Karvių amžiaus ir metų laiko įtaka somatinių ląstelių skaičiui ir pieno sudėčiai

Lietuvos Veterinarijos Akademija

Gyvulininkystės Technologijos Fakultetas

Neužkrečiamųjų Ligų Katedra

Tomas Sinica

Karvių amžiaus ir metų laiko įtaka somatinių ląstelių

skaičiui ir pieno sudėčiai

Magistro darbas

Darbo vadovas: Asistentas: Romualdas Maruška

Magistro darbas atliktas 2005 - 2007 metais Lietuvos veterinarijos

akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedroje, LVA - praktinio mokymo ir

bandymų centre.

Magistro darbą paruošė: Tomas Sinica

______________

Magistro darbo vadovas:

Asistentas: Romualdas Maruška

(LVA Neužkrečiamųjų ligų katedra)

______________

TURINYS

PAAIŠKINIMAI ...4

1 ĮVADAS ...5

2 LITERATŪROS APŽVALGA ...7

2.1 Karvių slaptojo mastito išplitimas ir ekonominiai nuostoliai...7

2.2 Mastitą sukeliantys veiksniai...7

2.3 APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUI PIENE ...10

2.3.1 Metų ir sezono įtaka karvių somatinių ląstelių skaičiui ...10

2.3.2 Temperatūra ir jos tolerancijos ribos gyvulių laikymo patalpose ...10

2.3.3 Tvarto aplinkos veiksnių poveikis gyvulių sveikatai ...11

2.3.4 Tvarto aplinkos veiksnių poveikis karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei ...11

2.4 NEGENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA PIENO KIEKIUI IR SUDĖČIAI ....12

2.4.1 PRODUKCIJOS ĮTAKA PIENO KIEKIUI IR SUDĖČIAI...14

2.4.2 Bandos dydis ir karvių ligos...14

2.4.3 Sezono įtaka reprodukcijai ...15

2.4.4 Produkcija ir karvių sveikatingumas ...16

3 DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...17

4 TYRIMŲ REZULTATAI ...18

4.1 Sergančių slaptu mastitu ir sveikų karvių raida 2006 metų eigoje ...18

4.2 Somatinių ląstelių koncentracija kontroliuojamose bandose ir pieno perdirbimo pramonėje ...20

4.3 Karvių pieno produkcijos priklausomybė nuo metų laiko...21

4.4 Produkcijos priklausomybė nuo karvės amžiaus...24

4.5 Sveikų karvių pieno sudėtinių dalių statistinė koreliacija (Pearson Correlation) ...27

4.6 Sergančių mastitais ir sveikų karvių pieno sudėtis...30

5 REZULTATŲ APTARIMAS ...31

6 IŠVADOS...32

7 PASIŪLIMAI ...33

8 SUMMARY ...34

PAAIŠKINIMAI

BM - baltymų masė

BP - baltymų procentas N - gyvulių skaičius

M - vidutinė reikšmė (vidurkis) RM - riebalų masė

RP - riebalų procentas PROD - produkcija

Laikas - iki apsiveršiavimosi (paromis) SLS - Somatinių ląstelių skaičius SVSE – sveikos ir sergančio karvės STD – standartinė paklaida

S

d - požymių variacija

U - urėja

1 ĮVADAS

Pieno kokybę apibūdina visa eilė rodyklių. Svarbiausias iš jų - somatinių ląstelių skaičius. Didėjantis SLS nurodo, kad karvė serga dažniausiai pasitaikančia ginekologine liga mastitu.

Klinikiniu mastitu serga apie 1 – 2 proc. karvių. Dažniausiai serga karvės slaptuoju mastitu. Literatūros duomenys teigia (Aniulis, Japertas, 2001), kad laktuojančių karvių bandose šiuo mastitu serga 43 – 47 proc. karvių.

Svarbiausias slaptojo mastito požymis-padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Dažniausiai tešmens infekcija karvės suserga pirmaisiais laktacijos mėnesiais ir 80 proc. atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. Sergant mastitu netenkama iki 25 proc. pieno per laktaciją. Vien tik dėl vieno tešmens ketvirčio uždegimo pieno per laktaciją sumažėja net iki 12 proc. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne visuomet atsikuria toks, koks buvo iki ligos, nes negrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad kai kurias karves tenka išbrokuoti (Japertas, 2000; Jodkonis, 2001).

Mastitą galima diagnozuoti pagal laktozės koncentracija elektrolitų sudėti ir SLS. Patogiausia ir pigiausia diagnozuoti pagal SLS.

Susirgimas mastitu reikalauja nemažų išlaidų veterinariniams medikamentams ir gydymui, be to, dėl jų sumažėja gyvulių produktyvumas, suprastėja skerdienos kokybė, karvės anksti išbrokuojamos, galimas pieno supirkimo sustabdymas. Finansiniai nuostoliai dėl didelio somatinių ląstelių skaičiaus, kuris daro įtaką pieno produkcijos sumažėjimui ir pieno kokybės suprastėjimui yra pagrindinė priežastis skatinanti veterinarijos gydytojus kontroliuoti ir analizuoti šį rodiklį.

Polinkis sirgti mastitu priklauso nuo daugelio faktorių: karvių amžiaus, laktacijos, servis periodo trukmės, pirmosios rujos po apsiveršiavimo, paveldimumo. Todėl SLS būtina sekti visoje laktacijos eigoje.

Darbo tikslas

Nustatyti negenetinių veiksnių įtaką sveikų ir sergančių slaptu mastitu karvių pienui.

Darbo uždaviniai

1. Pagal VĮ „Pieno tyrimai“ duomenis išaiškinti kontroliuojamų karvių sergamumą mastitais.

2. Išsiaiškinti, kokio pieno pagal somatinių ląstelių skaičių gaunama iš kontroliuojamų bandų ir pieno perdirbimo pramonės.

3. Išsiaiškinti karvių sergamumą mastitais priklausomai nuo metų laiko ir nuo karvės amžiaus.

4. Išaiškinti ryšį tarp sveikų ir sergančių mastitais karvių amžiaus ir pieno sudėties.

2 LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Karvių slaptojo mastito išplitimas ir ekonominiai nuostoliai

Mastitas yra daugiausiai nuostolių atnešanti liga, visame pienininkystės sektoriuje ir tiesiogiai daranti įtaką aukštam somatinių ląstelių skaičiui piene. Sergančių karvių pienas su aukštu SLS yra išbrokuojamos, o tai atneša didelius finansinius nuostolius. Somatinių ląstelių skaičius yra vienas iš rodiklių, pagal kurį nustatoma pieno kokybė. Daugelis valstybių įvairiuose šalyse, priiminėja sprendimus griežtinančius superkamo pieno kokybė pagal SLS piene. Šis rodiklis, aukščiausios rūšies pieno reikalavimams atlikti, yra pastoviai mažinamas.

Pagal praėjusių metų duomenys VĮ "Pieno tyrimai" atliktų pieno mėginių somatinių ląstelių skaičiaus tyrimo duomenis karvių sergamumas tešmens uždegimu per praėjusius metus padidėjo 7 proc. ir siekė 50 proc.

Pagrindiniai ekonominiai nuostoliai susidaro:

Dėl pieno produkcijos sumažėjimo – 50 – 55 proc., Gydymo išlaidos – 20 – 25 proc.,

Išlaidos, atsiradusios dėl karvių išbrokavimo – 30 – 35 proc.

Vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose pieno gamintojai dėl mastito ir aukšto SLS kiekvienais metais praranda apie 2 milijardai dolerių. Tai apytiksliai sudaro nuo 100 iki 200 dolerių vienai karvei per laktaciją. Pagal kai kurių autorių paskaičiavimus, SLS yra antras pagal svarbumą požymis (po produktyvumo) apibrėžiantis pelną gaunamą per laktaciją ar per visą gyvenimą iš vienos karvės.

2.2 Mastitą sukeliantys veiksniai

Mastitą sukeliančios bakterijos iš aplinkos nuo tešmens ir spenių paviršiaus gali patekti į spenio kanalą ir prasiskverbti į tešmenį, kur sukelia uždegiminę reakciją. Speniai turi natūralią specifinę apsaugą, keratiną, kuris dengia kanalo sieneles ir apsaugo spenį, nelesdamas bakterijoms patekti į tešmenį. Spenio sfinkterio raumuo apsaugo nuo infekcijos, stipriai uždarydamas kanalą ir apribodamas bakterijų plitimą spenio angoje. Tačiau gležni spenio audiniai yra lengvai pažeidžiami.

Melžimo metodika bei būdas gali nulemti mastito atsiradimą, bei tešmens pažeidimus (Apanavičiėnė , 1998).

Kuo karvė jaunesnė, tuo mastito sukėlėjams atsparesnė. Literatūros duomenimis mastitams atsparesnės jaunesnės karvės: pirmaveršės - 29,8 proc., antraveršės - 32,4 proc., trečiaveršės - 20,0 proc., ketvirtaveršės - 22,0 proc., penkiaveršės – 93,0 proc. Kuo didesnis primilžis, tuo atsparumas mažesnis (Klimaitė , 2005).

Pirmąjį laktacijos mėnesį pirmaveršės karvės mastitu serga penkis kartus dažniau, negu vyresnės. Pirmuosius 3 laktacijos mėnesius mastitu serga apie - 60 proc. pirmaveršių (visų sergančių karvių), o vyresnio amžiaus karvių serga du kartus mažiau – 30 proc. Pirmaveršių pieno liaukos atsparumas mechanizuotam melžimui yra gerokai mažesnis, negu vyresnio amžiaus karvių. Dėl to kiekvienais metais išbrokuojama apie 20 – 28 proc. pirmaveršių karvių.

Sumažėjęs pieno primilžis yra vienas aiškiausių mastito simptomų. Ar produktyvumas labai sumažės, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda mažėti proporcingai SLS didėjimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25 – 35 proc., iš karvės per laktaciją 10 – 15 proc., iš karvių bandos per laktaciją-5 – 10 proc. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumažėja nuo 5 iki 15 procentų. Riebalų sumažėja apie 10 proc. Labai pasikeičia jų sudėtis, padaugėja nesočiųjų, didelės molekulinės masės riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). Dėl to suprastėja pieno produktų kokybė. Mastitiniame piene net 11 – 25 proc., mažiau bendrojo kazeino, o išrūginimų baltymų daugiau negu įprasta. Didėjant SLS piene, 10 proc. sumažėja laktozės. Dėl to sutrinka osmosinė pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta, natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną. Jų kiekis gali padidėti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu. Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai ypač lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę. Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno perdirbimo kokybę. Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma dėl to, kad jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje (Vaitlokas, 2005).

Sunkesnės formos klinikinio mastito pradžia aiškiai matoma: tešmens paraudimas, patinimas, temperatūros pakitimas, skausmingumas ir pieno sekrecijos pokyčiai. Tačiau kur kas dažnesni yra slapti karvių mastitai. Nepastebėti bei negydomi jie tampa klinikiniu mastitu. Todėl ypač svarbu laiku diagnozuoti slaptus mastitus. Beje pirminę mastitų kontrolę be

Karvių sergamumui slaptuoju mastitu turi įtakos šie veiksniai:

- karvių priežiūros ir aplinkos veiksniai (pastatai, stovėjimo vietų išplanavimas, karvių laikymo ir šėrimo sąlygos, melžimo įranga, melžimo higiena ir kiti);

- karvės organizmo atsparumas nepalankioms sąlygoms;

- patogenų egzistavimas karvių supančioje aplinkoje ir patogenų savybės (patogenų rūšis, jų kiekis, virulentiškumas ir kiti).

Aukštos temperatūros ir drėgmės sukelti stresai padidina jautrumą infekcijai, kaip ir padidėjęs patogenų skaičius. Mastitu dažniau serga pirmaveršės (18,6 proc.), negu vyresnio amžiaus karvės (12,1 proc.) didelę įtaką sergamumui tešmens uždegimu turi karvių šėrimas. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E, padidėja sergamumas tešmens uždegimu. Sirgimą mastitu sąlygoje ir netinkamas angliavandenių ir baltymų santykis, blogas patalpų mikroklimatas, nepilnavertis šėrimas (Aniulis, 2001).

1 lentelė. Karvių, sergančių tešmens uždegimu, pieno sudėties pakitimai (Kitchen B.J, 1981; Eberhart R.J; ir kt., 1987).

Sudėtinės dalys Sveikų karvių pienas % Sergančių slaptuoju mastitu karvių pienas % Sausosios medžiagos 8,9 8,8 Riebalai 3,5 3,2 Laktozė 4,9 4,4 Baltymai 3.61 3,36 Kazeinas 2,8 2,3 Išrūgų baltymai 0,8 1,3 Serumo albuminai 0,02 0,07 Laktoferinas 0,02 0,1 Imunoglobulinai 0,1 0,6 Natrio 0,057 0,105 Chloro 0,091 0,147 Fosforo 0,1,73 0,157 Kalcio 0,12 0,04

2.3 APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ SOMATINIŲ LĄSTELIŲ

SKAIČIUI PIENE

2.3.1 Metų ir sezono įtaka karvių somatinių ląstelių skaičiui

Norint nustatyti veiksnių įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene, reikia išsiaiškinti rodiklių kintamumo priežastis, veikiant įvairiems aplinkos veiksniams. Būtina įvertinti veiksnių įtaką norint ištirti, kurie veiksniai vertinamam požymiui daro mažą, kurie didelę įtaką.

Gyvulių sveikatai turi įtakos metų laikas, klimatas, laikymo sąlygos, bandos dydis ir daug kitų veiksnių. Tešmens sveikumas priklauso ir nuo melžėjos kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo higienos.

2.3.2 Temperatūra ir jos tolerancijos ribos gyvulių laikymo patalpose

Literatūroje sutinkama gana prieštaringų duomenų apie optimalias temperatūras gyvulių tvartuose. Keletas autorių aptarė ir nurodė žemiausias kritines temperatūras, turinčias poveikį melžiamų karvių produktyvumui (Webster, 1981; Neumann,1988).

2 lentelė. Žemiausios kritinės temperatūros (ŽKT).

Gyvulių rūšis Kūno svoris (kg) ŽKT (0C) Literatūros šaltinis Melžiamos karvės Penimi galvijai 600 400 -22 -9 Charles 1994 Charles 1994

Vokietijos mokslininkai nurodo, kad -150C ir dar žemesnė temperatūra neįtakoja galvijų sveikatingumo, jei gerai šeriami ir yra produktyvūs (Jungbluth, 1996). JAV mokslininkų tyrimų duomenimis, temperatūrai nukritus iki -180C, karvės primilžis per parą gali sumažėti nuo 0,5 iki 1,8 kg, o temperatūrai pakilus iki +300C, primilžis sumažėja net 2 - 3,5 kg. Teigiama, kad aukšta temperatūra žalingesnė už žemą (Neimann – Sorensen, 1991), o staigūs terminės aplinkos pokyčiai gali būti pavojingesni nei pastovi aukšta ar žema temperatūra ilgą laiką (Seedorf, 1998).

J. Brouček ir kiti mokslininkai (1991) atliko eksperimentus šaltuose pastatuose. Buvo nustatyta, kad tyrimų metu temperatūra svyravo nuo -190C iki +30C ir neigiamos įtakos karvių

sveikatai ir produktyvumui neturėjo. Anderson (1997) nurodo, kad Holšteinų veislės melžiamoms karvėms termoneutrali zona yra tarp -50C ir +210C temperatūros.

Mokslininkai A. Fišer ir J. Hajkova (1989) atlikę temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo pokyčių studijas galvijų tvartuose teigia, kad šilumos gamyba suaktyvėja, kai oro temperatūra nukrinta žemiau +100C. Autoriai konstatuoja, kad europietiškos galvijų veislės labiau toleruoja šaltį, nei karštį, o jų termino komforto zona yra tarp +10C ir +240C. Teigiama, kad gyvulių produktyvumas ima mažėti esant 21,00C - 26,50C ir aukštesnėms aplinkos oro temperatūroms.

2.3.3 Tvarto aplinkos veiksnių poveikis gyvulių sveikatai

Kai kurie mokslininkai mano, kad „klasikiniai“ stresoriai, tokie kaip aukšta temperatūra, (virš 250C), didelis drėgnumas ir kenksmingos dujos yra melžiamų karvių stresoriai. Karščio streso poveikis melžiamoms karvėms sąlygoje sumažėjusį naujagimių veršelių svorį, mažesnę pieno gamybą, uždelstą gimdos involiuciją bei rujos pradžią (Rodenburg, 1996; Jensen ir Toates, 1997).

2.3.4 Tvarto aplinkos veiksnių poveikis karvių produktyvumui ir

produkcijos kokybei

Mikroklimatų veiksnių įtaką gyvulių produktyvumui ir produkcijos kokybei detaliai apžvelgę daugelis mokslininkų (Novak., 2000; Arave, 1997 ir kt.) pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbi tvarto aplinkos temperatūra. Tai galioja tiek visiems žemės ūkio gyvuliams ir galvijams. Tačiau ypatingai aiškiai tai parodo melžiamų karvių primilžis (Brouček, Arave ir kt. 1995)

J. Brouček ir kitų (1995) duomenimis, aukštesnė nei 230C temperatūra neigimai veikia karvių pieno primilžį. Kiti autoriai nurodo, kad aukštesnė nei 350C temperatūra pieno primilžį sumažina iki 50 proc. (Novak, 2000).

Nurodama, kad +2…. +130C temperatūra nesumažina primilžio, jei energijos sunaudojimas kompensuojamas pakankamu kiekiu geros kokybės pašaru. Autoriai pateikė tyrimų duomenis, nurodančius, kad esant pieno primilžiui virš 30 kg per dieną bei laikant karves apšiltintuose patalpose (5 - 80C), temperatūroje, karvei reikėjo 29,1 kg geros kokybės pašaro, kai tuo tarpu melžiamos karvės, laikomos šaltame tvarte, tam pačiam primilžiui turėjo

gauti 35,8 kg kokybiško pašaro. Pabrėžiama, kad tai parodo teigiamą apšiltintų pastatų struktūrų poveikį, melžiant geros kokybės pašarų suvartojimą tam pačiam primilžiui (Novak, 2000).

(Anderson, 1997) nurodo, jog nėra pakankamai mokslinių įrodymų apie šaltose karvidėse laikomų melžiamų karvių produktyvumo sumažėjimą, lyginant su karvėmis, laikomomis apšiltintuose pastatuose. Panašius rezultatus pateikia (Brouček, 1997), kurie nustatė, kad karvių pieningumas laikant jas apšiltintuose ir šaltuose tvartuose eksperimento metu skyrėsi nežymiai, 32,7 kg per parą, tačiau karvių, laikomų šaltame tvarte, pieno riebumas buvo didesnis.

(Hahh, 1981) teigia, kad šaltas oras turi poveikį melžiamų karvių pieno gamybai. Didelis drėgnumas su šalčiu ir kondensacija patalpoje bei dėl to sumažėjusios karvės plaukų dangos šildančios savybės, gyvulio produktyvumui gali padaryti žalos.

2.4 NEGENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA PIENO KIEKIUI IR SUDĖČIAI

Pieno kiekis ir sudėtis priklauso nuo karvės veislės, amžiaus, laktacijos laikotarpio, veršingumo, šėrimo ir laikymo sąlygų bei kitų veiksnių.

Karvių veislė. Iš pieninių veislių riebiausią ir baltymingiausią pieną duoda džersių veislės karvės. Gerokai liesesnis yra daug pieno duodančių veislių (holšteinų, juodmargių). Lietuvos žalųjų veislės karvių pienas yra riebesnis (3,7 - 3,9 proc.), nei Lietuvos juodmargių (3,5 - 3,7 proc.).

Karvės amžius. Pieningumas dažniausiai didėja iki šeštos laktacijos, o paskui pradeda mažėti. Didėjant laktacijų skaičiui, pieno baltymingumas didėja. Pieno riebumas nuo karvės amžiaus mažai priklauso.

Laktacijos laikotarpis. Karvių laktacija trunka vidutiniškai 305 diena. Per tą laiką pieno savybės ryškiausiai pakinta tris kartus. Per pirmąsias 5 - 7 dienas po apsiveršiavimo išsiskiria krekenos, kurių cheminė sudėtis, išvaizda ir fiziologinis poveikis labai skiriasi nuo pieno. Krekenos, ypač pirmųjų trijų dienų, yra tirštesnės už pieną, sūraus skonio, geltonos spalvos. Jose yra daug baltymų (iki 15 proc.), kurių didelę dalį sudaro albuminas ir globulinas (8,3 proc.). Krekenose daugiau negu piene yra riebalų (6,3 proc.), mineralinių medžiagų, vitaminų (A, B, C, D, E) ir mikroelementų. Krekenos netinka pramoniniam perdirbimui, nes sukreša kaitinant.

Vėliau, per visą 280 - 285 dienų laktacijos laikotarpį, karvė duoda normalų pieną. Daugumos karvių per antrąjį ir trečiąjį laktacijos mėnesius pieno riebumas sumažėja, vėliau pamažu didėja. Laktacijos pabaigoje pienas būna 1,2 - 1,45 karto riebesnis negu per pirmąjį

laktacijos mėnesį. Didėjant karvių pieno riebumui, didėja ir jo baltymingumas, tačiau baltymų daugėja lėčiau negu riebalų.

Užtrūkstančių (10 - 15 parų prieš užtrūkimą) karvių piene būna daugiau riebalų (5 – 7 proc.), baltymų (3,5 – 6 proc.), mineralinių medžiagų (0,7 - 0,8 proc.), fermentų ir mažiau pieno cukraus (4,5 - 2,5 proc.). Toks pienas yra karčiai sūrus, jo rūgštingumas sumažėja iki 5 - 10T, todėl pramoniniam perdirbimui netinka.

Pašarai ir šėrimas. Tik sočiais pilnaverčiais pašarais šeriamos karvės duoda ne tik daugiau, bet ir geresnės sudėties pieną. Jei karvės nepakankamai šeriamos arba jų racione trūksta baltymų, sumažėja pieno riebumas, baltymingumas, o ypač bendras pieno kiekis. Kai trumpą laiką, trūksta medžiagų, pieno sudėtis beveik nepakinta, nes maisto medžiagų trūkumas kompensuojamas iš organizmo atsargų.

Padidinus racione riebalų kiekį, pieno riebumas didėja, o jų trūkstant dažniausiai mažėja. Pieno riebumui, baltymingumui ir sausųjų medžiagų kiekiui daugiau įtakos turi ne racione esančių riebalų kiekis, bet jų struktūra. Karvių, gaunančių su pašarais daugiau neprisotintų riebiųjų rūgščių, pieno riebumas mažėja. Pieno riebumui turi įtakos koncentratų ir stambiųjų pašarų santykis. Jeigu pagal maistingumą daugiau kaip trim dalims koncentratų tenka viena dalis gerų stambiųjų pašarų (šieno), pieno riebumas pradeda mažėti. Stambieji pašarai būtinai, nes jų trūkstant didžiajame prieskrandyje mažiau susidaro acto rūgšties. Pieno riebumas mažėja, kai karvės šeriamos prastu šienu, rūgščių pievų žole, pašariniais kopūstais ir raugintais griežiniais. Riebesnis pienas būna, kai karvių racionuose subalansuotas jodo, cinko, kobalto, seleno ir kitų mikroelementų kiekis.

Dažnai pereinamuoju nuo tvartinio prie ganyklinio laikotarpiu pieno kiekis ir jo riebumas sumažėja, nes, staigiai pasikeitus pašarams, didžiajame prieskrandyje sutrinka rūgimo procesai.

Karvių laikymo sąlygos. Melžiamų karvių produktyvumui didžiausią įtaką turi tvartų mikroklimatas. Padidėjus tvarto santykiniam oro drėgnumui iki 90 proc., (norma 60 – 70 proc.) karvių pieno riebumas sumažėja 0,18 proc. Kai tvarte būna šilčiau, karvių pienas būna liesesnis, o kai vėsiau-riebesnis. Šviesiuose tvartuose laikomos karvės duoda daugiau pieno.

Tvartiniu laikotarpiu išleidžiamų į lauką pasivaikščioti karvių pienas būna 0,17 - 0,24 proc. riebesnis ir jo išsiskiria daugiau negu laikomų be mociono. Nevalomų karvių pieningumas gali sumažėti net 5 – 8 proc.

Metų laikas. Vasarą riebalų kiekis piene būna 0,2 - 0,3 proc. mažesnis nei žiemą, rudenį pienas būna 0,2 - 0,4 proc. riebesnis nei pavasarį. Vasarą dėl pasikeitusio šėrimo sumažėja pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis. Pieno sudėtis pakinta ir staiga keičiantis orams. Per vasaros karščius karvės išskiria mažiau pieno, nes pablogėja

apetitas, mažiau suėda pašarų. Lietingomis vasaromis, kai žemas atmosferos slėgis, karvės duoda net 12 – 15 proc. mažiau pieno.

Paros laikas. Rytinio melžimo pienas liesesnis nei pietinio arba vakarinio. Baltymų kiekis piene per parą kinta labai nedaug.

Pirmosios pieno porcijos būna liesiausios (0,2 - 0,8 proc.), o paskutinės-riebiausios (8 – 20 proc.).

Tešmens masažas. Prieš melžimą ir jo pabaigoje reguliariai masažuojant tešmenį, primilžis padidėja (8 – 12 proc.), o pieno riebumas 0,2 proc.

Produkuojamo pieno kiekiui ir sudėčiai didelę įtaką turi karvių sveikata. Sergant užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis sutrinka organizmo normalios fiziologinės funkcijos, todėl sumažėja ar visai sutrinka pieno gamyba bei pakinta jo sudėtis.

Dėl sunkaus veršiavimosi karvės pieningumas per pirmuosius du laktacijos mėnesius sumažėja 10 proc.

2.4.1 PRODUKCIJOS ĮTAKA PIENO KIEKIUI IR SUDĖČIAI

2.4.2 Bandos dydis ir karvių ligos

Galvijų mityba, laikymas ir priežiūra priklauso nuo ūkio, kuriame laikomos karvės. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja smulkūs pieno ūkiai - 97,7 proc. pieno gamintojų laiko 1 - 5 karves, t.y. 81,7 proc. nuo bendro karvių skaičiaus. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene mažiausias buvo mažuose, 1 - 5 karvės turinčiuose ūkiuose - 293,9 ± 11,6 tūkst./ml ir didžiausias 101 - 200 karvių laikančiuose ūkiuose - 425,l ± 20,4 tūkst./ml. Didesnis produktyvumas, geresnė pieno kokybė, somatinių ląstelių atžvilgiu, siejama su geresne individualia karvių priežiūra. Vidutinis bandos dydis Lietuvoje yra dvi karvės. Mažo ūkio sąlygomis sudėtinga taikyti masinės selekcijos priemones bandų gerinimui, naujausias pieno gamybos technologijas ir gaminti aukštos kokybės pieną, tačiau karves galima geriau prižiūrėti (Žakas, 2002).

Apsiveršiavimo amžiaus pirmo veršiavimosi metu taip pat daro įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene. Somatinių ląstelių skaičius kyla, didėjant apsiveršiavimo amžiui, nuo 316 tūkst./ml pirmoje apsiveršiavimo amžiaus klasėje iki 370 tūkst./ml penktoje apsiveršiavimo amžiaus klasėje. Taigi vėlesnis apsiveršiavimo amžius sąlygoja didesnį somatinių ląstelių skaičių piene, o kartu ir didesnį karvės sveikatingumą.

3 lentelė. Pieno nuostoliai (kilogramais per laktaciją), susiję su somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimu karvės piene (Rubert et al. 1982).

Pieno produkcijos nuostoliai

SLS vidurkis tūkst./ml 1 laktacija kg/305 d. 2 laktacija kg/305 d.

12,5 25 50 100 -91 -181 200 -181 -363 400 -272 -544 800 -363 -726 1600 -454 -907

Atskirų veislių karvių produktyvumą ir apsaugą nuo ligų labiausiai lemia kiekvieno ūkio pasirengimas sudaryti geras laikymo, priežiūros sąlygas ir apsirūpinimas pašarais.

2.4.3 Sezono įtaka reprodukcijai

Karščio stresas pasireiškia, kai veikia oro temperatūra ir santykinis drėgnumas. Šie aplinkos faktoriai labiausiai įtakoja sumažėjusį vaisingumą galvijams (Ingraham, 1974). Vienas iš būdų įvertinti karščio streso poveikį galvijams yra temperatūros ir drėgmės indekso matavimas, kuris apskaičiuojamas kaip aplinkos temperatūros ir santykinės oro drėgmės santykis (Amstrong, 1994; Cartmill, 2001). Temperatūros ir drėgmės indekso lygis apie 72 paprastai laikomas stresiniu pieniniams galvijams (Wolfenson, 1997). Kai šiluma viršija 27ºC, net jei yra žemas santykinis drėgnumas, temperatūros poveikis viršija galvijų komforto ribas.

Sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene (Pečiulioniėnė, Pauliukas, 2004). Padidėjęs primilžis per parą turi įtakos pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiaus piene mažėjimui. Didėjančiam somatinių ląstelių skaičiui laktacijos metu turi įtakos melžimo reikalavimų nesilaikymas, netinkamas tešmens paruošimas ir spenių dezinfekavimo taisyklių nesilaikymas (Stankūnienė, Tacas, 2003; Žakas, 2002).

2.4.4 Produkcija ir karvių sveikatingumas

Bendras karvių bandos produktyvumas paimtas skyrium, daugiausia ką gali parodyti tai ūkininkavimo lygmenį. Bandos produkcijos didėjimas siejamas su pažangiu ūkininkavimu ir su karvių sveikata turi netiesioginį ryšį.

Epizodinis produkcijos sumažėjimas gali būti stebimas nedidelėje bandoje ir tai siejama su karvių reprodukcine fiziologija.

Pieno produkcija turi ryšį su karvių gebėjimu atsivesti veršelį. Kol pieno produkcija didėja (parastai iki 60 laktacijos paros), apvaisinti karvę pakankamai sudėtinga. Šiuo laikotarpiu pieno laktozė paprastai yra apie 4,6 - 4,7 proc. Laikoma, kad šiuo laikotarpiu karvė paprastai nesugeba apsirūpinti energetiniais resursais, kad galėtų subrandinti pilnavertę kiaušialąstę ir surujoti. Tik mažėjant pieno produkcijai, laktozės koncentracijai piene pakilus iki 4,85 proc, karvė gali pilnaverčiai surujoti. Tam tikrą vaidmenį karvės gebėjimui rujoti turi ir prolaktinas. Intensyviau funkcionuojant pieno liaukai, išsiskiria daugiau prolaktino, kartu slopinamas lytinis ciklas (karvėms šis mechanizmas nėra gerai išreikštas). Laikoma, kad natūralu, jei produktyvi karvė apsivaisins 90 - 105 paros po atvedimo., t.y. servis periodas bus didesnis, nei mažiau produktyvių karvių.

3 DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Mokslinis - tiriamasis darbas buvo atliktas 2005 - 2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Neužkrečiamų ligų katedroje, LVA - praktinio mokymo ir bandymo centre. Darbe panaudota, melžiamų karvių pieno produkcijos duomenys.

Tyrimai buvo atliekami su dviejų – septynių ir daugiau metų Lietuvos juodmargių veislės laktuojančiomis karvėmis, tvartiniu laikotarpiu. Buvo panaudoti 166 melžiamų karvių duomenys. Buvo atrinktos karvės, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo didesnis nei 400 tūkst./ ml. Karvės laikomos pririštos, tik retkarčiais išleidžiamos į ganyklą. Karvės šertos pagal sudarytus racionus ir karvių girdimas neribotas. Ištyrėme laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene, priklausomai nuo karvės amžiaus, produktyvumo per laktaciją įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene, servis periodo, metų laiko įtaką.

Tyrimams naudojome pieno sudėties duomenys. Tyrimai buvo analizuoti pagal VĮ „Pieno tyrimai“ duomenis.

Karvės skirstėme pagal karvių amžių į trys grupes: I 2-4 metų grupė

II-III 5-7 metų grupė

IV 8 ir daugiau metų grupė

Remiantis tyrimo duomenimis, karvės suskirstytos pagal somatinių ląstelių skaičių (SLS). Pasirinktos karvės:

I <200 II 200-400 III >400

Pagal VĮ „Pieno tyrimai“ duomenys 2002 - 2005 buvo išanalizuota, kokios koncentracijos pieną, pagal somatinių ląstelių skaičių gaunama iš kontroliuojamų bandų ir perdirbimo pramonės.

Tyrimų rezultatai ir statistiniai duomenys apdoroti SPSS statistinis paketas (SPSS for Windows 7.0 SPSS Inc. Chicago, IL. USA. 1989–1995).

4 TYRIMŲ REZULTATAI

4.1 Sergančių slaptu mastitu ir sveikų karvių raida 2006 metų eigoje

2006 metų tyrimų rezultatai

88,672 83, 417 81,889 _81,422 82, 794 94,286 102,241 104,996 104,438 102,05 94,236 29,719 26,14 _{25,852 26,956 28,536} 31,163 34,271 33,54 34,43 3 32,937 33,133 57,132 45,09 47,538 53,994 60,495 57,77 _58,374 56,991 _{53,917 53,271 55,679} 183,048 188,258 192,788 195,527 194,886 183,219 171,825 162,372 155,279 159,902 170,268 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Laprkritis Gruodis

T ūks t. SLS <200 SLS 200-400 SLS >400 Bendras 49 % 17 % 34 % 55 % 16 % 29 % 53 % 17 % 30 % 50 % 17 % 33 % 48 % 17 % 35 % 51 % 17 % 32 % 52 % 18 % 30 % 54 % 17 % 29 % 54 % 18 % 28 % 54 % 18 % 28 % 52 % 18 % 30 %

1 paveikslas. Kontroliuojamų karvių sergamumas mastitais

Kaip matome, 1 paveiksle pavaizduota, karvių skaičiaus kitimas pagal SLS ribas 2006 m. Kiekvienais mėnesiais buvo skirtingas, bet tai parodo, kad ir skirtingas buvo mėginių skaičius. Analizuojant pagal metų laikus (žiemą, pavasaris, vasarą, ruduo), išvedus trijų mėnesių vidurkį, buvo nustatyta, kad mažiausias somatinių ląstelių kiekis piene, yra rugsėjo-lapkričio mėnesiais:

• sveikų karvių skaičių, kurių somatinių ląstelių kiekis neviršija 200 tūkst./ cm3_,

sudarė 54 proc.

• karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo 200 - 400 tūkst./ cm3_,

sudarė 18 proc.

• karvių kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./ cm3_{, sudarė 28 proc.}

Lyginant su kitais metų laikais (žiemą, pavasarį),somatinių ląstelių kiekis, gruodi-vasari, birželis, rugpjūtis:

• sveikų karvių skaičių, kurių somatinių ląstelių kiekis mažesnis nei 200 tūkst./ cm3 sudarė 52 proc.

• karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo 200 - 400 tūkst./ cm3_,

sudarė 17 proc.

• karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./ cm3_{, buvo 31 proc.}

Didžiausias somatinių ląstelių kiekis buvo aptiktas kovo – gegužio mėnesiais:

• sveikų karvių skaičius, kurių somatinių ląstelių skaičius mažesnis nei 200 tūkst./ cm3 sudarė 50proc.

Lyginant rugsėjo-lapkričio mėnesius, su gegužės mėnesiu, SLS nuo sveikų karvių sumažėjo 2 proc.:

• karvių, kurių SLS mažesnis nei 200 tuks/ cm3_{, sudarė 17 proc.}

• karvės, kurių somatinių ląstelių kiekis svyruojantis nuo 200-400 tūkst./ cm3

sudarė 50 proc.

• karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius viršijo 400 tūkst./ cm3_{, buvo 33 proc.}

4.2 Somatinių ląstelių koncentracija kontroliuojamose bandose ir

pieno perdirbimo pramonėje

0 100 200 300 400 500 600 700 800 Metai SLS t ū k s t./m l Kontroliuojamose bandose Pieno perdirbimo pramonėje

2002

2003

2004

2005

2 paveikslas. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas kontroliuojamose bandose ir pieno perdirbimo įmonėse 2002 - 2005 metais (VĮ „Pieno tyrimai“ informacija).

Kaip matome 2 paveiksle vidutinis somatinių ląstelių skaičius (SLS) kontroliuojamų karvių bandose 2002 - 2005 metais pastoviai kilo ir buvo didesnis, negu perdirbimo įmonėse. Tai rodo, kad blogai gyvuliai buvo prižiūrimi, netinkama mityba, laikymo sąlygos, susilpnėjąs imunitetas.

Tačiau pieno perdirbimo įmonėse vidutinis SLS nuo 2002 - 2005m stabiliai mažėjo: dėl sugriežtintų žaliavinio pieno kokybės reikalavimų, sumažinus SLS aukščiausią ribą geometrinio vidurkio skaičiavimo metodikoje, taip pat pieno gamintojams atskiriant pieną su aukštu SLS. Todėl realią situaciją Lietuvoje atspindi kontroliuojamų karvių pieno kokybės pagal SLS tyrimai, kurie šiuo metu yra gana pesimistiniai (Žakas, 2002).

4.3 Karvių pieno produkcijos priklausomybė nuo metų laiko

Kaip metų sezonas įtakojo pieningumą ir periodą nuo veršiavimosi iki apsisėklinimo duomenys pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Karvių pieno produkcijos kitimas Eil.

Nr.

Parametras Metų sezonas

_{N M Sd σ}

Vasarą 39 28,15a 7,45 Žiemą 51 26,55b 7,28 1. Pieno kiekis Pereinamasis 0 23,14c 6,82 0,002* Vasarą 39 81,18d 24,30 Žiemą 51 93,47e 31,11 2. Servis periodas Pereinamasis 60 109,88f 33,45 0,000* Vasarą 39 4,56 0,99 Žiemą 51 4,26 0,79 3. Riebalai Pereinamasis 60 4,58 0,84 0,116 Vasarą 39 3,15 0,35 Žiemą 51 3,30 0,36 4. Baltymai Pereinamasis 60 3,31 0,38 0,091 Vasarą 39 4,73 0,20 Žiemą 51 4,78 0,26 5. Laktozė Pereinamasis 60 4,71 0,31 0,324 Vasarą 39 24,54g _7,52 Žiemą 51 18,81h 4,68 6. Urėja Pereinamasis 60 19,42 6,52 0,000*

* a:b, a:c, d:e, d:f, g:h p <0,001

Didžiausias pieningumas buvo gautas vasaros laikotarpiu. Žiemą apsiveršiavusios karvės davė 5,68 proc. (p<0,001), o pereinamuoju laikotarpiu apsiveršiavusios, net 17,8 proc. (p<0,001) pieno mažiau, nei vasarą apsiveršiavusios karvės. Panašius rezultatus nustatė ir (Žakas, 2002), susisteminęs 1997 2000 metais surinktų Juodmargių galvijų kai kurių pieno rodiklių duomenis, jis nustatė, didžiausią sezono įtaką pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui piene. Pieno riebumo ir baltymingumo kitimas buvo nežymus. Tai paaiškinama pakankamu lengvai virškinamų maistinių medžiagų aprūpinimu melžiamas karves laktacijos pradžioje (esant didžiausiam pieningumui). Pakankamas maistinių medžiagų kiekis vasaros

laikotarpiu įtakojo ir servis periodą, kuris vasarą apsiveršiavusių karvių buvo trumpiausias (skirtumas statistiškai patikimas). Žiemą apsiveršiavusių karvių servis periodas buvo 12,29 proc. (p<0,001), dienų, o pereinamuoju laikotarpiu apsiveršiavusių jis buvo net 28,7 proc. (p<0,001) dienomis ilgesnis už apsiveršiavusių vasarą. Nors literatūroje aprašomas neigiamas karščio poveikis vaisingumui (Drost et al, 1999; Al Katanani et al, 1999; Rensis and Scaramuzzi, 2003; Amstrong, 1994 ir kt.). LVA praktinio mokymo ir bandymų centre laikomos karvės nebuvo paveiktos karščio streso, nes didžiąją paros dalį karvės buvo laikomos tvartuose su gera ventiliacija, o trumpalaikis išvarymas į ganyklą (2 3 valandom) turėjo teigiamą poveikį.

Kaip matyti iš duomenų, mažiausias pieno riebumas gautas žiemą apsiveršiavusių karvių grupėje ir buvo 6,99 6,58 proc. mažesnis, nei kitais sezonais apsiveršiavusių karvių. Tai galima paaiškinti mažesniu ląstelienos kiekiu karvių racionuose. Norint, kad pieno riebalų kiekis būtu kuo didesnis ir nekistų, reikia, kad pašaruose būtu pakankamai virškinamosios ląstelienos. Taip karvės gauna papildomą energijos kiekį, kuris gaunamas didžiajame prieskrandyje gaminantis acto, propiono ir sviesto rūgštims. Šios rūgštys skatina riebalų sintezę (Kabašinskaitė, 2004).

Pieno baltymingumas taip pat priklausė nuo sezono ir buvo mažiausias vasarą apsiveršiavusių karvių grupėje (4,55 4,83 proc.). Taip galėjo atsitikti dėl didesnių pieno primilžių vasaros laikotarpiu. Literatūroje taip pat galima rasti duomenų, kad pieno baltymai priklauso nuo šėrimo ir laktacijos laikotarpio. Kai primilžiai didžiausi, paprastai pieno baltymų būna mažiausiai. Tuo metu didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų proteinų sintezės neužtenka, kad karvės tešmenyje sintetintųsi pakankamai pieno baltymų. Todėl reikia karvės aprūpinti papildomu kiekiu, didžiajame prieskrandyje neskaidomų proteinų, kad karvės organizmas būtų pakankamai aprūpintas amino rūgštimis (Kabašinskaitė, 2004).

Laktozės kiekis piene atskirais sezonais skyrėsi nežymiai (skirtumas stebimas kaip tendencija), nors bendras lygis nebuvo aukštas.

Urėjos kiekis vasarą apsiveršiavusių karvių piene buvo didžiausias (p<0,001). Tai paaiškinama dideliu proteinų kiekiu šviežioje žolėje (karvės gavo daugiau proteinų).

3 11 9 12,6 12,9 5,9 5,9 12 4 6,1 5,9 11,6 0 2 4 6 8 10 12 14 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Mėnesiai %

3 paveikslas. Sergamumas slaptu mastitu (%) per metus

Kaip matome 3 paveiksle, sergamumas mastitai priklausomai nuo metų laiko. Karvės dažniausiai serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu. Tvartiniu dažniausiai sutrinka medžiagų apykaita, trūksta vitaminų, mineralinių medžiagų, pablogėja gyvulio laikymo sąlygos.

4.4 Produkcijos priklausomybė nuo karvės amžiaus

Kaip priklauso pieno produkcija nuo karvės amžiaus (laktacijomis) duomenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Karvių produkcijos kitimas nuo amžiaus Eil. Nr. Parametras Laktacijų skaičius

N M S

d

Σ

I 37 20,37a 3,51 II-III 63 24,51 6,69 1. Pieno kiekis IV ir daugiau 50 30,83b 7,13 0,000٭ I 37 97,54 31,79 II-III 63 100,16 30,22 2. Servis periodas IV ir daugiau 50 92,14 35,68 0,426 I 37 4,50 0,85 II-III 63 4,43 0,74 3. Riebalai IV ir daugiau 50 4,48 1,05 0.920 I 37 3,15 0,29 II-III 63 3,30 0,38 4. Baltymai IV ir daugiau 50 3,30 0,40 0,102 I 37 4,79c 0,24 II-III 63 4,80 0,23 5. Laktozė IV ir daugiau 50 4,63d 0,30 0,001٭ I 37 20,51 7,93 II-III 63 21,60 6,23 6. Urėja IV ir daugiau 50 19,23 6,02 0,172 a:b, c:d, p <0,001

Iš analizuotų duomenų matome, kad pieno kiekis didėja su karvės amžiumi lyginant pirmaveršių I - grupė ir II – III grupė laktacijos karvių (II - grupė) pieningumą nustatyta, kad antrosios grupės karvės davė 16,89 proc. daugiau pieno, o lyginant pirmaveršes su ketvirtos ir vėlesnių laktacijų karvėmis (III - grupė) šis skirtumas buvo dar didesnis ir siekė net 33,93 proc. (p<0,001) Tai galima paaiškinti fiziologiniu vyresnių karvių subrendimu, didesniu pašaro sausųjų medžiagų kiekio suėdimu ir maistinių medžiagų įsisavinimu. Pirmaveršės ir

pieningumas būna mažesnis. Ši karvių amžiaus ir pieningumo priklausomybė yra statistiškai patikima.

Karvių pieno riebumo priklausomybės nuo jų amžiaus analizė parodė, kad pieno riebumas didėjant karvių amžiui kito nereikšmingai (p>0,01). Pieno riebumas priklauso nuo šėrimo lygio. LVA - praktinio mokymo ir bandymų centre, karvių pašarai buvo gerai subalansuoti, ląstelienos atžvilgiu, be to atskirom amžiaus grupėm ir laktacijos periodam yra atskiri racionai, paskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos karvių grupės poreikius.

Pieno baltymingumo analizė parodė, kad pirmaveršių karvių pieno baltymingumas buvo 0,15 proc. mažesnis, negu vyresnių karvių. Pieno baltymingumą lemia tiek gyvulio genotipas, tiek ir fenotipinės savybės. Pirmaveršių karvių mažesnį pieno baltymingumą galima paaiškinti tiek bulių (tėvų) įtaka, tiek ir pašaro energijos įsisavinimu. Analogiški duomenys sutinkami ir literatūriniuose šaltiniuose, (Miettinen and Setala, 1993; Duffield et al. 1997).

Laktozės kiekis, atskirų grupių karvių piene įvairavo (p<0,001) ir buvo mažiausias ketvirtos laktacijos ir vyresnių karvių grupėje (0,16 – 0,17 proc. lyginant su pirmaveršėmis ir II – III laktacijų karvėmis). Pagal literatūros šaltinius, laktozės kiekis piene yra stabilus (Žakas, 2002) ir lemia karvių pieningumą. LVA - praktinio mokymo ir bandymų centre, vyresnių karvių laktozės kiekio piene sumažėjimą galima būtu paaiškinti sekančiai:

• nepakankamu energijos kiekio pasisavinimu esant dideliam pieningumui (karvės nesugeba suėsti pakankamai pašaro sausų medžiagų)

• virškinamojo trakto sutrikimais, dėl intensyvios pieno gamybos ir gyvybinių funkcijų susilpnėjimu ir karvių amžiaus.

Urėjos kiekis atskirų grupių karvių piene buvo panašus, tik trečioje karvių grupėje buvo nežymiai mažesnis. Šis rodiklis tiesiogiai susietas su pašare esančių proteinų kiekiu, vadinasi vyresnių karvių racionuose trūko tiek energijos (mažesnė laktozė), tiek ir proteinų.

Servis laikotarpis buvo didžiausias antros grupės karvių: 5,4 dienomis ilgesnis, nei pirmaveršių ir net 8,02 dienomis ilgesnis, nei trečios grupės karvių, nors rezultatai statistiškai nepatikimi. Padidėjusį servis laikotarpį antroje karvių grupėje (II – III laktacijų) galima paaiškinti dažnesniais reprodukcinių organų susirgimais. Trumpiausias servis laikotarpis vyriausių karvių grupėje yra ne visai logiškas, bet gali būti aiškinamas intensyviu karvių brokavimu. Tolesniam auginimui, matyt buvo paliekamos produktyvios ir reproduktyviai sveikos vyresnės karvės.

56,7 19,2 25,08 0 10 20 30 40 50 60

2-4m. Karvės 5-7m. Karvės 8m. Karvės

%

4 paveikslas. Ryšys tarp karvių amžiaus ir sergamumo slaptais mastitais

4 paveiksle galima matyti, kad tešmens uždegimų antrą-ketvirtą laktaciją didėja dėl didėjančio produktyvumo intensyvesnės pieno liaukos sekrecijos. Literatūroje sutinkama teiginių, kad su karvės amžiumi silpsta imunitetas, padidėja 10% sergamumas mastitu (Smith, Hogen, 1993).

4.5 Sveikų karvių pieno sudėtinių dalių statistinė koreliacija (Pearson

Correlation)

6 lentelė. Sveikų karvių pieno sudėties lentelė

BP L LAIK PRO RM RP SLS SVSE UR BM

BP 1,00 0,004 0,015 -0,332٭٭ -0,044 0,300٭٭ -0,104 -0,098 -0,028 0,051 L 0,004 1,000 -0,080 -0,074 -0,145 -0,105 -0,241٭٭ 0,138 0,117 -0,47 LAIK 0,015 -0,080 1,000 -0,013 -0,045 -0,011 0,066 0,195٭ 0,110 -0,004 PRO -0,332٭٭ -0,074 -0,013 1,000 0,710-٭٭ -0,153٭ 0,082 0,033 -0,023 0,807٭٭ RM -0,044 -0,145 -0,045 0,710٭٭ 1,000 0,555٭٭ 0,000 -0,013 -0,078 0,647٭٭ RP 0,300٭٭ -0,105 -0,011 -0,153٭ 0,555٭٭ 1,000 -0,083 -0,043 -0,096 -0,019 SLS -0,104 -0,241٭٭ 0,066 0,082 0,00 -0,083 1,000 0,221٭ -0,024 0,015 SVSE -0,098 0,138 0,195٭ 0,033 -0,013 -0,043 -0,221٭٭ 1,000 -0,049 0,007 UR -0,028 0,117 0,110 -0,023 -0,078 -0,096 -0,024 -0,049 1,000 -0,011 BM 0,051 -0,047 -0,004 0,807٭٭ 0,647 -0,019 0,015 0,007 -0,011 1,000

٭٭koreliacija yra patikima kai p<0,01 ٭koreliacija yra patikima kai p<0,05

Analizuojant 6 lentelės duomenys, matome, kad kuo didesnė produkcija, tuo mažesnis baltymingumas (r= -0,332 ٭٭ ), didėjant produkcijai pienas mažiau riebus (r= -0,153٭٭), kuo produktyvesnė karvė, tuo jautresnė medžiagų apykaitos ir reprodukcinėms sistemos sutrikimams. Pagrindiniai faktoriai nulemiantys karvės produktyvumą yra paveldimumas, mityba ir karvės sveikata. Didėjant SLS, pieno laktozės koncentracija mažėja (r= -0,241٭٭).

Didėjant pieno produkcijai, gaunama daugiau pieno riebalų (r=0,710٭٭), kuo daugiau pieno tuo daugiau baltymų (r=0,807٭٭). Somatinių ląstelių skaičius turi įtakos laikotarpiui iki apsiveršiavimo (r=0,195٭). Didėjant somatinių ląstelių skaičiui didėja laikotarpis iki apsiveršiavimo.

5 paveikslas. Karvių pasiskirstymas pagal produktyvumą

Kaip matyti iš paveikslo daugiausia karvių kurių produktyvumas nuo 6750-7750, mažiausiai karvių, kurių produkcija mažiaus nei 5000 ir daugiau kaip 9000.

PROD 97 50,0 92 50,0 87 50,0 82 50,0 77 50,0 72 50,0 67 50,0 62 50,0 57 50,0 52 50,0 47 50,0 30 20 10 0 Std. Dev = 1025,76 Mean = 7162,3 N = 174,00

6 paveikslas. Vidutinis laikas iki apsivaisinimo (servis periodas)

Iš grafiko matyti, kad daugiausiai karvių apsivaisina nuo 75-120 parų. Pavienės karvės apsivaisino per nepilną mėnesį ir virš metų..

LAIKAS 52 5,0 47 5,0 42 5,0 37 5,0 32 5,0 27 5,0 22 5,0 17 5,0 12 5,0 75_,0 25_,0 30 20 10 0 Std. Dev = 83,38 Mean = 140,7 N = 116,00

4.6 Sergančių mastitais ir sveikų karvių pieno sudėtis

7 lentelė. Sergančių ir sveikų karvių sudėties pokytis

Eil. Nr. Parametras Karvių būklė N M STD

σ

1. URĖJA Sergančios Sveikos 100 73 24,3560 24,2178 9,1331 10,1610 0,809 2. BALTYMŲ/M Sergančios Sveikos 10072 227,6570225,5931 31,1255 32,4575 0,892 3. BALTYMŲ/% Sergančios Sveikos 100 73 3,1898 3,1826 0,1656 0,1954 0,436 4. LAKTOZĖ Sergančios Sveikos 10072 4,25494,4397 0,4224 0,3190 0,006 5. LAIKAS Sergančios Sveikos 68 47 142,9559 133,2766 90,2596 68,1790 0,05 6. PRODUKCIJA Sergančios Sveikos 10073 7215,197079,67 994,6231 1072,136 0,535 7. RIEBALŲ/M Sergančios Sveikos 100 73 328,7760 330,2110 58,4697 56,0576 0,692 8. RIEBALŲ/% Sergančios Sveikos 9972 4,55604,6990 0,5648 0,5048 0,125 9. SLS Sergančios Sveikos 93 72 1167,18 245,8889 782,7579 263,9178 0,000 * p<0,05; ** p<0,01.

Analizuojant 6 lentelės duomenis nustatėme, kad sveikų ir sergančių karvių pieno sudėtį.

Urėjos ir baltymų koncentracija piene tiek sveikų tiek sergančių karvių praktiškai nesiskiria (0,41 proc.), (0,23 proc.). Statistiškai patikimai skiriasi laktozės, SLS koncentracijos piene, bei laikas iki apsivaisinimo.

Sveikų karvių laktozės koncentracija yra 4,3 proc., didesnė, nei sergančių. SLS sergančių 4,7 karto didesnė nei sveikų.

Sveikų karvių laikas iki apsivaisinimo yra 6,9 proc. trumpesnis, nei sergančių slaptu mastitu.

Sveikų karvių produktyvumas buvo 1,9 proc. didesnis, nei sergančių slaptu mastitu. Iš sveikų karvių gauta 2,1 proc. daugiau riebalų.

5 REZULTATŲ APTARIMAS

Pagal turimus duomenis matome, kad somatinių ląstelių skaičius padidėja tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu pasikeičia pašarų sudėtis, oro temperatūra, mikroklimato parametrai ir kt.

Mažiausias somatinių ląstelių skaičius yra pirmos laktacijos. Pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 424±50 tūkst. Vėlesnių laktacijų karvių somatinių ląstelių skaičius piene didėja ir yra didesnis. Didžiausias somatinių ląstelių skaičius yra ketvirtos ir vėlesnių laktacijų.

Vidutinis somatinių ląstelių skaičius, didėjant laktacijai kilo nuo 247,3 iki 392,4 tūkst./ml., ir vidutinis karvių primilžis per parą pagal laktacijas taip pat didėjo nuo 12,1 iki 13,8 kg, pieno riebumas kilo nuo 4,34 iki 4,38 proc., pieno baltymingumas - 3,15 - 3,30 proc. Laktozės kiekis piene mažėjo pagal laktacijas atitinkamai nuo 4,75 iki 4,67 proc. Iš tyrimo duomenų matyti, kad amžius pieno kokybės rodikliams daro neigiamą įtaką, nes prastėja pieno kokybė. Tačiau su amžiumi turi tendenciją didėti pieno produktyvumo rodikliai. Tai paaiškinama su amžiumi mažėjančiu atsparumu mastitams, karvių mechanizuoto melžimo ir priežiūros klaidomis (Powell, et Al. 1997).

Pagrindiniai faktoriai, nulemiantys karvės produktyvumą yra paveldimumas, mityba ir karvės sveikata. Aukštos produkcijos galimybės nesiejamos su gera karvės sveikata. Praktikoje galima stebėti netgi atvirkštinį reiškinį: kuo produktyvesnė karvė, tuo jautresnė medžiagų apykaitos ir reprodukcinės sistemos sutrikimams. Priimtina bendra nuomonė, kad iš esmės karvių sveikata priklauso nuo mitybos. Pastebėta, kad netaikant ar nepakankamai plačiai taikant pažangių laikymo ir priežiūros technologijų, karvių produkcijos kilimas teigiamai koreliuoja su veterinarinių paslaugų į dėjimo mastu. Taigi susidaro įspūdis, kad kuo produktyvesnė karvė, tuo labiausiai linkusi sirgti.

Atskirų veislių karvių produktyvumą ir apsaugą nuo ligų labiausiai lemia kiekvieno ūkio pasirengimas sudaryti geras laikymo, priežiūros sąlygas ir apsirūpinimas pašarais.

Pagal literatūros duomenis karvių pieno produktyvumui, o kartu ir sveikatai didelę įtaką turi amžius ir laktacijos periodas. Amžius turi įtakos ligoms. Senesnės karvės greičiau suserga ir sveiksta žymiai ilgiau, nei jaunesnio amžiaus. Dėl intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio pieno produktyvumo, vyresnės karvės keičiamos jaunomis. Pirmaveršių karvių produktyvumas būna mažesnis. Pieningumas dažniausiai didėja iki šeštos laktacijos, o paskui pradeda mažėti. Didėjant laktacijų skaičiui, pieno baltymingumas didėja (http://www.ext.vt.edu/pubs/dairy/404-285/404-285.html, 1993).

6 IŠVADOS

1. Mastitu sergančiose karvėse yra mažiau laktozės ir daugiau SLS (4,7 proc.). 2. Laikotarpis iki apsivaisinimo koreliuoja su karvės sveikata (r=.0,195٭).

3. Mūsų duomenimis, didelę įtaką somatinių ląstelių skaičiui turi karvės amžius. Pirmos laktacijos karvės yra atspariausios mastitams. Kuo jaunesnė karvė, tuo rečiau serga mastitais ir galima išvengti didelių nuostolių. Pastebėta, kad daugiausiai serga mastitu aštuonių ir daugiau metų amžiaus.

4. Kuo didesnis karvių produktyvumas, tuo vidutinis somatinių ląstelių skaičius yra didesnis.

5. Ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiu, taip pat yra skirtingas somatinių ląstelių skaičius. Karvės dažniausiai serga tvartiniu, o ne ganykliniu laikotarpiu.

7 PASIŪLIMAI

1. Tirti periodiškai karvių somatinių ląstelių skaičių tiesioginiu metodu. 2. Siekti, kad optimaliausias karvės amžius būtu 2-3 metai.

8 SUMMARY

The aim of this study was to find the non genetical influence facts in cows milk, for healthy cows and cows with secret mastitis. Scientific research work was carried out at the Department of Non-infectious diseases, Lithuanian Veterinary Academy and Practical Instruction and Research Centre LVA from 2005 to 2007. This work analyses data from dairy cow milk production.

Experiments were carried out on two to seven year old black and white breed lactating cows, during the housing period. Data from 166 cows was used in this analysis. Inclusion criteria - somatic cell count higher than 400x 103/ml. We analyzed the influence of lactation on milk somatic cell count, cow age impact on productivity during lactation period on the number of somatic cells in the milk, parturition – to conception period length, season of the year.

Increasing lactation number, was associated with elevated somatic cell count from 247, 3 until 392, 4 103/ml; and average milk yield per day also increased from 12,1 until 13,8 kg, milk fat increased from 4,34 until 4,38 percent, protein content increased from 3,15 to 3,30 percent. Milk lactose content decreased accordingly from 4,75 to 4,67 percent. Age positively influences milk productivity. This can be explained by lowered resistance to mastitis which is more frequent with age, cow automatic milking and supervision mistakes (Powell, et Al. 1997).

According to literature data age and lactation period highly influences cow health and productivity. Age has impact towards contraction of diseases. Older cows get sick faster, and recovery period is significantly longer than in younger cows. Older cows are replaced by younger due to the intensive animal exploitation and high milk productivity. Productivity of first parity cows is usually lower. Milk productivity usually increases till the sixth lactation, and then starts to decrease. Milk protein content increases together with lactation number.

9 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Amstrong D.V. Heat stress interaction with shade and cooling. Review. J. Dairy Sci. 1994. 77. P. 2044-2050.

2. Amstrong G. NATIONAL mastitis Council. Regional meetings. Milking centre technology-the next millenium. 1994.

3. Anderson U. G. The immune during acute and chronic phase of bovine mastitis with emhasis on Staphylococcus aureus infection. Doctoral thesis, Uppsala. Sweden. 2004. P. 11-49.

4. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. P. 104.

5. Apanavičiėnė D. galvijų leukozės viruso imunologinių savybių tyrimas pasyvios ir aktyvios imunizacijos sąlygomis. Daktaro disertacija. Kaunas. 1998.

6. Badinga, L., Thatcher, W.W., Wilcox, C.J., Morris, G., Entwistle, K., Wolfenson, D. Effect of environmental heat stress on follicular dynamics and plasma concentrations of oestradiol-17β, progesterone and luteinizing hormone in lactating Holstein cows. 42. 1994. P. 1263-1274.

7. BonDurant R. H. Inflamation in the bovine female reproductive tract. 1999. P. 101-110.

8. Blowey R., Edmondson P. Mastitis control in dairy herds. United Kingdom. 2000. P. 133-139.

9. Drost, M., Ambrose, J.D., Thatcher, M.J., Cantrell, C.K.., Wolfsdorf, K.E., Hasler, J.F., Thatcher, W.W. Conception rates after artificial insemination or embryo transfer in lactating dairy cows during summer in Florida. Theriogenology. 52. 1999. P. 1161-1167.

10. Groza J., Rapuntean G. H.,Miclaus V., Ognean L. Resarches concerning the histochemistry and microbial flora of the puerperal uterus in cows. JCEA. Vol. 3. 2002. P. 73-82.

11. Ingraham, R.H., Gillete, D.D., Wagner, W.D. Relationship of temperature and humidity to conception rate of Holstein cows in subtropical climate. J. Dairy Sci. 57. 1974. P. 476-482.

12. Kitchen B. J., Middleton G., Durward I. G., Andrews R. J., Salmon M. C. Mastitis diagnostic test to estimate mammary glanda epithellial cell demage. Journal of Dairy Research. 63. 1980. P. 978.

13. Klimaitė J. Karvių, sergančių slaptuoju mastitu, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Daktaro disertacija. Kaunas, 2005. P. 138.

14. Kitchen B. J. Review of the progress of dairy science: bovine mastitis:milk compositionial chantes and related diagnostic test. Journal of Dairy Research, 1981. 48. P. 167.

15. Miettinen P. V. A., Setala J. J. Relationships between subclinical ketosis, milk production and fertility in Finnish dairy cattle. Preventive Veterinary Medicine. 1993. P. 17 - 18.

16. Molenda J., Twardon J., Blaszkowska M., Czerw M. The microbiological monitoring of production, gain, transport and preservation of milk. Electronic Journal of Polish Agricultural universities. 2003. Vol. 6. Issue 2. Series Veterinary Medicine.

17. Pečiulioniėnė I., Pauliukas K. Superkamo žaliavinio pieno kokybės dinamika ir ją įtakojantys veiksniai Lietuvos respublikos pieno perdirbimo įmonėse. Magistro darbas. Kaunas. 2004. P. 20-27.

18. Peeler E. J., Green M. J., Fitzpatrik J. L. et al. Riska factors associated with clinical mastitis in low somatic cell count British dairy herds. J. Dairy sci. 83. 2000. P: 2464–2472.

19. „Pieno tyrimai” 2006.

20. Powell R. L., VanRaden P. M., and Wiggans G. R. Relationship between United States and Canadian genetic evaluation of longevity and somatic cell score. J. Dairy Sci. 80. 1997. P. 1807-1812.

21. Powell R. L. Breeding for profitble Holsteins in the U.S.A World Holstein Friesian Conf., Budapest, Hungary. MMI Nyomda, Budapest, Hungary. 1992. P.31.

22. Roth, Z., Arav, A.., Bor, A.., Zeron, Y., Braw-Tal, R.., Wolfenson, D. Improvement of quality of oocytes collected in the autumn by enhanced removal of impaired follicles from preovulatory heatstressed cows. Reproduction. 2001. 122. P. 737-744.

23. Sarikaya H., Schlamberger G., Meyer H. H., Bruckmaier R. M. Leukocyte populations and mRNA expression of inflammatory factors in quarter milk fractions at different somatic cell score levels in dairy cows. J. Dairy Sci. 89. 2006. P. 2479-86.

24. Stankūnienė V., Tacas J. Karvių mastito profilaktika, somatinių ląstelių mažinimo būdai ir inhibitorinių medžiagų prevencija žaliaviniame piene. 2005. P. 109.

25. Špakauskas V. Karvių mastito ankstyva diagnostika, profilaktika ir gydymas. Hab.daktaro disertacija. Kaunas, 2000. P. 9-28.

26. Vaitlokas L. Mastito profilaktika .Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. 2005. P. 9-43.

27. Webster J. Understanding the dairy cow. Oxford. 1993. P. 382.

28. Wolfenson, D., Lew, B.J., Thatcher, W.W., Graber, Y., Meidan, R. Seasonal and acute heat stress effects on steroid production by dominant in cows. Anim. Reprod. Sci. 47. 1997. P. 9-19.

29. Žakas A. Genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka karvių pieno kokybei pagal somatinių ląstelių skaičių. Daktaro disertacija. Biomedicininiai mokslai, zootechnika. 2002. P. 7-59.