LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GINTARĖ URBANAVIČIŪTĖ
KAINOS IR KITŲ RINKODAROS INSTRUMENTŲ ĮTAKA
VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ, VARTOJAMŲ SERGANT ŠIRDIES
IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGOMIS, ĮSIGIJIMUI KAUNO
MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data
KAINOS IR KITŲ RINKODAROS INSTRUMENTŲ ĮTAKA VAISTŲ IR MAISTO PAPILDŲ, VARTOJAMŲ SERGANT ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGOMIS,
ĮSIGIJIMUI KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė Data
Recenzentas Darbą atliko Magistrantė
Gintarė Urbanavičiūtė Data Data
TURINYS
SANTRUMPOS ... 9
SĄVOKOS ... 10
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1 Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai ... 15
1.2 Generinė substitucija ... 16
1.3 Rinkodaros instrumentai, lemiantys vaisto pasirinkimą ... 17
1.4 Receptiniai kompensuojamieji ir nereceptiniai vaistai ... 18
1.5 Maisto papildai ... 20
1.6 Savigyda ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 22
2.1 Visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa ... 22
2.2 Receptų statistinė analizė vaistinėse ... 24
3. REZULTATAI ... 26
3.1 Receptų statistinė analizė ... 26
3.2 Anketos duomenų analizė: respondentų nuomonės apie generinę substituciją ir priemokos dydžio įtaką kompensuojamųjų vaistų pasirinkimui tyrimas ... 28
3.3 Anketos duomenų analizė: respondentų nuomonės apie kainos ir kitų rinkodaros instrumentų įtaką nereceptinių vaistų ir maisto papildų pasirinkimui tyrimas ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
5. IŠVADOS ... 44
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRAUKA
G. Urbanavičiūtės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Magistrinio darbo tema: KAINOS IR KITŲ RINKODAROS INSTRUMENTŲ ĮTAKA VAISTŲ IR
MAISTO PAPILDŲ, VARTOJAMŲ SERGANT ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS LIGOMIS, ĮSIGIJIMUI KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖSE
Tyrimo tikslas- įvertinti kainos ir kitų rinkodaros instrumentų įtaką kompensuojamųjų, nereceptinių
vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, įsigijimui Kauno miesto visuomenės vaistinėse.
Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių receptinių kompensuojamųjų
vaistų receptų analizę, siekiant įvertinti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų pasirinkimą įsigyti vaistą pagal priemokos dydį. 2. Išanalizuoti kainos įtaką Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų apsisprendimui įsigyti receptinius kompensuojamuosius ir nereceptinius vaistus bei maisto papildus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. 3. Įvertinti, kurie rinkodaros instrumentai stipriausiai veikia Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų apsisprendimą įsigyti pasirinktą produktą, vartojamą sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Metodika: Trianguliacinį tyrimą sudarė 2 etapai: 1. Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų
anketinė apklausa, kurios metu apklausti 357 respondentai. 2. Receptų statistinė analizė vaistinėse, kurios metu išanalizuoti 683 3 formos receptai. Duomenų statistinė analizė vykdyta, naudojantis SPSS programiniu paketu (20.0 versija). Statistiniai ryšiai įvertinami naudojant Pirsono suderinamumo χ2 kriterijų.
Rezultatai: Atlikus receptų analizę, paaiškėjo, kad net 46,7% visų nagrinėtų receptų atveju pacientas
rinkosi referencinį vaistą. Pigiausią vaistą rinkosi tik 13,8% pacientų (p<0,05). Pacientų anketinės apklausos rezultatai parodė, kad 39,2% respondentų visada arba dažnai sutinka keisti anksčiau vartotą kompensuojamąjį vaistą į pigesnį generinį, kartais sutinka arba niekada nesutinka- 51,5% (p<0,05). Įsigyjant nereceptinį vaistą ar maisto papildą, 4,5% apklaustųjų renkasi tik akcijos prekes. Net 64,4% pacientų dažnai sutinka pabandyti naują preparatą, jei jam yra nuolaida ir 30,5% pacientų kaina yra nesvarbi, jie visada perka tik žinomą preparatą (p<0,05). Renkantis vaistą ar maisto papildą, vartojamą sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, daugiausiai pacientų (60,8%) didžiausią įtaką turi vaistininko patarimas, taip pat svarbūs veiksniai yra kaina (52,4%) ir gydytojo patarimas (46,2%). Mažiausią įtaką daro pakuotės išvaizda (6,7%).
Išvados: 1. Maždaug pusę visų nagrinėtų receptų atveju pacientai rinkosi referencinį vaistą. Pigiausią
respondentų visada arba dažnai sutinka keisti anksčiau vartotą kompensuojamąjį vaistą į pigesnį generinį (p<0,05). Net du trečdaliai pacientų sako, kad dažnai sutinka pabandyti naują nereceptinį preparatą ar maisto papildą, jei jam yra nuolaida (p<0,05). 3. Vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, pasirinkimui didžiausią įtaką turi vaistininko patarimas, taip pat svarbūs veiksniai yra kaina ir gydytojo patarimas. Kaina yra svarbi maždaug pusei apklaustų Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų (p<0,05).
SUMMARY
Master thesis by Gintarė Urbanavičiūtė, research supervisor assoc. prof., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė, Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.
Topic of the master thesis: IMPACT OF PRICE AND OTHER MARKETING TOOLS ON
ACQUISITION OF DRUGS AND FOOD SUPPLEMENTS FOR HEART AND
CARDIOVASCULAR DISEASES IN PHARMACIES OF KAUNAS CITY
Aim of the study: to assess the impact of price and other marketing tools on acquisition of subsidised
and over-the-counter drugs and food supplements for heart and cardiovascular diseases in pharmacies of Kaunas city.
Research objectives: 1. Carry out an analysis of prescriptions for prescription-only subsidised drugs
for heart and cardiovascular diseases in order to assess the impact of surcharge paid by customers’ on their choice of drugs in pharmacies in Kaunas city. 2. Analyse what impact price has on customers’ choice of prescription-only subsidised drugs and over-the-counter drugs as well as food supplements for heart and cardiovascular diseases in pharmacies of Kaunas city. 3. Assess what marketing tools have the strongest impact on customers’ choice of products for heart and cardiovascular diseases in pharmacies of Kaunas city.
Methodology: Triangulation study consisted of 2 phases: 1. Questionnaire-based survey of customers
in pharmacies in Kaunas city was carried out, 357 respondents were questioned in total. 2. Statistical analysis of prescriptions in pharmacies was completed and a total of 683 prescriptions (Form 3) were analysed. Statistical analysis of data was carried out by means of SPSS program package (Version 20.0). Statistical links were assessed by means of Pearson χ2
compatibility criteria.
Outcome: The analysis of prescriptions has shown that in 46.7% of cases customers opted for the
prescribed medicine. Only 13.8% respondents chose the cheapest option (p<0.05). The survey of patients disclosed that 39.2% of respondents always or often agreed to substitute the subsidised drug they used before with a cheaper generic drug (p<0.05) and 51.5% (p<0.05) agreed to substitute it sometimes or never agreed to that. 4.5% of the respondents chose discounted or sale items only when buying over-the-counter drugs or food supplements. Even 64.4% of customers said they agreed to try a new product, especially if it was discounted and 30.5% admitted that they did not care about the price and they always buy only well-known products (p<0,05). Majority of patients (60.8%) admitted that pharmacist’s advice had the biggest impact on choice of drugs for heart and cardiovascular diseases, price (52.4%) and doctor’s advice (46.2%) were among important factors as well. Appearance of the package had the least impact (6.7%).
Conclusions: 1. Almost half of the analysed cases patients chose the prescribed drug. Only 13.8%
patients (p<0.05) chose the cheapest drug. 2. The survey unveiled that one third of patients always or often agreed to substitute the subsidised drug they used before with a cheaper generic drug (p<0.05). Even two thirds of customers said they agreed to try a new product, especially if it was discounted (p<0,05). 3. Pharmacist’s advice had the strongest impact on choice of drugs for heart and cardiovascular diseases, price and doctor’s advice are among other important factors. Price mattered to almost half of customers of pharmacies in Kaunas city.
PADĖKA
Už konsultacijas, pasiūlymus ir pastabas, rengiant šį mokslinį darbą, bei visokeriopą palaikymą noriu padėkoti savo mokslinio darbo vadovei doc. dr. Rimai Jūratei Gerbutavičienei.
SANTRUMPOS
ATC klasifikacija- anatominė terapinė cheminė vaistų klasifikacija ES- Europos Sąjunga
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos m.- metai
MGL- minimalus gyvenimo lygis LR- Lietuvos Respublika
p- patikimumo (statistinio reikšmingumo) lygmuo PSDF- privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO- Pasaulio sveikatos organizacija
TLK- Tarptautinė ligų klasifikacija
SĄVOKOS
Bazinė kaina- mažmeninės vaisto arba medicinos pagalbos priemonės kainos dalis, pagal kurią vaisto
arba medicinos pagalbos priemonės įsigijimo išlaidos ar jų dalis kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
Farmacinė paslauga- vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo
išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.
Generinis vaistinis preparatas- vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė
sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais. 1
Kompensuojamieji vaistai- vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
Mažmeninė kaina- vaisto arba medicinos paskirties priemonės kaina, apskaičiuota prie vaisto arba
medicinos paskirties priemonės gamintojo deklaruotos kainos pridėjus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius, kurių normatyvus nustato sveikatos apsaugos ministras, ir pridėtinės vertės mokestį (toliau vadinama – PVM) (išskyrus vaistus, kurie neapmokestinami PVM).
Minimalus gyvenimo lygis (MGL)- valstybės nustatomas statistinis rodiklis, apskaičiuojamas kaip
vieno asmens piniginių pajamų suma, kuri turėtų garantuoti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius.
Pirsono χ2 kriterijus- Pirsono chi kvadrato kriterijus. Matematinis- statistinis suderinamumo
kriterijus, kuriuo tikrinama, ar tarp stebimų ir tikėtinų dažnių yra reikšmingas skirtumas.
Receptinis vaistinis preparatas- vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei
patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra.
Referencinis vaistinis preparatas- vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal
jos vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
1 Referencinis vaistinis preparatas toliau mūsų darbe suprantamas kaip originalus (patentinis, etinis) vaistinis preparatas.
Originalus vaistinis preparatas– tai atrastas arba pirmą kartą sukurtas, ištirtas ir pagamintas vaistinis preparatas (pagal naujai sukurtą ir užpatentuotą formulę pagamintas vaistinis preparatas). Terminas „originalus vaistinis preparatas“ dažniau naudojamas pacientams skirtuose šaltiniuose, todėl jiems yra labiau suprantamas.
2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas nuostatas. 1
Reklama- bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens
komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Respondentas- tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus. Savigyda- gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais vaistiniais preparatais.
Trianguliacija- tai tyrimo būdas, analizuojantis reiškinį iš kelių pozicijų.
Vaistinių preparatų reklama- gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bet kokia
forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą.
ĮVADAS
Viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. „2010 m. Europos Sąjungos (ES) mirtingumo nuo išeminių širdies ligų rodiklis buvo 76,5 mirties atvejų 100 000 gyventojų. Didžiausi ES mirtingumo nuo išeminių širdies ligų rodikliai buvo nustatyti Baltijos jūros regiono valstybėse narėse, Slovakijoje ir Vengrijoje – visose daugiau nei 200 mirties atvejų 100 000 gyventojų 2010 m.“ [1]. „Kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje miršta daugiau nei 4 milijonai, o ES daugiau nei 1,9 milijono žmonių [2].
Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų [1]. ES šios ligos kainuoja 169 milijardus eurų kasmet [3]. Pasak Europos širdies sveikatos chartijos, vienam žmogui per metus tenka 372 eurai. Ši suma įvairiose šalyse skiriasi dešimteriopai: nuo mažiau negu 50 eurų Maltoje iki 600 eurų Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje [4]. Pagal 2010-2012 m. Baltijos šalių vaistų suvartojimo statistiką, Lietuvoje daugiausia suvartojama būtent širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, kurie net maždaug 4 kartus lenkia antroje vietoje esančius virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančius vaistus [5]. O pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) internetiniame tinklalapyje pateiktą 2013 m. vaistų suvartojimo ataskaitą, šių vaistų suvartojimas vis auga (augimas 2009-2013 m. buvo 3,16%) bei šiuo laikotarpiu siekia 42% visų vaistų grupių [6]. Lietuvoje jiems 2010-2012 m. laikotarpiu buvo išleidžiama apie 40-50 mln. eurų per metus [5].
Akivaizdu, kad išlaidos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gydymui bei vaistams yra didžiulės, todėl ir pradedama galvoti, kad galbūt šioje srityje būtų galima sutaupyti. Valstybė gali sutaupyti kompensuojamųjų vaistų atžvilgiu, mažindama jų bazines kainas ir įtraukdama į kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujus generinius vaistus. Tuo tarpu pacientas gali sutaupyti pirkdamas analogiškus (generinius) kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka (skirtumas tarp mažmeninės ir bazinės kainos) mažesnė. Pacientas gali sutaupyti ir rinkdamasis pigesnį nereceptinį vaistą ar maisto papildą. Šis mokslinis darbas padės išsiaiškinti, ar kaina yra pakankamai svarbus veiksnys vartotojui renkantis vaistą ar maisto papildą. Taip bus galima daryti išvadas apie tai, ar pacientas linkęs taupyti savo lėšas, ir teikti rekomendacijas atsakingoms institucijoms dėl generinės substitucijos vykdymo bei informacijos apie kainodarą ir priemokas pateikimo pacientams.
Temos aktualumas ir naujumas. Kadangi širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys
preparatai yra daugiausiai suvartojamų vaistų grupė ir pasaulyje, ir Lietuvoje, būtent jie buvo pasirinkti tyrimui, darant prielaidą, kad šios grupės analizė atskleis bendrus dėsningumus visoms vaistų grupėms. Turint omenyje, kad jiems išleidžiama daugiausia lėšų, lyginant su kitomis vaistų grupėmis, todėl aktualu ir svarbu ištirti, ar Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai renkasi pigesnius vaistus ir taip taupo savo lėšas. Pirmą kartą Lietuvoje buvo atliekamas trianguliacinis tyrimas, siekiant
išsiaiškinti kainos įtaką vaistinių preparatų ir maisto papildų pasirinkimui. Tyrimo metu naudoti du metodai: apklausa ir statistinė receptų analizė, kurios tikslas išsiaiškinti visuomenės vaistinių pacientų pasirinkimą įsigyti širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius kompensuojamuosius vaistus pagal priemokos dydį. Šis darbas ir jame pateiktos rekomendacijos turėtų sudominti pacientus ir sveikatos sistemos darbuotojus: gydytojus, vaistininkus bei LR sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kadangi kiekvienam iš jų lėšų taupymas turėtų būti aktuali tema.
Analizuojant literatūrą nuspręsta, kad šio tyrimo tikslas- įvertinti kainos ir kitų rinkodaros instrumentų įtaką kompensuojamųjų, nereceptinių vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, įsigijimui Kauno miesto visuomenės vaistinėse.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti kainos ir kitų rinkodaros instrumentų įtaką kompensuojamųjų, nereceptinių
vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, įsigijimui Kauno miesto visuomenės vaistinėse.
Uždaviniai:
1. Atlikti širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių receptinių kompensuojamųjų vaistų receptų analizę, siekiant įvertinti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų pasirinkimą įsigyti vaistą pagal priemokos dydį.
2. Išanalizuoti kainos įtaką Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų apsisprendimui įsigyti receptinius kompensuojamuosius ir nereceptinius vaistus bei maisto papildus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
3. Įvertinti, kurie rinkodaros instrumentai stipriausiai veikia Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų apsisprendimą įsigyti pasirinktą produktą, vartojamą sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai
Šiuo metu pasaulio gyventojai serga daugybe širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, pradedant ypač paplitusia arterine hipertenzija ir baigiant retomis širdies ligomis. Visos ligos klasifikuojamos pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK). Pagal šią klasifikaciją ligos yra užkoduotos tam tikrais kodais- raidžių ir skaičių kombinacijomis. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kodas prasideda raide „I“, po to seka skaičių kombinacijos, žyminčios konkrečią ligą [7].
Tai vienos iš seniausių ligų, todėl vaistinių preparatų joms gydyti yra ypač daug. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtina Anatominę terapinę cheminę vaistų klasifikaciją (ATC klasifikacija). Pagal šią klasifikaciją vaistai klasifikuojami 5 lygiais: 1 lygyje vaistai yra suskirstyti į 14 pagrindinių anatominių grupių, iš kurių kiekviena turi farmakologinį/terapinį pogrupį (2 lygis). 3 ir 4 lygiai yra cheminiai/farmakologiniai/terapiniai pogrupiai. 5 lygis nurodo konkrečią cheminę medžiagą, t.y. konkretų vaistą [8].
Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų pirmasis lygmuo yra pažymėtas „C“ raide. Tai yra viena iš 14 pagrindinių anatominių vaistų grupių. Pagal 2 lygį, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai skirstomi į 9 pogrupius:
1. C01- Širdį veikiantys vaistai; 2. C02- Antihipertenziniai vaistai; 3. C03- Diuretikai;
4. C04- Periferiniai vazodilatatoriai; 5. C05- Vazoprotektoriai;
6. C07- Beta adrenoblokatoriai; 7. C08- Kalcio kanalų blokatoriai;
8. C09- Renino-angiotenzino sistemą veikiantys vaistai; 9. C10- Serumo lipidų kiekį mažinantys vaistai.
Šiuos pogrupius galima dalinti pagal kitus lygius, taip randant konkretų vaistą. Kiekvieno konkretaus vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodomas jo ATC kodas, pvz.: kodą C07AB02 turi metoprololis [9]. Kartais širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti skiriami ir kitos anatominės grupės vaistiniai preparatai, pvz.: varfarinas, priklausantis B anatominei grupei.
Kaip matome, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų grupė yra pati didžiausia, kartais net kitų grupių vaistai skiriami gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, todėl būtent ši grupė gali atspindėti bendrus vaistų vartojimo dėsningumus.
1.2 Generinė substitucija
Kaina yra labai svarbus veiksnys, renkantis vaistą: 25% tyrimo metu apklaustų Estijos pacientų tai yra svarbiausias veiksnys [10]. Kad būtų išleidžiama mažiau lėšų gydymui, galima vykdyti generinę substituciją. Generinis vaistas – tai vaistas, kuris yra toks pat kaip kitas, jau registruotas vaistas („referencinis vaistas“). Generinio vaisto veiklioji medžiaga (ir jos kiekis) yra ta pati kaip referencinio vaisto. Generinio vaisto neaktyvūs elementai (pagalbinės medžiagos) gali skirtis nuo referencinio vaisto. Tačiau tai leistina tik tuo atveju, jeigu tai neturi įtakos vaisto veikimui [11].
Generinio vaisto apibrėžimas pateiktas ir LR Farmacijos įstatyme: „Generinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais“. Jame taip pat nurodoma, kad generinį vaistinį preparatą galima tiekti rinkai praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės rinkodaros teisės suteikimo dienos [12].
Pagal farmacijos sektoriaus tyrimo parengtinę ataskaitą, parengtą 2008 m. lapkričio 28 d., generinių vaistų įmonės generinius vaistus pateikė rinkai vidutiniškai 25% mažesne kaina, palyginti su referencinių vaistų kaina iki pasibaigiant jų išimtinių teisių galiojimo laikui. Praėjus dvejiems metams nuo pateikimo į rinką, generiniai vaistai buvo vidutiniškai 40% pigesni už referencinius vaistus, palyginti su ankstesne jų kaina. Pirmųjų metų pabaigoje generinių vaistų įmonės užėmė apie 30 % rinkos (pagal parduotų vaistų kiekį), o po dvejų metų – 45% [13].
Pagal Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktą tyrimą, gyventojai žino skirtumą tarp referencinių ir generinių vaistų, ir sutinka, kad abu vaistai yra „vienodai saugūs“ (91%) ir „efektyvūs“ (83%) [14]. Dažniausiai žmonės renkasi generinius vaistus, nes jie yra pigesni [15]. Maža generinio vaisto kaina ir lemia tai, kad gamintojai jį gana greitai realizuoja rinkoje [16]. Tuo pačiu mažėja ir sveikatos sistemos išlaidos [17, 18]. Rinkose, kuriose pradėta pardavinėti generinius vaistus, praėjus vieneriems metams po pirmo generinio vaisto pateikimo rinkai sveikatos sistema sutaupė vidutiniškai (skaičiuojant pagal patentinių ir generinių produktų svertinio kainų indekso pokytį) beveik 20% išlaidų, o po dvejų metų – apie 25% (ES vidurkis) [12]. Pavyzdžiui, pagal JAV atliktą tyrimą, šioje šalyje būtų sutaupoma 11% visų išlaidų vaistams [19]. 2006 m. Prancūzija patvirtino privalomojo sveikatos fondo lėšų taupymo planą, kuriame numatoma sumažinti kompensuojamųjų generinių vaistų priemokas, kad jie būtų dažniau pasirenkami [20].
Tačiau Kinijoje širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių generinių vaistų rinkos dalis 2006-2011 m. sumažėjo nuo maždaug 50% iki 34,37%, o originalių- padidėjo iki 65,63% [21]. 52% Lenkijos pacientų visada renkasi tik generinius, o 25%- tik referencinius vaistus [22]. Taip pat Šveicarijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad maždaug tik trečdalis gyventojų sutinka keisti originalų
vaistą į generinį, nors jis ir gerokai pigesnis [23], o 79% JAV gyventojų renkasi tik referencinius vaistus [24]. Čekijos pacientai taip pat nėra linkę keisti referencinį vaistą į generinį- tai daro tik 6-28% (priklausomai nuo veikliosios medžiagos) [25].
Apžvelgus tyrimus, atliktus pasaulyje, matome, kad patenkant į rinką vis naujiems generiniams vaistams, būtų sutaupoma pakankamai didelė valstybės lėšų dalis. Taip pat ir pacientai sutaupytų dalį savo lėšų, jei rinktųsi pigesnį generinį vaistą vietoj brangaus referencinio, tačiau tai daroma gana vangiai.
1.3 Rinkodaros instrumentai, lemiantys vaisto pasirinkimą
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad žmonės rinkdamiesi vaistą ar maisto papildą ne visada renkasi pigiausią, didelę įtaką daro ne tik kaina, bet minimi ir kiti rinkodaros instrumentai: vaisto ypatybės (forma, spalva, skonis), gydytojo įtaka, vaistininko įtaka, informacinės priemonės ir kt. [26].
LSMU Farmacijos fakulteto dėstytojų (Mikalauskienė R. ir kiti) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad gydytojo patarimas vaistų pasirinkimui daro įtaką net 63% apklaustų pacientų [27]. Danijoje vykdyto tyrimo rezultatai parodė, kad bendrosios praktikos gydytojai rekomenduodami vaistą labai dažnai atsižvelgia į kainą. Tačiau jiems svarbu ir kiti veiksniai, pvz.: patirtis dėl efektyvumo, saugumo, nes kaina yra kintantis veiksnys, todėl gydytojai bijo prarasti pacientų pasitikėjimą dažnai keisdami vaistą, jeigu visada atsižvelgs į kainą kaip į svarbiausią veiksnį [28]. Pacientų nuomone, gydytojai turėtų labiau informuoti apie originalius ir generinius vaistus (ypač apie generinę substituciją), nes renkantis vaistą, jiems iškyla įvairių klausimų, dėl to žmonės jaučiasi nesaugiai ir turi šios informacijos klausti vaistininko [29].
Kalbant apie kitus faktorius, kurie lemia vaisto ar maisto papildo pasirinkimą, jau buvo minėta vaistininko įtaka [10, 30]. LSMU Farmacijos fakulteto dėstytojų atlikto tyrimo duomenimis, net 58% pacientų vaistininko patarimas lėmė pasirinkimą renkantis vaistą [27]. Kad būtų taupomos išlaidos vaistams ir vykdoma generinė substitucija, didelę įtaką daro farmacininkai, suteikdami farmacinę paslaugą ir siūlydami pigiausią vaistą kaip numatyta LR SAM 2002 m. kovo 8 d. įsakyme Nr. 112 bei valstybė, kurdama šiuos įstatymus. Šiame įsakyme taip pat nurodoma, kad „vaistinėje turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje“ [31]. Taip pat vaistinėse galioja Geros Vaistinių Praktikos nuostatos, kurios numato, jog įsigyjant kompensuojamąjį vaistą, monitoriaus ekrane turi būti pateikta informacija apie reikiamų kompensuojamųjų vaistų kainas ir paciento priemokos dydžius, pirmiausiai informuojant apie vaistą, kurio paciento priemoka yra mažiausia. Tai taip pat turi būti taikoma ir receptiniams
nekompensuojamiemsvaistams- monitoriaus ekrane turi būti pateikta informacija apie visų analogiškų vaistų kainas, pirmiausia informuojant apie pigiausią iš jų [32].
Kaip jau buvo minėta, vaistininkas daro įtaką paciento apsisprendimui pasirinkti vaistą ar maisto papildą suteikdamas farmacinę paslaugą. „Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą“ [12]. Teikdamas informaciją apie vaistinius preparatus ir parinkdamas nereceptinius vaistus ar maisto papildus, vaistininkas ir lemia, kad pacientas pasirinks kažkurį preparatą.
Farmacinė paslauga pasaulyje patobulėjo iki farmacinės rūpybos. „Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas“ [31]. Pasak Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertės Jūratės Švarcaitės, farmacinė rūpyba ‒ tai įvairiapusė (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas gydymas, priežiūra sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės. Daugumoje ES šalių farmacinės rūpybos paslaugos pacientams jau teikiamos ne vienerius metus, yra aiškiai apibrėžtos ir reglamentuojamos. Lietuvoje farmacinė rūpyba turi būti įgyvendinama įsigalėjus atitinkamam Geros vaistinių praktikos nuostatų punktui, tačiau LR teisiniame reguliavime šiuolaikinė farmacinė rūpyba nėra įtvirtinta[33].
Apibendrinant galima sakyti, kad vaisto ar maisto papildo pasirinkimui turi įtakos ne tik kaina, bet ir daugybė kitų veiksnių, ypač gydytojo ir vaistininko teikiama informacija, todėl būtent jie turėtų informuoti pacientus apie produktų panašumus ir skirtumus, jų kokybę bei galimybę taupyti savolėšas.
1.4 Receptiniai kompensuojamieji ir nereceptiniai vaistai
Šiame darbe nagrinėjami receptiniai kompensuojamieji ir nereceptiniai vaistai, todėl svarbu suprasti, kuo jie skiriasi. Pagal LR Farmacijos įstatyme pateiktą apibrėžimą, „receptinis vaistinis preparatas- vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra“. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį, vaistai būtent ir skirstomi į receptinius ir nereceptinius. „Receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
1) vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
2) dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai;
3) jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau;
4) paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;
5) dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;
6) skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis);
7) skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti labai sunkius nepageidaujamos reakcijos padarinius, dėl kurių reikia gydytojo recepto ir specialaus paciento stebėjimo gydymo metu“.
„Vaistiniai preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio kriterijų, priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei“ [12].
Pagal 2010-2012 m. Baltijos šalių vaistų suvartojimo statistiką, Lietuvoje daugiausia suvartojama receptinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra ramiprilis (ATC kodas C09AA05). Antroje vietoje yra vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra nebivololis (ATC kodas C07AB12), trečioje- vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra trimetazidinas (ATC kodas C01EB15) [5]. Visi šie vaistai yra skirti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti. Galima daryti išvadą, kad receptinių vaistų grupėje širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai yra populiariausi. Tačiau nereceptiniai vaistai, veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemą, nepatenka į daugiausia suvartojamų vaistų 15-tuką [5].
Dauguma širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių receptinių vaistų yra kompensuojamieji. Kompensuojamieji vaistai– vaistai, kurių įsigijimo išlaidos arba jų dalis gyventojams kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto ir kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną [31]. ”Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas. Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne. Prireikus sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ir (ar) patikslina. Visi kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno mėnesio nuo jų paskelbimo.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį, jei vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo mokesčiu“ [12].
Kompensuojamųjų vaistų dėka pacientas sutaupo ne tik rinkdamasis vaistinį preparatą su mažesne priemoka, bet ir dėl to, kad dalį vaisto kainos apmoka valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Pavyzdžiui, Lietuvoje daugiausia suvartojamiems vaistams, kurių veiklioji medžiaga yra ramiprilis, išlaidos iš PSDF biudžeto 2014 m. buvo 877,192 €. Vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma, tenkanti vienam receptui, šiuo laikotarpiu buvo 5 €. Taigi, šio vaisto atveju, pacientas jau gali sutaupyti 5 € [34].
Apibendrinant galima teigti, kad būtent receptiniai kompensuojamieji vaistai yra ta sritis, kurioje galėtų sutaupyti tiek valstybė, tiek pacientas: pacientas- rinkdamasis kompensuojamąjį vaistą su mažesne priemoka, o valstybė- mažindama bazines kompensuojamųjų vaistų kainas bei įtraukdama naujus generinius vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
1.5 Maisto papildai
Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Dėl tokios pačios kaip vaistų maisto papildų formos ir pakuotės (tabletės, kapsulės, buteliukai su lašų dozatoriais), maisto papildų prekybos, vykdomos vaistinėse, maisto papildai vartotojams asocijuojasi su vaistais. Tačiau maisto papildas- ne vaistas,- teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba [35]. Nors 40% Lenkijoje apklaustų pacientų laiko maisto papildą vaistu ir mano, kad jis gydo [36]. Maisto papildai turi būti notifikuojami- notifikacijas teikia nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, o kontroliuoja maisto ir veterinarijos tarnyba [37].
Pagal 2005 m. nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą, maisto papildus Lietuvoje vartoja didžioji gyventojų dalis (apie 67 proc.), visai nevartoja maisto papildų apie 33 proc. respondentų. Iš visų maisto papildus vartojančiųjų kasdien juos vartoja 8,5 proc. apklaustųjų, kai 2002 m. jų buvo 5 proc. Gyventojai nurodė, kad dažniausiai yra vartojami polivitaminų ir (ar) mineralų turintys maisto papildai [38].
Apibendrinant galima sakyti, kad maisto papildai taip pat yra ta sritis, kur pacientas galėtų sutaupyti, tačiau, nereikia pamiršti, kad jais piktnaudžiauti nereikėtų, nes ir jie kartais gali sukelti žalą sveikatai.
1.6 Savigyda
Mažesnė vaisto ar maisto papildo kaina reiškia ne tik vartotojų išlaidų taupymą, bet ir didesnį jų prieinamumą, galimybę įsigyti didesnį to paties vaisto ar maisto papildo kiekį arba už tą pačią kainą nusipirkti ir kitokį vaistą ar maisto papildą, o tai dažnai pereina į neracionalų vaistų vartojimą. Kad nebūtų piktnaudžiavimo, receptinių vaistų reklama yra leidžiama tik interneto svetainėse ir leidiniuose, skirtuose specialistams. Leidinių ir interneto svetainių sąrašas yra griežtai kontroliuojamas. Nereceptinių vaistų bei maisto papildų reklama gyventojams taip pat yra griežtai kontroliuojama [35, 39, 40] .
Neracionalus vaistų vartojimas dažnai pereina į savigydą. „Daugybė žmonių susirgę nesikreipia į gydytoją, o konsultuojasi su vaistininku ir vartoja jo parinktus vaistus arba prašo pagalbos artimųjų, kaimynų ar draugų, kurie turi likusių vaistų nuo ligų, kuriomis anksčiau sirgo. Dažnai vartotojai įsitikinę, kad jie puikiai išmano apie vaistus ir gali patys pasirinkti ir net kitam rekomenduoti tam tikrus medikamentus. Šiandien yra 7000 su viršum vaistų ir jų kombinacijų. Daugybė iš jų yra tiesiogiai parduodami klientui vaistinėse, nereikalaujant gydytojo recepto.“ [41].
Tačiau kai kurie autoriai, tame tarpe ir PSO, teigia, kad visgi savigyda yra neatsiejama rūpinimosi savimi dalis. Todėl ir išskirta atsakingos savigydos rūšis- kai nereceptiniai vaistai yra vartojami pagal paskirtį ir tokiu būdu, kaip nurodyta [42, 43]. Pavyzdžiui, Japonijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad skatinant atsakingą savigydą maisto papildais ir nereceptiniais vaistais, pagerėja hipertenzijos kontrolė [44].
Vadinasi, galima teigti, kad pacientų savigyda yra ypač populiari, tačiau reikėtų skatinti atsakingą savigydą, kad būtų išvengta neracionalaus vaistų ar maisto papildų vartojimo ir grėsmės sveikatai.
2. TYRIMO METODIKA
Trianguliacinis tyrimas vykdytas 2014-10 mėn.- 2015-01 mėn. Bioetikos centro leidimas gautas 2014-06-23 (1 priedas). Leidimai atlikti tyrimui buvo gauti iš dviejų vaistinių tinklų. Tyrimas atliktas Kauno miesto visuomenės vaistinėse. Pasirinkta po vieną vaistinę kiekvienoje Kauno miesto seniūnijoje, kad būtų išlaikytas tolygus imties pasiskirstymas [45].
Trianguliacinį tyrimą sudaro 2 etapai:
1. Visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa. 2. Receptų statistinė analizė vaistinėse.
Tyrimo objektas: Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai.
Duomenų statistinė analizė vykdyta, naudojantis SPSS programinius paketu (20.0 versija). Statistiniai ryšiai įvertinami naudojant Pirsono suderinamumo χ2
kriterijų. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai patikimumo (statistinio reikšmingumo) lygmuo p buvo mažiau kaip 0,05. Hipotezės dėl galimų ryšių tarp rezultatų atmetamos, kai p reikšmė buvo didesnė kaip 0,05. Lentelės bei grafikai, pateikti rezultatuose, buvo braižyti, naudojant MS Excel 2010 programą.
2.1 Visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa
Surinktos mokslinės literatūros pagrindu sudarytą anketą (2 priedas) sudaro 19 klausimų, iš kurių 16 yra uždaro tipo, o iš jų 14 turėjo pasirinkimą „Kita“, kur respondentas gali įrašyti savo variantą ar nuomonę. 3 klausimai anketoje yra uždaro tipo. Pirmas ir antras klausimai anketoje reikalingi išsiaiškinti pacientų sveikatos būklės ir apsilankymo vaistinėje dažnio sąsają. 4-7 klausimais siekiama išsiaiškinti receptinių kompensuojamųjų vaistų bei generinių vaistų vartojimo įpročius, o 8-14- nereceptinių vaistų ir maisto papildų vartojimo įpročius bei kainos įtaką jų pasirinkimui. 15-19 klausimai yra bendrieji socialiniai- demografiniai klausimai. Anketoje bei rezultatuose išlaidos ir pajamos pateiktos litais, kadangi tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, litas buvo oficiali Lietuvos Respublikos (LR) valiuta.
Anketinei apklausai planuojamų apklausti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų skaičius buvo skaičiuotas pagal imties formulę [Schwarze, 1993][46]:
čia: q p N q p N n 2 2 2 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1
N – populiacijos dydis (pagal Lietuvos statistikos departamentą 2013 m. Kauno mieste gyveno 306 888 gyventojai [47]);
reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;
p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);
q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5);
ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.
Apskaičiuota tyrimo imtis- 384 Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai. 2014 rugsėjo mėn. buvo atliekamas pilotinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 39 (apie 10% planuojamų apklausti respondentų) Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai, siekiant nustatyti, ar klausimai yra tinkamai suformuluoti ir, ar jie yra suprantami respondentams. Atlikus pilotinį tyrimą ir atsižvelgus į rezultatus bei pastabas, ištaisytos gramatinės klaidos ir pakeistas klausimų eiliškumas.
Kauno miesto visuomenės vaistinėse apklausa buvo atliekama 2014-10 mėn.-2015-01 mėn. Pacientams buvo išdalintos 384 anketos, iš kurių 357 grįžo tyrėjui. Atsako dažnis- 93,0%. Pasirinktose vaistinėse buvo paliktos anketos, kurias pildė pacientai, stebint apklausėjui. Esant reikalui, pacientai galėjo paklausti jiems rūpimos informacijos ir pasitikslinti, ar teisingai supranta klausimus. Anketos pildymas užtruko apie 10-20 min.
Tiriamųjų amžius yra nuo 17 iki 72 metų (vidurkis 32,88 metų). Pacientai suskirstyti pagal amžių į 5 grupes pagal PSO rekomendacijas: iki 44 m.– jauni respondentai, 45-59 m.– vidutinio amžiaus, 60-74 m.– pagyvenę, 75-90 m.– seni ir daugiau kaip 90 m.– ilgaamžiai respondentai[48]. Naudojant šią klasifikaciją, rezultatuose tarpusavyje lyginamos skirtingos amžiaus grupės. Amžiaus grupės ir kitos socialinės ir demografinės charakteristikos išvardintos 1lentelėje.
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas
Analizuojamasis požymis Respondentų pasiskirstymas
procentais
Amžiaus grupės
Iki 44 m. imtinai- jauni respondentai 87,7% 45-59 m.- vidutinio amžiaus respondentai 9,0% 60-74m.- pagyvenę respondentai 3,4% Lytis Vyras 22,4% Moteris 77,4%
Išsilavinimas Aukštasis išsilavinimas 18,2%
Ne aukštasis išsilavinimas 81,8%
Veiklos pobūdis
Turi nuolatinį darbą 40,9%
Dirba laikinai 2,0%
Nedirba 57,1%
Pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui Mažiau nei 500 Lt 26,4% 501-1000 Lt 35,4% 1001-2000 Lt 30,6% 2001-3000 Lt 5,6% 3001-4000 Lt 1,4% 4001 Lt ir daugiau 0,6%
Apsilankymo vaistinėje dažnis
Kiekvieną dieną 2,8%
Kelis kartus per savaitę 2,2% Kelis kartus per mėnesį 34,7% Rečiau nei kartą per mėnesį 56,9%
Kita 3,4%
2.2 Receptų statistinė analizė vaistinėse
Statistinė širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių kompensuojamųjų vaistų (3 formos) receptų analizė vaistinėse buvo atliekama siekiant išsiaiškinti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų pasirinkimą įsigyti širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius kompensuojamuosius vaistus pagal priemokos dydį. Receptų analizė vykdyta viename „X“ tinklo filiale ir viename „Y“ tinklo filiale. Analizuojant receptus buvo naudotas 2014 m. balandžio 29 d. įsigaliojęs kompensuojamųjų vaistų kainynas [49]. Tyrimui atlikti ir rezultatui vertinti buvo pasirinktas 2014 m. gegužės mėnuo, kadangi pagal vieno iš šių tinklų 5 metų tinklo VLK ataskaitą, būtent šį mėnesį jau penkerius metus 25-30 % išauga širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų pardavimai.
Analizuoti 3 formos receptai, kuriuose ligos kodas prasideda raide „I“, žyminčia, kad išrašytas vaistas yra skirtas gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Statistika vedama į lentelę (3 priedas, 1 lentelė), kurioje registruojama veiklioji medžiaga, kompensacijos dydis, vaisto išdavimo laikotarpis ir įvertinama, ar pacientas rinkosi pigiausią ar referencinį vaistą.
Išanalizuoti visi 2014 m. gegužės mėn. dviejų vaistinių tinklų filialų 3 formos receptai, kuriuose ligos kodas prasideda raide „I“, t.y. 683 receptai: 337 „X“ vaistinių tinklo filiale ir 346 „Y“ vaistinių tinklo filiale.
3. REZULTATAI
3.1 Receptų statistinė analizė
Atlikus receptų analizę, paaiškėjo, kad net 46,7% (n=319) visų nagrinėtų receptų atveju pacientas rinkosi referencinį vaistą. Pigiausią vaistą rinkosi tik 13,8% (n=94) pacientų (1 pav.).
1 pav. Pacientų pasiskirstymas procentais pagal vaisto pasirinkimą
Vaisto pasirinkimą tyrėme skirtinguose vaistinių tinkluose. Referencinį vaistą rinkosi 40,9% (n=138) „X“ vaistinių tinklo ir 52,3% (n=181) „Y“ vaistinių tinklo pacientų. Pigiausią vaistą rinkosi 16,0% (n=54) „X“ vaistinių tinklo ir 11,6% (n=40) „Y“ vaistinių tinklo pacientų. Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp vaistinių tinklo ir vaisto pasirinkimo yra statistiškai reikšmingas, t.y. referencinį vaistą dažniau renkasi „Y“ vaistinių tinklo pacientai, o pigiausią vaistą- „X“ vaistinių tinklo pacientai (χ2=9,684, p<0,05) (2 pav.).
*-p<0,05, lyginant su „Y“ vaistinių tinklu
2 pav. Pacientų pasiskirstymas procentais pagal vaisto pasirinkimą skirtinguose vaistinių tinkluose 46,7% 13,8% 34,1% 5,4% Pasirinktas referencinis vaistas Pasirinktas pigiausias vaistas
Pasirinktas tarpinis variantas vaistas
Vienintelis rinkoje esantis pavadinimas 40,9%* 16,0% 37,7% 5,4% 52,3% 11,6% 30,6% 5,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Pasirinktas referencinis vaistas Pasirinktas pigiausias vaistas Pasirinktas tarpinis variantas vaistas Vienintelis rinkoje esantis pavadinimas "X" vaistinių tinklas "Y" vaistinių tinklas
Tyrėme vaisto pasirinkimo priklausomybę nuo vaisto išdavimo laikotarpio, t.y. kuriam laikotarpiui vaistai buvo išrašyti ir išduoti. Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp vaisto išdavimo laikotarpio ir pasirinkimo yra statistiškai reikšmingas, t.y. pacientai dažniausiai referencinį vaistą pasirenka esant 1, 2 ar 3 mėnesiams vaistų išdavimo laikotarpiui. Esant 6 mėnesių vaistų išdavimo laikotarpiui pacientai dažniau renkasi tarpinį variantą, bet ne pigiausią vaistą (χ2=23,836, p<0,05) (3 pav.).
*-p<0,05, lyginant su duomenimis, kai vaistai išduoti 6 mėn. laikotarpiui
3 pav. Pacientų pasiskirstymas procentais pagal vaisto pasirinkimą esant skirtingam vaistų išdavimo laikotarpiui
Tyrėme vaisto pasirinkimo priklausomybę nuo kompensacijos rūšies. Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp kompensacijos rūšies ir vaisto pasirinkimo yra statistiškai nereikšmingas, t.y. nepriklausomai nuo kompensacijos rūšies, pacientai rinkosi referencinį vaistą (χ2=3,313, p>0,05) (4 pav.). 47,7%* 11,8% 37,3% 3,2% 44,2%* 17,0% 30,6% 8,2% 54,0%* 8,6% 31,0% 6,4% 34,9% 21,7% 41,0% 2,4% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Pasirinktas referencinis vaistas Pasirinktas pigiausias vaistas Pasirinktas tarpinis variantas vaistas Vienintelis rinkoje esantis pavadinimas
Vaistai išduoti 1 mėn. laikotarpiui Vaistai išduoti 2 mėn. laikotarpiui Vaistai išduoti 3 mėn. laikotarpiui Vaistai išduoti 6 mėn.laikotarpiui
4 pav. Pacientų pasiskirstymas procentais pagal vaisto pasirinkimą esant skirtingoms kompensacijos rūšims
3.2 Anketos duomenų analizė: respondentų nuomonės apie generinę substituciją
ir priemokos dydžio įtaką kompensuojamųjų vaistų pasirinkimui tyrimas
Anketoje respondentų klausėme, ar jie vartoja širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius kompensuojamuosius vaistus. Tik 6,7% (n=24) apklaustųjų vartoja juos pastoviai ir 3,1% (n=11)- kai prireikia (5 pav.).
5 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal kompensuojamųjų vaistų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojimą
47,9% 15,6% 31,3% 5,2% 47,6% 10,2% 37,4% 4,8% 46,6% 14,6% 33,4% 5,4% 43,5% 14,5% 34,8% 7,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Pasirinktas referencinis vaistas
Pasirinktas pigiausias vaistas Pasirinktas tarpinis variantas
vaistas
Vienintelis rinkoje esantis pavadinimas Kompensuojama 50% Kompensuojama 80% Kompensuojama 90% Kompensuojama 100% 6,7% 3,1% 2,0% 87,4% 0,8% Pastoviai
Kartais, kai prireikia Beveik nevartoju Nevartoju Kita
Pastoviai arba kartais, kai prireikia, kompensuojamuosius vaistus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartoja didesnė dalis pagyvenusių pacientų (66,7%, n=8) ir pusė vidutinio amžiaus respondentų (50,0%, n=16). Net 96,5% (n=299) jauno amžiaus respondentų nevartoja širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių kompensuojamųjų vaistų. Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp apklaustojo amžiaus ir širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių kompensuojamųjų vaistų vartojimo yra statistiškai reikšmingas, t.y. vyresnio amžiaus pacientai dažniau vartoja šiuos vaistus nei jaunesnio amžiaus (χ2
=115,194; p<0,05) (6 pav.).
*-p<0,05, lyginant su jauno amžiaus respondentais
6 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal kompensuojamųjų vaistų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojimą skirtingose amžiaus grupėse
Vartojančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius kompensuojamuosius vaistus pastoviai ar kartais, kai prireikia, buvo klausta, kiek pinigų jie išleidžia šiems vaistams per mėnesį. Rezultatai buvo tokie: vidutiniškai vienas pacientas išleidžia 63,51 Lt, mažiausiai išleidžiama 3 Lt, o daugiausiai- 300 Lt. Nagrinėjant rezultatus išlaidos vaistams buvo skirstomos pagal minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį, kuris atitinka 130 Lt. Net 78,0% (n=32) respondentų teigia, jog išleidžia mažiau nei pusę MGL dydžio (<65 Lt) (7 pav.).
7 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, vartojamiems sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, per mėnesį, naudojant MGL
dydį 3,5% 96,5% 50,0%* 50,0%* 66,7%* 33,3%* 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% Pastoviai/Kartais, kai prireikia Beveik nevartoju/visai nevartoju Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai 78,0% 12,2% 4,9% 4,9% Mažiau nei 0,5 MGL (<65 Lt) Tarp 0,5 ir 1 MGL (65-130 Lt) Tarp 1 ir 2 MGL (131-260 Lt) Daugiau nei 2 MGL (>261 Lt)
71,4% (n=10) jauno amžiaus, 84,2% (n=16) vidutinio amžiaus ir 75,0% (n=6) pagyvenusių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantiems kompensuojamiesiems vaistams išleidžia mažiau nei 0,5 MGL dydžio (<65 Lt). Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir išlaidų širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantiems kompensuojamiesiems vaistams yra statistiškai nereikšmingas, t.y. nepriklausomai nuo apklaustojo amžiaus, jis šiems vaistams išleidžia mažiau nei 0,5 MGL dydžio (<65 Lt) (χ2
=8,228; p>0,05) (8 pav.).
8 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, vartojamiems sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, per mėnesį, naudojant MGL
dydį, skirtingose amžiaus grupėse
Pacientų klausėme, ar žino, kas yra generinė substitucija. Rezultatai parodė, kad 21,8% apklaustųjų (n=78) žino, kas yra generinė substitucija, 41,2% (n=147)- žino tik iš dalies, o 28,6% (n=102) nežino, ką reiškia ši sąvoka (9 pav.).
9 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal tai, ar žino, kas yra generinė substitucija 71,4% 14,3% 0,0% 14,3% 84,2% 5,3% 10,5% 0,0% 75,0% 25,0% 0,0% 0,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0%100,0% Mažiau nei 0,5 MGL (<65 Lt) Tarp 0,5 ir 1 MGL (65-130 Lt) Tarp 1 ir 2 MGL (131-260 Lt) Daugiau nei 2 MGL (>261 Lt) Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai 21,8% 41,2% 28,6% 7,8% 0,6% Taip, visiškai Taip, iš dalies Ne
Neturiu nuomonės Kita
Daugiausia jauno amžiaus pacientų (65,8%, n=206) ir daugiausia vidutinio amžiaus pacientų (56,3%, n=18) sako, kad žino, kas yra generinė substitucija, o daugiausia pagyvenusio amžiaus pacientų (66,7%, n=8)- nežino. Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir žinojimo, kas yra generinė substitucija yra statistiškai reikšmingas, t.y. jauni ir vidutinio amžiaus pacientai visiškai arba iš dalies žino, kas yra generinė substitucija, o pagyvenę pacientai nežino (χ2
=19,255; p<0,05) (10 pav.).
*-p<0,05, lyginant su pagyvenusiais respondentais
10 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal tai, ar žino, kas yra generinė substitucija, skirtingose amžiaus grupėse
13,2% (n=47) respondentų mano, kad generinis vaistas yra toks pat efektyvus ir saugus kaip ir referencinis vaistas, 41,5% (n=148) mano, kad jis saugus ir efektyvus tik iš dalies, 21,6% (n=77) mano, kad generiniai vaistai nėra saugūs ir efektyvūs palyginus su referenciniais (11 pav.).
11 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal jų nuomonę, ar generinis vaistas yra toks pat efektyvus ir saugus kaip ir referencinis vaistas
65,8%* 27,2%* 7,0% 56,3%* 28,1%* 15,6% 8,3% 66,7% 25,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Taip, visiškai/Iš dalies Ne Neturiu nuomonės/Kita Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai 13,2% 41,5% 21,6% 23,5% 0,2% Taip, visiškai Taip, iš dalies Ne
Neturiu nuomonės Kita
Rezultatai parodė, kad didžioji dalis- 57,2% (n=179)- jauno amžiaus respondentų mano, jog generinis vaistas yra toks pat arba iš dalies efektyvus ir saugus kaip referencinis. Vidutinio amžiaus žmonės yra po lygiai pasiskirstę į dvi grupes pagal dažniausią atsakymo varianto pasirinkimą: po 43,8% (n=14) pacientų mano, jog generinis vaistas yra toks pat arba iš dalies efektyvus kaip ir referencinis arba neturi nuomonės. Pagyvenę respondentai taip pat pasiskirstę į dvi lygias grupes pagal dažniausią atsakymo varianto pasirinkimą: po 41,7% (n=5) pacientų mano, kad generiniai vaistai nėra saugūs ir efektyvūs palyginus su referenciniais arba neturi nuomonės. Pirsono suderinamumo χ2 kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir nuomonės apie generinių vaistų efektyvumą ir saugumą yra statistiškai reikšmingas, t.y. jauno amžiaus žmonės yra linkę manyti, kad generinis vaistas yra toks pat arba iš dalies efektyvus ir saugus kaip referencinis, o vidutinio amžiaus- abejoja, tačiau linksta į šią pusę. Pagyvenę pacientai taip pat linkę abejoti, tačiau visgi labiau netiki generinių vaistų efektyvumu (χ2
=15,632; p<0,05) (12 pav.).
*-p<0,05, lyginant su pagyvenusiais respondentais **-p<0,05, lyginant su vidutinio amžiaus respondentais
12 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal jų nuomonę, ar generinis vaistas yra toks pat efektyvus ir saugus kaip ir referencinis vaistas, skirtingose amžiaus grupėse
Respondentų klausėme, ar jiems yra svarbi vaistininko įtaka, tai yra, ar jie sutinka keisti anksčiau vartotą vaistą į pigesnį generinį, jei vaistininkas pasiūlo. Visada vaistininku pasitiki 8,1% (n=29) apklaustųjų, dažnai- 31,1% (n=111), kartais- 34,7% (n=124) respondentų. Tik 16,8% (n=60) niekada nesutinka keisti vaisto (13 pav.).
57,2%* 21,7% 21,1%** 43,8% 12,4% 43,8% 16,6% 41,7% 41,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Taip, visiškai/Iš dalies Ne Neturiu nuomonės/Kita Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai
13 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal tai, ar sutinka keisti anksčiau vartotą receptinį kompensuojamąjį vaistą į generinį, kurio priemoka mažesnė, jei vaistininkas pasiūlo
49,2% (n=154) jauno amžiaus, 62,5% (n=20) vidutinio amžiaus ir 83,3% (n=10) pagyvenusių pacientų tik kartais sutinka arba niekada nesutinka keisti anksčiau vartotą receptinį kompensuojamąjį vaistą į generinį, kurio priemoka mažesnė, jei vaistininkas pasiūlo. Pirsono suderinamumo χ2 kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir vaistininko įtakos renkantis receptinį kompensuojamąjį vaistą yra statistiškai nereikšmingas, t.y. nepriklausomai nuo apklaustojo amžiaus, jis tik kartais sutinka arba niekada nesutinka keisti anksčiau vartotą receptinį kompensuojamąjį vaistą į generinį, kurio priemoka mažesnė, jei vaistininkas pasiūlo (χ2
=9,737; p>0,05) (14 pav.).
14 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal tai, ar sutinka keisti anksčiau vartotą receptinį kompensuojamąjį vaistą į generinį, kurio priemoka mažesnė, jei vaistininkas pasiūlo,
skirtingose amžiaus grupėse
8,1% 31,1% 34,7% 16,8% 9,3% Taip, visada Taip, dažnai Taip, kartais Ne, niekada Kita 40,3% 49,2% 10,5% 37,5% 62,5% 0,0% 16,7% 83,3% 0,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Taip, visada/Taip, dažnai Kartais/Niekada Kita Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai
3.3 Anketos duomenų analizė: respondentų nuomonės apie kainos ir kitų
rinkodaros instrumentų įtaką nereceptinių vaistų ir maisto papildų
pasirinkimui tyrimas
Respondentų klausėme, ar jie vartoja maisto papildus ar nereceptinius vaistus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tik 4,5% (n=16) apklaustųjų vartoja juos pastoviai ir 17,6% (n=63)- kai prireikia (15 pav.).
15 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal nereceptinių vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojimą
Pastoviai arba kartais, kai prireikia, nereceptinius vaistus ir maisto papildus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartoja pagyvenę pacientai (66,7%, n=8). Net 80,4% (n=251) jauno amžiaus bei 68,8% (n=22) vidutinio amžiaus respondentų nevartoja šių vaistų ar maisto papildų. Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp apklaustojo amžiaus ir nereceptinių vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojimo yra statistiškai reikšmingas, t.y. vyresnio amžiaus pacientai dažniau vartoja šiuos vaistus ir maisto papildus nei jaunesnio bei vidutinio amžiaus pacientai (χ2=16,527; p<0,05) (16 pav.).
*-p<0,05, lyginant su pagyvenusiais respondentais
16 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal nereceptinių vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojimą skirtingose amžiaus grupėse
4,5% 17,6% 11,2% 66,4% 0,3% Pastoviai
Kartais, kai prireikia Beveik nevartoju Nevartoju Kita 19,6%* 80,4%* 31,2%* 68,8%* 66,7% 33,3% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% Pastoviai/Kartais, kai prireikia Beveik nevartoju/visai nevartoju Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai
Vartojančiųjų nereceptinius vaistus ir maisto papildus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, pastoviai ar kartais, kai prireikia, buvo klausta, kiek pinigų jie išleidžia šiems produktams per mėnesį. Rezultatai buvo tokie: vidutiniškai vienas pacientas išleidžia 38,93 Lt, mažiausiai išleidžiama 10 Lt, o daugiausiai- 100 Lt. Nagrinėjant rezultatus išlaidos vaistams buvo skirstomos pagal minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį, kuris atitinka 130 Lt. Net 83,1% (n=74) respondentų teigia, jog išleidžia mažiau nei pusę MGL dydžio (<65 Lt) (17 pav.).
17 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal išlaidas nereceptiniams vaistams bei maisto papildams, vartojamiems sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, per mėnesį,
naudojant MGL dydį
83,3% (n=10) jauno amžiaus, 80,0% (n=12) vidutinio amžiaus ir 87,5% (n=7) pagyvenusių pacientų nereceptiniams vaistams ir maisto papildams, vartojamiems sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, išleidžia mažiau nei 0,5 MGL dydžio (<65 Lt). Pirsono suderinamumo χ2 kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir išlaidų nereceptiniams vaistams ir maisto papildams, vartojamiems sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, yra statistiškai nereikšmingas, t.y. nepriklausomai nuo apklaustojo amžiaus, jis šiems vaistams išleidžia mažiau nei 0,5 MGL dydžio (<65 Lt) (χ2
=0,216; p>0,05) (18 pav.).
18 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal išlaidas nereceptiniams vaistams bei maisto papildams, vartojamiems sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, per mėnesį,
naudojant MGL dydį, skirtingose amžiaus grupėse
83,1% 16,9% Mažiau nei 0,5 MGL (<65 Lt) Tarp 0,5 ir 1 MGL (65-130 Lt) 83,3% 16,7% 80,0% 20,0% 87,5% 12,5% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0%100,0% Mažiau nei 0,5 MGL (<65 Lt) Tarp 0,5 ir 1 MGL (65-130 Lt) Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai
Taip pat respondentų klausėme, kodėl jie vartoja šiuos nereceptinius vaistus ar maisto papildus. 39,0% (n=41) apklaustųjų, vartojančių nereceptinius vaistus ar maisto papildus, vartojamus sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, sakė, kad jie patys nusprendė, jog reikia vartoti, taip pat 39,0% (n=41) teigė, kad pasitikėjo gydytojo patarimu, 18,1% (n=19)- vaistininko patarimu, o 3,8% (n=4)- šeimos nario, draugo ar kaimyno pasiūlymu (19 pav.).
19 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal nereceptinių vaistų ir maisto papildų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojimo priežastį
Pacientų buvo klausta, kokie rinkodaros instrumentai turi įtakos renkantis nereceptinį vaistą ar maisto papildą. Daugiausiai pacientų (60,8%, n=217) didžiausią įtaką turi vaistininko patarimas, taip pat svarbūs veiksniai yra kaina (52,4%, n=187) ir gydytojo patarimas (46,2%, n=165). Mažiausią įtaką daro pakuotės išvaizda (6,7%, n=24) (20 pav.).
20 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas procentais pagal rinkodaros instrumentų, turinčių įtaką renkantis nereceptinį vaistą ar maisto papildą, pasirinkimą
39,0%
39,0% 18,1%
3,8%
Jūs pats nusprendėte, kad reikia vartoti
Patarė gydytojas Patarė vaistininkas Patarė šeimos narys, draugas, kaimynas 60,8% 52,4% 46,2% 29,7% 23,5% 22,4% 21,3% 15,1% 6,7% 1,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Apk la us tųjų sk aičius , %
Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir rinkodaros instrumentų, turinčių įtaką renkantis nereceptinį vaistą ar maisto papildą, yra statistiškai reikšmingas tik vaistininko patarimo atžvilgiu, t.y. visi pagyvenusio amžiaus respondentai (100,0%, n=12) sakė, jog jiems svarbus vaistininko patarimas, tuo tarpu tik šiek tiek daugiau nei pusei jauno ir vidutinio amžiaus pacientų vaistininko patarimas yra svarbus rinkodaros instrumentas (atitinkamai: 59,7%, n=187; 56,3%, n=18) (χ2=8,160; p<0,05). Visų kitų rinkodaros instrumentų, turinčių įtaką nereceptinio vaisto ar maisto papildo pasirinkimui, ir amžiaus ryšys yra statistiškai nereikšmingas, t.y. nepriklausomai nuo apklaustojo amžiaus, jis vienodai dažnai atsižvelgia į paveikslėlyje išvardintų rinkodaros instrumentų įtaką (p>0,05). Kaina yra svarbus rinkodaros instrumentas maždaug pusei visų amžiaus grupių apklaustųjų: 53,4% (n=167) jauno amžiaus, 43,8% (n=14) vidutinio amžiaus ir 50,0% (n=6) pagyvenusio amžiaus respondentų. Statistinio reikšmingumo tarp amžiaus ir kainos įtakos nereceptinio vaisto ir maisto papildo pasirinkimui nėra, t.y. kaina vienodai svarbi visų amžiaus grupių pacientams (χ2
=1,102; p>0,05) (21 pav.).
*-p<0,05, lyginant su pagyvenusiais respondentais
21 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas procentais pagal rinkodaros instrumentų, turinčių įtaką renkantis nereceptinį vaistą ar maisto papildą, pasirinkimą skirtingose amžiaus
grupėse 59,7%* 53,4% 46,3% 21,1% 30,7% 21,7% 59,7% 15,0% 6,7% 1,3% 56,3%* 43,8% 43,8% 28,1% 28,1% 18,8% 56,3% 12,5% 9,4% 0,0% 100,0% 50,0% 50,0% 41,7% 8,3% 16,7% 16,7% 25,0% 0,0% 0,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% 120,0% Vaistininko patarimas Kaina Gydytojo patarimas Reklama Vartotas preparatas Gamintojas Farmacinė forma Šeimos nario, draugo patarimas Pakuotės išvaizda Kita Iki 44 m. imtinai-jauni respondentai 45-59 m.-vidutinio amžiaus respondentai 60-74 m.-pagyvenę respondentai
Respondentų buvo klausta, ar mažesnė kaina (įvairios akcijos, nuolaidos) daro įtaką tam, kad jie pakeičia vartotą ar vartojamą maisto papildą ar nereceptinį vaistą. 4,5% (n=16) apklaustųjų renkasi tik akcijos prekes, net 64,4% (n=230) pacientų sako, kad dažnai sutinka pabandyti naują preparatą, jei jam yra nuolaida ir 30,5% (n=109) pacientų kaina yra nesvarbi, jie visada perka tik žinomą preparatą (22 pav.).
22 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal kainos įtaką vartoto ar vartojamo maisto papildo ar nereceptinio vaisto pakeitimui
71,2% (n=223) jauno amžiaus ir 66,7% (n=8) pagyvenusių respondentų kaina yra svarbi- jie renkasi tik akcijos prekes arba dažnai sutinka pabandyti naują preparatą, jei jam yra akcija. Vidutinio amžiaus pacientai yra pasiskirstę į dvi dalis: 46,9% (n=15) respondentų kaina taip pat yra svarbus veiksnys, 53,1% (n=17)- kaina nėra svarbi, pacientai perka jiems žinomus preparatus. Visgi Pirsono suderinamumo χ2
kriterijaus apskaičiavimas parodė, kad ryšys tarp respondento amžiaus ir kainos įtakos yra statistiškai nereikšmingas, t.y. kaina yra vienodai svarbi visose amžiaus grupėse (χ2
=8,772; p>0,05) (23 pav.).
4,5%
64,4% 30,5%
0,6% Taip, renkuosi tik akcijos prekes
Taip, dažnai sutinku pabandyti naują preparatą, jei jam yra nuolaida
Kaina man nesvarbi, perku man žinomą preparatą
