Simonas Dvylys
V kursas, 1 grupėIMPLANTŲ STABILUMO TYRIMO SISTEMŲ
PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Dr. Gintaras Janužis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
IMPLANTŲ STABILUMO TYRIMO SISTEMŲ PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD atitikimas ir įvertinimas reikalavimų
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
statistinė analizė?
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomend
acijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavi
mai
Ar pakankama darbo apimtis (be
priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 21
SUMMARY ... 22
ĮVADAS ... 22
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Invazyvūs implantų stabilumo tyrimo metodai ... 13
1.2. Neinvazyvūs implantų stabilumo tyrimo metodai ... 14
1.3. Implantų stabilumo metodikų palyginamoji charakteristika ... 15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Tyrimo medžiaga ir priemonės ... 18
2.2. Tyrimo eiga ... 18
2.3. Duomenų statistinė analizė ... 19
3. REZULTATAI ... 20 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 22 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 23 IŠVADOS ... 24 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 25 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 26 PRIEDAI ... 29
Implantų stabilumo tyrimo sistemų palyginimas
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Implanto stabilumas - labai svarbus faktorius,
lemiantis sėkmingą osteointegraciją. Atsižvelgiant į tai, atsiranda implanto stabilumą matuojančio aparato poreikis. Šio in vitro tyrimo tikslas yra išsiaiškinti ir įvertinti skirtingų neinvazyvių implantų stabilumo vertinimo metodikų „Periotest“ ir „Osstell“ patikimumą bei tikslumą.
Medžiaga ir metodai: Skirtingos morfologinės struktūros jaučio šonkauliuose buvo paruošti
dantų alveolių simuliatoriai: nušlifavus kortikalinį kaulą, į spongiozinį kaulą įpresuoti metaliniai dantų modeliai, kuriuos pašalinus suformuotos alveolės. Pirminės vienmomentinės implantacijos imitacijai panaudoti Megagen AnyRidge 6,0 mm skersmens (kūno skersmuo 4,8mm), 10mm ilgio implantai (Megagen, Gyeongbuk, Pietų Korėja). Implantai įsriegti į jaučio šonkaulyje suformuotas alveolių simuliacijas: 40 implantų, po 20 kieto ir minkšto kaulo grupėse. Kiekvieno implanto pirminio stabilumo matavimai atlikti su „Osstell“ (Integration Diagnostics AB, Savedalen, Švedija) ir „Periotest“ (Gulden Messtechnik, Bensheim, Vokietija) aparatais. Matavimai atlikti meziodistaline ir bukolingvaline kryptimis, kiekviena kryptimi po tris kartus, matavimus atliko vienas tyrėjas. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 23 versija. Statistinio patikimumo lygis buvo nustatytas P < 0,05.
Rezultatai: Abi sistemos pademonstravo statistiškai patikimus implantų stabilumo tyrimo
rezultatus. „Periotest“ ir „Osstell“ vidutiniai rodikliai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą kieto ir minkšto kaulo grupėse (P < 0,05). „Periotest“ aparatas yra labiau jautrus paklaidos galimybei atliekant meziodistalinius matavimus, „Osstell“ aparto rodikliams matavimo kryptis turi mažesnę įtaką.
Išvados: „Periotest“ ir „Osstell“ sistemos yra statistiškai patikimos matuojant dantų implantų
stabilumą. „Osstell“ sistema yra patikimesnė matuojant implantų stabilumą kietame ir minkštame kaule, nei „Periotest“ sistema. „Osstell“ sistemai matavimo kryptis turi mažesnę įtaką.
Raktažodžiai: Osteointegracija, implantų stabilumas, „Periotest“, „Osstell“, rezonanso dažnio
The Evaluation of Different Implant Stability Systems
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Primary stability at placement of a dental
implant is one of the most important factors for a successful osseointegration. Therefore, the need of a reliable implant stability assessment device is required. The aim of this in vitro study was to evaluate reliability of the “Osstell” and “Periotest” devices in the assessment of implant stability and to perform a method comparison.
Material and the methods: The simulators of dental alveolus were prepared into bovine rib
segments of different anatomical origins and densities: after removing superficial cortical bone layer, metal teeth models were inserted into spongious bone ant then removed. 40 Megagen AnyRidge 6,0 mm diameter (body diameter 4,8 mm), 10 mm lenght implants (Megagen, Gyeongbuk, South Korea) were inserted into the simulators of the alveolus to imitate immediate implantation procedure in different bone type groups. The measurements of implant stability were made by “Osstell” (Integration Diagnostics AB, Savedalen, Sweden) and “Periotest” (Gulden Messtechnik, Bensheim, Germany) devices. The measurements were made in mesiodistal and buccolingual directions. Statistical data analysis was made by SPSS 23 version. Statistical significance level was adjusted to P < 0.05.
Results: The mean “Periotest” and “Osstell” measurements showed a significant difference
between the hard and soft bone groups, P < 0,05.
Conclusions: “Osstell” system proved to be more reliable compared to “Periotest” system in
measuring dental implant stability in hard and in soft interfaces.
Keywords: Osseointegration, Implant Stability, “Periotest”, “Osstell”, Resonance Frequency
Analysis.
12
ĮVADAS
Gydymas dantų implantais yra sparčiai populiarėjanti ir labai svarbi šiuolaikinės burnos ertmės reabilitacijos dalis. Tačiau net pasitelkus greitai tobulėjančias medicinos srities technologijas ir naujus mokslinius pasiekimus, vis dar pasitaiko gydymo nesėkmių. Vienas pagrindinių sėkmės faktorių yra implanto stabilumas ir jo palaikymas. Implanto stabilumas yra labai svarbus faktorius, lemiantis sėkmingą osteointegraciją, kuri yra laikoma tiesiogine struktūrine ir funkcine jungtimi tarp kaulo ir implanto paviršiaus. Implanto stabilumo pasiekimas ir išlaikymas yra labai svarbus faktorius, norint pasiekti sėkmingą gydymo rezultatą. Todėl implanto stabilumo įvertinimas ir sekimas įvairiais gydymo laikotarpiais yra svarbus faktorius, padedantis prognozuoti gydymo sėkmę bei planuoti tolesnius gydymo etapus.
Implanto stabilumas yra pasiekiamas dviem skirtingais etapais: pirminiu ir antriniu. Pirminis implanto stabilumas yra laikomas mechanine jungtimi tarp implanto ir kaulo, į kurį įsriegtas implantas. Pirminis stabilumas priklauso nuo kaulo kokybės, kiekio, chirurginės procedūros tipo, implanto diametro, ilgio ir formos [1]. Antrinis stabilumas susiformuoja įvykus kaulo regeneracijai ir remodeliacijai apie įsriegtą implantą. Antrinis stabilumas priklauso nuo pirminio stabilumo, kaulo formavimosi ir remodeliacijos. Taip pat, nuo antrinio stabilumo lygio priklauso implanto apkrovimo protezu laikas. Todėl yra labai svarbu turėti galimybę įvertinti implanto stabilumą įvairiais laiko tarpais po implantacijos ir taip nustatyti ilgalaikę gydymo prognozę, atsižvelgiant į esamą implanto stabilumo rodiklį.
Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti ir įvertinti skirtingų neinvazyvių implantų stabilumo vertinimo metodikų patikimumą bei tikslumą. Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pirminį implanto stabilumą „Periotest“ ir „Osstell“ metodais kieto ir minkšto kaulo grupėse.
2. Įvertinti implantų stabilumo vertinimo krypties įtaką „Periotest“ ir „Osstell“ aparatų rodikliams. 3. Nustatyti labiausiai patikimą metodiką, bei pateikti rekomendacijas.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Mokslinės literatūros apie implantų stabilumo tyrimo metodikas yra gana nedaug. Lietuvoje tokios tematikos mokslinių publikacijų dar nėra paskelbta, implantų stabilumo sistemos mūsų šalyje vis dar nėra populiarios.
Pirminis implantų stabilumas gali būti matuojamas invazyviais ir neinvazyviais metodais. Invazyviais metodais yra laikomi histomorfologinis tyrimas, „Tempimo“ testas, „Išstūmimo - ištraukimo“ testas ir „Implanto išsukimo jėgos“ testas. Neinvazyvūs metodai yra „Perkusijos“ testas, radiografija, „Įsriegimo jėgos“ testas implantacijos metu, tyrimas „Periotest“ aparatu ir tyrimas „Osstell“ aparatu.
1.1. Invazyvūs implantų stabilumo tyrimo metodai
Histomorfologinis tyrimas: implanto stabilumas yra nustatomas įvertinant apie implantą esančio kaulo kiekybę bei implanto ir jį supančio kaulo integracijos plotą. Tyrimas atliekamas iš histologinio implanto - kaulo srities mėginio. Šio tyrimo privalumas yra tikslus integracijos kokybės nustatymas. Tačiau ši metodika nėra pritaikyta kasdieninei klinikinei praktikai dėl procedūros invazyvumo bei destruktyvumo. Metodika naudojama neklinikiniams tyrimams ir eksperimentams [1].
„Tempimo“ testas: nemodifikuoto tyrimo esmė yra implanto ir kaulo jungties tempimo jėgos matavimas pašalinant implantą iš kaulo (Kitsugi ir kiti 1996) [2]. Vėliau ši metodika buvo modifikuota pridedant lateralinę apkrovą tiriamajam implantui. Tačiau tyrėjai paminėjo, kad yra sunkumų įvertinant šalutinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos galutiniam tyrimo rezultatui [3].
„Išstūmimo - ištraukimo“ testas: standartinėje šio tyrimo metodikoje cilindro tipo implantas yra implantuojamas transkortikaliai ar intramedulariai į kaulą ir pašalinamas taikant jėgą, lygiagrečią tiriamajam paviršiui. Maksimali implanto išsilaikymo kaule jėga yra laikoma atitikmeniu maksimaliai jėgai, reikalingai pašalinti implantą. Deja, ši metodika taikoma tik lygaus paviršiaus cilindriniams implantams, kurie šių dienų rinkoje yra mažiau populiarūs nei sraigtiniai implantai [3].
„Implanto išsukimo jėgos“ testas: išsukimo jėgos įvertinimas buvo pasiūlytas 1996 metais kaip vienas iš būdų išmatuoti implanto stabilumą, atliekant implanto protezinės atramos prisukimo procedūrą. Tačiau atliekant šį testą atsiranda rizika suardyti implanto - kaulo jungtį [1].
14
1.2. Neinvazyvūs implantų stabilumo tyrimo metodai
„Perkusijos“ testas: šis tyrimas atliekamas paprasto odontologinio instrumento pagalba. Tyrimo principas - odontologinio instrumento koteliu atliekama perkusija į implanto protezinę atramą, klausoma susidariusio garso savybių, jos analizuojamos. Tačiau ši metodika laikoma nepatikima, dėl tyrėjo subjektyvumo faktoriaus [1].
Radiografija: ši metodika suteikia naudingos informacijos apie kaulo kiekybę ir kokybę implanto srityje, kurią yra naudinga ištirti prieš protezavimą. Radiografija taip pat yra labai naudinga siekiant nuspėti implanto stabilumą, analizuojant osteointegracijos procesą ar tiriant apie implantą atsirandančius pažeidimus. Šios sistemos trūkumai yra rentgenologinio vaizdinio kokybės limitacija, vaizdinio iškreipimai. Visa tai labai komplikuoja kiekybinius matavimus. Taip pat, rentgeno nuotraukose yra sunku nustatyti kaulo struktūros ir morfologijos pokyčius iki tol, kol pasireiškia 30 % kaulo struktūros netekimas. Nepaisant to, kad šio diagnostinio metodo tikslumas yra ganėtinai žemas, radiografija yra labai plačiai paplitusi metodika vertinant implanto osteointegraciją ir stabilumą dėl jos patogumo [1].
„Įsriegimo jėgos“ testas: implantacijos metu įsriegimo jėgos rodikliai gali būti naudojami įvertinti kaulo kokybę įvairiose žandikaulių srityse. Įsriegimo jėga gali būti laikoma ir kaip atskira implantų stabilumo įvertinimo metodika, ir kaip vienas aspektų, turinčių įtakos dantų implanto stabilumui. Žvelgiant iš mechaninės pusės, įsriegimo jėga priklauso nuo chirurginės procedūros, implanto formos ir kaulo kokybės [1]. Deja, šia metodika neįmanoma įvertinti antrinio stabilumo, kaulo remodeliacijos ir formavimosi apie įsriegtą implantą. Tai reiškia, jog taikant šią metodiką negalima rinkti informacijos apie implanto stabilumo pokyčius po implantacijos.
„Periotest“ (Gulden Messtechnik, Bensheim, Vokietija) buvo sukurtas ir pristatytas kaip aparatas, skirtas tirti dantų mobilumą. Vėliau jis buvo pritaikytas tirti implantų stabilumui, ieškant alternatyvų invazyvioms implantų stabilumo metodikoms. Originalus „Periotest“ aparatas įvertina periodonto raiščio amortizacines savybes. Aparatas nustato danties ar implanto stabilumą, kai prietaiso elektroninė lazdelė priliečia tiriamojo objekto paviršių, taip yra nustatomas kontaktavimo laikas. „Periotest“ skalė yra matuojama nuo -8 (mažas mobilumas) iki +50 (didelis mobilumas). „Periotest“ rodiklis nuo -8 iki -6 yra laikomas geru stabilumu.
„Periotest“ gali matuoti visus paviršius, įskaitant danties protezą, implanto protezinę atramą ir t.t. Tačiau aparato lazdelė turi kontaktuoti su tiriamuoju paviršiumi tam tikru atstumu ir kampu. Jeigu
15 statmeno kontakto kampas didesnis nei 20 laipsnių, o lygiagretaus kontakto kampas didesnis nei 4 laipsniai, aparato rodoma reikšmė yra neteisinga. Taip pat, aparato lazdelė turi išlaikyti 0,6 - 2 mm atstumą nuo tiriamojo paviršiaus. Jei atstumas didesnis nei 5mm, rodoma vertė nereikšminga [1].
„Osstell“ aparatas 1998 metais buvo pasiūlytas kaip implantų stabilumo tyrimo sistema, pagrįsta magnetinio rezonanso dažnio analize. Sistemos komercinis gamintojas yra „Osstell“ (Integration Diagnostics AB, Savedalen, Švedija). Matavimai „Osstell“ aparatu yra išreiškiami ISQ (implant stability quotient) skalėje nuo 1 iki 100. Rodiklis 70 ir daugiau rodo aukštą implanto stabilumą, rodiklis nuo 60 iki 70 rodo vidutinį stabilumą, rodiklis 60 ir mažiau rodo žemą stabilumą. Atsižvelgiant į gamintojo nuorodas, implantus turinčius 70 ir didesnį stabilumo rodiklį galima protezuoti betarpišku apkrovimu, implantus turinčius 65 - 70 rodiklį galima protezuoti ankstyvo apkrovimo metodika, implantus turinčius 60 - 65 stabilumo rodiklį galima protezuoti tradicine dviejų etapų metodika. Jeigu „Osstell“ aparatas rodo 60 ir mažesnį stabilumo rodiklį, implanto prognozė laikoma rizikinga, patartinas stebėjimas ir periodiškas implanto stabilumo matavimas.
„Osstell“ sistema veikia magnetinio rezonanso principu. Sistema turi magnetinę atramą - daviklį, kuris prisisuka prie implanto. Kai magnetinis signalas yra išleidžiamas iš aparato zondo, sistemos magnetinis daviklis yra aktyvuojamas. Aktyvuotas daviklis pradeda vibruoti ir sukelia elektros srovę zondo ritėje. Sukelta elektros srovė yra fiksuojama, elektros signalas konvertuojamas kaip stabilumo rodiklis nuo 1 iki 100 ISQ skalėje.
Implantų stabilumo metodikų schematinis vaizdas pavaizduotas prieduose (Priedas Nr. 1).
1.3. Implantų stabilumo metodikų palyginamoji charakteristika
Šiuo metu, populiariausios implantų stabilumo tyrimo metodikos yra „Periotest“ ir „Osstell“. Tai yra vieninteliai rinkoje esantys elektroniniai aparatai, turintys matavimo skales. Šiomis metodikomis matuoti implanto stabilumą galima bet kuriame gydymo etape. Mažiau populiarus tyrimo būdas yra „Įsriegimo jėgos“ testas, nes šiuos matavimus galima atlikti tik implanto įsriegimo metu.
Moksliniai tyrimai dažniausiai yra atliekami su gyvūnų kaulais, žmogaus kaulais, žmogaus palaikų kaulais ir plastmasinėmis kaulo imitacijomis, didžioji tyrimų dalis yra atliekama in vitro sąlygomis. Natūralu, kad moksliniuose tyrimuose dažnai tiriamas tik pirminis stabilumas, nes antrinį stabilumą galima ištirti tik įvykus osteointegracijai, o tai įmanoma tik in vivo tyrimuose.
Didžioji dalis tyrimų, atliktų su gyvūnų kaulais, nurodė „Periotest“ ir „Osstell“ sistemų aukštą tarpusavio koreliaciją. Nienkemper ir kiti savo tyrime nustatė, jog „Periotest“ ir „Osstell“ sistemos
16 tarpusavyje koreliuoja (r = - 0,90), tačiau minimas didesnis „Osstell“ patikimumas nei „Periotest“, „Osstell“ stabilumo koreliacija r = 0,71 (P < 0,001), „Periotest“ stabilumo koreliacija r = −0,64 (P < 0,001) [4]. Oh ir kiti savo tyrimo metu nustatė, jog apatiniame žandikaulyje „Periotest“ rodikliai buvo žemesni nei viršutiniame žandikaulyje (savo skalėje), „Osstell“ rodikliai apatiniame žandikaulyje didesni nei viršutiniame. Autoriai nustatė, jog abi stabilumo tyrimo sistemos yra patikimos, koreliuojančios tarpusavyje [5]. Lachman su bendraautoriais taip pat nustatė abiejų sistemų statistiškai aukštą patikimumą in vitro sąlygomis [6]. Kitame straipsnyje nustatyta „Įsukimo jėgos“ testo ir „Osstell“ sistemų aukšta koreliacija [7].
Nagrinėjant tyrimus atliktus su žmonėmis gauta prieštaringų rezultatų. Wentaschek su bendraautoriais ištyrė 105 implantus, nustatė jog „Įsukimo jėgos“ testas yra pati patikimiausia ir specifiškiausia metodika (AUC = 0,929), toliau sekė „Periotest“ (AUC = 0,836) ir „Osstell“ (AUC = 0,811) [8]. Kitame straipsnyje, nagrinėjusiame implantų stabilumą in vivo sąlygomis, tirta 213 implantų, „Osstell“ nustatyta kaip patikimesnė sistema. „Osstell“ patikimumo koeficientas 0,99 %, „Periotest“ patikimumo koeficientas 0,88 %. Taip pat teigiama, jog „Periotest“ sistema jautresnė klinikinėms matavimo variacijoms (P = 0,0074) [9]. Schnitman ir bendraautorių straipsnyje nustatyta kompiuterinės tomografijos, „Įsukimo jėgos“ testo, „Periotest“ ir „Osstell“ sistemų koreliacija. Tačiau „Periotest“ sistema laikoma patikimiausia, imtis 58 implantai [10].
Tyrimai atlikti su žmonių palaikų kaulais taip pat nurodo „Periotest“ ir „Osstell“ sistemų koreliaciją. Turkyilmaz ir kitų tyrime tirti 24 implantai, „Įsukimo jėgos“ testo ir „Osstell“ vertės koreliavo tarpusavyje (r = 0,853, P < 0,001), tačiau „Įsukimo jėgos“ testo verčių koreliavimas su kaulo tankumu (r = 0,690, P < 0,001) buvo didesnis nei „Osstell“ koreliavimas su kaulo tankumu (r = 0,557, P < 0,05) [11]. Kitame tyrime tirti 28 implantai, nustatyta stabilumo variacija priklausoma nuo žandikaulio srities, taip pat nustatyta „Periotest“ ir „Osstell“ verčių aukšta koreliacija (r = -0,852) [12].
Moksliniuose tyrimuose, kuriose analizuojami implantų stabilumo sistemų rodikliai plastmasinėse kaulo imitacijose, minima statistiškai reikšminga asociacija tarp „Periotest“ ir „Osstell“ sistemų, tačiau galima įžvelgti „Osstell“ sistemos pranašumą. Hsu ir kitų tyrime tirta 60 implantų, nustatyta, kad tarp „Įsukimo jėgos“ testo, „Periotest“ ir „Osstell“ sistemų rodiklių yra patikimas skirtumas (P < 0,05) [13]. Kitame tyrime tarp „Periotest“ ir „Osstell“ metodikų nustatyta statistiškai
reikšminga linijinė asociacija (R2 = 0,89, P < 0,0001) [14]. Esant bukaliniam kaulo defektui, tarp
„Periotest“ ir „Osstell“ sistemų koreliacija buvo žema R2 = 0,67. Esant meziobukaliniam kaulo defektui
koreliacijos koeficientas buvo R2 = 0,70, esant meziobukaliniam ir meziodistaliniam defektui
17
koreliacijos koeficientas buvo aukščiausias - R2 = 0,93. Tai rodo, jog didėjant kaulo defektui didėja
„Periotest“ ir „Osstell“ sistemų koreliacija [15]. Al-Jetaily ir bendraautorių tyrimą sudarė trys dalys. I bandymo metu nustatytas sėkmingai integravusių implantų stabilumas (69 ± 6,5) buvo artimas literatūroje pateikiamam stabilumui (70 ± 0,0). Bandyme nustatyti „Periotest“ duomenys (-3,52 ± 0,39) buvo labiau nutolę nuo literatūroje minimų (-8 ± 5,5). II bandymo metu „Osstell“ patikimumas mažėjo kartu su implantų stabilumo mažėjimu (standartinis nuokrypis: 0,0, 0,24, 0,4 ir 0,32 atitinkamai mažėjančiam implanto gyliui plastmasinėje kaulo imitacijoje). „Periotest“ patikimumas didėjo, mažėjant implanto gyliui plastmasinėje kaulo imitacijoje (standartinis nuokrypis: 0,39, 0,0, 0,0 ir 0,14). III bandymo metu pirmas 10 minučių registruotas maksimalus duomenų išsisklaidymas (standartinis nuokrypis: 2 - 4), kitas 10 minučių išsisklaidymas mažėjo (standartinis nuokrypis: 1 - 2), paskutines 10 minučių standartinis nuokrypis buvo 0,5 - 1. Tai rodo, kad „Osstell“ sistemos tikslumas didėja didėjant implanto stabilumui. Taip pat tyrėjai nustatė, jog „Osstell“ sistema yra patikimesnė nei „Periotest“ sistema, matuojant implantų stabilumą kietame ir minkštame kauluose (P < 0,001) [16].
Įvertinus literatūrą, galima teigti, jog mokslinės medžiagos apie implantų stabilumo tyrimo metodikas nėra daug. Lietuvoje ši tema dar nėra analizuota, todėl atsiranda tokio mokslinio tyrimo poreikis.
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo medžiaga ir priemonės
Eksperimentui atlikti naudotas jaučio šonkaulio kaulas. Siekiant imituoti vienmomentę implantaciją ir užtikrinti kuo vienodesnes eksperimento sąlygas, jaučio kauluose buvo paruošti dantų alveolių simuliatoriai: nušlifavus kortikalinį kaulą, į spongiozinį kaulą buvo įpresuojamai metaliniai dantų modeliai, kuriuos pašalinus buvo suformuotos alveolės. Eksperimentui suformuotos keturių rūšių alveolių simuliacijos: dvišaknio krūminio danties, trišaknio krūminio danties, dvišaknio prieškrūminio danties, vienašaknio priekinio danties.
Pirminės vienmomentinės implantacijos imitacijai panaudoti Megagen AnyRidge 6,0 mm skersmens (kūno skersmuo 4,8 mm), 10 mm ilgio implantai (Megagen, Gyeongbuk, Pietų Korėja). Implantai įsriegti į jaučio šonkaulyje suformuotas alveolių simuliacijas: 40 implantų, 20 implantų kieto kaulo grupėje, 20 implantų minkšto kaulo grupėje. Kiekvienoje grupėje implantuota po 5 implantus į keturių rūšių alveolių simuliatorius. Implantacijos procedūra atlikta pagal gamintojo nurodytą protokolą.
Atliekant stabilumo matavimus „Osstell“ aparatu, rezonanso dažnio daviklis (27 tipas, Nr. 100431) buvo įsuktas į implantą. Atliekant matavimus „Periotest“ aparatu, buvo naudojama analogiška konstrukcija.
2.2. Tyrimo eiga
Kiekvieno implanto matavimai buvo atlikti iš dviejų pusių - bukolingvalinės ir meziodistalinės. Kiekvienos krypties matavimas atliktas po tris kartus vienu aparatu, vėliau analogiškai pakartojami matavimai kitu aparatu po tris kartus kiekvienai krypčiai. Atlikus matavimą, eilės tvarka buvo matuojamas kito implanto stabilumas „Osstell“ ir „Periotest“ aparatais, kartojant tą patį protokolą, kol buvo išmatuoti visi implantai abiejose tyrimo grupėse.
Siekiant sudaryti kuo vienodesnes eksperimentines sąlygas, jaučio kaulas buvo įsigytas iš to pačio tiekėjo. Kiekvienos grupės kaulai tarpusavyje turėjo morfologiškai panašią struktūrą. Kieto tipo kaulai buvo iš distalinių jaučio šonkaulių segmentų. Ši kaulų grupė pasižymėjo morfologija, panašia į 2 grupės kaulo kokybę pagal Lekholm ir Zarb [17], arba D2 - D3 pagal Misch [18]. Minkšto tipo kaulai buvo didesnio diametro, iš proksimalinės šonkaulio dalies. Šios grupės kaulai pasižymėjo mažesniu
19 kiekiu kortikalinio ir didesniu kiekiu spongiozinio kaulo. Šio tipo kaulų morfologija pasižymėjo savybėmis panašiomis į 3 kaulo kokybės grupę pagal Lekholm ir Zarb, arba D3 - D4 pagal Misch.
2.3. Duomenų statistinė analizė
„Periotest“ ir „Osstell“ matavimų duomenys buvo išnagrinėti statistinės analizės metodu. Statistinio patikimumo lygis buvo nustatytas į P < 0,05. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 23 versija. Tarpklasinis koreliacijos koeficientas buvo skaičiuotas nustatyti kaip tiksliai duomenys atitinka vieni kitus savo grupėje. Tarpklasinio koreliacijos koeficiento įvertinimas: mažiau nei 0,40 - prastas, nuo 0,40 iki 0,59 - patenkinamas, nuo 0,60 iki 0,74 - geras, nuo 0,75 iki 1 - puikus.
Cronbach alfa rodiklis yra laikomas skalės patikimumo rodikliu, jis parodo kaip arti vienas kito yra duomenys savo grupėje. Cronbach alfa rodiklio įvertinimas: α mažiau nei 0,5 - nepriimtinas, α rodiklis nuo 0,5 iki 0,6 - prastas, α rodiklis nuo 0,6 iki 0,7 - abejotinas, α rodiklis nuo 0,7 iki 0,8 - patenkinamas, α rodiklis nuo 0,8 iki 0,9 - geras, α rodiklis daugiau už 0,9 - puikus.
Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (P reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α reikšmė).
20
3. REZULTATAI
Siekiant palyginti skirtingų aparatų matavimų standartinius nuokrypius „Periotest“ skalė (nuo -8 iki 50), buvo konvertuota į „Osstell“ skalę (nuo 1 iki 100) naudojantis matematine lygtimi pagal Lachman [6]:
„Osstell“ rodiklis = 76 - 2 × „Periotest“ rodiklis
Lentelėje Nr. 1 pateikiami abiejų aparatų matavimo rodikliai ir jų tendencijos kieto kaulo grupėje. Lentelėje Nr. 2 pateikiami analogiški rezultatai minkšto kaulo grupėje.
Lentelė Nr. 1. „Periotest“ ir „Osstell“ matavimo tikslumas kieto kaulo grupėje
Aparatas Matavimo ribos Vidutinis rodiklis Standartinis nuokrypis Tarpklasinis koreliacijos koeficientas (ICC) Tarpklasinio koreliacijos koeficiento intervalas „Periotest“ (konvertuoti rodikliai) 1 - 100 56,5167 12,0158 0,935 0,879 – 0,971 „Osstell“ 1 - 100 56,1583 11,9344 0,993 0,987 – 0,997
Lentelė Nr. 2. „Periotest“ ir „Osstell“ matavimo tikslumas minkšto kaulo grupėje
Aparatas Matavimo ribos Vidutinis rodiklis Standartinis nuokrypis Tarpklasinis koreliacijos koeficientas (ICC) Tarpklasinio koreliacijos koeficiento intervalas „Periotest“ (konvertuoti rodikliai) 1 - 100 42,1666 8,9725 0,886 0,711 – 0,955 „Osstell“ 1 - 100 40,8755 8,8815 0,968 0,919 – 0,987
Matavimo krypties rodikliai ir jų tendencijos pavaizduotos lentelėse Nr.3 ir Nr. 4 abiejuose kaulo grupėse.
21 Lentelė Nr. 3. „Periotest“ ir „Osstell“ matavimo krypties rodiklių tikslumas kieto kaulo grupėje
Aparatas, matavimo kryptis Tarpklasinis koreliacijos
koeficientas (ICC) Tarpklasinio koreliacijos koeficiento intervalas „Periotest“ meziodistaliai 0,898 0,786-0,957 „Periotest“ bukolingvaliai 0,925 0,841-0,968 „Osstell“ meziodistaliai 0,999 0,997-0,999 „Osstell“ bukolingvaliai 0,996 0,991-0,998
Lentelė Nr. 4. „Periotest“ ir „Osstell“ matavimo krypties rodiklių tikslumas minkšto kaulo grupėje
Aparatas, matavimo kryptis Tarpklasinis koreliacijos
koeficientas (ICC) Tarpklasinio koreliacijos koeficiento intervalas „Periotest“ meziodistaliai 0,860 0,706-0,940 „Periotest“ bukolingvaliai 0,872 0,729-0,945 „Osstell“ meziodistaliai 0,998 0,996-0,999 „Osstell“ bukolingvaliai 0,993 0,986-0,997
Kieto kaulo grupėje Cronbach alfa rodiklis „Periotest“ tyrimo imčiai α = 0,935. Cronbach alfa rodiklis „Osstell“ tyrimo imčiai α = 0,993. Minkšto kaulo grupėje Cronbach alfa rodiklis „Periotest“ tyrimo imčiai α = 0,917. Cronbach alfa rodiklis „Osstell“ tyrimo imčiai α = 0,992 (P < 0,05).
Vidutinis konvertuotas „Periotest“ rodiklis kieto kaulo grupėje 56,5167, standartinis nuokrypis 12,0158, minkšto kaulo grupėje šio aparato vidutinis konvertuotas rodiklis 42,1666, standartinis nuokrypis 8,9725. Vidutinis „Osstell“ rodiklis kieto kaulo grupėje 56,1583, standartinis nuokrypis 11,9344, minkšto kaulo grupėje šio aparato vidutinis konvertuotas rodiklis 40,8755, standartinis nuokrypis 8,8815. Statistiškai reikšmingas skirtumas (naudojant t - testą) buvo nustatytas tarp kieto ir minkšto kaulo grupių „Periotest“ ir „Osstell“ rodiklių (P < 0,05).
22
4. REZULTATŲ APTARIMAS
„Periotest“ ir „Osstell“ sistemos nustatė pokyčius implantų stabilume kietame ir minkštame kauluose, tai įrodo statistiškai reikšmingas skirtumas (P < 0,05) tarp kieto ir minkšto kaulo grupių rodiklių. Taigi, „Osstell“ sistema šio tyrimo metu parodė patikimesnius rezultatus nei „Periotest“ sistema, lyginant dantų implantų stabilumo rodiklius abiejose kaulo grupėse. Šie tyrimo rezultatai sutapo su 2010 metais Al-Jetaily ir kitų atlikto tyrimo rezultatais [16].
„Periotest“ duomenys priklausė nuo matavimų krypties. Bukolingvaliniai matavimai demonstruoja didesnį tarpklasinį koreliacijos koeficientą nei meziolingvaliniai (P < 0,05). Tai pasireiškia abiejuose kaulo grupėse. Tuo tarpu „Osstell“ bukolingvalinių ir meziodistalinių matavimų rodiklių tarpklasinis koreliacijos koeficientas beveik nekito. Tai nustatyta abiejose kaulo grupėse (P < 0,05). Šie rezultatai sutampa su Bilhan ir bendraautorių 2015 metais atliktu tyrimu [19].
Skirtingi alveolių simuliatorių tipai (dvišaknio krūminio danties, trišaknio krūminio danties, dvišaknio prieškrūminio danties, vienašaknio priekinio danties) tyrimo rezultatams įtakos neturėjo. Tai parodo aukštas tarpklasinis koreliacijos koeficientas kieto ir minkšto kaulo grupėse, P < 0,05.
Reikia paminėti, jog abi sistemos turi savų trūkumų galinčių trukdyti klinikiniame darbe, todėl į juos derėtų atsižvelgti. „Osstell“ magnetinio rezonanso dažnio daviklis negali būti įsuktas į implantus, turinčius cementuotas protezines dalis, arba jeigu implantų sistema yra sena, ir joms jau nebėra gaminami tinkantys magnetinio rezonanso dažnio davikliai. „Periotest“ sistema yra mažiau patogi matuojant galinių dantų grupės implantų stabilumą dėl tiesios aparato lazdelės formos, lyginant su „Osstell“, kurio matavimo zondo forma yra lenkta ir pritaikyta darbui visose burnos ertmės srityse. Mokslinėje literatūroje yra minima didesnė klaidos tikimybė dirbant „Periotest“ aparatu in vivo sąlygomis palyginus su in vitro sąlygomis [6]. Taip pat šio tyrimo metu buvo pastebėta, jog „Osstell“ aparatas parodo matavimo rezultatą per keletą sekundžių, tuo tarpu „Periotest“ aparato matavimą gali tekti kartoti keletą kartų, kol bus gautas stabilumo rodiklis. Tai gali trukdyti klinikinį darbą, užimti per daug laiko ir trukdyti implantų stabilumo tyrimo metodikų naudojimo populiarinimui.
Būtų naudinga atlikti tokio tipo tyrimą įvairiose klinikinėse situacijose, taip patikrinti praktinius šių aparatų naudojimo aspektus ir patikimumą kasdieniniame gydytojo darbe.
Iš statistikos duomenų galima teigti, jog „Periotest“ ir „Osstell“ aparatai yra patikimi ir priimtini naudojimui, matavimo paklaidos yra ganėtinai mažos, palyginti su pačių matavimų diapazonu. Taip pat šių aparatų patikimumą pagrindžia aukšti tarpklasinio koreliacijos koeficiento bei Cronbach alfa rodikliai. Šio tyrimo rezultatai parodo, jog „Osstell“ aparatas yra pranašesnis, tačiau abu aparatai gali būti naudojami klinikinėje praktikoje. Taip pat galima įžvelgti „Osstell“ aparato pranašumą dėl
23 patogesnio ir saugesnio prietaiso naudojimo, mažesnės paklaidos tikimybės, šiek tiek geresnių statistinių rezultatų.
INTERESŲ KONFLIKTAS
24
IŠVADOS
1. „Osstell“ sistema yra patikimesnė matuojant implantų stabilumą kietame ir minkštame kaule, nei „Periotest“ sistema.
2. „Periotest“ rezultatus gali sąlygoti specialisto įgūdžiai, prietaiso tikslumui didesnę įtaką turi naudojimo kryptis - meziodistaliniai matavimai turi didesnę paklaidą. Šios sistemos privalumas yra tai, jog ją naudoti galima nenuimant protezo nuo implanto.
3. „Osstell“ sistemos duomenys mažai priklauso nuo specialisto įgūdžių, mažesnė paklaidos tikimybė. Prietaiso tikslumui naudojimo kryptis turi mažesnę įtaką.
25
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Implantų stabilumas ir jo išlaikymas yra labai svarbus faktorius, vedantis prie osteointegracijos ir sėkmingos gydymo baigties. Lietuvoje implantų stabilumo tyrimo metodikos dar yra gana nepopuliarios, kol kas jos nelaikomos prasminga investicija. Tačiau tokį požiūrį derėtų keisti, nes nežinant ir nesekant implanto stabilumo įvairiais laiko tarpais, galima patirti nemažai gydymo nesėkmių.
„Osstell“ sistema turi keletą minusų. Vienas iš jų yra brangi aparato eksploatacija, magnetinio rezonanso dažnio davikliai yra vienkartiniai. Taip pat šio aparto neįmanoma naudoti cementuotiems protezams, nes tokiu atveju nėra galimybės įsukti magnetinio rezonanso dažnio daviklio. Tačiau „Osstell“ aparatas dažnai yra laikomas tikslesniu, jo matavimo duomenys nepriklauso nuo matavimo krypties, gydytojo patirties. Taip pat šiuo aparatu patogiau tirti šoninės dantų grupės implantus, nes aparato zondas yra lenktas, patogesnės formos darbui. Darbas su šia sistema yra greitesnis.
„Periotest“ aparatas yra patogus tuo, kad gali tirti dantų implantus nenuėmus protezo, todėl nebelieka problemos dėl ištyrimo tokių implantų, ant kurių yra cementuoti vainikėliai. „Periotest“ aparato trūkumai yra nepatogi tyrimo lazdelės forma darbui šoninių dantų srityje, didesnė aparato paklaidos priklausomybė nuo taikomos tyrimo krypties. Taip pat aparatas tiesiogiai liečia tiriamąjį paviršių, todėl tiriant žemo stabilumo implantus galima pirminio implanto stabilumo destrukcija. Tai buvo nustatyta ir atliekat šio tyrimo eksperimentinę dalį. Pastebėta, kad tiriant žemo stabilumo implantus galima pirminio stabilumo destrukcija ir implanto mobilizacija. Tai buvo nustatyta su labai žemo stabilumo implantais, šie duomenys nebuvo įtraukti į tyrimo imtį.
26
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Park J, Lee J, Kim S, Lee J, „Implant stability - Measuring Devices and Randomized Clinical Trial for ISQ Value Change Pattern Measured from Two Different Directions, Implant Dentistry, t. 15, nr. 3, pp. 45-51, 2011.
2. Kitsugi T, Nakamura T, Oka M, Yan WQ, Goto T, Shibuya T, Kokubo T, Miyaji S, Bone Bonding Behavior of Titanium and Its Alloys When Coated With Titanium Oxide (tio2) and Titanium Silicate (ti5si3), Journal of Biomedical Materials Research, t. 32, pp. 149-156, 1996.
3. Chang PC, Lang NP, Giannobile WV, Evaluation of Functional Dynamics During Osseointegration and Regeneration Associated With Oral Implants, Clinical Oral Implants Research, t. 21, pp. 1-12, 2010.
4. Nienkemper M, Wilmes B, Panayotidis A, Pauls A, Golubovic V, Schwarz F, Drescher D, Measurement of mini-implant stability using resonance frequency analysis, The Angle Orthodontist, t. 83, nr. 2, pp. 230-238, 2013.
5. Oh JS, Kim SG, Lim SC, Ong JL, A Comparative Study of Two Noninvasive Techniques to Evaluate Implant Stability: Periotest and Osstell Mentor, Oral Surgery Ora Medicine Oral Pathology Oral Radiology, t. 107, nr. 4, pp. 513-518, 2009.
6. Lachmann S, Jager B, Axmann D, Gomez-Roman G, Resonance Frequency Analysis and Damping Capacity Assesment. Part 1: an in vitro study on measurement reliability, Clinical Oral Implants Research, t. 17, pp. 75-79, 2007.
7. Zhou C, Yu L, Dong C, The Stability Analysis of Implants Installed in Osteotomies, Journal of Wuhan University of Technology-Mater, t. 30, nr. 1, pp. 210-215, 2015.
8. Wentaschek S, Scheller H, Schmidtmann I, Hartmann S, Weyhrauch M, Weibrich G, Lehmann K.M, Sensitivity and Specificity of Stability Criteria for Immediately Loaded Splinted Maxillary Implants, Clinical Implant Dentistry And Related Research, t. 17, nr. S2, pp. 542-549, 2015.
27 9. Zix J, Hug S, Kessler-Liechti G, Mericske-Stern R, Measurement of Dental Implant Stability By
Resonance Frequency Analysis and Damping Capacity Assessment: Comparison of Both
Techniques In a Clinical Trial, The International Journal of Oral and Maxillofacial Implants, t. 7, nr. 3, pp. 17-23, 2008.
10. Schnitman PA, Hwang JW, To Immediately Load, Expose, or Submerge In Partial Edentulism: a Study of Primary Stability and Treatment Outcome, The International Journal of Oral and
Maxillfacial implants, t. 7, nr. 3, pp. 20-25, 2011.
11. Turkyilmaz I, Sennerby L, McGlumphy EA, Tözüm TF, Biomechanical Aspects Of Primary
Implant Stability: a Human Cadaver Study,“ Clinical Implant Dentistry and Related Research, t. 11, nr. 2, pp. 113-119, 2009.
12. Seong WJ, Holte JE, Holtan JR, Olin PS, Hodges JS, Ko CC, „Initial Stability Measurement of Dental Implants Placed in Different Anatomical Regions of Fresh Human Cadaver Jawbone., The Journal of Prosthetic Dentistry, t. 99, nr. 6, pp. 425-434, 2008.
13. Hsu JT, Fuh LJ, Tu MG, Li YF, Chen KT, Huang HL, „The Effects of Cortical Bone Thickness and Trabecular Bone Strength On Noninvasive Measures of The Implant Primary Stability Using Synthetic Bone Models, Clinical Implant Dentistry and Related Research, t. 15, nr. 2, pp. 251-261, 2013.
14. Lachmann S, Laval JY, Jäger B, Axmann D, Gomez-Roman G, Groten M, Weber H, Resonance Frequency Analysis and Damping Capacity Assessment. Part 2: Peri-implant Bone Loss Follow-up. An in Vitro Study With the Periotest and Osstell Instruments., Clinical Oral Implants Research, t. 17, nr. 1, pp. 80-84, 2007.
15. Choi HH, Chung CH, Kim SG, Son MK, Reliability of 2 Implant Stability Measuring Methods in Assessment of Various Periimplant Bone Loss: an in Vitro Study With the Periotest and Osstell Mentor, Implant Dentistry, t. 23, nr. 1, pp. 51-56, 2014.
16. Al-Jetaily S, Al-Dosari AA, „Assessment of Osstell and Periotest Systems in Measuring Dental Implant Stability (in Vitro Study), Saudi Dental Journal, t. 23, pp. 17-21, 2011.
28 Tissue-Integrated Prostheses. Osseointegration in Dentistry, pp. 199-209, 1985.
18. Misch C, Divisions of Available Bone in Implant Dentistry, International Journal of Oral and Maxillofacial Implants, t. 7, pp. 9-17, 1990.
19. Bilhan H, Cilingir A, Bural C, Bilmenoglu C, Sakar O, Geckili O, „The Evaluation of the Reliability of Periotest for Implant Stability Measurements: An In Vitro Study,“ The Journal of Oral Implantology, t. 41, nr. 4, pp. 90-95, 2015.
29
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 IMPLANTŲ STABILUMO TYRIMO METODIKŲ SCHEMATINIS VAIZDAS [3]
