MAŠININIŲ ENDODONTINIŲ INSTRUMENTŲ EFEKTYVUMO PALYGINIMAS PAGAL NUSIDĖVĖJIMĄ, MATUOJANT IŠFORMUOTO KANALO DIAMETRĄ IR LAIKĄ, PER KURĮ PASIEKIAMAS DARBINIS ILGIS

(1)

Evelina Aleknaitė

V kursas, 2 grupė

MAŠININIŲ ENDODONTINIŲ INSTRUMENTŲ

EFEKTYVUMO PALYGINIMAS PAGAL NUSIDĖVĖJIMĄ,

MATUOJANT IŠFORMUOTO KANALO DIAMETRĄ IR

LAIKĄ, PER KURĮ PASIEKIAMAS DARBINIS ILGIS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

M. m. dr. Tadas Venskutonis

(2)

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

MAŠININIŲ ENDODONTINIŲ INSTRUMENTŲ EFEKTYVUMO PALYGINIMAS PAGAL NUSIDĖVĖJIMĄ, MATUOJANT IŠFORMUOTO KANALO DIAMETRĄ IR

LAIKĄ, PER KURĮ PASIEKIAMAS DARBINIS ILGIS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

3

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuota

problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra

yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

(4)

4

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti

ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos

imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo

medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14 Ar tinkamai aprašytos statistinės

programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako

į iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų

statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų

rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

(5)

5

interpretaciją?

23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo

pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į

tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis

lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei

10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31

Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatai?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be

priedų) 15-20 psl.

(-2 balai)

<15 psl. (-5

(6)

6

34 Ar darbo apimtis dirbtinai

padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka

baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?

-1 balas -2

balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga

kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo -1

balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert .)

40 Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslūs?

-0,2 balo -0,5 balo

41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka

tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo

reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?

-1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44 Ar darbas apipavidalintas

kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

(7)

7

Recenzento pastabos:

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

(8)

TURINYS

SANTRAUKA……….…...9

ĮVADAS………...11

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI………...11

2. LITERATŪROS APŽVALGA...……….…...13

2.1. Mechaninis šaknies kanalų paruošimas………...………...13

2.2. Rankiniai instrumentai………...………..13

2.3. Mašininiai instrumentai……….…..14

2.4. Mechaninio šaknies kanalo paruošimo klaidos………...15

2.5. Instrumento lūžis……….15

3. MEDŽIAGA IR METODAI………..17

3.1. Grupių sudarymas ir paruošimas prieš darbą su mašininiais instrumentais…………....18

3.2. Kanalų formavimas mašininiais instrumentais………18

3.3. Išformuotų kanalų diametro ir laiko, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, matavimai…18 3.4. Duomenų statistinė analizė………..19

4. TYRIMŲ REZULTATAI………...20

4.1. Kanalo diametro ir darbo laiko trukmės pokyčių procentinis apskaičiavimas………....26

4.2. ProTaper Gold ir ProTaper Next sistemų efektyvumo kitimo palyginimas………28

5. REZULTATŲ APTARIMAS………32

IŠVADOS………...35

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………35

(9)

Mašininių endodontinių instrumentų efektyvumo palyginimas pagal nusidėvėjimą, matuojant išformuoto kanalo diametrą ir laiką, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis

SANTRAUKA

Mechaninis šaknies kanalo paruošimas yra vienas svarbiausių endodontinio gydymo etapų. Jo metu naudojami rankiniai ir mašininiai instrumentai. Yra teigiama, kad preparuojant kanalus su mašininiais instrumentais yra padaroma mažiau klaidų nei rankiniais [1]. Tačiau net ir dirbant su naujausiais instrumentais klaidos yra neišvengiamos. Viena iš jų – instrumento lūžis. Tai gali įvykti dėl instrumento nusidėvėjimo ar kitų priežasčių. Yra daug skirtingų nuomonių, kiek kanalų galima išformuoti vienu mašininiu instrumentu nepadidinant lūžio tikimybės [2].

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti ProTaper Gold ir ProTaper Next mašininių endodontinių instrumentų sistemų efektyvumo kitimą panaudojus tris kartus, palyginti šias sistemas pagal nusidėvėjimą, matuojant išformuoto kanalo diametrą ir laiką, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, ir įvertinti gautus duomenis. Pagal gautus rezultatus nustatyti, kuri iš jų yra atsparesnė nusidėvėjimui.

Duomenys tyrimui buvo gauti 12 ProTaper Gold S1 instrumentų ir 12 ProTaper Next X1 instrumentų panaudojus tris kartus formuojant standartinius skaidrius plastmasinius endodontinius blokelius su L formos danties šaknies kanalo imitacija. Laiko pokyčio nustatymui buvo filmuojama visų 72 kanalų preparavimo eiga. Norint nustatyti diametro pokyčius, po preparavimo ant frezavimo staklių padarius šabloną plastmasiniai blokeliai buvo perpjauti 10 mm aukštyje iš kanalo įeigos pusės ir iš tos pačios pusės nufotografuoti vienodame aukštyje.

Tyrimo rezultatuose stebima, jog su abejomis sistemomis formuojant antrą ir trečią kanalą tuo pačiu instrumentu ir laiko ir diametro pokyčiai yra statistiškai reikšmingi. Taip pat tyrimo rezultatuose stebima, kad ProTaper Gold sistema atsparesnė nusidėvėjimui už ProTaper Next sistemą, nes preparuojant kanalą su ProTaper Gold sistema ir antrą ir trečią kartą, išformuoto kanalo diametro ir laiko, reikalingo darbiniam ilgiui pasiekti, vidutinis pokytis buvo mažesnis.

(10)

Comparison of the efficiency of rotary endodontic instruments by wear, measuring the diameter of the prepared canal and the time during which the working length is reached

SUMMARY

The mechanical preparation of tooth canal is one of the most important stages in endodontic therapy. During it rotary endodontic instruments and hand files are used. It is stated that while preparing canals with rotary instruments, less mistakes are made than using hand files [1]. However, mistakes are inevitable even working with the newest instruments. One of them is the breaking of the instrument. It can occur due to the wear of the instrument or other reasons. There are many different opinions on how many canals can be prepared with one rotary instrument without increasing the possibility of breaking [2].

The aim of this study is to identify the change in efficiency of two rotary endodontic instrument systems (ProTaper Gold and ProTaper Next) using them for three times, to compare these systems by wear, measuring the diameter of the prepared canal and the time during which the working length is reached. To evaluate the data received. According to the results received identify which system is more resistant to wear.

The data for the research was received having used 12 ProTaper Gold S1 instruments and 12 ProTaper Next X1 instruments for 3 times forming endodontic resin blocks with the L-shaped canal. The process of the preparation of all 72 canals was filmed for the identification of time change. Aiming to identify the changes of diameter, after preparation resin blocks were cut in the height of 10 mm having made a pattern on the miller and then at the same height photos were taken from the side of canal access.

It was observed in the results of the research that the changes of time and diameter while forming the second and third canals with both systems were statistically significant. Also, it can be noticed that the ProTaper Gold system was more resistant to wear than the ProTaper Next system. As preparing the canal with the ProTaper Gold system for the second and third times, the average changes of the diameter of the prepared canal and time, during which the working length was reached, were smaller.

(11)

11

1. ĮVADAS

Vienas iš pagrindinių endodontinio gydymo etapų yra šaknies kanalo paruošimas užpildymui. Jo metu išvaloma šaknų kanalų sistema ir suteikiama tam tikra forma, įgalinanti kokybiškai juos užplombuoti ir sudaryti sąlygas sandariai atstatyti pažeistą danties vainiką. Kanalai valomi ir formuojami rankiniais ir/arba mašininiais instrumentais. Šiuolaikinė moderni šaknų kanalų valymo technika grindžiama nikelio-titano lydinio sukamaisiais instrumentais. Naudojant juos kanalai valomi ir formuojami greičiau ir kokybiškiau lyginant su rankine preparacija [3].

Tačiau nevisuomet šaknies kanalo gydymas yra sėkmingas. Endodontinio gydymo komplikacijos skirstomos į šias tris pagrindines grupes: komplikacijos preparuojant priėjimą prie šaknų kanalų, komplikacijos kanalų valymo ir formavimo metu bei komplikacijos kanalo plombavimo metu. Reta, tačiau gana sunki komplikacija šaknies kanalo mechaninio paruošimo metu yra instrumento lūžis. Ši komplikacija retrospektyvinėse studijose sudaro 2-6 % gydytų klinikinių atvejų [4].

Tam, kad išvengti instrumento lūžio šaknies kanalo valymo ir formavimo metu, yra labai svarbu laikytis instrumentų gamintojų pateiktų nurodymų. Remiantis jais, rankiniai ir mašininiai endodontiniai instrumentai turėtų būti naudojami nedaugiau kartų nei pataria gamintojai. Dėl šios priežasties buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip mašininių endodontinių instrumentų naudojimo dažnis lemia jų nusidėvėjimą. Šiame darbe nagrinėjama, kaip instrumento naudojimo dažnis keičia išformuoto kanalo diametrą ir laiką, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis. Taip pat lyginama, kuri mašininių endodontinių instrumentų sistema atsparesnė nusidėvėjimui.

Darbo tikslas:

Nustatyti dviejų mašininių endodontinių instrumentų sistemų (ProTaper Gold ir ProTaper Next (Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland)) efektyvumo kitimą panaudojus tris kartus ir palyginti šias sistemas pagal nusidėvėjimą, matuojant išformuoto kanalo diametrą ir laiką, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis.

Darbo uždavinai:

1) Apskaičiuoti per kiek laiko kanaluose pasiekiamas darbinis ilgis naudojant instrumentą pirmą, antrą ir trečią kartą.

2) Pamatuoti kanalų diametrus po to, kai jie bus išformuoti su vienu, du arba tris kartus panaudotais instrumentais.

(12)

12

4) Pagal gautus duomenis palyginti sistemų (ProTaper Gold ir ProTaper Next) efektyvumo kitimą ir nustatyti, kuri iš jų yra atsparesnė nusidėvėjimui.

(13)

13

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Mechaninis šaknies kanalų paruošimas

Mechaninis šaknų kanalų preparavimas yra vienas iš svarbiausių endododontinio gydymo etapų. Šaknų kanalų sistema yra kompleksinė struktūra, apjungianti pagrindinį bei šoninius kanalus, šaknies kanalo spindžio nelygumus, sąsmaukas bei viršūnines deltas [4]. Mechaninio šaknies kanalo ruošimo metu kanalui suteikiama kūgio forma, iš kanalo spindžio pašalinami visi pulpos likučiai ir nešvarumai, kanalas paruošiamas plombavimui, sudaromos sąlygos sandariai atnaujinti pažeistą danties vainiką [3]. Šaknies kanalo paruošimui gali būti naudojami rankiniai arba mašininiai endodontiniai instrumentai.

2.2. Rankiniai instrumentai

Pirmieji rankiniai endodontiniai instrumentai buvo pradėti gaminti ir naudoti klinikinėje praktikoje 1904 metais. Šie instrumentai susideda iš plastikinės arba metalinės rankenėlės ir metalinės instrumento dalies, kurios gali būti trijų standartinių ilgių: 21 mm, 25 mm ir 31 (30) mm. Visų rankinių endodontinių instrumentų darbinei daliai būdingas tolygus 2% platėjimas. Tai reiškia, kad darbinė instrumento dalis ties kiekvienu milimetru praplatėja 0,02 mm. Dėl šios priežasties rankinių endodontinių instrumentų darbinė dalis yra kūgio formos. Šie instrumentai gaminami gremžimo arba susukimo būdu ir gali turėti kertančią arba nekertančią viršūnę [5]. Rankiniais endodontiniais instrumentais galima pilnai paruošti danties šaknies kanalą plombavimui, tačiau rankiniai instrumentai taip pat reikalingi ir darbui su mašininiais instrumentais. Dirbant su bet kuria iš mašininių nikelio-titano instrumentų sistemų yra rekomenduojama mašininius instrumentus pradėti naudoti tik tada, kai šaknies kanalo spindis jau buvo praeitas smulkiu rankiniu instrumentu per visą darbinį ilgį [6,7]. Ir nors vis daugiau odontologų renkasi kanalus valyti ir formuoti mašininiais instrumentais, Manjunatha ir kt., Ahlquist ir kt. bei Nazari Moghaddam ir kt. atliktuose tyrimuose įrodoma, kad naudojant rankinius instrumentus iš kanalų bakterinis biofilmas pašalinamas geriau nei mašininiais instrumentais [8-10].

(14)

14

2.3. Mašininiai instrumentai

Norint pagreitinti bei padaryti šaknies kanalo paruošimą kiek įmanoma tikslesne procedūra, daugelį metų į endodontinę praktiką buvo bandoma įdiegti įvairias mechanines priemones [11]. Mašininiai endodontiniai instrumentai skirstomi į tris tipus, atsižvelgiant į naudojamus antgalius ir variklius:

1. Endodontiniai instrumentai su užraktu, naudojami įprastuose lėtaeigiuose antgaliuose. 2. Endodontiniai instrumentai, naudojami specialiuose endodontiniuose lėtaeigiuose

antgaliuose.

3. Endodontiniai instrumentai, naudojami vibraciniuose antgaliuose [4].

Pirmajam tipui priklausantys instrumentai naudojami šaknų kanalų įeigoms praplėsti, vainikinei šaknies daliai preparuoti ar danties šaknies kanalo užpildui išimti, ruošiant erdvę individualaus lieto kultinio kaištinio įkloto gamybai [3].

Antrajam mašininių instrumentų tipui priklausantys instrumentai yra naudojami specialiuose antgaliuose arba antgaliuose su varikliais. Antgaliai atlieka tam tikros krypties ir amplitudės judesius, o varikliuose galima kontroliuoti ne tik instrumento apsisukimų dažnį, bet ir susukimo momentą [12]. Antrajam tipui priklausantys instrumentai yra gaminami iš nikelio-titano lydinio gremžimo būdu [13]. Dirbant su šiais instrumentais visada naudojama „vainiko-žemyn“ šaknies kanalo ruošimo technika [14].

Trečiajam tipui priklauso endodontiniai instrumentai, kurių veikimo principas yra pagrįstas vibraciniu judesiu. Šie instrumentai šaknų kanalams valyti ir formuoti naudojami retai, tačiau yra nepakeičiami atliekant endodontinio pergydymo procedūras, kai reikia išimti iš kanalo seną cementą, svetimkūnius, kultinius įklotus ir pan. Vibracinėms sistemoms priskiriamos sistemos, veikiančios garsiniu (3-8 kHz) ir ultragarsiniu (25-35 kHz) dažniu [15]. Ultragarso veikimas endodontijoje yra paremtas sistema, kuomet garso energija aktyvina endodontinį instrumentą trijose dimensijose. Ultragarsiniame antgalyje esančio endodontinio instrumento judesio amplitudė gali siekti nuo 20 µm iki 140 µm [16].

Pastarąjį dešimtmetį ypač padidėjo mašininių instrumentų naudojimas. Tokį populiarumą lėmė tai, kad gerokai pagreitėjo endodontinio gydymo eiga [17]. Taip pat Kustarci ir kt. bei Akdemir ir kt. atliktuose tyrimuose įrodama, kad mašininiai instrumentai pranašesni už rankinius dar ir tuo, jog dirbant mašininiais instrumentais iš danties šaknies kanalo pašalinama mažiau dentino drožlių, o tai

(15)

15

reiškia, kad kanalo preparavimo ir formavimo metu tausojami kietieji danties audiniai [18,19]. Taip pat Kumar ir kt. atliktame tyrime naudojant kompiuterinę tomografiją įrodoma, kad nikelio-titano sukamieji instrumentai sukelia mažiau šaknies kanalo spindžio transportacijų nei rankiniai endodontiniai instrumentai [20].

2.4. Mechaninio šaknies kanalo paruošimo klaidos

Nepaisant endodontinių instrumentų tobulėjimo, endodontinio gydymo metu netiksliai atliekamas procedūras dažnai lydi įvairios komplikacijos. Mechaninio šaknies kanalo ruošimo metu, nesilaikant klasikinių endodontinių gydymo taisyklių, gali įvykti šios klaidos: šaknies kanalo spindžio transportacija, šaknies kanalo spindžio susiaurėjimas, kai kanalas įgauna smėlio laikrodžio formą dėl užsikimšimo dentino drožlėmis ir šaknies kanalo audiniais, „laiptelis“, perforacija, šaknies kanalo viršūninės dalies blokada, šaknies viršūnės suardymas, instrumento prarijimas arba aspiracija bei instrumento lūžis [21].

2.5. Instrumento lūžis

Endodontinių instrumentų lūžių dažnis priklauso nuo daugybės priežasčių: instrumentų tipo, dizaino, jų kokybės, lankstumo, spaudimo, šaknies kanalo kreivės kampo ir spindulio, naudojimo dažnio, gydytojo patirties ir kt. [22]. Visi endodontiniai instrumentai gali lūžti – plieniniai, nikelio-titano, rankiniai ar mašininiai [23]. Dažnai mašininiai instrumentai lūžta dėl netinkamo ir per ilgo jų naudojimo [3]. Tačiau iki šiol nėra aišku, kiek kanalų galima išformuoti su vienu mašininiu instrumentu nepadidinant tikimybės jam sulūžti. Kanalų skaičius, kurį galima paruošti su nikelio-titano sukamaisiais instrumentais, skiriasi priklausomai nuo kanalo linkio ir dydžio bei instrumentui tenkančio spaudimo kanalo preparavimo metu. Aišku tik tai, jog kuo siauresnis kanalas ir kuo didesnis kanalo linkis, tuo greičiau instrumentas nusidėvi [24]. Atlikti įvairūs tyrimai taip pat skelbia skirtingus rezultatus. Ramirez – Salomon ir kt. ištyrus LightSpeed instrumentus buvo gautas 3,7% lūžio dažnis. Svarbu pažymėti, kad visi tyrimo metu lūžę instrumentai buvo panaudoti daugiau kartų nei nurodė gamintojas [25]. Sattapan ir kt. įvertinus Quantec nikelio-titano sukamuosius instrumentus surinktus per 6 mėnesius iš gydytojų endodontologų po šaknų kanalų preparavimo, buvo gautas 21% lūžio dažnis [26]. Parashos ir kt. įvertinę 7159 instrumentus naudotus 14 endodontologų iš 4 skirtingų šalių gavo 5% lūžio dažnį [27]. Cheung ir kt. kliniškai

(16)

16

ištyrė ProTaper S1 instrumentų lūžių dažnį. Instrumentai buvo naudoti iki 4 kartų formuojant krūminių dantų šaknų kanalus, 20 kartų formuojant kaplių kanalus ir 50 kartų formuojant kandžių ir iltinių dantų kanalus. Panaudojus 325 instrumentus, buvo gautas 23% lūžio dažnis [28]. Naujausi tyrimai atskleidė sumažėjusį instrumentų lūžių dažnį. Wolcott ir kt. gavo 2,4% ProTaper instrumentų lūžio dažnį. Tyrimo metu pirmus 4 kartus naudojant instrumentą neįvyko nei vienas lūžis [29]. Iqbal ir kt. įvertino 10237 kanalus sugydytus ką tik odontologijos studijas baigusių gydytojų per 4 metus. Kanalams gydyti buvo naudojamos skirtingos nikelio-titano sukamųjų instrumentų sistemos (LightSpeed, ProTaper, ProFile, GT Taper ir K3). Buvo gautas 1,68% lūžio dažnis [30]. Knowles ir kt. ištyrus 3543 kanalus sugydytus odontologijos studentų per 24 mėnesius buvo gautas 1,3% LightSpeed instrumentų lūžio dažnis [31]. Shen ir kt. pateikia 0,3% ProFile instrumentų lūžio dažnį. Tyrimo metu ProFile instrumentai buvo naudoti iki 3 kartų [32]. Wu ir kt. tyrimo metu po daugkartinio ProTaper instrumentų panaudojimo buvo gautas 1,1% lūžių dažnis. Instrumentai buvo naudojami 3 kartus formuojant krūminių dantų šaknų kanalus, 10 kartų formuojant kaplių kanalus ir 30 kartų formuojant priekinių dantų kanalus. Iš tyrimo buvo pašalinami vieną kartą naudoti instrumentai, su kuriais buvo gydomi sudėtingi atvejai [33]. Ehrhardt ir kt. ištyrė Mtwo nikelio-titano sukamuosius instrumentus. Prieš pradedant su jais dirbti, nerūdijančio plieno instrumentais danties šaknies kanale buvo suformuotas lygus slydimo kelias. Instrumentai buvo naudojami iki 5 kartų arba pašalinti iš tyrimo anksčiau, jei buvo pastebėtos deformacijos. Tyrimo metu gautas 1,98% lūžių dažnis [34]. Shen ir kt. pateikia 0,05% ProFile Vortex instrumentų lūžio dažnį. Tyrimo metu ProFile Vortex instrumentai buvo naudoti tik 1 kartą [35]. Gambarini ir kt. ištyrus 120 Twisted File Adaptive instrumentų buvo gautas 0,83% lūžio dažnis. Instrumentai buvo naudojami trims krūminių dantų kanalams gydyti. Po pirmų dviejų kanalų suformavimo nebuvo lūžęs nei vienas instrumentas [36]. Coelho ir kt. tyrimo metu, kuriame danties šaknies kanalus gydė odontologijos studentai, nelūžo nei vienas instrumentas. Nikelio-titano sukamieji Vortex instrumentai buvo naudojami 3 kanalams gydyti. Po kiekvieno gydymo, instrumentas buvo apžiūrimas ir naudojamas toliau, jei ant jo nebuvo pastebėta jokių deformacijų [37]. Aptartų tyrimų rezultatai pateikiami 1 grafike.

Parashos ir kt. taip pat bandė išsiaiškinti, kokie faktoriai lemia instrumentų lūžius. Paaiškėjo, kad instrumentų naudojimo dažnis nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios instrumentai lūžta. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugkartinis instrumentų panaudojimas nebūtinai yra susijęs su padidėjusia instrumento lūžio tikimybe. Tačiau po kiekvieno atlikto gydymo instrumentai turi būti atidžiai apžiūrimi, įvertinamas jų tinkamumas tolimesniam naudojimui. Instrumentų negalima naudoti, jei pastebimos darbinės dalies deformacijos. Taip pat instrumentai nebeturėtų būti naudojami po to, kai su jais buvo gydyti sudėtingos anatomijos dantų šaknų kanalai [27].

(17)

17

Grafikas Nr. 1. Atliktų klinikinių studijų skelbiami nikelio-titano sukamųjų instrumentų lūžių

dažniai

Taip pat tyrimai skelbia ir skirtingai procentaliai pasiskirsčiusias instrumentų lūžių priežastis. Sattapan ir kt. teigimu, 55,7% instrumentų lūžio priežastis yra sukimo nuovargis (kai kanale užstringa instrumento viršūnė, o likusi jo dalis sukasi toliau) [38]. Tačiau Wei ir kt. ištyrus 100 lūžusių nikelio-titano sukamųjų instrumentų, paaiškėjo, kad 91% instrumentrų lūžo dėl ciklinio nuovargio (kai laisvai besisukantį instrumentą veikia lenkimo ir įtampos ciklai), 3% instrumentų lūžo dėl sukimo nuovargio ir 6% dėl šių dviejų priežasčių kombinacijos [39].

3. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliekamas LSMU Kauno klinikose. Tyrimui naudoti 72 mokomieji standartiniai skaidrios plastmasės endodontiniai blokeliai su L formos kanalo imitacija (Endo Training Block, Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland), 12 ProTaper Gold S1 instrumentų (Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland), 12 ProTaper Next X1 instrumentų (Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland), 18 #10 „K-file” instrumentų (Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland) bei 18 #15 „K-file” instrumentų (Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland).

3.7% 21% 5% 23% 2.4% 1.68% 1.3% 0.3% 1.1% 1.98%_{0.05% 0.83% 0%} P ro ce n ta i

(18)

18

3.1. Grupių sudarymas ir paruošimas prieš darbą su mašininiais instrumentais

Kanalų modeliai suskirstyti į 6 grupes (I, II, III, IV, V ir VI grupės) po 12 blokelių. Visi blokeliai sunumeruoti ir pažymėti numeriais nuo 1 iki 12 su tiriamos instrumentų sistemos pavadinimu bei numeriais, kelintą kartą naudojamas instrumentas (1, 2 arba 3). Prieš pradedant kanalus formuoti mašininiais instrumentais, visų grupių kanalų modeliai atitinkamai paruošti suformuojant juos iki tiriamojo instrumento dydžio naudojant rankinius nerūdijančio plieno #10 ir #15 dydžio pagal ISO standartus „K-file” endodontinius instrumentus. Kanalų formavimo metu plauta distiliuotu vandeniu, naudojant švirkštą su “unidem” 0.4 mm x 19 mm 27G dydžio adata (Unidem Ltd SK, Tychy, Poland).

3.2. Kanalų formavimas mašininiais instrumentais

Išformavus kanalus rankiniais instrumentais, jie buvo formuojami mašininiais ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais atliekant vertikalius judesius ir naudojant „vainiko-žemyn“ šaknies kanalo paruošimo techniką, kol buvo pasiektas darbinis ilgis. Jei darbinio ilgio nepavykdavo pasiekti iš karto, instrumentas buvo ištraukiamas iš kanalo ir nuvalomas. Slydimo kelio palaikymui kanalai plaunami su distiliuotu vandeniu, naudojant švirkštą su adata. Kanalai distiliuotu vandeniu buvo plaunami tol, kol juose nebesimatydavo formavimo metu susidariusių drožlių. Atlikta rekapituliacija su #10 „K-file” instrumentu.

Formuojant kanalus buvo dirbama su WaveOne varikliu (Dentsply Sirona, Ballaigues, Switzerland). Kanalai formuojami pagal gamintojo rekomendacijas nustačius 300 apsukų per minutę greitį ir 520 gcm susukimo momentą dirbant su ProTaper Gold S1 instrumentu, o su ProTaper Next X1 instrumentu kanalai formuojami nustačius 300 apsukų per minutę greitį ir 200 gcm susukimo momentą.

Laikui, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, nustyti, darbo eiga kanalus formuojant mašininiais instrumentais buvo filmuojama Canon LEGRIA HF G25 didelės raiškos vaizdo kamera (Canon Inc. Ōta, Tokyo, Japan). Panaudojus instrumentus vieno kanalo išformavimui, jie buvo autoklavuojami.

3.3. Išformuotų kanalų diametro ir laiko, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, matavimai

Ant frezavimo staklių buvo padarytas šablonas ir plastmasiniai blokeliai perpjauti 10 mm aukštyje nuo kanalo įeigos. Tada plastmasiniai blokeliai buvo nufotografuoti vienodame aukštyje su

(19)

19

“Sony A6300” fotoaparatu (Sony corporation, Tokyo, Japan) iš kanalo įeigos pusės. Fotografuojant plastmasinius blokelius fotoaparatas buvo įstatytas į stovą. Su “Adobe After Effects CC” programa (Adobe System Incorporated, San Jose, California, USA) buvo apskaičiuotas laikas, kurio prireikė darbiniam ilgiui pasiekti. Su “Adobe Photoshop CC” programa (Adobe System Incorporated, San Jose, California, USA) buvo apskaičiuoti išformuotų kanalų diametrai pikseliais (angl. pixel (sutrumpinimas px)).

3.4. Duomenų statistinė analizė

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 17.0 (SPSS Incorporated, Chicago, USA) ir Microsoft Office Excel 2007 (Microsoft corporation, Redmond, Washington, USA) programomis. Duomenys pagal normalųjį pasiskirstymą patikrinti Shapiro-Wilk testu. Nustatyta, kad duomenų pasiskirstymas atitinka normalųjį skirstinį ir yra

reikšmingas. Dėl to, siekiant nustatyti išmatuoto laiko ir diametro pokyčių reikšmingumą, buvo taikytas parametrinis porinis t testas. Duomenų analizei naudota aprašomoji statistika. Surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos. Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Tyrimo duomenys lyginami tarp pirmojo ir antrojo, tarp pirmojo ir trečiojo bei tarp antrojo ir trečiojo matavimų. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 95% (t. y. p=0,05).

(20)

20

4. TYRIMŲ REZULTATAI

Su “Adobe Photoshop CC” programa buvo išmatuoti išformuotų kanalų diametrai pikseliais. Matavimo pavyzdys pateiktas 1 pav.

1 pav. Pirmą kartą naudoto ProTaper Next instrumento nr. 11 išformuoto kanalo diametro

matavimas

Gauti rezultatai pateikiami 1 ir 2 lentelėse bei 2 ir 3 pav. 1 lentelėje ir 2 pav. pateikiami duomenys rodo kanalų diametrus, po formavimo su ProTaper Gold S1 instrumentu pirmą, antrą ir trečią kartą. Matyti, kad visais tiriamais atvejais su kiekvienu papildomu instrumento panaudojimu išformuoto kanalo diametras sumažėjo.

Lentelė Nr. 1. Kanalo diametro pokyčiai, formuojant tuo pačiu ProTaper Gold S1 instrumentu tris

kartus

Formavimas tuo pačiu instrumentu

Instrumento nr.

1 kartas 2 kartas 3 kartas

1 15,47 14,66 14,46

2 16,74 16,23 15,09

(21)

21 4 15,44 14,98 14,57 5 16,34 14,42 13,69 6 16,90 16,57 16,38 7 16,55 15,59 14,70 8 15,51 14,75 14,66 9 16,81 16,63 15,64 10 15,33 15,30 14,54 11 16,52 16,18 15,21 12 16,33 15,70 15,37

2 pav. Kanalų diametrai naudojant ProTaper Gold S1 instrumentą

2 lentelėje ir 3 pav. pateikiami duomenys rodo kanalų diametrus, po formavimo su ProTaper Next X1 instrumentu pirmą, antrą ir trečią kartą. Matyti, kad visais tiriamais atvejais su kiekvienu papildomu instrumento panaudojimu išformuoto kanalo diametras sumažėjo.

15.47 16.74 15.52 _15.44 16.34 16.90 16.55 15.51 16.81 15.33 16.52 16.33 14.66 16.23 15.01 14.98 14.42 16.57 15.59 14.75 16.63 15.30 16.18 15.70 14.46 15.09 14.86 14.57 13.69 16.38 14.70 14.66 15.64 14.54 15.21 15.37 12 13 14 15 16 17 18 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 P ik se lia i Instrumento numeris 1 k. 2 k. 3 k.

(22)

22

Lentelė Nr. 2. Kanalo diametro pokyčiai, formuojant tuo pačiu ProTaper Next X1 instrumentu tris

kartus

Formavimas tuo pačiu instrumentu

Instrumento nr.

1 17,56 16,56 16,55 2 16,50 15,56 14,68 3 16,75 16,54 16,46 4 17,74 16,49 15,65 5 17,81 16,30 15,70 6 17,66 16,56 16,49 7 17,48 17,36 16,56 8 17,65 17,54 14,75 9 17,48 15,65 15,26 10 17,29 15,52 15,08 11 19,61 16,65 15,88 12 16,58 15,56 14,68

3 pav. Kanalų diametrai naudojant ProTaper Next X1 instrumentą

17.56 16.5 16.75 17.74 17.81 _17.66 17.48 17.65 17.48 17.29 19.61 16.58 16.56 15.56 16.54 16.49 _16.3 16.56 17.36 17.54 15.65 _15.52 16.65 15.56 16.55 14.68 16.46 15.65 15.7 16.49 16.56 14.75 15.26 15.08 15.88 14.68 12 13 14 15 16 17 18 19 20 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 P ik se lia i Instrumento numeris 1 k. 2 k. 3 k.

(23)

23

Su „Adobe After Effects CC“ programa buvo apskaičiuotas laikas, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis. Matavimo pavyzdys pateiktas 4 pav.

4 pav. Laiko, reikalingo darbiniam ilgiui pasiekti su pirmą kartą naudotu ProTaper Next

instrumentu nr. 6, matavimas

Gauti rezultatai pateikiami 3 ir 4 lentelėse bei 5 ir 6 pav. 3 lentelėje ir 5 pav. pateikiami duomenys rodo laiką, per kurį kanaluose pasiekiamas darbinis ilgis, naudojant ProTaper Gold S1 instrumentą pirmą, antrą ir trečią kartą. Matyti, kad su su kiekvienu papildomu instrumento panaudojimu laikas, reikalingas darbiniam ilgiui pasiekti, padidėjo.

Lentelė Nr. 3. Laiko, per kurį pasiekimas darbinis ilgis, pokyčiai, formuojant tuo pačiu ProTaper

Gold S1 instrumentu tris kartus Formavimas tuo pačiu

instrumentu

Instrumento nr.

1 00:09,80 00:09,85 00:10,53

2 00:10,32 00:10,90 00:11,05

3 00:09,97 00:10,12 00:10,82

4 00:09,55 00:10,06 00:10,19

(24)

24 6 00:09,86 00:10,09 00:10,18 7 00:09,53 00:10,03 00:10,16 8 00:10,26 00:10,68 00:10,99 9 00:09,41 00:09,94 00:10,23 10 00:08,56 00:10,54 00:10,92 11 00:09,41 00:10,62 00:10,82 12 00:08,97 00:09,58 00:10,68

5 pav. Laikas, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, naudojant ProTaper Gold S1 instrumentą

4 lentelėje ir 6 pav. pateikiami duomenys rodo laiką, per kurį kanaluose pasiekiamas darbinis ilgis, naudojant ProTaper Next X1 instrumentą pirmą, antrą ir trečią kartą. Matyti, kad su su kiekvienu papildomu instrumento panaudojimu laikas, reikalingas darbiniam ilgiui pasiekti, padidėjo.

9.8 10.32 9.97 _9.55 9.85 9.86 _9.53 10.26 _9.41 8.56 9.41 8.97 9.85 10.9 10.12 _10.06 10.59 10.09 _10.03 10.68 _9.94 10.54 10.62 _9.58 10.53 11.05 10.82 10.19 10.84 10.18 _10.16 10.99 10.23 10.92 10.82 _10.68 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Se ku n d ės Instrumento numeris 3 k. 2 k. 1 k.

(25)

25

Lentelė Nr. 4. Laiko, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, pokyčiai, formuojant tuo pačiu ProTaper

Next X1 instrumentu tris kartus Formavimas tuo pačiu

instrumentu

Instrumento nr.

1 00:10,41 00:11,47 00:11,66 2 00:10,62 00:11,26 00:11,62 3 00:10,94 00:11,19 00:11,36 4 00:09,50 00:10,84 00:11,03 5 00:10,67 00:11,41 00:11,87 6 00:10,12 00:10,96 00:11,08 7 00:10,90 00:11,02 00:11,23 8 00:10,59 00:10,95 00:11,54 9 00:09,83 00:10,84 00:11,12 10 00:09,68 00:11,17 00:11,45 11 00:10,41 00:10,74 00:11,07 12 00:09,51 00:10,65 00:11,15

6 pav. Laikas, per kurį pasiekiamas darbinis ilgis, naudojant ProTaper Next X1 instrumentą

10.41 10.62 10.94 9.5 10.67 10.12 10.9 10.59 9.83 9.68 10.41 9.51 11.47 11.26 11.19 10.84 11.41 10.96 11.02 10.95 _10.84 11.17 10.74 _10.65 11.66 11.62 11.36 11.03 11.87 11.08 11.23 11.54 _11.12 11.45 11.07 11.15 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Se ku n d ė s Instrumento numeris 3 k. 2 k. 1 k.

(26)

26

4.1. Kanalo diametro ir darbo laiko trukmės pokyčių procentinis apskaičiavimas

7 pav. pateikiami kanalo diametro, išmatuoto naudojant ProTaper Gold S1 instrumentą trijų kanalų formavimui, procentiniai pokyčiai. Matyti, kad formuojant antrą kanalą su tuo pačiu instrumentu didžiausias sumažėjimas sudarė 11,75 proc., mažiausias – 0,2 proc., o vidutinis pokytis sudarė -3,84 proc. sumažėjimą. Formuojant trečią kanalą didžiausias sumažėjimas sudarė -16,22 proc., mažiausias – -3,08 proc., o vidutinis pokytis sudarė -7,35 proc. sumažėjimą.

7 pav. Procentiniai kanalo diametro pokyčiai kanalus formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu

8 pav. pateikiami kanalo diametro, išmatuoto naudojant ProTaper Next X1 instrumentą trijų kanalų formavimui, procentiniai pokyčiai. Matyti, kad formuojant antrą kanalą didžiausias sumažėjimas sudarė -15,09 proc., mažiausias – -0,62 proc., o vidutinis pokytis sudarė -6,47 proc. sumažėjimą. Formuojant trečią kanalą didžiausias sumažėjimas sudarė -19,02 proc., mažiausias – -1,73 proc., o vidutinis pokytis sudarė -10,54 proc. sumažėjimą.

-5 .2 4 % -3 .0 5 % -3 .2 9 % -2 .9 8 % -1 1 .7 5 % -1 .9 5 % -5 .8 0 % -4 .9 0 % -1 .0 7 % -0 .2 0 % -2 .0 6 % -3 .8 6 % -6 .5 3 % -9 .8 6 % -4 .2 5 % -5 .6 3 % -1 6 .2 2 % -3 .0 8 % -1 1 .1 8 % -5 .4 8 % -6 .9 6 % -5 .1 5 % -7 .9 3 % -5 .8 8 % -18% -16% -14% -12% -10% -8% -6% -4% -2% 0% 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Instrumento numeris Po 2 k. Po 3 k.

(27)

27

8 pav. Procentiniai kanalo diametro pokyčiai kanalus formuojant ProTaper Next X1 instrumentu

9 pav. pateikiami darbo laiko, išmatuoto naudojant ProTaper Gold S1 instrumentą trijų kanalų formavimui, procentiniai pokyčiai. Matyti, kad formuojant antrą kanalą didžiausias pokytis sudarė 23,13 proc., mažiausias – 0,51 proc., tuo tarpu vidutinis pokytis sudarė 6,72 proc. Formuojant trečią kanalą didžiausias pokytis sudarė 27,57 proc., mažiausias – 3,25 proc., o vidutinis pokytis sudarė 10,59 proc.

9 pav. Procentiniai darbo laiko trukmės pokyčiai kanalus formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu

10 pav. pateikiami darbo laiko, išmatuoto naudojant ProTaper Next X1 instrumentą trijų kanalų formavimui, procentiniai pokyčiai. Matyti, kad formuojant antrą kanalą didžiausias pokytis sudarė 15,39 proc., mažiausias – 1,1 proc., tuo tarpu vidutinis pokytis sudarė 7,76 proc. Formuojant trečią

-5 .6 9 % -5 .7 0 % -1 .2 5 % -7 .0 5 % -8 .4 8 % -6 .2 3 % -0 .6 9 % -0 .6 2 % -1 0 .4 7 % -1 0 .2 4 % -1 5 .0 9 % -6 .1 5 % -5 .7 5 % -1 1 .0 3 % -1 .7 3 % -1 1 .7 8 % -1 1 .8 5 % -6 .6 3 % _-5.2 6 % -1 6 .4 3 % -1 2 .7 0 % -1 2 .7 8 % -1 9 .0 2 % -1 1 .4 6 % -20% -18% -16% -14% -12% -10% -8% -6% -4% -2% 0% 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Instrumento numeris Po 2 k. Po 3 k. 0 .5 1 % 5 .6 2 % 1 .5 0 % 5 .3 4 % 7.5 1 % 2 .3 3 % 5.2 5 % 4 .0 9 % 5 .6 3 % 2 3 .1 3 % 1 2 .8 6 % 6 .8 0 % 7 .4 5 % 7 .0 7 % 8 .5 3 % 6 .7 0 % 1 0 .0 5 % 3 .2 5 % 6 .6 1 % 7 .1 2 % 8 .7 1 % 2 7 .5 7 % 1 4 .9 8 % 1 9 .0 6 % 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Instrumento numeris Po 2 k. Po 3 k.

(28)

28

kanalą didžiausias pokytis sudarė 18,29 proc., mažiausias – 3,03 proc., o vidutinis pokytis sudarė 10,76 proc.

10 pav. Procentiniai darbo laiko trukmės pokyčiai kanalus formuojant ProTaper Gold X1

instrumentu

4.2. ProTaper Gold ir ProTaper Next sistemų efektyvumo kitimo palyginimas

Siekiant įvertinti abiejų sistemų efektyvumo kitimą buvo palygintas išmatuoto laiko ir diametro vidurkių pokyčių statistinis reikšmingumas tarp pirmo ir antro, tarp pirmo ir trečio bei tarp antro ir trečio matavimų.

11 pav. pateikti duomenys rodo ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais pirmo ir antro kanalo formavimo metu išmatuotų laikų vidurkius. Kanalą formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu išmatuotas laikas padidėjo vidutiniškai 0,63 sek. nuo 9,62±0,51 sek. iki 10,25±0,40 sek., tuo tarpu kanalą formuojant ProTaper Next X1 instrumentu išmatuotas laikas vidutiniškai padidėjo 0,78 sek. nuo 10,27±0,52 sek. iki 11,04±0,26 sek. Apskaičiavus porinius t testus nustatyta, kad abiejų sistemų laiko pokytis buvo statistiškai reikšmingas. ProTaper Gold sistemos atveju t=-4,161, p<0,01. ProTaper Next sistemos atveju t=-6,018, p<0,01.

1 0 .1 8 % 6 .0 3 % 2 .2 9 % 1 4 .1 1 % 6 .9 4 % ₈.30 % 1 .1 0 % 3 .4 0 % 1 0 .2 7 % 1 5 .3 9 % 3 .1 7 % 1 1 .9 9 % 1 2 .0 1 % 9 .4 2 % 3 .8 4 % 1 6 .1 1 % 1 1 .2 5 % 9 .4 9 % 3 .0 3 % 8 .9 7 % 1 3 .1 2 % 1 8 .2 9 % 6 .3 4 % 1 7 .2 5 % 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18% 20% 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Instrumento numeris Po 2 k. Po 3 k.

(29)

29

11 pav. Laiko vidurkių pokyčiai, formuojant kanalą ProTaper Gold ir ProTaper Next instrumentais

pirmą ir antrą kartą

12 pav. pateikti duomenys rodo ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais pirmo ir trečio kanalo formavimo metu išmatuotų laikų vidurkius. Kanalą formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu išmatuotas laikas padidėjo vidutiniškai 0,99 sek. nuo 9,62±0,51 sek. iki 10,62±0,34 sek., tuo tarpu kanalą formuojant ProTaper Next X1 instrumentu išmatuotas laikas vidutiniškai padidėjo 1,08 sek. nuo 10,27±0,52 sek. iki 11,35±0,28 sek. Apskaičiavus porinius t testus nustatyta, kad abiejų sistemų laiko pokytis buvo statistiškai reikšmingas. ProTaper Gold sistemos atveju t=-6,080, p<0,01. ProTaper Next sistemos atveju t=-8,222, p<0,01.

pirmą ir trečią kartą

9.62 10.25 10.27 11.04 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

ProTaper Gold ProTaper Next

Se ku n d ės Sistema 1 k. 2 k. 9.62 10.27 10.62 11.35 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Se ku n d ė s Sistema 1 k. 3 k.

(30)

30

13 pav. pateikti duomenys rodo ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais antro ir trečio kanalo formavimo metu išmatuotų laikų vidurkius. Kanalą formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu išmatuotas laikas padidėjo vidutiniškai 0,37 sek. nuo 10,25±0,40 sek. iki 10,62±0,34 sek., tuo tarpu kanalą formuojant ProTaper Next X1 instrumentu išmatuotas laikas vidutiniškai padidėjo 0,31 sek. nuo 11,04±0,26 sek. iki 11,35±0,28 sek. Apskaičiavus porinius t testus nustatyta, kad abiejų sistemų laiko pokytis buvo statistiškai reikšmingas. ProTaper Gold sistemos atveju t=-4,154, p<0,01. ProTaper Next sistemos atveju t=-7,252, p<0,01.

antrą ir trečią kartą

14 pav. pateikti duomenys rodo ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais išformuotų kanalų diametrų vidurkius panaudojus instrumentą pirmą ir antrą kartą. Kanalą formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu išmatuotas diametras sumažėjo vidutiniškai 0,62 px nuo 16,12±0,61 px iki 15,50±0,77 px, tuo tarpu kanalą formuojant ProTaper Next X1 instrumentu išmatuotas diametras vidutiniškai sumažėjo 1,15 px nuo 17,51±0,80 px iki 16,36±0,68 px. Apskaičiavus

porinius t testus nustatyta, kad abiejų sistemų diametro pokytis buvo statistiškai reikšmingas.

ProTaper Gold sistemos atveju t=4,405, p<0,01. ProTaper Next sistemos atveju t=4,872, p<0,01.

10.25 10.62 11.04 11.35 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Se kund ės Sistema 2 k. 3 k.

(31)

31

14 pav. Diametro vidurkių pokyčiai, formuojant kanalą ProTaper Gold ir ProTaper Next

instrumentais pirmą ir antrą kartą

15 pav. pateikti duomenys rodo ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais išformuotų kanalų diametrų vidurkius, panaudojus instrumentą pirmą ir trečią kartą. Kanalą formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu išmatuotas diametras sumažėjo vidutiniškai 1,19 px nuo 16,12±0,61 px iki 14,93±0,69 px, tuo tarpu kanalą formuojant ProTaper Next X1 instrumentu išmatuotas diametras vidutiniškai sumažėjo 1,86 px nuo 17,51±0,80 px iki 15,65±0,75 px. Apskaičiavus

instrumentais pirmą ir trečią kartą

16.12 17.51 15.50 16.36 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

P ik se lia i Sistema 1 k. 2 k. 16.12 17.51 14.93 15.65 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

P ik se lia i Sistema 1 k. 3 k.

(32)

32

16 pav. pateikti duomenys rodo ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais išformuotų kanalų diametrų vidurkius, panaudojus instrumentą antrą ir trečią kartą. Kanalą formuojant ProTaper Gold S1 instrumentu išmatuotas diametras sumažėjo vidutiniškai 0,57 px nuo 15,50±0,77 px iki 14,93±0,69 px, tuo tarpu kanalą formuojant ProTaper Next X1 instrumentu išmatuotas diametras vidutiniškai sumažėjo 0,71 px nuo 16,36±0,68 px iki 15,65±0,75 px. Apskaičiavus

instrumentais antrą ir trečią kartą

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimas atliktas norint įvertinti ProTaper Gold ir ProTaper Next sistemų efektyvumo kitimą daugkartinio naudojimo atveju. Tokio pobūdžio tyrimams gali būti naudojami išrauti žmogaus dantys arba skaidrūs plastmasiniai blokeliai su tam tikro linkio kanalu. Tyrimą atliekant su išrautais dantimis yra sunkiau standartizuoti tyrimo sąlygas, nes kiekvieno danties kanalų linkiai ir dentino kietumas yra skirtingi. Sąlygų standartizavimas buvo privaloma sąlyga šiam tyrimui atlikti, nes tyrimo objektas buvo skirtingos nikelio-titano instrumentų sistemos, todėl buvo pasirinkta dirbti su skaidriais plastmasiniais blokeliais. Taip pat jie tinkamesni šiam tyrimui, nes juos lengva nufotografuoti po instrumentavimo bei vizualiai stebėti instrumentą viso eksperimento metu. Tyrimą atliekant su išrautais dantimis, rezultatai būtų tikslesni, tačiau praktiškai yra neįmanoma atrinkti dantis su vienodais kanalų linkiais, ilgiais bei diametrais.

15.50 _14.93 16.36 15.65 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

P ik se lia i Sistema 2 k. 3 k.

(33)

33

Iš tyrimo metu gautų rezultatų galima teigti, kad naudojant abi sistemas daugiau nei vieną kartą jų efektyvumas statistiškai reikšmingai mažėja. Nepaisant to, laiko, reikalingo kanalui suformuoti, atžvilgiu ProTaper Gold sistema atsparesnė nusidėvėjimui už ProTaper Next sistemą, nes vidutinis laiko pokytis po antro ir po trečio matavimų buvo mažesnis. Taip pat iš tyrimo metu gautų rezultatų galima teigti, kad ProTaper Gold sistema atsparesnė nusidėvėjimui dar ir todėl, kad preparuojant kanalą su šia sistema ir antrą ir trečią kartą, vidutinis išformuoto kanalo diametro pokytis buvo mažesnis.

Panašius tyrimų rezultatus gavo ir šie autoriai: Ozyurek ir kt. in vitro tyrimo metu lyginant ProTaper Universal, ProTaper Gold ir ProTaper Next sistemų atsparumą nusidėvėjimui paaiškėjo, kad ProTaper Gold sistema atsparesnė už dvi likusias [40]. Uygun ir kt. tyrimo metu lyginant ProTaper Universal, ProTaper Gold ir ProTaper Next sistemų atsparumą nusidėvėjimui taip pat paaiškėjo, kad ProTaper Gold sistema atsparesnė už likusias dvi, o ProTaper Next sistema atsparesnė už ProTaper Universal [41]. Nishad ir kt. atliktame tyrime paaiškėjo, kad preparuojant kanalus su ProTaper Gold sistema, įvyksta mažiau apikalinių šaknies lūžių nei kanalus preparuojant su ProTaper Next ar ProTaper Universal sistemomis [42].

Ilgėjant kanalo preparavimo laikui ir mažėjant instrumento efektyvumui, reikalingas didesnis spaudimas, todėl padidėja instrumento lūžio tikimybė dėl sukimo arba ciklinio nuovargio. Fernandez-Pazos ir kt. tyrimo metu apžiūrėjus 571 ProTaper Next sistemos instrumentą po panaudojimo klinikinėje praktikoje buvo aptikti 43 instrumentų lūžiai. 34 iš jų lūžo dėl ciklinio nuovargio ir tik 9 dėl sukimo nuovargio. Šio tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad dažniau lūžta mažesnio dydžio instrumentai: iš 43 lūžusių net 32 buvo X1, 7 X2, 4 X3. Tyrimo metu nelūžo nei vienas X4 ir X5 instrumentas [43].

ProTaper Gold ir ProTaper Next sistemų gamintojas instrukcijose nurodo, kad šių sistemų instrumentai turėtų būti naudojami tik vieną kartą, nes jų efektyvumas dėl nusidėvėjimo gali sumažėti, o lūžio rizika – padidėti [6,7]. Ir nors šio in vitro tyrimo metu nelūžo nei vienas instrumentas, neaišku ar tokie patys rezultatai būtų gauti šį tyrimą atliekant klinikinėje praktikoje. Plastmasės ir šaknies kanale esančio dentino kietumas, struktūra bei savybės skiriasi, todėl šio tyrimo, atlikto su skaidriais plastmasiniais blokeliais, rezultatus reikėtų vertinti atsargiai.

(34)

34

Padėka

Noriu padėkoti savo darbo vadovui m. m. dr. Tadui Venskutoniui už idėją ir pagalbą, Jonui Masiulioniui už pagalbą statistiniuose skaičiavimuose bei Densply Sirona (Ballaigues, Šveicarija) už suteiktas medžiagas tyrimui.

Interesų konfliktas

(35)

35

IŠVADOS

1. Su visais tirtais ProTaper Gold S1 ir ProTaper Next X1 instrumentais formuojant kanalus su kiekvienu papildomu instrumento panaudojimu laikas, reikalingas darbiniam ilgiui pasiekti, padidėjo, o išformuoto kanalo diametras sumažėjo.

2. Formuojant antrą kanalą tuo pačiu ProTaper Gold S1 instrumentu darbo laikas padidėjo vidutiniškai 0,63 sek. nuo 9,62±0,51 sek. iki 10,25±0,40 sek., formuojant trečią kanalą - 0,99 sek. nuo 9,62±0,51 sek. iki 10,62±0,34 sek. Tuo tarpu formuojant antrą kanalą ProTaper Next X1 instrumentu darbo laikas padidėjo vidutiniškai 0,78 sek. nuo 10,27±0,52 sek. iki 11,04±0,26 sek., formuojant trečią kanalą - 1,08 sek. nuo 10,27±0,52 sek. iki 11,35±0,28 sek.

3. Formuojant antrą kanalą ProTaper Gold S1 instrumentu kanalo diametras sumažėjo vidutiniškai 0,62 px nuo 16,12±0,61 px iki 15,50±0,77 px, formuojant trečią kanalą - 1,19 px nuo 16,12±0,61 px iki 14,93±0,69 px. Tuo tarpu formuojant antrą kanalą ProTaper Next X1 instrumentu kanalo diametras sumažėjo vidutiniškai 1,15 px nuo 17,51±0,80 px iki 16,36±0,68 px, formuojant trečią kanalą - 1,86 px nuo 17,51±0,80 px iki 15,65±0,75 px. 4. Apskaičiavus porinius t testus nustatyta, kad abiejų sistemų laiko ir diametro pokyčiai buvo

statistiškai reikšmingi. Tačiau ProTaper Gold S1 instrumentai atsparesni nusidėvėjimui už ProTaper Next X1 instrumentus, nes kanalus formuojant su pirmąja sistema laiko ir diametro pokyčiai buvo mažesni.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Šis tyrimas parodė, kad mašininių endodontinių instrumentų efektyvumas po kiekvieno panaudojimo statistiškai reikšmingai mažėja. Neveltui ProTaper Gold ir ProTaper Next instrumentų instrukcijoje gamintojas nurodo, kad instrumentai turėtų būti naudojami tik vienam pacientui [6,7]. Ir nors tyrimo metu išformavus tuo pačiu instrumentu tris kanalus nelūžo nei vienas instrumentas, gamintojas instrukcijoje įspėja, kad daugkartinai naudojant instrumentus, jie gali lūžti. Taigi ProTaper Gold ir ProTaper Next instrumentai turėtų būti naudojami tik vieną kartą, ypač dirbant siauruose ir lenktuose kanaluose. Tačiau jei visgi buvo nuspręsta instrumentą panaudoti daugiau nei vieną kartą, jį būtina apžiūrėti po sterilizacijos autoklave. Taip pat būtina apžiūrėti instrumento darbinę dalį kiekvieną kartą išėmus jį iš šaknies kanalo spindžio, prieš įvedant instrumentą atgal. Jeigu instrumente stebimas darbinės dalies deformacija – toks instrumentas turėtų būti nebenaudojamas. Taip pat po kiekvieno instrumento panaudojimo, jo rankenėlėje su grąžteliu turėtų

(36)

36

būti padaromos įpjovos. Tai padeda atsiminti, kiek kartų jau buvo panaudotas instrumentas. Taip pat šio tyrimo metu gautiems rezultatams patvirtinti reikalingi detalesni tyrimai. Tolesniam šių mašininių endodontinių instrumentų efektyvumo ir atsparumo nusidėvėjimui įvertinimui reikėtų atlikti tyrimus kitokiomis sąlygomis, pvz.: su išrautais žmogaus dantimis.

(37)

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Peters O.A. Current challenges and concepts in the preparation of root canal systems: a review. J Endod. 2004;30(8):559-567

2. Wu J., Lei G., Yan M., Yu Y., Yu J., Zhang G. Instrument separation analysis of multi-used ProTaper Universal rotary system during root canal therapy. J Endod. 2011;37(6):758-763

3. Kelbauskienė N., Kelbauskas E., Mačiulskienė V., Andriukaitienė L., Grabliauskienė Ž. Nikelio ir titano sukamiejie instrumentai. Darbo ProTaper sistemos instrumentais technika, KMU leidykla, 2006.

4. Pečiulienė V., Manelienė R., Rimkuvienė J., Drukteinis S., Klimaitė R., Ivanauskaitė D., Pletkus R. Klinikinė endodontija, Vilnius, 2007.

5. Schafer E. Root canal instruments for manual use: a review. Endod Dent Traumatol. 1997;13:51-64

6. ProTaper Gold instrumentų naudojimo instrukcija // Prieiga per internetą:

https://www.dentsplysirona.com/content/dam/dentsply/pim/manufacturer/Endodontics/G lide_Path__Shaping/Rotary__Reciprocating_Files/Shaping/ProTaper_Gold_Rotary_File s/PROTAPER_GOLD_DFU_0217_MASTER_TDS_US.pdf

7. ProTaper Next instrumentų naudojimo instrukcija // Prieiga per internetą:

https://www.dentsplysirona.com/content/dam/dentsply/pim/manufacturer/Endodontics/G lide_Path__Shaping/Rotary__Reciprocating_Files/Shaping/ProTaper_Next_Rotary_File s/PROTAPER_NEXT_DFU_0617_MASTER_DSE_US.pdf

8. Manjunatha M., Annapurna K., Sudhakar V., Kumar V. S., Hiremath V. K., Shah A. Smear layer evaluation on root canal preparation with manual and rotary techniques using EDTA as an irrigant: a scanning electron microscopy study. J Int Oral Health. 2013;5(1):66-78

9. Ahlquist M., Henningsson O., Hultenby K., Ohlin J. The effectiveness of manual and rotary techniques in the cleaning of root canals: a scanning electron microscopy study. Int Endod J. 2001;34(7):533-537

10. Nazari Moghaddam K., Mehran M., Farajian Zadeh H. Root canal cleaning efficacy of rotary and hand files instrumentation in primary molars. Iran Endod J. 2009;4(2):53-57 11. Bergmans L., Van Cleynenbreugel J., Wevers M., Lambrechts P. Mechanical root canal

preparation with NiTi rotary instruments: rationale, performance and safety. Status report for the American Journal of Dentistry. Am J Dent. 2001;14(5):324-333

(38)

38

12. Ruddle C.J. Nickel-titanium rotary systems: review of existing instruments and geometries. Dent Today. 2000;19(10):86-88,90-95

13. Barr E.S., Kleier D.J., Barr N.V. Use of nickel-titanium rotary files for root canal preparation in primary teeth. Pediatr Dent. 2000;22(1):77–78

14. Ruddle C.J. The ProTaper technique. Endodontic Topics. 2005;10:187-190

15. Baker M. C. Ultrasonic compared with hand instrumentation: a scanning electron microscope study. J Endod. 1988;14:435-439

16. Balčiūnienė I. Klinikinė odontologija, Vaistų žinios, 2008.

17. Ochoa-Romero T., Mendez-Gonzalez V., Flores-Reyes H., Pozos-Guillen A.J. Comparison between rotary and manual techniques on duration of instrumentation and obturation times in primary teeth. J Clin Pediatr Dent. 2011;35(4):359-363

18. Kustarci A., Akpinar K. E., Er K. Apical extrusion of intracanal debris and irrigant following use of various instrumentation techniques. Oral Surgery, Oral Medicine, Oral Pathology, Oral Radiology, and Endodontology. 2008;105(2):257-262

19. Akdemir N., Kustarci A.,Siso S. H., Altunbas D. Apical extrusion of intracanal debris using two engine driven and step-back instrumentation techniques: an in-vitro study. Eur J Dent. 2008;2(4):233-239

20. Kumar B. S., Pattanshetty S., Prasad M., Soni S., Pattanshetty K.S., Prasad S. An in-vitro Evaluation of canal transportation and centering ability of two rotary Nickel Titanium systems (Twisted Files and Hyflex files) with conventional stainless Steel hand K-flexofiles by using Spiral Computed Tomography. J Int Oral Health. 2013;5(5):108-115

21. Pečiulienė V. Pagrindinės dantų šaknų kanalų gydymo problemos, Vilnius, 2001.

22. Di Fiore P.M., Genov K. A., Komaroff E., Lin L. Nickel – titanium rotary instrument fracture: a clinical practice assessment. Int Endod J. 2006;39:700-708

23. Torabinejad M., Walton R. E. Endodontics principles and practice 4th edition, Saundres, 2008.

24. Torabinejad M., Walton R. E., Fouad A. F. Endodontics principles and practice 5th

edition, Saundres, 2015.

25. Ramirez-Salomon M., Soler-Bientz R., de la Garza-Gonzalez R., Palacios-Garza C.M. Incidence of Lightspeed separation and the potential for bypassing. J. Endod. 1997;23(9):586–587

26. Sattapan B., Nervo G.J., Palamara J.E., Messer H.H. Defects in rotary nickel-titanium files after clinical use. J. Endod. 2000;26(3):161–165

(39)

39

27. Parashos P., Gordon I., Messer H.H. Factors influencing defects of rotary nickel-titanium endodontic instruments after clinical use. J. Endod. 2004;30(10):722–725 28. Cheung G.S., Peng B., Bian Z., Shen Y., Darvell B.W. Defects in ProTaper S1

instruments after clinical use: Fractographic examination. Int. Endod. J. 2005;38(11):802–809

29. Wolcott S., Wolcott J., Ishley D., Kennedy W., Johnson S., Minnich S., Meyers J. Separation incidence of protaper rotary instruments: A large cohort clinical evaluation. J. Endod. 2006;32(12):1139–1141

30. Iqbal M.K., Kohli M.R., Kim J.S. A retrospective clinical study of incidence of root canal instrument separation in an endodontics graduate program: A PennEndo database study. J. Endod. 2006;32(11):1048–1052

31. Knowles K.I., Hammond N.B., Biggs S.G., Ibarrola J.L. Incidence of instrument separation using Lightspeed rotary instruments. J. Endod. 2006;32(1):14–16

32. Shen Y., Coil J.M., Haapasalo M. Defects in nickel-titanium instruments after clinical use. Part 3: A 4-year retrospective study from an undergraduate clinic. J. Endod. 2009;35(2):193–196

33. Wu J., Lei G., Yan M., Yu Y., Yu J., Zhang G. Instrument separation analysis of multi-used ProTaper Universal rotary system during root canal therapy. J. Endod. 2011;37(6):758–763

34. Ehrhardt I.C., Zuolo M.L., Cunha R.S., De Martin A.S., Kherlakian D., Carvalho M.C., Bueno C.E. Assessment of the separation incidence of mtwo files used with preflaring: Prospective clinical study. J. Endod. 2012;38(8):1078–1081

35. Shen Y., Coil J.M., Zhou H.M., Tam E., Zheng Y.F., Haapasalo M. ProFile Vortex instruments after clinical use: A metallurgical properties study. J. Endod. 2012;38(12):1613–1617

36. Gambarini G., Piasecki L., Di Nardo D., Miccoli G., Di Giorgio G., Carneiro E., Al-Sudani D., Testarelli L. Incidence of deformation and fracture of twisted file adaptive instruments after repeated clinical use. J. Oral Maxillofac. Res. 2016;7(4):e5

37. Coelho M.S., Card S.J., Tawil P.Z. Safety assessment of two hybrid instrumentation techniques in a dental student endodontic clinic: A Retrospective Study. J. Dent. Educ. 2017;81(3):333–339

38. Sattapan B., Palamara J.E.A., Messer H.H. Torque during canal instrumentation using rotary nickel-titanium files. J Endod. 2000;26(3):156–160

39. Wei X., Ling J., Jiang J., Huang X., Liu L. Modes of failure of ProTaper nickel-titanium rotary instruments after clinical use. J. Endod. 2007;33(3):276–279

(40)

40

40. Ozyurek T., Yılmaz K., Gulsah Uslu G. The effects of autoclave sterilization on the cyclic fatigue resistance of ProTaper Universal, ProTaper Next, and ProTaper Gold nickel-titanium instruments. Restor Dent Endod. 2017;42(4):301–308

41. Uygun A. D., Kol E., Topcu M. K., Seckin F., Ersoy I., Tanriver M. Variations in cyclic fatigue resistance among ProTaper Gold, ProTaper Next and ProTaper Universal instruments at different levels. Int Endod J. 2016;49(5):494-499

42. Nishad S.V., Shivamurthy G.B. Comparative Analysis of Apical Root Crack Propagation after Root Canal Preparation at Different Instrumentation Lengths Using ProTaper Universal, ProTaper Next and ProTaper Gold Rotary Files: An In

vitro Study. Contemp Clin Dent. 2018;9(1):34-38

43. Fernandez-Pazos G., Martin-Biedma B., Varela-Patino P., Ruiz-Pinon M., Castelo-Baz P. Fracture and deformation of ProTaper Next instruments after clinical use. J Clin Exp Dent. 2018;10(11):1091-1095