LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJAVeterinarijos fakultetas
Jurgita Ližinskienė
ĮVAIRAUS AMŽIAUS ŽMONIŲ KŪNO MASĖS
INDEKSO IR GYVENIMO BŪDO SĄSAJOS SU
KRAUJOSPŪDŽIU, JŲ MITYBOS ĮPROČIAI
BLOOD PRESSURE RELATION TO THE BODY
MASS INDEX AND LIFESTYLE IN PEOPLE OF
DIFFERENT AGE; THEIR DIETARY HABITS
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: prof. dr. Rasa Želvytė Anatomijos ir fiziologijos katedra
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas (pavadinimas) „Įvairaus amžiaus žmonių kūno masės indekso ir gyvenimo būdo sąsajos su kraujospūdžiu, jų mitybos įpročiais“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2016-04-15 Jurgita Ližinskienė ...
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016-04-15 Jurgita Ližinskienė ...
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2016-04-15 prof. dr. Rasa Želvytė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje ... 9
1.1.1. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas ... 9
1.1.2 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ... 10
1.2. Skirtingų amžiaus grupių žmonių sveikatos prielaidos ... 12
1.2.1. Skirtingų amžiaus grupių mitybos įtaka sveikatai ... 12
1.2.2. Mityba kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys ... 14
1.2.3. Nutukimo problema ... 16
1.2.4. Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai ... 17
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 20
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 20
2.2. Kraujospūdžio matavimo metodika ... 20
2.3. Kūno masės indekso nustatymo metodika ... 22
2.4. Tiriamųjų apklausos organizavimo metodika... 23
2.5. Statistinės analizės metodika ... 24
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Paauglių KMI ir fizinio aktyvumo sąsajos su jų kraujospūdžiu ... 25
3.2. Suaugusių žmonių KMI, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių sąsajos su jų kraujospūdžiu ... 28
3.2.1. Suaugusių žmonių KMI sąsajos su jų kraujospūdžiu ... 28
3.2.2. Suaugusių žmonių fizinio aktyvumo analizė ir sąsajos su jų kraujospūdžiu ... 30
3.2.3. Suaugusių žmonių žalingų įpročių analizė ir sąsajos su jų kraujospūdžiu ... 31
3.3. Paauglių mitybos įpročių analizė ... 35
3.4. Suaugusių žmonių mitybos įpročių analizė ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
IŠVADOS ... 48
REKOMENDACIJOS ... 49
4
SANTRUMPOS
AH – arterinės hipertenzijos AKS – arterinis kraujospūdis
b-Ch – bendro cholesterolio koncentracija dAKS – diastolinis arterinis kraujospūdis FA – fizinis aktyvumas
GSKL – galvos smegenų kraujotakos ligų IŠL – išeminė širdies liga
KMI – kūno masės indekso MJ – megadžiaulis
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. WHO) RR – riebalų rūgštys
sAKS – sistolinis arterinis kraujospūdis
SDR – standartizuotas mirtingumo rodiklis – tai mirtingumo rodiklis, kuris yra apskaičiuotas taikant tiesioginės standartizacijos metodą. Jis parodo, koks būtų mirtingumo rodiklis, jei gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes būtų toks pat, kaip ir standartinės Europos populiacijos. SRR – sočiosios riebalų rūgštys
SSFA – sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligų
5
SANTRAUKA
Įvairaus amžiaus žmonių kūno masės indekso ir gyvenimo būdo sąsajos su kraujospūdžiu, jų mitybos įpročiais
Jurgita Ližinskienė Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė – prof. dr. Rasa Želvytė.
Darbą sudaro: 55 psl., 27 paveikslai, 4 lentelės, 3 priedai.
Darbo tikslas – ištirti įvairaus amžiaus žmonių kūno masės indekso (KMI) ir gyvenimo būdo sąsajas su kraujospūdžiu bei jų mitybos įpročius.
Darbo uždaviniai: Nustatyti paauglių KMI ir fizinio aktyvumo sąsajas su jų kraujospūdžiu. Įvertinti įvairaus amžiaus suaugusių žmonių KMI, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių sąsajas su kraujospūdžiu. Išanalizuoti įvairaus amžiaus žmonių mitybos įpročius.
Tyrimo metodai. Paauglių kraujospūdis matuotas pagal PSO patvirtintus vertinimo standartus, kurie sudaryti vertinant lytį, amžių ir ūgio procentilius (‰). Kraujospūdis matuotas kairės rankos žasto srityje „OMRON 711“ kraujospūdžio matuokliais. Atlikti fizinių duomenų (ūgio, svorio, juosmens apimties) matavimai. Paskaičiuotas KMI, o paauglių KMI vertintas pagal specialią vaikų KMI amžiaus ir ūgio lentelę, naudojantis ja nustatomas procentilio laipsnis. Kokybiniams duomenims surinkti atlikta anketinė apklausa. Anketinio tyrimo duomenys analizuoti „SPSS 17.0”. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų.
Išvados. Normalus kraujospūdis nustatytas 56,3 proc. 13–18 metų amžiaus paauglių, aukštas normalus – 28,2 proc., padidėjęs – 15,5 proc. Paauglių kūno masės indeksas turi statistiškai patikimą ryšį su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu (p < 0,05). Nors fizinis aktyvumas turi tendenciją mažinti padidėjusį kraujospūdį turinčių paauglių skaičių, tačiau ryšys tarp kraujospūdžio ir fizinio aktyvumo yra statistiškai nepatikimas (p > 0,05).
Optimalų kraujospūdį turi 11,8 proc. suaugusiųjų, prehipertenzinį – 59,4 proc., hipertenzinį – 18,2 proc. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp suaugusiųjų hipertenzijos ir per didelio KMI (p < 0,05), tarp fizinio aktyvumo ir normalaus kraujospūdžio (p < 0,05), tarp rūkymo ir padidinto kraujospūdžio (p < 0,05), tarp alkoholio vartojimo dažnumo ir kraujospūdžio (p < 0,05).
37,0 proc. paauglių teigia, kad jų mityba yra sveika. Sveikos mitybos principų laikosi 6,2 proc. paauglių. Šiuos principus jie ignoruoja dažniausiai dėl laiko trūkumo (42,2 proc.) ir dėl nesusiformavusių įpročių (24,8 proc.). Daugiausiai suaugusiųjų (48,4 proc.) savo mitybą vertina kaip nesveiką. Renkantis maisto produktus paaugliai dažniausiai vadovaujasi skonio kriterijumi (70,9 proc.), suaugusieji – kainos (84,1 proc.).
6
SUMMARY
Blood Pressure Relation to the Body Mass Index and Lifestyle in People of different Age; the Dietary Habits
Jurgita Ližinskienė Master’s thesis
Project Supervisor: prof. Dr. Rasa Želvytė.
This Thesis consists of 55 pages, 27 pictures, 4 tables, and 3 appendixes.
The purpose of this Thesis is to analyse the relationship between the body mass index (BMI)/ lifestyle of people of different ages and their blood pressureas well as to study the eating habits thereof.
The objectives of the Thesis are the following: to establish the relationship between the BMI/ physical activity of teenagers ant their blood pressure; to determine the relationship between the BMI/ physical activity/ harmful habits of people of different ages and their blood pressure; to analyse the eating habits in people of different ages.
Methods of research. The blood pressure of teenagers was measured according to valuation standards approved by the WHO, which have been established in consideration of sex, age and height percentiles (‰). The blood pressure was measured in the area of left upper arm by means of OMRON 711 blood pressure monitors. Also, the physical specifications (height, weight, waist girth) have been measured. The BMI was calculated, and, in case of teenagers, the BMI was assessed according to the special children BMI table showing age and height, based on which the percentile degree was established. The qualitative data was collected by means of questionnaires. The details of the questionnaire survey was analysed by means of SPSS 17.0. The statistical relationship between the qualitative variables was assessed using Chi Square (χ2).
Conclusions. Normal blood pressure was established for 56.3 % of 13-18 years-old teenagers, whereas high-normal blood pressure – for 28.2 %, and elevated – for 15.5 %. The body mass index in teenagers has a statistically reliably link to the elevated arterial blood pressure (p < 0.05). Even though physical activity tends to decrease the number of teenagers with elevated blood pressure, the connection between the blood pressure and physical activity is not statistically reliable (p > 0.05).
11.8 percent of adults have optimal blood pressure, whereas 59.4 % of adults have elevated blood pressure (prehypertension), and 18.2 % suffer from hypertension. A statistically reliable relationship in adults has been established: between the hypertension and too high BMI (p < 0.05), between physical activity and normal blood pressure (p < 0.05), between smoking and elevated
7 blood pressure (p < 0.05), between the frequency of alcohol consumption and the blood pressure (p < 0.05).
37.0 % of teenagers claim to have a healthy diet. 6.2 % of teenagers follow the principles of healthy nutrition. They ignore the said principles mostly due to lack of time (42.2 %) and the lack of developed habits (24.8 %). A great portion of adults (48.4 %) believes their diet is unhealthy. When choosing food products, teenagers mainly follow the criterion of taste (70.9 %), whereas adults follow the criterion of price (84.1 %).
8
ĮVADAS
Sveikata vertinama kaip fizinė, protinė, dvasinė ir socialinė žmogaus gerovė. Tam, kad žmogus būtų ir jaustųsi sveikas, teigiama, kad jam reikia prigimtinės fizinės sveikatos, pajamų, sveikos socialinės aplinkos, mokymosi sąlygų, subalansuotos mitybos ir sąlygų sportuoti ar fiziškai judėti [1]. Nustatyta, kad sveikatos skirtumus lemia ekonominiai, psichologiniai, kultūriniai, socialiniai, aplinkos ir gyvensenos veiksniai. Svarbus sveikatos koncepcijos veiksnys yra racionali ir sveika mityba [2].
Sveika mityba yra ir vienas pagrindinių sveikatą tausojančių gyvensenos veiksnių ir ligų profilaktikos elementų [3]. Tinkama mityba leidžia išvengti daugelio sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligų, cukraligės, nutukimo [4]. Maitinimosi problemų pirminis identifikavimas, efektyvus mitybos kontroliavimas, laiku atlikta ligų diagnostika ir gydymas gali pagerinti žmonių sveikatos būklę [5].
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikatos politikos dokumentas „Sveikata visiems XXI amžiuje“ nurodo, kad iki 2020 metų visame ES regione iki mažiausio lygio turi būti sumažintas sergamumas, negalia ir priešlaikinės mirtys dėl pagrindinių lėtinių ligų, tiksliau – turi būti sumažintas bent 40 proc. jaunesnių negu 65 metų amžiaus žmonių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų [6].
Netinkama ir nesubalansuota mityba, riebus ir daug sočiųjų riebalų rūgščių (RR) bei cholesterolio turintis maistas, dislipidemija, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa yra svarbūs kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksniai. Gyvenimo būdo pakeitimas turi ženklią įtaką mažinant arterinį kraujospūdį. Svarbiausios gyvenimo būdo korekcijos turėtų būti fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, alkoholio vartojimo mažinimas, vartojamos druskos kiekio mažinimas, o svarbiausia būtų laikytis PSO mitybos rekomendacijų. Padidėjęs svoris, alkoholio vartojimas, rūkymas yra vieni svarbiausių veiksnių, sąlygojančių arterinę hipertenziją [7]. Aukšto arterinio kraujospūdžio mažinimo svarba įrodyta daugeliu tyrimų ir metaanalizių [8].
Darbo tikslas – ištirti įvairaus amžiaus žmonių kūno masės indekso (KMI) ir gyvenimo būdo sąsajas su kraujospūdžiu bei jų mitybos įpročius.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti vaikų (paauglių) KMI ir fizinio aktyvumo sąsajas su jų kraujospūdžiu;
2. Įvertinti įvairaus amžiaus suaugusių žmonių KMI, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių sąsajas su kraujospūdžiu;
9
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
1.1.1. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas
Šiame skyrelyje atskleidžiami širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) paplitimo mastai Lietuvoje ir Europoje, šių ligų paplitimas populiacijoje, mirtingumas nuo ŠKL.
Visoje Europoje ir Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra vieną pagrindinių mirties priežasčių [9]. ŠKL – tai įvairios, su kraujotakos sistemos ligomis susijusios, ligos, iš kurių svarbiausios – išeminė širdies liga (IŠL) ir galvos smegenų kraujotakos ligos (GSKL). Dėl šių ligų PSO Europos regiono šalyse kiekvienais metais miršta 4,35 mln., Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 mln. žmonių [10]. IŠL ir insultas, vertinant šias ligas kartu, sudaro 60 proc. visų mirčių nuo ŠKL ir lemia daugiau negu penktadalį mirčių ES valstybėse [11]. Vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis (SDR) nuo ŠKL vidutiniškai yra 53 proc. didesnis nei moterų ir svyruoja nuo 151 iki 1500 mirusiųjų 100 000 gyventojų, o moterų atitinkamai – nuo 97 iki 1054/100 000 gyventojų [12].
Šiuo metu mirtingumas nuo ŠKL Vidurio ir Rytų Europos šalyse yra vidutiniškai dukart didesnis nei Vakarų Europos šalyse. ŠKL yra pagrindinė vyrų iki 65 metų mirties priežasčių šiose Europos Sąjungos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Kipre ir Suomijoje. Jaunesnių nei 65 metų moterų ŠKL yra pagrindinių mirties priežasčių Bulgarijoje [13].
Lietuvoje jau daugelį metų ŠKL yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje [6, 14, 15]. Be to, Lietuvoje nuo ŠKL sistemos ligų miršta beveik dukart daugiau žmonių nei vidutiniškai miršta senbuvėse ES šalyse – Lietuvos moterų ir vyrų SDR nuo kraujotakos sistemos ligų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Remiantis Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis buvo 699,5/100 000 vyrų (2013 m. – 726,6/100 000 vyrų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo IŠL – 18,5 proc., moterų – 11,0 proc. [16].
ES šalyse kiekvienais metais nuo insulto miršta beveik 42 000 jaunesnių nei 65 metų amžiaus žmonių – 4 proc. vyrų ir 5 proc. moterų [13]. Tačiau skirtingose šalyse šie rodikliai labai skiriasi, o didžiausias mirtingumas išlieka Baltijos bei Vidurio Europos šalyse, įskaitant Latviją, Lietuvą, Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją, mažiausias – Prancūzijoje, Kipre, Airijoje ir Nyderlanduose, nedidelis – Islandijoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje [11].
10 Apibendrinus literatūros pateikiamus duomenis apie širdies ir kraujagyslių ligas, įskaitant IŠL ir insultą, reikia konstatuoti, kad šios ligos kelia nerimą ne tik Vidurio ir Rytų Europos šalių, bet ir Lietuvos medikams. Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje, o mirtingumo rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Be to, vyrų mirtingumo rodikliai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse paprastai yra aukštesni nei moterų.
1.1.2 Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
Siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą ir mirtingumą nuo jų, būtina išsiaiškinti ir atskleisti šių ligų rizikos veiksnius.
Ne tik užsienio, bet ir Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti ir žmonių gyvenimą pailginti. Siekiant šių tikslų, privalu žinoti šių ligų prigimtį, nustatyti ŠKL skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su šiais rizikos veiksniai kovoti. Būtent rizikos veiksnių nustatymas ir jų sumažinimas galėtų iš esmės pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL rodiklius [7].
Literatūroje nurodoma, kad pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai, kurie lemia šių ligų išsivytimą, yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, antrojo tipo cukrinis diabetas, kraujyje padidėjusi cholesterolio koncentracija, netaisyklinga mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, socialinis ir psichinis stresas [7].
Dislipidemija, arba kraujo riebalų arba lipidų apykaitos sutrikimas, yra vienas rizikos veiksnių, kuris yra paplitęs ne tik tarp sergančių ŠKL, bet ir tarp sveikų žmonių [17, 18, 19]. Lietuvos visuomenėje bendro cholesterolio koncentracijos (B-Ch) padidėjimas nustatytas 88,8 proc. darbingo amžiaus žmonių, o tarp suaugusiųjų, IŠL sergančių žmonių, dislipidemija paplitusi dar labiau – iki 90,0 proc. [17, 18]. Koronarinės širdies ligos vystymasis ir aterosklerozės yra laikoma kraujyje padidėjusio cholesterolio pasekme.
Padidėjęs arterinis kraujospūdis (AKS) kenkia arterijų sienelėms, jose greičiau vystosi ateroskleroziniai pakitimai, storėja širdies raumuo, pažeidžiami ir kiti žmogaus organai, žmogui gresia kraujagyslių plyšimai ir kraujo išsiliejimas į smegenis [14]. Aukštas arterinis kraujospūdis sukelia 54,0 proc. insulto atvejų, 47,0 proc. – IŠL atvejų, 25,0 proc. – kitų ŠKL [20].
Sudėtinga kontroliuoti AKS, jeigu sergantieji turi dar ir lėtinių inkstų ligų, serga stabilia krūtinės angina, cukriniu diabetu, kairiojo skilvelio disfunkcija arba ūminiu koronariniu sindromu, šių žmonių AKS turėtų būti 130/80 mm Hg arba žemesnis. JAV atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad arterinė hipertenzija (AH) ir kitų ŠK sistemos rizikos veiksnių kontrolė priklauso nuo ir nuo socialinių-ekonominių veiksnių: etninės grupės, žmogaus rasės, finansinių žmogaus galimybių [21].
11 Arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, būtina mažinti aukštą AKS: net vidutiniškai sumažinus AKS, sumažėtų insulto rizika vidutiniškai 38,0 proc., 16,0 proc. – koronarinės širdies ligos ir 21,0 proc. – kardiovaskulinės mirties rizika [6]. Tyrimais įrodyta [22], kad pirminės arterinės hipertenzijos negydant, nuo IŠL ir širdies nepakankamumo numirtų pusė visų ligonių, nuo insulto – kas trečias, o nuo inkstų funkcijos nepakankamumo – iki 10,0–15,0 proc. sergančiųjų. Tačiau A. Toprako ir bendraautorių [21] tyrimas atskleidė, kad AH kontrolė vis dar yra nepakankama, nors ir gydymui naudojami veiksmingi gerai toleruojami vaistai. Be to, šie autoriai pažymi [21], kad 28,0 proc. AH sergančių JAV gyventojų, nežinojo, kad serga šia liga, reikalingo gydymo negavo 39,0 proc., nesureguliavo AKS iki 140/90 mm Hg 65,0 proc. Taigi, net ir gerai ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse arterinės hipertenzijos efektyviai ne visuomet pavyksta.
AH paplitimas ir toliau didėja visame pasaulyje. Nacionalinis sveikatos ir mitybos įvertinimo patikrinimas (NHANES) nurodo spėjamą AH paplitimo padidėjimą per 25 metus (nuo 2000 iki 2025 m.) nuo 1,0 iki 1,5 milijono gyventojų. Siekiant įvertinti arterinės grupės hipertenzijos riziką, pacientai buvo priskirti prehipertenzinei grupei, jei jų AKS buvo 120–139/80–89 mm Hg. Pacientų perėjimas iš prehipertenzinės į hipertenzinę grupę gali įvykti labai greitai ir paprastai, jei tik sergantieji ilgai gyvena, jiems pasireiškia hipertenzija [21]. Tyrimų metu nustatyta, jog maždaug 90,0 proc. žmonių, kurių amžius yra apie 55 metai ir jų AKS yra normalus, arterinė hipertenzija jiems pasireiškia sulaukus 65 metų. Tai žmonės, priklausantys didesnei nei vidutinė ŠKL rizikos grupei, turintys didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, dislipidemija, metaboliniu sindromu, nutukimu. Tokiems žmonėms, siekiant išvengti arterinės hipertenzijos, rekomenduotina keisti gyvenimo būdą. AH pasireikšti įtakos turi ir kiti veiksniai [7].
Dar vienas ŠKL rizikos veiksnių yra rūkymas, turintis įtakos hipertenzijai atsirasti. Literatūroje nurodoma, sergamumas hipertenzija, nepaisant veiksmingo gydymo vaistais, išlieka didelis. Pagrindinė priežastis – netinkamas gyvenimo būdas [7].
Apibendrinus literatūroje pateikiamus duomenis, galima teigti, kad pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, displipidemija, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, neracionali mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Ypač atkreiptinas dėmesys į arterinės hipertenzijos paplitimo didėjimą visame pasaulyje. Siekiant sumažinti per aukštą kraujospūdį turinčių žmonių skaičių, būtina stebėti ir prehipertenzinei grupei skiriamus asmenis, nes pastarųjų tapimas hipertenzine grupe gali būti labai greitas, ypač ilgėjant žmonių amžiui. Asmenims, turintiems polinkį į hipertenziją, turi būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, kontroliuoti mitybą ir gyvenimo būdą.
12
1.2. Skirtingų amžiaus grupių žmonių sveikatos prielaidos
Išnagrinėjus širdies kraujagyslių ligų paplitimą, rizikos veiksnius, akivaizdu, kad nemažai lemia turimi žalingi įpročiai, žmogaus gyvenimo būdas, neracionali mityba, kuriuos kontroliuojant galima būtų imtis tam tikrų prevencinių žingsnių, leisiančių užkirsti kelią ŠKL arba sušvelninti šių ligų eigą. Taigi pirmiausia būtina apžvelgti skirtingų amžiaus grupių žmonių sveikatos prielaidas.
1.2.1. Skirtingų amžiaus grupių mitybos įtaka sveikatai
Nepriklausomai nuo žmonių amžiaus, visiems yra svarbi sveika ir racionali mityba, tačiau ypač akcentuojama vaikų ir pagyvenusių žmonių mitybos svarba. Vaikai maisto produktus renkasi nesąmoningai, daug negalvodami, ar jų vartojamas maistas ir maitinimosi režimas yra sveikas, o pagyvenę asmenys ne tik turi sveikatos sutrikimų, ligų, bet su amžiumi prastėja socialinis gyvenimas, psichologinė būsena, gebėjimas ir galimybės pasirūpinti savimi, mažėja gaunamos pajamos.
Vaikų mityba. Mityba daro labai didelę įtaką vaiko sveikatai. Subalansuota ir sveika vaikų mityba sudaro palankia sąlygas vaikams gerai vystytis, augti, suteikia energijos judėti, būti puikios fizinės būklės ir sudaro prielaidas būti atspariems ligoms, formuotis imunitetui [4, 23]. Vaiko organizmas labai greitai keičiasi, todėl ir vaikų maisto medžiagų apykaita yra žymiai intensyvesnė nei suaugusių žmonių, intensyvesni yra ir asimiliacijos procesai. Tam tikros fiziologinės ir morfologinės organizmo ypatybės yra būdingos kiekvienam vaikų amžiaus tarpsniui skirtingos [24]. Europos Sąjungos šalyse sparčiai plinta vaikų antsvoris ir nutukimas. Šio sveikatos sutrikimo priežastis – netinkama vaikų mityba ir per didelis suvartojamas energijos kiekis, o taip pat sumažėjęs fizinis aktyvumas ir kiti faktoriai. PSO „Food and nutrition policy for schools” [25] šią problemą įvardijo kaip „globalią epidemiją“.
A. Zaborskis su kitais mokslininkais [26] tyrė Kauno miesto 3–7 metų amžiaus vaikų padidėjusį arterinį kraujospūdį ir antsvorį. Nustatyta, kad tokio amžiaus vaikų kūno masės indeksas (KMI) mažai kinta: KMI 14–18 kg/m2 rodo optimalų vaiko svorį (vaiko raida vertinama kaip harmoninga), 14 kg/m2 – per mažą svorį (vadinamasis sulysimas), 18 kg/m2 – per didelį svorį (arba antsvorį). Padidėjęs arterinis kraujospūdis buvo nustatytas 21,4 proc. tyrime dalyvavusių vaikų, t. y. kraujospūdis buvo aukštesnis negu 90-to sistolinio ir (arba) diastolinio kraujospūdžio procentilio reikšmė. Nustatyta, kad antsvorį turintiems vaikams padidėjęs arterinis kraujospūdis buvo nustatytas dažniau, nei normalaus svorio vaikams.
13 Paauglystės laikotarpiu gera, subalansuota mityba taip pat yra labai svarbi, pažymima, kad ji mažina paauglių antsvorio, vystymosi sutrikimų, mažakraujystės ir kitų sveikatos problemų riziką. Vaikystės periodu mitybos įpročius labai lemia tėvų maitinimosi modelis, bet paauglystėje mitybos įpročiai gali kisti dėl šios mažiaus tarpsnio vaikų išaugusios saviraiškos ir nepriklausomybės poreikis. Mokslininkai, mitybos specialistai ir medikai siūlo daugiau dėmesio skirti abiejų šių amžiaus tarpsnių – ir vaikų, ir paauglių – valgymo įpročiams, vaikų mitybai namuose, mokykloje [27].
Taigi ir mitybos specialistai, ir vaikų tėvai, globėjai turi skirti daugiau dėmesio vaikų mitybai ir formuoti, ugdyti vaikų ir paauglių sveikos mitybos įpročius.
Suaugusių žmonių mityba. Nacionalinės sveikatos taryba (2011) teigia, kad suaugusių žmonių faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimai rodė nepakankamai vartojant šviežius vaisius ir daržoves, grūdų produktus, žuvį ir jos produktus, tačiau per daug vartojant mėsos ir mėsos produktų. Pastebėta, kad suaugusieji maisto racione per daug vartoja riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių (riebalinės kilmės kalorijos sudaro net 43,2 proc. paros raciono energinės vertės), ir per mažai angliavandenių (angliavandenių kilmės kalorijos sudaro tik 41,1 proc. raciono energinės vertės), su maistu per mažai gaunama skaidulinių medžiagų ir per daug cholesterolio, natrio ir cukraus. Be to, nustatyta, kad moterų maiste trūksta vitaminų D, B1, B12, PP, vyrų racione – vitamino B12, tačiau, nepriklausomai nuo lyties, suaugusieji nepakankamai kalcio, jodo [28].
Vyresnio amžiaus žmonių mitybos būklė taip pat turi svarbią reikšmę. G. Damulevičienė ir bendraautoriai (2008), atlikę pagyvenusio amžiaus operuotinų pacientų mitybos būklės tyrimą, nustatė, kad sutrikusi jų funkcinė būklė yra susijusi su nepakankama mityba [29].
Nuo amžiaus priklauso žmogaus funkcinė būklė, pavyzdžiui, netinkamą mitybą vyresnio amžiaus žmonės, o dar dažniau seni žmonės, pasirenka dėl savo sveikatos būklės, nes turi kramtymo ar rijimo sutrikimų, skonio ir uoslės sutrikimų, nesugeba pasiruošti sau maistą arba dėl blogų socialinių–ekonominių sąlygų, kuriomis jie gyvena, ir apskritai mažėja vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimas maistu. Šio amžiaus žmonių mitybos trūksta baltymų, vitaminų, geležies, jų maistas yra nekaloringas [5].
Nors pagyvenusių žmonių mityba dažnai yra nepakankama, tačiau tai retai yra nustatoma. Neadekvati mitybos būklė, pasireiškianti blogu apetitu, nepakankamu suvartojamo maisto kiekiu, raumenų išsekimu ir kūno masės mažėjimu – taip yra apibūdinama nepakankama vyresnio amžiaus žmonių mityba. Be to, nepakankama mityba dažniausiai vystosi lėtai (pvz., sergant lėtinėmis ir psichikos ligomis, vėžiu), tačiau, atsiradus stresinei situacijai, gali išsivystyti per trumpą laiką [29].
14 Nepakankamos mitybos rizikos veiksniai yra amžius, sumažėjusios pajamos, socialinė atskirtis, bloga funkcinė būklė, virškinamojo trakto ligos, bloga dantų būklė, psichikos sutrikimai, alkoholizmas, dauginė patologija ir vaistų vartojimas, gyvenimas globos arba slaugos įstaigose [29].
Bloga dantenų būklė ir dantų iškritimas trukdo kramtymo procesui, virškinimas keičiasi dėl sumažėjusios skrandžio sekrecijos, maisto sudėtinių dalių absorbcijos, sulėtėja maisto pašalinimo iš skrandžio greitis, fermentų sekrecija sumažėja, plonųjų žarnų peristaltika sulėtėja [5]. Dėl nepakankamos vyresnio amžiaus žmonių mitybos pablogėja jų imunitetas, vystosi virškinamojo trakto funkcijos ir struktūros pažeidimai [29].
„Pagyvenusių žmonių sveikatos stiprinimo“ (2008) rekomendacijose nurodoma, kad mityba yra vienas pagrindinių, įtaką sveikam senėjimui darančių veiksnių. Pagyvenusių žmonių energijos poreikis yra mažesnis negu jaunų žmonių, tačiau maisto poreikis paprastai išlieka nesumažėjęs. Pagyvenę asmenys turi didesnę nutukimo komplikacijų riziką (diabeto, vainikinių arterijų ligų), tačiau jeigu pagyvenę asmenys išsaugo normalų kūno svorį, jau laikoma, kad tai yra geros sveikatos rodiklis. Gerai sveikatai tik sveiko maisto negana, tačiau maistinimosi režimas, racionali mityba padeda gerą sveikatą išsaugoti ir ją stiprinti [30].
Apibendrinus galima teigti, kad tinkama mityba padeda išsaugoti ir stiprinti bet kurio amžiaus žmonių sveikatą, tačiau ypač akcentuojama vyresnio amžiaus, pagyvenusių žmonių sveikatos, sveiko senėjimo ir tinkamos mitybos ryšys. Pažymėtina, kad vyresnio amžiaus žmonių sutrikusi funkcinė būklė priklauso nuo amžiaus ir yra susijusi su nepakankama mityba, tačiau nepakankama mityba gana retai nustatoma. Kalbant apie vaikų mitybos problemas, dažniausiai literatūroje akcentuojamas neracionalios mitybos, antsvorio ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio ryšys.
1.2.2. Mityba kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys
PSO duomenimis, sveikata labiausiai priklauso nuo žmogaus gyvensenos ir mitybos, Europos šalių tyrimų duomenys atskleidžia, kad gyventojų mitybos būklės, kuri sąlygoja reikšmingą didėjimą tokių susirgimų, kaip nutukimo, kraujotakos sistemos ir kitų ligų, blogėjimą [31]. PSO skatinamą visas šalis imtis priemonių skatinančių visuomenę sveikai gyventi ir maitintis, fiziškai judėti, kad būtų sumažintas lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių plitimą [32].
Sveika mityba yra vertinama kaip ligų riziką mažinančių ir vienas pagrindinių sveikatą sąlygojančių gyvensenos veiksnių [30]. Netinkama, neracionali mityba skatina ŠKL atsiradimą. Padidėjęs didelės energinės vertės maisto produktų, kuriuose yra daug cukraus, gyvūninės kilmės riebalų, bet mažai maistinių skaidulų, per mažas šviežių vaisių, daržovių, grūdų produktų vartojimas yra siejama su lėtinių ligų epidemija. Nesaugi, nepilnavertė, nepakankama, nesubalansuota mityba,
15 neracionalus dietų laikymasis yra daugelio žmonių susirgimų priežastis ir laikoma kai kurių lėtinių rizikos veiksniu [33, 34].
Biologiškai aktyvių medžiagų (fenoliniai junginiai ir antioksidacinių savybių turinčios medžiagas) apsaugo sveikas ir padeda atstatyti pažeistas ląsteles, mažina sunkių susirgimų riziką, stabdo senėjimą, stiprina imuninę sistemą [35]. Tyrimais įrodytas antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių vitaminų (C, E, β-karotenų) trūkumo maiste ryšys su padidėjusia rizika susirgti ŠKL [36]. Dėl augaliniuose maisto produktuose esančių antioksidatorių apsaugomi nuo oksidacijos mažo tankio lipoproteinai ir stabdomas aterosklerozės progresavimas, folatai mažina vieno iš IŠL rizikos veiksnių – homocisteino – koncentraciją kraujyje [37].
Tyrimais nustatyta, kad ŠKL riziką mažina augalinių aliejų, šviežių vaisių ir daržovių, žuvies vartojimas, ir atvirkščiai – gyvūninės kilmės riebių produktų vartojimas ŠKL riziką didina [2]. Riebalai yra žmogaus racione svarbus energijos šaltinis, tačiau vartojant per daug sočiųjų riebalų rūgščių (SRR), padidėja cholesterolio, kuris pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse, koncentracija kraujyje – vystosi aterosklerozė, o dėl jos gali išsivystyti IŠL ar smegenų insultas [37]. Sočiosios RR padidina bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, o omega-3 (n-3) šeimos polinesočiosios RR cholesterolio kiekį kraujo serume sumažina. Gausus sočiųjų RR vartojimas gali būti vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių [28]. Omega-3 rūgščių vartojimas padeda išvengti įvairių ligų: išsėtinės sklerozės, aukšto kraujospūdžio, o ypač ŠKL [38]. Omega-6 (n-6) ir omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) slopina trombų formavimąsi, mažina trombocitų agregaciją, slopina polinkį aritmijoms, modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą. Jos mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, taigi ir IŠL riziką [39]. Omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys gerina antioksidatorių pasisavinimą, mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau vartojant jų labai daug, gali sumažėti ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, dėl α-linoleno rūgšties mažėja trombozių rizika [37]. Būtina maisto produktuose parinkti n-6 ir n-3 RR santykį. PSO rekomenduoja – 1:1–5:1, kad būtų sumažinta rizika sirgti įvairiais uždegimais, palaikomas normalus kraujospūdis bei ŠK sistemos veikla [39].
AKS paprastai yra mažesnis nesūrų maistą valgančiųjų ir vegetarų. Be to, AKS yra mažesnis, kai su maistu gaunam daugiau kalcio, kalio, magnio, baltymų, skaidulinių medžiagų, sumažinus alkoholio ir riebalų vartojimą [40].
Sveikos mitybos rekomendacijose [37] teigiama, Lietuvos gyventojų mityba yra palanki atsirasti lėtinėms ligoms. Siekiant sumažinti arterinį kraujospūdį svarbiausia yra laikytis valgymo plano, pagal PSO rekomenduojamą mitybą (DASH dieta): vartoti daug daržovių ir vaisių, neriebių pieno produktų, sudėtinių angliavandenių, mažinti SR vartojimą. Laikantis DASH dietos sistolinis kraujospūdis sumažėja 8–14 mm Hg, vartojant bedruskę dietą – 2–8 mm Hg [7]. Valgomosios
16 druskos mažinimas mityboje yra viena svarbiausių sergančiųjų AH sveikatos ugdymo krypčių [41]. A. Ambrozaitis su bendraautoriais [42] nurodo, kad 5–6 gramų per parą sumažinus druskos kiekį AKS gali sumažėti vidutiniškai 4–6 mm Hg. Druskos kiekio mažinimas gali turėti didesnį antihipertenzinį poveikį, jei derinimas su kitomis dietos rekomendacijomis.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse druskos mažinimas yra retas reiškinys, pvz., per 25 metus JAV druskos suvartojimas padidėjo nuo 150 iki 170 mmol per parą. Padidėjęs druskos kiekis gali turėti įtakos ir nutukimui. Nustatyta, kad tais atvejais, kai druskos suvartojama iki 50 mmol per parą, AKS vidutiniškai sumažėja nuo 4 iki 2,5 mm Hg sergantiesiems hipertenzija ir nuo 2 iki 1 mm Hg turintiems normalų AKS. Kai kurios šalys (labiausiai Didžioji Britanija ir Suomija) sumažino druskos vartojimą agresyviomis priemonėmis, todėl, pavyzdžiui, Suomijoje druskos vartojimas per 30 metų sumažėjo trečdaliu ir sumažėjo visos populiacijos AKS [43, 44].
Apibendrinus galima teigti, kad širdies kraujagyslių ligų prevencijoje koreguojant mitybą būtina atkreipti dėmesį į maisto biocheminę sudėtį (maiste turi būti fenolinių junginių ir medžiagų, vitaminų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis, folatų), riebalų rūgščių kiekį (mažinti sočiųjų riebalų rūgščių, daugiau vartoti nesočiųjų RR) ir jų santykį (ypač omega-6 ir omega-3 PNRR), mažinti valgomosios druskos kiekį, racione turi pakakti vaisių ir daržovių, sudėtinių angliavandenių, neriebių pieno produktų.
1.2.3. Nutukimo problema
Su netaisyklinga ir nesubalansuota mityba yra susijęs dar vienas ŠKL rizikos veiksnys – padidėjęs svoris, antsvoris ir nutukimas.
Vienas svarbiausių AH sąlygojančių veiksnių yra padidėjęs svoris. Žmonėms, turintiems nutukimą ar antsvorį, sumažinus svorį, atsiranda galimybė išvengti hipertenzijos [7]. Pastebėta, kad, antsvorį turinčių žmonių kraujyje suvalgius tą patį riebalų kiekį, cholesterolio išlieka daugiau [45].
Nutukimas turi didelės neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei [33, 34]. Nutukimas visuomenėje tampa didele problema dėl jo paplitimo ir neigiamo poveikio medžiagų apykaitai [46].
Palyginti su JAV ir kitomis Europos šalimis, Lietuvoje 13 ir 15 metų paauglių antsvoris ir nutukimas paplitęs mažiausiai. Palyginti įvairias Europos šalis, mažiausias nutukimas yra Šveicarijoje (8,0 proc.), Nyderlanduose (8,1 proc.) ir Švedijoje (9,4 proc.) [47]. Tyrimų, atliktų Islandijoje, Suomijoje, Airijoje ir Rumunijoje, rezultatai parodė, kad kuo vyresnio amžiaus paaugliai, tuo labiau mažėja jų fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, mergaičių fizinis aktyvumas sumažėja daugiau kaip 60,0 proc. [48].
17 Antsvoris ir nutukimas paprastai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir šios problemos paplitimas didėja su žmogaus amžiumi [49]. Lietuvoje, suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, antsvorį turi 41,2 proc. vyrų ir 26,6 proc. moterų, nutukę – atitinkamai 16,3 ir 15,8 proc. [50]. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje pastebima nedidelė nutukimo mažėjimo tendencija, tačiau rezultatai nevienareikšmiai, pavyzdžiui, 50–64 m. moterų tyrimo duomenys rodo, kad nutukusių moterų padaugėjo 5,8 proc. [51]. G. Damulevičienė ir kiti mokslininkai [29], tyrę pagyvenusio amžiaus operuotinų pacientų nutukimą, nustatė, kad nutukę yra 40,4 proc. vidutinio amžiaus ir 32,3 proc. pagyvenusio amžiaus sergančiųjų, t. y. sergantys žmonės dažniau yra nutukę palyginti su to paties amžiaus sveikų žmonių.
Visame pasaulyje sparčiai auga nutukusių žmonių. Nutukimas, ypač pilvinio tipo, siejamas su atsparumu insulinui ir padidėjusia rizika susirgti AH, IŠL, insultu ir antrojo tipo cukriniu diabetu [45]. Lietuvoje, kaip ir didžiojoje pasaulio dalyje, yra daug nutukusių žmonių. Nutukimas atsiranda, kai su maistu energijos gaunama daugiau, nei jos žmogus išeikvojama, tačiau nuo nutukimo gali apsaugoti fizinis aktyvumas. Fizinį aktyvumą derinant su subalansuota mityba galima efektyviai atsikratyti antsvorio. Žmonėms, sergantiems ŠKL, nerekomenduojama turėti per didelį svorį, o būti nutukusiems net pavojinga sveikatai [37].
1.2.4. Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai
Fizinis aktyvumas (FA) siejamas su sveika gyvensena, ligų prevencija, todėl šiame skyrelyje nagrinėjama skirtingų amžiaus grupių fizinio aktyvumo įtaka sveikatai.
Judėjimo poreikis yra biologinis ir natūralus organizmo poreikis, tačiau daugėja įvairaus amžiaus suaugusių, fiziškai pasyvių, mažai judančių, žmonių. Dėl hipodinamijos viso organizmo darbingumas ir jo atsparumas įvairioms ligoms sumažėja [52]. Paplitus pasyviam gyvenimo būdui atsirado nepakankamo fizinio aktyvumo problema [53]. Fizinis aktyvumas laikomas viena pagrindinių individo fizinės, emocinė ir socialinės gerovės sąlygų. Ilgamečių mokslinių tyrimų duomenimis, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas didina sveikatos lygio prieaugį, mažina padidėjusį kraujospūdį ir širdies nepakankamumo problemą, ilgina produktyvaus ir sveiko gyvenimo trukmę [54].
Tinkama ir pakankama fizinė veikla padeda ne tik išvystyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir teigiamai veikia kitas organizmo sritis (1 pav.).
Dėl per mažo vaikų ir paauglių fizinio krūvio atsiranda nepaslankumas, tingumas, abejingumas. Ypač didėja vyresniųjų paauglių mergaičių kūno svoris. Be to, nepakankamas fizinis
18 aktyvumas neigiamai veikia augančio organizmo funkcijas, yra vienas iš paauglių sveikatą veikiančių veiksnių [55].
1 pav. Tinkamos fizinės veiklos įtaka vaikų sveikatai [56]
Mokslininkai, tyrę Lietuvos moksleivių fizinį aktyvumą, nustatė, kad reguliariai fizinei veiklai būdinga mažėjimo tendencija [57, 58]. Paprastai mėgstamiausių moksleivių laisvalaikio veiklų forma yra pasyvi – sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus. Darbo dienomis į lauką pasportuoti ar pasivaikščioti išeina retas moksleivis, o savaitgalį – apie 50,0 proc., ir tik 25,0 proc. moksleivių laisvalaikiu prioritetą teikia aktyviai fizinei veiklai [59].
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, nustatytas Lietuvos paauglių ŠK sistemos, iš dalies raumenų pajėgumo ir lankstumo mažėjimas [60] ir tiesiniai ryšiai tarp bendrosios fizinio aktyvumo apimties ir lankstumo bei raumenų pajėgumo [61]. Daugumos vaikų ir paauglių kasdienis fizinis aktyvumas neatitinka sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo (SSFA) tarptautinių rekomendacijų (nuo vidutinio iki didelio intensyvumo FA – mažiausiai 1 val. per dieną) [62]. Nustatyta, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, apie trečdalis arba dar mažiau moksleivių yra pakankamai fiziškai aktyvūs [60].
FA stoka yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, galintis sukelti kitus rizikos veiksnius: antsvorį, lipidų apykaitos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad modernioje visuomenėje, nepriklausomai nuo jos amžiaus, vyrauja fiziškai pasyvi gyvensena (sėdimas darbas, internetas, kompiuteris, televizija, važiavimas transportu, buities palengvinimas), dėl kurios grėsmingai daugėja sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu, didėja antsvorio turinčių asmenų skaičius, daugėja IŠL, patyrusių insultą ar miokardo infarktą pacientų. Tyrimų rezultatai rodo, jog nuolatinis
Tinkama fizinė veikla
Padeda išvystyti sveikus skeleto audinius
Padeda išvystyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą
Padeda išvystyti nervinių raumenų refleksą
Reguliuoti kūno svorį ir gerinti antropometrinius duomenis
19 FA gali padėti sumažinti šių ligų riziką, sustiprinti fizinį pajėgumą ir sumažinti pagyvenusio amžiaus žmonių kritimų riziką [63].
Reguliarus FA sukelia daug palankių poveikių: fizinė veikla teikia pasitenkinimą, kūnas tampa stangresnis, pagerėja savijauta, žmogus tampa gyvybingesnis. Pasak „Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos“ [63], reguliarus FA yra puiki profilaktikos ir gydomoji priemonė, nes:
Mažina arterinį kraujospūdį;
Didina audinių jautrumą insulinui ir mažina gliukozės koncentraciją kraujyje;
Mažina mažo tankio ir didina didelio tankio lipoproteidų cholesterolio koncentraciją kraujyje;
Apsaugo nuo kai kurių onkologinių ligų formų (pvz., krūties, gaubtinės žarnos ir prostatos); Mažina kūno riebalų kiekį;
Mažina psichinę įtampą;
Gerina ŠK sistemos funkcinę būklę ir veiklą; Mažina osteoporozės riziką;
Apsaugo nuo judėjimo aparato ligų ir jas gydo; Ilgina gyvenimo trukmę.
Tyrimais įrodyta, kad net buitinis fizinis aktyvumas (fizinė mankšta, vaikščiojimas) gali sumažinti kūno svorį, AH, pagerinti sutrikusią lipidų ir gliukozės apykaitą, lėtinti aterosklerozės kraujagyslėse procesą, jeigu jis būtų didesnis ir reguliarus [63].
Pagrindinis minimalus rekomenduojamas FA lygmuo yra 4,2 MJ (1000 kcal) per savaitę. Rekomenduojamas fizinio aktyvumo laikas 3–4 arba 2–3 val. per savaitę mankštinimosi. Optimalų FA lygmenį sudaro abi dalys – kasdieninis FA ir mankštinimasis. Sunaudojamos energijos lygis sudarytų 8,4 MJ (2000 kcal) per savaitę, leidžiantis padėti palaikyti optimalų KMI [64].
PSO rekomenduoja suaugusiems žmonėms fiziškai aktyviems būti bent 30 minučių per dieną, pageidautina kasdien. Šis rekomenduotinas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (pvz., po 10–15 min.), nes ir mažesnės trukmės FA turi teigiamos įtakos sveikatai [65].
Apibendrinus galima teigti, kad tinkama, racionali mityba, gyvenimo būdo korekcija (alkoholio, rūkymo atsisakymas), reguliarus fizinis aktyvumas (fizinė veikla, buitinis fizinis aktyvumas) gali turėti teigiamos įtakos kraujospūdžiui, pulsui, todėl gali būti prevencinės programos nuo ŠKL dalis.
20
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimas vykdytas dviejose amžiaus grupėse: paauglių ir suaugusiųjų.
Vaikų (paauglių) kraujospūdžio, fizinį aktyvumo ir mitybos tyrime dalyvavo penkių Tauragės rajono mokyklų 13–18 metų amžiaus aštuntų–dvyliktų klasių moksleiviai. Tiriamąją imtį sudarė 110 mokinių (n = 110): 42 berniukai (38,2 proc.) ir 68 mergaitės (61,8 proc.).
Skirtingo amžiaus suaugusiųjų mitybos, gyvenimo būdo sąsajų su kraujospūdžiu tyrimas buvo atliktas su 20–74 metų amžiaus respondentais. Tiriamasis kontingentas – Tauragės rajono gyventojai. Tyrimų imčiai sudaryti taikyta patogioji atranka, t. y. tyrimo vykdytojai šios bendruomenės yra gerai žinomos.
Tyrimo metu išmatuoti 62 jaunų (20–45 metų), 78 vidutinio amžiaus (46–59 metų) ir 30 senyvo amžiaus (60–74 metų) respondentų kraujospūdis. Tyrimo rezultatus aptariant tiriamųjų duomenys pateikiami neišskiriant į suaugusiųjų imties į atskiras grupes. Pagal amžių suaugusiųjų respondentų skaičius buvo toks (n = 170): 20–45 metų – 36,5 proc., 46–59 metų – 45,9 proc., 60 metų ir daugiau – 17,6 proc.
2.2. Kraujospūdžio matavimo metodika
13–18 metų amžiaus moksleivių kraujospūdžio matavimai atlikti mokyklose. AKS buvo matuojamas sertifikuotais elektroniniais AKS matuokliais pirmoje dienos pusėje, abiejose rankose po 3 kartus su 5–10 min. pertrauka po kiekvieno matavimo. Kraujospūdis buvo matuojamas ramiose patalpose ir buvo atsižvelgiama, kad moksleiviai nebūtų gavę didesnio fizinio krūvio (nebūtų po fizinio lavinimo pamokos). Duomenys buvo surašomi į anketas.
Vertinant vaikų (paauglių) AKS, rekomenduojama remtis PSO ketvirtosios ataskaitos duomenimis, kurioje pateikiama AKS lygmenų klasifikacija, nustatyti vertinimo standartai sudaryti vertinant lytį, amžių ir ūgio procentilius (‰). Kraujospūdžio rodmenys iki 90 ‰ priskiriami normaliam sistoliniam ir diastoliniam kraujospūdžiui, 90–95 ‰ – aukšto normalaus AKS (arba prehipertenzijos grupė), didesni nei 95 ‰ – padidėjusio (arterinės hipertenzijos) kraujospūdžio grupei (1 lentelė).
21 1 lentelė. Kraujospūdžio lygmenų klasifikacija (vaikams ir paaugliams)
Kraujospūdžio rodikliai Kraujospūdžio vertinimas
sistolinis ir (ar) diastolinis kraujospūdis < 90 ‰ Normalus
sistolinis ir (ar) diastolinis kraujospūdis ≥ 90 ‰, bet < 95 ‰
Aukštas normalus (prehipertenzija)
kraujospūdžio vidurkis, nustatytas 3 matavimo atvejais, ≥ 95 ‰ Arterinė hipertenzija
95–99 ‰ + 5 mm Hg
nuo 5 mm Hg daugiau kaip 99 ‰
I stadija II stadija
Suaugusiųjų kraujospūdis matuotas naudojant tą pačią metodiką, kaip ir paauglių. AKS lygmens klasifikacija suaugusiems asmenims pateikta 2 lentelėje. Ši klasifikacija naudojama Europoje ir yra parengta Europos kardiologų draugijos [44].
2 lentelė. Suaugusiųjų kraujospūdžio lygmens klasifikacijos [44]
Kategorija sAKS mm Hg dAKS mm Hg
Optimalus < 120 < 80 Normalus 120–129 80–84 Didelis normalus 130–139 85–89 I° hipertenzija 140–159 90–99 II° hipertenzija 160–179 100–109 III° hipertenzija ≥ 180 ≥ 110
Izoliuota sistolinė hipertenzija ≥ 140 < 90
sAKS – sistolinis arterinis kraujospūdis; dAKS – diastolinis arterinis kraujospūdis
Visiems kraujospūdžio matavimams buvo naudotas „OMRON 711 automatic IS“ kraujospūdžio matavimo aparatas, atitinkantis EC direktyvas 93/42/EEC (Medicininių aparatų direktyva) reikalavimus, sukurti vadovaujantis Europos standartu EN1060.
Kiekvieno tyrimo metu oscilometriniu kraujospūdžio matavimo metodu žasto srityje buvo matuojamas kairės rankos AKS. Matuojant kraujospūdį buvo laikytasi šių taisyklių:
Matavimai buvo atliekami tiriamajam patogiai sėdint prie stalo, keletą minučių pasėdėjus ramiai tyliame kambaryje.
Ranka šiek tiek sulenkta per alkūnę, drabužių rankovės laisvos, atpalaiduota ranka ir delnas paverstas į viršų.
22 Matuojant veržiamasis raištis buvo laikomas prie širdies.
Vykdant matavimą aparatas pripučia iki 170 mm Hg, jei reikia automatiškai dar padidinama 40 mm Hg.
Baigus matavimą oras iš veržiamojo raiščio išleidžiamas automatiškai ir po kelių sekundžių yra stebimi rezultatai.
Pamatuotas AKS ne mažiau kaip 2 kartus, 1–2 min. intervalu. Jei šių dviejų matavimų metu AKS vertės labai skiriasi, buvo matuota papildomai.
2.3. Kūno masės indekso nustatymo metodika
Atlikti fizinių tiriamųjų duomenų (ūgio, svorio, liemens apimties) matavimai. Ūgis buvo matuotas ūgio matuokle (cm), svoris – medicininėmis elektroninėmis svarstyklėmis (kg). Tiriamieji buvo sveriami be batų ir viršutinių drabužių. Ūgis matuojamas ūgio matuokle, žmogui nusiavus batus, prispaudus prie sienos kulnus.
Suaugusiųjų KMI matavimas. KMI konkrečios kūno riebalų masės procentinės dalies organizme nenurodo, tačiau pagal apskaičiuotą KMI indeksą gali padėti nustatyti, žmogaus kūno svorį: per mažą, normalų arba per didelį. Asmenys, kurių KMI buvo 18,5–24,9 kg/m2 laikomi esantys normalaus svorio, 25–29,9 kg/m2 – turinčiais antsvorio, 30 kg/m2 – yra nutukę (3 lentelė). Duomenys buvo surašyti į anketas.
3 lentelė. Kūno svorio vertinimas pagal KMI [37]
KMI (kg/m2) Kūno svoris
< 18,5 Per mažas
18,5–24,9 Normalus
25–29,9 Antsvoris
30–34,9 Pirmo laipsnio nutukimas
35–39,9 Antro laipsnio nutukimas
≥ 40,0 Trečio laipsnio nutukimas
Kūno svoris vertintas pagal kūno masės indeksą, kuris buvo apskaičiuotas pagal formulę: 2 ) ( ) ( m Ūgis kg Svoris KMI
23 KMI netinka vertinti kūno svorį šių žmonių grupių: 1) vaikų ir paauglių (vertinamas pagal fizinės raidos lenteles); 2) senyvo amžiaus žmonių, kai sunku tiksliai išmatuoti jų ūgį; 3) sportininkų, kurių labai išsivystę raumenys; 4) nėščiųjų. Šiame suaugusiųjų tyrime nebuvo tokių senyvo amžiaus žmonių, kurių ūgį būtų buvę išmatuoti sunku, nebuvo ir sportininkų bei nėščių moterų, todėl taikyta įprastinė KMI įvertinimo procedūra. Paauglių KMI vertinimas pagal KMI duomenis aprašomas žemiau.
Paauglių KMI vertinimas. Vaikų ir paauglių KMI priklauso nuo amžiaus ir lyties. Paskaičiavus paauglio KMI, gautas skaičius pažymimas specialioje vaikų bei paauglių KMI amžiaus ir ūgio lentelėje, naudojantis ja nustatomas procentilio laipsnis. Procentiliai nurodo KMI ryšį tarp to paties amžiaus grupės ir lyties vaikų. Pavyzdžiui, jei mergaitės kūno svoris 75 ‰, 75 jos amžiaus grupės vaikai iš 100 sveria mažiau nei ji, o 25 iš 100 daugiau, nei ji. KMI amžiaus ir svorio statuso kategorijos ir atitinkami procentiliai nurodyti 4 lentelėje.
4 lentelė. Paauglių KMI amžiaus ir svorio kategorijos ir procentilių ryšys
Svorio kategorija Vertė, ‰
Per mažas svoris < 5
Normalus svoris 5–85
Antsvoris 85–95
Nutukimas ≥ 95
2.4. Tiriamųjų apklausos organizavimo metodika
Paauglių kraujospūdžio, fizinį aktyvumo ir mitybos tyrimas pradėtas vykdyti 2014 m. rudenį 5-iose atsitiktinės atrankos būdu pasirinktose bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose, gavus mokyklų direktorių bei klasių vadovų sutikimus.
Visiems tiriamiesiems buvo suteikta informacija apie numatomą tyrimą. Tiriamųjų vaikų tėvai gavo informaciją, pateiktą raštu, jiems buvo įteikta Asmens informavimo forma tėvams, kurią tėvai pasirašė (1 priedas).
Atlikus matavimus, mokiniai buvo prašomi užpildyti anketų klausimynus. Vykdant apklausą vadovautasi etiniais bei teisiniais principais. Anketos buvo pildomos, tiriamuosius iš anksto informavus apie jų anonimiškumą. Anketų pildymo procedūra buvo vykdoma dalyvaujant tyrėjui ir tuojau po užpildymo surinktos. Laiko atsakymams buvo skirta tiek, kiek reikėjo tyrimo dalyviams.
Buvo išdalinta 112 anketų, iš kurių sugrįžo visos, tačiau 2 anketos buvo užpildytos nepilnai, todėl buvo atmestos. Anketų grįžtamumas – 100 proc.
24 Vykdant tyrimą suaugusiųjų asmenų grupėje užpildyti anketas–klausimynus buvo prašoma po to, kai buvo pamatuotas tiriamųjų kraujospūdis. Vykdant apklausą buvo vadovaujamasi etiniais bei teisiniais principais. Anketos buvo pildomos, tiriamuosius iš anksto informavus apie jų anonimiškumą. Anketų pildymo procedūra buvo vykdoma dalyvaujant tyrėjui ir tuojau pat po užpildymo surenkamos. Laiko atsakymams buvo skirta tiek, kiek reikėjo tyrimo dalyviams.
Buvo išdalinta 174 anketos, iš kurių sugrįžo visos, tačiau 2 anketos buvo užpildytos nepilnai ir 2 sugadintos, todėl buvo atmestos. Anketų grįžtamumas – 100 proc.
Darbo tikslui įgyvendinti buvo naudojamas kokybinis tyrimas – apklausa raštu pagal specialiai tam tikslui sudarytą klausimyną. Paauglių ir suaugusiųjų anketos buvo skirtingos (2 ir 3 priedai). Anketa sudaryta darbo autorės, remiantis moksliniais tyrimais ir kita literatūra, sveikatos ir mitybos rekomendacijomis. K. Kardelis [66] pažymi, kad „klausimų su fiksuotais atsakymais privalumas – aukštas patikimumas, nes atsakymai suformuluoti, juos lengva koduoti, tačiau atsakymai gali būti paviršutiniški, jei respondentui nė vienas atsakymas netinka“. Respondentų buvo prašoma pasirinkti vieną (arba kelis) iš pateiktų atsakymų variantų.
Klausimyno pradžioje buvo prašoma pateikti sociodemografinius duomenis apie save: amžius, lytis. Kiti klausimai buvo skirti respondentų sveikatos būklei įvertinti ir mitybos, fizinio aktyvumo ypatumams išsiaiškinti. Suaugusių respondentų anketoje buvo pateikta ir klausimų žalingiems polinkiams įvertinti.
Kai kurie anketų duomenys tyrimo apžvalgoje yra pateikiami ne tik atskirai dviejų grupių: paauglių ir suaugusiųjų, bet ir kitais pjūviais (jei tyrimo autorė mano, kad tai galėtų suteikti papildomos informacijos tyrimo klausimo): paauglių duomenys – išskiriant berniukų ir mergaičių, suaugusiųjų – pagal amžiaus grupes: jaunų (20–45 metų), vidutinio amžiaus (46–59 metų) ir senyvo amžiaus (60–74 metų).
2.5. Statistinės analizės metodika
Anketinio tyrimo duomenys sukaupti ir analizuoti „SPSS 17.0”. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų (kokybinių ir procentinių kintamųjų palyginimui grupėse). Duomenys statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybė p < 0,05.
Kiekybinė duomenų analizė pagrįsta statistiniu dažniu, todėl pateikiamas procentinis duomenų įvertinimas. Surinktų duomenų analizė remiasi aprašomąja statistika.
25
3. REZULTATAI
3.1. Paauglių KMI ir fizinio aktyvumo sąsajos su jų kraujospūdžiu
Daugiau kaip pusės – 56,3 proc. – tyrime dalyvavusių vaikų (nuo 13 iki 18 metų) arterinis kraujospūdis buvo normalus (2 pav.). Beveik trečdalis (28,2 proc.) tyrimo dalyvių turėjo aukštą normalų AKS, t. y. pagal AKS jie skiriami prehipertenzinei grupei. Padidėjęs AKS buvo nustatytas 15,5 proc. vaikų. Šioje arterinės hipertenzijos grupėje 58,3 proc. visų, turinčių padidėjusį AKS, buvo berniukai, o mergaičių – 41,7 proc.
2 pav. Paauglių arterinio kraujospūdžio vertinimas
Įvertinus paauglių kūno masės indekso ir procentilių duomenis, matyti, kad dauguma (92,5 proc.) tyrime dalyvavusių paauglių turėjo normalų svorį (3 pav.). Nedidelė dalis (7,5 proc.; n = 8) paauglių buvo per didelio svorio, dauguma jų – turintys antsvorį (6,6 proc.; n = 7). Iš tyrime dalyvavusių visų paauglių (n = 110), tik vienas (0,9 proc.) buvo nutukęs, o per mažą svorį turinčių šiame tyrime nebuvo nė vieno.
26 3 pav. Paauglių svorio kategorijos pagal KMI ir procentiles
Paauglių KMI ir AKS ryšys parodė, kad daugiausia normalų AKS turinčių paauglių buvo normalų kūno svorį turinčiųjų tiriamųjų grupėje – 61,2 proc. (4 pav.).
4 pav. Paauglių kūno masės indekso ir AKS ryšys
Didėjant paauglių svoriui, reikšmingai mažėjo ir kiekvienoje svorio kategorijoje normalų AKS turinčių tiriamųjų skaičius: turinčių antsvorį grupėje – 45,7 proc., nutukusių grupėje – 17,2
27 proc. Ir atvirkščiai, didėjant svoriui reikšmingai daugėjo tiriamųjų, turinčių aukštą normalų AKS ir padidėjusį AKS: normalaus svorio kategorijoje tiriamųjų, turinčių aukštą normalų AKS, buvo 18,2 proc., turinčių antsvorį grupėje – 23,5 proc., nutukusių grupėje – 31,6 proc. Šiose grupėse atitinkamai padidėjusį AKS turėjo 20,6, 30,8 ir 51,2 proc.
Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp paauglių AKS ir kūno masės indekso (χ2 = 2,128; p < 0,05).
Fiziškai neaktyvių paauglių grupėje daugiausia buvo vaikų, kurių AKS buvo normalus (45,8 proc.) (5 pav.). Fiziškai aktyvių paauglių grupėje normalų AKS turinčių vaikų buvo taip pat daugiausia (58,2 proc.), tačiau palyginus fiziškai aktyvių ir neaktyvių vaikų skaičių, matyti, kad fiziškai aktyvių vaikų grupėje normalų AKS turinčių paauglių buvo 12,4 proc. daugiau, palyginus su normalų AKS turinčių paauglių skaičiumi fiziškai neaktyvių paauglių grupėje.
Tyrimo rezultatai rodo, kad ir fiziškai aktyvių, ir fiziškai neaktyvių paauglių grupėje buvo padidėjusį AKS turinčių vaikų, tik fiziškai neaktyvių paauglių grupėje jų buvo 9,3 proc. daugiau.
5 pav. Paauglių kraujospūdžio ir fizinio aktyvumo ryšys
Nors fizinis aktyvumas turėjo aiškias tendencijas mažinti padidėjusį AKS turinčių paauglių skaičių, tačiau ryšys tarp paauglių AKS rizikos grupės ir fizinio aktyvumo nebuvo statistiškai patikimas (χ2 = 6,589; p > 0,05).
28
3.2. Suaugusių žmonių KMI, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių sąsajos su jų
kraujospūdžiu
3.2.1. Suaugusių žmonių KMI sąsajos su jų kraujospūdžiu
Vertinant įvairaus amžiaus suaugusių žmonių pasiskirstymą pagal AKS rizikos laipsnį, daugiausia tiriamjųjų (31,2 proc.) turėjo normalų arterinį kraujospūdį (6 pav.). Didelį normalų kraujospūdį turėjo beveik trečdalis (28,2 proc.) tiriamųjų, kurių sistolinis AKS (sAKS) buvo 130– 139, o diastolinis AKS (dAKS) – 85–89 mm Hg. Hipertenzija nustatyta taip pat beveik trečdaliui (28,8 proc.) tyrime dalyvavusių 20–74 metų amžiaus asmenų. Dažniausiai hipertenziją turėjusių tiriamųjų buvo nustatyta pirmo laipsnio hipertenzija – 18,2 proc. Antro laipsnio hipertenzija (sAKS – 160–179 mm Hg, dAKS – 100–109 mm Hg) buvo nustatyta 9,4 proc. tiriamųjų.
6 pav. Suaugusių žmonių pasiskirstymas pagal AKS rizikos laipsnį
Pagal juosmens apimtį, mažesnę nei 102 cm apimtį turėjo 41,8 proc. respondentų, o daugiau nei pusė tyrime dalyvavusiųjų 20–74 metų tiriamųjų turėjo didesnį nei 102 cm liemens apimtį. Pagal KMI 65,3 proc. tiriamųjų svoris buvo didesnis nei normalus, iš jų 52,4 proc. turėjo antsvorį, o 12,9 proc. buvo nutukę (7 pav.).
Nustatyta, kad suaugusiųjų AKS rizikos laipsnis ir KMI ryšys yra statistiškai patikimas (χ2 = 4,242; p < 0,05).
29 7 pav. Suaugusių žmonių pasiskirstymas pagal KMI
Normalų svorį turinčiųjų suaugusiųjų grupėje daugiausia buvo optimalų AKS (44,2 proc.) ir normalų AKS (37,4 proc.) turėjusių tiriamųjų (8 pav.).
30 Antsvorį turinčių suaugusiųjų grupėje daugiausia buvo tiriamųjų, turinčių didelį normalų AKS, – 64,8 proc., o nutukusių grupėje tokių buvo 49,0 proc., kiek mažiau – tų, kuriems nustatyta hipertenzija, – 39,7 proc. Suaugusiųjų hipertenziją sąlygoja svorio didėjimas (χ2 = 4,242; p < 0,05).
3.2.2. Suaugusių žmonių fizinio aktyvumo analizė ir sąsajos su jų kraujospūdžiu
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jie rūko, vartoja alkoholį, ar fiziškai juda. Tyrimas atskleidė, kad tik 11,0 proc. 20–74 metų respondentų mankštinasi bent 3–4 kartus per savaitę, 3,7 proc. – kasdien (9 pav.). Kiti asmenys arba sportuoja per retai (60,2 proc.) – vieną kartą per savaitę arba rečiau, arba visai nesportuoja (25,1 proc.). Niekada nesportuojančiųjų grupėje 9,9 proc. teigia, kad negali to daryti dėl ligos.
9 pav. Suaugusių žmonių pasiskirstymas pagal sportavimo ir mankštinimosi dažnumą
Fiziškai neaktyvių suaugusiųjų grupėje daugiausia buvo didelį normalų kraujospūdį turinčių tiriamųjų – 36,2 proc., kiek mažiau – normalų ir optimalų AKS, atitinkamai – 26,2 ir 21,2 proc. (10 pav.). Fiziškai aktyvių suaugusiųjų grupėje optimalų AKS turėjo daugiausia – 54,2 proc. – tiriamųjų. Sportuojančių ir besimankštinančių saugusiųjų grupėje buvo daug (43,7 proc.) ir
31 prehipertenzinei grupei galinčių priskirti asmenų, iš jų 15,0 proc. nustatytas didelis normalus AKS, be to, 2,1 proc. fiziškai aktyvių suaugusiųjų pagal AKS yra skiriami hipertenziją turinčių asmenų grupei. Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinis aktyvumo ir normalaus AKS ryšį galima vertinti kaip statistiškai patikimą (χ2 = 2,856; p < 0,05).
10 pav. Suaugusiųjų AKS ir fizinio aktyvumo ryšys
3.2.3. Suaugusių žmonių žalingų įpročių analizė ir sąsajos su jų kraujospūdžiu
Tyrimo metu nustatyta, kad nepriklausomai nuo suaugusių tiriamųjų amžiaus grupės, šiuo metu rūko 34,8 proc. tiriamųjų, iš jų 15,9 proc. buvo respondentės moterys ir 18,9 proc. vyrai (11 pav.).
Daugiau nei trečdalis (37,1 proc.) respondentų nurodė, kad anksčiau rūkė, tačiau metė. Šioje grupėje pagal lytį respondentai pasiskirstė taip: 19,4 proc. moterų ir 17,7 proc. vyrų. Mažiau nei rūkusių ir metusių rūkyti – 28,2 proc. – buvo niekada nerūkiusiųjų grupė (šioje grupėje moterų 6,0 proc. vnt. mažiau nei vyrų).
32 11 pav. Suaugusių žmonių pasiskirstymas pagal rūkymo įpročius
Daugiausia optimalų kraujospūdį turinčių tiriamųjų, palyginus tiriamųjų grupes pagal rūkymo istoriją, buvo niekada nerūkiusių asmenų grupėje – 29,5 proc. (12 pav.).
33 Šioje grupėje buvo ir daugiausia normalų kraujospūdį turinčių asmenų – 37,7 proc. Didelį normalų AKS turėjusių asmenų didžiausias paplitimas buvo tarp rūkančių asmenų (40,6 proc.), o hipertenzinio AKS paplitimas panašus buvo ir rūkančiųjų (21,4 proc.), ir metusių rūkyti (19,8 proc.) grupėse.
Tyrimo metu nebuvo respondentų klausta, kada ir dėl kokių priežasčių jie metė rūkyti, koks yra ar buvo rūkorių rūkymo „stažas“, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad labai akivaizdžių skirtumų tarp rūkančių ir metusių rūkyti, negalima būtų išskirti. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad rūkymas (šiuo metu ar anksčiau) turėjo įtakos hipertenzijos atsiradimui (χ2 = 3,241; p < 0,05).
Be to, anketinės apklausos metu nustatyta, kad rūkymo įpročiai priklausė nuo amžiaus: daugiausia nerūkančių (54,2 proc.) buvo 45–59 metų grupėje, retkarčiais rūkančių – daugiausia buvo jaunesnių kaip 45 metų grupėje amžiaus (47,3 proc.), kasdien rūkančių daugiausia (27,3 proc.) buvo vyresnių kaip 60 metų ir vyresnių respondentų grupėje (13 pav.).
13 pav. Suaugusių žmonių pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo dažnumą
Išnagrinėjus rezultatus, matoma aiški optimalų ir normalų AKS turinčių tiriamųjų skaičiaus mažėjimo tendencija, palyginus alkoholio vartojimo dažnumą, atitinkamai nuo 29,8 ir 40,9 proc. (nevartojančiųjų arba itin retai vartojančiųjų grupėje) iki 2,3 ir 4,4 proc. (vartojančių alkoholį 2–3 kartus per savaitę ir dažniau) (14 pav.).
34 14 pav. Suaugusiųjų rūkymo ir AKS ryšys
Ir atvirkščiai, padidėjusį normalų AKS ir hipertenziją turinčiųjų tiriamųjų santykinė dalis didėja nuo 24,9 ir 4,4 proc. tarp alkoholio nevartojančiųjų iki 60,8 ir 32,5 proc. dažnai vartojančiųjų grupėje. Nustatyta, kad alkoholio vartojimo dažnumo įtaka buvo statistiškai reikšminga suaugusiųjų AKS (χ2 = 9,210; p < 0,05).
Anketinės apklausos duomenys parodė, kad keičiant gyvenimo būdą daugiausiai įtakos darė šeimos narių ir gydytojų rekomendacijos, kiek rečiau – draugų patarimai. Šeimos nariai dažniausiai skatino respondentus mesti rūkyti (91,8 proc.) ir mažinti vartojamo alkoholio kiekį (73,2 proc.), kiek rečiau – didinti fizinį aktyvumą (62,9 proc.) ir mažinti svorį (57,7 proc.) (15 pav.). Gydytojai dažniausiai rekomendavo didinti fizinį aktyvumą (87,7 proc.), mažinti svorį (62,9 proc.) ir mesti rūkyti (55,9 proc.), ir kiek rečiau – mažinti suvartojamo alkoholio kiekį (38,4 proc.). Draugai dažniausiai ragino didinti fizinį aktyvumą (58,1 proc.). Žiniasklaida – laikraščiai, televizija ir internetas – įkvėpė respondentus didinti fizinį aktyvumą (25,6 proc.) ir mažinti kūno svorį (15,4 proc.). Tyrimo duomenimis, žiniasklaida visai nebuvo paveiki siekiantiems mesti rūkyti ir mažinti vartojamo alkoholio kiekį (0,0 proc.). Tačiau būtent mesti rūkyti ir mažinti suvartojamo alkoholio kiekį ar jo visai atsisakyti respondentai ryžosi savarankiškai, pablogėjus jų sveikatai, atitinkamai – 15,3 ir 15,4 proc.
35 15 pav. Suaugusių žmonių nuomonių pasiskirstymas, kas jiems darė įtaką koreguojant gyvenimo
būdą
Tyrimo duomenys rodo, kad pablogėjus respondentų sveikatai, nė vienas iš tiriamųjų negalvojo nei mažinti svorį, nei didinti fizinį aktyvumą.
3.3. Paauglių mitybos įpročių analizė
Dauguma (87,5 proc.) paauglių savo sveikatą vertino labai gerai (68,3 proc.) ir gerai (19,2 proc.), tačiau net kas aštuntas (12,5 proc.) paauglys nurodė, kad jo sveikata yra patenkinama.
Iš visų apklausoje dalyvavusiųjų 37,0 proc. teigė, kad jų mityba yra sveika, o 63,0 proc. – kad nesveika. Tik 6,2 proc. paauglių nurodė, kad laikosi sveikos mitybos principų, kiti (93,8 proc.) nesilaiko, iš jų 19,9 proc. nurodė, kad tiesiog nesilaiko šių principų, o 73,9 proc. nurodė, kad sveikos mitybos principai jiems yra neaktualūs.
Skiriantys mitybai dėmesio teigė ketvirtadalis mergaičių (25,5 proc.) ir apie trečdalis berniukų (28,5 proc.) (16 pav.). Paauglių dalis, teigusi, kad galėtų mitybai dėmesio skirti daugiau, mažai priklausė nuo lyties: 39,1 proc. mergaičių ir 37,6 proc. berniukų. Kas trečia mergaitė (35,7 proc.) ir berniukas (33,9 proc.) mitybai dėmesio skiria per mažai (mergaitės – 28,3 proc., berniukai – 22,4
36 proc.) arba visai neskiria, nes, anot jų, „man dar nereikia skirti dėmesio“ (mergaitės – 7,4 proc., berniukai – 11,5 proc.).
16 pav. Atsakymų į klausimą „Ar pakankamai skiriate dėmesio mitybai“ pasiskirstymas
Dažniausiai paaugliai nurodo, kad nesilaiko sveikos mitybos principų, nes mano, kad jų sveikata ir taip yra gera – 83,0 proc. (17 pav.).
37 Tai subjektyvus moksleivių savo sveikatos vertinimas. Sveikos mitybos principai ignoruojami dažniausiai dėl laiko trūkumo (42,2 proc.) ir dėl nesusiformavusių įpročių (24,8 proc.). Kas dešimtas (9,2 proc.) paauglys nurodo, kad jam trūksta žinių ir informacijos apie sveikatą mitybą.
Pusryčius visada valgo apie du trečdalius merginų (66,2 proc.) ir daugiau nei pusė visų vaikinų (57,5 proc.), o dar penktadalis paauglių tai daro dažnai: 22,4 proc. merginų ir 23,0 proc. vaikinų (18 pav.). Tačiau kas dešimta mergina (11,4 proc.) ir beveik kas penktas vaikinas (19,5 proc.) pusryčius valgo retai arba iš viso nevalgo. Kasdien pietauja tik apie pusė merginų ir vaikinų, atitinkamai – 48,7 ir 54,7 proc. Tačiau beveik trečdalis merginų (29,5 proc.) ir ketvirtis vaikinų (26,0 proc.) pietus valgo retai arba iš viso nevalgo.
18 pav. Paauglių įpročiai valgyti pusryčius ir pietus
Grūdiniai produktai yra dažniausiai (81,1 proc. berniukų ir 76,3 proc. mergaičių) vartojami kasdienėje paauglių mityboje (19 pav.). Daugiau nei pusė mergaičių (56,0 proc.) ir berniukų (58,9 proc.) kiekvieną dieną vartoja pieną ir jo produktus. Racione per mažai paauglių vartoja daržovių (37,6 proc. mergaičių ir 27,2 proc. berniukų) ir vaisių bei uogų (57,8 proc. mergaičių ir 43,2 proc. berniukų). Nepageidautinų maisto produktų kasdienėje mityboje vartoja iki trečdalio paauglių: bandeles – 33,2 proc. mergaičių ir 19,3 proc. berniukų, saldumynus – atitinkamai 32,6 ir 30,0 proc., saldintus gėrimus – 18,6 ir 23,1 proc., bulvių traškučius ir pan. – 20,4 ir 31,1 proc.
