1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Medicinos studijų programa
Medicinos studentų psichologinis atsparumas
Darbo autorius: Giedrė Maželytė
Mokslinis vadovas: Lekt. dr. Aušrinė Kontrimienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SĄVOKOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
9.1. Psichologinės sveikatos problemos sveikatos priežiūros sektoriuje... 9
9.2. Sutrikusios psichologinės sveikatos pasekmės medicinoje ... 10
9.3. Psichologinių sveikatos problemų sprendimas ... 11
9.4. Psichologinis atsparumas: kas tai ir kodėl tai svarbu. ... 11
9.5. Psichologinio atsparumo stiprinimo galimybės ... 13
9.6. Medicinos srities darbuotojų psichologinio atsparumo tyrimai. ... 13
10. TYRIMO METODIKA ... 15
10.1. Straipsnių įtraukimo į sisteminę literatūros apžvalgą ir atmetimo kriterijai. ... 15
10.2. Duomenų paieškos strategija. ... 15
11. REZULTATAI ... 17
11.1. Paieškos rezultatai. ... 17
11.2. Mokslinių straipsnių charakteristika. ... 17
11.3. Psichologinių sutrikimų paplitimas medicinos studentų tarpe. ... 28
11.4. Medicnos studentų psichologinių problemų priežastys. ... 28
11.5. Prisitaikymo strategijos ir jų poveikis psichologinei sveikatai bei atsparumui. ... 28
11.6. Psichologinis atsparumas medicinos studentų tarpe. ... 29
11.7. Psichologinio atsparumo įtaka akademiniams pasiekimams, ateities karjerai ir gyvenimo kokybei. ... 30
11.8. Tinkamiausi būdai norint sustiprinti psichologinį atsparumą. ... 31
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
13. IŠVADOS ... 36
14. REKOMENDACIJOS TOLIMESNIEMS TYRIMAMS ... 37
3
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Giedrė Maželytė.
Darbo pavadinimas: Medicinos studentų psichologinis atsparumas.
Tyrimo tikslas: Atliekant paiešką elektroninėse duomenų bazėse, atrinkti bei išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose būtų nagrinėjamas medicinos studentų psichologinis atsparumas, prisitaikymo strategijos ir jų ryšys su psichologine studento sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti psichologinės sveikatos ir psichologinio atsparumo svarbą sveikatos priežiūroje, įvardinti galimas prastos psichologinės sveikatos pasekmes bei aptarti psichologinio atsparumo stiprinimo galimybes.
2. Sistemiškai išanalizuoti mokslines publikacijas apie medicinos studentų psichologinį atsparumą ir apžvelgti jo sąsajas su studentų psichologine sveikata ir pasiekimais.
3. Apžvelgti mokslinėse publikacijose aptariamus tinkamiausius būdus, galinčius sustiprinti medicinos studentų psichologinį atsparumą.
Tyrimo metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis elektroninėmis PubMed, EBSCO duomenų bazėmis laikantis PRISMA sisteminės apžvalgos reikalavimų. Internetinės paieškos sistemos pagalba atrinkti straipsniai, kuriuose analizuojamas medicinos studentų psichologinis atsparumas, prisitaikymo strategijos, jų ryšys su pasiekimais bei aptariami metodai kaip padėti stiprinti medicinos studentų atsparumą.
Rezultatai: Atlikus mokslinių publikacijų paiešką į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 14 straipsnių. Trys tyrimai analizavo psichologinių sutrikimų paplitimą tarp medicinos studentų. Trys įvardijo pagrindines problemas, su kuriomis susiduria medicinos studentai. Aštuoniuose publikacijose buvo aptariamos medicinos studentų naudojamos prisitaikymo strategijos ir jų efektyvumas. Trys publikacijos tyrė psichologinį atsparumą medicinos studentų tarpe ir šešios publikacijos tyrė psichologinio atsparumo, prisitaikymo strategijų ryšį su pasiekimais ir gyvenimo kokybe. Du straipsniai nagrinėjo būdus, kurie būdų labiausiai efektyvūs norint sustiprinti psichologinį medicinos studentų atsparumą.
Išvados: Gera psichologinė sveikata lemia kokybiškesnį darbą, geresnę gyvenimo kokybę ir aukštesnius pasiekimus. Psichologinės sveikatos problemų pasekmės yra klaidos darbe, žemas pasitenkinimas gyvenimu, darbo ir studijų nutraukimas, depresijos, savižudybės rizika. Studijų metais stiprus psichologinis atsparumas gali sumažinti streso pojūtį, pagerinti pasiekimus, gyvenimo kokybę bei psichologinę sveikatą. Pagrindiniai būdai galintys padėti efektyviau sustiprinti medicinos studentų psichologinį atsparumą daugumoje buvo orientuoti į universiteto struktūros pokyčius.
4
2. SUMMARY
Author: Giedrė Maželytė.
Title: Resilience of Medical Students.
Aim: To select and analyze research articles, which describe resilience in medical students, coping styles, and their association with mental health.
Objectives:
1. To overview the importance of mental health and resilience in health care system, to list the consequences of poor mental health and to discuss the ways of enhancing psychological resilience.
2. To systematicaly analyze scientific publications about medical student resilience and to evaluate its’ influence on student mental health and academic and professional achievements. 3. To list the best methods that can enhance medical student resilience during the studying period. Methods: A systematic review was conducted using medical database PubMed and EBSCO following PRISMA recommendations. Publications written in English language, with full text accessibility and not older than 10 years were eligible for the review.
Results: 14 articles that fit the selection criteria of systematic review were included in the research. Three articles analized the prevalence of psychological problems amongst medical students. Three articles dicussed the main causes of psychological distress during the learining period. Eight articles discussed coping styles used by medical students and analyzed their positive and negative influence on mental health. Three publications researched the prevalence of resilience amongst medical students and six publications analyzed the influence psychological resilience has on academic, professional achievements and mental health. One article exclusively discussed the best methods for resilience-building. Two articles analyzed the best ways to enhance medical student resilience.
Conclusions: Good mental health is assosciated with more efficacy at work, better life quality, better accomplishments. The consequences of psychological distress include medical errors, low quality of life, termination of studies or professional career, high risk of depression and suicide. Stronger psychological resilience during the learning period in medical school has a positive influence on academic achievements, success in medical career, quality of life and mental health. The best resilience-building methods are orientated at the changes of the education system: consultations, courses, coaching and specialized help.
5
3. PADĖKA
Autorė yra labai dėkinga darbo vadovei gyd. lekt. Aušrinei Kontrimienei už jos pagalbą baigiamojo magistro darbo rašymo metu.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-363.
6
6. SĄVOKOS
Depresija (angl. depression) yra sutrikimas, pasižymintis pagrindiniais (būdingais) požymiais (pažeminta nuotaika, dirglumu, negalėjimu jausti džiaugsmo, motyvacijos trūkumu, išnykusiais interesais ir malonumo pojūčiu) bei kitais svarbiais (įprastiniais) požymiais (bevertiškumo ir beviltiškumo jausmu, pablogėjusia atmintimi, dėmesio sutrikimu, savęs žalojimu, savižudiškų minčių atsiradimu, sutrikusiu miegu ir apetitu). Depresija diagnozuojama, jei pagrindiniai (mažiausiai du) ir kiti jos svarbūs simptomai tęsiasi mažiausiai 2 savaites.
Ekstraversija - (ekstra- + lot. verto - suku, kreipiu) - asmenybės ypatybė, kuri reiškiasi didesniu dėmesiu aplinkai, negu sau, poreikiu veikli, bendrauti su žmonėmis.
Perdegimas (angl. burnout) – psichologinis sindromas, kuris atsiranda dėl užsitęsusio, chroniško streso pojūčio; susideda iš trijų pagrindinių komponentų: emocinio nuovargio, cinizmo ir atsiribojimo nuo pacientų (depersonalizacijos) ir sumažėjusio pasitenkinimo darbu ir pasiekimais.
Prisitaikymo strategijos (angl. coping mechanisms/strategies) – tai veiksmai, kurių asmuo imasi susidūręs su sunkia situacija ar stresu tam kad galėtų suvaldyti skausmingas ar sudėtingas emocijas.
Psichologinis atsparumas (angl. resilience) – lankstus gebėjimas prisitaikyti susidūrus su sunkumais ir juos įveikti.
Psichologinė sveikata (angl. mental health) – emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė.
7
7. ĮVADAS
Medicinos studentams studijų metai yra ne tik daug žinių ir patirties suteikiantis gyvenimo etapas, bet taip pat ir labai daug jėgų ir psichologinės ištvermės reikalaujantis išbandymas. Daugelis atliktų studijų įrodo, jog medicinos studentų streso ir psichologinių problemų kiekis, lyginant su bendra populiacija, yra didesnis [1,2]. Medicinos studentai pradėdami studijas turi ganėtinai gerą psichologinę sveikatą [2], tačiau mokymosi laikotarpiu vyraujant įtampai, finansiniams stresoriams, egzaminų baimei, dideliam informacijos ir darbo kiekiui, susiduriant su laiko planavimo, kolegų tarpusavio bendravimo sunkumais ir konfliktais norint subalansuoti tiek darbo tiek asmeninį gyvenimą [3] yra didelė rizika nukentėti jų psichologinei sveikatai [4].
Studentams susiduriant su tokiomis problemomis gali kilti grėsmė išsivystyti sudėtingesnėms ir rimtesnėms psichologinėms problemoms [5], gali suprastėti akademiniai pasiekimai ir darbo etika [6], tai gali ir atsiliepti darbui pasirinktoje specialybėje ateityje, kadangi gali sumažėti studento empatija, gali padažnėti nesąžiningo elgesio tiek mokymosi metu, tiek jau dirbant su pacientais [7].
Nors dalis studentų dėl patiriamų stresorių turi didelę riziką psichologinių problemų išsivystymui, kita dalis studentų studijų metu atvirkščiai – susidoroja su problemomis ir išsaugoja savo psichologinę sveikatą. Gebėjimas susidoroti su ištinkančiomis problemomis yra labai svarbus norint sumažinti išgyvenamą stresą, padėti jį geriau toleruoti bei apsaugoti nuo rimtesnių psichologinių problemų ateityje [8]. Todėl manoma, jog tinkamas gebėjimas susidoroti su nesėkmėmis ir sunkumais yra svarbi psichologinio atsparumo kūrimo dalis.
Šios sisteminės literatūros analizės tikslas yra išanalizuoti ir aptarti publikacijas apie medicinos studentų psichologinį atsparumą, prisitaikymo strategijas ir jų sąsajas su psichologine studento sveikata ir akademiniais pasiekimais. Taip pat aptarti psichologinio atsparumo svarbą studijų ir darbo metu bei svarbiausius būdus kaip jį stiprinti ir pagerinti bendrą psichologinę medicinos studentų sveikatą.
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Atliekant sisteminę paiešką elektroninėse duomenų bazėse, atrinkti bei išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose būtų nagrinėjamas medicinos studentų psichologinis atsparumas, prisitaikymo strategijos ir jų ryšys su psichologine studento sveikata bei aptarti tinkamiausius būdus psichologinio atsparumo didinimui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti psichologinės sveikatos ir psichologinio atsparumo svarbą sveikatos priežiūroje, įvardinti galimas prastos psichologinės sveikatos pasekmes bei aptarti psichologinio atsparumo stiprinimo galimybes.
2. Sistemiškai išanalizuoti mokslines publikacijas apie medicinos studentų psichologinį atsparumą ir apžvelgti jo sąsajas su studentų psichologine sveikata ir akademiniais bei profesiniais pasiekimais.
3. Apžvelgti mokslinėse publikacijose aptariamus tinkamiausius būdus, galinčius sustiprinti medicinos studentų psichologinį atsparumą.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. Psichologinės sveikatos problemos sveikatos priežiūros sektoriuje.
Psichologinės sveikata yra vis daugiau dėmesio tiek iš mokslininkų tiek iš bendrosios populiacijos susilaukianti tema [1, 2]. Dėl jaučiamo didelio streso ir įtampos, didelio darbo krūvio, patiriamų tiek fiziškai tiek emociškai sunkių situacijų darbe, medicinos profesijos darbuotojai ir studentai turi didelę riziką psichologinių problemų, tokių kaip perdegimo sindromas ar depresija, išsivystymui [10].
Perdegimas (angl. burnout) yra įvardijamas kaip psichologinis sindromas, kuris atsiranda dėl užsitęsusio, chroniško streso pojūčio [9]. Jis susideda iš trijų pagrindinių komponentų: emocinio nuovargio, cinizmo ir atsiribojimo nuo pacientų (depersonalizacijos) bei sumažėjusio pasitenkinimo savo darbu ir pasiekimais [10]. Lietuvoje perdegimo sindromas vis dažniau tyrinėjamas, tačiau gana fragmentuotai – yra atlikti tyrimai kardiochirurgų, anestiozologų-reanimatologų, neurochirurgų grupėse, tyrinėtos ir šeimos gydytojų bei bendrosios praktikos slaugytojų grupės [11, 12, 13]. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų grupėje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog šeimos gydytojai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė emocinį išsekimą ir cinizmą lyginant su bendrosios praktikos slaugytojomis ir socialiniais darbuotojais [13].
Perdegimas gali labai neigiamai paveikti tiek fizinę tiek psichinę sveikatą, gali būti susijęs su sumažėjusiu produktyvumu ir nepasitenkinimu esama profesija [14]. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų metu rasta jog perdegimo simptomų paplitimas tarp medicinos studentų, rezidentų ir gydytojų viršija netgi 50 proc. [15]. Ilgos darbo valandos, elektroninės ligos istorijų sistemos spragos, pagarbos, savarankiškumo trūkumas ir finansinės problemos yra įvardijami kaip pagrindinės perdegimo sindromo išsivystymo priežastys [16].
Depresija, kuri gali būti lydima perdegimo, taip pat yra plačiai paplitusi tarp sveikatos sistemos specialistų bei medicinos studentų ir gali varijuoti nuo 2,9 proc. iki 38,2 proc. [17]. Kanadoje atliktame tyrime buvo nustatyta, jog depresijos simptomų paplitimas tarp medicinos studentų yra 27 proc., net 11 proc. studentų yra turėję minčių apie savižudybę, tačiau tik 16 proc. kreipėsi pagalbos pas profesionalus [18].
Medicinos studentai jaučia didesnį streso lygį lyginant su kitų specialybių studentais [19, 20] bei su bendraamžiais bendroje populiacijoje [21]. Jų psichologinė sveikata, lyginant su bendrąja populiacija, yra žemesnė – tai neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei bei gali neigiamai paveikti tiek mokymosi kokybę tiek atidumą darbe su pacientais [22].
10 9.2. Sutrikusios psichologinės sveikatos pasekmės medicinoje.
Sutrikusi psichologinė sveikata gali pakenkti tiek studentų tiek gydytojų profesiniam tobulėjimui, gali priversti nutraukti studijas, keisti specialybę, gali sukelti didesnę klaidų tikimybę bei riziką pacientams ir jų sveikatai, taip pat gali prisidėti prie rimtesnių psichologinių problemų išsivystymo – depresijos, minčių apie savižudybę [16, 17, 23]. Tai gali neigiamai paveikti medicinos studentų akademinius pasiekimus, įtakoti akademinį nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą alkoholinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, be to gali nukentėti darbas su pacientais dėl padidėjusio cinizmo, sumažėjusio rūpesčio ir empatijos [24].
Sirgimas depresija. Nustatyta jog depresijos paplitimas tarp jaunų gydytojų varijuoja nuo 20.9 proc. iki 43,2 proc. [25] ir yra žymiai didesnis lyginant su bendrąja populiacija, kurios depresijos paplitimas varijuoja nuo 8 proc. iki 15 proc. [26]. Depresijos požymiai gali atsirasti jau studijuojant ir jų paplitimas prasidėjus klinikiniam darbui padidėja nuo 4 proc. iki beveik 25proc. [27]. Tiriant medicinos studentus buvo rasta, jog su vis aukštesniu medicinos kursu, gali didėti ir depresijos požymių paplitimas tarp studentų nuo 28,4 proc. pirmuose iki 39,0 proc. trečiuose studijų metuose [4]. Nors depresijos paplitimas tarp medicinos studentų yra gana didelis, tačiau tik maža dalis studentų kreipiasi pagalbos į psichinės sveiktos profesionalus [18]. Tarp medicinos studentų vis dar vyrauja psichologinės sveikatos sutrikimų stigma, dėl kurios kai kurie studentai, nenorėdami pasirodyti mažiau inteligentiški, silpnėsi ar nepatikimi, nusprendžia neieškoti pagalbos [28].
Studijų, darbo nutraukimas. Medicinos studentai turintys psichologinių problemų (tokių kaip depresija, perdegimo simptomai, nuovargis) yra labiau linkę galvoti apie studijų nutraukimą arba netgi savižudybę [29]. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime net 11 proc. medicinos studentų rimtai galvojo nutraukti studijas, nurodant perdegimo ir depresijos simptomus kaip pagrindines priežastis [30]. Tuo tarpu gydytojai turintys psichologinių sutrikimu (kaip pvz.: perdegimas) gali rimtai galvoti apie darbo vietos ar pobūdžio keitimą ar net iš viso nutraukti karjerą [31].
Klaidos darbe. Gydytojų darbe prasta psichologinė sveikata yra nepaneigiamai susijusi su padidėjusia medicininių klaidų rizika [32]. Gydytojai, teigiantys jog yra padarę klaidų darbe, turėjo didesnius perdegimo ir nuovargio rodiklius [32]. Perdegimo sindromo požymius jaučiantys gydytojai turi didesnę riziką padaryti medicininių klaidų, sukelti riziką pacientų saugumui, prasčiau atlieka savo darbą bei pacientams kelia didesnį nepasitenkinimą jų sveikatos priežiūra [33]. Gali sumažėti darbo efektyvumas, padidėti nedarbingumo dienų poreikis [31]. Medicinos studentai turintys perdegimo požymių yra labiau linkę elgtis neprofesionaliai, būti savanaudiški, mažiau atsidavę gydytojo profesijos pašaukimui ir pareigai pacientams [34].
Didesnė savižudybės rizika. Dėl patiriamų psichologinių sunkumų kyla ir didesnė savižudybės rizika- gydytojai net 1,4-2,7 karto dažniau įvykdo savižudybę, lyginant su bendrąja populiacija [35]. Anesteziologai, psichiatrai, šeimos gydytojai ir bendrosios chirurgijos gydytojai pažymimi kaip
11 didžiausią riziką savižudybei atlikti turintys specialistai [36]. Depresija, perdegimas, žema gyvenimo kokybė tarp medicinos studentų turi didelę įtaką minčių apie savižudybę atsiradimui [37].
9.3. Psichologinių sveikatos problemų sprendimas.
Didelis psichologinių problemų paplitimas tarp sveikatos sistemos darbuotojų yra tarptautinė problema, kuri kelia didelį susirūpinimą kaip sumažinti sergamumą ir kaip padėti sustiprinti sveikatos specialistų psichologinę sveikatą [38]. Literatūroje išskiriamas psichologinės sveikatos stiprinimo galimybes galima suskirstyti į tris lygmenis:
Valstybinis lygmuo. Pagrindiniai būdai pagelbėti sveikatos priežiūros specialistams yra skyriuose dirbančių gydytojų skaičiaus didinimas [38], taip sumažinant vieno gydytojo patiriamą krūvį; griežto darbo valandų limito įvedimas, tinkamas pareigų paskirstymas, optimali patikima elektroninė sveikatos sistema, žmonių atsakingų už biurokratinius, raštiškus darbus pasamdymas, kad to nereikėtų daryti gydytojams ir taip sumažinti jų papildomą ir nereikalingą darbo krūvį [15].
Įstaigos lygmuo. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tarpusavio bendravimui: teigiami, pagarbūs ryšiai su bendradarbiais ir komandinis sprendimų priėmimas pagerina viso kolektyvo darbą, o vyraujant didelei įtampai, sumažina individualaus komandos nario pažeidžiamumą [38, 39, 41]. Literatūroje aptariamos įvairios priemonės, kuriomis įstaigoje galima pagerinti psichologinę sveikatą: darbo krūvio sumažinimas, lankstesnis ir laisvesnis darbo grafikas, sustiprintas bendradarbiavimas bei akcentuojamas pozityvus lyderio įsitraukimas ir bendradarbiavimas sprendžiant problemas [40]. Taip pat svarbios ir naudingos yra gydytojų paramos grupės, konfliktų sprendimo, streso valdymo mokymai komandoje, mokymus vedant psichoterapeutui [42].
Individualus lygmuo. Geresnę psichologinė sveikatą lemia ne tik asmeninis gyvenimas ar kitokių nuo darbo atskirų pomėgių turėjimas bet ir tam tikros asmens charakterio savybės [48]. Labai svarbu kad gydytojai rūpintųsi patys savimi, savo asmeniniu gyvenimu, praleistų laiko su šeima, artimaisiais, draugais, labai svarbu yra laisvalaikis, sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas [50, 51]. Taip pat minima meditacijos, religijos, filosofijos, pažvelgimo į situaciją su humoru nauda [38]. Akcentuotas naudojimasis teigiamomis prisitaikymo strategijomis, pozityvumas, psichologinio atsparumo stiprinimas, pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais, įvykių nesureikšminimas [15, 40, 43].
9.4. Psichologinis atsparumas: kas tai ir kodėl tai svarbu.
Psichologinio atsparumo tema yra dar labai menkai nagrinėta tiek pasaulyje tiek Lietuvoje. Psichologinis atsparumas (angl. resilience) yra apibūdinamas kaip lankstus gebėjimas prisitaikyti susidūrus su sunkumais ir juos įveikti [44]. Tačiau yra įrodyta, jog psichologinis atsparumas nėra įgimtas ir stabilus charakterio bruožas – tai dinamiškas reiškinys, kuris laikui bėgant gali keistis [44].
12 Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog didesnis psichologinis atsparumas yra teigiamai susijęs su pasitenkinimu savo darbu ir padeda kovoti prieš perdegimą, stresą ir nerimą dėl galimų klaidų darbe [45, 46]. Psichologinis atsparumas gali kisti bėgant laikui ar veikiant tam tikrai aplinkai, o tai suteikia galimybę sukurti tam tikras tikslines intervencines programas, kurios gali būti naudingos sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumui ugdyti ir stiprinti [47]. Psichologinį atsparumą gali įtakoti tiek asmeniniai bruožai tiek aplinka ir socialiniai ryšiai [44]:
Asmeninės savybės. Charakterio savybės tokios kaip pozityvumas, optimizmas, emocinis stabilumas, teigiamų prisitaikymo strategijų panaudojimas, savęs motyvavimas yra siejamos su psichologiškai atsparaus asmens apibrėžimu. [44, 48]. Aukštas psichologinis atsparumas yra susijęs su savarankiškumu, atkaklumu, bendradarbiavimu ir su retesniu problemos vengimo strategijos panaudojimu [49]. Geras savęs pažinimas, optimizmas, altruizmas, humoro jausmas, atlaidumas turėjo ryšį su aukštesniu psichologiniu atsparumu [50]. Realistiškas požiūris į problemas, atsižvelgimas į savo klaidas, nesistengiant kaltinti kitų ir aktyvios pastangos susitvarkyti su iškilusiomis problemomis yra teigiamai susiję su aukštesniu psichologiniu atsparumu [51].
Gyvensena ir laisvalaikio veiklos. Rūpinimasis savimi, sveika gyvensena, meditacija, turiningas laisvalaikis, hobiai, tokie kaip skaitymas, menas ar muzika, gebėjimas atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbo ir palaikyti tarp jų efektyvų balansą [50, 51]. Taip pat svarbios savybės yra mokymasis ir tobulėjimas savo srityje, kas padeda jaustis labiau užtikrintam savo jėgomis ir darbu [48]. Psichologinis atsparumas nėra pastovus ir nepalenkiamas – naudojant hobius ir laisvalaikio užsiėmimus kaip profilaktines priemones galima apsaugoti ir stiprinti psichologinį atsparumą.[51].
Darbo vieta. Atliktais tyrimais įrodyta, jog efektyvus laiko planavimas darbo metu, kompetentingų žmonių samdymas, stiprus ryšys tarp kolegų, geras komandinis darbas turėjo ryšį su didesniu psichologiniu atsparumu [50]. Reguliarios atostogos, pertraukos darbo metu taip pat turi didelę įtaką atsparumui [50, 51]. Komandoje esant daugiau žmonių, buvo nustatytas ir didesnis psichologinis atsparumas, kas reiškia, jog mažesnis darbo krūvis turi teigiamą poveikį psichologiniam atsparumui. Taip pat įrodyta, kad stiprus teigiamas ryšys tarp kolegų dirbančių tame pačiame skyriuje, turi teigiamą poveikį psichologiniam atsparumui [52].
Socialinis gyvenimas. Tyrimais įrodyta, jog parama tiek iš kolegų, bendradarbių, konsultantų ar specialistų galinčių padėti susidūrus su sunkumais padeda gydytojams nesijausti izoliuotais ir vienišais [50, 51]. Taip pat labai svarbus yra socialinis gyvenimas ir parama iš asmeninio gyvenimo – partneriai, šeima, draugai [50, 51]. Socialinė parama turi stiprų ryšį su didesniu psichologiniu atsparumu, bei geresne gyvenimo kokybe [74].
13 9.5. Psichologinio atsparumo stiprinimo galimybės.
Aukšti psichologinių sutrikimų rodikliai tarp medicinos darbuotojų kelia nerimą ir tuo pačiu susidomėjimą prevencinėmis programomis, kurios galėtų užkirti kelią problemų išsivystymui [51]. Reaguojant į didelę medicinos personalo riziką psichologinei sveikatai, galima psichologinio atsparumo nauda ir jo palaikymas bei stiprinimas susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio [50]. Psichologinio atsparumo stiprinimas gali būti orientuotas į:
Individualus lygmuo. Tam kad sustiprinti psichologinį atsparumą, visų pirma asmuo turi gerai save pažinoti, kuomet jis labiausiai yra veikiamas streso, gerai žinoti savo trūkumus ir teigiamas savybes kovojant su iškilusiais sunkumais [53]. Dažnai stresas gali būti jaučiamas, nors asmuo to ir nepastebi- pagrindinis patarimas šiuo atžvilgiu yra dėmesingo įsisavinimo (angl. mindfulness), streso valdymo mokymai [53]. Psichologinį atsparumą didina ir ribų nusistatymas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – skirti laiko šeimai, draugams, poilsiui ir tinkamam miegui [53].
Organizacinis lygmuo. Psichologinio atsparumo stiprinimas priklauso ne tik nuo individualių pastangų bet ir nuo įstaigos darbo organizavimo, pačios organizacijos tikslų ir vertybių bei, žinoma ir pačios sveikatos apsaugos sistemos organizavimo ir teikiamos paramos [53]. Siūloma pradėti psichologinio atsparumo mokymo programas ne tik jau dirbantiems gydytojams, seselėms, visiems pagalbiniams darbuotojams, bet ir studentams [53]. Keli atlikti moksliniai tyrimai įrodė, jog suteikiant nors ir trumpus, bet efektyvius psichologinio atsparumo mokymus, jie gali būti labai naudingi psichologinei sveikatai [54, 55]. Po mokymų pagerėjo tiriamųjų psichologinis atsparumas, sumažėjo streso pojūtis, nerimas ir pagerėjo gyvenimo kokybė [54]. Pagerėjo tiriamųjų aktyvus dėmesys, teigiamos emocijos, susidomėjimas, savęs pažinimas, optimizmas, gyvenimo džiaugsmas, sumažėjo streso pojūtis [55].
9.6. Medicinos srities darbuotojų psichologinio atsparumo tyrimai.
Psichologinio atsparumo tema dar ganėtinai nedaug yra nagrinėta pasaulyje, tačiau šios temos aktualumas su laiku tik didėja [43]. Vis daugėjant tyrimų, įrodančių psichologinio atsparumo įtaką darbo efektyvumui bei psichologinei sveikatai [54, 55], daugėja ir tyrimų, norint išsiaiškinti, kaip palaikyti ir stiprinti psichologinį atsparumą tiek studijų metais tiek karjeros eigoje [48, 49, 50]. Taip pat atliekami tyrimai norint išskirti kokios pagrindinės asmenybės savybės, darbo aplinka, socialiniai ryšiai gali įtakoti psichologinį atsparumą [44, 48, 50, 51].
Nors ir pasaulyje susidomėjimas psichologine sveikata vis auga ir atliekama vis daugiau tyrimų medicinos darbuotojų tarpe, tačiau tyrimų orientuotų į psichologinio atsparumo nagrinėjimą kol kas atliekama labai mažai, o Lietuvoje ši tema vis dar išlieka beveik nepaliesta. Todėl šios literatūros apžvalgos tikslas yra atliekant sisteminę paiešką elektroninėse duomenų bazėse, atrinkti bei išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose būtų nagrinėjamas medicinos studentų psichologinis
14 atsparumas, prisitaikymo strategijos ir jų ryšys su psichologine studento sveikata bei aptarti tinkamiausius būdus psichologinio atsparumo didinimui.
15
10.
TYRIMO METODIKA
Atrenkant tyrimus buvo naudojamas PRISMA (angl. preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses) metodas [56]. Prieš pradedant analizę buvo paruoštas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo protokolas, pagal kurį buvo atrenkami ir analizuojami moksliniai straipsniai apie medicinos studentų psichologinį atsparumą ir prisitaikymo strategijas.
10.1. Straipsnių įtraukimo į sisteminę literatūros apžvalgą ir atmetimo kriterijai.
Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti tik nagrinėjamą temą atitinkantys, ne senesni nei 10 metų, anglų kalba parašyti moksliniai straipsniai, turintys laisvą prieigą iš LSMU tinklo. Mokslinių straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai pateikti 1-oje lentelėje.
1 lentelė. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai į sisteminę literatūros apžvalgą
Įtraukimo kriterijai: Atmetimo kriterijai:
1. Moksliniai straipsniai apie medicinos studentų psichologinį atsparumą, prisitaikymo strategijas, psichologinę sveikatą
2. Ne senesni nei 10 metų moksliniai straipsniai;
3. Publikacijos su atvira prieiga iš LSMU tinklo;
4. Tyrimų dalyviai: įvairių studijų metų medicinos studentai;
5. Tyrimo vieta: visos pasaulio šalys.
1. Publikacijos, parašytos ne anglų kalba;
2. Tyrimai senesni nei 10 metų; 3. Negalima prieiga prie publikacijų iš
LSMU tinklo;
4. Publikacijos, turiniu neatitinkančios nagrinėjamos temos;
10.2. Duomenų paieškos strategija.
Mokslinių publikacijų paieška buvo atlikta Pubmed ir EBSCO duomenų bazėse. Paieška vykdyta naudojant šiuos raktinius žodžius bei jų kombinacijas: „resilience“ ar „resiliency“ ar „resilient“ ar „strengths“ ar „coping“ ar „hardiness“ ar „adaptation“ ir „medicine students“ ar „medical students“. Paieška buvo atlikta anglų kalba. Paieškos sistemoje naudoti filtrai: „human“, „10 years“, „full text“, „English“. Straipsnių atrankos eiga pavaizduota 1 pav.
16
1 pav. Straipsnių atrankos schema pagal PRISMA rekomendacijas.
Atmesti senesni nei 10-ies metų, neturintys pilno teksto prieigos ir ne anglų kalba parašyti straipsniai (n=7271).
Antrinė paieška, atliekant straipsnių pilno teksto analizę (n=41).
Atitikę kriterijus ir į sisteminę literatūros analizę įtraukti straipsniai (n=14).
Pirminė paieška duomenų bazėse naudojant raktinius žodžius ir jų kombinacijas. Rasta publikacijų: (n=8916).
Straipsnių atranka naudojant filtrus: „human“, „10 years“, „free full text“.
Straipsnių tinkamumo analizė pagal pavadinimą ir santrauką (n=1645).
Straipsniai atmesti pagal pavadinimo ir santraukos analizę (n=1604).
Išanalizavus visą tekstą atmesti 27 straipsniai, kurie per siaurai nagrinėjo medicinos studentų psichologinio atsparumo temą, buvo labiau
akcentuoti į prisitaikymo strategijas, o ne jų ryšį su psichologiniu
17
11.
REZULTATAI
11.1. Paieškos rezultatai.
Atlikus mokslinių publikacijų paiešką naudojantis raktiniais žodžiais ir jų kombinacijomis, viso rasti 8916 moksliniai straipsniai. Paieškos sistemoje pritaikius filtrus („human“, „10 years“, „full text“, „English“), atmesti 7271 straipsniai, parašyti ne anglų kalba, senesni negu 10-ies metų bei nesuteikiantys galimybės peržiūrėti pilną tekstą. Išanalizavus straipsnius pagal pavadinimus ir santraukas atmesti dar 1604 neatitinkantys kriterijų straipsniai. Buvo atrinkti 41 straipsniai pilno teksto analizei. Atmesti 27 straipsniai, kurie per siaurai nagrinėjo medicinos studentų psichologinio atsparumo temą, buvo labiau akcentuoti į prisitaikymo strategijas, o ne jų ryšį su psichologiniu atsparumu. Galiausiai atrinkti 14 straipsnių sisteminei literatūros apžvalgai.
11.2. Mokslinių straipsnių charakteristika.
Visuose straipsniuose pagrindiniai tiriamieji yra įvairių kursų medicinos studentai. Publikacijose aprašomi tyrimai atlikti įvairiose pasaulio valstybėse – trys Jungtinėse Amerikos Valstijose, po du Kinijoje, Vokietijoje ir Australijoje ir po vieną Singapūro Respublikoje, Kanadoje, Lenkijoje, Saudo Arabijoje ir Brazilijoje. Straipsniai paskelbti tarp 2014 ir 2019 metų.
18
2 lentelė. Įtrauktų į sisteminę apžvalgą studijų autoriai, tyrimo tipas, data ir vieta.
Eil.
Nr. Tyrimo pavadinimas Tyrimo autoriai Tyrimo tipas
Tyrimo atlikimo vieta ir data
1.
Resilience Among Medical Students: The Role of Coping Style and Social Support [57]
Gwen Thompson, et. al. Momentinis anketinis tyrimas
Šiaurės Dakota, Jungtinės Amerikos Valstijos
2016
2.
Medical Student Resilience and Stressful clinical events during clinical training [58]
Jennifer C. Houpy et. al. Momentinis anketinis tyrimas
Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos
2017
3.
Strategies for Enhancing Medical Student Resilience: Student and Faculty Member Perspectives [59]
Julia M. Farquhar et. al. Kokybinis tikslinių grupių tyrimas Singapūro Respublika 2018
4.
Medical Students’ Use of Different Coping Strategies and Relationship With Academic Performance in Preclinical and Clinical Years [60]
Jocelyn H. Schiller et. al. Kohortinis perspektyvinis tyrimas
Mičiganas, Jungtinės Amerikos Valstijos
2018
5.
Resilience and Psychological Distress in Psychology and Medical Students [61]
Stephen Bacchi et. al. Momentinis anketinis tyrimas Adelaidė, Australija 2016
6.
Depression and Anxiety Among International Medical Students in Germany: The Predictive Role Of Coping Styles [62]
Mubeen Akhtar et. al. Momentinis anketinis tyrimas Vokietija 2019
19 7. Resilience, Stress, and Coping among
Canadian Medical Students [63] Behruz Rahimi et. al. Momentinis anketinis tyrimas
Saskatūnas, Kanada 2014
8.
Behavior-based Functional and Dysfunctional Strategies of Medical
Students to Cope With Burnout [64] Rebecca Erschens et. al. Momentinis anketinis tyrimas
Vokietija 2018
9.
The Coping Strategies During Medical Education Predict the Style of Success in Medical Career: a 10-Year Longitudinal Study [65]
Małgorzata Tartas et. al. Kohortinis perspektyvinis tyrimas Gdanskas, Lenkija 2016
10.
Identifying the Dominant Personality Profiles in Medical Students:
Implications for Their Well-Being and Resilience [66]
Diann S. Eley et. al. Momentinisanketinis tyrimas Kvinslandas, Australija 2016
11.
Relationship Among Medical Student Resilience, Educational Environment
and Quality of Life [67] Patricia Tempski et. al. Momentinis anketinis tyrimas
Brazilija 2015
12.
The Relationship Between Resilience, Happiness, and Life Satisfaction in Dental and Medical Students in Jeddah, Saudi Arabia [68]
KT Aboalshamat et. al. Momentinis anketinis tyrimas Džida, Saudo Arabija 2018
20 13.
The Mediating Role of Resilience in the Relationship Between Stress and Life Satisfaction Among Chinese Medical Students: A Cross-Sectional Study [69]
Meng Shi et. al. Momentinis anketinis tyrimas Liaoning provincija, Kinija 2015
14.
The Mediating Role of Resilience in the Relationship between Big Five Personality and Anxiety among Chinese Medical Students: A Cross-Sectional Study [70]
Meng Shi et. al. Momentinis anketinis tyrimas Liaoning provincija, Kinija 2015
3 lentelė. Įtrauktų į sisteminę apžvalgą studijų tiriamųjų imtis, tyrimo tikslai ir pagrindiniai rezultatai.
Eil. Nr.
Tyrimo
pavadinimas Tiriamųjų imtis Tyrimo tikslai Pagrindiniai rezultatai
1.
Resilience Among Medical Students: The Role of Coping Style and Social Support [57]
Medicinos studentai (n=161). Moterys (n=86).
Vyrai (n=75).
Amžius – nuo 21m iki >35m.
Įvertinti psichologinio prisitaikymo strategijų, socialinės paramos, atsparumo sąsajas su psichologinėmis problemomis tarp medicinos studentų.
Studentai, labiau naudojantys vengimo kaip psichologinio prisitaikymo strategiją turi didesnę riziką tiek depresijos išsivystymui, tiek perdegimo sindromo požymių atsiradimui.
Studentų naudojamos aktyvios prisitaikymo strategijos turi teigiamą poveikį palaikant psichologinį atsparumą vis naujiems iššūkiams ateityje.
21 2. Medical Student Resilience and Stressful clinical events during clinical training [58]
Medicinos studentai (n=117); 3-ių metų studentai (n=62); 4-tų metų studentai (n=55).
Moterys (n=68). Vyrai (n=49).
Amžius – nuo 18m iki vyresnių nei 26m.
Išanalizuoti medicinos studentų psichologinį atsparumą ir atsaką į sunkias klinikines situacijas studijų metu.
Studentai, kurie pažymėjo jog pasitiki savo jėgomis, yra pajėgūs susidoroti su sunkiais klinikiniais, kurie jautėsi patogiai galintys aptartis juos su savo komanda ar bendraamžiais kolegomis, turėjo ir didesnį
psichologinio atsparumo vertinimą.
Klinikinius įvykius, kaip labiausiai keliančius stresą studentai pažymėjo keturis: prasta bendradarbių komandos dinamika, sudėtingas bendravimas su kitais bendradarbiais, sistemos spragos bei darbas su
sunkiais pacientais. Didžioji dalis studentų (63,5%) pripažino kad atsparumo stiprinimas ir apmokymas būtų naudingas studijų metais.
3.
Strategies for Enhancing Medical Student Resilience: Student and Faculty Member
Perspectives [59]
Konfidencialios tikslinės grupės, sudarytos iš 8-ių žmonių.
Pirma grupė – aštuoni 1-3-ių metų medicinos studentai (dvi moterys, šeši vyrai).Antra grupė – aštuonių (dvi moterys, šeši vyrai) fakulteto patarėjų grupė. Joje dalyvavo gydytojai iš
hematologijos, onkologijos, patologijos, anesteziologijos, radiologijos,
dermatologijos ir šeimos medicinos specialybių. Patobulinti programas, skirtas gerinti psichologinį medicinos studentų atsparumą. Išanalizuoti tiek medicinos studentų, tiek fakulteto dėstytojų požiūrius į atsparumo kūrimą
Studentai labiau yra linkę į asmeninius, individualius psichologinio atsparumo gerinimo būdus (efektyvios pagalbos prašymas, patirties įgavimas), o dėstantys gydytojai siūlė būdus labiau orientuotus į bendros mokymo sistemos tobulinimą (paskaitos, mokymai, specialūs darbuotojai galintys suteikti pagalbą.
22 4. Medical Students’ Use of Different Coping Strategies and Relationship With Academic Performance in Preclinical and Clinical Years [60]
Medicinos studentai (n=183). Apklausoje dalyvavę ir atsakymus pateikę įstojusieji studentai (M1) (n=159);
2014m, 2-ų metų medicinos studentai (M2) (n=104);
2015m, 3-ių metų medicinos studentai (M3) (n=135).
Iš jų tik (n=67) studentai pateikė atsakymus visų trijų apklausų metu, o (n=81) bent dviejų apklausų metu.
Išanalizuoti skirtingus medicinos studentų problemų ir sunkumų sprendimo būdus (aktyvius ir pasyvius, emocinius), ypač sprendimų pobūdžio pokytį tarp studijų metų. Taip pat įvertinti naudojamų sprendimo būdų įtaką
pasiekimams.
Tiek M1 tiek M2 studijų studentai labiau naudojosi aktyviomis susitaikymo strategijomis negu
pasyviomis, tačiau prasidėjus klinikinėms studijoms tiesiogiai susijusiomis su pacientais ir gydymo įstaigomis M3, aktyvių prisitaikymo strategijų
naudojimas sumažėjo ir vis daugiau studentų pasiteikė pasyvaus (emocinio) tipo strategijas.
Aktyvios strategijos (planavimas, pagalbos ieškojimas) buvo siejamos su geresniu darbu ir pasiekimais, o pasyvios, emocinės strategijos (vengimas,
atsiribojimas) – su prastesniais akademiniais pasiekimais. 5. Resilience and Psychological Distress in Psychology and Medical Students [61]
Medicinos ir psichologijos studentai (n=560). Medicinos studentai (n=384). Psichologijos studentai (n=176). Moterys (n=371). Vyrai (n=187). Įvertinti kurios prisitaikymo strategijos ir kaip įtakoja psichologinį atsparumą bei streso lygį. Taip pat ištirti studentų siūlomas intervencijas gerinti psichologinei savijautai bei atsparumui.
Tyrimo metu nustatyta, kad yra statistiškai svarbus ryšys tarp didesnio psichologinio atsparumo ir žemesnių streso rodiklių.
Studentai įvardijo jų manymu svarbius aspektus galinčius padėti sustiprinti psichologinį atsparumą: orientuotus į universiteto infrastruktūrą (aiškesnės mokymosi gairės, cikliniai atsiskaitymai, socialinė ir sportinė veikla, patarėjų konsultacijos).
Didžioji dalis studentų pritarė, jog intervencija norint sustiprinti psichologinį atsparumą ir sumažinti stresą mokymosi metais, būtų labai naudinga.
23 6. Depression and Anxiety Among International Medical Students in Germany: The Predictive Role Of Coping Styles [62]
Užsieniečiai medicinos studentai Vokietijoje (n=122). Moterys (n=76). Vyrai (n=46). Ištirti prisitaikymo mechanizmų vaidmenį nustatant depresijos ir nerimo lygį tarp tarptautinių medicinos studentų Vokietijoje.
Žemesni depresijos ir nerimo rodikliai buvo tų
studentų, kurie naudojo aktyvius, į problemą sutelktus sprendimus (planavimas į ateitį). Tie studentai, kurie naudojo pasyvias (problemos vengimo, atsiribojimo) strategijas turėjo didesnius depresijos ir nerimo rodiklius.
7.
Resilience, Stress, and Coping among Canadian Medical Students [63]
Pirmo, antro, trečio ir ketvirto kurso medicinos studentai (n=155). Moterys (n=98). Vyrai (n=56). Vidutinis amžius – 24m. Palyginti medicinos studentų prisitaikymo strategijas, psichologinį atsparumą ir patiriamą stresą su jų bendraamžiais bendrojoje populiacijoje. Įvertinti psichologinio
atsparumo bei pasyvių ir aktyvių prisitaikymo mechanizmų įtaką patiriamam stresui.
Medicinos studentai nėra labiau atsparūs ar labiau naudojantys teigiamus prisitaikymo mechanizmus nei bendroji populiacija, tačiau turi didesnius streso rodiklius.
Pasyvus problemų sprendimo būdas yra susijęs su didesniu streso pojūčiu. Psichologinis atsparumas ir aktyvios problemų sprendimo strategijos mažina jaučiamą stresą.
24 8. Behavior-based Functional and Dysfunctional Strategies of Medical Students to Cope With Burnout [64]
Trečio, šešto, devinto semestro ir galutinių metų medicinos studentai (n=597).
Moterys (n=372). Vyrai (n=225).
Vidutinis amžius - ~26m.
Ištirti kaip pasyvūs ir aktyvūs problemų sprendimo būdai gali padidinti ar sumažinti perdegimo sindromo riziką.
Pasitelkiant aktyvius problemos sprendimus (pagalbos ieškojimas, aktyvus poilsis) rizika įgyti perdegimo sindromą yra mažesnė. Tačiau pasyvūs, negatyvūs problemos sprendimai (vaistu, narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimas, kompiuteriniai žaidimai) didina perdegimo sindromo riziką.
9.
The Coping Strategies During Medical Education Predict the Style of Success in Medical Career: a 10-Year Longitudinal Study [65]
Medicinos studentai (n=320), tirti kiekvienais studijų metais nuo įstojimo į universitetą.
1999m. įstojimas (n=178).
2000 – pirmi studijų metai (n=178). 2001 - antri studijų metai (n=129). 2002 - treti studijų metai (n=127). 2003 - ketvirti studijų metai (n=121). 2004 - penkti studijų metai (n=58). 2005 - šešti studijų metai (n=138). 2009 – keturi metai po universiteto baigimo (n=54).
Ištirti medicinos studentus nuo pirmo kurso kiekvienais metais iki pat studijų pabaigos, paskutinis tyrimas atliekamas praėjus 4-iems metams po universiteto baigimo. Pirmiausia įvertinami psichologinio prisitaikymo gebėjimai, vėliau vertinama gyvenimo kokybė, stresas darbe, perdegimo sindromo
Išskirtos pagrindinės trys kategorijos: „Clever – satisfied with life“ (sumanūs – patenkinti gyvenimu) -atsparesni perdegimui, turi geriausią gyvenimo kokybę ir atlyginimą, bet nėra per daug atsidavę darbui;
„Bright - competent“ (gabūs – kompetentingi) – labiausiai kompetentingi, tačiau turintys sunkumų asmeniniame gyvenime. Naudojantys labiau pasyvius problemų sprendimus; „Committed – satisfied with career“ (įsipareigoję – patenkinti karjera) – labiausiai atsidavę savo darbui, labiausiai jaučiantys stresą darbe ir turintys riziką perdegimo sindromo išsivystymui, mažiausiai naudojantys aktyvų į problemą orientuotą sprendimo būdą.
25 požymiai, pasitenkinimas medicinos karjera ir profesinė kompetencija ir kaip prisitaikymo mechanizmai gali padėti nuspėti profesionalumą bei darbingumą vėlesniuose karjeros metuose. 10. Identifying the Dominant Personality Profiles in Medical Students: Implications for Their Well-Being and Resilience [66] Medicinos studentai (n=808). Moterys (n=368). Vyrai (n=439).
Vidutinis amžius 24.9 metai.
Ištirti studentų
asmenybių profilius ir jų sąsają su gera
psichologine sveikata ir atsparumu.
Išskirti pagrindiniai du tipai: „Atsparusis“ profilis– studentai subalansuoja aktyvius į problemą orientuotus situacijos sprendimo būdus su savarankiškumu ir rečiau naudoja vengimo būdą; Vadinamas
„sąžiningasis“ profilis – studentai labiau linkę nerimauti ir esantys mažiau psichologiškai atsparūs, labiau nei pirmas profilis naudojantys vengimo strategijas.
Tyrimas taip pat nustatė, kad pirmuosiuose medicinos kursuose tarp studentų labiau būna paplitęs pirmasis profilis, o vėlesniuose kursuose išauga antrojo profilio skaičiai.
26 11. Relationship Among Medical Student Resilience, Educational Environment and Quality of Life [67] Medicinos studentai (n=1350). Moterys (n=714). Vyrai (n=459).
Vidutinis amžius 24.9 metai.
Įvertinti sąsajas tarp psichologinio
atsparumo, gyvenimo kokybės ir mokymosi aplinkos suvokimo tarp medicinos studentų.
Studentai su žemesniais psichologinio atsparumo rodikliais turėjo ir neigiamą požiūrį tiek į gyvenimo kokybę tiek į mokymosi aplinką. Taip pat stebėta reikšminga aukštų psichologinio atsparumo ir žemų nerimo bei depresijos rodiklių sąsaja.
12.
The Relationship Between Resilience, Happiness, and Life Satisfaction in Dental and Medical Students in Jeddah, Saudi Arabia [68]
Medicinos ir odontologijos studentai (n=607). Moterys (n=388). Vyrai (n=219).
Ištirti ryšį tarp psichologinio atsparumo, laimės ir pasitenkinimo gyvenimu.
Rastas statistiškai svarbus ryšys tarp aukšto
psichologinio atsparumo ir didesnio laimės jausmo bei didesnio pasitenkinimo gyvenimu.
13.
The Mediating Role of Resilience in the Relationship Between Stress and Life Satisfaction Among Chinese Medical Students: A Cross-Sectional Study [69] Medicinos studentai (n=2925). Moterys (n=1897). Vyrai (n=1028). Ištirti streso ir gyvenimo
pasitenkinimo ryšį, bei įvertinti psichologinį atsparumą kaip galimą tarpininką.
Rasta, jog aukštas psichologinis atsparumas neigiamai koreliuoja su stresu ir teigiamai su pasitenkinimu gyvenimu.
27 14.
The Mediating Role of Resilience in the Relationship between Big Five Personality and Anxiety among Chinese Medical Students: A Cross-Sectional Study [70] Medicinos studentai (n=2925). Moterys (n=1897). Vyrai (n=1028).
Ištirti studentų penkių pagrindinių asmenybės savybių ir nerimo ryšį bei įvertinti
psichologinį atsparumą kaip galimą tarpininką.
Keturios pagrindinės asmenybės savybės: ekstraversija, nuolaidumas, sąmoningumas ir
atvirumas patirčiai buvo teigiamai susiję su aukštesniu psichologiniu atsparumu kas įtakojo žemesnį nerimo požymių paplitimą. Neurotiškumas atvirkščiai – buvo susijęs su žemesniu psichologiniu atsparumu ir tai įtakojo didesnį nerimo požymių paplitimą.
28 11.3. Psichologinių sutrikimų paplitimas medicinos studentų tarpe.
Trys tyrimai analizavo psichologinių sutrikimų paplitimą tarp medicinos studentų [57, 61, 62]. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gwen Thompson 2016 ir kolegų atliktame tyrime iš atsakiusiųjų studentų (n=153), 42 (27,5 proc.) pateko į lengvos depresijos diapazoną, 26 (17 proc.) –į nuo vidutinės iki sunkios depresijos diapazoną [57]. Dauguma patenkančių į šias kategorijas anksčiau nebuvo diagnozuoti ir nebuvo gydyti dėl depresijos [57]. Iš atsakiusiųjų į apklausą apie perdegimą (n=132), 64 studentai (48,5 proc. apklaustųjų) klasifikuoti kaip turintys perdegimo sindromo požymių [57]. Atsakiusieji, jog jaučiasi negaunantys reikiamos pagalbos ar palaikymo iš šeimos narių, kolegų ar paties universiteto, turėjo didesnę vidutinės ar sunkios depresijos riziką bei ryškesnius perdegimo sindromo požymius [57]. Australijoje, Stephen Bacchi 2016, atliktame tyrime, iš atsakiusiųjų, 18proc. medicinos studentų taip pat turėjo aukštus psichologinių sutrikimų (angl. psychological distress) rodiklius. [61]. Mubeen Akhtar 2019 ir bendraautoriai Vokietijoje atliktame tyrime nustatė, kad 10 proc. studentų turėjo vidutinių depresijos požymių, o 16 proc. – sunkios depresijos požymių, taip pat buvo aukšti nerimo rodikliai: 26 proc. turėjo vidutinio, o 23 proc. – sunkaus nerimo požymių [62]
11.4. Medicinos studentų psichologinių problemų priežastys.
Jennifer C. Houpy 2017 ir kolegų atliktame tyrime, studentai pažymėjo keturis įvykius, kaip labiausiai keliančius stresą: prasta bendradarbių komandos dinamika, sudėtingas bendravimas su kitais bendradarbiais, sistemos spragos bei darbas su sunkiais pacientais [58]. Daugiau nei pusė studentų (58,7 proc.) sutiko, kad sunkūs klinikiniai įvykiai labai paveikia jų bendra sveikatą [58]. Daugelis studentų (70,5 proc.) yra linkę ilgai apgalvoti įvykusį konfliktą ar įvykį ir 90,5 proc. teigė, jog tai yra mėgstantys aptarti su bendraamžiais kolegomis [58]. Ir daugiau nei trečdalis (37,1 proc. ) pažymėjo, jog juos aptaria su tuomet dirbančia komanda, ir tik nedidelė dalis (4,8 proc.) teigė jog išvis nemėgsta aptarti šių įvykių [58]. Studentai paminėjo ir svarbiausias problemas dėl kurių jie nenoriai aptaria sunkius klinikinius įvykius su savo komanda: dėl baimės kad bus nesuprasti ar neišklausyti, baimė dėl esančios darbuotojų hierarchijos ir baimė jog tai galės paveikti galutinį įvertinimą [58].
Julia M. Farquhar 2018 tyrime studentai taip pat teigė, kad sunkūs santykiai su kolegomis ir ypač su prižiūrinčiais dėstytojais gali kelti didelę įtampą ir baimę dėl įvertinimo ateityje, dėl ko studentai verčiau pasirinks neprašyti pagalbos ir neaptarti susidariusių sunkumų [59]. Stephen Bacchi 2016 atliktame tyrime pagrindinės studentų išvardintos problemos buvo panašios: jaudinimasis dėl egzaminų, įtempti santykiai tarp bendramokslių ir kolegų [61].
11.5. Prisitaikymo strategijos ir jų poveikis psichologinei sveikatai bei atsparumui.
Aštuoniose publikacijose buvo aptariamos medicinos studentų panaudojamos psichologinio prisitaikymo strategijos (angl. coping strategies) ir vertinamas jų teigiamas ir neigiamas poveikis
29 psichologinei studento sveikatai [57, 58, 60, 62, 63, 64, 66, 67]. Nagrinėjat strategijas buvo išskirti du pagrindiniai jų tipai: aktyvus ir pasyvus [60].
Aktyvios prisitaikymo strategijos. Šios strategijos yra nukreiptos į problemos sprendimą ir įveikimą, joms priklauso problemos sprendimo planavimas, pagalbos ieškojimas tarp bendraamžių kolegų ar tarp specialistų, pozityvus požiūris į problemą ir tiesioginis atsakas, akistata su problema [60].
Pasyvios prisitaikymo strategijos. Šios strategijos yra nukreiptos į problemos ir su ja susijusio nepatogumo ir skausmo vengimu, emocinėms strategijoms buvo priskirtas vengimas, atsiribojimas nuo problemos, visko uždarymas savyje, kaltės prisiėmimas sau [60].
Keturiuose analizuotuose straipsniuose [57, 62, 63, 64], dauguma medicinos studentų naudoja būtent aktyvias prisitaikymo strategijas sprendžiant susidariusius sunkumus, tačiau dalis studentų, dažniau naudojančių vengimo, emocines strategijas, turėjo didesnius depresijos, streso ir perdegimo rodiklius. Taip pat Jocelyn H. Schiller 2018 ir Diann S. Eley 2016 tyrimuose nustatyta, kad strategijų pusiausvyra vyresniuose medicinos kursuose skiriasi – žemesnių kursų studentai labiau naudoja aktyvias susitaikymo strategijas, o vyresniuose kursuose atsiranda vis didesnis skaičius studentų naudojančių pasyvius ir emocinius būdus [60, 66].
Septyniose publikacijose [57, 58, 62, 63, 64, 66, 67] nustatyta, kad studentai, kurie naudojo aktyvias strategijas, planavimą, jautėsi galintys prašyti pagalbos, aptarti susidariusius sunkumus turėjo stipresnį psichologinį atsparumą, turėjo mažesnius depresijos, perdegimo, streso ir nerimo rodiklius.
11.6. Psichologinis atsparumas medicinos studentų tarpe.
Trys sisteminėje literatūros apžvalgoje analizuotos publikacijas tyrė medicinos studentų psichologinio atsparumo rodiklius [58, 61, 63]. Jennifer C. Houpy 2017 ir kolegų atliktame tyrime medicinos studentų, atsparumo vidurkis tarp tirtųjų buvo 28,21, kuris lyginant su bendra populiacija (vidurkis 31,8), buvo mažesnis, taip pat psichologinio atsparumo rodikliai buvo didesni tarp tų studentų, kurie, vertinant pateiktus atsakymus, neturėjo perdegimo simptomų [58]. Tame pačiame tyrime studentai, kurie pažymėjo jog pasitiki savo jėgomis ir mano turintys įgūdžių susidoroti su sunkiais klinikiniais įvykiais bei studentai, kurie jautėsi patogiai galintys aptartis juos su savo komanda ar bendraamžiais kolegomis, turėjo ir didesnį psichologinio atsparumo vertinimą [58]. Didžioji dalis šiame tyrime dalyvavusių medicinos studentų (63,5 proc.) pripažino kad psichologinio atsparumo stiprinimas ir apmokymas būtų naudingas studijų metais [58]. Temos, kurias studentai pažymėjo kaip svarbiausias norint stiprinti atsparumą, buvo: kaip įveikti sudėtingus bendradarbių santykius komandoje, kaip surasti prasmę kasdieniniame darbe, bei kaip įveikti nusivylimus, nesėkmes [58].
Stephen Bacchi 2016 atlikto tyrimo metu taip pat rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp aukšto psichologinio atsparumo ir žemesnių psichologinių sutrikimų rodiklių [61]. Šiame tyrime taip
30 pat dauguma studentų (apie 70 proc. apklaustųjų) sutiko, jog psichologinio atsparumo mokymai būtų naudingi ir reikalingi [61]. Behruz Rahimi 2014 ir kolegų Kanadoje atliktame tyrime medicinos studentų rezultatus lyginant su bendrąja populiacija, medicinos studentai turėjo didesnius streso rodiklius, labiau naudojo pasyvų problemų sprendimą ir turėjo žemesnius psichologinio atsparumo rodiklius [63].
11.7. Psichologinio atsparumo įtaka akademiniams pasiekimams, ateities karjerai ir gyvenimo kokybei.
Šešiose publikacijose, atrinktose į sisteminę literatūros apžvalgą, buvo tiriamas psichologinio atsparumo, prisitaikymo strategijų ryšys su pasiekimais ir gyvenimo kokybe [60, 65, 67, 68, 69, 70].
Małgorzata Tartas 2016 ir bendraautorių publikacijoje, ilgame, dešimt metų trukusiame tyrime Lenkijoje, medicinos studentai buvo tiriami pakopomis: įstojant, visuose šešiuose medicinos kursuose ir taip pat keturi metai po studijų baigimo, kuomet buvę studentai jau dirba savo pasirinktoje specialybėje [65]. Tyrimo metu pirmiausia buvo vertinami psichologinio prisitaikymo gebėjimai, vėliau vertinama gyvenimo kokybė, stresas darbe, perdegimo sindromo požymiai, pasitenkinimas medicinos karjera ir profesinė kompetencija ir kaip prisitaikymo mechanizmai, panaudojami studijų metais, gali padėti nuspėti profesionalumą bei darbingumą karjeroje [65]. Tyrimo metu tirti du pagrindiniai problemų sprendimo tipai: aktyvus (loginė analizė bandant suprasti problemą, pastangos probleminėje situacijoje įžvelgti pozityvumo, pagalbos paieška, į problemą orientuotas sprendimo būdas) ir pasyvus (problemos vengimas, problemos sprendimas ją pripažįstant, prisiimant kaltę, alternatyvių veiklų, teikiančių malonumą, ieškojimas ir problemos sprendimas išliejant neigiamas emocijas) [65]. Nustatyta, jog prisitaikymo strategijos ir jų tipai yra labai svarbūs įstojus bei pirmame ir antrame kursuose, kuomet jie gali padėti nuspėti sėkmę ateities karjeroje, taip pat apibūdina charakteristikas, kuriomis pasižymintys studentai ateityje dirbantys gydytojais turėtų mažesnę riziką perdegimo išsivystymui [65].
Išanalizavus visus gautus rezultatus, Małgorzata Tartas 2016 ir kolegos išskyrė pagrindines tris medicinos studentų kategorijas [65]:
1. Sumanūs – patenkinti gyvenimu (angl. „clever – satisfied with life“) – medicinos studijų metais šie studentai labiausiai naudoja aktyvius į problemą orientuotus sprendimus, labai mažai naudoja vengimo ar neigiamų emocijų išreiškimą [65]. Tokių charakteristikų gydytojai yra atsparesni perdegimui, turi geriausią gyvenimo kokybę ir atlyginimą (lyginant su kitomis dviem grupėmis), bet nėra labai patenkinti savo pasirinkta specialybe ir nėra per daug atsidavę darbui – turi kitokių prioritetų ir vertybių [65].
31 2. Gabūs – kompetentingi (angl. „bright - competent“) – labiausiai kompetentingi, tačiau turintys sunkumų asmeniniame gyvenime, yra linkę pasiduoti. Studijų metais labiau naudojantys pasyvius problemų sprendimus [65].
3. Įsipareigoję – patenkinti karjera (angl. „committed – satisfied with career“) – labiausiai atsidavę savo darbui, labiausiai jaučiantys stresą darbe ir turintys riziką perdegimo sindromo išsivystymui, mažiausiai naudojantys aktyvų į problemą orientuotą sprendimo būdą [65].
Jocelyn H. Schiller 2018 ir kolegų tyrimo metu nustatyta, kad aktyvios strategijos (planavimas, pagalbos ieškojimas) yra siejamos su geresniu darbu ir aukštesniais akademiniais pasiekimais, o pasyvios, emocinės strategijos (vengimas, atsiribojimas) – su prastesniais pasiekimais [60]. Patricia Tempski 2015 ir bendraautorių publikacijoje, kurioje buvo tiriamas studentų psichologinio atsparumo ir gyvenimo kokybės ryšys, buvo nustatyta, kad studentai su žemesniais psichologinio atsparumo rodikliais turėjo ir žemesnius gyvenimo (tiek asmeninio, tiek susijusio su medicinos mokykla) kokybės rodiklius [67]. Taip pat aukštesnius psichologinio atsparumo rezultatus parodę studentai turėjo ir geresnius mokymosi ir mokymosi aplinkos suvokimo rodiklius [67]. Saudo Arabijoje, KT Aboalshamat 2018 ir kitų atliktame tyrime rastas statistiškai svarbus ryšys tarp aukšto psichologinio atsparumo ir didesnio laimės jausmo bei didesnio pasitenkinimo gyvenimu [68].
Kinijoje, Meng Shi 2015 ir kolegų atliktame tyrime norint įvertinti psichologinio atsparumo kaip tarpininko tarp streso ir gyvenimo kokybės vaidmenį, buvo nustatyta, jog medicinos studentai su aukštesniais psichologinio atsparumo rodikliais turėjo žemesnius streso rodiklius ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu [69]. Taip pat kito Kinijoje atlikto Meng Shi 2015 ir kolegų tyrimo metu norint įvertinti psichologinio atsparumo kaip tarpininko tarp psichologinių sutrikimų ir asmens savybių, nustatyta, kad tokios asmenybės savybės kaip ekstraversija, nuolaidumas, sąmoningumas ir atvirumas patirčiai buvo teigiamai susijusios su aukštesniu psichologiniu atsparumu kas įtakojo žemesnį nerimo požymių paplitimą, o neurotiškumas atvirkščiai – buvo susijęs su žemesniu psichologiniu atsparumu ir tai įtakojo didesnį nerimo požymių paplitimą [70].
11.8. Tinkamiausi būdai norint sustiprinti psichologinį atsparumą.
Vienas straipsnis, įtrauktas į sisteminę apžvalgą, išskirtinai nagrinėjo būdus kaip galima būtų sustiprinti medicinos studentų psichologinį atsparumą ir taip pagerinti psichologinę jų būklę [59].
Julia M. Farquhar 2018 ir bendraautorių Singapūro Respublikoje tyrimas atliktas dviejose tikslinėse grupėse sudarytose iš 8-ių žmonių, kurių vienoje grupėje buvo studentai, kitoje – dėstantys gydytojai [59]. Tikslinėse grupėse dalyvavę tiriamieji savo atžvilgiu išvardino po tris svarbiausias temas susijusias su psichologinio atsparumo stiprinimu:
32 Studentai įvardino, kad atsparumas yra procesas, kuris vis keičiasi ir bėgant laikui bei atsirandant vis daugiau patirties darbo metu jis gali gerėti [59]. Taip pat studentų grupė įvardino, jog efektyvi pagalba iš aplinkinių taip pat yra labai efektyvus būdas norint sustiprinti psichologinį atsparumą ir sumažinti patiriamą stresą [59]. Jie pažymėjo, kad geriausia aptarti susidariusius sunkumus yra su bendraamžiais ir kolegomis, su kuriais neturi įtemptos konkurencijos bei su kuriais sutampa charakterio savybėmis [59]. Jie paminėjo, kad sunku prašyti pagalbos tų gydytojų, kurie ateityje gali vertini jų atliktą darbą, dėl baimės jog tai atsilieps galutiniam pažymiui [59]. Gydytojai, kurie už savo pagalbą prašo daugiau pinigų, pagalbos asmeniniuose tyrimuose ar geresnio ciklo vertinimo, nekėlė didelio pasitikėjimo [59]. Taip pat studentai išskyrė, jog atsparumo gerinimas yra labai individualus procesas, kadangi kiekvienas studentas tiek prieš įstodamas, tiek studijų metais susiduria su skirtingais stresoriais, kurie gali skirtingai paveikti atsparumo vystymosi procesą [59].
Gydytojų tikslinėje grupėje svarbiausi išvardinti būdai buvo susiję su pačios sistemos tobulinimu [59]. Pirmiausia, kad patyrę gydytojai galėtų laisvai komunikuoti, jog neigiamos emocijos susijusios su nesėkmėmis darbe yra normalus dalykas kasdienybėje, buvo siūloma specialios paskaitos ar pasitarimai bei darbuotojų paskyrimas tam, kad studentai bet kada galėtų ateiti su jais pasitarti [59]. Taip pat gydytojai siūlė suformuoti tikslines programas ir strategijas, kurių dėka studentai būtų mokomi laiko planavimo, bendravimo, santykių palaikymo įgūdžių, darbo-asmeninio gyvenimo balanso įgūdžių, geriausių informacijos įsisavinimo, mokymosi būdų [59].
Stephen Bacchi 2016 publikacijoje, nagrinėjančioje prisitaikymo strategijų, atsparumo ir streso sąsają, studentai buvo papildomai paklausti, kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti patiriamą įtampą, ir stresą [61]. Studentai įvardijo jų manymu svarbius aspektus galinčius padėti sustiprinti psichologinį atsparumą: orientuotus į universiteto infrastruktūrą (aiškesnės mokymosi gairės, cikliniai atsiskaitymai su mažesniais informacijos krūviais ar smulkesni atsiskaitymai su kaupiamuoju balu, socialinė ir sportinė veikla, universiteto suteikiama pagalba konsultacijų ar paskaitų formatu) [61].
33
12.
REZULTATŲ APTARIMAS
Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje išanalizuotos mokslines publikacijos, kuriose nagrinėjamas medicinos studentų psichologinis atsparumas, prisitaikymo strategijos ir jų ryšys su psichologine studento sveikata.
Psichologinių sutrikimų paplitimas.
Išanalizavus sisteminei literatūros apžvalgai atrinktus straipsnius, pastebėtas gana didelis psichologinių sutrikimų paplitimas tarp medicinos studentų [57, 61, 62]. Gwen Thompson 2016 tyrimo metu nustatyta, kad 27,5 proc. studentų turėjo lengvos depresijos požymių, o 17 proc. – nuo vidutinės iki sunkios depresijos požymių ir net 48,5 proc. atsakiusiųjų studentų turėjo perdegimo sindromo požymius [57]. Šie rezultatai pritaria C. P. West 2018 ir kolegų straipsniui, kuris teigia jog perdegimo simptomų paplitimas tarp medicinos studentų, rezidentų ir gydytojų viršija netgi 50 proc. [15]. Taip pat Moutinho Coentre R. 2015 publikacijai, kuri teigia, kad depresijos požymiai tarp sveikatos sistemos specialistų bei medicinos studentų ir gali varijuoti nuo 2,9 proc. iki 38.2 proc. [17].
Problemos studijų ir darbo metu.
Trijose publikacijose buvo kalbama apie studentų patiriamus sunkumus. Tiek Jennifer C. Houpy 2017 tiek Julia M. Farquhar 2018 tiek Stephen Bacchi 2016 tyrimuose studentai teigė jog yra mėgstantys aptarti susidariusias problemas su kolegomis ar gydytojais, tačiau pagrindinės įvardinta problemos, kurios gali įtakoti stresą ir psichologinius sutrikimus buvo įtempti santykiai su kolegomis bei prižiūrinčiais gydytojais dėstytojais, baimė būti jų nesuprastam ir nuvertintam bei baimė gauti mažesnį įvertinimą už atliktą darbą [58, 59, 61]. Gydytojų tarpe pagrindinės priežastys susijusios su stresu ir pažeminta psichologine sveikata yra darbo krūvis, konfliktai tarp kolegų, kompiuterinės sistemos problemos [15].
Prisitaikymo strategijų panaudojimas bei teigiamas ir neigiamas jų poveikis.
Aštuoniuose darbuose buvo nagrinėjamos medicinos studentų naudojamos prisitaikymo strategijos ir nors nei viena problemų sprendimo strategija nėra laikoma kaip netinkama ar blogesnė už kitas [60], tačiau šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje analizuoti tyrimai [57, 58, 60, 62, 63, 64, 66, 67] sutampa su Karmila Qarima Isa 2019 ir Hoyoung An 2012 mokslinių tyrimų rezultatu, jog aktyvios labiau nei pasyvios prisitaikymo strategijos gali turėti teigiamą poveikį problemų sprendimui, o tuo pačiu ir psichologinei būklei [71, 72]. Tyrime atliktame su Alzheimeriu sergančių pacientų slaugytojais taip pat įrodytas aktyvių prisitaikymo strategijų naudingumas [75]. Tokios strategijos kaip planavimas, aktyvus sprendimas ir pagalbos prašymas sumažino slaugytojų depresijos požymius, stresą, nerimą, naštos jausmą ir netgi sulėtino demencijos progresavimą [75]. Tuo tarpu pasyvios
34 strategijos, tokios kaip vengimas, neigimas, savęs kaltinimas buvo susiję su padidėjusiu depresijos požymių paplitimu ir suprastėjusia pacientų priežiūra [75].
Taip pat Diann S. Eley 2016 ir kolegos teigia, jog vyresnių studijų metų studentai gali būti labiau linkę naudoti pasyvias prisitaikymo strategijas [66]. Tai gali būti siejama su tuo, jog pradėjus klinikinius studijų metus pasikeičia mokymosi būdas, prisideda papildomas darbas skyriuose, susiduriama su vis naujais iššūkiais (didesnis informacijos krūvis, įtampa, sunkūs pacientai, konfliktiškas kolektyvas, konkurencija tarp studentų) [66]. Taigi galima teigti, jog patiriamas stresas ir įtampa mokslo metų eigoje gali įtakoti ir prisitaikymo strategijų pasikeitimą, dėl to svarbu psichologinio atsparumo ugdymas ir palaikymas [66].
Psichologinis atsparumas ir jo įtaka psichologinei sveikatai.
Trys sisteminėje literatūros apžvalgoje analizuotos publikacijas tyrė medicinos studentų psichologinio atsparumo lygį. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Australijoje atliktuose tyrimuose rasta jog medicinos studentai, lyginant su bendra populiacija turi žemesnį psichologinį atsparumą ir kad aukštesnis psichologinis atsparumas yra susijęs su žemesniais psichologinių sutrikimų rodikliais [58, 61, 63]. Tyrimuose su jaunais gydytojais aukštą psichologinį atsparumą turėjo 26 proc., o 31 proc. turėjo žemą psichologinį atsparumą ir taip pat lyginant su bendrąja populiacija, gydytojų rezidentų rodikliai buvę žemesni [46]. Analizuotuose tyrimuose minimas statistiškai svarbus ryšys tarp psichologinio atsparumo, psichologinės sveikatos bei pasiekimų. Kinijoje Meng Shi 2015 atliktų tyrimų metu nustatyta, kad aukštas psichologinis atsparumas lemia žemesnius streso rodiklius ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu [69], bei kad pozityvios charakterio savybės, tokios kaip ekstraversija, nuolaidumas, sąmoningumas ir atvirumas patirčiai, turi teigiamą poveikį psichologiniam atsparumui [70]. Tai sutampa su anksčiau minėtų Amanda Howe 2012 ir Michele M. Tugade 2004 tyrimų rezultatais kad tokios savybės kaip pozityvumas, optimizmas, emocinis stabilumas, teigiamų prisitaikymo strategijų panaudojimas, savęs motyvavimas yra siejamos su psichologiškai atspariu asmeniu [44, 48]. Stipresnis psichologinis atsparumas ne tik tarp gydytojų ber ir tarp pacientų turi teigiamą poveikį psichologinei sveikatai, yra susijęs su mažesniu kančios pojūčiu ir susijęs su didesniu paciento aktyvumu [76].
Nėra taip, kad psichologiškai atsparus žmogus neturi neigiamų, negatyvių minčių, tačiau atsparumo dėka asmuo gali panaudoti teigiamas, aktyvias strategijas ir efektyviau susidoroti su ištikusia krize [73]. Šiame darbe nagrinėti tyrimai sutampa su anksčiau atliktų tyrimų išvadomis Georga PE Cooke 2013 ir Amber-Nicole Bird 2016 [45, 46] ir teigia, jog aukštas psichologinis atsparumas turi teigiamą įtaką psichologinei sveikatai, mažina psichologinių sutrikimų (tokių kaip stresas, nerimas) paplitimą, lemia pasitenkinimą gyvenimu ir laimės pojūtį, bei aukštesnius pasiekimus [65, 67, 68, 69, 70].
