Paulius Grigaliūnas
5 kursas, 11 grupėKRAMTYMO EFEKTYVUMO PALYGINIMAS,
NAUDOJANT ĮVAIRIAS PROTEZŲ FIKSACIJOS
MEDŢIAGAS
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas Prof.dr. Alvydas Gleiznys
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
KRAMTYMO EFEKTYVUMO PALYGINIMAS, NAUDOJANT ĮVAIRIAS PROTEZŲ FIKSACIJOS MEDŢIAGAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBOVERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,2 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Bendri reikalavimai
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo 39
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. ) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo balo -0,5
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2
balo balo -0,5 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo balo -0,5 *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 7
SUMMARY ... 8
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA... 11
1.1. Pilnų išimamų protezų nešiojimo ypatumai ... 11
1.2. Daţniausi patiriami sunkumai su pilnomis išimamomis plokštelėmis ... 11
1.3. Alveolinės keteros atrofija ... 13
1.4. Adaptacija prie naujų protezų ... 14
1.5. Adhezyvai naudojami pilnų išimamų protezų fiksavimui ... 14
1.7. Adhezyvų aplikacija, indikacijos ir kontraindikacijos ... 16
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Tiriamųjų atranka ... 18
2.2. Eksperimento eiga ir duomenų analizė ... 19
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 21
3.1. Skirtingų protezų adhezyvų grupių įtaka kramtymo efektyvumui ... 21
3.2. Alveolinės ataugos įtaka kramtymo efektyvumui ... 22
3.3. Protezų nešiojimo laiko įtaka kramtymo efektyvumui ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 4.1. Interesų konfliktai ... 32 4.2. Padėka ... 32 5. IŠVADOS ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34 PRIEDAI ... 38 Priedas Nr. 1 ... 38 Priedas Nr. 2 ... 39 Priedas Nr. 3 ... 39 Priedas Nr. 4 ... 40 Priedas Nr. 5 ... 40
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Didėjant ţmonių gyvenimo trukmei, visame pasaulyje vis labiau aktuali tampa bedantystės problema. Dėl įvairių biologinių ir socialinių prieţasčių išsivysčiusi bedantystė lemia ne tik kramtymo efektyvumo sumaţėjimą, bet ir estetinius ţmogaus veido, kalbos bei gyvenimo kokybės pokyčius. Dėl įvairių psichologinių ir finansinių faktorių, pagrindinis ir vis dar labiausiais paplitęs šios problemos sprendimo būdas išlieka protezavimas tradiciniais pilnais išimamais protezais. Visgi, pacientai, nešiojantys šias plokšteles daţnai skundţiasi prasta protezų retencija, stabilizacija bei diskomforto jausmu. Siekiant sumaţinti šių faktorių įtaką ir pagerinti plokštelių nešiojimo kokybę galima panaudoti įvairias protezų adhezyvines medţiagas. Šio darbo tikslas buvo įvertinti kramtymo efektyvumo skirtumus, naudojant įvairius fiksuojamus dantų protezų adhezyvus.
Medţiaga ir metodai. Eksperimentas atliktas 2016-2017 m, LSMU ligoninės Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikoje, kur iš viso dalyvavo 23 pacientai. Kramtymo efektyvumui įvertinti buvo pasirinkta vieno sieto (1 mm akutės skersmuo) metodika, o kramtomasis mėginys ~1 g ţemės riešutų. Sukramtyti riešutai buvo praplaunami pro sietą su paprastu vandeniu (0,5 l) ir vėliau dţiovinami mikrobangų krosnelėje 5 min, 600 W rėţimu. Tyrimo metu buvo vertinama siete likusi procentinė riešutų masės dalis (PLMD), atliktų kramtymo judesių skaičius (KJS) ir kramtymo laikas iki ryjimo reflekso (t). Bandyme panaudoti adhezyvai buvo Corega ir Fittydent kremai bei bulvių krakmolas. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta su statistinės analizės sistema SAS Base 9.3. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0.05.
Rezultatai. Buvo uţfiksuotas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp naudotų protezų adhezyvų. Taip pat gavome statistiškai nereikšmingą skirtumą nepaisant ar adhezyvai buvo panaudojami ar ne. Visgi pastebėjome, kad didėjant alveolinės ataugos atrofijos laipsniui, atitinkamai didėja PLMD, KJS ir t. Pacientai, kurie plokšteles nešiojo pirmą kartą taip pat pademonstravo didesnius PLMD, KJS ir t rodiklius, nei tie, kurie išimamus protezus nešiojo ir seniau. Be to, uţfiksuotas didesnis PLMD rodiklis buvo antro vizito metu.
Išvados. Buvo uţfiksuotas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp naudotų protezų adhezyvų grupių. Tačiau pastebėjome, kad didėjant alveolinės ataugos atrofijos laipsniui, kramtymo efektyvumas maţėja. Be to, ankstesnė protezų nešiojimo patirtis lėmė geresnį kramtymo efektyvumą lyginant su pacientais, kurie patirties su išimamomis plokštelėmis neturėjo. Taip pat didesnis kramtymo efektyvumas buvo uţfiksuotas praėjus adaptacijos periodui.
Raktiniai ţodţiai: complete denture mastication efficiency, chewing efficiency, alveolar bone atrophy, denture adhesives
SUMMARY
Relevance of the problem and research objective. Nowadays the problem of edentulism is becoming more and more relevant worldwide. Because of various biological and social reasons, developed edentulism renders not only the decreased effectiveness of the mastication but the aesthetics of human face, language and quality of life changes. In result of various psychological and financial factors, the main and the most common treatment remains using complete removable dentures (CRD). Patients who use these dentures often complain about poor retention, stabilization and discomfort. In order to lower the influence of these factors and to better the quality of wearing them, we are able to use various denture adhesives. The purpose of this research was to evaluate the efficiency of mastication differences using various dental prosthesis adhesives.
Materials and methods. The experiment was conducted in 2016-2017 LUHS hospital, Department of Prosthodontics, where a total of 23 patients took part. To assess the effectiveness of the mastication, the one sieve (1 mm pore diameter) system was selected, the chewable example being ~1 g of peanuts. The chewed peanuts were drained through the sieve using tap water (0,5 l) and later on dried in a microwave oven for 5 min, using the 600 W mode. During the experiment, the remaining percent part of the peanuts (RPPP) left inside the sieve was evaluated, as well as the number of the chewing movements (CM) and the chewing time until the swallowing reflex (t). The adhesives used during the testing were Corega and Fittydent creams, including potato starch. A statistic database analysis took place using the statistic analyzation system SAS Base 9.3. The selected significance level being α=0.05.
Results. A statistically insignificant difference was found between the used adhesives. We have also got a statistically insignificant difference whether the adhesives were used or not. However, we have noticed that whilst the alveolar bone atrophy was rising, so was the RPPP, CM and t indexes. Moreover, we found that patients who wore CRD for the first time, showed greater RPPP, CM and t results than ones who had worn them before. Also greater RPPP results were observed on the second appointment.
Conclusions. A statistically insignificant difference was noticed whilst using different groups of adhesives. Even so, we have noticed that as the alveolar bone atrophy rises, mastication efficiency decreases. Also, earlier usage of dental prosthesis has proven to be useful, as the patients who started using them earlier had a much higher mastication efficiency than the ones who have not had any experience with it. Also greater mastication efficiency was noticed after the adaptation period. Keywords: complete denture mastication efficiency, chewing efficiency, alveolar bone atrophy, denture adhesives
9
ĮVADAS
Bedantystė - tai visų nuolatinių dantų praradimas dėl įvairių biologinių ir socialinių faktorių. Literatūroje aprašomi minėti biologiniai procesai įvardijami kaip dantų kariesas, periodonto audinių susirgimai, pulpos patologijos, traumos, burnos vėţys. Socialiniai faktoriai yra susiję su gydymo prieinamumu, paciento prioritetais, gydymo pasirinkimais [1]. A. Wennström ir kt. (2013) savo atliktoje studijoje nustatė, jog yra ryšys tarp ţmogaus socio-ekonominės padėties ir burnos ligų. Pastebėta, jog kuo ţemesnis socialinis lygis, tuo prastesnė individų burnos sveikata. Šį ryšį puikiai paaiškina ţmogaus materialinė gerovė, įpročiai, gyvenimo būdas [2]. S. Tyrovolas ir kt. (2016) pristatytame eksperimente nurodo, kad rūkymas, alkoholio ar daug angliavandenių turinčio maisto ir gėrimų vartojimas yra svarbūs rizikos faktoriai bedantystės išsivystymui. Be to, dantų praradimas yra stipriai susijęs su ribotu dantų gydymo ir fluoruoto vandens prieinamumu ar netolygiu gaunamų pajamų pasiskirstymu. Visgi yra manoma, kad dantų kariesas yra pagrindinė dantų praradimo prieţastis ţmonėms, jaunesniems nei 45 m, kai periodonto audinių susirgimai laikomi pagrindiniu faktoriumi vyresniame amţiuje. Nors bedantystė nėra mirtina liga, visgi ji paveikia ţmogaus veido išvaizdą, mitybą, gebėjimą valgyti, kalbėti, bendrauti [3]. Be to, yra pastebėta, kad prasta burnos sveikata turi neigiamą poveikį ţmogaus bendrajai sveikatai ir gyvenimo kokybei. Būtent dėl to, bedantystė išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema viso pasaulio mastu ir šiandien [1].
Šiuo metu labiausiai paplitęs ir priimtinas, pirmo pasirinkimo gydymo būdas bedančiams apatiniams ţandikauliams yra įvardijamas protezavimas ant dviejų implantų. Tačiau daugumai pacientų šis pasirinkimas gali pasirodyti nepriimtinas dėl psichologinių ar finansinių faktorių [4]. Būtent dėl to tradiciniai išimami pilni protezai išlieka pagrindiniu bedantystės gydymo būdu, padedančiu atkurti kramtymo funkciją, kalbėjimą bei estetiką [4, 5, 6]. Laikoma, jog protezavimas pilnomis išimamomis plokštelėmis yra daugiau nei patenkinamai įvertinamas daugumai pacientų. Visgi plokštelių nešiotojai daţnai kenčia dėl įvairių funkcinių problemų, pavyzdţiui, besitęsiančio skausmo, negalėjimo kramtyti ar patiriamo diskomforto. Su šiomis problemomis ypač daţnai susiduria pacientai, kurių atrofuota apatinio ţandikaulio alveolinė ketera yra padengta plona, maţai elastinga gleivine [4].
Protezų adhezyvai, tai pagalbinės medţiagos, naudojamos išimamų protezų fiksavimui ir išlaikymui burnos ermėje. Dauguma atliktų studijų nurodo, jog adhezyvų panaudojimas ne tik sumaţina horizontalius ir vertikalius protezų judesius funkcijos metu, bet ir padidina kandimo jėgą,
10 sumaţina maisto likučių kaupimąsi po protezais. Be to, šios fiksacinės medţiagos pagerina artikuliaciją bei padidina paciento pasitikėjimą savimi bendraujant ar valgant [7].
Šio eksperimento tikslas buvo įvertinti kramtymo efektyvumo skirtumus, naudojant įvairius fiksuojamus dantų protezų adhezyvus.
Prieš tyrimo pradţią iškėlėme kelias hipotezes:
H1: Nebus uţfiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tirtų skirtingų protezų adhezyvų.
H2: Panaudojus protezų fiksacines medţiagas kramtymo efektyvumas bus didesnis, nei nenaudojant jų.
H3: Kramtymo efektyvumas su išimamais protezais bus prastesnis nei kramtant su natūraliais dantimis.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti įvairių protezų adhezyvų rūšių efektyvumą pilnoms išimamoms plokštelėms kramtymo metu.
2. Išsiaiškinti kokią įtaką kramtymo efektyvumui turi alveolinės ataugos atrofija. 3. Įvertinti protezo nešiojimo laiko įtaką kramtymo efektyvumui.
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Pilnų išimamų protezų nešiojimo ypatumai
Yra pastebėta, jog pacientai, nešiojantys pilnas išimamas plokšteles maistą kramto prasčiau, nei suaugę ţmonės, turintys nuosavus dantis [8]. Kai kurie autoriai teigia, kad kramtymo efektyvumas ţenkliai sumaţėja didėjant prarastų nuosavų dantų skaičiui. Be to, po daugumos atliktų studijų pastebėta, jog nešiojant pilnas išimamas plokšteles, kramtymo kokybė atkuriama tik 10-20% lyginant su sveikais ţmonėmis, kurie turi visus nuosavus dantis. Visgi yra manoma, kad kramtymą, nešiojant pilnus išimamus protezus, įtakoja daug faktorių, pavyzdţiui, dantų praradimas, seilių sekrecija, lieţuvis, likusios alveolinės ataugos aukštis, jos forma bei plokštelių stabilizacija ir retencija [9].
T. M. S. V. Gonçalves ir kt. (2014) savo atliktoje studijoje nustatė, jog nuosavi dantys yra labai svarbūs kramtant, nes periodonte esantys mechanoreceptoriai padeda kontroliuoti apatinio ţandikaulio judesius kramtymo metu. Periodonte esantys receptoriai generuoja impulsus ir yra atsakingi uţ sensomotorinę ţandikaulio reguliaciją kramtymo metu. Manoma, jog ţmonės, nešiojantys pilnus išimamus protezus, šią sensomotorinę funkciją praranda, kuomet pašalinami nuosavi dantys [10]. Be to, netekus dantų, yra sutrikdomas okliuzinio krūvio perdavimas kaului, nes tarp danties ir kaulo išsidėstęs periodonto raištis ne tik įtvirtina dantis, bet ir paskirsto visą krūvį po ţandikaulio kūną. Nešiojant protezus, kramtymo krūvis kaului jau yra perduodamas per gleivinę. Tačiau gleivinė neturi tinkamų savybių ir nesugeba taip gerai sugerti krūvio, kaip natūralūs dantys [11].
1.2. Daţniausi patiriami sunkumai su pilnomis išimamomis plokštelėmis
Dauguma pacientų, nešiojančių pilnas išimamas plokšteles, skundţiasi protezu slankiojimu kramtymo metu, ypač valgant sunkiai sukramtomą maistą. Tada reikia papildomos lieţuvio ir skruostų pagalbos išlaikyti protezą atskirai nuo formuojamo maisto kąsnio [10]. Be to, pilnų išimamų protezų nešiojimas yra susijęs su dideliu nesėkmės rodikliu. Kai kurie mokslininkai teigia, jog šie protezai daţnai lemia gydymo nesėkmę dėl prasto kramtymo efektyvumo, prastos retencijos ir stabilizacijos, susijusios su skausmo atsiradimu. Teigiama, kad daugiau nei 80% plokštelių nešiotojų patiria skausmą, kurį sukelia minkštųjų audinių perkrova. Dauguma biomechaninių
12 prieţasčių, pavyzdţiui, prastai pritaikytas ar blogai besilaikantis protezas gali sutrikdyti krūvio perdavimą kramtymo metu. Net neesant minkštųjų audinių perkrovai, pats protezas, kaip svetimkūnis, gali sukelti diskomfortą kalbant, išreiškiant emocijas, ryjant ar tiesiog jam ramiai esant paciento burnoje [12].
Pastebima, jog dauguma gydymo nesėkmių yra susijusios su apatinėmis plokštelėmis, kurių stabilizacijos sąlygos yra ţenkliai prastesnės nei viršutinio ţandikaulio protezų. Be to, manoma, kad nuolatinis gleivinės spaudimas gali būti ţalingas dėl išemijos ar opelių susidarymo. W. L. Kydd ir kt. autoriai (1971) teigia, jog toks reikalingas krūvis yra 275 kPa. Tačiau, H. Akazawa ir kt. mokslininkai savo atliktoje studijoje (2002) nurodo, kad opoms atsirasti reikalingas 50-150 kPa spaudimas, kuris yra susijęs su ryškiu kraujotakos sutrikimu, besitęsiančiu maţiausiai 20 sekundţių. Galiausiai, Y. Maruo ir kt. tyrėjai (2010) nurodo, jog 67,5-90,8 kPa spaudimas jau gali būti ţalingas gleivinei. Be to, autoriai mano, jog spaudimas į minkštuosius audinius, kuris yra ţalingas kraujotakai, gali sukelti ir alveolinės ataugos atrofiją [12].
Ţmogaus kramtymo sistema susideda iš glaudţiai tarpusavyje susijusių morfologinių, funkcinių ir elgsenos komponentų. Jų sąveiką yra paveikiama, kuomet natūralūs dantys yra pakeičiami protezais. Literatūroje minima, kad kramtymo judesių metu, lieţuvis ir skruostai atlieka svarbų vaidmenį palaikydami maisto kąsnį tarp dantų okliuzinių paviršių. Vieni autoriai teigia, jog nešiojant išimamus plokštelinius protezus kandimo jėga 5-6 kartus maţesnė nei sveikų ţmonių, turinčių nuosavus dantis. Be to, autoriai mano, jog pilni išimami protezai yra prasta natūralių dantų atmaina [11].
Kramtymo metu, viršutinio ţandikaulio plokštelė tampa atrama apatinio ţandikaulio protezui. Tačiau tam reikalinga subalansuota okliuzija, kuri yra būtina kokybiškam kramtymo efektyvumui pasiekti. Jei dantų kontaktai nėra subalansuoti, protezai yra išjudinami ir tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Remiantis atliktais tyrimais, nustatyta, kad optimalus okliuzinių jėgų dydis, reikalingas maisto kramtymui nešiojant pilnas išimamas plokšteles, vyrauja nuo 65N iki 110N kaplių ir krūminių dantų srityje. Kandţiai, esantys proteze, yra apriboti nuo maisto smulkinimo. To prieţastimi tampa net labai maţas krūvis, tenkantis kandţių sričiai, kuris sukelia protezo kraštų pakilimą ir stabilizacijos praradimą. Nustatyta, kad toks reikalingas okliuzinis krūvis yra ne maţesnis kaip 10N. Visgi yra pastebėta, jog atsparumas krūviui padidėja 20% kada yra panaudojamos protezus fiksuojančios medţiagos [12].
13 1.3. Alveolinės keteros atrofija
Alveolinė ketera susideda iš gleivinės, pogleivio, antkaulio ir alveolinės ataugos. Pastebėta, jog po danties ištraukimo, pilnų išimamų plokštelių nešiojimo, alveolinėje keteroje įvyksta daug pokyčių. Kuomet ţmogus vis dar turi nuosavus dantis, kramtymo spaudimas tolygiai paskirstomas ţandikauliams dėl didelio paviršiaus ploto, kurį lemia periodonto raištis. Priešingu atveju, bedantėje burnoje, alveolinė ketera patiria vertikalius, įstriţus ir horizontalius krūvius sukuriamus išimamų protezų. Šiuo atveju paviršiaus plotas yra ţymiai maţesnis, nei esant dantims ir periodonto raiščiui [11].
Viena iš pagrindinių problemų nešiojant plokšteles yra nepageidaujama ir negrįţtama, nuolat vykstanti kaulo rezorbcija. Teigiama, jog šis procesas nėra pastovus ar tolygus. Odontologai turi skirti ypatingai daug dėmesio natūralių dantų išsaugojimui, nes esant jiems, alveolinės ataugos rezorbcija lėtėja. Be to, alveolinės keteros ir sąkandţio aukščio suţemėjimas sukelia apatinio veido trečdalio suţemėjimą ir apatinio ţandikaulio prognatiją. Tyrėjai nustatė, jog apatiniame ţandikaulyje alveolinės keteros suţemėjimas priekinių dantų srityje yra maţdaug 4 kartus didesnis nei viršutiniame ţandikaulyje [11].
Mokslininkai Atwood (1963), Cawood ir Howell (1988) pasiūlė klinikinį viršutinio ir apatinio ţandikaulių alveolinės keteros atrofijos įvertinimą, kuris rėmėsi 6 atrofijos laipsniais kiekviename ţandikaulyje [13]:
I. Pirmoji stadija apibūdinama kaip normali fiziologinė alveolinės keteros būsena esant dančiui alveolinėje kišenėje.
II. Antroji stadija – būsena iš karto po danties ištraukimo. Vyksta naujo kaulo formavimasis kišenės vietoje, alveolės būklė vis dar yra gera, jos kraštai gali būti aštrūs.
III. Trečioji stadija – alveolė pilnai uţpildyta naujai susidariusiu kauliniu audiniu. Stebimi pirmieji atrofijos poţymiai, alveolės viršūnė tampa apvali, lygi, tačiau ryškių suţemėjimo poţymių vis dar nepastebima.
IV. Ketvirtoji stadija – alveolinės keteros viršūnė tampa panaši į peilio ašmenis.
V. Penktoji stadija – alveolinės keteros viršūnė apvali, lygi, tačiau ryškiai suţemėjusi ir siauresnė. VI. Šeštoji stadija – besitęsianti rezorbcija lemia smarkiai suţemėjusi alveolės lygį, kur net
14 1 pav. Atwood (1963), Cawood ir Howell (1988) pasiūlyta a) viršutinio ţandikaulio, b)
apatinio ţandikaulio alveolinės keteros atrofijos klasifikacijos sistema [13].
1.4. Adaptacija prie naujų protezų
Pripratimas prie pilnų išimamų protezų burnoje yra gana sudėtingas procesas. Į adaptaciją einantys mokymasis naudotis plokštelėmis, raumenų kontroliavimo įgūdţiai ir paciento motyvacija yra susijusi su jo lūkesčiais. Paciento gebėjimas ir noras priprasti prie protezų yra labai svarbūs faktoriai gydymo sėkmingumui. Įvardijama, kad mokymasis yra susijęs ir su senų įpročių pakeitimu naujais. Pastebėta, jog paciento gebėjimas mokytis ir koordinacija maţėja amţiui didėjant. Manoma, jog tai lemia su amţiumi progresuojanti smegenų ţievės atrofija [11]. Be to, adaptaciją įtakoja ilgesnė protezų nešiojimo patirtis. Tyrėjai pastebėjo, jog pacientai, kurie anksčiau nešiojo išimamus protezus, prie naujų protezų geba priprasti greičiau ir geriau nei tie, kurie plokštelių niekada nenaudojo [14].
1.5. Adhezyvai naudojami pilnų išimamų protezų fiksavimui
Plokštelinių protezų adhezyvinės medţiagos, kaip veiksmingas medicininis produktas protezų retencijai ir stabilizacijai pagerinti, buvo pripaţintas 1935 m, Amerikos Odontologų Asociacijos (AOA) nutarimu. Visgi pirmieji bandymai su adhezyvais jau buvo aprašomi 1913 m
15 [15]. Literatūroje aprašoma, kad pirmosios medţiagos buvo gaminamos maišant įvairias darţoves. Kuomet ši pagaminta masė susijungdavo su seilėmis, susiformuodavo glitus substratas, kuris prilipdavo prie gleivinės ir protezo. Autoriai P.R. Kumar ir kt. (2015) paskelbė sisteminę apţvalgą apie adhezyvų panaudojimą dantų protezavime ir nurodė įvairių tyrėjų gautas išvadas. K. K. Kapur (1967) atliktoje studijoje, buvo ištirti 26 plokštelių nešiotojai. Tyrimo rezultatai parodė, jog panaudojus adhezyvus pastebėta geresnė protezų retencija bei didesnė kandimo jėga. R. G. Abdelmelak ir C. G. Michael (1978) savo atliktose studijose uţfiksavo, kad adhezyvinės medţiagos atlieka pamušalo funkciją ir sumaţina spaudimą bei trintį, perduodamą minkštiesiems burnos audiniams. Be to, E. Panagiotouni (1995), po savo atliktų studijų pastebėjo, jog adhezyvinės medţiagos parodė geresnę retenciją lyginant su seilėmis. Tačiau, kuomet adhezyvai dar buvo panaudoti su dirbtinėmis seilėmis, pastebėtas ypatingai ryškus retencijos padidėjimas. Tuo tarpu, P. Chowdhry ir kt. mokslininkai (2010) nustatė, jog adhezyvai, pagaminti pastos pavidalu pasiţymi geresniu atsparumu protezo atsiklijavimui lyginant su miltelių pavidalų naudotais adhezyvais. M. H. Figueiral ir kt. tyrėjai (2011) pastebėjo skirtingų adhezyvų teigiamą, padidėjusį retencinį poveikį pilniems išimamiems viršutinio ţandikaulio protezams. Tirtos fiksuojamosios medţiagos parodė padidėjusią protezų retenciją bei stabilizaciją. Taip pat buvo uţfiksuotas geresnis paciento komforto jausmas ir maţesnis maisto likučių kaupimasis po plokštelėmis [16]. P. Kaltra ir kt. savo atliktoje studijoje (2012) taip pat nurodo, jog adhezyvai ne tik pagerina protezų retenciją bei stabilizaciją, bet ir sumaţina diskomforto jausmą, apsaugo nuo audinių uţspaudimo ir išemijos susidarymo. Be to, panaudojus šias pagalbines medţiagas ant blogai besilaikančių protezų, sumaţėja gleivinės dirginimas, opų ir uţdegimo susidarymas. Teigiami rezultatai rodo ir padidėjusį kramtymo efektyvumą, didesnę kandimo jėgą. Būtent dėl to okliuzininės jėgos yra tolygiau paskirstomos protezinės loţės gleivinei. Beje, adhezyvinės medţiagos atlieka amortizacinę ir trinties sumaţinimo funkcijas, dėl to gleivinė maţiau sudirginama [17]. Taigi, teisingai panaudoti protezų adhezyvai gali pagerinti ne tik plokštelių retenciją ir stabilizaciją [15, 18, 19], bet ir padėti išvengti maisto likučių kaupimosi po protezais. Be to, tyrimai parodė, jog pagerėjus plokštelių retencijai bei stabilizacijai, pagerėja ir paciento gyvenimo kokybė [15].
Vis dėlto, dauguma odontologų Japonijoje nepripaţįsta protezų adhezyvų dėl kelių prieţasčių. Pirmiausia, jie mano, jog plokšteliniai protezai turi būti stabilūs natūraliai, be jokių papildomų medţiagų panaudojimo. Antra, S. Kimoto ir kt. autoriai (2016) nustatė, kad adhezyvai gadina protezus, sukelia jų susitraukimą ir yra ţalingi pacientams, nors minima, jog šių tyrimų rezultatų prieinamumas kitiems tyrėjams yra ribotas. Taip pat teigiama, jog japonų odontologams trūksta rekomendacijų adhezyvų panaudojimui. Todėl jie yra nėra linkę siūlyti pacientams naudoti
16 pagalbinių fiksacinių medţiagų net ir tada, kuomet plokštelių stabilumas yra prastas. Be to, japonų tyrėjai nesiryţta atlikti klinikinių tyrimų su pacientais, nešiojančiais plokšteles, dėl jų neigiamo poţiūrio į adhezyvines medţiagas [15].
1.6. Adhezyvų pateikimo pavidalai ir jų veikimo mechanizmas
Protezų adhezyvines medţiagas galėtumėme suskirstyti į dvi skirtingas grupes: vandenyje tirpias ir netirpias medţiagas. Netirpios vandenyje medţiagos dar kitaip vadinamos pamušalais ar minkštais įklotais, kurie yra vienkartiniai. Pamušalai gaminami iš vašku impregnuoto medvilnės audinio. Jų sudėtyje yra įterpti ir adhezyviniai komponentai, pavyzdţiui, natrio alginatas ar etileno oksido polimeras. Tirpiosios protezų adhezyvinės medţiagos yra kremai, milteliai ir juostelės. Jie yra greito ir lėto tirpumo karboksi-metil celiuliozės ir poli-metil-vinil-eterio maleino rūgšties polimerų mišinys. Tirpių adhezyvų sudėtyje taip pat gali būti Na, Ca, Mg, Zn druskų [18, 19, 20].
Milteliai absorbuodami vandenį išburksta daugybę kartų lyginant su pradiniu jų tūriu. Taip pat yra išskiriami anijonai, kurie sąveikauja su katijonais, esančiais gleivinės membranose išsidėsčiusiuose baltymuose. Be to, pastebėta, kad adhezyvo lipnumas yra padidinamas susiformavus tirštom seilėms. Visi šie faktoriai lemia geresnę protezo retenciją. Naujesnės fiksacijos medţiagos, pagamintos kremo pavidalu, suteikia stipresnes bio-adhezines ir kohezines jėgas. Laisvosios karboksilo grupės, susidariusios dėl adhezyvų hidratacijos, pavyzdţiui, metilceliuliozė, hidroksil-metilceliuliozė, natrio karboksil-metilceliuliozė ar polimetil-vinil-eter-maleino anhidridas formuoja elektrovalentinius ryšius, dėl to susidaro lipnumas ar bioadhezija. O dėl didesnio kreminių adhezyvų lipnumo, padidėja horizontalus šios rūšies adhezyvo pasklidimas po protezu, seilės bei oras yra išstumiamos ir retencija pagerėja [16].
1.7. Adhezyvų aplikacija, indikacijos ir kontraindikacijos
Literatūroje taip pat nurodoma, jog prieš aplikuojant adhezyvus, pagamintus kremo pavidalu, protezai turi būti išvalyti, praskalauti ir išsausinti. Švelniai paspaudus tūbelę, uţtepami keli taškai kremo ant vidinio protezų paviršiaus. Po to, plokštelės dedamos į burną ir trumpai bei švelniai paspaudţiamos į protezo loţę sukandant [15].
17 Autoriai P.R. Kumar ir kt. (2015) išskyrė šias indikacijas bei kontraindikacijas protezų adhezyvams:
Indikacijos:
Fiksuojant ţandikaulių santykį reikia, kad protezai gerai laikytųsi burnoje ramybės ir judesio metu. Adhezyvinės medţiagos stabilizuoja protezus, kurie pasiţymi prastu stabilumu ir prasta retencija dėl įvairių prieţasčių.
Adhezyvų panaudojimas padidina protezų bazės tikslumą ir sumaţina paciento nerimą dėl blogo laikomumo pagaminus naujus protezus.
Fiksuojamų medţiagų panaudojimas pacientams su problematiškomis protezinės loţės anatominėmis struktūromis, padidina naujų protezų adaptacijos galimybes.
Paciento pageidavimu skubiai pagamintas protezas greitai tampa nebetinkamas dėl audinių gijimo ir kaulo rezorbcijos, kas reikalauja pamušalo, perbazavimo ar naujų plokštelių pagaminimo. Adhezyvai šiam laikinam laikotarpiui suteikia geresnį komforto jausmą bei geresnę funkciją.
Norint sumaţinti opų atsiradimą, audinių dirginimą, uţdegimą ir spaudimą minkštiesiems audiniams.
Pacientams sergantiems kserostomija, vartojantiems vaistus ar po radioterapinio gydymo dėl sumaţėjusio seilių išsiskyrimo.
Protezų stabilizacijai pagerinti pacientams sergantiems hormoninėmis ligomis ar neuromuskuliniais sindromais, pavyzdţiui, miastenija, Parkinsono ir Alzhaimerio ligomis. Protezams su dideliais viršutinio ţandikaulio defektais, dėl kurių labai prasta retencija. Minimalus panaudoto adhezyvo kiekis ţmonėms, dirbantiems socialinėje sferoje,
pavyzdţiui, advokatams, vadovams, kalbėtojams suteikia psichologinį pasitikėjimą atliekant savo darbą [16].
Kontraindikacijos:
Alergija adhezyvui ar kaţkokiam sudedamajam jo komponentui.
Senoms plokštelėms, kurių retencija ir stabilizacija burnoje yra labai prasta. Pernelyg didelė kaulo rezorbcija bei minkštųjų audinių susitraukimas.
Fiksuojamosios medţiagos neturėtų būti naudojamos sulūţusiems protezams fiksuoti. Pacientams, kurie nesugeba palaikyti tinkamos protezų higienos [16].
18
2. MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų atranka
Šiame eksperimente dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikos bedančiai pacientai, kuriems buvo pagaminti nauji tradiciniai pilni išimami protezai. Verta paminėti, jog šiuos pacientus gydė skirtingi OF IV-V kurso studentai, o plokštelės buvo gaminamos taip pat skirtingų dantų technikų.
Gavus Lietuvos sveikatos mokslų bioetikos centro leidimą (ţr. Priedas Nr. 1), mūsų tyrimas buvo pradėtas. Kiekvienam tiriamajam buvo aiškiai išdėstomas šio eksperimento tikslas, sąţiningo duotų nurodymų atlikimo svarba bei visa tyrimo eiga ir metodika. Visi pacientai taip pat perskaitė ir pasirašė tiriamojo asmens informuoto sutikimo formą (ţr. Priedas Nr. 2) [10].
Tiriamieji buvo atrinkti pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Pirmiausia, visi tyrime dalyvavę pacientai turėjo būti motyvuoti, suaugę, sveiki, bedančiai, kuriems tradiciniu būdu buvo pagaminti nauji pilni išimami viršutinio ir apatinio ţandikaulių protezai. Visi tiriamieji buvo apklausiami dėl smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario disfunkcijos, pavyzdţiui, traškėjimo, savaiminio išnirimo, apsunkinto išsiţiojimo [21]. Apţiūros ir palpacijos metu buvo vertinama smilkininio apatinio ţandikaulio sąnario ir burnos sveikatos būklė. Atrinkti pacientai (~70,38 m) buvo be ūmių burnos gleivinės ligos poţymių, jie taip pat turėjo būti be fizinių ar protinių negalių [22]. Kontrolinėje grupėje buvo pasirinkti sveiki, suaugę, jauni pacientai (~23,6 m), kurie turėjo visus nuosavus dantis, išskyrus, neišdygusius ar seniau išrautus protinius dantis. Toks pasirinktas kontrolinės pacientų grupės dantų skaičius buvo dėl to, kad sutaptų su tiriamųjų dantų skaičiumi pagamintuose naujuose protezuose (po 28).
Iš viso tyrime dalyvavo 23 ţmonės, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Į pirmąją grupę buvo įtraukti bedančiai pacientai (BP), joje – 13 tiriamųjų (11 moterų ir 2 vyrai). Tačiau, iš 13 tiriamųjų eksperimento nebaigė ar jį atliko nesąţiningai 5 ţmonės (4 moterys ir 1 vyras), todėl buvo vertinami tik likusių 8 BP tyrimų rezultatai (iš jų antrą kartą sugrįţo tik 5 pacientės, 1 vyras ir 2 moterys į eksperimentą neatvyko). Antroji grupė buvo pasirinkta kaip kontrolinė grupė (KG), į ją įtraukta 10 ţmonių (5 moterys ir 5 vyrai).
19 2.2. Eksperimento eiga ir duomenų analizė
Prieš pradedant eksperimentą, apţiūros metu, remiantis Atwood (1963), Cawood ir Howell (1988) pasiūlyta alveolinės ataugos atrofijos klasifikacijos sistema (ţr. 1 pav.), buvo įvertinta abiejų ţandikaulių alveolinės keteros būklė. [13] Be to, kiekvieno BP buvo klausiama ar turėjo ankstesnės patirties nešiojant pilnus išimamus protezus. Eksperimento metu kiekvienas BP grupės narys išbandė du skirtingus protezų adhezyvus (ţr. 2 pav.), pagamintus kremo pavidalu ( CK – Corega kremas, FK – Fittydent kremas), be to, dar nusprendėme išbandyti bulvių krakmolą ( BK – bulvių krakmolas). Pirmosios dvi adhezyvinės medţiagos savo sudėtyje turėjo daug natūralių karboksilo grupių, kurios kontaktuodamos su seilėmis geba sukurti kohezinius ir adhezinius ryšius tarp protezo bazės ir burnos gleivinės. Tačiau pagrindinis šių dviejų medţiagų skirtumas buvo sintetinis surišėjas, naudotas papildomai adhezijai. CK sudėtyje surišėjęs buvo vinil-metil-eterio ir maleino anhidrido kopolimeras, o FK – polivinil-acetatas [22]. Norėdami palyginti kramtymo efektyvumą, pasirinkome 1 sieto (ţr. 2 pav.) metodiką (akutės skersmuo 1 mm), o ţemės riešutus kaip kramtomąjį mėginį. Visi BP bandyme turėjo dalyvauti du kartus. Pirmas vizitas buvo iš karto po protezų atidavimo ir pritaikymo, o antrasis praėjus 30 dienų nuo atidavimo. Kiekvieno vizito metu, BP turėjo sukramtyti iš anksto tiksliai „AND GH–252“ elektroninėmis svarstyklėmis (ţr. 3 pav.) laboratorijoje susvertus ţemės riešutus (~1 g). Kiekvienas BP vizito metu turėjo sukramtyti paruoštus 9 mėginius, visi bandymai buvo filmuojami, o vėliau analizuojami. I-ąjį mėginį tiriamieji sukramtydavo ir nurydavo. Vėliau, visi likę 8 bandymai buvo atliekami iki ryjimo reflekso, visą sukramtytą masę tiriamieji turėjo išspjauti į vienkartinį sterilų indelį, du kartus praskalauti su paprastu vandeniu ir vėl viską išspjauti į tą patį indą [21]. Atitinkamai II ir III bandymai buvo atlikti be adhezyvų, IV ir V su CK, VI ir VII su FK, VIII ir IX su BK. Po kiekvieno kramtymo tiriamieji ilsėdavosi 1 min siekiant išvengti raumenų pervargimo. Prieš aplikuojant adhezyvines medţiagas, protezai buvo nuplaunami muilu ir šepetėliu, vėliau nudţiovinami (ţr. Priedas Nr. 3). CK ir FK buvo dengiami pagal gamintojo nurodymus, o panaudotas kremo kiekis buvo matuojamas endodontine liniuote (po 10 mm) (ţr. Priedas Nr. 4) [22]. BK aplikavome kaip ir pirmuosius du adhezyvus, tik išskirtinai ant drėgno protezo. Paruošti protezai tiriamiesiems buvo įdėti į burną, paprašant lengvai sukąsti ir nekalbėti 10 min. Kuomet buvo keičiamos fiksuojamosios medţiagos, protezas vėl buvo paruoštas naujo adhezyvo aplikacijai. Visi surinkti mėginiai buvo išpilami į sietą ir nuplaunami 0,5 l vandeniu kartu išplaunant indą, kuriame buvo sukramtytas mėginys. Siete likusi masė buvo išberta į plastmasinį indą, kurį vėliau dėjome į „Samsung ME71A“ mikrobangų krosnelę (ţr. Priedas Nr. 5) ir 600 W rėţimu dţiovinome 5 min. Išdţiovinti riešutai buvo kruopščiai surenkami metaliniu šaukšteliu ir suberiami į kitą sterilų indą, o vėliau laboratorijoje vėl sveriami.
20 Apskaičiuota procentinė likusi masė (PLM) buvo naudojama kramtymo efektyvumui palyginti. Be to, dar vertinome atliktų kramtymo judesių skaičių (KJS) ir laiką (t) iki ryjimo reflekso.
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta su statistinės analizės sistema SAS Base 9.3. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0.05.
2 pav. Tyrimo metu naudotos protezų adhezyvinės medţiagos (A) ir sietas (B) kramtymo efektyvumui įvertinti.
21
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Skirtingų protezų adhezyvų grupių įtaka kramtymo efektyvumui
Pirmiausia nagrinėjome tyrime panaudotų adhezyvinių medţiagų įtaką kramtymo efektyvumui. Siete likusi riešutų masė (LRM) buvo vertinama kaip nesukramtyta masė, kurios likęs didesnis kiekis buvo siejamas su prastesniu kramtymo efektyvumu. Taip pat siekiant objektyvesnių rezultatų, buvo apskaičiuota procentinė likusios masės dalis (PLMD).
Norėdami suţinoti ar tyrime panaudotos protezų adhezyvinės medţiagos padidina kramtymo efektyvumą, pirmiausia turėjome patikrinti ar duomenys yra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Atlikus Kolmogorovo-Smirnovo testą buvo rasta, kad duomenys apie LRM ir PLMD nėra normaliai pasiskirstę (LRM p=0.01 <α, PLMD p=0.01<α, kai α=0.05), todėl toliau bus naudojamas neparametrinis Mano – Vitnio – Vilkoksono rangų sumų kriterijus. Duomenys buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmoji – kramtymas be adhezyvų, antroji – kramtymas su visų trijų rūšių adhezyvais. Atlikus testą gavome, kad p reikšmė LRM yra lygi 0.9914, o PLMD p=0.9402, visais atvejais tai yra daugiau uţ pasirinktą reikšmingumo lygmenį α, o tai reiškia, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nagrinėtų grupių.
Norint įsitikinti, kad kaţkuri iš trijų adhezyvų grupių neiškreipia rezultatų, buvo atliktas Kruskal-Walio testas. Ieškojome, ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp trijų adhezyvų grupių. Buvo gauta, kad LRM (p = 0.672>0.05) ir PLMD (p= 0.6419) rodikliai nepademonstravo statistiškai reikšmingo skirtumo priklausomai nuo trijų adhezyvų rūšių.
Be to, eksperimento metu tyrinėjome kramtymo judesių skaičių (KJS) bei kramtymo laiką iki rijimo reflekso (t). Iš pradţių vėl tikrinome ar minėtieji nagrinėjami dydţiai yra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, tačiau gavome, jog abu dydţiai nėra normaliai pasiskirstę (p=0.001). Toliau ieškojome ryšio tarp PLMD ir KJS bei t. Panaudojome Spirmeno koreliaciją ryšiui tarp šių kiekybinių kintamųjų nustatyti ir gavome jog PLMD neturi statistiškai reikšmingo ryšio nei su KJS, nei su t. (ţr. 1 lentelė)
22 Spirmeno koreliacijos koeficientas
PLMD KJS t PLMD 1.00000 106 0.04469 0.6492 106 0.12309 0.2087 106 KJS 0.04469 0.6492 106 1.00000 120 0.93122 <.0001 120 t 0.12309 0.2087 106 0.93122 <.0001 120 1.00000 120
1 lentelė. Spirmeno koreliacija ryšiui tarp kiekybinių kintamųjų nustatyti, kur pirmasis skaičius – Spirmeno koreliacijos koeficientas, antrasis – p reikšmė, trečiasis – stebėjimų skaičius. Kai p> 0.05,
tada laikome jog hipotezė neatmetama, kad nėra ryšio tarp kintamųjų.
3.2. Alveolinės ataugos įtaka kramtymo efektyvumui
Analizuodami duomenis, taip pat tyrėme alveolinės ataugos atrofijos įtaką kramtymo efektyvumui. Kadangi šiuo atveju prisidėjo daugiau duomenų (KG), vėl tyrėme ar duomenys yra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Šį kartą gavome, kad duomenys apie LRM ir PLMD yra pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį (atitinkamai p=0.113>α, ir p=0.126>α). Atliktas ANOVA testas parodė, kad kintamajam PLMD turi įtakos viršutinis ţandikaulis (V/ţ) (p<0.0001) ir apatinis ţandikaulis (A/ţ) (p<0.0001).
V/ţ N PLMD %
Vidurkio įvertinys 95% pasikliautinieji intervalai SD 1 20 15.3504239 13.56984 17.13101 3.8045507 3 16 46.5498108 42.99076 50.10886 6.6791191 4 64 42.4985250 39.14246 45.85459 13.4354044 5 24 62.8524934 57.40346 68.30153 12.9043559
2 lentelė. Pavaizduoti duomenys atitinkamai vaizduoja V/ţ įtaką PLMD. Čia V/ţ – viršutinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, N – stebėjimų skaičius, SD – standartinis
23 Antroje lentelėje matome jog didėjant v/ţ atrofijos laipsniui, didėja ir PLMD vidurkis. Gavome, jog PLDM didėja netolygiai, 4 laipsnio PLMD vidurkis buvo maţesnis nei 3 laipsnio. Tačiau visais atvejais PLMD vidurkis buvo ţenkliai didesnis nei KG.
A/ţ N PLMD %
Vidurkio įvertinys 95% pasikliautinieji intervalai SD 1 20 15.3504239 13.56984 17.13101 3.8045507 4 16 46.5498108 42.99076 50.10886 6.6791191 5 72 43.8035439 40.74852 46.85857 13.0007551 6 16 67.1568929 59.26119 75.05260 14.8175363
3 lentelė. Pavaizduoti duomenys atitinkamai vaizduoja A/ţ įtaką PLMD. Čia A/ţ – apatinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, N – stebėjimų skaičius, SD – standartinis
nuokrypis.
Trečioje lentelėje taip pat matome, jog didėjant a/ţ atrofijos laipsniui, didėja ir PLMD vidurkis. Gavome, jog PLDM didėja netolygiai, 4 laipsnio PLMD vidurkis buvo didesnis nei 5 laipsnio. Tačiau visais atvejais PLMD vidurkis buvo ţenkliai didesnis nei KG.
Nagrinėdami abiejų ţandikaulių (v/ţ ir a/ţ kartu) sąveiką pastebėjome, jog didėjant atrofijos laipsniui, didėja ir PLMD. (ţr. 4 pav.)
4 pav. V/ţ ir a/ţ įtaka PLMD vaizduojama grafike. Čia A/ţ – apatinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, V/ţ - viršutinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, PLMD –
24 Taip pat nagrinėjome kaip keičiasi KJS bei t priklausomai nuo v/ţ ir a/ţ atrofijos laipsnio. Atlikus ANOVA testą, paaiškėjo, jog tiriant abu ţandikaulius kartu, a/ţ statistiškai nereikšmingas (p=0,2748), o v/ţ (p=0,0215) statistiškai reikšmingas KJS.
Tyrinėdami kaip a/ţ atrofijos laipsnis atskirai (p<0,0001 Kruskal-Wallis testas) veikia KJS vidurkį, gavome jog didėjant atrofijos laipsniui atitinkamai didėja ir KJS (ţr. 4 lentelė ir 5 pav.). Tačiau kaip ir PLMD atveju, KJS vidurkis didėja netolygiai, su tokia pačia tendencija kaip ir PLMD vidurkis. A/ţ N KJS Vidurkis SD 1 30 27.9777778 7.2502785 4 18 54.2222222 9.8955328 5 81 78.3497942 35.4437701 6 18 65.2962963 37.1462203
4 lentelė. A/ţ alveolinės ataugos atrofijos įtaka KJS vaizduojama lentelėje. Čia A/ţ – apatinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, N – stebėjimų skaičius, SD – standartinis
nuokrypis.
5 pav. A/ţ įtaka KJS vidurkiui vaizduojama grafike. Čia A/ţ – apatinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, KJS – kramtymo judesių skaičius.
25 Tirdami a/ţ alveolinės ataugos atrofijos įtaką t, taip pat gavome, kad didėjant atrofijos laipsniui, didėja ir t vidurkis (ţr. 5 lentelė ir 6 pav). Tiesa, mūsų fiksuotas dydis t, didėja netolygiai, taip pat kaip ir PLMD bei KJS.
A/ţ N t Vidurkis SD 1 30 19.2565556 5.3362146 4 18 32.5370370 5.5531986 5 81 50.3904527 18.7783462 6 18 45.7387037 28.8442285
5 lentelė. A/ţ alveolinės ataugos atrofijos įtaka t vaizduojama lentelėje. Čia A/ţ – apatinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsnis, N – stebėjimų skaičius, SD – standartinis
nuokrypis.
6 pav. A/ţ įtaka t vidurkiui vaizduojama grafike
3.3. Protezų nešiojimo laiko įtaka kramtymo efektyvumui
Eksperimento metu taip pat siekėme įvertinti pokyčius tarp pirmojo ir antrojo vizitų. Norėdami palyginti ar antro vizito metu kramtymo efektyvumas buvo didesnis, vėl naudojome neparametrinį Mano – Vitnio – Vilkoksono rangų sumų kriterijų. Buvo pasirinkti tik tų pacientų
26 duomenys, kurie dalyvavo pakartotiniame tyrime. Atlikus testą gauta, kad LRM (p reikšmė =0.087>0.05) ir PLMD (p reikšmė = 0.0952>0.05) nepriklauso nuo vizito. Tačiau tiriant visus duomenis (neišskiriant tų kurie lankėsi tik vieną kartą) buvo gauti kitokie rezultatai. Kintamajam LRM gauta p reikšmė 0.0013 <0.05, o PLMD gauta p reikšmė 0.0015<0.05, tai reiškia kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.
Kadangi duomenys nėra pasiskirtę apie normalųjį dėsnį, norint palyginti kuri grupė efektyvesnė korektiškiau yra vertinti medianą (ţr. 6 lentelė).
Vizitas Medianos įvertinys kintamajam 95% pasikliautinieji intervalai LRM 1 0.50405 0.4564 0.5707 2 0.41715 0.3833 0.4432 PLMD 1 49.0753 44.6663 55.6806 2 41.5193 37.6741 43.5278
6 lentelė. LRM ir PLMD vertinimas skirtingų vizitu metu.
Lentelėje matome, jog antro vizito metu LRM ir PLMD rodikliai buvo maţesni lyginant su pirmu vizitu. Vadinasi, antro vizito metu buvo uţfiksuotas didesnis kramtymo efektyvumas.
Be to, tyrėme ir KJS bei t pokyčius abiejų vizitu metu, tačiau gavome, jog abu rodikliai statistiškai nuo vizito nepriklauso (atitinkamai p=0.7885; p= 0.8318)
Tiriant ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmą kartą nešiojančių protezus ir ne pirmą kartą, buvo gauti tokie rezultatai: kintamiesiems LRM (p=0.0001 < 0.05) ir PLMD (p=0.0001 < 0.05) rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp nagrinėtų grupių. Norint palyginti kurios grupės kramtymo efektyvumas buvo didesnis vėl lyginome medianas (7 lentelė).
Protezų nešiojimo patirtis Medianos įvertinys 95% pasikliautinieji intervalai LRM (g) I 0.56135 0.5358 0.6715 II 0.42110 0.3949 0.4569 PLMD (%) I 55.0044 53.0452 65.9238 II 41.5234 38.9548 44.6663
7 lentelė. LRM ir PLMD vertinimas tarp pacientų, kurie protezus nešioja pirmą kartą ir kurie plokšteles yra nešioję seniau. Čia I – pacientai, kurie pirmą kartą nešiojo pilnus išimamus
27 Lentelėje matome, jog nagrinėti rodikliai LRM ir PLMD buvo didesni toje grupėje, kur pacientai pilnus išimamus protezus nešiojo pirmą kartą, nei kitoje grupėje buvę tiriamieji jau ir seniau nešioję tokius pat protezus. Vadinasi, pacientai, kurie praeityje turėjo patirties su pilnomis išimamomis plokštelėmis gebėjo kramtyti efektyviau, nei tie, kurie plokšteles nešiojo pirmą kartą.
Analizuojant KJS ir t tarp šių grupių, gavome, jog abu rodikliai statistiškai reikšmingai priklauso nuo to ar seniau buvo nešioti protezai ar ne (atitinkamai p= 0.0161; p=0.0001).
Protezų nešiojimo patirtis
Medianos
įvertinys 95% pasikliautinieji intervalai
KJS(vnt) I 72.3333 65.3333 86.3333
II 59.8333 55.6667 65.0000
t(s) I 59.8767 51.8967 74.9967
II 39.8200 34.1500 42.3667
8 lentelė. Ankstesnė protezų nešiojimo įtaką KJS ir t. Čia I – pacientai, kurie pirmą kartą nešiojo pilnus išimamus protezus, II – pacientai, kurie plokšteles yra nešioję ir seniau.
Vertinant medianas (ţr. 8 lentelė) matome, jog pirmoji grupė atliko daugiau kramtymo judesių ir kramtė ilgiau nei atitinkamai antrojoje grupėje buvę tiriamieji. Vadinasi, pacientai, kurie pilnas išimamas plokšteles nešiojo pirmą kartą kramtė daţniau ir ilgiau nei tie, kurie jau seniau turėjo patirties nešiojant šiuos išimamus protezus.
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuolaikinės protezų adhezyvinės medţiagos yra gaminamos įvairiu pavidalu. Jos gali būti pateikiamos kremo, juostelių, miltelių ar pamušalų forma. Literatūros šaltiniuose nurodoma, jog tvirtumas ir lipnumas yra pačios svarbiausios šių fiksacinių medţiagų savybės, lemiančios adhezyvo efektyvumo trukmę bei nesunkų panaudojimą praktikoje [7]. Pagrindinė pilnų išimamų plokštelių tirpių adhezyvų sudedamoji dalis yra surišimo medţiaga. Mūsų atliktame eksperimente buvo panaudoti du panašūs adhezyvai. CK ir FK savo sudėtyje turėjo karboksimetilceliuliozės (KMC) su daugybe natūraliai išsiskiriančių karboksilo grupių, kurios kontaktuodamos su seilėmis sudarydavo kohezinius ryšius tarp protezo ir burnos gleivinės. Tačiau šie adhezyvai skyrėsi savo sintetinėmis surišimo medţiagomis, kurių veikimo mechanizmas aiškinamas polimero jungčių susidarymu. CK savo sudėtyje turėjo vinilmetileterio ir maleino anhidrido kopolimero, o FK – polivinilacecato. Visgi literatūroje minima, jog dvivalenčio Ca ir monovalenčio Na katijonų kombinacijos su KMC negali greitai sukurti adhezyvaus poveikio ir prailginti patį veikimo laiką [22].
Mūsų atliktame tyrime gavome statistiškai nereikšmingą skirtumą kramtymo efektyvumui tarp visų naudotų adhezyvų grupių, nepriklausomai ar bandyme buvo panaudoti adhezyvai ar ne. Tačiau C.T. Sanchez ir kt tyrėjai (2016) pristatė savo atliktą eksperimentą, kuriame gavo kitokius rezultatus. Autoriai taip pat lygino kramtymo efektyvumą tarp pacientų, nešiojančių pilnas išimamas plokšteles bei naudojančių dvi skirtingas adhezyvines medţiagas (Corega ir Fittydent kremai) ir pacientų, kurie turėjo maţiausiai 24 likusius nuosavus dantis. Šio tyrimo metodika buvo panaši ir rėmėsi pro sietą nepraėjusios mėginio masės procentine dalimi kramtymo efektyvumui įvertinti. Tačiau tyrėjai naudojo 2-jų skirtingų sietų sistemą (atitinkamai akučių skersmuo – 2,4 mm ir 1,2 mm). Nagrinėdami gautus rezultatus tyrėjai nustatė, jog yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp panaudotų adhezyvų (P<0.05) pademonstruotų duomenų, surinktų iš antro sieto ir pro visus sietus praėjusios, surinktos masės. Todėl buvo padaryta išvada, kad Corega padėjo pasiekti didesnį kramtymo efektyvumą, nei Fittydent kremas. Taip pat paţymima, jog nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp duomenų, surinktų iš pirmojo sieto (akutės diametras 2,4 mm). Remiantis tuo, galėtumėme teigti, jog mūsų tyrimui vieno sieto statistiškai reikšmingiems rezultatams uţfiksuoti nepakako. Autoriai taip pat nurodo, jog buvo uţfiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp bedančių pacientų, kurie naudojo ir kurie nenaudojo protezų adhezyvus (P<0.05). Didesnis kramtymo efektyvumas buvo uţfiksuotas tada, kai buvo naudojamos adhezyvinės medţiagos. Pastebima, jog šie reikšmingi duomenys buvo surinkti įvertinus likusią mėginio masę,
29 kuri praėjo pro visą sietų sistemą. Be to, reikšmingas skirtumas rastas tarp nuosavus dantis turinčių pacientų ir kitų likusiųjų bedančių tiriamųjų, kurie naudojo ar nenaudojo protezų adhezyvus (P<0.05). Reikšmingai didesnis kramtymo efektyvumas buvo pastebimas dantis turinčioje tiriamųjų grupėje. Visgi skirtingus mūsų ir minėtų autorių rezultatus taip pat galėjo įtakoti ir skirtingas dalyvavusių BP kiekis. Mūsų tyrime BP buvo ţenkliai maţiau (atitinkamai 8 BP ir 17 BP), todėl siekiant reikšmingų rezultatų ateityje reiktų imtį didinti [22].
Jau anksčiau minėjome, jog protezų adhezyvai gali būti skirtingi. Mokslininkai G.Polyzois ir kt. (2014) pristatė savo atlikta studiją, kurioje lygino netirpius ir tirpius protezų adhezyvus. Tiesa, kramtymo efektyvumui įvertinti, jie naudojo visiškai skirtingą metodiką nei mes. Tyrėjai elektroninio gnatodinamometro pagalba matavo okliuzinių jėgų dydį, reikalinga protezo išjudinimui (OJDPI). Analizuodami gautus rezultatus, tyrėjai pastebėjo, kad abi adhezyvinės medţiagos pademonstravo beveik identiškus parodymus. Tačiau šių medţiagų panaudojimas neparodė reikšmingo OJDPI vidurkio padidėjimo naujų protezų adaptacijos periodu. [20] P.Kalra ir kt. (2012) pristatė savo atliktą studiją, kurioje taip pat tyrė skirtingų adhezyvų tipų efektyvumą. Mokslininkai naudodami spaudimo daviklius matavo OJDPI ir pastebėjo, jog protezų adhezyvai statistiškai reikšmingai padidina šį dydį. Tyrėjai taip pat nurodo, jog Fittydent pasta buvo efektyvesnė nei taip pat tyrime naudotos juostelės ar miltelių pavidalu pateiktas adhezyvas. Be to, autoriai taip pat pastebėjo, jog panaudojus adhezyvines medţiagas, OJDPI buvo uţfiksuotas didesnis tarp pacientų, nešiojusių senus, prastai besilaikančius protezus, nei tarp tiriamųjų, kuriems pilni išimami protezai buvo kliniškai įvertinti gerai arba patenkinamai. Tačiau reikia prisiminti, jog per ilgas blogai besilaikančių protezų nešiojimas ne tik gali sukelti burnos minkštųjų audinių traumas, bet ir paspartinti alveolinės ataugos rezorbcija [17].
Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, jog ţmonės, nešiojantys pilnas išimamas plokšteles kramto 50-84% prasčiau nei tie, kurie turi nuosavus dantis. Manoma, jog sumaţėjęs kramtymo efektyvumas gali būti siejamas su prasta protezų fiksacija ir stabilizacija. Be to, efektyvumą tiesiogiai paveikia ir progresuojanti alveolinės ataugos rezorbcija. Vykstant šiam procesui alveolinė atauga persiformuoja, dėl to protezas praranda stabilumą ir kramtymo metu pradeda judėti bei sukelia diskomforto jausmą. Mūsų atliktame tyrime pastebėjome, jog alveolinės ataugos atrofija iš tiesų turi neigiamą įtaką kramtymo efektyvumui. Analizuodami rezultatus gavome, jog didėjant atrofijos laipsniui kramtymo kokybė prastėja, bet netolygiai. Galėtumėme teigti, jog tokie rezultatai buvo gauti dėl to, kad mūsų pasirinktas klinikinis alveolinės ataugos būklės įvertinimas nėra itin tikslus. Visiškai priešingus rezultatus mūsų atliktai studijai gavo tyrėjai R. M. M. Machado ir kt. Jie (2016) atliko tyrimą norėdami išsiaiškinti kaip alveolinės ataugos
30 atrofija paveikia kramtymo funkciją. Šio eksperimento metodika buvo panaši. Tiriamųjų atrofijos laipsnis buvo įvertintas pagal Cawood ir Howell klasifikaciją. Kramtymo efektyvumui palyginti tyrėjai taip pat pasirinko sietų sistemos (10 sietų) metodika, kur kramtomasis substratas buvo Optocal silikoninė medţiaga. Tik priešingai nei mes, autoriai apatinio ţandikaulio atrofijos laipsnį vertino remdamiesi atliktomis ortopantomogramomis, kuriose buvo matuojamas apatinio ţandikaulio ilgis ir aukštis įvairiose jo vietose. Vėliau visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pacientai, kurių apatinis ţandikaulis buvo atrofuotas ir pacientai, kurių a/ţ nebuvo atrofuotas. Išanalizavę rezultatus, tyrėjai paskelbė, jog lyginant pacientų kramtymo efektyvumą, nebuvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp minėtų grupių (P<0,05 ANOVA). Visgi nepaisant A/ţ atrofijos laipsnio, autoriai taip pat nurodo, jog visų pacientų kramtymo efektyvumas su protezais yra labai prastas [23].
Ţmogaus neuromuskulinė sistema priklauso nuo besitęsiančio bedantystės periodo. Eksperimento metu taip pat siekėme įvertinti protezų nešiojimo laiko įtaką kramtymo efektyvumui. Tačiau mes pacientus skirstėme tik pagal tai, ar pacientai anksčiau nešiojo pilnus išimamus protezus ar ne ir nematavome tikslaus bedantystės periodo. Būtent tai galėtų paaiškinti kodėl gavome netolygų kramtymo efektyvumo sumaţėjimą vertinant PLMD, KJS ir t rodiklius. Toje pačioje, jau anksčiau minėtoje R. M. M. Machado ir kt. (2016) atliktoje studijoje autoriai taip pat pastebėjo, jog tarp kramtymo funkcijos ir besitęsiančios bedantystės laiko tarpo yra teigiama koreliacija. Tyrėjai mano, jog kuo yra didesnis bedantystės laiko periodas, tuo maisto smulkinimas yra prastesnis, nes dėl prastesnės protezo stabilizacijos pacientas nebesugeba atlikti pakankamo kramtymo judesių kiekio iki ryjimo reflekso. Todėl apatinio ţandikaulio protezo judėjimas laikomas labiausiai kramtymo efektyvumą maţinančiu faktoriumi [23].
Natūralių dantų praradimas sumaţina kramtymo kokybę, tačiau gydymas įvairiais protezais nesugeba visiškai atkurti sumaţėjusios kramtymo funkcijos, o ypač to nesugeba pilni išimami protezai. T.M.S.V. Goncalves ir kt. autoriai (2014) pristatė savo studiją, kurioje lygino pilnų ir dalinių išimamų protezų efektyvumą. Tyrimo metu visi pacientai turėjo po 20 kartų sukramtyti du iš anksto paruoštus mėginius – riešutus ir Optocal silikoninę medţiagą. Tuo pačiu metu tyrėjai kineziografu fiksavo pacientų apatinio ţandikaulio judesius kramtymo metu ir pastebėjo reikšmingus skirtumus tarp nagrinėtų grupių. Pacientai, nešiojantys dalinius išimamus protezus kramtė greičiau, nei tie pacientai, kurie nešiojo pilnus išimamus protezus. Be to, pirmosios grupės maksimalus kramtymo greitis, bei vertikali ir šoninė apatinio ţandikaulio judesių amplitudė buvo didesnė nei pacientų, nešiojančių pilnus išimamus protezus. Autoriai mano, jog tokie gauti rezultatai buvo dėl didesnės dalinių išimamų protezų retencijos ir stabilizacijos. Kramtymo judesiai
31 ir kramtymo efektyvumas yra glaudţiai susiję, nes greitesnis kramtymo ciklas lemia geresnę kramtymo kokybę. Būtent tai ir parodo likusių natūralių dantų svarbą kokybiškesnei kramtymo funkcijai atlikti [10].
Jei paţvelgtumėme iš kitos pusės, pilnų išimamų protezų sukeliamas funkcines problemas galima bandyti spręsti ir be protezų adhezyvų panaudojimo. Vienas iš literatūroje siūlomų variantų galėtų būti minkštos protezų bazės pasirinkimas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, jog minkšta protezo bazė uţtikrina ne tik okliuzinių jėgų perdavimą protezinei loţei, bet ir atkuria uţdegimo apimtą gleivinę, bei pagerina paciento komforto jausmą. Yra daug įvairių medţiagų, naudojamų minkštai protezo bazei pagaminti. Akrilinės plastmasės ir silikoninės perbazavimo medţiagos jau seniau buvo naudojamos bandant atkartoti burnos gleivinės elastingumą. Tačiau labai daţnai kildavo ginčų dėl šių medţiagų poveikio kramtymo efektyvumui. E. S. Palla ir kt. tyrėjai (2015) pristatė savo atliktą sisteminę apţvalgą, kurioje nagrinėjo pilnų išimamų plokštelių minkštų pagrindų įtaką kramtymo efektyvumui (KE). Buvo atrinkti 6 straipsniai, kurie pilnai atitiko iškeltus mokslininkų reikalavimus. Iš pradţių buvo lyginamas kramtymo efektyvumo skirtumas tarp tradiciškai pagamintų pilnų išimamų protezų su kieta baze ir protezų su minkšta baze. Kramtymo efektyvumui palyginti taip pat buvo pasirinkta sieto metodika, bei buvo nuspręsta laikytis nuomonės, jog kuo smulkiau bus sukramtytas mėginys, tuo didesnis bus kramtymo efektyvumas. Visgi nagrinėtuose straipsniuose nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pacientų, kurie nešiojo pilnus išimamus protezus su kieta baze ir tų, kurie nešiojo protezus, perbazuotus su ilgalaike akriline minkšta plastmase (p ≥0.05, pasirinktas Stjudento t kriterijus). Tačiau buvo pastebėtas 5% didesnis KE, uţfiksuotas naudojant protezus, perbazuotus ilgalaike silikone baze, lyginant juos su kietą bazę turinčiais protezais. Viename iš nagrinėtų autorių straipsnių, buvo rasta, jog panaudojus ilgalaikę fluoropolimerinę silikoninę medţiagą pavyko pasiekti net ¼ didesnį kramtymo efektyvumo vidurkį. Be to, buvo siekiama KE įvertinti pasiremiant ir kitomis metodikomis. Palyginus maksimalias kandimo jėgas (MKJ), buvo rasta, jog ⅓ didesni MKJ vidurkiai uţfiksuoti atliekant bandymus su minkšta protezo baze, nei atitinkamai su kietą bazę turinčiais protezais. Visgi medţiagos, naudojamos minkštų protezų bazių gamyboje, laikui bėgant praranda sau būdinga minkštumą. Manoma, jog būtent dėl burnoje esančių skysčių absorbcijos, plastifikatorių tirpumo šį naudinga minkštų bazių savybė yra prarandama. Protezo pagrindas tampa kietas, standus, todėl protezinei loţei perduodamas didesnis kramtymo spaudimas. Taip pat minima, jog norint naudoti protezus su minkšta baze, plokštelės turi būti geros būklės bei pasiţymėti gera retencija ir stabilizacija. Vis dėlto, siūloma minkštus pagrindus rinktis pirmiausia tada, kai norime sumaţinti plokštelių sukeliamą skausmą ir diskomforto jausmą [4].
32 4.1. Interesų konfliktai
Autorius interesų konflikto neturėjo. Eksperimento metu naudotą „Corega“ kremą padėjo įsigyti Prof. dr. Alvydas Gleiznys, o „Fittydent“ mėginukų padovanojo UAB „Ringitas“ produktų vadybininkė Iveta Maţeikienė, įmonės kodas: 134307345, adresas: Rietavo g. 8 , LT-48258 Kaunas, Tel. 8 37 424909. Visos kitos medţiagos buvo įsigytos iš autoriaus asmeninių lėšų.
4.2. Padėka
Noriu nuoširdţiai padėkoti ţmonėms, kurie prisidėjo prie šio tyrimo: Baigiamojo magistrinio darbo vadovui – Prof. dr. Alvydui Gleizniui,
Prof. Edgarui Stankevičiui uţ pagalbą ir suteikta galimybę naudotis LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijos elektroninėmis svarstyklėmis,
Ivetai Maţeikienei ir įmonei UAB „Ringitas“ uţ suteiktą paramą, Vyr. laborantei Laurai Martinkutei uţ pagalbą laboratorijoje, Dovilei Mačiulytei uţ pagalbą atliekant statistinę analizę,
LSMU KK Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikos pacientams, uţ dalyvavimą moksliniame tyrime.
33
5. IŠVADOS
1. Uţfiksuotas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp panaudotų skirtingų protezų adhezyvų grupių. Taip pat neradome statistiškai reikšmingo skirtumo nepriklausomai ar adhezyvai buvo panaudoti ar ne.
2. Didėjant apatinio ţandikaulio alveolinės ataugos atrofijos laipsniui, kramtymo efektyvumas maţėja. Tiriamųjų, kurie turėjo nuosavus dantis, kramtymo efektyvumas buvo ţenkliai didesnis, nei pacientų, nešiojančių pilnas išimamas plokšteles.
3. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp apsilankymo vizitų. Po adaptacinio periodo, kramtymo efektyvumas buvo didesnis, nei iš karto po protezų atidavimo. Be to, pacientai, kurie jau anksčiau nešiojo pilnus išimamus protezus, sugebėjo pasiekti didesnį kramtymo efektyvumą, nei tie, kurie plokšteles nešiojo pirmą kartą.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. E. Nagaraj, N. Mankani, P. Madalli, D. Astekar. Socioeconomic Factors and Complete Edentulism in North Karnataka population. J Indian Prosthodont Soc. 2014 Mar; 14(1): 24-28.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3935051/
2. Anette Wennström, Margareta Ahlqwist, Ulrika Stenman, Cecilia Björkelund, Magnus Hakeberg. Trends in tooth loss in relation to socio-economic status among Swedish women, aged 38 and 50 years: repeated cross – sectional surveys 1968 – 2004. BMC Oral Health. 2013; 13: 63.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3827009/
3. Stefanos Tyrovolas, Ai Koyanagi, Demosthenes B. Panagiotakos, Josep Maria Haro, Nicholas J. Kassebaum, Vanessa Chrepa, Georgios A. Kotsakis. Population prevalence of edentulism and its association with depression and self-rated health. Sci Rep. 2016; 6: 37083.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5112530/
4. Eleni Sotiria Palla, Eleni Karaoglani, Olga Naka, Vassiliki Anastassiadou. Soft denture liners’ effect on the masticatory function in patients wearing complete dentures: A systematic review. Journal of Dentistry. December 2015, Volume 43, Issue 12, Pages 1403–1410.
URL: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0300571215300452
5. Túlio Eduardo Nogueira, Shahrokh Esfandiari, Cláudio Rodrigues Leles. Cost-effectiveness analysis of the single-implant mandibular overdenture versus conventional complete denture: study protocol for a randomized controlled trial. Trials. 2016; 17: 533. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5097429/
6. T.R. Cunha, M.P. Della Vecchia, R.R. Regis, A.B. Ribeiro, V.A. Muglia, W. Mestriner Jr, R.F. de Souza. A randomised trial on simplified and conventional methods for complete denture fabrication: Masticatory performance and ability. Journal of Dentistry. Volume 41, Issue 2, February 2013, Pages 133–142.
