Simonas Staponkus
5 kursas, 8 grupėProbiotikų panaudojimas gydant halitozę
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Docentė Renata Šadzevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
Probiotikų panaudojimas gydant halitozę
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas... Darbo vadovas...
(parašas) (parašas)
... ... (Vardas pavardė, kursas, grupė) (Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2021 ... 2021 ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ... Eil .Nr .
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba,
publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių
autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0 13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0
supaprastinimai buvo daromi?
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši
informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta
jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0 Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos
metaanalizės rezultatai? +2 +1 0
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5
balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5
balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA SUMMARY
ĮVADAS ...10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA 12 2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ...15
2.1. Sisteminių klaidų rizikų vertinimas...15
2.2. Halitozės gydymo probiotikais veiksmingumas ...17
2.3. Mikrobiologiniai, burnos gleivinės, halitozės parametrų tyrimai ...20
2.4. Halitozės gydymo probiotikais palyginamosios analizės išvados ...23
3. REZULTATŲ APTARIMAS ...26
IŠVADOS ...29
PRAKTTINĖS REKOMENDACIJOS ...30
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...31
Probiotikų panaudojimas gydant halitozę
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Halitozė – tai terminas apibūdinantis blogą arba nemalonų burnos kvapą, kurį sukelia tam tikros anaerobinių gram-neigiamų bakterijų rūšys [1]. Šie mikroorganizmai, randami liežuvio ar dantų apnaše, periodonto kišenėse, išskiria sieros junginius, kurie asocijuojami su blogu kvapu [2]. Mechaninis apnašų valymas gali laikinai sumažinti blogą kvapą, tačiau sutrikdoma burnoje esanti homeostazė.[4] Pakitus burnos mikroflorai, vystosi disbakteriozė (disbiozė) – daugėja patogeniškų mikroorganizmų [5]. Darbo tikslas - atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie probiotikų panaudojimą bei jų efektyvumą halitozės gydyme.
Medžiaga ir metodai: mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta Pubmed/Medline duomenų bazėje nuo 2021 metų 02.01 iki 2021 metų 04.05, pritaikant PRISMA atrankos sistemą.
Rezultatai: Iš viso į sisteminę analizę buvo įtraukti 8 tyrimai, ne senesni nei 10 metų. Tyrimuose naudotos šios probiotikų kultūros: Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus, kurios statistiškai reikšmingai sumažino halitozę (pakito organoleptinio ar sieros junginių tyrimų duomenys) lyginant su kontrole. Probiotikai skiriami buvo gumos, tablečių ir skalavimo skysčio pavidalu. Kitos probiotikų kultūros (Weissella cibaria, Streptococcus salivarius, Lactobacillus brevis) buvo neveiksmingos gydant halitozę.
Išvados: Atlikus palyginamąją publikacijų analizę, nustatyta, jog iš keturių publikacijų, kuriose probiotikai skiriami tabletėmis, tik vienoje halitozė sumažėjo bei iš dvejų publikacijų abejose, kuriose probiotikai skiriami kaip kramtomoji guma, halitozė sumažėjo. Taip pat halitozės sumažėjimas stebėtas, kai probiotikai buvo paskirti kaip skalavimo skystis arba aplikuoti ant liežuvio grandiklio, tačiau būtina paminėti, jog buvo papildomai nuvalomas apnašas nuo liežuvio ar dantų paviršiaus.
Halitosis Treatment with Probiotics
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Halitosis is a term describing foul or unpleasant odour from the mouth which is caused by several species of anaerobic gram-negative bacteria [1]. These microorganisms, which are found in the plaque of the tongue and teeth and in periodontal pockets, emit volatile sulfuric compounds (VSC) that are associated with bad breath [2]. Mechanical removal of the plaque may temporarily reduce bad breath but the homeostasis of the oral cavity is altered [4]. Once the microflora of the mouth changes, dysbacteriosis (dysbiosis) may develop, which means an increase of pathogenic microorganisms [5]. The aim of the work: select, analyse and systematize academic articles about the use and effectiveness of probiotics in treatment of halitosis.
Materials and methods: The search of academic articles was conducted with the use of PubMed/Medline database from the 1st March 2021 to 5th April 2021. PRISMA selection guidelines were used to select the articles.
Results: Total of 8 articles were included in the systemic review that were not older than 10 years. These probiotic cultures were used in the articles that reduced halitosis (observed a decrease in organoleptic or VSC test) with statistical significance: Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus. Other probiotic cultures (Weissella cibaria, Streptococcus salivarius, Lactobacillus brevis) were not effective in treatment of halitosis.
Conclusions: After the comparable analysis of the articles, it is established that out of 4 articles where probiotics were used as tablets, only in one article a reduction of halitosis was documented. Out of two articles where probiotics were used as chewing gum, reduction of halitosis was seen in both of them. Also, reduction of halitosis was observed when probiotics were used as mouthwash or applied on a tongue scrapper however plaque was removed from the surfaces of the teeth and tongue.
10
ĮVADAS
Šiame baigiamajame darbe nagrinėjamas probiotikų panaudojimas halitozės gydyme. Halitozė – tai terminas apibūdinantis blogą arba nemalonų burnos kvapą, kurį sukelia tam tikros anaerobinių gram-neigiamų bakterijų rūšys [1]. Šie mikroorganizmai, randami liežuvio ar dantų apnaše, periodonto kišenėse, išskiria sieros junginius, kurie asocijuojami su blogu kvapu [2]. Manuela F. Silva ir kt. [3] atliktame tyrime teigiama, jog halitozė pasireiškia 31.8 % populiacijos, vadinasi, tai ne tik aktuali fiziologinė, bet ir psichologinė problema. Mechaninis apnašų valymas gali laikinai sumažinti blogą kvapą, tačiau sutrikdoma burnoje esanti homeostazė [4]. Pakitus burnos mikroflorai, vystosi disbakteriozė – daugėja patogeniškų mikroorganizmų [5]. Šie mikroorganizmai sukelia ne tik halitozę bet ir periodonto ligas, kariesą. Tyrimuose įrodyta, jog kai kurių virškinamojo trakto ligų gydymas probiotikų, terapija yra sėkmingas [6]. Kadangi burna yra neatsiejama virškinamojo trkato dalis, manoma, jog probiotikų vartojimas sumažina biofilmo formavimąsi bei blogo burnos kvapo susidarymą [7]. Todėl norint išvengti trumpalaikio efekto ir neigiamų pasekmių, probiotikai pradėti naudoti blogam burnos kvapui sumažinti [8].
Halitozė kiekybiškai matuojama keliais metodais: atliekant organoleptinį testą, halimetru atliekant šviesos chomatografiją bei atliekant BANA (bonzoil-DL-arginino-naftilamido) testą [9]. Atsižvelgiant į šiuos tyrimo metodus, galima objektyviai įvertinti taikyto gydymo veiksmingumą – nuspręsti, ar halitozės parametrai pakito.
Vienos bendros gydytojų nuomonės, kaip tisklingiausia gydyti halitozę vis dar nėra, tačiau randama daug mokslinių tyrimų, kuriuose naudojamos probiotikų kultūros blogo burnos kvapo gydyme.
Darbo tikslas – atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinius tyrimus apie probiotikų panaudojimą bei jų efektyvumą halitozės gydyme.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie galimų probiotikų kultūrų panaudojimą gydant halitozę.
2. Susisteminti mokslinius rezultatus ir palyginti skirtingų probiotikų efektyvumą mažinant halitozę.
3. Įvertinti, kaip probiotikų terapija keičia klinikinius liežuvio biofilmo ir periodonto (dantenų kraujavimo, kišenių gylio zondavimo) parametrus.
11 Pirmojoje darbo dalyje aprašyti publikacijų atrinkimo kriterijai, sisteminių klaidų analizė. Antrojoje dalyje – atrinktų publikacijų analizė, naudoti halitozės tyrimo metodai, gydymo efektyvymas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir praktinės rekomendacijos.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
Literatūros, būtinos išnagrinėti halitozės gydymą probiotikais, apžvalga atlikta panaudojant PubMed/Medline duomenų bazes bei nagrinėjant temą atitinkančius straipsnius. Į analizę įtrauktos publikacijos, kurios atitiko sisteminės literatūrinės apžvalgos kriterijus bei tikslą. Raktažodžiai parinkti pagal MeSH (Medical Subject Headings) [10] žodyną.
Atliekant paiešką buvo panaudoti šie raktiniai žodžiai: „probiotics halitosis“, „probiotics treatment halitosis“, „probiotics malodor“, „probiotics treatment malodor“.
Literatūros paieška PubMed/Medline duomenų bazėse atlikta buvo pagal šį algoritmą: ((„probiotics“[MeSH term] AND „halitosis“[MeSH term] OR „malodor“[All Fields]) AND („probiotics“[MeSH term] AND „treatment“ AND „halitosis“[MeSH term] OR „malodor“[All Fields])).
Literatūros apžvalga buvo atlikta 2021 metais 02.01 – 2021 metais 04.05; analizuojami tik angliški straipsniai. Visi moksliniai straipniai publikuoti internetinėje erdvėje. Pasirinktų straipsnių publikavimo data 2011 metai – 2021 metai. Be to, straipsnių atranka atlikta remiantis PRISMA [11] sistema, kurios metu atrenkami straipsniai remiantis pasirinktais kriterijais. Straipsnių paieškos bei atrankos strategiją iliuostruojama žemiau esančioje PRISMA flow diagramoje (žiūrėti. 1 paveikslą).
13 1 pav. PRISMA 2009 Flow diagrama
Ištirta PubMed/Medline duomenų bazė naudojant šiuos raktažodžius:
„probiotics“ „treatment“ „halitosis“ „malodor“ (n = 60) 3.A tranka 1. Įt rauk im as 2. T ink am u m a s 4. Paie ška Pasirinkti filtrai:
Straipsniai ne senesni nei 10 metų (n = 50) Tinkamos publikacijos tolimesnei atrankai (n = 21) Pašalinti straipsniai dėl: Netinkamas publikacijos tipas (vieno tiriamojo atvejis,
meta analizė, sisteminė analizė) ((n = 14)
Neprieinamas pilnas tekstas (n = 5)
Netinkamas pavadinimas (n = 10)
Pagal tinkamumą pasirinktos publikacijos (n = 8) Pašalintos netinkančios publikacijos dėl: Tyrimai su vaikais (n = 1) In vitro tyrimai (n = 10) Tyrimai nenurodantys gydymo metodų (n = 2) Publikacijos, kuriuose
atliekami tyrimai gydant halitozę probiotikais
14 Buvo pasirinkti įtraukimo bei neįtraukimo kriterijai:
Įtraukimo kriterijai:
1. Straipsniai ne senesni nei 10 metų; 2. Straipsniai publikuoti anglų kalba;
3. Straipsniai, kuriuose pacientų imtis bent 15; 4. Klinikiniai tyrimai su suaugusiais žmonėmis;
5. Tyrimai, kuriuose nurodomi gydymo metodai ir rezultatai. Neįtraukimo kriterijai:
1. In vitro tyrimai;
2. Tyrimai nerodantys gydymo rezultatų; 3. Straipsniai su neprieinama pilna informacija; 4. Vieno atvejo analizė;
5. Sisteminė analizė; 6. Meta analizė; 7. Tyrimai su vaikais.
Publkacijoms atrinkti panaudota duomenų bazė PubMed/Medline. Iš pradžių, anksčiau minėti raktažodžiai buvo suvesti į paieškos laukelį. Vėliau, panaudojus jau minėtus filtrus, atrinkti straipsniai, ne senesni nei 10 metų bei publikuoti anglų kalba. Tuomet buvo įvertintas likusiųjų straipnsnių pilno tyrimo prieinamumas, pavadinimas bei individualiai perskaityta santrauka. Vėliau atmesti straipsniai su netinkamais kriterijais, likę – įtraukti į analizę.
15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Pasinaudojus PubMed/Medline duombazės elektronine paieškos sistema ir suvedus anksčiau minėtus raktažodžius (žiūrėti. 1 skyrių) rastos 59 publikacijos. Nustačius aktyvius filtrus, buvo atmestos ne senesnės kaip 10 metų publikacijos. Likusių 48 publikacijų pavadinimai buvo perskaityti ir atmestos netinkamos publikacijos: sisteminės analizės, meta analizės, vieno tiriamojo atvejis, tyrimai su netinkamais pavadinimaiis arba tyrimai su neprieinamu pilnu tekstu. Tuomet buvo perskaityta santrauka iš likusių 19 straipsnių ir atmesti netikę: tyrimai su vaikais, in vitro tyrimai ir kiti tyrimai, nenurodantys gydymo metodų. Galiausiai liko 8 publikacijos, kurios buvo įtrauktos į analizę.
2.1. Sisteminių klaidų rizikų vertinimas
Šioje dalyje vertinama kiekvienos publikajos klaidų rizika bei šališkumas. Kiekvienas tyrimas atskirai vertinamas pagal „The Cochrane Collaboration’s“ [20] rekomendacijas ir pateiktas lentelėje (žiūrėti lentelę Nr. 1).
Lentelėje Nr. 1 pateikiamas tyrimo autoirus ir nuorodą į literatūros sąrašą. Sisteminių klaidų rizikos vertinimos, atsižvelgiant į penkis punktus:
1. Atsitiktinių grupių sudarymas – vertinama, ar tiriamieji buvo atsitiktinai suskirstyti i grupes. 2. Pasiskirstymo slėpimas – vertinama, ar tiriamiesiems buvo atskleista, į kurią grupę jie buvo
paskirti viso tyrimo laikotarpio metu.
3. Aklas rezultatų vertinimas – vertinama, ar nepriklausomai nuo tiraimųjų grupės, buvo aprašomi rezultatai.
4. Nepilni rezultatai – vertinama, ar buvo aprašytos visos išvados, atitinkančios iškeltus uždavinius pradžioje.
5. Atrinktas rezultatų pateikimas – vertinama, ar rezultatai nešališki. Taip pat vertinama, ar straipsnio rezultatai nebuvo koreguojami norint pasiekti teigiamų išvadų.
16 Lentelė Nr. 1. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Tyrimo autorius ir nuododa į literatūros sąrašą 1. Atsitiktinių gruių sudarymas 2. Pasiskirstymo slėpimas 3. Aklas rezultatų vertinimas 4. Nepilni rezultatų duomenys 5. Atrinktas rezultatų pateikimas
Bendra sisteminių klaidų rizika Soumya Penala ir kt. 2016 [12] + + + - + Maža Nao Suzuki ir kt. 2014 [13] + + + - + Maža Dong-Suk Lee ir kt. 2020 [14] + + + + + Maža Berk Gurpinar ir kt. 2019 [15] + + ? + + Maža Lu He ir kt. 2020 [16] + + - + + Maža Camila Rafaela Mousquer ir kt. 2019 [17] + + + + + Maža Mette K. Keller ir kt. 2011 [18] + + - + + Maža Enrico Marchetti ir kt. 2015 [19] + - + + + Maža
17 Paskutiniame lentelės Nr. 1 stulpelyje pateikiama kiekvienos publikacijos bendra sisteminių klaidų rizika. Vertinimo simbolių reikšmės yra tokios: „-“ – reiškia, kad veiksnys turi įtakos rizikos vertinimui, „+“ – reiškia, kad veiksnys neturi įtakos rizikos vertinimui, „?“ – reiškia, kad veiksnys gali turėti įtakos rizikos vertinimui.
Įvertinus visas mokslines publikacijas ir jų sisteminių klaidų rizikas (žiūrėti Lentelę Nr. 1), matyti, kad bendroji sisteminių klaidų rizika yra maža, tai reiškia, kad sisteminei literatūros analizei pasirinkti moksliniai straipsniai yra patikimi.
2.2. Halitozės gydymo probiotikais veiksmingumas
Atliekant šį tyrimą, po jau anksčiau minėtos publikacijų atrankos, išskirti tinkamų straipsnių lyginimo kriterijai (autorius ir metai, gydymo tipas, naudotos probiotikų kultūros, gydymo trukmė, sekimas po gydymo nutraukimo ir gydymo išvados), kurie yra susisteminti ir pateikti lentelėje (žiūrėti į lentelę Nr. 2).
Iš atrinktų aštuonių publikacijų (žiūrėti lentelė Nr. 2), penkios buvo ne senesnės kaip 5 metų. Likusios buvo ne senesnės nei 10 metų. Kiekviename tyrime buvo apibūdintas gydymo tipas: kaip paskiriami probiotikai, kiek kartų per dieną skiriami probiotikai. Keturiose publikacijose [13], [14], [16], [19] probiotikai skiriami tabletėmis ir instruktuojama jas sučiulpti, dvejose publikacijose [17-18] skiariami kaip kramtomoji guma, vienoje publikacijoje [12] skiriami kaip skalavimo skystis ir vienoje publikacijoje [15] skiriami aplikuoti ant liežuvio grandiklio. Studijose tiriamieji padalinami į dvi (eksperimentinę ir kontrolę) arba tris (dvi eksperimentines ir vieną kontrolę) grupes. Kiekviename tyrime nurodomos naudota arba naudotos probiotikų kultūros. Iš visų naudotų probiotikų tarp publikacijų kartojasi Lactobacillus salavarius ir Lactobacillus reuteri. Tyrimuose gydymo trukmė svyruoja nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Tiriamųjų sekimas po gydymo nutraukimo truko nuo 2 savaičių. iki 2 mėnesių, tačiau reikia paminėti, kad penkiuose tyrimuose [13-14], [17-19], stebėjimas, nutraukus gydymą, nebuvo vykdomas. Iš aštuonių publikacijų teigiami halitozės gydymo rezultatai pasiekti penkiuose tyrimuose [12-13], [15], [17-18].
18 Lentelė Nr. 2. Publikacijose naudotas halitozės gydymo tipas bei efektyvumas
Autorius ir metai Gydymo tipas Naudoti probiotikai Gydymo trukmė ir
sekimas po gydymo
Rezultatai
Soumya Penala ir kt. 2016 [12]
16 apnašų valymas skaleriu ir šaknų nulyginimas, probiotikų tirpalo įvedimas po dantenomis ir skalavimas probiotikų skysčiu.
16 apnašų valymas skaleriu ir šaknų nulyginimas, placebo tirpalo įvediams po dantenomis ir skalavimas placebu.
Lactobacillus salivarius,
Lactobacillus reuteri
Probiotikai po dantenomis įvedami pirmo vizito metu, po 1, 2, 4 savaičių. Skalavimas probiotikų tirpalu 2 savaites. Stebėjimas po gydymo 2 mėn.
Apnašų valymas kartu su probiotikų
kultūromis sumažino halitozę.
Berk Gurpinar ir kt. 2019 [15]
33 liežuvio valymas grandikliu. 35 liežuvio valymas grandikliu su probiotikais. 32 burnos skalavimas. Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus Probiotikai naudoti 1 mėnesį. Stebėjimas po gydymo 1 mėn. Liežuvio grandiklio su probiotikais naudojimas sumažino halitozę. Nao Suzuki ir kt. 2014 [13]
18 probiotikų tabletės sučiulpimas po maisto 3 kartus dienoje.
5 Placebo tabletė po maisto 3 kartus dienoje. Lactobacillus salivarius Probiotikai skiriami 2 kartus po 2 savaites. Naudojant probiotikų kultūrų tabletes halitozė sumažėjo. Dong-Suk Lee ir kt. 2020 [14]
34 probiotikų tabletės sučiulpimas vieną kartą per dieną.
34 placebo tabletė viena kartą per diena.
Weissella cibaria Probiotikai naudoti 2 mėnesius. Naudojant probiotikų kultūrų tabletes halitozė nesumažėjo. Lu He ir kt. 2020 [16]
13 probiotikų tabletės sučiulpimas 2 kartus per dieną.
15 placebo tabletė 2 kartus per dieną.
Streptococcus salivarius Probiotikai naudoti 4 savaites, stebėjimas po gydymo nutraukimo – 2 savaites. Naudojant probiotikų kultūrų tabletes halitozė nesumažėjo. Camila Rafaela Mousquer ir kt. 2019 [17]
15 kramotomoji probiotikų guma su inulinu 2 kartus per dieną.
15 kramtomoji probiotikų guma 2 kartus per dieną.
Lactobacillus salivarius Probiotikai naudoti 10 dienų. Naudojant probiotikų kultūrų kramtomąją gumą su inulinu halitozė sumažėjo.
19 14 kramtomoji placebo guma 2 kartus
per dieną. Mette K. Keller ir
kt. 2011 [18]
16 kramtomoji probiotikų guma 2 kartus per dieną.
12 kramtomoji placebo guma 2 kartus per dieną.
Lactobacillus reuteri Probiotikai naudoti 2 kartus po 2 savaites Naudojant probiotikų kultūrų kramtomąją gumą halitozė sumažėjo. Enrico Marchetti ir kt. 2015 [19]
10 probiotikų tabletės 4 kartus per dieną.
10 placebo tabletės 4 kartus per dieną.
Lactobacillus brevis Probiotikai naudoti 2 savaites.
Naudojant probiotikų kultūrų tabletes halitozė nesumažėjo.
20 2.3. Mikrobiologiniai, burnos gleivinės, halitozės parametrų tyrimai
Informacija iš atrinktų publikacijų apie kiekybinius mirkobiologinius, burnos gelivinės ir liežuvio, halitozės parametrus susisteminta ir pateikta lentelėje (žiūrėti į lentelę Nr. 3). Skirtinguose straipsniuose tyrimai bei jų periodiškumas atliekami skirtingais laiko (nuo 2 savaičių iki mėnesio) intervalais (žiūrėti lentelę Nr. 3).
Iš aštuonių publikcijų (žiūrėti lentelė Nr. 3), keturiuose atliekami mikrobiologiniai tyrimai. Viename tyrime [12] atliktas BANA testas, kuris įvertina anaerobinių bakterijų, atsakingų už blogą kvapą burnoje, proteolitinį aktyvumą. Taip pat viename straipsnyje [15] atliktas ultravioletinės šviesos tyrimas, kuris įvertina anaerobinių bakterijų kolonizaciją ant liežuvio. Dviejuose publikacijose [13-14] atliktas PGR testas, kuris parodo mikroorganizmų kiekį mėginyje. Taip pat šiose dvejose publikacijose buvo įvertinama probiotinių mikroorganizmų kolonizacija. Šešiose publikacijose buvo atlikti burnos gleivinės ir liežuvio tyrimai. Liežuvio apnašas buvo matuojamas penkiose publikacijuose [13], [15-17], [19], kišenių gylis – trejose [12], [14], [16], klinikinės jungties, kraujavimas po zondavimo – vienoje [11]. Halitozės parametrai buvo matuojami visuose tyrimuose: organoleptinis tyrimas atliktas septyniuose [12-13], [14], [16-19], sieros junginių tyrimas atliktas taip pat septyniuose tyrimuose [13-19]. Atskiri sieros junginiai išskirti tik dvejose publikacijuose [13-14].
21 Lentelė Nr. 3 Straipsniuose atliekami tyrimai
Autorius ir metai
Imtis Mikrobiologiniai tyrimai
Burnos gleivinės tyrimai ir liežuvio Halitozės parametrų tyrimai
Soumya Penala ir kt. 2016 [12]
32 BANA – podanteninių apnašų mėginys paimtas pirmojo vizito metu, po 1 ir 3 mėn.
Kišenių gylio zondavimo
sumažejimas, klinikinės jungities prieaugis atlikti pirmojo vizito metu, po 1 ir 3 mėn.
Organoleptinis tyrimas pirmojo vizito metu, po 1 ir 3 mėn. Berk Gurpinar ir kt. 2019 [15] 100 UV šviesos tyrimas įvertinti bakterijų kolonizaciją pirmojo vizito metu, po 1 ir 2 mėn.
Liežuvio apnašo įvertinimas pirmojo vizito metu, po 1 ir 2 mėn.
Sieros junginių tyrimas pirmojo vizito metu, po 1 ir 2 mėn. Nao Suzuki ir kt. 2014 [13] 23 PGR tyrimas – pirmo vizito metu ir po 2 savaičių abejais laikotarpiais.
Liežuvio apnašo, kišenių zondavimo gylis, kraujavimas po zondavimo matuojami pirmojo vizito metu ir po 2 savaičių abejais laikotarpiais.
Organoleptinis, sieros junginių (H2S, CH3SH,
CH3SCH3) tyrimas pirmojo vizito metu ir po
2 savaičių abejais laikotarpiais.
Dong-Suk Lee ir kt. 2020 [14]
68 PGR tyrimas pirmojo vizito, po 1 ir 2 mėn.
- Organoleptinis, sieros junginių (H2S, CH3SH,
CH3SCH3) tyrimas pirmojo vizito meti, po 1
22 Lu He ir kt.
2020 [16]
28 - Liežuvio apanšo, kišenių zondavimo
gylis, kraujavimas zonduojant
mauojamas primąją vizito dieną, po 4 , 5, 6 savaičių.
Organoleptinis, sieros junginių tyrimas matuojamas primąją vizito dieną, po 4 , 5, 6 savaičių.
Camila Rafaela Mousquer ir kt. 2019 [17]
44 - Liežuvio apanašo matavimas atliktas
pirmojo vizito metu ir po 14 dienų.
Organoleptinis, sieros junginių tyrimai atlikti pirmojo vizito metu ir po 14 dienų.
Mette K. Keller ir kt. 2011 [18]
28 - - Organoleptinis, sieros junginių tyrimai
pirmojo vizito metu, po 2, 4 savaičių.
Enrico Marchetti ir kt. 2015 [19]
20 - Liežuvio apnašo matavimas pirmojo
vizito metu, po 1 ir 2 savaičių.
Organoleptinis ir sieros junginių tyrimai pirmojo vizito metu, po 1 ir 2 savaičių.
23 2.4. Halitozės gydymo probiotikais palyginamosios analizės išvados
Duomenys apie tyrimo būdą, dalyvavusių tiriamųjų amžių ir palyginamosios tiriamųjų grupių išvados surinktos ir pateiktos lentelėje (žiūrėti lentelę Nr. 4). Lyginami anksčiau minėti tyrimai (žiūrėti lentelę Nr. 3) tarp eksperimentinės ir kontrolės grupių. Vertinama, ar tyrimai statistiškai reikšmingi tarp grupių
Visi tyrimai (žiurėti lentelė Nr. 4) buvo prospektyvinio pobūdžio. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 19 metų iki 67 metų. Iš keturių tyrimų, kuriuose buvo atliekami mikrobiologiniai tyrimai, visuose buvo nustatytas anaerobinių bakterijų, atsakingų už blogą burnos kvapą, sumažėjimas arba padidėjusi probiotinių bakterijų kolonizacija. Iš trijų publikacijų, kuriuose buvo matuojamas kišenių gylio zondavimas, dvejose publikacijose kišenių gylis sumažėjo. Iš penkių publikacijų, kuriose atliktas liežuvio apnašo matavimas, trijose liežuvio apnašas sumažėjo. Be to, vienoje publikacijoje sumažėjo kraujavimas zonduojant. Iš septynių publikacijų, kuriose atliekamas organoleptinis tyrimas, keturiose stebimi mažesni tyrimo rezultatai. Taip pat iš septynių publikacijų, kuriose matuotas sieros junginių išsiskyrimas, keturiose stebimas junginių išsiskyrimo sumažėjimas.
24 Lentelė Nr. 4. Palyginamosios publikacijų išvados
Autorius ir metai Imtis Tyrimo būdas Tiriamųjų
amžius
Palyginamosios išvados Soumya Penala ir kt.
2016 [12]
32 Prospektyvinis 25-59 Praėjus 2 mėn. po gydymo nutraukimo, probiotikų grupėje stebimi mažesni BANA rezultatai, kišenių zondavimo gylio sumažėjimas (vidutinių kišenių 4-6 mm), mažesni
organoleptinio tyrimo rezultatai. Klinikinės jungties prieaugio tyrimas neparodė statistiškai reikšmingo pokyčio.
Berk Gurpinar ir kt. 2019 [15]
100 Prospektyvinis 25-59 Praėjus mėnesiusi po gydymo nutraukimo probiotikų grupėje stebima mažiausiai sieros junginių, mažiausias liežuvio apnašas, mažiausia bakterijų kolonizacija atliktus UV šviesos tyrimą, lyginant su kitomis grupėmis
Nao Suzuki ir kt. 2014 [13]
23 Prospektyvinis 22-67 Organoleptinio tyrymo rezultatai neturėjo statistinio reikšmingumo. Sieros junginių (H2S, CH3SH, CH3SCH3)
sumažėjo probiotikų grupėje, placebo grupėje sumažėjo tik CH3SCH3. Kišenių zondavimo gylis sumažėjo probiotikų
grupėje. Kraujavimas zonduojant ir liežuvio apnašas sumažėjo probiotikų grupėje. Mikrobiologinių DNR testų rezultatai parodė halitozę sukeliančių bakterijų sumažėjimą probiotikų grupėje.
Dong-Suk Lee ir kt. 2020 [14]
68 Prospektyvinis 20-39 Organoleptinio ir sieros junginių tyrimo rezultatai sumažėjo probiotikų grupėje antrojo vizito metu, tačiau trečio vizito metu statistinio skirtumo nebuvo. Mikrobiologinių DNR tyrymų rezultatai parodė, jog probiotikų kultūrų kolonizacija buvo didesnė antro ir trečio vizito metu probiotikų grupėje. Lu He ir kt. 2020 [16] 28 Prospektyvinis 23-44 Praėjus 1 ir 2 savaitėm po gydymo nutraukimo, liežuvio
apnašo, organoleptinio ir sieros junginių tyrimų rezultatai, lyginant abi grupes, statistiškai nereikšmingi. Kišenių gylio zondavimo ir krauajvimo zonduojant tyrimai statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių neturėjo.
25 Camila Rafaela
Mousquer ir kt. 2019 [17]
44 Prospektyvinis - Organoleptinio tyrimo ir liežuvio apnašo duomenys, lyginant grupes tarpusavyje, neturėjo statistinės reikšmės. Sieros junginių tyrimas parodė, jog statistiškai reikšmingas sumažėjimas rastas probiotikų su inulinu grupėje. Mette K. Keller ir kt.
2011 [18]
28 Prospektyvinis 19-25 Organoleptinio tyrimo rezultatai po 2 ir 4 savaičių mažesni probiotikų grupėje lyginant su kontrole. Sieros junginių tyrimas nerodė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių. Enrico Marchetti ir kt.
2015 [19]
20 Prospektyvinis - Liežuvio apnašo rezultatai mažesni probiotikų grupėje. Organoleptinio ir sieros junginių tyrimų rezultatai statistinės reikšmės neturėjo.
26
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Pirmojoje tyrimo dalyje aptariamas kiekvienoje publikacijoje taikytas gydymo tipas, naudotos probiotikų kultūros, gydymo trukmė, sekimas po gydymo nutraukimo bei rezultatai. Dažniausiai pasirinktas probiotikų skyrimo būdas – tabletės (keturios publikacijos), kramtomoji guma (dvi publikacijos). Šešiose publikacijose gydymui naudota tik viena probiotikų kultūra, tačiau dvejose publikacijose naudotos kelios kultūros. Nao Suzuki ir kt. [13], Camila Rafaela Mousquer ir kt. [17] ir Soumya Penala ir kt. [12] publikacijose naudota ta pati probiotikų kultūra – Lactobacillus salivarius ir pasiekti teigiami halitozės sumažėjimo rezultatai. Gydymo trukmė tyrimuose buvo įvairi: trumpiausias gydymo laikas – 10 dienų, paskirtas Camila Rafaela Mousquer ir kt. [17] publikacijoje, o ilgiausias – 2 mėnesius, Dong-Suk Lee ir kt. [14] tyrime. Pacientų būklės sekimas po gydymo nutraukimo bei pakartotini tyrimai buvo atliekami trejose publikacijose [12], [15-16]. Penkiose publikacijose buvo pasiekti teigiami halitozės gydymo rezultatai – eksperimentinėje grupėje stebimas statistiškai reikšmingas sieros junginių išsiskyrimo arba organoleptinio testo rezultato sumažėjimas. Dvejose publikacijose kartu su probiotikais buvo paskirtas apnašų valymas – liežuvio valymas grandikliu [15] ir apnašų nuvalymas skaleriu [12]. Abejuose tyrimuose pasiektas halitozės sumažėjimas eksperimentinėje grupėje. Iš keturių publikacijų, kuriose probiotikai paskirti tabletėmis, tik vienoje Nao Suzuki ir kt. [13] pasiektas teigiamas halitozės parametrų sumažėjimas. Dvejuose tyrimuose probiotikai paskirti kramtomojoje gumoje, abejuose pasiektas teigiamas halitozės parametrų sumažėjimas.
Antrojoje tyrimo dalyje pateikta palyginamoji analizė. Lyginamos tyrimuose sudarytos grupės – eksperimentinė su kontrole. Didžiausią patikimumą turi tyrimai, kurių imtys didžiausios bei, kuriose atliekamas stebėjimas po gydymo nutraukimo. Tačiau reikia paminėti, jog tyrimai su nedidelėmis imtimis bei neatliktu stebėjimu po gydymo nutraukimo, taip pat buvo įtraukti į palyginamosios analizės išvadas. Didžiausią imtį turinčiame Berk Gurpinar ir kt. [15] atliktame tyrime lyginamos trys grupės: dvi eksperimentinės (viena grupė valė liežuvį grandikliu su probiotikais, o kita tik grandikliu) ir kontrolė (paskirtas burnos skalavimas). Halimetru matuota sieros junginių koncentracija, praėjus mėnesiui po gydymo nutraukimo, buvo mažiausia, išlaikant statistinį reikšmingumą, probiotikų grupėje (98,48±28,09 ppm) lyginant su kontrole (458,50±55,63) ar eksperimentine grupe be probiotikų (325,63±84,54). Toks pat duomenų pasiskirstymas stebimas vertinant liežuvio apnašo testo rezultatus: mažiausias rezultatas stebimas probiotikų grupėje (0,12±0,33) lyginant su kontrole (1,72±0,46) ar kita eksperimentine grupe be probiotikų (1,28±0,68). Ultravioletinio tyrimo duomenys taip pat buvo mažiausi probiotikų grupje (0,12±0,33), išlaikant statistinį reikšmingumą, lyginant su kontrole (1,64±0,49) ar kita eksperimentine grupe be probiotikų
27 (1,08±0,64). Soumya Penala ir kt. [11] atliktame tyrime abejoms grupėms nuvalytos dantų apnašos, probiotikų tirpalas paskirtas tik eksperimentinei grupei. Praėjus dviem mėnesiams po gydymo nutraukimo, eksperimentinėje grupėje BANA tyrimo rezultatai mežesni lyginant su kontrole. Taip pat organoleptinio tyrimo rezultatai mežesni eksperimentinje grupėje (0,87±0,92) lyginant su kontrole (1,86±1,03) Nao Suzuki ir kt. [13] tyrime eksperimentinei grupei paskirtos probiotikų tabletės, o kontrolei – placebas. Statistiškai reikšmingas bendras sieros junginių sumažėjimas nustatytas eksperimentinėje grupėje (3,1 [2,2-5,3] ng/ 10 mL) po dviejų savaičių trukusio gydymo lyginant su kontrole (5,8 [3,5- 11,2] ng/10 mL). Taip pat statistiškai reikšmingas kraujavimo zonduojant bei kišenių gylio matavimo sumažėjimas probiotikų grupėje lyginant su kontrole. Organoleptinio tyrimo rezultatai statistiškai nereikšmingi lyginant abi grupes. Mette K. Keller ir kt. [18] tyrime eksperimentinei grupei skirta kramtomoji guma su probiotikais, kontrolei – placebas. Organoleptinio tyrimo rezultatai po gydymo buvo mažesni probiotikų grupėje lyginant su placebu. Sieros junginių tyrimo rezultatai neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant abi grupes. Dong-Suk Lee ir kt. [14] tyrime eksperimentinei grupei paskirtos probiotikų tabletės, o kontrolei – placebas. Sieros junginių ir organoleptinio testų rezultatai, atliekami paskutinį kartą, neturėjo statistinės reikšmės lyginant abi grupes. Probiotikų kultūros kolonozicija mustatyta didesnė eksperimentinėje grupėje, išlaikant statistinį reikšmingumą. Lu He ir kt. [16] tyrime probiotikai eksperimentinei grupei taip pat buvo skiriami tabletėmis, kontrolei – placebas. Atlikus pakartotinius tyrimus po gydymo nutraukimo paaiškėjo, kad liežuvio apnašo, organoleptinio ir sieros junginių testų rezultatai neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių. Kišenių gylio bei kraujavimo po zondavimo rezultatai irgi neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių. Camila Rafaela Mousquer ir kt. [17] publikacijoje lyginamos trys grupės: dvi eksperimentinės (viena grupė vartojo kramtomąją gumą su probiotikais, kita kramtomąją gumą su probiotikais ir inulinu) ir vieną kontrolę (paskirta guma su placebu). Organoleptinio ir liežuvio apnašo tyrimų rezultatai lyginant tarp grupių neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo. Halimetru matuotų sieros junginių tyrimo rezultatai mažiausi probiotikų ir inulino grupėje (100±55 ppm) lyginant su probiotikų grupe (125±71 ppm) ar kontrole (149±117 ppm), išlaikant statistinį reikšmingumą. Enrico Marchetti ir kt. [19] atliktame tyrime probiotikai ekperimentinei grupei paskirti tabletėmis, kontrolei – placebas. Eksperimentinėje grupėje sumažėjo liežuvio apnašo tyrimo rezultatai. Organoleptinio ir sieros junginių tyrimo rezultatai neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių.
Iš septynių tyrimų, kuriuose atliktas organoleptinis testas, tik dvejose publikacijose [12], [18] stebimas statistiškai reikšmingas rezultatų sumažėjimas tarp tiriamųjų grupių. Sieros junginių išsiskyrimas taip pat matuotas septyniose publikacijose: statistiškai reikšmingas sieros junginių išsiskyrimo sumažėjimas nustatyas trejose publikacijose [13], [15], [17]. Kišenių gylio zondavimas atliktas trejuose publikacijuose, iš kurių dvejose [12], [13] pastebėtas statistiškai reikšmingas
28 zondavimo gylio sumažėjimas eksperimentinėje grupėje. Kraujavimas po zondavimo buvo matuotas dvejuose tyrimuose – Soumya Penala ir kt. [12] publikacijoje pateiktas statistiškai reikšmingas kraujavimo po zondavimo sumažėjimas eksperimentinėje grupėje. Liežuvio apnašo testas buvo atliktas penkiose publikacijose, iš kurių dvejose [15], [19] rastas statistiškai reikšmingas apnašo sumažėjimas eksperimentinėje grupėje.
Iš visų nagrinėtų publikacijų penkiose stebimas halitozės sumažėjimas (sumažėję organoleptinio ar sieros junginių tyrimų rezultatai), trejose – burnos gleivinės ar periodonto būklės pagerėjimas (klinikinės jungties prieaugis arba kišenių zondavimo gylio sumažėjimas, arba kraujavimo po zondavimo sumažėjimas, arba liežuvio apnašo sumažėjimas). Teigiami halitozės gydymo rezultatai pasiekti naudojant šias probiotikų kultūras: Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus. Taip pat, teigiami gydymo rezultatai gali būti pasiekti kartu su probiotikų terapija papildomai nuvalant apnašas nuo dantų skaleriu ar kasdien valant liežuvį grandikliu.
29
IŠVADOS
1. Išanalizavus mokslinių straipsnių duomenis, nustatatytos probiotikų kultūros, kurios halitozę efektyviai mažina, tačiau trūksta duomenų prieiti išvadą, kad pilnai išgydo.
2. Atlikus palyginamąją publikacijų analizę, nustatyta, jog probiotikų skyrimas kramtomosios gumos pavidalu sumažimo halitozę. Taip pat halitozės sumažėjimas stebėtas, kai probiotikai buvo paskirti kaip skalavimo skystis arba aplikuoti ant grandiklio, tačiau būtina paminėti, jog buvo papildomai nuvalomas apnašas nuo liežuvio ar dantų paviršiaus.
3. Ivertinus straipsnius, nustatyta, jog kai kurios probiotikų kultūros mažina liežuvio apnašą, kraujavimą po zondavimo arba kišenių gylio zondavimą, bet nesumažina halitozės klinikinių parametrų.
30
PRAKTTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant sumažinti blogą burnos kvapą, probiotikų terapija yra efektyvi alternatyva pavieniam apnašų valymui. Dėl šios priežasties būtina pasirinkti tinkamą ar tinkamas probiotikų kultūras (šioje analizėje išskiriamos Lactobacillus salivarius, Lactobacillus reuteri, Bifidobacterium lactis, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus bulgaricus). Taip pat reikia paminėti, jog probiotikų terapijos naudojimas kartu su liežuvio ar dantų apnašo valymu yra veiksminga primonė, sumažinanti halitozę.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aimetti M, Perotto S, Castiglione A, Ercoli E, Romano F. Prevalence estimation of halitosis and its association with oral health-related parameters in an adult population of a city in North Italy. J Clin Periodontol 2015;42:1105–1114.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/jcpe.12474
2. Chen X, Zhang Y, Lu HX, Feng XP. Factors associated with halitosis in white-collar employees in Shanghai, China 2016; PLoS One 11:e0155592.
URL: https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0155592
3. Manuela F. Silva1, Fábio R. M. Leite, Larissa B. Ferreira, Natália M. Pola, Frank A. Scannapieco, Flávio F. Demarco, Gustavo G. Nascimento. Estimated prevalence of halitosis: a systematic review and meta-regression analysis 2018; 10.1007/s00784-017-2164-5.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28676903/
4. Scully C, Greenman J Halitology (breath odour: aetiopathogenesis and management). 2012; 18(4):333–345.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1601-0825.2011.01890.x
5. Robert P Allaker, Abish S Stephen. Use of probiotics and oral health 2017; 4(4):309-318. URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29201598/
6. Yu-Ling Tsai, Tzu-Lung Lin, Chih-Jung Chang, Tsung-Ru Wu, Wei-Fan Lai , Chia-Chen Lu, Hsin-Chih Lai 2019; Probiotics, prebiotics and amelioration of diseases; 26(1):3. URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30609922/
7. Gareth Z Benic, Mauro Farella, Xochitl C Morgan, Jay Viswam, Nicholas C Heng, Richard D Cannon, Li Mei. Oral probiotics reduce halitosis in patients wearing orthodontic braces: a randomized, triple-blind, placebo-controlled trial 2019; 13(3):036010.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31022704
8. Chaves BD, Brashears MM, Nightingale KK. Applications and safety considerations of Lactobacillus salivarius as a probiotic in animal and human health 2017; 123(1):18–28. URL: https://sfamjournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/jam.13438
9. Jana Schmidt, Felix Krause, Rainer Haak Halitosis: measurement in daily practice 2015; 46(7):633-41.
URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26046112/ 10. MeSH terminų bazė
32
11.
Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG; PRISMA Group. Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS Med 2009;6: e1000097. 12. Soumya Penala,Butchibabu Kalakonda,Krishnajaneya Reddy Pathakota,Avula Jayakumar, et al. Efficacy of local use of probiotics as an adjunct to scaling and root planing in chronic periodontitis and halitosis: A randomized controlled trial 2016; 5(2):86-93.13.
Nao Suzuki, Masahiro Yoneda, Kazunari Tanabe, Akie Fujimoto, Kosaku Iha, Kei Seno, Kazuhiko Yamada, Tomoyuki Iwamoto, Yosuke Masuo, Takao Hirofuji Lactobacillus salivarius WB21 containing tablets for the treatment of oral malodor: a double-blind, randomized, placebo-controlled crossover trial 2014; 117(4):462-70.14. Dong-Suk Lee, Seung-Ah Lee, Myoungsuk Kim, Seoul-Hee Nam, et al. Reduction of Halitosis by a Tablet Containing Weissella cibaria CMU: A Randomized, Double-Blind, Placebo-Controlled Study 2020; 23(6):649-657.
15.
Berk Gurpinar, Güven Yildirim, Tolgar Lütfi Kumral, Muhammed Fatih Akgun, et al. A simple method to reduce halitosis; tongue scraping with probiotics 2019; 14(1):016008.16.
Lu He, Hongjiang Yang, Ziyuan Chen, Xiangying Ouyang. The Effect of Streptococcussalivarius K12 on Halitosis: a Double-Blind, Randomized, Placebo-Controlled Trial 2020; 12(4):1321-1329.
17.
Camila Rafaela Mousquer, Alvaro Della Bona, Daiane Cristina Milani,Sidia Maria Callegari-Jacques, et al. Are Lactobacillus salivarius G60 and inulin more efficacious to treat patients with oral halitosis and tongue coating than the probiotic alone and placebo? A randomized clinical trial 2019; 91(6):775-783.18. Mette K Keller Allan Bardow, Thorbjörg Jensdottir, Joan Lykkeaa, et al. Effect of chewing gums containing the probiotic bacterium Lactobacillus reuteri on oral malodour 2011; 70(3):246-50.
19. Enrico Marchetti Simona Tecco, Marco Santonico, Chiara Vernile, et al. Multi-Sensor Approach for the Monitoring of Halitosis Treatment via Lactobacillus brevis (CD2)-Containing Lozenges--A Randomized, Double-Blind Placebo-Controlled Clinical Trial 2015; 15(8):19583-96.
20. Higgins JPT, Altman DG, Sterne JAC. Chapter 8: Assessing risk of bias in included studies. In: Higgins JPT, Green S, editors. Cochrane handbook for systematic reviews of interventions version 5.1.0. The Cochrane Collaboration. 2011
33
