PROPRIOCEPCIJOS LAVINIMO ĮTAKA SPORTININKŲ PUSIAUSVYRAI IR FUNKCINIAMS JUDESIAMS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

TOMAS ČIUPKEVIČIUS

PROPRIOCEPCIJOS LAVINIMO ĮTAKA SPORTININKŲ

PUSIAUSVYRAI IR FUNKCINIAMS JUDESIAMS

Magistrantūros studijų programos “Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais” baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Brigita Zachovajevienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė Prof.Jūratė Macijauskienė

2014, _______,_____

PROPRIOCEPCIJOS LAVINIMO ĮTAKA SPORTININKŲ

PUSIAUSVYRAI IR FUNKCINIAMS JUDESIAMS

Magistrantūros studijų programos “Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais” baigiamasis darbas Recenzentas Darbą atliko ____________________ Magistrantas ____________________ Tomas Čiupkevičius_____ 2014,______,_________ 2014, KAUNAS, 2014 Darbo vadovas Dr. Brigita Zachovajevienė ________________ 2014 ____

TURINYS

SANTRAUKA...5 SUMMARY...6 SANTRUMPOS...7 ĮVADAS...8 TYRIMO TIKSLAS...10 TYRIMO UŽDAVINIAI...10 1. LITERATŪROS APŽVALGA...11 1.1. Pusiausvyra...11

1.1.1 Statinė ir dinaminė pusiausvyra...13

1.1.2 Pusiausvyros lavinimas...14

1.2 Propriocepcija...15

1.2.1 Propriocepcijos lavinimas...16

1.3 Funkciniai judesiai...17

1.3.1 Funkcinių judesių testai...18

1.3.1.1 Gilus pritūpimas...18

1.3.1.2 Žingsnis per kliūtį...19

1.3.1.3 Įtūpstas vienoje linijoje...19

1.3.1.4 Peties mobilumas...20

1.3.1.5 Aktyvus ištiestos kojos pakėlimas...20

1.3.1.6 Atsispaudimas stabiliu liemeniu...20

1.3.1.7 Rotacinis stabilumas...21

1.3.2 Funkcinių judesių įvertinimas...21

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS...22

2.1 Tiriamųjų atranka ir kontingentas...22

2.2. Tyrimo organizavimas...23

2.3. Tyrimo objektas...24

2.4. Tyrimo metodai...24

2.4.1. Balansavimo (pusiausvyros) platforma SIGMA...24

2.4.2 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas...25

2.4.3 Funkcinių judesių įvertinimas...26

2.4.4 Statistinė duomenų analizė...26

3. TYRIMO REZULTATAI...28

3.2 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas...38

3.3 Funkcinių judesių vertinimas...44

3.4 Pusiausvyros ir funkcinių judesių vertinimo rodiklių koreliacija...47

4. REZULTATŲ APTARIMAS...51

5. IŠVADOS...56

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...57

LITERATŪROS SĄRAŠAS...58

SANTRAUKA

Čiupkevičius T., Propriocepcijos lavinimo įtaka sportininkų pusiausvyrai ir funkciniams judesiams, magistro baigiamasis darbas – mokslinė vadovė dr. B. Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto Institutas – Kaunas, 2011.

Darbo tikslas: Įvertinti propriocepcijos lavinimo įtaką sportininkų pusiausvyrai ir funkciniams judesiams.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti statinę ir dinaminę pusiausvyrą vyrų ir moterų grupėse prieš ir po propriocepcijos lavinimo programos taikymo. 2. Įvertinti funkcinius judesius vyrų ir moterų grupėse prieš ir po propriocepcijos lavinimo programos taikymo. 3. Palyginti vyrų ir moterų rezultatus prieš ir po propriocepcijos lavinimo programos taikymo. 4. Įvertinti sąsajas tarp statinės ir dinaminės pusiausvyros bei funkcinių judesių.

Tiriamųjų kontingentas: Tiriamųjų kontingentą sudarė 24 sportininkai vyrai, kurių amžiaus vidurkis buvo 21,29±2,42 metai, ir 24 sportininkės moterys, kurių amžiaus vidurkis buvo 22,00±2,23 metai. Tiriamieji turėjo sportuoti ne trumpiau kaip 2 metus.

Tyrime taikyti metodai: Statinei psusiausvyrai įvertinti: balansavimo (pusiausvyros) platforma SIGMA. Dinaminei pusiausvyrai įvertinti: modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas. Funkciniai judesiai įvertinti 7 testai: gilus pritūpimas, žingsnis per kliūtį, įtūpstas vienoje linijoje, peties mobilumas, tiestos kojos pakėlimas, atsispaudimas ir rotacinis stabilumas. Duomenys buvo apdoroti SPSS 20.0 for Windows kompiuterine programa.

Rezultatai ir išvados: Įvertinus statinę pusiausvyrą po propriocepcijos lavinimo statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas lyginant grupes tarpusavyje vaizdinio plote: vyrų grupės buvo 0,09±0,03 cm2_{, o moterų 0,04±0,02 cm}2_{. Lyginant vyrų ir moterų grupes prieš propriocepcijos lavinimą} gauti funkcinių judesių rezultatai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų funkcinių judesių įvertinimas buvo geresnis nei moterų. Propriocepcijos lavinimo programa gerina sportininkų statinę ir dinaminę pusiausvyrą (p<0,05).Propriocepcijos lavinimas gerina sportininkų funkcinių judesių kokybę (p<0,05). Propriocepcijos lavinimas didesnę įtaką daro moterų statinei pusiausvyrai nei vyrų, funkcinių judesių kokybei – vyrams, nei moterims. Dinaminę pusiausvyrą vyrai ir moterys išlaiko vienodai (p<0,05). Tarp statinės pusiausvyros rodiklių, tokių kaip vidutinio greičio, maksimalaus nuokrypio sagitalioje ir frontalioje plokštumose, vaizdinio ilgio ir ploto egzistuoja tiesinės ir atvirkštinės priklausomybių labai stiprūs, stiprūs ir vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai. Funkcinių judesių kokybės ir statinės pusiausvyros sąsajos yra silpnos, o statinės ir dinaminės pusiausvyros rodikliai tarpusavyje nesusiję.

SUMMARY

Čiupkevičius T., Impact of proprioception exercise on balance and functional movement in atheletes, master thesis – supervisor dr. B. Zachovajevienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institure of Sport – Kaunas, 2014.

Aim of study: To assess the impact of proprioception exercise on balance and functional movement in atheletes.

Objectives: 1. To assess static and dynamic balance of men and women before and after applying program of proprioception exercise. 2. To assess functional movement of men and women before and after applying program of proprioception exercise. 3. To compare the results of men and women before and after applying program of proprioception exercise. 4. To evaluate the relationship between static and dynamic balance and functional movement.

Experimental participants. 24 male (age mean ± standard deviation 21,29±2,42 years) and 24 female (age mean ± standard deviation 22,00±2,23 years) athletes were included into the experiment. The participants had to be active in sports for no less than 2 years.

Methods. Balance platform SIGMA was used to evaluate static balance. Dynamic balance was measured using modified star deviation test. Functional movement was assesses by 7 tests: deep squat, hurdle step, in-line lunge, shoulder mobility, active straight-leg raise, trunk stability push-up and rotary stability. Data was analyzed using SPSS 20.0 for Windows statistical package.

Results and conclusions. Statistically significant difference of static balance in path area after applying program of proprioception exercise between groups was found between group: 0,09±0,03 cm2 in male group and 0,04±0,02 cm2 in female group. When comparing male and female groups before applying program of proprioception exercise the results of functional movement differ statistically significantly (p<0,05). The results of functional movement in men was better than in women. The program of proprioception exercise improves static and dynamic balance of athletes (p<0,05). Proprioception exercise increases the quality of functional movement in athletes (p<0,05). The program has more effect on static balance in female group rather than in male, and on functional movement more in males than in females. Dynamic balance was found to be equal in male and female groups (p<0,05). Very strong, strong and average correlation was determined between static balance indicators average velocity vidutinio, maximum deviation in sagital and frontal platform , path lenght and area. The correlation of quality of functional movement and static balance was found to be weak, and indicators of static and dynamic balance are not related to each other.

k ą a š t o l i a u d a r a u - p r i k l a u s y s n u o t o , a r m a n s i ū l y s g r į ž t į B a r s ą a r n e

SANTRUMPOS

PKR – priekinis kryžminis raištis FJV – funkcinių judesių vertinimas

ĮVADAS

Pusiausvyros kontrolę lemia informacijos apie kūno ir jo segmentų orientaciją iš regos analizatoriaus, vidinės ausies vestibiulinio aparato ir propriocepcinių jutimų, kylančių dėl kontakto su atrama, dermė, taip pat motorinės reakcijos, kontroliuojančios galūnių ir liemens raumenų veiklą bei CNS funkcija. Pusiausvyros kontrolė reikalauja koordinuoto raumenų veikimo. Palaikant kūno pusiausvyrą, ypač svarbus čiurnos, kelio ir klubo sąnarius valdančiųjų raumenų aktyvumas (Škikas ir kt., 2011).

Pusiausvyra dažnai naudojama, kaip apatinių galūnių funkcinis rodiklis išlaikant kūno masės centrą vertikalioje pozoje, taip pat centrinės ir periferinės nervų sistemos suderinimas išlaikant kūno svorį vienoje vietoje. Periferinės nervų sistemos pusiausvyrą apima somatosensorinė ir vestibuliarinės sistemos. Centrinę nervų sistemą apima periferiniai įėjimai iš šių sistemų, kurie ir parenka tinkamus atsakus kontroliuojant kūno padėtį ir laikyseną. Pusiausvyra yra palaikoma uždaroje kinetinėje grandinėje ir judėjimas per klubo, kelio ar pėdos sąnarius gali pablogėti sumažinant įcentrinius atsakus ar patyrus atitinkamas traumas per šius sąnarius (Cote et al., 2005).

Propriocepcija yra atsakinga už kūno suvokimą ir santykinę kūno dalių poziciją. Propriocepcija dažniausiai yra atkuriama po skeleto raumenų ir neurologinių sutrikimų. Propriocepcijos mokymą taip pat galima naudoti, kaip profilaktinę priemonę prieš pradedant įvairias sportines veiklas. Propriocepcijos pratimai turi didelę reikšmę pagyvenusiems žmonėms, kuriems gresia pusiausvyros sutrikimai. Tada šie pratimai padeda lavinti atmintį ir tuo metu apsaugoti nuo kritimų (Stryla et al., 2013; Malliou et al., 2004).

Propriocepcijos receptoriai yra išsidėstę odoje, raumenyse ir sąnariuose. Kaulų ir raumenų traumos turi įtakos propriocepcijai. Vyresnio amžiaus žmonėms propriocepcijos pojūčiai su amžiumi blogėja ir jie patenka į rizikos grupę patirti traumas (Proske & Gandevia, 2012). Taigi pakitimai raumenyse, jų sąstingis bei pažeidimai turi neigiamą įtaką propriocepcijai ir pusiausvyrai (Cug et al., 2012).

Priekinio kryžminio raiščio traumų prevencija gali būti įvairių formų, įskaitant ir mokymo protokolų įvairovę. Naujausi tyrimai rodo, kad dėmesį reikia sutelkti į neuroraumeninę treniruotę, kaip į prevencinę priemonę, kuri apimtų jėgos, lankstumo, pusiausvyros ir greičio lavinimą bei ugdymą sportininkams (Owen et al., 2006; Mandelbaum et al., 2005).

Autoriai nurodo, kad nestabilios priemonės reabilitacijos metu, gali būti veiksmingos mažinant nugaros skausmą ir didinant minkštųjų audinių jutimų efektyvumą stabilizuojant sąnarius. Taigi gerinant propriocepciją nestabiliomis plokštumomis ir įvairiais prietaisais didesnė nauda yra suteikiama stabilizuojantiems nugaros raumenims (Cug et al., 2012). Reabilitacijos metu stiprinant pacientų bendrą

proprioreceptorinę funkciją. Sensorinei sistemai yra svarbi propriocepcija, kuri leidžia suvokti pacientams bendrą organizmo padėtį ir judėjimą, o nepakankamas propriocepcijos išlavinimas sukelia raumenų silpnumą (Tunay et al., 2010).

Daugiau nei 10 000 amerikiečių kreipiasi medicininės pagalbos dėl sporto ar įprastos mankštos traumų kiekvieną dieną. Apskaičiuota, kad nuo 50% iki 80% šių traumų yra dėl perkrovos organizmui ir yra apatinių galūnių traumos. Neuroraumeninės treniruotės ir jėgos lavinimo pratimai gali būti naudingi siekinat sumažinti patirtiamų traumų skaičių. Funkcinis judesių vertinimas (FJV) yra gana naujas tyrymų kompleksas, kuris bando spręsti daugialypius judėjimo veiksnius ir prognozuojančius riziką patirti kaulų-raumenų sistemos traumas (Teyhen et al., 2012).

DARBO TIKSLAS

Įvertinti propriocepcijos lavinimo įtaką sportininkų pusiausvyrai ir funkciniams judesiams.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti statinę ir dinaminę pusiausvyrą vyrų ir moterų grupėse prieš ir po propriocepcijos lavinimo programos taikymo.

2. Įvertinti funkcinius judesius vyrų ir moterų grupėse prieš ir po propriocepcijos lavinimo programos taikymo.

3. Palyginti vyrų ir moterų rezultatus prieš ir po propriocepcijos lavinimo programos taikymo.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pusiausvyra

Gera pusiausvyra ir mobilumas yra pagrindiniai gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Pusiausvyra yra apibūdinama gebėjimu išlikti stabiliam stovint bei judant. Techninis pusiausvyros apibūdinimas susijęs su gebėjimu išlaikyti bendrą kūno masės centrą atramos ploto ribose sėdint, stovint, einant. Pusiausvyra yra būtinas komponentas kasdieninėje funkcinėje veikloje, o pusiausvyros kontrolė yra sudėtinis ir daugiafunkcinis veiksnys. Funkcinė užduotis ir aplinka, kurioje ta užduotis vykdoma, yra lemiama pusiausvyros kontrolės. Pusiausvyrą gali lemti daugelis mus supančių veiksnių – aplinka, atliekamos užduoties sudėtingumas, sensomotoriniai veiksniai (Rutkauskienė ir kt., 2012).

Pusiausvyra yra viena sistema, kuri yra svarbi funkciniam mobilumui. Patyrusiems smegenų traumas pusiausvyros ir mobilumo problemos yra dažnos (Williams & Morris, 2009; Williams & Allen, 2010). Pusiausvyros kontrolė mažėja kartu su amžiumi, todėl jos lavinimas yra svarbus ne tik vyresnio amžiaus žmonėms (1 pav). Didžiausias pusiausvyros sumažėjimas 60 – 70 metų amžiaus moterims, kai stovima ant vienos kojos užmerktomis akimis. Mokslininkai atlikę tyrimus kompiuterizuotu dinaminiu pusiausvyros aparatu, kur buvo testuojami senyvo amžiaus žmonės, kurių dinaminės pusiausvyros bandymai buvo prastesni lyginant su vidutinio amžiaus ir jaunų suaugusiųjų rezultatais. Buvo nustatyta, kad pusiausvyra yra įtakojama nuo 40 metų (Bouillon & Baker, 2011). Kritimai yra pagrindinė atsitiktinės mirties priežastis tarp vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių, kai dažnas rezultatas būna šlaunikaulio lūžiai, sumažėjąs judrumas ir padidėjąs sergamumas. Tyrimai parodė, kad daugelis kritimų seniems pacientams yra susijąs su eisenos ir pusiausvyros sutrikimais, vaistų naudojimu, fizine veikla, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimais. Amžius ir susiją veiksniai gali turėti įtakos pakitimams nervų ir raumenų sistemų funkcijoms (Sefton et al., 2012).

1 pav. Pusiausvyros lavinimas nestabilia plokštuma (Bieryla & Dold, 2013)

Yra klinikinių duomenų, rodančių, kad masažo terapija gali turėti poveikį išlaikant pusiausvyrą. Praeities tyrimai rodo, kad netinkama raumenų veikla, kontraktūros ir padėties kompensacija gali padidinti pusiausvyros nestabilumą ir atliekamos procedūros gali pagerinti pusiausvyros išlaikymą. Masažistai pažymi du skirtingus atsakymus po masažo terapijos, kuri rodo apie pusiausvyros pagerėjimą. Po gydymo nestabilumas gali padidėti dėl kraujospūdžio, atsipalaidavimo ir kitų veiksnių. Daug tyrimų yra atliktų rementis masažo terapijos poveikiu širdies ir kraujagyslių ir nervų sistemoms, tačiau mažai tyrimų atlikta siekiant ištirti masažo įtaką pusiausvyrai ir kūno padėties kontrolei. Susiję tyrimai rodo, kad joga gali pagerinti pusiausvyrą tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jei masažo terapija daro įtaką pusiausvyrai ir kūno kontrolei, tai galėtų būti potenciali prevencija mažinant kritimo riziką (Sefton et al., 2012).

Fiziologiniai senėjimo pokyčiai, tokie kaip raumenų jėgos sumažėjimai, suvokimo, propriorecepcijos, sąnarių judesių amplitudės sutrikimai, reakcijos laiko sulėtėjimas, pokyčiai sensorinėje sistemoje daro įtaką pusiausvyrai ir jos kontrolės sutrikimams. Pusiausvyros išlaikymo sutri-kimai susiję su kritimų rizika. Esminis mobilumo aspektas yra gebėjimas saugiai, be kritimų vaikščioti ir judėti, tačiau kritimai yra dažni tarp vyresnio amžiaus žmonių ir lemia rimtus pažeidimus, savarankiškumo praradimą ir slaugą namuose (Rutkauskienė ir kt., 2012).

Patirtos smegenų traumos yra pagrindinė mirties ir negalios sutrikimų priežastis tarp jaunų suaugūsiųjų žmonių. Patirtos smegenų traumos gali sukelti nuo lengvų iki sunkių pažinimo sutrikimų, psichologinių sutrikimų, kurie mažina žmogaus gyvenimo kokybę (Gomez et al., 2011). Veiksniai įtakojantys pusiausvyrą yra jutiminė informacija, gaunama iš somatosensorinės sistemos, regėjimo ir

vestibiulinės sistemos ir motorinių neuronų reakcijos, kurie turi įtakos koordinacijai, bendrai judesių amplitudei ir jėgai. Kai kurie literatūros duomenys rodo, kad geresnė yra pusiausvyrayra tarp patyrusių sportininkų, kur yra kartojamų pratimų atlikimas, kurį įtakoja motorinių neuronų reakcija, o ne jautrumas vestibiulinėje sistemoje (Bressel et al., 2007; Gioftsidou et al., 2012).

1.1.1 Statinė ir dinaminė pusiausvyra

Pusiausvyra gali būti apibrėžiama kaip gebėjimas išlaikyti kūno padėtį minimaliai judant ir kaip gebėjimą atlikti užduotis, kartu išlaikant stabilią padėtį. Pusiausvyros išlaikymas yra priklausomas nuo aplinkos, o taip pat nuo vidaus ir išorės veiksnių. Pusiausvyros reguliavimas priklauso nuo regėjimo, vestibiulinio aparato ir proprioreceptorinių dirgiklių (Daneshjoo1 et al., 2012).

Pusiausvyra gali būti vertinama stovint (statinė pusiausvyra) bei judant (dinaminė pusiausvyra (2 pav). Stabilumas ar gebėjimas išlaikyti stabilią padėtį gali būti išmatuojamas kūno masės centro judėjimu atramos plote. Taip pat pusiausvyra gali būti vertinama netiesiogiai – stebint bei atliekant objektyvius funkcinio aktyvumo testus (Rutkauskienė ir kt., 2012).

2 pav. Dinaminė pusiausvyra (Gribble et al., 2007)

Statinė pusiausvyra gali būti vertinama išlaikant nejudančią padėtį stovint ant vienos arba abiejų kojų. Dinaminė pusiausvyra gali būti vertinama kontroliuojant kūno masės centą su viena koja, o kita koja siekiant maksimalų atstumą (Daneshjoo1 et al., 2012). Atliekant fizinius pratimus, kasdienės veiklos veiksmus, dažnai tam tikrą laiką kūnas turi išlaikyti statinę pusiausvyrą. Tai būtina užsimant startines lengvosios atletikos, finalines sunkumų kilnojimo, tarpines gimnastikos padėtis ir pan.

Pusiausvyros stabilumas svarbus kai kuriomis neurologinėmis ligomis sergantiesiems, senyvo amžiaus žmonėms (Muckus ir kt., 2009).

Dinaminės pusiausvyros testai buvo sukurti numatyti kritimo riziką, pirmiausiai vyresnio amžiaus žmonėms. Dinaminių pusiausvyros testų yra ir mažiau įprastų, skirtų vyresniems žmonėms: greito žingsnio testas, pakaitinio žingsnio testas, šoninio ritminioingsnio testas ir pusės žngsnio testas. Pusiausvyros vertinimas turi būti patikimas ir lengvas, nustatant, kuriems gresia rizika nukristi (Bouillon et al., 2011).

Laikysenos kontroliavimas sukuriamas ir išlaikomas rementis stabiliu atramos pagrindu, kuris priklauso nuo matomo vaizdo, pusiausvyros, somatosensorinių sąnaudų ir sukuriamų teisingų motorinių atsakų kontroliuojančių kūno masės centro padėtį. Statinės ir dinaminės pusiausvyros įvertinimas gali būti atliekamas taikant pažintinių funkcijų ir motorikos užduočių priemones (Gribble et al., 2007).

Daugelis autorių tvirtina, kad krioterapija gali turėti žalingą poveikį funkcinei veiklai. Taip pat autoriai teigė, kad krioterapijos taikymas turi poveikį sumažėjusiai statinei pusiausvyrai. Tačiau dinaminei pusiausvyrai krioterapija gali turėti geresnį poveikį (Douglas et al., 2013).

1.1.2 Pusiausvyros lavinimas

Pusiausvyros treniravimas (3, 4 pav.) yra įdomus ir kontraversiškas trenerių mokymo metodas, nes tolygus treniravimas pusiausvyros gali turėti įtakos sportininkų pasirodymams įvairiose sporto šakose ir įvairiame amžiuje. Literatūros įrodimais yra pagrįstas ryšys tarp pusiausvyros ir traumų rizikos yra aiškus. Tyrimai parodė, kad sistemingas pusiausvyros treniravimas būtų veiksmingas sumažinti traumų riziką. Pastebėta, kad kai buvo atliekamos pusiausvyros lavinimo programos, per sezoną traumų patyrusių sportininkų buvo sumažinta 38 procentais. Dėl augančių mokslo žinių, nervų-raumenų sistemos mokymas tapo geriau žinomas. Be to, jis buvo naudojamas kartu su pusiausvyros mokymais įvairiose sporto šakose, pavyzdžiui, krepšinyje, futbole, gimanastikoje (Boccolini et al., 2013).

3, 4 pav. Pusiausvyros lavinimo pratimai(Kang et al., 2013)

Fizinio rengimo treneriai dažnai skiria pratimus, bandant pagerinti sportininko laikysenos kontrolę ir pusiausvyrą, bei taip pat mažinant traumų riziką. Pusiausvyros pratimai yra palaipsniui sunkinami, pavyzdžiui, kad pagerėtų sportininkų pusiausvyra po čiurnos patempimų. Sportininkų čiurnos ir kelio propriorecepcijos lavinimas rodo, kad gali pagerinti pusiausvyrą sporte dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į pusiausvyros pagerėjimą, fizinio rengimo treneriai, gali nurodyti, efektyvesnius pusiausvyros lavinimo pratimus sportininkams įvairiose sporto šakose (Bressel et al., 2007). Pastaraisiais metais pusiausvyros lavinimas tapo labiau populiaresnis daugelyje sporto šakų. Krepšinyje, pavyzdžiui, reikalaujama, kad žaidėjai nuolat spręstų fizinio kontakto ir įvairių situacijų susijusių su pusiausvyros nestabilumu problemas (Boccolini et al., 2013).

1.2. Propriocepcija

Propriocepcija yra specelizuotas jutimo modelis, kuris apima bendrus judesius ir bendrą pozicijos pojutį. Jis turi tris komponentus: bendrą statinį sąmoningumą, judėjimo ir greičio didinimo informatyvumą ir uždarą eferentinę veiklą, kuri prasideda refleksų atsaku ir reguliuojančiais raumenimis (Dhillon et al., 2011). Propriocepcija apibrėžiama kaip gebėjimas jausti padėtį erdvėje, kuri ateina iš centrinės nervų sistemos. Propriocepcija yra lydima nerviniais takais iš jutimų receptorių, kurie yra sąnario kapsulėje, raumenyse, raiščiuose ir odoje. Šių receptorių indėlis priklauso nuo bendros apkrovos, jo padėties, kampinio greičio, judėjimo krypties ir fiziologinių sąnario struktūrų. Propriocepcinė sistema yra viena iš sistemų, dalyvaujančių pusiausvyros valdyme (Bottoni et al., 2013). Pusiausvyros bei propriorecepcinis treniravimas po rekonstrukcinės priekinio kryžminio raiščio (PKR) operacijos yra labai svarbu (Dhillon et al., 2011). Propriorecepcija yra susijusi su sąnario stabilumo ir sąnario kontrole, o proprioceptinis jautrumas manoma yra susijęs su nestabilumu ir traumomis. Sąnarių lavinimas propriocepcija gali sumažinti traumų riziką, gerinant bendrą kūno kontrolę (Bottoni et al., 2013).

Taip pat propriorecepcija apima keletą skirtingų sudedamųjų dalių įskaitant kūno poziciją, greitį, nustatytmą judesio ir jėgą. Tai labai svarbus pojūtis siekiant padėti judesių koordinacijai įprastinėje gyvenimo veikloje, bei fiziškai sudėtingose užduotyse. Tačiau traumos ir patologiniai procesai gali sugadinti šią grįžtamojo ryšio sistemą, kuri po galūnių traumos yra jautresnė (Smith et al., 2012).

Kelio sąnario propriocepcija, kuri yra būtina užtikrinant gerą judėjimą ir stabilumą, gali būti geriausiai iliustruojama kaip įcentrinės informacijos gavimas iš proprioceptorių, kurie išsidėstę kapsulėje, raiščiuose ir raumeninėse verpstėse, kurie taip pat prisideda prie bendro stabilumo, laikysenos

ir motorinės kontrolės. Propriocepcija yra specelizuotas jutimų pokytis apimantis bendrą kūno dalių ir judėjimo krypties jutimą (Daneshjoo et al., 2012).

Daugelis autorių analizuoja propriorecepcijos įtaką kelio sąnariui ir jo ryšį su atliekamu judesiu, meniskų ir raiščių traumas, pasiskirstymą nuo amžiaus ir patyrusiems kelio sąnario PKR (Panics et al., 2008).

Autoriai nustatė, kad šoninės kremzlės pažeidimai, padidėjąs laidumas ir vyresnio amžiaus veiksniai susiję su blogesne propriocepcija, o didesnis aktyvumo lygis iki sužalojimo bendrai susijąs su geresne propriocepcija po patirtos traumos. Taip pat autoriai nustatė, kad kelio funkcija susijusi su kelio propriocepcija (Dhillon et al., 2011).

1.2.1. Propriocepcijos lavinimas

Neuroraumeninė treniruotės paskirtis – gerinti propriorecepciją. Tuo pačiu turi būti teigiamai veikiama ir dvilypio blauzdos raumens susitraukimo reakcija, o tai savo ruožtu pagerina statinę pusiausvyrą. Taigi dažniau taikoma ir ilgesnės trukmės neuroraumeninė treniruotė. Propriorecepcinė sistema yra viena iš tų, kurios dalyvauja pusiausvyros valdyme. Sutrikus proprioreceptorių jautrumui, trinka ir pusiausvyra. Susilpnėjus neuroraumeninei kontrolei, sutrinka koordinuota raumenų tarpusavio veikla. Savo ruožtu sutrikusi kelio sąnarį stabilizuojančių raumenų – keturgalvio šlaunies, užpakalinių šlaunies, dvilypio blauzdos – koordinuota veikla neigiamai veikia pusiausvyrą (Juodžbalienė ir kt., 2011).

Proprioceptoriniai atsiliepimai pasiekia centrinę nervų sistemą nuo receptorių esančių raumenų ir sąnarių vestibiuliniame aparate, vidinės ausies ir akies. Raumenų ir sąnarių receptoriai yra stimuliuojami judėjimo ir raumenų sistemos. Taip pusiausvyros aparatais teikiama informacija apie viso kūno padėtį ir yra skatinama reaguoti į vertikalius kūno laikysenos pokyčius. Akys padeda orentuotis galvos ir kūno padėčiai atsižvelgiant į aplinką. Kai regėjimo dirgikliai yra pašalinami, sugadinti raumenų ir sąnarių receptoriai yra pertvarkomi pateikiant tikslią informaciją į centrinę nervų sistemą. Propriocepcijos pratimais yra bandyta imituoti sporto situacijas reabilitacijos periode (Cug et al., 2012; Stone et al., 1994).

Mokslininkai teigia, kad blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga ir kelio sąnario propriocepcija yra tarpusavyje susijusios. Nustatyta, kad po PKR rekonstrukcijos pastebimas ryškus blauzdos tiesiamojo keturgalvio šlaunies raumens jėgos sumažėjimas dėl menkesnio kelio sąnario aferentinių receptorių jautrumo. Kuo blogesnė kelio sąnario propriocepcija, tuo mažesnė blauzdos tiesiamųjų raumenų jėga. Taigi neuroraumeninė treniruotė padeda ne tik pagerinti kelio sąnario propriocepciją, bet ir padidinti šlaunies raumenų jėgą (Juodžbalienė ir kt., 2011).

Propriocepcijos lavinimas (5 pav.) yra esminė bet kokios reabilitacijos programos dalis grąžinanti sportininkus į ankstesnį lygį. Propriocepcijos pratimai yra gana nauji, bet kartu neatsiejami nuo sporto reabilitacijos programų pacientams patyrusiems įvairias traumas (Stone et al., 1994).

5 pav. Propriorecepcijos lavinimo pratimai (Hupperets et al., 2008)

1.3. Funkciniai judesiai

Funkcinis judesių vertinimas (FJV) yra nauja atletų judesių atlikimo kokybės vertinimo sistema. Asmeninis treneris ar instruktorius gali išmokti šią sistemą ir tokiu būdu turėti paprastą ir kiekybiškai įvertinamą būdą įvertinti pagrindinius judėjimo gebėjimus. Šiuo atveju treneriui reikia tik stebėti pagrindinius atliekamus judesius, kurie iš anksto jam yra žinomi (Teyhen et al., 2012). Pasirengimas dalyvauti varžybose ir prieš sezoną sportininkams atliekamos testavimo procedūros yra gerai žinomi komponentai tarptautinėse sporto programose, kurios yra naudojamos siekiant nustatyti potencialius rizikos veiksnius, kurie gali sukelti traumas ar ligas. Tikrinimo procedūros taip pat gali būti atliekamos traumų prevencijai, siekiant konsultuoti sportuojančius asmenis po konkrečių funkcinių sutrikimų, sukurti individualias reabilitacijos programas bei pagerinti sportinius rezultatus (Schneiders et al., 2011).

FJV sudaro keleto paprastų testų serija su paprasta įvertinimo (rangavimo) sistema. FJV gali būti naudojama ir asmenims be pripažintos patologijos. FJV nėra skirta diagnozuoti ortopedines problemas. Ši sistema labiau naudojama pademonstruoti sveikų asmenų pagrindinių judesių atlikimo apribojimus ar asimetriškumus ir to pasekoje susieti juos su rezultais (Chroba et al., 2010).

Funkcinių judesių vertinimo stiprybė yra tame, kad vertinimui naudojami tie judesiai, kuriuos atletas tikrai turės atlikti treniruotėje. Be to, testai dar tobulinami dirbant su įvairiais bandomais įgūdžiais. FJV naudojami metodai ir judesiai yra lengvai suprantami tiek klientui, tiek treneriui (Teyhen et al., 2012). Vertinant pagrindinius judejimo modelius suteikiama galimybė sukurti daugiau

individualizuotą mokymo programą, kurios pagrindinis tikslas keisti ar pakeisti judėjimo modelius, o ne sutelkti didžiausią dėmesį į konkrečius sąnarių ir raumenų sutrikimus (Kiesel et al., 2007)

FJV sudaro septyni pagrindiniai judesiai, reikalaujantys balanso tarp stabilumo ir judrumo. Šie testai sudaryti taip, kad būtų patogu stebėti pagrindinius varomuosius, manipuliacinius ir stabilizuojančius judesius. Atliekant šiuos testus, individas atsiduria tokiose ekstremaliose pozicijose, kuriose bet koks silpnumas ar disbalansas tampa pastebimas, jei stabilumas ir judrumas nėra tinkamai išnaudojamas. Buvo pastbėta, kad dauguma individų, kurie labai aktyviai treniruojasi, negali atlitki šių paprastų judesių. Šie asmenys judėdami ir siekdami geresnių rezultatų naudoja kompensuojančius (neefektyvius) judesius, paaukodami efektyvius judesius. Jei toks judesių kompensavimas užsitęsia, blogas judesių atlikimas gali sutrikdyti visą biomechanizmą (Schneiders et al., 2011).

FJV turėtų būti įdiegta kaip pirminė pradinio fizinio įvertinimo dalis, siekiant nustatyti trūkumus, kurie gali likti nepastebėti per tradicinius medicininius ar atlikimo įvertinimus. Daugelyje atvejų raumens lankstumas ir jėgos disbalansas kartu su ankstesniais sužeidimas gali būti neidentifikuoti. Šios problemos, kurios yra pripažintos kaip svarbus traumų rizikos faktorius, gali būti lengvai nustatytos naudojant FJV sistemą. Šis judesiu pagrįstas vertinimas tiksliai parodo funkcinius trūkumus, susijusius su proprioreceptinėmis, judrumo ir stabilumo silpnybėmis. Jei FJV pagalba galima lengvai nustatyti šiuos rizikos veiksnius, traumų sumažėjimas ir pagerėjęs atlikimas turėtų būti pastebimas (Cook et al., 2006).

1.3.1 Funkcinių judesių testai

1.3.1.1 Gilus pritūpimas

Pritūpimo judesys reikalingas daugumoje sporto šakų. Tai pasirengimo pozicija, taip pat naudojamas daugelyje jėgos ar kėlimo judesių, reikalaujančių žemesnių pozicijų. Jei atliekamas tinkamai, gilus pritūpimas yra išbandymas visam kūno mechanizmui. Jis yra naudojamas įvertinti abipusį, simetrišką ir funkcinį klubų, kelių ir kulkšnių judrumą. Virš galvos laimoma atrama įvertina abipusį, simetrišką pečių ir stuburo judrumą. Gilaus pritūpimo atlikimas taip pat reikalauja tinkamo dubens ritmo, uždaros kinetinės grandinės, klubų, kelių ir kulkšnių išlenkimo, stuburo krūtininės dalies ištempimo, o taip pat pečių išlenkimo ir abdukcijos (Cook et al., 2010; Kiesel et al., 2011; Cook et al., 2006).

Šis pratimas yra tinkamo kūno eisenos mechanizmo išbandymas. Judesiui atlikti reikia tinkamos koordinacijos ir stabilumo tarp klubų ir liemens tiek atliekant žingsnio judesį, tiek stovint pakelta koja. Žingnis per kliūtį įvertina abipusį klubų, kelių ir kulkšnių funkcinį judrumą ir stabilumą. Šio testo atlikimas reikalauja kulkšnies, kelio ir klubo stabilumo pakeltos kojos padėtyje, taip pat maksimalios klubo uždaros kinetinės grandinės ištempimo. Žingsniui per kliūtį taip pat reikia mojančios kojos pėdos tiesimo ir blauzdos bei šlaunies lenkimo atviroje kinematinėje grandinėje. Be to, tiriamasis taip pat turi pasižymėti tinkama pusiausvyra, nes šiam testui reikia dinaminio stabilumo (Cook et al., 2010; Cook et al., 2006; Kiesel et al., 2011).

1.3.1.3. Įtūpstas vienoje linijoje

Šio testo metu kūnas pastatomas į tokią poziciją, kurios metu simuliuojamas sukamųjų, lėtų ir šoninių/horizontalių judesių sužadinimas. Įtūpsto vienoje linijoje metu iššūkis yra žema žirklių padėtis, kurios metu išbandomas kūno liemuo, stengiantis nepasiduoti sukimuisi, bet išlaikyti tinkamą lygiavimą. Šis testas įvertina liemens, pečių, klubų bei kulkšnių judrumą ir stabilumą, keturgalvio raumens lankstumą ir kelių stabilumą. Atliekant šį įtūpstą, reikalauja kulkšnies, kelio ir klubo stabilumo tiesioje stovėsenoje, taip pat klubo abdukcijos uždaroje kinetinėje grandinėje. Įtūpstui vienoje linijoje atlikti taip pat reikalingas klubo judrumas, kulkšnies išlenkimas ir šlaunies tiesiojo raumens lankstumas esant pritūpusioje pozicijoje. Tiriamasis turėtų pasižymėti pakankamu stabilumu/tvirtumu, nes pratimo metu sukeliamas sukamasis stresas (Cook et al., 2006; Cook et al. 2010; Kiesel et al., 2011).

1.3.1.4. Peties mobilumas

Peties paslankumo tikrinimas įvertina abipusę pečių judėdjimo amplitudę, apimant vidinę rotaciją su pritraukimu ir išorinę rotaciją su pritraukimu. Taip pat reikia normalaus mentės judrumo ir stuburo krūtininės dalies išsitempimo. Atliekant šį pratimą, pečiai juda įvairiomis judesių kombinacijomis: abdukcija/išorinė rotacija, lenkimas/tempimas, pritraukimas/vidinė rotacija. Taip pat reikalingas mentės ir stuburo krūtininės dalies judrumas (Cook et al., 2010).

Aktyvus ištiestos kojos pakėlimas patikrina sugebėjimą išlaikyti įtampą žemoje padėtyje, tuo pačiu metu išlaikant liemens stabilumą. Šis pratimas įvertina aktyvų pakinklinės sausgyslės ir trigalvio blauzdos raumens lankstumą, išlaikant dubens stabilumą ir ištiestą priešingą koją. Sugebėjimas pakelti ištiestą koją. Ištiestos kojos pakėlimui reikia funkcinio pakinklinės sausgyslės lankstumo, kuris atsiranda tik treniruojantis. Tai skiriasi nuo pasyvaus lankstumo, kuris dažniau vertinamas. Tiriamasis taip pat turi pasižmėti pakankamu priešingos kojos klubo judrumu ir apatinė pilvo dalies stabilumu (Cook et al., 2006; Cook et al., 2010).

1.3.1.6. Atsispaudimas stabiliu liemeniu

Atsispaudimais tikrinamas sugebėjimas stabilizuoti stuburą priekinėje ir užpakalinėje plokštumose atliekant uždaros kinetinės grandinės viršutinės kūno dalies judesius. Pratimas įvertina liemens stabilumą sagilatinėje plokštumoje esant viršutinėje aukščiausioje simetriškoje padėtyje. Norint atlikti atsispaudimą stabiliu liemeniu reikalingas simetriškas liemens stabilumas sagilatinėje plokštumoje per simetrišką viršutinį eksremalų judesį. Daugelis funkcinių judesių reikalauja liemens stabilizatorius (stabilizuojančius raumenis) perkelti jėgą simetriškai iš viršutinės padėties į žemą ir atvirkščiai. Tokie judesiai kaip blokavimas futbole ar kamuolio atkovojimas krepšinyje yra tipiški energijos perskirstymo pavyzdžiai. Jei šių veiklų metu liemuo neturi atitinkamo stabilumo, kinetinė energija bus išeikvota, kas lemia menką funkcinį atlikimą ir gali padidinti mikrotraumų galimybę (Cook et al., 2006; Cook et al., 2010).

1.3.1.7. Rotacinis stabilumas

Šis pratimas yra sudėtingas judesys, reikalaujantis tinkamos neuroraumeninės koordinacijos ir energijos paksirstymo iš vienos kūno dalies į kitą per liemenį. Sukamojo stabilumo testas, kuomet derinami viršutiniai ir apatiniai sunkiausi judesiai, įvertina liemens stabilumą keliose plokštumose. Atliekant šį pratimą reikalingas asimetrinis liemens stabilumas sagitalinėje ir skersinėse plokštumose. Daugelis funkcinių pratimų taip pat reikalauja liemenį stabilizuojančius raumenis perkelti jėgą asimetriškai iš apatinio judesio ekstremumo padėties į viršutinę padėtį ir atvirkščiai. Bėgimas, pajudėjimas ir apatinės padėties futbole ar sunkių daiktų kėlimas ir nešimas yra tokio energijos paksirstymo pavyzdžiai. Jei tokiais atvejais liemuo nėra pakankamai stabilus, kinetinė energija bus

išsklaidyta, kas lemia prastą atlikimą ir gali padidinti sužeidimų galimybę (Cook et al. 2010; Kiesel et al., 2011).

1.3.2. Funkcinių judesių įvertinimas

Individualūs testai turi tam tikrus vertinimo kriterijus, kuriuos būtina įvykdyti, norint gauti aukštą rezultatą. Vertinimo skalė išskirstyta pagal 4 pagrindinius kriterijus:

 3 balai duodami, jei asmuo gali atlikti judesį pagal nustatytus normatyvus be jokios kompensacijos;

 2 balai duodami, jei asmuo atlieka judesį, bet jį atlieka silpnai (mechaniškai) arba naudoja tam tikrus kompensuojančius būdus;

 1 balas duodamas, kai asmuo neatlieka judesio net su kompensuojančių mechanizmų pagalba;

 0 balų skiriama, jei asmuo jaučia skausmą bet kuriuo metu atliekant pratimą ar judesį (Duncan & Stanley, 2012).

5 testai yra abipusiai, todėl jie ir vertinami atskirai abiems pusėms. Galutiniam rezultatui yra naudojamas mažesnis balas, tačiau įvertinimo ir duomenų rinkimo tikslais, abiejų pusių vertinimai yra reikalingi. Trys testai – peties paslankumo, atsispaudinimas stabiliu liemeniu ir sukamojo stabilumo pratimas – turi aiškų tašką, kurio atlikimas arba neatlikimas atitinakmai vertinamas. Jei asmuo nesugeba atlikti pratimo, tuomet jis vertinamas 0 balų (Schneiders et al., 2011).

FJV yra vertinimo technika, kurios tikslas identifikuoti judrumo ir stabilumo neatitikimus pagrindinių judesių metu. Manoma, kad šis vertinimo įrankis padeda lengvai atskleisti individualias judesius kompensuojančias problemas (Kiesel et al., 2011).

2.

TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tiriamųjų atranka ir kontingentas

Tyrimas buvo atliktas 2013 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais UAB „Sveiko judesio ir korekcijos centre“. Tyrimui atlikti gautas bioetikos leidimas Nr. BEC – SRFP (M) – 13. Tiriamųjų kontingentą sudarė sportininkai vyrai ir moterys.

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

 Sportuojantys asmenys ne trumpiau kaip 2 metus.  Amžius 18 – 25 metai.

Tyrime dalyvavo 48 tiriamieji (iš jų 24 sportuojančios moterys ir 24 sportuojantys vyrai). Visų tiriamųjų amžius buvo nuo 18 iki 25 metų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 21,65±2,33 metai. Tiriamųjų antropometriniai duomenys vyrų ir moterų grupėse pavaizduoti 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų antropometriniai duomenys Lytis Antropometriniai Duomenys Vyrai (n=24) Moterys (n=24) Amžius (m) 21,29±2,42 22,00±2,23 Ūgis (cm) 187,04±6,87 172,58±7,51 Svoris (kg) 82,04±10,42 61,21±8,09

Tiriamiesiems buvo taikoma trijų savaičių trukmės propriocepcijos lavinimo programa. Užsiėmimai vyko 3 kartus per savaitę (pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį). Propriocepcijos lavinimo programa buvo atliekama prieš įprastinę sportininko treniruotę dienos metu. Vieno užsiėmimo trukmė buvo ne ilgesnė nei 30 min. Iš viso buvo atliktos 9 propriocepcijos lavinimo treniruotės.

Propriorcepcijos lavinimo programos metu buvo atliekami pratimai:

 stovint ant abiejų ir vienos kojų, atmerktomis ir užmerktomis akimis;

 stovint ant abiejų ir vienos kojos mažinant atramos plotą, atmerktomis ir užmerktomis akimis;

 pritūpimai abejomis kojomis ir ant vienos, atmerktomis ir užmerktomis akimis. Šios trys pagrindinės pradinės padėtys buvo atliekamos ant įvairių nestabilių plokštumų (balansinės lentos, oro pagalvėlės, pusiausvyros platforma) ir ant kamuolių. Pratimų atlikimo metu kūnas neturėjo nusvirti daugiau negu 2-4 cm nuo vidurio linijos, kad būtų aktyvinami gilieji kūno raumenys.

Atliekant kiekvieną pratimą buvo stengiamasi kuo geriau išlaikyti pusiausvyrą ir kuo taisyklingiau atlikti propriocepcijos lavinimo pratimus.

2.2. Tyrimo organizavimas

Tiriamieji buvo testuojami du kartus. Pirmasis testavimas buvo atliktas prieš propriocepcijos lavinimo programą, o antrasis po propriocepcijos lavinimo programos.

Gautas bioetikos

leidimas

6 pav. Tyrimo organizavimo schema

2.3. Tyrimo objektas

Sporininkų statinė ir dinaminė pusiausvyra bei funkciniai judesiai.

2.4. Tyrimo metodai

• Balansavimo (pusiausvyros) platforma SIGMA, statinei pusiausvyrai vertinti; • Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas, dinaminei pusiausvyrai vertinti; • Funkcinių judesių vertinimas;

• Statistinė duomenų analizė.

N=48

Sportuojantys asmenys

N=24

moterys

N=24

vyrai

Propriocepcijos lavinimo

programa

Statinės ir dinaminės pusiausvyros bei funkcinių judesių įvertinimas

Pakartotinas statinės ir dinaminės pusiausvyros bei funkcinių judesių

2.4.1. Balansavimo (pusiausvyros) platforma SIGMA

Sigma pusiausvyros platforma (7 pav.) skirta pusiausvyros ir propriocepcijos treniravimui, bei statinės pusiausvyros vertinimui. Pratimų metu stimuliuojama kaulų ir raumenų bei nervų sistema.

7 pav. Sigma pusiausvyros platforma

Tyrimo metu objektyviai buvo vertinima statinė pusiausvyra naudojant Sigma pusiausvyros platformą. Testuojant tiriamuosius buvo laikomasi nustatytų reikalvimų: a) platformos sukalibravimas; b) tiraiamajam paaiškinama kaip elgtis ant platformos; c) leidžiama apsiprasti ir pastovėti ant platformos; d) pusiausvyros testavimas kompiuterio pagalba registruojant duomenis (60 sekundžių). Tyrimo metu buvo padedama saugiai užlipti ir nulipti nuo platformos.

Pusiausvyra buvo vertinama pagal 10 objektyvių rodiklių: maksimalų nuokrypį į kairę ir dešinę, maksimalų nuokrypį pirmyn ir atgal (cm), vidutinį nuokrypį nuo X ir Y ašių (cm), vidutinį vaizdinio judėjimo greitį X ir Y ašyje (cm/s), vaizdinio ilgį (cm) ir vaizdinio plotį (cm2_{) (Rutkauskienė} ir kt. 2012). Pusiausvyros tyrimo pavyzdžiuose galima matyti gerą pusiausvyrą (8 pav.) ir sutrikusią pusiausvyrą (9 pav.)

8 pav. Gera pusiausvyra (Rutkauskienė ir kt., 2012)

9 pav. Sutrikusi pusiausvyra (Rutkauskienė ir kt., 2012)

2.4.2 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas

Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas yra dinaminės pusiausvyros tyrimas, kuris taip pat lavina pusiausvyrą ir propriocepciją. Tyrimo atlikimas: tiriamasis stovi ant vienos kojos trijų tiesių susikirtimo vietoje ir išlaiko pusiausvyrą. Atliekamas testavimas yra trimis kryptimis tai į priekį, į vidinę pusę ir į išorę (10 pav. A,B, C). Atliekant testavimą ant kiekvienos iš tiesių, kurios yra prilipintos prie grindų yra padedamas indikatorius, kurį tiriamasis stumia kojos pirštų galais dešine ir kaire kojomis. Nustumtas ir įvertinamas atstumas yra nuo tiesių susikirtimo taško iki taško, kurį tiriamasis nustumia dešine arba kaire koja, viena iš trijų kryptimis. Atliekmas bandymas buvo nefiksuojamas jeigu: a) tiriamajam nepavyksta ištovėti ant vienos kojos; b) tiriamasis indikatorių naudoja kaip pagalbą išlaikant pusiausvyrą; c) tiesiamos kojos nepavyksta išlaikyti ties indikatoriumi; d) nepavyksta grąžnti kojos į pradinę padėtį. Atliekama buvo 3 bandymai dešine ir kaire kojomis, o geriausias rezultatas buvo užrašomas ir naudojamas rezultatų analizei (Bružas ir Krutulytė, 2010).

Pastaba. A – į priekį, B – į vidinę, C – į išorę.

10 pav. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas (Gribble et al., 2012)

2.4.3 Funkcinių judesių įvertinimas

Atliekamais judesiais yra įvertinami pagrindiniai judėjimo gebėjimai, bendras tikslas – kontroliuojamo judesio gerinimas.

Funkcinius judesius sudaro 7 pagrindiniai judesiai, reikalaujantys pusiausvyros tarp stabilumo ir judrumo. Iš 7 pagrindinių judesių 5 funkciniai judesiai yra abipusiai ir yra vertinama abejos kūno pusės, bet galutiniame protokole rašoma prastestinis įvertinimas. Funkcinių judesių atlikimo kokybė vertinama nuo 0 iki 3 balų: 0 - tiriamajam skiriama, jei asmuo jaučia skausmą bet kuriuo metu atliekant pratimą ar judesį, o 3 - jei tiriamasis gali atlikti judesį pagal nustatytus normatyvus be jokios kompensacijos. Aliekami 7 funkciniai judesiai yra: gilus pritūpimas, žingsnis per kliūtį, įtūpstas vienoje linijoje, peties mobilumas, aktyvus ištiestos kojos pakėlimas, atsispaudimas ir rotacinis stabilumas (Cook et al., 2006). Funkcinių judesių vertinimo protokolas pateiktas priede Nr. 1.

2.4.4 Statistinė duomenų analizė

Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdoroti SPSS 20.0 for Windows kompiuterine programa. Kintamieji netenkino pasisikirstymo normalumo sąlygos, todėl nepriklausomų imčių kintamųjų palyginimui buvo naudotas neparametrinis Manio – Vittnio – Vilkoksono kriterijus, priklausomų imčių – neparametrinis Vilkoksono kriterijus.

Funkciniams ryšiams vertinti buvo pasirinktas Spirmeno koreliacijos koeficientas r. Tarp stebėtų kintamųjų nėra ryšio jei r=0. Jei 0<|r|≤0,3 yra labai silpnas ryšys, jei 0,3<|r|≤0,5 – silpnas ryšys, 0,5<|r|≤0,7 – vidutinio stiprumo ryšys, 0,7<|r|≤0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9<|r|≤1 – labai stiprus ryšys. Tikrinant statistines hipotezes buvo pasirinktas 95 proc. statistinio pasikliovimo (p < 0,05) lygmuo (Kasiulevičius ir Danepienė, 2008).

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Balansavimo (pusiausvyros) platformos SIGMA rezultatų analizė

Prieš pradedant taikyti propriorecepcijos lavinimo programą ir po jos balansavimo platforma SIGMA buvo vertinama 10 objektyvių rodiklių: maksimalų nuokrypį į kairę ir dešinę, maksimalų nuokrypį pirmyn ir atgal (cm), vidutinį nuokrypį nuo X ir Y ašių (cm), vidutinį vaizdinio judėjimo greitį X ir Y ašyje (cm/s), vaizdinio ilgį (cm) ir vaizdinio plotį (cm2_{). (cm}2_{) sportininkų vyrų ir moterų grupėse.}

Įvertinus maksimalų nuokrypį į priekį prieš propriocepcijos lavinimo programą rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,31±0,19 cm, o moterų grupės vidurkis - 0,26±0,15 cm.

Tiriamuosius įvertinus pakartotinai po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas maksimalaus nuokrypio į priekį vyrų ir moterų grupėse pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki 0,13±0,05 cm, o moterų grupės vidurkis - 0,09±0,02 cm. Vyrų maksimalaus nuokrypio į priekį skirtumas vidutiniškai buvo 0,18 cm, o moterų 0,17 cm. Tiek vyrų, tiek moterų grupių maksimalaus nuokrypio į priekį rezultatai prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Maksimalaus nuokrypio į priekį rezultatai vyrų ir moterų grupėse prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 11 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimo programą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Po propriocepcijos lavinimo programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas maksimalaus nuokrypio į priekį skirtumas tarp grupių (p<0,05). Vyrų maksimalus nuokrypis sagitalioje plokštumoje (pirmyn) buvo didesnis nei moterų. 0,31 0,13 0,26 0,09 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 Vyrai Moterys M ak sim alu s n u ok ryp is, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

*

11 pav. Maksimalus nuokrypis į priekį prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moetrų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Įvertinus maksimalų nuokrypį atgal prieš propriorecepcijos lavinimo programą rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus -0,43±0,19 cm, o moterų grupės vidurkis - -0,29±0,15 cm.

Įvertinus pakartotinai sportininkus po propriorecepcijos lavinimo programos stebimas maksimalaus nuokrypio atgal vyrų ir moterų grupėse pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki -0,19±0,02 cm, o moterų grupės vidurkis - -0,11±0,05 cm. Vyrų maksimalaus nuokrypio atgal skirtumas vidutiniškai buvo -0,24 cm, moterų -0,18 cm. Tiek vyrų, tiek moterų grupių maksimalaus nuokrypio atgal rezultatai prieš ir po propriorecepcijos lavinimo programą statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų grupių maksimalaus nuokrypio atgal rezultatai prieš ir po propriorecepcijos lavinimo programą pateikti 12 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimo programą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų maksimalus nuokrypis sagitalioje plokštumoje (atgal) buvo didesnis nei moterų.

12 pav. Maksimalus nuokrypis atgal prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Įvertinus sportininkų maksimalų nuokrypį į dešinę prieš propriocepcijos lavinimo programą gauti rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,26±0,14 cm, o moterų grupės vidurkis – 0,24±0,10 cm. -0,43 -0,29 -0,19 -0,11 -0,7 -0,6 -0,5 -0,4 -0,3 -0,2 -0,1 0 Vyrai Moterys M ak sim alu s n u ok ryp is, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

Tiriamuosius įvertinus pakartotinai po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos taikymo stebimas maksimalaus nuokrypio į dešinę pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki 0,12±0,03 cm, o moterų grupės vidurkis – 0,10±0,02 cm. Vyrų maksimalaus nuokrypio į dešinę skirtumas vidutiniškai buvo 0,14 cm, o moterų 0,12 cm. Tiek vyrų, tiek moterų grupių maksimalaus nuokrypio į dešinę rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų grupių maksimalaus nuokrypio į dešinę rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 13 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). ). Po propriocepcijos lavinimo programos tarp grupių buvo nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas maksimalaus nuokrypio į dešinę rezultattuose (p>0,05). Vyrų ir moterų maksimalus nuokrypis frontalioje plokštumoje (į dešinę) buvo vienodas.

13 pav. Maksimalus nuokrypis į dešinę prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Įvertinus sportininkų maksimalų nuokrypį į kairę prieš propriocepcijos lavinimo programą rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,34±0,18 cm, o moterų grupės vidurkis – -0,26±0,17 cm.

Tiriamuosius įvertinus pakartotinai po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos taikymo stebimas maksimalaus nuokrypio į kairę pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki -0,16±0,05 cm, o moterų grupės vidurkis – -0,10±0,03 cm. Vyrų maksimalaus nuokrypio į kairę skirtumas vidutiniškai buvo -0,18 cm, o moterų -0,16 cm. Tiek vyrų, tiek moterų grupių rezultatai maksimalaus nuokrypio į

0,26 0,12 0,24 0,1 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 0,4 0,45 Vyrai Moterys M ak sim alu s n u ok ryp is, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

kairę prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą statistiškai reikšmingai skyrėsi grupėse (p<0,05). Vyrų grupės maksimalaus nuokrypio į dešinę rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 14 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). ). Po propriocepcijos lavinimo programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas maksimalaus nuokrypio į kairę rezultatuose tarp grupių (p<0,05). Vyrų maksimalus nuokrypis frontalioje plokštumoje (į kairę) buvo didesnis nei moterų.

14 pav. Maksimalus nuokrypis į kairę prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje prieš propriocepcijos lavinimo programą rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,03±0,05 cm, o moterų grupės vidurkis -0,01±0,03 cm.

Atlikus 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programą ir sportininkus ištestavus pakatotinai stebimas vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki -0,02±0,03 cm, o moterų grupėje 0,01±0,01 cm. Vyrų grupėje rezultatai vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Moterų grupėje rezultatai vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje prieš propriocepcijos

-0,34 -0,26 -0,16 -0,1 -0,6 -0,5 -0,4 -0,3 -0,2 -0,1 0 Vyrai Moterys Maks im alu s n u ok ryp is, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

*

lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų grupių rezultatai vidutinio nuokrypio frontalioje plokštumoje prieš ir po propriocepcijos programą pateikti 15 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje buvo didesnis nei moterų.

15 pav. Vidutinis nuokrypis frontalioje plokštumoje prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje prieš propriocepcijos lavinimo programą rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus -0,05±0,05 cm, o moterų grupės vidurkis - -0,01±0,05 cm.

Testuojant sportininkus pakartotinai po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki --0,02±0,01 cm, o moterų grupėje 0,01±0,02 cm. Vyrų grupėje rezultatai vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Moterų grupėje rezultatai vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje prieš propriorecepcijos lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vyrų ir moterų grupių rezultatai vidutinio nuokrypio sagitalioje plokštumoje prieš ir po propriocepcijos programą pateikti 16 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje buvo didesnis nei moterų.

-0,03 -0,01 -0,02 0,01 -0,1 -0,08 -0,06 -0,04 -0,02 0 0,02 0,04 Vyrai Moterys V id u tin is n u ok ryp is, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

16 pav. Vidutinis nuokrypis sagitalioje plokštumoje prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus vidutinį greitį frontalioje plokštumoje rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,14±0,03 cm/s, o moterų grupės vidurkis – 0,18±0,06 cm/s.

Atlikus 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programą buvo įvertinti pakartotinai tiriamieji ir stebimas vidutinio greičio frontalioje plokštumoje pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki – 0,11±0,02 cm/s, moterų grupės vidurkis – 0,09±0,02 cm/s. Vyrų vidutinio greičio frontalioje plokštumoje skirtumas vidutiniškai buvo 0,03 cm/s, o moterų - 0,09 cm/s. Vyrų ir moterų vidutinio greičio frontalioje plokštumoje rezultatai prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų vidutinio greičio frontalioje plokštumoje rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 17 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).

-0,05 -0,01 -0,02 0,01 -0,12 -0,1 -0,08 -0,06 -0,04 -0,02 0 0,02 0,04 0,06 Vyrai Moterys V id u tin is n u ok ryp is, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

17 pav. Vidutinis greitis frontalioje plokštumoje prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus vidutinį greitį sagitalioje plokštumoje rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,16±0,04 cm/s, o moterų grupės vidurkis – 0,19±0,05 cm/s.

Praėjus 3 savaitėms ir atlikus propriocepcijos lavinimo programą tiriamieji buvo įvertinti dar kartą ir stebimas vidutinio greičio sagitalioje plokštumoje pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki 0,13±0,02 cm/s, o moterų grupės vidurkis – 0,09±0,03 cm/s. Vyrų vidutinio greičio sagitalioje plokštumoje skirtumas vidutiniškai buvo 0,03 cm/s, o moterų - 0,1 cm/s. Tiek vyrų, tiek moterų vidutinio greičio sagitalioje plokštumoje rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų vidutinio greičio sagitalioje plokštumoje rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 18 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). ). Po propriocepcijos lavinimo programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vidutinio greičio sagitalioje plokštumoje rezultatuose tarp grupių (p<0,05). Vyrų vidutinis gretis sagitalioje plokštumoje buvo didesnis nei moetrų. 0,14 0,11 0,18 0,09 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 Vyrai Moterys V id u tin is gr eitis, cm /s Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

18 pav. Vidutinis gretis sagitalioje plokštumoje prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Sportininkus testuojant prieš propriocepcijos programą vaizdinio ilgio rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 12,12±3,02 cm, o moterų grupės vidurkis – 14,98±4,27 cm.

Testuojant sportininkus pakartotinai po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas vaizdinio ilgio pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki 6,65±1,55 cm, o moterų grupės vidurkis – 5,55±2,74 cm. Tiek vyrų, tiek moterų grupėse gauti rezultatai prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų grupių rezultatai vaizdinio ilgio prieš ir po propriocepcijos programą pateikti 19 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir gauti rezultatai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).

0,16 0,13 0,19 0,09 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 Vyrai Moterys V id u tin is gr etis, cm /s Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

*

19 pav. Vaizdinio ilgis prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus vaizdinio plotą rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 0,48±0,32 cm2_{, o moterų grupės vidurkis – 0,30±0,24 cm}2_.

Atlikus vertinimą po 3 savaičių taikytos propriocepcijos programos stebimas vaizdinio ploto pagerėjimas 20 pav: vyrų grupės vidurkis sumažėjo iki 0,09±0,03 cm2_{, o moterų grupės vidurkis} 0,04±0,02 cm2_{. Tiek vyrų, tiek moterų prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos, nustatyti} rezultatų skirtumai grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). ). Po propriocepcijos lavinimo programos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vaizdinio ploto rezultatuose tarp grupių (p<0,05). Vyrų užimamas vaizdinio plotas buvo didesnis nei moetrų.

12,12 6,65 14,98 5,55 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Vyrai Moterys V aizdi n io il gis, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

20 pav. Vaizdinio plotas prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

3.2 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas

Tiriamuosius testuojant modifikuotu žvaigždės nuokrypio testu dinaminė pusiausvyra buvo vertinama dešinės ir kairės kojos judesio ilgis trimis kryptimis: į priekį, šoną ir vidų.

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus dešinės kojos judesio ilgį į priekį rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 82,92±4,94 cm, o moterų grupės vidurkis -78,71±5,23 cm. Atlikus vertinimą po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas dešinės kojos judesio ilgio į priekį pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis padidėjo iki 87,04±3,05 cm, o moterų grupės vidurkis 86,38±2,82 cm. Tiek vyrų, tiek moterų prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos, nustatyti rezultatų skirtumai grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų dešinės kojos judesio ilgis į priekį rezultatai prieš ir po propriorecepcijos lavinimo programą pateikti 21 pav.

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).

0,48 0,3 0,09 0,04 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 Vyrai Moterys V aizdi n io p lotas, c m ² Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

*

21 pav. Dešinės kojos judesio ilgis į priekį prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus dešinės kojos judesio ilgį į šoną rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 99,96±4,78 cm, o moterų grupės vidurkis - 101,25±4,72 cm

Atlikus vertinimą po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas dešinės kojos judesio ilgio į šoną pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis padidėjo iki 106,83±3,93 cm i, o moterų grupės vidurkis 107,13±5,65 cm. Tiek vyrų, tiek moterų prieš propriorecepcijos lavinimo programą ir po jos, nustatyti rezultatų skirtumai grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų dešinės kojos judesio ilgis į šoną rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 22 pav

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). ). Po propriocepcijos lavinimo programos buvo nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas dešinės kojos judesio ilgio į šoną rezultatuose tarp grupių (p>0,05). Vyrų dešinės kojos judesio ilgis į šoną buvo vienodas kaip ir moetrų.

82,92 87,04 _78,71 86,38 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Vyrai Moterys Ju d esio il

gis, cm Prieš propriorecepcijos

lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

22 pav. Dešinės kojos judesio ilgis į šoną prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus dešinės kojos judesio ilgį į vidų rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 96,46±3,58 cm, o moterų grupės vidurkis - 95,08±3,68 cm. Atlikus vertinimą po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas dešinės kojos judesio ilgio į vidų pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis padidėjo iki 99,88±1,80 cm, o moterų grupės vidurkis 101,83±3,57 cm. Tiek vyrų, tiek moterų prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos, nustatyti rezultatų skirtumai grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų dešinės kojos judesio ilgis į vidų rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 23 pav

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo homogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). ). Po propriocepcijos lavinimo programos buvo nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas dešinės kojos judesio ilgio į vidų rezultatuose tarp grupių (p>0,05). Vyrų dešinės kojos judesio ilgis į šoną buvo vienodas kaip ir moetrų.

99,96 101,25 106,83 107,13 85 90 95 100 105 110 115 Vyrai Moterys Ju d esio il

gis, cm Prieš propriorecepcijos

lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

23 pav. Dešinės kojos judesio ilgis į vidų prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus kairės kojos judesio ilgį į priekį rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 82,04±5,35 cm, o moterų grupės vidurkis - 77,29±4,56 cm. Atlikus vertinimą po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas kairės kojos judesio ilgio į priekį pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis padidėjo iki 84,42±3,68 cm i, o moterų grupės vidurkis 80,46±4,00 cm. Tiek vyrų, tiek moterų prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos, nustatyti rezultatų skirtumai grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų kairės kojos judesio ilgis į priekį rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 24 pav

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).

96,46 _95,08 99,88 101,83 80 85 90 95 100 105 110 Vyrai Moterys jud esio i lgi s, cm Prieš propriorecepcijos lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos

*

*

24 pav. Kairės kojos judesio ilgis į priekį prieš ir po propriocepcijos lavinimą vyrų ir moterų grupėse (*- p<0,05; skirtumas tarp skirstinių)

Prieš propriocepcijos lavinimo programą įvertinus kairės kojos judesio ilgį į šoną rezultatai parodė, kad vyrų grupės vidurkis buvo lygus 93,96±4,42 cm, o moterų grupės vidurkis - 99,83±5,06 cm.

Atlikus vertinimą po 3 savaičių propriocepcijos lavinimo programos stebimas kairės kojos judesio ilgio į šoną pagerėjimas: vyrų grupės vidurkis padidėjo iki 101,08±3,16 cm, o moterų grupės vidurkis 103,38±4,41 cm. Tiek vyrų, tiek moterų prieš propriocepcijos lavinimo programą ir po jos, nustatyti rezultatų skirtumai grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Vyrų ir moterų kairės kojos judesio ilgis į šoną rezultatai prieš ir po propriocepcijos lavinimo programą pateikti 25 pav

Lyginant vyrų ir moterų grupes tarpusavyje prieš propriocepcijos lavinimą grupės buvo nehomogeniškos ir tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėi (p<0,05).

82,04 84,42 _77,29 80,46 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Vyrai Moterys Ju d esio il

gis, cm Prieš propriorecepcijos

lavinimo programą Po propriorecepcijos lavinimo programos