LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS KLINIKA
KLAIPĖDOS APSKRITIES GLOBOS ĮSTAIGOSE GYVENANČIŲ SENYVO AMŽIAUS MOTERŲ ŠLAPIMO NELAIKYMO PAPLITIMAS, LIGOS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI BEI
SLAUGOS YPATUMAI
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo autorius: Gytis Radzevičius Darbo vadovas: dr. Sonata Barilienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 10
9.1 Darbo tikslas: ... 10
9.2 Darbo uždaviniai: ... 10
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
10.1 Šlapimo nelaikymo apibrėžimas ... 11
10.2 Dažniausi šlapimo nelaikymo tipai ir jų apibūdinimas ... 11
10.3 Šlapimo nelaikymo diagnostika ... 13
10.4 Šlapimo nelaikymo tipo nustatymas naudojantis klausimynais ... 14
10.5 Šlapimo nelaikymo paplitimas tarp globojamų moterų ... 15
10.6 Šlapimo nelaikymo įtaka vyresnio amžiaus moterų sveikatai ... 16
10.7 Šlapimo nelaikymo įtaka moterų gyvenimo kokybei ... 16
10.8 Šlapimo nelaikymo poveikis moterų psichologinei būklei ... 17
10.9 Šlapimo nelaikančių moterų slaugos ir fizinės sveikatos aspektai ... 18
10.10 Šlapimo nelaikymo ekonominiai aspektai ... 18
11. TYRIMO METODIKA ... 20
11.1 Tyrimo objektas ... 20
11.2 Tiriamųjų atranka ... 20
11.3 Tyrimo organizavimas ir metodai ... 20
11.4 Duomenų analizės metodai ... 22
12. REZULTATAI ... 23
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
3 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 17. PRIEDAI ... 41
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Gytis Radzevičius
Darbo pavadinimas: KLAIPĖDOS APSKRITIES GLOBOS ĮSTAIGOSE GYVENANČIŲ
SENYVO AMŽIAUS MOTERŲ ŠLAPIMO NELAIKYMO PAPLITIMAS, LIGOS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI BEI SLAUGOS YPATUMAI
Darbo tikslas: Nustatyti Klaipėdos apskrityje globos įstaigose gyvenančių moterų šlapimo
nelaikymo paplitimą, įvertinti ligos įtaką moterų gyvenimo kokybei bei slaugos ypatumus.
Darbo uždaviniai: Įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp Klaipėdos apskrityje globos
įstaigose gyvenančių moterų, nustatyti labiausiai paplitusius šlapimo nelaikymo tipus, įvertinti šlapimo nelaikymo įtaką moterų gyvenimo kokybei, įvertinti šlapimo nelaikymu sergančių moterų slaugos ypatumus.
Tyrimo metodai: Atlikta originali mišri anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo penkios
Klaipėdos apskrities globos namų įstaigos. Slaugos personalui pateiktos anoniminės anketos apie šlapimo nelaikančių moterų slaugos ypatumus ir atliktas anoniminis interviu, kuomet anketą pildė tyrėjas, su šlapimo nelaikymu sergančiomis ir Klaipėdos apskrityje slaugos įstaigose gyvenančiomis moterimis. Moterims pateiktoje anketoje užduoti klausimai leido identifikuoti šlapimo nelaikančias moteris, diferencijuoti tarp trijų dažniausių šlapimo nelaikymo tipų, įvertinti ligos įtaką moterų gyvenimo kokybei. Personalui pateiktoje anketoje užduoti klausimai leido įvertinti personalo nuomonę apie slaugos priemonių prieinamumą bei dažniausius su šlapimo nelaikymu susijusius moterims pasireiškiančius simptomus.
Tyrimo dalyviai: Senyvo amžiaus moterys, slaugomos Klaipėdos apskrities globos įstaigose
ir tose įstaigose dirbantis slaugos personalas.
Tyrimo rezultatai: Iš viso tyrime apklaustos 86 globos namų gyventojos ir 59 darbuotojai.
Nustatyta, jog šlapimo nelaiko 70,9% moterų. Tarp tiriamųjų dažniausiai vyravo mišrus šlapimo nelaikymas (37,7%), rečiau pasitaikė dirgli šlapimo pūslė (19,7%) ir įtampos (18,0%) šlapimo nelaikymo tipai. 24,6% moterų šlapimo nelaikymo tipas neatitiko nei vieno iš trijų pagrindinių pateiktųjų, tad šlapimo nelaikymo priežastis buvo traktuota kaip kita arba neaiški. Šlapimo nelaikančioms moterims gyvenimo kokybė buvo statistiškai reikšmingai prastesnė visose trijose (kasdienės veiklos, jausmų bei miego ir energijos) gyvenimo kokybės srityse, lyginant su šlapimą sulaikančiomis globos namų gyventojomis. Trys ketvirtadaliai globos įstaigų darbuotojų galvojo, kad slaugos priemonių įstaigose pakanka, slaugos personalas pastebėjo, kad su šlapimo nelaikymu susijusių odos problemų pasitaiko tik nedaugeliui jų gyventojų. Tačiau dauguma darbuotojų nurodė, kad artimųjų indėlis įsigyjant slaugos priemones yra labai menkas arba jo visai nėra.
5
2. SUMMARY
Author: Gytis Radzevičius
Theme: Prevalence of urinary incontinence, the impact of urinary incontinence on
health-related quality of life and nursing features among elderly woman living in nursing homes in Klaipėda region.
Aim: This work aims to estimate the prevalence of urinary incontinence among elderly woman living in nursing homes in Klaipėda region and evaluate the impact of the disease on health-related quality of life and nursing features
Objectives: to estimate the prevalence of urinary incontinence among elderly women living in nursing homes in Klaipėda region, to establish the most common types of urinary incontinence, evaluate the impact on health-related quality of life and discuss the nursing features.
Methods: mixed survey method was selected. Five nursing home institutions participated in
this research. The nursing staff received anonymous questionnaires that contained questions about nursing features of urinary incontinent women. Women from nursing homes of Klaipėda region were interviewed anonymously and questionnaires were filled by the researcher. The questions in the questionnaire for women were designed to identify the women with urinary incontinence as well as differentiate between three most common types of urinary incontinence and evaluate the impact on health-related quality of life. The questionnaire for staff was designed to find out nursing staff’s opinion about the availability of nursing tools and the symptoms that most commonly occur for women with urinary incontinence.
Participants: elderly women living in nursing homes in Klaipėda region and nursing staff. Results: 86 women from nursing homes and 59 staff members participated in the research. The
prevalence of urinary incontinence among women was 70,9%. The most common type of incontinence was mixed urinary incontinence (37,7%). Urgency urine incontinence (19,7%) and stress urinary incontinence (18,0%) were less common. 24,6% of women did not match the criteria and were classified in the group of incontinence of other or unknown reason. Women with urinary incontinence had statistically significantly lower health-related quality of life when compared to continent women in all of three categories: (everyday life; emotions; sleep and energy). Three quarters of staff members thought that nursing homes have sufficient amount of nursing goods. Staff members also noted that skin problems related with urinary incontinence occurs only for a small number of nursing home female residents. However, the majority of staff admitted that relatives do not financially contribute to the cost of nursing goods.
6
3. PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei Sonatai Barilienei už skirtą laiką ir pastabas. Taip pat VŠĮ Telšių vyskupijos Caritas Klaipėdos regiono globos namų, Palangos miesto globos namų, Šilutės senelių globos namų, Klaipėdos miesto globos namų bei Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namų administracijos ir slaugos personalo darbuotojams
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetasBioetikos centras
Leidimo Nr. BEC-MF-41
7
6. SANTRUMPOS
3IQ (angl. 3 Incontinence Questionnaire) - 3-jų klausimų inkontinencijos klausimynas ICS – (ang. International Continence Society) - Tarptautinė sulaikymo draugija
ISD - su inkontinencija susijęs dermatitas LR – Lietuvos Respublika
NICE (ang. National Institute for Health an Care Excellence) - Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas
PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras
SAM - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ŠN - šlapimo nelaikymas
8
7. SĄVOKOS
Globos įstaiga - Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė), įstaiga (viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga), šeimyna. (Socialinių paslaugų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apibrėžimas)
Senyvas amžius – Vilniaus higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis senyvo amžiaus žmonėmis laikomi 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenys
9
8. ĮVADAS
ICS (International Continence Society) pateiktose rekomendacijose šlapimo nelaikymo apibrėžiamas įvardijamas kaip nusiskundimas bet kokiu nevalingu šlapimo pratekėjimu [1]. Daugelyje atliktų studijų buvo pastebėta, jog dažniausiai nuo šlapimo nelaikymo kenčia vyresnio amžiaus baltosios rasės moterys [2]. Šlapimo nelaikymo simptomai kamuoja milijonus moterų visame pasaulyje, tad natūralu, jog didėjant šios problemos aktualumui ji vis labiau ir geriau įsisąmoninama bei tampa dažnesniu diskusijų bei tyrimų objektu ir pritraukia vis daugiau dėmesio [3].
Dažnai pabrėžiama, jog šlapimo nelaikymas – viena iš dažniausiai sutinkamų patologijų, su kuriomis susiduria slaugos namų gyventojai. 16 tyrimų analizės duomenimis šlapimo nelaikymas globos įstaigose tarp asmenų, vyresnių nei 65 metai, svyruoja nuo 43% iki 77% neišskiriant lyčių [4]. Moterų šlapimo nelaikymo dažnis tiek bendrojoje populiacijoje, tiek globos įstaigose, lyginant su vyrų būna aukštesnis. Be to, šlapimo nelaikymas gali būti svari, o kartais net ir lemianti priežastis, dėl kurios senyvo amžiaus žmogus patenka į globos instituciją [3].
Šlapimo nelaikymas yra viena iš svarbiausių ir dažniausiai pasitaikančių būklių geriatrijoje, o jos pasireiškimo dažnis didėja kartu su didėjančiu amžiumi. Ši liga dažnai lemia suprastėjusią žmogaus fizinę būklę, prastą savo sveikatos vertinimą, socialinę izoliaciją, depresiją bei padidėjusį slaugos poreikį [5]. Be to, šlapimo nelaikymas dažnai yra susijęs su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis, kaip demencija, šlapimo takų infekcijos, prikaustymas prie lovos, kognityviniai sutrikimai. Dėl šlapimo nelaikymo kyla higienos problemų, atsiranda odos pažeidimų [6].
Šlapimo nelaikymas yra opi problema ir dėl to, jog ji neigiamai atsiliepia socialinei ir ekonominei gerovei, o šlapimo nelaikymo gydymas reikalauja papildomo dėmesio bei brangiai kainuoja šlapimo nelaikančiam individui arba jį globojančiai institucijai. Paskaičiuota, jog 1990 metais išlaidos, skirtos su šlapimo nelaikymu susijusioms problemoms spręsti, sudarė net 2% viso Švedijos sveikatos apsaugos sektoriaus lėšų [7].
Lietuvoje nėra šlapimo nelaikančių žmonių registro, o keletas epidemiologinių tyrimų, atliktų mūsų šalyje tyrė situaciją tik atskiruose Lietuvos regionuose [8]. Kol kas Lietuvoje atlikti tik trys tyrimai, nagrinėję šlapimo nelaikymu besiskundžiančių žmonių gyvenimo kokybę. G. Mereckas ir kt. vertino pagyvenusių Vilniaus vyrų, kurie skundėsi šlapimo nelaikymu, gyvenimo kokybę [9]. Savo ruožtu, S. Barilienė ir kt. tyrė gyvenimo kokybę tarp vidutinio ir pagyvenusio amžiaus Kauno moterų, nelaikančių šlapimo [10], o G. Jievaltienė ir kt. panašų tyrimą atliko tirdama Garliavos miesto ir Kaltanėnų miestelio senyvo amžiaus moteris [11]. Šiuo tyrimu norėta įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp globos įstaigose gyvenančių moterų, nustatyti, ar ši liga įtakoja jų gyvenimo kokybę. Kitas šio tyrimo tikslas – pažvelgti į šlapimo nelaikymo problemą slaugos personalo akimis, įvardijant opiausias priežiūros problemas.
10
9. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9.1 Darbo tikslas:
Nustatyti Klaipėdos apskrityje globos įstaigose gyvenančių moterų šlapimo nelaikymo paplitimą, įvertinti ligos įtaką moterų gyvenimo kokybei bei slaugos ypatumus.
9.2 Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp Klaipėdos apskrityje globos įstaigose gyvenančių moterų.
2. Nustatyti labiausiai paplitusius šlapimo nelaikymo tipus. 3. Įvertinti šlapimo nelaikymo įtaką moterų gyvenimo kokybei. 4. Įvertinti šlapimo nelaikymu sergančių moterų slaugos ypatumus.
11
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Šlapimo nelaikymo apibrėžimas
Šlapimo nelaikymas apibrėžiamas kaip nevalingai atsirandantis šlapimo pratekėjimas [12]. Ar šlapimo nelaikymas yra liga ar ne – nuomonės kontraversiškos. Viena nuomonė teigia, kad šlapimo nelaikymą reikėtų vadinti ne liga, o klinikiniu simptomu, kuris atsiranda dėl šlapimo pūslės arba šlapimo pūslės sfinkterio pažeidimo arba šlapinimosi mechanizmo sutrikimo [13]. Tačiau šis sutrikimas yra įtrauktas į Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (TLK) sisteminį ligų sąrašą, turi priskirtą ligos kodą, todėl kita nuomonė būtų, kad šlapimo nelaikymas yra liga [14]. Įvardijama daug šlapimo nelaikymo tipų, tačiau ICS rekomenduoja skirti tris dažniausiai sutinkamus pagrindinius šlapimo nelaikymo tipus: įtampos šlapimo nelaikymą, dirgliąją šlapimo pūslę bei mišrų šlapimo nelaikymo tipą [10] [15]. Rečiau pasitaiko šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės arba dėl kitų prie šlapimo nelaikymą sąlygojančių būklių arba faktorių [16].
10.2 Dažniausi šlapimo nelaikymo tipai ir jų apibūdinimas
1) Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu (įtampos šlapimo nelaikymas)
Šiam tipui būdinga, jog šlapimas prateka be noro šlapintis. Pratekėjimas pasireiškia protarpiais, mažomis porcijomis. Šis sutrikimas aiškinamas padidėjusiu slėgiu pilvo ertmėje be šlapimo pūslės raumenų susitraukimo (dažniausiai fizinio krūvio metu, juokiantis, kosėjant ar čiaudint). Šis nelaikymo tipas aiškinamas dviem pagrindiniais mechanizmais: 1) padidėjus šlaplės ir šlapimo pūslės paslankumui, kai dubens dugno raumenys ir makšties jungiamasis audinys yra nebepajėgūs išlaikyti šlapimo pūslės kaklelio ir šlaplės. Dėl to šios struktūros nebegali remtis į priekinę makšties sieną bei visiškai užsidaryti, tad padidėjus intraabdominaliniam slėgiui atsiranda pratekėjimas. [17] Šis mechanizmas gali būti susijęs su jungiamojo audinio sumažėjimu arba raumenų masės/jėgos praradimu dėl nuolatinio spaudimo. Dažniausiai šis procesas susijęs su ilgai užsitęsusiu kosuliu, lėtiniu vidurių užkietėjimu, dideliu fiziniu krūviu, nutukimu bei natūralaus gimdymo traumomis [18] 2) išsivysčius vidinio šlaplės rauko funkcijos nepakankamumui. Normoje vidinis šlapimo pūslės sfinkteris funkcionuoja uždarydamas šlaplę ir neleisdamas šlapimui pratekėti. Sfinkterio veikimas priklauso nuo šlaplės gleivinės bei raumeninio sluoksnio tonuso. Šis sutrikimas susijęs su neuroraumeniniu pažeidimu ir dažniausiai pasireiškia moterims po daugybinių mažojo dubens operacijų. Esant vidinio sfinkterio nepakankamumui šlapimo pratekėjimą gali sukelti net ir labai menkas intraabdominalinio spaudimo padidėjimas. Pasitaiko atvejų, kai dominuoja abu minėti mechanizmai [19].
12 Dirgliai šlapimo pūslei būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis, tačiau šlapimo sulaikyti nepavyksta ir nespėjama nueiti iki tualeto. Pratekėjusio šlapimo kiekis gali varijuoti nuo kelių lašų iki visiškai peršlapusių apatinių drabužių. „Hiperaktyvi šlapimo pūslė“ apibrėžiama kaip sindromas, kuriam būdingas staigus noras šlapintis, su arba be šlapimo nesulaikymo epizodais bei kartu dažnai lydinčiu šlapinimusi naktį bei padidėjusiu šlapinimosi dažniu. Taip pat literatūroje dažnai sutinkami terminai „skubos šlapimo nelaikymas“ ir „dirgli šlapimo pūslė su šlapimo nelaikymu“, kurie gali būti vartojami kaip sinonimai [20]. Šis sutrikimas atsiranda dėl nenuslopintų šlapimo pūslės raumens - detruzoriaus susitraukimų arba padidėjusio detruzoriaus jautrumo, kol šlapimo pūslė vis dar pildosi. Šį reiškinį dažniausiai sukelia neurologiniai sutrikimai, tokie kaip nugaros smegenų pažeidimas, išsėtinė sklerozė ar insultas. Šiuo atveju dirgliosios šlapimo pūslės sutrikimo kilmė įvardinama kaip neurogeninė. Ne neurogeninės kilmės dirglios šlapimo pūslės priežastys gali būti šlapimo pūslės inervacijos pakitimai po buvusios infekcijos, o neretai priežasties indentifikuoti nepavyksta. Tuomet priežastis klasifikuojama kaip idiopatinis detruzoriaus hiperaktyvumas. Dažniausiai su skubos šlapimo nelaikymu siejamos būklės yra: vyresnis amžius, moteriška lytis, nutukimas, sutrikusios kognityvinės funkcijos, depresija, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, cukrinis diabetas bei tam tikri neurologiniai sutrikimai [20].
3) Mišrus šlapimo nelaikymas
Toks šlapimo nelaikymas, kuomet pasireiškia tiek įtampos šlapimo nelaikymo (šlapimo pratekėjimas fizinio krūvio metu (keliant sunkius daiktus, kosėjant, juokiantis)), tiek skubos šlapimo nelaikymo simptomai (būtinybė skubėti į tualetą su arba be pratekėjimo), vadinamas mišriu. Vis dėlto, įtampos šlapimo nelaikymo ir skubos šlapimo nelaikymo simptomų santykis kiekvienai moteriai yra individualus. Be to, vieni simptomai dažniausiai dominuoja kitų simptomų atžvilgiu. Nors mišraus šlapimo nelaikymo grupes buvo bandyta suskirstyti į tikslesnius kliniškai reikšmingus pogrupius pagal gydymo efektyvumą atsižvelgiant į dominuojančius simptomus, pogrupių gydymo rezultatai reikšmingo skirtumo neparodė [21].
4) Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės
Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės dažniausiai pasireiškia nuolatiniu šlapimo pratekėjimu arba varvėjimu dėl ne visiško šlapimo pūslės ištuštėjimo po pasišlapinimo. Dažniausiai šį sutrikimą lydi kiti simptomai, kaip silpna, nutrūkstanti šlapimo srovė, sunkumas pradėti šlapintis, dažnas šlapinimasis, šlapinimasis naktį. Jei šlapimo pūslė pilnai prisipildžiusi, net ir nedidelė fizinė įtampa gali sukelti šlapimo pratekėjimą bei sukelti simptomus, kurie būdingi skubos ir įtampos šlapimo nelaikymo tipams. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: sumažėjusio detruzoriaus aktyvumo arba mechaninio šlapimo nutekėjimo sutrikdymo [16].
Sutrikus šlapimo pūslės raumens funkcijai, silpnėja šlapimo pūslės susitraukimas, todėl prastėja šlapimo pūslės išsituštinimas. Šios patologijos dažnis populiacijoje siekia nuo 5% iki 10% [22]. Dažniausiai detruzoriaus susitraukimo pajėgumas mažėja didėjant amžiui, bei vyraujant gretutinėms
13 patologijoms: dėl lygiųjų raumenų pažeidimo, fibrozės, per žemo estrogenų lygio, periferinės neuropatijos arba nugaros smegenų patologijos, sergant išsėtine skleroze ar esant stuburo kanalo stenozei [23].
Mechaninis šlapimo nutekėjimo sutrikimas dažniausiai atsiranda dėl išorinio šlaplės užspaudimo. Šio sutrikimo priežastys dažniausiai atsiranda dėl šlaplės fibrozės, didelio laipsnio dubens organų prolapso, dubens dugno operacijų [16].
5) Kitos šlapimo nelaikymą sąlygojančios būklės ir faktoriai [16]
Retesnės šlapimo nelaikymą sukeliančios būklės bei svarbūs faktoriai pateikti 1 lentelėje.
10.3 Šlapimo nelaikymo diagnostika
Klinikinėje praktikoje šlapimo nelaikymo kertinė diagnostika susideda iš šių pagrindinių dalių: detalios anamnezės surinkimo, fizinio ištyrimo bei šlapimo tyrimo. Aiškinantis anamnezę, svarbu išsiaiškinti simptomus, tokius kaip šlapimo pratekėjimas, šlapinimosi dažnis, staiga atsirandantis noras šlapintis, kraujas šlapime, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, dažnas šlapinimasis naktį (2 lentelė). Svarbu įvertinti sisteminius simptomus, vertinant dėl galimos šlapimo takų infekcijos: karščiavimas, dizurija, skausmai dubens srityje, hematurija. Fizinis ištyrimas padeda išsiaiškinti ar nėra dubens dugno organų prolapso, leidžia įvertinti dubens dugno raumenų tonusą, atlikti kosulio testą, įtariant įtampos šlapimo nelaikymą. Svarbu įvertinti galimus kognityvinius sutrikimus, atlikti neurologinį ištyrimą,
1 lentelė. Kitos šlapimo nelaikymą sąlygojančios būklės ir faktoriai
Sisteminiai sutrikimai Neurologinės ligos (galvos smegenų infarktas, Parkinsono liga),
onkologinės ligos (šlapimo pūslės ar gimdos kaklelio vėžys)
Menopauzės sąlygota makšties gleivinės atrofija
Dėl žemo estrogenų lygio šlaplės gleivinės epitelio paviršinis ir vidurinis sluoksniai atrofuojasi. Dėl to gali prasidėti uretritas, šlaplės gleivinė praranda savo tamprumą, tampa lengviau sudirginama.
Šlapimo takų infekcijos Apatinių šlapimo takų infekcijos gali sąlygoti padidėjusį šlapimo
pūslės dirglumą bei taip pasunkinti prieš tai buvusius šlapimo nelaikymo simptomus.
Kiti urologiniai ar ginekologiniai sutrikimai
Urogenitalinės fistulės, šlaplės divertikulai ar ektopiniai šlapimtakiai
Grįžtamos šlapimo nelaikymo priežastys
Medikamentai, alkoholio ir kofeino vartojimas, vidurių užkietėjimas. Pašalinus šlapimo nelaikymą sukėlusį veiksnį šlapinimosi funkcija normalizuojasi.
Funkcinis šlapimo nelaikymas
Šlapinimosi mechanizmas nėra sutrikęs, tačiau fiziškai individas nėra pajėgus laiku ir savarankiškai pasinaudoti tualetu.
Kognityviniai sutrikimai
14 siekiant nustatyti galimas neurologines šlapimo nelaikymo priežastis. Renkant anamnezę svarbu išsiaiškinti potencialiai šlapimo nelaikymą galinčius sukelti medikamentus, alkoholio, kofeino vartojimą. Rekomenduojama vesti šlapinimosi dienoraštį, kurio pildymas 3-5 dienas leidžia objektyviai įvertinti esamus simptomus. Šlapimo tyrimas turėtų būti atliktas visiems pacientams, jis svarbus diferencinei diagnostikai. Mikroskopiniame šlapimo tyrime galime nustatyti mikrohematuriją, padidintą gliukozės ar baltymo kiekį, leukocituriją – tokiais atvejais būtų ieškoma pagrindinės ligos, nes izoliuotam šlapimo nelaikymui pakitimai šlapimo tyrime nėra būdingi. [24]. Jeigu iš anamnezės, fizinio tyrimo ir šlapinimosi dienoraščio sudėtinga nustatyti šlapimo nelaikymo tipą, planuojant gydymą naudinga atlikti urodinaminius tyrimus.
10.4 Šlapimo nelaikymo tipo nustatymas naudojantis klausimynais
Klinikinėje praktikoje paprasčiausiems šlapimo nelaikymo tipams nustatyti dažniausiai pasitelkiami standartizuoti klausimynai. Gyvenimo kokybės įvertinimui naudojami gyvenimo kokybės nustatymo klausimynai. Trečioji klausimynų kategorija - tai klausimynai, kuriuose atsispindi tiek
2 lentelė. ŠN tipai ir jiems būdingi simptomai [20]
Įtampos šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas padidėjus intraabdominaliniam slėgiui, pavyzdžiui juokiantis, kosint arba čiaudint. Pratekėjusio šlapimo kiekis varijuoja nuo minimalaus iki labai didelio. Prieš šlapimo pratekėjimą nėra staiga atsiradusio didelio noro šlapintis.
Skubos šlapimo nelaikymas
Dažnas šlapinimasis nedideliais kiekiais, dažnai pažadinantis naktį, stiprėjantis pavartojus diuretikų, išreikštas didelis arba skubus noras šlapintis, po kurio tualeto laiku pasiekti nespėjama.
Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės, sutrikus
detruzoriaus funkcijai
Šlapimas prateka netikėtai, pratekėjimas nesusijęs su
provokuojančiais veiksniais. Pratekėjusio šlapimo kiekis varijuoja nuo minimalaus iki labai didelio. Pratekėjimas atsiranda pakeitus kūno poziciją. Gali būti susijęs su sunkumu pradėti šlapinimąsi, šlapimo srovės sulėtėjimu, padažnėjusiu šlapinimusi bei dažnu šlapinimusi naktį. Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės, sutrikus mechaniniam šlapimo nutekėjimui
Šlapimo nelaikymas susijęs su dubens organų prolapsu, dubens dugno operacijomis. Būdinga nutrūkstanti, lėta šlapimo srovė, sunkumas pradėti šlapinimąsi, prisipildžiusios šlapimo pūslės jausmas po pasišlapinimo, norint pasišlapinti tenka stangintis.
15 šlapimo nelaikymo simptomai, tiek asmens gyvenimo kokybė [25]. Vienas iš paprasčiausių ir trumpiausių klausimynų 3 Incontinence Questionnaire (3IQ), kurio dėka uždavus vos tris paprastus klausimus galima gan tiksliai diferencijuoti tris dažniausiai sutinkamus šlapimo nelaikymo tipus: skubos, įtampos ir mišrų šlapimo nelaikymą. Šio klausimyno jautrumas - 75%, o specifiškumas - 77%, tad klausimynas puikiai pritaikomas kasdieninėje praktikoje. [26]. Atliekant epidemiologinius šlapimo nelaikymo tyrimus vertėtų pasirinkti didesnės apimties klausimyną, kuriame atsispindėtų šlapimo nelaikymo simptomai ir jų grupės, simptomų pasireiškimo lygis, šlapimo nelaikymo tipas. Reikėtų pasirinkti bendrąjį arba ligai specifišką gyvenimo kokybės klausimyną priklausomai nuo tiriamųjų – bendrosios arba specifinį šlapimo nelaikymo sutrikimą turinčios populiacijos [25].
Šlapimo nelaikymo diagnostikai NICE institutas (ang. National Institute for Health and Care
Excellence) rekomenduoja pasirinkti A lygio rekomendacijos klausimynus [24] (Visi klausimynai
pateikti 3 lentelėje) šie klausimynai pasižymi tuo, jog yra validizuoti, praktiškai nesunkiai pritaikomi, lengvai suprantami bei tinkami nevienalytėms imtims.
10.5 Šlapimo nelaikymo paplitimas tarp globojamų moterų
Daugiausiai žinių apie šlapimo nelaikymo paplitimą mums teikia epidemiologiniai tyrimai. Jie tiria šlapimo nelaikymo paplitimą įvairiose populiacijose, kuris gali priklausyti nuo daugelio rizikos veiksnių. Didžioji dauguma tyrėjų, tyrusių ligos paplitimą, rinkdavosi 30 - 60 metų amžiaus ir negyvenančių globos institucijose moterų imtį. Įvairių tyrimų duomenimis paplitimas šio amžiaus grupėje populiacijose yra nuo 17% iki 30,7% [27] [28] [29]. Tuo tarpu šlapimo nelaikymo paplitimas globos įstaigose gyvenančių abiejų lyčių asmenų, vyresnių nei 65 metai, svyruoja nuo 43% iki 77% (mediana 58%), o moterų - nuo 45% iki 78% [6] [27] [30]. Ligos paplitimo nustatymą apsunkina ir tai,
3 lentelė. NICE rekomenduojami A lygio rekomendacijos klausimynai [24]
Klausimynas Pilnas angliškas klausimyno pavadiniams
ICIQ The international consultation on incontinence questionnaire BFLUTS The Bristol female lower urinary tract symptoms questionnaire I-QOL The incontinence quality of life questionnaire
SUIQQ The stress and urge incontinence and quality of life questionnaire UISS The urinary incontinence severity score
SEAPI-QMM The stress-related leak, emptying ability, anatomy, protection, inhibition, quality of life, mobility and mental status quality of life index
ISI The incontinence severity index
16 jog šlapimo nelaikymo apibrėžimas turi gan plačias ribas ir neretais atvejais tyrimuose yra interpretuojamas skirtingai. Pavyzdžiui, naudojamos skirtingos šlapimo nelaikymo sąvokos, kaip „sunkumas kontroliuoti šlapimo pūslę“, „kasdieninis šlapimo pratekėjimas su išlikusia minimalia šlapimo pūslės kontrole“, skiriasi pratekėjimo dažnis – nuo bet kokio pratekėjimo iki pratekėjimo du kartus per savaitę, tad taikant žemesnius šlapimo nelaikymo patvirtinimo reikalavimus gaunami didesni šlapimo nelaikymo dažniai [4]. Lietuvoje atliktų panašių tyrimų nėra daug. Viename iš jų tirtas šlapimo nelaikymo paplitimas tarp Vilniaus miesto globos namuose gyvenančių vyrų. Šlapimo nelaikantieji globos namuose gyvenantys vyrai šiame tyrime sudarė 38,1% [9]. Kitame tyrime vertinti vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientų, besilankančių vieno iš Kauno PSPC šlapimo nelaikymo dažnis. Gautose išvadose nurodoma, jog 100% moterų, kurių amžius varijavo nuo 41 iki 88 metų turėjo šlapimo nelaikymo sutrikimų [31]. Šlapimo nelaikymo epidemiologiniams tyrimams dažniausiai naudojamos anketinės apklausos arba apklausa interviu forma. Abu šie metodai leidžia įvertinti tik šlapimo nelaikymo simptomus ir jų pasireiškimo intensyvumą, tačiau galutinei klinikinei diagnozei reikalingas pilnas objektyvus paciento ištyrimas ir, esant poreikiui - urodinaminai tyrimai [32].
10.6 Šlapimo nelaikymo įtaka vyresnio amžiaus moterų sveikatai
Plačiai žinoma, jog šlapimo nelaikymas neigiamai įtakoja moterų sveikatą. Pastebėta, jog geriatrinių bei slaugomų pacientų hospitalizacijos laikas ilgėja [33], o atliktoje 38 studijų metanalizėje nustatyta, jog mirštamumo rizika didėja priklausomai nuo šlapimo nelaikymo sunkumo ir yra atitinkamai 1,07 karto didesnė esant lengvam, 1,25 karto - vidutinio sunkumo ir 1,47 karto - sunkiam šlapimo nelaikymui bei nesiskiria tarp lyčių [34]. Be to, šlapimo nelaikymas įtakoja kitus paciento bei jo aplinkos gyvenimo aspektus: gyvenimo kokybę – šlapimo nelaikymas siejamas su depresijos pasireiškimu bei nerimo sutrikimais, sumažėjusiu darbingumu bei sutrikusia kasdiene veikla, socialine izoliacija; papildomas ligas – dažnai pasireikšia tarpvietės infekcijos, tokios kaip tarpvietės celiulitas, kandida infekcijos ir kt. Moterims, sergančioms skubos šlapimo nelaikymu, dėl dažno kėlimosi ir skubėjimo į tualetą griuvimų rizika didėja nuo 1,5 iki 2,3 karto Dėl tos pačios priežasties didėja kaulų lūžių rizika [35]. Sutrikusį apsirūpinimą bei sunkina kasdieninę veiklą – šlapimo nelaikymas riboja kasdienes veiklas ir sugebėjimą visiškai savimi apsirūpinti. Dėl to atsiranda globėjo ar globos įstaigos poreikis [34].
10.7 Šlapimo nelaikymo įtaka moterų gyvenimo kokybei
1978m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvardijo, kad sveikata – ne tik ligos nebuvimas, bet ir visavertė fizinė, protinė ir socialinė gerovė [36]. Neužtenka ištirti tik ligos paplitimą, etiologiją, diagnostikos ir gydymo ypatumus. Paciento gyvenimo kokybė ir gera psichosocialinė būsena – lygiai taip pat svarbu kaip ir fizinė sveikata. Žinoma, svarbu atlikti diagnostines procedūras, kaip urodinaminius tyrimus, vaizdinius tyrimus, tačiau reikėtų nepamiršti ir įvertinti šlapimo nelaikymo įtaką
17 kasdieninei, socialinei, su darbu susijusiai žmonių veiklai bei seksualinio gyvenimo kokybei. Praktika rodo, jog pacientai dažniau jaudinasi ne dėl pakitimų tyrimų rezultatuose, o dėl sutrikusios kasdieninės veiklos, pavyzdžiui galimybės keliauti, susitikti draugus, užsiimti sau įprasta veikla nesijaudinant, jog tuo metu gali įvykti šlapimo pratekėjimo epizodas [37]. Daugybė studijų rodo, jog šlapimo nelaikymas neigiamai veikia su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybės pablogėjimas yra svarbus diagnostinis požymis, dėl kurio pacientai išreiškia norą gydytis. Taigi, svarbu suvokti gyvenimo kokybės sąsajas su šlapimo nelaikymo diagnostika, nes tai gali tapti vienu iš pagrindinių požymių, galinčių padėti anksčiau diagnozuoti šią ligą [13]. Gyvenimo kokybės analizė klinikinėje veikloje turi būti analizuojama pradedant nuo detalios anamnezės surinkimo. Po to turi sekti bent vienas iš papildomų ištyrimo būdų pasirenkant vieną iš šių priemonių: šlapinimosi dienoraštį arba gyvenimo kokybės vertinimo anketą. Šlapinimosi dienoraštis – paprasta priemonė, reikalaujanti paciento bendradarbiavimo, tačiau suteikianti vertingos informacijos apie asmens skysčių vartojimo principus, šlapinimosi ypatumus, šlapimo pratekėjimą. Dienoraštyje reikia pažymėti datą ir laiką kartu su išgeriamų skysčių tūriu, pasišlapinto šlapimo kiekį, šlapimo pratekėjimo epizodus ar poreikį skubėti į tualetą bei papildomą informaciją (įklotų keitimąsi, atliekamas kasdienes veiklas). Šlapinimosi dienoraštis gali pasitarnauti dviem pagrindiniais aspektais: pirma - iš dienoraščio gaunama vertingos informacijos apie išgeriamų skysčių ir diurezės santykį. Be to galima įvertinti šlapinimosi dažnį dieną ir naktį. Taip pat gaunama informacija apie šlapimo pratekėjimus paros eigoje, antra - asmuo gali pats pamatyti ir įvertinti gautus rezultatus. Dažnai šlapinimosi dažnis priklauso nuo išgeriamų skysčių kiekio, tad šlapimo dienoraštis tampa naudinga priemone, kuri padeda lengviau pritaikyti reikiamus elgsenos pokyčius [37]. Analizuojant gyvenimo kokybę individualiam pacientui svarbu susieti labiausiai varginančius simptomus su skirtingomis gyvenimo kokybės sritimis. Atitinkamai suprastėjusi gyvenimo kokybė gali nukreipti tinkamiausio gydymo būdo pasirinkimo linkme. Lyginant skubos ir įtampos šlapimo nelaikymo tipus pastebėta, jog moterų, kurias kamuoja skubos šlapimo nelaikymas, gyvenimo kokybė nukenčia labiau, nes pratekėjimas dažniausiai pasireiškia netikėtai, greitai ir dažniausiai prateka didelis šlapimo kiekis. Ši patologija dažniau siejama su nerimu ir depresija. Be to, dėl šio sutrikimo neretai nukenčia miego kokybė bei atsiranda nuovargis [20].
10.8 Šlapimo nelaikymo poveikis moterų psichologinei būklei
Šlapimo nelaikymas gali turėti reikšmės asmens psichosocialiniams aspektams. Labai svarbu atkreipti dėmesį bei stengtis suprasti moterų nerimą bei tinkamai įvertinti dėl šlapimo nelaikymo kylančias problemas. Reikia suprasti, jog moteris su šiuo sutrikimu turės gyventi visą likusį gyvenimą, tad reikia stengtis užtikrinti psichologinę gerovę bei kuo labiau pagerinti gyvenimo kokybę. Šlapimo nelaikymas vis dar išlieka socialine stigma ir daugelis moterų jaučiasi pažemintos dėl fakto, jog jos yra priklausomos nuo šios būklės. Dėl to jos nerimauja ir bijo, jog gali nepavykti sulaikyti šlapimo viešoje
18 vietoje ir apie tai sužinos aplinkiniai žmonės. Šis faktas šlapimo nelaikančias moteris neramina dažniau nei pats šlapimo nelaikymo sutrikimas. Taigi, psichologinis šlapimo nelaikymo aspektas negali būti nei nuvertinamas, nei ignoruojamas [38]. Psichologiniai sutrikimai dažniausiai yra suprastėjusios gyvenimo kokybės pasekmė. Moterys praranda pasitikėjimą savimi, patiria gėdos jausmą, jaučiasi nejaukiai, mano jog yra nebepatrauklios. Taip pat yra įrodymų, jog šlapimo nelaikymas yra susijęs ir su psichiatriniais sutrikimais [39]. Rasta sąsaja tarp šlapimo nelaikymo ir depresijos simptomų vyresnių nei 60 metų žmonių amžiaus grupėje. Šlapimo nelaikančiųjų tarpe rizika susirgti depresija buvo 1,45 karto didesnė nei tarp šlapimą sulaikančių asmenų [40].
10.9 Šlapimo nelaikančių moterų slaugos ir fizinės sveikatos aspektai
Su inkontinencija susijęs dermatitas (ISD) – tai odos pažeidimas, atsirandantis dėl šlapimo arba išmatų kontakto ir tiesioginio poveikio perianalinei ar perigenitalinei zonoms. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, jog išmatų ar šlapimo nelaikantiems asmenims ISD pasireiškia nuo 5,6% iki 50%, o vienoje didesnių studijų, atliktoje JAV ištyrus daugiau nei 10 0000 slaugos namų gyventojų, nustatyta, jog tarp jų ISD pasireiškė 5,7% slaugos namų gyventojų [41]. Odos pakitimams dažniausiai būdingas paviršinės odos uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, edema, retesniais atvejais pūslelėmis su skaidriu eksudatu. Paviršinio odos sluoksnio erozijos ir denudacijos siejamos su labiau pažengusiais dermatito atvejais. Moterims būdingiausia odos pažeidimų, sukeltų šlapimo nelaikymo, vieta yra didžiųjų lytinių lūpų srityje. Dažniausia ISD komplikacija – odos kandidozė, kuriai būdingas tipiškas makulopapulinis bėrimas. Rečiau pasitaikančios komplikacijos – pseudomikozė (erythrasma), Corynebacterium bakterijų genties sukeltos odos infekcijos [42].
Šlapimo takų infekcijos (ŠTĮ) yra dažna globos namų problema, kuri gali prisidėti prie gyventojų sergamumo padidėjimo. Tyrimų duomenimis bakteriurijos (įskaitant besimptomę bakteriuriją) paplitimas tarp slaugos namų gyventojų yra apie 30%. Dėl fiziologinių pokyčių, susijusių su senėjimu, gretutinių ligų, sutrikusios mitybos, kognityvinių sutrikimų, šlapimo bei išmatų nelaikymo, šlapimo kateterių naudojimo bei sumažėjusio judrumo vyresnio amžiaus asmenims didėja rizika susirgti ŠTĮ. Nustatyta, jog su ŠTĮ paplitimu globos namuose susijęs bakterijų pernešimas tarp šlapimo nelakančių globotinių. Svarbu, jog personalas skirtų pakankamai dėmesio rankų higienai. Tai vienas iš pačių svarbiausių principų, kurių privalu laikytis norint užkirsti kelią per rankas plintančių bakterijų perdavimui [43].
10.10 Šlapimo nelaikymo ekonominiai aspektai
Milijonai moterų visame pasaulyje kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Šlapimo nelaikymas reikalauja nemažai lėšų iš šlapimo nelaikančių pacienčių, taip pat šis sindromas brangiai atsieina ir sveikatos apsaugos sistemoms. 70% išlaidų yra skiriama kasdieninės higienos bei priežiūros
19 priemonėms, tokioms kaip įklotai, sauskelnės, švarūs patalai bei rūbų valymas [44]. Žmonių šlapimo nelaikymas įtakoja šalies ekonomiką, sukeldamas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesioginės išlaidos – tai išlaidos, susijusios su ligos diagnozavimu, gydymu, rutinine pacientų priežiūra bei reikalingomis slaugos priemonėmis. Netiesioginės išlaidos – prarastos darbo dienos, sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas. Kalbant apie globos namuose slaugomas moteris, svarbiau atkreipti dėmesį ir apžvelgti netiesiogines slaugos išlaidas, susijusias su šlapimo nelaikymu [44] [45]. Paskaičiuoti vidutiniai kaštai įtampos šlapimo nelaikymu sergančioms moterims JAV 2008 metais per savaitę siekė nuo 15 iki 25 JAV dolerių, o vidutiniškai per metus priemonėms teko išleisti 751-1277 JAV dolerių [44]. Kitame tyrime įvertintos išlaidos, skirtos dirgliosios šlapimo pūslės gydymui ir slaugai. Suskaičiuota, jog 2007 metais JAV tiesioginės išlaidos vienam dirgliosios šlapimo pūslės sindromu sergančiam asmeniui vidutiniškai kainuodavo 1433 JAV dolerių per metus. Pateiktoje prognozėje nurodoma, jog šios išlaidos 2020 metais turėtų išaugti dar 25% [46].
20
11.
TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos komiteto leidimas nr. BEC-MF-41.
11.1 Tyrimo objektas
Vyresnio amžiaus (>60m.) [47] moterys, gyvenančios Klaipėdos apskrities globos įstaigose.
11.2 Tiriamųjų atranka
Moterų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1) Gyvenamoji vieta - Klaipėdos apskrities globos įstaiga
2) Amžius - >60m. (Vilniaus higienos instituto sveikatos informacijos centro pagyvenusio amžiaus žmonėmis laikomi 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenys) [47].
3) LR pilietybė
Moterų atmetimo kriterijai:
1) Šešių klausimų pažinimo funkcijų sutrikimų teste (6-CIT) - 10 ir daugiau balų (sunkus kognityvinis sutrikimas) [48].
2) Tiriamosios žodinis atsisakymas dalyvauti tyrime
3) Tiriamajai taikoma nuolatinė arba intermituojanti kateterizacija Personalo įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1) Administracijos atstovas: direktorius, direktoriaus pavaduotojas arba
2) Slaugos personalo atstovas: slaugytojas, slaugytojo padėjėjas. Personalo atmetimo kriterijus:
1) Įstaigos personalo žodinis atsisakymas dalyvauti tyrime
11.3 Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimas buvo padalintas į dvi dalis. Atlikta globos įstaigose gyvenančių moterų anoniminė interviu formos apklausa (žr. priedą Nr. 1) ir su jomis dirbančio slaugos personalo bei administracijos anketinė apklausa (žr. priedą Nr. 2). Tyrimui naudotos originalios anketos.
Moterų buvo paprašyta save priskirti prie sau tinkamos amžiaus grupės. Anketoje pateikti klausimai leido nustatyti:
1) Ar pasireiškia šlapimo nelaikymas? Apie šlapimo nelaikymą spręsti leido 9, 10 ir 11 klausimai. Šlapimą laikančiai moterų grupei buvo priskirtos tos, kurios atsakydamos į 9, 10 ir 11 klausimus teigė, jog šlapimas visomis išvardintomis aplinkybėmis joms niekada neprabėga. Moterys,
21 kurios atsakydamos bent viename iš 9, 10 ir 11 klausimų paminėjo, jog šlapimas joms prabėga retai, kartais, dažnai arba visada priskirtos šlapimo nelaikančių moterų grupei.
2) Kuris iš trijų labiausiai paplitusių šlapimo nelaikymo (ŠN) tipų būdingas kiekvienai šlapimo nelaikančiųjų grupės tiriamajai? Diferencijuota tarp skubos ŠN, įtampos ŠN ir mišraus ŠN. Jei tiriamajai šlapimas prabėgdavo be priežasties arba nejaučiant poreikio eiti į tualetą nuspręsta jos nepriskirti nei vienai iš trijų paminėtų grupių ir traktuoti tai kaip greičiausiai vyraujančią kitą priežastį. Šiai grupei priskirtos moterys, kurios apie paminėtą situaciją į 11 klausimą atsakė „kartais“; „dažnai“ arba „visada“. Į skubos ŠN, įtampos ŠN ir mišraus ŠN kategorijas moterys suskirstytos pagal atsakymus į 9 ir 10 klausimus. Jei tiriamajai šlapimas prabėga tik fizinio aktyvumo metu, įsitempus, kosėjant arba čiaudint, tiriamoji priskirta įtampos ŠN grupei. Jei šlapimas prabėga tik tuo atveju, kai tiriamoji staiga pajaučia norą šlapintis ir nespėja nueiti iki tualeto - skubos ŠN grupei. Tais atvejais, kai šlapimas prateka abejais atvejais - mišraus ŠN grupei.
3) Kokia yra tiriamosios gyvenimo kokybė? Gyvenimo kokybės klausimai buvo sugrupuoti pagal 3 sritis: kasdieninė veikla ir bendravimas; jausmai; miego kokybė ir energija. Didesnis balų vidurkis reiškia prastesnę gyvenimo kokybę. Į anketą taip pat įtraukti ir kiti aktualūs klausimai, susiję su šlapinimosi sutrikimo simptomais ir tiriamųjų įpročiais (žr. priedą Nr. 1).
Kiekvienai respondentei pateikta asmens informavimo forma. Iš moterų gautas raštiškas sutikimas dalyvauti apklausoje. Siekiant tyrimo kokybiškumo ir objektyvių atsakymų į klausimus buvo pasitarta su personalu, siekiant išvengti interviu su moterimis, kurių medicininės dokumentacijos išrašuose buvo patvirtinta demencijos diagnozė. Taip pat, kiekvienai pacientei prieš interviu buvo atliktas 6-CIT testas. Remiantis šiuo testu rezultatais į tyrimą neįtrauktos sunkų kognityvinį sutrikimą turinčios moterys. Iš viso į tyrimą įtrauktos ir apklaustos 86 moterys.
Personalui pateiktoje anketoje užduoti klausimai leido įvertinti personalo nuomonę apie slaugos priemonių prieinamumą bei dažniausius su šlapimo nelaikymu susijusius moterims pasireiškiančius simptomus. Išdalintos 59 anketos. Grąžintos 59 užpildytos anketos. Sugadintų anketų nebuvo, į analizę įtrauktos visos 59 anketos.
Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame senų žmonių globos įstaigų sąrašu, Klaipėdos apskrityje iš viso yra 11 globos įstaigų [49]. Planuojant tyrimą buvo kreiptasi į 5 Klaipėdos apskrities globos įstaigas: Klaipėdos miesto globos namus, VŠĮ Telšių vyskupijos Caritas Klaipėdos regiono globos namus, Palangos miesto globos namus, Šilutės senelių globos namus ir Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namus, su prašymais atlikti tyrimą. Pastarųjų įstaigų pasirinkimą lėmė gausesnis gyventojų bei personalo skaičius. Klaipėdos miesto globos namų administracija leido apklausti tik įstaigos personalą ir nesuteikė leidimo apklausti globos namų gyventojų.
Tyrimo imties apskaičiavimui pasirinktas pilotažnis modelis. Apklausus 40 moterų numatomas šlapimo nelaikymo paplitimo dažnis (V) buvo v=0,7
22 Reikiamos imties dydis suskaičiuotas pagal formulę:
N= (Z2V(1-V))/D2
kai Z – koeficientas, kuris atspindi pasikliautinumo lygmenį (šiuo atveju Z=1,96, pasirinkus pasikliautinumo lygmenį 95%), V – požymio dažnis (šiuo atveju moterų šlapimo nelaikymo paplitimo dažnis, kuris, remiantis pilotažinio tyrimo duomenimis, V=0,7), D – vertinimo tikslumas (šiuo atveju pasirinktas tikslumas 10%, D=0,1)
Remiantis šia formule nustatyta, jog minimaliai šio tyrimo imčiai reikalinga bent 81 moteris. Iš viso tyrimo metu buvo apklaustos 86 moterys.
11.4 Duomenų analizės metodai
Duomenys apdoroti naudojantis programa MS Excel 2013. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 25.0.
Vertinimo sričių vidinis patikimumas (Kronbacho alfa) buvo aukštas (žr. 4 lentelę). Tai rodo, kad klausimai gerai atspindi vertinimo savybę.
Kiekvieną vertinimo sritį sudarančių klausimų atsakymų balai buvo sumuojami ir skaičiuojami vidutiniai balai.
Kiekybiniai dydžiai pateikti nurodant vidutinius balus ir standartinius nuokrypius. Jų palyginimui taikytas Mano Vitnio testas.
Kokybiniai dydžiai pateikti nurodant absoliutinius skaičius ir procentus. Jų palyginimui taikytas Chi kavadrato (χ2 ) testas.
Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, jei p<0,05
4 lentelė. Gyvenimo kokybės klausimų koreliacijos koeficientas pagal Kronbacho alfa
Vertinimo sritis Kronbacho alfa Koreliacijos koeficientas
minimalus maksimalus vidutinis
Kasdienė veikla ir bendravimas 0,948 0,731 0,901 0,826 Jausmai 0,807 0,188 0,817 0,513 Miegas ir energija 0,863 0,767 0,767 0,767
23
12.
REZULTATAI
Iš viso tyrime apklaustos 86 moterys iš 4 globos įstaigų: 9 iš VŠĮ Telšių vyskupijos Caritas Klaipėdos regiono globos namų, 13 iš Palangos miesto globos namų, 26 iš Šilutės senelių globos namus ir 40 iš Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namų. Apklaustos moterys pagal amžių suskirstytos į keturias grupes. Daugiausiai tiriamųjų buvo 70-79 metų amžiaus grupėje, mažiausiai – 60-69 metų amžiaus grupėje.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 1 pav.
Remiantis anketos duomenimis, nustatyta, jog bendras šlapimo nelaikymo paplitimas tarp tiriamųjų buvo 70,9% (61 iš 86 apklaustųjų pasireiškė šlapimo pratekėjimas), 29,1% moterų šlapimo nelaikymo problemų neturėjo (2 pav.).
0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 60 - 69 m. 70 - 79 m. 80 - 89 m. ≥90 m. Amžiaus grupės
1 paveikslas. Moterų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
71% 29%
Šlapimo nelaikančios moterys šlapimą sulaikančios moterys
24 Sveikų ir turinčių šlapimo nelaikymo problemą moterų pasiskirstymas amžiaus grupėse pateiktas (3 pav.). Lyginant šlapimo nelaikymu besiskundžiančių moterų pasiskirstymą amžiaus grupėse, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05).
Pagal pateiktus klausimus buvo išskirti 3 šlapimo nelaikymo tipai ir šlapimo nelaikančios moterys suskirstytos į 4 grupes (4 pav.). 24,6% (n=15) moterų šlapimo nelaikymo tipas neatitiko nei vieno iš trijų pagrindinių pateiktųjų, tad šlapimo nelaikymo priežastis buvo traktuota kaip kita arba neaiški. Tarp tiriamųjų dažniausiai vyravo mišrus ŠN, kuris sudarė net 37,7% (n=23). Mažesnę šlapimo nelaikančių dalį sudarė skubos ŠN 19,7% (n=12) ir įtampos ŠN 18,0% (n=11).
0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 60 - 69 m. 70 - 79 m. 80 - 89 m. ≥90 m. Amžiaus grupės
šlapimą sulaikančios moterys šlapimo nelaiknčios moterys
3 paveikslas. Sveikų ir turinčių šlapimo nelaikymo problemą moterų pasiskirstymas amžiaus grupėse
4 paveikslas. Dažniausiai vyraujantys šlapimo nelaikymo tipai
Skubos ŠN 20% Įtampos ŠN 18% Mišrus ŠN 38% Vyrauja kita ŠN priežastis 24%
25 Klausimyną sudarantys klausimai leido įvertinti svarbiausius su šlapimo nelaikymu susijusius simptomus bei jų pasireiškimo dažnį. Simptomų dažniai suskaičiuoti visoms moterims, taip pat šlapimą sulaikančioms bei šlapimo nelaikančių moterų grupėms. Paaiškėjo, jog naktį šlapintis keliasi arba visai nesikelia apie pusė apklaustųjų, kurios gerai sulaiko šlapimą, tuo tarpu tik viena ketvirtoji šlapimą nesulaikančių moterų gali miegoti ramiau. Net trys ketvirtadaliai pastarųjų respondenčių turi keltis į tualetą daugiau nei vieną kartą nakties metu. Tik kas dešimta šlapimą sulaikanti moteris yra priversta skubėti į tualetą kai kyla noras šlapintis, tuo tarpu tarp šlapimo nelaikančių moterų šis dažnis išauga net iki aštuonių iš dešimties. Apie penktadaliui šlapimo nelaikančių moterų pasireiškia skausmas šlapimo pūslėje. Šlapinimosi dažnis dieną didesnis tarp šlapimo nelaikančių moterų – dažniau nei kas 4 valandas šlapinasi beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Kas ketvirtai šlapimo nelaikančiai moteriai pasireiškia sunkumas prieš pradedant šlapintis, kas aštuntai prieš šlapinantis reikia stangintis. Šlapinantis šlapimo srovė nutrūksta daugiau nei trečdaliui šlapimo nelaikančių moterų, o šlapimo takų infekcijomis (ŠTI) per pastaruosius metus sirgo mažiau nei 5% šlapimo nelaikančių moterų, tuo tarpu šlapimą sulaikančių moterų tarpe pastaraisiais metais ŠTI nei viena moteris nesusirgo. Tikslus simptomų pasireiškimas tarp tirtų moterų pateiktas 5 lentelėje.
26
5 lentelė. Simptomų pasireiškimas tarp šlapimą sulaikančių ir nelaikančių moterų.
Klausimas apie šlapinimosi sutrikimo požymį Požymio pasireiškimo dažnis Grupės Visos moterys Sulaikančios šlapimą Nelaikančios šlapimo Kelis kartus naktį
vidutiniškai reikia eiti į tualetą
0 – 1 kartą 34,9% 56,0% 26,2%
>1 kartą 65,1% 44,0% 73,8%
Reikia skubėti į tualetą kai kyla noras šlapintis
Niekada arba retai 41,9% 92,0% 21,3%
Kartais, dažnai arba visada
58,1% 8,0% 78,7%
Pasireiškia skausmas šlapimo pūslėje
Niekada arba retai 83,7% 96,0% 78,7%
Kartais, dažnai arba visada
16,3% 4,0% 21,3%
Šlapinimosi dažnis dieną
Kas 4 valandas 38,4% 48,0% 34,4%
Dažniau nei kas 4 valandas
61,6% 52,0% 65,6%
Pasireiškia sunkumas prieš pradedant šlapintis
Niekada arba retai 80,2% 96,0% 73,8%
Kartais, dažnai arba visada
19,8% 4,0% 26,2%
Šlapinantis reikia stangintis
Niekada arba retai 87,2% 96,0% 83,6%
Kartais, dažnai arba visada
12,8% 4,0% 16,4%
Besišlapinant nutrūksta šlapimo srovė
Niekada arba retai 72,1% 92,0% 63,9%
Kartais, dažnai arba visada
27,9% 8,0% 36,1%
Sirgimo šlapimo takų infekcijomis dažnis
Per pastaruosius metus nesirgo
96,5% 100,0% 95,1%
Per pastaruosius metus sirgo kartą arba dažniau
27 Tiriant gyvenimo kokybę, vertinta kasdienė veikla ir bendravimas, jausmai bei miegas ir energija. Šlapimo nelaikančios moterys blogiau vertino savo gyvenimo kokybę visose trijose kategorijose lyginant su šios problemos neturinčiomis moterimis (p<0,05).
Šlapimą sulaikančios moterys prasčiausiai įvertino miego ir energijos gyvenimo kokybės sritį (vidutiniškai 1,34 balo). Tuo tarpu šlapimo nelaikančios moterys prasčiausiai jaučiasi dėl ligos įtakos kasdienei veiklai ir bendravimui (vidutiniškai 2,09 balo)
Vidutinio gyvenimo kokybės balo pasiskirstymas atskirose kategorijose pateiktas 6 lentelėje.
Apklausus moteris apie sauskelnių ir įklotų nešiojimą (5 pav.) gauti šie rezultatai: 80% šlapimą sulaikančių moterų įklotų ir sauskelnių nenešioja, kartais jas dėvi 20% respondenčių, tuo tarpu pusė šlapimo nelaikančių moterų sauskelnes ar įklotus nešioja visą laiką ir tik penktadalis tirtųjų teigia, kad sauskelnių ir įklotų nenešioja.
6 lentelė. Gyvenimo kokybės vidutinių balų pasiskirstymas tarp šlapimą sulaikančių ir nelaikančių moterų Gyvenimo kokybės sritis Bendras vidutinis balas Vidutinis balas sulaikančioms šlapimą Vidutinis balas nelaikančioms šlapimo P reikšmė Kasdienė veikla ir bendravimas 1,81±0,90 1,13±0,42 2,09±0,90 <0,001 Jausmai 1,50±0,64 1,12±0,38 1,66±0,66 <0,001 Miegas ir energija 1,68±0,93 1,34±0,70 1,82±0,98 =0,029
5 paveikslas. Moterų, nešiojančių sauskelnes arba įklotus, dažnio pasiskirstymas tarp šlapimą sulaikančių ir nelaikančių moterų
Niekada Kartais Dažnai Visą laiką
Sulaiko šlapimą 80,0% 20,0% 0,0% 0,0% Nelaiko šlapimo 21,3% 14,8% 14,8% 49,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
28 6 paveiksle pavaizduoti moterų skysčių vartojimo ypatumai. Šlapimo nelaikančios moterys dažnai (16%) arba visą laiką (18%) seka išgertų skysčių kiekį, kai šlapimą sulaikančiųjų tarpe išgertų skysčių kiekį dažnai seka tik 4% apklaustųjų.
Personalo apklausoje iš viso dalyvavo 59 asmenys. Apklausus personalą apie slaugos priemonių trūkumą dirbamoje globos įstaigoje paaiškėjo, jog 25% apklaustųjų manė, jog inventoriaus trūksta, 75% respondentų teigė, jog inventoriaus pakanka (7 pav.).
Darbuotojų, teigusių jog slaugos priemonių nepakanka, buvo paprašyta pažymėti, kurio iš išvardinto inventoriaus trūksta labiausiai (8 pav). 8 iš 59 darbuotojų manė, jog įstaigoje trūksta paaukštintų tualetų, 5 - jog trūksta tualetinių kėdžių. 4 apklaustieji teigė, jog įstaigoje nepakanka kremų bei odą minkštinančių bei drėkinančių priemonių, 3 – putų, losjonų ar prausiklių. Du darbuotojai manė,
25%
75%
Inventoriaus trūksta Inventoriaus pakanka
7 paveikslas. Personalo nuomonė apie slaugos priemonių trūkumą globos įstaigose 6 paveikslas. Moterų, sekančių išgertų skysčių kiekį pasiskirstymas tarp šlapimą sulaikančių ir
šlapimo nelaikančių moterų
Niekada Kartais Dažnai Visą laiką
Sulaiko šlapimą 72,0% 24,0% 4,0% 0,0% Nelaiko šlapimo 47,5% 18,0% 16,4% 18,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0%
29 jog trūksta pudrų bei neperšlampamų klijuočių o vienas darbuotojas pažymėjo, jog nepakanka antelių ir basonų.
Personalui užduoti keturi klausimai apie odos pažeidimų (paraudimų, iššutimų ir pragulų) bei šlapimo takų infekcijų pasireiškimo dažnį slaugomoms šlapimo nelaikančioms moterims (9 pav). Darbuotojų teigimu, mažiau nei trečdaliui pasireiškia paraudimai (64%), iššutimai (56%), šlapimo takų infekcijos (58%). 66% apklausto personalo teigė, jog pragulos įstaigos globotinėms visiškai nepasireiškia.
8 paveikslas. Personalo nuomonė apie atskirų slaugos priemonių trūkumą slaugos įstaigose
1 0 0 3 4 2 0 8 5 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Ats ak ym ų ska iči u s Slaugos priemonės
9 paveikslas. Tam tikrų simptomų pasireiškimo dažnis personalo nuomone šlapimo nelaikančioms slaugomoms moterims 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0%
Paraudimai Iššutimai Pragulos Infekcijos
13,6% 23,7% 66,1% 32,2% 64,4% 55,9% 28,8% 57,6% 15,3% 11,9% 5,1% 10,2% 1,7% 3,4% 0,0% 0,0% 5,1% 5,1% 0,0% 0,0% Nepasireiškia
Pasireiškia mažiau nei trešdaliui moterų
Pasireiškia nuo trešdalio iki dviejų trečdalių moterų
Pasireiškia daugiau nei dviems trečdaliams moterų
30 Galiausiai darbuotojų paklausus, kokia artimųjų dalis prisideda prie slaugos priemonių įsigijimo, 47% respondentai nurodė, jog artimieji visiškai neprisideda arba prisideda mažuma artimųjų (39%). Tik 9% darbuotojų teigė, jog prisideda visų slaugomųjų artimieji arba didžioji artimųjų dalis (5%) (10 pav.).
10 paveikslas. Artimųjų indėlis prisidedant prie slaugos priemonių įsigijimo
Prisideda visi 9% Prisideda didžioji dalis artimųjų 5% Prisideda mažuma artimųjų 39% Artimieji visiškai neprisideda 47%
31
13.
REZULTATŲ APTARIMAS
Atliekant tyrimą su moterimis pasirinktas interviu formos metodas. Šis būdas leido tiesiogiai bendrauti su tyrimo dalyvėmis ir labiau objektyvizuoti tyrimo rezultatus. Personalo apklausai pasitelktas paprastesnis anketinės apklausos metodas. Siekiant užtikrinti moterų apklausos tyrimo reprezentatyvumą atliktas pilotažinis tyrimas, kurio dėka nustatyta tyrimui reikalinga imtis.
Atliktame tyrime įvertintas šlapimo nelaikymo paplitimo dažnis Klaipėdos apskrities globos įstaigose vyresnio amžiaus moterų tarpe. Nustatyta, jog šis dažnis yra 70,9%. Panašių tyrimų yra atlikta ir Lietuvos mastu. Viename iš jų savo daktaro disertacijoje Sonata Barilienė vertino šlapimo nelaikymo paplitimą tarp 50-70 metų moteriškos lyties atstovių, besilankančių Kauno miesto gydymo įstaigose. Paaiškėjo, jog tiriamųjų grupėje šlapimo nelaikymo paplitimas buvo 42,7% [10]. Sisteminėse apžvalgose šlapimo nelaikymo paplitimas moterų tarpe turi gan plačias ribas: nuo 16,2% iki 81,9% [13]. [28] [50]. Lyginant gautus rezultatus (70,9%) su pasaulinio lygmens duomenimis tarp moteriškos lyties slaugos namų gyventojų (nuo 45% iki 78%) [4] [51] galima teigti, jog tiriant šlapimo nelaikymo paplitimą Klaipėdos apskrityje gauti panašūs rezultatai. Vis dėlto, šlapimo nelaikymo paplitimo dažnį reikėtų vertinti atsargiai, nes daugelyje tyrimų šlapimo nelaikymo sąvoka formuluojama skirtingai, tad kriterijai, kuriais remiantis asmuo priskiriamas vienai ar kitai grupei, taip pat varijuoja Įtakos rezultatams taip pat turi ir skirtingas valstybių globos įstaigų darbo organizavimas [3] [4] [52].
Šiame tyrime palyginti dažniausiai pasitaikantys šlapimo nelaikymo tipai. Tiriamųjų grupėje tarp šlapimo nelaikančiųjų dominavo mišrus šlapimo nelaikymas (37,7%). 24,6% moterų pasireiškė simptomai, kurių, remiantis vien tik interviu anketinės apklausos tyrimu, nebuvo galima priskirti nei vienam iš trijų pagrindinių tipų. Įtampos ŠN ir skubos ŠN pasireiškimo dažniai buvo panašūs (19,7% ir 18,0 %). Palyginimui, ankščiau minėtame Sonatos Barilienės darbe gauti rezultatai atrodė gan panašiai: 70% moterų dominavo mišrus ŠN tipas ir tik po 15% moterų pasireiškė įtampos ŠN ir skubos ŠN [10]. Plačiau į šlapimo nelaikymo paplitimų tipą buvo pažvelgta sisteminėje apžvalgoje, į kurią buvo įtrauktos 16 studijų atliktų Turkijoje nuo 1996 iki 2012 metų. Mišraus ŠN tipo paplitimas varijavo nuo 7,8% iki 64.3%, skubos ŠN – nuo 2,9% iki 43%, o įtampos ŠN nuo 20,8% iki 68% [53] Vis dėlto, kai kuriose studijose gauti ŠN tipų paplitimo rezultatai skyrėsi. 2014 metais tirtų Kataro moterų šlapimo nelaikymo tipai pasiskirstė štai taip: skubos ŠN – 41,9%, įtampos ŠN – 44,5% ir mišrus ŠN -13,6% [54]. Autorių teigimu, šlapimo nelaikymo paplitimas bei dominuojantys tipai skiriasi tarp valstybių. Tam įtakos turi socialiniai faktoriai, dėl kurių atsiranda tam tikri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, ankstyvos vedybos, ankstesni nėštumai ir gimdymai, didesnis gimdymo skaičius dėl skirtingų vaikų skaičiaus šeimose, skirtingi įpročiai (didesnis kūno masės indeksas) ir kiti [53] [54] [55] [56].
Tyrime padaryta išvada, jog šlapimo nelaikančių moterų gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingi skyrėsi nuo gerai šlapimą sulaikančiųjų, o labiausiai moterų gyvenimo kokybę blogina sunkumai kasdieninėje veikloje ir bendravime. Pagyvenusių moterų šlapimo nelaikymą ir gyvenimo
32 kokybę Lietuvoje vertino G. Jievaltienė. Buvo apklaustos 65m. ir vyresnio amžiaus moterys, besikreipusios į Garliavos ir Kaltanėnų PSPC. Gauti panašūs rezultatai: bendroji gyvenimo kokybė tarp šlapimo nelaikančiųjų moterų buvo statistiškai patikimai blogesnė nei tarp šlapimą sulaikančių moterų. Be to, gyvenimo kokybė tarp šlapimo nelaikančių moterų buvo ženkliai prastesnė tiek fizinės, tiek dvasinės sveikatos požiūriu [11]. Panašūs rezultatai gauti vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių JAV globos namuose, gyvenimo kokybės vertinime. Pastebėta, jog šlapimo nelaikymas labiausiai įtakoja vyresnio amžiaus žmonių savigarbą, savarankiškumą bei nuotaiką [57] [57]. Taigi, šlapimo nelaikymas moterims be abejonės kelia didelį susirūpina bei priverčia jaustis nekomfortabiliai [58] [54] [53] [13].
Kas ketvirtas globos įstaigų personalo darbuotojas pasisakė, jog įstaigoje trūksta tam tikro šlapimo nelaikymo slaugai reikalingo inventoriaus. Verta atkreipti dėmesį, jog pacientams, kuriems diagnozuotas šlapimo nelaikymas ir nustatytas šlapimo nelaikymo laipsnis taikomas medicinos pagalbos priemonių kompensavimas. Vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui skiriam 60 vienetų įklotų per mėnesį, o esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui skiriama 45 vienetai sauskelnių (arba prie 15 vienetų sauskelnių skiriama 60 įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių; arba prie 30 vienetų sauskelnių skiriama 30 vnt. įklotų ir 15 vnt. vienkartinių paklodžių) per mėnesį (SAM Įsakymas Nr. V-700). Šiuo atžvilgiu rezultatai džiugina: nei vienas asmuo personalo tarpe nenurodė, jog įstaigoje trūksta įklotų arba sauskelnių. Personalo apklausos duomenimis daugiausia darbuotojų manė, jog trūksta nevienkartinių medicinos pagalbos priemonių, tokių kaip paaukštintų tualetų (n=8) ir tualetinių kėdžių (n=5). Šis tyrimas leidžia manyti, jog reikėtų atkreipti dėmesį į globos įstaigų inventoriaus modernizavimą, kuris būtų labiau pritaikytas šlapimo nelaikantiems asmenims.
Personalo nuomone išsiaiškinta, jog su šlapimo nelaikymu susijusių odos problemų pasitaiko tik nedaugeliui globos namų gyventojų. Literatūros šaltiniuose teigiama, jog ISD dažniau pasireiškia asmenims, kurie nelaiko išmatų arba tiek išmatų, tiek šlapimo, nei tiems, kuriems pasireiškia vien tik šlapimo nelaikymas [59] [60] [61]. 2014 metais Olandijos ir Austrijos ligoninių bei globos namų didelės imties tyrime nustatyta, jog ISD paplitimas tarp visų tiriamųjų buvo 2,3%, o tarp išmatų arba šlapimo nelaikančių asmenų – 6,1%. [59]. Vis dėlto, atliktose sisteminėse analizėse šlapimo nelaikymo poveikis ISD nebuvo pats svarbiausias rizikos veiksnys. Didesnę svarbą ISD pasireiškimui turėjo išmatų nelaikymas, cukrinis diabetas, nuolatos arba labai dažnai drėkstanti oda ir imobilizacija [59] [60].
Apibendrinant galima sakyti, jog gauti rezultatai yra panašūs į Lietuvoje ir užsienyje atliktus tyrimus. Šlapimo nelaikymo dažnis globos įstaigose atitinka pasaulinius mastus, o Lietuvoje atliktuose tyrimuose taip pat dominavo mišrus šlapimo nelaikymas. Taipogi galima teigti, jog Klaipėdos apskrities globos įstaigų šlapimo slaugos kokybė šlapimo nelaikančiųjų moterų atžvilgiu leidžia išvengti su šlapimo nelaikymu susijusių odos problemų, nes jų pasitaiko tik nedaugeliui globos namų gyventojų.
33
14.
IŠVADOS
1. Klaipėdos apskrityje globos įstaigose gyvenančių >60m. amžiaus moterų tarpe šlapimo nelaiko 70,9% moterų.
2. Tiriamojoje grupėje labiausiai paplitęs mišrus šlapimo nelaikymo tipas, varginantis 37% šlapimo nelaikančių moterų.
3. Šlapimo nelaikymas daro neigimą įtaką moterų kasdienei veiklai, jausmams bei miegui ir energijai. Labiausiai moterų gyvenimo kokybę blogina sunkumai kasdieninėje veikloje ir bendravime.
4. Trys ketvirtadaliai globos įstaigų darbuotojų galvoja, kad slaugos priemonių įstaigose pakanka, slaugos personalas pastebi, kad su šlapimo nelaikymu susijusių odos problemų pasitaiko tik nedaugeliui jų gyventojų. Tačiau dauguma darbuotojų nurodo, kad artimųjų indėlis įsigyjant slaugos priemones yra labai menkas arba jo visai nėra.
34
15.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1) Atsižvelgti į ŠN paplitimo dažnį globos įstaigose, problemos aktualumą ir skirti daugiau dėmesio kokybiškai jo diagnostikai bei gydymui.
2) Stengtis kiek įmanoma labiau kompensuoti dėl šlapimo nelaikymo suprastėjusią moterų gyvenimo kokybę žvelgiant į problemą tiek fiziniais, tiek dvasiniais aspektais.
3) Atsižvelgiant į ŠN paplitimo mastą ir dirbančiųjų su ŠN sergančiomis moterimis nuomonę, užtikrinti pakankamą šlapimo nelaikymui būtinų slaugos priemonių kiekį globos įstaigose.
4) Toliau vystyti mokslinius tyrimus, kurie nagrinėtų šlapimo nelaikymo problemas kituose teritoriniuose vienetuose atsižvelgiant į moterų amžiaus grupes.
35
16.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Abrams P, Cardozo L, Fall M, Griffiths D, Rosier P, Ulmstem U. The standardisation of terminology of lower urinary tract function: Report from the standardisation sub-committee of the International Continence Society. Neurourology and Urodynamics. 2002; 21(2): p. 167–178. 2. Felix W. Leung, MD, Professor of Medicine and John F. Schnelle, PhD, Hamilton Chair Professor.
Urinary and Fecal Incontinence in Nursing Home Residents. Gastroenterol Clin North Am. 2008 Sep; 37(3): p. 697–707.
3. Milsom, I., & Gyhagen, M. The prevalence of urinary incontinence. Climacteric. 2019 Jun; 22(3): p. 217-222.
4. Offermans MP, Du Moulin MF, Hamers JP, Dassen T, Halfens RJ. Prevalence of urinary incontinence and associated risk factors in nursing home residents: A systematic review. Neurourology and Urodynamics. 2009; 28(4): p. 288–294.
5. Aguilar-Navarro, S., Navarrete-Reyes, A. P., Grados-Chavarria, B. H., Garcia-Lara, J. M. A., Amieva, H., & Avila-Funes, J. A. The Severity of Urinary Incontinence Decreases Health-Related Quality of Life among Community-Dwelling Elderly. The Journals of Gerontology Series A: Biological Sciences and Medical Sciences. 2012; 67(11): p. 1266–1271.
6. Jerez-Roig J, Santos MM, Souza DL, Amaral FL, Lima KC. Prevalence of urinary incontinence and associated factors in nursing home residents. Neurourology and Urodynamics. 2014; 35(1): p. 102– 107.
7. P Ekelund, A Grimby, and I Milsom. Urinary incontinence. Social and financial costs high. BMJ. 1993 May 15; 306(6888): p. 1344.
8. Odeta Kučikienė, Vita Lesauskaitė, Jūratė Macijauskienė, Goda Jievaltienė. Pagyvenusio amžiaus žmonių šlapimo nelaikymo tyrimas naudojant InterRAI-AC klausimyną. Medicina. 2009; 45(5): p. 363-371.
9. G. Mereckas, V. Alekna, E. Čeremnych. Šlapimo nelaikymo paplitimas tarp Vilniaus miesto globos namuose gyvenančių vyrų. Gerontologija. 2007; 8(3): p. 175–181.
10. Sonata B. Moterų šlapimo nelaikymo paplitimas, rizikos veiksniai ir urodinaminių tyrimų diagnostinė vertė. LSMU bibliotekos talpykla, Daktaro disertacijos. 2008.
11. G. Jievaltienė, V. Lesauskaitė, K. Šmigelskas, O. Kučikienė. Pagyvenusių moterų šlapimo nelaikymas ir gyvenimo kokybė. Gerontologija. 2011; 12(2): p. 75–81.
12. Haylen BT, de Ridder D, Freeman RM, Swift SE, Berghmans B, Lee J, Monga A, Petri E, Rizk DE, Sand PK, Schaer GN. An International Urogynecological Association (IUGA)/International
36 Continence Society (ICS) joint report on the terminology for female pelvic floor dysfunction. Neurourol Urodyn. 2010; 29(1): p. 4-20.
13. Kwon, B. E., Kim, G. Y., Son, Y. J., Roh, Y. S., & You, M. A. Quality of Life of Women with Urinary Incontinence: A Systematic Literature Review. International Neurourology Journal. 2010; 14(3): p. 133.
14. Billecocq S, Bo K, Dumoulin C, Aigon A, Amarenco G, Bakker E, Cornillet-Bernard M, Crétinon S, Deffieux X, Lartigues G, Loobuick M, Steenstrup B, de Tayrac R. An International Urogynecological Association (IUGA)/International Continence Society (ICS) joint report on the terminology for the conservative and non-pharmacological management of female pelvic floor dysfunction. Prog Urol. 2019 Mar; 29(4): p. 183-208.
15. Kogan MI, Zachoval R, Ozyurt C, Schäfer T, Christensen N. Epidemiology and impact of urinary incontinence, overactive bladder, and other lower urinary tract symptoms: results of the EPIC survey in Russia, Czech Republic, and Turkey. Curr Med Res Opin. 2014 Oct; 30(10): p. 2119-2130.
16. Emily S Lukacz, MD, MAS. Evaluation of women with urinary incontinence. UpToDate. 2018 Nov 02.
17. Rahn DD, Wai CY., Hoffman BL, Schorge JO, Schaffer JI, Halvorson LM, Bradshaw KD, Cunningham FG. Urinary incontinence. In Willsiam Gynecology. New York: 2nd McGraw Hill Medical; 2012. p. 609.
18. Urbonienė L. Šlapimo nelaikymas (inkontinencija): stigmatizacija ir profilaktika. Sveikatos mokyklos informacija. 2012.
19. Pizzoferrato AC, Fauconnier A, Fritel X, et al. Urethral Closure Pressure at Stress: A Predictive Measure for the Diagnosis and Severity of Urinary Incontinence in Women. Int Neurourol J. 2017 Jun; 21(2): p. 121-127.
20. Nygaard I. Idiopathic Urgency Urinary Incontinence. New England Journal of Medicine. 2010; 363(12): p. 1156–1162.
21. Myers DL. Female Mixed Urinary Incontinence. JAMA. 2014 May; 311(19): p. 2007-14.
22. PP. S. Aging and the underactive detrusor: a failure of activity or activation? Neurourol Urodyn. 2010 Mar; 29(3): p. 408-412.
23. Aldamanhori R, Chapple CR. Underactive bladder, detrusor underactivity, definition, symptoms, epidemiology, etiopathogenesis, and risk factors. Curr Opin Urol. 2017; 27: p. 293.
