.E. Respiratory syncytial virus infection in cattle

[Internet]. Veterinary pathology. U.S. National Library of Medicine; 2014 [cited 2019Apr2].

Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24009269

24. Jones C., Chowdhury S. Bovine Herpesvirus Type 1 (BHV-1) is an Important Cofactor

in the Bovine Respiratory Disease Complex. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2010;26(2):303–21.

25. Luzzago C., Lauzi S., Ebranati E. Extended Genetic Diversity of Bovine Viral Diarrhea