1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINöS MEDICINOS PROGRAMA GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
KAMILö PLUNGYTö
KLINOPTILOLITO ĮTAKA öDALO MAISTO MEDŽIAGŲ
PASISAVINAMUMUI IR ŠUNŲ SVEIKATOS BŪKLEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
DARBO VADOVAS: prof. dr.
ALGIRDAS JANUŠKEVIČIUS
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas) KLINOPTILOLITO ĮTAKA MAISTO MEDŽIAGŲ PASISAVINAMUMUI IR ŠUNŲ SVEIKATOS BŪKLEI
1. Yra atliktas mano paties/pačios
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Kamil÷ Plungyt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Kamil÷ Plungyt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
Darbas atitinka reikalavimus, atlikti bandymai su šunimis skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s etapuose, pirmą katrą mūsų šalyje panaudojant mineralinį priedą klinoptilolitą, buvo specialiai pagamintas suaugusiems šunims ÷dalas, darbas parašytas savarankiškai.
Algirdas Januškevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Algirdas Januškevičius
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)
TURINYS
SUMMARY ... 4 ĮVADAS ...Error! Bookmark not defined.
3
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 13
1.1. Ceolitų panaudojimas ... 13
1.1.1. Klinoptilolito panaudojimo spektras... 16
1.1.2. Vermikulito panaudojimo spektras ... 20
1.2. Ceolitų panaudojimas šunų ÷daluose... 22
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23
2.1. Tyrimų organizavimas... 23
2.2. Tyrimų metodikos ... 25
3. REZULTATAI ... 26
3.1. Bandymas su kal÷mis (tik jas atrinkus tyrimui) ... 26
3.2. Bandymas su kal÷mis, pra÷jus 2 m÷n. nuo š÷rimo pradžios ... 30
3.3. Bandymas su kal÷mis šuningumo viduryje ... 34
3.4. Bandymas su kal÷mis laktacijos periodo viduryje ... 37
3.5. ödalų suš÷rimo kiekiai vokiečių aviganių kal÷ms ir pagrindiniai veislyno ekonominiai rodikliai... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
IŠVADOS... 49
4 SUMMARY
Kamil÷ Plungyt÷ – Master student, Faculty of Veterinary. Advisor – Prof. dr. Algirdas Januškevičius
University of health sciences veterinary academy, department of Animal Nutrition, Kaunas. Volume and structure of the final study
This final study is written in Lithuanian language, containing 59 pages and includes: an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used literature including 79 references, 17 tables and 4 pictures.
Nowadays dogs food industry is very competitive, the range of doog products is wide so the people has a good option to choose. Dry and wet dog food is produced based on different growing periods, breed and even phisiological conditions: maturity, pregnancy, lactation ect. Requirements for the qualititive and quantitive indicators of the dog food are increasing very fast. Components, which could be used in past in a large quantities, in these days is undesirable to use in a diets, because it can cause allregic reactions in the body. There are more stringent requrements for the wellfare of dogs, breed characteristics and especially impact for the environment (ecological point of view).
In the markets there is a large number of different food available, which has different additives and complementaries. Diets are complete and balanced containing the variety of plant and animal components. In a food production companies use only high quality ingredients, raw materials, which are easily digestible in the body and not harmful for the dog.
Therefore it’s necessary to look for viable alternatives, which could strengthen the animal's own natural protection system. One of the ways - to use special food additives which are beneficial for the welfare of animals, especially modulation of intestinal microflora.
In the industrial production of dry and wet dog food in the future will be used zeolites as such: vermiculite, clinoptilolite, flagovit, bentonite, kaolin and many others.
One of the most widely used zeolite – clinoptilolite – in our country is a new and poorly used supplement. Trying to find out how clinoptilolite affects nutrients uptake rate for the dog, the reasearch was done with German Shepherd breed adult bithches.
5 The purpose of this study – to determine nutrients level in the stool and nutrients uptake rate in German Shepherd adult dogs; asses the impact of the chemical and morphological indicators changes in the blood; assess the consistency of fecal excretion.
Scientific novelty of the work – the first time in Lithuania was done digestibility-balance test with the adult German Shepherd breed bitches and was made an evaluation of zeolite impact for dry organic matter, organic matter, crude proteins, crude fats, crude fiber, crude ash and nitrogen-free extractives uptake in regular, pregnancy and lactation period.
The practical significance of the work – with the using new additives produce food for dogs and cats in order to optimize digestion and absorption processes of the animals. Based on done reasearch was determined that clinoptilolite positively affects some nutrients uptake in animals body, improves better health condition, and also provides lower pollution rate in the environment.
The methods used in the study – in dog kennel was carried out scientific-research on the German Shepherd breed bitches in 2010-2011. During the course of scientific study were done four digestibility tests. Digestibility tests were conducted at different periods of physiological conditions.
Research methods. During the 2010 – 2011 years in dog kennel was carried out scientific-research test with the German Shepherd breed bitches. During the course was carried out four digestibility trials: at the beginning of the study – after one month when the bitches had been started feeding with the test food, in regular period – after two months when the study was started, during mid-pregnancy and lactation periods. Digestibility test were conducted at different periods of physiological conditions.
Bitches for the reasearch were selected randomly, taking into account: age, body weight, health, character.
Bitches were selected 3–4 years old and weighing around 35–40kg.
It was concluded two analogue groups of 5 bitches in each group: 5 bitches in the control group and 5 bitches in the test group. Bitches were kept in the cages alone. All dogs had equal living and maintenance conditions. During the study, bitches were fed with the complete and balanced dry dog food for the adult large breed dogs “Nature’s Protection”. Test group received 1.5% zeolite clinoptilolite with the food, which replaiced a part of regular mineral supplementation.
Tests of the food and feces were carried out in accordance with accepted procedures:
• the content of the water and dry matter were determined by drying in the incubator at 60–65oC into constant weight, and later on at 100–105oC tempreture; the total himidity and dry matters were calculated;
6 • proteins were determined by the Kjeldahl method;
• fats were extracted by the Soxhlet device using organic solvents;
• test production were burned in the muffle furnace at 550oC tempreture (got the crude ash)
• fiber content of the test production was found boiling the kibbles in the acetic and nitric acid mixture, washed in hot distilled water, alcohol and ether and dried in incubator at 100–105oC tempreture;
• nitrogen-free extractives was calculated by subtracting the crude proteins, crude fats and crude fiber of organic content; energy metabolism was calculated according to the calorific value of nutrients;
• coefficients of digestibility were calculated in regular way - digested food material divided by the obtained food material and then multiplied by 100.
The blood was taken from the sofena venus. For morphological tests blood was sampled in EDTA tubes and for the chemical analysis - in a test tube without preservatives. Blood serum obtained from blood was stored at room temperature for 2 hours, then separated from the tube by the glass rod and put in centrifuge for 10 minutes, 3000 revolutions per minute.
Blood biochemical indicators were determined by the automatic biochemical analyzer "DIALAB Autolyzer 20010D-2009 (USA), morphological studies were done in blood analyzer MELET SCHLOISING LABORATORIES (France). Samples and necessary reagents components, under determined time was put on the external part of the analyzer, depending on the set program, at the right time interval. All these procedures let us to measure optical density, and automaticly calculate concentration of components.
Using the Sjundet t-test was determined statistic results as arithmetical average, arithmetic mean of errors, reliability criteria and the degree of reliability.
Scientific research was done in accordance with the 2008 12 18 of Lithuania Veterinary Service order no. B1-639 („Valstyb÷s žinios“, 2009 01 22, Nr. 8) “Maintenence and storage for use requerements for animals used for experimental and other scientific purposes”.Also, in accordance with EU Directive 86/609/EEC and the EC recommendation EC 2007/526 of Animal Use and storage of experimental and other purposes”.
Results. A results of digestibility research in individual growing periods showed that clinoptilolite has different positive impact for testing bitches. The results have been obtained from the blood test.
7 Bitches in the control group at regular condition have been eating during the day 512.5 g of dry food, during the lactation period - 586.8 g. In the test group, respectively 575.0 g and 588.4 g. The bigest amount of feces (398.2g) were in the control group bithces during lactation period.
Clinoptilolite supplementation affected the moisture of released stools; moisture content of the feces in the control group of bitches at the beginning of the test was 77.94%, or 0.8% lower than in the feces released by the bithces of the test group, in regular period humidity of the stool was 78.34% or 2.32% higher (p <0.001), 79.22% during pregnancy or 3.1% more (p<0.001) and during lactation – 78.42% or 2.42% more (p <0.001) comparing with the control group.
Clinoptilolite supplementation has an impact of the crude ash content in the feces; in regular period of the testing bitches was found 9.74% of crude ash or 3.2% more (p<0.01) comparing with the control group; at the beginning of the research, amount of the crude ash in stools was very similar of bitches during pregnancy and lactation.Amount of other nutrients and fecal energy value varied very little.
Dry matter and organic matters of the food at the beginning of the reasearch in test bitches were assimilated in the body almost at the same level; assimilation of the crude proteins of the control group bitches were in a higher level – 87.20% or 0.75% higher (p<0.05), assimilation of crude fats were – 95.77% or 0.44% better, crude ash – 24.61% or 1.67% better (p<0.001), crude fiber – 36.88% or 1.33% better (p<0.01) and nitrogen-free extractives 89.73% or 0.76% better comparing with the control group.
In regular period of life dry matter and crude fats were better assimilated by the control group bitches, organic matter was better assimilated by the test group bitches – 88.69% or 1.92% (p<0.01), crude proteins 86.61%, or 1.12% better (p<0.01), crude ash – 20.12% or 0.19% better and nitrogen-free extractives – 91.41% or 3.23% better (p<0.001).
During pregnancy control group bitches assimilated dry matter by the 84.37% or 2.30% (p<0.001), organic matter – 89.17% or 1.18%, crude proteins – 87.48% or 0.75%, crude fats – 96.46%, or 2.67% (p<0.001), crude fiber – 35.00% or 1.13% (p<0.05), crude ash -17.23% or 6.52% (p<0.001) and nitrogen-free extractives – 91.63% or 3.11% (p<0.001) better comparing with the nutrient assimilation by the test group bitches.
During lactation period assimilation of the dry matter was better of the test bitches – 88.78%, or 5.05% (p<0.01) comparing with the control group. Organic matter, crude fats, crude fiber, nitrogen-free extractives were better assimilated by the control group bitches (p<0.01; p<0.001).
8 Crude ash were assimilated in 30.56% by the control group bitches and 32.61% by the test group bitches, either 2.05% better (p<0.001).
At the beginning of the study the indicators of the chemical composition of the blood varied very little between the groups. Total quantity of proteins was 60.7 – 61.2 g L-1; glucose level in the blood of the control group – 3.9 mmol L-1, and in the test group – 4.9% more, cholesterol level in the blood of the control group was 4.2 mmol L-1, in the test group – 4.0 mmol L-1, the higher amount of urea in the blood was indicated in thest group as well; in both groups the amounts of bilirubin in the blood was very low - less than 2.0 µmol L-1; calcium and phosphorus ratio in the control group of bitches blood were respectively 1.56:1.00, and in test group - 1.62:1.00, the amount of hemoglobin in control bitches blood was 164.2 g L-1 and in the test group 0.86% less (162.8 g L-1 ) red blood cells in the blood of the control females 7.0 x 1012 L-1, and in test group - 7.2 x 1012 L-1, amount of platelet and leukocyte in the blood were found more in the test group bithces.
In regular period of life blood contained higher amount of total proteins - 66.2 g L-1 in test group bitches, or 5.3% more than in control group, glucose amount was - 3.1 mmol L-1, or 19.3% less, as well as cholesterol which was found in test group - 3.8 mmol L-1, or 5.3%. less, urea level was - 6.4 mmol L-1, or 6.3% less comparing with the control group; calcium and phosphorus ratio was respectively 1.64 : 1.00 in the control group and 1.62 : 1.00 in the test group; the level of the bilirubin remained in the critical limits; compared with the blood test results at the beginning of the study, we’ve noticed that homoglobin level in the control group bithes blood increased and showed 170.2 g L-1, and in the test group – 176.8 g L-1, or 3.7% more comparing with the control group; the higher level of the platelet in the blood were determined in the test group, but the amount of erythrocytes and leukocytes were biger in the control group.
During the pregnancy period the amount of total proteins contained 65.9 g L-1 which was 3.78% more comparing with the control group. Glucose level (3.0 mmol L-1) was 16.67% lower in test group bithces as well as cholesterol – 4.0 mmol L-1, or 4.76% lower, urea – 5.4 mmol L-1, or 6.90% lower; bilirubin – 5.6 µmol L-1, or 7.69% more (p<0.001), calcium – 2.2 mmol L-1, or 10.00% more (p<0.001), phosphorus – 1.3 mmol L-1 , or 8.33% higher. Hemoglobin level in the mid-pregnancy period of the bithces remained within the normal range respectively 168.2–172.8 g L-1; in the blood of test bitches were defined lower level of erythrocytes and leukocytes and higher level of the platelets comparing with results of the blood tests got from the control group bitches.
During lactation period the amount of total proteins were 67.2 g L-1 or 5.99% higher comparing with the control group; the amount of the glucose was 3.3 mmol L-1 or 13.16% lower
9 (p<0.001), as well as lower amount of cholesterol and urea. Bilirubin level in both groups were in normal limits as at the beginning of the study bilirubin level in the blood was very low, during this study the level of birlirubin was determined 7.2 µmol L-1 or 20.00% higher (p<0.001); the ratio of the calcium and phosphorus in the control group was respectively 1.64:1.00 and in the test group 1.62:1.00; the level of hemoglobin, red blood cels and and platelets in the blood were higher in the test group. Leukocytes level in the blood of the control bithces were 10.3x109 L-1, and of the test bitches – 8.9x109 L-1.
10 ĮVADAS
Šiuolaikin÷ šunų ÷dalų pramon÷ yra labai konkurencinga, gaminamų šunų ÷dalų asortimentas yra labai platus, tod÷l yra iš ko rinktis. Gaminami sausi bei konservuoti ÷dalai šunims pagal atskirus auginimo periodus, veisles, auginimo tikslus ir net atsižvelgiama į šių gyvūnų fiziologinę būklę: ramyb÷s, kergimo, šuningumo, laktacijos. Šunų ÷dalų kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams keliami vis aukštesni reikalavimai. Komponentus, kuriuos anksčiau buvo galima vartoti dideliais kiekiais, dabar iš vis raciono sud÷tyje tapo nepageidaujami, nes jie sukelia alergines organizmo reakcijas. Keliami daug griežtesni reikalavimai ir auginamų šunų gerovei, veislin÷ms savyb÷ms, o ypač poveikis gamtai (iš ekologin÷s pus÷s).
Šunų š÷rimui šiuo metu yra gaminama daugyb÷ skirtingų ÷dalų, panaudojant įvairius papildus bei priedus. Sudaromi pilnai subalansuoti ÷dalų receptai, kurių sud÷tyje pateikiami įvairiausi augaliniai ir gyvūniniai komponentai. ödalams gaminti panaudojami tik geros kokyb÷s produktai, kurie lengvai gyvūno organizme suskaidomi ir nekenkia jo sveikatingumui.
Taigi, yra svarbu ieškoti perspektyvių alternatyvų, kurios gal÷tų sustiprinti gyvūnų natūralius apsaugojimo mechanizmus. Vienas iš būdų – naudoti specialius ÷dalų priedus, kurie palankiai veikia gyvūnų gerovę, ypač žarnyno mikrofloros moduliavimą, ir palaiko sveikatos būklę. Subalansuota žarnyno mikroflora yra veiksmingas barjeras prieš patogeninių bakterijų kolonijų mažinimą, mikroflora gamina ir išskiria medžiagų apykaitos produktus ir neuždegiminiu būdu stimuliuoja imuninę sistemą. Šiame kontekste, kaip pažymi mokslininkai, probiotikai, prebiotikai ir simbiotikai didina atsparumą prieš patogeninių bakterijų kolonizaciją žarnyne, stiprina gyvūno organizmo gleivin÷s imunitetą, d÷l to sumaž÷ja patogenų aktyvumas, pager÷ja sveikatos būkl÷ (Choct, 2009; Williams et al., 2001).
Pastaraisiais metais susirūpinimas ÷dalų sauga vis did÷ja, kokyb÷ ir sauga tampa vis aktualesne mokslo ir visuomen÷s problema. Tai siejasi su tuo, kad naujų metodų bei instrumentin÷s aparatūros sukūrimas įgalina nustatyti naujus toksiškus cheminius junginius (akrilamidas, biogeniniai aminai) bei aptikti vis mažesnes jų koncentracijas. Kita vertus, įvairių pramon÷s šakų bei technologijų pl÷tra pastoviai didina aplinkos – oro, vandens, dirvos taršą. Neišvengiamai tai siejasi su įvairių produktų užterštumu. Taigi teršalai patenka į organizmą, o tai sudaro pavojų sveikatai ir amžiaus trukmei.
Sociologiniai tyrimai bei jų analiz÷ leido padaryti išvadą, kad daugiausiai teršalų (70 proc.) į organizmą patenka per maistą, pašarą, ÷dalą, per orą – 20 proc., per vandenį – 10 proc.
11 Pramoninių sausų ÷dalų gamybai, ateityje bus prad÷ta naudoti taip pat, gaminant konservuotus ÷dalus šunims bei kat÷ms bus naudojami ceolitai: vermikulitas, klinoptilolitas, flagovitas, bentonitas, kaolinas ir daugyb÷ kitų. Ceolitai susidar÷ per ilgą cheminių ir fizinių procesų laikotarpį. Tai yra gamtiniai aliumosilikatai, pasižymintys geromis kaloido-chemin÷mis, surišančiomis-adsorbcin÷mis savyb÷mis. Ceolitų sud÷tyje yra geležies, kalio, kalcio, natrio, sieros, magnio, mangano, boro, nikelio, vario, stroncio, bario ir kitų mineralinių elementų (Бриндли, 1955).
Ceolitų panaudojimo spektras yra labia platus Jie naudojami gydomuosiuose prieduose atrajotojams, kur pagerina didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, sumažina galimybes apsinuodyti. Naudojami kombinuotųjų lesalų gamyboje vištoms dedekl÷ms ir viščiukams broileriams maistinei vertei , maisto medžiagų pasisavinamumui padidinti.
Ceolitai naudojami biologiškai aktyvių medžiagų papildų gamyboje. Min÷ti ceolitai plačiai naudojami dirvos kokybei pagerinti, ypač g÷lininkyst÷je, vaisių bei daržovių saugyklose, mikrobiologin÷je pramon÷je kai kurių mikroorganizmų kultūrų adsorbcijai. Naudojami farmacijoje, kosmetologijoje, atomin÷je technikoje, kaip komponentai gumos gamyboje ir t.t.
Vienas iš plačiausiai naudojamų ceolitų – klinoptilolitas mūsų šalyje yra naujas ir mažai naudojamas papildas. Nor÷dami išbandyti jo poveikį, ir būtent, maisto medžiagų pasisavinamumo lygį šunų organizme, atlikome virškinamumo bandymus su vokiečių aviganių veil÷s suaugusiomis kal÷mis.
Darbo tikslas – nustatyti maisto medžiagų kiekius išmatose, nustatyti pasisavinimo lygį vokiečių aviganių veisl÷s suaugusių šunų organizme; įvertinti įtaką kraujo cheminių ir morfologinių rodiklių kaitai; įvertinti išskiriamų išmatų konsistenciją.
Darbo uždaviniai:
- atlikti mokslinius bandymus su suaugusiais šunimis ramyb÷s būkl÷je, šuningumo ir laktacijos perioduose;
- atlikti virškinamumo bandymus min÷tuose fiziologin÷s būkl÷s perioduose; - ištirti kalių išmatas, nustatant maisto medžiagų ir energijos kiekius jose;
- paskaičiuoti virškinamumo koeficientus įrodant maisto medžiagų pasisavinamumo lygį priklausomai nuo panaudoto klinoptilolito priedo;
- įvertinti kalių sveikatos būklę atskirais fiziologin÷s būkl÷s laikotarpiais iš atliktų kraujo biocheminių ir morfologinių rodiklių.
12 Mokslinio darbo naujumas –mūsų šalyje pirmą kartą atliktas virškinamumo-balansinis bandymas su suaugusiomis vokiečių aviganių veisl÷s kal÷mis ir įvertintas ceolito poveikis sausosios medžiagos, organin÷s medžiagos, žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, žalių pelenų ir neazotinių ekstraktinių medžiagų pasisavinamumui ramyb÷s, šuningumo ir laktacijos būkl÷je.
Praktin÷ darbo reikšm÷ – panaudojant naujus priedus gaminti ÷dalus šunims bei kat÷ms, kad galima būtų optimizuoti virškinimo ir rezorbcijos procesus šių gyvūnų organizme. Remiantis atliktų bandymų duomenimis nustatytas klinoptilolito teigiamas poveikis kai kurių maisto medžiagų pasisavinamumui gyvūnų organizme, sveikatingumui, o taip pat mažesnis taršos laipsnis aplinkai.
13 1. LITERATŪROS APŽVALGA
Ceolitai yra žinomi kaip mineraliniai papildai. Bendra jų formul÷ – Na2K2Ca AlO3 10SiO2 8H2O. Mineralin÷s-fizikin÷s-chemin÷s ceolitų savyb÷s prad÷tos nagrin÷ti praeito šimtmečio 60-ais metais. Jie laikomi šarminiais žem÷s hidroaliumosilikatais, gebančiais absorbuoti ir vykdančiais jonų apykaitą (Bartko, 1981). Ceolitai plačiai naudojami pramon÷je, žem÷s ūkyje, veterinarin÷je medicinoje, sanitarijoje ir aplinkos apsaugoje (Martin-Kleiner et al., 2001).
Ceolitai – unikalus objektas fundamentaliems tyrimams atlikti chemijos, fizikos ir mineralogijos srityje; jų panaudojimas pramon÷je ir žem÷s ūkyje yra prilyginamas saul÷s energijos sukaupimui (Шпак, 1982).
Ceolitai – susmulkintos kalnų uolienos mineralai. Tai kristalin÷s struktūros aliumosilikatai, kurių pagrindiniai komponentai: klinoptilolitas ir montmorilonitas. Jiems būdingos jonų kaitos ir absorbcin÷s savyb÷s. Ceolito gardel÷je yra atvirais kanalais susijungusių ertmių. Kanalų skersmuo svyruoja nuo 2,8 iki 8,0 angsremų.
Ceolitai natūralūs gamtiniai sorbentai, tod÷l į juos gali laisvai patekti vandens bei kitos poliarin÷s medžiagos. Ceolitas ypatingai imlus NH4+.
D÷l specifin÷s struktūros ceolitai turi nemažai naudingų savybių:
- adsorbcinių – efektyviai adsorbuoja įvairias medžiagas iš dujų mišinių ir tirpalų; - molekulinių sietų – sorbuoja tik atitinkamo dydžio molekules;
- katijoninių – silpnai prijungti katijonai vidiniuose porų ir atvirų kanalų paviršiuose gali būti pakeičiami kitais katijonais;
- katalitinių – kristalin÷s gardel÷s porose esančių molekulių aktyvacijos energija kai kuriose reakcijose pakinta.
1.1. Ceolitų panaudojimas
Ceolitai susidaro kalnuose iš nuos÷din÷s kilm÷s uolienų, jie vadinami šarminių mineralinių elementų hidroaliumosilikatais. Viena iš pagrindinių jų savybių – adsorbcija ir geb÷jimas jonų pasikeitimui (Bartko, 1981). Gamybos proceso metu ceolitai yra lydomi ir susidaro putojantis baltas stiklas. Tod÷l jie pavadinti „verdančiu akmeniu“. Gamtoje ceolitai aptinkami klinoptilolito, mordenito, filipsito, ernonito, šabazito, vermikulito pavidale (Hooge, 1982). Ceolitų pramoniniai telkiniai yra JAV, Italijoje, Japonijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Gruzijoje.
14 Ceolitai ekologiškai švari medžiaga, turinti savyje makro- ir mikroelementų, būtinų gyvulių, paukščių ir kitų gyvūnų organizmams: magnio, geležies, vario, mangano ir kt.
Ceolitai turi neįprastą savybę – iš organizmo adsorbuoti didelius kiekius vandens. Klinoptilolito geb÷jimas adsorbuoti skysčius – 39 proc. padidinti savo masę (Mumpton, 1999; Nagy et al., 1998).
Daugelyje šalių naudojami kaip higienos priemon÷, priedas į pašarus, lesalus ir ÷dalus. Ceolitai sugeria šlapimą, sausina m÷šlą, teigiamai veikia gyvulių, paukščių fiziologinę būseną, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą, apsaugo nuo kai kurių virškinamojo trakto bei v÷žinių susirgimų, o pašarus, lesalus, ÷dalus – nuo pel÷jimo.
Kadangi ceolitas gerai sugeria dr÷gmę ir kvapus, pager÷ja mikroklimatas, nes sumaž÷ja amoniako, sieros vandenilio, sieros koncentracija.
Ceolito mišinys su m÷šlu nedaro neigiamo poveikio gamtai. Atvirkščiai, jis padeda išsaugoti augalams reikalingas maistines medžiagas, naudojamas dirvožemio pagerinimui, kaip natūrali ilgo veikimo laiko trąša. Iš m÷šlo ir ceolito mišinio gaminamos specialios trąšos, kas įgalina išspręsti m÷šlo panaudojimo kompleksuose problemą.
Ceolitai pateikti kartu su ÷dalais, pašarais, lesalais sumažina bakterinį užterštumą (Varel et al., 1987), neutralizuoja toksines medžiagas juose (Ward et al., 1993).
Įvertinant ceolito naudingo veikimo galimas pasekmes, Lietuvoje iš ceolito, jį modifikuojant ir padidinant mineralo sorbcines savybes, gaminamas produktas ZeoVit. Šio papildo pagrindinis teigiamas veikimas susijęs su jo absorbcin÷mis savyb÷mis. Virškinamajame trakte jis sugeba sorbuoti dalį amoniako ir tod÷l padidina pašarų panaudojimo efektyvumą. Be to, pra÷jus kuriam laikui, kai skrandyje susikaupia nemažai energijos, reikalingos biosintez÷s bei baltymų sintez÷s procesams, amoniakas grąžinamas atgal į skrandį, kur trūksta azoto. Taip atliekamas svarbus vaidmuo – sudaromos geriausios sąlygos fermentacijai ir biosintez÷s procesams, vykstantiems skrandyje, ypač atrajotojams – didžiajame prieskrandyje. Pager÷ja medžiagų apykaitos procesas skrandyje: padid÷ja celiulioz÷s aktyvumas ir sumaž÷ja amoniako koncentracija, turinti įtakos normaliam kitų procesų vyksmui (Ciambelli et al., 1985).
D÷l to, kad susidaro papildomos energijos ir ji racionaliai naudojama baltymų sintezei, gaunami didesni paros priesvoriai, pastebimas geresnis gyvūnų bendras išsivystymas.
Vengrijoje, Japonijoje bei kitose šalyse tyrimais nustatyta, kad prid÷jus į pašarus 1,5–5,0 proc. ceolito, nuo bendros pašaro mas÷s, padid÷jo prieauglio atsparumas virškinamojo trakto ligoms, stambiems raguočiams ceolito priedas teigiamai paveik÷ kūno mas÷s priaugimo per parą padid÷jimą,
15 sumaž÷jo veršelių kritimai. Šeriant karves racionais su ceolitais, padid÷davo primilžiai. Ceolitų priedas kiaulių racione pagerino jų sveikatos būklę, padidino kūno mas÷s priaugimą per parą.
ZeoVit savo veikimu panašus į kempinę, kurios porose susikaupę daugyb÷ organizmui reikalingų mineralinių elementų. Galima sakyti, kad ZeoVit užpildytas sausu mineraliniu vandeniu. Šio priedo d÷ka pag÷r÷tų imunin÷s sistemos apsaugin÷s funkcijos, normalizuotųsi mineralinių medžiagų apykaita, pag÷r÷tų virškinamojo trakto peristaltika, o tuo pačiu ir maisto medžiagų absorbcijos procesas.
ZeoVit d÷ka išvalytas organizmas aktyviau kovotų su daugeliu ligų: katikulitu, gastroenteritu, diateze, anterioze, augimo sustojimu, kanibalizmu, viduriavimu. Paukščiai taptų atsparesni daugeliui infekcinių ligų: kokcidiozei, aspergiliozei, salmoneliozei. Paršeliams ir kiaul÷ms geriau gytų žaizdos, jie rečiau sirgtų viduriavimu. ZeoVit tur÷tų l÷tinti riebalų kaupimo procesą ir didinti raumenų masę. ZeoVit naudotinas pašarų, lesalų, ÷dalų detoksikacijai. ZeoVit gali būti naudojimas ir profilaktiškai.
Lietuvoje ceolito n÷ra, bet jis įvežamas ir perdirbamas. Iš jų mūsų šalyje gaminami šie produktai:
- ZeoVit® Aqua – geriamo, akvariumų, baseinų ir nuotekų vandens paruošimui ir išvalymui;
- ZeoVit® Ferma – fermų gyvūnų higienai;
- ZeoVit® Terra – narveliuose ir terariumuose laikomų gyvūnų priežiūrai;
- ZeoVit® Agro Eco – kaip speciali dirvožemio ir substratų pagerinimo, augalų auginimo ir derlingumo stimuliavimo priemon÷.
Mūsų respublikoje leidžiama naudoti ceolitus, kaip priedus pagal „Europos sąjungoje registruotų ir galiojančių pašarų priedų sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro ir Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 457/544:
- kaolininiai moliai, be asbesto, visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose;
- vermikulitas, be asbesto, didžiausias fluoro kiekis 0,3 proc., visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose;
- sepiolitas, turintis 60 proc. sepiolito ir ne daugiau kaip 30 proc. montmotilonito, be asbesto, visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose; 20000 mg kg-1;
16 - vulkanin÷s kilm÷s klinoptilolitas, kurio sud÷tyje yra ne mažiau kaip 85 proc. klinoptilolito ir ne daugiau kaip 15 proc. ž÷ručio ir molio, kiaul÷ms, triušiams, paukščiams, šunims, kat÷ms, visuose pašaruose, 20000 mg kg-1.
1.1.1. Klinoptilolito panaudojimo spektras
Klinoptilolitas yra plačiausiai naudojamas natūralus ceolitas. 1997 matais klinoptilolito buvo sunaudota daugiau kaip 3,6 mln. tonų. Daugiausia jo buvo suvartota kačių ir šunų sausų ÷dalų gamybai, trąšoms ir kaip ekologinis sorbentas. Po Černobilio katastrofos (1986 m.) radioaktyvumui sumažinti sarkofagui buvo panaudota 500000 t klinoptilolito. Klinoptilolito priedas ÷daluose sumažina radioaktyvių metalų kaupimąsi gyvulių produkcijoje, aflotoksinų kaupimąsi grūduose, viduriavimo pasireiškimo atvejus kiaulių, karvių, avių, paukščių ir kitų gyvūnų tarpe (Oguze, Kurtoglu, 2000; Oguze et al., 2000).
Europos Sąjungoje kalcio aliumosilikatai kaip papildai įregistruoti – E 556 pagal direktyvą Nr. 739/2000.
Klinoptilolitas apsaugo gyvūnus nuo intoksikacijų, kurias gali sukelti mikotoksinai (Skalicka et al., 2000; Rizzi et al., 2003; Modirsanei et al., 2004; Desheng et al., 2005), absorbuoja sunkiuosius metalus (Boranic, 2000) ir radionuklidus (Vitorovic et al., 2002; Branislava, Gordana, 2004), apsaugo virškinamąjį traktą nuo įvairių susirgimų, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą, pagerina higienines ir sanitarines patalpų sąlygas (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003). Vogt (1991) nustat÷ teigiamą klinoptilolito poveikį vištoms dedekl÷ms. Įrod÷ teigiamą poveikį kiaušinių prekinei vertei – padid÷jo kiaušinio lukšto storis, sumaž÷jo kiaušinio baltymo kiekis ir buvo pasteb÷tas intensyvesnis trynio spalvingumas. Elliot, Edwards (1991) nustat÷ teigiamą poveikį lesalų maisto medžiagų pasisavinamumo lygiui viščiukų virškinamajame trakte.
Klinoptilolitas gali tur÷ti ir neigiamą poveikį pasisavinant kai kurias medžiagas – mineralines medžiagas ir vitaminus. Edwards et al. (1992) nustat÷ neigiamą poveikį vitamino D3, Gomonaj et al. (2000) vitamino B1 pasisavinamumui.
Ceolitai kiaulių racionuose gali pagerinti sveikatos būklę, laikymo sąlygas (Sardi et al., 2001; Prvulovic et al., 2007), pagerina virškinamumo procesus organizme (Leung, 2004). Klinoptilolito priedas gyvūnų racionuose sumažina šlapalo koncentraciją kraujo serume (Pond, Lee, 1984), padidina gliukoz÷s kiekį kraujyje (Nesterov, 1984). Plačiai klinoptilolitas naudojamas ir kaip
17 antioksidatorius, imunostimuliatorius bei kaip preparatas gydant navikinius susirgimus (Grce, Pavelic, 2005).
Pirmą kartą gamtiniai ceolitai prad÷ti apdoroti ir naudoti Japonijoje. Pradžioje ceolitai buvo naudojami tik gyvulių š÷rimui ir paukščių lesaluose. Daugelis autorių pateikia ceolitų teigiamo poveikio rezultatus kūno mas÷s priaugimui, pašarų sąnaudų maž÷jimą produkcijos vienetui gauti, gyvulių išgydymą nuo eil÷s susirgimų (Onogi, 1966; Kondou, Wagai, 1968). Taip pat pasteb÷ta, kad ceolitai pagerina augimo spartą, įtakoja gyvybingumui ir pašaro konversijai. Tuo pačiu pastebimas ir apetito padid÷jimas. Rezultatus galima interpretuoti ir kaip adsorbcinio geb÷jimo pasekm÷s išdava, nes iš virškinamojo trakto pašalinamas vandens perteklius, iš žarnyno kenksmingos dujos ir toksinai, ko pasekoje, pagerinamas maisto medžiagų pasisavinamumas, tuo pačiu padeda išvengti ir viduriavimo procesų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ceolitai iššaukia padidintą mikrogaurelių funkcionavimą virškinamajame trakte, pagerina maisto medžiagų virškinamumą ir pasisavinamumą iš virškinamojo trakto (Kondou, Wagai, 1968).
Hogge (1982) nustat÷ ceolitų teigiamą poveikį viščiukų gyvybingumui. Šį efektą aiškina tuo, kad šie aliumosilikatai virškinamajame trakte absorbuoja amoniaką ir kitas toksišku poveikiu pasižyminčias dujas, sumažina jų toksinį poveikį organizmui.
Pagrindiniu ceolito efektyviu poveikiu viščiukams broileriams buvo įrodytas geresnis maisto medžiagų pasisavinamumas organizme; iki 8 proc. padid÷jo lesalų konversija į produkciją, 15 proc. padid÷jo azoto pasisavinamumas, palyginti su tais viščiukais broileriais, kurie su lesalais ceolito negavo. Maisto medžiagų pasisavinamumas ceolito poveikyje padid÷jo: sausosios medžiagos nuo 66,7 iki 68,2 proc., žalių baltymų – nuo 41,0 iki 49,4 proc., žalių riebalų – nuo 79,7 iki 83,2 proc. (Hooge, 1982).
Priklausomai nuo teigiamo poveikio ir netgi gydomųjų savybių, natūralūs ceolitai gali būti naudojami racionams praturtinti (Pond et al., 1988; Pond, Mumpton, 1984). Natūralūs ceolitai įtakoja atrajotojų didesnius paros priesvorius (Ivan et al., 2001), ÷riukų kraujo serume didina kalio susikaupimą (Forouzani et al., 2004), padidina kiaulių augimo spartą (Ward et al., 1991), vištoms pagerina lesalų konversiją į kiaušinių produkciją (Fethiere et al., 1994).
Kai kurių autorių duomenimis (Basalan et al., 2005; Miles, Henry, 2007; Eraslan et al., 2005; Bailey et al., 2006) ceolitai ryškių pokyčių paukščių kraujo biocheminei sud÷čiai netur÷jo. Prulovic´ et al. (2007), Alexopoulos et al. (2007) , Afriyie-Gyawu et al. (2005), Tas et al. (2007), Abbes et al. (2006) nurodo, kad klinoptilolito panaudojimas neįtakojo gyvūnų sveikatingumo pokyčių.
18 Natūralus ceolitas klinoptilolitas su savo gerosiomis fiziko-chemin÷mis savyb÷mis, pasižymintis antioksidaciniu aktyvumu, naudojamas papilduose žmon÷ms megamino ir lykopenomino forma (Ivkovic et al., 2004). Šio aktyvuoto klinoptilolito chemin÷ sud÷tis – SiO2 – 65,0–71,3 proc.; Al2O3 – 11,5–13,1 proc.; CaO – 2,7–5,2 proc.; K2O – 2,2–3,4 proc.; Fe2O3 – 0,7– 1,9 proc.; MgO – 0,6–1,2 proc.; Na2O – 0,2–1,3 proc.; TiO2 – 0,1–0,3 proc. Bendra klinoptilolito formul÷ – (Ca, K2, Na2, Mg)4 Al8Si40O96 24H2O (Zarkovic et al., 2003).
Klinoptilolitas sąlygoja spartesnį gyvūnų augimo intensyvumą, vystimąsi (Pond et al., 1988), sumažina amoniako toksiškumą organizme (Shurson et al., 1984), turi savybę absorbuoti kai kuriuos mikotoksinus, ypač aflotoksinus, dalyvauja organizmo metabolin÷se reakcijose (Harvey et al., 1993).
Daugelyje mokslinių publikacijų nurodoma, kad klinoptilolitas absorbuoja mikotoksinus, pašarai, ÷dalai, kurių sud÷tyje yra šio aliumosilikato pagerina gyvūnų sveikatos būklę, sustiprina imuninę sistemą (Huwig, 2001; Pavelic et al., 2001; Phillips, 1990). Ceolitas klinoptilolitas d÷l savo biologinio poveikio gali būti s÷kmingai naudojamas vakcinų gamyboje ir diar÷jos gydymui, o taip pat priešv÷žin÷je terapijoje. Gydomosios procedūros su klinoptilolitu plačiai naudojamos šunims, nes padeda apsisaugoti nuo įvairių auglių pasireiškimo ir leidžia pagerinti visapusišką sveikatos būklę, prailgina gyvenimo trukmę. Klinoptilolitas sumažina odos v÷žinius susirgimus sustabdydamas auglių formavimąsi ir augimo spartumą, blokuodamas v÷žinių ląstelių plitimą.
Natūralus, biologiškai aktyvus ir nepasižymintis toksin÷mis savyb÷mis, klinoptilolitas laikomas labai efektyviu gliukoz÷s absorbentu ir gali būti vartojamas kaip vaistas cukriniam diabetui gydyti (Rosabal et al., 1997). Labai gerai žinoma šio aliumosilikato biologin÷ savyb÷ – apsaugo nuo viduriavimo procesų pasireiškimo, tod÷l naudojamas kaip antidiar÷jinis gydomasis papildas, sumažina virškinamojo trakto susirgimų pasireiškimą bei mirtingumą (Fuentes et al., 1997). Laikomas specifiniu imunostimuliatoriumi, reguliuoja imuninę organizmo sistemą (Ueki et al., 1994; Aikoh et al., 1998). Taip pat nurod÷, kad kvarcas, silikatai ir aliumosilikatai veikia kaip nespecifiniai imunostimuliatoriai, panašiai kaip superantigenai. Superantigenai – imunostimuliatorių klas÷, skausmą iššaukiantys bakterin÷s ir virusin÷s kilm÷s baltymai, turintys savybę aktyvuoti didelę dalį T ląstelių (5–20 proc.) (Garces, 1999). Panaudojant smulkiai homogenizuotą klinoptilolitą, kaip papildą gyvūnams, pasteb÷ta, kad jis yra netoksiškas ir vertingas natūraliai gydant v÷žinius susirgimus.
Klinoptilolitas sąlygoja spartesnį gyvūnų augimo intensyvumą, vystimąsi (Pond et al., 1988), sumažina amoniako toksiškumą organizme (Shurson et al., 1984), turi savybę absorbuoti kai kuriuos
19 mikotoksinus, ypač aflotoksinus, dalyvauja organizmo metabolin÷se reakcijose (Harvey et al., 1993).
Mažai ištirtas, bet įgaunantis vis platesnį panaudojimo spektrą yra aliuminio silikatas – kaolinas. Tai dažniausiai baltos spalvos molžemis, susiformavęs eroduojant aliuminio mineralams. Naudojamas kaip lipnumą reguliuojanti medžiaga ir aromato perneš÷jas. Savo sud÷tyje turintis: SiO2 – 45,44 proc., Al2O3 – 38,52 proc., Fe2O3 – 0,80 proc., MgO – 0,08 proc., CaO – 0,08 proc., K2O – 0,14 proc., Na2O – 0,66 proc., TiO2 – 0,16 proc., H2O – 14,20 proc. (Keller, 1979).
Klinoptilolitas d÷l savo biologinio poveikio gali būti s÷kmingai naudojamas vakcinų gamyboje ir diar÷jos gydymui, o taip pat priešv÷žin÷je terapijoje. Gydomosios procedūros su klinoptilolitu plačiai naudojamos šunims, nes padeda apsisaugoti nuo įvairių auglių pasireiškimo ir leidžia pagerinti visapusišką sveikatos būklę, prailgina gyvenimo trukmę. Klinoptilolitas sumažina odos v÷žinius susirgimus sustabdydamas auglių formavimąsi ir augimo spartumą, blokuodamas v÷žinių ląstelių plitimą (Grce, Pavelic, 2005).
Didelę svarbą gamtiniai ceolitai įgauna ir tuo aspektu, kad jie padeda išspręsti ir mus supančios aplinkos problemas. Jie išvalo gamybines atliekas nuo nuodingųjų dujų (Smith, 1980). Ceolitai tam tikru lygiu padeda spręsti gamtos apsaugos taršą – ir gaunant su pašarais, ir pridedant į išmatas, sumažinamas dr÷gnio kiekis jose, sumaž÷ja ir amoniako kiekio susidarymas.
JAV ir kitose valstyb÷se gyvulininkyst÷s šakos tapo reguliuojama sritimi, nes žalingi kvapai, potencialus fosfatų išmetimas į vandenis ir dirvą tapo aplinkosaugine problema. Fitaz÷s panaudojimas gyvulių pašaruose ir paukščių lesaluose pagerino metabolinę fosfato asimiliaciją ir tokiu būdu sumažino fosforo kiekius kiaulienoje ir paukštienoje. Gamtinių sorbentų panaudojimas pašaruose faktiškai pašalina mikotoksiną (aflatoksinus, kurie iššaukia mirtį) ir pagerina gyvulių sveikatos būklę. Ceolitas dedamas į pašarus taip pat tam, kad išvengti pašarų pel÷jimo ir sausinti pašarus, sugeriant iš jų dr÷gnį.
Ceolitas, kaip priedas į pašarus, parod÷, kad galima sumažinti amoniako koncentraciją m÷šle ir baltymų kiekį panaudojamuose pašaruose. Taip pat padeda sumažinti amoniako išsiskyrimą, jeigu juo barstomi m÷šlas ir srutos.
Daugeliu bandymų patvirtinta ceolito panaudojimo galimyb÷s pašaruose, kur buvo stebimas kiaulių sveikatos pag÷r÷jimas ir dujų išsiskyrimo sumaž÷jimas. Tai įrod÷ (Pond, 1995; Poulson, Oksbjerg, 1995; Uygongco et al., 1999; Veldman, Van der Aar, 1997; Yannakopoulos et al., 2000).
Tyrin÷tojai Lefcourt, Meisinger (2001) nustat÷, kad į skystą m÷šlą ar srutas prid÷jus 6,25 proc. ceolito, azoto nuostoliai sumažinami 55 proc. Harris, Thompson (1998) pasteb÷jo, kad
20 vidutin÷ metin÷ amoniako emisija iš fermų Šiaur÷s Karolinoje (JAV) buvo iki 3,69 kg iš vienos kiaul÷s per metus, bet vasaros laiku – iki 4,81 kg. Tokius panašius tyrimų rezultatus gavo ir Europoje atlikti steb÷jimai – 2–5 kg kiaulei per metus.
Ceolitai iš skirtingų vietovių turi įvairų kiekį klinoptilolito. Pageidautina vartoti ceolitą su didesniu klinoptilolito kiekiu, nes tokių ceolitų didesn÷ katijonų mainų geba. Kietesni ceolitai labiau pageidautini, negu tie, kuriuos lengviau sutrinti. Minkštas klinoptilolitas turi tendenciją susitrinti ir virsti dulk÷mis jų naudojimo ir transportavimo metu. Be to, minkštuose ceolituose esantis molis sugerdamas vandenį suardo ceolito struktūrą. Ceolitai neturi tur÷ti jokių kalcio tipo karbonatų (CaCO3), nes šis mineralas didina pH koncentraciją.
Kalbant bendrai apie ceolitus galime teigti, kad jie mažina viduriavimo atvejus; suriša toksinus; pagerina fosfatų pasisavinimą paukščių organizme; padidina standartinių kiaušinių išeigą; mažina vištų kojų nudegimus nuo fosforo; mažina kritimus; didina pašarų, lesalų, ÷dalų panaudojimo efektyvumą ir sumažina sunaudojimo kiekius produkcijos vienetui gauti; didina kiaušinio lukšto storį; pagerina pašarų srauto birumą ir neleidžia pašarams sulipti ir susigul÷ti; pailgina pašarų, lesalų, ÷dalų granul÷s ilgaamžiškumą; padidina produkcijos išeigą. Taip pat sugeria nemalonius kvapus; mažina vabzdžių ir jų dauginimosi spartą; gerina gyvūnų sveikatos būklę; mažina gruntinių vandenų ir atmosferos taršą.
1.1.2. Vermikulito panaudojimo spektras
Vermikulitas yra vienas iš ceolitų, kuris irgi priskiriamas gamtiniams hidroaliumosilikatams. Pasižymi geromis fizikochemin÷mis, rišančiomis, absorbcin÷mis savyb÷mis.
Vermikulito sud÷tyje randami gyvūnų organizmui reikalingi ir būtini mineraliniai elementai – geležis, kalis, kalcis, siera, magnis, manganas, boras, nikelis, varis, stroncis, baris ir kt. Galima teigti, kad jo sud÷tyje yra visi mineraliniai elementai, kurie priedų sud÷tyje dedami į paukščių kombinuotuosius lesalus, kiaulių, galvijų, kalinių žv÷relių kombinuotuosius pašarus, ÷dalus.
Dideliais kiekiais vermikulito randama Kanadoje, Argentinoje, Brazilijoje, Afrikoje, Indijoje, Pakistane, Japonijoje, Australijoje. Pirmą kartą vermikulitas buvo aptiktas JAV Vermonto valstijoje 1824 metais. Kolorado valstijoje 1913 metais buvo atidaryta pirmoji vermikulito kasykla, kuri tur÷jo pramoninę svarbą. Pradžioje vermikulito poreikiai ir paruošimo kiekiai buvo nežymūs. 1935 metais JAV buvo pagaminta 7 tonos, o jau 1948 metais poreikiai išaugo iki 126 tūkst. tonų (Varley, 1952).
21 Palaipsniui vermikulito poreikiai did÷jo, tod÷l jo buvo paruošiama vis daugiau, kad patenkinti poreikius.
Didžiausi vermikulito klodai aptinkami Libijoje. Jo atsargos čia skaičiuojamos tūkstančiais milijonų tonų. Didel÷s vermikulito atsargos aptiktos Kolos pusiasalyje, Urale, Sibire, Ukrainoje, Arm÷nijoje.
Iš išor÷s vermikulitas primena plokštelių pavidalo mineralą bronziniai geltonos, aukso rudos, rudos spalvos, neturi jokio kvapo, nedegantis ir nepūstantis. Gruner (1934) pirmą kartą pateik÷ vermikulito cheminę sud÷tį – SiO2; Al2O3; Fe2O3; MgO. Šių junginių suma vermikulito sud÷tyje sudaro 77–79 proc. V÷liau formul÷ buvo patobulinta, sukonkretinta ir pateikta sekančiai: SiO2 – 37– 42 proc., Al2O3 – 10–13 proc., Fe2O3 – 5–17 proc., FeO – 1–3 proc., MgO – 14–23 proc., H2O – 8– 20 proc.
Vermikulitas naudojamas labai plačiu spektru. Jį naudoja kaip sorbentą išvalyti sunkiuosius metalus iš vandens telkinių, kaip papildą gaminant pesticidus, gaminant ugniai atsparius dažus, lakus, rašalus, tušus, emales, parfumerijos pramon÷je, gumos gamyboje, atomin÷s pramon÷s reikm÷ms. Vermikulitas pasižymi labai geromis vandens sug÷rimo savyb÷mis. Plačiai naudojamas kaip maitinančioji terp÷ auginant g÷les, gumbelines bakterijas, naudojamas mikrobiologijoje kai kurių mikroorganizmų kultūrų adsorbcijai.
Jau keletą dešimtmečių vermikulitas naudojamas kombinuotųjų pašarų ir lesalų gamybos pramon÷je. Didelis susidom÷jimas šioje pramon÷s šakoje buvo JAV, Japonijoje, Didžiojioje Britanijoje, Prancūzijoje. Tai šalys, kurios gyvulių š÷rimo, paukščių lesinimo reikm÷ms plačiai naudojo vermikulitą, kaip papildą gaminant biologiškai aktyvių medžiagų mišinius ir kaip mineralinį papildą gyvulių bei paukščių racionuose.
Daug darbų, susijusių apie vermikulito panaudojimą, paskelbta 1960 – 1985 metų laikotarpiu. Tai buvo didžiausiais pakilimas išryškinant šio hidroaliumosilikato vertę gyvulininkyst÷s srityje. Paskelbta daug mokslinių tyrimų rezultatų apie gerąsias jo savybes panaudojant, kaip priedą, atrajotojams, paukščiams; panaudojant kombinuotųjų pašarų bei lesalų granuliavimo procese, panaudojant dietiniuose gydomuosiuose papilduose atrajotojams, kurie suaktyvina didžiojo prieskrandžio mikroflorą, suaktyvinant deaminizavimo procesus.
Esminis ceolito efektas virškinamajame trakte yra tas, kad jis iššaukia reakciją, kuri sukelia azoto jonų kaitą ceolite, kur azotas pakeičia kalcio ir kalio katijonus d÷l ceolito imlumo azotui. Ceolito struktūron patekęs azotas yra netirpus vandenyje ir tai jį apsaugo nuo bakterin÷s degradacijos. Tai sumažina azoto nuostolius prieš išmatoms pasišalinant iš organizmo (Pond, 1995).
22 1.2. Ceolitų panaudojimas šunų ÷daluose
Klinoptilolitas – natūralus, netoksiškas ir labai simetriškos struktūros ceolitas. Plačiai naudojamas gyvūnų virškinamojo trakto susirgimams gydyti (Rodriguez-Fuentes et al., 1977), virškinamajame trakte reguliuoja gerųjų ir blogųjų bakterijų kolonijų skaitlingumą (Maeda, Nose, 1999). Serbijoje naudojamas antioksidaciniams ir imunostimuliaciniams tikslams (Katić, 2002), taip pat priešv÷žin÷je terapijoje.
Klinoptilolito preparatais gydomi įvairūs augliai, atskirais atvejais pagerina sveiktos būklę, prailgindami šunų amžių, taip pat užkerta kelią auglių plitimui šuns organizme (Grce, Pavelić, 2005). Viena iš negatyvių klinoptilolito biologinių savybių – gali būti toksiškas kai kuriems žinduoliams, nes savo sud÷tyje turi sunkiųjų metalų: švino, kadmio, cinko ir kt.
Allison (1966) nurod÷, kad dietiniai produktai ir rūgštingumą mažinantys preparatai taip pat turi teigiamos įtakos gydant v÷žiu sergančius gyvūnus. Aktyvuotas klinoptilolitas veikia kaip priešv÷žinis gydomasis agentas natūraliomis sąlygomis. Klinoptilolitas buvo naudojamas su ÷dalais ir buvo stebimas v÷žinių susirgimų sumaž÷jimas bei bendras sveikatos būkl÷s pag÷r÷jimas (Garces, 1999). Geriausi rezultatai buvo gauti klinoptilolitą panaudojant šunų odos v÷žiniams susirgimams gydyti.
Klinoptilolito panaudojimas mitybiniams/antiv÷žiniams tikslams turi du pagrindinius uždavinius. Pirmas – pateikiamas kaip mitybinis komponentas, kuris veikia mutagenez÷s ir kancerogenez÷s mechanizmus (Giovannucci, 1999; Sugimura, 2000). Antras – randamas maisto komponentuose ir įvairiuose prieduose sustiprindamas atsparumo mechanizmą prieš v÷žinius susirgimus. Šie junginiai yra augalų estrogenai, flavanoidai (Colić, Pavelić, 2000).
Klinoptilolitas, yra specifinis ceolitų grup÷s atstovas, kuris sugeba hidratuoti natūralias ir sintetines mikroskopines daleles turinčias AlO4 ir SiO4 tetraedrus. Jis gali atlikti ir dezinfekuojančią funkciją. Labai geras gliukoz÷s adsorbentas ir imunostimuliatorius (Pavelic et al., 2001; Pavelic et al., 2002), naudojamas kaip priešdiabetinis preparatas (Concepcion-Rosabal et al., 1997).
Klinoptilolitas plačiu spektru naudojamas gyvūnų š÷rime. Apsaugo gyvūnų organizmą nuo mikotoksinų sukeliamų intoksikacijų (Rizzi et al., 2003; Skalicka et al., 2000; Modirsanei et al., 2004; Desheng et al., 2005), pašalina sunkiuosius metalus (Boranić, 2000) ir radionuklidus (Vitorovic et al., 2002; Branislava, Gordana, 2004), apsaugo virškinamąjį traktą nuo įvairių jam būdingų susirgimų, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą, pagerina higienines ir sanitarines aplinkos sąlygas (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003).
23 Visiems gyviems organizmams labai svarbūs riebaluose tirpūs vitaminai A ir E. Jų funkcijos yra labai gerai žinomos. Klinoptilolitas ir kiti ceolitai aktyviai dalyvauja šių biologiškai aktyvių medžiagų apykaitoje. Geriausią efektą iš visų ceolitų dav÷ klinoptilolitas, kada buvo vertinama gyvūnų kraujo serumo chemin÷ sud÷tis, buvo nustatyta didesn÷ vitamino A ir E koncentracija (Katsoulos et al., 2005; Prvulovic et al., 2007).
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 2.1. Tyrimų organizavimas
2010 – 2011 metais šunų veislyne buvo atliktas mokslinis-tiriamasis bandymas su vokiečių aviganių veisl÷s kal÷mis. Eigoje mokslinio-tiriamojo bandymo buvo atlikti keturi virškinamumo bandymai: bandymo pradžioje – kada buvo prad÷tas šerti bandomasis ÷dalas, kurio sud÷tyje buvo klinoptilolitas, tik atrinkus ir suskirsčius kales į grupes; ramyb÷s būkl÷je – pra÷jus dar dviems m÷nesiams, kada buvo vykdomas š÷rimas bandomuoju ÷dalu; šuningumo viduryje ir laktacijos periodo viduryje. Virškinamumo bandymai buvo vykdomi skirtinguose fiziologin÷s būkl÷s perioduose.
Kales bandymui atrinkome analogų principu. Buvo atsižvelgta į: kalių amžių, kūno masę, šuniukų skaičių vadoje, sveikatos būklę, charakterį (Januškevičius, 1992).
Kal÷s buvo parinktos 3–4 metų amžiaus, sveriančios 35–40 kg.
Buvo sudarytos dvi analogin÷s grup÷s, po 5 kales kiekvienoje grup÷je: 5 kal÷s kontrolin÷je grup÷je ir 5 kal÷s tiriamojoje grup÷je. Kal÷s buvo laikomos voljeruose po vieną. Visoms kal÷ms buvo sudarytos vienodos laikymo ir priežiūros sąlygos. Kal÷s buvo šeriamos per visą bandomąjį laikotarpį sausu pilnaverčiu ÷dalu „Nature’s Protection“, skirtu suaugusiems didelių veislių šunims. Tiriamosios grup÷s kal÷s su ÷dalu gavo 1,5 proc. ceolito – klinoptilolito, juo pakeičiant dalį įprastinio mineralinio priedo. Kalių š÷rimui naudojome ÷dalą, kurio cheminę sud÷tį pateikiame 1 lentel÷je.
1 lentel÷. ödalo chemin÷ sud÷tis, proc.
Maisto medžiagos ir apykaitos energija Kiekiai
Sausoji medžiaga 90
Organin÷ medžiaga 84
24
Žali riebalai 13
Žali pelenai 6
Žalia ląsteliena 3
Neazotin÷s ekstraktin÷s medžiagos 44
Apykaitos energija, MJ 14,72
Suaugusių kalių ÷dalo sud÷tyje buvo 10 proc. dr÷gnio. Sausosios medžiagos sud÷tyje – 24 proc. žalių baltymų, o tai atitinka reikalavimus pilnaverčiams ÷dalams, nes tenkina gyvūnų visas fiziologines normas ir tinka šerti visuose fiziologin÷s būkl÷s laikotarpiuose.
2 lentel÷. ödalo sud÷tis
Su klinoptilolitu Be klinoptilolito
Paukštienos m÷sos miltai Paukštienos m÷sos miltai
Ryžiai Ryžiai
Kukurūzai Kukurūzai
Paukštienos miltai Paukštienos miltai
Žirniai Žirniai
Cukrinių runkelių minkštimas Cukrinių runkelių minkštimas
S÷menys S÷menys
Kukurūzų glitimas Kukurūzų glitimas
Žuvų miltai Žuvų miltai
Kiaušinių milteliai Kiaušinių milteliai
Gliukozaminas Gliukozaminas
Chondroitinas Chondroitinas
Monokalciofosfatas Monokalciofosfatas
Cikorijos ekstraktas Cikorijos ekstraktas
Rozmarino ekstraktas Rozmarino ekstraktas
Klinoptilolitas (1,5 proc.) Priedai
25 ödalą bandymui pagamino mūsų šalies pramoninių sausų ÷dalų gamykla „Akvatera“. Tai buvo specialus užsakymas, nes su klinoptilolitu iki šiol ÷dalų mūsų šalyje nebuvo gaminama.
Virškinamumo bandymai buvo atliekami su visomis kal÷mis. Bandymo atlikimui buvo vykdomas paruošiamasis laikotarpis, kurio metu nustat÷me su÷damo ÷dalo kiekius, kad neliktų ÷dalo likučių, ir apskaitinis laikotarpis, kurio metu vykd÷me sušeriamo ÷dalo ir išskiriamų išmatų apskaitą. Išmatos buvo renkamos pastoviai, kiekvienos paros išmatos buvo gerai permaišomos, sveriamos ir dedamos saugojimui į sandarius stiklinius indus, laikomos šaldytuve, kad nevyktų jose rūgimo procesai. Tyrimams buvo imama atitinkamas kiekis išmatų kiekvieną dieną. Prieš tyrimą bendras išmatų kiekis talpoje buvo gerai permaišomas ir jų m÷giniai buvo imami tyrimams.
2.2. Tyrimų metodikos
ödalo ir išmatų tyrimus atlikome pagal priimtas metodikas (Januškevičius ir kt., 2011): - vandens ir sausųjų medžiagų kiekį nustat÷me m÷ginius iki pastovios mas÷s džiovindami
termostate 60–65oC, o v÷liau – 100–105oC temperatūroje; apskaičiavome bendrąjį dr÷gnį ir sausąsias medžiagas;
- baltymus nustat÷me Kjeldalio metodu;
- riebalus ekstrahavome Soksleto aparatu veikiant organiniams tirpikliams;
- mufelin÷je krosnyje 550oC temperatūroje m÷ginius sudeginome (gavome žalius pelenus); - ląstelienos kiekį nustat÷me m÷ginius virindami acto ir azoto rūgščių mišinyje,
praplov÷me karštu distiliuotu vandeniu, spiritu ir eteriu; džiovinome termostate 100– 105oC temperatūroje;
- neazotines ekstraktines medžiagas apskaičiavome iš organin÷s dalies atimdami žalius baltymus, žalius riebalus ir žalią ląstelieną; apykaitos energiją apskaičiavome pagal maisto medžiagų kaloringumą;
- virškinamumo koeficientus skaičiavome klasikiniu būdu – suvirškinta maisto medžiaga dalinama iš gautos maisto medžiagos ir dauginama iš 100.
Kraujas buvo imamas iš safena venus. Morfologiniams tyrimams kraujas imtas į m÷gintuv÷lius EDTA, o cheminiams tyrimams – į m÷gintuv÷lį be konservantų. Kraujo serumas gautas kraują laikant kambario temperatūroje 2 val., tada stikline lazdele atskiriant nuo m÷gintuv÷lio ir centrifuguojant 10 min. 3000 apsisukimų per minutę greičiu.
26 Kraujo biocheminiai rodikliai nustatyti automatiniu biocheminiu analizatoriumi „DIALAB Autolyzer 20010D–2009“ (JAV), morfologiniai kraujo tyrimai buvo atlikti analizatoriumi MELET SCHLOISING LABORATORIES (Prancūzija). M÷giniai ir būtinų reagentų sudedamosios dalys pagal nustatytą kiekį d÷ti analizatoriaus išorin÷je dalyje ir, priklausomai nuo įvestos programos, reikiamu laiko intervalu išmatuotas optinis tankis, automatiškai apskaičiuota sudedamosios dalies koncentracija.
Statistiškai rezultatus – aritmetinį vidurkį, aritmetinio vidurkio paklaidą, patikimumo kriterijų bei patikimumo laipsnį – nustat÷me pagal Stjudento t-testą (Sakalauskas, 1998).
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2008 12 18 Lietuvos Respublikos valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymo Nr. B1-639 („Valstyb÷s žinios“, 2009 01 22, Nr. 8) „D÷l gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų“. Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais
3. REZULTATAI
3.1. Bandymas su kal÷mis (tik jas atrinkus tyrimui)
Kada kal÷s buvo suskirstytos į grupes, kontrolinę ir tiriamąją, jų š÷rimas buvo vykdomas vienodu sausu ÷dalu „ Nature’s Protection “, atlikome jų kūno mas÷s nustatymą. Kalių kūno mas÷ grup÷se buvo praktiškai vienoda – apie 38,5 kg.
Mokslinio tiriamojo bandymo metu atitinkamais laikotarpiais buvo atliekami virškinamumo bandymai, kad gal÷tume įvertinti maisto medžiagų pasisavinamumo lygį atskirais auginimo laikotarpiais, o taip pat įvertinti jo kaitą, priklausomai nuo fiziologin÷s būkl÷s.
Pirmuosius tokius steb÷jimus atlikome pačioje bandymo pradžioje. Paruošiamąjame laikotarpyje nustat÷me su÷damų ÷dalų kiekius, kuriuos pateikiame 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Vokiečių aviganių ÷dalo suvartojimo ir išmatų išskyrimo kiekiai (vidutiniškai)
Grup÷ Su÷d÷, g Išskyr÷ išmatų, g
Kontrolin÷ 530,8 356,2
27 Kontrolin÷s grup÷s kal÷s su÷d÷ po 530,8 g sauso ÷dalo, o tiriamosios kal÷s – po 545,0 g, arba 14,2 g daugiau; kontolin÷s grup÷s kal÷s išmatų išskyr÷ 356,2 g, o tiriamosios kal÷s 12,3 g daugiau. Tai yra akivaizdu, nes tiriamosios grup÷s kal÷s suvartojo daugiau sauso visaverčio ÷dalo.
Išmatų tyrimo rezultatus pateikiame sekančioje lentel÷je.
4 lentel÷. Išmatų chemin÷ sud÷tis
Grup÷
Maisto medžiaga, proc. Kontrolin÷ n=5 Tiriamoji n=5
Dr÷gnis 77,94±0,12 78,02±0,15 Sausoji medžiaga 22,06±0,14 21,98±0,09 Organin÷ medžiaga 15,32±0,16 15,14±0,13 Žali pelenai 6,74±0,11 6,84±0,10*** Žali baltymai 4,58±0,03 4,81±0,05** Žali riebalai 0,82±0,07 0,85±0,06** Žalia ląsteliena 2,88±0,12 2,80±0,14** Neazotin÷s ekstraktin÷s medžiagos 7,04±0,03 6,68±0,01*** Apykaitos energija, MJ 3,23 3,21 **p<0,01; ***p<0,001
Kontrolin÷s grup÷s kalių išmatose nustatyta 77,94 proc. dr÷gnio ir 22,06 proc. sausosios medžiagos, o tiriamosios grup÷s kalių išmatos labai nedaug buvo dr÷gnesn÷s, tokiu pačiu dydžiu jose buvo mažiau sausosios medžiagos. Organin÷ medžiaga tiriamųjų kalių išmatų buvo turtingesn÷ žaliais pelenais – 6,84 proc., arba 0,1 proc. daugiau (p<0,001), žaliais baltymais – 4,81 proc., arba 0,23 proc. daugiau (p<0,01), žalių riebalų nustatyta – 0,85 proc., arba 0,03 proc. daugiau (p<0,01), o o žalios ląstelienos – 2,80 proc., arba 0,08 proc. mažiau (p<0,01) ir neazotinoų ekstraktinių medžiagų –6,68 proc., arba 0,36 proc. mažiau (p<0,001).
Taigi, vienų maisto medžiagų didesni kiekiai buvo nustatyti kontrolin÷s grup÷s kalių išmatų sud÷tyje, o kitų tiriamosios grup÷s kalių išmatose.
Apykaitos energijos kiekis kontrolinių kalių išmatose sudar÷ 3,23 MJ, o tiriamųjų kalių išmatų kaloringumas buvo 0,62 proc. mažesnis, tai priklaus÷ nuo jose esančių nesuvirškintų miasto medžiagų kiekio, nes atskirų maisto medžiagų energin÷ vert÷ skiriasi. Pvz.: 1 g riebalų duoda 39,8
28 kJ, 1 g baltymų – 23,9 kJ, 1 g ląstelienos – 20,1 kJ ir 1 g krakmolo bei cukraus – 17,5 kJ apykaitos energijos.
Žinodami ÷dalo suvartojimo kiekius ir jo cheminę sud÷tį, išskiriamų išmatų kiekius ir jų cheminę sud÷tį, pagal virškinamumo bandymo rezultatus paskaičiavome maisto medžiagų pasisavinamumą kalių virškinamajame trakte. Rezultatus pateikiame 1 pav.
1 pav. Maisto medžiagų pasisavinamumas šunų organizme bandymo pradžioje (proc.)
Sausoji medžiaga bei organin÷s ÷dalo medžiagos kalių organizme buvo pasisavinamos beveik vienodu lygiu. Žalių baltymų pasisavinamumas kontrolin÷s grup÷s kalių buvo aukštesniame lygyje – 87,20 proc., arba 0,75 proc. aukštesnis (p<0,05), žali riebalai buvo pasisavinami 95,77 proc., arba 0,44 proc. geriau, žali pelenai 24,61 proc., arba 1,67 proc. geriau (p<0,001), o žalia ląsteliena tiriamosios grup÷s kalių buvo įsisavinama 36,88 proc., arba 1,33 proc. geriau (p<0,01) ir neazotin÷s eksraktin÷s medžiagos 89,73 proc., arba 0,76 proc. geriau lyginant su kontrole.
Pradžioje tyrimo maisto medžiagų pasisavinamumo skirtumas buvo labai neryškus, nes kalių š÷rimui buvo naudojamas tas pats ÷dalas ir jos šiuo ÷dalu buvo šeriamos jau gana ilgą laiko tarpą.
29 Kraujo cheminei sud÷čiai ir morfologiniams rodikliams įvertinti iš visų kalių safena venus buvo imamas. Iš kraujo chemin÷s sud÷ties buvo nustatyti pagrindiniai rodikliai: bendri baltymai, gliukoz÷s, cholesterolio kiekiai, šlapalas, bilirubinas ir mineralinei apykaitai organizme vertinti – kalcio bei fosforo kiekiai.
5 lentel÷. Vokiečių aviganių kraujo chemin÷ ir morfologin÷ sud÷tis
Grup÷ Parametrai Kontrolin÷ n=5 Tiriamoji n=5 Chemin÷ sud÷tis Bendri baltymai, g L-1 60,7±2,52 61,2±2,11 Gliukoz÷, mmol L-1 3,9±0,28 4,1±0,32 Cholesterolis, mmol L-1 4,2±0,35 4,0±0,26 Šlapalas, mmol L-1 7,0±0,61 7,4±0,43 Bilirubinas, µmol L-1 <2,0±0,00 <2,0±0,00 Kalcis, mmol L-1 2,5±0,05 2,6±0,04 Fosforas, mmol L-1 1,6±0,14 1,6±0,08 Morfologiniai rodikliai Hemoglobinas, g L-1 164,2±4,38 162,8±4,11 Eritrocitai 1012 L-1 7,0±0,18 7,2±0,17 Trombocitai 109 L-1 250,8±36,69 258,2±34,48 Leukocitai 109 L-1 13,3±0,92 13,5±1,00 Neutrofilai, proc. 62,2±2,17 62,4±1,90 Limfocitai, proc. 22,1±0,49 22,3±2,13 Monocitai, proc. 4,2±2,34 4,1±1,42 Eozinofilai, proc. 11,2±3,83 11,0±2,12 Bazofilai, proc. 0,3±0,03 0,2±0,04
Kraujo chemin÷s sud÷ties rodikliai tarp grupių skyr÷si labai nežymiai. Bendrų baltymų buvo nustatyta 60,7 – 61,2 g L-1. Kontrolin÷s grup÷s kalių kraujo sud÷tyje nustatyta 3,9 mmol L-1 gliukoz÷s, o tiriamosios grup÷s kalių kraujyje 4,9 proc. daugiau. Cholesterolio kontrolin÷s grup÷s
30 kalių kraujo sud÷tyje buvo nustatyta 4,2 mmol L-1, o tiriamosios – 4,0 mmol L-1. Daugiau tiriamosios grup÷s kalių kraujyje buvo nustatyta ir šlapalo. Abiejų grupių kalių kraujo sud÷tyje nustatyta labai mažas kiekis bilirubino, tai sudar÷ mažiau kaip 2,0 µmol L-1. Kalcio ir fosforo santykis kontrolin÷s kalių grup÷s kalių kraujyje – 1,56 : 1,00, o tiriamosios – 1,62 : 1,00.
Galime teigti, kad kraujo chemin÷s sud÷ties rodikliai yra normos ribose, išskyrus bilirubino kiekį, nes toks žemas bilirubino, kiekis rodo tam tikrus inkstų susirgimus, arba būsimus jų pasireiškimus.
164,2 g L-1 kontrolin÷s grup÷s kalių kraujyje buvo nustatyta hemoglobino, o tiriamosios grup÷s kalių kraujyje 162,8 g L-1, arba 0,86 proc. mažiau. Eritrocitų kontrolinių kalių kraujyje nustatyta 7,0 x 1012 L-1, o tiriamųjų – 7,2 x 1012 L-1.
Trombocitų ir leukocitų daugiau buvo nustatyta tiriamųjų kalių kraujyje.
Kraujo serumo tyrimų rezultatai leidžia spręsti, kad morfologiniai kraujo rodikliai buvo taip pat normos ribose.
3.2. Bandymas su kal÷mis, pra÷jus 2 m÷n. nuo š÷rimo pradžios
Pra÷jus 2 m÷n. nuo bandymo pradžios atlikome tokius pačius tyrimus: nustat÷me ÷dalo suvartojimo kiekius, išskiriamų išmatų kiekius; tyr÷me išmatas, paskaičiavome maisto medžiagų pasisavinamumo koeficientus, tyr÷me kalių kraują.
Šiame periode, kal÷s buvo ramyb÷s būkl÷je, jau palaipsniui jos buvo prad÷tos ruošti kergimui, š÷rimas buvo vykdomas: kontrolinių kalių kaip įprastai, o tiriamosios grup÷s kal÷s su racionu gavo 1,5 proc. klinoptilolito, juo keit÷me tokį patį kiekį mineralinio papildo.
6 lentel÷. Vokiečių aviganių ÷dalo suvartojimo ir išmatų išskyrimo kiekiai (vidutiniškai)
Grup÷ Su÷d÷, g Išskyr÷ išmatų, g
Kontrolin÷ 512,5 376,4
Tiriamoji 575,0 383,5
Kontrolin÷s grup÷s kal÷s virškinamumo bandymo metu su÷d÷ 512,5 g sauso ÷dalo ir išskyr÷ 376,4 g išmatų, kurių sud÷tyje nustatyta 78,34 proc. dr÷gnio, o tiriamosios grup÷s kal÷s per parą su÷d÷ 575,0 sauso ÷dalo su klinoptilolitu ir išskyr÷ 383,5 g išmatų, kurių sud÷tyje buvo 76,02 proc. dr÷gnio, arba 2,32 proc. mažiau (p<0,001).
31 7 lentel÷. Išmatų chemin÷ sud÷tis
Grup÷
Maisto medžiaga, proc. Kontrolin÷ n=5 Tiriamoji n=5
Dr÷gnis 78,34±0,17 76,02±0,05*** Sausoji medžiaga 21,66±0,17 23,98±0,05*** Organin÷ medžiaga 15,12±0,11 14,24±0,07*** Žali pelenai 6,54±0,05 9,74±0,06*** Žali baltymai 4,74±0,01 4,82±0,01** Žali riebalai 0,72±0,02 0,91±0,02** Žalia ląsteliena 2,58±0,02 2,84±0,04** Neazotin÷s ekstraktin÷s medžiagos 7,08±0,03 5,67±0,01*** Apykaitos energija, MJ 3,17 3,08 **p<0,01; ***p<0,001
Pasteb÷jome, kad tiriamosios grup÷s kalių išmatos klinoptilolito poveikyje tapo sausesn÷s ir mažiau kvapnios. Šios grup÷s kalių išmatose nustat÷me 23,98 proc. sausųjų medžiagų, arba 2,32 proc. daugiau (p<0,001) lyginant su kontroline grupe. Žymiai padid÷jo žalių pelenų, nes buvo nustatyta net 9,74 proc., arba 3,20 proc. daugiau (p<0,001) lyginant su kontrole. Šiuo atveju buvo nustatyta didesni kiekiai ir žalių baltymų – 4,82 pr., arba 0,08 proc. (p<0,01), žalių riebalų – 0,91 proc., arba 0,19 proc. (p<0,01), žalios ląstelienos – 2,84 proc., arba 0,26 proc. (p<0,01) daugiau, o neazotinių ekstraktinių medžiagų 5,67 proc., arba 1,41 proc. (p<0,001) mažiau lyginant su kontrole.
Kadangi kontrolin÷s grup÷s kalių išmatose buvo nustatyta mažesnis kiekis žalių pelenų, nors mažiau žalių baltymų, žalių riebalų ir žalios ląstelienos, bet didesnis kiekis angliavandeniams priklausančios dalies, tod÷l ir apykaitos energijos jose 90 kJ buvo daugiau.
Šiame tarpsnyje sausoji maisto medžiaga bei žali riebalai geriau buvo pasisavinami kontrolinių kalių organizme. Organinę medžiagą geriau pasisavino tiriamosios grup÷s kal÷s – 88,69 proc., arba 1,92 proc. (p<0,01), žalius baltymus – 86,61 proc., arba 1,12 proc. (p<0,01), žalius pelenus – 20,12 proc., arba 0,19 proc. ir neazotines ekstraktines medžiagas – 91,41 proc., arba 3,23 proc. (p<0,001).
32 2 pav. Maisto medžiagų pasisavinamumas kalių organizme po 2 m÷n. nuo bandymo pradžios, proc.
Tiriamųjų kalių kraujo sud÷tyje nustatyta didesnis kiekis bendrų baltymų – 66,2 g L-1, arba 5,3 proc. daugiau; 3,1 mmol L-1 gliukoz÷s, arba 19,3 proc. mažiau; 3,8 mmol L-1 cholesterolio, arba 5,3 proc. mažiau, 6,4 mmol L-1 šlapalo, arba 6,3 proc. mažiau lyginant su kontroline grupe.
Kalcio su fosforu santykis šį kartą buvo 1,64 : 1,00 kontrolin÷je grup÷je ir 1,62 : 1,00 tiriamojoje grup÷je.
Bilirubino kiekis išliko kritin÷se ribose, pasiliko tame pačiame lygyje, kaip ir bandymo pradžioje. Palyginus su kraujo tyrimo rezultatais pačioje bandymo pradžioje, pasteb÷jome, kad padid÷jo kalių kraujyje hemoglobino kiekis ir kontroli÷je grup÷je siek÷ 170,2 g L-1, tiriamojoje – 176,8 g L-1, arba 3,7 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe. Trombocitų taip pat didesnis kiekis nustatytas tiriamosios grup÷s kalių kraujo sud÷tyje, o eritrocitų ir leukocitų didesni kiekiai nustatyti kontrolinių kalių kraujyje.
33 8 lentel÷. Vokiečių aviganių kraujo chemin÷ ir morfologin÷ sud÷tis
Grup÷
Parametrai Kontrolin÷ n=5 Tiriamoji n=5
Chemin÷ sud÷tis Bendri baltymai, g L-1 62,7±1,54 66,2±1,41 Gliukoz÷, mmol L-1 3,7±0,22 3,1±0,28 Cholesterolis, mmol L-1 4,0±0,16 3,8±0,26 Šlapalas, mmol L-1 6,8±0,41 6,4±0,23 Bilirubinas, µmol L-1 <2,0±0,00 <2,0±0,00 Kalcis, mmol L-1 2,3±0,05 2,6±0,04*** Fosforas, mmol L-1 1,4±0,12 1,6±0,08 Morfologiniai rodikliai Hemoglobinas, g L-1 170,2±2,37 176,8±2,10 Eritrocitai 1012 L-1 5,9±0,14 5,2±0,16** Trombocitai 109 L-1 262,8±28,41 268,2±24,12 Leukocitai 109 L-1 11,3±0,65 9,5±1,05 Neutrofilai, proc. 63,0±1,33 62,4±1,64 Limfocitai, proc. 21,2±1,11 20,8±1,10 Monocitai, proc. 5,2±2,43 5,4±1,02 Eozinofilai, proc. 10,2±1,63 10,8±2,02 Bazofilai, proc. 0,4±0,03 0,6±0,04** **p<0,01; ***p<0,001
