LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų mitybos įpročių analizė Analysis of LSMU VA veterinarian food safety students’ eating habits

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Deimantė Masaitė

LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų

mitybos įpročių analizė

Analysis of LSMU VA veterinarian food safety students’

eating habits

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Gintarė Zaborskienė Maisto saugos ir kokybės katedra

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų mitybos įpročių analizė“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2017 05 Deimantė Masaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017 05 Deimantė Masaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Gintarė Zaborskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Sveika mityba, jos principai pagal PSO rekomendacijas ir mokslininkus...9

1.2. Mitybos ir sveikatos problemų sąsajos analizė ... 13

1.3. Studentų mitybos įpročių svarba savijautai ir pasiekimams...17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 20

2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 20

2.2. Tyrimo metodas ... 21

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 22

3. TYRIMO REZULTATAI... 23

3.1. Bakalauro studentų mitybos įpročių analizė ... 23

3.2. Magistrantūros studentų mitybos įpročių analizė ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

IŠVADOS ... 42

REKOMENDACIJOS ... 43

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44

4

SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studentų mitybos įpročių analizė.

Magistro darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, per 2016 – 2017 m. laikotarpį. Darbo apimtis - 48 puslapiai, pateikta 43 paveikslai ir 1 priedas.

Darbo tikslas: išanalizuoti, palyginti ir įvertinti bakalauro ir magistrantūros studijų studentų, studijuojančių Veterinarinę maisto saugą, mitybos įpročius.

Darbo metodika. Tyrimo objektu pasirinkta LSMU VA Veterinarinės maisto saugos bakalauro ir magistrantūros dieninių studijų studentai, siekiant įvertinti jų valgymo įpročių analizę. Duomenys buvo renkami panaudojant anketinę apklausą, duomenų analizė atlikta statistiniu duomenų analizės metodu.

Rezultatai ir išvados. Apklausoje dalyvavo įvairių kursų 102 bakalauro ir 103 magistrantūros studijų studentai. Atlikus apklausos analizę, nustatyta, jog pusė studentų savo mitybą vertina vidutiniškai ir pripaţįsta, kad didţiausią neigiamą įtaką jų sveikatai turi nesubalansuota ir nesveika mityba. Daugiau bakalaurai (p = 0.002 ) savo mitybą vertina labai gerai, didesnė dalis magistrantų savo mitybą vertina blogai (p = 0.0002). Didesnė dalis bakalaurų nurodo, jog taip maitindamiesi jaučiasi puikiai (p = 0.0001), kai tuo tarpu daugiau magistrantų įvardija, jog jaučiasi tik gerai (p = 0.004). Daugiau magistrantai laikosi rekomendacijų ir valgo 3-5 kartus per dieną (p = 0.005). Maisto produktus daţniausiai bakalaurai (p = 0.0012) renkasi pagal skonines ir juslines savybes, o ne sveikatinamąsias. Daugiau magistrantai stengiasi laikytis mitybos specialistų rekomendacijų (p = 0.0022). Studentai pripaţįsta, jog turi sveikatos pakitimų dėl nesubalansuotos mitybos: vitaminų ir mineralinių medţiagų trūkumas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas. Pasirinkus veterinarinės maisto saugos magistrantūros studijas, studentų nuomonė apie mitybą labiau motyvuota sveikos mitybos atţvilgiu. 70 proc. magistrantūros studijų studentų teigia, jog pasikeitė poţiūris į mitybą, pradėjus studijuoti LSMU, o bakalauro studijų studentų - 50 proc. (p = 0.0017). Daugiau magistrantų teigia, jog pradėjus studijuoti universitete įgijo daugiau ţinių apie sveiką mitybą, lyginant su bakalaurais (p = 0.0251). Studentams rekomenduojama labiau domėtis sveika mityba. Norint jaustis puikiai, itin svarbu subalansuota mityba. Svarbu maitintis mitybos specialistų rekomenduojamu laiku. Vartoti daug vaisių, darţovių, ţuvies ir vengti daug cukraus turinčių produktų, alkoholio. Daugiau vartoti namuose gamintą maistą, o ne naudotis greito maisto uţkandinių paslaugomis. Labiau gilintis į studijų teikiamas ţinias apie sveiką mitybą, teikti ţinias kitiems.

5

SUMMARY

Final thesis theme: analysis of LSMU VA veterinarian food safety students‘ eating habits.

Final thesis was made in Lithuanian university of health sciences, Veterinary Academy, Food safety and quality department, during the period of 2016 – 2017. The scope of work - 48 pages, 43 images and 1 appendix.

Final thesis objective: make analysis, compare and evaluate bachelor and master studies students‗ who are studying Veterinarian food safety eating habits.

Final thesis method. Research object is LSMU VA Veterinarian food safety department bachelor and master studies students. Data was collected based on questionnaire, data analysis was made using statistical data analysis method trying to evaluate eating habits of LSMU VA Veterinarian food safety department bachelor and master studies`students.

Results and conclusions. 102 bachelor degree and 103 master degree students attended questionnaire. After analyzing the data it was found that half of the students rate their diet on average and admit that major negative impact to their health has unbalanced and unhealthy diet. More bachelor students (p = 0.002 ) rate their diet very well, significant part of master students rate their diet bad (p = 0.0002). More bachelor students indicate that they feel very well by having such diet (p = 0.0001) meanwhile significant number of master students indicate that they feel just well (p = 0.004). More master students follow recommendations and eat 3-5 times per day (p = 0.005). Bachelor students usualy select food (p = 0.0012) according to taste and sensory features but not nutritiousness. More master students follow recommendations of specialists (p = 0.0022).

Students admit that they have some health disorders due to unbalanced diet: lack of vitamins and minerals, overweight, higher cholesterol, circulatory disorders, diabetes. Students who chose veterinarian food safety master studies have positive attitude regarding healthy diet. 70% of master students and 50% of bachelor students (p = 0.0017) claim that their attitude to healthy diet changed after they started studying at LSMU. More master students claim that after they started studying at the university they got more knowledge regarding healthy diet comparing to bachelor students (p = 0.0251). For students it is recommended to pay more attention at healthy diet. Healthy diet is a must for better health. It is important to eat according to specialist recommendations at recommended time. As well it is important to eat more fruits, vegetables, fish and avoid products that have high number of sugar and alcohol. It is recommended to eat more home made products instead of fast food in different restaurants. It is recommended to get deeper knowledge in healthy diet and spread this knowledge to others.

6

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; VA – Veterinarijos akademija;

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija; EBK –Europos Bendrijų komisija; SMG – sveikos mitybos gairės; MS - metabolinis sindromas; IŠL - išeminė širdies liga; CD – cukrinis diabetas; KMI - kūno masės indeksas.

7

ĮVADAS

Su maistu ţmogus turi gauti maistines medţiagas: angliavandenius, baltymus, riebalus, biologiškai aktyvias medţiagas – mineralines medţiagas ir vitaminus. Remiantis sveikos mitybos taisyklėmis ir principais, su maistu reikia gauti visų išvardintų medţiagų tinkamus kiekius, kurie priklauso nuo amţiaus, fizinio aktyvumo, lyties [1]. Sveikai besimaitinantis organizmas gauna visas jam reikalingas medţiagas idealiam svoriui palaikyti, taip pat kontroliuoja energijos poreikį organizmui. Sveika mityba - tai vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų, kuris net 25-30 proc. turi įtakos pilnaverčiam ţmogaus gyvenimui [2].

Subalansuotumas – vienas svarbiausių sveikos mitybos aspektų, kuris tiesiogiai nulemia organizmo vystymąsi ir augimą. Tai tinkamas maistinių medţiagų: angliavandenių, baltymų riebalų, vitaminų ir mineralinių medţiagų kiekis bei jų tarpusavio santykis. Jis yra svarbus dėl to, kad net ir būtina maisto medţiaga, jei jos vartojama per daug, turi neigiamos įtakos sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra pateikusi paros maistinių medţiagų ir energijos normų rekomendacijas, laikantis jų, nepriaugama nereikalingo antsvorio, ir sumaţinama mirtinų ligų tikimybė bei pagerinama bendra organizmo būklė [3].

A. Barzda ir kt.(2014) teigia, kad atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad nesveika, neteisinga mityba nulemia didelę dalį lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo atvejų, ypač kraujotakos sistemos ir onkologinių, sudarančių didţiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, atsiradimui ir vis daţniau pripaţįstama įprastu šių ligų rizikos faktoriumi [4].

Mityba lemia fizinį ir protinį ţmogaus vystymąsi, sveikatą bei ilgaamţiškumą. Remiantis V. Mildaţienės ir Z. Naučienės (2015) atliktais tyrimais teigiama, kad Lietuvoje gyventojų mityba nėra sveika ir subalansuota. Nesveikas maistas tapo daugelio vartotojų kasdienine dalimi. Kas antras Lietuvos gyventojas nesveiką maistą vartoja bent kartą per savaitę ar daţniau, o ypač mokiniai ir studentai [5].

Moksleiviams tapus studentais, visiškai pasikeičia jų gyvenimo sąlygos. Tai daţniausiai turi didelės įtakos jų mitybos įpročiams. Studijų metais kuriasi gyvenimo būdo įpročiai, vėliau lemiantys asmens sveikatos būklę. Šiame gyvenimo tarpe, Lietuvoje ir pasaulyje, nustatytas daţniausias nesveiko maisto naudojimas [6].

Studentai daugiau nei pusė savo dienos laiko praleidţia studijų vietose. Daţnai valgo tik 2 – 3 kartus per dieną, uţkandţiauja, nes daug laiko praleidţia prie kompiuterio ir neatsitraukia nuo darbų, daţnai persivalgo. Tokia neracionali mityba nulemia virškinimo sutrikimus, nutukimą, kraujagyslių ir onkologinių ligų vystymąsi. Daţnai studentai skundţiasi nuovargiu,

8 emociniu nestabilumu, maţėjančiu darbingumu ir tingumu. Taigi, be galo svarbu atkreipti dėmesį į studijuojančių ţmonių mitybos įpročius bei sąlygas maitintis sveikai [7].

Sveikos visuomenės kūrimasis paremtas informacijos apie sveiką mitybą ir sveikų maisto produktų vartojimą skaida. Svarbu, kad su maistu būtų gaunamas reikalingas visų maistinių medţiagų kiekis ir išlaikytas rekomenduojamas maistinių medţiagų santykis paros maisto davinyje. Jei mityba bus sveika, padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją stiprinti.

Apţvelgus Lietuvoje atliktus tyrimus, pastebima, kad daţniausiai tiriami ir analizuojami studentų mitybos įpročių daţniai. Pasigendama mokslinių darbų, kurie analizuotų sąsajas tarp nesveiko maisto vartojimo ir tiriamųjų sveikatos ir fizinės būklės.

Darbo tema yra nauja ir originali, nes šiuo tyrimu siekiama įvertinti LSMU VA veterinarinės maisto saugos studijuojančių studentų mitybos įpročius. Kyla klausimas, ar studentai pasirinkę veterinarinės maisto saugos studijas yra patys motyvuoti sveikos mitybos atţvilgiu. Ar jų poţiūris keičiasi studijuojant, toliau renkantis magistrantūros studijas.

Darbo tikslas: išanalizuoti, palyginti ir įvertinti bakalauro ir magistrantūros studijų studentų, studijuojančių Veterinarinę maisto saugą, mitybos įpročius.

Darbo uţdaviniai:

1. Sudaryti studentų mitybos įpročių ir savijautos vertinimui apklausos anketą.

2. Įvertinti I-IV kurso bakalauro dieninių studijų studentų, studijuojančių Veterinarinę maisto saugą, mitybos įpročius, mitybos poveikį savijautai, pateikti rekomendacijas. 3. Įvertinti I-II kurso magistrantūros dieninių studijų studentų, studijuojančių Veterinarinę

maisto saugą, mitybos įpročius,savijautą.

4. Atlikti tyrimų rezultatų palyginamąją analizę, suformuluoti išvadas, pateikti rekomendacijas studentams dėl mitybos įpročių gerinimo.

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Sveika mityba, jos principai pagal PSO rekomendacijas ir mokslininkus

Mityba yra kasdienis ţmogaus gyvenimo elementas, atitinkantis fiziologinius organizmo poreikius, lemiamas sveikos mitybos taisyklių ir rekomenduojamų principų laikymosi aspektu [8].

A. Abaravičius ir kt. (2011) teigia, kad tinkama mityba aprūpina ţmogaus organizmą energija ir būtinomis maisto medţiagomis. Ţmogus nuolat turi gauti visų svarbiausių maisto medţiagų, kad palaikytų tinkamą organizmo funkcionavimą, sveikatą, fizinį aktyvumą. Kad gautų visų reikiamų medţiagų, turi proporcingai vartoti augalinius ir gyvūninius maisto produktus. Augaliniuose produktuose gausu vitaminų C ir B, folio rūgšties, mikroelementų, maisto skaidulų, baltymų, angliavandenių ir t.t. Gyvūniniuose produktuose gausu baltymų, kalcio, geleţies, įvairių vitaminų ir t.t. [9].

V. Jurevičienė ir kt. (2009) rašo, sveikos gyvensenos ir mitybos pagrindą sudaro racionali mityba. Autoriai nurodo, kad tokia mityba pailgina gyvenimo trukmę, neleidţia išsivystyti įvairioms ligoms, taikoma kaip gydymo priemonė, skatina fizinio ir protinio ţmogaus aktyvumo vystymąsi [10].

Racionali mityba yra grindţiama moksliškai. Jos pagrindą sudaro racionalus maisto balansas, kuris lemia gaunamą tinkamą maisto medţiagų ir vitaminų bei mineralų kiekį. Tai būtina normaliam organizmo veiklos funkcionavimui. Racionali mityba nulemia protinę ir fizinę ţmogaus raidą, saugo sveikatą [10].

Nustatyta, kad informacijos sklaida apie mitybą ir jos poveikį fiziniam ir protiniam vystymuisi parsidėjo XX a. pabaigoje. Tokias programas, kuriose analizuojama mityba Europoje, koordinuoja ir vykdo Europos Bendrijos komisija (EBK), Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Didelį įnašą teikia šalių mokslininkai, nagrinėdami ir atlikdami įvairius tyrimus [11].

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardina mitybą kaip vieną iš lemiamų sveikatos veiksnių ir nuolat atnaujina sveikos mitybos rekomendacijas, viešina naujausius mokslinius tyrimus šioje srityje. Sudarė sveikos mitybos gaires (SMG) – tai visuomenei paprastai ir populiariai pateikta informacija apie maisto produktų grupių santykį paros maisto davinyje. SMG padeda pasirinkti maisto produktus, kad mityba būtų optimali ir įvairiapusė. Šios rekomendacijos visuomenei padeda tinkamai pasirinkti maisto produktus ir pilnai apsirūpinti reikiamu medţiagų kiekiu, tokiu būdu sumaţinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką [12].

10 Remiantis PSO rekomendacijomis, per parą gauti daugiau nei 25 g skaidulinių maisto medţiagų. Geriausi skaidulinių medţiagų šaltiniai yra rupiai maltų grūdų duona, sėlenos, darţovės, ypač ankštinės, vaisiai. Nepakankamai vartojant skaidulinių medţiagų, didėja tikimybė susirgti storosios ţarnos vėţiu, nutukimu, II tipo cukriniu diabetu. Nuolat vartojant daugiau angliavandenių, nei reikia mūsų organizmui, tik dalis jų deponuojami glikogeno pavidalu. Kita dalis paverčiama riebalais, kurie kaupiasi mūsų organizme.

Racionalioje mityboje baltymai turi sudaryti 10 – 15 proc. paros davinio vertės (arba 0,75 g baltymų 1 kg kūno svorio). Esant baltymų pertekliui, apsunkinama inkstų funkcija, spartėja kalcio šalinimas, gali kilti alergijos pavojus. Baltymų stoka taip pat neigiamai veikia organizmą: lėtėja medţiagų apykaita, maţėja organizmo atsparumas infekcijoms, silpnėja sąlyginiai refleksai, atsparumas stresinėmis situacijomis, lėtėja gijimo procesai [11].

Riebalai didina maisto davinio energinę vertę, todėl vartojant riebų maistą gresia pavojus nutukti. Sočiosios ir trans riebalų rūgštys sukelia dislipidemijas, didina aterosklerozės ir išeminės širdies ligos riziką. [11].

Visavertėje mityboje visada turi būti tinkamas vitaminų, mineralų ir vandens kiekis.

Sveikos mitybos piramidė padeda pasirinkti maisto produktus, kad mityba būtų sveika. Ji iliustruoja racionalios mitybos įvairovę ir nurodo maisto produktų grupių santykį paros maisto davunyje (1 pav).

1 pav. Mitybos piramidė [13].

Lietuvos sveikos mitybos piramidėje maisto produktai sugrupuoti į 6 grupes, kurios išdėstytos skirtinguose piramidės aukštuose. Tai parodo kiek tam tikrų produktų

11 rekomenduojama suvartoti per parą. Sveikos mitybos piramidėje porcija – tai santykinis produkto kiekis (pavyzdţiui, duonos riekė, vaisius, indelis salotų, stiklinė pieno ir panašiai), o ne absoliutus produkto kiekis ar tūris. Mitybos piramidės tikslas – produkto kiekio suvartojimo rekomendacijos per parą. Vis daţniau mitybos piramidţių apačioje nurodomos 8 stiklinės vandens [13].

L. Dubois et al. (2011) teigia, jog geriausiai maistinių medţiagų svarbą iliustruojantis pavyzdys – dietologų bei mitybos specialistų rekomendacijos valgyti 3 – 5 kartus per dieną, išdalinus paroje gaunamas kalorijas į atskirus valgymus, bei paskirstant maistines medţiagas, atsiţvelgiant į paros laiką. Skrandţio sienelės išsitempia, kai valgoma retai, kad 6-8 val., tada labai išalkstama ir per daug valgoma. Sienelės nejuda laisvai ir nesimaišo su skrandţio sultimis, dirginama skrandţio gleivinė. Valgant labai išalkus skubama ir maistas blogai sukramptomas ir sutrinamas. Remiantis mitybos specialistų rekomendacijomis valgymai turi būti paskirstyti į pusryčius apie 8 val., pietus apie 14 val. ir vakarienę apie 18 val. Tarpuose rekomenduojami priešpiečiai ir pavakariai. Nerekomenduojama riboti organizmui reikiamų maisto medţiagų, laikytis dietos [14].

EBK specialistai nustatė sveikos mitybos principus:

Saikingumas – pirmasis sveikos mitybos principas, jis yra pagrindinis, kadangi net ir

reikiama organizmui medţiaga gali būti kenksminga, jei jos vartojama per daug.

Įvairumas – antrasis sveikos mitybos principas. Nustatyta, kad su maistu reikia gautu 40

įvairių maisto medţiagų, todėl reikia vartoti kuo įvairesnį maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus bus patenkinami organizmo poreikiai šioms medţiagoms.

Subalansavimas – trečiasis mitybos principas. Tai reikiamas angliavandenių, baltymų,

riebalų vitaminų ir mineralinių medţiagų santykis, kuris nulemia reikiamą energijos kiekį organizme. Maisto medţiagų poreikis priklauso nuo ţmogaus amţiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo [15].

Svarbus sveikos mitybos komponentas yra mitybos reţimas. R. Stukas išskiria du mitybos reţimo komponentus: maisto pasiskirstymą valgio metu ir valgymų skaičių per parą. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp valgymų būtų išlaikomas 5 – 6 val. tarpas. Racionalios mitybos reţimą reguliuoja alkio jausmas, kuris išnyksta po 10 – 15 min. nuo valgymo pradţios [16].

Rekomenduojama gauti ne vienodą kiekį medţiagų ir energijos skirtingų valymo metu. Tai turi priklausyti nuo valgymo skaičiaus per parą ir paros laiko, kada valgoma.

Mitybos įpročių gerinimas yra ne vien individo, bet ir visuomenės problema, todėl jos sprendimas reikalauja visą populiaciją, daugelį sektorių ir disciplinų apimančio poţiūrio.

12 2007 m. PSO ir Europos Sąjungos taryba patvirtino Baltąją knygą ,,Europos strategija su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms problemoms spęsti―, Baltoji knyga ,,Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m.― [17] ir Ţalioji knyga „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje― [18].

Sveikos mitybos skatinimą numato ir PSO strateginės veiklos dokumento ―Sveikata–21‖ vienuoliktas tikslas – sveikesnis gyvenimas: pasiekti sveikesnės elgsenos mitybos srityje, uţtikrinti sveiko maisto būvimą ir jo prieinamumą ţmogui. PSO vis labiau rekomenduoja vartoti vaisius ir darţoves, kaip priemonės stabdyti nutukimui ir lėtinėms neinfekcinėms, reikšmę.

Vienos mitybos ir neinfekcinių ligų konferencijoje, vykusioje 2013 m., konstatuota, kad nepaisant tam tikro progreso, pasiekto įgyvendinant nacionalines maisto ir mitybos politikas, lieka daug neišspręstų klausimų: didelis sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų, plintantis nutukimas ir su juo susijusios sveikatos problemos, didelė populiacijos dalis, nesilaikanti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų [19].

Nuo 2007 m., kai buvo pradėtas įgyvendinti PSO Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų planas, buvo priimta daug kitų svarbių dokumentų: Europos neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijos įgyvendinimo veiksmų planas 2012–2016 m.

Siekiant atkreipti dėmesį į socialinius gyvensenos netolygumus ir paskatinti visuomenės narių suinteresuotumą sveikai gyventi bei aktyviai dalyvauti sveikatinimo veikloje, šalies strateginiuose dokumentuose – Lietuvos paţangos strategijoje „Lietuva 2030― (2012) ir Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje (2014) – išskirtinis dėmesys skiriamas kiekvieno piliečio sveikos gyvensenos formavimuisi: pabrėţiama, kad siekiant sveikesnės visuomenės būtina stiprinti sveikos gyvensenos įgūdţių formavimą šeimoje, švietimo ir mokslo institucijose, darbo vietose ir bendruomenėje; skatinti sveikos mitybos įpročius didinant visuomenės informuotumą apie sveiką ir subalansuotą mitybą; uţtikrinti optimalų fizinį aktyvumą; ugdyti nepalankias nuostatas ţalingų įpročių atţvilgiu. Šių siekinių realizavimas tampa svarbia prielaida įgyvendinant Lietuvos paţangos strategijoje pateikiamą savarankiškos, sveikos, savimi pasitikinčios, kūrybingos ir iniciatyvios visuomenės viziją [20].Apibendrinant galima teigti, kad sveika mityba tai kokybiško gyvenimo rodiklis. Ją turi sudaryti subalansuotas maistas. Remiantis mitybos specialistų sudaryta mitybos piramide, kasdienai būtina rinktis atitinkamus maisto produktus ir nustatytas jų norma. Itin svarbu laikytis mitybos principų ir mitybos reţimo.

1.2. Mitybos ir sveikatos problemų sąsajos analizė

Mityba labai veikia ţmogaus sveikatą. Lėtinės neinfekcinės ligos sudaro didţiąją dalį pasaulio gyventojų mirčių. Širdies ir kraujagyslių ligos bei piktybiniai navikai sudaro itin didelį

13 procentą visų ligų pasaulyje. Viena svarbiausių sveikatos problemų vis daţniau įvardijama nutukimas, nes jo paplitimas auga labai sparčiai. Per paskutinius du dešimtmečius nutukimas pasaulyje išaugo tris kartus, daugiau nei pusė Europos šalių suaugusiųjų turi nutukimo problemų. Šiuo metu nustatyta, kad pasaulyje 300 milijonų ţmonių yra nutukę, 750 milijonų turi antsvorio, o tai viršija skaičių ţmonių, stokojančių maisto ir turinčių maţesnę nei normali kūno masę [21].

2016 m. širdies ir kraujagyslių ligos bei piktybiniai navikai sąlygojo 69,4 proc. Lietuvos vyrų ir 83 proc. moterų mirčių. Remiantis mitybos tyrimų duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje pastebima nedidelė nutukimo maţėjimo tendencija, , tačiau dar yra gana daug nutukusių ţmonių – 11,3 % vyrų ir 15,2 % moterų [22].

Šių ligų atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbi reikšmė tenka mitybai. Visuomenės sveikatai racionali mityba, jos laikymasis ir sveikos mitybos principų pritaikymas, turi labai didelę reikšmę. Tai akcentuoja PSO bei Europos Komisijos priimti dokumentai.

Netaisyklinga mityba daţnai minima kaip Lietuvos gyventojų sveikatos blogėjimo prieţastimi. Netaisyklingos mitybos principai yra daţniausi rizikos veiksniai, turintys didelės įtakos Lietuvos gyventojų sergamumui ir mirtingumui. Daţniausiai pasitaiko šios mitybos klaidos: per didelis maisto kiekis, vienu metu vartojami tarpusavyje nederantys produktai, per daug naudojama konservuotų , virtų, chemiškai ar kitaip apdorotų produktų, per didelę maisto dalį sudaro gyvulinės kilmės produktai, nereguliarus maitinimosi reţimas, per maţai kramtomas maistas, per daug vartojama druskos, cukraus, riebalų [23].

Švedijos visuomenės sveikatos nacionalinio instituto mokslininkai nurodo, kad būsimo gyvenimo trukmė gali sutrumpėti 3,7 % dėl nutukimo, 9,1 % dėl kai kurių netinkamos mitybos įpročių (4,5 % – dėl blogos mitybos, 3,5 % – dėl vaisių ir darţovių nepakankamo vartojimo, 1,1 % – dėl sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų per didelio vartojimo) ir 1,4 % dėl fizinio pasyvumo [24].

Organizme atsiradęs per didelis riebalinio audinio kiekis vadinamas nutukimu, daţnai tai trukdo organizmui tinkamai funkcionuoti, gali sukelti pavojų sveikatai ir gyvybei. Tik labai maţas procentas ţmonių nutunka dėl kitokių prieţasčių nei nesveika mityba. Maţai judant, vartojant daug saldaus ir riebaus maisto greitai nutunkama. Kūno masės indeksas (KMI) patikimai nustato nutukimo laipsnį, gali nustatyti kada organizmas per daug turi riebalinio audinio arba priešingai per maţai. Vaikams ir paaugliams KMI svyruoja priklausomai nuo amţiaus ir lyties [25].

Nustatyta, kad kūno svorį nulemia keletas veiksnių. Didelę įtaką turi paveldimumas, dėl kurio organizmas paveldi polinkį kaupti medţiagų rezervą ir tukti. Tėvai taip pat daţnai perduoda ir savo gyvenimo būdą, todėl yra tendencija, kad nutukusių tėvų vaikai taip pat daţnai

14 turi šią problemą. Nutukimui įtakos turi ir lėtesnė medţiagų apykaita, maţas fizinis aktyvumas, neracionali mityba, psichiniai faktoriai. Nutukimas gali atsirasti ir sergant kai kuriomis ligomis: hipotireoze, insulinoma, Kušingo sindromu [26].

Tačiau B. Cara et al. (2012) pagrindinę nutukimo prieţastį įvardina disbalansą tarp su maistu gautos ir fizinei veiklai išeikvotos energijos. Pasikeitusi gyvensena siejama su nutukusių ţmonių skaičiaus augimu. Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia ţmogui gausybę perdirbtų didelės energinės vertės produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus, druskos ir maţai maistinių skaidulų. Išaugusi globalizacija keičia išstumia tradicinius maisto ruošimo būdus. Ţmonės vis daţniau renkasi greitai paruošiamą maistą, pusgaminius, valgo viešojo maitinimo įstaigose, daţnai uţkandţiauja, todėl su maistu gauna daug energijos. Energijos fizinei veiklai eikvojama maţiau. Pramonėje, statybose, ţemės ūkyje išnyko sunkus fizinis darbas, nes daug gamybinių procesų buvo mechanizuoti ir automatizuoti. Į darbą dauguma ţmonių vyksta nuosavu automobiliu ar viešuoju transportu, kadangi daţnai tarp gyvenamosios vietos ir darbovietės yra dideli atstumai. Laisvalaikio metu ţmonės daug laiko praleidţia prie televizoriaus ar kompiuterio. Taigi šiuolaikinė visuomenė gyvena aplinkoje, skatinančioje nutukimo plitimą. Nutukimo epidemija yra susijusi su aplinkos ir socialiniais pokyčiais, sveikatai palankios ţemės ūkio, maisto pramonės, transporto, miestų planavimo ir švietimo politikos stoka [27].

Nutukimas iššaukia daugelį kitų ligų. Medikai vis daţniau pamini metabolinį sindromą. Tai plačiai paplitusi su nutukimu siejama patologija, kuri išsivysčiusiose šalyse nustatoma apie 20–30 proc. gyventojų. Šis sutrikimas aptinkamas pas 40 proc. vyresnių nei 60 metų ţmonių. K. Piotrowicz et al. (2016) atliktų tyrimų duomenimis JAV šis skaičius siekia net 50–75 mln. Per pastarąjį dešimtmetį metabolinis sindromas virto didele problema ir realia grėsme [28].

Mokslininkai nustatė, kad apie 30 proc. visų gyventojų turi įgimtą metabolinį nutukimo sindromą. Šiuo metu šis sindromas nustatytas apie 20 proc. visų planetos gyventojų ir šis skaičius nuolat auga. Tačiau gydymo procesas yra gana ilgas ir sudėtingas [27].

Esant metaboliniam sindromui, sutrinka medţiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi jų uţdegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, o tulţies pūslėje ir inkstuose gali formuotis akmenys.

Prie metabolinio sindromo atsiradimo prisideda netinkama mityba. Jei anksčiau ţmonės daugiau vaikščiojo pėsčiomis, o, norint gauti ir pasigaminti maisto, reikėdavo įdėti daugiau pastangų, tai dabar maisto turima ir jo suvartojama kur kas daugiau nei reikia, o jam gaminti bei gauti sunaudojama maţiau energijos [27].

Nutukimas ir nesubalansuota mityba sudaro pagrindą kitom ligom atsirasti. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje laikoma vienu pagrindinių išeminės širdies ligos (IŠL) rizikos veiksnių. Nustatyta, kad didţiausią poveikį lipidų apykaitai turi su maistu gaunami

15 riebalai. Nutukusiems ţmonėms būna didesnė trigliceridų ir maţesnė DTL cholesterolio koncentracija, jiems daţnai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka angliavandenių apykaita ir gali atsirasti cukrinis diabetas. Be to, nutukimas skatina uţdegimą ir didina kraujo krešumo sistemos aktyvumą. Dėl šių prieţasčių nutukę ţmonės daţniau serga IŠL.

Beveik pusei suaugusių Lietuvos gyventojų nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Jis daţniau padidėja nutukusiems asmenims, taip pat tiems, kurių maiste yra per daug natrio ir per maţai kalio. Klinikinių tyrimų metaanalizės duomenimis, sumaţinus kūno svorį 5 kg, sistolinis kraujospūdis sumaţėja 4,4 mm Hg, o diastolinis – 3,6 mm Hg. Be to, sumaţėjus svoriui, padidėja arterinės hipertenzijos gydymo efektyvumas [29].

Piktybiniai navikai uţima antrą vietą tarp išsivysčiusių šalių gyventojų mirties prieţasčių, konkuruodami su širdies ir kraujagyslių ligomis. Išsivysčiusiose šalyse mitybos veiksniai lemia apie 30 proc. vėţio atvejų. Pakeitus mitybą, kasmet būtų galima išvengti 3–4 milijonų vėţio atvejų. Mityba veikia karcinogenezę visuose jos etapuose: pradiniame, progresavimo ir metastazių [29].

2006 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje pripaţino, kad cukrinis diabetas (CD) yra sunki ir visuomenei brangiai kainuojanti liga, todėl valstybės turi aktyvinti CD profilaktiką, gerinti sergančiųjų gydymą ir prieţiūrą. Apie 90 proc. visų CD atvejų sudaro II tipo CD, kuriuo daţniausiai serga vidutinio ir vyresnio amţiaus ţmonės. 2015 m. šia liga Europoje sirgo 56 mln. ţmonių. Prognozuojama, kad 2035 m. ja sirgs beveik 69 mln. ţmonių. Didėjantis II tipo CD paplitimas yra susijęs su nutukimo epidemija. Antsvoris ir nutukimas keletą kartų padidina CD riziką [30].

Osteoporozė - liga, kai maţėja kaulų tankis, todėl jie greičiau lūţta. Senstant pasaulio gyventojų populiacijai, osteoporozės paplitimas didėja, nes kaulų audinio nykimas yra susijęs su amţiumi. Dėl osteoporozės kaulai lūţta apie 15 proc. vyresnio amţiaus vyrų. Nors genetiniai veiksniai turi svarbią įtaką osteoporozės rizikai, tačiau tam didelę įtaką taip pat turi mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai [31].

Dantų ėduonis tai lėtinė liga, labiausiai paplitusi tarp vaikų, paauglių ir suaugusių gyventojų. Net 90 proc. suaugusių ţmonių dantys būna paţeisti ėduonies. Liga atsiranda, kai dantų apnašose esančios bakterijos, skaidydamos su maistu gautus angliavandenius, išskiria rūgštis, kurios išplauna kalcio jonus iš kietųjų danties audinių. Bloga burnos higiena ir daţnas maisto, turinčio daug angliavandenių, ypač cukraus, vartojimas yra dantų ėduonies rizikos veiksniai [31].

Ţmogui būti sveikam vienas efektyviausių būdų yra sveikatos prieţiūra. Sveikatos ugdymas leidţia suformuoti teisingus praktinius įgūdţius, sistemingai, tinkamomis priemonėmis leidţia stiprinti sveikatą. Nuolatinis rūpintis sveikata išlaiko organizmą stiprų net kritinėse

16 situacijose. Naudojimasis naujausia visuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą leidţia išlaikyti sveikatą optimalią. Sveikos gyvensenos įgūdţių ugdymas tai vienas svarbiausių sveikatos ugdymo komponentų. Jis įtrauktas į kiekvieną sveikatos ugdymo strategiją ir yra pagrindinis kintamasis tiriant sveikatos ugdymo strategijų sėkmę [32].

Visuomenė turi padėti individui pasirinkti sveiką gyvenseną, priimdama ilgalaikius politinius įsipareigojimus, skatindama viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Įvairių vyriausybinių sektorių, bendruomenių, ţiniasklaidos ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas yra būtinas, kad antsvorio ir nutukimo profilaktika prasidėtų nuo vaikystės ir tęstųsi visą gyvenimą.

2006 m. Stambule organizuojamoje PSO Europos ministrų konferencijoje buvo patvirtinta pirmoji pasaulyje Europos kovos su nutukimu chartija. Jos esmė – kova su nutukimu ir jo maţinimo strategija Europoje. Pagrindinis tikslas – nutukimo epidemijos sustabdymas iki 2017 metų [33].

2013 m. liepos mėnesį vyko PSO organizuota Europos sveikatos apsaugos ministrų Vienos konferencija, skirta mitybai ir neinfekcinėms ligoms. Svarbiausios konferencijos temos buvo vaikų nutukimas ir socialiniai nutukimo paplitimo skirtumai [19].

Apibendrinant galima teigti, jog ţmogaus sveikatos rodiklis yra jo mityba. Netaisyklinga mityba iššaukia daugelį ligų ir padidina šalių mirtingumo rodiklius. Netaisyklinga mityba, mitybos principų nesilaikymas daţnai yra nutukimo ir kitų neinfekcinių ligų atsiradimo prieţastys.

1.3. Studentų mitybos įpročių svarba savijautai ir pasiekimams

Studijų laikotarpis tai gyvenimo etapas, kuris pateikia daug naujų įspūdţių ir išmėginimų. Jis formuoja gyvensenos pokyčius ir nusistovėjimą. Studentų gyvensena ir mitybos būdas vis labiau skatina mokslinių tyrimų atlikimą. Studijų laikotarpis susijęs su protiniu ir fiziniu aktyvumu, kuris priklausomas nuo visavertės ir racionalios mitybos. Daţnai pasirenkami netinkami gyvensenos įpročiai, kurie neigiamai veikia ateitį [34]. Studijų pradţia yra susijusi su gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, naujų gyvensenos įpročių atsiradimu [35].

Pirmieji studijų metai ypač didelių permainų laikotarpis jaunuolių gyvenime, kada studentai palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą. Šis etapas labai svarbus jų gyvenimo būdo kūrimui, savijautos ir sveikatos puoselėjimui. Susiformavę įpročiai turės įtakos ir tolimesniems gyvenimo tarpsniams. R. Stukas ir kt (2009) teigia, kad studijuojant dėl laiko trūkumo studentai nespėja laiku pavalgyti. Įtempti studijų metai verčia studentus vartoti nesveiką

17 maistą, mityba tampa neracionali, atsiranda organizmo funkcijų sutrikimai, pradeda trūkti medţiagų [36].

Pirmaisiais studijų metais pasikeičia studentų gyvensena, sumaţėja fizinis krūvis ir padidėja protinė veikla, dienotvarkė tampa itin įtempta. Išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir fizinį aktyvumą darosi sudėtinga. Tik subalansuota mityba, sportas ir aktyvus gyvenimo būdas, studentams gali padėti išlaikyti visavertį gyvenimo tempą [37].

H. Rheeet et al. (2012) teigimu jauni ţmonės daţnai savo mitybą vertina teigiamai, tačiau nemaţa dalis jaunuolių nurodo ir įvairių negalavimų: skausmą ar psichosomatinių nusiskundimų [38]. Šie skausmai gali būti susiję su psichosocialiniu stresu ir įtampa, taip pat su nesveika mityba ir sporto stoka. Bloga savijauta gali turėti reikšmės studentų mokymosi rezultatams, jų ateities planams ir gyvenimo kokybei [39].

Daţnai vyresnių studijų studentai skundţiasi įvairiais organų ir sistemų funkciniais sutrikimais, prasta imunine būkle, kenčia nuo fizinio ir dvasinio būvio nedarnos, kurios prieţastys – bioenergijos stoka, neteisingas jos paskirstymas organizme. Tai atsiranda dėl fizinio aktyvumo stygiaus, nesuderintos mitybos ir nesveikos gyvensenos. Kai kurie autoriai nurodo, kad dauguma aukštesnio kurso studentų yra vidutinio fizinio pajėgumo, turi per didelį svorį. Neabejojama, kad studentų sveikatai nemaţą poveikį sveikatai turi mokymosi sąlygos, protinio darbo krūviai, itin didelę reikšmę turi nesveika mityba [40].

Pirmieji studijų metai yra pereinamasis laikotarpis, kuio metu būtina diegti racionalios gyvensenos būdą [41]. Uţsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad tarp studentų įvairiose šalyse gana plačiai paplitę kenksmingi sveikatai įpročiai: alkoholio, tabako, psichotropinių medţiagų vartojimas, fizinis pasyvumas, nesveika mityba, nesaugus seksas. Pabrėţiamas stresas, kylantis iš socialinio ir finansinio studentų paţeidţiamumo [42].

Remiantis E. Grinienės (2008) atliktų tyrimų duomenimis Lietuvoje studentai daţnai jaučiasi nepastovios būsenos, studijos tampa neįdomios, daţnai neţino, ką daryti [43]. V. Ivaškienė (2009) savo tyrimais taip pat įrodo, kad studentai stresuoja dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir tai tampa aktualia problema. Studentams sunku prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo tempo ir tai didina streso atsiradimo galimybę. Daţnai studentai pradeda rūkyti vartoti alkoholį ar nesveiką maistą [44].

Paradoksalu, tačiau tyrimai įrodo, kad sveikos gyvensenos būdo taikymo savo gyvenime nevykdo ir būsimieji medikai ar visuomenės sveikatos specialistai. Medicinos studijų krypties pasirinkimas turėtų motyvuoti šiuo klausimu [45].

P. Tamošauskas (2011) įvertinęs studentų fizinį aktyvumą ir nutukimo grėsmę, teigia, jog fizinis aktyvumas maţas, o nutukimo grėsmė išaugusi. Reguliariai mankštinasi tik kas penktas studentas, 36 proc. mankštinasi tik kartą per mėnesį. Dauguma studentų laisvalaikį leidţia

18 pasyviai, neturi noro, valios ir energijos domėtis kitomis laisvalaikio praleidimo formomis. Pastebima, kad dauguma studentų ţino sveikos gyvensenos naudingumą, tačiau nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo [46].

KMI tai vienas iš rodiklių, kuris nustato sveikos gyvensenos vykdymo naudą, įvertina kūno svorio proporcijas. Kai kūno svoris viršija rekomenduojamą, kyla sveikatos sutrikimų pavojius, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, aterosklerozė, insulto ar infarkto rizika, cukrinis diabetas, almenligė ir t.t. Remiantis Lietuvos mokslininkų atliktais tyrimais galima teigti, kad didţiosios dalies studentų KMI atitinka normą (18,5–24,99). Taip pat svarbu pabrėţti, kad per paskutiniuosius 15 metų studentų, kurių KMI normalus, skaičius maţėja. Daugėja antsvorį turinčių studentų skaičius [47].

S. Poteliūnienė ir L. Viraliūnaitė (2010) pasigenda reguliarių studentų mitybos įpročių – kas antras studentas nevalgo pusryčių, reguliariai maitinasi tik kas penktas studentas [48]. Manoma, kad nesveiką mitybą sąlygoja informuotumo stoka, laiko trūkumas, studentų valgyklų meniu, kavos ir energetinių gėrimų padidėjęs vartojimas [49].

Racionalus mitybos reţimas nusako maisto suvartojimo kiekius ir valgymo skaičius per parą. Tinkamiausias toks mitybos reţimas, kada pirmoje dienos pusėje suvartojama daugiausia maisto medţiagų ir maţinama antroje dienos pusėje. Racionaliausias toks reţimas, kai per pusryčius ir pietus ţmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros maisto davinio kalorijų, o vakarienei – maţiau nei trečdalį. Suaugusiam ţmogui, o ypač jaunam, reikėtų valgyti 3–4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Virškinimas paremtas įgytomis, refleksinėmis reakcijomis, kaip pvz. seilių išsiskyrimas tam tikru metu. Įgavus tokį refleksą, numatytu laiku gausiai išsiskiria seilės ir maistas gerai suvirškinamas. Kada sutrinka toks mitybos ritmas, sutrinka ir virškinimo sistema, tai neigiamai veikia sveikatą ir savijautą. Ištirta, kad nereguliariai besimaitinantys ţmonės daţnai serga virškinamojo trakto sutrikimais [50]. Uţimtumas studijų laiku sutrikdo mitybos reţimą ir studentams sunku maitintis reguliariai. Ši mitybos problema aktuali daugumoje šalių.

Su maistu ţmogus turi gauti apie 40 maisto medţiagų, todėl mitybos įvairumas yra labai svarbus, o ypač protiškai dirbantiems ţmonėms. Didelis maisto produktų asortimentas leidţia organizmą aprūpinti visomis maistinėmis medţiagomis. Itin svarbu vartoti daug augalinio maisto: vaisių darţovių, grūdinių kultūrų produktų. Maisto įvairumas yra vienas iš sveikos mitybos principų. Dauguma studentų renkasi maistą atsiţvelgiant į jo skonines, o ne sveikatinamąsias savybes, vaisių ir darţovių vartojimas tarp respondentų nėra populiarus. Nustatyta, kad studentai vartoja per maţai ţuvies produktų ir daţnai persūdo jau paruoštą maistą [51].

19 Studentų mityboje daug riebalų turinčio maisto produktų. E. Grinienės ir P. Zachovajevo (2012) atliktame tyrime dalyvavusių studentų riebalų suvartojimas ţymiai viršijo rekomenduojamus kiekius. Daugelis studentų vartoja greitą maistą. Pastebėta, kad tokios mitybos vedėjai yra pasyvūs ir skundţiasi bloga savijauta. Tai, savo ruoţtu, padidina šių asmenų susirgimo lėtinėmis ligomis riziką, protinį aktyvumą ir blogina mokymosi rezultatus [52].

Dietologai studentams itin rekomenduoja laikytis mitybos reţimo. Negaunant energijos tik didėja protinis nuovargis, todėl net ir didţiulės pastangos gali būti bevertės. Itin svarbu pavalgyti pusryčius. Pusryčiaujant reikėtų vengti pernelyg daug cukraus turinčių produktų. Naudinga pusryčiams rinktis košes, kiaušinius.

Svarbu nepasikliauti tik uţkandţiavimu. Taupant laiką daţnai atsisakoma pietų ir nuolat uţkandţiaujama. Uţkandţiai gali trumpam numalšinti alkį, tačiau iš jų naudos maţa, ypač jei uţkandţiams pasirenkami saldainiai, sausainiai ar bulvių traškučiai. Reguliarūs valgymai turėtų sumaţinti uţkandţiavimo poreikį [53].

Įtemptai protiškai dirbant, itin norisi cukraus. Tačiau juo piktnaudţiauti nederėtų. Cukrus tik suaktyvina gliukozės kiekį kraujyje ir apkrauna kasos ir kepenų veiklą.

Papildomas dėmesys turi būti skiriamas produktams, kuriuose yra daugiau energijos teikiančių ir atminties procesus veikiančių medţiagų. Norint paspartinti energijos gamybos reakcijas, svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų. Pavyzdţiui, vitaminas B12 padeda raudoniesiems kraujo kūneliams pernešti deguonį į ląsteles, o vitaminas B6 svarbus nervų sistemos veiklai. B grupės vitaminų yra kiaušiniuose, mėsoje, pieno produktuose, kepenėlėse, mielėse.

Nervų sistemos veiklai ir atminčiai gerinti taip pat būtinos ir omega-3 riebalų rūgštys. Jų galima gauti iš riešutų, riebios ţuvies, linų sėmenų aliejaus. Tinkamas cinko kiekis svarbus ne tik atminčiai, bet ir imunitetui palaikyti. Jo galite gauti iš veršienos, lapinių darţovių, jautienos, jūros gėrybių [53].

Apibendrinant galima teigti, kad pasikeitus studentų gyvenimo būdui, daţnai keičiasi ir jo mityba. Nesveikas mitybos būdas, vienas iš veiksnių, kurio pagalba studentai bando išvengti stresinių situacijų. Mitybos reţimo nesilaikymas, sumaţėjęs fizinis aktyvumas, maisto balanso stoka neigiamai veikia studentų produktyvumą. Jie tampa pasyvūs, daţnai serga įvairiomis ligomis.

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Tyrimo vieta ir objektas

Tyrimas buvo atliktas LSMU Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, 2016 - 2017 metais. Tyrimo objektu pasirinkta LSMU VA Veterinarinės maisto saugos bakalauro ir magistrantūros dieninių studijų studentai, siekiant įvertinti jų mitybos įpročių analizę. Apklausoje dalyvavo 102 bakalauro studijų studentai, iš jų 70 proc. moterys ir 30 proc. vyrai (2 pav.).

2 pav. Bakalauro studijų studentų pasiskirstymas pagal lytį (N=102)

Tyrimo rezultatų analizei objektyvumo suteikia bakalaurų pasiskirstymas pagal kurso studijas, į anketos klausimus atsakė: I kurso – 18 proc., II – 23 proc., III – 24 proc., IV – 26 proc. Įvertinama visų kursų bakalauro studijų studentų nuomonė (3 pav.).

3 pav. Bakalauro studijų studentų pasiskirstymas pagal kurso studijas (N=102)

Apklausoje dalyvavo 103 magistrantūros studijų studentai, iš jų 62 proc. moterys ir 38 proc. vyrai (4 pav.).

21

4 pav. Magistrantūros studijų studentų pasiskirstymas pagal lytį (N=103)

Į anketos klausimus atsakė: I kurso – 11 proc., II – 26 proc., III – 37 proc., IV – 20 proc. Įvertinama visų kursų magistrantūros studijų studentų nuomonė (5 pav.).

5 pav. Magistrantūros studijų studentų pasiskirstymas pagal kurso studijas (N=103)

2.2. Tyrimo metodas

Duomenys buvo renkami panaudojant anketinę apklausą. Anketinės apklausos metodas pasirinktas atsiţvelgiant į dr. K. Kardelio metodologijos pasirinkimo rekomendacijas. Pasak mokslininko, tikslinga nustatyti ir anketos (klausimyno) informacijos patikimumą. Šiuo atveju galimi du būdai. Pirmasis būdas – pateikti tą patį klausimą skirtingose klausimyno vietose ta pačia arba kiek pakeista forma. Kitas būdas – pakartoti tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais, t. y. pateikti tą patį klausimyną antrą kartą tiems patiems respondentams ir palyginti rezultatus. Šiame darbe pasirinktas pirmas variantas, kaip labiau tinkamas tikslinei auditorijai ir labiau tinkamas tirti pasirinktą objektą.

Anketa sudaryta iš 21 klausimo (1 priedas). Klausimai sudaryti remiantis moksline literatūra, susisteminta šiame darbe. Anketos klausimams buvo pateikti galimi atsakymų

22 variantai, iš kurių tiriamieji galėjo pasirinkti labiausiai tinkamus atsakymus. Pateikiant anketą respondentams suteikta visa išsami informacija apie šį tyrimą, nurodant tyrimo temą, autorių, tikslą, metodus. Respondentai buvo uţtikrinti, jog bus išsaugotas jų anonimiškumas, konfidencialumas ir tyrimo duomenys bus pristatomi apibendrintai ir tik moksliniais tikslais.

Anketos klausimai buvo suskirstyti į grupes: 1. Sociodemografiniai duomenys;

2. Mitybos įpročius vertinantys klausimai; 3. Klausimai apie sveikatą;

4. LSMU VA Veterinarinės maisto saugos studijų pasirinkimo klausimai.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo metu gauti duomenys buvo apibendrinti, naudojantis Microsoft Excel 2010 programa. Grafiniam tyrimo rezultatų pavaizdavimui naudota Microsoft Excel 2010 programa. Tyrimo rezultatai pateikiami paveiksluose.

Gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 21.0 versiją, statistiškai reikšmingi duomenys, kai p < 0,05, r = nuo -1 iki 1. Atlikta apibendrinamoji rezultatų analizė, kuria buvo siekiama įvertinti atsakymų pasiskirstymų daţnį, atlikti duomenų palyginamąją analizę su kitų autorių publikuotais duomenimis.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Bakalauro studijų studentų mitybos įpročių analizė

Atlikus tyrimą nustatyta, jog pusė bakalauro studijų studentų savo mitybos sveikumą vertina vidutiniškai, trečdalis (32 proc.) – gerai, 12 proc. – labai gerai, maţiausia dalis (6 proc.) – blogai (6 pav.).

6 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip vertinate

savo mitybą?“ (N=102)

Mitybos specialistai rekomenduoja valgyti 3–4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Ypač tai svarbu jaunam organizmui. Tyrimo rezultatai parodė, jog nemaţa dalis bakalauro studijų studentų valgo pagal specialistų rekomendacijas: 42 proc. bakalaurų valgo 3 kartus per dieną, 32 proc. – 4-5 kartus per dieną, tačiau taip pat yra studentų, kurie valgo 1-2 kartus per dieną ( 19 proc.) arba visą dieną uţkandţiauja (4 proc.) (7 pav.).

7 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kiek kartų per

dieną valgote?“(N=102)

Daugiau nei pusė bakalauro studijų studentų, maitindamiesi 3 kartus per dieną, jaučiasi gerai (59 proc.), 19 proc maitinasi 5 kartus per dieną ir jaučiasi puikiai. Studentai, kurie

24 maitinasi 1-2 kartus per dieną arba visą dieną uţkandţiauja, jaučiasi pakankamai gerai (14 proc.), blogai (5 proc.) ir labai blogai (2 proc.), ( 8 pav.).

8 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip jaučiatės

taip maitindamasi (-s)?“(N=102)

Sveikai maitinantis itin svarbu maisto paruošimas. Pusė bakalauro studijų studentų valgo namuose pagamintą maistą ( 49 proc.), trečdalis (28 proc.) – viešojo maitinimo įstaigose. Šie studentai teigia, kad jaučiasi puikiai. Pastebima, jog tik 5 proc. bakalauro studijų studentų renkasi ekologiškus, sveikus produktus. Taip pat 8 proc. vis tik renkasi nesveiką ― greitą‖ maistą. Pripaţįsta, kad maitinasi nesveikai ir jų savijauta yra bloga. ( 9 pav.).

9 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokį maistą

dažniau valgote?“(N=102)

Trečdalis (31 proc.) bakalauro studijų studentų laikosi mitybos specialistų rekomendacijų ir valgo tam tikru laiku pusryčius, pietus ir vakarienę. Jų savijauta labai gera. 31 proc. valgo tik tada, kai turi laisvo laiko, tokia situacija organizmui sukelia stresą ir signalizuoja kaupti maisto atsargas, tokiu būdu apsisaugant, nuo ilgą laiko tarpą negaunamo maisto trūkumo. 20 proc. studentų nevalgo pusryčių, kas taip pat itin neigiamai veikia organizmą, rytą organizmas turi gauti daugiausia energijos visos dienos poreikiams, todėl jaučiasi blogai (10 pav.).

25

10 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokie Jūsų

mitybos įpročiai?“(N=102)

Maisto įvairumas ypač svarbus daug protiškai dirbantiems ţmonėms. Įvairiai mitybai turi būti didelis maisto produktų asortimentas. Reikia kasdien valgyti įvairių grupių maisto produktus, tačiau kuo daugiau įvairių darţovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų. Įvertinus bakalauro studijų studentų mitybą, galima teigti, jog ji pakankamai įvairi: 23 proc. daugiausia vartoja mėsos produktus, 23 proc. – vaisius ir darţoves, 15 proc. – duonos gaminius, 17 proc. – pieno produktus ( 11 pav.).

11 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokius maisto

produktus vartojate dažniausiai?“(N=102)

Tačiau, kad ir koks įvairus studentų maisto racionas, jį taip pat papildo, netinkami sveikai mitybai komponentai. 29 proc. studentų savo mitybą papildo saldţiais konditeriniais gaminiais, kurie itin skatina nutukimo procesą. 25 proc. vartoja koncervuotą maistą, kuriame vertingų maistinių medţiagų išlikę labai maţai. 22 proc. vartoja saldţius ir 18 proc. alkoholinius gėrimus, kurie sveikatai sukelia itin sunkių pasekmių ( 12 pav.).

26 12 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Jūsų mitybos

racioną papildo?“(N=102)

Maisto įvairumas ir sveikumas yra vienas iš sveikos mitybos principų. Dauguma tyrimų įrodyta, jog studentai renkasi maistą, atsiţvelgiant į jo skonines, o ne į sveikatinamąsias savybes. Šis tyrimas taip pat tai patvirtina. 38 proc. bakalauro studijų studentų maistą renkasi pagal skonines ir juslines savybes. Taip pat pagal kainą (20 proc.) (13 pav.).

13 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Pagal kokius

kriterijus renkatės maisto produktus?“(N=102)

Didţioji dauguma (88 proc.) bakalauro studijų studentų teigia, jog skaito maisto produktų etiketes (14 pav.).

14 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar skaitote

27 Tačiau daugiausia jose ieško galiojimo laiko (30 proc.), o ne vertingos informacijos apie gaminio mitybinę vertę (15 pav.).

15 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokios

informacijos ieškote maisto produktų etiketėse?“(N=102)

Didţioji dauguma bakalauro studijų studentų pripaţįsta, jog didţiausią neigiamą įtaką jų mityboje daro nesubalansuota mityba (31 proc.) ir nereguliarus valgymas (32 proc.). Taip pat įprotis vartoti alkoholį (13 proc.), per didelis maisto kiekis (13 proc.) (16 pav.). Visi šie rodikliai įrodo, jog daţnai studentų mityba yra nesveika.

16 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip manote,

kas turi didžiausią neigiamą įtaką Jūsų mityboje?“(N=102)

Beveik visi apklausti bakalauro studijų studentai teigia, jog ţino nesveikos mitybos neigiamą įtaką sveikatai ( 17 pav.). Pripaţįsta, jog turi sveikatos problemų susijusių su nesveika mityba. 26 proc. studentų turi vitaminų ir mineralinių medţiagų trūkumą organizme, jų mityba nesubalansuota, daţniausiai maitinasi 1-2 kartus per dieną. 13 proc. yra nutukę, jų mityboje daug riebaus maisto, kurį vartoja 3 kartus per dieną. 10 proc. turi kraujotakos sutrikimus ir 9 proc.- padidėjusį cholesterolio kiekį. Šių studentų mityba nesubalansuota, per daug vartojama riebaus ir nesveiko maisto uţkandinėse pagaminto maisto ( 18 pav.).

28 17 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar žinote

kokius sveikatos sutrikimus sukelia nesveika mityba?“(N=102)

18 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokius

sveikatos sutrikimus, susijusius su mityba, turėjote ?“(N=102)

Apklausti bakalauro studijų studentai teigia, jog studijuoti LSMU Veterinarinę maisto saugą pasirinko todėl, kad domisi sveika gyvensena ir mityba (32 proc.), dirbant profesinėje srityje norėtų vartotojams uţtikrinti saugų ir sveiką maistą (31 proc.) (19 pav.).

19 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kodėl

pasirinkote studijuoti LSMU Veterinarinę maisto saugą?“(N=102)

Pasirinkus studijas itin svarbu suvokti jų prasmę. Pusė apklaustų bakalauro studijų studentų teigia, jog pradėjus studijuoti LSMU pasikeitė jų poţiūris į mitybos įpročius (20 pav.). Trečdalis

29 (31 proc.) teigia, jog pradėjo sveikiau maitintis, 22 proc. daugiau laiko skiria maisto kokybės ir sudėties analizei. Tačiau buvo ir tokių nuomonių, jog pradėjus studijas, pradėjo maitintis nesveiku maistu (7 proc.), sutriko įprastas valgymo laikas (8 proc.) (21 pav.).

20 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar pradėjus

studijuoti LSMU pasikeitė Jūsų mitybos įpročiai?“(N=102)

21 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip pasikeitė

Jūsų mitybos įpročiai?“(N=102)

Sveikai maitinantis itin svarbu maisto kokybė, gamybos principai. Apklausa parodė, jog daugiausia bakalauro studijų studentai valgo namuose (71 proc.) arba viešose maitinimo įstaigose (19 proc.), jų savijauta yra labai gera. Yra dalis studentų, kurie valgo greito maisto uţkandinėse ( 9 proc.), jie skundţiasi nutukimu ir kraujotakos sutrikimais (22 pav.).

22 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kur

30 Būnant universitete studentai daţniausiai valgo kavinėse „Pieno tyrimai― arba „Ramunė―. 21 proc. valgo atsineštą naminį maistą. Dalis studentų valgo parduotuvėje pirktą maistą (11 proc.) arba greito maisto uţkandinėje (8 proc.) (23 pav.).

23 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kur

dažniausiai valgote būnant universitete?“(N=102)

80 proc. LSMU bakalauro studijų studentų teigia, jog pradėjus studijuoti universitete įgijo daugiau ţinių apie sveiką mitybą. Tačiau yra ir tokių studentų, kurie teigia, jog neįgijo (13 proc.) (24 pav.).

24 pav. Bakalauro studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar jaučiate,

kad pradėjus studijuoti universitete įgijote daugiau žinių apie sveiką mitybą?“(N=102)

3.2. Magistrantūros studijų studentų mitybos įpročių analizė

Didţioji dalis magistrantūros studijų studentų (48 proc.) savo mitybos sveikumą vertina vidutiniškai, 34 proc.- gerai, 9 proc. – labai gerai, tačiau yra dalis studentų (7 proc.), kurie savo mitybą vertina blogai (25 pav.).

31 25 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą

„Kaip vertinate savo mitybą?“ (N=103)

41 proc. magistrantų valgo 4-5 kartus, 36 proc.- 3 kartus. Galima daryti prielaidą, jog didţioji dauguma studentų maitinasi tiek kartų, kiek rekomenduoja mitybos specialistai. Tačiau yra dalis studentų, kurie visą dieną uţkandţiauja (13 proc.) arba valgo 1-2 kartus (9 proc.) ( 26 pav.).

26 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kiek kartų

per dieną valgote?“(N=103)

Daugiau nei pusė (68 proc.) magistrantūros studijų studentų teigia, kad maitindamiesi 4- 5 kartus jaučiasi gerai, 13 proc. – puikiai, 16 proc. – pakankamai gerai, jie maitinasi 3 kartus per dieną ( 27 pav.).

32 27 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip

jaučiatės taip maitindamasi (-s)?“(N=103)

45 proc. magistrantų daţniausiai valgo maistą pagamintą namuose, 26 proc. – viešojo maitinimo įstaigose pagamintą maistą, jų savijauta labai gera Tačiau yra dalis studentų, kurie maitinasi šaldyta pagaminta ir atvėsusia produkcija ( 9 proc.) arba nesveiku maistu ( 6 proc.) ir dėl to jaučiasi blogai ar net labai blogai (28 pav.).

28 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokį

maistą dažniau valgote?“(N=103)

Trečdalis (34 proc.) magistrantų laikosi mitybos specialistų rekomendacijų ir valgo pusryčius, pietus ir vakarienę, tačiau kitas trečdalis studentų (38 proc.) valgo tik tada, kai turi laisvo laiko, tokiu būdu išbalansuodami savo organizmo funkcijas (29 pav.).

33 29 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokie

Jūsų mitybos įpročiai?“(N=103)

Tyrimo rezultatai parodė, jog studentų mityba yra įvairi: 23 proc. daţniausiai valgo vaisius ir darţoves, 21 proc. – mėsos produktus, 14 proc. – ţuvį ( 30 pav.).

30 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „“(N=103)

Kokius maisto produktus vartojate dažniausiai?

Magistrantūros studijų studentų mitybą papildo ir nesveiki produktai: 32 proc. vartoja saldţius gėrimus, 22 proc. – konservuotą maistą, 23 proc. – saldţius konditerinius gaminius, 18 proc- alkoholį (31 pav.). Šie maisto produktai savo sudėtyje turi labai daug cukraus, kuris gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Sveikatos specialistai šių maisto produktų nerekomenduoja vartoti.

34

31 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Jūsų

mitybos racioną papildo?“(N=103)

Kaip ir bakalaurai, magistrantūros studijų studentai daţniausiai maisto produktus renkasi pagal skonines ir juslines savybes (33 proc.), taip pat svarbi kaina (28 proc.) (32 pav.).

32 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Pagal

kokius kriterijus renkatės maisto produktus?“(N=103)

Dauguma magistrantų skaito maisto produktų etiketes (89 proc.) (33 pav.). Daţniausiai magistrantai etiketėse ieško maisto produkto sudėties ( 27 proc.), galiojimo laiko (23 proc.) ir mitybinės vertės (21 proc.) (34 pav.).

33 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar

35 34 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokios

informacijos ieškote maisto produktų etiketėse?“(N=103)

Magistrantai pripaţįsta, jog didţiausią neigiamą poveikį jų mitybai turi nereguliarus valgymas (35 proc.) ir nesubalansuota mityba (31 proc.), todėl jie jaučiasi blogai, kai kurie įvardija kraujotakos sutrikimus ir nutukimą. Maţesnė dalis taip pat įvardina alkoholio vartojimą (14 proc.) ir per didelį maisto kiekį (11 proc.) (35 pav.).

35 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip

manote, kas turi didžiausią neigiamą įtaką Jūsų mityboje?“(N=103)

91 proc. magistrantų ţino, kokius sveikatos sutrikimus sukelia nesveika mityba (36 pav). Pripaţįsta, jog nesveika mityba turi įtakos ir jų sveikatai. 21 proc. teigia, jog susidūrė su vitaminų ir mineralinių medţiagų trūkumu, nes maitinasi 1-2 kartus per dieną, padidėjusiu cholesterolio kiekiu (10 proc.) ir kraujotakos sutrikimais (11 proc.), nes vartoja per daug riebaus ir greito maisto uţkandinėse pagaminto maisto (37 pav.).

36 36 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar žinote

kokius sveikatos sutrikimus sukelia nesveika mityba?“(N=103)

37 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kokius

sveikatos sutrikimus, susijusius su mityba, turėjote ?“(N=103)

Trečdalis magistrantų studijas LSMU pasirinko, nes domisi sveika gyvensena ir mityba, 27 proc. nori uţtikrinti saugų ir sveiką maistą vartotojams. Yra ir tokių, kurie studijas renkasi tik tam, kad turėtų aukštąjį išsilavinimą (14 proc.) (38 pav.).

38 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kodėl

pasirinkote studijuoti LSMU Veterinarinę maisto saugą?“(N=103)

71 proc. magistrantų teigia, jog pradėjus studijuoti LSMU pasikeitė jų mitybos įpročiai (39 pav.). Dauguma pradėjo sveikiau maitintis ar daugiau laiko skiria maisto kokybės ir sudėties

37 analizei (29 proc.), dėl to jų savijauta pagerėjo Tačiau taip pat dalis studentų (9 proc.) pradėjo maitintis nesveiku maistu arba sutriko įprastinis valgymo laikas (10 proc.), atsirado įvairios ligos (40 pav.).

39 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar

pradėjus studijuoti LSMU pasikeitė Jūsų mitybos įpročiai?“(N=103)

40 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kaip

pasikeitė Jūsų mitybos įpročiai?“(N=103)

Daţniausiai magistrantai valgo namuose (61 proc.) arba viešojo maitinimo įmonėse (29proc.) (41 pav.).

38 41 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kur

dažniausiai valgote?“(N=103)

Daţniausiai magistrantai valgo kavinėje „Pieno tyrimai―(22 proc.), kavinėje „Ramunė― (22 proc.). Tačiau dalis (12 proc.) studentų valgo greito maisto uţkandinėje, jų savijauta pablogėjusi, atsiranda kraujotakos sutrikimų, cukrinis diabetas (42 pav.).

42 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Kur

dažniausiai valgote būnant universitete?“(N=103)

Beveik visi magistrantai teigia, jog pradėję studijuoti LSMU įgijo daugiau ţinių apie sveiką mitybą (43 pav.).

43 pav. Magistrantūros studijų studentų nuomonės pasiskirstymas (proc.) į klausimą „Ar

39

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dar nemaţėja problemų, susijusių su nesveika mityba. Sveika mityba teigiamai veikia studentų sveikatą, turi įtakos protiniams ir fiziniams sugebėjimams. Labai svarbu mitybos reţimas, sveikos gyvensenos ugdymas, sveika mityba ir ţinios apie mitybos įpročius. Studentų vartojamas maistas turi būti kokybiškas, atitikti saugos reikalavimus, uţtikrinti organizmui reikiamą maistinių medţiagų kiekį bei atitikti organizmo fiziologinius poreikius ir maisto įvairovę [58].

Remiantis T. Barringer et al. (2010), V. Grabausko (2012), J. P. Taylor et al. (2013) nuomonėmis, subalansuota ir sveika mityba yra ţmogaus sveikatos pagrindas, patenkinantis ţmogaus fiziologinius poreikius, darantis poveikį fiziniam ir protiniam ţmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamţiškumui. Visos šios savybės itin svarbios besimokančiam studentui [54,55,56].

Specialistai studentams rekomenduoja valgyti daugiau įvairių darţovių, švieţių vaisių, patiekalų iš rupių miltų, maţinti druskos ir riebalų kiekį, daugiau vartoti skaidulinių medţiagų [57].

Atlikus LSMU Veterinarinės maisto saugos bakalaurų ir magistrantų mitybos įpročių analizę, nustatyta, jog abiejų pakopų studentų nuomonė į klausimus yra gana panaši. Nustatyta, jog pasirinkus veterinarinės maisto saugos magistrantūros studijas, studentų nuomonė apie mitybą, yra pasikeitusi ir labiau motyvuota sveikos mitybos atţvilgiu.

2014 m. tiriant VU visuomenės sveikatos specialybės studentų mitybą buvo nustatyta, kad daugelio studentų mitybos reţimas yra netinkamas, 67,7 proc. respondentų nesilaiko mitybos reţimo [59]. Atlikus šio tyrimo analizę nustatyta, jog rezultatai labai panašūs, pusė apklaustų tiek bakalaurų, tiek magistrantų savo mitybą vertina vidutiniškai arba gerai. Statistiškai reikšmingai p = 0.002 daugiau bakalaurai savo mitybą vertina labai gerai, kai tuo tarpu didesnė dalis magistrantų savo mitybą vertina blogai (p = 0.0002). Didesnė dalis bakalaurų nurodo, jog taip maitindamiesi jaučiasi puikiai (p = 0.0001), kai tuo tarpu daugiau magistrantų įvardija, jog jaučiasi tik gerai (p = 0.004). Dalies apklaustų studentų mityba atitinka mitybos specialistų rekomendacijas. Dauguma studentų pripaţįsta, jog didţiausią neigiamą įtaką jų mitybai turi nesubalansuota ir nereguliari mityba, tai neigiamai veikia jų savijautą, susergama įvairiomis ligomis.

Dietologai bei mitybos specialistai rekomenduoja valgyti 3 – 5 kartus per dieną, išdalinus paroje gaunamas kalorijas į atskirus valgymus, bei paskirstant maistines medţiagas, atsiţvelgiant į paros laiką. Grieţtai nerekomenduojama uţkandţiauti visą dieną arba valgyti per daug retai t.y.