LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS STUDIJŲ PROGRAMA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
VILIJA MIKALKEVIČIENĖ
ĮMONĖJE X SUPERKAMO PIENO PAGAMINAMO ROBOTIZUOTUOSE IR ĮPRASTUOSE ŪKIUOSE SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIŲ ANALIZĖ
ANALYSIS OF COMPOSITION AND QUALITY PARAMETERS OF RAW MILK DELIVERED TO THE X ESTABLISHMENT BY THE TRADITIONAL AND ROBOTIC
FARMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof., dr. Mindaugas Malakauskas
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Įmonėje x superkamo pieno pagaminamo robotizuotuose ir įprastuose ūkiuose sudėties ir kokybės rodiklių analizė“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2015-04-30 VILIJA MIKALKEVIČIENĖ
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2015-04-30 VILIJA MIKALKEVIČIENĖ
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2015-04-15 Mindaugas Malakauskas
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE 2015-04-16 Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
3 TURINYS SANTRAUKA... 4 SUMMARY...5 ĮVADAS...6 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 8
1.1. Pieno sudėtis ir jo kokybę įtakojantys rodikliai... 8
1.1.1. Bendras bakterinis užterštumas...12
1.1.2. Somatinių ląstelių skaičius...14
1.1.3. Inhibitorinės (slopinančios) medžiagos... 15
1.1.4. Pieno užšalimo temperatūra...17
1.2. Pieno ir pieno produktų juslinės savybės ir rodikliai... 17
1.3. Veiksniai įtakojantyskokybiško pieno kokybę ...20
1.4. Pieno sudėties ir kokybės kaita... 24
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...28
3. TYRIMO REZULTATAI...30
3.1. Kaska –Luiga Talu (įprastinio ir robotizuoto) ūkių karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai 2014 m...30
3.2. Aravete Agro OÜ (įprastinio ir robotizuoto) ūkių karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai 2014 m...34
3.3. Kirbla OÜ (įprastinio ir robotizuoto) ūkių karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai 2014 m...37
3.4. Tammsaare OÜ (įprastinio ir robotizuoto) ūkių karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai 2014 m...40
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS... 45
IŠVADOS... 47
LITERATŪRA...48
4 SANTRAUKA
Įmonėje x superkamo pieno pagaminamo robotizuotuose ir įprastuose ūkiuose sudėties ir kokybės rodiklių analizė
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas: prof. dr. Mindaugas Malakauskas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas Maisto saugos ir kokybės katedra
Kaunas, 2015
Darbo apimtis: 54 puslapiai ,11 lentelių, 16 paveikslų.
Darbo tikslas buvo įvertinti melžimo būdų įtaką superkamo pieno kokybės ir sudėties rodikliams. Tyrimų metu buvo analizuojami ir įvertinti robotizuotų ir nerobotizuotų (įprastinių) ūkių superkamo pieno sudėties ir kokybės rodikliai.
Tyrimams panaudoti įmonėje X superkamo pieno tyrimo duomenys gauti laikotarpiu nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31. Šiuo periodu analizuoti 8 pieno ūkių duomenys, įvertinant šiuos pieno rodiklius: pieno riebumas ir baltymingumas, somatinių ląstelių skaičius, bendras bakterinis užterštumas, inhibitorinės medžiagos ir užšalimo taško temperatūra.
Atlikti tyrimai parodė, kad padidėjus SLS, sumažėja pieno riebumas, laktozės kiekis ir primilžis, bet padidėja baltymingumas. Kaip antai Aravete Argo OÜ/Mägise plats (SLS 304) esant 880 karvių pieno kiekis dienai 16500 kg, tuo tarpu Aravete Agro OÜ/Mägise robot (SLS 249) esant 480 karvių pieno kiekis dienai 11000 kg. Gauto tyrimo duomenimis laktozės kiekis tiek robotizuotuose, tiek įprastiniuose ūkiuose mažesnis nei 4,7 %. Visuose tirtuose ūkiuose somatinės ląstelės neviršijo Pieno supirkimo taisyklių reikalavimų – t. y. somatinės ląstelės neviršijo 400 tūkst./cm3 piene, tačiau visuose ūkiuose somatinės ląstelės viršija 200 tūkst./cm3 piene, tai rodo, kad
karvės gali sirgti slaptuoju mastitu. Svarbus pieno kokybės rodiklis – pieno užšalimo temperatūra, kurią įtakoja metų laikas, aplinkos temperatūra, karvių veislė, amžius, laktacijos laikotarpis, produktyvumas ir ypač mityba. Laktozės kiekis tiek robotizuotuose, tiek įprastiniuose ūkiuose mažesnis nei 4,7 %, ir nors baltymų - daugiau negu 3,1 %. - dėl šios priežasties natūralaus pieno užšalimo temperatūra pakilusi daugiau kaip - 0,520 oC.
5 SUMMARY
Analysis of composition and quality parameters of raw milk delivered to the x establishment by the traditional and robotic farms
Master thesis
Thesis supervisor: prof. dr. Mindaugas Malakauskas Lithuanian University of Health Science
Veterinary Academy Faculty of Veterinary
Departament of Food Safety and Quality Kaunas, 2015
The coverage of the work: 54 pages, 11 tables, 16 pictures.
Object and tasks of work:. The aim of this work was to estimate the effects of robotic and not robotic to milk quality and composition. The averages of fat, protein, lactose, somatic cells, bacteria and the maximal values of freezing point were analyzed. Also, the composition and quality of milk was compared between robotic pasture (from January to December) and not robotic pasture (from January to December) periods.
Results and conclusions:
Studies have shown that the increase in the SCC, the decrease in milk fat content, the amount of lactose and milk production, but increases in protein content. As Aravete Argo OU / Mägise plats (SLS 304) at 880 cows milk quantity 16500 kg per day, while Aravete Agro OU / Mägise robot (SLS 249) at 480 cows milk quantity 11000 kg per day. Obtained in the study of lactose both robotic and conventional farms less than 4.7%. In all three farms somatic cells did not exceed the milk procurement regulations - t. y. somatic cells did not exceed 400 thousand. / cm3 milk, but all farms somatic cells exceeds 200 thousand. / cm3 milk, suggesting that cows can suffer subclinical mastitis. An important indicator of the quality of milk - milk freezing point, which is influenced by the time of year, ambient temperature, cows breed, age, lactation period, productivity and especially diet. Lactose content in both robotic and conventional farms less than 4.7%, and although protein - more than 3.1%. - For this reason liquid milk freezing point lifted more than - 0.520 ° C.
6 ĮVADAS
Pienas ir jo produktai vartojami nuo civilizacijų atsiradimo pradžios, kai buvo prijaukinti pirmieji naminiai gyvūnai. Tai labai svarbi visavertės mitybos dalis, teikianti būtinų maisto medžiagų žmogaus organizmui.
Visi pieno produktai naudingi ir reikalingi žmogui, nes organizmas lengvai pasisavina baltymus iš šių produktų, su pieno produktais geriausiai pasisavinamas kalcis, juose yra šiek tiek B grupės vitaminų, šiek tiek riebaluose tirpių vitaminų.
Pieno kokybę lemia tokie veiksniai kaip bendras bakterinis užterštumas, somatinių ląstelių skaičius (SLS), inhibitorinių medžiagų nebuvimas ir pieno užšalimo temperatūra (Gudonis, 2007). Taip pat svarbu yra tai, kad kiekvieno rodiklio nuokrypiai daro įtaką pieno kokybei. Pavyzdžiui, padidėjus somatinių ląstelių kiekiui, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų (Ruegg, Tabone, 2000; Saville et al.,2000; Van Schaik et al., 2002). Somatinių ląstelių skaičius piene parodo atsparumą mastitams, kintančias karvių imunines savybes (Juozaitienė, Žakas, 2002; Pečiulionienė, Pauliukas, 2004; Šimkienė, Juozaitienė, 2007).
R. Mišeikienė, J. Rudejevienė, N. Pečiulaitienė (2011) teigia, kad pieno sudėtį lemia riebalų, baltymų, laktozės kiekis piene, o pieno kokybę rodo somatinių ląstelių ir bendras bakterijų skaičius. Vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių gerą pieno kokybę - sveika karvė, tinkami ir kokybiški pašarai, geros karvių laikymo sąlygos, indų švara, melžimo technologija. Netinkamas šėrimas, higienos nesilaikymas, įvairūs karvių susirgimai ir kiti veiksniai sukelia pieno skonio, kvapo, konsistencijos ir spalvos pakitimus, t. y. pieno ydas. Tik iš švaraus, gero skonio ir kvapo pieno galima pagaminti kokybiškus pieno produktus (Staniškienė ir kt., 2007).
Kiti autoriai (Urbienė, 2005, Salamończyk, 2013; Ramanauskas, Narkevičius, 2008, Žakas, 2002 ir kt.) teigia, kad teigia, kad pieno sudėtį bei kokybę įtakoja, bei ji kinta priklausomai nuo karvės amžiaus, laikymo sąlygų, paros laiko, temperatūros, rujos, mastitų ar kitų susirgimų ir pan.
Pienas yra vienas vertingiausių ir plačiai vartojamas maisto produktas, todėl pagrindinis uždavinys tiek pieno gamintojams, tiek jo perdirbėjams yra gerinti pieno kokybę .
Be to ir pastaraisiais metais vartotojai kelia aukštesnius maisto produktų kokybės reikalavimus, todėl auga ir sveikų bei kokybiškų produktų poreikis. Dėl didėjančios tendencijos vartoti tik aukštos kokybės produktus, nuolatos kyla reikalavimai pieno produktų kokybei ir saugai (Drulia, 1998; Leistner, 2002).
Pieno gamintojams vertėtų žinoti tam tikras priemones, kurias naudojant galima koreguoti pieno sudėtį. Iš visų minėtų fenotipinių veiksnių didžiausią įtaką turi šėrimas. Jį keičiant, kinta ir pieno sudėtis (Bartkevičiūtė, 2007).
7 Lietuvai, tapus Europos Sąjungos nare, privalu gaminti konkurencingus ir saugius vartoti žmonėms pieno produktus. Todėl pastaruoju metu ypač didelis dėmesys kreipiamas į pieno produktų kokybę ir jų saugą, todėl pieno kokybės gerinimo klausimai itin svarbūs.
Darbo tikslas – Įvertinti melžimo būdų įtaką superkamo pieno kokybės ir sudėties rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. Literatūros duomenų apie pieno sudėties ir kokybės rodiklius analizė; 2. Pieno sudėties ir kokybės rodiklių nustatymo metodų analizė;
3. Pieno sudėties ir kokybės rodiklių duomenų rinkimas bei analizė;
4. Duomenų palyginamoji analizė (iš įprastų ir robotizuotų ūkių) sudėties bei kokybės rodiklius. Išvadų formulavimas;
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Pieno sudėtis ir jo kokybę įtakojantys rodikliai
Lietuvoje vienas iš pagrindinių žmogaus vartojamų produktų yra pienas ir jo produktai. Pienas – labai sudėtinga biologinė sistema, o jo sudedamosios dalys nėra stabilios ir priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat ir nuo karvės sveikatingumo (Sloth, 2003).
Anot R. Ramanausko ir R. Narkevičiaus (2008) karvių pienas yra sudėtinga koloidinė polidispersinė sistema, kurioje yra iki 200 įvairių komponentų, kuriame yra lengvai įsisavinamos maisto medžiagos, reikalingos organizmui: riebalai, baltymai, angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, vitaminai, fermentai, organinės rūgštys bei kitos imuninės medžiagos reikalingos žmogaus organizmo atsinaujinimui. Visi pieno komponentai sudaro stabilią pieno sistemą, kuri yra jautri daugelio faktorių poveikiui.
Panašiai teigia ir R Bartkevičiūtė ir kt. (2006). Autoriai pabrėžia, kad pienas – vienas iš svarbiausių būtinų kasdieninės subalansuotos mitybos produktų į kurio sudėtį įeina svarbūs komponentai reikalingi organizmo vystymuisi.
D. Sekmokienė ir kt. (2004) teigia, kad didžiąją pieno dalį sudaro (cheminė sudėtis, vidutiniškai): vanduo 87,5 proc. bei sausosios medžiagos 12,5 proc (1 pav.)
87,5 12,5 3,8 3,32,7 0,70,10,14,74,70,7 Vanduo sausosios m-gos riebalai baltymai kazeinas albuminas globulinas kiti baltymai nebaltyminiai junginiai laktozė mineralinės medžiagos
1 pav. Pieno cheminė sudėtis, proc. Šaltinis: D. Sekmokienė ir kt., 2004
Žaliavinis pienas – pamelžtas, atšaldytas ir kitaip neapdorotas pienas. Iš šio pieno gaminamas geriamas pienas ir visi kiti pieno produktai (Pieno žvaigždės).
Žalias pienas – pienas, kuris nebuvo kaitinamas aukštesnėje nei iki 40 °C temperatūroje arba kitaip apdorotas, siekiant lygiaverčio poveikio (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).
9 Kadangi pieno produktų grandinė prasideda nuo žaliavinio pieno (Jasutienė, Garmienė, 2007), todėl svarbu ištirti pieno sudėtį ir jo kokybę įtakojančius rodiklius.
Labai svarbus rodiklis pienui yra sudėtis bei jo savybės. Vyraujančios medžiagos piene yra vanduo, riebalai, baltymai, angliavandeniai ir mineralinės medžiagos (Sekmokienė ir kt., 2004).
Svarbiausių pieno komponentų – baltymų ir riebalų – kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: karvių genetikos, laktacijos tarpsnio, primelžiamo pieno kiekio, amžiaus, sveikatos, aplinkos sąlygų ir šėrimo (Bartkevičiūtė, 2009).
Šiuo metu daug baltymų ir riebalų turintis pienas yra labiau vertinamas. Todėl siekiant gauti kokybišką bei vertingą pieną, svarbu šėrimo metu duoti reikiamą kiekį vitaminų bei mineralinių medžiagų – reikia šerti subalansuotais ir visaverčiais pašarais (Bartkevičiūtė, 2007). Jei yra jų trūkumas gali sumažėti primilžis, pablogėti karvės sveikata- dėl šių priežasčių gali sutrikti reprodukcija, piene sumažėti maistingųjų medžiagų – o tai įtakoja ir prastesnę pagamintų produktų kokybę.
Z. Bartkevičiūtė (2009) teigia, kad dažnai šeriant karves, didėja ir riebalų kiekis piene. Riebalų didėjimas būna žymesnis tuomet, kai karvės gauna daug koncentratų ir mažai žolinių pašarų. Ir tuomet, kai raciono pašarai duodami atskirai. Šeriant karves visų raciono pašarų mišiniu, dažnas šėrimas pieno riebumui įtakos beveik neturi. Koncentruotųjų ir apėmingųjų pašarų tarpusavio santykis racione turi didelę įtaką primilžiui ir pieno sudėčiai. Pieningų karvių racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40 proc. ir daugiau. Su jais karvės gauna daug energijos, todėl didėja produktyvumas ir riebalų bei baltymų kiekis piene. Tačiau dėl itin didelio koncentratų kiekio racione pieno riebumas gali sumažėti daugiau kaip 1 proc., o baltymų, priešingai, – padidėti 0,2–0,3 proc.
Riebų ir baltymingą pieną galima gauti tuomet, kai karvės racione netrūksta energijos ir visų būtinų maisto medžiagų, kai pašarai tinkamai paruošiami šėrimui ir derinami tarpusavyje, atsižvelgiant į gyvulio poreikius.
L. Šernienė, D. Sekmokienė (2006) teigia, kad pieną sudarančias medžiagas galima skirstyti į pagrindines (baltymai, riebalai, vanduo, angliavandeniai), gretutines (fermentai, vitaminai, įvairios mineralinės medžiagos ir kt.) bei pašalines (medžiagos patekusios į pieną per orą, pašarus, perdirbimo metu ir pan.).
Pieno sudėčiai ir savybėms turi įtakos tokie veiksniai kaip karvių produktyvumo kryptis, veislė, sveikata, klimatinės sąlygos pašarai, laktacijos periodas, pašarų cheminė sudėtis bei kiti (Urbienė, 2005, Salamończyk, 2013; Ramanauskas, Narkevičius, 2008).
B. Staniškienė ir kt, (2007) taip pat teigia, kad pieno sudėtį bei kokybę įtakoja, bei ji kinta priklausomai nuo karvės amžiaus, laikymo sąlygų, paros laiko, temperatūros, rujos, mastitų ar kitų susirgimų ir pan.
10 A. Žakas (2002) pabrėžia, kad pieno sudėtį įtakoja negenetiniai veiksniai, tokie kaip metai, mėnuo, ūkis, sezonas, laktacijos, amžius veršiavimosi metu, laktacijos mėnuo.
K. Pauliukas ir kt. (2005) atlikto tyrimo metu, nustatė, kad konkretūs metai ar sezonas turi įtakos žaliavinio pieno kokybės rodikliams (inhibitorių kiekiui, vidutinei pieno užšalimo temperatūrai (PUT), somatinių ląstelių skaičiui, bendram bakteriniam užterštumui (BBU)). Tik somatinių ląstelių skaičiui piene iš dalies turi įtakos genetiniai veiksniai, o visiems kitiems – tik aplinkos.
Kiti autoriai taip pat teigia, kad sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene (Pečiulionienė, Pauliukas, 2004). Padidėjęs primilžis per parą turi įtakos pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiaus piene mažėjimui.
Siekiant išsaugoti natūralias pieno savybes ir pagaminti kokybiškus produktus, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas šviežio pieno kokybei.
Pieno kokybė – tai visuma sudėties ir savybių rodiklių, nustatančių pieno vertę. Priklausomai nuo bendro kokybės įvertinimo, būdingų ir pašalinių sudėtinių dalių, fizinių ir cheminių, biologinių bei technologinių savybių, iš pieno gaminami visi jo produktai arba tik tam tikros produktų rūšys, o kartais pienas gali būti visiškai netinkamas žmonių mitybai (Lukauskas ir Sederevičius, 2004).
Daugelis veiksnių daro įtaką pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodikliams bei jų kaitai. Svarbiausi– genetiniai ir negenetiniai veiksniai - taip teigia K. Pauliukas ir kt. (2005).
Artinant superkamo pieno kokybės vertinimą prie ES reikalavimų, nuo 1999 m. šalyje pradėta diegti nauja pieno supirkimo ir jo kokybės nustatymo sistema, t. y. Už pieną atsiskaitoma pagal VĮ „Pieno tyrimai“ (akredituota laboratorija pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus) analizių rezultatus. Joje rutininių kokybės nustatymo metodų tikslumas užtikrintas pamatiniais metodais, atliekamais pagal Žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninį reglamentą, atitinkantį Europos Tarybos sprendimą 91/180/EEB.
Anot V. Skirmundžio (1997), pieno kokybė gali būti nusakoma: 1) natūralumu;
2) chemine sudėtimi (riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų kiekis);
3) pieno savybėmis: spalva, skoniu, kvapu, konsistencija, išvaizda, tankiu, rūgštingumu, termostabilumu ir kt.
4) mechaniniu užterštumu; 5) bakteriniu užterštumu;
6) užterštumu pašalinėmis (nenatūraliomis) medžiagomis;
Pieno sudėties rodikliai – riebalų ir baltymų kiekis piene procentais.
Į pieno sudėtį įeina pagrindinis baltymas kazeinas (alfa, beta ir kapa) ir sutraukinimo baltymai – alfa laktoalbuminas ir beta laktoglobulinas. Daugybe tyrimų nustatyta, kad beta laktoglobulino ir
11 kazeinų genai turi skirtingus alelinius variantus, nuo kurių priklauso pieningumas, pieno riebumas bei baltymingumas, bet ypač pieno kokybinė sudėtis, o nuo jos – ir perdirbamosios pieno savybės (Pečiūlaitienė ir kt., 2005).
Pieno kokybės rodikliai – bendras bakterinis užterštumas tūkst./cm 3, somatinių ląstelių skaičius tūkst./cm3, inhibitorinės (slopinančios) medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra.
Produktų kokybė daugiausia priklauso nuo pieno liaukų gaminamo sekreto kokybės, ypač piene esančių sudėtinių medžiagų.
Kiekvieno rodiklio nuokrypiai daro įtaką pieno kokybei. Pavyzdžiui, padidėjus somatinių ląstelių kiekiui, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų. Somatinių ląstelių skaičius piene parodo atsparumą mastitams, kintančias karvių imunines savybes (Juozaitienė, Žakas, 2002; Pečiulionienė, Pauliukas, 2004; Šimkienė, Juozaitienė, 2007). Manoma, kad egzistuoja ryšys tarp didėjančio somatinių ląstelių skaičiaus ir inhibitorių piene (Ruegg, Tabone, 2000; Saville et al.,2000; Van Schaik et al., 2002).
R. Mišeikienė, J. Rudejevienė, N. Pečiulaitienė (2011) teigia, kad aukštos kokybės pieną. apsprendžia somatinių ląstelių skaičius (SLS) ir bendras bakterinis užterštumas. Pieno kokybės rodikliai ir tyrimo periodiškumas turi atitikti 1 lentelėje nurodytus reikalavimus.
1 lentelė. Pieno kokybės rodikliai ir tyrimo periodiškumas
Rodiklio pavadinimas Norma Tyrimo periodiškumas Kas nustato
Užterštumas bakterijomis,
ne daugiau kaip tūkst./cm3 100 Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d ir nuo 16 iki
31 d.
Laboratorija
Somatinių ląstelių skaičius
ne daugiau kaip tūkst./cm3 400 Ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą
laikotarpiais: nuo 1 iki 15 ir nuo 16 iki 31d. Laboratorija Inhibitorinės (slopinančios) medžiagos Turi nebūti
Ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį, ne rečiau kaip po vieną tyrimą
laikotarpiais: nuo 1 iki 15 ir nuo 16 iki 31 d.
Laboratorija
Pieno užšalimo temperatūra ne aukštesnė kaip 0C
Minus 0,515
Ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį Laboratorija Šaltinis: Pieno supirkimo taisyklės, 2001
Nuo žaliavinio pieno kokybės priklauso gaminamų produktų kokybė. Pieno kokybės rodiklių nuokrypiai daro įtaką pieno kokybei.
Tačiau pieno kokybė priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, pašaruose esantys pesticidai, pelėsiai, sunkieji metalai, nuodingi augalai patenka į pieną, o po to į gaminamus produktus. Jei ganyklos gausiai tręšiamos azoto trąšomis, piene atsiranda nitratų ir nitritų. Pieno kokybę blogina 1 lentelės tęsinys
12 nekokybiškas, t. y. daug sviesto rūgšties turintis silosas. Sviesto rūgšties bakterijos patenka į sūrius ir juos sugadina, išpučia.
Apibendrinant galime teigti, kad pieno kokybę lemia bendras bakterinis užterštumas, somatinių ląstelių skaičius (SLS), inhibitorinių medžiagų nebuvimas ir pieno užšalimo temperatūra. Visi šie rodikliai tarpusavyje susiję ir vienam jų pakitus, priežastį galima rasti analizuojant kitus. Pieno sudėčiai ir savybėms turi įtakos tokie veiksniai kaip karvių produktyvumo kryptis, veislė, sveikata, klimatinės sąlygos pašarai, laktacijos periodas, pašarų cheminė sudėtis bei kiti.
1.1.1. Bendras bakterinis užterštumas
Pienas, pasižymintis daugybe teigiamų savybių, tuo pačiu gali būti ir vienas iš pavojingiausių maisto gamybos žaliavų.
Bakterinis pieno užterštumas ne tik blogina pieno kokybę, bet gali sukelti ir sunkius susirgimus (Prascevičienė, 1998). Kai kurie mokslininkai (Godefay ir Molla, 2000) nustatė sąsajas tarp žmonių susirgimų ir padidėjusio bendro mikroorganizmų skaičiaus bei koliforminių bakterijų kiekio piene.
Pamelžtas pienas yra sąlyginai švarus, be bakterijų. Jei pienas po melžimo neužteršiamas, tai atvėsinus viename jo mililitre randama iki 10 tūkst. bakterijų. Jei pienas užteršiamas ir jame nustatoma daugiau kaip 300 tūkst. bakterijų 1 mililitre, prastėja pieno kokybė, sumažėja jo laikymo trukmė ir panaudojimo galimybės (Šernienė, 2006).
Pieno užterštumą lemiančios priežastys:
tešmuo plaunamas vandeniu ir naudojama viena pašluostė kelioms ar visoms karvėms; po plovimo tešmuo nenusausinamas, nenumelžiamos pirmosios čiurkšlės;
pienas pirmiau patenka į tarpinius indus, po to į šaldytuvą;
melžiama į senas, deformuotas, sunkiai išplaunamas pieno linijas; pienui košti naudojami prastos kokybės filtrai;
per lėtai atšaldomas pienas šaldytuvuose;
neištirta vandens, naudojamo linijoms plauti, kokybė; nekontroliuojama pieno indų ir aparatų plovimo kokybė; netinkamai įrengti pieno blokai;
nenaikinamos musės ir graužikai; dirba nekvalifikuotas personalas.
Anot B. Staniškienės, L. Šernienės, J. Šiugždaitės bei S. Tušas (2007) norint užtikrinti pieno kokybę, reikia mažinti bendrą bakterinį užterštumą:
13 • pirmąsias pieno čiurkšles numelžti į specialų indelį, įvertinti tešmens būklę;
• paruoštas pamelžti tešmuo turi būti sausas ir švarus; • meldžiant laikytis asmens higienos reikalavimų;
• sergančių karvių nemelžti su tais pačiais melžimo aparatais kaip sveikų bei jų pieno nesumaišyti su sveikų karvių pienu;
• pieną košti kuo mažesnio poringumo filtrais;
• pamelžtą pieną kuo greičiau atšaldyti iki 4C ar žemesnė temperatūros; • pamelžę švariai išplauti ir dezinfekuoti melžimo įrangą;
• pieną laikyti tinkamai įrengtose patalpose
Anot R. Ramanausko ir R. Narkevičiaus (2008) žalio pieno mikrobiniam užterštumui sumažinti visuose jo gavimo etapuose būtina griežtai laikytis sanitarinių-higieninių reikalavimų, iš kurių pagrindiniai yra tokie:
• karvių priežiūra (odos ir tešmens valymas, kokybiškų pašarų ir tinkamo kraiko naudojimas); • reguliari karvių sveikatos veterinarinė kontrolė;
• melžimo aparatų, įrenginių ir kitų priemonių efektyvus ir reikiamu laiku plovimas bei dezinfekcija;
• aptarnaujančio personalo sveikata;
• pirminis pieno apdorojimas (filtravimas, greitas atšaldymas, laikymo režimo stebėjimas); • pieno transportavimas (specializuoto transporto naudojimas, grafiko prisilaikymas).
K. Pauliukas ir kt. (2005) nustatė, kad pristatomo pieno sudėtis ir kokybė atskirais metų mėnesiais keitėsi nežymiai ir tik bendras bakterinis pieno užterštumas ženkliai padidėjo gruodžio-kovo mėnesiais, nes pieno užterštumas susijęs su bendru patalpų bakteriniu užterštumu.
Kituose literatūros šaltiniuose nurodoma (Hutchison et al., 2005; Klimaitė ir Aniulis, 2003), jog karvių laikymo periodas neįtakoja bendrojo bakterinio pieno užterštumo. Autoriai teigia, kad tiek tvartinio, tiek ganyklinio periodo laikotarpiu užterštumas yra gan didelis.
Kitų tyrėjų duomenimis (Helgren et al., 2003), sezonas neženkliai įtakoja bendrąjį bakterinį pieno užterštumą.
A.D. Dardashti ir kt. (2000) teigia, kad netinkamos higienos sąlygos turi neigiamos įtakos produkcijos kokybei.
Tuo tarpu, D. Adomavičiūtė ir kt. (2006) atliktais geriamo pieno tyrimais nustatė, kad didžiausias mikroorganizmų skaičius nustatytas rudenį, mažiausias – pavasarį.
Mikroorganizmai – viena pagrindinių priežasčių, neigiamai veikiančių pieno kokybę. Pieno švarumas ir tešmens sveikatingumas labai priklauso nuo tešmens švaros. Todėl tešmenį prieš melžiant reikia kuo geriau nuplauti, dezinfekuoti ir nušluostyti (Rueg, Rasmussen et al., 1998).
14 Daugiausia mikroorganizmų patenka nuo karvių odos ir plaukų, todėl būtina karves dažnai valyti, o tvartus kreikti sausu ir nesupelijusiu kraiku (Riaukienė, 1999).
Pagrindinėmis priežastimis neigiamai veikiančiomis pieno kokybę A. Greičiuvienė A. (2004) laiko mikroorganizmus, kurių yra tiek patalpose, tiek ant tešmens, odos ar netinkamai išplautuose induose. Siekiant išgauti aukštos kokybės pieną būtina ne tik tinkamai melžti karvę, bet ir sudaryti švarią, mikroorganizmais neužterštą aplinką.
Pieno kokybei gerinti, kartu ir mastito profilaktikai, svarbios tešmens priežiūrai skirtos sanitarijos ir higienos priemonės. Plovikliai gerai plauna, pašalina nešvarumus, tačiau nedezinfekuoja. Taigi juos naudoti reikėtų su dezinfekavimo medžiaga speniams ir tešmeniui dezinfekuoti. Ji turi būti lengvai įperkama, baktericidiška, greitai veikti, kuo mažiau dirginti odą. Dezinfekuojamoji medžiaga neturi patekti į pieną (Špakauskas, 2000).
Nustatyta, kad teisingas spenių dezinfekavimas gali sumažinti iki 75 proc. bakterijų. (Pankey, Drechsler, 1993).
Apibendrinant galime teigti, kad norėdami užtikrinti pieno kokybę, reikia mažinti bendrą bakterinį užterštumą. Bakterijų piene galima išvengti laikantis sanitarinių-higieninių reikalavimų: tinkama karvių priežiūra (odos ir tešmens valymas, kokybiškų pašarų naudojimas), reguliaria karvių sveikatos kontrole; melžimo aparatų, įrenginių ir kitų priemonių plovimas bei dezinfekcija ir pan.
1.1.2. Somatinių ląstelių skaičius
Vertinant pieno kokybę vienas pagrindinių rodiklių yra somatinių ląstelių skaičius. Jų piene yra visada. Sveikų karvių piene somatinių ląstelių kiekis gali būti iki 300 tūkst./ml.(Sederevičius, 2004).
SLS didėjimas piene – pirmasis slaptojo mastito požymis. J. Ramanauskienė ir kt. (2008) teigia, kad mastitu karvės serga nuolat, dėl to sumažėja pieno kokybė ir produkcija.
Mastitas pridaro daugiausia nuostolių pieno ūkiams, jis lemia pieno kiekybės ir kokybės pokyčius (Aniulis ir kt., 2000). Jei vidutinis SLS neviršija 100 tūkst./ml – banda sveika, bet didesnis kaip 200 tūkst./ml SLS dažniausiai rodo, kad karvė serga slaptuoju mastitu. SLS piene itin padidėja po traumų, veikiant cheminėms medžiagoms arba infekcinių ligų sukėlėjams.
Anot S. Japerto ir V. Minkevičiaus (2007) somatinių ląstelių kiekį piene lemia: medžiagų apykaitos ligos, nagų problemos, gimdos uždegimas ir pan.; netinkama melžimo higiena, po melžimo nedezinfekuojami speniai;
vadybos klaidos – sergančios karvės neatskiriamos nuo sveikų, neatliekami jų pieno mėginių bakteriologiniai tyrimai, netikrinamas melžimo sistemos darbas, laiku nekeičiamos melžiklių gumos ir kitos guminės dalys;
15 prastos gyvulių laikymo sąlygos;
šėrimo klaidos;
gyvulių patiriamas stresas: šiurkštus elgesys su jais, karštis, fiziologiniai organizmo pokyčiai, pašarų pasikeitimas, hierarchija bandoje ir kt.
Nustatyta, kad padidėjus SLS, sumažėja pieno riebumas, laktozės kiekis ir primilžis, bet padidėja baltymingumas (Rudejevienė, 2007).
Iš pieno, kuriame yra didelis somatinių ląstelių skaičius, gaunami žymiai blogesnės kokybės produktai (Aniulis ir kt., 2000), todėl ypač svarbu, kad piene jų būtų kuo mažiau. Vienas iš būdų, siekiant sumažinti somatinių ląstelių kiekį piene, yra karvių sveikatos būklės gerinimas, jų imuniteto stiprinimas.(Lukauskas, 2005).
R. Riekerink su bendradarbiais (2007) ištyrė sezono įtaką somatinių ląstelių skaičiui bendroje pieno talpyklėje bei individualių karvių piene ir nustatė, kad metų laikas darė įtaką SLS geometriniam vidurkiui. Jie nustatė, kad didžiausias SLS bendroje pieno talpyklėje buvo vėlyvu vasaros laikotarpiu – rugpjūčio mėnesį ir ankstyvą rudenį.
Somatinių ląstelių skaičius visada padidėja prieš karvėms užtrūkstant, pradėjus jas melžti vieną kartą per dieną, taip pat pirmomis dienomis po veršiavimosi (Staniškienė ir kt., 2007)
Laktacijos metu didėjantį somatinių ląstelių skaičių įtakoja netinkamas melžimas, tešmens paruošimas ir spenių dezinfekavimas (Stankūnienė, Tacas, 2003; Žakas, 2002).
Padidėjus SLS, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų, rodančių, kad sveikų karvių pienas sumaišytas su sergančių (Ruegg ir kt., 2000; Saville ir kt., 2000; Van Schaik ir kt., 2002).
Apibendrinant galime teigti, kad vienas pagrindinių rodiklių lemiančių pieno kokybę yra somatinių ląstelių skaičius. Somatinių ląstelių skaičių įtakoja ir melžimo reikalavimų nesilaikymas, netinkamas tešmens paruošimas bei spenių dezinfekavimas, gyvulio amžius, šėrimas, laikymo sąlygos, laktacijos periodas, veislė. Kuo daugiau somatinių ląstelių piene, tuo jis žemesnės kokybės ir menkesnės vertės.
1.1.3. Inhibitorinės (slopinančios) medžiagos
Inhibitoriais laikomos medžiagos, slopinančios mikroorganizmų - bakterijų augimą. Inhibitoriai gali patekti į pieną iš gyvulio organizmo ir iš išorės. (Kondrotaitė ir kt., 2013). Inhibitoriais gali būti antibiotikai (mikrobinės kilmės), veterinariniai preparatai (cheminės kilmės).
Pastaruoju metu padaugėjus alerginėms ligoms pasaulyje, antibakterinėms medžiagoms bei jų nustatymo metodai yra griežtai kontroliuojami (Šalomskienė, Žvirauskienė, 2005).
Natūraliame piene neturi būti pašalinių medžiagų – antibiotikų ir kitų medikamentų (Japertienė, Japertas, 2011).
16 Pienas, turintis inhibitorinių medžiagų kenkia žmonių sveikatai – jis įtakoja virškinamojo trakto mikrofloros sudėtį ir taip atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų, kurių neveikia gydymui skiriami preparatai, gali pasireikšti alergijos (Kishida, 2007; Narkevičiūtė, 2008). Perdirbėjai tokio pieno naudoti negali, todėl griežtai tikrina.
Inhibitorinių medžiagų piene gali atsirasti, jei:
karvės gydomos antimikrobiniais ar kitokiais preparatais ir nesilaikoma išlaukos laikotarpio; užtrūkstant karvei buvo sušvirkšti antimastitiniai preparatai, o karvė apsiveršiavo anksčiau
numatyto laiko;
karvės šeriamos užterštais pašarais;
po dezinfekavimo blogai išplaunami melžimo, pieno aušinimo ir kiti pieno indai; padidėjęs SLS piene;
Dažnai pieno taršos inhibitoriais priežastis būna netinkamas melžimo įrangos valymas, kai plovimo ir dezinfekavimo medžiagos naudojamos nepaisant nurodytų koncentracijų, taip pat plaunant įrangą nesilaikoma temperatūrinių režimų ar po dezinfekavimo blogai išplaunami melžimo, pieno aušinimo ir kiti indai (Sigurdson, 2011).
Karves gydant mikrobiniais preparatais bei nesilaikant instrukcijose pateiktų nurodymų, gydymo metu, ar praėjus 2-3 paroms po gydymo kurso, išsiskiria inhibitorinės medžiagos. Šis laikas priklauso nuo to, koks preparatas buvo vartojamas gydymui. Susirgus gyvuliui, būtina kviesti veterinarijos gydytoją, ne tik kad paskirtų gydymą, bet ir nurodytų per kiek laiko vaistų likučiai pasišalins iš organizmo.
Labai svarbu taip pat įvertinti pašarų kokybę ir jų paskirti pagal gyvūnų grupes. Karvės neturi būti šeriamos kombinuotais pašarais ar premiksais su antibiotikų priedais, skirtais penimiems gyvuliams šerti, taip pat neturi būti naudojami supeliję, mikotoksinais užteršti pašarai.
Anot A. Greičiuvienės, gydomas karves būtina atskirti nuo sveikų, paženklinant specialiais raiščiais ar kitais būdais. Privaloma užregistruoti žurnale apie vaistų panaudojimą. Sergančius galvijus būtina melžti pabaigoje, į atskirą talpyklą. Po melžimo šį pieną reikia sunaikinti arba panaudoti ne maisto gamybai. Jei karvei buvo suleisti preparatai prieš mastitą, pieną po kiekvieno melžimo reikia tirti dėl inhibitorinių medžiagų. Tik neradus jų, šį pieną galima naudoti. Po dezinfekavimo būtina gerai išplauti melžimo, pieno aušinimo ir kitus indus.
Apibendrinant galime teigti, kad inhibitoriai slopina mikroorganizmų - bakterijų augimą. Inhibitoriai mikrobinės kilmės – antibiotikai; cheminės kilmės – veterinariniai preparatai. Pienas, turintis inhibitorinių medžiagų, kenksmingas žmonių sveikatai. Pienas užteršiamas inhibitoriais, kai netinkamai valoma įranga, plovimo ir dezinfekavimo medžiagos naudojamos nepaisant nurodytų koncentracijų, taip pat plaunant įrangą nesilaikoma temperatūrinių režimų ar po dezinfekavimo
17 blogai išplaunami melžimo, pieno aušinimo ir kiti indai, neteisingas vaistų vartojimas, gydomų karvių melžimas, nekokybiški pašarai, netinkamai pasirinktas gydymas ir kt.
1.1.4. Pieno užšalimo temperatūra
Svarbus pieno kokybės rodiklis – pieno užšalimo temperatūra, kurią įtakoja metų laikas, aplinkos temperatūra, karvių veislė, amžius, laktacijos laikotarpis, produktyvumas ir ypač mityba. Pieno užšalimo temperatūrą lemia sausųjų, ypač laktozės bei mineralinių medžiagų, kiekis piene. Kuo šių medžiagų piene daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesnė. Jei tiriant kontrolinį mėginį nustatoma, kad piene yra pašalinio vandens, už pieną taikoma nuoskaita. Priklausomai nuo pieno cheminės sudėties, užšalimo temperatūra gali svyruoti nuo -0,515 iki -0,560 °C.
Veiksniai, dėl kurių didėja pieno užšalimo temperatūra: pašare per mažai reikiamų maisto medžiagų;
prastos kokybės silosas, šienainis ar kitas raugintas pašaras, kuriuose yra daug sviesto ar kitų organinių rūgščių;
sumažėjęs pieno liaukos sintezės aktyvumas – karvėms sergant tešmens uždegimu ar jas trūkinant;
įvairių virškinimo organų, ypač kepenų, ligos;
per aukšta aplinkos temperatūra ir didelis oro drėgnumas, pienas užšaldomas iš dalies; į pieną pateko vandens, likusio pieno linijose po plovimo, ypač vamzdynų alkūnėse; dauguma melžiamų karvių yra šviežiapienės.
Pieno užšalimo temperatūrą labiausiai įtakoja karvių mityba. Netinkamai šeriamų karvių pieno užšalimo temperatūra būna net aukštesnė net -0,4830C. Kadangi ar karvė tinkamai pašerta, galime spręsti ir iš pieno sudėties rodiklių, todėl labai svarbu karves šerti visaverčiais pašarais.
Pieno užšalimo temperatūrą įtakoja ir karvės girdymas. Karvę girdyti reikia ne prieš melžimą, bet pamelžus. Atliktų tyrimų duomenimis, po girdymo net 2,5 valandas pieno užšalimo temperatūra būna aukštesnė (VĮ “Pieno tyrimai”).
Apibendrinant galime teigti, kad pieno užšalimo temperatūrą lemia sausųjų, ypač laktozės bei mineralinių medžiagų, kiekis piene. Kuo šių medžiagų piene daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesnė. Pieno užšalimo temperatūrai įtakos turi karvės girdymas, mityba.
1.2.Pieno ir pieno produktų juslinės savybės ir rodikliai
Pirminiai pieno kokybės rodikliai (juslinės savybės) - pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, skonis.
18 Tiriant juslines savybes laikomasi tam tikro nuoseklumo. Pirmiausia nustatoma pieno spalva, kvapas, konsistencija. Piene negali būti matomų pašalinių priemaišų, susidariusių sviesto kruopelių, sušalusių pieno gabaliukų ir panašiai (Gudonis, 2006).
2 lentelė. Pirminiai pieno kokybės rodikliai ir kokybės rodiklių tyrimo periodiškumas Rodiklio
pavadinimas
Norma Tyrimo
periodiškumas
Kas nustato
Pirminiai pieno kokybės rodikliai
Spalva Balta arba gelsvo atspalvio Priimant kiekvieną pieno siuntą
Supirkėjas Kvapas Be specifinio pašarų ar kitų
medžiagų kvapo. Žiemą ir pavasarį galimas silpnas pašarų kvapas
Priimant kiekvieną pieno siuntą
Konsistencija Vienalytė, nesušaldyta, be gleivių, nuosėdų, baltymų dribsnių, sviesto kruopelių ir mechaninių priemaišų
Priimant kiekvieną pieno siuntą
Supirkėjas
Temperatūra Pieno pardavimo metu – ne aukštesnė kaip 8 0 C, išskyrus
atvejus, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo. Į pieno apdorojimo ir perdirbimo įmones atvežto pieno temperatūra neturi viršyti 10 0 C.
Priimant kiekvieną pieno siuntą, išskyrus atvejus, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo
Supirkėjas
Skonis Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų skonio. Žiemą ir pavasarį galimas silpnas pašarų skonis.
Kilus įtarimui Supirkėjas
Rūgštingumas Ne didesnis kaip 18 0T Kilus įtarimui Supirkėjas
Švarumas Ne žemesnės kaip I grupės Kilus įtarimui Supirkėjas Tankis Ne mažesnis kaip 1027 kg/m3 Kilus įtarimui Supirkėjas
Šaltinis: Pieno supirkimo taisyklės, 2001
Skonis. Skoniu vadinamas ypatingas pojūtis, kurį sukelia į burną patekusios ir skonio receptorius sudirginusios cheminės medžiagos (Mieželienė ir kt., 2005).
Skonio pokyčiai. Pašarų prieskonis piene atsiranda tuomet, jei karvės šeriamos daug eterinių aliejų turinčiais augalais, sugedusiais, apipuvusiais šakniavaisiais, nekokybiškais šiaudais ar šienu, bei blogos kokybės silosu. Kartų skonį pienui suteikia puvimo bakterijos esančios nešvariuose pieno induose ir ant tešmens. Kartais pienas apkarsta jei gyvuliai gauna daug cukrinių runkelių lapų ar ganosi ganyklose, kuriose gausu pelynų. Taip pat kartus pienas būna rujos metu, sergant gelta, mastitu, lytinių organų ligomis. Beje pienas greičiau apkarsta žiemos metu. Sūrus pienas būna užtrūkinamų karvių ir laktacijos pradžioje, po išsimetimų, bei sergant tešmens uždegimu.
19 Pieno kvapo pakitimai. Pienas labai gerai sugeria įvairius kvapus. Greitai įgauna mėšlo, dezinfekcinių medžiagų kvapą. Acetono kvapą pienas įgauna karvei sergant ketoze, ar ją šeriant blogos kokybės silosu. Specifinį augalų kvapą pienas įgauna jei karvės, šeriamos daug eterinių aliejų turinčiais augalais: laukinis česnakas, garstyčios, kmynai, supeliję pašarai. Taip pat specifinį kvapą pienui gali suteikti kai kurie medikamentai (pvz. antihelmintikai). „Pridusęs“ pienas būna tuomet, kai pamelžtas ir neataušintas laikomas sandariai uždengtas. Kad taip neatsitiktų pieno indus reikėtų uždengti marle ir laikyti neuždarytus tol, kol pienas neataušta.
Kvapas ir skonis gali būti įvertinamas 5 balų sistema (Gudonis, 2007). 3 lentelė. Kvapo ir skonio vertinimas taškais
Kvapo ir skonio apibūdinimas Įvertinimas Taškai
Malonaus skonio, švelniai salstelėjęs, be specifinio pašarų, kitų medžiagų kvapo ir prieskonio
Labai geras 5
Skonis nepakankamai išreikštas, be specifinio pašarų, kitų medžiagų kvapo ir prieskonio
Geras 4
Silpnas pašarų prieskonis, šiek tiek rūgštelėjęs,ne visai grynas, truputį karstelėjęs
Patenkinamas 3
Stiprus pašarų (tarp jų svogūnų, česnakų, pelynų ir kt. Žolių, suteikiančių kartumo) prieskonis, ,sudusęs, rūgštelėjęs, karstelėjęs, surstelėjęs
Blogas 2
Kartus, su pelėsių ar puvėsių prieskoniu, su naftos produktų, vaistų, plovimo ar dezinfekavimo medžiagų kvapu ir skoniu
Blogas 1
Šaltinis: A. Gudonis, 2007
Pieno, įvertinto mažiau nei 4 taškais, neperka ir grąžina pieno gamintojui. Analizę atlieka komisija, susidedanti ne mažiau kaip iš trijų vertintojų. Mėginių kvapas ir skonis nustatomas tuoj pat po jų paėmimo arba po jų laikymo ir gabenimo, tačiau ne ilgiau kaip po 4 val., kai mėginio temperatūra 420 C. Tiriami mėginiai lyginami su mėginiu, kuris neturi kvapo ir skonio ydų ir įvertintas 5 taškais (Gudonis, 2009).
Spalva. Pieno spalvos pokyčiai. Gelsvą atspalvį pienas turi 5-6 dienas po apsiveršiavimo (krekenys), šeriant pašarais turinčiais karotino (pvz. morkomis). Tamsiai geltoną spalvą įgauna karvių gydomų antibiotikais pienas, (tetraciklinu). Rausvą atspalvį pienas įgauna trūkus tešmenyje smulkioms kraujagyslėms. Taip atsitinka po apsiveršiavimo esant tešmens edemai, patyrus traumą, apsinuodijus ir patekus mikroorganizmams į tešmenį. Melsvą atspalvį turi nugriebtas ar vandeniu atskiestas, taip pat sergančių mastitu karvių pienas
Konsistencija. Normalus pienas yra vienalytės struktūros skystis, be nuosėdų, gleivių, baltymų krešulių. Jo konsistencija priklauso nuo klampumo.
Klampa priklauso nuo sausųjų medžiagų kiekio piene, t. y. nuo riebalų, baltymų, angliavandenių kiekio. Kuo daugiau riebalų piene, tuo jo klampa didesnė. Be to, pieno klampa
20 priklauso nuo baltymų koloidinio tirpalo ir nuo riebalų emulsijos būklių bei laktacijos periodo (didesnė pieno klampa yra laktacijos pradžioje ir pabaigoje), racionų sudėties ir kt.
Pieno klampa turi įtakoja ir pieno fizikinius ir cheminius procesus pieno perdirbimo metu. Esant didesnei pieno klampai, sumažėja pieno separavimo greitis.
Pieno klampumas mažėja pienui šylant. Pieno konsistencija nustatoma, pieną lėtai perpilant iš vieno indo į kitą.
Konsistencijos pakitimai. Klampus, tirštas tąsus su gleivėmis pienas būna užtrūkinimo laikotarpiu, po apsiveršiavimo esant krekenims, sergant infekcinėmis ligomis (sepsiu, snukio ir nagų liga, kt.). Priešlaikinis pieno surūgimas pastebimas tuomet, kai pienas yra parūgštėjęs (norma – pH-6,55), dažniausiai taip nutinka veršingumo pabaigoje. Taip pat sergant mastitu, virškinimo trakto susirgimais, tam įtakos turi gydymui naudojami antibiotikai. Anksčiau pienas surūgsta esant aukštai aplinkos temperatūrai, perkaitus organizmui. Karvių pienas su dujomis būna sergant virškinimo trakto susirgimais, viduriuojant, gausiai šeriant silosu, pašariniais runkeliais. Taip pat konsistencijos pakitimai ir dujos atsiranda tuomet, kai į pieną patenka E. Coli ir Enterobacter padermės mikroorganizmai. Vandeningas pienas gaunamas tuomet, kai karvės gauna daug kopūstų, runkelių lapų, šeriamos nekokybiškais pašarais ar yra išliesėjusios
Išvaizda. Piene neturėtų būti jokių pašalinių priemaišų (pašarų, pakratų, įvairių mechaninių dalelių, krešulių, gleivių ir kt.), susidariusių sviesto kruopelių, sušalusio pieno gabalėlių ir kt.(Urbšienė, 2013).
Kilus įtarimui dėl pieno išvaizdos ir spalvos atliekamas pieno švarumo tyrimas – kuris atliekamas pieną filtruojant bei vertinant mechanines priemaišas (pašarai, dulkės, plaukai, pakratai, žemės ar fekalijų dalelės).
Pieno rūgštingumą įtakoja citratai, anglies dioksidas, laisvosios rūgštys ir kiti piene esantys rūgščių junginiai, baltymų savybės, kalio ir kalcio fosfatai.
Pieno tankis yra jo masės santykis su užimamu tūriu.
Apibendrinant galime teigti, kad pirminiai pieno kokybės rodikliai - pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, skonis. Kilus įtarimui dėl pieno išvaizdos ir spalvos, gali būti atliekamas ir pieno švarumo tyrimas, kuris atliekamas pieną filtruojant.
1.3.Veiksniai, įtakojantys kokybiško pieno gamybą
Norint, kad pienas būtų geros kokybės, reikia laikytis ūkinių, zootechninių, veterinarinių ir technologinių reikalavimų. Veiksniai, įtakojantys žaliavinio pieno kokybę gali būti suskirstyti į dvi pagrindines grupes: tiesioginiai ir netiesioginiai.
21 4 lentelė. Veiksniai, sąlygojantys pieno kokybę
TIESIOGINIAI NETIESIOGINIAI
- Galvijų sveikata ir fiziologinė būklė - Tešmens sanitarinio apdorojimo kokybė - Naudojamas vanduo
- Pieno įrenginių ir pieno indų sanitarinė būklė - Karvių melžimo sąlygos
- Pieno košimo kokybė - Pieno aušinimoo kokybė - Natūralios medžiagos piene
- Pieno laikymo ir trasnportavimo sąlygos - Melžėjų asmens higiena
- Melžėjų kvalifikacija
- Pieno fermos, karvidžių aplinkos sutvarkymas - Tipinės (pritaikytos) karvidės, jų zoohigienos ir veterinarinės sanitarijos būklė
- Melžimo, pieno aušinimo, kitų įrenginių tinkamas eksploatavimas ir priežiūra
- Apsirūpinimas plovimo, dezinfekavimo ir kitomis priežiūros priemonėmis
- Plovimo, dezinfekavimo tirpalų kokybė bei jų tinkamas panaudojimas
- Karvių aprūpinimas geros kokybės pašarais, jų priežiūros ir laikymo sąlygos
- Tinkama karvių selekcija Šaltinis: A. Gudonis, 2007
Laikymo patalpos. Patalpos, kuriose gyvuliai melžiami ar laikomas, apdorojamas arba šaldomas pienas, turi būti išdėstytos ir įrengtos taip, kad būtų išvengta pieno užteršimo. Jos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pieno laikymo patalpoje turi būti tinkama pieno šaldymo įranga, patalpa turi būti apsaugota nuo kenkėjų ir pakankamai atskirta nuo gyvulių laikymo patalpų. Karvidės ir kitos joms priklausančios patalpos turi būti pakankamai švarios, tvarkingos, geros būklės. Priėjimui prie karvidžių ir kitų joms priklausančių pastatų neturi trukdyti mėšlo ar kitų medžiagų sankaupos. Mėšlas turi būti šalinamas reguliariai. Chemikalai ir vaistai turi būti laikomi saugioje, tam tikslui skirtoje vietoje. Pašarų, kurie gali pakenkti pieno kokybei, negalima laikyti karvidėse. Karvidės ir joms priklausančios patalpos turi būti dezinfekuojamos taip, kad nekiltų dezinfekantų patekimo į pieną ar pieno užteršimo pavojaus ir t.t. (Valstybės žinios, 2001, Nr.: 99 -3593).
Karvių laktacija. Pieno kokybę ir sudėtį įtakoja ir laktacijos tarpsnis, kuris trunka vidutiniškai 300 dienų – tuo laikotarpiu pieno savybės pakinta tris kartus: trūkstančių karvių pienas sūrokas, karstelėjęs, jame daugiau riebalų, mineralinių medžiagų.
Įtakos turi ir amžius. Jaunos ir vidutinio amžiaus karvės (iki šeštos laktacijos) duoda geriausios cheminės sudėties ir technologinių savybių pieną. Jis turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei senų (dešimtos ir vyresnių laktacijų) karvių (Jaspertas, 1999).
Ruja ir servis periodas. Rujos metu padidėja pieno riebumas. Gali padidėti somatinių ląstelių skaičius. Pakinta pieno organoleptinės savybės (pienas pasidaro karstelėjęs). Be to, rujos
22 įtaka pieno sudėčiai priklauso ir nuo galvijų individualių savybių. Optimali servis periodo trukmė 60 – 65 d. Jei šis periodas yra trumpesnis, tolesnių laktacijų pienas būna mažesnio riebumo.
Fiziologinė gyvulio būklė. Tik sveikos karvės gali duoti kokybišką pieną. Sutrikus karvės fiziologinėms funkcijoms, sumažėja bei pakinta pieno kiekis, sudėtis ir savybės (Staniškienė ir kt., 2007).
Veislė. Pieno sudėtį ir kiekį įtakoja ir gyvulio veislė (Gudonis, 2007). Yra ir produktyvių ir neproduktyvių karvių, tačiau tai įtakoja ne tik paveldėjimas, bet ir gyvūlių šėrimas, laikymas bei jų priežiūra (Sprengei et al., 2001, Cassell et al., 2001).
Anot A. Matulionienės (2006) labiausiai karvių pieningumą įtakoja jų šėrimo ypatumai. Norint išgauti kuo daugiau pieno, būtina karvę šerti visaverčiais racionais. Šeriant nesubalansuotais racionais, karvės pieningumas sumažėja 25- 50 proc.
I. Miceikienė I., N. Pečiulaitienė (2005) teigia, kad kokybišką pieną duoda tik aukštos genetinės vertės sveikos karvės. Net ir tinkamai šeriant karves, ta pieno kokybės dalis, kuri priklauso nuo paveldimų savybių, nepagerės.
Anot Z. Bartkevičiūtės (2009) genotipas lemia maždaug 55 proc. gyvulio ypatybių, o likę 45 proc. priklauso nuo fenotipo, t. y. išorinių veiksnių.
Metų laikas. Pieno sudėtis per metus nebūna vienoda. Vasarą riebalų piene būna 0,2 – 0,3 proc. mažiau negu žiemą, o rudenį pienas būna 0,2 – 0,4 proc. riebesnis negu pavasarį. Kinta ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis piene. Vasarą riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų piene sumažėja dėl pasikeitusio šėrimo. Pieno sudėtis pakinta ir staiga keičiantis orams. Pavyzdžiui, per vasaros karščius ar dažnai griaudžiant perkūnijoms karvės duoda mažiau pieno, jis būna liesesnis, nes pablogėja jų apetitas. Lietingomis vasaromis, kai mažas atmosferos slėgis, karvės duoda net 12 – 15 proc. mažiau pieno. Karvių pieningumą per karščius skatina girdymas vėsiu vandeniu. Daugiau primelžiama ir iš karvių, žiemą girdomų pašildytu 16 – 180C temperatūros
vandeniu.
Paros laikas. Rytinio melžimo pienas paprastai būna liesesnis negu pietinio arba vakarinio. Baltymų kiekis per parą kinta labai nedaug. Pirmosios pieno čiurkšlės būna liesiausios, o paskutinės – riebiausios.
Melžimo dažnumas. Didelę įtaką pieno kiekiui, sudėčiai ir savybėms turi veiksniai, susiję su pieno gavimu: melžimo dažnumu ir technologija, tešmens masažu, mocionu. Pienas susidaro ir kaupiasi tešmenyje per visą parą. Kai slėgis tešmenyje padidėja iki 35 mm Hg, pienas nebesusidaro. Jeigu karvė tuo metu nepamelžiama, prasideda atvirkštinis procesas – rezorbavimasis. Melžiamų 4 , o ne 2 kartus per parą karvių pieningumas, priklausomai nuo produktyvumo, padidėja 5 – 20 proc. karvių reakcija į melžimų skaičių priklauso nuo veislės ir individualių savybių. Iš daugelio veislių karvių, melžiamų 2 kartus, gaunami rekordiniai primilžiai. Kad būtų mažesnės pieno gamybos
23 darbo sąnaudos, daugelyje pasaulio šalių karvės melžiamos 2 kartus, nepaisant jų produktyvumo. Selekcininkai nuosekliai dirba siekdami, kad padidėtų karvių tešmens talpa ir jos geriau prisitaikytų prie dukartinio melžimo.
Norint ūkyje pereiti nuo trikartinio karvių melžimo prie dukartinio, pirmiausia reikia 2 kartus per parą melžti pirmaveršes. Vietoj 3 kartų pradėjus melžti 2 kartus, suaugusių karvių išmilžiai gali sumažėti net 22 – 40 proc.
Gyvūno sveikata priklauso nuo teisingo melžimo, pieno kokybė – nuo melžimo higienos ir įrangos sanitarijos. Melžimo įrenginiai ir pieno indai plaunami ir dezinfekuojami. Kuo aukštesnė plovimo pradžioje tirpalo temperatūra (70 – 900 C), tuo geriau. Kai galutinė temperatūra yra ne žemesnė kaip 40C, nešvarumai plaukioja plovimo tirpale, o jai nukritus žemiau 40 °C, riebalai bei kiti nešvarumai vėl nusėda. Jei kartu naudojamos plovimo ir dezinfekavimo priemonės, plovimas turėtų trukti 8 – 10 min., jei naudojamos tik dezinfekavimo priemonės – 5 min.
Tešmens masažas. Reguliariai masažuojant tešmenį prieš melžimą ir jo pabaigoje, primilžis padidėja 8 – 12 proc., o pieno riebumas – 0,2 proc. Svarbu tešmenį pamasažuoti melžimo pabaigoje ir išmelžti visą pieną, nes paskutinėse pieno porcijose yra daugiau riebalų (8 – 12 proc.).
Melžimosi greitis parodo karvės reakciją į melžimo procesą ir yra nusakomas pieno kiekiu, išmelžtu per laiko vienetą (kg/min.). Daugelis autorių tyrimais nustatė ryšį tarp melžimosi greičio ir karvės pieningumo.
Pieno kokybei gerinti, kartu ir mastito profilaktikai, svarbios tešmens ir spenių priežiūrai, melžimo įrangai plauti ir dezinfekuoti skirtos plovimo ir dezinfekavimo medžiagos turi būti nebrangios, baktericidiškos, greitai veikti, kuo mažiau dirginti odą, bet jos neturi patekti į pieną (Špakauskas V. 2000; Mišeikienė ir kt., 2003).
Melžimo eiga. Netinkamai melžiant, grubiai elgiantis su gyvuliu, pakeitus melžimo tvarką, veikiant triukšmui ir kitiems veiksniams, pieno atleidimo refleksas slopinamas arba gali visai nutrūkti, ir tešmenyje liks pieno. Karvių fermose įvairių agregatų keliams triukšmas neturi viršyti 70 decibelų.
Kiti veiksniai. Nustatyta, kad melžiamų karvių produktyvumui didelę įtaką turi tvartų mikroklimatas: oro drėgnumas, temperatūra ir apšvietimas (Urbšienė, 2013).
Neinfekcinės ligos. Sergant subklinikine ketoze, keičiasi ir pieno sudėtis (Mandebvu ir kt., 2003).
Apibendrinant galime teigti, kad žaliavinio pieno kokybė priklauso tiek nuo tiesioginių, tiek nuo neteisioginių veiksnių. Pieno kokybė priklauso nuo melžimo eigos, tešmens masažo, melžimo dažnumo, laikymo patalpos,laktacija, karvės amžius, fiziologinė gyvulio būklė, veislė, metų laikas, paros laikas.
24 1.4. Pieno sudėties ir kokybės kaita
Gaminant išskirtinės kokybės pieną bei pieno produktus kaip žaliava turi būti naudojamas sertifikuotas išskirtinės kokybės žalias nenugriebtas pienas (tai turi būti įrodoma dokumentais), atitinkantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 bei Pieno supirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.146. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Pieno supirkimo taisyklių redakcija, kuriame numatoma griežtesnė pieno gamintojų atsakomybė už parduodamo pieno kokybę.
Prieš 2 metus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pradėjus įgyvendinti plačią veiksmų programą superkamo žaliavinio pieno kokybei gerinti pasiekti puikūs rezultatai (2 pav.).
2 pav. Vidutinių pieno sudėties rodiklių kitimas pieno perdirbimo pramonėje 1998-2013.10 Šaltinis: Pieno tyrimai. atliktų tyrimų analizė
Kaip matome, rezultatai akivaizdūs – 2012 metų pabaigoje lyginant su 2011 m., bendra superkamo žaliavinio pieno sauga ir kokybė pagerėjo daugiau nei 20 proc.
3 pav. Vidutinių pieno sudėties ir kokybės rodiklių kitimas kontroliuojamose bandose 1998-2013.10
25 Valstybinės kontrolės duomenimis, 2012 m. pasiektas labai geras žaliavinio pieno saugos rodiklis – nenustatyta atvejų, kad į perdirbimo įmones būtų atvežtas pienas, užterštas inhibitorinėmis medžiagomis. Taip pat pagerėjo ir pieno kokybės parametrai – bendras bakterinis užterštumas piene sumažėjo 50 proc., o somatinių ląstelių skaičius – 60 proc.
Per pastaruosius 14 metų Lietuvoje superkamame piene padidėjo riebalų kiekis (0,46 proc.) ir praktiškai nepakito baltymų kiekis (-0,02 proc.). Tai lėmė baltymų-riebalų santykio sumažėjimą (0,1). Didžiausias riebalų kiekis esti lapkričio mėnesį, o mažiausias – balandžio mėnesį. Didžiausias baltymų-riebalų santykis buvo birželio mėnesį, o mažiausias – lapkričio mėn. (4, 5 pav.).
4 pav. Vidutinio riebalų kiekio kitimas 1998-2013.10 Šaltinis: Pieno tyrimai. atliktų tyrimų analizė
Pastaraisiais dešimtmečiais išvystytos pienininkystės šalyse ūkiams keliamas uždavinys tiekti baltymingą ir mažai riebalų turintį pieną. Tokios tendencijos siejamos su visuomenės mitybos pokyčiais (siekiame vartoti mažiau gyvūninių riebalų) ir didesne ekonomine nauda. Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje kontroliuojamų karvių piene riebalų yra daugiau (4,5 proc.) negu baltymų (3,7 proc.).
5 pav. Vidutinio baltymų kiekio kitimas 1998-2013.10 Šaltinis: Pieno tyrimai. atliktų tyrimų analizė
26 Kadangi pieno kokybė apsprendžiama pagal bakterinį užterštumą bei somatinių ląstelių skaičių, svarbus ir jų kitimas (6, 7 pav.).
6 pav. Pieno mėginių somatinių ląstelių ir bakterijų skaičiaus vidurkio kitimas pieno perdirbimo pramonėje 1999-2013.10
Šaltinis: Pieno tyrimai. atliktų tyrimų analizė
7 pav. Vidutinių pieno kokybės rodiklių kitimas pieno perdirbimo pramonėje 1998-2013.10 Šaltinis: Pieno tyrimai. atliktų tyrimų analizė
Iš gautų tyrimo duomenų, matome, kad tiek somatinių ląstelių, tiek bakterijų skaičius piene lyginant su 1999 metais ženkliai sumažėjo. Somatinės ląstelės neviršija leistinos normos (400 tūkst./cm3 ), normos neviršija ir bakterijų skaičius (-leistina iki 100 tūkst./cm3 ).- nors dar 1999
metais bakterijų skaičius viršijo leistiną normą daugiau kaip 10 kartų. O tai rodo gerėjančią pieno kokybę.
27 Svarbus faktorius, nurodantis pieno kokybę yra ir pieno užšalimo temperatūra. (8 pav.).
8 pav. Pieno mėginių vidutinės užšalimo temperatūros kitimas pieno perdirbimo pramonėje 1999-2013.10
Šaltinis: Pieno tyrimai. atliktų tyrimų analizė
Priklausomai nuo pieno cheminės sudėties, pieno užšalimo temperatūra gali svyruoti nuo -0,515 iki -0,560°C.
Apibendrinant galime teigti, kad superkamo pieno kokybė gerėja – mažėja somatinių ląstelių, bakterijų skaičius - bendras bakterinis užterštumas piene sumažėjo 50 proc., o somatinių ląstelių skaičius – 60 proc.
28 2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Tyrimų metu buvo analizuojami ir įvertinti robotizuotų ir nerobotizuotų (įprastinių) ūkių superkamo pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Visi tyrimai yra atlikti VĮ Kauno "Pieno tyrimų" laboratorijoje. Mėginiai buvo imami vairuotojų – ekspeditorių, dedami į maišelius arba konteinerius, plombuoja bei atvežami į X pieno įmonę. Iš įmonės šiuos pieno mėginius paima VĮ Kauno “Pieno tyrimų” vairuotojai. Mėginiai tyrimams - pristatomi per parą.
Mėginiai tyrimams (1 k. - pieno sudėtis ir somatinės ląstelės, 2 k.-inhibitorinės medžiagos, 3 k. - bendras bakterijų skaičius, 4 k - užšalimo temp.) buvo imami keturis kartus per mėnesį pagal iš anksto paruoštą grafiką.
Tyrimams panaudoti įmonėje X superkamo pieno tyrimo duomenys gauti laikotarpiu nuo 2014 01 01 iki 2014 12 31. Šiuo periodu analizuoti 8 pieno ūkių duomenys (5 lentelė, 1 PRIEDAS), įvertinant šiuos pieno rodiklius: pieno riebumas ir baltymingumas, somatinių ląstelių skaičius, bendras bakterinis užterštumas, inhibitorinės medžiagos ir užšalimo taško temperatūra.
5 lentelė. Pieno ūkiai
Ūkio
Karvių
sk. Pieno kiekis Pieno Kita Pastatymo
pavadinimas vid./dienai aušintuvas metai
Aravete Agro (robotizuotas) 480 11000 kg 2 tanks 2x10000 2008 Aravete Agro (įprastas) 880 16500 kg 3 tanks 3X5000 2004 Tammsaare OÜ (įprastas) 310 6500 kg 16000 ltr 16000 2013
Tammsaare
OÜ/(robotizuotas) 130 2500 kg 20000 ltr 20000 2013 Kirbla OÜ,(robotizuotas) 260 6500 kg 15000 ltr 15000 2013 Kirbla OÜ (įprastas) 60 1000 kg 6000 ltr 6000 1980
Kaska-Luiga (įprastas) 580 17500 kg 2 tanks 15000: 3600 1995
Kaska-Luiga, (robotizuotas) 240 7500 kg 16000 ltr 16000 2013
Riebalų, baltymų, laktozės kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR.
Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu.
Bendras bakterijų skaičius nustatomas tiesioginės epifluorescensinės filtravimo technikos metodu ir tėkmės citometrijos metodu, naudojant matuoklį Bentley Bactocount IBC.
Inhibitorinės medžiagos piene nustatytos naudojant įmonėje pagamintą testą LPT ir LPT2. Mikrobiologinis inhibitorių testas, skirtas plataus spektro antimikrobinių medžiagų aptikimui žaliame piene, yra ruošiamas pagal LST ISO/TS 26844:2010 reikalavimus. Dauginantis terpėje esančioms jautrioms antibiotikams ir sulfamidams kultūros Geobacillus stearothermophilus ATCC
29 10149 sporoms susidaro rūgštis, pakeičianti terpės spalvą iš violetinės į geltoną. LPT ir LPT 2 testai skiriasi vienas nuo kito terpės pH, naudojamais priedais ir jautrumu antibiotikams.
Pieno užšalimo temperatūros patikrinimas atliktas matuokliais Lactoscope FTIR. Šis pieno užšalimo temperatūros nustatymo metodas priskiriamas rūšiavimo metodui ir yra naudojamas atrinkti mėginius, kuriuose įtariamas pašalinio vandens buvimas, t. y. užšalimo temperatūra yra aukštesnė nei minus 515oC. Tiksli pieno mėginių užšalimo temperatūra nustatoma atrinktus
mėginius ištyrus termistorinio krioskopo metodu pagal LST EN ISO 5764:2009.
Tyrimų metu surinkti duomenys buvo apdoroti statistiškai, naudojant kompiuterinę programą “Microsoft Excel 2003”.
30 3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. KASKA-LUIGA TALU (įprastinio ir robotizuoto) ūkių karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai 2014 m.
Analizuojant Kaska Luiga Talu ūkiuose pieno riebalų kitimą, pastebima, kad pieno riebalų kiekis kito nedaug (9 pav.).
Mažiausias riebalų procentas įprastiniame ūkyje pagaminamame piene buvo užfiksuotas balandžio mėnesį – 3,38 %, gegužį 3, 37% ir birželį – 3,39 %. Didžiausias spalį – 3,96 %, lapkritį ir sausį – 3,84 %. Kaip matome, skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio riebalų procento buvo – 0,59.
Tuo tarpu robotizuotame ūkyje pagaminamame piene mažiausias riebalų procentas buvo užfiksuotas gegužį – 3,09 %, balandį - 3,22 % ir kovo mėnesį – 3,27 %. Didžiausias spalį – 4,25 %, rugpjūtį ir lapkritį – 3,77 % bei rugsėjo mėnesį – 3,78 %. Kaip matome, skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio riebalų procento buvo – 1,16.
Kaip matome, įprastiniame ūkyje pagaminamame piene ganykliniu laikotarpiu (nuo gegužės iki rugsėjo mėn.) pieno riebumas išliko beveik nepakitęs, priešingai pieno riebumas buvo didesnis tvartiniu laikotarpiu - nuo sausio iki balandžio ir nuo spalio iki gruodžio. Tuo tarpu robotizuotame ūkyje pieno riebumas ganykliniu laikotarpiu padidėjo ir ypatingai padidėjo prasidėjus tvartiniu laikotarpiu - nuo spalio iki sausio mėnesio (9 pav.).
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 14.01. 14.02. 14.03. 14.04. 14.05. 14.06. 14.07. 14.08. 14.09. 14.10. 14.11. 14.12.
Kaska Luiga Talu Robot Kaska Luiga Talu Karusel
9 pav. Vidutinio riebalų kiekio kitimas piene 2014.01-2014.12 laikotarpiu
Vidutinis riebalų kiekis abiejų tirtų ūkių pagaminamame piene buvo: -Kaska Luiga Talu ūkyje riebalų kiekis (vidurkis) piene –3, 64 proc., o - Kaska Luiga Talu robotizuotame ūkyje pagaminamame piene– 3,54 proc.
31 Nei viename nei kitame tirtame ūkyje pagaminamame piene riebalų kiekis neviršija literatūroje nurodomą vidurkį, t.y. 3,8 proc. (Japertas ir kt., 2005).
Analizuojant Kaska Luiga Talu ūkiuose pagaminamo pieno baltymų kitimą, pastebima, kad mažiausias baltymų procentas įprastiniame ūkyje piene buvo užfiksuotas birželį, liepą – 3,2 % ir rugpjūtį – 3,15 %. Didžiausias gruodį – 3,47 % ir sausį – 3,52 %. Kaip matome, skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio baltimų procento piene buvo – 0,37. (10 pav.).
Tuo tarpu robotizuotame ūkyje mažiausias baltimų procentas piene buvo užfiksuotas rugpjūtį ir lapkritį – 3,22 % ir birželio mėnesį – 3,25 %. Didžiausias, kaip ir įprastiniame ūkyje - gruodį – 3,43 %, rugsėjį – 3,4 % bei sausio mėnesį – 3,38 %. Kaip matome, skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio baltymų kiekio piene buvo tik – 0,21 %. (10 pav.).
2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 14.01. 14.02. 14.03. 14.04. 14.05. 14.06. 14.07. 14.08. 14.09. 14.10. 14.11. 14.12.
Kaska Luiga Talu Robot Kaska Luiga Talu Karusel
10 pav. Vidutinio baltymų kiekio kitimas piene 2014.01 - 2014.12
Kaip matome, įprastiniame ūkyje pagaminamame piene ganykliniu laikotarpiu (nuo gegužės iki rugsėjo mėn.) baltymų kiekis labai sumažėjo. Ir pradėjo didėti tik rugsėjo mėnesį ir aukščiausias buvo sausio mėn. Panašiai baltymų kiekis kito ir robotizuotame ūkyje pagamintame piene – mažesnis baltymų kiekis užfiksuotas ganykliniu laikotarpiu, tačiau pradėjo didėti jau rugsėjo mėnesį, nors lapkričio mėnesį buvo nukritęs, tačiau jau gruodžio mėnesį vėl pakilo ir išliko stabilus iki balandžio mėnesio.
Laktozės kiekis pagaminamame piene be didelių svyravimų abiejuose tirtuose ūkiuose. Laktozės kiekis piene įprastiniame ūkyje sumažėjo ganykliniu laikotarpiu. Robotizuotame ūkyje pagamintame piene laktozės kiekis taip pat sumažėjo ganykliniu laikotarpiu. Laktozės vidurkis piene įprastiniame Kaska Luiga Talu ūkyje buvo – 4,53 proc., o robotizuotame – 4,57 proc.
Kadangi pieno kokybė apsprendžiama pagal bakterinį užterštumą bei somatinių ląstelių skaičių, svarbus ir šių rodiklių kitimas.
32 6 lentelė. Pieno kokybės rodikliai Kaska Luiga Talu ūkio piene 2014.01 – 2014. 12
Pavadinimas paėmimo Mėginio data L% SLS tūkst./ cm3 BBS tūkst./ cm3 Inh2 UT 2014.01. 4,6 231 24 -- -0,520 2014.02. 4,57 265 19 -- -0,518 2014.03. 4,59 247 19 -- -0,520 2014.04. 4,58 219 23 -- -0,518 2014.05. 4,49 274 44 -- -0,520
Kaska Luiga Talu
Karusell 2014.06. 4,56 291 22 -- -0,519 2014.07. 4,5 307 35 -- -0,519 2014.08. 4,46 265 39 -- -0,522 2014.09. 4,5 223 25 -- -0,522 2014.10. 4,46 216 36 -- -0,519 2014.11. 4,57 265 30 -- -0,520 2014.12. 4,5 296 38 -- -0,518 2014.01. 4,62 122 26 -- -0,523 2014.02. 4,66 166 17 -- -0,517 2014.03. 4,64 161 24 -- -0,521 2014.04. 4,64 120 21 -- -0,519 2014.05. 4,57 165 20 -- -0,518 Kaska Luiga Talu Robot 2014.06. 4,6 158 23 -- -0,518 2014.07. 4,58 162 27 -- -0,523 2014.08. 4,5 134 23 -- -0,519 2014.09. 4,55 164 21 -- -0,521 2014.10. 4,51 160 24 -- -0,521 2014.11. 4,5 134 23 -- -0,519 2014.12. 4,54 155 23 -- -0,522
*- ganyklinis laikotarpis (nuo gegužės iki rugsėjo mėn.); L – laktozė; SLS – somatinių ląstelių skaičius; BBS – bendras bakterijų skaičius; UT – užšalimo temperatūra.
Gautų tyrimų duomenimis, įprastiniame Kaska Luiga Talu ūkyje pagaminamame piene somatinių ląstelių skaičius vidutiniškai buvo 258 tūks./cm3, o Kaska Luiga Talu robotizuotame
ūkyje pagaminamame piene 150 tūks./cm3 – robotizuotame ūkyje somatinių ląstelių buvo beveik
59 proc. mažiau nei įprastiniame ūkyje pagamintame piene. (6 lentelė).
Daugiausia somatinių ląstelių įprastiniame ūkyje pagaminamame piene užfiksuota prasidėjus ganykliniam laikotarpiui – gegužės (274 tūks./cm3), birželio (291 tūks./cm3), liepos (307 tūks./cm3)
ir rugpjūčio mėn. (265 tūks./cm3), nors nemažai jų užfiksuota ir lapkričio (265 tūks./cm3) bei
gruodžio mėnesį (296 tūks./ cm3). (6 lentelė).
Tuo tarpu Kaska Luiga Talu robotizuotame ūkyje pagamintame piene somatinių ląstelių skaičius piene labai nekito nei prasidėjus ganykliniam nei tvartiniam laikotarpiui. Mažiausias jų kiekis užfiksuotas sausio (122 tūks./cm3/) bei balandžio mėnesį (120 tūks./cm3), o didžiausias
