SIGITO BALDAUSKO PIENO ŪKIO EKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

Renata Baldauskaitė

SIGITO BALDAUSKO PIENO ŪKIO EKONOMINĖS VERTĖS

NUSTATYMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas: lekt. Laima Matulienė

(2)

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Sigito Baldausko pieno ūkio ekonominės vertės nustatymas“

 Yra atliktas mano paties;

 Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

 Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

(3)

3

SANTRAUKA

Sigito Baldausko pieno ūkio ekonominės vertės nustatymas

Magistro darbo tyrimo objektas – Sigito Baldausko pieno ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti ūkio ekonominę padėtį.

Tyrimo metu išanalizuota pieno ūkio veiklos aplinka, valdymo organizacinė struktūra, gamybinė struktūra. Ūkininko ūkio išorinės ir vidinės aplinkos įvertinimui atlikta SWOT (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizė. Surinkti duomenys apie ūkio materialinę bazę, javų auginimo plotus, bei ūkininko deklaruojamą žemę remiantis 2009 – 2012 metų duomenimis.

Tyrimo metu rinkti duomenys, kurie turi daugiausiai įtakos ūkio ekonominiams rodikliams. Išanalizuoti pieno kokybės rodikliai (pieno baltymingumas, riebumas, laktozės ir urėjos kiekiai piene, bei somatinių ląstelių skaičius piene) remiantis 2009 – 2012 metų duomenimis. Nustatyta jų įtaka pardavimų pelningumui. Surinkti duomenys apie tiriamo ūkio 2010 – 2012 metų pieno primilžius, pieno kainas ir pardavimus. Buvo nustatyta pieno pardavimų įtaka pardavimų pelningumui.

Taip pat surinkti duomenys apie galvijų (telyčaičių ir buliukų) pardavimus 2010 – 2012 metais - galvijų kainas, pardavimų kiekius, pajamas, gautas už galvijus. Nustatyta galvijų pardavimų įtaka pardavimų pelningumui.

Remiantis ūkyje vedama buhalterine apskaita (ji vedama naudojant dvejybinę apskaitos sistemą), surinkti 2010 – 2012 metų duomenys apie ūkio grynąjį pelną, bei apskaičiuoti pagrindiniai pelningumo rodikliai – turto pelningumas, pardavimų pelningumas, ūkio mokumas.

Pateikti patarimai ir pasiūlymai ūkio ekonominiam efektyvumui pagerinti.

Naudotos sąvokos: ūkis, ūkininkas, pardavimų pelningumas, turto pelningumas, grynasis pelnas, ūkio mokumas.

(4)

4

SUMMARY

Economic valuation of Sigitas Baldauskas dairy farm

Master object of study - Sigito Baldauskas dairy farm. The aim - to analyze the economic situation of this farm.

The study analyzed the dairy farm operating environment, management organization, industrial structure. Farmer holding the external and internal environment assessment of SWOT (Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) analysis. The data collected on farm assets, cereal growing areas, as well as the farmer's land on the basis of the declared 2009 - 2012 to the data.

Study to collect data, which has the largest impact on agricultural economic indicators. To analyze the milk quality indicators (protein, fat, lactose and urea content of the milk and somatic cell count in milk), based on 2009-2012 data for the year. There was determined their influence on the profitability of sales. The data collected on the holding surveyed 2010 - 2012 years milk production, milk prices and sales. It was found milk sales on sales profitability.

Also collected data on cattle (heifers and bulls) sales 2010-2012 year - cattle prices, sales volumes, revenues received for the cattle. There was found the influence of bovine sales on sales profitability.

On the basis of the farm manage accounting (it is kept using the double entry accounting system), there were collected the details of the net profits from 2010 to 2012 years , and calculated key profitability ratios - return on assets, sales, profitability, economic solvency.

I provided advice and suggestions to improve the economic efficiency of farm. The terms used: farm, farmer, sales, return on assets, net income, economic solvency.

(5)

5

TURINYS

SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 TURINYS ... 5 SANTRUMPOS ... 7 LENTELĖS ... 8 PAVEIKSLAI ... 10 ĮVADAS ... 11 LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1. Pieno ūkio ekonominės analizės kriterijai ... 12

1.1. Pieno ūkiai Lietuvoje ... 12

1.2. Pienas. Jo sandara. Kokybės rodikliai ... 14

1.3. Svarbiausios ūkio sąvokos ... 17

1.4. Ūkio registracija ... 18

1.5. Pieno supirkimas ... 19

1.5.1. Reikalavimai ūkininkui parduodant pieną ... 20

1.5.2. Reikalavimai pieno ir pieno gaminių pardavimui tiesiogiai vartotojui ... 21

1.6. Pasaulinės galvijienos rinkos prognozės ... 23

1.7. Pieno ūkio pastatai ... 25

1.8. Žemės dirbimo technika ... 26

1.9. Dvejybinė apskaitos sistema ... 27

TIRIAMOJI DALIS ... 29

2. TYRIMO METODIKA ... 29

3. TYRIMO REZULTATAI... 30

3.1. Ūkio duomenys ... 30

3.1.1. Ūkio registracijos duomenys ... 30

3.1.2. Gamybinė struktūra ... 30

3.1.3. Valdymo organizacinė struktūra ... 30

3.1.4. Ūkio veiklos aplinka ... 31

3.2. Ūkio pelną įtakojantys veiksniai ... 32

3.3. Pieno kokybės analizė ... 33

(6)

6

3.3.2. Pieno baltymingumas ... 35

3.3.4. Pieno angliavandenis – laktozė... 37

3.3.5. Somatinių ląstelių skaičius ... 39

3.3.6. Urėjos kiekis piene ... 41

3.4. Pieno primilžis ir kaina už pieną ... 45

3.5. Galvijų pardavimas 2009 – 2012 metais ... 47

3.6. Javų auginimas 2009 – 2012 metais ... 49

3.7. Žemės naudmenų deklaravimas ... 49

3.8. Finansų valdymas ... 50

3.9. Veiklos gamybiniai, ekonominiai ir finansiniai rodikliai ... 52

IŠVADOS ... 62

(7)

7

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga;

GGP – gera gamybos praktika;

NMU – nacionalinė mokėjimo agentūra; PVM – pridėtinės vertės mokestis; SLS – somatinių ląstelių skaičius;

SWOT analizė – stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė; VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

ŽŪN – žemės ūkio naudmenos; ŽŪM – Žemės ūkio ministerija;

(8)

8

LENTELĖS

1 lentelė. Pieno riebumas 2009 metais...33

5 lentelė. Pieno baltymingumas 2009 metais...35

9 lentelė. Laktozės kiekis piene 2009 metais...37

11 lentelė. Laktozės kiekis 2011 metais...38

13 lentelė. Somatinių ląstelių skaičius 2009 metais...40

14 lentelė. Somatinių ląstelių skaičius piene 2010 metais...40

17 lentelė. Urėjos kiekis piene 2009 metais...42

21 lentelė. Pieno pardavimas 2009 metais...45

25 lentelė. Telyčaičių pardavimas 2009 – 2012 metais...48

(9)

9

27 lentelė. Auginti javų plotai 2009 – 2012 metais...49

28 lentelė. Deklaruota žemės (ha) 2009 – 2012 metais...50

29 lentelė. Ūkio pajamos už parduotą pieną ir galvijus 2009 – 2012 metais...53

30 lentelė. Ūkio pelningumo rodikliai...53

31 lentelė. Ūkio turto pelningumas 2010 – 2012 metais...56

(10)

10

PAVEIKSLAI

1 pav. Ūkių skaičius Lietuvos rajonuose...12

2 pav. Pieno riebumas procentais 2009 – 2012 metais...35

3 pav. Pieno baltymingumas 2009 – 2012 metais...37

4 pav. Laktozės kiekis piene (%) 2009 – 2012 metais...39

5 pav. Somatinių ląsteliu skaičius piene 2009 -2012 metais...41

6 pav. Urėjos kiekis piene (mg) 2009 – 2012 metais...44

7 pav. Deklaruota žemės 2009 – 2012 metais...50

8 pav. Pieno pardavimo įtaka pardavimų pelningumui ...54

9 pav. Telyčių pardavimo įtaka pardavimų pelningumui...54

10 pav. Bulių pardavimo įtaka pardavimų pelningumui...55

11 pav. Pardavimų pelningumo procentinis pokytis 2010 – 2012 m. ...56

12 pav. Turto pelningumas (%) 2010 – 2012 metais ...57

13 pav. Bendrasis ūkio mokumas (%) 2010 – 2012 metais...58

14 pav. Pieno baltymingumo įtaka pardavimų pelningumui...59

15 pav. Pieno riebumo įtaka pardavimų pelningumui...59

(11)

11

ĮVADAS

Šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be pieno ir pieno produktų. Nuo seno žmonės vartoja tiek žalią pieną, tiek jo gaminius. Laikui bėgant keitėsi pieno galvijų laikymas, priežiūra, melžimas, pieno laikymas, jo apdorojimo technologijos. Žengiant į priekį pieno ūkiai yra modernizuojami ir pritaikomi tiek ūkininkui palengvinti darbą, tiek pagerinti pieno kokybę.

Pienininkystė yra gana populiari žemės ūkio šaka. Lietuvos kaimo vietovėse tai yra vienas populiariusių verslų. Todėl mane domina būtent ši sritis. Mano mokslinio tiriamojo darbo tema – Sigito Baldausko pieno ūkio ekonominės vertės nustatymas. Šis pieno ūkis priklauso mano šeimai, todėl aš labai daug apie jį žinau, mačiau kaip jis augo, kaip plėtėsi. Pati nemažai prie to prisidėjau ir dirbau šiame ūkyje. Tačiau darbe pažiūrėsiu į jį iš ekonominės, finansinės pusės.

Pagrindiniai klausimai, į kuriuos darbe atsakysiu, yra dabartinė ūkio ekonominė padėtis, koks yra ūkio produkto pardavimų pelningumas, turto pelningumas, kokie ūkio mokumo rodikliai, kokia gamybinė struktūra šiame ūkyje, organizacinė ir valdymo struktūra. Bus apžvelgiama ūkio veiklos aplinka. Galimos plėtimosi galimybės, kokia dar papildoma veikla užsiimama apart pienininkystės.

Darbo tikslas :

Nustatyti Sigito Baldausko pieno ūkio ekonominę vertę. Darbo uždaviniai :

1. Apžvelgti ūkio sandarą, pieno ūkius, jų situaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse. 2. Susipažinti su pienininkyste, pieno sandara, jo kokybės rodikliais, bei jų vertinimu. 3. Detaliai išnagrinėti pasirinkto pieno ūkio sandarą, aplinką, finansinę padėtį.

4. Įvertinti ūkyje vedamą buhalterinę apskaitą, gamybinę, organizacinę ir valdymo struktūras.

5. Surinkti, susisteminti ir išanalizuoti 2009 – 2012 metų ūkio produktyvumo, pieno kokybinius, primelžto pieno kiekybinius rodiklius.

6. Atlikus ūkio apskaitos dokumentų analizę įvertinti pardavimų apimtis.

7. Apskaičiuoti ūkio veiklos ekonominius rodiklius ir palyginti juos su ūkinės veiklos rodikliais.

(12)

12

LITERATŪROS APŽVALGA

1. PIENO ŪKIO EKONOMINĖS ANALIZĖS KRITERIJAI

1.1. Pieno ūkiai Lietuvoje

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2013 m. sausio 1 d. buvo registruoti 113800 ūkininkų ūkiai. Jų valdomas bendras žemės plotas sudarė 1095380,23 ha, o vidutinis ūkio dydis siekė 9.63ha. Ūkininkų ūkių skaičius šalyje 2013 m. sausio 1 d., lyginant su 2012 m. liepos 1 d., padidėjo 1138 ūkiais. (http://www.vic.lt/?mid=213).

Per 2012 m. II-ą pusmetį ūkininkų ūkių skaičius visose apskrityse toliau augo. Didžiausias augimas išliko Vilniaus apskrityje (227 ūkiai), mažiausias augimas buvo Marijampolės (2 ūkiai) ir Panevėžio apskrityse (1 ūkis). (http://www.vic.lt/?mid=213).

Paveiksle Nr. 1 pateikiamas 2012 07 01 ir 2013 01 01 ūkių skaičius Lietuvos rajonuose.

Paveikslas Nr. 1 Ūkių skaičius Lietuvos rajonuose

Paveikslas parengtas remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, ūkininkų ūkių registre pateiktais duomenimis. (http://www.vic.lt/?mid=213).

Iš pateikiamos diagramos matyti, jog ūkių skaičius Lietuvoje vis auga. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 114565 registruoti ūkiai. Bendras žemės ūkių plotas Lietuvoje - 1102288 ha. Vidutinis ūkio dydis - 9.62 ha.

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampoles Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus Ūkių skaičius Rajonas 2013 01 01 2012 07 01

(13)

13 Žvelgiant į pieno rinką Lietuvoje, galima prieiti išvados, jog vis didėja eksportas. Nuo 2010 metų jis stipriai auga. Per 2010 metus pieno produktų eksportas išaugo 26 proc.

Bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos Lietuvoje didėja nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio. (http://www.ukioklubas.lt/Uploads/files/situacija%20pieno%20rinkoje.pdf).

Kokios prognozės pienininkystės sektoriuje? Prognozuojama, kad ilgesniuoju laikotarpiu pieno gamyba ES didės. Ypač pieno gamyba didės Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje, tačiau mažės Rumunijoje ir Bulgarijoje. Pieno gamybos augimą ES varžys aukštos pašarinių grūdų kainos, o taip pat aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas, kuris susijęs su didesnėmis išlaidomis pienininkystės ūkiuose.

(http://www.ukioklubas.lt/Uploads/files/situacija%20pieno%20rinkoje.pdf).

Kad ir kokios būtų prognozės pienininkystės sektoriuje, pieno ūkio verslui didžiulę įtaką turi pieno kokybė. Pieno kokybės rodikliai – pieno baltymingumas, riebumas, pieno cukraus - laktozės kiekis, somatinių ląstelių skaičius, bei urėjos kiekis piene turi išties nemažą įtaką pieno kokybei, savo ruožtu ir pieno rūšiai. Skyriuje žemiau aptarsiu pieno sudėtį ir jo kokybės rodiklius.

(14)

14

1.2. Pienas. Jo sandara. Kokybės rodikliai

Pienu vadinamas iš vieno ar kelių melžiamų surinktas laktuojančių gyvulių tešmens normalios sekrecijos produktas, skirtas tiesiogiai vertoti arba perdirbti, į kurį nepridėta jokių priedų ir iš kurio nepašalintos jokios sudedamosios dalys. Skiriamos trys pagrindinės pieno sąvokos: žalias karvių pienas, pramoninis pienas (pienas, skirtas gamybai) ir geriamasis pienas. (A. Gudonis, 2009 m.)

Žaliasis karvių pienas – tai natūralus karvių pienas, nepašildytas iki aukštesnės kaip 40°C temperatūros ir neapdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, be priedų ir yra natūralios pirminės sudėties. (A. Gudonis, 2009 m.)

Pramoninis pienas – žalias pienas, skystas arba sušaldytas, gautas iš žalio pieno, neapdoroto arba apdoroto leidžiamu būdu (terminio apdorojimo arba terminavimo), ir kurio sudėtis buvo pakeista arba ne, užtikrinant, kad keičiama tik įdedant arba pašalinant natūralias pieno susdedamąsias dalis. (A. Gudonis, 2009 m.)

Geriamasis pienas – termiškai apdorotas gaminys, kuris skiriamas parduoti vartotojui daugiau neapdorotas. Termiškai apdorotas geriamasis pienas į atskiras rūšis skirstomas pagal riebumą: nenugriebtas pienas ( normalizuotas nenugriebtas pienas ir nenormalizuotas nenugriebtas arba natūralus pienas), pusriebis pienas, negriebtas pienas. (A. Gudonis, 2009 m.)

Pienas yra polidispersinė sistema, kurios dispersinėje terpėje – vandenyje, tolygiai pasiskirsčiusios pieno sudėtinės dalys, sudarančios dispersinę fazę. Pienas yra emulsija, nes riebalai yra pasiskirstę vandenyje – t. t. pieno plazmoje. (S. Urbienė, 2008 m.)

Pienas yra vienas iš pagrindinių žmogaus mitybos produktų. Pasaulyje labiausiai paplitęs yra karvių pienas. Jo suvartojimas bei iš jo pagaminti produktai sudaro apie 91 % viso suvartojamo pieno. Pieno sudėčiai didelės įtakos turi karvių veislė bei šėrimas. Skirtingų veislių karvių pienui būdingas skirtingas baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų kiekis. Nekokybiškais pašarais šeriamų karvių pienas yra blogesnių biocheminių, juslinių, technologinių ir kt. savybių. Pieno sudėčiai įtakos turi metų laikas, klimato sąlygos, net paros laikas. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Pienas turi visų maisto medžiagų, kurių reikia organizmui augti, vystytis ir funkcionuoti, todėl šviežias pienas ir iš jo pagaminti produktai turi didelę reikšmę žmonių mitybai. Ką tik pamelžto pieno sudėtyje yra 87–88 % vandens, 3–3,8 % baltymų, 2,2–6,5 % riebalų, 4,4-5,2 % pieno cukraus (laktozės), mineralinių druskų, bei mikroelementų, A, D, E, C, P, K ir B grupės vitaminų, fermentų, hormonų, dujų. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Baltymai. Tai biologiškai vertingiausias pieno komponentas ir svarbiausia bei sudėtingiausia pieno sudėtinė dalis. Pieno baltymai laikomi visaverčiais, kadangi savo sudėtyje turi visų žmogaus

(15)

15 organizmui reikalingų nepakeičiamų amino rūgščių. Dalį pieno baltymų sudaro fermentai. Tai biokatalizatoriai, susidarantys bet kurioje gyvoje ląstelėje, kurių dėka organizme vyksta cheminės reakcijos. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Riebalai. Tai šaltinis esminių RR (riebalų rūgščių), kurių žmogaus organizmas nesugeba pasigaminti ir jas būtinai turi gauti su maistu. Riebalai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Pieno riebalus žmogaus organizmas gerai pasisavina (97-99%). Pieno riebaluose yra vitaminų A, D, E. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Pieno cukrus (laktozė). Tai disasharidas, susidedantis iš galaktopiranozės ir gliukopiranozės. Karvės piene laktozės yra 4,5 – 5,2 % ir jai tenka 30 % visos pieno energetinės vertės. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Mineralinės medžiagos. Jų kiekis karvės piene sudaro 0,6 – 0,8 %. Didžiausią pieno mineralinių medžiagų dalį sudaro citrinų ir fosforo rūgščių kalio ir kalcio druskos. Iš visų mineralinių medžiagų, kalio yra piene didžiausias kiekis. 1 l karvės pieno vidutiniškai yra 1,5 g kalio. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Vitaminai. Karvių piene yra praktiškai visi vitaminai, reikalingi normaliam žmogaus organizmo vystymuisi. Tai vitaminai A, B, C, D, E, PP, F ir H. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Fermentai. Piene svarbiausi fermentai yra: lipazė (pieno riebalus skaidantis fermentas), laktazė (katalizuoja pieno cukraus – laktozės suskaldymą į gliukozę ir galaktozę), fosfatazė (

aptinkama tik šviežiame piene) bei peroksidazė. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Hormonai. Piene yra daug hormonų : adrenalino, insulino, tiroksino, prolaktino ir kt., taip pat yra imuninių medžiagų, dalyvaujančių apykaitos procesuose bei palaikančių organizmo atsparumą infekcijoms bei ligoms. (A. Liutkevičius ir kt., 2005 m.)

Vartoti skirtas pienas turi būti kokybiškas – natūralus ir saugus, jo cheminė sudėtis ir savybės turi būti nepakitusios, jame neturi būti žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų, jis negali būti užkrėstas per jį plintančių ligų sukėlėjais. Pašalinės medžiagos, patenkančios į pieną iš tešmens arba po melžimo, dažnai pablogina jo kokybę ir yra potencialiai pavojingos vartotojo sveikatai. Pieno ir jo produktų kokybę bei saugumą mažina ir mikroorganizmai, sukeliantys pieno ydas, maisto intoksikacijas, toksines infekcijas ar antropozoonozes.

(L. Šernienė ir kt., 2007 m.)

Kalbant apie pieno kokybę, reiktų paminėti kokybės rodiklius.

Pieno juslinės (organoleptinės) savybės. Pieno savybės, kurias galima nustatyti jutimo organais (skonio, uoslės, regėjimo), vadinamos juslinėmis. Tai pieno spalva, skonis, kvapas, konsistencija ir išvaizda. Normalaus (sveikų karvių) pieno spalva balta. Jos intensyvumas priklauso nuo pieno baltymų, ypač kazeino. Gelsvą atspalvį pienui suteikia karotinas. Jo intensyvumas

(16)

16 priklauso ir nuo riebalų kiekio. Pienas yra specifinio, saldoko skonio, priklausančio nuo piene esančio angliavandenio laktozės, riebalų, baltymų ir kitų medžiagų. Pieno kvapas specifinis, nestiprus ir priklauso nuo jame esančių medžiagų. Pienas yra imlus pašaliniams kvapams, todėl tvarte bei pieno laikymo patalpose negalii būti kvapniųjų medžiagų. Pieno konsistencija yra vientisa, netąsi, be gleivių bei baltymų krešulių.

Nukrypimai nuo standartinių pieno juslinių savybių vadinami pieno ydomis. Pieno juslinės savybės labai priklauso ne tik nuo minėtų veiksnių, bet ir nuo karvės sveikatingumo, šėrimo ir laikymo sąlygų. (L. Šernienė ir kt.,2009 m.)

Pieno rūgštingumas. Pieno rūgštingumas priklauso nuo jame esančių rūgščių junginių: kalcio ir kalio fosfatų, kalcio ir kalio citratų, pagrindinio pieno baltymo – kazeino, anglies dioksido ir kitų medžiagų. Pieno rūgštingumas didėja didėjant baltymų kiekiui piene. Šių medžiagų sukeltas pieno rūgštingumas vadinamas pirminiu, natyviniu rūgštingumu arba aciditetu. Pieno rūgšties sukeltas rūgštingumas vadinamas pienarūgščiu rūgštingumu. Pirmininis rūgštingumas ir pienarūgštis rūgštingumas sudaro bendrąjį pieno rūgštingumą, kuris vadinamas tiesiog pieno rūgštingumu. Natūralaus šviežio pieno rūgštingumas būna

16 – 20°T. (L. Šernienė ir kt., 2009 m.)

Pieno tankis. Pieno tankis – tai atskirų jo sudėtinių dalių (riebalų, baltymų, pieno cukraus, mineralinių medžiagų) tankių visuma. Tai 20°C temperatūros pieno tūrio masė. Pagal tankį nustatoma pieno rūšis. Pagal tankį galima nustatyti ir jo natūralumą. (L. Šernienė ir kt., 2009 m.)

Inhibitorinės medžiagos. Inhibitoriai – tai medžiagos, stabdančios arba slopinančios mikroorganizmų aktyvumą bei vystymąsi. Į pieną dažniausiai patenka antibiotikai, plovimo medžiagos, plovimo – dezinfekavimo medžiagos, konservuojamosios medžiagos. Nustačius inhibitorinių medžiagų kiekį piene yra įvertinama : pieno sanitarinė kokybė ir galimybė gaminti tam tikrus pieno produktus. (L. Šernienė ir kt., 2009 m.)

Somatinės ląstelės. Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius (SLS). Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas, siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti. (Dr. S. Japertienė, Dr. S. Japertas, 2011 m.)

Tai kraujo forminiai elementai – daugiausia leukocitai (jie sudaro 80-85 % bendro somatinių ląstelių kiekio) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstelės. Sveikų karvių piene somatinių ląstelių neturėtų būti daugiau kaip 200-300 tūkst./cm³. Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būklės, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veislės, metų laiko, šėrimo, laikymo sąlygų. Somatinių ląstelių skaičius piene yra nustatomas norint nustatyti pieno rūšį bei norint įvertinti pieno sanitarinę kokybę. (L. Šernienė ir kt., 2009 m.)

(17)

17 Be minėtų pieno kokybės rodiklių (pieno rūgštingumo, pieno tankio, inhibitorinių medžiagų, somatinių ląstelių skaičiaus), prie kokybės rodiklių priklauso ir pieno riebumas bei pieno baltymingumas.

1.3. Svarbiausios ūkio sąvokos

Žalias pienas gaunamas pieno ūkyje. Kad pienas būtų kokybiškas, pieno ūkis turi būti tvarkingas, galvijų laikymo sąlygos geros, melžimas atitikti sanitarijos reikalavimus. Pateiksiu svarbiausius apibrėžimus.

Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro. Ūkininkas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotame banke arba kitoje kredito įstaigoje. Ūkininkas retai veikia vienas. Dažnai ūkyje būna talkininkų. Talkininkas – fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje dirbantis nemokamai. Dažnais atvejais jis turi partnerių. Ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. Ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Šių sutarčių ypatumus nustato Vyriausybė. Su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais ūkininkas darbo sutarčių nesudaro.

(hhttp://www.istatymas.lt/istatymai/ukininko_ukio_istatymas.htm).

(18)

18

1.4. Ūkio registracija

Kaip minėjau anksčiau, kad fizinis asmuo įgytų ūkininko statusą, jis savo ūkį privalo įregistruoti Ūkininkų ūkio registre.

Ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Ūkius Ūkininkų ūkių registre registruoja savivaldybės administracija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ūkininkų ūkių registre turi būti nurodyti šie ūkio duomenys:

1) ūkininko vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 2) ūkininko žemės naudojimo teisinis pagrindas;

3) ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys;

4) žemės ūkio ir kitokios veiklos pobūdis (pagrindinė ir papildoma veikla); 5) ūkio įregistravimo data ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris. Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia šiuos dokumentus: 1) asmens prašymą įregistruoti ūkį;

2) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

3) ūkininku registruojamo asmens žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančių dokumentų kopijas;

4) registruojamo asmens nuosavybės teise turimo ar kitais pagrindais naudojamo žemės sklypo plano arba schemos kopiją;

5) dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopiją.

Ūkis turi būti įregistruotas ir ūkio įregistravimo pažymėjimas išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo. Jeigu ūkį įregistruoti atsisakoma, priežastys nurodomos raštu. Atsisakymas įregistruoti gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

(http://www.istatymas.lt/istatymai/ukininko_ukio_istatymas.htm).

Įregistravus ūkį ir pradėjus užsiimti ūkine veikla, būtina susikurti tinkamą aplinką tam. Prieš tai reikia pasistatyti reikiamus ūkinės paskirties pastatus, įsigyti reikalingą įrangą ūkininkavimui. Jei įkuriamas pieno ūkis, savaime suprantama, reikia galvijų. Jų ganymui reikia žemės plotų ganymui ir pašarui žiemos sezonui paruošti. Kadangi pieno ūkio produktas yra pienas, jis turi būti aukštos kokybės. Žinoma, daug kas priklauso nuo ūkininkavimo kokybės, tačiau daug lemia ir rinka. Kitame skyriuje apžvelgsiu pienininkystės ekonominę situaciją.

(19)

19

1.5. Pieno supirkimas

Žaliavinio pieno supirkimas Lietuvoje 2011 ir 2012 metais. 2012 m. Lietuvos pieno supirkėjai iš Lietuvos pieno gamintojų supirko 1 359,89 tūkst. t natūralaus riebumo (vidutinis riebumas – 4,15 proc., vidutinis baltymingumas – 3,26 proc.) pieno – 3,2 proc. daugiau nei 2011 m. Vidutinė natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina (be PVM) Lietuvoje 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 8,9 proc. ir sudarė 897,44 Lt/t. 2012 m. visus mėnesius, išskyrus sausį, vasarį ir gruodį, vidutinės žalio pieno supirkimo kainos buvo mažesnės nei atitinkamais 2011 m. mėnesiais. Didžiausias kainų skirtumas lyginant 2012 m. duomenis su 2011 m. atitinkamais duomenimis, buvo gegužės mėn., kai pastarąjį mėnėsį vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina buvo net 20,3 proc. mažesnė.

2012 m. iš Lietuvos pieno gamintojų supirktas žalio natūralaus riebumo pienas, kuriam nebuvo taikytos nuoskaitos sudarė 96,3 proc. nuo viso atitinkamu laikotarpiu supirkto pieno kiekio, kai 2011 m. šis procentas sudarė 95,7. ( http://www.agrowill.lt/agromedia/2012-mlietuvoje-padidejo-zaliavinio-pieno-supirkimas-is-vietos-gamintoju-ir-is-kitu-es-valstybiu).

Taigi, šiais duomenimis remiantis galima teigti, jog 2012 metais pieno supirkta daugiau. Tačiau pieno gamintojai teigia jog 2012 metais, dėl sumažintų pieno supirkimo kainų, netekę beveik 80 mln litų. Nuo balandžio supirkėjai dar sumažino pieno supirkimo kainas, nes teigė mažiau gauną už eksportuojamus produktus. Pieno supirkimo kainos vėl krinta žemyn. 2012 metų žiemą už kilogramą gavę nuo 65 iki 96 centų, pieno gamintojai sako sulaukę perdirbėjų pranešimų, kad nuo balandžio jie mokės 6 ar net 10 centų mažiau. Pieno gamintojų asociacijos duomenimis, pernai dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų palyginti su 2011-aisiais, jie neteko beveik 80 milijonų litų. Itin daug nuostolių sako patiriantys stambūs ūkiai ir bendrovės nemažai investavę į fermų modernizavimą. Žemės ūkio ministerija siūlo žemdirbiams naują būdą, įteisintą Europos Komisijos – steigti pieno gamintojų susivienijimus ir tuomet derėtis su perdirbėjais dėl kainų. Norintieji jungtis į gamintojų grupes turėtų kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir Kaimo verslo centrą. Tačiau pieno gamintojų asociacijos vadovas sako abejojantis šia galimybe, nes stambesni gamintojai jau yra susijungę į kooperatyvus, kuriems pernai kainos buvo sumažintos labiausiai. O esą visus pieno ūkius, kurių 36 tūkstančiai, suorganizuoti – sunku. Nerimo kelia ne tik karvių bandos mažėjimas, bet ir tai, kad ketvirtą mėnesį iš eilės vis mažiau primelžiama pieno. (

http://verslas.delfi.lt/kaimas/lietuvos-pieno-gamintojai-skaiciuoja-milijoninius-nuostolius.d?id=61051661).

Savaime suprantama, kuo daugiau pieno superkama, tuo didesnė jo paklausa ir iš pieno ūkių. Kiek pieną superkanti įmonė mokės ūkininkui už kilogramą pieno dar priklauso ir nuo pieno rūšies.

(20)

20 Žinoma, už aukščiausios rūšies pieną mokama daugiausia, tačiau ir reikalavimai šios rūšies pienui yra didžiausi. Kad pienas būtų aukščiausios rūšies, jis turi turėti reikiamą kiekį baltymų ir riebalų bei nedidelį kiekį somatinių ląstelių. Pateiksiu keletą reikalavimų superkamam žaliam pienui.

1.5.1. Reikalavimai ūkininkui parduodant pieną

Ūkininkas, norėdamas prekiauti pieno produktais ar parduoti pieną tiesiogiai vartotojui, privalo laikytis pieno ūkių reikalavimų.

Žalio pieno apibrėžimas išplečiamas apimant visus ūkio gyvūnus: „Žalias pienas“ – tai ūkio gyvūnų pieno sekrecijos liaukų pagamintas pienas, kuris nebuvo pakaitintas iki aukštesnės kaip 40º C temperatūros.

Bet kurio gyvūno, kurio profilaktinių bruceliozės ir tuberkuliozės tyrimų individuali reakcija yra teigiama, žalias pienas negali būti vartojamas maistui.

Pieno įranga ir pieno saugojimo, tvarkymo ar vėsinimo patalpos turi būti įrengtos taip, kad pieno užteršimo rizika būtų kiek įmanoma apribota.

Gyvūnų, kuriems nustatomi klinikiniai tešmens ligos simptomai, pienas maistui negali būti vartojamas, jis gali būti vartojamas tik laikantis veterinarijos gydytojo nurodymų.

Reikalavimas, kad iš karvių būtų primelžiama bent du litrai pieno per dieną, panaikintas. Ūkininkai turi inicijuoti procedūras, siekdami užtikrinti, kad leistinas ribas viršijančių antibiotikų likučių turintis žalias pienas nebūtų pateikiamas į rinką.

Kai žalias pienas neatitinka reikalavimų antibiotikų likučiams, bakteriniam užterštumui ar somatinių ląstelių skaičiui nustatytų standartų reikalavimų, ūkininkas ar pieno supirkėjas privalo informuoti teritorinę VMVT ir imtis priemonių padėčiai ištaisyti. Jeigu ūkininkas neištaiso padėties per tris mėnesius nuo pirmo pranešimo apie reikalavimų dėl bendro bakterijų ir somatinių ląstelių skaičiaus neatitikimą, žalio pieno pristatymas iš to ūkio sustabdomas. Toks veiklos sustabdymas turi galioti tol, kol ūkininkas neįrodo, kad žalias pienas ir vėl atitinka nustatytus reikalavimus.

(21)

21 1.5.2. Reikalavimai pieno ir pieno gaminių pardavimui tiesiogiai vartotojui

1. Ūkininkas, norintis parduoti pieną ar iš jo gaminti ir parduoti pieno gaminius tiesiogiai vartotojams (iš ūkio, turgavietėse ar kitose leistinose prekybos vietose), privalo kreiptis į teritorinę VMVT su prašymu.

2. Teritorinės VMVT specialistas įvertina ar ūkyje laikomąsi melžimo, pieno paruošimo, higienos, sanitarijos, gaminių gamybos reikalavimų, įvertina žaliavos, pieno gaminių, vandens tyrimų protokolus, savikontrolės programą bei kitą tvarkomą dokumentų apskaitą ir vieneriems metams išduoda leidimą veiklai.

3. Tokiame ūkyje privalo būti:

• Ūkių karvės, avys ar ožkos turi būti nuolat prižiūrimos veterinarijos gydytojo, o ūkis turi būti kontroliuojamas nustatytu periodiškumu valstybinio veterinarijos gydytojo. Šių gyvulių sveikatos būklę patvirtina išduotas gyvūno sveikatos pažymėjimas.

• Ūkyje dirbančiųjų asmenų sąrašas. Asmenys, dalyvaujantys melžiant pieną ir tvarkant pieno produktus, privalo pasitikrinti sveikatą.

• Pieną ir pieno gaminius gamintojas privalo gaminti tik iš savo ūkyje laikomų gyvulių žalio pieno.

• Ūkiams leidžiama perdirbti ne daugiau kaip 500 kg žalio pieno per dieną. šis reikalavimas netaikomas, kai pieno produktai parduodami tiesiogiai vartotojui iš ūkio.

• Leidžiama naudoti gamybai šiltą žalią pieną, primelžtą prieš 2 valandas, arba atšaldytą iki + 8 °C žalią pieną, kuris atitinka reikalavimus (bendras bakterijų skaičius turi būti ne daugiau 100 tūkst./ml., somatinių ląstelių skaičius - ne daugiau 400 tūkst./ml., negali būti inhibitorinių medžiagų ir pašalinio vandens).

• Žalio pieno mėginiai tiriami kartą per metų ketvirtį VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje šiems rodikliams nustatyti: bendro bakterinio užterštumo, somatinių ląstelių skaičiaus, inhibitorinių medžiagų, užšalimo taško, riebalų, baltymų; S.aureus piene turi būti ištirti teritorinės VMVT laboratorijoje vieną kartą per 6 mėnesius.

• Ūkyje turi būti pieno gaminių gamybos technologinio proceso aprašymas, receptūra ir tvarkoma pieno produktų apskaita, pildomi plovimo, dezinfekavimo, šaldymo įrenginio, patalpų temperatūrų, termiškai apdorojamo žalio pieno temperatūrų registracijos žurnalai.

• Realizuojami pieno gaminiai privalo būti supakuojami ar sufasuojami, o pienas gali būti supakuojamas ir suženklinami iš karto juos pagaminus ūkyje. Ženklinimo etiketėje privalo būti nurodytas gamintojo vardas, pavardė, produkto pavadinimas, teritorinės VMVT išduoto leidimo prekiauti pieno produktais, pagamintais ūkyje, (toliau – leidimas) numeris, laikymo sąlygos, įrašas

(22)

22 „tinka vartoti iki…“ Pieno ženklinimo etiketėje būtina nurodyti ūkio veterinarinės priežiūros numerį, pieno laikymo sąlygas, melžimo laiką ir pateikti nuorodą „vartoti tik virintą“.

• Pieno produktais leidžiama prekiauti tam tikslui įrengtose mažmeninėse prekyvietėse ar ūkyje, iš specialiai įrengtos higienos sąlygas atitinkančios patalpos, kurioje yra šaldymo įrenginys. • Pieno produktų transportavimo metu turi būti laikomasi higienos sąlygų, temperatūros režimų, užtikrinančių saugų pieno produktų pristatymą.

• Leidžiama parduoti tik atšaldytą iki +6 °C temperatūros žalią karvių, avių ir ožkų pieną. • Parduoti pieną viešojo maitinimo įmonėms, darželiams, ligoninėms galima tik iš sertifikuotų pieno gamybos ūkių. Pardavimo metu perpilant pieną į pirkėjo tarą, pieno pardavėjas privalo palikti informaciją raštu apie pieno laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminą su nuoroda „vartoti tik virintą“. Ši informacija gali būti surašyta pieno važtaraštyje.

(http://www.ukioklubas.lt/straipsniai/gyvulininkyste/reikalavimai-pieno-ukiams-7381).

Remiantis šia informacija galima teigti, jog norint relizuoti pieną, ūkininkui tenka išties daug reikalavimų, kurių jis privalo laikytis. Nuo pieno kokybės priklauso žmonių sveikata, todėl ir atsakomybė yra išties didelė.

Kadangi ūkininkas, kurio ūkio ekonominę situaciją nagrinėsiu tiriamojoje dalyje, augina ir mėsinių galvijų, tai trumpai aptarsiu galvijienos rinkos prognozes.

(23)

23

1.6. Pasaulinės galvijienos rinkos prognozės

Prognozuojama, kad 2013 m. pasaulyje turėtų būti pagaminta 57,525 mln. t galvijienos arba 0,6 % daugiau nei 2012 m. Šį gamybos padidėjimą jau antri metai iš eilės lemia staigus galvijienos gamybos didėjimas Indijoje. 2013 m. sausio 1 d. Indijoje galvijų skaičius turėtų sudaryti 327,3 mln. vnt., Brazilijoje – 203,7 mln. vnt., JAV – 89,7 mln. vnt.

Prognozuojama, kad JAV 2013 m. turėtų išlikti didžiausia galvijienos gamintoja pasaulyje. Nežiūrint gamybos sumažėjimo apie 3,7 %, JAV 2013 m. turėtų būti pagaminta 11,273 mln. t galvijienos – tai 7,3 % mažiau nei 2008 m., kai buvo pagamintas mažiausias kiekis – 12,163 mln. t.

Brazilijoje, antroje pagal galvijienos gamybos dydį šalyje, 2013 m. galvijienos gamybos apimtys turėtų sudaryti 9,375 mln. t arba 1,8 % daugiau nei 2012 m.

ES šalyse 2012 m. galvijienos turėjo būti pagaminta 7,831 mln. t arba 4,6 % mažiau nei 2011 m., o 2013 m. – turėtų būti pagaminta 7,756 mln. t arba 1,0 % mažiau nei 2012 m.

Indija turėjo tapti ketvirtąja galvijienos gamintoja pasaulyje ir pirmąja pagal galvijienos eksporto apimtis. 2013 m. Indijoje galvijienos gamybos apimtys turėtų sudaryti 4,168 mln. t (14,4 % daugiau nei 2012 m. ir 63 % daugiau nei 2008 m.) ir turėtų būti eksportuota daugiau kaip pusė – 2,16 mln. t, kas sudarytų 25 % viso galvijienos eksporto pasaulyje.

Galvijienos eksportas pasaulyje 2013 m. turėtų sudaryti 8,956 mln. t – 7,6 % daugiau nei 2012 m. Galvijienos eksportas JAV 2012 m., lyginant su 2011 m. turėjo sumažėti apie 11,0 % ir sudaryti 1,124 mln. t, o 2013 m. – turėtų sumažėti 1,2 proc % lyginant su 2012 m., ir sudaryti 1,111 mln. t.

Galvijienos pasaulinis importas 2013 m. turėtų sudaryti 7,588 mln. t – 2,5 % daugiau nei 2012 m. Galvijienos importas JAV 2012 m., lyginant su 2011 m., turėjo padidėti apie 14,6 % ir sudaryti 1,069 mln. t, o 2013 m. – dar turėtų padidėti apie 11,1 % (iki 1,188 mln. t.).

Europos Komisija prognozuoja, kad 2013–2014 metų laikotarpiu mėsos gamyba ES turėtų sumažėti 2 % ir gali prireikti dešimtmečio ES šalims pasiekti 2011 m. mėsos gamybos lygį – 45 mln. t. (http://www.bavi.lt/mesos-gamybos-es-salyse-prognozes/).

Prognozuojama, kad 2011–2022 m. laikotarpiu kiaulienos gamyba ES šalyse turėtų išlikti pastovi ir sudaryti apie 23 mln. t, galvijienos ir avienos – turėtų sumažėti, atitinkamai 4 ir 16 %, o paukštienos – padidėti – 4 %. (http://www.bavi.lt/mesos-gamybos-es-salyse-prognozes/).

Remiantis bendra ES šalyse taikoma žemės ir maisto ūkio atskirų šakų plėtros prognozavimui metodika, Lietuvai integruojantis į bendrą ES ekonominę erdvę, ilgalaikės gyvulininkystės šakų ūkio plėtros prognozių modulis iki 2020 m. sukurtas adaptavus Lietuvos sąlygomis ekonometrinį dalinės pusiausvyros modelį „ES ir Rytų Europos šalių žemės ūkio modeliavimas“. ES dėl

(24)

24 santykinai didelių kainų ir ilgainiui (vidutiniškai po 0,2 % kasmet) mažėjančio suvartojimo prognozuojamas jautienos ir veršienos gamybos apimčių mažėjimas 2009–2018 m. (vidutiniškai po 0,5 % kasmet).

Svarbiausi išorės veiksniai, darantys įtaką gyvulininkystės sektoriaus plėtrai yra gyventojų skaičius, kuris nuosekliai didėja pasaulyje ir atvirkščiai, mažėja Lietuvoje. Taip pat ekonominis augimas (arba BVP augimas), kuriam sulėtėjus, mažėja mėsos suvartojimas.

Vertinant gyvulininkystės sektoriui skiriamas tiesiogines išmokas matyti, kad jomis skatinama tik galvijų ir avių augintojai bei pieno gamintojai, o užsiimantieji augalininkyste tiesiogines išmokas gauna visi nepriklausomai nuo auginamos produkcijos.

Siekiant, kad Lietuvos žemės ūkio produkcijos vertės struktūroje plėstųsi gyvulininkystės sektorius, kuris užtikrintų šalies ūkiui didesnę pridėtinę vertę ir didesnį užimtumą, reikėtų tobulinti pajamų palaikymo, rinkos reguliavimo ir struktūrinės politikos priemones.

Remiantis prognozėmis galima teigti, jog auginti mėsinius galvijus vis dėlto apsimoka. Nors suvartojamas mėsos kiekis Lietuvoje nėra didelis ir procentaliai jis mažėja, tačiau už jautieną ir veršieną ūkininkams mokama neblogai. Didesnius nuostolius galbūt patiria stambesni galvijų augintojai, tačiau smulkesnius, kurie augina iki 10 mėsinių galvijų, galvijienos suvartojimo mažėjimas paliečia mažiau. (http://vadyba.asu.lt/22/76.pdf).

Kad pradėti ūkininkauti, nesvarbu, ar tai būtų pieno ūkis, ar galvijų auginimas, pirmiausia reikia turėti tinkamus ūkinės paskirties pastatus. T. y. patalpas, kuriose bus laikomi gyvuliai – tvartus, patalpas, kur bus laikomas pašaras jiems, kraikas, kur bus laikoma žemės dirbimo technika. Savaime suprantama, reikia nemažai ir technikos, kurios pagalba būtų galima tinkamai paruošti pašarą gyvuliams. Sekančiame skyriuje apibūdinsiu pieno ūkio pastatus.

(25)

25

1.7. Pieno ūkio pastatai

Labai svarbu, kad ūkio statiniai būtų patogūs ir funkcionalūs, saugūs bei pastatyti laikantis reikalavimų. Panaudojus netinkamas technologijas, klaidos gali brangiai kainuoti ir turėti įtakos ūkio plėtrai, žmonių saugumui, gyvulių gerovei ir produktyvumui.

Prieš pradedant naujo pastato statybą ar esamo rekonstrukciją, svarbu apsispręsti, kokią pieno gamybos technologiją pasirinkti. Tam įtakos turi daug veiksnių – pastato vieta, išmatavimai, atstumai iki ganyklų, ūkio dydis, mėšlo tvarkymo galimybės, aplinkosauga, perspektyvinė ūkio plėtra, finansiniai ištekliai ir kt. Kataloge pateikta patarimų, kurioje tvarto vietoje tikslingiausia įrengti robotizuotas melžimo sistemas, nes nuo to priklauso ir kitų su melžimu susijusių procesų optimizavimas.

Labai sunku vienodas technologijas pritaikyti keliems ūkiams. Dažniausiai projektą ar atskiras jo dalis reikia priderinti prie esamos ūkio situacijos. Būtina pritaikyti technologijas, tenkinančias gyvūnų gerovės reikalavimus, numatyti reikalingų statinių ir įrenginių išdėstymą, taršos šaltinių valdymo, atliekų šalinimo technologijas, tinkamas priešgaisrines bei saugumo priemones. Pasirinkus gyvulių laikymo būdą, labai svarbu sudaryti technologinį planą. Dažnai klystama, kai pirma pastatomas pastatas, o paskui sprendžiama, koks bus laikymo būdas. Tokiais atvejais dažniausiai jau būna statybos klaidų, tad norimai technologijai įdiegti reikia daug darbo ir finansinių išteklių. Reikia sukurti gerą laikymo aplinką gyvuliams, siekiant optimaliai pagerinti gyvulių sveikatą ir produktyvumą. Gyvulių gerovė – tai ne tik šėrimas, priežiūra ir geros sveikatos užtikrinimas. Labai svarbu, kad pastatai, šėrimas ir priežiūra atitiktų gyvulių poreikius. Be to, teisinga pieno ūkio pastatų ir jų sudėtinių dalių struktūra turi lemiamos reikšmės galutiniams ūkio veiklos rezultatams. Taigi, privaloma pasirūpinti pastatais ir įranga, jų paskirtimi ir išdėstymu, vandens tiekimo, mėšlo tvarkymo, ventiliacijos, apšvietimo, konstrukcijų inžineriniais sprendimais. (http://agroakademija.lt/klientams/).

Turint tinkamus pastatus gyvulių laikymui, kaip minėjau, reikia technikos žemei dirbti bei gyvulių pašarui ruošti.

(26)

26

1.8. Žemės dirbimo technika

Pieno ūkio produktas – pienas. Ūkininkas privalo pasirūpinti ne tik melžimo įranga, bet ir tinkamomis ir saugiomis pieno laikymo sąlygomis. Karvių melžimui jam reikia melžimo įrangos – agregatų. Pieno laikymui - pieno aušintuvo. Žiemą karvės laikomos tvarte, tad jame turi būti įvesta vakuumo linija. Vasaros sezonu ganykloje reikalinga lauko melžimo aikštelė.

Ūkyje neįmanoma dirbti be traktoriaus. Tad ūkyje jis būtinas. Taip pat reikia įvairios technikos – žemei arti, javams sėti, chemikalams purkšti. Ypatingai daug reikalauja šienavimas. Šiam darbui reikalinga šienapjovė, vartytuvas, grėblys. Priklausomai nuo to, kokiu būdu šienas ruošiamas, reikia preso, jei ruošiamas sausas šienas, ar preso su vyniotuvu, jei ruošiamas silosas. Siloso rulonam krauti reikia frontalinio krautuvo. Silosavimui reikalingi du traktoriai – vienas, kad susukti pusžalį šieną, kitas – apvynioti siloso rulonus plėvele. Ne kiekvienas ūkininkas turi silosavimo įrangą. Samdant darbininkus ir mokant už silosavimą tenka skirti nemažai lėšų, tad yra išties pravartu pačiam ūkininkui įsigyti šią techniką.

(27)

27

1.9. Dvejybinė apskaitos sistema

Norint sėkmingai plėtoti verslą, būtina rūpintis finansais, vykdyti jų analizę. Egzistuoja įvairios apskaitos sistemos, tačiau aš aptarsiu tik dvejybinę apskaitos sistemą, kadangi būtent šią apskaitos sistemą naudoja ūkininkas, kurio ūkio ekonominę vertę aš nustatinėsiu.

Ūkininkai gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę privalo apskaitą tvarkyti dvejybine apskaitos sistema. (http://www.docinta.lt/paslaugos/dvejybin-apskaita-kininkams).

Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvejybinis_%C4%AFra%C5%A1as)).

Buhalterinė sąskaita - tai informacijos kaupimo ir grupavimo būdas turtui, kapitalui, gautinoms sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms apskaityti per ataskaitinį laikotarpį. Buhalterinė sąskaita susideda iš dviejų dalių - debeto ir kredito.

( http://www.ukioklubas.lt/straipsniai/lietuvos-zemes-ukis/apskaitos-sistemos-kuria-pasirinkti-1491).

Ūkinių operacijų registracijos buhalterinėse sąskaitose metu operacijos vertinė išraiška įrašoma į vienos sąskaitos debetą (D) ir kitos sąskaitos kreditą (K): jei turtas, gautinos sumos ar sąnaudos padidėja, jų padidėjimas žymimas apskaitai skirtų sąskaitų debete, o jei sumažėja – apskaitai skirtų sąskaitų kredite. Jei kapitalo, įsipareigojimų ir pajamų vertė padidėja, šis padidėjimas registruojamas atitinkamų apskaitai skirtų sąskaitų kredite, o jei sumažėja – debete. Dvejybinis įrašas sudaro dvejybinės apskaitos sistemos pagrindą. Vykdant dvejybinę buhalteriją kiekvieno apskaitos ciklo pabaigoje rengiama finansinė atskaitomybė.

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvejybinis_%C4%AFra%C5%A1as).

Taigi, dvejybinės apskaitos sistemos pagrindą sudaro dvejybinis buhalterinis įrašas: kiekviena ūkyje įvykusi ūkinė operacija turi būti užregistruota ne mažiau kaip dviejose buhalterinėse sąskaitose, kurios susideda iš dviejų dalių – debeto ir kredito.

(28)

28 Ši apskaitos sistema turi nemažai privalumų. Dvejybinė apskaitos sistema informatyvesnė, ją taikant galima sukaupti daugiau ir detalesnių duomenų, didesnės jos analizavimo galimybės. (http://www.agroakademija.lt/apskaita/apskaita/?SId=25).

Gautus finansinius rodiklius lengviau analizuoti, kas leidžia priimti tinkamus ūkio valdymo sprendimus. (http://www.docinta.lt/paslaugos/dvejybin-apskaita-kininkams). Ūkininkas gali pasinaudoti valstybės bei ES parama, gauti banko paskolą. Gali konkuruoti su ES ūkininkais. Tvarkydamas apskaitą dvejybiniu būdu, ūkininkas kas mėnesį gauna ataskaitas apie pinigų būklę, materialinių vertybių likučius, bei žinias, kaip atsiskaito jo pirkėjai bei kam jis pats yra skolingas. Tvarkant gamybos išlaidų apskaitą, gali tinkamai įvertinti savo auginamos žemės ūkio produkcijos savikainą. Pasibaigus metams jis parengia finansines atskaitas, todėl gali įvertinti metinius rezultatus ir priimti atitinkamus ūkio valdymo sprendimus.

Ūkininkų dvejybinė apskaita vedama vadovaujantis LR žemės ūkio ministro įsakymu: „Dėl ūkininko ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“. (http://www.docinta.lt/paslaugos/dvejybin-apskaita-kininkams).

(29)

29

TIRIAMOJI DALIS

2. TYRIMO METODIKA

Magistro darbas atliktas 2010 – 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Tyrimo objektas. Sigito Baldausko pieno ūkis. Tyrimas atliktas naudojant buhalterinės apskaitos duomenis.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Sigito Baldausko pieno ūkio veiklą, nustatyti ūkio ekonominę padėtį remiantis 2010 – 2012 metų buhalterinės apskaitos duomenimis.

Tyrimo uždaviniai:

- atlikti pieno kokybės rodiklių (baltymingumo, riebumo, laktozės, somatinių ląstelių skaičiaus bei urėjos) kokybės analizę, bei nustatyti jų įtaką pardavimų pelningumui remiantis 2009 – 2012 metų pieno kokybės duomenimis;

- surinkti pieno primilžio bei pieno kainų kitimo duomenis 2009 – 2012 metais;

- surinkti 2010 – 2012 metų ūkio pardavimų duomenis ir apskaičiuoti pelningumo rodiklius – turto pelningumą, pardavimų pelningumą bei ūkio mokumą;

- remiantis 2010 – 2012 metų ūkio buhalterinės apskaitos duomenimis atlikti pieno ir galvijų pardavimų analizę ir nustatyti jų pardavimų įtaką pardavimų pelningumui;

Tyrimo metodai ir atlikimas. Tyrimas parengtas naudojant duomenų rinkimo, sisteminimo, palyginimo ir matematinių skaičiavimų metodus. Naudoti 2010 – 2012 metų ūkio buhalterinės apskaitos duomenys. Atlikta 2010 – 2012 metų ūkio ekonominė analizė. Duomenų apdorojimas atliktas MS Excel programa.

(30)

30

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Ūkio duomenys

3.1.1. Ūkio registracijos duomenys Ūkininkas Sigitas Baldauskas gimė 1961 02 16;

Ūkio adresas : Vabalų km, Laukuvos sen., Šilalės raj.; Ūkio įregistravimo data 1998 05 05;

Ūkininko ūkio įreg. pažymėjimo Nr. ŪP Nr. 0032567 Registracijos Nr. 67;

Ūkio identifikavimo numeris : 7696011; Ūkio dydis – 80 ha;

Veiklos sritis – pienininkystė;

3.1.2. Gamybinė struktūra

Pagrindinė ūkininko ūkio šaka – pienininkystė. Apart pienininkystės ūkininkas užsiima smulkia galvijininkyste. Ūkyje laikomi prieaugliai – veršeliai, telyčaitės ir buliukai. Ūkininkas pats augina javus, skirtus gyvulių pašarui. Maistui ir gyvulių pašarams augina bulves, visas būtiniausias daržoves šeimai.

Ūkininkas turi visą reikalingą techninę bazę žemės dirbimui ir gyvulių pašaro ruošimui.

3.1.3. Valdymo organizacinė struktūra

Pagrindinis organizacinės struktūros vienetas yra pats ūkininkas. Jis pats ir vadovauja ūkiui. Kartu su ūkininku dirba ūkininko žmona. Ji ne tik dirba ūkyje, bet ir tvarko ūkio buhalteriją (dvejubine apskaitos sistema) ir rūpinasi ūkio finansiniais reikalais. Ūkyje dirba viena talkininkė. Ji yra ir apgyvendinta ūkininko namuose.

Vasarą ūkyje dirba ūkininko vaikai. Šienavimo darbus atlikti padeda kaimynai, mainais už pagalbą jiems ar technikos paskolinimą.

(31)

31 3.1.4. Ūkio veiklos aplinka

Žemės ūkio verslą, kaip ir kitus verslus, veikia įvairaus pobūdžio ir prigimties jėgos ir veiksniai, egzistuojantys pačioje įmonėje (ūkyje) ir už jos ribų, turintys didesnę ar mažesnę įtaką veiklos organizavimui bei jos rezultatams.

Žemės ūkio verslo aplinka yra skirstoma į išorinę ir vidinę. Išorinės aplinkos veiksniai skirstomi į 2 grupes: tiesioginio ir netiesioginio poveikio veiksnius.

Tam, kad įvertinti ūkininko ūkio išorinės ir vidinės aplinkos veiksnius atlikta SWOT (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizę.

STIPRYBĖS

1. Palanki ūkio geografinė padėtis; 2. Gera kelių infrastruktūra;

3. Derlingi dirvožemiai, našios pievos; 4. Gera ūkininko ūkio techninė bazė; 5. Nuosava pieno šaldymo talpa; 6. Visa reikalinga technika šienavimui;

SILPNYBĖS

1. Pagrindinis karvių laikymo tvartas begali talpinti tik 8 papildomas karves (taigi ūkio plėtojimo galimybės ribotos);

2. Kadangi mokamos paskolos už traktorių ir silosavimo presą, ūkininkas neturi lėšų daugiau įsigyti žemės;

3. Pieno rinka vis skursta Lietuvoje, kainos už 1l žalio pieno vis mažėja;

GALIMYBĖS

1. Nedidelė galimybė plėsti ūkį; 2. ES struktūrinių fondų parama; 3. Papildomų darbo vietų sukūrimas 4. Įsitvirtinimas Lietuvos pieno rinkoje;

(32)

32 GRĖSMĖS

1. Nepalankios klimato sąlygos karvių pašarų (siloso) ruošimui; 2. Nepalankios klimato sąlygos grūdinių kultūrų auginimui; 3. Nepalanki situacija pieno rinkoje;

4. Užkrečiamosios galvijų ligos;

3.2. Ūkio pelną įtakojantys veiksniai

Mano mokslinio tiriamojo darbo tikslas – nustatyti Sigito Baldausko pieno ūkio ekonominę vertę. Finansų analizę atlikta remiantis 2009 – 2012 m. duomenimis.

Kadangi tai pieno ūkis, tai pagrindinės pajamos yra gaunamos iš pieno. Vienas svarbiausių faktorių, lemiančių pelningumą – realizuojamo pieno kiekis. Savaime suprantama, kuo daugiau pieno primelžiama – tuo daugiau už jį gaunama pelno. Primelžto pieno kiekis tiesiogiai susijęs su melžiamų karvių skaičiumi ūkyje. Tačiau ne tik pieno kiekis lemia uždirbį. Nemažai įtakos turi ir pieno kokybė. Už aukščiausią pieno rūšį mokama daugiausiai. Kad pienas būtų aukščiausios rūšies, jis turi būti baltymingas, turėti nemažai riebalų, laktozės, urėjos ir neviršyti leistino šiai rūšiai somatinių ląstelių skaičiaus. Apart kokybės, pelningumą lemia ir tai, kiek už 1 kg pieno ūkininkui moka pieną iš ūkio superkanti įmonė. Šis rodiklis per metus kinta kelis kartus.

Atliekant tyrimą, remtąsi 2009 – 2012 m. duomenimis. Analizė atlikta nagrinėjant primilžius, melžiamų karvių skaičių ūkyje, pieno kokybę ir tai, kiek už pieno kilogramą mokėjo pieną superkanti įmonė. Nuo pat ūkininkavimo pradžios pieną iš ūkio superka AB „Žemaitijos pienas“.

Analizės metu apžvelgti šie pieno kokybės rodikliai :

 Riebumas (%);

 Baltymingumas (%);

 Laktozė (%);

 Somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml);

 Urėja (mg);

Rezultatai sugrupuoti į ketvirčių vidurkius ir metinius vidurkius.

Taip pat pateikta, kiek už pieno kilogramą mokėjo AB „Žemaitijos pienas“ (išskirta ketvirčiais).

(33)

33 Kadangi ūkininkas be pienininkystės užsiima ir galvijininkyste, analizėje pateiktas kiekvienais metais parduotų telyčaičių ir bulių skaičius, taip pat, kiek už kilogramą sumokėjo galvijus pirkusi įmonė.

Ūkininkas pats augina javų kultūras (miežius, kviečius, rugius ir avižas). Taip jis sutaupo ir jam nereikia pirkti javų gyvulių pašarui. Analizėje pateikta kiek ha kiekvienos javų kultūros jis užaugino kiekvienais metais (2009 – 2012 m.).

Kadangi ūkininkas kasmet deklaruoja valdomą dirbamąją žemę, tai taip pateikti duomenys, kiek jis deklaravo žemės 2009 – 2012 metais.

3.3. Pieno kokybės analizė

3.3.1. Pieno riebumas

Pieno riebumas – vienas svarbiausių pieno kokybės rodiklių. Pirmoje lentelėje pateikta, kaip jis kito ketvirčiais (sausio – kovo mėn., balandžio – birželio mėn., liepos – rugsėjo mėn., spalio – gruodžio mėn.). Sausio – kovo mėn. pavadintas pirmuoju ketvirčiu, balandžio – birželio mėn. – antruoju ketvirčiu, liepos – rugsėjo mėn. – trečiuoju ketvirčiu, o spalio – gruodžio mėn. – ketvirtuoju ketvirčiu.

Lentelė Nr. 1 Pieno riebumas 2009 metais

Laikotarpis (ketvirtis) Pieno riebumas (%)

Pirmasis ketvirtis 4,86

Antrasis ketvirtis 4,21

Trečiasis ketvirtis 4,56

Ketvirtasis ketvirtis 5,00

Kaip matome, didžiausias pieno riebumas buvo paskutiniąjame ketvirtyje, mažiausias – antrąjame. 2009 metų pieno riebumo vidurkis – 4,65 %.

(34)

34 Lentelė Nr. 2 Pieno riebumas 2010 metais

Iš duomenų matome, jog didžiausias pieno riebumas buvo paskutiniame ketvirtyje, kaip ir 2009 metais. O mažiausias – trečiajame. Bendras 2010 metų pieno riebumo vidurkis – 4,63 %

2011 metų pieno riebumo vidurkis – 4,7 %. Jis yra aukštesnis už 2009 metų ir 2010 metų pieno riebumo vidurkį. Kaip ir ankstesniais metais riebiausias pienas buvo spalio – gruodžio mėnesiais. Liesiausias, kaip ir 2011 metais jis buvo liepos – rugsėjo mėnesiais.

Laikotarpis(ketvirtis) Pieno riebumas (%)

Tyrimo metu nustatyta, jog pieno riebumas, kaip ir prieš tai buvusius tris metus, didžiausias yra paskutiniame ketvirtyje. O mažiausias kaip ir 2010 ir 2011 metais – trečiajame ketvirtyje. 2012 metų pieno riebumo vidurkis – 4,93 %.

(35)

35 Paveikslas Nr. 2 Pieno riebumas procentais 2009 – 2012 metais

Remiantis šiais duomenimis matome, jog pieno riebumas sumažėjęs buvo tik 2010 metais ir siekė 4,63 %. Po to jis vis kyla. Ir 2012 metais pasiekia 4,93 %.

3.3.2. Pieno baltymingumas

Pienas taip vertinamas dėl jame esančių baltymų. Pieno baltymai yra visaverčiai. Tai – neginčytinai viena svarbiausių pieno sudedamųjų dalių. Todėl tai yra vienas iš pieno kokybės rodiklių, kurie yra tiriami.

Šiame skyriuje pateikti duomenys apie pieno baltymingumą 2009 – 2012 metais. Penktoje lentelėje pateiktas pieno baltymingumas 2009 metais.

Lentelė Nr. 5 Pieno baltymingumas 2009 metais

Laikotarpis(ketvirtis) Pieno baltymingumas (%)

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, jog didžiausias baltymų kiekis buvo liepos – rugsėjo mėnesiais, o mažiausias – spalio – gruodžio mėnesiais. 2009 metų vidutinis pieno baltymingumas – 3,46 %.

4,45 4,5 4,55 4,6 4,65 4,7 4,75 4,8 4,85 4,9 4,95 5 2009 2010 2011 2012

Riebumas,%

(36)

36

Laikotarpis (ketvirtis) Pieno baltymingumas (%)

2010 metais, kaip matome, pieno baltymų kiekis vis kilo. Šių metų pieno baltymingumo vidurkis – 3,40 %. Taigi, jis yra 0,06 % mažesnis lyginant su 2009 metais.

Lentelėje pateikti duomenys rodo, jog pieno baltymingumas didžiausias buvo spalio – gruodžio mėnesiais, mažiausias baltymų kiekis 2011 metais buvo balandžio – birželio mėnesiais. Nuo liepos mėn. jis nežymiai kilo. 2011 metų pieno baltymingumo vidurkis – 3,40 %. Taigi, jis yra toks pat, kaip 2010 metais ir tiek pat – 0,06 % mažesnis, lyginant su 2009 metais.

Lentelė nr. 8 Pieno baltymingumas 2012 metais

Šiais metais pieno baltymingumas lyginant su 2009, 2010 ir 2011 metais skiriasi tuo, kad didžiausias jis buvo pirmajame ketvirtyje. Mažiausiai baltymų buvo balandžio – birželio mėnesiais, lygiai taip pat, kaip ir 2011 metais. 2012 metų pieno baltymų vidurkis – 3,43 %. Taigi, jis 0,03 % mažesnis nei 2009 metais, ir 0,03 % didesnis nei 2010 ir 2011 metais.

(37)

37 Paveikslas Nr. 3 Pieno baltymingumas 2009 – 2012 metais

Tyrimo metu nustatyta, jog 2010 metais ir 2011 metais pieno baltymingumas buvo vienodas – 3,40 %. 2009 jis buvo didžiausias – 3,46 %.

3.3.4. Pieno angliavandenis – laktozė

Be baltymų ir riebalų, piene yra ir angliavandenių. Pagrindinis angliavandenis piene – pieno cukrus laktozė. Laktozė yra disasharidas. Ji sudaryta iš galaktopiranozės ir gliukopiranozės. Tai svarbus energijos šaltinis.

Šiame skyriuje pateikti laktozės kiekio pokyčiai piene 2009 – 2012 metais.

Lentelė Nr. 9 Laktozės kiekis piene 2009 metais

Laikotarpis(ketvirtis) Laktozės kiekis (%)

Pateiktoje lentelėje matome, jog didžiausias laktozės kiekis buvo balandžio – birželio mėnesiais – 4,73 %. Mažiausias – liepos – rugsėjo mėnesiais – 4,51 %. Šių metų laktozės kiekio vidurkis – 4,62 %.

3,37% 3,38% 3,39% 3,40% 3,41% 3,42% 3,43% 3,44% 3,45% 3,46% 3,47% 2009 2010 2011 2012

Baltymingumas %

(38)

38

Didžiausias laktozės kiekis buvo pirmajame ketvirtyje, mažiausias – paskutiname. Šių metų laktozės kiekio vidurkis – 4,39 %. Kaip matome, jis gerokai žemesnis nei 2009 metais.

Lentelė Nr. 11 Laktozės kiekis 2011 metais

2011ųjų metu duomenimis remiantis matome, jog didžiausias laktozės kiekis buvo balandžio – birželio mėnesiais 4,42 %, o mažiausias – paskutiniajame ketvirtyje 4,19 %. Taigi, spalio – gruodžio mėnesiais laktozės piene buvo mažiausiai kaip ir 2010 metais. 2011 metų laktozės kiekio vidurkis – 4,27 %. T. y. 0,12 % mažiau nei 2010 metais ir 0,35 % mažiau nei 2009 metais.

Laikotarpis (ketvirtis) Laktozės kiekis (%)

Iš lentelės duomenų matyti, jog mažiausias laktozės kiekis buvo pirmaisiais metų mėnesiais, o didžiausias – paskutiniaisiais. Nuo balandžio laktozės kiekis padidėjo ir liko panašus iki gruodžio mėnesio. 2012 metų laktozės kiekio piene vidurkis – 4,32 %. Jis artimiausias 2011 metais buvusiam laktozės kiekio piene vidurkiui.

(39)

39 Paveikslas Nr. 4 Laktozės kiekis piene (%) 2009 – 2012 metais

Atlikus laktozės kiekio (%) pokyčių 2009 – 2012 metais analizę nustatyta, jog didžiausias laktozės kiekis piene buvo 2009 metais ir siekė 4,62 %. Nuo 2009 metų iki 2011 metų jis mažėjo, o 2012 vėl pradėjo kilti. Mažiausias pieno cukraus kiekis piene buvo 2011 metais – 4,27 %. 2010 metais pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai piene yra mažesni nei 2009 metais.

3.3.5. Somatinių ląstelių skaičius

Somatinės ląstelės – tai kraujo forminiai elementai – daugiausia leukocitai ir iš tešmens audinio atskilusios ląstelės. Somatinės ląstelės blogina pieno kokybę. Jei jų leistinas kiekis viršija leistinas normas – pienas iš ūkio nebeimamas. Tyrimo metu surinkti duomenys kaip pasiskirstė somatinių ląstelių skaičius piene 2009 – 2012 metais.

Lentelė Nr. 13 Somatinių ląstelių skaičius 2009 metais

Laikotarpis (ketvirtis) Somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml)

Pirmasis ketvirtis 321 Antrasis ketvirtis 306 4,00% 4,10% 4,20% 4,30% 4,40% 4,50% 4,60% 4,70% 2009 2010 2011 2012

Laktozės kiekis %

(40)

40

Trečiasis ketvirtis 726

Ketvirtasis ketvirtis 467

Daugiausiai somatinių ląstelių buvo liepos – rugsėjo mėnesiais, mažiausiai – sausio – kovo mėnesiais. Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis 2009 metais – 433 tūkst./ml.

Lentelė Nr. 14 Somatinių ląstelių skaičius piene 2010 metais

Pirmasis ketvirtis 599

Antrasis ketvirtis 322

Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis 2010 metais – 408 tūkst./ml. Mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene tais metais buvo balandžio – birželio mėnesiais, didžiausias – sausio – kovo mėnesiais. Lyginant su 2009 metais galime pastebėti, jog somatinių ląstelių skaičius piene sumažėjo

Kaip matome, 2011 metai yra geresni somatinių ląstelių skaičiaus atžvilgiu lyginant su 2009 ir 2010 metais. Šių metų somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis – 354 tūkst./ml. Geriausias ketvirtis – trečias. Šiuo laikotarpiu somatinių ląstelių piene aptikta – 231 tūkst./ml. Prasčiausias – paskutinysis. Spalio – gruodžio mėnesių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis – 483 tūkst./ml.

(41)

41

Kaip matome – tai prasčiausi metai 2009 – 2012 metų laikotarpyje. Šiais metais somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkis – 551 tūkst./ml. Geriausias ketvirtis – trečiasis, kai jų aptikta buvo 413 tūkst./ml. Blogiausias – paskutinysis, kai somatinių ląstelių skaičius siekė net 622 tūkst./ml.

Paveikslas Nr. 5 Somatinių ląsteliu skaičius piene 2009 -2012 metais

Matome, jog 2009 -2011 metais somatinių ląstelių skaičius nežymiai mažėjo. Kai 2009 metais jis siekė 433 tūkst./ml, 2011 metais somatinių ląstelių skaičius jau siekė 354 tūkst./ml. 2012 metais jis ryškiai išaugo ir pasiekė didžiausią skaičių per visa laikotarpį – 551 tūkst./ml.

3.3.6. Urėjos kiekis piene

Urėja - šlapalas arba karbamidas, yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Jos kiekis piene parodo azoto pusiausvyrą organizme, karvių „apsirūpinimą“ baltymingais ir energetiniais pašarais. (http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=4&id=4416)

0,00% 100,00% 200,00% 300,00% 400,00% 500,00% 600,00% 2009 2010 2011 2012