LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
RIMA SAMOILENKIENö
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STUDENTŲ
GYVENSENOS YPATUMAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos Veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Rima Samoilenkien÷ _____________
(parašas)
Magistro darbo vadovas: Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius ______________ (parašas)
Recenzentas: ______________
TURINYS
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 12
1.1. Studentų sveikata 12
1.1.1. Studentų savo sveikatos būkl÷s vertinimas 12
1.1.2. Kūno mas÷ ir jos vertinimas 13
1.2. Studentų gyvensenos ypatumai 14
1.2.1. Mitybos įpročiai 14
1.2.2. Fizinis aktyvumas 16
1.2.3. Žalingi įpročiai 18
1.2.3.1. Alkoholinių g÷rimų vartojimas 18
1.2.3.2. Tabako rūkymas 19
1.2.3.3. Narkotinių medžiagų vartojimas 22
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 24
2.1. Tiriamasis kontingentas 24
2.2. Tyrimo metodai 25
2.2.1. Anketos sudarymas ir anketavimo procedūra 25
2.2.2. Studentų savo sveikatos būkl÷s vertinimas 26
2.2.3. Kūno mas÷s indekso nustatymas 27
2.2.4. Faktiškos studentų mitybos vertinimas 27
2.2.5. Studentų fizinio aktyvumo nustatymas 28
2.2.6. Žalingų įpročių paplitimo tarp studentų nustatymas 28
2.3. Statistinis duomenų apdorojimas 29
3. REZULTATAI 30
3.1. Sociodemografiniai duomenys 30
3.2. Studentų sveikata 32
3.2.1. Kūno mas÷ ir jos vertinimas 35
3.3. Studentų gyvensenos ypatumai 36
3.3.1. Mitybos įpročiai 36
3.3.3. Žalingų įpročių paplitimo tarp studentų vertinimas 45
3.3.3.1. Alkoholinių g÷rimų vartojimas 45
3.3.3.2. Tabako rūkymas 47
3.3.3.3. Narkotinių medžiagų vartojimas 49
4. REZULTATŲ APTARIMAS 52
IŠVADOS 57
PRAKTINöS REKOMENDACIJOS 59
LITERATŪROS SĄRAŠAS 60
SANTRUMPOS
1. ESPAD – European School Survey Project on Alcohol and Drugs (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose)
2. HBSC - Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas
3. PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
4. JAV – Jungtin÷s Amerikos Valstijos
5. KMI - Kūno Mas÷s Indeksas
6. KMU – Kauno medicinos universitetas
7. LKKA – Lietuvos kūno kultūros akademija
8. LŽŪA – Lietuvos žem÷s ūkio akademija
9. MF - medicinos fakultetas
10. p – statistinis reikšmingumas
11. χ2 – Chi kvadrato kriterijus 12. proc. – procentai
SANTRAUKA
Sveikesn÷ gyvensena – yra vienas iš Pasaulin÷s Sveikatos Organizacijos politikos “Sveikata visiems – 21” tikslų. Tokios sritys, kaip visavert÷ mityba, bendras fizinis aktyvumas, sveikos aplinkos formavimas žalingų įpročių mažinimas, tur÷tų tapti prioritetin÷mis ugdant jauną ir perspektyvią asmenybę. Lietuvoje išsamių studentijos gyvensenos tyrimų atlikta palyginus nedaug.
Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos Veterinarijos Akademijos studentų gyvensenos ypatumus vertinant jų priklausomybę nuo studijų pakopos bei pagal gyvenamąją vietą iki įstojimo į aukštąją mokyklą. Siekiant šio tikslo buvo vertinama studentų sveikatos būkl÷, faktiška mityba, nustatytas kūno mas÷s indeksas, analizuojamas bendras fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių paplitimas studentų tarpe.
2009 m. rudens semestro metu buvo atlikta Lietuvos Veterinarijos Akademijos studentų anonimin÷ anketin÷ apklausa. Į išplatintas anketas atsak÷ 84,78 proc. bakalaurų, 91,55 proc. magistrantų ir 93,75 proc. doktorantų. Tiriamieji pild÷ klausimyną, kuriame buvo pateikti 44 klausimai apie studentų sveikatą, mitybą ,fizinį aktyvumą, žalingus įpročius.
Daugumą tyrime dalyvavusių respondentų sudar÷ merginos (83,5 proc.), didžioji dalis - (79,2 proc.) nevedę ir neištek÷jusios. Beveik du trečdaliai tyrime dalyvavusių studentų nurod÷, kad jų sveikata yra gera ir tik vienas trečdalis - jog yra nelabai sveiki.. Geriausiai savo sveikatą vertino magistrantai - net 72,3 proc. apklaustųjų man÷ esantys visai sveiki. Didžiajai daliai studentų (68,9 proc.) per paskutinį m÷nesį gydytojų pagalbos neprireik÷ n÷ karto, nes įvairūs negalavimai juos vargino tik epizodiškai. Normalų kūno mas÷s indeksą tur÷jo net 75,0 proc. tirtų studentų. Didesn÷ pus÷ respondentų skyr÷ d÷mesį savo mitybos režimui, sveikesni mitybos įpročiai dominavo tarp kaime iki įstojimo į aukštąją mokyklą gyvenusių studentų, jie dažniau nei miestiečiai vartojo šviežius vaisius ir daržoves. Studentų bendras fizinis aktyvumas nepatenkinamas - sportuojančių vos - 22,2 proc., o nesportuojančių net - 76,4 proc., kaip m÷gstamiausią laisvalaikio praleidimo formą didžioji studentų dalis nurod÷ pasivaikščiojimą ar važin÷jimą dviračiu. Alkoholinių g÷rimų vartojimas tarp tirtų akademijos studentų yra gana populiarus, kad bent vieną kartą į m÷nesį alkoholinius g÷rimus vartojo nurod÷ 72,2 proc. Tabako rūkymas akademijoje dominuoja tik tarp doktorantų - reguliariai rūkančiais prisipažino daugiau nei kas antras, tuo tarpu magistrantų tarpe nerūkančių net 80,0 proc. Kad n÷ karto n÷ra bandę narkotinių medžiagų nurod÷ 91,0 proc. tirtų studentų.
Reik÷tų manyti, kad šio tyrimo rezultatai leis susidaryti objektyvesnį vaizdą apie akademijos studentų gyvenseną bei leis vertinti gyvensenos pokyčius tolimesn÷je ateityje.
SUMMARY
A healthier lifestyle - is one of the targets of the World Health Organization “Health for All – 21” policy. Areas, such as a balanced diet, total physical activity, creation of healthy environment and the reduction of harmful habits should become a priority in developing a young and perspective individuals. Universities where many young people study seems to be a perfect place for activities aiming at these areas. However, there is a lack of exhaustive researches of students‘ health behavior in Lithuania. The aim of this study was to analyze the life features of students of Lithuania Academy of Veterinary evaluating the dependence of the graduate level and the place of residence before entry into high school. In order to achieve this goal health status, the actual diet, the body mass index, joint analysis of physical activities and prevalence of harmful habits were taken as the basic factors of students lifestyle. During autumn semester in 2009 there was made an anonymous survey between the students studying at the academy. The questionnaires were filled in by 84, 78% of students studying the BA programs, 91, 55% of MA students and 93, 75% studying the PhD programs. The questionnaires included 44 questions about students' health, nutrition facts, physical activity and bad habits. The majority of the respondents were females (83.5 percent), and most of the respondents were unmarried. Two-thirds of the students involved in the research answered that their health was good and only one-third - that is not very healthy. The biggest satisfaction of health characteristics was found between students studying postgraduate programs - even 72, 30% of the respondents found themselves quite healthy. It was found that the majority of respondents didn’t need any medical assistance because they felt various complaints just occasionally. Even 75% of questioned students had a normal body mass index. More than half of the respondents paid attention to their daily diet, healthy eating habits dominated in groups of students who lived in a village before joining the high school. For that reason, they used to eat much more vegetable, fruits and natural products than students who lived in cities. However, the level of physical activity between students is very low - only 22, 20% of respondents answered that they did sports periodically. Even 76, 40% of students responded that they did not do any kind of sport. Drinking alcoholic drinks is quite popular between respondents – 72, 20 % of students drinks them at least once a month. Smoking is more popular among PhD programs students - 50% of students admitted they were regular smokers, while there are even 80% non smokers between postgraduate students. 91% of surveyed students responded that they had never used any kind of drugs.
To sum up, it is likely to think that results of this research will let to create a better view of the health behavior and nutrition habits of students of Lithuania Academy of Veterinary and to evaluate the lifestyle and health features of students in the future.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Išanalizuoti Lietuvos veterinarijos akademijos studentų gyvensenos ypatumus.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti studentų gyvensenos priklausomybę nuo studijų pakopos.
2. Atlikti studentų gyvensenos ypatumų analizę, vertinant gyvenamąją vietą
iki įstojimo į aukštąją mokyklą.
ĮVADAS
Jaunų žmonių sveikata – laikoma prioritetine sveikatos politikos kryptimi daugelyje pasaulio šalių. Lietuva ne išimtis. Lietuvos gyventojai siekia įgyvendinti Pasaulin÷s Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos regiono sveikatos politikos strategiją „Sveikata – 21“ [80]. Lietuvos nacionalin÷s sveikatos koncepcija tai siekiai: kaip išsaugoti sveikatą, kaip išugdyti ir įtvirtinti sveikos gyvensenos pagrindus, kaip rimtą ir pastovų d÷mesį skirti ligų profilaktikai. Visa tai tampa prioritetin÷mis Lietuvos sveikatos politikos kryptimis [53].
Jaunimas privalo išmokti vertinti savo sveikatą, suprasti jos svarbą. Visos ugdymo įstaigos (pradedant nuo pradin÷s mokyklos) tur÷tų kryptingai veikti propaguodamos sveiką gyvenseną, kurdamos palankią aplinką, gilindamos besimokančių žinias formuojant sveikos gyvensenos įgūdžius [55, 57, 82]. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje „D÷l nacionalin÷s sveikatos politikos įgyvendinimo“ pareikšta, kad kuomet blog÷ja gyventojų sveikatos būkl÷, kuomet did÷ja alkoholinių g÷rimų ir narkotinių medžiagų vartojimas, privalu skatinti ir propaguoti sveiką gyvenseną, būtina spręsti aktualias visuomen÷s sveikatos problemas [53].
PSO Europos regiono sveikatos politikos „Sveikata – 21“ 11 tikslas yra sveikesn÷ gyvensena. Iki 2015 metų visi visuomen÷s nariai tur÷tų pasirinkti sveikesnę gyvenseną, kad jie gal÷tų kuo s÷kmingiau atlikti savo vaidmenį visuomen÷je [80]..
Studijavimas ir sveikata yra labai glaudžiai susiję. Akademinis jaunimas yra specifin÷, galima sakyti išskirtin÷ gyventojų grup÷. Tarpsnyje tarp 20-25 metų subręsta fizin÷ bei emocin÷ asmenyb÷, plečiasi jauno žmogaus tobul÷jimo galimyb÷s, tod÷l didelis protinio darbo krūvis, laiko stoka, per menkas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jauno žmogaus darbingumą, savijautą, sveikatą.. Būtent studijų metu ir formuojasi gyvensena, elgsena, pagaliau teisinga mąstysena, kas dažniausiai ir lemia jaunos asmenyb÷s sveikatą, gyvenseną bei gyvenimo kokybę v÷lesniais gyvenimo tarpsniais. [91].
Siekiant integruoti ir visapusiškai nagrin÷ti galimą mitybos, maisto produktų pasirinkimo ir gyvenseną lemiančių veiksnių poveikį žmonių sveikatai bei numatyti efektyvesnius šių problemų sprendimų būdus, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse vadovaujamasi tarptautiniais įsipareigojimais ir tarptautinių dokumentų nuostatomis. Svarbiausieji iš jų yra Europos Bendrijos Komisijos dokumentai: Europos kovos su nutukimu chartija (2006) [22], Baltoji knyga „D÷l Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms problemoms spręsti“ [19], Baltoji knyga „Kartu sveikatos labui, 2008 – 2013 m. Europos Sąjungos strateginis požiūris“[20] ir kiti.
PSO regiono biuras, spręsdamas aktualius gyventojų mitybos ir sveikatos klausimus 2007 m. pareng÷ antrojo PSO maisto ir mitybos veiksmų plano rekomendacijas Europos Sąjungos
šalims 2007 - 2012 metams [96]. Šalys skatinamos kuo efektyviau spręsti šiuo metu itin aktualius klausimus d÷l kokyb÷s ir saugos, tinkamos mitybos bei pakankamo gyventojų aprūpinimo geros maistin÷s vert÷s bei palankiais sveikatai maisto produktais.
Lietuvoje buvo parengta Valstybin÷ maisto ir mitybos strategija bei jos įgyvendinimo priemonių 2003-2010 metams planas, kurį 2003 m. spalio 23 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷. Valstybin÷je maisto ir mitybos strategijoje išnagrin÷ta maisto saugos ir mitybos būkl÷ Lietuvoje, numatytos pagrindin÷s valstyb÷s nuostatos ir jų įgyvendinimo būdai, skirti maisto saugai ir gyventojų mitybai gerinti, tai yra geros kokyb÷s, sveikų ir ekologiškų maisto produktų poreikio didinimas, saugaus, geros kokyb÷s ir sveikos mitybos reikalavimus atitinkančio maisto vartojimo skatinimas. Šios strategijos prioritetas teikiamas žmonių sveikatai [52].
Tiek Jungtin÷se Amerikos valstijose tiek ir Vakarų Europos šalyse, akademinio jaunimo sveikatai, gyvensenai ir savijautai skiriama tikrai nemažai d÷mesio. Atlikti tyrimai rodo, kad tiek alkoholinių g÷rimų, tiek tabako rūkymo, tiek narkotinių medžiagų vartojimas did÷ja [14, 95], tuo tarpu fizinis aktyvumas maž÷ja. Akademinis jaunimas studijuodamas surenka nemenką bagažą nesveikų gyvensenos įpročių: [72, 85, 86].
Vien paanalizavus Kauno aukštųjų mokyklų studentų gyvensena matome, kad ji yra nesveika. Studentų dienotvark÷ neracionali, fizinis aktyvumas nepakankamas. Dauguma studentų turi įvairių nusiskundimų sveikata: yra irzlūs, dažnai skundžiasi galvos skausmu, jaučia nuovargį. Paplitę žalingi įpročiai tiek tabako rūkymas tiek ir alkoholinių g÷rimų vartojimas, netaisyklinga ir tuo pačiu nesveika dalies studentų mityba [7, 66, 69, 81].
Būtina skatinti akademinį jaunimą nuosekliai vykdyti PSO „Sveikata – 21“ keliamus svarbiausius uždavinius: - formuoti sveikesn÷s gyvensenos įgūdžius, skatinti sveiką mitybą, didinti fizinį aktyvumą, mažinti žalingų įpročių plitimą [80].
Aukštoji mokykla yra tinkamiausia vieta sveikos mąstysenos, gyvensenos bei sveikos aplinkos kūrimui, tod÷l aukštojo mokslo uždavinys yra skleisti bei įtvirtinti mokslo žinias, formuoti sveiką, imlią ir kūrybingą asmenybę [50].
Fizinis pasyvumas kasmet sąlygoja daugiau nei 2 milijonus mirčių pasaulyje. Siekiant atkreipti visuomen÷s d÷mesį į fizinio aktyvumo problemą, 2002 metų Pasaulio Sveikatos diena (balandžio m÷n. 7 –ta) buvo skirta fiziniam aktyvumui didinti, su šūkiu – „Jud÷k sveikatos labui“ [1].
Fizinio aktyvumo vaidmuo stiprinant žmogaus sveikatą yra nepaprastai svarbus. Tuo pagrindu parengta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto strategija 2005−2015 metams.
įtraukti studentus į kūno kultūros erdvę ne tik kaip vartotojus, bet ir kaip kūr÷jus, gebančius savarankiškai konstruoti savo psichofizin÷s sklaidos modelius. [51].
Nors priimtas Lietuvos Respublikos Alkoholinių g÷rimų kontrol÷s įstatymas, numatantis mažinti alkoholinių g÷rimų vartojimą Lietuvoje, deja dauguma per pastarąjį dešimtmetį priimtų teis÷s aktų bei įstatymo pataisų iš esm÷s tik liberalizavo alkoholinių g÷rimų prekybą, gerino prieinamumą. Šie procesai neišvengiamai veik÷ jaunimo požiūrį į alkoholinių g÷rimų vartojimą [49].
PSO duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų padid÷s iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo [12].
Remiantis moksliniais tyrin÷jimais bei įvairių šalių patirtimi, vykdant tabako vartojimo kontrolę, galima išskirti efektyviausių tabako kontrol÷s priemonių kompleksą, kurio pagrindu buvo pasirašyta Tabako Kontrol÷s Pagrindų Konvencija. 2004 m. ją ratifikavo ir Lietuva [97].
Ilgalaik÷s Lietuvos gyventojų steb÷senos programos HBSC [13], ESPAD [33], FinBalt Health Monitoring [32] suteik÷ galimybę sugretinti įdiegtas tabako kontrol÷s priemones su rūkymo paplitimo rodikliais Lietuvos populiacijoje ir palyginti pokyčius su kitų Europos šalių analogiškais duomenimis.
Studentija – Lietuvos intelektualinis potencialas, tod÷l jau studijuodamas jaunimas prival÷tų spręsti problemas liečiančias jų sveikesnę gyvenseną. Tik įvairiose studentų grup÷se analizuojamos, gilinamos ir vertinamos gyvenimo kokyb÷s, sveikatos, gyvensenos žinios duos tinkamą impulsą tolimesniam šių problemų sprendimui jaunimo tarpe [18].
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Studentų sveikata
PSO Europos regiono „Sveikatos visiems XXI a.“ politiką sudaro pagrindin÷ nekintanti kryptis - siekis sukurti visuotinį visapusišką sveikatos potencialą. Du pagrindiniai tikslai, padedantys gerinti sveikatą, atitinkantys pagrindinę kryptį tai žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatin÷ jos apsauga visą gyvenimą ir įvairių ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas. Kartais klaidingai tikimasi, kad pateikus informaciją žmon÷s iš karto padarys tinkamą sveikatai pasirinkimą. Nors platesnis žinių, informacijos ir švietimo srautas labai svarbu, tačiau yra akivaizdu, kad sprendimus pasirinkti sveiką gyvenseną: sveiką mitybą, reikiamą fizinį aktyvumą, žalingų įpročių mažinimą daugiausia lemia fizin÷, socialin÷ ir kultūrin÷ aplinka. Pagal „Sveikata – 21“ tikslus, jauni žmon÷s turi būti sveikesni ir geriau suvokti savo vaidmenį visuomen÷je (4 tikslas). Sveikesn÷ gyvensena turi būti pasiekiama didinant fizinį aktyvumą, skatinant sveiką mitybą (11 tikslas), įgyvendinant strategijas, mažinančias rūkymą, alkoholinių g÷rimų bei narkotinių medžiagų vartojimą (12 tikslas) [80].
1998 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurioje, remiantis prioritetin÷mis Lietuvos gyventojų sveikatos problemomis, numatyti pagrindiniai tikslai gyventojų gyvenimo kokyb÷s gerinimo linkme [53].
1.1.1. Studentų savo sveikatos būkl÷s vertinimas
Savo sveikatos vertinimas yra subjektyvus kriterijus, tačiau šis vertinimo būdas yra nesud÷tingas ir gana patikimas, leidžiantis prognozuoti būsimą sveikatos būklę. Subjektyvus savo sveikatos vertinimas rodo ne tik žmogaus fizinę būseną, bet ir bendrą jo savijautą. Ji integruotai atspindi daugelį psichofiziologinių reiškinių [26].
Kaip patvirtino Suaugusių Lietuvos žmonių 2006 m. gyvensenos tyrimas 20-24 m. amžiaus asmenų grup÷je, 79,2 proc. vyrų ir 71,4 proc. moterų man÷, kad jų sveikata yra gera ar gana gera [28].
Studentai savo sveikatą vertino panašiai. Tik 1998 m. atlikto Kauno aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenys parod÷, kad studentai savo sveikatą vertino nepakankamai gerai [82]. V÷lesnių tyrimų rezultatai buvo geresni. D. Petrausko atlikto Kauno šešių universitetų studentų tyrimo duomenimis, dauguma (69,0 proc.) apklaustųjų vertino savo subjektyvią sveikatą kaip
gerą ir pakankamai gerą ir tik 5,1 proc. vaikinų ir 4,2 proc. merginų man÷, kad jų sveikata yra pakankamai bloga ir bloga [69]. D. Dučinskien÷ nustat÷, kad 60,8 proc. respondentų savo sveikatą vertino kaip gerą ir gana gerą, 28,1 proc. teig÷, jog ji vidutiniška ir 5,2 proc. – bloga ir gana bloga [18]. 2009 m. studentų anonimin÷ anketin÷ apklausa parod÷, kad didesn÷ pus÷ respondentų yra patenkinti savo sveikata, mažiau nei trečdalis vidutiniškai patenkinti ir nedidel÷ dalis studentų teig÷, jog yra labai patenkinti arba labai nepatenkinti savo sveikata [37]. Vilniaus universiteto MF Higienos katedroje atlikto tyrimo rezultatai parod÷, kad 40 proc. merginų ir 30 proc. vaikinų mano, kad jų sveikata gera ir labai gera, atitinkamai 53 proc. ir 60 proc. – kad patenkinama [77, 78].
1.1.2. Kūno mas÷ ir jos vertinimas
Netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas sąlygoja antsvorio atsiradimą [57]. Kūno Mas÷s Indeksas (KMI) – tai ūgio ir kūno mas÷s santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris, ar nutukimas.
Per paskutinį dešimtmetį Vakarų Europos valstyb÷se, JAV, Japonijoje, Kor÷joje daug÷ja asmenų turinčių antsvorį, tame tarpe ir tarp jaunimo kiek vyresnio nei 20 m. Nutukę yra apie 19,5 proc. vaikinų ir apie 25 proc. merginų [45, 71].
Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Estija ir Latvija dalyvauja tarptautiniame suaugusių žmonių gyvensenos tyrime FINBALT HEALTH MONITOR. Kauno medicinos universiteto mokslininkai kas antri metai atlieka Lietuvos gyventojų apklausas. 2006 m. Tyrimo (Finbalt Health Monitor) duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas skirtingai kito tarp vyrų ir moterų. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų did÷jo. Nutukusių vyrų (KMI ≥ 30 kg/m²) dalis padid÷jo nuo 11 proc. 1994 m. iki 21 proc. 2006 m., o antsvorio (KMI ≥ 25 kg/m²) paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47 proc. 1994 m. iki 56 proc. 2006m. Tarp moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas beveik nepakito. 2006 m. nutukusios buvo 19 proc. moterų ir 49proc.tur÷jo antsvorį [28].
2002 m. atlikus Lietuvos moksleivių gyvensenos vertinimą, buvo nustatyta, kad 78,6 proc. mokinių turi normalų kūno svorį (KMI = 18,6-24,9). Tačiau mergaičių su normaliu kūno svoriu buvo mažiau - 70,6 proc. nei berniukų - 88,1 proc. Moksleivių, kurie tur÷jo nepakankamą kūno svorį (KMI < 18,5), buvo 16 proc., iš jų daugiau mergaičių (kas ketvirta, t.y. 25,6 proc.), negu berniukų (4,5 proc.). Antsvorį (KMI = 25-29,9) tur÷jo tik 4,8 proc. moksleivių [100].
Tiriant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus R. Varatinskien÷ nustat÷, kad 22,9 proc. Kauno aukštųjų mokyklų studentų ir 8,6 proc. studenčių 1992 metais tur÷jo antsvorį [91]. J.
Dičkut÷s duomenimis, antsvorį tur÷jo 32,3 proc. Kauno medicinos universiteto studentų vyrų ir 6 proc. moterų [16]. Vertinant D. Petrausko, tyrimo, atlikto šešiuose Kauno universitetuose, duomenis nustatyta, kad per ketverius studijų metus dvigubai išaugo antsvorį turinčių vaikinų skaičius [69].
Mokslininkai nustat÷, kad daug÷ja dietos besilaikančių žmonių, ypač merginų, nes jos dažniau negu vaikinai mano esančios nutukusios [8], o vaikinai dažniau nepakankamai įvertina savo kūno masę [58].
1.2. Studentų gyvensenos ypatumai
1.2.1. Mitybos įpročiai
Mitybos ir sveikatos ryšys pagrįstas daugybe mokslinių tyrimų. Racionali mityba padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų, aprūpina žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistin÷mis medžiagomis. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. [29, 30, 91]. Ypač aktualu, kad tą tvirtai žinotų ir įvertintų jaunuomen÷ dar būdami studentais.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 50 - 60 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos, 30 - 40 proc. nuo jį supančios aplinkos (jos užterštumo), 10 - 15 proc. nuo paveldimumo ir tik 8 - 10 proc. nuo sveikatos apsaugos. Kiekvienam žmogui yra suteiktas tam tikro dydžio sveikatos potencialas, kurį jis turi stengtis išlaikyti. Norint išsaugoti sveikatą, gerą savijautą ir nekenkti savo gyvenimo kokybei, būtina stengtis sveikai maitintis, daugiau jud÷ti, grūdintis, vengti žalingų įpročių [56].
Vienas svarbiausių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra racionali mityba [83]. Pastaruoju metu visame pasaulyje vis daugiau d÷mesio skiriama gyventojų mitybai. Nors mitybos vaidmuo sveikatai neabejotinas ir visuomen÷s puikiai žinomas, pasaulyje atliktų tyrimų duomenys rodo, jog visuomen÷ maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo, apsirūpinimas būtinomis maistin÷mis medžiagomis yra neadekvatus ir dažnai nepakankamas [9, 17, 23].
Lietuva čia, deja, ne išimtis [6, 7, 42]. 2007m. Respublikinis mitybos centras (nuo 2008m. spalio m÷n. 1d. – Valstybinis aplinkos sveikatos centras) atliko Lietuvos suaugusiųjų gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimą. Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojams svarbiausi maisto produktų pasirinkimo kriterijai išlieka skonis ir kaina, o sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu renkasi maistą tik 18,9 proc. gyventojų. Nustatyta, kad tik
43,4 proc. Lietuvos gyventojų šviežias daržoves (išskyrus bulves) vartoja kasdien arba beveik kasdien ir tik 58,7 proc. gyventojų kasdien arba kelis kartus per dieną vartoja grūdinius produktus. Lyginant pastarojo dešimtmečio Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo bei mitybos įpročių tyrimų duomenis, stebime, kad gyventojai ir toliau nepakankamai vartoja šviežių daržovių bei vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų bei tradiciškai per daug vartoja riebalų, ypač gyvulinių, ir jų gausa pasižyminčių produktų, m÷sos ir m÷sos gaminių, daug cukraus ir druskos turinčių produktų [5, 41, 67].
Studijų metai – daug valios ir emocinių pastangų reikalaujantis gyvenimo tarpsnis, kai organizmo fiziologiniai poreikiai yra dideli, o d÷l intensyvių ir ilgai trunkančių studijų, spartaus gyvenimo ritmo, nuolatin÷s laiko stokos studentai dažnai nesp÷ja laiku pavalgyti, sutrinka mitybos režimas, mityba tampa nevisavert÷, atsiranda organizmui gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų stygius [18].
Žmogaus organizmui yra būtinos maisto medžiagos, aprūpinančios visus gyvybinius procesus reikalinga energija. Tik įvairiapusiška mityba aprūpina organizmą būtinomis jam medžiagomis, kurių šiuo metu priskaičiuojama net iki 50. Visavert÷ mityba turi būti orientuota į organizmo poreikius, aprūpinti organizmą būtinu energijos kiekiu ir išlaikyti normalų kūno mas÷s indeksą (KMI:19-25), įvertinant, kad maisto medžiagų poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių: lyties, amžiaus, fizinio ir intelektualinio aktyvumo [31].
Nors studentai palyginti sveika populiacijos dalis bet, kaip rodo atlikti tyrimai, studentų mityba n÷ra sveika [39, 40, 69, 82]. R. Varatinskien÷s duomenimis kas trečias vaikinas dažnai valgo m÷są, penktadalis studentų (27 proc. vaikinų ir 17,9 proc. merginų) maisto gamybai renkasi gyvulinius riebalus, 18 proc. vaikinų ir 27 proc. merginų piktnaudžiauja saldumynais, du trečdaliai studentų papildomai sūdo maistą, penktadalis retai pusryčiauja [91]. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo 2006 m. duomenys rodo, kad 20-24 m. amžiaus asmenų mitybos režimas nebuvo pats geriausias, vien kad limonadu ar Coca-cola malšino troškulį 3-5 dienas per savaitę nurod÷ 23,9 proc. vyrų ir 5,3 proc. moterų. [28]. Pagal D. Petrausko tyrimo duomenis mitybos ir maisto ruošimo įpročiai studentų tarpe ne visada atitiko sveikos mitybos reikalavimus. Šviežias daržoves kasdien valg÷ daugiau merginų (46,5 proc.) nei vaikinų (35,4 proc.) [69].R. Stuko duomenimis studentai maitinosi nereguliariai tik pus÷ iš tirtųjų respondentų valg÷ 3 kartus per dieną, didesn÷ dalis studentų gausiai g÷r÷ kavą [78].
Gyvensenos tyrimai, kurie buvo atlikti tarp JAV studentų parod÷, kad dauguma studentų ženkliai per mažai vartoja šviežių vaisių ir daržovių, prastas pačių produktų asortimentas, jame dominuoja per daug riebaus maisto. JAV universitetų studentai visai nesilaiko „Sveikos mitybos piramid÷s“ rekomendacijų, nors apie 45 proc. tirtųjų steng÷si vartoti pakankamai maistinių skaidulų bet daugelis studentų kur kas daugiau nei rekomenduojama vartojo riebalų, druskos,
cukraus turinčių maisto produktų, užkandžiavo greitu maistu ir per mažai – vaisių ir daržovių [85].
Lietuvos gyventojų mityba n÷ra tinkama. Dažnai valgoma nereguliariai, renkamasi mažos mitybin÷s vert÷s maisto produktus, užkandžiaujama „greitu maistu“. Kad pagerinti mitybą neabejotinas prioritetas turi būti skiriamas jos optimizavimui, stengiantis kuo sveikiau maitintis, laikytis mitybos režimo bei vartoti kokybišką ir visavertį maistą. Papildomas maistinių medžiagų šaltinis gali būti maisto papildai, kuriuose maistin÷s ar biologiškai aktyvios medžiagos yra koncentruotos ir dozuotos. Moksliškai įrodyta maisto papildų reikšm÷ žmonių sveikatai [4, 43]. Daugiau maisto papildų vartojimo tyrimų atlikta paauglių ir jaunimo tarpe JAV ir kitur [79, 99], o tarp studentų šių tyrimų atlikta kiek mažiau [62, 65].
2005 m. atliktas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvensenos ir maisto papildų vartojimo tyrimas parod÷, kad maisto papildus vartoja 73,7 proc. apklaustųjų studentų – iš jų 78,3 proc. merginų ir 68,8 proc. vaikinų. Apie 40,4 proc. studentų maisto papildus vartojo 3-4 m÷nesius per metus, dažniausiai nor÷dami sustiprinti organizmą (29,5 proc.) ir maistinių medžiagų trūkumui kompensuoti (20,1 proc.). Didžioji dalis studentų vartoja maisto papildus, nes mano, jog maisto papildų vartojimas yra pastanga sveikiau gyventi [76, 77]. Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, bent vieną m÷nesį per metus maisto papildus vartojo beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų. Dažniausiai maisto papildus vartojo 20-34 metų amžiaus, turintys aukštesnį išsilavinimą vyrai ir moterys gyvenantys mieste [43]. Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2008.m. tiriant maisto papildų vartojimo aspektus [73].
1.2.2. Fizinis aktyvumas
Fizin÷s veiklos sumaž÷jimas tur÷jo ir turi neigiamas pasekmes žmonijos fiziniam vystimuisi.[94]. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2 – 2 kartus didesn÷ nei fiziškai aktyvių. Fiziškai pasyvūs žmon÷s dažniau nutunka. Tik fizinis aktyvumas, kartu su mitybos įpročių korekcija yra veiksmingiausias kūno mas÷s reguliavimo būdas [22]. Fiziškai aktyvūs žmon÷s rečiau skundžiasi bloga nuotaika, nerimastingumu, depresija, labiau pasitiki savimi, jie kur kas geriau vertina savo sveikatos būklę bei savo gyvenimo kokybę [18, 69].Net trumpalaikis kasdieninis fizinis aktyvumas mažina tikimybę įgyti nereikalingą viršsvorį, pagerina medžiagų apykaitą ir širdies darbą. Jis teigiamai veikia bendrą savijautą, padeda išvengti kai kurių psichologinių problemų [29].
Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Estija ir Latvija dalyvauja tarptautiniame suaugusių žmonių gyvensenos tyrime FINBALT HEALTH MONITOR. Šio tyrimo duomenimis nuo 1994
m. iki 2006 m. padid÷jo laisvalaikiu besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalis. 1994 m. 16 proc. vyrų ir 14 proc. moterų atsak÷, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreit÷tų kv÷pavimas ir padid÷tų širdies susitraukimų dažnis. 2006m. jau taip mankštinosi 23 proc. vyrų ir 23 proc. moterų. Moterų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis beveik nepakito 1994 m. 26proc. – 2006 m. 23proc., tuo tarpu vyrų einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis pastebimai sumaž÷jo: 1994 m. 29 proc. – 2006 m. 18 proc. [28]. Tęsiant min÷tą tyrimą 2008 m. pastebimos maž÷jimo tendencijos. 2008m. jau tik 20 proc. vyrų ir 22 proc. moterų atsak÷, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreit÷tų kv÷pavimas ir padid÷tų širdies susitraukimų dažnis [37].
Panaudojant min÷to tyrimo 1998 – 2004 metų apklausos duomenis buvo atliktas tyrimas, kurio pagalba buvo įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir kitų gyvensenos veiksnių sąsajos. Šis tyrimas aiškiai parod÷, kad mitybos įpročiai yra glaudžiai susiję su gyvensenos veiksniais tai yra ir su fiziniu aktyvumu. Vyrai, valgantys daržoves, vaisius, žuvį ir vištieną, rečiau rūk÷, buvo fiziškai aktyvesni. Valgančiųjų košes, dribsnius, makaronus ir varšk÷s sūrį gyvensena buvo sveikiausia. Jie rečiau rūk÷, rečiau vartojo visų rūšių alkoholinius g÷rimus, ir daug dažniau laisvalaikiu sportavo [42].
Norvegijos tyr÷jų duomenimis, keturis kartus per savaitę sportuojantys gyventojai per dieną vidutiniškai suvalgydavo 294 g vaisių ir daržovių, o sportuojantys rečiau ar nesportuojantys – 218 g vaisių ir daržovių [35]. Apibendrinus galima teigti, kad žmonių, kurie laikosi sveikos mitybos rekomendacijų, kiti gyvensenos įpročiai taip pat yra sveikesni: jie yra fiziškai aktyvesni ir vengia žalingų įpročių.
Fizinio pasyvumo problema aktuali ne tik suaugusiems. Ji svarbi visais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Ypatingai daug žalos tai padaro paauglyst÷s amžiuje. Lietuvos moksleiviai bei jaunimas yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Mokslininkai, tyrę Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą, teigia, kad jis turi tendencijas maž÷ti [100].
Jau vaikyst÷je formuojasi rizikos veiksniai, tarp jų ir fizinis pasyvumas. Tod÷l fizinio aktyvumo didinimui būtina skirti pakankamą d÷mesį jau nuo pat vaikyst÷s. Jau vaikyst÷je būtina formuoti fizinio aktyvumo įpročius, kad jie v÷liau taptų kasdieninio gyvenimo norma [105]. Įvairių šalių mokslininkų duomenys rodo, kad studentai fiziškai silpn÷ja, jų požiūris į fizinį aktyvumą darosi neigiamas. Kūno kultūra ir sportas laisvalaikiu nemažai jaunimo daliai taip pat n÷ra vertyb÷. [48].
Nepakankamas jud÷jimas yra vienas iš blogiausių šių dienų jaunimo gyvenimo bruožų. Tirdama aukštųjų mokyklų studentų gyvenseną R. Varatinskien÷ nustat÷, kad studentai yra mažai fiziškai aktyvūs. Tyrimo duomenys parod÷, kad studentai per dieną vidutiniškai s÷di 7,28 val., merginos ilgiau nei vaikinai, beveik kas trečias vaikinas ir net kas antra mergina nesportuoja
visai. Beveik pus÷ vaikinų teig÷, kad nesportuoja nes neturi tam laiko, tiek pat merginų man÷, kad joms trūksta valios [91]. Pagal J. Šk÷mait÷s gautus tyrimo duomenis - nepakankamai fiziškai aktyvus buvo kas antras studentas [82]. D. Petrauskas akcentavo, kad vidutinis fiziškai aktyviai per savaitę praleistas laikas studijavimo pradžioje sumaž÷jo lyginant su laiku baigiant studijas [69]. Pažym÷tina, kad ir suaugę Lietuvos gyventojai yra fiziškai pasyvūs ir nepakankamai vertina fizinio aktyvumo reikšmę. [28].
Lyginant Jungtinių Amerikos Valstijų privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų studentų fizinį aktyvumą buvo nustatyta, kad kur kas didesn÷ dalis privačių mokyklų studentų reguliariai dalyvauja fizinio lavinimo programose bei aukštosios mokyklos sporto komandose [64]. Australijoje net 40 proc. aukštųjų mokyklų studentų yra fiziškai neaktyvūs. Pasteb÷ta, kad Australijoje fiziškai aktyvesni studentai vaikinai nei merginos [48].
1.2.3. Žalingi įpročiai
Tarp studentų gana plačiai paplitę žalingi įpročiai. Tokiu atveju toks nekontroliuojamas žalingų įpročių plitimas neišvengiamai gresia genofondui, rimtomis sveikatos problemomis, jaunų žmonių mirtimis ir daugeliu kitų problemų [61].
1.2.3.1. Alkoholinių g÷rimų vartojimas
Alkoholinių g÷rimų vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Lietuvos sveikatos programoje bei Lietuvos Respublikos Alkoholinių g÷rimų kontrol÷s įstatymo numatyta mažinti alkoholinių g÷rimų vartojimą Lietuvoje [49, 53]. Atliktų dviejų tarptautinių moksleivių gyvensenos tyrimų („Alkoholinių g÷rimų ir kitų narkotinių medžiagų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD“ ir „Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC“) duomenys rodo tik did÷jantį šalies moksleivių alkoholinių g÷rimų vartojimo mastą [84, 101, 103].
HBSC tyrimo Lietuvoje duomenimis 1994 – 2006 m. paauglių alkoholinių g÷rimų vartojimas reikšmingai padid÷jo (15 m. amžiaus grup÷je išaugo net dukart). Palyginus su kitomis HBSC tyrimą atliekančiomis šalimis, galima pasteb÷ti, kad Lietuvos paaugliai patenka tarp dažniausiai alkoholinius g÷rimus vartojančių bendraamžių. Esame priešpaskutin÷je vietoje tarp 37 šalių. Lietuvoje atlikta HBSC studija aptiko ir kitą svarbų d÷sningumą. Nustatyta, kad mergaičių alkoholinių g÷rimų vartojimas beveik susilygino su berniukų [104].
Atlikto tyrimo ESPAD apklausa atskleid÷, kad 2003 m. abstinentų skaičius tarp 15–16 metų Lietuvos moksleivių buvo vienas mažiausių iš 30 Europos šalių. Per tyrimų laikotarpį (1995– 2003 m.) Lietuvoje nuolat maž÷jo moksleivių, kurie buvo vartoję alkoholį vos keletą kartų, ir daug÷jo moksleivių, kurie vartojo alkoholį keliolika ir daugiau kartų. ESPAD tyrimo duomenimis, 15–16 metų vaikų girtavimas nuo 1995 iki 2003 m. išaugo 5 kartus. 15–16 metų moksleivių, vartojusių alkoholį 10 ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų, skaičius 1995–2003 m. tarp berniukų išaugo 4 kartus (nuo 2,6 iki 12,8 proc.), o tarp mergaičių – beveik 5 kartus (nuo 1 iki 4,7 proc.). 2003 m. duomenimis, Lietuvos moksleiviai, palyginti su kitomis šalimis, per paskutinius 12 m÷n. dažniau vartojo alkoholį (94 proc.), negu buvo Europos šalių vidurkis (83 proc.). Net 66 proc. Lietuvos moksleivių per paskutinius 12 m÷n. buvo girti (Europos šalių vidurkis – 53 proc.). [14]. Situaciją galima apibūdinti kaip problematišką [70].
Sukaupti faktai apie alkoholinių g÷rimų, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimą rodo, jog yra aktualu gilintis į jaunimo polinkį vartoti alkoholinius g÷rimus ir siekti bent stabilizuoti alkoholinių g÷rimų vartojimą tarp jaunų žmonių Lietuvoje [27, 28, 33]. Jauni žmon÷s yra labai pažeidžiami, tod÷l gali greitai įsitraukti vartoti alkoholinius g÷rimus, tabaką ar net narkotikus. Kaip rodo atlikti tyrimai Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių alkoholinius g÷rimus vartojančių jaunų žmonių tik daug÷ja [14, 15, 103].
Keletas mokslinių publikacijų tvirtina, jog alkoholinių g÷rimų vartojimas yra aktuali Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų problema [16, 18, 40, 89].
Galime teigti, jog Lietuvos paauglių ir suaugusiųjų gyvensena n÷ra palanki sveikatai, sukauptas nemenkas bagažas žalingų įpročių [28, 68, 91].
1.2.3.2. Tabako rūkymas
Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomyb÷s liga. Reguliariai rūkančiu laikomas asmuo, surūkantis bent vieną cigaretę per dieną, retkarčiais rūkančiu – jei rūko ne kasdien. Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, o tai sudaro apie 1,2 milijardo rūkalių. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet ir yra vienos iš 10 mirčių priežasčių [12, 24]. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau kaip 13 tūkstančių gyventojų. Nustatyta, kad dauguma suaugusių rūkorių prad÷jo rūkyti mokykliniame amžiuje. Naujausi moksliniai tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, jog kuo anksčiau pradedami vartoti tabako produktai, tuo didesn÷ stiprios priklausomyb÷s rizika [46]. Taigi, mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo rūkymo paplitimo steb÷sena dažniausiai sudaro galimybę prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje.
Tarptautinis duomenų palyginimas parod÷, kad tarp 37 HBSC tyrimo šalių bendraamžių Lietuvos berniukai pateko į šeštųjų daugiausia rūkančių šalių moksleivių grupę. Mergait÷s pateko į skirstinio vidurį. 2006 m. apklausos duomenimis, rūkančių mergaičių ir berniukų procentas palyginti su 2002 m. rastas sumaž÷jęs, tačiau Lietuvos moksleivių užimta vieta tarptautin÷je rūkymo paplitimo lyginimo lentel÷je tur÷tų būti vertinama neigiamai. nes rūkymas kol kas išlieka viena labiausiai paplitusių priklausomybių pasaulyje. 1994 m. Lietuvos mergait÷s buvo iš viso mažiausiai rūkančios (už÷m÷ pirmąją vietą tarp 24 HBSC šalių), o berniukai – tarp mažiausiai rūkančių (už÷m÷ trečiąją vietą). Tačiau per 12 steb÷jimo metų Lietuvos berniukai pagal rūkymo dažnumą pateko į daugiausia rūkančių šalių moksleivių grupę, o mergait÷s prarado mažiausiai rūkančių Europos mergaičių poziciją [98, 102].
Rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moksleivių sparčiai augo 1994–2002 m. laikotarpiu, tuo tarpu 2002– 2006 m. ÷m÷ ryškiai maž÷ti. Remiantis 1994, 1998 ir 2002 m. apklausų duomenimis, rūkančių berniukų procentas buvo atitinkamai: 11,3, 19,8 ir 23,6 proc., tarp mergaičių – 3,6, 8,5 ir 14,6 proc. 2006 m. užfiksuotas rūkymo paplitimas tarp berniukų siek÷ tik 17,4 proc. (lyginant su 2002 m.), tarp mergaičių – 12,4 proc. 2006 m. Lietuvos moksleiviai, palyginti su bendraamžiais kitose šalyse, yra tarp dažniausiai rūkančiųjų, nors steb÷jimo laikotarpio pradžioje (1994 m.) buvo tarp mažiausiai rūkančiųjų [100].
Tarptautinis ESPAD tyrimas yra svarbus informacijos apie Europos moksleivių tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimą šaltinis. Remiantis tarptautinio tyrimo ESPAD apklausos duomenimis matome, kad Lietuvoje tabako vartojimas tarp 15-16 metų amžiaus mokinių nuo 2003 metų sumaž÷jo pagal daugelį rodiklių. Ypač ženkliai sumaž÷jo bandžiusių rūkyti berniukų. Tyrimas atliktas net 35 šalyse [33].
Lietuvoje, kaip ir kitose 24 Europos Sąjungos šalyse, vyko Europos Komisijos inicijuotas ir organizuojamas projektas ,,Help” –,,Už gyvenimą be tabako”. Taip pat pra÷jusiais metais iš Valstyb÷s tabako kontrol÷s programos buvo skirta l÷šų nacionaliniam konkursui ,,Nerūkanti klas÷” įgyvendinti. Šiame konkurse 2005 m. jau dalyvavo daugiau kaip 100 klasių iš visų Lietuvos apskričių. [61].
Rūkymas yra gana populiarus tarp Lietuvos gyventojų.. Šiuo metu Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų. Didžiausi rūkaliai – 25-34 metų amžiaus tautiečiai. Vyrai teberūko dažniau nei moterys [28].
Atlikti Lietuvos studentų gyvensenos tyrimai rodo, kad šis įprotis gana populiarus ir tarp studentų. Pagal R. Varatinskien÷s pateiktus duomenis reguliariai rūk÷ 23 proc. vaikinų, retkarčiais – 12,4 proc. tuo tarpu merginų duomenys atitinkamai: reguliariai – 2,9 proc., retkarčiais – 13,3 proc. Šiek tiek didesn÷ pus÷ (51,1 proc.)rūkančiųjų teig÷, kad turi norą mesti rūkyti, bet iš jų net 57 proc. bandžiusiųjų pastangos buvo nes÷kmingos [91].
FINBALT studijos duomenimis, 2006 metais 20–24 metų amžiaus grup÷je reguliariai rūk÷ 68.1 proc. vyrų ir 29.5 proc. moterų [28]. Įvairių studijų duomenimis, tabako rūkymo dažnis tarp studentų skiriasi. Tiriant trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų trečiojo kurso studentus, nustatyti 30,5 proc. kasdien (beveik kiekvieną dieną mažiausiai metus, o vidutiniškai trejus metus) rūkantys studentai [18]. Apklausus LŽŪA penkių fakultetų keturių kursų studentus priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybių analiz÷ atskleid÷, jog tabaką rūk÷ – 36,1 proc.[27]. Vertinant KMU Medicinos fakulteto šeštojo kurso studentų tabako rūkymo įpročius, nustatyta, jog reguliariai tabaką rūk÷ 19,4 proc. vaikinų ir 4,2 proc. merginų. Visiškai nerūk÷ 41,6 proc. vaikinų ir 64 proc. merginų. Likusi studentų dalis tabaką rūk÷ nereguliariai. [92]. 2003 m. D. Petrauskui atlikus šešių Kauno universitetų studentų tyrimą rasta, kad reguliariai tabaką rūk÷ 29,5 proc. apklaustųjų vaikinų ir 18,8 proc. merginų (p<0,001), dar penktadalis studentų (24,2 proc. vaikinų ir 24,9 proc. merginų) tabaką rūk÷ retkarčiais. Tabako rūkymo įpročiai nuo studijų krypties nepriklaus÷ [69]. 2005 m. M. Šk÷ma, vertinęs tabako rūkymo paplitimą tarp Kauno universitetų studentų, nustat÷, kad tirtuose universitetuose tabaką rūk÷ daugiau kaip 40,0 proc. respondentų [81]. Pasak V. Kriaučionien÷s reguliariai rūkančiais prisipažino kas trečias vaikinas ir kas penkta mergina [40].
Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo panašią tendenciją. Reguliariai rūko 19 proc. Lenkijos medicinos universiteto studentų, o rūkymo paplitimas bendrojoje populiacijoje – 33 proc. [44]. JAV atliktų tyrimų duomenimis rūkymas vis labiau plinta tarp aukštųjų mokyklų studentų. Apie 31 proc. JAV aukštųjų mokyklų studentų rūk÷ reguliariai, o net 75 proc. nors vieną kartą jau yra bandę rūkyti [86].
Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, duomenys gana skirtingi. 1995–2004 metais reguliariai rūk÷ 19,4 proc. Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto šeštojo kurso vaikinų ir 4,2 proc. merginų. Per šį laikotarpį vaikinų rūkymo paplitimas kito nereikšmingai, o merginų padid÷jo daugiau kaip du kartus.[93].
Šeštojo kurso medicinos studentų apklausa Ispanijoje parod÷, kad ten reguliariai rūko 18,3 proc. studentų [59]. Albanijoje reguliariai rūko 55 proc. penktojo kurso medikų vaikinų ir 34 proc. merginų [90]. Lietuvoje rūkančių vaikinų skaičius išlieka gerokai didesnis nei merginų, tačiau šis fenomenas pastebimas jau ne visose šalyse. Portugalijoje atlikto tyrimo duomenimis, tokių skirtumų nepasteb÷ta [60].
Pasaulyje beveik neabejojama, jog medikų rūkymas sukuria „nežalingumo“ įspūdį ir tikrai nemažina pacientų rūkymo įpročių paplitimo. gal tod÷l medicinos studentų rūkymo įpročiai nagrin÷jami neatsitiktinai. Australijoje atliktos studijos duomenimis, ypač žemesnio socialinio sluoksnio rūkantiesiems, matantiems rūkančius gydytojus, susiformuoja klaidinga nuomon÷, kad
rūko dauguma gydytojų. Iš tikrųjų Australijoje rūko tik 9 proc. vyrų ir 4 proc. moterų, o medikų rūkymo paplitimas yra vienas mažiausių pasaulyje [2].
1.2.3.3. Narkotinių medžiagų vartojimas
Neteis÷ta narkotikų pasiūla bei vartojimas Lietuvoje did÷ja ir tampa gr÷smingu socialiniu reiškiniu. Atlikti tyrimai leidžia įžvelgti bendros jaunimo žalingų įpročių situacijos pokyčius. 2003 m. ESPAD tyrimo d÷l alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių bendrojo lavinimo mokyklose duomenimis, narkotikus 2003 metais vartojo bent kartą gyvenime 15,6 proc. moksleivių. Narkotikų kontrol÷s departamento duomenimis, Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse maž÷ja mirčių d÷l narkotinių medžiagų perdozavimo. Sparčiai plintantys stimuliatoriai, tokie kaip ekstazis, kokainas ir kt., gal ir nesukels mirčių skaičiaus augimo, tačiau lems jau ir taip blogos jaunimo psichikos sveikatos blog÷jimą [91].
2004 metų pabaigoje atliktas 15–64 metų Lietuvos gyventojų tyrimas siekiant išaiškinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo paplitimą. Tyrimą inicijavo Narkotikų kontrol÷s departamentas, atliko rinkos analiz÷s ir tyrimų grup÷ RAIT pagal Europos narkotikų ir narkomanijos steb÷senos centro (ENNSC) metodinius nurodymus. Tyrimas parod÷, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. gyventojų. Jaunesni gyventojai narkotikus yra vartoję dažniau. Narkotikų vartojimas labiausiai paplitęs tarp 18–24 metų amžiaus vyrų, jis siek÷ iki 29,8 proc. Mokslininkų nuomone, kai daugiau negu 10 proc. tam tikros populiacijos vartoja narkotikus, jau yra problema ir gr÷sm÷ tos populiacijos saugumui [61].
Lietuvoje buvo tirtas ir profesinių mokyklų moksleivių narkotikų vartojimo paplitimas. Tirti 16-19 metų paaugliai prisipažino, kad nors kartą yra vartoję narkotikų 56,0 proc. vaikinų ir 42,0 proc. merginų. 2004-2006 m. reikšmingai padid÷jo „klubinių narkotikų vartojimas [36]. 2005-2006 m. tyrimo duomenimis, studentų vyrų didesnis procentas nei moterų išband÷ priklausomybę sukeliančias medžiagas (35,0 ir 16,7 proc.), vartojimo paplitimas mažai kito per paskutinius keturis metus ir yra artimas bendriems populiacijos rodikliams [27]. V. Kriaučionien÷ teig÷, kad kada nors bandę narkotines medžiagas prisipažino kas penktas studentas, niekada nevartojo – 80,6 proc. studentų [40].
Nemažą narkotikų vartojimo paplitimą nustat÷ ir atskirų Europos šalių tyr÷jai. 2000 m. Prancūzijos vidurin÷se mokyklose atliktas tyrimas parod÷, kad tarp 16–18 metų moksleivių 41,4 proc. vartojo kanapes, o 7,4 proc. – buvo vartoję, bet v÷liau metę [11]. Šiaur÷s Italijoje 2006 m. atliktas tyrimas (tiriamųjų amžiaus vidurkis – 25,1 metų) parod÷, kad 58 proc. jaunuolių
muzikinių renginių metu vartoja marihuaną, 55 proc. – hašišą, 24 proc. – kokainą, 13 proc. – ekstazį, 13 proc. – amfetaminus [63].
Analizuojant nelegalių narkotinių medžiagų vartojimą tarp studentų Prancūzijoje atliktų tyrimų rezultatai parod÷, kad daugiau nei pus÷ (53 proc.) studentų buvo vartoję kokias nors nelegalias organizmo funkcija veikiančias medžiagas: marihuaną, nuovargį mažinančius medikamentus, benzodiazepinus [47]. Kroatijos studentai dažniausiai vartojo kanapes ir marihuaną. Šias narkotines medžiagas buvo vartoję net 30 proc. studentų, o net 41 proc. jaunų žmonių teig÷, kad vartotų šiuos narkotikus , jei jie būtų jiems prieinami [34].
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tiriamasis kontingentas
Tyrimo objektas:
• pagal I (bakalaurai), II (magistrantai) ir III (doktorantai) studijų pakopą Lietuvos veterinarijos akademijoje studijuojantys studentai (nevertinant jų atskirai pagal fakultetus).
• pagal nurodžiusių savo gyvenamą vietą (miestas ar kaimas) iki įstojimo į aukštąją mokyklą studentai.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir studijų pakopą pateiktas 1 lentel÷je.
1 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir studijų pakopą
Vaikinai Merginos
Studijų pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Viso:
Bakalaurai 16 13,7 101 86,3 117
Magistrantai 10 15,4 55 84,6 65
Doktorantai 9 30,0 21 70,0 30
Viso: 35 16,5 177 83,5 212
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą iki įstojimo į aukštąją mokyklą pateiktas 2 lentel÷je
2 lentel÷. Studentų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą iki įstojimo į aukštąją mokyklą
Nenurod÷ Miestas Kaimas
Studijų
pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Viso:
Bakalaurai 0 0,0 82 70,1 35 29,9 117
Magistrantai 1 1,5 42 64,6 22 33,8 65
Doktorantai 0 0,0 18 60,0 12 40,0 30
2.2. Tyrimo metodai
2.2.1. Anketos sudarymas ir anketavimo procedūra
Tam, kad išspręsti iškeltus uždavinius ir apžvelgti požiūrį į sveikatą, gyvenimo būdą, gyvenseną sąlygojančius rizikos veiksnius bei įvertinti studentų gyvensenos ypatumus pasirinktas kompleksinis klausimynas (anketa). Klausimynas (anketa) sudarytas remiantis R. Varatinskien÷s, atlikusios 1990 m. tyrimą „Kauno aukštųjų mokyklų studentų sveikata ir gyvensenos ypatumai“, D.Petrausko, atlikusio 2000 m. tyrimą ,,Kauno universitetų studentų subjektyvios sveikatos, savijautos ir gyvensenos sąsajų vertinimas“ pateiktomis rekomendacijomis bei kita sukaupta ir studijuota literatūra.
2008 m. rudens semestro metu bendraujant su I, II ir III pakopos Lietuvos veterinarijos akademijoje studijuojančiais respondentais buvo preliminariai susipažinta su jų žiniomis, elgsena ir požiūriu į sveiką gyvenseną. To tikslas buvo gautą informaciją panaudoti sudarant klausimyną (anketą).
Pagal sudarytą klausimyną (anketą) 2009 m. pavasario semestro metu buvo atliktas bandomasis tyrimas ir atsitiktine tvarka buvo apklausti Lietuvos veterinarijos akademijos bakalaurai, magistrantai ir doktorantai. Apklausos tikslas buvo įvertinti ar parengtas klausimynas (anketa) yra suprantamas ir priimtinas pagal visas studijų pakopas studijuojantiems akademijos studentams.
Susumavus ir įvertinus apklaustų respondentų pastabas buvo paruoštas galutinis kompleksinio klausimyno (anketos) variantas.
Klausimynas (anketa) .susideda iš 44 klausimų, kurie yra suskirstyti į 5 grupes:
1. Sociodemografiniai duomenys (mokymosi pakopa, lytis, amžius, šeimynin÷ pad÷tis, gyvenamoji vieta);
2. Sveikatos būkl÷s vertinimas (kūno mas÷s indeksas (KMI), įvairūs negalavimai, dantų stovis)
3. Faktiškos mitybos vertinimas (požiūris į mitybą, mitybą sąlygojantys veiksniai, maisto papildų vartojimas)
4. Fizinio aktyvumo nustatymas (mankštinimosi dažnis, laisvalaikio praleidimo formos);
5. Žalingų įpročių paplitimo nustatymas (tabako rūkymo priežastys, alkoholinių g÷rimų vartojimo tikslas, nuomon÷ apie narkotinių medžiagų vartojimą).
Naudojant galutinį kompleksinio klausimyno (anketos) variantą 2009 m. rudens semestro metu buvo atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos studentų gyvensenos tyrimas
Tyrime dalyvavo I, II ir III studijų pakopos akademijos studentai. Gavus aukštosios mokyklos d÷stytojų sutikimą praktinio užsi÷mimo pabaigoje ar baigiantis paskaitai tiriamieji pild÷ kompleksinį klausimyną(anketą), išskiriant tam 10 - 15 min. laiko. Anketas studentai pild÷ savo noru, savarankiškai. Visiems studentams, sutikusiems dalyvauti tyrime buvo paaiškintas tyrimo tikslas, jo aktualumas ir svarba, garantuotas anonimiškumas. Kompleksinis klausimynas (anketa) pridedama (1 priedas).
Išplatinta buvo 241 anketa, atsakytas sugrąžino 212 tyrime dalyvavusių respondentų Išplatintų ir grąžintų (atsakytų) anketų skaičius pateiktas 1 paveiksle.
0 20 40 60 80 100 120 140 Respondentų skaičius Išplatinta 138 71 32 Grąžinta 117 65 30 Atsakyta(%) 84,78 91,55 93,75
Bakalaurai Magistrantai Doktorantai
1 pav. Išplatintų ir grąžintų (atsakytų) anketų skaičius
2.2.2. Studentų savo sveikatos būkl÷s vertinimas
Tyrime dalyvavę studentai tur÷jo atsakyti į klausimą „Kaip vertinate savo sveikatos būklę?“ su galimais atsakymų variantais: 1. - Esu sveikas(a), 2. - Nelabai sveikas(a), 3. - Nežinau.
Kad įvertinti studentų sveikatos būklę į klausimyną (anketą) buvo įtrauktas klausimas „Kaip dažnai per pastaruosius 6 m÷nesius jus vargino įvairūs negalavimai?“. Buvo galima atsakyti renkantis atsakymą: 1. - galvos skausmas, 2. - dantų skausmas, 3. - skrandžio ar pilvo skausmas, 4. - nugaros skausmas, 5. - nervin÷ įtampa, 6. - nemiga, 7. - irzlumas, bloga nuotaika, 8. - galvos svaigimas, silpnumas.
Pagal nusiskundimų dažnį tirti studentai buvo suskirstyti į dvi grupes.1gr. – priskirti asmenys, kuriuos min÷tieji nusiskundimai nevargino niekada arba vargino retai, 2gr. - kuriuos nusiskundimai vargino pakankamai dažnai ir labai dažnai.
2.2.3. Kūno mas÷s indekso nustatymas
Kūno mas÷s indeksas (KMI) buvo nustatytas pagal pačių studentų pateiktus jų kūno mas÷s ir ūgio duomenis. apskaičiavimui naudojant formulę:
KMI = Kūno mas÷ (kg) / Ūgio (m)².
Pagal PSO rekomendacijas visi tirti respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal kūno mas÷s charakteristiką. Suskirstymas pateikiamas 3 lentel÷je
3 lentel÷. Suskirstymas pagal kūno mas÷s charakteristiką
KŪNO MASöS
CHARAKTERISTIKA KMI (kg / m²)
Per maža kūno mas÷ <18,5 kg / m²
Normali kūno mas÷ 18,5 – 24,9 kg / m²
Antsvoris 25 – 29,99 kg / m² Nutukimas: 1º laipsnio 2º laipsnio .> 30 kg / m² 30 – 34,9 kg / m² 35 – 39,9 kg / m²
2.2.4. Faktiškos studentų mitybos vertinimas
Į klausimą „Kiek kartų savait÷je valgote daržoves (išskyrus bulves)?“ buvo galimi tokie atsakymai: 1. - “n÷ karto“, 2. - „1-2 kartus“, 3. - „3-5 kartus“, 4. - „kasdien“.
Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 1gr. - nevalgančių n÷ karto ir valgančių 1-2 kartus per savaitę; 2gr. - valgančių 3-5 kartus per savaitę ir valgančių kasdien. Tokiu pat principu buvo suskirstyta tirta imtis pagal atsakymą į klausimą „Kiek kartų savait÷je valgote šviežius vaisius?“
Tirtų studentų buvo klausiama: „Ar vartojate vitaminus ar kitus maisto papildus?“. Atsakymams buvo pasiūlyti galimi penki variantai: 1. - nevartoju niekada, 2. - vartoju kartais, 3. - vartoju 1-2 m÷n. per metus, 4. - vartoju 3-4 m÷n. per metus bei 5. - vartoju labai dažnai“.
Pagal galimus atsakymus tirti respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: 1gr. – „nevartojantys niekada“ ir „vartojantys kartais“, o 2gr. – vartojantys: „1-2 m÷n. per metus“, „3-4 m÷n. per metus“ ir „labai dažnai“.
2.2.5. Studentų fizinio aktyvumo nustatymas
Kad pasiaiškinti tirtos imties fizinį aktyvumą klausimyne(anketoje) buvo pateikti klausimai: „Ar mankštinat÷s?“ su galimais atsakymais 1. - „taip“, 2. - „ne“, 3. - “dažnai“, 4. - “kartais“, „Ar pastoviai sportuojate?“ su atsakymais 1. - „taip“, 2. - „ne“ ir „Kod÷l nesportuojate?“ su galimais net septyniais atsakymais: 1. - „neturiu laiko“, 2. - „neturiu kur“, 3. - „tai tuščias laiko praleidimas“, 4. - „neturiu noro“, 5. - „skaitau, kad nebūtina“, 6. - „sportas man neteikia malonumo“ ir 7. - „neturiu sveikatos“.
2.2.6. Žalingų įpročių paplitimo tarp studentų nustatymas
Į klausimą „Ar rūkote?“ buvo galimi atsakymai 1. - „taip“, 2. - „ne“, 3. - “retkarčiais“. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 1gr. – tabaką rūkančių kasdien ar retkarčiais; 2gr. – nerūkančių visai.
Vertinant alkoholinių g÷rimų vartojimo įpročius buvo užduotas klausimas „Kaip dažnai vartojate alkoholinius g÷rimus?“. Į šį klausimą buvo galimi penki atsakymo variantai: 1. - „kasdien“. 2. - „2-3 kartus per savaitę“, 3. - „vieną kartą per m÷nesį“, 4. - „kelis kartus per metus“, 5. - „visai nevartoju“.
Pagal galimus atsakymus tirti studentai buvo suskirstyti į dvi grupes: 1gr. - vartojusius alkoholinius g÷rimus „kasdien“, „2-3 kartus per savaitę“, „vieną kartą per m÷nesį“, 2gr. - vartojusius alkoholinius g÷rimus „kelis kartus per metus“ ir „nevartojusius visai“.
Tiriamiesiems kompleksiniame klausimyne(anketoje) buvo užduotas klausimas „Ar vartojate narkotikus?“. Galimi atsakymai: 1. – „Pastoviai“, 2. – „Retkarčiais“, 3. – „Nevartoju“.
Vertinant narkotinių medžiagų vartojimą tirtųjų imtis buvo suskirstyta į dvi grupes: 1gr. - narkotines medžiagas vartojančių retkarčiais ar pastoviai; 2gr. - nevartojančių narkotinių medžiagų.
2.3. Statistinis duomenų apdorojimas
Tyrimo duomenų analiz÷ atlikta naudojant statistinį paketą SPSS 13.0 ir skaičiuoklę Microsoft Excel 2003. Buvo paskaičiuotas respondentų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymo variantus ir įvertintas pasiskirstymo tolygumas, apskaičiavus χ2 kriterijų. χ2 kriterijus buvo skaičiuotas ir vertinant problemų tarpusavio ryšį.
Buvo apskaičiuotos skirtingų studijų pakopų studentų ūgio, svorio ir KMI vidutin÷s reikšm÷s ir jų standartin÷s paklaidos. Tarpgrupinių skirtumų patikimumas buvo įvertintas pagal Stjudento kriterijų nepriklausomoms imtims. Ryšys tarp šių požymių buvo įvertintas apskaičiavus Pirsono koreliacijos koeficientą.
3. REZULTATAI
3.1. Sociodemografiniai duomenys
2009 m. atliktame Lietuvos veterinarijos akademijos studentų gyvensenos tyrime dalyvavo 212 studentų ( 177 merginos ir 35 vaikinai ). Merginos sudar÷ – 83,5 proc., vaikinai – 16,5 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų. Anketin÷s apklausos metu studijuojantys pagal I, II ir III studijų pakopą respondentai nurod÷ savo amžių. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateiktas 4 lentel÷je.
4 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir studijų pakopą
21-25m. 25-30m. 35-40m.ir daugiau
Studijų
pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Viso
Bakalaurai 114 97,4 1 0,9 2 1,7 117
Magistrantai 60 92,3 4 6,2 1 1,5 65
Doktorantai 0 0,0 22 73,3 8 26,7 30
Viso: 174 82,1 27 12,7 11 5,2 212
Tirtų studentų buvo klausta: kokią mokyklą baig÷ ir kur gyveno iki įstojimo į aukštąją mokyklą. Paaišk÷jo kad, 76,4 proc. studentų yra baigę miesto mokyklas, ir tik 23,1 proc. nurod÷ baigę kaimo mokyklas. Studentams buvo pateiktas klausimas kokia yra jų šeimynin÷ pad÷tis. Dauguma respondentų: 87,2 proc. bakalaurų, 83,1 proc. magistrantų ir 40,0 proc. doktorantų yra nevedę ar neištek÷jusios ir tik 18,4 proc. apklaustųjų akademijos studentų yra sukūrę šeimas. Daugiausia studentų sukūrusių šeimas buvo doktorantų tarpe - 60,0 proc. apklaustųjų. Į klausimą apie gyvenamąją vietą buvo galimi keli atsakymai (gyvenu pas t÷vus, gyvenu bendrabutyje, pas giminaičius, nuomoju kambarį, gyvenu savam bute). Paaišk÷jo kad, dauguma mūsų akademijos studentų gyvena bendrabutyje – 39,6 proc. Kambarį ar butą nuomoja - 20,3 proc. apklaustųjų. Nuosavame bute gyvena – 18,9 proc. respondentų, iš kurių didžiausią dalį sudaro doktorantai (53,3 proc.). Pati mažiausia tirtų studentų dalis gyvena pas t÷vus – 17,5 proc.
Įvertinus studentų atsakymus į klausimą apie jų pajamų šaltinius matome, kad finansinę paramą studijoms daugumai jaunų žmonių suteikia t÷vai, net 63,7 proc. yra jų išlaikomi, kita didžioji dalis studentų išsilaiko gaunami stipendiją bei užsidirbdami papildomai patys. Išsamesni duomenys patalpinti į 5 lentelę.
5 lentel÷. Studentų gaunamų pajamų šaltiniai
Išlaikomas t÷vų
Išlaikomas
sutuoktinio Užsidirbu pats
Gaunu stipendiją Studijų
pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc.
Bakalaurai 95 70,4 8 53,3 13 22,0 45 39,8
Magistrantai 39 28,9 5 33,3 20 33,9 52 46,0
Doktorantai 1 0,7 2 13,3 26 44,1 16 14,2
Viso: 135 63,7 15 7,1 59 27,8 113 53,3
Studentai nurodydami gaunamų pajamų šaltinius pažym÷jo ne vieną, o kelis pajamų šaltinius. Duomenys apie studentų pateiktus atsakymus pavaizduoti 2 paveiksle.
66,7
26,5
6
24,6
63,1
9,2
56,7
36,7
6,7
0 10 20 30 40 50 60 70 Respondentų skaičius (%)Bakalaurai
Magistrantai
Doktorantai
1 šaltinis 2 šaltiniai 3 šaltiniai
2 pav. Respondentų gaunamos pajamos pagal šaltinių skaičių
Beveik pus÷ apklaustųjų respondentų (49,5 proc.) nurod÷, kad jų gaunamų pajamų dydis m÷nesiui siekia apie 500 ir daugiau litų.
Apibendrinant sociodemografinius duomenis galime teigti:
• daugumą tyrime dalyvavusių respondentų sudar÷ merginos (83,5 proc.); • didžioji dalis respondentų (79,2 proc.)nevedę ir neištek÷jusios;
• 39,6 proc. studentų gyvena bendrabutyje; • 63,7 proc. tirtųjų yra išlaikomi t÷vų
3.2. Studentų sveikata
Dauguma tyrime dalyvavusių studentų (58,0 proc.) nurod÷, kad jų sveikata yra gera, 33,0 proc. teig÷, jog yra nelabai sveiki ir tik 7,5 proc. atsak÷, kad nežino kokia yra jų sveikatos būkl÷.
Geriausiai savo sveikatą vertino magistrantai - net 72,3 proc. apklaustųjų man÷ esantys visai sveiki, tuo tarpu bakalaurai nebuvo tikri d÷l savo sveikatos būkl÷s. Iš jų 40,2 proc. respondentų galvojo, kad jie yra nelabai sveiki (χ2=16,7; p=0,01).
Sveikatos vertinimo duomenys pateikti 6 lentel÷je.
6 lentel÷. Studentų savo sveikatos būkl÷s vertinimas atsižvelgiant į studijų pakopą
Neatsak÷ Esu sveikas(a)
Nelabai
sveikas(a) Nežinau Studijų
pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Viso:
Bakalaurai 3 2,6 58 49,6 47 40,2 9 7,7 117
Magistrantai 0 0,0 47 72,3 11 16,9 7 10,8 65
Doktorantai 0 0,0 18 60,0 12 40,0 0 0,0 30
Viso: 3 1,4 123 58,0 70 33,0 16 7,5 212
χ2=16,7, p=0,01
Vienas iš svarbiausių sveikatos vertinimo rodiklių yra kreipimosi į gydytojus skaičius. 31,1 proc. studentų nurod÷, jog per paskutinį m÷nesį į gydytoją kreip÷si bent vieną kartą. Daugiausia iš tirtųjų gydytojų pagalbos prireik÷ bakalaurams - 35,0 proc. Tuo tarpu 68,9 proc. studentų teig÷, jog per paskutinį m÷nesį į gydytoją nesikreip÷ n÷ karto (χ2=7,306, p=0,026).
Dažniausios studentų kreipimosi į gydytoją priežastys pateiktos 7 lentel÷je.
7 lentel÷. Studentų kreipimasis į gydytojus per paskutinį m÷nesį
Nesikreip ÷ Odontolo gas Endokrin ologas Ginekolo gas BP gydytojas Okulistas Kinezeter apiautas Studijų
pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Viso: Bakalaurai 76 65,0 30 25,6 3 2,6 0 0,0 5 4,3 2 1,7 1 0,9 117 Magistrantai 43 66,2 18 27,7 1 1,5 1 1,5 2 3,1 0 0,0 0 0,0 65 Doktorantai 27 90,0 3 10,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 30 Viso: 146 68,9 51 24,1 4 1,9 1 0,5 7 3,3 2 0,9 1 0,5 212
χ2=7,306, p=0,026
7 lentel÷je pateikti duomenys liudija, kad tirtieji respondentai dažniausiai lank÷si pas odontologą (24,1 proc.), nors į pateiktą kompleksiniame klausimyne (anketoje) klausimą „Ar
sveiki jūsų dantys?“ net 67,5 proc. studentų atsak÷ kad sveiki ir tik 19,8 proc. - kad nesveiki, o net 11,3 proc. – kad nežino (χ2=3,63, p=0,727). Iš tyrime dalyvavusių studentų apie savo dantų būklę nežinojo nieko - 11 bakalaurų, 9 magistrantai ir 4 doktorantai.
Studentams buvo pateiktas klausimas kaip dažnai per paskutinius 6 m÷nesius juos vargino įvairūs negalavimai (galvos skausmas, dantų skausmas, skrandžio ar pilvo skausmas, nugaros skausmas, nervin÷ įtampa, nemiga, irzlumas, bloga nuotaika, galvos svaigimas, silpnumas ). Tirtųjų respondentų negalavimų dažnių duomenys (per paskutinius 6 m÷n.) pateikti 8 lentel÷je.
8 lentel÷. Studentų negalavimų dažniai (per paskutinius 6 m÷n.)
Negalavimai Bakalaurai n=117 Magistrantai n=65 Doktorantai n=30 Viso n=212 sk. 64 24 14 102
Galvos skausmas proc. 54,7 36,9 46,7 48,1
χ2=5,319, p=0,07
sk. 27 23 7 57
Nugaros skausmas proc. 23,1 35,4 23,3 26,9
χ2=3,444, p=0,179 sk. 53 32 18 103 Irzlumas proc. 45,3 49,2 60,0 48,6 χ2=2,081, p=0,353 sk. 21 7 1 29
Dantų skausmas proc. 17,9 10,8 3,3 13,7
χ2=4,992, p=0,082
sk. 41 32 15 88
Nervin÷ įtampa proc. 35,0 49,2 50,0 41,5
χ2=4,502, p=0,105 sk. 22 15 4 41 Silpnumas proc. 18,8 23,1 13,3 19,3 χ2=1,297, p=0,523 sk. 44 16 1 61
Skrandžio skausmas proc. 37,6 24,6 3,3 28,8
χ2=14,48, p=0,001 sk. 31 13 4 48 Nemiga proc. 26,5 20,0 13,3 22,6 χ2=2,74, p=0,255
Pagal nusiskundimų dažnį tirti studentai buvo suskirstyti į dvi grupes.1gr. - priskirti asmenys, kuriuos min÷tieji nusiskundimai nevargino niekada arba vargino retai, 2gr. - kuriuos nusiskundimai vargino pakankamai dažnai ir labai dažnai. Gauti duomenys pateikti 9 lentel÷je.
9 lentel÷. Tirtų studentų negalavimai pagal studijų pakopą
Vargino retai Vargino dažnai Studijų
pakopa Resp. Proc. Resp. Proc. Viso:
Bakalaurai 89 76,1 28 23,9 117
Magistrantai 47 72,3 18 27,7 65
Doktorantai 28 93,3 2 6,7 30
Viso: 164 77,4 48 22,6 212
Įvertinus negalavimų suvestin÷s duomenis matyti, kad didžiąją dalį studentų (77,4 proc.) įvairūs negalavimai vargino epizodiškai arba nevargino niekada ir tik 22,6 proc. studentų nurod÷ turintys sveikatos problemų (χ2=5,429, p=0,66).
Pagal žalingų įpročių paplitimo dažnį bei per paskutinius 6 m÷nesius studentus varginusius įvairius negalavimus buvo nustatytas statistikai patikimas ryšys tarp irzlumo ir tabako rūkymo. Gauti duomenys parod÷, kad irzlūs studentai linkę dažniau parūkyti nei nejaučiantys šio negalavimo (χ2=18,025, p<0,001). Tuo tarpu analizuojant irzlumą - alkoholinių g÷rimų bei narkotinių medžiagų vartojimą statistinio patikimumo nenustatyta (χ2=0,924, p<0,336) bei (χ2=4,539 , p=0,103).
Kaip respondentų patiriama nervin÷ įtampa yra susijusi su tabako rūkymu bei alkoholinių g÷rimų vartojimu matyti pateiktoje 10 lentel÷je.
10 lentel÷. Patiriamos nervin÷s įtampos ryšys tarp tabako rūkymo bei alkoholinių g÷rimų vartojimo studentų tarpe
Tabako rūkymas (χ2=0,998, p=0,318)
Alkoholinių g÷rimų vartojimas (χ2=0,001, p=0,997)
Rūko Nerūko Vartoja Nevartoja
Nervin÷ įtampa
Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc. Resp. Proc.
Viso:
Nejaučia 37 29,8 87 70,2 89 71,8 35 28,2 124
Jaučia 32 36,4 56 63,6 63 71,6 25 28,4 88
Viso: 69 32,5 143 67,5 152 71,7 60 28,3 212
Vertinant tyrime dalyvavusių studentų sveikatos duomenis galime teigti: • dauguma respondentų (58,0 proc.) nurod÷, kad jų sveikata yra gera; • geriausiai savo sveikatą vertino magistrantai (72,3 proc.);
• didžiajai daliai studentų (68,9 proc.) per paskutinį m÷nesį gydytojų pagalbos neprireik÷ n÷ karto, nes įvairūs negalavimai juos vargino tik epizodiškai ;
• 11,3 proc.(11 bakalaurų, 9 magistrantai ir 4 doktorantai;) iš tirtų studentų apie savo dantų būklę nežinojo nieko;
• nustatytas statistikai patikimas ryšys tarp irzlumo ir tabako rūkymo (χ2=18,025, p<0,001).
