KŪNO MASĖS KOMPONENTŲ ĮTAKA SPORTININKŲ ŠIRDIES KAIRIOJO SKILVELIO MASEI IR SISTOLINEI FUNKCIJAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SPORTO INSTITUTAS

GODA ZARECKĖ

KŪNO MASĖS KOMPONENTŲ ĮTAKA SPORTININKŲ ŠIRDIES

KAIRIOJO SKILVELIO MASEI IR SISTOLINEI FUNKCIJAI

baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. Renata Žumbakytė – Šermukšnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė ...(Data) ...(Parašas)

KŪNO MASĖS KOMPONENTŲ ĮTAKA SPORTININKŲ ŠIRDIES

KAIRIOJO SKILVELIO MASEI IR SISTOLINEI FUNKCIJAI

baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. Renata Žumbakytė – Šermukšnienė

...(Data) ...(Parašas)

Recenzentas Darbą atliko

Doc. Raimondas Kubilius Magistrantė

... Goda Zareckė...(Parašas) ... ...(Data)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 6

SANTRAUKA ... 7

ABSTRACT ... 9

ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1. Širdies ir kraujagyslių sistema ... 14

1.2. Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniam krūviui ... 15

1.3. Echokardiografija ir jos taikymas vertinant širdies ir kraujagyslių sistemą ... 16

1.4. Kairiojo skilvelio strukūra, geometrija ir funkcija ... 17

1.5. Sportininkų kūno masės komponentai ... 19

1.6. Ryšys tarp sportininkų kūno masės komponentų ir kairiojo skilvelio... 21

1.7. Ištvermės sportininkų kairiojo skilvelio parametrų kaita ... 23

1.8. Jėgos sportininkų kairiojo skilvelio parametrų kaita ... 24

1.9. Žaidybinių sporto šakų sportininkų kairiojo skilvelio parametrų kaita ... 25

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ... 27

2.1. Tyrimo planavimas ... 27

2.2. Kontingentas ... 29

2.3. Tyrimo metodai ... 30

2.3.1. Medicininė duomenų analizė ir antropometriniai matavimai ... 30

2.3.2. Kūno masės komponentų matavimas ... 31

2.3.3. Echokardiografija per krūtinės ląstą ... 34

2.3.4. Matematinė statistika ... 38

3.1. Širdies KS masė ir sistolinė funkcija tiriamųjų grupėse ... 40

3.1.1. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp sportininkų ir nesportuojančių asmenų ... 40

3.1.2. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp jėgos sportininkų ir nesportuojančių asmenų ... 40

3.1.3. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp ištvermės sportininkų ir nesportuojančių asmenų ... 41

3.1.4. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp žaidybinių sporto šakų sportininkų ir nesportuojančių asmenų ... 42

3.1.5. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp ištvermės ir jėgos sporto šakų sportininkų ... 42

3.1.6. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp ištvermės ir žaidybinių sporto šakų sportininkų ... 45

3.1.7. Kairiojo skilvelio masės ir sistolinės funkcijos palyginimas tarp jėgos ir žaidybinių sporto šakų sportininkų ... 46

3.2. Kūno masės komponentai tiriamųjų grupėse ... 46

3.3. Ryšys tarp tiriamųjų širdies KS rodiklių ir kūno masės komponentų ... 48

3.3.1. Ryšys tarp sportininkų širdies KS rodiklių ir kūno masės komponentų ... 48

3.3.2. Ryšys tarp nesportuojančių asmenų širdies KS rodiklių ir kūno masės komponentų ... 50

3.4. Ryšys tarp širdies KS rodiklių ir kūno masės komponentų, skirtingų sporto šakų sportininkų tarpe 51 3.4.1. Ryšys tarp ištvermės sporto šakų sportininkų širdies KS rodiklių ir kūno masės komponentų 51 3.4.2. Ryšys tarp žaidybinių sporto šakų sportininkų širdies KS rodiklių ir kūno masės komponentų ... 51

3.5. Ryšys tarp širdies KS rodiklių ir sistolinio arterinio kraujo spaudimo skirtingų sporto šakų

sportininkų tarpe ... 55

3.6. Sportininkų KS geometrijos kaita... 56

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 57

5. IŠVADOS ... 61

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 63

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 64

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas DS – dešinysis skilvelis

EED – Europos echokardiografijos draugija IF – išmetimo frakcija

KS – kairysis skilvelis

KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis

KSGDDI – kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masė

KSUS – kairiojo skilvelio užpakalinė sienelė MMI – miokardo masės indeksas

SSS – santykinis sienelių storis ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema ŠSD – širdies susitraukimų dažnis TSP – tarpskilvelinė pertvara

SANTRAUKA

Zareckė G. Kūno masės komponentų įtaka sportininkų širdies kairiojo skilvelio masei ir

sistolinei funkcijai, magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė doc. Renata Žumbakytė – Šermukšnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2016.

Tyrimo tikslas: nustatyti kūno masės komponentų įtaką sportininkų širdies kairiojo skilvelio masei ir sistolinei funkcijai.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti jėgos, ištvermės, žaidybinių sporto šakų sportininkų ir nesportuojančiųjų kairiojo skilvelio masę ir sistolinę funkciją.

2. Įvertinti jėgos, ištvermės, žaidybinių sporto šakų sportininkų ir nesportuojančiųjų kūno masės komponentus.

3. Įvertinti ir palyginti kūno masės komponentų įtaką kairiojo skilvelio masei ir sistolinei funkcijai jėgos, ištvermės ir žaidybinių sporto šakų sportininkų tarpe.

Buvo tiriami 45 asmenys, kurie atvyko sporto medicinos gydytojo konsultacijai į Kauno apskrities medicinos centrą. Visi tiriamieji buvo vyrai, kurių amžius buvo nuo 18 iki 35 metų. Tyrimą sudarė keturios grupės tiriamųjų: jėgos, kuriai priklausė 10 kultūrizmo, fitneso bei kūno rengybos sportininkų, 7 ištvermės sportininkai, kurią sudarė maratono bėgikai ir orientacinio sporto atstovai, 18 žaidybinių sporto šakų sportininkų - krepšininkai, futbolininkai, regbio žaidėjai bei kontrolinė grupė, kurią sudarė 10 nesportuojančių asmenų.

Atvykę atlikti periodišką sveikatos pasitikrinimą į Kauno apskrities medicinos centrą, pagal indikacijas arba gydytojo paskyrimą tiriamiesiems buvo atlikta širdies echokardiografija. Toliau sekė kūno masės komponentų ištyrimas, naudojant „Tanita body composition analyzer TBF-310GS“

svarstykles. Svarstyklėmis buvo matuojama sportininkų bendras kūno skysčių kiekis (TBW), riebalinio audinio kiekis, atsižvelgiant į visą kūno masę, procentais (FAT%) bei kūno masės indeksas (BMI). Taip pat, tyrimo metu buvo matuojamas širdies susitraukimų dažnis, sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas, o išanalizavus medicininę dokumentaciją, išsiaiškintas tiriamųjų ūgis bei kiek laiko sportuojama.

1. Jėgos sporto šakų sportininkams nustatyta KS koncentrinė hipertrofija ir jų KS miokardas yra didžiausias:

1.1. Jėgos sportininkų KS miokardo masė didesnė nei ištvermės sportininkų (p<0,05).

1.2 Jėgos sporto šakų sportininkų KS užpakalinė sienelė diastolėje didesnė nei nesportuojančiųjų ir žaidybinių sporto šakų sportininkų, o ištvermės sportininkų KS užpakalinė sienelė diastolėje nustatyta siauresnė nei nesportuojančiųjų (p<0,05).

1.3. Jėgos sporto šakų sportininkų TSP diastolėje storesnė nei žaidybinių ir ištvermės sporto šakų sportininkų (p<0,05).

2. Reikšmingai skyrėsi šie masės komponentai tarp tiriamųjų:

2.1. Jėgos sportininkų riebalų kiekis organizme nustatytas didesnis nei ištvermės ir žaidybinių sporto šakų sportininkų, o nesportuojančių vyrų - didesnis už žaidybinių sportininkų (p<0,05).

2.2. Žaidybinių sportininkų skysčių kiekis buvo didesnis nei jėgos sportininkų ir nesportuojančiųjų, o ištvermės sportininkų – nei jėgos (p<0,05).

3. Didejant vyrų riebalų kiekiui didėja KS miokardo dydis, o didejant skysčiams organizme – mažėja KS miokardo dydis:

3.1. Didėjant riebalų kiekiui, didėja sportininkų KS miokardo masė ir KS užpakalinė sienelė diastolėje, o taip pat žaidybinių sporto šakų sportininkų - KS užpakalinė sienelė ir TSP storis diastolėje, jėgos sportininkų - TSP storis diastolėje.

3.2. Didėjant jėgos sportininkų skysčių kiekiui organizme, ima mažėti kairiojo skilvelio TSP storis diastolėje.

ABSTRACT

Zareckė G. Influence of body mass components to the mass and systolic function of left heart ventricular, master thesis/ Academic supervisor Assoc Renata Žumbakytė – Šermukšnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sport. – Kaunas, 2016.

The aim of the study: to determine influence of body mass components to the mass and systolic function of left ventricular of athletes.

Research tasks:

1. Assess mass of left ventricular and systolic function of strength, endurance, team sports athletes and non-athletes.

2. Assess body mass components of strength, endurance, team sports athletes and non-athletes.

3. Assess and compare influence of body mass components to the mass and systolic function of left ventricular among the athletes of the strength, endurance and team sports.

A total of 45 persons were participating in the research, who formed came for a consultation of sports medicine doctor. All research subjects were men, aged 18 to 35 years old. Research consisted of 4 subject groups: strength, that had 10 bodybuilding and fitness specialists, 7 endurance athletes, that consisted of marathon runners and indicative sports representatives, 18 tems sports athletes – basketball, football and rugby players, as well as a control group that consisted of 10 non-athletes. Upon arrival to Kaunas region Medical Centre for periodical health assessment, based on indications or doctor‘s appointment research participants underwent cardiac echocardiography.

Next came body mass component measurement using the „Tanita body composition analyzer TBF-310GS“ scales. These scales measured the athletes' total body water content (TBW), fat tissue content, based on the entire body mass percentage (% FAT) and body mass index (BMI). Also, all subjects were measured in heart rate per minute, systolic and diastolic blood pressure and after medical documentation analysis, height and weight of research subjects were measured, as well as how long they have been doing sports.

Findings:

1. LV concentric hypertrophy was found for strength athletes and their myocardium is highest:

1.1. Stregth athletes‘ LV myocardium mass is bigger compared to endurances athletes‘ (p<0,05).

1.2. Stregth athletes‘ interventricular septal wall thickness at end diastole is bigger than non athletes’ and team sports athletes’, whereas endurance sports athletes’ interventricular septal wall thickness at end diastole was found thinner compared to non-athletes (p<0,05).

1.3. Strength athletes‘interventricular septal wall thickness at end diastole is thicker than team sports endurance sports athletes’ (p<0,05).

2. These mass components were statistically significantly different for following research groups:

2.1. Fat mass of strenght athletes was found higher compared to endurance and team sports athletes, whereas the percentage of fat mass in non athletes organisms was higher than fat mass in team sports athletes organisms (p<0,05).

2.2. Body water content (TBW) of team sports athletes was higher compared to strength athletes and non athletes. Total body water content (TBW) of endurance sports athletes was higher than TBW of strenght athletes (p<0,05).

3. With increase of men fat amount size of LV myocardium gets higher, whereas with the increase of fluids in organizm – Lvmyocardium size gets lower:

3.1. With the increase of fat amount, athletes‘ LC myocardium mass and interventricular septal wall thickness at end diastole gets higher, same situation with interventricular septal wall thickness at end diastole applies for team sports athletes, whereas for strength athletes – just TSP at end diastole.

3.2. With the increase of strength athletes total body water content (TBW) left ventricular interventricular septal wall thickness at end diastole starts to decrease.

ĮVADAS

Gera sveikata yra neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Fizinis aktyvumas skiriasi nuo

profesionalaus sporto. Profesionalus sportas – reguliarus, ilgalaikis, didelis fizinis krūvis, kurio metu sportininkai sieka kuo geresnių sportinių rezultatų. Prisitaikant prie didelio fizinio krūvio, vyksta sudėtingi, tarpusavyje susiję daugelio organų sistemų struktūriniai bei funkciniai pokyčiai. Svarbiausias vaidmuo visoje sportininko adaptacinėje sistemoje atitenka širdies ir kraujagyslių sistemai

(ŠKS)(Venckūnas ir kt., 2006).

Literatūros duomenimis, širdies morfometrinių rodiklių pokyčiams įtakos turi sporto šaka. Priklausomai nuo fizinio krūvio tipo išskiriamos dvi pagrindinės kairiojo skilvelio (KS) geometrijos persitvarkymo formos: koncentrinis KS persitvarkymas ir ekscentrinis KS persitvarkymas (Bartkevičienė ir kt., 2014).

Remiantis Mitchello sporto šakų klasifikacija, kiekvienoje sporto šakoje yra statinis ir dinaminis fizinio krūvio komponentas, todėl KS geometrijos persitvarkymas priklauso nuo dominuojančio

komponento. Tačiau pastarojo dešimtmečio tyrimai rodo, kad daugeliui sportininkų būdingas mišrus KS geometrijos persitvarkymas: padidėjęs KS galinis diastolinis dydis (KSGDD) ir padidėjęs KS sienelių storis.

J. Barbier (2006) su kitais mokslininkais tvirtina, kad ištvermę lavinančių sportininkų (bėgikų, plaukikų, dviratininkų, irkluotojų ir kt.) pratybose vyrauja dinaminiai pratimai, kurių metu pakinta raumenų ilgis ir šiek tiek padidėja raumenų skaidulų įtempimas, sukeliantis širdies perkrovą tūriu bei sąlygojantis ekscentrinę KS hipertrofiją. Čia KS hipertrofija pasireiškia padidėjusia KS miokardo mase (KSMM), KS galiniu diastoliniu dydžiu, saikingu KS sienelių sustorėjimu bei normaliu santykiniu sienelių storiu (SSS).

A. Picard (2006) ir kiti bendraautoriai teigia, kad priešingai nei ištvermės sportininkų, jėgos sportininkų treniruotėse dominuoja statinis fizinis krūvis, kuris sukelia intraraumeninio spaudimo

padidėjimą ir širdies perkrovą spaudimu. Šių veiksmų pasekoje išsivysto koncentrinė KS hipertrofija, kuri pasireiškia padidėjusia KS miokardo mase, padidėjusiu KS santykiniu sienelių storiu, ženkliu KS sienelių sustorėjimu bei saikingai padidėjusiu KS galiniu diastoliniu dydžiu.

Vis labiau kardiologijos mokslas orientuojasi į sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos geros funkcinės būklės palaikymą bei užtikrinimą. JAV Širdies Asociacija rekomenduoja prieš kiekvienas varžybas nuolat tikrinti ir vertinti sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą bei būklę. Tačiau, ši

strategija įrodė ribotus specialistų gebėjimus, nustatant sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, kurie lemia sportininkų staigių mirčių priežastis (Irfan et al., 2016).

Šiuo metu mokslinėje literatūroje vis labiau kalbama apie ryšį tarp sportininkų KS morfologijos ir kūno masės komponentų, t.y. rieblų ir skysčių kiekio organizme (Ian et al., 2013; Ian et al., 2016; Utomi et al., 2013; Lavie et al., 2014; Park et al., 2014; Schrager et al., 2007).

J. Ian (2016) ir kiti bendraminčiai teigia, kad KS struktūros ir funkcijos santykiai su riebalų kiekiu yra labai sudėtingi. Naujausi tyrimų duomenys rodo, jog padidėjusi riebalų masė gali būti susijusi su koncentriniu KS persitvarkymu, kuriam būdinga padidėjęs KS miokardo masės ir tūrio santykis, padidėjęs KS sienelių storis bei vyraujantis diastolinės funkcijos sutrikimas. Taigi, atlikti tyrimai patvirtina, kad riebalų masės pasiskirstymas gali turėti įtakos KS rekonstrukcijai.

M. Canepa (2012) ir kiti autoriai tvirtina, jog riebalų masė yra susijusi su KS diastoline disfunkcija. Tai susiję su medžiagų apytakos procesu, kurio metu įtraukiami kraujo lipidai ir susikaupę riebalai greičiau nei įprastai. Šie mokslininkai teigia, kad būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kurių metu būtų siekiama įvertinti ir nustatyti ar yra ryšys tarp KS diastolinės funkcijos ir riebalų masės padidėjimo.

Išanalizavus mokslinius straipsnius ir kitą mokslinę literatūrą apie sportininkų kūno masės komponentus ir KS geometrijos, struktūros, masės ir funkcijos pokyčius, pavyko rasti keleta atliktų mokslinių tyrimų, kuriuose taip pat buvo nagrinėjama kūno masės komponentų įtaka sportininkų kairiojo skilvelio struktūrai bei masei. Skaitytoje literatūroje ieškoma sąsajų tarp KS morfologinių bei struktūrinių pokyčių ir riebalų masės, todėl šio darbo tikslas yra nustatyti kūno masės komponentų įtaką sportininkų širdies kairiojo skilvelio masei ir sistolinei funkcijai.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - nustatyti kūno masės komponentų įtaką sportininkų širdies kairiojo skilvelio masei ir sistolinei funkcijai.

Šiam darbo tikslui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai:

1. Įvertinti jėgos, ištvermės, žaidybinių sporto šakų sportininkų ir nesportuojančiųjų kairiojo skilvelio masę ir sistolinę funkciją.

2. Įvertinti jėgos, ištvermės, žaidybinių sporto šakų sportininkų ir nesportuojančiųjų kūno masės komponentus.

3. Įvertinti ir palyginti kūno masės komponentų įtaką kairiojo skilvelio masei ir sistolinei funkcijai jėgos, ištvermės ir žaidybinių sporto šakų sportininkų tarpe.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Širdies ir kraujagyslių sistema

Žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema – nenutrūkstamas tekėjimas uždara sistema, kurios pagrindinis organas – širdis, kraujagyslės bei jomis tekantis kraujas. Širdis tai netaisyklingo kūgio formos tuščiaviduris organas. Suaugusio žmogaus širdis yra maždaug kumščio dydžio (250-350 gramų). Šio organo dydis ir masė priklauso nuo lyties, amžiaus, fizinio išsivystymo bei darbo pobūdžio (Poteliūnienė, 2003).Širdis bei kraujagyslės formuojasi iš mezodermos gemalinio lapelio. ŠKS pagrindinė funkcija yra tiekti deguonį ir maisto medžiagas ląstelėms, pašalinti iš jų anglies dvideginį bei šalutinius metabolizmo produktus, reguliuoti kūno temperatūrą, įspėti apie ligas bei įvykus traumai, apsaugoti nuo didelio kraujo netekimo (Poteliūnienė, 2003).

Širdis ir kraujagyslės žmogaus organizme sudaro du kraujo apytakos ratus: didįjį ir mažąjį. Didįjį kraujo apytakos ratą sudaro kraujagyslės, kuriomis kraujas iš širdies teka į visą organizmą ir vėliau grįžta atgal į širdį. Kuomet plaučiuose regeneruojasi hemogolobinas ir veninis kraujas virsta arteriniu, plaučių venomis jis sugrįžta atgal į širdį ir taip susidaro mažasis kraujo apytakos ratas (Poderys ir kiti, 2007).

Širdies pertvara širdį dalina į dvi dalis, kiekvieną iš jų taip pat sudaro dvi kameros – prieširdis ir skilvelis. Šios keturios kameros veikia lyg siurbliai. Širdis dirba cikliškai, kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas (sistolė) ir ilgas atsipalaidavimas (diastolė). Pulsas tai arterijų sienelių ritmingas

bangavimas, sukeliamas širdies skilvelių susitrukimų. Jis priklauso nuo diastolės (atsipalaidavimo) trukmės. Normalus žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm/Hg susitraukimo ir 80 mm/Hg atsipalaidavimo metu (Poderys, 2007).

Suprantant širdies ir kraujagyslių sistemos sąveiką, suteikia vertingos informacijos diagnozuojant ir gydant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas (Ky et al., 2013). Tačiau, dabartiniai gydymo bei diagnozavimo metodai linkę sutelkti dėmesį arba į kraujagyslių arba į širdies darbą (Chen et al., 2016).

1.2. Sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniam krūviui

Profesionalus sportininkas - sportininkas, kuris už pasiruošimą varžyboms ir dalyvavimą jose gauna tam tikrą darbo užmokestį, mokamą tos sporto organizacijos, su kuria jis yra sudaręs sporto veiklos sutartį (Ackland et al., 2012).

Širdies ir kraujagyslių sistema yra viena iš pagrindinių struktūrinių organizmo dalių, kuri sudaro holistinę sistemą (Emeljanovas ir kiti, 2006). Oranizmo greitąsias ir ilgalaikes adaptacijas fiziniams krūviams lemia širdies ir kraujagylių sistema ir jos funkcinis parengtumas. Organizmas prie fizinių krūvių adaptuojasi ne iš karto, o pamažu. Priklausomai nuo organizmo pokyčių skiriami du adaptacijos tipai – greitoji ir lėtoji. Greitoji adaptacija – tiesioginė organizmo reakcija į vienkartinio fizinio krūvio poveikį. Tai greitas organizmo prisitaikymas prie atliekamo darbo. Ji pasireiškia jau parengtų, susiformavusių biocheminių mechanizmų ir vegetacinių funkcijų pagrindu, naudojant turimus rezervus ir funkcines galimybes. Lėtoji adaptacija – organizme vykstantys struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, kuriuos skatina nuolatiniai, ilgą laiką atliekami fiziniai krūviai (Kajėnienė, 2008).

Bell (2008) teigia, kad ŠKS reakciją į vienkartinį fizinį krūvį sąlygoja nervinių ir lokalių veiksnių sąveika: suaktyvėja greitieji reguliavimo mechanizmai, simpatinės nervų sistemos valdomos vazodilatacinės kraujagyslių reakcijos, chemoreceptoriai, baroreceptoriai ir centrinės nervų sistemos refleksai. Greita reakcija į pakitusios kraujotakos, energijos ir deguonies poreikius yra visų, prieš tai minėtų, sistemų bruožas. Greitosios adaptacijos metu širdis didindama sistolinį tūrį ir susitraukimų dažnį taip prisitaiko prie fizinio krūvio (Fletcher, 2013).

Jothi (2011) tvirtina, jog dėl ilgalaikio fizinių pratimų poveikio ŠKS atiranda teigiamų funkcinių pokyčių: mažėja kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD), didėja sistolinis kraujo tūris, stiprėja širdies raumuo (jo susitraukimo ir atsipalaidavimo greitis) bei mažėja širdies raumens dirglumas.

Įvertinti ir pamatuoti organizmo reakciją į bet kokį fizinį krūvį yra tiriami rodikliai, pagal kuriuos taip pat galima įvertinti atskirų sistemų ir organų funkcinę būklę. Šie rodikliai gali būti registruojami: santykinės ramybės būsenoje, veikiant krūviui arba po jo.

Širdies susitraukimų dažnio padidėjimas tai viena labiausiai pastebimų organizmo reakcijų į padidėjusį fizinį krūvį. Pulsas dažnėja jau prieš fizinį krūvį. Tai kontroliuoja galvos smegenų centras, kuris atsako už visą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Kiek vėliau didėja sistolinis ir minutinis širdies tūris. Sistolinis kraujo spaudimas padidėja dėl šių priežasčių:

 Didėja veninis pratekėjimas į dešinę širdies pusę (dėl raumenų darbo ir veninių kraujagyslių sienelių susitraukimo);

 Didėja širdies kontraktiliškumas (dėl padidėjusio galinio diastolinio tūrio, kuris ištempia miokardo skaidulas);

 Gerėja kraujo išstūmimas sistolės metu (dėl sumažėjusio periferijos pasipriešinimo)( Wilmore et al., 1999; Žumbakytė-Šermukšnienė 2006).

A. Bartkevičienė, V. Mockienė ir A. Razbadauskas (2014) pastebi, jog dėl ilgalaikio fizinio krūvio padidėja parasimpatinės nervų sistemos įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai, to pasekoje pagerėja širdies miofibrilių atsipalaidavimas bei padidėja širdies sienelių ištempimas diastolės metu. Miokardo skaidulų struktūros (jos ilgėja ir storėja) kitimas priklauso nuo neurohumoralinių mediatorių veikimo. Adrenalinui, angiotenzinui, testosteronui ir insulinui, suaktyvinus širdies miocitų adhezijos molekules, suintensyvėja nukleino rūgščių ir baltymų sintezė miocituose.

Pasak Naylor (2008) ir kitų bendraautorių, nuolatiniai intensyvūs fiziniai pratimai veda prie širdies struktūrų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių – kairiojo skilvelio hipertrofija ir išsiplėtimas („Atleto širdis“). Pastaraisiais dešimtmečiais buvo atlikta daugybė tyrimų, norint apibūdinti šį širdies pakitimą.

Šiuo metu yra atlikta daug tyrimų, kuriuose nagrinėjamas treniruočių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau daugiausiai jų yra atlikta analizuojant ištvermės sporto šakų sportininkus. Širdies rekonstrukciniai (adaptaciniai) mechanizmai priklauso nuo sportininko sporto šakos ir su tai glaudžiai siejasi hemodinamikos poveikis šidžiai, kuris dar kitaip žinomas kaip Morganroth hipotezė (Pelliccia, Maron MS & Maron BJ., 2012).

1.3. Echokardiografija ir jos taikymas vertinant širdies ir kraujagyslių sistemą

R. Jurkevičius (2012) teigia, jog paskutiniaisiais dešimtmečiais širdies ultragarsinių tyrimų technologijos labai patobulėjo. Greta M rėžimo, dvimatės echokardiografijos su nuolatinės, pulsinės bangos, spalvotu dopleriu, echokardiografijos per stemplę, atsirado ir naujos technologinės galimybės tiksliau įvertinti kairiojo širdies skilvelio funkciją audinių dopleriniu tyrimu ar miokardo įtampą trimate echokardiografija realiu laiku. Nepaisant to, echokardiografija išliko labai priklausoma nuo tyrėjo gebėjimų, kvalifikacijos, patirties bei įgūdžių.

R. Aržanauskienė ir bendraautoriai 2008 metais išleistoje knygoje “Echokardiografijos pagrindai“ echokardiografijos per krūtinės ląstą vaizdus skirsto pagal daviklio padėtį ir gaunamas tomografines plokštumas. Echokardiografinių vaizdų plokštumos gaunamos, atsižvelgiant į širdies ašį. Širdies ašis – linija, kertanti KS viršūnę ir KS pamato centrą. Išskiriamos trys standartinės tomografinės echokardiografinių vaizdų plokštumos:

 Ilgosios ašies plokštuma. Tai plokštuma, kuri lygiagreti su KS ašimi. Ji kerta KS viršūnę, pamatą, dviburį ir aortos vožtuvus.

 Trumposios ašies plokštuma. Plokštuma, kuri statmena ilgosios ašies KS plokštumai.  Keturių ertmių plokštuma. Ši plokštuma dar vadinama horizontaliąja ilgosios ašies plokštuma. Ji statmena ir ilgosios, ir trumposios ašies pjūviams. Šioje plokštumoje matomi ilgiausi abiejų skilvelių ir prieširdžių vaizdai.

Standartinės daviklio padėtys, tiriant per krūtinės ląstą, yra priekrūtinkaulinė, viršūninė, pokrūtinkaulinė ir virškrūtinkaulinė. Keičiant daviklio padėtį šiose plokštumose gaunamos ilgosios ašies, skersinė bei tarpinės širdies pjūvių projekcijos (Aržanauskienė ir kt., 2008).

Europos echokardiografijos draugija (EED) ir Amerikos echokardiografijos draugija (AED) skelbia ir nuolatos atnaujina svarbius, tam skirtus dokumentus bei rekomendacijas, norint atlikti echokardiografinį ištyrimą ir tinkamai interpretuoti gautus duomenis (Popescu et al., 2009; Nihoyannopoulos et al., 2007).

1.4. Kairiojo skilvelio strukūra, geometrija ir funkcija

B. Baillargeon su bendraautoriais (2014) tvirtina, kad iki šių dienų, norint nusakyti širdies parametrus, aprašoma ir kairiojo skilvelio funkcija.

Kairiojo skilvelio (KS) sistolinė funkcija – tai gebėjimas išstumti kraują į didįjį kraujo apytakos ratą. Ši funkcija priklauso nuo padidėjusio fizinio krūvio ir kontraktiliškumo. KS sistolinė funkcija dažniausiai yra vertinama echokardiografijos metodu (Bartkevičienė ir kt., 2014). Vertinant KS šiuos funkcijos parametrus: miokardo įtampą, sukamąjį judesį bei miokardo įtampos kitimo greitį, taip pat galima anksti nustatyti naujus lokalius KS funkcijos fenomenus, tokius kaip: posistolinę kontrakciją ir papildomą sistolinį judesį izovolumetrinės relaksacijos periodu (Ascenzi et al, 2011).

Daugelis autorių tvirtina, jog sportininkų KS sistolinė funkcija nesiskiria nuo nesportuojančiųjų. Norint ištirti sportininko širdį, jos geometrinius pokyčius, yra taikomi šie KS sistolinės funkcijos vertinimo metodai: echokardiografija, ventrikulografija, radionuklidinė angiografija ir vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (Drezner et al., 2013).

J.A. Drezner (2013) su bendraminčiais tvirtina, kad KS sistolinė funkcija susijusi su prieškrūvio ir pokrūvio esančiais pokyčiais. Persimodeliuojant ir pasikeičiant KS geometrijai, jo funkcija nepakinta. Pasak autorių, ramybės metu sumažėjusi KS sistolinė funkcija, atliekant fzinio krūvio mėginį, ji sunormalėja.

Caselli (2011) ir kiti autoriai teigia, jog daugeliui sportininkų KS sistolinė funkcija gali būti pagerėjusi. Nepaisant šių nuomonių skirtumo, didžioji dauguma mokslininkų pritaria šiam teiginiui: „ilgalaikio fizinio krūvio poveikis KS sistolinei funkcijai nėra ryškus“ (Drezner et al., 2013).

F. Ascenzi (2011) su kitais benraautoriais tvirtina, kad sportininkų diastolinės funkcijos rodikliai yra geresni už nesportuojančių asmenų, o tai rodo geresnį KS atsipalaidavimą. Kiti autoriai teigia, jog sportininkams būdinga bradikardija nulemia didesnį KS diastolinės funkcijos rodiklį (E/A santikį) (Drezner et al., 2013).

Weeks (2011) ir kiti autoriai teigia, kad KS hipertrofija tai sudėtingas atsakas į įvairius

dirgiklius. Ji gali būti apibūdinama kaip fiziologinis ar patologinis signalas. Fiziologinis struktūros pakeitimas yra susijęs su kardiomiocitų hipertrofija, esant normaliai arba gerai širdies funkcijai. Patologinė rekonstrukcija yra siejama su kardiomiocitų netekimu, fibroze, skilvelio disfunkcija ir padidėjusia rizika širdies nepakankamumui ar staigiai mirčiai.

Kairiojo skilvelio masė ir funkcija yra vertinama echokardiografijos būdu (Yu et al.,2007). J. Park (2014) straipsnyje, kuriame buvo nagrinėjamas nutukimo ir raumenų masės santykis su KS geometrija ir funkcija, plačiai aprašoma kaip turi būti atliekama KS echokardiografija. Vaizdai, atliekant echokardiografiją, gaunami ultragarso pagalba. J. Park (2014) atliko echokardiografinius matavimus remiantis Amerikos echokardiografijos draugijos rekomendacijomis.

A. Bartkevičienė, V. Mockienė ir A. Razbadauskas (2014) tvirtina, jog ilgalaikiams širdies marfometrinių rodiklių pokyčiams įtakos turi sporto šaka. Išskiriamos dvi pagrindinės kairiojo skilvelio persitvarkymo formos: koncentrinė hipertrofija ir ekscentrinė hipertrofija. Šie KS persitvarkymai priklauso nuo sporto šakos. Pagal kairiojo skilvelio miokardo masės indekso (MMI) bei santykinio sienelių storio (SSS) viršutines ribines reikšmes nustatoma: normali KS geometrija, ekscentrinė KS hipertrofija, koncentrinis KS persimodeliavimas arba koncentrinė KS hipertrofija. Amerikos

echokardiografijos draugijos ir Europos kardiologų draugijos Echokardiografijos asociacijos 2015 metais yra rekomenduojamas šis KS geometrijos vertinimas:

 Normali KS geometrija.

 Koncentrinis KS remodeliavimasis. Tai normalus kairiojo skilvelio MMI ir padidėjęs SSS (vyrų MMI<102g/m², SSS≥0,42).

 Koncentrinė hipertrofija. Padidėję kairiojo skilvelio MMI ir SSS (vyrų MMI≥102 g/m² ir SSS≥0,42).

 Ekscentrinė hipertrofija. Vyrauja padidėjęs kairiojo skilvelio MMI, bet normalus SSS (vyrų MMI≥102 m/g² ir SSS<0,42).

Rawlins (2012) su bendraminčiais tvirtina, jog lytis bei rasiniai skirtumai taip pat turi įtakos sportininko širdies ir kraujagyslių sistemos adaptaciniams rodikliams. Vyrai ir moterys lyginami visoje sporto istorijoje. Vyriškos lyties sportininkų KS yra linkęs labiau hipertrofuoti nei moterų. Tačiau, moterų KS būna kur kas daugiau išsiplėtęs nei vyrų. Atlikti tyrimai rodo, kad juodaaodžių sportininkų KS taip pat yra linkęs labiau hipertrofuoti lygininant su baltaodžiais sportininkais.

1.5. Sportininkų kūno masės komponentai

Kūno masės indeksas (KMI) – žmogaus kūno masės ir ūgio kvadrato santykis, kuris naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris, nutukimas, svorio trūkumas. Nors šis rodiklis naudojamas ir nutukimui vertinti, daugelis mokslininkų teigia, jog tai nėra tikslinga priemonė nutukimui diagnozuoti, kadangi jis neparodo riebalų ir liesos kūno masės santykio ir jų pasiskirstymo visame žmogaus kūne (Heymsfield & Cefalu,2013).

Kūno kompozicija daro didelę įtaką sportininko sveikatai ir karjerai. Sportininko sveikata tai viena iš išankstinių sąlygų norint pasiekti norimų rezultatų sportinėje veikloje. Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, sportininkui privaloma saugoti ir tausoti sveikatą, optimalizuoti sportinę veiklą bei periodiškai matuotis ir stebėti kūno masės komponentus. Daugelis sportininkų, kurie sportuoja estetinėse sporto šakose, tokiose kaip kultūrizmas, sporto šakose, kuriose yra tam tikros svorio kategorijos, bei gravitacinėse sporto šakose (šuoliai nuo tramplyno, ilgų nuotolių bėgimas), siekiant įgauti konkurencinį pranašumą, gali greitai sumažinti arba išlaikyti mažą kūno svorį. Bendras kūno svoris, riebalų masė, energijos suvartojimas ir energijos išskyrimas yra glaudžiai susiję vienas su kitu. Ekstremalus svorio

pasikeitimas, labai mažas kūno svoris, mažas riebalų kiekis, sumažėjusi audinių bei kaulų mineralų masė, yra dažni reiškiniai tarp sportininkų. Visa tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Taigi, užuot įgijęs pranašumą, sportininkas patiria nesėkmes bei traumas (Sundgot-Borgen et al., 2013).

W. Müller (2016) kartu su kitais vokiečių mokslininkais tvirtina, jog šiuo metu nėra visuotinai priimtų, moksliškai pagrįstų svorio ribų, dėl kurių būtų sportininkai nušalinami nuo varžybų. Yra tam tikri kūno kompozicijos vertinimo metodai, kurie naudojami tarp sportininkų tam tikrose sporto šakose ir netinkami kitose sporto šakose. Kūno kompozicijos duomenų interpretavimas tarp skirtingų sporto šakų sportininkų, ypač tarp skirtingų lyčių, yra sudėtingas procesas.

Kūno masės komponentų duomenys turi būti analizuojami ir vertinami, atsižvelgiant į kitus tiriamojo sveikatos parametrus. Išilginiai kūno masės ir kūno kompozicijos pasikeitimai turėtų būti kruopščiai stebimi ir konkrečiai vertinami kaip pavojus sveikatai (Ackland et al., 2012).

A.D. Stewart ir L. Sutton (2012) teigia, kūno masės komponentų matavimas yra gyvybiškai svarbus tarp profesionalių sportininkų, kadangi ryšys tarp kūno liesosios ir riebalų masės, nulemia sveikatos būklę. Dvigubų spindulių rentgenorgrama ir stuburo smegenų operacijos metu galima patikrinti kūno masės komponentų metodo patikimumą ir veiksmingumą.

Mokslinėje literatūroje yra išskiriamos šios kūno sandaros sudėtinės dalys – pasyvioji, kurią sudaro riebalinis audinys, ir aktyvioji, kurią sudaro kaulai, raumenys ir vidaus organai. Norint apskaičiuoti santykinę pasyviąją masę, taikomos įvairios formulės. W.E. Siri formulė leidžia apskaičiuoti riebalinio audinio procentinį kiekį. Liesąją kūno masę sudaro masė be riebalų ir būtinųjų riebalų masės suma. Pastarųjų kiekis sudaro nuo 2 iki 10 proc. be riebalų masės likusios kūno masės (Bartkevičienė ir kt., 2014).

Sportininkų rezultatai ir pasiekimai priklauso nuo jų kūno kompozicijos. Norint pasiekti tam tikros morfologijos bei subalansuoti treniruočių krūvį, būtina sekti sportininko kūno masės komponentų kaitą. Klaidingai įvertinus sportininko kūno masės komponentus, gali lemti netinkamus mitybos įpročius, treniruočių stretegijas, sukelti energijos trūkumą bei neigiamai veikti sveikatą ir pasiekimus.

Vienas iš kūno masės komponentų, neinvazinių matavimo metodų – povandeninis svėrimas. Šis metodas yra sunkiai įperkamas ir ne taip lengvai prieinamas lyginant su kitais medicininiais labaratoriniais tyrimais, norint įvertininti sportininkų kūno sudėtį (Aerenhouts et al., 2015). Povandeninis svoris matuojamas baseine, kuriame yra pakabinama svyruojanti kėdė, remiantis Salter skale. Tiriamiesiems liepiama maksimaliai iškvėpti ir paneriant po vandeniu kaip įmanoma ramiai išlaikyti vieną stabilią kūno padėtį penkias sekundes. Tyrimo metu 0,1 kg tikslumu registruojamas povandeninis

kūno svoris. Išvedamas svorio vidurkis iš dešimties užregistruotų rezultatų. Tam, kad duomenys būtų tikslūs, svėrimas atliekamas tiriamiesiems prieš tai nieko nevalgius (Isjwara et al., 2007).

Sekantis gerai žinomas kūno masės komponentų matavimo būdas – bioelektrinės varžos analizė. Tai gana naujas sportininkų kūno sudėties vertinimo metodų. Tanita Corp sukūrė bioelektrinės varžos analizės instrumentą. Ši priemonė pateikia skirtingą būdą vertinant kūno riebalų masę. Bioelektrinės varžos vertinimo prietaisas naudoja dviejų arba keturių nerūdijančio plieno, elektrodų pagrindus, ant kurių tiriamasis privalo užlipti basas. Elektrodai turi tam tikrus skaitmeninius matus, kurių pagalbą nuskaito žmogaus kūno sudėtį. Tiriamajam užlipus ant platformos, matuojama apatinių galūnių varža. Varža nėra rodoma, tačiau jos duomenys konvertuojami į kūno riebalų masę procentais (Isjwara et al., 2007).

„Tanita“ svarstyklių vertinimo metodas grindžiamas vieno dažnio srovės (50Hz) ir dviejų

kontaktinių elektrodų sistema. Svarstyklės apskaičiuoja medžiagų apykaitos rodiklį (BMR), kuris įvertina organizmo sunaudojamą energijos kiekį, palaikant normalias organizmo funkcijas ir kvėpavimą; bendrą kūno skysčių kiekį žmogaus kūne (TBW), riebalinio audinio kiekį, atsižvelgiant į visą kūno masę, procentais (FAT%) bei liesąją kūno masę (FFM), kurią sudaro kaulai, raumenys, organizmo audiniai ir vanduo (Czyzewski et al., 2016).

1.6. Ryšys tarp sportininkų kūno masės komponentų ir kairiojo skilvelio

Šiuo metu ne mažai mokslininkų, o tarp jų ir J. Ian su bendraminčiais (2013) nagrinėja santykį tarp nutukimo ir KS morfologijos. Šie mokslininkai teigia, jog nutukimas yra glaudžiai susijęs su KS mase ir galutiniu diastoliniu tūriu. Kitas, panašaus pobūdžio tyrimas, įrodo, kad nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, liesosios kūno masės, sistolinio kraujo spaudimo bei cirkuliuojančio insulino kiekio, bendroji riebalų masė tiesiogiai susijusi su KS mase ir galiniu diastoliniu diametru. Multi – etinis aterosklerozės studijų centras (MESA) taip pat atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti KS ir nutukimo priklausomybę. Šis tyrimas atskleidė, jog nutukimas susijęs su padidėjusia KS mase. Ryšį tarp jų įrodo KS koncentrinis struktūros pakeitimas. Tačiau, J. Ian su kitais autoriais (2013) teigia, kad šis ryšys (KS ir nutukimo) gali būti klaidingas, kadangi liesąją kūno masę reprezentuoja KS masė, o nutukimą apibūdina padidėjusi ir riebalų, ir liesoji kūno masės.

V. Utomi kartu su kitais mokslininkais 2013 metais atliko apžvalginį tyrimą, kuriame,

jėgos sportininkų bei ištvermės sportininkų, kūno paviršiaus plotą bei šiuos širdies rodiklius: kairįjį skilvelį, dešinįjį skilvelį ir kairįjį prieširdį. Sisteminės apžvalgos ir meta-analizės duomenimis, jėgos ir ištvermės treniruočių dėka, pastebimas ryškus vyrų sportininkų KS struktūrų padidėjimas. Didesni rodikliai, tokie kaip ekscentrinė hipertrofija, fiksuojami ištvermės sportininkams. KS sienelių storis yra panašus abiejuose sportininkų grupėse, tačiau koncentrinė hipertrofija labiau pasireiškia jėgos

sportininkams. Tarp kontrolinės ir ištvermės sportininkų grupių buvo matomi skirtumai, lyginant šiuos rodiklius: KS funkciją, dešiniojo skilvelio (DS) struktūrą, kairiojo prieširdžio dydį. Tuo tarpu,

analizuojant jėgos sportininkų kūno paviršiaus plotą, pastebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KS masės, DS masės ir kairiojo prieširdžio dydžio.

C.J. Lavie (2014) ir kiti mokslininkai teigia, jog nutukimas yra susijęs su padidėjusia KS mase. Sutrikusi KS sistolinė ir diastolinė funkcija, nepriklausomai nuo gretutinių ligų, padidina riziką susirgti įvairiomis širdies ligomis. Kūno masės indeksas (KMI) yra viena iš priemonių nutukimui diagnozuoti. Šie mokslininkai tvirtina, kad tai gali būti kartu ir klaidinga nutukimo vertinimo priemonė, kadangi jis

neatskleidžia liesosios ir riebalų masės santykio ir jų pasiskirstymo visame žmogaus kūne. Taigi, norint išsiaiškinti ir apibūdinti nutukimo sąvoką, pirmiausia reikėtų išskirti vidaus organų riebalų masę, raumenų masę ir kūno riebalų pasiskirstymą tarp kūno masės komponentų (Heymsfield & Cefalu, 2013).

Terminas “sarkopenija” apibūdinamas kaip su amžiumi susijęs skeleto raumenų masės praradimas žemiau kritinės ribos. Sarkopenija susijusi su fizinės funkcijos sutrikimu ir fizine negalia (Haehling et al., 2010). Tuo tarpu, senėjimas – laipsniškas skeleto raumenų masės praradimas ir kūno riebalų masės padidėjimas. Nutukimas ir auganti riebalų masė gali turėti neigiamą poveikį daugeliui kardiometabolinių parametrų. Tačiau, keletas atliktų tyrimų rodo, jog riebalų masės praradimas yra susijęs su nutukusių žmonių padidėjusia sergamumo ir mirtingumo rizika. Nustatyta, kad nutukimas ir maža raumenų masė neigiamai veikia KS struktūrą ir funkciją (Schrager et al., 2007).

J. Park (2014) tvirtina, jog skeleto raumenų masės sumažėjimas yra susijęs su KS geometrijos ir funkcijos pokyčiu, nepriklausomai nuo nutukimo ar kitų rizikos veiksnių. Sumažėjusi raumenų ir

padidėjusi riebalų masė yra sinergetiškai susijusi su KS masės padidėjimu ir KS diastolinės funkcijos sumažėjimu. Aukšto lygio bėgikai, norintys pasiekti gerų rezultatų sportinėje veikloje ir išlaikyti

maksimalią jėgą bei energijos kiekį, turi visuomet palaikyti minimalią raumenų ir riebalų masę (Tipton et al., 2007).

1.7. Ištvermės sportininkų kairiojo skilvelio parametrų kaita

A. Bartkevičienė (2014) ir kiti lietuvių mokslininkai tvirtina, jog ištvermę lavinančių

sportininkų (bėgikų, plaukikų, dviratininkų, irkluotojų ir kt.) pratybose vyrauja dinaminiai pratimai. Esant dideliam minutiniam širdies tūriui bei saikingam arterinio kraujo spaudimo padidėjimui, kinta raumenų ilgis ir šiek tiek padidėja raumenų skaidulų įtempimas. Šie adaptaciniai procesai sukelia širdies perkrovą ir lemia ekscentrinės hipertrofijos atsiradimą, kuri pasireiškia padidėjusia KS miokardo mase, saikingu KS sienelių sustorėjimu, KS galiniu diastoliniu dydžiu ir normaliu santykiniu sienelių storiu.

Daugelis atliktų tyrimų atskleidė, jog jaunų, kvalifikuotų ištvermės sporto šakų sportininkų KS yra didesnis nei nesportuojančių žmonių. Šis kairiojo skilvelio padidėjimas vadinamas – „sportininko širdimi“. Terminas „sportininko širdis“ yra aiškinamas kaip KS fiziologinis prisitaikymas didesnei širdies produkcijai, norint išlaikyti didesnį širdies galingumą ir sustiprinti didžiausią deguonies poreikį,

pasinaudojant raumenų ir griaučių sistema (Norimitsu et al.,2015).

B. Rory (2015) ir kiti bendraautoriai teigia, kad ištvermės sportininkams fizinio krūvio metu įvyksta šie širdies rekonstrukciniai pokyčiai: didėja KS kameros dydis, ilgėja ankstyvoji diastolinė ir sistolinė funkcija. Toliau seka lėtiniai adaptaciniai procesai, tokie kaip didėjantis sienelių storis ir KS pasisukimas atgal. Ištvermės sportininkų treniruočių trukmė ir intensyvumas lemia širdies remodeliavmo procesus bei miokardo struktūrą ir funkciją.

Įrodyta, jog aukšto lygio ištvermės sportinikų KS diastolinis dydis viršija normos ribas. Taip pat, ištvermės sportininkų širdies struktūrose pastebima kardiomiopatija, kuri yra didelė kliūtis, norint užkirsti kelią staigioms sportininkų mirtims. Taigi, nuolatos būtina stebėti ir nagrinėti ištvermės sportininkų treniruotes, kurių metu vyksta ilgalaikiai širdies struktūrų pokyčiai. Tačiau kitos atliktos studijos teigia, kad ištvermės treniruotės sukelia KS padidėjimą ir asmenims, kurie anksčiau neužsiimė fizine veikla (Norimitsu et al.,2015).

KS hipertrofija, kuri įvyksta treniruočių metu, yra susijusi su treniruočių dažniu ir intensyvumu. Šią KS rekonstrukciją pirmąjį kartą, prieš keturis dešimtmečius, patvirtino Morganroth (1975) su

bendražygiais mokslininkais. Šie moklsininkai ištyrė, jog vyrų, ilgųjų nuotolių bėgikų ir plaukikų, padidėjusi KS masė, kurią lėmė padidėjęs KS galinis diastolinis tūris ir padidėjusi KS sienelių storis.

Haykowsky (2014) su kitais autoriais savo straipsnyje pateikia ir priešingą nuomonę. Jie teigia, jog kvalifikuotų sportininkų KS masė yra padidėjusi tik dėl padidėjusio KS sienelių storio.

Mokslininkas V.Utomi (2014) kartu su bendraminčiais atliko tyrimą, kuriame norėjo paneigti Morganroth hipotezę. Šie mokslininkai atliko širdies skerspjūvio echokardiografinį tyrimą, kuriame tyrė KS masės pokyčius ir tam įtakos turinčius veiksnius. Tyrime dalyvavo 18 ištvermės sportininkų, 19 jėgos sporto šakų sportinininkų ir 17 vyrų, kurie sudarė kontrolinę grupę. Atliktas tyrimas parodė, jog ištvermės sportininkų KSMM, KSGDD ir kairiojo skilvelio išmetimo frakcija (IF) kur kas labiau padidėję lyginant su kontroline grupe.

C.G. Schiros (2013) su kitais bendraautoriais įrodė, jog maratoninkai, kurių gera mitralinė reguliacija, turi didesnį galinį sistolinį ir diastolinį tūrį, lyginant su nesportuojančiais asmenimis.

Baggish (2008) ir kiti bendraautoriai teigia, kad ištvermės pratimai, kuriuose vyrauja izotoninis raumenų susitraukimas, paprastai sukelia KS ekscentrišką rekonstrukciją kartu su kamerų išsiplėtimu ir sienelių sustorėjimu (taip širdis reaguoja į stipriai padidėjusią apkrovą). Priešingai nei ištvermės pratimai, izometriniai pratimai iššaukia koncentrišką KS rekonstrukciją, neatsirandant kamerų išsiplėtimui (taip širdis reaguoja į padidėjusį sisteminį kraujagyslių pasipriešinimą). Taip skirtingų sporto šakų sportininkų širdis reaguoja į fizinį krūvį.

1.8. Jėgos sportininkų kairiojo skilvelio parametrų kaita

Lietuvių autoriai teigia, jog jėgos sportininkų pratybose dominuoja statinis fizinis krūvis, kuris sukelia intraraumeninio spaudimo padidėjimą ir širdies perkrovą spaudimu. Šių procesų pasekoje išsivysto koncentrinė KS hipertrofija, kuri pasireiškia padidėjusia KS miokardo mase, padidėjusiu KS santykiniu sienelių storiu, ryškiu KS sienelių sustorėjimu bei saikingai padidėjusiu KS galiniu diastoliniu dydžiu (Bartkevičienė ir kt.,2014).

M. Sandrock (2008) ir kiti mokslininkai atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, jog santykinis sienelių storis, tarpskilvelinės pertvaros (TSP) storis diastolėje, KS galinis diastolinis dydis, KS užpakalinės sienelės (KSUS) storis diastolėje įrodo neigiamą mitralinę reguliaciją. Didėjant santykiniui sienelių storiui – didėja mitralinė reguliacija.

I. Szauder (2015) su kitais mokslininkais atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo KS mechaniką tarp dviejų skirtingų sporto šakų: maratono bėgikų (ištvermės sportininkų) ir kultūristų (jėgos sportininkų). Visi tyrime dalyvaujantys vyrai sudarė dvi kontingento grupes. Šis tyrimas atskleidė, jog KS masė ir geometrija aiškiai skiriasi tarp skirtingo tipo sporto šakų, t.y. tarp jėgos ir ištvermės sportininkų.

Lietuvių mokslininkas T. Venckūnas (2011) kartu su bendraminčiais atliko tyrimą, kuriame siekė palyginti širdies struktūrą ir funkciją bei lipidų koncentraciją kraujyje, tarp nesportuojančių vyrų, maratono bėgikų ir jėgos sportininkų. Šiame tyrime dalyvavo 27 vyrai: 9 jėgos sportininkų, 10 ištvermės sportininkų ir 9 vyrai, kurie buvo priskirti kontrolinei grupei. Tyrimo metu buvo atliekama echokardiografija, stebima endotelio ląstelių funkcija, matuojamas lipidų kiekis ir maksimalus deguonies sunaudojimas. Šis T. Venckūno ir jo bendraminčių tyrimas atskleidžia, jog jėgos sportininkai turi kur kas didesnius širdies kamerų parametrus, pablogėjusią miokardo atsipalaidavimo funkciją bei blogesnę kvepavimo funkciją. Todėl, tokios sporto šakos kaip kultūrizmas, fitnesas, kūno rengyba, priskiriamos prie širdies ir kraujagyslių sistemai padidintą riziką turinčioms sporto šakoms.

K.P. George (2011) ir kiti bendraautoriai savo straipsnyje plačiai aprašė ir išnagrinėjo vyrų sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemą. Šie mokslininkai teigia, kad širdies struktūrų adaptacija fiziniam krūviui priklauso nuo to koks yra treniruočių pobūdis. Manoma, jog ištvermės treniruočių metu vyksta širdies ekscentrinė hipertrofija, o užsiimant jėgos reikalaujančiu sportu – koncentrinė hipertrofija. Spėjama, kad šią adaptaciją fiziniam krūviui atspindi hemodinaminis poveikis, vykstant intensyviai treniruotei. Haykowksy su kitais mokslininkais (2000) tvirtina, kad KS koncentrinė rekonstrukcija ir hemodinaminio slėgio persiskirstymas gali neįvykti esant sunkiai jėgos treniruotei, jeigu tuo pačiu metu veikia Valsalva manevras.

1.9. Žaidybinių sporto šakų sportininkų kairiojo skilvelio parametrų kaita

A. Picard (2008) su bendraminčiais savo moksliniuose tyrimuose remiasi “Mitchello” sporto šakų klasifikacija, kuri tvirtina, jog kiekvienoje sporto šakoje yra dinaminis ir statinis fizinio krūvio komponentas, todėl KS persitvarkymas priklauso nuo dominuojančio komponento. Tačiau pastarieji tyrimai rodo, kad daugeliui sportininkų būdingas mišrus KS geometrijos persitvarkymas: KS galinio diastolinio dydžio padidėjimas ir KS sienelių sustorėjimas.

Pastarąjį dešimtmetį netrūko studijų, kurios analizavo ištvermės sportininkų KS morfologinius pokyčius. Tačiau, tokių tyrimų, kurie nagrinėtų KS geometrijos ir funkcijos pokyčius tarp žaidybinių sporto šakų (pvz.: krepšinio, futbolo ar tinklinio) sportininkų iki šiol nėra daug.

Flavio D'Ascenzi (2015) kartu su kitais italų mokslininkais atliko tyrimą, kuriame vertino komandinių sporto šakų sportininkų KS mechanikos pokyčius. Šie mokslininkai išsikėlė hipotezę, jog nepaisant struktūrinių, geometrinių bei funkcinių KS pokyčių, jaunų ir sveikų sportininkų kairysis

skilvelis nedeformuos. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog KSGDD ir SSS labiausiai padidėdavo treniruočių metu. KS miokardo masės padidėjimas buvo užfiksuotas mažo intensyvumo treniruočių metu. Taip pat, santykinio sienelių storio padidėjimas buvo registruojamas iškart po fizinio krūvio (po treniruočių arba varžybų). Treniruočių metu taip pat padidėdavo kairiojo prieširdžio tūris. KS kameros padidėjimas buvo susijęs su KS diastolinės funkcijos pagerėjimu. Tačiau, jokių pasikeitimų nebuvo pastebėta analizuojant KS slėgio prisipildymą tarp aukšto ir žemo intensyvumo treniruočių. Taigi, šis italų mokslininkų tyrimas atskleidė, jog komandinių sporto šakų sportininkų KS ertmės dydis yra padidėjęs. Ir šis KS masės

padidėjimas yra susijęs su morfologiniais KS pokyčiais, bet tai nesukelia išilginės KS įtampos. Sumažėjusi KS išilginė įtampa yra retas reiškinys “sportininko širdyje”. Ši remodeliacija negali būti laikoma kaip fiziologinis adaptacinis procesas, kuris atsiranda treniruočių metu.

Futbolininkų, kurie treniruočių metu atlieka izometrinius pratimus, širdis yra labiau hipertrofavusi bei didesnis santykinis sienelių storis. Nustatyta, jog tokios sporto šakos kaip tinklinis ir futbolas turi mažiausią mitralinę reguliaciją. Tačiau futbolininkai, kurie treniruočių metu mažiau atlieka izometrinius pratimus ir daugiau dėmesio skiria aerobiniams pratimams, jų santykinis sienelių storis yra mažesnis, o mitralinė reguliacija yra geresnė (Sandrock et al.,2008).

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo planavimas

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (BEC) leidimas (protokolo nr. BEC-FMR(M)-668)(1 priedas). Tyrimas buvo atliktas 2015m. sausio – 2016m. balandžio mėnesiais. Iš viso tyrime dalyvavo 45vyrai, kurių amžius buvo nuo 18 iki 35metų (1 lentelė).

Buvo tiriami 45 asmenys, kurie atvyko sporto medicinos gydytojo konsultacijai į Kauno apskrities medicinos centrą. Tiriamuosius sudarė 35 sportuojančių ir 10 nesportuojančių asmenų, kurie neturėjo nusiskundimų. Tyrimą sudarė keturios grupės tiriamųjų: jėgos, kuriai priklausė 10 kultūrizmo, fitneso bei kūno rengybos sportininkų, 7 ištvermės sportininkai, kurią sudarė maratono bėgikai ir orientacinio sporto atstovai, 18 žaidybinių sporto šakų sportininkų - krepšininkai, futbolininkai, regbio žaidėjai bei kontrolinė grupė, kurią sudarė 10 nesportuojančių asmenų.

Atvykę atlikti periodišką sveikatos pasitikrinimą į Kauno apskrities medicinos centrą, pagal indikacijas arba gydytojo paskyrimą tiriamiesiems buvo atlikta širdies echokardiografija. Šis tyrimas buvo nepatologinis. Toliau sekė kūno masės komponentų ištyrimas, naudojant „Tanita body composition analyzer TBF-310GS“ svarstykles. Svarstyklėmis buvo matuojama sportininkų bendras kūno skysčių kiekis (TBW), riebalinio audinio kiekis, atsižvelgiant į visą kūno masę, procentais (FAT%) bei kūno masės indeksas (BMI). Taip pat, tyrimo metu buvo matuojamas širdies susitraukimų dažnis, sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS), o išanalizavus medicininę dokumentaciją, išsiaiškintas tiriamųjų ūgis bei kiek laiko sportuojama.

1 lentelė. Tyrimo planavimas 45 Tiriamieji

Ištvermės sporto šakų sportininkai

Jėgos sporto šakų sportininkai Žaidybinių sporto šakų sportininkai Echokardiografija Kūno masės komponentų matavimas Ištvermės sport. šakų sportininkai Žaidybinių sport. šakų sportininkai Jėgos sport. šakų sportininkai Medicininės dokumentacijos analizė Sportininkai, nedalyvaujantys tyrime Kontrolinė grupė - nesportuojantys ŠSD, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo matavimai Kontrolinė grupė

2.2. Kontingentas

Tyrime dalyvavo 45 vyrai, iš jų 35 sportuojantys ir 10 nesportuojantys asmenys. Sportininkų širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) bei kūno skysčių kiekis organizme nustatyti statististiškai reikšmingai didesni nei nesportuojančiųjų. Tačiau, pastarųjų sistolinis arterinis kraujo spaudimas ir procentinė riebalų masė buvo ženkliai didesni (p<0,05). Kiti rodikliai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Sportininkų ir

nesportuojančių asmenų charakteristika pateikta antroje lentelėje (2 lentelė).

2 lentelė. Sportininkų ir nesportuojančių žmonių charakteristika (vidurkis±standartinė paklaida) Grupė KMI ŠSD (k/min.) Sistolinis kr. Spaudimas Diastolinis kr. spaudimas Riebalų masė (proc.) Kūno skysčių kiekis (proc.) Sportininkai (n=35) 24,21±0,47 68±1,916 * 123±2,32 * 73±1,78 9,59±0,57 * 66,86±0,81* Nesportuojantys (n=10) 25±1,12 67±2,17 * 134±3,11 * 70±2,58 14,18±1,83 * 62,82±1,34*

Pastaba: Vienodi simboliai * lentelės stulpelyje reiškia statistinį patikimumą (*_{p<0,05) tarp grupių} rodiklių reikšmių

Mūsų tyrime dalyvavo 7 ištvermės, 10 jėgos ir 18 žaidybinių sporto šakų sportininkų. Vertinant tarp trijų grupių sportininkų KMI, ŠSD, sistolinį ir diastolinį arterinį kraujo spaudimą, kūno masės komponentus bei sportavimo trukmę, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, lyginant ištvermės ir jėgos sportininkų grupes bei žaidybinių ir jėgos sportininkų grupes (p<0,05).

Palyginus sportavimo trukmę, KMI bei sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, tarp ištvermės ir jėgos sporto šakų sportininkų, pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Taigi, galima teigti, jog jėgos sportininkų KMI bei sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas buvo didesni. Tačiau, ištvermės sportininkai ženkliai lenkė jėgos sportininkus sportavimo trukme.

Jėgos sportininkų KMI, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas bei procentinė riebalų masė buvo didesnė, lyginant su žaidybinių sporto šakų sportininkų. Pastarieji ilgesnį laiką sportavo, turėjo

didesnį ŠSD bei jų procentinis skysčių kiekis organizme buvo didesnis (p<0,05). Kiti rodikliai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Sportininkų charakteristika pateikta trečioje lentelėje (3 lentelė).

3 lentelė. Trijų grupių sportininkų charakteristika (vidurkis ±standartinė paklaida)

Pastaba: Vienodi simboliai *, **,+ lentelės stulpelyje reiškia statistinį patikimumą (*,**,+p<0,05) tarp grupių rodiklių reikšmių

2.3. Tyrimo metodai

2.3.1. Medicininė duomenų analizė ir antropometriniai matavimai

Kauno apskrities sporto medicinos centre buvo atliekama medicininė duomenų analizė, kurios metu atsižvelgiant į mums reikiamas sporto šakas, atsirinkome 45 sportininkus.

Atvykę atlikti periodišką sveikatos pasitikrinimą į Kauno apskrities medicinos centrą,

tiriamiesiems sutikus, sportininkų ūgis buvo išmatuotas medicinos personalo, o svoris – su “Tanita body composition analyzer TBF-310GS“ svarstyklėmis.

Grupė KMI ŠSD (k/min) Sistolinis kr. spaudimas Diastolinis kr. spaudimas Sportavimo laikas (m.) Riebalų masė (proc.) Kūno skysčių kiekis (proc.) Ištvermės sportininkai (n=7) 22,51±0,83 * 67±4,08 114±3,85 * 67±4,70 * 9±0,92 * 8,88±1,28 66,71±0,94 Jėgos sportininkai (n=10) 27,08±0,71 * ** 61±2,60 + 135±5,19 * ** 80±2,99 * ** 5±1,02 * + 12,39±0,62 ** 64,09±0,45 + Žaidybinių sporto šakų sportininkai (n=18) 23,27±0,50 ** 72±2,73 + 119±1,93 ** 72±2,09 ** 10±0,73 + 8,31±0,77 ** 68,45±1,40 +

Sportininkų ŠSD matuotas skaičiuojant pulsą riešo srityje. ŠSD monitoravimas yra objektyvus fizinės veiklos matavimo metodas, pagrįstas mokslo teorija, teigiančia, kad asmenys, kurių ŠSD dažnai yra didesnis nei tos amžiaus grupės vidurkis, yra ženkliai fiziškai aktyvesni negu tie, kurių ŠSD mažai kinta. Pulsas buvo skaičiuojamas lengvai čiuopiant dviem pirštais riešo sąnario vidinėje pusėje, ties nykščio pagrindu, liečiant stipininę arteriją (vadinamasis radialinis pulsas). Vidutinis suaugusio asmens ŠSD ramybės metu yra maždaug 60–80 kart./min. Aukšto meistriškumo, ypač ištvermės sporto šakų atletų (ilgų distancijų bėgikų, plaukikų, slidininkų, biatlonininkų, dviratininkų ir pan.), ŠSD ramybės metu gali būti 40–60 kart./min., o kartais dar mažiau (Warren et al., 2010).

Arterinis kraujospūdis buvo matuojamas, kaip įprasta, auskultuojant stetoskopu Korotkovo tonus ties žasto arterija. AKS matuoti buvo naudojamas aneroidinis manometras. Jo manžetė buvo dedama kairio žasto srityje, 2 cm virš alkūnės duobės. Buvo matuojamas sistolinis spaudimas, sutampantis su pirmais dviem išgirstais tonais (pirma Korotkovo tonų fazė), ir diastolinis spaudimas, sutampantis su tonų išnykimu (penkta Korotkovo tonų fazė). AKS buvo matuojamas ramybės sąlygomis tiriamajam sėdint [68].

Visi šie duomenys buvo pildomi į tam specialiai sukurtą formą (2 priedas).

2.3.2. Kūno masės komponentų matavimas

Sportininkų kūno masės komponentai buvo vertinami „Tanita body composition analyzer TBF-310GS“ svarstyklėmis (1 pav.).

1 pav. „Tanita body composition analyzer TBF-310GS” svarstyklės

“Tanita body composition analyzer TBF-310GS” – svarstyklės, kurias sudaro pagrindinė platforma, išlaikanti iki 270kg svorį bei monitorius, sudarytas iš LCD ekrano. Platforma sudaryta iš dviejų elektrodų, kurie bioelektrinės varžos principu nuskaito tiriamojo kūno kompozicijos duomenis (Tanita Corporation, Tokyo, Japan).

“Tanita body composition analyzer TBF-310GS” svarstyklėmis atliekami bioelektrinės varžos matavimai. Norint išmatuoti tiriamojo kūno masės komponentus, įvedami pradiniai duomenys: amžius (m), ūgis (cm), kokį kiekį drabužių dėvi (g). Taip pat, tyrimo metu tyrėjas privalo pasirinkti vieną iš dviejų rėžimų, kurie atspindi žmogaus kūno tipą: sportininkas/nesportuojantis žmogus. Sportininkas čia apibrėžiamas kaip asmuo, kuris dalyvauja intensyvioje fizinėje veikloje ne mažiau kaip 10 valandų per savaitę (Verney et al., 2015).

Prieš atliekant matavimus su “Tanita body composition analyzer TBF-310GS” svarstyklėmis tiriamųjų buvo prašoma bent valandą prieš tai nevalgyti ir negerti. Visi tiriamieji privalėjo nusirengti iki apatinių rūbų. Tuomet, kai duomenys yra suvesti, žmogus turi užlipti ant svarstyklių basas ir išstovėti ramiai kelias sekundes. Svarstyklėms užfiksavus ir išanalizavus visus duomenis, išlenda nedidelis čekis, kuriame pateikta riebalų masė procentais (4 lentelė), bendras kūno skysčių kiekis procentais (5 lentelė) bei kūno svorio ir ūgio santykis (6 lentelė). Toliau šie duomenys yra interpretuojami pagal tam tikras pateiktas normas.

4 lentelė. Vyrų sportininkų riebalų masės vertinimas procentais Procentai Vertinimas

Iki 5 _{Labai mažas}

5 – 9 _Mažas

10 – 14 _Optimalus

15 – 19 _Priimtinas

5 lentelė. Vyrų sportininkų kūno skysčių kiekis procentais. Procentai Vertinimas

<15 _{Labai mažas}

50 - 70 _Optimalus

>70 _{Labai didelis}

6 lentelė. Vyrų sportininkų kūno masės indeksas balais

Balai Vertinimas

<18,5 _{Labai mažas}

18,5 – 24,9 _Optimalus

>24,9 _{Labai didelis}

2.3.3. Echokardiografija per krūtinės ląstą

Visiems tiriamiesiems buvo atliekamas širdies echokardiografinis ištyrimas dvimačiu metodu, naudojant ultragarso sistemą “CX50” (2 pav.).

2 pav. Ultragarso sistema „CX50“

Echokardiografijos per krūtinės ląstą vaizdai skirstomi pagal daviklio padėtį ir gaunamas

tomografines plokštumas: ilgosios ašies plokštuma, trumposios ašies plokštuma ir keturių ašių plokštuma. Rezultatai buvo gauti iš ilgosios plokštumos ir keturių kamerų vaizdų. Ilgosios ašies plokštuma – lygiagreti su kairiojo skilvelio ašimi, kertanti kairiojo skilvelio viršūnę, pamatą, dviburį ir aortos

vožtuvus. Šioje plokštumoje daviklio padėtis – trečiame arba ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe prie kairiojo krūtinkaulio krašto. Menama daviklio plokštuma maždaug kerta širdį linijoje, jungiančioje dešinįjį petį ir kairįjį klubą. Gaunamas širdies pjūvis, kuriame matomi aortos ir dviburis vožtuvai ilgojoje ašyje, aortos šaknis, Valsalvės ančiai, sinotubulinė jungtis, 3-4cm. kylančios aortos (Aržanauskienė irkt., 2008).

Echokardiografijos tyrimo metu, priekrūtinkauliniame ilgosios ašies vaizde buvo matuojami šie KS rodikliai: kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis (KSGDD), tarpskilvelinės pertvaros (TSP) storis diastolėje, kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės (KSUS) storis diastolėje. KSGDD buvo matuojamas apytikriai ties dviburio vožtuvo burių galais dvimačiame vaizde.

Pagal ūgį ir svorį buvo paskaičiuotas asmens kūno paviršiaus plotas (KPP)(7 lentelė).

7 lentelė. Kūno paviršiaus ploto apskaičiavimas

KPP (m² ) = √ (ūgis (cm) × kūno svoris (kg) / 3600)

Pagal šiuos išmatuotus rodiklius buvo apskaičiuojama: kairiojo skilvelio miokardo masė (KSMM), santykinis sienelių storis (SSS), miokardo masės indeksas (MMI) ir kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas (KSGDDI). Kairiojo skilvelio išmetimo frakcija (IF) pagal Simpsono metodą, matuota iš keturių kamerų vaizdo.

Amerikos echokardiografijos draugija KS masei apskaičiuoti rekomenduoja formulę, kurioje naudojami KS matmenys, palyginti ir patikslinti su autopsijos duomenimis. Formulėje KS modeliuojamas elipsės formos. Dauguma būdų, taikomų KS masei apskaičiuoti dvimačiu metodu, pagrįsti ploto ir ilgio formule bei nupjautos elipsės modeliu (8 lentelė).

8 lentelė. Kairiojo skilvelio miokardo masės apskaičiavimas KSMM = 0,8x(1,04((KSGDD+KSUSSD+SPSD)³-KSGDD³))+0,6g

*KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masė, KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis, SPSD – skilvelių pertvaros storis diastolėje, KSUSSD– kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės storis

diastolėje

Apskaičiuojant santykinį sienelių storį galima nustatyti ekscentrinę, koncentrinę kairiojo skilvelio hipertrofiją bei kairiojo skilvelio persitvarkymą esant santykinai sustorėjusioms skilvelio sienelėms ir normaliai KS masei (9 lentelė).

9 lentelė. Santykinio sienelių storio apskaičiavimas SSS = (2 x KSUSSD) / KSGDD

*SSS – santykinis sienelių storis, KSUSSD – kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės dydis, KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis

Kai kairiojo skilvelio miokardo masė normali, galimas koncentrinis persitvarkymas (MMI<102g/m² ir SSS≥0,42), arba normali geometrija (SSS ≤ 0,42 ir MMI≥102 ). Esant padidėjusiai KS

masei, gali būti arba koncentrinė (MMI≥102 g/m² ir SSS≥0,42), arba ekscentrinė (MMI≥102 m/g² ir SSS<0,42) hipertrofija (Buonacera et al., 2016).

Kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas buvo skaičiuojamas remiantis šia formule (10 lentelė):

10 lentelė. Kairiojo skilvelio miokardo masės indekso apskaičiavimas

MMI = MM / KPP

*KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas, MM – miokardo masė, KPP – kūno paviršiaus plotas

Amerikos echokardiografijos draugijos ir Europos kardiologų draugijos Echokardiografijos asociacijos 2015 metais yra rekomenduojamos šios kairiojo skilvelio hipertrofijos vertinimo normos (Buonacera et al., 2016)(11 lentelė):

11 lentelė. Vyrų kairiojo skilvelio hipertrofijos vertinimo normos

Rodikliai Normos KS masė, g 96 – 200 MMI, g/m² 50 – 102 SSS, cm 0,24 - 0,42 TSP, cm 0,6 - 1,0 KSUS, cm 0,6 - 2,0

*KS – kairysis skilvelis, MMI – miokardo masės indeksas, SSS – santykinis sienelių storis, TSP – tarpskilvelinė pertvara, KSUS – kairiojo skilvelio užpakalinė sienelė

Taip pat, norint įvertinti kairiojo skilvelio dydį ir funkciją 2015 metais yra pateikiamos šios normos (12 lentelė):

12 lentelė. Vyrų kairiojo skilvelio dydžio ir funkcijos vertinimo normos Rodikliai Normos KSGDD, cm 4,2 - 5,8 KSGDd/KPP, cm/m² 2,2 - 3,0 KSGSD, cm 2,5 - 4,0 KSGSD/KPP, cm/m² 1,3 - 2,1 KS diastolinis tūris, ml 62 - 150 KS diastolinis tūris KPP, ml/m² 34 - 74

*KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis, KPP – kūno paviršiaus plotas, KSGSD – kairiojo skilvelio galinis sistolinis dydis, KS – kairysis skilvelis

Yra vertinama ir kairiojo skilvelio išmetimo frakcija (13 lentelė).

13 lentelė. Vyrų kairiojo skilvelio išmetimo frakcijos vertinimas procentais

Procentai Vertinimas 52-72 Norma 41-51 Saikus sumažėjimas 30-40 Vidutinis sumažėjimas <30 Ženklus sumažėjimas 2.3.4. Matematinė statistika

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel XP ir SPSS (Statistical Package for Social Sciences)17.0 for Windows programas.

Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių. Darbe vidurkis pateikiamas su jo standartine paklaida (V±SP). Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05 (p<0,05 – statistiškai reikšmingas ir p>0,05 – statistiškai nereikšmingas).

Dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas parametrinis Stjudento t arba neparametrinis Man-Vitnio testas (Mann-Whitney U test), o daugiau nei dviejų grupių – parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Wollis kriterijus).

Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami Pearson arba Spearman koreliacijos koeficientai. Prognozavimui pagal matavimo požymių reikšmes naudota tiesinė linijinė regresinė analizė.