Šarūnė Andriuškevičiūtė
V kursas, VII grupėKIETŲJŲ APNAŠŲ, ESANČIŲ ANT IŠIMAMŲ DANTŲ
PROTEZŲ, TIRPUMO RŪGŠTINĖS IR ŠARMINĖS
TERPĖS TIRPALUOSE EFEKTYVUMO PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Doc. Jonas Junevičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
KIETŲJŲ APNAŠŲ, ESANČIŲ ANT IŠIMAMŲ DANTŲ PROTEZŲ, TIRPUMO RŪGŠTINĖS IR ŠARMINĖS TERPĖS TIRPALUOSE EFEKTYVUMO PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
2018m. ... 2018m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema? 0,2 0,1
0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,2 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70%
šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo balo -0,5
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert. ) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:__________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12
1.1. Išimami plokšteliniai dantų protezai ... 12
1.2. Kietųjų apnašų charakteristika ... 13
1.3. Išimamų dantų protezų prieţiūros metodai ... 14
1.4. Rūgštinės ir šarminės terpės tirpalai ... 15
1.4.1. Citrinos rūgštis ... 15 1.4.2. Pieno rūgštis ... 15 1.4.3. Natrio hidrokarbonatas ... 16 1.4.4. Natrio karbonatas ... 16 2. MEDŢIAGOS IR METODAI ... 17 2.1. Naudotos medţiagos ... 17
2.2. Kietųjų apnašų rinkimas ir paruošimas tolimesniems tyrimams ... 17
2.3. Kietųjų apnašų tirpinimas ... 18
2.4. Skenuojančioji elektroninė mikroskopija ... 19
2.5. Neorganinių medţiagų kiekio kietosiose apnašose nustatymas ... 19
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 20
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Kietųjų apnašų cheminė sudėtis ... 21
3.2. Elementinė kietųjų apnašų sudėtis ... 21
3.3. Kietųjų apnašų skenuojančioji elektroninė mikroskopija ... 22
3.4. Kietųjų apnašų masės sumaţėjimas paveikus tirpalais ... 24
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 PADĖKA ... 30 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 30 IŠVADOS ... 31 5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33 PRIEDAI ... 36
KIETŲJŲ APNAŠŲ, ESANČIŲ ANT IŠIMAMŲ DANTŲ PROTEZŲ, TIRPUMO
RŪGŠTINĖS IR ŠARMINĖS TERPĖS TIRPALUOSE EFEKTYVUMO
PALYGINIMAS
SANTRAUKA
Darbo tikslas. Ištirti kietųjų apnašų cheminę sudėtį ir morfologiją bei nustatyti, kaip rūgštinės ir
šarminės terpės tirpalai veikia kietąsias apnašas, nuimtas nuo išimamų dantų protezų.
Medţiaga ir metodai. Kietųjų apnašų morfologija tirta skenuojančiu elektroniniu mikroskopu, o jų
cheminė sudėtis – terminės analizės metodu. Kietųjų apnašų tirpumas buvo tiriamas rūgštinės ir šarminės terpės tirpaluose. Tyrimui pagaminti 1 % ir 5 % koncentracijų citrinos rūgšties, pieno rūgšties, natrio hidrokarbonato, natrio karbonato tirpalai. Apnašų masės sumaţėjimas vertintas po 5, 15, 30, 60, 180 ir 360 min paveikio tirpalais. Palyginimo analizei įvertinti taikyti Kruskal – Wallio testas ir Mann – Whitney kriterijai (p=0,05).
Rezultatai. Surinktos kietosios apnašos yra akytos, netaisyklingos formos, nelygiu, grublėtu
paviršiumi. Kietosiose apnašose neorganinės medţiagos sudaro 84 %, organinės 16 %. Naudojant pagamintus skirtingų koncentracijų šarminės ir rūgštinės terpės tirpalus nustatytas, kietųjų apnašų didţiausias masės sumaţėjimo pokytis: su 1 % konc. natrio hidrokarbonatu po 360min 5 %; atitinkamai 5 % konc. 6 %. Su 1 % konc. natrio karbonatu po 360 min 8 %; atitinkamai 5 % konc 18 %. Paveikus rūgštiniais tirpalais didţiausias masės sumaţėjimas: 1 % konc. citrinos rūgštimi po 360 min 31 %; atitinkamai 5 % konc. 41 %. Su 1 % konc. pieno rūgštimi 360 min 38 %; atitinkamai 5 % konc. 58 %.
Išvados. Efektyviausias rūgštinės terpės tirpalas, 5 % pieno rūgštis, masės sumaţėjimas 58 %
(p=0,024). Šarminės terpės tirpalas, 5 % natrio karbonatas, masės sumaţėjimas 18 % (p=0,039). Nustatyta, kad rūgštinės terpės tirpalai efektyvesni, negu šarminės terpės (p=0,01).
Raktaţodţiai: išimami dantų protezai, kietosios apnašos, rūgštinės ir šarminės terpės tirpalai,
COMPARISON OF SOLUBILITY EFFECTIVENESS OF HARD PLAQUE FROM
REMOVABLE DENTURES USING ACIDIC AND ALKALINE MEDIUM
SOLUTIONS
SUMMARY
Aim of the work: To investigate chemical composition and morphology of hard plaque and assess
how acidic and alkaline medium solutions affect hard plaque from removable dentures.
Material and the methods: Morphology of the hard plaque was investigated using scanning
electron microscope while chemical structure – using thermal analysis method. Solubility of the hard plaque was investigated in acidic and alkaline medium solutions. For examination 1% and 5% concentration of citric acid, lactic acid, sodium bicarbonate and sodium carbonate solutions were made. Plaque mass decrease was measured after 5, 15, 30, 60, 180, 360 minutes into the solution. Comparison data was evaluated using Kruskal-Wallis and Mann-Whitney tests (p=0.05).
Results: Collected hard plaque was porous, irregular shape with unequal, rough surface. It was
found that 84% of hard plaque was made from inorganic matter and 16% - organic. Using alkaline and acidic medium solutions made of different concentrations it was found the change of hard plaque mass decrease: 1% conc. sodium hydrocarbonate after 360 min 5%; respectively 5% conc. 6%. With 1% conc. sodium carbonate after 360 min 8%; respectively 5% conc. 18%. With 1% conc. citric acid after 360 min 31%; respectively 5% conc. 41%. With 1% conc. of lactic acid after 360 min 38%; respectively 5% conc. 58%.
Conclusions: The most effective acidic solution was 5% lactic acid, decrease of mass 58%
(p=0,024). Alkaline medium solution of 5% sodium carbonate, decrease of mass was 18% (p=0.039). It was established that acidic medium solutions were more effective than alkaline medium solutions (p=0.01).
Keywords: removable dentures, hard plaque, acidic and alkaline medium solutions, solubility,
10
ĮVADAS
Dėl didėjančio vyresnio amţiaus ţmonių skaičiaus ir socialinio bei ekonominio nepritekliaus, išlieka dantų protezų higienos problema. Ţmonėms netekus dantų, daţniausiai jie atstatomi išimamais plokšteliniais dantų protezais. Jie pacientams suteikia estetinį vaizdą, atstato kramtymo funkciją bei daro teigiamą įtaką bendrai paciento gerovei [1]. Akrilo derva yra daţniausiai naudojama medţiaga, gaminant išimamus tiek pilnus, tiek dalinius dantų protezus. Ji pradėta naudoti jau nuo 1930 m. – protezo pagrindo gamybai. Šiai medţiagai būdingas geras stiprumas, stabilumas bei maţas tirpumas [2]. Nepaisant visų šių privalumų, dėl savo paviršiaus porėtumo ir šiurkštumo savybių, akrilo derva turi įtakos bakterijų ir grybelinių mikroorganizmų adhezijai, ant paviršiaus susidarant biofilmui bei kietosioms apnašoms. Atsiradęs paviršiaus šiurkštumas labiau apsunkina biofilmo pašalinimą [3]. Kasdienė individuali išimamų protezų higiena pacientams turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį minkštųjų ir kietųjų apnašų pašalinime. Dėl įvairių prieţasčių pacientai daţnai neţino, kaip sumaţinti bakterinių apnašų kaupimąsi ant išimamų dantų protezų [4]. Tuomet mikrobai, esantys ant protezų paviršiaus, padidina burnos ligų atsiradimą (protezinį stomatitą) ir gali būti susiję su įvairiomis sisteminėmis ligomis (sepsiniu endokarditu) [3]. Laikantis pagrindinių taisyklių, išimamų dantų protezų higiena burnoje nėra sunki, tačiau daugeliui vyresnio amţiaus ţmonių trūksta noro bei motyvacijos [5].
Sveikatos prieţiūra tobulėja ir tampa vis prieinamesnė. Taigi išimamų dantų protezų prieţiūros produktų naudojimas yra paplitęs. Juos rekomenduoja gydytojai odontologai, kurie turėtų išmokyti taisyklingos išimamų protezų higienos [4]. Įrodyta, kad protezų prieţiūros priemonės prailgina jų tarnavimo laiką, sumaţinamas kietųjų apnašų susikaupimas, pagerinama protezo švara, higiena. Tuomet pacientų nešiojami dantų protezai atrodo pakankamai estetiškai [6]. Prieţiūros priemonių aprašymuose daţniausiai pateikiama informacija apie apsaugą bei sumaţėjusį bakterijų ir kietųjų apnašų kaupimąsi ant dantų protezo bazės [7]. Jose vyraujančios pagrindinės sudedamosios medţiagos – citrinos, pieno rūgštis, natrio hidrokarbonatas, natrio karbonatas, lengvai prieinamos ţmonėms. Jas naudojant pasiekiama geresnė dantų protezų higiena [8].
Atlikti klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai rodo, kad plokštelinių dantų protezų prieţiūros priemonės savo sudėtyje turinčios rūgščių ir šarmų (citrinos, pieno rūgšties, sodos), sumaţina susikaupusias kietąsias apnašas bei pagerina jų švarą [8]. Darbe palyginama rūgštinės ir šarminės terpės tirpalai, kuriuos lengvai galima pasigaminti namų sąlygomis, jų tarpusavio efektyvumas, veikiant susikaupusias kietąsias apnašas ant protezų paviršiaus. Priklausomai nuo skirtingų koncentracijų ir laiko trukmės, nustatomas didţiausias kietųjų apnašų masės sumaţėjimo pokytis.
11
Problema: Daţniausiai ţmonės išimamų dantų protezų prieţiūrai naudoja lengvai prieinamas,
alternatyvias prieţiūros produktams, liaudies medicinoje rekomenduojamas medţiagas (sodą, citrinos, pieno rūgštį). Tačiau pacientai neţino kaip tiksliai reikėtų jomis naudotis, norint pasiekti gerų higienos rezultatų.
Hipotezė: Kuri liaudies medicinoje naudojama ir namų ūkyje aptinkama medţiaga pasiţymi
išimamų dantų protezų valymo efektyviausiu poveikiu ir rekomenduojama pacientams.
Darbo tikslas:
Ištirti kietųjų apnašų cheminę sudėtį ir morfologiją bei nustatyti, kaip rūgštinės ir šarminės terpės tirpalai veikia kietąsias apnašas, nuimtas nuo išimamų dantų protezų.
Darbo uţdaviniai:
1. Surinkti kietąsias apnašas, ištiriant jų cheminę sudėtį, morfologiją.
2. Nustatyti, kuris rūgštinės terpės tirpalas, naudojamas išimamų dantų protezų prieţiūrai, geriausiai tirpina kietąsias apnašas.
3. Nustatyti, kuris šarminės terpės tirpalas, naudojamas išimamų dantų protezų prieţiūrai, geriausiai tirpina kietąsias apnašas.
12
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Išimami plokšteliniai dantų protezai
Daţniausiai vyresnio amţiaus pacientams netekus dantų, pagaminami išimami plokšteliniai dantų protezai [1]. Pagaminti dantų protezą be geros bazinės medţiagos neįmanoma [9]. Plokšteliniai protezai yra savito dizaino, pagaminti iš įvairių medţiagų: polimerų, metalų, kompozicinių dervų. Daţnai dėl savo paprasto panaudojimo, pagaminimo, ţemos kainos bei patenkinamos estetikos naudojama medţiaga protezų bazės gamybai yra polimetilmetakrilatas (PMMA) [10]. PMMA yra imli kietųjų apnašų adhezijai, uţpildo porėtą dantų protezo pagrindą, nes padidėjęs grubaus paviršiaus plotas ir įbrėţimų skaičius sukelia mikroorganizmų susikaupimą [11]. Visi burnos ertmės paviršiai padengiami natūralia apie 0,5-1,5µ storio seilių glikoproteinų bei imunoglobulinų plėvele vadinama pelikule. Ji suteikia maisto dalelėms, mikroorganizmams, mucinams bei deskvamuotoms epitelio ląstelėms lengvą prisitvirtinimą prie išimamo dantų protezo paviršiaus [2]. Ankstesni atlikti tyrimai leidţia manyti, kad protezai gali veikti kaip mikrobų rezervuaras, palengvinantis burnos biofilmo kaupimąsi ir jo susidarymą [1,8]. Biofilma – struktūrizuotas, tankus bakterijų sluoksnis, sudarytas iš mikroorganizmų ir jų išskiriamų metabolitų. Jie gali lengvai prisitvirtinti prie išimamo dantų protezo akrilo dervos paviršiaus [12,13]. Kai šio biofilmo plėvelė nepakankamai pašalinama, atsiranda blogas kvapas, protezo akrilinės dervos pokyčiai, minkštųjų bei kietųjų apnašų susidarymas [12]. Tai kelia didelį pavojų ţmogui ir susiję su rimtomis sisteminėmis ligomis, kaip endokardidu, aspiracine pneumonija, obstrukcine plaučių liga bei proteziniu stomatitu, ypač vyresnio amţiaus ţmonėms [1, 13]. Daugelis senyvo amţiaus ţmonių nepakankamai priţiūri išimamus dantų protezus, todėl ant jų kaupiasi apnašos ir bakterijos (pvz:
Streptococcus mutans, Candida albicans). Bakterijos gana greitai prisijungia seilėse esančias kalcio
fosfato druskas, taip apnašos kietėja ir kalcifikuojasi. Kietųjų apnašų paviršius pritraukia kitas bakterijas ir taip ant dantų protezo esančios kietosios apnašos nuolat didėja [14]. Taigi protezų valymas yra pagrindinis veiksnys, norint pašalinti prastą estetinį vaizdą bei kaupimąsi apnašų, kurios gali sukelti ţalingą poveikį gleivinės audiniams [2]. Esant sunkioms infekcinėms ligoms, pacientai turėtų daţnai ir atsargiai valyti, dezinfekuoti dantų protezus įvairiais tirpalais, kuriuos galima įsigyti dantų prieţiūros įstaigose, vaistinėse. Taip pat galima naudoti namų ūkyje esančias valymo priemones (sodą, citrinos, pieno rūgštį, actą) [3,8]. Norint sumaţinti riziką dėl patogeninių mikroorganizmų pavojaus, siekiama pašalinti bakterijų biofilmą ir apnašas susidariusias ant akrilo dervos protezo paviršiaus bei prisidėti prie pagerėjusios burnos ir sveikatos būklės [13]. J. Duyck su tyrimo bendraautoriais [1] atskleidė, kad valymo tirpalų naudojimas ţymiai sumaţina biofilmo ir kietųjų apnašų masę ir jų patogeniškumą. Ţmonės nešiojantys išimamus dantų protezus turėtų būti labai svarbi jų higiena, tinkamas valymas ir prieţiūra ne tik dėl spalvos pokyčių, maisto likučių,
13 nemalonaus kvapo, apnašų pašalinimo. Visa tai labai svarbu siekiant išlaikyti sveiką burnos gleivinę ir bendrą sveikatos būklę [5].
1.2. Kietųjų apnašų charakteristika
Kietosios apnašos ,,akmenys“ – kalcifikuota plokštelė, sudaryta iš kalcio fosfato mineralinių druskų ir padengta nemineralizuotu bakteriniu sluoksniu [14]. Terminas ,,akmenys“ buvo naudojamas jau XVIII a. Tai mineralinių medţiagų kaupimasis ţmogaus kūne ant dantų, protezų [15]. Jos prisitvirtina prie išimamų plokštelių dantų protezų akrilinės bazės paviršiaus [1]. Su šia problema plačiai susiduriame šiuolaikiniame pasaulyje [16]. Manoma, kad kietosios apnašos, kurios susidaro ant akrilo dervos protezų bazių ir ant natūralių dantų, sukelia tie patys veiksniai [17]. Šiems veiksniams priskiriama didelis minkštųjų, krakmolingų maisto produktų vartojimas, burnos ertmės rūgštingumo pokyčiai, burnos higienos nebuvimas, amţius, lytis, bakterinių apnašų kiekis, sisteminės ligos, vartojami vaistai bei tabakas [18]. Tyrimai atliekami atkreipiant dėmesį į įvairius veiksnius, turinčius įtakos kietųjų apnašų formavimuisi ant išimamų dantų protezų bazinės medţiagos. Buvo nustatyta dar du pagrindiniai veiksniai galintys turėti įtakos apnašų susidaryme: 1. Skirtinga biocheminė seilių sudėtis ankstyvųjų apnašų susidarymo metu, 2. Didelis kalcio bei fosforo kiekis seilėse akmenų formavimosi metu [19].
Gerai ţinoma, kad kietųjų apnašų formavimosi greitis, kiekis, sudėtis gali skirtis kiekvienam ţmogui [18]. Akmenys susideda iš organinių 10–20 % (ląstelių – matrikso) ir neorganinių 80–90 % komponentų. Didţioji dalis neorganinių komponentų yra neorganinės druskos. Jos yra kristalinės formos. Pagrindinės neorganinės druskos: oktakalcio fosfato druskos, hidroksiapatitas, brušitas bei magnio vitlokitas [14]. Kiti neorganiniai komponentai yra kalcis 39 %, fosforas 19 %, anglies dioksidas 1,9 %, magnis 0,8 %. Daţniausiai hidroksiapatitas ir oktakalcio fosfatas aptinkami 97– 100 % visuose akmenyse [15]. Kietosiose apnašose organinė matrica sudaryta iš baltymų 6–8 %, angliavandenių 2–9 %, lipidų – 0,2 %, leukocitų, įvairių mikroorganizmų ir bakterinės kilmės ląstelių (pvz: Candida albicans) [14].
Daţniausiai kietosios apnašos pastebimos susidariusios šalia ištekamųjų seilių liaukų latakų. Seilės yra mineralinis kalcifikacijos šaltinis, formuojantis akmenims. Seiles sudaro iki 99,5 % vandens, elektrolitų, gleivių, fermentų, bakterinių ląstelių. Jos išskiriamos iš 3 porų didţiųjų seilių liaukų: paausinės, paţandinės ir polieţuvinės, bei daugybės maţųjų seilių liaukučių [20]. Paausinės seilių liaukos latakai atsiveria ties viršutiniais krūminiais dantimis skuostiniuose paviršiuose, o polieţuvinės ir paţandinės liaukos ties apatinio ţandikaulio lieţuviniais kandţių paviršiais. Todėl daţniausiai pastebima kietųjų apnašų formavimasis šiose srityse [15]. Kietosios apnašos gali susidaryti protezo gomuriniame paviršiuje, apatinių, viršutinių kandţių, ilčių, galinių dantų srityje ir apimti visus išimamos plokštelės paviršius [21].
14 Kadangi kietųjų apnašų formavimasis labai paplitęs, jų pašalinimas atima daug laiko ir darbo. Pateikiama daug cheminių priemonių ir jų naudojimo metodų, siekiant apsaugoti išimamų protezų paviršius nuo besikaupiančių kietųjų apnašų arba jas pašalinti. Norint pasiekti šiuos tikslus galima naudoti įvairias priemones (sodą, citrinos, pieno rūgštį), skirtas suminkštint kietąsias apnašas – jų organinę matricą, slopinti apnašų sukibimą, formavimąsi ir mineralizaciją [14].
1.3. Išimamų dantų protezų prieţiūros metodai
Išimami dantų protezai reikalauja specifinio higieninio valymo [11]. Gydytojai odontologai privalo teikti pacientams visą reikiamą informaciją, kaip tinkamai priţiūrėti dantų protezus, patarti kokias medţiagas ar tirpalus naudoti, siekiant geriausio rezultato. Daţniausiai specialistai rekomenduoja nusipirkti protezų prieţiūros produktų ar naudoti namų ūkyje ir liaudies medicinoje turimas medţiagas (sodą, citrinos, pieno rūgštį). Jos veikia kaip dezinfekuojančios, tirpios priemonės [4]. Šios medţiagos turi antimikrobinių ir valymo savybių, sugeba įsiskverbti į sunkiai pasiekiamas protezo vietas, pagerina jų higienos būklę [22]. R. Jagger tyrimu atskleidė [23], kad dantų protezų valiklių veiksmingumo rezultatai, priklauso nuo naudojamo valiklio sudėties, metodų bei kietųjų apnašų mikrobų tipo. Todėl kiekvienam pacientui, rūpinantis išimamo dantų protezo higiena, turėtų būti labai svarbu pašalinti minkštąsias apnašas, maisto daleles, dėmes, bakterijas bei akmenis [5].
Skiriami pagrindiniai dantų protezų higienos metodai – mechaniniai ir cheminiai būdai [12]. Mechaniniams metodams priskiriama apnašų ir akmenų pašalinimas naudojant šepetėlį, muilą, dantų pastą, vandenį [1,10]. Šis dantų protezų higienos būdas daţnas tarp vyresnio amţiaus ţmonių [12]. Tačiau valymas vien tik šepetėliu nėra toks veiksmingas būdas, kaip cheminis valymas maţinant protezų biofilmą [11]. Cheminiai valymo tirpalai klasifikuojami pagal sudėtį. Tai natrio hipochloritai, peroksidai, fermentai, rūgštiniai ir šarminiai tirpalai [12]. Daţniausiai naudojamas vanduo, prisotintas organinių rūgščių. Toks tirpalas gali būti naudojamas kaip saugus išimamų dantų protezų valiklis vyresnio amţiaus ţmonėms, kuriems reikalinga slauga [8]. S. Izumi su bendraautoriais [8] atskleidė, kad vandeniniai tirpalai su organinėmis rūgštimis ir šarmais turi antimikrobinį valymo poveikį mikrobams, prisitvirtinusiems prie akrilo dervos protezo pagrindo. Šis poveikis labai panašus kaip komercinių dantų protezų valiklių. Ne tik prastas dantų protezų valymas, bet ir nuolatinis protezo nešiojimas, neišsiimant jo nakties metu, susijęs su C.albicans atsiradimu. Jų mirkymas tirpaluose nakties metu, sumaţina C.albicans kaupimąsi ant protezų paviršiaus [13]. Cheminiai išimamų dantų protezų valikliai, naudojami namų sąlygomis, skirstomi pagal veikliųjų medţiagų stiprumą: į stiprius pH 12 ir silpnus pH 9 šarminius peroksidus, neutralius peroksidus, kurių pH 7 bei rūgštis – pH 2,5 [5]. Keliuose tyrimuose buvo pastebėtas, cheminių tirpalų veiksmingumas, pašalinant susikaupusias kietąsias apnašas [7]. Atlikti tyrimai atskleidė
15 teigiamą mechaninio ir cheminio valymo poveikį bei pasiektą dantų protezo švarumo lygį [1]. S.E. Zholudev su bendraautoriais [22] nustatė, kad nuo naudojamo tirpalo koncentracijos priklauso išimamo dantų protezo valymo efektyvumas. Protezų valymo priemonių, kurių sudėtyje yra natrio karbonato, natrio hidrokarbonato, citrinos rūgšties, galima nusipirkti šiuolaikinėje rinkoje [22].
1.4. Rūgštinės ir šarminės terpės tirpalai 1.4.1. Citrinos rūgštis
Citrinos rūgštis (C6H8O7) – tai organinė koncentruota trikarboksirūgštis, priskirima prie alfa hidroksirūgščių. Natūraliai daugiausiai jos randama įvairiuose citrusiniuose vaisiuose, kaip apelsinai, citrinos ir kitose. Kai XIX a. citrinos rūgštis buvo tiesiogiai išgauta iš koncentruotų citrinos sulčių, dėl savo nepaprastų fizikinių ir cheminių savybių bei aplinkai nekenksmingo poveikio, jos panaudojimas sparčiai didėjo keliose pramonės šakose. Citrinos rūgšties tirpalas plačiai naudojamas kaip rūgštinis priedas, emulsiklis, aromatizatorius daugelyje pramonės šakų, ypač maisto ir gėrimų, vaistų bei kosmetikos gaminiuose [24]. Ši rūgštis randama bespalvių, bekvapių, rūgštaus skonio kristalų pavidalu. Jų lydymosi temperatūra 153 °C, šie kristalai gerai tirpsta vandenyje.
Citrinos rūgšties tirpalas naudojimas kaip valymo priemonė, galinti veiksmingai sumaţinti
C.albicans biofilmo kaupimąsi ir mikrobų gyvybingumą, sutrikdant biofilmo susijungimą su kalcio
jonais [25]. Ši rūgštis veikia kaip kalcio pašalinimo priemonė iš kietųjų apnašų, nes kalcis ir kitos mineralinės medţiagos yra pagrindinės kietųjų apnašų sudedamosios dalys [26]. Daugelis tyrimų atskleidė, kad dantų protezų valikliai, kurių sudėtyje yra citrinos rūgšties, veiksmingai sumaţina biofilmo susidarymą, bei trukdo formuotis kietosioms apnašoms [25]. Todėl citrinos rūgštis yra paprastas namų ūkio produktas, kuris lengvai prieinamas, pigus, maţai toksiškas, saugus naudojimui, kaip protezų prieţiūros priemonė, pasigaminant maţų koncentracijų tirpalus [25].
1.4.2. Pieno rūgštis
Pieno rūgštis (C3H6O3) – tai silpnai organinė rūgštis, plačiai paplitusi gamtoje, kuri priskiriama kaip ir citrinų rūgštis, prie alfa hidroksirūgščių. Ši rūgštis yra baltas ar gelsvas skystis. Ji gali būti ir baltų miltelių, gerai tirpstančių vandenyje ar etanolyje, pavidalu [27]. Ši rūgštis natūrali ir nekenksminga aplinkai. Kosmetikos pramonėje pieno rūgštis naudojama, antimikrobinį poveikį turinčių burnos higienos prieţiūros produktų sudėtyje. Ji taip pat naudojama dantų protezų valymui, geriausia pasirenkant 5–8 % tirpalo koncentraciją. Protezų valymo tirpalai, tokie kaip pieno rūgštis, pagerina valymo poveikį, todėl galima gauti gerus valymo rezultatus per trumpesnį valymo laiką [28].
16
1.4.3. Natrio hidrokarbonatas
Natrio hidrokarbonatas (NaHCO3) – kristalinis cheminis junginys, kitaip vadinamas kepimo soda. Savo sudėtyje ji turi keturis elementus, kurie kartu suformuoja baltą kristalinę struktūrą miltelių pavidalu. Pirmas elementas yra natris. Kadangi jis gerai tirpus vandenyje, todėl natrio hidrokarbonatas taip pat gerai tirpus vandenyje. Natrio hidrokarbinatas turi vieną vandenilio atomą, kuris sudaro hidroksido (-OH) joną. Todėl junginys turi lengvą šarminę savybę. Anglies ir deguonies junginys suformuoja karbonatinį junginį, kuris suteikia natūralų hidrokarbonato putojantį poveikį [29]. Nors kepimo soda klasifikuojama kaip bazė, ji turi tik lengvas šarmines savybes. Natrio hidrokarbonatas naudojamas kaip medikamentų ar kepimo ingredientas, kosmetikos gaminiuose ar prieţiūros priemonėse. Ši medţiaga nelaikoma toksiška ar pavojinga, Tačiau didelės koncentracijos tirpalas gali sukelti sunkius gleivinės sudirginimus. Kepimo soda nebrangi, geras biologinis suderinamumas, pasiţymi specifinėmis antibakterinėmis savybėmis, santykinai saugi, maţas abrazyvumo laipsnis [30]. Ji efektyviai pašalina apnašų biofilmą [29].
1.4.4. Natrio karbonatas
Natrio karbonatas – kalcinuotoji arba skalbiamoji soda (Na2CO3) – neorganinis junginys, naudojamas kaip vidutinio stiprumo šarmas. Ši karboksirūgšties druska, sudaryta iš natrio katijono (Na+) ir karbonato anijono (CO3-2). Natrio karbonatas tai smulkūs baltos spalvos kristaliniai milteliai, kurių lydymosi temperatūra 851 °C. Tai stabili, kieta medţiaga, kuri absorbuoja vandenį iš oro, pasiţymi dideliu tirpimu vandenyje ir labai silpnu organiniuose tirpikliuose. Ši cheminė medţiaga daţnai įeina į įvairius naudojamus pramoninius ar buitinius gaminius [31].
17
2. MEDŢIAGOS IR METODAI
2.1. Naudotos medţiagos
Darbe naudotos medţiagos ir jų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
Lentelė Nr. 1. Tyrimams naudotos medţiagos
2.2. Kietųjų apnašų rinkimas ir paruošimas tolimesniems tyrimams
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikoje. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr.BEC-OF-22 išduotas 2017-10-10 (ţr. 1 priedą). Tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio. Tyrimo generalinė visuma buvo LSMU Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikos pacientai, kurie gydosi pas odontologijos fakulteto 4-5 kurso studentus protezavimo tikslu. Tyrime dalyvavo 76 atsitiktiniu būdu parinkti respondentai, kurių amţius svyruoja nuo 58 iki 87 metų (49 moterys, 27 vyrai). Prieš tyrimą asmenims, buvo paaiškintas tyrimo tikslas, uţtikrintas konfidencialumas, duotas pasirašyti sutikimas.
Atrankos kriterijai:
1. Suaugę ţmonės ( > 18m.).
2. Asmenys, nešiojantys pilnus ar dalinius išimamus dantų protezus, ant kurių randama susikaupusių kietųjų apnašų. (protezo bazės ar plastmasinių dantų).
3. Pacientai noriai sutikę dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys, nešiojantys pilnus ar dalinius išimamus dantų protezus, bet neturintys susikaupusių kietųjų apnašų.
2. Pacientai nenorintys dalyvauti tyrime.
Medţiagos pavadinimas Cheminė formulė Gamintojas ir grynumo klasė Citrinos rūgštis C6H8O7 Sigma–Aldrich, Vokietija
Pieno rūgštis C3H6O3 Sigma–Aldrich, Vokietija, 95% Natrio karbonatas Na2CO3 Merck, Vokietija, chemiškai
švarus
Natrio hidrokarbonatas NaHCO3 Merck, Vokietija, chemiškai švarus
Natrio chloridas NaCl Chempur, Lenkija, chemiškai
18 Asmenys sutikę dalyvauti tyrime ir atrankos kriterijus atitikę pacientai buvo paprašomi išsiimti dantų protezą (-us) iš burnos. Protezai apţiūrėti kur labiausiai susikaupusios kietosios apnašos, specialiais instrumentais (kiuretėmis) jos buvo nuimtos ir laikomos indelyje fiziologiniame tirpale 0,9 %, kad būtų kuo palankesnės sąlygos kietosioms apnašoms. Buvo surinkta nuo išimamų dantų protezų 12 g kietųjų apnašų. Po kietųjų apnašų pašalinimo protezas buvo nupoliruojamas guminiu šepetėliu ir atiduodamas pacientui.
2.3. Kietųjų apnašų tirpinimas
Tiriamoji darbo dalis buvo atlikta Kauno Technologijos universitete (KTU), Chemijos fakultete, Cheminės technologijos katedroje, 2018 m. sausio-vasario mėnesį. Kietųjų apnašų tirpumas buvo tiriamas skirtinguose tirpikliuose. Tyrimui pagaminti skirtingų koncentracijų citrinos rūgšties, pieno rūgšties, natrio hidrokarbonato, natrio karbonato tirpalai vandenyje (ţr. 2 lentelę).
Pagamintų tirpalų pH reikšmė nustatyta pH-metru. Į matavimo stiklinę įpilama tiriamojo tirpalo ir kambario temperatūroje (20 ± 1 oC) temperatūroje matuojama pH.
Lentelė Nr. 2. Kietųjų apnašų tirpinimui paruošti tirpalai
Tirpiklis Koncentracija, % Citrinos rūgšties tirpalas 1
Citrinos rūgšties tirpalas 5 Pieno rūgšties tirpalas 1 Pieno rūgšties tirpalas 5 Natrio hidrokarbonato tirpalas 1 Natrio hidrokarbonato tirpalas 5 Natrio karbonato tirpalas 1 Natrio karbonato tirpalas 5
Biuksiukai ir jų dangteliai dţiovinti 6 val. 105 ºC temperatūroje. Iškaitinti biuksiukai su dangteliais išimti iš dţiovinimo krosnelės ir vėsinti eksikatoriuje. Atvėsinti biuksiukai, buvo uţdengti dangteliais, pasverti 0,0001 g tikslumu. Kietosios apnašos išimtos iš fiziologinio tirpalo, praplautos distiliuotu vandeniu ir sudėtos į pasvertus biuksiukus. Jos dţiovinamos krosnelėje (BINDER GmbH, Vokietija) 37 ºC temperatūroje iki pastovios masės. Tokiu būdu paruošti 12 biuksiukų (vienos koncentracijos rūgštinės ir šarminės terpės tirpalui). Rūgštinės ir šarminės terpės tirpalai buvo suskirstyti į 8 tiriamąsias grupes (ţr. 2 lentelę). Kietosios apnašos (~0,01 g) buvo merkiamos į 2 ml atitinkamą tirpalą ir laikomos kambario temperatūroje (20 ± 1 oC). Praėjus pasirinktiems laiko tarpams (po 5; 15; 30; 60; 180; 360 min) kietosios apnašos su tirpalu buvo
19 nupilamos ant filtrinio popieriaus, praplautos distiliuotu vandeniu ir dţiovinamos krosnelėje 37 ºC temperatūroje iki pastovios masės. Išdţiūvus kietosioms apnašoms, jos buvo pasvertos 0,0001g tikslumu. Bandymai kartoti po du kartus su skirtingomis tirpalų koncentracijomis. Iš viso buvo atlikta 96 bandymai. Atlikus tyrimą su rūgštinės ir šarminės terpės tirpalais, buvo palygintas jų efektyvumas ir kietųjų apnašų masės sumaţėjimo pokytis praėjus tam tikriems nustatytiems laiko intervalams. Medţiagos masės sumaţėjimo pokytis – tai pagrindinis vertinimo kriterijus, kuris parodo nuo koncentracijos pasirinktų tirpalų efektyvumą, sumaţėjus kietųjų apnašų masei. Atliktame tyrime rezultatai galėjo būti gauti su kietųjų apnašų masės sumaţėjimo paklaidomis, nes bandiniai buvo atsitiktiniai. Kadangi kietosios apnašos paimtos nuo skirtingų ţmonių dantų protezų, elementinė sudėtis, formavimasis ir susidarymas gali skirtis, galėjo būti nevienodas tirpumas, veikiant skirtingais tirpalais. Ţinant kietųjų apnašų masės pokytį, apskaičiavome sumaţėjusią procentinę dalį.
Kietųjų apnašų masės sumaţėjimo pokytis apskaičiuojamas pagal formulę: ( )
m1 – pradinė kietųjų apnašų masė, g; m2 – kietųjų apnašų masė po tirpinimo, g.
Taip pat buvo atliktas bandymas be rūgštinės ir šarminės terpės tirpalų, naudojant vandenį, nustatant kietųjų apnašų masės pokytį. Tai kontrolinė grupė.
2.4. Skenuojančioji elektroninė mikroskopija
Mikroskopu nustatyta kietųjų apnašų paviršiaus struktūra ir morfologija. Jos buvo tiriamos aukštos skiriamosios gebos skenuojančiu elektroniniu mikroskopu Quanta 200 FEG (FEI, Olandija) su šotki tipo elektronų patranka. Elektronai buvo nukreipiami į nagrinėjamo paviršiaus siaurą plotą, kuris buvo naudojamas vaizdams gauti. Naudoti didinimai 100–5000 kartų.
2.5. Neorganinių medţiagų kiekio kietosiose apnašose nustatymas
Neorganinių medţiagų kiekis kietosiose apnašose buvo apskaičiuojamas pagal masės kitimus, deginant bandinius mufelinėje krosnyje SNOL 8,2/1100 (Umega, Lietuva). Tigliukai iškaitinti mufelinėje krosnyje 600 oC temperatūroje, atvėsinti eksikatoriuje ir pasverti. Tuomet buvo įdėta 0,01 g kietųjų apnašų ir tigliukai su apnašomis kaitinami 600 oC temperatūroje 5 h. Po deginimo tigliukai buvo atvėsinami eksikatoriuje ir pasverti. Sausas likutis (X) priskirtas neorganinėms medţiagoms ir apskačiuotas pagal formulę:
( )
20
2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė anketinių duomenų analizė atlikta naudojant kaupimo ir analizės SPSS (Statistical
Package for Social Science) 24.0 programinį paketą. Analizuojant duomenis, buvo apskaičiuoti
imties vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir procentinės reikšmės. Kiekybinių poţymių skirstinių palyginimo analizei pasirinkti neparametriniai testai (nes imtys maţos). Nepriklausomose grupėse poţymių skirstiniai lyginti taikant neparametrinį Mann - Whitney kriterijų ir Kruskal-Wallis testą. Rezultatas laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05. Gautų duomenų suvestinės atliktos ir diagramos sudarytos naudojant Microsoft Excel 2013 programinį paketą.
21
3. REZULTATAI
3.1. Kietųjų apnašų cheminė sudėtis
Kietąsias apnašas sudeginus mufelinėje krosnyje 600 ºC temperatūroje ir pasvėrus nesudegusio likučio masę, nustatytas neorganinių medţiagų kiekis. Sudegęs kietųjų apnašų kiekis priskiriamas organinėms medţiagoms. Rezultatai pateikti 1 paveiksle.
1 pav. Kietųjų apnašų cheminė sudėtis
Kaip matyti iš 1 paveiksle pateiktų duomenų, didţiausią dalį sudaro neorganinės medţiagos. Tuo tarpu organinių medţiagų kiekis kietosiose apnašose daug maţesnis. Gauti duomenys patvirtina apţvelgtą literatūrą, kurioje nurodomas neorganinių medţiagų kiekis 80–90 %, o organinių 10–20 % kietosiose apnašose [15]. Neorganines medţiagas sudaro: kalcio fosfatas, kalcio karbonatas, magnio fosfatas, hidroksiapatitas, magnio vitlokitas, oktakalcio fosfatas, brušitas. Organinių medţiagų didţiąją dalį sudaro seilių baltymai, jų daţniausiai aptinkama apie 6–8 %. Aptinkama ir angliavandenių, 2–9 %, o maţiausiai randama riebalų – 0,2 % [15].
3.2. Elementinė kietųjų apnašų sudėtis
Atlikus elektroninę dispersinę spektroskopiją (EDS), nustatyta kietųjų apnašų elementinė sudėtis (ţr. 2 pav).
22
2 pav. Kietųjų apnašų elementinės analizės spektras
Didţiąją dalį kietosiose apnašose sudaro aptikti sudėtiniai cheminiai elementai: kalcis 77 %, deguonis 14 %, fosforas 7 %, taip pat randama maţesnė dalis bario 0,4 %, natrio 0,06 % , silicio 0,05 % ir magnio 0,04 %. Spektre nėra stebimas vandenilis (H), nes spektrometras leidţia įvertinti bandinio sudėtį, išskiriant ţemojo daţnio elektros virpesius iš aukštojo daţnio virpesių, cheminius elementus nuo boro (B) iki americio (Am).
3.3. Kietųjų apnašų skenuojančioji elektroninė mikroskopija
Atlikus kietųjų apnašų skenuojančią elektroninę mikroskopiją (SEM), buvo ištirta apnašų struktūra ir morfologija. Iš SEM nuotraukų matyti, kad apnašos yra netaisyklingos formos, gan didelės – 3,7 mm skersmens (3 pav.). Kietųjų apnašų paviršius nelygus, akytas, porėtas, grublėtas, vietomis su įtrūkimais, ertmėmis (4 pav.).
23
3 pav. Kietosios apnašos paviršiaus SEM
nuotrauka. Didinimas 100 kartų
4 pav. Kietosios apnašos paviršiaus SEM
nuotrauka. Didinimas 500 kartų
5 pav. Kietosios apnašos paviršiaus SEM nuotrauka. Didinimas 5000 kartų
Nuotraukoje (5 pav.) pagrinde matyti neorganinių medţiagų kristalai. Remiantis literatūros ir EDS tyrimo duomenimis [15], šie kristalai gali būti priskiriami kalcio fosfato druskų kristalams. SEM nuotrauka (5 pav.) patvirtina 3.1 skyriuje aprašytus rezultatus. Iš nuotraukos matyti, kad neorganinės medţiagos sudaro didţiąją kietųjų apnašų masės dalį.
24
3.4. Kietųjų apnašų masės sumaţėjimas paveikus tirpalais
Kietųjų apnašų tirpumas buvo tiriamas keturiuose skirtinguose tirpaluose. Tyrimui pagaminti dviejų skirtingų koncentracijų citrinos rūgšties, pieno rūgšties, natrio hidrokarbonato, natrio karbonato tirpalai vandenyje (3 lentelė, 6,7 pav). Naudojantis pH matuokliu buvo nustatyta pagamintų tirpalų pH.
Lentelė Nr. 3. Kietųjų apnašų tirpinimui naudotų tirpalų koncentracijos ir pH vertės
Tirpiklis Koncentracija, % Tirpalo pH
Citrinos rūgšties tirpalas 1 2,4
Citrinos rūgšties tirpalas 5 2,1
Pieno rūgšties tirpalas 1 2,5
Pieno rūgšties tirpalas 5 2,2
Natrio hidrokarbonato tirpalas 1 8,5
Natrio hidrokarbonato tirpalas 5 8,3
Natrio karbonato tirpalas 1 10,8
Natrio karbonato tirpalas 5 11,2
Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad tirpalus galime suskirstyti į rūgštinės terpės tirpalus, kurių pH yra < 7, ir šarminės terpės tirpalus, pH yra > 7. Maţiausia rūgštinė terpė nustatyta 5 % citrinos rūgšties tirpalo, o didţiausia 1 % pieno rūgšties tirpalo. Šarminės terpės maţiausias pH nustatytas 5 % natrio hidrokarbonato tirpalo, o didţiausias 5 % natrio karbonato tirpalo.
25
7 pav. Tyrime naudoti šarminės terpės tirpalai
Atliekant tyrimą su 1 % rūgštinės terpės tirpalais, buvo pastebėta (8 pav.), kad paveikus citrinos rūgšties tirpalu ir praėjus 5 min, kietųjų apnašų masės sumaţėjimas buvo 3 %, o su pieno rūgšties tirpalu masės sumaţėjimo pokytis 2 %. Laiko intervale nuo 15 iki 30 minučių, iš grafiko matyti, jog kietųjų apnašų tirpumas sulėtėja tiek citrinos, tiek pieno rūgštyje. Per šį laikotarpį abejuose rūgštyse buvo išmatuotas 1 % masės sumaţėjimo skirtumas (p=0,513) Nuo 30 iki 60 minučių matoma ţymus kietųjų apnašų tirpumo padidėjimas ir nuo 180 iki 360 min, galima teigti, kad masės sumaţėjimas kinta tolygiai. Po 360 min veikiant tos pačios koncentracijos tirpalais, buvo gauta, jog pieno rūgšties tirpalas buvo efektyvesnis, negu citrinos rūgšties tirpalas. Kadangi su pieno rūgšties tirpalu sumaţėjo 38 %, o su citrinos rūgštimi 31 % kietųjų apnašų masės. Galima daryti išvadą, kad statistiškai reikšmingo rezultato nebuvo gauta (p=0,127). Veikiant 1 % rūgštinės terpės tirpalais buvo nustatyta, jog rūgštinių tirpalų efektyvumas tirpinant kietąsias apnašas yra maţas.
8 pav. Kietųjų apnašų masės sumaţėjimas 1 % rūgštiniuose tirpaluose: 1 – citrinos rūgšties,
2 – pieno rūgšties 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 K ie tųj ų apna šų m as ės s um aţ ėj im as , % Trukmė, min 1 2
26 Atlikus kitą bandymą ir padidinus rūgštinių tirpalų koncentraciją iki 5 % (9 pav.), stebimas didesnis kietųjų apnašų masės sumaţėjimas. Jau po 5 min naudojant pieno rūgšties tirpalą masės sumaţėjimas buvo 8 %, o su citrinos rūgšties 4 % (p=0,1). Bėgant laikui, rūgščių efektyvumas didėjo, pastebimas ryškus skirtumas tarp 5 % koncentracijos pieno rūgšties ir citrinos rūgšties tirpalų. Po 60 minučių, kietųjų apnašų masės pokytis pieno rūgšties tirpale buvo 7 % didesnis nei citrinos rūgšties tirpale, o po trijų valandų (180 min) skirtumas didėjo iki 13 % (p=0,037). Veikiant apnašas 360 min tos pačios koncentracijos tirpalams, buvo gauti rezultatai, kad su pieno rūgšties tirpalu masės sumaţėjimas buvo 58 %, o su citrinos rūgšties tirpalu 41 %. Šiuo atveju gautas taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,024). Kaip matyti iš grafiko, labiau kietosios apnašos tirpo 5 % pieno rūgšties vandeniniuose tirpaluose, negu citrinos rūgštyje.
9 pav. Kietųjų apnašų masės sumaţėjimas 5 % rūgštiniuose tirpaluose: 1 – citrinos rūgšties,
2 – pieno rūgšties
Lyginant tarpusavyje 1 % ir 5 % koncentracijos rūgštinės terpės tirpalus, iš gautų rezultatų nustatyta (8, 9 pav.), jog didinant rūgštinių tirpalų koncentraciją efektyvumas didėjo. Išmatavus kietųjų apnašų masės sumaţėjimo pokytį po 360 minučių nustatyta, kad 5 % koncentracijos pieno rūgšties tirpalai buvo efektyvesni, negu su citrinos rūgšties tirpalu (p=0,024). Taip pat pastebėta, jog kietųjų apnašų tirpumas nepriklauso nuo rūgšties pH. Kaip buvo minėta ankščiau citrinos rūgšties tirpalų pH yra maţesnis uţ pieno rūgšties tirpalų, tačiau pieno rūgšties tirpaluose ištirpo daugiau apnašų.
Atliekant tyrimą su 1 % koncentracijos natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato šarminiais tirpalais (10 pav.), buvo gauti rezultatai, jog šių tirpalų efektyvumas labai maţas. Praėjus 5 minutėms, veikiant su natrio hidrokarbonatu nebuvo pastebėta jokio masės sumaţėjimo, o su natrio
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 Kie tųj ų a pna šų masė s sum aţ ėji mas, % Trukmė, min 1 2
27 karbonatu 2 %. Gauti rezultatai statistiškai nereikšmingi (p=0,476). Tačiau jau po pusvalandţio tiek natrio hidrokarbonato, tiek natrio karbonato tirpaluose matomas 3 % masės sumaţėjimas. Bėgant laikui tirpumas kinta neţymiai. Po 180 min. pasiekiamas 5 % masės sumaţėjimas naudojant natrio karbonatą ir 4 % masės sumaţėjimas naudojant natrio hidrokarbonato tirpalą (p=0,521). Galiausiai praėjus 360 min su tos pačios koncentracijos natrio karbonato tirpalu masės sumaţėjimas 8 %, su natrio hidrokarbonato tirpalugauta 6 % (p=0,486). Atsiţvelgiant į gautus rezultatus, galima daryti išvadą, kad 1 % šarminių tirpalų efektyvumas labai maţas.
10 pav. Kietųjų apnašų masės sumaţėjimas 1 % šarminiuose tirpaluose: 1 –natrio
hidrokarbonatas, 2 – natrio karbonatas
Pasirinkus 5 % koncentracijos tirpalus buvo pastebėti ryškesni masės sumaţėjimo pokyčiai, negu su 1 % koncentracijos šarminės terpės tirpalais. Po 5 min kietųjų apnašų masės sumaţėjimas su natrio hidrokarbonato tirpalu buvo 1 %, su natrio karbonato tirpalu – 3 %. Gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas (p=0,3). Praėjus 30 minučių išryškėja efektyvumo skirtumas tarp natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato. Iš (11 pav.) duomenų, galima daryti išvadą, kad natrio karbonato tirpalas tirpina efektyviau uţ natrio hidrokarbonato tirpalą. Nustatyta, kad po 180 min natrio karbonato tirpalo buvo ištirpinta 13 %, o natrio hidrokarbonato 3 % (p=0,091). Galiausiai praėjus 360 min ir naudojant tos pačios koncentracijos šarminius tirpalus, galima daryti išvadą, kad 5 % koncentracijos natrio hidrokarbonato tirpalas silpniau tirpina apnašas, negu natrio karbonato tirpalas. Kadangi natrio hidrokarbonato efektyvumas buvo trigubai maţesnis negu natrio karbonato tirpalo, masės sumaţėjimas atitinkamai buvo 6 % ir 18 %. Atlikus Mann – Whitney testą, buvo pastebėta statistiškai reikšmingi rezultatai, kadangi p reikšmė lygi 0,039. Atlikti tyrimai su 1 % ir 5 % koncentracijos šarminės terpės tirpalais rodo, kad didinant šarminių tirpalų koncentraciją
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 Kietųj ų apnašų m asė s su m aţ ėji m as, % Trukmė, min 1 2
28 efektyvumas didėja. Taip pat galima teigti, jog didinant šarminių tirpalų pH, tirpumas didėja, kadangi nario karbonatas ţymiai efektyviau tirpino kietąsias apnašas.
11 pav. Kietųjų apnašų masės sumaţėjimas 5 % šarminiuose tirpaluose: 1 – natrio
hidrokarbonatas, 2 – natrio katbonatas
Remiantis gautais rezultatais, nustatyta, jog kietųjų apnašų tirpumas priklauso nuo kokią terpę pasirinksime (rūgštinę ar šarminę), nuo tirpalo rūšies, koncentracijos bei laiko intervalo. Naudojant Kruskal – Wallis testą, buvo palyginama tarpusavyje rūgštinės ir šarminės terpės tirpalų masės pokyčių skirstinių rezultatai. Šiuo atveju parodoma, kad rūgštinės terpės tirpalai buvo efektyvesni uţ šarminės terpės tirpinant kietąsias apnašas, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,01).
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 Kie tųj ų a pna šų m asė s sum aţ ėji mas, % Trukmė, min 1 2
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Rezultatai parodė, kad visų pasirinktų tirpalų efektyvumas skyrėsi nuo pradinio kontrolinio tyrimo, atlikto su distiliuotu vandeniu. Atlikus statistinių duomenų analizę, vertinant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad kietųjų apnašų panardinimas 5 % pieno rūgšties tirpale buvo ţymiai efektyvesnis, sumaţinant kietųjų apnašų masės pokytį 58 % (p=0,024), negu bet kuriame kitame tyrime naudotam tirpale. F. Batema atliktame tyrime [32] nustatė, kad išimamų dantų protezų valymui geriausia naudoti natūralų vandeninį pieno rūgšties tirpalą. Taip pat A. Martenez ir bendraautorių [33] atliktame tyrime norėjo išaiškinti, kuri natūrali valymo priemonė geriausiai tirpdo kietąsias apnašas. Jų gauti rezultatai parodė, kad mineralizuotos kietosios apnašos veiksmingai pašalinamos, naudojant terpeno valiklį (p=0.008). Šis naudojamas natūralus produktas netoksiškas, nebrangus, lengvai prieinamas [33].
Atliktame tyrime antras pagal efektyvumą tirpalas, šalinant kietąsias apnašas nuo išimamų dantų protezų, buvo citrinos rūgštis, pasirenkant ją didesnės koncentracijos 5 % ir prailginus panardinimo laikotarpį. Todėl galima daryti išvadą, kad citrinos rūgštis sumaţina kietųjų apnašų masę, bet ne visiškai pašalina jas nuo protezo bazės. F. Faot su bendraautoriais [25], įvertino citrinos rūgšties veiksmingumą, pašalinant kietąsias apnašas (p < 0.01) ir patvirtino, kad citrinos rūgštis gali būti naudojama kaip protezo valiklis, maţinant apnašų kaupimąsi ir sunaikinant kalcio junginius matricoje.
Ne ką maţiau svarbūs tyrime naudoti ir šarminės terpės tirpalai. Šių tirpalų efektyvumas, lyginant su rūgštiniais, labai maţas. Gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas. Lyginant tarpusavyje šarminius tirpalus pagal koncentracijas ir laiko panardinimo periodus, efektyvesniu laikomas 5 % natrio karbonato tirpalas. Visgi G. Meric ir kt. [34] atliktas tyrimas įrodo, kad šarminiai peroksidiniai tirpalai nebuvo visiškai efektyvūs, pašalinant kietąsias apnašas (p≥0.05). Todėl nepavyko gauti statistiškai reikšmingo skirtumo. Efektyvumas tyrimo metu buvo įvertintas kaip ir kitų tyrimo rezultatų. Taigi galima teigti, kad šarminės terpės tirpalai labai maţai tirpina kietąsias apnašas ir nevisiškai jas pašalina.
Galima daug diskutuoti apie naudojamų tirpalų ţalą ir poveikį išimamų dantų protezų bazinei medţiagai, bazės šiurkštumui, kietumui, spalvos kitimui. Kadangi jų veiksmingumas didinant išimamo dantų protezo higieną yra nustatytas įvairiais tyrimais, nėra abejonių, kad šių tirpalų poreikis tarp Lietuvos ţmonių gali kilti. Šiame tyrime buvo paimtos dvi nedidelės koncentracijos ir ilgesni panardinimo laikai, todėl manoma, kad naudoti tirpalai neturėjo ţalos išimamo dantų protezo bazės medţiagos vientisumui. Tačiau būsimieji tyrimai turėtų atsiţvelgti į bazinės medţiagos paţeidimus. Kadangi kai kurie valymo tirpalai yra labai stiprūs, protezų panardinimo laikas turėtų būti trumpesnis, kad nebūtų padaroma ţala dantų protezo vientisumui [33].
30
PADĖKA
Dėkoju KTU Cheminės technologijos fakulteto dėstytojai Odetai Baniukaitienei uţ mokslinio tiriamojo darbo rengimo koordinavimą ir pagalbą. Nuoširdţiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikos vadovui prof. dr. Alvydui Gleizniui uţ suteiktą galimybę atlikti tyrimą. Nuoširdţią padėką noriu išreikšti savo mokslinio darbo vadovui doc. Jonui Junevičiui uţ pagalbą ir naudingus patarimus, planuojant bei rašant baigiamąjį darbą. Ačiū visiems artimiesiems ir draugams, kurie manimi tikėjo ir palaikė.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.31
IŠVADOS
1. Surinkus kietąsias apnašas ir ištyrus jų cheminę sudėtį, nustatyta, kad jos sudarytos iš
neorganinių 84 % ir organinių 16 % medţiagų. Didţiąją dalį neorganinių medţiagų sudaro kalcis. Ištirta, kad kietųjų apnašų paviršius nelygus, akytas, grublėtas, vietomis su įtrūkimais, netaisyklingos formos.
2. Lyginant, skirtingos koncentracijos rūgštinės terpės tirpalus, nustatyta, kad didţiausias
masės sumaţėjimas vyksta kietąsias apnašas veikiant 5 % koncentracijos pieno rūgšties tirpalu. Po 360 min. masė sumaţėja 58 % (p=0,024).
3. Nustatyta, kad efektyviausias šarminės terpės tirpalas yra 5 % koncentracijos natrio
karbonatas. Po 360 min kietųjų apnašų masės sumaţėjimas buvo 18 % (p=0,039).
4. Nustatyta, kad nuo pasirinkto tirpalo rūšies, ilgenio panardinimo laiko, didesnės tirpalo
koncentracijos ir pH, priklauso kietųjų apnašų masės sumaţėjimas. Lyginant tarpusavyje rūgštinės ar šarminės terpės tirpalus pagal efektyvumą tirpinant kietąsias apnašas, esant didţiausiam masės sumaţėjimo pokyčiui, nustatyta, jog rūgštinės terpės tirpalai efektyveni, negu šarminės terpės. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingi (p=0,01).
32
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikto darbo rezultatai parodė, kad galima pasirinkti alternatyvius ir ţmonėms prieinamus išimamų dantų protezų valymo tirpalus. Ţmonėms patariama naudoti 5 % pieno rūgšties bei 5 % natrio karbonato tirpalus. Šie tirpalai veikia panašiai kaip komercinės valymo priemonės, per ilgesnį laiko tarpą, naudojant juos pakankamai maţos koncentracijos. Su jais galima pasiekti pakankamai gerus higienos rezultatus, sumaţinant kietųjų apnašų kaupimąsi ant išimamų dantų protezų.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Duyck J, Vandamme K, Krausch-Hofmann S, Boon L, De Keersmaecker K, Jalon E. Impact of denture cleaning method and overnight storage condition on denture biofilm mass and composition: A cross-over randomized clinical trial. PLoS One. 2016;11(1):el. URL: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0145837
2. Taqa AA, Bashi T, Aubadi SM. Preparation and evaluation a new formula of denture cleansers (a comparative study). International Journal of Dental Research. 2016;4(2):38-43. 3. Sharma P, Garg S, Kalra NM. Effect of denture cleansers on surface roughness and flexural
strength of heat cure denture base resin-An in vitro study. J Clin Diagn Res. 2017;11(8):ZC94–ZC97.
4. Axe AS, Varghese R, Bosma M, Kitson N, Bradshaw DJ. Dental health professional recommendation and consumer habits in denture cleansing. J Prosthet Dent. 2016;115(2):183–8.
URL: https://doi.org/10.1016/j.prosdent.2015.08.007
5. Blankenstein FH, Peroz I. Sind reinigungstabletten für die alltägliche zahnprothesenhygiene geeignet?. Z Gerontol Geriat. 2011;44:192–197.
6. Namrata M, Ganapathy D. Awareness about denture hygiene: A survey among patients wearing complete dentures and removable partial dentures. International Journal of Orofacial Biology 2017;1(2):59–65.
7. Al-Thobity AM, Gad M, ArRejaie A, Alnassar T, Al-Khalifa KS. Impact of denture cleansing solution immersion on some properties of different denture base materials: An in vitro study. J Prosthodont. 2017;9:el.
URL: https://doi.org/10.1111/jopr.12649
8. Izumi S, Ryu M, Ueda T, Ishihara K, Sakurai K. Evaluation of application possibility of water containing organic acids for chemical denture cleaning for older adults. Geriatr Gerontol Int. 2016;16(3):300–6.
URL: https://doi.org/10.1111/ggi.12467
9. Sobolewska E, Fraczak B, Czarnomysy-Furowicz D, Ey-Chmielewska H, Karakulska J. Bacteria adhesion to the surface of various prosthetics materials. Ann Acad Med Stetin. 2007;53(2):68–71.
10. Kiesow A, Sarembe S, Pizzey RL, Axe AS, Bradshaw DJ. Material compatibility and antimicrobial activity of consumer products commonly used to clean dentures. J Prosthet Dent. 2016;115(2):189–198.
34 11. Felipucci DN, Davi LR, Paranhos HF, Bezzon OL, Silva RF, Pagnano VO. Effect of different cleansers on the surface of removable partial denture. Braz Dent J. 2011;22(5):392–397.
URL: http://dx.doi.org/10.1590/S0103-64402011000500008
12. Costa CRUZ P, Andrade I, Peracini A, Souza RF. The effectiveness of chemical denture cleansers and ultrasonic device in biofilm removal from complete dentures. J Appl Oral Sci. 2011;19(6):668–673.
URL: http://dx.doi.org/10.1590/S1678-77572011000600021
13. Duyck J, Vandamme K, Muller P, Teughels W. Overnight storage of removable dentures in alkaline peroxide-based tablets affects biofilm mass and composition. J Dent. 2013;41(12):1281–9.
URL: https://doi.org/10.1016/j.jdent.2013.08.002
14. Jepsen S, Deschner J, Braun A, Schwarz F, Eberhard J. Calculus removal and the prevention of its formation. Periodontol 2000. 2011;55(1):167–88.
URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-0757.2010.00382.x
15. Bahadure R.N, Thosar N, Jain E.S. Unusual case of calculus in floor of mouth: A case report. Int J Clin Pediatr Dent. 2012;5(3):223–225.
16. Ikeya K, Fukunishi M, Iwasa F, Inoue Y, Ishihara K, Baba K. 2-Methacryloyloxyethyl phosphorylcholine polymer treatment of complete dentures to inhibit denture plaque deposition. J Vis Exp. 2016;26;(118).
17. Nicholson RJ, Stark MM, Scott HE. Calculus and stain removal from acrylic resin dentures. J Prosthet Dent. 1968 Oct;20(4):326–9.
18. Weyrich L.S, Dobney K, Cooper A. Ancient DNA analysis of dental calculus. J Hum Evol. 2015;79:119–24.
URL: https://doi.org/10.1016/j.jhevol.2014.06.018
19. Akcalı A, Lang NP. Dental calculus: the calcified biofilm and its role in disease development. Periodontol 2000. 2018 Feb;76(1):109–115.
URL: https://doi.org/10.1111/prd.12151
20. Radini A, Nikita E, Buckley S, Copeland L, Hardy K. Beyond food: The multiple pathways for inclusion of materials into ancient dental calculus. Am J Phys Anthropol. 2017;162:71– 83.
URL: https://doi.org/10.1002/ajpa.23147
21. Merdes L, Soueidan A, Le Bars P, Tabbi-Aneni N. Preferred zones of accumulation of prosthetic microbial plaque on removable complete dentures. Odontostomatol Trop. 2010; 33(131):117.
35 22. Zholudev SE, Belokonova NA, Neustroeva TG. Clinical-experimental study of efficacy of tablets «corega tаbs for partial dentures» in individuals with arc dentures. Stomatologiia (Mosk). 2015;94(4):75–79.
23. Jagger R. Lack of evidence about the effectiveness of the different denture cleaning methods. Evid Based Dent. 2009;10(4):109.
24. Ciriminna R, Meneguzzo F, Delisi R, Pagliaro M. Citric acid: emerging applications of key biotechnology industrial product. Chem Cent J.2017;11:22.
URL: https://doi.org/10.1186/s13065-017-0251-y
25. Faot F, Cavalcanti YW, Bertolini MD, Pinto Lde R, da Silva WJ, Cury AA. Efficacy of citric acid denture cleanser on the Candida albicans biofilm formed on poly(methyl methacrylate): effects on residual biofilm and recolonization process. BMC Oral Health. 2014;Jun 23;14:77.
URL: https://doi.org/10.1186/1472-6831-14-77
26. James J. Longo JR., Wilmington. Denture cleanser composition. 2007 URL: https://patents.google.com/patent/US20070298991/en
27. Ameen SM,. Caruso G. Lactic acid in the food industry. In chemistry of Lactic acid. 2017;44:7-15.
28. Martineza FAC, Balciunasa EM, Salgado JM. Lactic acid properties, applications and production: A review. 2013;30(1):70–83.
29. Sousa FA, Paradella TC, Koga-Ito CY, Jorge AO. Effect of sodium bicarbonate on Candida albicans adherence to thermally activated acrylic resin. Braz Oral Res. 2009 Oct-Dec;23(4):381–5.
URL: http://dx.doi.org/10.1590/S1806-83242009000400006
30. Myneni SR. Effect of baking soda in dentifrices on plaque removal. J Am Dent Assoc. 2017 Nov;148(11S):S4–S9.
31. Chemijos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla; 2015. 32. Batema F. Cleaning composition for dental objects, kit and method. 2011;
URL: https://patents.google.com/patent/EP2689002A1/en
33. Martínez A, Catalán A, Rojas N, Torres V, Acuña M. In vitro effectiveness of a terpenic denture cleanser on old biofilm surfaces. J Prosthodont. 2018 Jan;27(1):57–62.
URL: https://doi.org/10.1111/jopr.12531
34. Meriç G, Güvenir M, Süer K. Evaluating the efficiency of humic acid to remove micro-organisms from denture base material. Gerodontology. 2016 Sep;33(3):395–401
36
