Kraujo biocheminių rodiklių (AST, ALB, UREA) ir pieno kiekio bei kokybės

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Lukas Badauskas

Kraujo biocheminių rodiklių (AST, ALB, UREA) ir pieno

kiekio bei kokybės priklausomybė nuo kraujo BHB

koncentracijos kraujyje.

Blood biochemical parameters (AST, ALB, UREA), milk

yield and quality dependence on blood BHB levels

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Vet. gyd. Mindaugas Televičius

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kraujo biocheminių rodiklių (AST, ALB,UREA) ir pieno kiekio bei kokybės priklausomybė nuo kraujo BHB koncentracijos kraujyje.“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Neigiamas energijos balansas... 9

1.2 Kraujo tyrimai ...10

1.2.1 Fermentas aspartataminotransferazė (AST) ...10

1.2.2 Urėja (BUN) ...11

1.2.3 Albuminai ...11

1.2.4 Kraujo beta hidroksibutiratai (BHB) ...12

1.3 Pieno tyrimai ...12

1.3.1 Pieno baltymai ...12

1.3.2 Pieno riebalai ...13

1.3.3 Pieno urėja ...13

1.3.4 Pieno riebalų ir baltymų santykis ...14

1.4 Ketozė ...14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...19

3. TYRIMO REZULTATAI ...21

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...29

IŠVADOS ...31

REKOMENDACIJOS ...32

PADĖKA ...33

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...34

4

KRAUJO BIOCHEMINIŲ RODIKLIŲ (AST, ALB, UREA) IR PIENO KIEKIO BEI KOKYBĖS PRIKLAUSOMYBĖ NUO KRAUJO BHB KONCENTRACIJOS KRAUJYJE.

Lukas Badauskas

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Tyrimas buvo atliktas bendrovėje, kurioje laikoma virš 1000 pieninių galvijų. Paimti pieno ir kraujo mėginiai. Ištirtas pieno riebalų, baltymų ir urėjos kiekis. Kraujo biocheminio tyrimo metu nustatytas AST- aspartataminotransferazės, albuminų ir urėjos kiekis, naudojant rankinį matuoklį „Freestyle Optium Neo“, gamintojas „Abbott Diabetes Care, Inc.“ (JK). Su to paties gamintojo β-hidroksibutiratų kiekio kraujyje tyrimo juostelėmis „Optium™ β-Ketone Test Strips“, nustatyta kraujo BHB koncentracija. Statistiniam apdorojimui naudota Microsoft Excel 2016, rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.

Tyrimo metu nenustatyta aiški priklausomybė tarp kraujo biocheminių rodiklių ir kraujo BHB koncentracijos. Bandomosios grupės bendras albuminų kiekio vidurkis ir bendras AST kiekio vidurkis buvo aukštesnis už kontrolinę grupę atitinkamai 0,11 ± 1,56 g/l ir 5,27 ± 17,1 U/l. Bandomosios grupės urėjos bendro kiekio vidurkis buvo žemesnis už kontrolinę grupę 0,25 ± 0,66 mmol/l.

Nustatyta kraujo BHB koncentracijos tiesiogiai proporcingas ryšys su pieno riebalų kiekiu ir pieno riebalų ir baltymų santykiu. Taipogi nustatytas netiesiogiai proporcingas ryšys tarp kraujo BHB koncentracijos ir duodamo pieno kiekio. Nenustatytas aiškus ryšys tarp kraujo BHB koncentracijos ir pieno urėjos kiekio ir pieno baltymų kiekio. Kontrolinės grupės bendras pieno urėjos kiekio vidurkis ir bendras pieno baltymų kiekio vidurkis buvo aukštesnis už bandomosios grupės bendrus vidurkius atitinkamai 4,24 ± 6 mg/dl-1 ir 0,15 ± 0,3 proc.

5

BLOOD BIOCHEMICAL PARAMETERS (AST, ALB, UREA), MILK YIELD AND QUALITY DEPENDENCE ON BLOOD BHB LEVELS.

Lukas Badauskas

Master‘s Thesis

SUMMARY

The study was conducted in a company holding over 1000 dairy cattle. Milk and blood samples were collected. Milk fat, protein and urea were analyzed. The amount of AST-aspartate aminotransferase, albumin and urea was determined in a blood biochemical test. Blood BHB levels were measured Using the Freestyle Optium Neo handheld meter, Abbott Diabetes Care, Inc. (UK) with blood test strips - Optium ™ β-Ketone Test Strips from the same manufacturer. Microsoft Excel 2016 was used for statistical processing, the results were considered reliable when p <0.05.

The study did not establish a clear relationship between blood biochemical parameters and blood BHB levels. The total albumin and AST mean of the test group was higher than the control group by 0.11 ± 1.56 g / l and 5.27 ± 17.1 U / l, respectively. The urea mean of the test group was lower than the control group by 0.25 ± 0.66 mmol / l.

BHB levels are directly correlated with milk fat content and milk fat / protein ratio. There is also an indirect proportional relationship between blood BHB levels and the amount of milk yeald. There was no clear correlation between blood BHB concentration and milk urea content and milk protein content, the mean total milk urea content of the control group and the total milk protein mean was higher than the overall mean of the test group by 4.24 ± 6 mg / dl-1 and 15 ± 0.3 % respectively.

Keywords: cow, blood, milk, BHB.

6

SANTRUMPOS

AST - aspartato aminotransferazė ALB - kraujo albuminai

UREA - kraujo urėja BUN - kraujo urėjos azotas

NEB - neigiamas energijos balansas DMI - sausųjų medžiagų suvartojimas BHB - beta hidroksibutiratai

NEFA - neesterifikuotos

R:B – pieno riebalų ir baltymų santykis KMI – kūno masės indeksas

7

ĮVADAS

Pienininkystė yra viena iš svarbiausių Lietuvos žemės ūkio šakų, turinti išskirtinę reikšmę ekonomikai. Pieno produktai sudaro apie 30 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Kadangi pastaruoju metu ypač didelis dėmesys kreipiamas į pieno produktų kokybę ir jų saugą, itin aktualūs pieno kokybės gerinimo klausimai (1). Daug pieno duodančių karvių produktyvumas per 40 metų padidėjo dvigubai. Dėl to karvės pasidarė jautresnės medžiagų apykaitos ligoms, daugiausiai ketozei, riebalinei kepenų degeneracijai ir kitoms (2). Ištirta, kad išsivystę metabolinės ligos koreliuoja su produkcijos kiekiu bei karvių amžiumi ir yra rizikos faktorius kitoms ligoms. Gyvuliai dėl sutrikusios medžiagų apykaitos patiria stresą, susilpnėja jų atsparumas, taip pat jie suserga kitomis ligomis. Patiriama labai didelių nuostolių dėl nevaisingumo, sumažėjusio produktyvumo, padidėjusių veterinarinių išlaidų ir darbo sąnaudų (3). Norint užkirsti kelią „periodo po atvedimo ligų kompleksui“, svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę (4). Vienas iš būdų – įvairūs kraujo ir pieno rodiklių tyrimai. Jie parodo energijos balansą ir yra reikšmingi produktyvių karvių bandų susirgimams išvengti, nes karvių kraujo biocheminiai rodikliai tiksliausiai atspindi mitybos ir medžiagų apykaitos būklę. Be to, pieno kokybės rodikliai priklauso nuo šėrimo lygio, melžimo reikalavimų užtikrinimo bei karvės sveikatos būklės (2). Kraujo fermentų ir mineralinių medžiagų tyrimų rodikliai taikomi diagnozuojant karvių reprodukcinės sistemos, medžiagų apykaitos ligas, ketozes, taip pat yra svarbūs analizuojant primilžio sumažėjimo priežastis ir šėrimo paklaidas. Ne tik fermentų, bet ir urėjos koncentracijos kraujyje ir piene tyrimai teikia labai daug vertingos informacijos apie baltymų pakankamumą racione (5). Pastebėta, kad karvei sergant ketoze, per laktaciją vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą. Pieno produktyvumas sumažėja 2 - 4 savaites prieš karvei susergant, todėl šis požymis gali būti svarus argumentas vertinant karvės sveikatą (4).

Darbo tiklas: nustatyti šviežiapienių karvių kraujo betahidroksibutiratų koncentracijos ryšį tarp kraujo serumo rodiklių (AST, ALB, Urea) ir pieno kiekio bei kokybės.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti kraujo biocheminių rodiklių (AST, albuminai, urėja) analizę laktacijos pradžioje. 2. Atlikti pieno rodiklių (baltymai, riebalai, urėja, pieno kiekis, riebalų ir baltymų santykis)

8

3. Įvertinti kraujo BHB koncentracijos įtaką kraujo biocheminiams parametrams (AST, albuminai, urėja).

4. Įvertinti kraujo BHB koncentracijos įtaką pieno rodikliams (baltymai, riebalai, urėja, riebalų ir baltymų santykis) bei kiekiui.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Neigiamas energijos balansas

Laktacijos pradžia melžiamoms karvėms eina kartu su sumažėjusiu sausųjų medžiagų suvartojimu bei mažu energijos kiekio prieinamumu ir šie procesai lėtai didėja pirmąją laktacijos savaitę. Tuo pačiu metu pieno produkcija staigiai didėja. Dėl to melžiamos karvės energiniai poreikiai nėra patenkinami gaunamos energijos kiekiu. Ši būklė vadinama neigiamu energijos balansu (NEB) ir ji yra aprašoma daugelyje tyrimų apie šviežiapienes karves (6).

Buvo ištirta, kad daugiausiai medžiagų apykaitos sutrikimų (iki 50 proc.) melžiamoms karvėms pasireiškia pirmosiomis dvejomis laktacijos savaitėmis (7). Užtrūkimo laikotarpis turėtų būti laikomas kaip poilsio periodas tarp laktacijų, bet, iš tikrųjų, šiuo metu pasireiškia didelis vaisiaus augimas, pieno liaukos audinių atsistatymas ir taip atsiranda didelis mitybos poreikis. Laikotarpio nuo vėlyvos nėštumo iki ankstyvos laktacijos adaptacijos fazės svarbos pripažinimas sukūrė pereinamojo laikotarpio sąvoką, kuri paprastai apibrėžiama kaip laikotarpis nuo 3 savaičių prieš apsiveršiavimą iki 3 savaičių po veršiavimosi (8). Daugelio pavojingiausių karvių medžiagų apykaitos ligų pradžia siejama su pereinamuoju laikotarpiu. Vienos iš svarbiausių - su energijos trūkumu susijusios ligos, kurios gyvulių augintojams yra itin nuostolingos: prarandama produkcija, brangus ir ilgas gydymas su padariniais būsimajai laktacijai (9).

Karvėms perėjimo laikotarpis nuo nelaktuojančios veršingos iki laktuojančios nebeveršingos būklės dažniausiai būna labai stresinis. Melžiamos karvės yra linkusios į įvairius sutrikimus dėl daugelio faktorių, pvz. : mitybos pokyčiai, NEB, sumažėjęs pašaro suvartojimas, svorio netekimas ir t.t. Taipogi karves gali paveikti ir aplinkos faktoriai, kaip staigus pergrupavimas, prastos klimato sąlygos (7). Likus 3 savaitėms iki veršiavimosi karvėms gali pasireikšti sumažėjęs pašaro suvartojimas, kuris beveik visada veda prie NEB (10). Mitybiniai vaisiaus poreikiai pasiekia didžiausią lygį trys savaitės prieš veršiavimąsi, tačiau sausųjų medžiagų suvartojimas (DMI) sumažėja 10-30 proc.. Per tris savaites nuo laktacijos pradžios išskiriamo pieno kiekis, pieno baltymų, riebalų ir laktozės kiekiai greitai auga ir viršija pašaro suvartojimą. Be to, daugelio karvių mityba keičiasi nuo daug ląstelienos turinčio pašaro iki koncentruoto pašaro. Visi šie pokyčiai veda prie NEB (8).

Tinkamas terminas galėtų būti „laktacijos sukeltas NEB“ , nes šis procesas pasireiškia natūraliai po apsiveršiavimo ir priklauso nuo melžiamo pieno kiekio ir sausųjų medžiagų suvartojimo. NEB

10

ansktyvoje laktacijoje dažniausiai pasireiškia kartu su sveikatos sutrikimais. NEB yra susijęs su kūno rezervų mobilizacija, kurių daugiausiai lokalizuota riebaliniame bei raumeniniame audiniuose, kuri yra nulemiama hoemorezės skiriant prioritetą maisto medžiagų paskirstymui į pieno liauką. Pirmenybė pieno produkcijai po apsiveršiavimo pasireiškia padidėjusia pieno sekrecija nepaisant fiziologinio NEB (6). Pereinamasis laikotarpis yra laikomas svarbiausiu laktacijos cikle, todėl, kad 50 proc. karvių šiuo laikotarpiu gali susirgti. Ligos gali būti medžiagų apykaitos, mitybos arba infekcinės kilmės (10). Norint užkirsti kelią „periodo po atvedimo ligų kompleksui“, svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę. Vienas iš būdų – įvairūs kraujo ir pieno rodiklių tyrimai. Jie parodo energijos balansą ir yra reikšmingi produktyvių karvių bandų susirgimams išvengti, nes karvių kraujo biocheminiai rodikliai tiksliausiai atspindi mitybos ir medžiagų apykaitos būklę. Be to, pieno kokybės rodikliai priklauso nuo šėrimo lygio, melžimo reikalavimų užtikrinimo bei karvės sveikatos būklės (11).

1.2 Kraujo tyrimai

Kraujo fermentų ir mineralinių medžiagų tyrimų rodikliai taikomi diagnozuojant karvių reprodukcinės sistemos, medžiagų apykaitos ligas, ketozes, taip pat yra svarbūs analizuojant primilžio sumažėjimo priežastis ir šėrimo paklaidas, taipogi ne tik fermentų, bet ir urėjos koncentracijos kraujyje ir piene tyrimai teikia labai daug vertingos informacijos apie baltymų pakankamumą racione (5). 1.2.1 Fermentas aspartataminotransferazė (AST)

Aspartato aminotransferazė (AST) yra randama didelėmis koncentracijomis įvairiuose audiniuose, įskaitant skeleto ir širdies raumenis, eritrocitus ir inkstus bei kepenis. AST fermentas katalizuoja asparto rūgšties α-amino grupės perkėlimą į α-ketoglutaro rūgštį, dėl ko susidaro oksaloacto ir glutamo rūgštys. Šis fermentas yra nespecifinis audinio pažeidimo rodiklis ir linkęs būti mažiau jautrus švelniems insultams nei audinių specifiniai fermentai (12). AST dažnai naudojamas hepatocitų sužalojimo aptikimui, nes jis įtrauktas į daugelį stambiųjų gyvūnų biocheminių profilių (13). Padidėjęs AST aktyvumas serume yra jautrus kepenų pažeidimo žymuo, netgi jei pažeidimas yra subklinikinis. AST aktyvumas yra jautriausias indikatorius diagnozuojant riebalinę kepenų degeneraciją. AST yra įvairių audinių ir organų citoplazmoje ir mitochondrijose, o didžiausias aktyvumas nustatomas karvių širdies ir skeleto raumenyse bei kepenyse. Šio fermento aktyvumo pasikeitimas kraujyje yra nulemtas padidėjusio aktyvumo ląstelėse (daugiausiai hepatocitų), ir tai gali atspindėti ląstelių struktūros pažeidimus (14). Dažniausiai stipri raumenų nekrozė sukelia aukštesnį AST padidėjimą nei sunki kepenų nekrozė. Šis fermentas yra naudingiausias, palyginus su audinių fermentais, kurių koncentracijos padidėjimas nustatomas nuosekliai pagal ligos eigą. AST yra sąlyginai stabilus kambario temperatūroje, tačiau

11

hemolizė ar lipemija gali trukdyti tyrimui (12). Vieno tyrimo metu buvo nustatytas padidėjęs AST aktyvumas ankstyvoje laktacijos fazėje lyginant su vėlyvo veršingumo karvėmis, patvirtinant, kad riebalų infiltracijos išsivystymas kepenyse sąlygoja ląstelių struktūros pažeidimus ir viduląstelinių fermentų patekimą į kraujotaką (14).

1.2.2 Urėja (BUN)

Veterinarijos literatūroje dažnai vartojamas kraujo urėjos azoto (BUN) terminas nepaisant to, kad dažniausiai urėjos azoto nustatymas atliekamas su serumu (SUN) arba plazmos mėginiais. Ši klaida yra nelabai reikšminga, nes tikrasis kraujo ir serumo ar plazmos urėjos koncentracijos skirtumas yra palyginti nedidelis (12). BUN yra pagrindinis atrajotojų azoto metabolizmo galutinis produktas (15). Urėja suteikia netoksišką amoniako išgavimo galimybę, o jis susidaro iš aminorūgščių katabolizmo ir žarnyno mikrofloros. Ji pasiskirsto visame kūno vandenyje. Žarnyne urėja yra suskaidoma ureazės, kurią gamina žarnyno mikroflora, o azotas, kaip amonio jonas, yra nugabenamas perdirbti į kepenis (12). Siūloma BUN koncentraciją naudoti vertinant azoto panaudojimo efektyvumą, aukšta BUN koncentracija indikuoja neefektyvų pašarinio azoto naudojimą (15). Urėja išsiskiria per inkstus, daugiausiai glomerulų filtravimu, žarnyne bei su seilėmis ir prakaitu. Atrajotojai išskiria urėją į virškinimo traktą, kur ji virsta amoniaku ir aminorūgštimis, dėl kurių susidaro baltymai. Urėjos gamyba vyksta beveik vien tik kepenyse ir ji sintezuojama hepatocitų iš amoniako, gauto iš aminorūgščių katabolizmo. Kepenų nepakankamumas dažnai susijęs su BUN sumažėjimu (12).

1.2.3 Albuminai

Albuminai sudaro didžiausią kraujo plazmos baltymų dalį. Albuminas atsakingas už maždaug 75 proc. kraujo onkotinio spaudimo, dėl ko jo sintezę daugiausiai ir reguliuoja onkotinis spaudimas. Albuminas yra nespecifinis transportinis baltymas daugeliui medžiagų, įskaitant kalcį, lipidus ir hormonus, ir tarnauja kaip aminorūgščių šaltinis organizmo audiniams (12). Kepenys yra visų albuminų sintezės vieta. Hipoalbuminemija paprastai nenustatoma, kol neprarandama 60-80 proc. kepenų funkcijos (13). Hipoalbuminemiją sukelia albumino gamybos sumažėjimas ir (arba) albumino nuostolių padidėjimas, dažniausiai dėl inkstų ar virškinimo trakto sutrikimų. Sumažėjusi albuminų sintezė yra įprasta uždegiminio atsako ūmios fazės dalis (12). Pagrindinė hiperalbuminemijos priežastis yra dehidracija. Plazmos vandens praradimas sąlygoja santykinį albumino kiekio padidėjimą, kuris gali būti pakankamai didelis sukelti hiperproteinemijai (13).

12

1.2.4 Kraujo beta hidroksibutiratai (BHB)

Karvėms su NEB pasireiškia padidėjusi lipolizė riebalų atsargose, dėl ko padidėja neesterifikuotų sočiųjų rūgščių (NEFA) produkcija, kurios patenka į kepenis. Ilgą laiką paidėjusi NEFA koncentraciją kraujyje išsekina kepenis ir jos nebegali iki galo oksiduoti jų. Dėl šios priežasties daugėja kraujo ketoninių kūnų (t.y. BHB, acetoacetatas ir acetonas) kurie yra dalinai oksiduotų NEFA produktas (16). BHB yra stabiliausias ir svarbiausias ketoninis kūnas, kurį galima ištirti kraujyje ar piene (17). Šis metabolitas negali būti metabolizuojamas, jis turi pasišalinti per šlapimo arba kvėpavimo sistemas (18). Karvėms su aukšta ketoninių kūnų koncentracija kraujyje (BHB > 1,4 mmol/L) pirmosiomis savaitėmis po apsiveršiavimo yra didelė rizika susirgti klinikine ketoze (16).

1.3 Pieno tyrimai

Kiekvienos karvės pieno sudėtis yra geras indikatorius vertinant jos ekonominę vertę, sveikatą ir mitybos būklę. Galimybė kasdien stebėti pieno sudedamąsias dalis bandos ir individualiu lygmeniu, yra naudinga bandos valdymo ir mitybos stebėsenos priemonė. Pavyzdžiui, pieno riebumas gali būti naudojamas įvertinti pašaro koncentratų ir ląstelienos santykį. Kasdienis baltymų kiekis gali indikuoti pašaro energetinę vertę, laktozės kiekis gali būti naudojamas nustatyti mastitui. R:B – ketozės rodiklis. Greitas pieno sudėties pokyčių nustatymas yra svarbus, kad būtų galima kuo greičiau imtis atitinkamų veiksmų (19).

1.3.1 Pieno baltymai

Pagrindiniai pieno baltymai, kazeinai, β-laktoglobulinas ir α-laktalbuminas sintetinami tik pieno liaukos epitelio ląstelių. Imunoglobulinas ir serumo albuminas absorbuojasi iš kraujo, išskyrus mažą dalį imunoglobulinų, sintetinamų limfocitų, kurie yra pieno liaukos audiniuose. Limfocitai suteikia vietinį imunitetą pieno liaukai. Pieno baltymai daugiausia susideda iš aminorūgščių ir jose yra daug pieno azoto. Šis azotas sudaro 16 proc. baltymų struktūros (20). Daugelis veiksnių daro įtaką pieno baltymų sudėčiai, įskaitant veislę, sezoną ir laktacijos laikotarpį, taip pat genetinius polimorfizmus. Pieno baltymų koncentracijai didelę įtaką turi paveldimumas (21). Pieno baltymai yra svarbiausi pieno, naudojamo žmonių mityboje, komponentai. Pieno gamybos ypatumai priklauso nuo pieno baltymingumo. Kazeinai sudaro didžiąją dalį (80 proc.) pieno baltymų (22). Pieno baltymai – ne tik vertinga maistinė medžiaga, jie taip pat pasižymi unikaliomis biologinėmis ir baktericidinėmis savybėmis. Baltymai yra maisto komponentai, reikalingi organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti. Karvės pienas yra puikus aukštos biologinės vertės baltymų šaltinis. Be to, pieno baltymai ir jų skilimo produktai (peptidai) atlieka

13

daugybę unikalių biologinių funkcijų. Biologiškai aktyvūs peptidai yra apibūdinami kaip specifiniai baltymų fragmentai (sudaryti iš aminorūgščių liekanų), turintys teigiamą poveikį organizmo fiziologinei veiklai (23).

1.3.2 Pieno riebalai

Pieno riebalams būdinga unikali struktūra, kurią sudaro pieno riebalų globulės, susidedančios iš trigliceridų branduolio padengto trimis sluoksniais fosfolipidų, dar kitaip vadinamų pieno riebalų globulės membrana. Pieno riebalų globulės membraną sudaro fosfolipidai, sfingolipidai, glikolipidai, cholesterolis ir baltymai. Pieno riebalų globulės skiriasi savo dydžiu: nuo nanometro iki daugiau kaip 15mm (žmonių, galvijų pienas). Omega 3, omega 6 ir konjuguota linoleino rūgštis pieno riebaluose pasižymi didele maistine verte, taip pat nesočiosios riebalų rūgštys teigiamai veikia žmogaus organizmą. Pieno produktų skonio savybės taip pat priklauso nuo riebalų rūgščių sudėties (24). Pieno riebalai yra pagrindinis maistinės energijos šaltinis ir lengviausiai virškinami gyvulinės kilmės riebalai žmogaus maiste. Karvės pieno riebumas vidutiniškai yra apie 3,7 proc., bet jis gali labai skirtis (2,8 proc. - 8,1 proc.), priklausomai nuo galvijų veislės, šėrimo režimo ir laktacijos laikotarpio. Pieno riebaluose yra įvairių riebiųjų rūgščių, įskaitant SCFA (trumpųjų jungčių riebalų rūgštys), kurios lengvai absorbuojamos iš virškinamojo trakto ir metabolizuojamos kepenyse ir kurios nedidina riebalų nusėdimo. Svarbus yra ir pagrindinių PUFA (polinesočiųjų riebiųjų rūgščių) kiekis pieno riebaluose. Naujausi tyrimai rodo, kad PUFA, įskaitant konjuguotą linolo rūgštį (CLA), suteikia naudos sveikatai. Pieno riebalų riebiųjų rūgščių profilis priklauso nuo galvijų veislės ir nuo laktacijos periodo (25).

1.3.3 Pieno urėja

Pieną sudaro 4 proc. baltymų, kurie yra lengvai skaidomi ir iš jų susidaręs azotas kepenyse yra paverčiamas į urėją, kuri iš kraujo pašalinama į šlapimą, išmatas, pieną ir kitus kūno ekskretus. Todėl pieno urėja taip pat turi būti įvertinama kaip netiesioginė pieno sudedamoji dalis. Pieno urėjos normali koncentracija laikoma iki 40 mg/dl-1 ir ją daugiausiai nulemia maistinė energija ir baltymai, laktacijos periodas, veršingumas (26). Yra tiesioginis ryšys tarp urėjos piene arba kraujo plazmoje ir azoto ekskrecijos su šlapimu. Dėl šio ryšio pieno urėja yra naudojama vertinant azoto pasišalinimą su šlapimu bei amoniako emisiją. Tačiau šis ryšys yra veikiamas tokių faktorių kaip pieno urėjos dinamika paros bėgyje, ką daugiausiai lemia pašarų suvartojimas ir urėjos transporto iš kraujo į pieną ir priešingai faktoriai (27).

14

1.3.4 Pieno riebalų ir baltymų santykis

Riebalų baltymų santykis (R:B) gali būti naudojamas karvės energijos balanso įvertinimui. Karvėms su dideliu energijos trūkumu ankstyvoje laktacijoje dažniau sutrinka medžiagų apykaita ir dėl to didėja susirgimų tikimybė. Teigiama, kad R:B yra rizikos faktorius daugeliui ligų. Tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs R:B lemia didesnę mastito pasireiškimo riziką. Tyrimo metu įrodyta, kad R:B, kartu su somatinių ląstelių ir duodamo pieno kiekio stebėjimu, gali būti naudojamas kaip papildomas indikatorius vertinant mastito pasireiškimą melžiamose karvėse (28). Pieno R:B santykio paskaičiavimas taipogi naudojamas ketozei indikuoti. Per didelis riebalų mobilizavimas atsispindi pieno riebumo padidėjime, o kadangi baltymų kiekis yra ganėtinai stabilus rodiklis, todėl R:B santykis ir yra tinkamas indikatorius ketozei (29).

1.4 Ketozė

Ketozė yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam būdingas didelis ketoninių kūnų kiekis, paveikiantis melžiamas karves, daugiausiai nuo veršiavimosi iki 6 laktacijos savaitės (17). Pereinamuoju laikotarpiu, t.y. 3 savaitės prieš ir 3 savaitės po veršiavimosi, pieninėms karvėms pasireiškia NEB, greitai mobilizuojami riebalai kaip riebiosios rūgštys ir dažnai pakyla kraujyje cirkuliuojančių ketoninių kūnų koncentracija. Nors ketoniniai kūnai ir gali būti naudojami kaip energijos šaltinis kai kuriems audiniams, padidėjusi šių metabolitų produkcija gali privesti prie ketozės ir taip turėti neigiamą efektą gyvūno sveikatai, produkcijai ir ekonominiam našumui (30). Neigiamas hiperketonemijos poveikis individualios karvės sveikatai ir pienininkystės ekonomikai yra dažnai pabrėžiamas. Ekonominiai nuostoliai dėl gydymo sąnaudų, skerdimo ir mažėjančios pieno produkcijos siekia maždaug 211 JAV dol. vienu klinikinės ketozės atveju ir maždaug 78 JAV dol. subklinikinės ketozės atvėju (31).

Seniau ketozė buvo klasifikuojama kaip pirminė ir antrinė, kur pirminė pasireiškia su sumažėjusiu apetitu, pakilusia kraujo, pieno, šlapimo arba iškvepiamo oro ketoninių kūnų koncentracija, kai nėra gretutinių ligų. Šiandien terminai klinikinė ir subklinikinė yra dažniau naudojami ketozei apibrėžti. Klinikinei ketozei būdinga didelė ketoninių kūnų koncentracija kraujyje, piene arba šlapime kartu su kitais požymiais, pvz.: neėdimu, stipriu kūno masės netekimu, depresija arba pakitusiu elgesiu ir kitais. Subklinikinė ketozė (SCK) apibrėžiama kaip ketoninių kūnų koncentracijos padidėjimas kartu su mažesniu pieno kiekiu, nevaisingumu ir kitomis ligomis (pvz. Šliužo dislokacija, metritas, mastitas), tačiau nesant pastebimų ketozės klinikinių požymių (17). Klinikinė ketozė gali kliniškai pasireikšti mažėjant apetitui, krentant svoriui ir mažėjant pieno išskyrimui, tačiau karvės dažniau kenčia nuo subklinikinės ketozės, apibūdinamos kaip padidėjusi ketoninių kūnų koncentracija kraujyje,

15

nepasireiškiant klinikiniams ketozės požymiams. Nustatyta, kad ankstyvoje laktacijoje subklinikinė ketozė pasireiškia 40-60 proc. tirtų karvių ir tai yra žymiai didesnė tikimybė lyginant su 2 – 15 proc. atvėjų, kuriems pasireiškė klinikinė ketozė (32).

Kitas šio metabolinio sutrikimo klasifikavimas yra pirmo tipo ir antro tipo ketozė. Pirmo tipo ketozė pasireiškia tada, kai karvė patiria staigų energijos įsisavinimo sumažėjimą. Nepakankamas maitinimas, arba netinkamas karvių laikymas dėl kurio karvės negali pakankamai maitintis sukelia šią ketozę (17). Karvėms, kurios netenka daug svorio užtrūkimo periodu, žymiai didėja tikimybė pasireikšti ne tik ketozei, bet ir šliužo dislokacijai, pieno karštinei ir metritui. Taipogi eksperimento metu buvo įrodyta, kad per mažas baltymų suvartojimas didina ketozės tikimybę (33). Koreliacijos analizė parodė, kad BHB koncentracija prieš veršiavimąsi neigiamai koreliuoja su KMI pokyčiu (18). Buvo paskaičiuota, kad sumažėjus 1kg sausosios medžiagos suvartojimo ir sutrumpėjus 10 min. ėdimo laiko, likus savaitei iki veršiavimosi, tikimybė susirgti subklinikine ketoze didėja atitinkamai 2,2 ir 1,9 karto (34). Antro tipo ketozė paprastai pasireiškia apie veršiavimosi periodą, kai karvė mobilizuoja pernelyg didelį riebalų kiekį neesterifikuotų riebalų rūgščių (NEFA) pavidalu. Karvės, kurios veršiavimosi metu yra labai riebios (KMI>3,75, skalėje 1-5) arba karvės, kurios buvo per daug šeriamos užtrūkimo periodu, turi didesnę tikimybę susirgti (17). Ištirta, kad karvės, turinčios žemesnį KMI ir kurioms yra geriau suderintas racionas, lengviau pereina į laktaciją lyginant su aukštesnio KMI karvėmis turbūt dėl to, kad jos geriau gali padidinti savo sausųjų medžiagų suvartojimą ankstyvoje laktacijoje. Kelių tyrimų duomenys parodo, kad šėrimas užtrūkimo periodu gali turėti įtakos karvių sveikatai ir produkcijai po apsiveršiavimo. Taip pat tyrimai rodo, kad peršėrimas didina NEFA kiekį ir mažina sausųjų medžiagų suvartojimą prieš veršiavimąsi bei didina BHB kiekį kraujyje po apsiveršiavimo (31).

Kiekviena karvė, pradedant nuo veršiavimosi, patiria tipišką neigiamo energijos balanso periodą (NEB). Riebalai mobilizuojami iš riebalinio audinio NEFA pavidalu. Taip atsitinka todėl, kad hormonams jautrios lipazės (HSL) aktyvacija stimuliuoja esterinių jungčių tarp NEFA ir glicerolio suskaidymą trigliceriduose (TAG). Atsiskyrus, cirkuliuojančios NEFA yra svarbus energijos šaltinis kai kuriems audiniams. Be to, NEFA prisideda prie beveik pusės pieno riebalų, pagamintų pieno liaukoje. NEFA taip pat metabolizuojama kepenyse. NEFA patekimas iš plazmos į hepatocitus yra proporcingas kraujo plazmos koncentracijai ir kraujo tėkmės greičiui. Todėl kai NEFA koncentracija plazmoje yra didelė, kepenų įsisavinimas irgi buna padidėjęs (17). Ketozė susijusi su kepenų funkcionalumu arba kepenų pajėgumu metabolizuoti NEFA bangą pereinamuoju periodu. Uždegiminiai procesai pereinamuoju laikotarpiu apsunkina kepenų funkcijas, todėl padidėja tikimybė pasireikšti medžiagų

16

apykaitos sutrikimams (16). Kepenyse NEFA yra oksiduojamas į tam tikrą acetil-CoA (2 anglies atomai) molekulių kiekį, kuris priklauso nuo to, kiek anglies atomų yra NEFA (16 arba 18). Acetyl-CoA turi keturis galimus likimus: visiškas oksidavimas per Krebso ciklą, neužbaigta oksidacija per ketogenezę, TAG sintezė ir pakavimas į labai mažo tankio lipoproteinus (VLDL), kurie skirti pašalinimui iš kepenų, arba TAG sintezė, kurie kaupiami kepenyse. Kai oksaloacetatas yra išeikvojamas Krebso cikle dėl nepakankamo gliukozės kiekio, acetil-CoA negali tęsti oksidacijos proceso, jis kaupiamas ir nukreipiamas formuoti ketoninius kūnus (17). Sveiko gyvulio organizme ketonų yra nedaug ir jie spėja oksiduotis raumenyse, inkstuose bei plaučiuose, tačiau ketozės atveju jų atsiranda tiek daug, kad raumenys ir kiti audiniai jų nebespėja sunaudoti. Ketonai kaupiasi gyvulio organizme ir jį apnuodija. Kai ketonų kraujyje susikaupia labai daug, jie pereina į šlapimą bei pieną (9).

Klinikinei ketozei būdingi kliniškai nespecifiniai požymiai, kaip anoreksija, pieno kiekio sumažėjimas, centrinės nervų sistemos simptomai ir kūno riebalų netekimas (29). Tyrimo duomenys rodo, kad karvės su predispozicija į subklinikinę arba klinikinę ketozę stovi keliomis valandomis mažiau prieš veršiavimąsi, todėl suėda mažiau pašaro ir vėliau duoda mažiau pieno (16). Taipogi pastebėta, kad karvės sergančios subklinikine ketoze trumpiau atrajoja lyginant su sveikomis karvėmis (34). Klinikinės ketozės atveju dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai požymiai: sumažėjęs sausos medžiagos suvartojimo kiekis, vidurių užkietėjimas ar skystos išmatos, depresija, tuščias žvilgsnis, akivaizdus svorio netekimas, sumažėjęs pieno produktyvumas, acetono kvapas, neurologiniai požymiai, pvz.: vaikščiojimas ratu, sustingimas, per didelis laižymasis, kramtymas, dusulys, hiperestenzija, kompulsinis vaikščiojimas ir galvos spaudimas (17). Subklinikinė ketozė gali prasidėti, kai BHB koncentracija viršija 1,0 mmol/l, tačiau pirmosioms laktacijos savaitėms siūlomos didesnės vertės. Apibendrinama, kad padidėjusi rizika sveikatai ir sumažėjusi pieno produkcija atsiranda kai BHB koncentracija yra nuo 1,2 iki 1,4 mmol/l per pirmąją savaitę po veršiavimosi ir yra tirta, kad serumo BHB koncentracija 1,4 ir 1,2 mmol/l atitinkamai pirmą ir antrąją savaitę po veršiavimosi buvo susijusi su dideliais pieno nuostoliais. Šiuo metu skirtumo tarp karvių su subklinikine ketozė ir be jos ribinė vertė yra 1,2 mmol/l (35). Pastebėta, kad karvei sergant ketoze, per laktaciją vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą. Pieno produktyvumas sumažėja 2 - 4 savaitės prieš karvei susergant, todėl šis požymis gali būti svarus argumentas vertinant karvės sveikatą. Teigiama, kad ketoze sergančių karvių pienas riebesnis ir baltymingesnis (4). Ketozės svarba visų pirma yra pieno gamybos mažėjimas, pieno sudėties pokyčiai, reprodukcinių funkcijų sutrikdymas ir padidėjęs produkcijos ligų skaičius (35).

17

Ketoninius kūnus, diagnozuojant hiperketonemija, galima aptikti kraujyje, šlapime bei piene, o ankstyvas gydymas gali sumažinti produkcijos nuostolius. Fermentinis kraujo BHB kiekio nustatymas yra laikomas aukso standartu, nustatant hiperketonemiją. Nors taip BHB galima nustatyti naudojant rankinį matuoklį, darbo laikas ir kaina riboja rutininį testavimą (36) Subklinikinė ketozė gali būti diagnozuojama pagal kraujo serumo neesterifikuotų riebiųjų rūgščių, gliukozės, hidroksibutiratų koncentraciją (37). Subklinikinė ketozė yra tiksliausiai nustatoma, matuojant kraujo BHB koncentraciją. Žemiausia BHB koncentracijos riba, kada yra laikoma, kad karvė serga subklinikine ketoze, svyruoja nuo 1,0 mmol/l iki 1,4 mmol/l , dažniausiai naudojant 1,2 mmol/l koncentraciją (38). Tokių metabolitų kaip gliukozė, insulinas, cholesterolis, NEFA ir BHB matavimas yra dažnai naudojamas nustatyti energijos balansui, kūno kondicijai, taip įvertinant energetinę būklę. Tarp energijos metabolitų, BHB yra efektyvesnis nei NEFA, nes NEFA jautrumas yra ankstyvas (1 savaitė), o BHB vėlyvas (3-4 savaitė). BHB yra žemas užtrūkimo periodu ir tolygiai didėja po apsiveršiavimo, ypač karvėms, šeriamoms prastos kokybės pašaru, o NEFA pasiekia maksimumą pirmąją laktacijos savaitę ir poto mažėja. BHB padidėjimo vėlesnis laikas pasireiškia todėl, kad NEFA yra substratas BHB sintezei (18). Dėl teigiamos koreliacijos su NEB, pieno riebalų ir baltymų santykis yra rekomenduojamas kaip metodas nustatyti subklinikinę ketozę melžiamoms karvėms. Pastebėta, kad tinkamiausia riba diagnozuoti subklinikinę ketozę (BHB 1,2 mmol/l) yra R:B - 1,33 pirmomis 65 laktacijos dienomis, bet jautrumas ir specifiškumas siekia tik atitinkamai 58 proc. ir 69 proc.. Ištirta, kad karvės, kurių R:B > 1,5, turi didesnę tikimybę susirgti klinikine ketoze, šliužo dislokacija, kiaušidžių cistomis, šlubavimu ir mastitu. Karvėms, kurių R:B>2,0, 7 laktacijos dieną dažniau sirgo placentos užsilaikymu, ŠDK, metritu ir klinikiniu endometritu bei turėjo didesnę išbrokavimo riziką (38).

Keletas įvairaus efektyvumo gydymo būdų yra rekomenduojama ketozei gydyti. Tačiau mokslinėje literatūroje trūksta gerai parengtų klinikinių tyrimų, kad būtų galima išskirti tinkamiausią gydymo būdą. Vienintelis ketozės gydymas, kuris buvo moksliškai įrodytas, siekiant pagerinti šio metabolinio sutrikimo pašalinimą, yra geriamasis propilenglikolis (1,2 propanediolis) 300 g dozė per 24 val. Nors gydymo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju gali kisti, 5 dienų gydymo rezultatai daugelyje tyrimų parodė geriausią efektą (23). Ištirta, jog labiausiai kraujo BHB koncentracija nukrito, naudojant intraveninę gliukozę kartu su propilenglikolio sudavimu per os (39). Dekstrozės naudojimas gali būti taikomas karvėms, kurioms pasireiškė klinikinė ketozė su hipoglikemija, ypač jei yra nervinių simtopmų. Rekomenduojama dozė yra 250-500 ml 50 proc. dekstrozės į veną. Intraveninės dekstrozės vartojimas sukelia staigią hiperglikeminę būseną, kuri trunka maždaug 2 valandas ir sukelia papildomos dekstrozės

18

pasišalinimą į šlapimą. Antro tipo ketozės atveju (susijusiu su atsparumu insulinui) dekstrozė nėra rekomenduojama, nes gliukozė negali patekti į kepenis (17).

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimai atlikti 2018 metais X žemės ūkio bendrovėje laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500. Ūkyje laikoma virš 1000 pieninių galvijų: Lietuvos žalųjų, Lietuvos juodmargių, airšyrų veislių bei jų mišrūnų.

Tyrimui buvo atrinkta 30 pirmos laktacijos, šviežiapienių karvių. Ūkyje karvės yra laikomos palaidos garduose, šeriamos pašarų mišiniu. Tyrimo metu karvės buvo šeriamos vienodos kokybės ir sudėties pašaru. Visos tyrime dalyvaujančios karvės buvo 15-30 d. p.p.. Iš atrinktų 30 karvių buvo sudarytos tiriamosios grupės: kontrolinė (n=15) ir bandomoji (n=15). Grupės buvo sudaromos remiantis BHB kiekiu karvių kraujyje. Į bandomąją grupę priskirtos karvės kurių kraujo BHB buvo lygus arba didesnis negu 1,0 mmol/l, o į kontrolinę grupę priskirtos karvės, kurių kraujo BHB buvo mažiau negu 1,0 mmol/l.

Tinkamai fiksavus gyvūną, kraujas buvo imamas iš uodegos venos (vena coccigea). Kraujas buvo imamas į 6 ml vakuuminį mėgintuvėlį su koaguliantu (BD Vacutiner, Naujasis Džersis, JAV). Mėgintuvėlis šiek tiek pavartomas, kad kraujas susimaišytų su koaguliantu. Laikantis transportavimo reikalavimų, mėginiai buvo pristatyti į laboratoriją.

β-hidroksibutiratų koncentracija kraujyje tirta 15-tą - 30-tą laktacijos dieną. Naudotas rankinis matuoklis „Freestyle Optium Neo“, gamintojas „Abbott Diabetes Care, Inc.“ (JK). Kraujo mėginiai tiriami iš karto, vos tik juos paėmus. Tyrimui buvo naudotos to paties gamintojo „Abbott Diabetes Care, Inc“, (JK) β-hidroksibutiratų kiekio kraujyje tyrimo juostelės „Optium™ β-Ketone Test Strips“, (JK). Tyrimo juostelė išimama iš folijos ir įstatoma į rankinį matuoklį, kraujo lašas užlašinamas ant juostelės, parodomas rezultatas.

Kraujo biocheminiai tyrimai atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje, naudojant automatinį kraujo analizatorių „Hitachi 705“ (Hitachi, Tokijas, Japonija). Buvo nustatytas kraujo fermento AST aktyvumas, kraujo albuminų ir urėjos kiekis.

Pieno kokybinių rodiklių ir sudėties tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Riebalų, baltymų ir urėjos kiekiai nustatyti infraraudonųjų spindulių prietaisu – Laktoskopu (LactoScopeFTIR). Tiriant, matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, urėjos) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį apskaičiuojamas šių pieno sudedamųjų dalių kiekis. Kai pienas baigiamas tirti, tyrimų duomenys įrašomi į duomenų bazę.

20

Informacija apie tyrime dalyvaujančių karvių pieno kiekį surinkta iš bandos valdymo programos DeLaval „DelPro™“. Kiekviena karvė ūkyje turi diržą su mikroschemomis, kurių dėka fiksuojama: karvės aktyvumas, melžimo parametrai, karves galima atskirti selekciniais vartais.

21

3. TYRIMO REZULTATAI

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

Rodiklis Vidurkis Standartinis

nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Norma AST, U/L 93.85 ±21.15 99.07 ±12.03 60 - 150 U/L Albuminai, g/L 33.85 ±1.85 33.96 ±1.27 22-36 g/L Urėja, mmol/L 3.31 ±0.71 3.06 ±0.61 2.1- 9.6 mmol/L BHB, mmol/L 0.37 ±0.12 1.18 ±0.14 0.0-1.1 mmol/L

1 lentelė. Kraujo biocheminių tyrimų rezultatų bei BHB koncentracijos kraujyje vidurkiai ir normos.

Kontrolinės grupės karvėms kraujo urėjos koncentracija buvo fiziologinės normos ribose, išskyrus vieną karvę LT000006747401, kurios urėjos koncentracija buvo žemesnė už fiziologinę normą (1,83 mmol/l). Albuminų kiekis taip pat buvo fiziologinės normos ribose, išskyrus 3 karves, kurioms albuminų kiekis nežymiai (1 g/l) viršijo fiziologinę normą. AST koncentracija buvo padidėjusi tik vienai karvei LT000006747383 (180 vnt/l) , kitoms kontrolinės grupės karvėms AST koncentracija kraujo serume buvo fiziologinės normos ribose (žr. 1 priedas).

Visi tirti kraujo rodikliai bandomosios grupės karvėms yra fiziologinės normos ribose, išskyrus vieną karvę LT000007326190, kurios AST koncentracija kraujyje yra žymiai pakilusi (AST 439 vnt/l) virš fiziologinės normos ribų , o kraujo urėjos koncentracija (UREA 1,87 mmol/l) žemiau fiziologinės normos (žr. 2 priedas).

22 1 pav. Albuminų kiekio kraujyje priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p>0,05).

Kaip matoma iš 1 pav. rezultatų, nėra nustatyta aiški priklausomybė tarp albuminų kiekio kraujyje ir BHB koncentracijos kraujyje. Atlikus skaičiavimus, nustatyta, kad bendras kontrolinės grupės albuminų kiekio kraujyje vidurkis (33,85 ± 1,56 g/l) yra 0,11 ± 1,56 g/l žemesnis už bandomosios grupės albuminų kiekio vidurkį (33,96 ± 1,56 g/l). Aukščiausias albuminų kiekis kraujyje (36,88 g/l) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,4 mmol/l, o žemiausias albuminų kiekis kraujyje (31,05 g/l) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,5 mmol/l.

2 pav. AST kiekio kraujyje priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p>0,05).

30 31 32 33 34 35 36 37 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

A lbum ina i, g/ l B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Albuminų kiekio priklausomybė nuo BHB

BHB ALB 0 20 40 60 80 100 120 140 160 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

A ST ko nc entr aci ja , U/ l B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

AST kiekio priklausomybė nuo BHB

23

Kaip matoma iš 2 pav. rezultatų, nėra nustatyta aiški priklausomybė tarp AST koncentracijos kraujyje ir BHB koncentracijos kraujyje. Tačiau atlikus skaičiavimus, nustatyta, kad bendras kontrolinės grupės AST koncentracijos kraujyje vidurkis (93,8 ± 17,1 U/l ) yra žemesnis už bandomosios grupės vidurkį (99,07 ± 17,1 U/l). Žemiausia AST koncentracija kraujyje (65 U/l) nustatyta karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,5 mmol/l. Aukščiausia AST koncentracija kraujyje (148 U/l) nustatyta karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje – 0,2 mmol/l.

3 pav. Kraujo urėjos koncentracijos priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p>0,05).

Kaip matoma iš 3 pav. rezultatų, nėra nustatyta aiški priklausomybė tarp urėjos koncentracijos kraujyje ir BHB koncentracijos kraujyje. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad kontrolinės grupės urėjos koncentracijos kraujyje vidurkis (3,31 ± 0,66 mmol/l) yra 0,25 ± 0,66 mmol/l aukštesnis už bandomosios grupės urėjos koncentracijos kraujyje vidurkį (3,06 ± 0,66 mmol/l). Žemiausia urėjos kraujyje koncentracija (1,83 mmol/l) nustatyta karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,5 mmol/l, o aukščiausia koncentracija (4,65 mmol/l) karvei, kurios kraujo BHB buvo 0,4 mmol/l.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

Ur ėjos ko nc entr aci ja , m m o l/ l B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Kraujo urėjos kiekio priklausomybė nuo BHB

24

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

Rodiklis Vidurkis Standartinis

nuokrypis Vidurkis

Standartinis

nuokrypis Norma Riebalai, proc. 3.04 ±0.73 4.82 ±0.67 2.7 - 7 proc.

Baltymai, proc 3.71 ±0.32 3.55 ±0.29 3.2 - 3.6

proc. Urėja, mg/cL 19.3 ±6.51 15.07 ±4.74 15-30 mg/cL

R/B 0.82 ±0.19 1.36 ±0.17 1-1.5

Pieno kiekis, L 21.77 ±4.23 18.27 ±2.67

2 lentelė.Pieno rodiklių bei kiekio vidurkiai ir normos.

Didžiosios dalies kontrolinės grupės karvių pieno baltymingumas nėra rekomenduojamose normose (3,2-3,6 proc.). Pieno riebumas trims karvėms yra žemiau rekomenduojamos normos (2,7-7 proc.). Pieno urėjos koncentracija trečdaliui karvių buvo žemesnė už fiziologines normos ribas (15-40 mg/dl-1). Melžiamo pieno vidurkis per 7 paras dviems karvėms buvo žemas - LT000006747383 (14,93 kg/d) ir LT000007326366 (15,15 kg/d). Didžiajai daliai karvių pieno riebalų ir baltymų santykis yra žemiau rekomenduojamos normos (žr. 3 priedas).

Bandomosios grupės karvių pieno riebumas yra rekomenduojamose normose ( 2,7-7 proc.). Baltymų kiekis piene trečdaliui karvių yra virš rekomenduojamos normos (3,2-3,6 proc.). Beveik pusei karvių pieno urėjos koncentracija yra žemiau fiziologinės normos(15-40 mg/dl-1_{). Didžiosios dalies}

karvių pieno riebalų ir baltymų santykis viršija rekomenduojąmą normą (1-1,2). Vertinant grupės primelžių vidurkį per 7 paras, jis yra žemas lyginat su bendru bandos primilžiu (žr. 4 priedas).

25 4 pav. Pieno riebalų kiekio priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p<0.01).

Iš 4 pav. rezultatų matome, kad riebalų kiekis piene yra tiesiogiai proporcingas BHB koncentracijai kraujyje. Pieno riebumas bandomojoje grupėje buvo padidėjęs, lyginant su kontroline grupe. Didžiausias pieno riebalų kiekis (6.1 proc.) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 1,4 mmol/l, o mažiausias pieno riebalų kiekis (1,72 proc. ir 1,63 proc.) nustatytas karvėms su žemiausia BHB koncentracija kraujyje (0,2 mmol/l).

5 pav. Pieno baltymų kiekio priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p>0.05).

0 1 2 3 4 5 6 7 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

P ieno ri ebum as , pr o c B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Pieno riebalų kiekio priklausomybė nuo BHB

BHB Riebalai 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

P ieno ba ltym ai , pr o c. B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Pieno baltymų kiekio priklausomybė nuo BHB

26

Kaip matoma iš 5 pav. rezultatų, nenustatyta aiški priklausomybė tarp pieno baltymų kiekio ir BHB koncentracijos kraujyje. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad kontrolinės grupės bendras pieno baltymų kiekio vidurkis (3,7 ± 0,3 proc.) yra 0,15 ± 0,3 proc. aukštesnis už bandomosios grupės pieno baltymų kiekio vidurkį (3,55 ± 0,3 proc.). Aukščiausias pieno baltymų kiekis (4,36 proc.) buvo nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,3 mmol/l, o žemiausias kiekis (2,98 proc.) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje – 0,2 mmol/l.

6 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p<0.01).

Kaip matoma iš 6 pav. rezultatų, pieno riebalų ir baltymų santykis yra tiesiogiai proporcingas BHB koncentracijai kraujyje. Didėjant BHB koncentracijai kraujyje, didėja ir pieno riebalų ir baltymų santykis. Žemiausias pieno riebalų ir baltymų santykis (0,46) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje yra žemiausia (0,2 mmol/l), o aukščiausias santykis (1,73) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje yra viena iš aukščiausių grupėje (1,4 mmol/l).

0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

P ieno r ieba lų m al ty m ų sa nt yk is B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Pieno riebalų ir baltymų santykio priklausomybė nuo BHB

27 7 pav. Pieno urėjos koncentracijos priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p>0.05).

Kaip matome iš 7 pav. rezultatų, nenustatyta priklausomybė tarp pieno urėjos koncentracijos ir BHB koncentracijos kraujyje. Atlikus duomenų analizę, nustatyta, kad kontrolinės karvių grupės pieno urėjos koncentracijos vidurkis (19,3 ± 6 mg/dl-1 _{) yra 4,24 ± 6 mg/dl}-1 _{aukštesnis už bandomosios grupės}

pieno urėjos koncentracijos vidurkį (15,06 ± 6 mg/dl-1_{). Aukščiausia pieno urėjos koncentracija (33}

mg/dl-1) nustatyta karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,6 mmol/l, o žemiausia koncentracija (7 mg/dl-1) nustatyta karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 1,1 mmol/l.

8 pav. Melžiamo pieno kiekio priklausomybė nuo BHB koncentracijos kraujyje (p<0.01).

0 5 10 15 20 25 30 35 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

P ieno ur ėja, m g/ cl B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Pieno urėjos kiekio priklausomybė nuo BHB

BHB Pieno urėja 0 5 10 15 20 25 30 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5

Bandomosios grupės BHB vertės

P ieno ki eki s, K g/ d B H B ko nc entr aci ja , m m o l/ l

Kontrolinės grupės BHB vertės

Pieno kiekio priklausomybė nuo BHB

28

Kaip matome iš 8 pav. rezultatų, pieno kiekis yra atvirkščiai proporcingas BHB koncentracijai kraujyje. Didėjant kraujo BHB koncentracijai, mažėjo pieno kiekis. Didžiausias pieno kiekis (29,22 kg/d) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija kraujyje buvo 0,3 mmol/l, o mažiausias pieno kiekis (14,21 kg/d) nustatytas karvei, kurios BHB koncentracija – viena iš aukščiausių grupėje (1,4 mmol/l).

29

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Tiriamojo laikotarpio metu, X žemės ūkio bendrovėje buvo renkami kraujo ir pieno mėginiai, analizuojama melžimo informacija, naudojantis bandos valdymo programa. Sudarytos dvi tiriamosios grupės, remiantis gautais BHB koncentracijos kraujyje rezultatais. Kontrolinei grupei priklausė karvės, kurių BHB koncentracija kraujyje buvo nuo 0,0 mmol/l iki 1,0 mmol/l. Bandomajai grupei priklausė karvės, kurių BHB koncentracija kraujyje buvo lygi arba daugiau 1,0 mmol/l. Tyrimo metu buvo analizuojama kraujo biocheminių (AST, urėjos ir albuminų) bei pieno (baltymų, riebalų, urėjos, riebalų ir baltymų santykio) rodiklių ir pieno kiekio ryšys su BHB koncentracija kraujyje.

Tyrimo metu nustatyta, kad albuminų kiekis kraujyje neturėjo aiškaus ryšio su kraujo BHB koncentracija. F. D. González ir kitų tyrimo duomenimis, ankstyvos laktacijos metu, didėjant kraujo BHB koncentracijai, mažėja albuminų kiekis kraujyje (40). Tyrimo metu gauti rezultatai nesutampa su F. D. Gonzalez ir kitų tyrėjų duomenimis, taip gali būti dėl mažos tyrimo imties.

F. D. González ir kitų tyrimo duomenimis, ankstyvos laktacijos metu, didėjant BHB koncentracijai kraujyje, didėja ir AST koncentracija kraujyje (40). Tyrimo metu nenustatyta aiški koreliacija tarp BHB koncentracijos kraujyje ir AST koncentracijos kraujyje, tačiau bandomosios grupės AST koncentracijos vidurkis buvo aukštesnis už kontrolinę grupę, tai sutapo su kitų autorių rezultatais.

G. Bertoni ir E. Trevisi tyrimo duomenimis, pirmąją savaitę po apsiveršiavimo, karvių kraujo urėjos koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujo BHB koncentracijai, o vėlesniu laktacijos metu, ši koreliacija pranyksta (41). Šio tyrimo metu karvės buvo tiriamos 15-tą - 30-tą laktacijos dieną ir aiški koreliacija tarp urėjos koncentracijos kraujyje ir BHB koncentracijos kraujyje nebuvo nustatyta. Šie rezultatai sutampa su G.Bertoni ir E.Trevisi tyrimo duomenimis.

Pasak M. A. Krogh, pieno baltymų kiekis yra ganėtinai stabilus rodiklis, nelabai priklausantis nuo BHB koncentracijos, tačiau riebalų kiekis piene koreliuoja su BHB koncentracija kraujyje (29). Atlikto tyrimo metu nenustatyta aiški pieno baltymų kiekio priklausomybė nuo kraujo BHB koncentracijos, tačiau pieno riebalų kiekis yra tiesiogiai proporcingas BHB koncentracijai kraujyje. Šie tyrimo rezultatai sutampa su M. A. Krogh tyrimo duomenimis. Pastarasis autorius taipogi teigia, kad pieno riebalų ir baltymų santykis yra tiesiogiai proporcingas BHB koncentracijai kraujyje (29), kas taip pat buvo nustatyta šio tyrimo metu.

A. Kessell teigimu, pieno urėja yra glaudžiai susijusi su kraujo urėja (42). Taigi, galima daryti prielaidą, kad ir pieno urėjos koreliacija su BHB koncentracija kraujyje turėtų būti panaši į koreliaciją

30

tarp urėjos kiekio kraujyje ir BHB koncentracijos kraujyje. Atlikto tyrimo metu nenustatyta aiški priklausomybė tarp urėjos kiekio piene ir BHB koncentracijos kraujyje.

Daugelis autorių pabrėžia žymius primilžio nuostolius, sergant ketoze. P. A. Ospina ir kiti teigia, kad didėjant BHB koncentracijai kraujyje, didėja ir pieno nuostoliai. Pavyzdžiui, kai BHB koncentracija yra 1,4 mmol/l, netenkama apie 1,88 kg/d pieno, o padidėjus BHB koncentracijai kraujyje (2,0 mmol/l), netenkama dar daugiau pieno (3,3 kg/d) (43). Atlikto tyrimo metu matoma netiesioginė priklausomybė tarp primelžiamo pieno kiekio ir BHB koncentracijos kraujyje, tai sutampa su kitų autorių rezultatais.

31

IŠVADOS

1. Kontrolinės grupės kraujo biocheminiai parametrai ankstyvoje laktacijoje buvo fiziologinės normos ribose, išskyrus kelias karves su minimaliais nuokrypiais nuo fiziologinių normų bei vieną karvę su padidėjusiu AST aktyvumu. Bandomosios grupės kraujo parametrai taipogi buvo fiziologinėse normose, išskyrus vieną karvę su žymiai padidėjusiu AST aktyvumu. Šie AST aktyvumo nuokrypiai įtariami dėl gretutinių ligų.

2. Kontrolinės grupės pieno baltymų ir riebalų kiekis buvo žemesnis už bandomosios grupės. Pieno urėja abiejose grupėse daugeliui karvių buvo žemiau rekomenduojamos normos. Pieno riebalų ir baltymų santykis abiejose grupėse neatitiko rekomenduojamų normų, kontrolinės grupės buvo žemiau rekomenduojamų normų, o bandomosios viršijo rekomenduojamas normas.

3. Nenustatyta aiški priklausomybė tarp tirtų kraujo biocheminių parametrų ir kraujo BHB koncentracijos. 4. Nustatytas tiesiogiai proporcingas ryšys tarp BHB koncentracijos kraujyje ir pieno baltymų kiekio bei BHB koncentracijos kraujyje ir pieno riebalų ir baltymų santykio.Taipogi nustatytas netiesiogiai proporcingas ryšys tarp BHB koncentracijos kraujyje ir primelžiamo pieno kiekio.

32

REKOMENDACIJOS

1. Atsižvelgus į tirtų karvių pieno riebalų ir baltymų santykio nuokrypius nuo fiziologinių normų, ūkyje reikėtų keisti pašarus arba šėrimo technologijas, taip mažinant tikimybę pasireikšti medžiagų apykaitos ligoms.

33

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovui veterinarijos gydytojui Mindaugui Televičiui už pagalbą, rašant magistrinį darbą.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Levickienė D, Sederevičius D, Urbienė S. Biologiškai aktyvių priedų pašaruose įtaka pieno kokybei bei jo savybėms. Žemės ūkio mokslai. 2014; T. 21. Nr. 2.: 67–77

2. Antanaitis R, Stoškus R, Televičius M. Effects of metabolase ® on several blood indices, and productivity in fresh dairy cows. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). 2015; T. 71(93):3-8.

3. Gintautas J, Klimienė I, Mockeliūnas R, Špakauskas V. Apsiveršiavusių karvių susirgimų įtaka kraujo biocheminiams rodikliams, reprodukcijai ir produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). 2011;T. 53(75):14-22.

4. Antanaitis R, Juozaitienė V, Žilaitis V, Žiogas V. Sveikatos būklės, sezono ir laktacijos įtaka karvių judrumo, masės, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). 2010; T. 49(71):3-7.

5. Juozaitienė V, Juozaitis A, Kajokienė L, Milius J, Oberauskas V, Sederevičius A ir kt. Karvių kraujo fermentų aktyvumo ir mineralinių medžiagų, pieno kieko bei sudėties koreliacija. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). 2010; T. 49(71):88-96.

6. Gross J, Dorland HA, Bruckmaier RM , Schwarz FJ. Performance and metabolic profile of dairy cows during a lactational and deliberately induced negative energy balance with subsequent realimentation. J. Dairy Sci. 2011;94 :1820–30.

7. Gantner V, Bobic T, Potocnik K. Prevalence of metabolic disorders and effect on subsequent daily milk quantity and quality in Holstein cows. Arch. Anim. Breed. 2016; 59: 381–6.

8. Esposito G, Irons PC, Webb EC, Chapwanya A. Interactions between negative energy balance, metabolic diseases, uterine health and immune response in transition dairy cows. Animal Reproduction Science 144. 2014; 60– 71.

9. Karvių ketozė: trys svarbiausios ligos priežastys[elektroninis išteklius][žiūrėta 2018 m. lapkryčio 21 d.] Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2014/11/karviu-ketoze-trys-svarbiausios-ligos-priezastys/ , 2014.

10. Sheehy MR, Fahey AG, Aungier SPM, Carter F, Crowe MA, Mulligan FJ. A comparison of serum metabolic and production profiles of dairy cows that maintained or lost body condition 15 days before calving. J. Dairy Sci. 2017; 100 :536–47 .

35

11. Gintautas J, Klimienė I, Mockeliūnas R, Špakauskas V,. Apsiveršiavusių karvių susirgimų įtaka kraujo biocheminiams rodikliams, reprodukcijai ir produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot).2011; T. 53 (75):14-22.

12. Smith BP, editor. „Large animal internal medicine fifth edition“, 2015. p. 367-71, 390-1.

13. Anna M, Weiser G. „Veterinary hematlogy and clinical chemistry second edition“ , 2012. p. 405,416,467.

14. Đoković R, Kurćubić V, Ilić Z, Cincović MR, Petrović M, Delić B. Serum activities of AST, ALT, GGT and LDH in clinically healthy dairy cows during transitional period and mid lactation. Contemporary agriculture. 2014; 63 (1-2):106-11.

15. Tshuma T, Holm DE, Fosgate GT, Lourens DK. Pre-breeding blood urea nitrogen concentration and reproductive performance of Bonsmara heifers within different management systems. Trop Anim Health Prod. 2014;46:1023–30

16. Rodriguez-Jimenez S, Haerr KJ, Trevisi E, Loor JJ, Cardoso FC, Osorio JS. Prepartal standing behavior as a parameter for early detection of postpartal subclinical ketosis associated with inflammation and liver function biomarkers in peripartal dairy cows. J. Dairy Sci. 2018;101 :8224–35.

17. Chase C, Lutz K, McKenzie E, Tibary A. “Blackwells’s five minute veterinary consult Ruminant” . 2017. p. 425-6.

18. Mouffok CE, Madani T, Semara L, Ayache N, Rahal A. Correlation between body condition score, blood biochemical metabolites, milk yield and quality in algerian montbéliarde cattle. Pak Vet J. 2013; 33(2): 191-4.

19. Kaniyamattam K, Devries A. Agreement between milk fat, protein, and lactose observations collected from the Dairy Herd Improvement association (DHIa) and a real-time milk analyzer. J. Dairy Sci. 2014; 97 :2896–908.

20. Campbell JR, Marshall RT. Dairy production and processing. 2016. p. 296.

21. Huang W, Peñagaricano F, Ahmad KR, Lucey JA, Weigel KA, Khatib A. Association between milk protein gene variants and protein composition traits in dairy cattle. J. Dairy Sci.2012; 95 :440–9.

22. Morkūnienė K, Baltrėnaitė L, Puišytė A, Bižienė R, Pečiulaitienė N, Makštutienė N ir kt. Association of kappa casein polymorphism with milk yield and milk protein genomic values in cows reared in Lithuania. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot).2016; T. 74 (96):27-32.

36

23. Biologiškai aktyvūs pieno komponentai [elektroninis išteklius][žiūrėta 2018 m. lapkryčio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2013/08/biologiskai-aktyvus-pieno-komponentai/.

24. Šlyžius E, Šlyžienė B, Lindžiūtė V. Factors affecting goat milk fat yield. Žemės ūkio mokslai. 2017; T. 24. Nr. 3. : 91–100.

25. Sobotka W , Miciński J, Matusevičius P, Staniškienė B, Sobiech M , Zwierzchowski G et al. The effect of cattle breed and lactation stage on nutrient concentrations in milk and the fatty acid profile of milk fat. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). 2014; T. 65 (87):85-90.

26. Nozad S, Ramin AG, Moghadam G, Asri-Rezaei S, Babapour A, Ramin S. Relationship between blood urea, protein, creatinine, triglycerides and macro-mineral concentrations with the quality and quantity of milk in dairy Holstein cows. Veterinary Research Forum. 2012; 3 (1): 55 – 9. 27. Spek JW, Dijkstra J, Borne JJGC, Bannink A. Short communication: assessing urea transport

from milk to blood in dairy cows. J. Dairy Sci. 2012; 95 :6536–41.

28. Jamrozik J, Schaeffer LR. Test-day somatic cell score, fat-to-protein ratio and milk yield as indicator traits for sub-clinical mastitis in dairy cattle. J. Anim. Breed. Genet. 2012; 129:11–19. 29. Krogh MA, Toft N, Enevoldsen C. Latent class evaluation of a milk test, a urine test, and the fat-to-protein percentage ratio in milk to diagnose ketosis in dairy cows. J. Dairy Sci. 2011; 94 :2360– 7.

30. Rathbun FM, Pralle RS, Bertics SJ, Armentano LE, Cho K, Weigel KA et al. Relationships between body condition score change, prior mid-lactation phenotypic residual feed intake, and hyperketonemia onset in transition dairy cows. J. Dairy Sci. 2017; 100 :3685–96.

31. McArt JAA, Nydam DV, Oetzel GR. Dry period and parturient predictors of early lactation hyperketonemia in dairy cattle. J. Dairy Sci. 2013; 96 :198–209.

32. Mcart JAA, Nydam DV, Oetzel GR. Epidemiology of subclinical ketosis in early lactation dairy cattle. J. Dairy Sci. 2012; 95 :5056–66.

33. Peek SF, Divers TJ. Rebhun’s Diseases of Dairy Cattle Third Edition. 2018. p. 713-21.

34. Kaufman EI, LeBlanc SJ, McBride BW, Duffield TF, DeVries TJ. Association of rumination time with subclinical ketosis in transition dairy cows. J. Dairy Sci. 2016;99 :5604–18.

35. Pechová A, Nečasová A. The relationship between subclinical ketosis and ruminal dysfunction in dairy cows. Annals of Animal Science. 2018; DOI. 10.2478:2018-0038.

37

36. Chandler TL, Pralle RS, Dórea JRR, Poock SE, Oetzel GR, Fourdraine RH et al. Predicting hyperketonemia by logistic and linear regression using test-day milk and performance variables in early-lactation Holstein and Jersey cows. J. Dairy Sci. 2018; 101: 2476–91.

37. Žilaitis V, Kučinskienė J, Vorobjovas G, Japertas S, Žiogas V. Produktyvių karvių sergamumas subklinikine ketoze. Subklinikinės ketozės profilaktika propilenglikoliu ir niacinu. Veterinarija ir zootechnika. 2007; T. 37 (59): 91-5.

38. Jenkins NT, Peña G, Risco C, Barbosa CC, Vieira-Neto A, Galvão KN. Utility of inline milk fat and protein ratio to diagnose subclinical ketosis and to assign propylene glycol treatment in lactating dairy cows. Can Vet J. 2015; 56: 850–4.

39. Mann S, Yepes FAL, Behling-Kelly E, McArt JAA. The effect of different treatments for early-lactation hyperketonemia on blood β-hydroxybutyrate, plasma nonesterified fatty acids, glucose, insulin, and glucagon in dairy cattle. J. Dairy Sci.2017; 100: 6470–82.

40. González FD, Muiño R, Pereira V, Campos R, Benedito JL. Relationship among blood indicators of lipomobilization and hepatic function during early lactation in high-yielding dairy cows. J. Vet. Sci. 2011: 12(3), 251-5.

41. Bertoni G, Trevisi E. Use of the liver activity index and other metabolic variables in the assessment of metabolic health in dairy herds. Vet clin food anim. 2013; 29:413–31.

42. Cockcroft PD. Bovine Medicine. Third Edition. 2015. p 101.

43. Ospina PA, McArt JA, Overton TR, Stokol T, Nydam DV. Using nonesterified fatty acids and b-hydroxybutyrate concentrations during the transition period for herd-level monitoring of increased risk of disease and decreased reproductive and milking performance. Vet Clin Food Anim. 2013; 29:387–412

38

PRIEDAI

1 priedas. Kontrolinės grupės karvių kraujo biocheminių tyrimų rodikliai bei kraujo BHB koncentracija.

Karvės Nr. ALB AST UREA BHB

732 6584 36.88 85 3.72 0.4 732 6763 33.82 65 2.56 0.5 732 6651 36.44 75 3.4 0.6 732 6746 32.82 96 3.36 0.3 732 6643 32.85 96 3.23 0.5 732 6417 34.79 73 4.31 0.4 675 0783 31.41 99 2.73 0.3 732 6563 34.21 103 3.72 0.3 732 6634 32.72 148 3.58 0.2 732 6236 32.69 89 3.06 0.4 732 6366 33.51 76 2.54 0.3 732 6474 35.37 90 3.32 0.3 732 6549 36.72 99 4.65 0.4 674 7383 32.53 180 3.65 0.2 674 7401 31.05 120 1.83 0.5

39 2 priedas. Bandomosios grupės karvių kraujo biocheminių tyrimų rodikliai bei kraujo BHB

koncentracija.

Karvės Nr. ALB AST UREA BHB

732 6690 31.81 93 3.63 1.1 732 6774 35.22 104 2.26 1.3 732 6511 33.15 85 3.78 1.2 732 6330 35.43 97 3.58 1.2 732 6260 34.37 80 3.17 1.1 732 6710 33.94 105 2.84 1.3 732 6613 34.47 88 2.64 1.1 675 0765 32.24 112 3.13 1 675 0730 35.78 107 3.18 1.1 732 6678 33.94 107 2.91 1.2 732 6003 34.23 97 2.64 1.4 732 6528 35.14 86 3.22 1.1 732 6770 32.55 124 4.24 1 732 6781 34.79 102 2.75 1.2 732 6190 32.31 439 1.87 1

40 3 priedas. Kontrolinės grupės karvių pieno rodikliai bei kiekis.

Karvės Nr Riebalai Baltymai Urėja R/B Pieno kiekis

732 6584 2.82 3.69 26 0.76 24.37 732 6763 3.92 3.62 18 1.08 21.36 732 6651 2.27 3.68 33 0.62 20.12 732 6746 3.45 4.36 15 0.79 18.21 732 6643 4.22 3.94 25 1.07 19.46 732 6417 3.07 3.67 21 0.84 24.92 675 0783 3.04 3.81 22 0.80 23.13 732 6563 3.75 3.44 11 1.09 27.17 732 6634 1.72 2.98 21 0.58 18.25 732 6236 3.07 3.72 12 0.83 26.53 732 6366 2.77 4.1 26 0.68 15.15 732 6474 3.25 3.56 14 0.91 29.22 732 6549 3.19 3.97 21 0.80 22.41 674 7383 1.63 3.57 14 0.46 14.93 674 7401 3.36 3.49 11 0.96 21.3

41

Karvės Nr Riebalai Baltymai Urėja

R/B Pieno kiekis 732 6690 4.6 3.51 7 1.31 18.24 732 6774 6.06 3.96 16 1.53 14.91 732 6511 4.93 3.46 18 1.42 17.25 732 6330 4.55 3.23 22 1.41 17.23 732 6260 4.79 3.93 14 1.22 19.36 732 6710 5.1 3.23 16 1.58 14.23 732 6613 4.75 3.67 16 1.29 19.5 675 0765 3.69 3.3 14 1.12 20.2 675 0730 5.34 4.18 20 1.28 19.63 732 6678 4.93 3.49 21 1.41 17.65 732 6003 6.1 3.52 16 1.73 14.21 732 6528 4.1 3.23 19 1.27 19.48 732 6770 3.97 3.37 8 1.18 23.17 732 6781 5.09 3.47 9 1.47 16.71 732 6190 4.4 3.78 10 1.16 22.42