1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
Veterinarijos fakultetas
Agnė Butkutė
Gyvūnų gerovės įvertinimas A, B ir C skerdyklose
Evaluation of animal welfare in A, B and C abattoirs
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. Aistė Kabašinskienė
2 DARBAS ATLIKTAS Maisto saugos ir kokybės KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Gyvūnų gerovės įvertinimas A, B ir C skerdyklose “:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,
3
Turinys
SANTRAUKA 4 SUMMARY 5 ĮVADAS 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA 81.1. Gerovės svarba ir samprata 8
1.2. Gyvūnų elgsenos ir streso požymiai gerovės užtikrinimo aspektu 9
1.3. Gyvūnų gerovės reikalavimai transportavimo metu 11
1.4. Gyvūnų gerovės reikalavimai jų varymo metu 13
1.5. Gyvynų gerovės reikalavimai jų laikymo metu 14
1.6. Sužalojimų įtaka gyvūnų gerovei 15
1.7. Svaiginimo įtaka gyvūnų gerovei 15
1.7.1. Svaiginimas pneumatiniu ginklu 17
1.7.2. Svaiginimas dujomis 18
1.7.3. Svaiginimas elektra 18
1.8. Skerdimo įtaka gyvūnų gerovei 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 20
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas, trukmė 20
2.2. Informacija apie skerdyklas 20
2.3. Gyvūnų gerovės vertinimo metodika 20
2.4. Statistinis duomenų apskaičiavimas 23
3. TYRIMO REZULTATAI 24 4. REZULTATŲ APTARIMAS 29 IŠVADOS 31 PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS 32 LITERATŪROS SARAŠAS 33 PRIEDAI 36
4
Gyvūnų gerovės įvertinimas A, B ir C skerdyklose
Agnė Butkutė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Trijose Lietuvos skerdyklose A, B ir C, analizuota gyvulių gerovė nuo jų atvežimo paskersti iki paskerdimo. Tuo tikslu, vadovaujantis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančiais gerovės reikalavimais produkcijos gyvūnams, buvo sukurta vertinimo sistema. Gerovės užtikrinimas buvo vertinamas 6 skerdimo etapais (transportavimo, varymo, laikymo, apsaugos nuo sužalojimų, svaiginimo ir nužudymo), pagal 32 kriterijus, skiriant nuo 0 (kriterijus netenkinamas) iki 2 balų (kriterijus tenkinamas), maksimalus galimų surinkti balų skaičius buvo 64. Tyrimas atliktas stebėjimo būdu. Tyrimo metus išanalizuotas 551 kiaulės ir 276 galvijų gerovės užtikrinimas. Pagal surinktų balų intervalus gerovės užtikrinimo sąlygos buvo priskiriamos puikioms, geroms, vidutinėms, patenkinamoms ir blogoms.
Vadovaujantis parengta metodika gyvūnų gerovei įvertinti balais pagal 32 kriterijus jų transportavimo, varymo, laikymo, apsaugos nuo sužeidimų, svaiginimo ir nužudymo metu daugiausiai balų (62,61 balo) buvo skirta B skerdykloje galvijų gyvūnų gerovės užtikrinimui, mažiausiai 58,62 balai A skerdykloje už kiaulių gerovės užtikrinimą.
Puikios gyvūnų gerovės sąlygos ir kiaulėms, ir galvijams buvo užtikrintos B (atitinkamai 62,31 ir 62,61 balais) ir C (60,55 ir 60,73 balais) skerdyklose, o A skerdykloje geros (kiaulių 58,62 ir galvijų 58,85 balais).
Geriausiai įvertintas etapas, dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo buvo svaiginimas C skerdykloje (2 balai). Blogiausiai įvertintas etapas buvo kiaulių ir galvijų varymas A skerdykloje (atitinkamai 1,41 ir 1,57 balais).
Gerovės reikalavimų laikymasis A, B ir C skerdyklose kiaulių skerdimo metu buvo įvertintas žemesniais balais (60,55 balai) nei galvijų (60,73 balai).
5
Evaluation of animal welfare in A, B and C abattoirs
Agnė Butkutė Master‘s Thesis
SUMMARY
In three Lithuanian slaughterhouses A, B and C, the welfare of animals was analyzed from their arrival for slaughter to slaughter. To this end, an evaluation system has been developed in accordingly with the welfare requirements for production animals in the European Union and Lithuania. Welfare was assessed in 6 stages of slaughter (transport, handling, storage, protection from injury, stunning and killing) according to 32 criteria, ranging from 0 (criterion not met) to 2 points (criterion met), with a maximum score of 64. The study was performed by observation. The welfare of 551 pigs and 276 cattle was analyzed during the study year. Welfare conditions were classified as excellent, good, average, satisfactory, and poor according to the scoring intervals.
According to the developed methodology for scoring animal welfare according to 32 criteria during transport, handling, keeping, injury, stunning and killing, the highest score (62.61 points) was given in slaughterhouse B for animal welfare, at least 58.62 points in slaughterhouse A for ensuring the welfare of pigs.
Excellent animal welfare conditions were ensured for both pigs and cattle in slaughterhouses B (62.31 and 62.61 points, respectively) and C (60.55 and 60.73 points). In slaughterhouse A, the animal welfare conditions were good (58.62 for pigs and 58.85 points for cattle).
The best rated stage, due to animal welfare, was stunning at slaughterhouse C (2 points). The worst rated stage was the handling of animals at slaughterhouse A (1.41 points for pigs and 1.57 points for cattle).
Compliance with welfare requirements in slaughterhouses A, B and C during slaughter of pigs was assessed with lower scores (60.55 points) than in cattle (60.73 points).
6
Įvadas
Skerdyklose kasmet baigiasi milijardų gyvūnų gyvenimas. 2015 m. Europos Sąjungoje (ES) buvo paskersta 25,7 mln. galvijų. Manoma, kad jei dabartinės tendencijos išliks, 2050 m. mėsos pasaulyje bus vartojama 76 proc. daugiau nei 2005–2007 m. Nors vis augančiam skerdžiamų gyvūnų skaičiui priimtinų gerovės standartų užtikrinimas turi reikšmingų etinių ir moralinių aspektų, gera skerdimo gerovė taip pat gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių (5).
Pastaraisiais metais Europoje susidomėjimas produkcijos gyvūnų gerove auga. 2015 m. Europos Sąjungoje atliktos Eurobarometer apklausos metu 94 proc. respondentų laikėsi nuomonės, kad svarbu apsaugoti ūkiuose auginamų gyvūnų gerovę, 82 proc. manė, kad reikėtų pagerinti gyvūnų apsaugą ir jų gerovę, o 59 proc. teigė, kad būtų pasirengę mokėti daugiau už gerovei palankius produktus (Special Eurobarometer, 2016) (5). Gyvūnų gerovė tapo svarbiu visuomenės, ekonominio ir politinio susirūpinimo objektu (1). Skerdimo procesas labai svarbus užtikrinant gyvūnų gerovę, mėsos kokybę, saugą ir visuomenės sveikatą per mėsos gamybos grandinę (3). Per visas skerdimo operacijas gyvūnai gali susidurti su stresą keliančiomis situacijomis, t. y. kai jie negali elgesio ar fiziologijos požiūriu prisitaikyti prie aplinkos ar fizinių iššūkių (2). Rodiklių, teikiančių informaciją apie gyvūnų gerovę skerdyklose, vertinimas retrospektyviai tampa vis svarbesnis (4).
Taip pat gyvūnų gerovė ir maisto sauga yra pagrindiniai gyvūninės kilmės maisto gamybos klausimai. Yra mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvūnų gerovė neturėtų būti laikoma tik etiniu, bet ir maisto saugos klausimu: streso veiksniai ir prasta gerovė gali didinti gyvūnų jautrumą ligoms, taigi produkcija kels riziką vartotojams, pavyzdžiui, dėl įprastų per maistą platinamų infekcijų kaip Salmonella, Campylobacter ir Escherichia coli, stresą patiriančių gyvūnų skerdenos yra labiau linkusios būti užkrėstos šiais patogenais (6).
Tvari mėsos gamyba apibrėžiama kaip „ekologiškai pagrįsta, ekonomiškai perspektyvi, socialiai teisinga ir humaniška“ gamybos forma. Gamybos sąnaudų požiūriu gerovė sujungia tokius aspektus kaip gyvūnų sveikata, aplinkos apsauga, produktyvumas, maisto sauga, kokybė ir efektyvumas, kad vartotojai suvoktų produktą kaip „gerą kainos ir kokybės santykį“. Gyvūnų gerovę Europos piliečiai dažniausiai suvokia kaip „visuomenės gėrį“, tai laikoma būtinu tvarios gyvulininkystės elementu. Gyvūnų gerovė yra ne tik etikos klausimas, bet ir būtina priemonė rinkoms įgyti ir išlaikyti, o bet kokia tvarumui naudinga gyvulininkystė turėtų maksimaliai didinti gyvūnų gerovę ir išvengti galimo jos pažeidimo (5).
7
Darbo tikslas
Įvertinti galvijų ir kiaulių gerovės užtikrinimą A, B ir C skerdyklose Lietuvoje.
Uždaviniai
1. Parengti gyvūnų gerovės vertinimo metodiką ir įvertinti gyvūnų gerovės laikymąsi skerdyklose.
2. Palyginti gyvūnų gerovės užtikrinimą skirtingose skerdyklose.
3. Palyginti skerdžiamų galvijų, kiaulių gerovės užtikrinimo aspektus skirtingose skerdyklose. 4. Pateikti rekomendacijas dėl skerdžiamų gyvūnų gerovės užtikrinimo.
8
1. Literatūros apžvalga
1.1.Gerovės svarba ir samprata
Gyvūnų gerovę galima apibrėžti įvairiai, tačiau vis labiau sutariama, kad bet kuris apibrėžimas turi apimti tris elementus: biologinį gyvūno funkcionavimą (gebėjimą susitvarkyti su aplinka), emocinę būseną ir gebėjimą parodyti įprastus elgesio modelius (1). Apibrėžimas yra daugialypis ir todėl turėtų apimti visų trijų kategorijų problemas, t. y. „biologinę funkciją“, „natūralų gyvenimą“ ir „jausmus“. Tačiau apibrėžiant, kas yra gera gyvūnų gerovė skerdimo metu, kyla keli sudėtingi klausimai. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tris aukščiau išdėstytas problemų kategorijas, kai kurie gyvūno skerdimą gali laikyti galutiniu jo „biologinės funkcijos“ įžeidimu. Skerdykla negali būti laikoma „natūraliai gyvenama“ aplinka nė vienai gyvulių rūšiai. Gyvūnų „jausmus“ gali panaikinti baimė, kurią skatina daugybė skerdykloje esančių dirgiklių (5). Dėl šių sunkumų literatūroje skerdimo gerovė dažnai apibrėžiama atsižvelgiant į streso, su kuriuo susiduria gyvūnas, lygį. Tačiau panašiai kaip vartojant terminą „gerovė“, streso sąvoka ir tai, kas yra stresas gyvūnams, neturi aiškaus vieno suderinto apibrėžimo (5, 29).
Vis dar nėra visuotinai priimto gyvūnų gerovės apibrėžimo arba to, ką reiškia „gera“ ar „bloga“ gerovė (5). Gyvūnų gerovė yra samprata, pripažįstanti moralines vertybes ir kitas emocines nuostatas. Gyvūnų gerovės mokslininkas turi laikytis moralinių visuomenės vertybių, kad būtų sukurtas tvarus požiūris į gyvūnų gerovės valdymą (2).
Gyvūnų gerovė yra svarbus mėsos gamybos tvarumo ramstis, susijęs su kitais šios koncepcijos aspektais kaip gyvūnų sveikata, produktyvumas, maisto sauga, kokybė ir efektyvumas gamybos sąnaudų požiūriu. Ši sąveika yra visuose gamybos ciklo etapuose, pradedant nuo gyvulių atvežimo iki jų skerdimo (1, 29). Todėl norint iki galo įvertinti gyvūnų gerovę, juos reikia stebėti nuo iškrovimo iki sąmonės netekimo, tarp jų – iškrovimo įlanką laikymo metu, gyvulių perkėlimą į apsvaiginimo dėžę ir nukraujavimą (2, 25).
Gyvuliai patiria daug stresinių situacijų: gabenimas, socialinis maišymas, nauja aplinka, personalo poveikis prieš skerdimą ir kt. Šis laikotarpis nuo pakrovimo fermoje iki skerdimo skerdykloje kelia pavojų gyvūnų gerovei ir mėsos kokybei (7).
Skerdykloje galima įvertinti dvi gyvūnų gerovės programų kategorijas. Tai yra: 1) neseniai įvykusias ūmines ar traumines būkles, susijusias su krovimu fermoje ar transportu; ir 2) ilgalaikes lėtines būkles. Kai kurie neseniai įvykusių sąlygų, atsirandančių gabenant, pavyzdžiai yra mėlynės, švieži sužalojimai, nugaišę ir gulintys gyvūnai. Su transportavimu nesusijusios problemos,
9
pavyzdžiui, šlubavimas, paršavedžių opos, patinę melžiamų karvių tešmenys, apleistos traumos, nekroziniai prolapsai ar pažengęs vėžys yra laikomi gyvūnų gerovės pažeidimais (8, 27).
Keli tyrimai parodė, kad net nedideli jautienos kokybės defektai rodo kančią prieš skerdimą, tai patvirtina fiziologiniai, plazminiai ar elgesio rodikliai. Tačiau net jei nėra mėsos kokybės defektų, nereiškia, kad nebuvo kančių prieš skerdimą. Skerdenos ir mėsos kokybės atžvilgiu labiausiai paplitęs gerovės rodiklis, susijęs su varymo praktikos gerinimu, yra odos pažeidimai (įbrėžimai ir mėlynės), galimi objektyvūs gerovės rodikliai (2, 28).
1.2.
Gyvūnų elgsenos ir streso požymiai gerovės užtikrinimo
aspektu
Remiantis moksliniais gyvūnų elgesio, fiziologijos, anatomijos ir smegenų funkcijos tyrimais, žinduoliai gali turėti teigiamų ir neigiamų emocijų. Tyrimai parodė, kad smegenų struktūras, susijusias su žmonių emocijomis, vadinamas limbine sistema, turi ir kiti žinduoliai. Europos skerdimo teisės aktuose atsižvelgiama į gyvūno gebėjimą patirti neigiamas emocijas (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009). Žodis „stresas“ reiškia neigiamų emocijų buvimą (9). Sąmonės turinys. Smegenų žievė arba periferinė pusrutulių dalis yra svarbiausia plėtojant neurologines funkcijas, tarp jų – savimonę (gebėjimą suvokti save kaip skirtingą nuo išorinio pasaulio), išorinių dirgiklių suvokimą (aplinkos suvokimas per jutimus) ir vidinius (vidinę kūno būseną). Skerdimo kontekste aktualu išsamiau aptarti sąmoningą aplinkos suvokimą. Skirtingos žievės dalys nagrinėja skirtingos rūšies informaciją (pvz., regos, klausos ar somatosensorinę) ir turi skirtingas funkcijas (9, 28, 26).
Prieš skerdimą, net ir esant palankioms sąlygoms, gyvulius veikia įvairūs stresoriai, kurie gali pakenkti jų gerovei, sveikatai ir darbingumui, tarp jų – kontaktas su žmonėmis, transportavimas, pakrovimas ir laikymas, skirtinga ar nepažįstama aplinka, maistas ir vanduo, oro sąlygų, socialinės struktūros pokyčiai atskiriant, maišant ir spaudžiant, triukšmaujant ir esant sąlyčiui su aplinkos teršalais (11). Ankstesnė gyvūno patirtis ūkyje gali turėti įtakos jo reakcijai į elgesį ateityje (8).
Per visas skerdimo operacijas gyvūnai gali susidurti su stresą keliančiomis situacijomis, t. y. gali elgesio ar fiziologijos požiūriu neprisitaikyti prie aplinkos ar fizinių problemų. Tie iššūkiai trikdo homeostazę ir prisitaikymo reakciją, bandant atkurti pusiausvyrą. Pirma, suveikia fiziologinės reakcijos, susijusios su emociniu reaktyvumu (širdies susitraukimų, kvėpavimo dažniu, katecholamino ir gliukokortikoidų koncentracijos padidėjimu), po to atsiranda elgesio pokyčių (2, 9). Tada pagumburio–hipofizės–antinksčių ašies suaktyvinimas ir kortikotropiną atpalaiduojančio hormono išsiskyrimas suaktyvina autonominio atsako simpatoadrenalinį komponentą, didinantį kortizolio kiekį. Prisitaikymo procesas nukreipia energiją nuo produkcijos į adaptaciją.
10
Katecholamino išsiskyrimas sukelia hipofagiją ir svorio netekimą dėl poveikio kepenims ir baltam bei rudam riebaliniam audiniui. Todėl, jei reakcija į stresą bus ganėtinai stipri, turės įtakos gamybos ir mėsos kokybei, sukeldama didelių ekonominių nuostolių pramonei. Apskritai kuo prastesnė gyvūnų gerovė, tuo didesni bus ekonominiai nuostoliai (2, 26). Įrodyta, kad ūminių stresorių poveikis skerdimo dieną keičia kiaulių širdies ritmą. Kiaulių, pakrautų naudojant elektrinius impulsus, širdies susitraukimų dažnis buvo gerokai didesnis, palyginti su kiaulėmis, pakrautomis naudojant suslėgto oro produktą arba lentą ir mentelę. Taigi širdies ritmo pokyčiai gali atspindėti kiaulių streso lygį per skerdimo etapus (10).
Streso sukelta hipertermija yra gerai dokumentuotas fiziologinis atsakas į stresinius įvykius. Hipertermija atsiranda, kai autonominę nervų sistemą keičia termoreguliacijos sistema; dėl to didėja termoreguliacijos nustatytas taškas (7, 28). Nustatyta, kad pakilusios temperatūros laikymo metu priežastis buvo ta, kad gyvuliai daugiausia buvo gabenami grupėmis, kuriose jie laikyti. O skerdykloje jie buvo iškraunami į vieną gardą ir įvyko maišymas. Socialinis maišymas lemia didesnį agresyvių sąveikų skaičių, kai bandoma nustatyti socialinė hierarchija; taip sukeliamas socialinis stresas. Be to, padidėjusi prieskrandžio temperatūra prieš skerdimą rodo, kad tiek transportavimas, tiek laikymas yra nauja aplinka (7).
Kitos hematologinės reakcijos į stresą priemonės dažnai naudojamos kaip gerovės rodikliai; dažniausiai remiamasi streso hormonu kortizoliu. Jis išsiskiria kaip atsakas į adrenokortikotropinį hormoną; serumo koncentracijos pokyčiai gali būti nustatomi praėjus kelioms minutėms po stresoriaus poveikio ir trunka iki dviejų valandų (7, 26, 28). Skerdimo metu kortizolio koncentracija padvigubėja, palyginti su baziniu lygiu.
Padidėjęs gyvūnų fiziologinis stresas ir fizinis aktyvumas prieš skerdimą gali sukelti raumenų glikogeno išsekimą, dėl kurio galutinis pH yra aukštas, todėl mėsa tampa tamsi, tvirta ir sausa (11). Neoptimalią mėsos kokybę pirmiausia lemia greitesnė glikogenolizė prieš skerdimą. Šis procesas pradedamas išsiskyrus katecholaminams po simpatinės nervų sistemos aktyvacijos ir jo tikslas yra generuoti energiją, reikalingą reakcijai į stresą inicijuoti. Mėsos kokybė blogėja dėl nepakankamo rūgštėjimo po skerdimo (aukštas galutinis pH). Raumenų veikla, traumos ir nuovargis taip pat gali būti siejami su atsaku į stresą ir dar labiau didinti neigiamą poveikį mėsos kokybei. Tokį raumenų pažeidimą galima nustatyti iš serume esančių raumenų fermentų kaip kreatinkinazė ir laktato dehidrogenazė (7, 26). Komerciniu požiūriu, paskutinis pH matavimas yra viena iš svarbiausių mėsos kokybės matavimo verčių, susijusi su glikogeno atsargų išeikvojimu ir laktato išsiskyrimu, kurį sukelia stresas (2, 29).
11
Yra daug informacijos apie sąsajas tarp streso prieš skerdimą, gyvūnų varymo ir mėsos kokybės. Skerdenos mėlynės atrodo kaip ryškus spalvos pokytis, pastebimas nulupus odą. Dėl aplinkos poveikio, žmogaus ir gyvūno sąveikos mėlynę sukelia plyšusios kraujagyslės, kraujas kaupiasi raumenyse ir kituose audiniuose. Mėlynės gali atsirasti bet kuriuo metu prieš skerdžiant gyvūną. Vizualinis patikrinimas, atsižvelgiant į mėlynės sunkumą, išvaizdą, spalvą ir vietą, gali padėti įvertinti, kada padaryta žala ir galimą priežastį (5). Danijos mokslininkai sukūrė kiaulių vertinimo sistemą, kad būtų galima atskirti įbrėžimus ir sužalojimus, kuriuos greičiausiai padarė žmonės, nuo kiaulių kovos sukeltų įbrėžimų. Žmonių padaryti sužalojimai, kuriuos galima lengvai aptikti, yra šautinės žaizdos, lūžusios galvijų uodegos ir odos pažeidimai mušant lazdomis su vinimis (8). Agresyvumas, kaip ir skerdenos mėlynės bei raumenų pažeidimai, taip pat siejamas su didesniu fiziniu poveikiu, jo mastas priklauso nuo sąveikos intensyvumo ir trukmės (7). Elgesio stebėjimų tipai, naudojami skausmui įvertinti, gali būti suskirstyti į subjektyvias arba objektyvias priemones. Gerai žinomas pieninių galvijų šlubavimo įvertinimo pavyzdys yra eisena. Galvijų mobilumo balai tampa vienu iš plačiai pripažintų galimo gerovės poveikio vertinimo metodų (2, 25, 27).
Stresinę situaciją gali atskleisti ir padidėjęs vokalizuojančių galvijų skaičius. Apžvelgiant skirtingose skerdyklose atliktus tyrimus, daugiau nei 5 proc. vokalizuojančių gyvūnų atsiradimą galima interpretuoti kaip elgesio ir veiksmų neatitikimo ženklą (12). Vokalizacija yra tinkamas galvijų afektinės būsenos rodiklis. Atsižvelgiant į tai, dažnėjančios vokalizacijos neretai koreliuoja su padidėjusiu fiziologiniu atsaku į stresą (12).
1.3. Gyvūnų gerovės reikalavimai transportavimo metu
Vežamų gyvūnų rūšys ir skaičius. Gyvūnai prižiūrimi ir vežami atskirai vieni nuo kitų tokiais atvejais: a) skirtingų rūšių; b) pastebimai besiskiriančio dydžio ar amžiaus; c) veisti skirti suaugę kuiliai; d) lytiškai subrendę patinai atskirai nuo patelių; e) raguotieji gyvūnai atskirai nuo neraguotųjų; f) priešiški vieni kitiems gyvūnai; g) pririšti gyvūnai atskirai nuo nepririštų. Šie punktai netaikomi tais atvejais, kai gyvūnai yra užauginti susigyvenusiose grupėse ir pripratę vieni prie kitų, kai atskyrimas jiems sukeltų nerimą arba kai kartu vežamos patelės ir nuo jų priklausantys jaunikliai (30). Gyvūnai vežami uždaruose deramai vėdinamuose konteineriuose, kuriuose prireikus yra užtektinai maisto ir vandens, pateikiamo nevirstančiuose dalytuvuose, o jų atsargų užtenka dvigubai ilgesnei kelionei nei numatytoji. Transporto priemonių stogas šviesios spalvos ir deramai izoliuotas. Viduje patiesta tinkamų pakratų ar kitų lygiaverčių medžiagų, kurios garantuoja komfortą pagal rūšį, vežamų gyvūnų skaičių, kelionės trukmę ir oro sąlygas. Šios medžiagos gerai sugeria šlapimą ir išmatas (30).
12
Transporto priemonės, konteineriai ir jų įtaisai turi būti taip suprojektuoti, pagaminti, prižiūrimi ir naudojami, kad: a) gyvūnai nesusižeistų ir nepatirtų kančių bei būtų užtikrintas jų saugumas; b) gyvūnai būtų apsaugoti nuo atšiauraus oro, ekstremalių temperatūrų ir nepalankių klimato pokyčių; c) būtų išvalyti ir dezinfekuoti; d) gyvūnai nepabėgtų ir neiškristų bei ištvertų kelionių stresą; e) būtų galima palaikyti vežamų gyvūnų rūšių poreikius atitinkančią oro kokybę ir jo kiekį; f) gyvūnai būtų pasiekiami, norint juos patikrinti ar prižiūrėti; g) grindų danga būtų neslidi; h) grindų danga iki minimumo sumažintų prasisunkiantį šlapimą ar išmatas; i) juose įrengtų apšvietimo priemonių pakaktų vežamiems gyvūnams patikrinti ar prižiūrėti (21, 30).
Atitinka gyvūnus pagal jų dydį ir planuojamos kelionės pobūdį, skiriama pakankamo ploto ir aukščio erdvė. Vežimas keliais (7 lentelė) (30).
Visoms kiaulėms turi būti sudarytos minimalios sąlygos natūraliai atsigulti ir atsistoti. Norint laikytis šių mažiausių reikalavimų, maždaug 100 kilogramų sveriančių kiaulių pakrovimo tankumas neturėtų viršyti 235 kilogramų į vieną kvadratinį metrą. Atsižvelgiant į kiaulių veislę, dydį, ir fizinę būklę, gali prireikti didinti aukščiau nurodytą minimalų reikalaujamą paviršiaus plotą; jį taip pat gali prireikti padidinti iki 20 proc., atsižvelgiant į oro sąlygas bei kelionės trukmę. Šie skaičiai gali kisti ne tik pagal gyvūnų svorį bei ūgį, bet ir fizinę būklę, oro sąlygas bei numatomą kelionės trukmę (30). Pakrovimo ir iškrovimo įrenginiai, taip pat ir grindys turi būti taip suprojektuoti, sukonstruoti, prižiūrimi ir eksploatuojami, kad: a) gyvūnai nesusižalotų ir nepatirtų kančių, kuo mažiau jaudintųsi ir nuvargtų kelionės metu, būtų užtikrintas jų saugumas. Pirmiausia turi būti neslidus grindų paviršius bei įrengtos šoninės apsaugos, kad gyvūnai nepabėgtų; b) būtų išvalyti ir dezinfekuoti (21).
Vežant kiaules, veršelius ir arklius, rampos nuolydžio kampas neturi viršyti 20 laipsnių (36,4 proc. horizontalios plokštumos) arba 26 laipsnių ir 34 minučių (50 proc. horizontalios plokštumos) vežant avis ir visus galvijus, išskyrus veršelius. Jei nuolydis yra staigesnis negu 10 laipsnių (sudaro 17,6 proc. horizontalios plokštumos), ant rampos turi būti išdėstytos lentjuostės, kad gyvūnai lipdami aukštyn arba leisdamiesi žemyn nerizikuotų ir nepatirtų sunkumų (30).
Keliamosios ir viršutinės platformos privalo turėti apsauginius bortelius, kad pakrovimo ar iškrovimo metu gyvūnai nenukristų ar nepabėgtų. Pertvaros turi būti ganėtinai tvirtos, kad atlaikytų gyvūnų svorį. Jų įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad jais būtų galima greitai ir lengvai naudotis (30).
Gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių (21).
13
Gyvūnai nerišami už ragų, nosies žiedų ar supančiotų kojų. Veršiams apynasriai nemaunami. Jeigu gyvūnus reikia pririšti, virvės, grandinės arba kitos priemonės turi būti: a) ganėtinai tvirtos, kad įprastinėmis vežimo sąlygomis nenutrūktų; b) kad gyvūnai prireikus galėtų atsigulti, paėsti ir atsigerti; c) kad gyvūnams nekiltų pavojus užsismaugti ar susižaloti ir juos būtų galima kuo greičiau išlaisvinti (21).
1.4. Gyvūnų gerovės reikalavimai jų varymo metu
Tvartai, koridoriai ir takeliai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad gyvūnai galėtų laisvai judėti reikiama kryptimi pagal elgesio ypatybes ir nesiblaškydami. Kiaulės nori kuo ilgiau vaikščioti viena šalia kitos. Toje vietoje, kur koridorių plotis yra mažesnis, reikėtų imtis priemonių, kad gyvūnai pernelyg nesusispaustų. Tvirtos sienos, tvoros pašalina kiaulių, einančių per alėjas ir laikomų aptvaruose, kontaktą ir neleidžia sustojus blaškytis. ES skerdyklos darbuotojai turi būti specialiai apmokyti šių elgesio modelių (Tarybos reglamentas, 1099/2009) (1). Trys tyrimai parodė, kad kiaulės judės lengviau, jei bus pripratusios prie varymo. Darbuotojai turėtų tyliai vaikščioti per penėjimo gardus visą šėrimo laikotarpį, kad būtų lengviau judėti skerdykloje (8).
Objektyviai įmanoma apskaičiuoti, kurias gyvūnų grupes galima lengviau perkelti. Gyvūnai, kuriuos sunkiau perkelti, gali būti labiau skriaudžiami. Kai kurie skirtingų gyvūnų augintojų valdymo požymiai: vokalizavimas dėl elektrinių impulsų naudojimo, atsisakymas judėti, judėjimas ir pasukimas atgal (8).
Elektriniai piemenys galvijams kelia didelę įtampą. Ankstesni tyrimai parodė, kad padidėjusi prižiūrėtojų sąveika su gyvūnu yra susijusi su padidėjusiu galvijų fiziologiniu atsaku į stresą, o taktilinė sąveika ir aukšti ar garsūs garsai yra susiję su baime ar stresu (2). Svarbu pažymėti, kad naudojant elektrines lazdas ar piemenis dažniausiai audiniai nesumušami, tačiau stresas, kurį sukelia jų naudojimas galvijams, gali paveikti mėsos kokybę. Ūmus stresas, kurį sukėlė elektrinių lazdų naudojimas galvijams 15 minučių prieš skerdimą, neigiamai paveikia nugarinės raumens vandens sulaikymo pajėgumą (5).
Taip pat įrodyta, kad žmogaus sukurta ar dirbtinė garso interakcija taip pat veikia galvijų širdies ritmą ir skatina judėti. Objektyvūs kelių autorių elgesio stebėjimai apima taktilinę (stūmimą, smūgį ir elektrinį gaminį), klausos (kalbėjimą, šaukimą, švilpimą ir dirbtinių garsų naudojimą, pvz., armatūros trankymą), vizualinę (mojavimą rankomis ar daiktų plakimą) sąveikas ir kontaktą su jautriomis vietomis (2, 26).
Reglamente yra nurodomi šie draudžiami veiksmai prieš gyvūnus. Draudžiama: a) mušti arba spardyti gyvūnus; b) spausti kai kurias ypač jautrias gyvūnų kūno dalis, taip sukeliant jiems
14
nereikalingo skausmo ar kančių; c) mechaniniu būdu grūsti gyvūnus; d) kelti arba vilkti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų, uodegos ar vilnos arba kitaip sukelti jiems nereikalingo skausmo ar kančių; e) naudoti elektrinius botagus arba kitus įrankius aštriais galais; f) sąmoningai užtverti kelią gyvūnui, kuris varomas ar vedamas pro gyvūnų priežiūros gardą (21).
Vengti, kiek įmanoma, naudoti elektros impulsus generuojančius prietaisus. Elektros srovė gali būti naudojama tik suaugusiems jaučiams ir kiaulėms varyti, jei šie nejudėtų arba judėtų nenoriai, ir tik tokiu atveju, jei jiems palikta užtektinai vietos eiti į priekį. Srovės impulsai turi trukti ne ilgiau kaip vieną sekundę, būti tolygūs ir nukreipti tik į pasturgalio raumenis. Srovė nenaudojama pakartotinai, jei gyvūnas į ją nereaguoja (21).
Gyvūnai varomi atsargiai. Takai turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad tiktų bandai varyti ir būtų kuo mažesnė rizika gyvūnams susižeisti. Priemonės gyvūnams nukreipti reikiama linkme turi būti naudojamos tikslingai ir tik trumpą laiką (21).
Turi būti užtikrinta, kad gyvūnai, kurie bus apsvaiginami ir žudomi, juos paruošiančių darbuotojų nebus skubiai varomi iš laikymo aptvarų (21).
1.5.Gyvūnų gerovės reikalavimai jų laikymo metu
Kiaulės sugrupuojamos po 5–6 gyvūnų grupe po iškrovimo iš transporto priemonės į laikymo patalpas. Perkelti svaiginti galima ir didesnes grupes (iki 18 kiaulių), atsižvelgiant į skerdimo linijos greitį. Specialiosios nuostatos: a) suaugusios paršavedės skirstomos grupėmis po 3–4; b) suaugę kuiliai – po vieną; c) paršiukai gali būti genami bandomis (ne daugiau kaip 30–40) arba nešami po vieną (23).
Atrajotojai grupėmis po 4–6 suaugusius gyvūnus; jauni atrajotojai grupuojami po 15–20 po iškrovimo iš transporto priemonės į laikymo patalpas. (23).
Gyvūnams turi būti sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie turi būti laikomi švarioje aplinkoje, esant tinkamai temperatūrai ir užtikrinama, kad jie nekristų ar neslystų; turėtų būti apsaugoti nuo sužeidimų; nerodytų skausmo, baimės, kurių galima išvengti, požymių arba nesielgtų neįprastai (vokalizacijos intensyvumas ir jos priežastys); nepatirtų kančių dėl to, kad yra pernelyg ilgai nešeriami ar negirdomi; (21).
15
1.6.Sužalojimų įtaka gyvūnų gerovei
Gyvūnai, kurie yra sužaloti arba turi fizinių trūkumų ar patologinių procesų požymių, nelaikomi tinkamais vežti, ypač jei: a) nepajėgia be skausmo savarankiškai judėti arba eiti be pagalbos; b) turi sunkių atvirų žaizdų arba prolapso atveju; c) besilaukiančios patelės, pasibaigus ne mažiau kaip 90 proc. nėštumo, arba atsivedusios jauniklių praėjusią savaitę; d) neseniai gimę žinduoliai su galutinai neužgijusia bamba; e) jaunesni nei trijų savaičių paršeliai, jaunesni nei vienos savaitės ėriukai ar jaunesni nei 10 dienų veršeliai, nebent jie vežami trumpesnį nei 100 km atstumą (30).
Tačiau sergantys ar sužaloti gyvūnai gali būti laikomi tinkamais vežti, jei: a) lengvai sužaloti arba truputį sirguliuoja ir vežimas nesukeltų jiems papildomų kančių; b) vežami Tarybos direktyvos 86/609/EEB tikslais, o jų liga ar sužalojimas yra tyrimų programos dalis; c) vežami prižiūrint veterinarijos gydytojui arba pagal jo nustatytą gydymą bei diagnozes. Tačiau taip vežti leidžiama tik tuo atveju, jei gyvūnai nepatiria nereikalingų kančių ir su jais gerai elgiamasi; d) gyvūnai, kuriems buvo atliktos su ūkininkavimo praktika susijusios veterinarinės procedūros, pavyzdžiui, ragų pašalinimas ar kastravimas, jei jų žaizdos galutinai užgijo (30).
Jei vežami gyvūnai suserga arba sužalojami, jiems kuo skubiau suteikiama pirmoji pagalba, atskyrus juos nuo kitų. Tokiems gyvūnams skiriamas atitinkamas veterinarinis gydymas, o iškilus būtinybei jie paskerdžiami ar papjaunami, nesukeliant nereikalingų kančių. Negalintys eiti gyvūnai nevelkami į skerdimo vietą; jie nužudomi ten, kur jie guli (21, 23).
1.7. Svaiginimo įtaka gyvūnų gerovei
Greitas sąmonės netekimo sukėlimas ir mirtis skerdimo metu, išvengiant streso ir skausmo, yra du pagrindiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti gyvūnų apsaugos požiūriu (9). Gyvūnų gerovė apsvaiginimo metu gali būti ginčijama dviem būdais: pats apsvaiginimo procesas (skausmas ir baimė) ir svaiginimo proceso veiksmingumas, siekiant užtikrinti, kad gyvūnas būtų be sąmonės kraujavimo ir skerdimo procedūrų metu. Šiam reikalavimui įvykdyti svaiginantis ir (arba) nukraujinantis personalas turi turėti žinių ir įgūdžių, kad atpažintų veiksmingo ir neveiksmingo apsvaiginimo požymius, o suklydęs – pakartotinai apsvaigintų gyvūną (24). Gyvūnai turėtų būti reguliariai stebimi viso proceso metu (nuo apsvaiginimo iki nukraujavimo) ir įsitikinti, kad jie neturi sąmonės požymių, o mirtis ištinka prieš pradedant kitas skerdenos apdorojimo operacijas. Užtikrinant, kad apsvaiginimo procesai būtų atliekami patikimai, reikalaujama, kad skerdyklų operatoriai nustatytų ir įgyvendintų standartines stebėsenos procedūras (1).
Svaiginimo efektyvumui įtakos turi valdymo kokybė, kai gyvūnai varomi. Probst (12) mini, kad ramiai į apsvaiginimo dėžę varomi gyvūnai gali būti siejami su pakartotu apsvaiginimu (2).
16
Skirtingi dabartiniai apsvaiginimo būdai sukelia bendrą nesąmoningumą vienu ar keliais iš šių trijų būdų. Europoje galvijai įprastai apsvaiginami įsiskverbiančiu pneumatiniu ginklu. Principas yra sumušimas kartu su daliniu mechaniniu smegenų sunaikinimu. Kitoms gyvūnų rūšims (avims, naminiams paukščiams ir kiaulėms) dažniausiai naudojamas svaiginimas elektra. Tam tikrose šalyse veršeliai ar net suaugę galvijai gali būti apsvaiginti elektra. Pagrindinis principas yra perduoti tinkamo intensyvumo elektros srovę per smegenis, išprovokuojant masinę neuronų depoliarizaciją abiejuose smegenų pusrutuliuose. Galiausiai apsvaiginimas dujomis naudojamas daugelyje kitų Europos šalių kiaulių ir paukščių skerdyklose. Principas yra panardinti gyvūnus į atmosferą, kurioje yra didelė CO2 koncentracija, įkvėpta ji ištirpsta kraujyje ir pasiekia smegenis. Šie metodai užkerta kelią teisingam smegenų neuronų funkcionavimui, sukeliančiam grįžtamojo ar negrįžtamojo sąmonės praradimo būseną pagal naudojamus metodus ir parametrus (9). Vokalizacija apsvaiginimo dėžėje rodo reaktyvumą, kad gyvūnai turėtų būti nedelsiant apsvaiginti. Galiausiai kuriant svaiginimo dėžes taip pat galima atsižvelgti į tokius rodiklius kaip paslydimai, apsisukimai, kritimai ir šuoliai (2).
Kadangi skausmas yra susijęs su neigiamomis emocijomis, jis laikomas potencialiu streso šaltiniu. Manoma, kad nesąmoningumo metu, kai žievės struktūros nebeveikia, neigiamų emocijų, susijusių su nociceptine stimuliacija, nebėra, o tai rodo, kad nėra skausmo (9).
Gyvūnų nesąmoningumo būklei įvertinti Claudia Terlow ir Atkinson tyrimuose buvo naudojami šie rodikliai: 1. neatidėliotinas ir nuolatinis stovėjimo praradimas (suglebimas); 2. ritmiško kvėpavimo nebuvimas; ir 3. akies judesių ir refleksų nebuvimas: a) ragenos refleksas; b) akių rutulio sukimasis (matoma sklera); c) nistagmas; ir d) savaiminis mirksėjimas. Ritminis kvėpavimas buvo apibrėžiamas kaip pakartotinis oro įkvėpimas, lydimas reguliarių šonų ar krūtinės srities susitraukimo / išsiplėtimo judesių (išskyrus dusulį, gilų kvėpavimą per plačiai atvirą burną). Galvijai po apsvaiginimo dažnai rodo kaklo ir (arba) kojų judesius (14, 24).
Kiti ženklai, pavyzdžiui, nistagmas, laikomi mažiau patikimi ir gali būti naudojami tik kaip papildomi rodikliai, kurie nėra diskriminaciniai, tačiau rodo padidėjusią nepakankamo apsvaiginimo riziką (14).
Naudojant apsvaiginimo sistemą, kai sustoja galvijų širdis, paaiškėjo, kad kartais atsinaujina akių refleksai, pirmiausia ragenos, tada palpebraliniai. Tačiau vėliau jie išnyksta ir smegenys miršta neatgavus sąmonės. Tikėtina, kad smegenų centras ir žievė, kurie sustojus širdžiai paveikiami anoksijos greičiau nei smegenų kamieno sritis, inicijuoja visuotinęs smegenų epileptiforminės veiklos pabaigą. Šie aukštesni centrai, reikalingi sąmonei, pirmiausia miršta, tačiau atsparesnis smegenų kamieno regionas išgyvena ilgiau (13).
17
Svaiginimo etapas yra vienas kritiškiausių prieš skerdimą ne tik gerovės požiūriu, bet ir todėl, kad jis gali negrįžtamai paveikti mėsos kokybę (15).
Gyvūnus suvaržyti būtina dėl operatorių saugos ir tinkamo kai kurių svaiginimų metodų taikymo. Tačiau suvaržymas gyvūnams gali sukelti nerimą, todėl turėtų būti taikomas kuo trumpesnį laikotarpį (21, 23).
Draudžiama taikyti šiuos suvaržymo metodus: a) sąmonę turinčius gyvūnus kelti arba kabinti; b) mechaninėmis priemonėmis veržti ar rišti gyvūnų kanopas ar kojas; c) pažeisti stuburo smegenis, pvz., naudojant įvairius durklus; d) gyvūno imobilizavimui naudoti elektros srovę, kuri jo neapsvaigina ar nenužudo valdomomis sąlygomis, visų pirma elektros srovę, neveikiančią visų smegenų (21, 23).
1.7.1. Svaiginimas pneumatiniu ginklu.
Jei nenustatyta išimtis, Europoje gyvūnai turi būti apsvaiginti prieš nuleidžiant kraują. Galvijai dažniausiai apsvaiginami pneumatiniu ginklu. Tikslas yra nedelsiant sukelti gilų nesąmoningumą, nesukeliant skausmo. Sąmonės netekimą lemia du reiškiniai. Pirma, kai varžtas pataiko į kaukolę, jis sukelia smūgio bangą, kuri depoliarizuoja dalį smegenų neuronų, neleisdama jiems tinkamai veikti. Antra, kai varžtas įsiskverbia į smegenis, jis sunaikina dalį smegenų struktūrų. Tai sukelia smegenų kraujavimą, kuris taip pat pažeidžia smegenų struktūras (ir esančias toliau nuo varžto trajektorijos), sustiprina sąmonės netekimą (14). Šis galvijų apsvaiginimo būdas yra vienas iš labiausiai paplitusių didelėse skerdyklose (16).
Rekomenduojama skverbiančiojo varžto pistoleto vieta yra kaktos centre. Galvijams rekomenduojama vieta yra apie 3–5 cm (priklauso nuo veislės) virš dviejų įsivaizduojamų linijų, nubrėžtų nuo ausų vidurio ir akies vidaus priešingoje pusėje, sankirtos. Rinkos svorio kiaulėms optimali vieta yra apie 2,5 cm virš antakių, kaktos viduryje. Varžtas turi būti nukreiptas į smegenų kamieną. Tačiau atsižvelgiant į varžto dydį, palyginti su gyvūno galvos dydžiu, ir jo padėtį ant kaukolės, jis gali būti neoptimalus, jei gyvūnas juda ar nėra teisingai pritvirtintas, taigi smegenų kamieno gali nebūti pasiektas. Nepaisant to, kaip aprašyta aukščiau, varžto padaryta žala dažniausiai yra didžiulė ir gyvūnas gali būti teisingai apsvaigintas, net jei varžto kryptis ar padėtis nėra optimali. Tačiau, jei smegenų pažeidimas yra ribotas arba nepasiekia atitinkamų struktūrų, gyvūnas yra iš dalies arba visiškai sąmoningas ir privaloma nedelsiant šauti antrą šūvį (9, 21, 23).
18 1.7.2. Svaiginimas dujomis
Atsižvelgiant į pateiktus skerdimo rezultatus, buvo nustatyta, kad apsvaiginimas CO2 gali pagerinti skerdenos kokybę, nes sumažėja kraujavimo ir lūžių. Tačiau šis metodas vis dar kelia abejonių dėl gyvūnų gerovės, nes jis neskatina greito sąmonės netekimo, gyvūnai gali blaškytis per pirmąsias 20 sekundžių nuo CO2 poveikio. Dujų mišiniai, kurių anglies dioksido koncentracija yra mažesnė (pvz., N2 (azotas) ir 15 arba 30 proc. CO2) arba didelė inertinių dujų kaip argonas koncentracija, gali būti alternatyva (15). CO2 apsvaiginimo principas yra smegenų ląstelių rūgštėjimas, dėl kurio smegenų veikla slopinama, sumažėja budrumas, netenkama sąmonės ar net ištinka mirtis. Jis atsiranda dėl hiperkapnijos, sukeliančios kraujo rūgštėjimą, taip pat smegenų skysčio ir smegenų ląstelių. Gyvūnas panardinamas į dujų mišinį, kuriame yra anestezijos koncentracijos CO2. Dažniausiai naudojamas CO2 mišinys su oru. Kiaulės, dažnai grupėmis, įleidžiamos į gondolą, kuri nuleidžiama į duobę. Duobė ir tunelis užpildomi CO2 mišiniu. Pagal naują ES reglamentą (Tarybos reglamentas EB Nr. 1099/2009) svaiginant kiaules reikalaujama naudoti mažiausiai 80 proc. CO2 koncentraciją. Šiuose mišiniuose yra atitinkamai apie 4 proc. ir 13 proc. O2 (9, 23).
Palyginti su apsvaiginimu elektra, apsvaiginimas CO2 smarkiai sumažina dalinių skerdenos ir vidaus organų užteršimų. Tai skerdyklai suteikia ekonominio pranašumo. Po apsvaiginimo elektra mėsos virimo skysčių nuostoliai didesni ir blankesnė spalva (15).
Apsvaiginimo dujomis trūkumas gyvūnų gerovės prasme yra dažnai ilgas sąmonės praradimo laikas ir reakcijos, kurios, atrodo, išreiškia nerimą. Šios reakcijos apima traukulius, vengimo elgesį ir sunkų kvėpavimą. Kiaulių kvėpavimo pokyčiai įvyksta per kelias sekundes po panardinimo į CO2. Aversinis pobūdis buvo patvirtintas žmonėms, kuriems įkvėptos CO2 sukelia skausmą ir diskomforto pojūtį, kuris didėja didėjant koncentracijai (9).
1.7.3. Svaiginimas elektra
Kalbant apie mechaninį apsvaiginimą, svarbus elektrinio apsvaiginimo privalumas yra staigus sąmonės praradimas. Gaunamos srovės intensyvumas, be įtampos, priklauso nuo daugelio veiksnių kaip įrangos švarumas (elektrodai, vonia), gyvūno varža ir elektrodų vieta. Nepasisekti gali dėl nepakankamo srovės intensyvumo arba elektros grandinės pertraukimų, kurių gali atsirasti dėl neteisingos techninės priežiūros ar naudojimo, tarp jų – elektrinių parametrų parinkimo, arba dėl gyvūnų savybių. Apsvaiginimas elektra taip pat gali nepavykti, jei gyvūnai yra dehidratuoti (9, 24).
Apsvaiginimo elektra tikslas yra sukelti dirbtinai generalizuotą priepuolį. Yra du elektros svaiginimo tipai: 1) tik galva; 2) galva ir kūnas. Pirmu atveju iš abiejų gyvūno galvos pusių dedami
19
du elektrodai, kad srovė tekėtų tik per smegenis. Teisingai pritaikius techniką, naudojant atitinkamus elektrinius parametrus, sąmonės praradimas yra momentinis, bet grįžtamasis. Šis procesas naudojamas kiaulėms, avims ir tam tikrose šalyse galvijams. Kadangi technika yra grįžtama, kai kuriais atvejais ji naudojama religinio skerdimo metu (9).
Elektrinio apsvaiginimo principas yra sutrikdyti elektrinį smegenų aktyvumą. Ši technika apima elektrodų uždėjimą iš abiejų galvos pusių, kad smegenims būtų perduota tinkamo intensyvumo srovė. Įprastai smegenų neuronai sukelia elektrinį aktyvumą, todėl visos smegenys rodo ritminius svyravimus. Srovė, praeinanti pro smegenis, sutrikdo šį ritminį elektrinį aktyvumą. Teisingai pritaikius smegenų srovė yra visiškai tokia pati, kaip grandinėje, kuri įelektrina elektrodus. Tikslus elektrinio lauko pasiskirstymas smegenyse priklauso nuo elektrodų vietos ir gyvūno kaukolės bei smegenų savybių. Šis elektrinis laukas daro įtaką smegenų elektrinei veiklai, depoliarizuoja arba hiperpoliarizuoja daugelio neuronų membraną sinchronizuotai, sukeldamas epilepsijos priepuolį (9). Svaiginimo replių padėtis: svaiginimo replės dedamos tarp akių išorinių kampučių ir ausų pagrindo arba iškart po ausimis, arba po viena ausimi ir virš priešingos akies ir laikomos pakankamai laiko (ilgiau nei 3 sekundes), kad gyvūnas prarastų sąmonę (21, 23, 24).
Elektrinis galvos ir kūno svaiginimas naudojamas avims, kiaulėms, naminiams paukščiams ir tam tikrose šalyse galvijams. Šiuo atveju srovė praeina pro smegenis ir širdį. Avių ir kiaulių atveju du elektrodai dedami ant galvos, o trečias – krūtinės, krūtinkaulio ar nugaros. Suaugusiems galvijams, kurie skerdžiami įprastai, pirmiausia smegenis per nosies plokštelės ir kaklo jungo elektrodus perduodama srovė, o iškart po to – tarp galvos elektrodų ir trečiojo elektrodo, esančio šalia širdies (9, 23).
1.8.Skerdimo įtaka gyvūnų gerovei
Skerdžiant skausmas ir baimė yra dažnas streso šaltinis. Siekiant mažinti stresą, skerdžiama dažniausiai naudojant dvi intervencijas: pirma, gyvūnas apsvaiginamas, kad netektų sąmonės; ir, antra, gyvūnas nukraujuoja, kad mirtų. Sąmonės praradimo sukėlimu siekiama užtikrinti, kad skerdimo metu gyvūnas nepatirtų skausmo ar baimės. Nesąmoningas gyvūnas nejaučia stimulų, kylančių iš aplinkos, smegenys nebesugeba tvarkyti jutiminės informacijos. Nepaisant to, religinių skerdimų (halal ir shechita) kontekste nemaža avių ir galvijų dalis neapsvaiginama iki kraujavimo. Netekus kraujo pirmiausia prarandama sąmonė, tada mirštama. Tačiau tam tikrais atvejais, pvz., halal, gyvūnas gali būti apsvaigintas prieš religinį gerklės pjovimą arba iškart po jo, kad sparčiau prarastų sąmonę (9). Žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems nesukeliama skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti. Gyvūnai žudomi tik apsvaiginus. Gyvūnas išlaikomas be sąmonės ir nejautrus iki mirties. Išimtis taikoma religiniam skerdimui (21, 23).
20
Skerdimo tikslas yra sukelti didžiulį kraujavimą, kad žūtų gyvūnas ir būtų išsaugomos būsimų mėsos produktų savybės. Kraujuojant pašalinama apie 40–60 proc. kraujo tūrio. Kraujavimą galima sukelti neapsvaiginus (skerdimas religiniu būdu), nugaišusiam (kai kuriais atvejais svaiginant dujomis ar elektra) arba nesąmoningam gyvūnui. Reglamente dėl gyvūnų apsaugos juos žudant (EB Nr. 1099/2009, Europos Vadovų Taryba) teigiama, kad svaiginimo metodai, nesusiję su mirtimi, turi būti papildyti kitais būdais, užtikrinančiais tikrąją mirtį, iki gyvūnas vėl atgaus sąmonę. Praktiškai grįžtamuoju apsvaiginimu (dujomis, elektra tik galvą) siekiama gyvūną nukraujinti, kad tai sukeltų mirtį, kol sąmonė negrįš. Kraujavimas sukelia fiziologines korekcijas, sąmonės praradimą (neapsvaiginto gyvūno atveju) ir mirtį (9, 21, 23).
Pritaikius svaiginimo procedūrą, gyvūnai turi būti kuo greičiau nukraujinami krūtinės ląstos srityje. Galvijams gali būti naudojami du būdai. Krūtinės ląstos kraujavimas yra efektyvesnis, nes kraujo srautas yra didesnis, tačiau galvijams reikia dvigubo įsikišimo: pirmiausia įpjauti odą, o vėliau kitu peiliu perpjauti dideles kraujagysles, kylančias iš širdies (9). Skerdžiant nuosekliai perpjaunamos dvi miego arterijos ar kraujagyslės, iš kurių jos atsišakoja. Stimuliavimas elektros srove taikomas tik tuomet, kai įsitikinama, kad gyvūnas prarado sąmonę. Toliau apdorojama ir plikoma tik įsitikinus, kad nėra gyvūno gyvybės ženklų (21, 23).
Apskritai tyrimų rezultatai rodo, kad nutrūkus kraujotakai, gyvūnas per kelias sekundes praranda sąmonę. Smegenų veikla nutrūksta po 12–72 s. Nesąmoningumas atsiranda tikriausiai anksčiau. Jaunesnių gyvūnų smegenys šiek tiek ilgiau atsispiria išemijos poveikiui. Galvijų rezultatai labai skiriasi. Tyrimai su įvairaus amžiaus neapsvaigintais veršeliais parodė, kad sąmonės netekimas ar mirtis įvyko nuo 5 iki 336 s po kraujavimo (9, 24).
21
2.
Tyrimo metodai ir medžiaga
2.1.Tyrimo atlikimo vieta, laikas, trukmė
Tyrimas atliktas 3 skerdyklose (A,B,C) 2020 metais. Kiekvienoje skerdykloje stebėjimas atliktas 5 dienas po 3-4 valandas per dieną. A skerdykloje vertinimas buvo atliktas nuo 2020.07.13 iki 2020.07.17. B skerdykloje vertinimas atliktas nuo 2020.10.05 iki 2020.10.09. C skerdykloje vertinimas atliktas nuo 2020.09.07 iki 2020.09.11 dienos.
2.2.Informacija apie skerdyklas
Skerdykloje A paskerdžiamos apie 300 kiaulių per dieną ir apie 100 galvijų, B skerdykloje paskerdžiamos iki 50 kiaulių per dieną ir tiek pat galvijų, skerdykloje C paskerdžiamos 400 kiaulių per dieną ir 200 galvijų. Iš viso ištirtos kiaulės - 551 ir 276 galvijai. A ir C skerdyklose ištirta po 200 kiaulių ir 100 galvijų, B skerdykloje buvo tiriamos 151 kiaulė ir 76 galvijai.
2.1.Gyvūnų gerovės vertinimo metodika
Tyrimui sukūrėme vertinimo sistemą, pagal gyvūnų gerovės galiojančius reglamentus skerdyklose, pagal šiuos dokumentus:
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 Dėl žudomų gyvūnų apsaugos;
Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 Nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus;
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Europos parlamento Tarybos reglamentą (ES) 2017/625, dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą;
Europos Komisijos Tarybos reglamentą 2008/0180, dėl gyvūnų apsaugos juos žudant; Gyvūnų gerovė buvo vertinama nuo gyvulių atvežimo į skerdyklą iki gyvūno mirties, perpjovus stambiąsias kraujagysles. Iš viso buvo vertinami 32 skirtingi kriterijai per visą gyvūno laikotarpį skerdykloje. Vertinimo sistemą suskirstėme į 6 etapus (transportavimą, varymą, laikymą, sužalojimus, svaiginimą ir nužudymą). Transportavimo etape vertinami 7 kriterijai (24 balai) (1 lentelė) : vertinamas vežamų gyvūnų skaičius ir rūšis; transporto priemonės pritaikymas : bendra konteinerio būklė, stogas, pakratai; transporto priemonės suprojektavimas; gyvūnams skiriama erdvė;
22
pakrovimo ir iškrovimo įrenginiai: sužalojimai, jei tokie įvyko, ar įrenginiai buvo išplauti ir dezinfekuoti, vertinamas rampos kampas, borteliai, pertvarų pritaikymas; atvežtų gyvūnų būklė; gyvūnų pririšimas. Varymo etape vertinami kriterijai (8 balai) (2 lentelė): draudžiami veiksmai prieš gyvūnus; elektros impulsų naudojimo dažnis; varymas; gyvūnų srautas. Laikymo etape vertinami 5 kriterijai (10 balų) (3 lentelė): grupės dydis; laikymo sąlygos; sužalojimai šiuo etapu; gyvūnų savijauta, vokalizacija; vandens ir pašaro prieinamumas. Sužalojimų etape vertinami įvykę sužalojimai (6 balai) (4 lentelė): transportavimo metu; varymo metu; laikymo metu; pirmosios pagalbos suteikimas; priverstinis nužudymas. Svaiginimo etape vertinami 3 kriterijai (6 balai) (5 lentelė): gyvūnų suvaržymas; draudžiami veiksmai prieš gyvūnus; svaiginimo įrenginiai: svaiginimas replėmis, svaiginimas elektros sroves ir svaiginimas dujomis. Nužudymo etape vertinami 6 kriterijai (10 balų) (8 lentelė): gyvūnų suvaržymas; sąmoningumo tikrinimas; žudymo procesas; apsvaiginimas žudant/sąmoningumas; nukraujinimas; nukraujinimo trukmė po svaiginimo. Sąmoningumo vertinimui buvo naudotos 6 ir 7 lentelės. Kiekvienas gyvūnas vertinamas pagal kriterijus, pateiktus lentelėse prieduose (1 – 8 lentelės). Gyvūnų sąmoningumas buvo vertinamas pagal Atkinson (24), sukurtas vertinimo lenteles (6, 7 lentelės). Vertinimas buvo pasirinktas 2 balų sistemoje, kur 2 balai buvo skiriami, kai nebuvo užfiksuoti jokie pažeidimai, 1 balu vertinama, kai pastebimi nedideli pažeidimai, o 0 vertinama, kai fiksuojami stiprūs pažeidimai gyvūnų gerovei. Kiekvienas gyvūnas vertinamas individualiai. Daugiausiai galima buvo surinkti 64 balus per visus etapus.
* Simboliu pažymėti kriterijai nebuvo įtraukti į bendrą balų sistemą, dėl nepasitaikiusių ar vienetinių atvejų.
Galutinė vertinimo sistema:
Puikios sąlygos – 64 - 60 balai; Skerdykloje visiškai užtikrinama gyvūnų gerovė. Gyvūnai
nepatiria kančių ir bereikalingo streso jokiame etape.
Geros sąlygos – 50 – 60 balai; Skerdykloje sukurtos geros gyvūnų gerovės sąlygos. Gyvūnai
patiria mažai streso ir kančių.
Vidutinės sąlygos – 40 - 50 balai; Skerdykloje sukurtos vidutinės gyvūnų gerovės sąlygos. Patenkinamos sąlygos – 35 -40 balai; Skerdykloje fiksuojami dideli pažeidimai gyvūnų
gerovės atžvilgiu.
Blogos sąlygos – iki 35 balų; Skerdykloje nesilaikoma gyvūnų gerovės. Gyvūnai patiria stresą
ir kančias. Fiksuojami draudžiami veiksmai prieš gyvūnus. Gyvūnai skerdykloje patiria stiprius sužalojimus ar net gaišta.
23
2.2.Statistinis duomenų apskaičiavimas
Duomenų analizei taikytos IBM SPSS Statistics programos aprašomosios ir palyginamosios analizės funkcijos, padaryti paveikslai duomenų iliustravimui. Visi duomenys pradžioje surašyti į Microsoft Office Excel 2013, o tada perkelti į SPSS Statistics programą, suskaičiuoti vertinamų etapų vidurkiai, skirtumo tarp vidurkio patikimumo koeficientas ir koreliacija tarp kiaulių ir galvijų gerovės vertinimo. Statistiškai patikimi rezultatai buvo laikomi, kai p<0,05 (P=95 proc.).
24
3.
Tyrimo rezultatai
Transportavimo etape daugiausiai kiaulių ir galvijų gerovės užtikrinimui skirta balų C skerdykloje (2 balai). Mažiausiai gerovės balų skirta kiaulių A skerdykloje (1,89 balai), galvijų gerovės užtikrinimas šiame etape įvertintas 1,9 balais (p<0,05). B skerdykloje kiaulių gerovės užtikrinimas šiame etape įvertintas 1,92 balais, galvijų - 1,93 balais. A skerdykloje šis etapas bendrai įvertintas – 1,9 balai, B skerdykloje – 1,92 balai, C skerdykloje – 2 balai. Bendras šio etapo gerovės užtikrinimo balų vidurkis visose skerdyklose – 1,94 balai.
10 paveikslas. Gyvūnų gerovės vertinimas skerdyklose transportavimo etape
Varymo etape daugiausiai gyvūnų gerovės užtikrinimui skirta galvijų B skerdykloje (1,93 balai), kiaulių šis etapas įvertintas 1,92 balais. Mažiausiai šiame etape skirta A skerdykloje kiaulių gerovės užtikrinimui (1,41 balai), o galvijų (1,57 balai). Šiame etape nustatyta Šiame etape nustatyta stipri koreliacija ( r = 1) tarp draudžiamų veiksmų prieš gyvūnus ir varymo kriterijų (p<0,05), tai reiškia, kad kuo daugiau buvo atliekama draudžiamų veiksmų prieš gyvūnus, tuo daugiau gyvūnai varymo metu išreiškė baimės požymius ir didėjo jų vokalizacija. Taip pat, nustatyta vidutinė koreliacija (r = 0,45) tarp elektros impulsų naudojimo dažnio ir draudžiamų veiksmų prieš gyvūnus (p<0,05). C skerdykloje gyvūnų gerovė šiame etape kiaulėms ir galvijams įvertinta 1,89 balais. A skerdykloje šis etapas bendrai įvertintas – 1,49, B skerdykloje – 1,93, C skerdykloje – 1,89 balais. Bendras šio etapo gerovės užtikrinimo balų vidurkis visose skerdyklose – 1,77 balai.
1,82 1,84 1,86 1,88 1,9 1,92 1,94 1,96 1,98 2
A skerdykoje B skerdykloje C skerdykloje
V er ti ni m o ba la s
Gyvūnų gerovės vertinimas balais skerdyklose Kiaulės Galvijai
25
11 paveikslas. Gyvūnų gerovės vertinimas skerdyklose varymo etape
Gyvulių laikymo etape daugiausiai gyvūnų gerovės užtikrinimui skirta balų B skerdykloje galvijų gerovei (1,98 balais), kiaulių šis etapas įvertintas – 1,96 balais (p<0,05). Mažiausiai gerovės balų šiame etape skirta kiaulių gerovei C skerdykloje (1,64 balai), galvijų gerovei skirta (1,65). Šiame etape nustatyta stipri koreliacija (r = 0,9) tarp grupės dydžio ir patiriamų sužalojimų šiame etape (p<0,05), tai reiškia, kad didėjant gyvūnų grupės dydžiui, daugėjo ir sužalojimų, dėl per didelio susispaudimo ar kovų įvykusių tarp gyvulių. Taip pat, nustatyta stipri koreliacija (r = 0,95) tarp varymo metu patirtų draudžiamų veiksmų ir gyvūnų savijautos, bei vokalizacijos šiame etape (p<0,05), didėjant draudžiamų veiksmų dažniui, gyvūnai buvo neramūs ir sudirgę šiame etape, taip pat didėjo vokalizacijos dažnis. A skerdykloje kiaulių gerovė šiame etape įvertinta 1,88 balais, galvijų – 1,65 balais. A skerdykloje šis etapas bendrai įvertintas – 1,77, B skerdykloje – 1,97, C skerdykloje – 1,65 balais. Bendras šio etapo gerovės užtikrinimo balų vidurkis visose skerdyklose – 1,79 balai.
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2
A skerdykloje B skerdykloje C skerdykloje
V er ti ni m o ba la s
Gyvūnų gerovės vertinimas balais skerdyklose Kiaulės Galvijai
26
12 paveikslas. Gyvūnų gerovės vertinimas skerdyklose laikymo etape
Apsaugos nuo sužalojimų etape daugiausiai gyvūnų gerovės balų skirta galvijų B skerdykloje gerovei (2 balai), kiaulių šis etapas įvertintas 1,95 balais (p<0,05). Mažiausiai gyvūnų gerovei šiame etape skirta kiaulių A skerdykloje (1,88 balai), galvijų gerovė šiame etape įvertinta 1,94 balais (p<0,05). C skerdykloje kiaulių gerovės užtikrinimui skirti 1,93 balai, galvijų – 1,96 balai (p<0,05). Šiame etape nustatyta stipri koreliacija tarp sužalojimų patirtų varymo metu ir draudžiamų veiksmų, bei elektros impulsų naudojimo dažnio (r = 1). A skerdykloje šis etapas bendrai įvertintas – 1,91, B skerdykloje – 1,98, C skerdykloje – 1,96 balais. Bendras šio etapo gerovės užtikrinimo balų vidurkis visose skerdyklose – 1,95 balai.
0 0,5 1 1,5 2 2,5
A skerdykloje B skerdykloje C skerdykloje
V er ti ni m o ba la s
Gyvūnų gerovės vertinimo etapai Kiaulės Galvijai 1,82 1,84 1,86 1,88 1,9 1,92 1,94 1,96 1,98 2
A skerdykloje B skerdykloje C skerdykloje
V er ti ni m o ba la s
Gyvūnų gerovės vertinimas balais skerdyklose apsaugos nuo sužalojimų etape Kiaulės Galvijai
27
13 paveikslas. Gyvūnų gerovės įvertinimas skerdyklose apsaugos nuo sužalojimų etape
Svaiginimo etape daugiausiai gyvūnų gerovės užtikrinimui balų skirta galvijų B skerdykloje (2 balai), kiaulių šis etapas įvertintas 1,99 balais (p<0,05). Taip pat gerovė įvertinta aukščiausiu balu C skerdykloje kiaulių (2 balai), galvijų šis etapas įvertintas 1,98 balais. A skerdykloje gerovė šiame etape kiaulių ir galvijų įvertinta 1,95 balais (p<0,05). Šis etapas A skerdykloje bendrai įvertintas – 1,95, B skerdykloje – 2, C skerdykloje – 2 balais. Bendras šio etapo gerovės užtikrinimo balų vidurkis visose skerdyklose – 1,98 balai.
14 paveikslas. Gyvūnų gerovės vertinimas skerdyklose svaiginimo etape
Nužudymo etape daugiausiai gyvūnų gerovės užtikrinimui skirta kiaulių B skerdykloje ( 2 balai), galvijų gerovė šiame etape įvertinta 1,99 balais (p<0,05). Mažiausiai šiame etape gerovės atžvilgiu skirta galvijų ir kiaulių C skerdykloje (1,8 balai). A skerdykloje gerovės užtikrinimas nužudymo etape įvertintas kiaulių 1,87 balais, galvijų – 1,96 balais. Šis etapas A skerdykloje bendrai įvertintas – 1,92, B skerdykloje – 2, C skerdykloje – 1,8 balais. Bendras gyvūnų gerovės užtikrinimo balų vidurkis šiame etape visose skerdyklose – 1,9 balai.
1,92 1,93 1,94 1,95 1,96 1,97 1,98 1,99 2
A skerdykloje B skerdykloje C skerdykloje
V er ti ni m o ba la s
Gyvūnų gerovės vertinimo balai skerdyklose svaiginimo metu Kiaulės Galvijai
28
15 paveikslas. Gyvūnų gerovės įvertinimas visose skerdyklose nužudymo etape
Gyvūnų gerovės vertinimo sistemoje puikias gyvūnų gerovės sąlygas užtikrino B ir C skerdyklos, surinkusios 62,31 balus kiaulėms ir 62,61 balus galvijams B skerdykloje, bei po 60,55 balus kiaulėms ir 60,73 balus galvijams C skerdykloje (p<0,05). B skerdykloje skirta daugiausiai balų šio tyrimo metu, dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo. A skerdyklos gyvūnų gerovė įvertinta atitinkanti geras sąlygas, įvertinta 58,62 balais kiaulėms ir 58,85 balais galvijams (p<0,05). Iš viso buvo galima surinkti 64 suminius balus per visus 6 etapus. Bendrai vertinant, galvijų gerovė buvo įvertinta 0,3 proc. geriau nei kiaulių visose skerdyklose.
16 paveikslas. Kiaulių ir galvijų suminis gerovės įvertinimas skerdyklose
1,7 1,75 1,8 1,85 1,9 1,95 2
A skerdykloje B skerdykloje C skerdykloje
V er ti ni m o ba las
Gyvūnų gerovės vertinimas balais skerdyklose nužudymo etape Kiaulės Galvijai 58,62 62,31 60,55 58,85 62,61 60,73 56 57 58 59 60 61 62 63
A skerdykla B skerdykla C skerdykla
V er ti ni m o ba la s
Suminis gyvūnų gerovės vertinimas skerdyklose
Gyvūnų gerovės suminis vertinimas
29
4.
Rezultatų aptarimas
Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad A, B ir C skerdyklos, atitinka Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančius gyvūnų gerovės reikalavimus, tačiau nei viena skerdykla nesurinko maksimalių 64 balų, dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo nuo jų atvežimo iki paskerdimo. Transportavimo etape gyvūnų gerovė skerdyklose įvertinta – 1,94 balais. Šio etapo metu B skerdykloje užfiksuotas pažeidimas, dėl per stačios iškrovimo rampos, dėl ko kilo gyvūnų slidinėjimai ir pavieniai kritimai. C skerdykloje transportavimo metu visa įranga puikiai atitiko visus reikalavimus, neužfiksuotas nei vienas neatitikimas.
Didžiausi pažeidimai pastebėti varymo etape A skerdykloje, kuriame kiaulių gerovė įvertinta 1,41 balais, o galvijų – 1,52 balais. Šiuo etapu buvo užfiksuoti itin grubūs veiksmai prieš gyvūnus, fiksuoti ir draudžiami veiksmai, kai naudojama fizinė jėga, gyvūnų tempimas, spardymas, rėkimas, dažnas elektros impulsų naudojimas. Taip pat šiuo etapu gyvūnų vokalizacija buvo labai didelė, gyvūnai rodė baimės ir streso požymius, personalui atliekant šiuos veiksmus ir buvo pastebėta daugiausiai sužalojimų šio etapo metu, užfiksuotas atvejis, kai galvijas peršoko apsauginę pertvarą ir įbaugintas lipo ant kiaulių, dėl ko kilo nubrozdinimai. Daugiausiai šiame etape balų skirta galvijų B skerdykloje - 1,93 balai ir kiaulių 1,92 balai. Šio etapo metu užfiksuoti griežti veiksmai prieš kiaules, dėl ko didėjo jų vokalizacija. Nors elektrinės lazdos nebuvo naudojamos, tačiau, grubūs veiksmai buvo atlikti su skydais, norint priversti gyvūnus judėti. Grandin savo darbuose, pastebi didelius galvijų elgesio skirtumus laikymo metu. Tyrimo metu taip pat buvo užfiksuotas padidėjęs gyvūnų reaktyvumas ir vokalizacija, jei šie varymo metu patyrė grubius veiksmus iš personalo (2). Strappini savo tyrimuose padarė išvadą, kad daugiausia sužalojimų įvyksta iškrovimo ir svaiginimo metu (5). Bendras šio etapo balas – 1,76.
Skerdyklose laikymo etapas įvertintas 1,79 balais. C skerdyklos aplinka ir įrengimai turėjo nedidelių trūkumų, dėl ko kai kurie gyvūnai patyrė nedidelių nubrozdinimų. Taip pat gyvūnai buvo grupuojami kiek per didelėmis grupėmis, dėl intensyvaus skerdyklos skerdimo srauto. Grupėse užfiksuoti pavieniai gyvūnų kovos atvejai, dėl ko buvo patirta nežymių sužalojimų. A skerdykloje užfiksuota, kad galvijai yra laikomi didelėse grupėse, susigrūdę, apsauginės pertvaros yra kiek per žemos, nes galvijai jas geba peršokti. Taip pat toje pačioje patalpoje yra laikomos ir kiaulės, kurios yra atskirtos pertvaromis, tačiau galvijai girdi nuolatinį kiaulių žviegimą, atliekant svaiginimą.
Gyvūnų gerovės užtikrinimo, dėl sužalojimų etape gerovė įvertinta – 1,95 balais. Šiame etape buvo užfiksuoti sužalojimai, dėl skerdyklos įrangos defektų, netinkamo gyvūnų grupavimo, tačiau didžiausi pažeidimai užfiksuoti, dėl nederamo personalo elgesio. Šiame etape pastebėtos mėlynės,
30
nubrozdinimai, sukelti gyvūnų kovų buvo pavieniai, tačiau sužeidimai, dėl nederamo personalo elgesio buvo fiksuojami A skerdykloje, kurioje pastebėti ir draudžiami veiksmai, tokie, kaip gyvūnų tempimas, spardymas, elektros impulsų naudojimas jautriose gyvūno vietose, taip pat užfiksuoti sužalojimai, dėl gyvūnų lipimo vienas per kitą, dėl patiriamo streso skerdykloje. Kitose skerdyklose užfiksuoti pavieniai, nežymūs sužalojimai. Šiame etape sužalojimų per visa laikotarpį skerdykloje nepatyrė nei vienas galvijas B skerdykloje. Blomke (4) savo tyrimuose taip pat pažymi, kad daug sužalojimų buvo padaryta, dėl gyvūnų tarpusavio kovų blogai sugrupavus ar netinkamo darbuotojų elgesio.
Daugiausiai balų skirta gerovės atžvilgiu buvo svaiginimo etape – 1,98. Svaiginimo metu gyvūnams buvo užtikrintas sąmonės netekimas iki jo mirties. Kiaulėms svaiginti buvo naudojamos CO2 dujų kameros, bei elektros srovė perduodama per žnyples, galvijai buvo svaiginami pneumatiniu ginklu. Visose skerdyklose šis etapas buvo atliekama kruopščiai, pasitaikė pavieniai atvejai, kai svaiginimas buvo neefektyvus pirmą kartą, tačiau visais atvejais buvo pakartotas svaiginimas ir gyvūnas prarado sąmonę. Šiame etape sužalojimų neužfiksuota, kaip Strappini pastebėjo savo tyrimuose (2).
Gyvūnų nužudymo etape gyvūnų gerovė skerdyklose įvertinta – 1,9 balais. Nužudymo metu galvijams buvo tiksliai perpjaunamos kraujagyslės, gyvūnai liko nesąmoningi iki mirties. Kiekvienam galvijui perpjautos kraujagyslės per 60 sekundžių nuo apsvaiginimo. Kiaulės buvo žudomos teisingai, sąmonės nebuvimas buvo išlaikytas iki gyvūno mirties. Kraujas nuleistas per 10 sekundžių nuo gyvūno apsvaiginimo. Šiame etape nepastebėta daug neatitikimų, tačiau A skerdykloje, kiaulių kraujo nuleidimas po svaiginimo viršijo 15 sekundžių tarpą, dėl kiaulių svaiginimo CO2 kameroje grupėse po 5-6 kiaules.
Gyvūnų gerovės vertinimo sistemoje puikias gyvūnų gerovės sąlygas užtikrino B ir C skerdyklose. Skerdyklose buvo užfiksuoti smulkūs pažeidimai, tačiau bendrame kontekste, skerdyklos atlieka puikų darbą gyvūnų gerovės užtikrinimui iki jo mirties. B skerdykla surinko daugiausiai balų šio tyrimo metu. Šiam įvertinimui galėjo įtakos turėti tai, kad tai nėra labai didelė skerdykla ir gyvūnai dažniausiai vežami nedidelėmis grupėmis iš privačių ūkininkų. A skerdyklos gyvūnų gerovė įvertinta atitinkanti geras sąlygas. Šioje skerdykloje buvo užfiksuotų didesnių pažeidimų, taip pat draudžiamų veiksmų prieš gyvūnus, tačiau įranga, patalpos yra sukurtos geros ir saugios. Iš viso buvo galima surinkti 64 suminius balus per visus 6 etapus. Bendrai vertinant, galvijų gerovė buvo įvertinta 0,3 proc. geriau nei kiaulių visose skerdyklose.
31
Išvados
1. Vadovaujantis parengta metodika gyvūnų gerovei įvertinti balais pagal 32 kriterijus jų transportavimo, varymo, laikymo, apsaugos nuo sužeidimų, svaiginimo ir nužudymo metu daugiausiai balų (62,61 balo), iš 64 galimų, buvo skirta B skerdykloje galvijų gerovės užtikrinimui, mažiausiai 58,62 balai A skerdykloje už kiaulių gerovės užtikrinimą.
2. Puikios gyvūnų gerovės sąlygos ir kiaulėms, ir galvijams buvo užtikrintos B (atitinkamai 62,31 ir 62,61 balais) ir C (60,55 ir 60,73 balais) skerdyklose, o A skerdykloje geros (atitinkamai 58,62 ir 58,85 balais).
4. Geriausiai įvertintas etapas, dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo buvo svaiginimas C skerdykloje (2 balai). Blogiausiai įvertintas etapas buvo kiaulių ir galvijų varymas A skerdykloje (atitinkamai 1,41 ir 1,57 balais).
5. Gerovės reikalavimų laikymasis A, B ir C skerdyklose kiaulių skerdimo metu buvo įvertintas žemesniais balais (60,55 balai) nei galvijų (60,73 balai).
32
Pasiūlymai / Rekomendacijos
1. Darbo vietoje rekomenduojama iškabinti Europos Komisijos sukurta informatyvias gaires, kurios trumpai ir aiškiai parodo, kaip reikia teisingai elgtis su gyvūnais skirtinguose etapuose ir kokie veiksmai yra nerekomenduojami ar draudžiami.
2. Darbuotojams, kurie atlieka draudžiamus veiksmus, reikėtų taikyti korekcines priemones,
pirmiausiai įspėti, o jei šie veiksmai toliau vyksta, tuomet taikyti griežtesnes priemones, baudas ar atleisti iš darbo.
3. Tyrimo metu pastebėta, kad gyvūnai, kurie buvo atvežti iš privačių ūkių, kuriuose laikomi nedideli kiekiai gyvūnų, buvo daug ramesni varymo etape. Norint pagerinti gyvūnų gerovę ir skerdyklos darbuotojų saugą, galvijai turėtų būti įpratę, kad pėstieji žmonės juos išvestų į gardus ir iš jų, kol jie palieka fermą ar pašarų aikštelę. (8)
4. Tyrimo metu daugiausiai pažeidimų kilo, dėl darbuotojų elgesio su gyvūnais. Norint pagerinti gyvūnų gerovę skerdyklose, rekomenduojama apmokyti darbuotojus, kurie turi kontaktą su gyvūnais, taip pat parodyti kaip galima gyvūnus varyti, nesukeliant jiems streso ar kančių.
33
Literatūros sąrašas
(1) Velarde A, Fàbrega E, Blanco-Penedo I, Dalmau A. Animal welfare towards sustainability in pork meat production. Meat Sci 2015;109:13-17.
(2) Losada-Espinosa N, Villarroel M, María GA, Miranda-de la Lama, Genaro C. Pre-slaughter cattle welfare indicators for use in commercial abattoirs with voluntary monitoring systems: A systematic review. Meat Sci 2018;138:34-48.
(3) Costa M, Pracca G, Sucari A, Galli L, Ibargoyen J, Gentiluomo J, et al. Comprehensive evaluation and implementation of improvement actions in bovine abattoirs to reduce pathogens exposure. Prev Vet Med 2020;176:104933.
(4) Blömke L, Volkmann N, Kemper N. Evaluation of an automated assessment system for ear and tail lesions as animal welfare indicators in pigs at slaughter. Meat Sci 2020;159:107934.
(5) Wigham EE, Butterworth A, Wotton S. Assessing cattle welfare at slaughter – Why is it important and what challenges are faced? Meat Sci 2018;145:171-177.
(6) Iannetti L, Neri D, Santarelli GA, Cotturone G, Podaliri Vulpiani M, Salini R, et al. Animal welfare and microbiological safety of poultry meat: Impact of different at-farm animal welfare levels on at-slaughterhouse Campylobacter and Salmonella contamination. Food Control 2020;109:106921. (7) Rutherford NH, Lively FO, Arnott G. Evaluation of rumen temperature as a novel indicator of meat quality: Rumen temperature and haematological indicators of stress during the pre-slaughter period as predictors of instrumental meat quality in bulls. Meat Sci 2019;158:107913.
(8) Grandin T. On-farm conditions that compromise animal welfare that can be monitored at the slaughter plant. Meat Sci 2017;132:52-58.
(9) Terlouw C, Bourguet C, Deiss V. Consciousness, unconsciousness and death in the context of slaughter. Part I. Neurobiological mechanisms underlying stunning and killing. Meat Sci 2016;118:133-146.
(10) Brandt P, Rousing T, Herskin MS, Olsen EV, Aaslyng MD. Development of an index for the assessment of welfare of finishing pigs from farm to slaughter based on expert opinion. Livestock Science 2017;198:65-71.
