LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Eglė Rapaliutė
Galvijų Q karštinės duomenų epidemiologinė analizė
Epidemiological data analysis of cattle Q fever
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: prof. dr. Alvydas Malakauskas
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų Q karštinės duomenų epidemiologinė analizė“:
1. yra atliktas mano pačios.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Eglė Rapaliutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Eglė Rapaliutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO prof. dr. Alvydas Malakauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) prof. habil. dr. Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1 Q KARŠTINĖS SUKĖLĖJAS –COXIELLA BURNETII ... 9
1.2 GALVIJŲ Q KARŠTINĖS PATOGENEZĖ ... 10
1.3 DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS ... 11
1.3.1 Klinikinis tyrimas ... 11
1.3.2 Laboratoriniai tyrimai ... 11
1.3.3 Gydymas ... 13
1.4 GALVIJŲ Q KARŠTINĖS EPIDEMIOLOGINIAI DUOMENYS ... 14
1.4.1 Imlūs organizmai ... 14
1.4.2 Perdavimas ... 15
1.4.3 Aplinkos rizikos veiksniai ... 16
1.4.4 Paplitimas Europoje ir Lietuvoje ... 17
1.5 Q KARŠTINĖ – PAVOJUS ŽMONIŲ SVEIKATAI... 19
1.6 KONTROLĖS PRIEMONĖS IR PREVENCIJA ... 20
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22
2.1 PIRMINIO RUTININIO TYRIMO EIGA ... 23
2.2 EPIDEMIOLOGINĖS ANALIZĖS EIGA ... 23
2.3 NAUDOTI STATISTINĖS ANALIZĖS METODAI ... 24
2.4 SĄVOKŲ AIŠKINIMAS ... 25
2.5 TYRIMO SCHEMA ... 26
3 TYRIMO REZULTATAI ... 27
3.1 LABORATORINIŲ TYRIMŲ IR JŲ REZULTATŲ KIEKYBINĖ ANALIZĖ ... 27
3.1.1 Laboratorinių tyrimų kiekybinė analizė ... 27
3.1.2 Laboratorinių tyrimų rezultatų kiekybinė analizė ... 29
3.2 PIENINIŲ GALVIJŲ Q KARŠTINĖS PAPLITIMAS INDIVIDO IR BANDOS LYGMENIU LIETUVOS APSKRITYSE ... 31
4
3.2.2 Q karštinės paplitimas tarp bandų Lietuvos apskrityse ... 32
3.3 Q KARŠTINĖS PAPLITIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI... 33
3.3.1 Amžiaus įtaka pieninių galvijų Q karštinės paplitimui ... 33
3.3.2 Pieninių galvijų koncentracijos apskrityje (individų sk./km2) įtaka Q karštinės paplitimui ... 34
3.3.3 Požymių įtaka pieninių galvijų Q karštinės paplitimui ... 36
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
5 IŠVADOS ... 42
6 PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 43
7 PADĖKA ... 44
5
SANTRAUKA
Galvijų Q karštinės duomenų epidemiologinė analizė Eglė Rapaliutė
Magistro baigiamasis darbas
Baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti NMVRVI sukauptus pieninių galvijų Q karštinės laboratorinių tyrimų duomenis ir įvertinti šių duomenų tinkamumą Q karštinės epidemiologinės situacijos apibūdinimui Lietuvoje. Įvertinti didelių (≥ kaip 100 karvių) pieninių galvijų Q karštinės antikūnų paplitimą šalyje bandos ir individo lygmeniu ir paplitimą lemiančius rizikos veiksnius. Analizei naudoti rutininiai laboratoriniai ir stebėsenos tyrimo duomenys. Kraujo serumo mėginiai buvo ištirti imunofermentinės analizės metodu dėl Q karštinės antikūnų. Analizuoti atlikto momentinio stebėsenos tyrimo pieninių galvijų laboratorinio tyrimo duomenys (n = 997), kurie priklausė 163 (n = 163) bandoms Be papildomos atrankos, rutininių laboratorinių tyrimų rezultatai buvo netinkami pieninių galvijų Q karštinės epidemiologinės situacijos apibūdinimui. Nors imties dydis buvo reprezentatyvus, tačiau pirminiai rutininiai laboratoriniai duomenys dalinai iškraipė šios ligos paplitimo rezultatus, nes tyrimams buvo atrinkti iš skirtingų populiacijų. Vidutinis pieninių galvijų Q karštinės Lietuvoje paplitimas 19,16 proc. (PI 16,8 – 21,7 proc.) individo lygmeniu, 52,15 proc. (PI 44,52 – 59,68 proc.) bandos lygmeniu. Įvertinta, kad tirtų gyvulių amžius ir gyvulių koncentracija kvadratiniame kilometre didina (p < 0,05) pieninių galvijų Q karštinės teigiamų laboratorinių rezultatų tikimybę. Tačiau, pritaikius dvinarės logistinės regresijos modelį, šių rodiklių reikšmė prognozei nebuvo statistiškai patikima (p > 0,05). Lietuvoje, dėl mažo ligos žinomumo ir nespecifinių ligos simptomų, kol kas tyrimai neatliekami ir nediagnozuotas nei vienas žmonių Q karštinės atvejis, tačiau endeminio šios ligos paplitimo tarp galvijų, labai tikėtina, kad šis susirgimas pasitaiko ir žmonėms.
6
SUMMARY
Epidemiological data analysis of cattle Q fever Eglė Rapaliutė
Master‘s Thesis
The purpose of this study was to analyze routine laboratory data of dairy cattle Q fever from NFVRAI for suitability to describe the epidemiological situation of dairy cattle Q fever of Lithuania. Also, to identify dairy cattle Q fever prevalence within herd, individually and to assess the risk factors contributing to dairy cattle Q fever. In total 997 (n = 997) laboratory data from 163 (n= 163) dairy cattle herds were selected for the cross – sectional study. Blood serum samples in the laboratory have been tested by enzyme – linked immunosorbent assay analysis method. Routinely collected sample sizes were not suitable to describe the epidemiological situation of dairy cattle Q fever of Lithuania. Nevertheless, the sample sizes were representative, but because of high proportion of positive samples from problematic herds the routine data partly distorted the final results of true prevalence. The total prevalence of antibodies in serum samples of dairy cattle was19.16% (CI 16.83 – 21.7%) at an individual level and 52.15 % (CI 44.52 – 59.68 %) at a herd level. Two factors were identified as significantly contributing to the presence of C. burnetii antibodies in dairy cattle blood samples. C. burnetii antibodies presence in samples increased significantly with the age and dairy cattle density in the region. Q fever in humans is not diagnosed in Lithuania, due to several reasons: because this disease is not causing considerable problems for public health, limited testing, the lack of knowledge and non – specific symptoms of the disease. Nevertheless as this disease is endemic in dairy cattle population and there should be cases among people.
7
SANTRUMPOS
2003/99/EC– Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų
monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117
APNS kompleksas– abortai, priešlaikinis atvedimas, negyvi jaunikliai, silpni jaunikliai C. burnetii– Coxiella burnetii bakterija
DNR– Deoksiribonukleorūgštis
ECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
EDTA – mėgintuvėliuose esantis antikoaguliantas (etilendiamintetraacetato druskos) EFSA – Europos Sąjungos maisto saugos tarnyba
ES– Europos Sąjunga
IF– imunofermentinis metodas IFA– imunofluorescencija IgE – imunoglobulinas E KF – komplemento fiksacija
LCVs– didelių ląstelių tipas(angl. large cell variants)
NMVRVI (NFVRAI) – nacionalinis maisto veterinarijos rizikos vertinimo institutas OIE – Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija
PGR – polimerazės grandininė reakcija
SCVs– mažų ląstelių tipas (angl. small cell variants)
TESSy – Europos stebėjimo sistema (ES šalių apie 52 užkrečiamąsias ligas ir sveikatos sutrikimus) ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
8
ĮVADAS
Q karštinė yra zoonotinė infekcija, kurią sukelia Gram neigiama intraląstelinė Coxiella burnetii bakterija. 1938 m. Frank Macfarlane Burnet ir Mavis Freeman izoliavo bakteriją iš pirmą kartą sirgusių, patologo Edward Halbrook Derrick pacientų, nuo tada šios infekcijos atvejai registruojami visame pasaulyje, išskyrus Naująją Zelandiją (1). C. burnetii bakterija randama daugiau nei 40 rūšių organizmų (2). Tačiau gyvūnai, priešingai nei žmonės, dažniausiai serga subklinikine ligos forma (1). Tyrimais įrodyta, jog pagrindiniai šaltiniai žmonių infekcijai yra naminiai atrajotojai – galvijai, ožkos, avys (3). Retais atvejais, kai gyvūnai serga klinikine ligos forma, pagrindiniai simptomai yra reprodukcinės sistemos funkcijų sutrikimas (4). Bakterija perduodama tiesioginiu ir netiesioginiu būdais, dažniausiai įkvėpus infekuotų aerozolių (1). Nuo 2007 metų, kai Olandijoje prasidėjo didžiausias Europoje Q karštinės protrūkis, Coxiella burnetii tyrimai ypač suaktyvėjo (5). Kiti didesni ligos protrūkiai vėliau fiksuoti Rumunijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje (6). Remiantis ECDC ir EFSA 2015, 2016, 2017 metų ES zoonozių, infekcinių ligų stebėsenos ataskaitomis Lietuvoje neužregistruotas nei vienas žmonių Q karštinės atvejis (7-9). 2016 – 2017 metais NMVRVI atliktų galvijų serologinių tyrimų metu buvo nustatyti antikūnai prieš C. burnetii, taip pat įtarta, kad ši bakterija galimai sąlygoja karvių abortus (9). Daugumoje tirtų savivaldybių buvo nustatytos Q karštine užkrėstos pieninių galvijų bandos. NMVRVI atliekami įvairių infekcinių ligų tyrimai bei sukaupiama daug duomenų apie randamus antikūnus ar pačius sukėlėjus gyvulių populiacijose. Šie duomenys naudojami VMVT veikloje, veterinarijos gydytojų praktikoje, taip pat ir LSMU Veterinarijos akademijos įvairių sričių mokslininkų ir studentų įvairiems tikslams, pvz., epidemiologinės situacijos įvertinimui. Tačiau duomenų kilmė ir kokiu būdu jie buvo gauti, sąlygoja kokia informacija gali būti gaunama iš tokių duomenų ir ar ji gali būti taikoma populiacijos bei individo lygmeniu. Todėl, šio darbo tikslas išanalizuoti NMVRVI sukauptus Q karštinės laboratorinius duomenis ir įvertinti jų panaudojimą epidemiologinės (epizootinės) situacijos vertinimui atsižvelgiant į duomenų gavimo būdus.
Darbo tikslas: Atlikti galvijų Q karštinės laboratorinių duomenų Lietuvoje epidemiologinę analizę. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti NMVRVI sukauptus galvijų Q karštinės laboratorinius duomenis ir jų pagrindu įvertinti tinkamumą Q karštinės epidemiologinės situacijos apibūdinimui Lietuvoje. 2. Įvertinti pieninių galvijų Q karštinės paplitimą Lietuvoje ir paplitimą sąlygojančius
veiksnius.
3. Įvertinti Q karštinės paplitimo pieninių galvijų ūkiuose galimą įtaką žmonių užsikrėtimui šiuo patogenu Lietuvoje.
9
1
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Q karštinės sukėlėjas – Coxiella burnetii
Q karštinės patogenas pirmą kartą identifikuotas praėjus 2 metams po pirmojo protrūkio 1935 metais, Australijoje. Frank Macfarlane Burnet ir Mavis Freeman izoliavo bakteriją iš pirmą kartą sirgusių, patologo Edward Halbrook Derrick pacientų. Tuo metu bakterija priskirta Riketsijų (Rickettsia) rūšiai. 1938 metais JAV, Montanoje, Herald Rea Cox ir Gordon Davis izoliavo bakteriją iš erkių. Po pastarojo tyrimo bakterija, nors ir panaši, bet nepriskiriama Rikettsia genčiai, o pakelta į atskirą subgentį Coxiella. 1948 metais mokslininkas Cornelius B. Philip., pasiūlė bakteriją, dėl išskirtinių savybių ir morfologijos, atskirti į Coxiella gentį, kurioje yra vienas atstovas – Coxiella burnetii(10).
Klasifikacija: karalystė – Bacteria, tipas – Proteobacteria, klasė – Gammaproteobacteria, būrys – Legionellales, šeima – Coxiellaceae, gentis – Coxiella, rūšis – Coxiella burnetii (11).
Coxiella burnetii yra nedidelė (0.2 iki 0.4 µm pločio ir 0.4 iki 1 µm ilgio) intraląstelinė, pleomorfinės formos kokobacila. Coxiella genties ląstelės būna dviejų tipų: didelės (LCVs) ir mažos (SCVs). Didelės turi savybę sudaryti pseudosporas, yra ovalios formos, kompaktiškos. Bakterijai augti reikalinga rūgštinė terpė, pH 4,5-5 (11). Bakterija dauginasi dalijimosi būdu ir yra itin atspari aplinkos veiksniams. Gali dalytiskai aplinkoje yra rūgštinė hidrolazė (veikia baktericidiškai), defensinas (antimikrobinis peptidas) (10). Ląstelės membrana yra panaši į Gram- neigiamų bakterijų, tačiau dažymas pagal Gramą nėra efektyvus ir naudotinas identifikavimui(12). Dažniau naudojamas Gimenezo metodas, kurio metu klinikiniuose mėginiuose bakterija iš karto fiksuojama ir izoliuojama kultūroje (13).
Patekusi į organizmą C. burnetii gyvena ir reziduoja monocituose ir makrofaguose, taip pat buvo randama atvejų trofoblastuose ir adipocituose. Tam, kad išgyventų šeimininko organizme bakterija veikia per organizmo imuniteto bei fagolizosomų biogenezės mechanizmus (10). Liposacharidai (LPS) yra vieni svarbiausių faktorių, lemiančių C. burnetii virulentiškumą. Yra žinomos dvi C. burnetii virulentiškumo fazės: virulentiška (užkrati) fazė LPS I ir avirulentiška (neužkrati) – LPS II(2). Viena išskirtiniausių Coxiella burnetii, kaip baterijos, savybių yra fazių variacija(3).
C. burnetii didelės ląstelės (LCV‘s), turinčios savybę formuoti į sporas panašias struktūras, gali būti labai atsparios aplinkos veiksniams ir kurį laiką išlikti aplinkoje sau nepalankiomis sąlygomis. Nustatyta, jog bakterija gali išgyventi 7 – 10 dienų avių vilnoje, vėsioje vietoje laikomoje šviežioje mėsoje – 1 mėnesį, 120 dienų dulkėse ir 40 dienų nepasterizuotame piene (1).
10
1.2 Galvijų Q karštinės patogenezė
Nėra tiksliai išaiškinta kaip C. burnetii užsikrečia galvijai, manoma jog baterija natūraliai cirkuliuoja aplinkoje, dalinai veikiama ir platinama vektorių – erkių (14). Tačiau žinoma, jog pagrindinis bakterijos kelias į organizmą yra gyvuliui įkvėpus infekuotų aerozolių (4). Kai bakterija patenka į organizmą, pirmiausia dauginasi regioniniuose limfiniuose mazguose, po to bakteremija trunka maždaug 5 – 7 dienas ir patogenas lokalizuojasi pieno liaukose, pieno liaukų limfiniuose mazguose, placentoje bei gimdoje (15). Yra kelios galimos C. burnetii infekcijos plitimo galvijų organizme teorijos, viena iš dažniausiai minimų – patekusi į organizmą bakterija paveikia makrofagus, jie nuneša C. burnetii į limfoidinį audinį ir bakterija limfagyslėmis išnešiojama po visą organizmą. Kita teorija– bakterija, po patekimo į organizmą, akumuliuojama blužnyje, ir paveikusi monocitų virsmą į makrofagus, perima ląstelės mechanizmus ir plinta po organizmą hematologiniu keliu (16).
Q karštinė gali pasireikšti tiek klinikine, tiek subklinikine forma. Galvijai ir kiti naminiai gyvuliai dažniausiai serga subklinikine– nešiotojo ligos forma (17). Inkubacinis periodas, nuo infekcijos patekimo į galvijo organizmą iki požymių pasireiškimo– varijuoja, kadangi dažniausiai pirmieji pamatomi simptomai yra reprodukcinės sistemos sutrikimai (18). Literatūros šaltiniuose dažniausiai minimi klinikiniai požymiai: APNS kompleksas, abortai – daugeliu atvejų pasireiškia vėlyvajame vaikingumo periode (19). Vieno tyrimo metu, karvės buvo dirbtinai užkrečiamos C. burnetii, kad būtų galima įvertinti kada pasireiškia klinikiniai simptomai. Dvi užkrėstos nevakcinuotos karvės atvedė jauniklius po 178 dienų, viena karvė abortavosi po 149 dienų atlikus injekciją (dirbtino užkrėtimo diena, sutampa su pirma vaikingumo periodo diena) (15).
Jeigu užsikrėtusiam galvijui pasireiškia klinikinė ligos forma, tuomet stebimi abortai, priešlaikiniai atvedimai, negyvi ar silpni jaunikliai (APNS kompleksas)(18, 19). Taip pat atlikti tyrimai, kuriais buvo įvertintas C. burnetii infekcijos ryšys su galvijų nevaisingumu, placentos užsilaikymu bei endometritu. Nors esant bakterijos infekcijai organizme stebimi endometrito požymiai bei nevaisingumas, Q karštinės pasekmėmis tiesiogiai jų laikyti negalima (22). 2013 metais Danijoje atlikta analizė apibendrinti ir suformuoti bendrą moksliniais tyrimais pagrįstą nuomonę dėl C. burnetii poveikio gyvūnų reprodukcinei sistemai. Įrodyta, jog infekcija galvijams sukelia ir perdisponuoja sporadiškai pasireiškiantį APNS kompleksą ir subklinikinį mastitą (20). Žinoma, jog subklinikinio mastito atveju 1 ml nepasterizuoto pieno gali būti daugiau nei 100 000 C. burnetii bakterijų (23). Tačiau dėl visų minėtų požymių kyla daug diskusijų, todėl tikslioms išvadoms, reikalingi išsamesni tyrimai (24).
11
1.3 Diagnostika ir gydymas
Q karštinės simptomai ir požymiai yra nespecifiniai, todėl tiksli diagnostika be laboratorinių tyrimų – neįmanoma. Remiantis naujausiais atliktais tyrimais, dažniausiai diagnozė yra patvirtinama kombinuojant įvairius tyrimų metodus (25).
1.3.1 Klinikinis tyrimas
Galvijų Q karšinės diagnostiką apsunkina simptomų nebuvimas, o klinikinės ligos formos atveju – simptomų nespecifiškumas. Pagrindinės priežastys ir atrankos kriterijai galvijams, kuriems atliekami tyrimai dėl Q karštinės – abortų atvejai bei pakartotinis sėklinimas. Galvijams, kuriems nustatomi teigiami laboratoriniai tyrimai, prieš tai atliktų klinikinių tyrimų duomenimis, jokių simptomų nepastebima. Kai kurių tyrimų metu, dirbtinai C. burnetii užkrėstoms karvėms pasireiškė netipiniai požymiai: pireksija, anoreksija ir nestiprūs kvėpavimo sistemos sutrikimo: kosulys, rinitas ir tachipnėja (18). Šiuo metu Europoje Q karštinės diagnostika produkcijos galvijų ūkiuose atliekama tik esant abortų atvejams bei visada įvertinant mišrios infekcijos galimybę, kadangi daugelyje tyrimų randamos kelios bakterijos, galėjusios sukelti abortus(11).
1.3.2 Laboratoriniai tyrimai
Galvijams C. burnetii infekcijos diagnozavimui yra išskiriamos kelios tyrimų metodikos: metodai, kuriais tiesioginiai nustatoma C. burnetii bakterija, jos antigenas arba DNR bei serologiniai tyrimai, nustatant antikūnus. Atliekant Q karštinės tyrimus, mėginius nurodoma imti iš abortuotų vaisių, placentos bei makšties išskyrų, iš karto po aborto ar atvedimo. Taip pat tiriami kraujo serumo, pieno (mėginiai iš bandos pieno laikymo cisternų, individualių karvių pieno arba priešpienio), išmatų ir šlapimo mėginiai. Pagrindiniai Q karštinės laboratoriniai tyrimai yra (26):
1. Tiesioginiai: 1.1. Dažymas
Standartinis mėginių fiksavimas ir dažymas, gali būti naudojamas, tačiau netinka pieno ir išmatų mėginių tyrimams. Aborto atveju, rekomenduojama imti placentos audinių tepinėlį ar antspaudą (26). Išskiriamos dažymo technikos C. burnetii identifikavimui: Gimenezo, Gimzos ir modifikuoto Kosterio (2). Literatūroje nurodoma, jog interpretuojant mėginius mikroskopiškai, reiktų įvertinti, jog bakterija labai panaši į Chlamydophila abortus ir Brucella spp.(6). Tačiau EFSA mokslininkų nuomone, tiksliai diagnostikai, būtina kombinuoti kelis tyrimus. Jeigu mikroskopuojant C. burnetii nėra identifikuojama, tačiau nėra ir atmetama, reikia išsamesnių laboratorinių tyrimų (12).
12
1.2. Patogeno identifikavimas (imunohistochemija)
Metodo esmė – tam tikrais biologiniais markeriais žymėti antikūnų preparatai naudojami aptikti specifines struktūras audiniuose (27). Šiam tyrimui mėginiai turėtų būti fiksuojami parafinu ar acetonu. Metodui reikalingi imunofluoresceino ar imunoperoksidazės preparatai, naudojant polikloniniusC. burnetii antikūnus (išskirtus iš jūros kiaulyčių ar triušių). Antikūno konjugatas pažymėtas fluoresceinoisotiocenatu (FITC) ar peroksidaze, kurie naudojami bakterijos vizualizavimui. Nėra komercinių specifinių antikūnų imunohistocheminei analizei, todėl tyrimas periodiškam patogeno tyrimui fermose nėra naudojamas(19).
1.3. PGR – DNR identifikavimas
Metodo esmė – gauti tam tikro trumpojo DNR fragmento kopijų (28). Naujausių tyrimų duomenimis PGR yra vienas iš analitiškai tiksliausių bei greičiausių metodų.PGR metodu C. burnetii gali būti tiriama ir aptinkama iš įvairiausių mėginių: aplinkos – dulkės, dirva, vanduo, klinikinė medžiaga – abortų vaisių liekanas, makšties išskyras, pieno mėginius, išmatas(6). Tikslumas siekia 1 – 500 bakterijų/ml pieno bei 1 bakterijos/mg išmatų aptikimą. Tyrimas naudojamas ir rutininei Q karštinės diagnostikai, nedidelė rizika užsikrėsti nuo biologinių mėginių atliekant tyrimą. Naudojant PGR metodiką, galima identifikuoti 36 C. burnetii DNR padermes (6).
1.4. Patogeno izoliavimas
C. burnetii izoliavimas įprastai atliekamas su ląstele (kai mikroskopiškai mėginiuose stebimas labai didelis kiekis ląstelių ir nedidelį užsikrėtimo lygį) bei naudojant vištos kiaušinio embriono kultūrą. Tačiau šitie tyrimai privalo būti atliekami 3 biosaugumo lygio laboratorijose, todėl nėra rutininiai ir dažnai naudojami.
2. Serologiniai testai
Serologiniai tyrimai (komplemento fiksacija, imunofluorescencija, imunofermentinis) dažniausiai naudojami rutininėje galvijų infekcinių ligų diagnostikoje. Taip pat didelės apimties epidemiologiniams tyrimams, konkrečiau – norintaptikti Coxiella burnetii antikūnų nešiotojus.
Serologiniai testai labiau tinkami norint įvertinti ligos paplitimą bandoje, tačiau vertinti ligos pasireiškimą bei paplitimą individo lygmeniu yra sudėtinga. Taip pat vieni gyvūnai gali išlikti teigiami keletą metų ir tada išsivysto ūmi ligos forma, kiti gyvūnai išlieka teigiami ilgą laiką ir būna infekcijos rezervuarai.
2.1. IFA – imunofluorescencija
Tai jautrus tyrimo metodas antikūnams arba antigenams nustatyti. Tyrimo metodo esmė, naudojami fluorescuojantys dažai, kurie gali būti prijungti prie tam tikro organizmo antikūno ar antigeno, toks žymėjimas netrukdo antikūnui sąveikauti su antigenu. Fluorescuojantisantikūnas jungiasi su antigenais ir sukeliamas jų švytėjimas, matomas liuminescencinio mikroskopo ultravioletinėje ir violetinėje spektro dalyje (26).
13
2.2. IF – imunofermentinistyrimas
Vienas iš populiariausių ir dažniausiai naudojamų molekulinio imuniteto tyrimų. Dauguma minėtų Q karšinės tyrimų galvijams atlikti naudojant komercinius IF testus. Metodo esmė – alergenas sujungiamas su netirpiu užpildu, pvz.: celiuliozės nitratu, pridedamas sergančio gyvūno kraujo serumo mėginys, kuriame yra alergenui specifiško IgE (26). Testo rezultatai parodo specifinių I ir II fazes Coxiella burnetii antigenų buvimą. Abiejų fazių antigenai gyvūno organizme gali būti tiek nesenos infekcijos atveju, tiek lėtinės infekcijos atveju. IF metodas rekomenduojamas pradiniam ligos paplitimo tyrimui bandų atžvilgiu. Tačiau tyrimas ginčytinas kai vertinami individualūs gyvūno laboratorinio tyrimo rezultatai. Kadangi eksperimentinių tyrimų metu, karvės buvo užkrėstos bakterija, jos abortavosi. Tačiau testai rodė neigiamus rezultatus (28).
2.3. KF – komplemento fiksacija
Žymiai rečiau veterinarinėje infekcinių ligų diagnostikoje naudojamas tyrimo metodas. Mažiau jautrus nei IFA ir IF. Aptinkami I ir II fazės Coxiella burnetii antikūnai, prisijungę prie komplemento komplekso (26).
Tyrimais įrodyta, jog iš tiesioginių tyrimų pats tiksliausias yra PRG, o iš serologinių tyrimų imunofermentinis tyrimas ir imunofluorescencija, jie abu yra panašaus specifiškumo testai (6).
1.3.3 Gydymas
Išnagrinėjus daugelį tyrimų apie galvijų Q karštinę, yra nedaug įrodymais pagrįstos informacijos apie Q karštinės gydymą (Autorės duomenimis). Kadangi sukėlėjas Coxiella burnetii yra laikomas potencialiu bioterorizmo įrankiu, taip pat yra labai virulentiškas ir kelia grėsmę tiek žmonėms, tiek gyvūnams, gydymas nėra rekomenduojamas (29). Taip pat yra labai nedaug įrodymų apie gydymo efektyvumą gyvūnams, kai kurie mokslininkai teigia, jog norint susilpninti bakterijos perdavimą bei dalinai jas sunaikinti, galima naudoti antimikrobinę medžiagą – tetracikliną, prieš atvedimą (30). 2012 metais Prancūzijoje atliktas tyrimas, norint ištirti pieninių bandų (kurios turėjo klinikinių ligos atvejų) Q karštinės 4 gydymo schemų efektyvumą, jas taikant prieš veršiavimąsi. Gydymo schemos: 1) antimikrobinė terapija naudojant tetracikliną, 2) vakcinacija, 3) vakcinacija ir antimikrobinė tetraciklino terapija, 4) kontrolė. Gauti rezultatai atskleidė, kad atskirai antibiotikų terapija bei vakcinacija, jau infekuotoms bandoms, neturėjo labai ryškaus efekto mažinant bakterijų kiekį platinamų į aplinką atvedimo metu. Šiek tiek efektyvesnis buvo trečiasis metodas, taikant vakcinaciją bei tetraciklino terapiją prieš atvedimą, tačiau bakterijų kiekis, išskiriamas į aplinką, visgi liko pakankamai didelis ir pavojingas (31). Tačiau galvijų ir kitų gyvūnų Q karštinės gydymas yra ypatingai ginčijamas, todėl, kad nėra įrodytas jo efektyvumas bei kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, jog tai skatina antibiotikų atsparumą ir net gali apsunkinti tos pačios ligos gydymą žmonėms (18).
14
1.4 Galvijų Q karštinės epidemiologiniai duomenys
1.4.1 Imlūs organizmai 1.4.1.1 Galvijai
Daugelyje Europos šalių, atlikti tyrimai norint išsiaiškinti ne tik C. burnetii paplitimą galvijų ūkiuose, bet ir preliminariai įtarti, kokios šių gyvulių savybės sąlygoja užsikrėtimą (Autorės duomenimis). Šiaurės Airijoje atlikto tyrimo metu, naudojant atsitiktinę atranką, iš 273 bandų ištirta 5182 galvijų. Tyrime naudotas komercinis C. burnetii II fazės IgG IF testas. Bandos lygmenyje užsikrėtimas C. burnetii 48,4 proc., o individo– 6,2 proc. Tyrimo metu vertinti gyvūnų amžius, lytis ir veislė. Daugiasluoksnės logistinės regresijos rezultatai atskleidė, jog daugiau šansų užsikrėsti tiriama bakterija turi vyresni Holšteinų veislės pieniniai galvijai (tirti pieniniai ir mėsiniai) iš didelių bandų (didelė banda, tyrimo metu apibūdinta >100 gyvulių) (32). Latvijoje atlikto tyrimo metu, paimti 2088 kraujo serumo mėginiai iš 1010 pieninių karvių bandų, kurios turėjo abortų atvejų. Tokioje tiriamųjų grupėje C. burnetii paplitimas – 13,4 proc. Vertinti 13 aplinkos rizikos veiksnių, tiriamieji gyvuliai nevertinti pagal individualias organizmo savybes (33). Italijoje ištirta 40 Holšteinų veislės karvių, vidutiniškai 3 metų amžiaus, kūno masės indeksas vidutiniškai 3,25 iš 5, visos karvės tirtos, nes buvo pakartotinai sėklinamos. Imti gimdos mikrobiologiniai tepinėliai ir endometriumo biopsijos iš visų tiriamųjų karvių, maždaug 58 dienos po apsiveršiavimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad iš 40 mėginių, 10 – yje PGR metodu išskirta C. burnetii kultūra ir tų pačių karvių biopsijos mėginiai turėjo endometrito požymių. Šiuo tyrimu apibūdinta C. burnetii identifikacija makrofaguose ir gimdoje su patologijomis – endometritas, vaskulitas, fibrozė. Taip pat iškelta hipotezė dėl galimo Holšteinų veislės pieninių karvių endometrito ir produktyvumo sutrikimų ryšio su C. burnetii infekcija (34). 2012 – 2015 metais Prancūzijoje atliktas tyrimas, norint įvertinti serologinį paplitimą galvijų, ožkų ir avių bandose ir abortų atvejų dažnumą, potencialiai susijusį su minėta bakterija. Tirti 731 galvijai patogeno serologiniam paplitimui įvertinti, bandos lygmenyje paplitimas 36 proc. Tyrimo metu pastebėta, jog C. burnetii vėl labiau paplitusi tarp pieninių galvijų, lyginant su mėsiniais (64,9 proc. ir 18,9 proc.). Iš viso tirti 2695 galvijai su 3324 abortų atvejais. Imti placentos, endometriumo mėginiai bei makšties, gimdos kaklelio tepinėliai. Studijos metu apskaičiuota 2,7 proc. (n=90) abortų atvejų, galėtų būti potencialiai susiję su C. burnetii infekcija (21).
Taigi, apibendrinant analizuotas studijas, galima įtarti, jog galvijai turi individualių savybių lemiančių imlumą C. burnetii infekcijai: Holšteinų veislės karvės, produkcijos tipas – pieninės karvės, abortų ir endometritų atvejai.
15
1.4.1.2 Kiti imlūs organizmai
Kaip jau minėta kituose skyriuose, Coxiella burnetii bakterija yra paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Naująją Zelandiją, vienas iš faktorių lemiančių tokį bakterijos išplitimą yra gyvūnų rūšių įvairovė, kuriuose gali gyventi, daugintis ir plisti, organizmas. (35)
Naminiai gyvūnai
Tarp visų imlių žinduolių galvijai, avys ir ožkos yra laikomi dažniausiais rezervuarais, lemiančiais ir žmonių užsikrėtimą šia infekcija(3). Tačiau yra žinomų C. burnetii infekcijos atvejų šunims, katėms, žirgams, triušiams, jūrų kiaulytėms, žiurkėms.
Laukiniai gyvūnai
Nėra vieningos nuomonės apie Coxiella burnetii paplitimą tarp laukinės gamtos, žinoma jog bakterija randama antropoidų organizmuose: daugiau nei 40 rūšių erkių, taip pat musių, blusų. (18) Infekcijos sukėlėjas buvo išskirtas iš įvairių kiškiažvėrių būrio atstovų: triušiai, kiškiai. Australijoje užregistruoti kengūrų, pilkarusvių kengūrų, kojotų (Canislatrans),bakterijos infekcijos atvejai. Lapės, laukiniai šernai, elniai, oposumai, skunkai, meškėnai, barsukai, juodosios meškos, Europinės laukinės katės, laukiniai jaguarai, nelaisvėje laikomi Egipto mangustai. Jūriniai žinduoliai – ruoniai, jūrų liūtai gali užsikrėsti ir nešioti Q karštinės sukėlėją. Paukščiai – kregždės, papūgos, žąsys, vištos, varnos, kalakutai ir kiti(18).
1.4.2 Perdavimas
Zoonozės tai ligos, kuriomis gali užsikrėsti tiek žmonės, tiek gyvūnai. Tam, kad plistų aplinkoje, zoonozių sukėlėjai turi vietą – rezervuarą, kur gali išgyventi iki patekimo į imlų organizmą (36). Rezervuaro sąvoka apibūdina gyvą ar negyvą objektą, kuris gali atstoti infekcijos sukėlėjui ilgalaikę buveinę ir padeda plisti. Infekcijos šaltinis yra individas ar objektas, nuo kurio galima užsikrėsti infekcija (25). Zoonozių perdavimo kelių yra keletas: tiesioginis ir netiesioginis, horizontalus ir vertikalus.
C. burnetii gali būti perduodama tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdais bei įkvėpus infekuotų aerozolių (25). Q karštinės sukėlėjas C. burnetii gali užkrėsti platų spektrą organizmų: žinduolius – produkcijos gyvūnai, smulkieji naminiai augintiniai, ne žinduolius: naminiai ir laukiniai paukščiai, reptilijos bei įvarius antropoidus: erkės, blusos, musės ir kt., tačiau visi imlūs organizmai nėra žinomi (10,2). Yra tyrimų įrodžiusių C. burnetii išgyvenamumą amebose (38). Taip pat įrodyta, jog daugiau nei 40 rūšių erkių yra C. burnetii šeimininkas ir kartu su įvairiais stuburiniais, pvz.: žiurkės ar kiti graužikai, sudaro infekcijos infekcijos šaltinį. Manoma, jog erkės yra vieni svarbiausių organizmų aiškinantys bakterijos vystymosi ir gyvenimo ciklą laukinėje gamtoje(12,13). Coxiella burnetii dauginasi erkės virškinamajame trakte ir yra žinoma, jog Dermacentor erkių, bakterijų skaičius išsiskiriantis su išmatomis gali būti 1x10101g išmatų. Išmatos su bakterijomis patekusios į
16
aplinką ir esant vidutinei oro temperatūrai platinamos vėju, maždaug 19 mėnesių (40). Tačiau, naujausiais tyrimais erkių įtaka laukinių gyvūnų bei naminių atrajotojų užsikrėtimui vis labiau ginčytina. Vokietijoje atliktas tyrimas, Rhine ir Kinzig vietovėje, įtariant, kad ten gali būti natūralus C. burnetii šaltinis. Ištirtos 1060 Dermacentor erkės ir 119 graužikų, naudojant PGR metodą ir nei viename iš tiriamųjų bakterijų nebuvo rasta (6). Galvijų užsikrėtimas tiesioginio kontakto būdu yra labai svarbus, ypač transportuojant gyvulius iš vienų ūkių į kitus. Ištirta, jog importavus sveikas pienines karves į regioną, kuriame infekcija yra endeminė, 40 proc. Iš atvežtų karvių 6 mėnesių laikotarpyje užsikrėtė infekcija(41). Esminiai infekcijos perdavimo mechanizmai yra aerogeninis, tai reiškia įkvėpus infekuotų aerozolių arba nurijus. Užfiksuota atvejų, kai infekcijos dalelės kartu su vėju nukeliauja 17 – 20 km(18). Patekusi į gyvulio organizmą bakterija lokalizuojasi pieno liaukose ir gimdoje(16). Iš užsikrėtusių karvių Coxiella burnetii didžiausiais kiekiais išskiriama su atvedimo produktais: placenta, pienu, mažesniais kiekiais – šlapimu ir išmatomis. Taip pat baterija gali būti išskiriama su aborto liekanomis, bei normalaus atvedimo metu (18).
Taigi C. burnetii bakterija gali reziduoti daugiau nei 40 rūšių erkių, smulkių naminių gyvūnų: šunų, kačių, triušių, laukinių ir naminių paukščių, smulkiųjų bei stambiųjų atrajotojų ir daugelyje kitų organizmų. Tačiau pagrindiniais infekciją platinančiais organizmais yra laikomi: galvijai, ožkos ir avys. Pagrindiniai perdavimo ir užsikrėtimo keliai yra: įkvėpus ar nurijus infekuotus aerozolius, per antropoidus (erkės, musės, blusos), ir per fomitus.
1 pav. Q karštinės perdavimo ir plitimo schema (Autorės iliustracija) 1.4.3 Aplinkos rizikos veiksniai
Aplinkos veiksniai sudaro palankias sąlygas arba padidina šansus organizmui užsikrėsti tam tikra infekcija arbai infekciniam agentui lengviau patekti į imlų organizmą(42). Š. Airijoje atliktos studijos metu, daugiasluoksnę logistinę regresijos rezultatai indikuoja, jog daugiau šansų pieninei karvei užsikrėsti Coxiella burnetii yra būnant didelės bandos dalimi nei mažos (didelė banda laikyta
17
>100, o maža <50 gyvulių) (32). 2012 – 2015 metais Latvijoje atlikto tyrimo metu, vertinti net 13 aplinkos rizikos veiksnių, galimai didinusių šansus gyvuliams, užsikrėsti C. burnetii. Tirti 2088 mėginiai iš 1010 pieninių karvių bandų, kurios turėjo abortų atvejų. Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindiniai išorės rizikos veiksniai, galimai darantys įtaką yra: didelės gyvulių bandos (tyrimo metu didelėmis bandomis laikytinos su >200 karvių), naujų gyvulių įvedimas į bandą ir tam tikra teritorija Šiaurės Latvijoje, kurioje natūraliai aplinkoje cirkuliuoja daugiau C. burnetii bakterijų (33). Švedijoje atlikto tyrimo metu vertinti tik aplinkos veiksniai, tariamai didinantys šansus pieninėms karvėms užsikrėsti C. burnetii bakterija. Studijos rezultatai įrodė, kad vėjo greitis ir atvira teritorija yra vieni iš esminių faktorių, lemiančių galvijų užsikrėtimą patogenu. Taip pat įrodyta, jog gyvuliai, kurie buvo transportuoti iš vienų ūkių į kitus, taip pat dažniau užsikrėsdavo bakterija, nei tie, kurie neturėjo jokio judėjimo. Aukštesnė aplinkos temperatūra, didelės bandos bei didelis gyvulių tankumas bandose, taip pat turėjo įtakos tirtų gyvulių užsikrėtimui (43). Prancūzijoje atlikto tyrimo metu, pastebėta teigiama koreliacija tarp galvijų bandos dydžio, gyvulių tankumo bandose ir šansų užsikrėsti Coxiella burnetii infekcija (21).
2. pav. Galvijų Q karštinės epidemiologinė triada (Autorės iliustracija)
Iliustruojami imlaus organizmo (galvijas), patogeno (Coxiella burnetii) individualios savybės bei aplinkos veiksniai, lemiantys Q karštinės plitimą
1.4.4 Paplitimas Europoje ir Lietuvoje
2010 metais atliktas kokybinis literatūros analizės tyrimas apie C. burnetii infekciją, patvirtino Q karštinės paplitimą visuose 5 žemynuose, išskyrus Naująją Zelandiją. To paties tyrimo išvadose teigiama, jog individo ir bandos lygyje Q karštinė dažniau paplitusi tarp galvijų nei ožkų ir avių (44).
18
Kiekvienų metų pabaigoje Europos ligų ir prevencijos centras (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) skelbia zoonozių stebėjimo ir kontrolės duomenis bei rezultatus. Pagal 2014 metų ataskaitą, duomenis pateikė 18 Europos šalių. Visose duomenis pateikusiose šalyse, išskyrus Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rumuniją ir Slovėniją, galvijų Q karštinės atvejai užfiksuoti.2014 – 2016 ES tyrimams duomenys pateikusios šalys patvirtino, kad 75% atvejų tirta Q karštinės atžvilgiu todėl, kad kliniškai pastebėta galvijų reprodukcinės sistemos sutrikimų, tokių kaip: abortai, negyvi jaunikliai, silpni jaunikliai ar priešlaikinis atvedimas(45).Viso ištirti 48141 galvijų, tiek tiesioginiu sukėlėjo tyrimo metodu – PGR, tiek netiesioginiu – serologiniu tyrimu. Individo atžvilgiu iš 48141 tirtų gyvulių – 4385 (9,1 proc.) buvo teigiami C. burnetii bakterijos atžvilgiu, bandos atžvilgiu –iš 8935 tirtų bandų, 808 (9,0 proc.) buvo teigiami (45).
2016 m. Sicilijos vakarinėje dalyje pirmą kartą atliktas Q karštinės stebėsenos tyrimas tarp sezoninių gyvulininkystės ūkių darbuotojų, kurie prieš tai – tiesiogiai su ūkiniais gyvūnais nekontaktuodavo. Ūkiuose Q karštinės paplitimas tarp pieninių galvijų buvo 3,04 proc., tarp avių 16,16 proc. Tirti 126 (42 moterys ir 84 vyrai) darbuotojai, iš jų tyrimo pabaigoje, 9 iš 42 moterys turėjo antikūnų prieš C. burnetii (21,4 proc. PI 9,0 – 33,8 proc.) ir 21 iš 84 vyrų turėjo bakterijos antikūnų (25,0 proc. PI 15,7 – 34,3 proc.). Iš visų 30 teigiamų atvejų 18 turėjo I fazės arba I ir II fazės antikūnus 60 proc. PI 42,5 – 77,5 proc.), kurie reiškia chronišką C. burnetii infekciją (46). Tyrimu įrodyta, kad palyginti nedidelis Q karštinės paplitimas tarp pieninių galvijų ir avių sąlygojo tiesiogiai su gyvūnais dirbusių žmonių užsikrėtimą.
Palyginimui nagrinėjant 2016metų ECDC ir EFSA zoonozių stebėjimo ir kontrolės ataskaitą, duomenis pateikė 20 Europos valstybių (16 ES narės ir 4 ne ES narės). Ištirta 17480 galvijų, iš kurių 6,3 proc. paimtų mėginių buvo teigiami, bandos atžvilgiu tirtos 202 galvijų bandos, iš kurių 10 proc. – teigiamos(47). Taigi lyginant 2014 – 2016 metų ES pateiktus duomenis, galima apibendrinti, kad 2014 metais galvijų Q karštinė buvo labiau paplitusi Europoje tiek individo, tiek bandos lygmeniu, nei 2016 metų duomenimis. Lietuvos atstovai duomenų apie galvijų Q karštinę minėtoms ataskaitoms nepateikė, tačiau žinoma, jog 2010 – 2014 metais nebuvo užfiksuotas nei vienas žmonių Q karštinės atvejis, taigi tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl duomenys nebuvo sistemingai renkami.
Tyrimai dėl Q karštinės Lietuvos galvijų ūkiuose pradėti 2016 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriuje. Tyrimo rezultatai parodė, jog beveik visose Lietuvos savivaldybėse nustatyti galvijų Q karštinės atvejai (9). Lenkijos pietinėje dalyje 2005 – 2011 metų laikotarpyje užfiksuoti 5 protrūkiai tarp žmonių, kurie kilo iš galvijų fermų (48). Paplitimas tarp galvijų Lenkijoje, naujausiais duomenimis, yra 4, 18 proc. sero – teigiamų atvejų, iš 933 tirtų galvijų IF metodu (49). Latvijoje atlikto tyrimo metu, vertintas paplitimas bandos lygmeniu, ištirta 1010 pieninių karvių bandos (turėjusios abortų atvejų), IF analizės metodu,
19
paplitimas 10, 3 proc. sero – teigiamų atvejų (33). Tikslių ir patikimų duomenų apie Q karštinės paplitimą kitose kaimyninėse valstybėse – Rusijoje, Baltarusijoje – nėra. Daugelyje kitų Europos šalių periodiškai vykdomi Q karštinės stebėsenos tyrimai, kadangi šalyse registruoti žmonių Q karštinės protrūkiai, kilę iš galvijų, ožkų, avių fermų. 2014 metais Italijoje atlikta nacionalinė studija, ištirta 2634 galvijų ir iš jų, kaip sero – teigiami nurodyti tik 6 atvejai, t. y. 0,23 proc. Belgijoje, tais pačiais metais atlikto tyrimo metu, vertinti 280 galvijų ūkiai, iš kurių 225 (80,4 proc.) buvo sero – teigiami. Olandijoje 2007 m. buvo didžiausias Q karštinės protrūkis, kilęs iš ožkų fermos, tada užsikrėtė maždaug 4000 žmonių (17). Atlikti tyrimai, įvertinti C. burnetii paplitimą ir tarp galvijų Olandijoje , bandų atžvilgiu – 81, 6 proc. sero – teigiamų bandų(35).
Remiantis 2003/99/EC direktyva, ES šalys narės gali, bet neprivalo registruoti ir pateikti duomenis apie gyvūnų Q karštinės atvejus, todėl kasmetinėse ataskaitose matomi skirtingi valstybių skaičiai. Nėra struktūrizuotos sistemos Q karštinės stebėjimui ir kontrolei. Daugelis galvijų Q karštinės tyrimus atlikusių šalių, rezultatais tik įrodė zoonozės egzistavimą, tačiau negalima padaryti tikslios ir sistemingos analizės apie ligos paplitimą Europoje. Patikimai vertinti bei lyginti paplitimų negalima ir dėl to, kad skiriasi laboratorinių tyrimų jautrumas, ūkių biosaugos statusai, dydžiai bei mėginių ėmimo organizavimas (47).
1.5 Q karštinė – pavojus žmonių sveikatai
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis nuo 2010 m. iki 2018 m. Europoje žmonių Q karštinės paplitimas yra vidutiniškai 0,2 atvejai 100 000 žmonių, t. y. per metus Europoje užsikrečia maždaug 850 – 1000 žmonių. Palyginimui - Olandijoje 2007 – 2010 m. iš ožkų fermų kilo didžiausias Q karštinės protrūkis Europoje, per kelis metus šalyje, užsikrėtė 4026 žmonės ir paplitimas 100 000 gyventojų viršijo 1 atvejį(28). Kiti didesni protrūkiai 2007 m. registruoti Slovėnijoje, 2008 m. Vokietijoje ir Bulgarijoje, o 2017 m. daugiausia patvirtintų žmonių Q karštinės atvejų registruota Ispanijoje (6). Dažniausiai žmonių Q karštinės protrūkiai prasideda po pirminių protrūkių ožkų, avių ar galvijų fermose, minėtas žmonių protrūkis 2007 – 2010 m. Olandijoje kilo po dviejų metų, kai registruoti pirmieji ožkų Q karštinės protrūkiai 2 didelėse fermose (17).Atlikti tyrimai ir rastas ryšys tarp maisto produktų ir C. burnetii infekcijos teigiamų atvejų. Keli atvejai buvo, kai žmonės užsikrėtė suvartoję nepasterizuoto ožkų pieno, kiti atvejai taip pat per pieno produktus. Perdavimo žmogaus – žmogui aprašymams trūksta įrodymų, tačiau toks tiesioginis ryšys irgi neatmetamas. Dažniausiai žmonių Q karštinės atvejai paplitę sporadiškai iš tam tikro šaltinio (galvijų, ožkų, avių fermos) ir nėra įrodymų, kad liga keltu visuotinę grėsmę bet kurioje Europos šalyje, tačiau Q karštinė yra įtraukta į atsirandančių ligų sąrašą (28).
Žmonėms Q karštinė, kaip ir gyvūnams, gali būti ūmi ir lėtinė pagal eigą(1). Esant ūmiam užsikrėtimui, požymiai yra nespecifiški – karščiavimas, silpnumas. Esant lėtinei eigai, gali išsivystyti
20
endokarditas, pneumonija, hepatitas(50). Nėščioms moterims didelė spontaninių persileidimų rizika. Gydymas žmonėms dažniausiai simptominis kartu su antibiotikų terapijos kursu – ūmiai ligai įprastai užtenka doksiciklino terapijos apie 12 savaičių, tačiau lėtinei ligai gydyti antimikrobinės medžiagos gali būti skiriamos iki 12 mėn.(6)Kadangi mikroorganizmas sukelia labai nespecifinius simptomus, liga dažnai neidentifikuojama ir taikomas neveiksmingas gydymas, naudojami pirmo pasirinkimo antibiotikai, o tai dar labiau gilina rezistentiškumo antimikrobinėms medžiagoms problemą.
Atlikta nemažai tyrimų, norint identifikuoti pagrindines žmonių rizikos grupes šiam susirgimui. Didžiausią užsikrėtimo tikimybę turi žmonės, tiesiogiai dirbantys su pagrindiniais ligos rezervuarais – avimis, ožkomis ir galvijais. Veterinarai, veterinarijos studentai, skerdyklų darbuotojai, mokslininkai, ūkininkai bei ūkių darbuotojai, taip pat žmonės, kurių silpnesnė imuninė sistema (51). Minėto didžiausio protrūkio metu Olandijoje, daugiausiai pirmųjų atvejų buvo diagnozuota veterinarams (50). Šalyse, kur sąlyginai didelis ligos paplitimas, žmonės, patenkantys į rizikos grupes informuojami apie vakcinacijos galimybę (Olandijoje kai kuriais atvejais buvo privaloma vakcinacija) taip pat raginami naudoti vienkartines apsaugos priemones (respiratorius, pirštinės, vienkartiniai drabužiai) (35).
Efektyviausia prevencija žmonių susirgimams yra kai kombinuojamos individualios apsaugos priemonės žmonėms, kartu su efektyviomis prevencijos priemonėmis ūkiuose. Kai žinomas ligos paplitimas tarp ūkinių gyvūnų, ši informacija labai naudinga žmonių gydytojams aiškinantis neįprastus į gripą panašių susirgimų protrūkius. Labai svarbu, kad veterinarijos gydytojai, žmonių infektologai, šeimos gydytojai bendradarbiautų. Gerinant ūkių biosaugos lygį, taikant prevencijos priemones tarp gyvūnų, gerinama ir žmonių sveikata.
1.6 Kontrolės priemonės ir prevencija
Galvijų Q karštinės kontrolė yra ypatingai svarbi, esant protrūkiams, galimi dideli ekonominiai nuostoliai ūkiams, kadangi infekcija galimai neigiamai veikia reprodukcinę sistemą(52).Taip pat galvijai yra vienas iš pagrindinių infekciją žmonėms perduodančių šaltinių, todėl gresia pavojus ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai (53).Kontrolės priemonės ir prevencija priklauso nuo infekciją lemiančių rizikos veiksnių, sukėlėjo plitimo būdo bei kitų individualių savybių. Tyrimais įrodyta, jog vakcinų naudojimas bei gydymas antibiotikais jau užsikrėtusius galvijus, nėra labai efektyvus, todėl pagrindinė kontrolė turi būti koncentruota į biosaugos priemonių taikymą bei nuolatinį infekcijos stebėjimą (31).
Kadangi anksčiau aptartais tyrimais įrodyta, jog C. burnetii lengviau ir dažniau plinta didesnėse bandose tai mažesnėse, rekomenduotina mažinti bandas, laikyti mažiau individų vienoje grupėje ir teritorijoje (54). Tačiau toks siūlymas nėra praktiškas ir ekonomiškai efektyvus. Kadangi infekcija gali užsikrėsti labai daug rūšių organizmų ir lengvai perduoti vieni kitiems ( tiesioginis,
21
netiesioginis būdai, dažniausias – aerogeninis), reikalinga griežta kontrolė, biosauga bei fermų izoliacija, nuo laukinės faunos. Ypatingai svarbi darbuotojų biosauga bei vakcinacija, taip pat būtina tirti ir karantinuoti į fermas atvežamus gyvūnus(6).Pagrindinis ir dažniausias baterijos patekimo į aplinką būdas yra atvedimo metu, kartu su vaisiaus audiniais ir skysčiais, įrodyta jog atskirų ir labiau izoliuotų, nuolat dezinfekuojamų atvedimo guolių įrengimas, efektyviai mažintų bakterijos plitimo ar užsikrėtimo galimybes(54).Tačiau esminė prevencinė bei kontrolės priemonė yra vakcinacija. Kadangi bakterija turi dvi fazes I fazės (nevirulentiška), II fazė (užkrečiama), sukurta vakcinų, veikiančių būtent II bakterijos ciklo fazę, kadangi pastaroji yra pavojingiausia(53). Atlikti tyrimai, įrodo efektyvumą ir bandų atsparumą infekcijai po rekomenduojamos vakcinacijos programos(44,46). Taip pat įrodyta, jog vakcinos negali 100 proc. apsaugoti gyvūno nuo infekcijos, tačiau esant užsikrėtimui, į aplinką bakterijų išskiriama gerokai mažiau(56).Remiantis mokslininkų nuomone, tyrusių Coxiella burnetii pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, atsakingoms ES institucijoms, taip pat šalims narėms, būtina ieškoti būdų registruoti ligos atvejus bendroje TESSy sistemoje (8). Veterinarai turėtų atkreipti dėmesį ir įterpti Q karštinę ar C. burnetii infekciją į diferencinių diagnozių
sąrašą, esant pagrindiniams požymiams (abortai, priešlaikiniai atvedimai, negyvi jaunikliai, silpni jaunikliai), tuomet daryti efektyviausius ir ekonomiškiausius žinomus tyrimus bakterijos identifikavimui(6). Atkreipus dėmesį kokius ekonominius nuostolius bei žalą vienai sveikatai, galvijų Q karštinė gali sukelti, svarbiausia pradėti taikyti efektyvias prevencines priemones ir net moderniausiuose ūkiuose gerinti įvairias infekcinių ligų strategijas.
Lietuvoje užkrečiamųjų ligų stebėsena ir kontrolė vykdoma pagal programą, patvirtintą VMVT direktoriaus2006 m. balandžio 12 d. įsakymu (Žin. 2006, Nr. 48 - 1760; 2017 Nr. B1 -281 Įsakymas). Galvijų (ir kitų gyvūnų) Q karštinė nėra įtraukta į kontroliuojamų ligų sąrašą ir nėra reglamentuota jokiais teisės aktais. Pagal 2003/99/EC direktyvą dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, neprivaloma kontroliuoti ar kitaip stebėti gyvūnų Q karštinės epidemiologinės situacijos. Kasmet rengiamos ECDC ir EFSA zoonozių, zoonozių sukėlėjų, bei per maistą plintančių ligų, atvejų ir protrūkių ataskaitos. Vykdoma pasyvi stebėsena arba kai kuriose šalyse (Lenkija, Olandija, Vokietija ir kt.), Q karštinė tiriama pagal programas skirtas galvijų, ožkų, avių abortų priežastims nustatyti (8).
22
2
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Į NMVRVI galvijų mėginiai Q karštinės tyrimui iš įvairių laikytojų pristatomi rutiniškai. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu buvo atliktas Q karštinės tyrimas dėl šios ligos pasireiškimo dideliuose (≥ 100 karvių bandoje) Lietuvos pieninių karvių ūkiuose. Tyrimo metu, visos procedūros su tiriamaisiais gyvūnais atliktos laikantis: LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin. 2012, Nr. 122 – 6126), LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 25 – 753), LR Veterinarijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 61 – 1804). Tyrimo objektas – pieniniai galvijai, užsikrėtę Coxiella burnetii.
Iš viso tiriamuoju laikotarpiu NMVRVI gauta ir ištirta 1333 mėginių dėl Q karštinės. Ištirti 1333 (n=1333) pieninių karvių mėginiai buvo iš 190 bandų (n= 190), esančių 10 – yje Lietuvos apskričių. 336 mėginiai buvo pateikti tyrimams buvo atsitiktiniai įvairiais tyrimo tikslais (perkant ar parduodant galvijus, įtariant ligą ir pan.) paimti mėginiai.
VMVT užsakymu atlikti tyrimo metu tyrimams pristatyti 997 pieninių galvijų (n=997), iš 163 bandų (n=163) mėginiai. Ūkiai ir karvės iš kurių buvo imti mėginiai gyvūnai atrinkti vadovaujantis daugiasluoksnės atrankos metodika. 1 lentelėje pateikiami atrankos kriterijai ūkiams bei individualioms karvėms. Atrankos kriterijai tiriamoms karvėms pasirinkti pagal naujausių tyrimų įrodytus pagrindinius galvijų Q karštinės rizikos veiksnius (24,8).
1 lentelė Tiriamųjų objektų daugiasluoksnės atsitiktinės atrankos kriterijai Tiriamasis objektas A tr an ko s kr it er ija i
Ūkiai Pieniniai galvijai
Imami kraujo mėginiai iš pieninių karvių ūkių ar/ir žemės ūkio bendrovių, kuriuose laikoma ≥ 100 karvių.
Iš vienos savivaldybės teritorijoje esančių, sąlygas atitinkančių ūkių, pasirenkami atsitiktine tvarka 5 tiriamieji ūkiai arba visi jei jų yra 5 ar mažiau.
Imama ne daugiau 30 mėginių iš vienos savivaldybės teritorijos ūkių. Vienoje bandoje mėginiai turi būti paimti iš 4 - 6 karvių;
Mėginių ėmimo dieną
apsiveršiavusios karvės;
Karvės, apsiveršiavusios 2 savaičių laikotarpyje;
Karvės, kurios turėjo abortų atvejų; Karvės, kurios atvedė negyvą veršelį;
Karvės, kurių veršelis nugaišo per 7 dienas po atvedimo;
23
2.1 Tyrimo eiga
1. Kraujo mėginiai tyrimams NMVRVI gauti 2016 m. gruodžio mėn. – 2017m. rugsėjo mėn. laikotarpyje.
2. Kraujo mėginiai imti iš jungo venos arba uodegos venos laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. Naudotas vakuuminis mėgintuvėlis su EDTA.
3. Iš vienos atrinktos laikymo vietos buvo prašoma paimti 6 kraujo mėginius. Tačiau ne daugiau nei 30 mėginių iš 5 atrinktų ūkių vienoje savivaldybės teritorijoje.
4. Vadovaujantis mėginių transportavimo, žymėjimo bei laikymo reikalavimų, surinkti mėginiai siųsti į NMVRVI Serologinių tyrimų skyrių. Informacija, pateikiama kartu su mėginiu: Ūkis ir adresas iš kur siunčiama, karvės amžius, bandos nr., gyvūno identifikacijos nr., mėginio paėmimo data ir tyrimo paskirtis (kontrolė, abortas, įtariant ligą). Kraujo mėginiai nuo paėmimo dienos transportuoti į laboratoriją per 48 h, palaikant optimalią (+- 4 oC) mėginių temperatūrą (57).
5. NMVRVI Serologinių tyrimų skyriuje kiekvienas kraujo mėginys ištirtas imunofermentinės analizės metodu. Tyrimo metodas yra vienas iš dažniausiai naudojamų ir jautriausių C. burnetii bakterijos aptikimui, rekomenduojamas EFSA ir OIE (8, 24, 43). Laboratorinei diagnostikai naudotas komercinis imunofermentinės analizės metodo rinkiniai ,,IDEXX Q fever Ab Test, Q fever/ C. burnetii“ ir ,,ID Screen Q fever Indirect species“. Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal visus įrangos, testų ir reagentų gamintojų reikalavimus.
6. Imunofermentinės analizės metodas naudojant ,,IDEXX Q fever Ab Test, Q fever/ C. burnetii“ ir ,,ID Screen Q fever Indirect species“. Testo rezultatai parodo – specifinių I ir II fazes Coxiella burnetii antigenų buvimą.
7. Gauti laboratorinių tyrimų rezultatai surašyti į kompiuterinę skaičiuoklę ,,Microsoft Office 365 Excel“.
2.2 Epidemiologinės analizės eiga
1. Statistinei duomenų analizei naudota kompiuterinė skaičiuoklės programa ,,Microsoft Office 365 Excel“ (2016) ir SPSS programa;
2. Surinkti papildomi duomenys apie pieninių galvijų skaičių Lietuvoje ir pagal apskritis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ,,Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus metinė ataskaita 2016.01.01- 2017.01.02".
3. Surinkti papildomi duomenys apie pieninių galvijų bandų (kuriose ≥ 101 karvė bandoje) skaičių Lietuvoje ir pagal apskritis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ,,Ūkių pasiskirstymas pagal karvių sk. respublikoje 2017.09.01"
24
4. Atlikta papildoma duomenų atranka, atsižvelgiant į kriterijus:
Ar yra visi duomenys apie tiriamąjį gyvūną ir ūkį: savivaldybė, bandos nr., gyvūno identifikacijos nr., amžius, tyrimo paskirtis (kontrolė, abortas, įtariant ligą);
5. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurios priklauso 10 apskričių. Kadangi duomenys buvo iš 42 savivaldybių ir iš kai kurių buvo ištirta tik po vieną ar kelis mėginius, duomenys rūšiuoti pagal apskritis;
6. Įvertintas mėginių imties tikslumas, pagal populiacijos dydį. Naudota epidemiologinė skaičiuoklė ,,Epitools“: tikėtinas paplitimas ± 50 proc., absoliutus tikslumas ± 5 proc., patikimumas ± 95 proc. (58).
7. Duomenys grupuoti pagal: tyrimo paskirtį, apskritis, savivaldybes, individą ir bandą, amžių (1 – 14 m.), karvių skaičiaus koncentraciją tam tikroje teritorijoje (1,18 – 9,66 gyv.sk./km2),
laboratorinių tyrimų rezultatus (teigiamas arba neigiamas).
8. Laikyta, kad tirtas individas teigiamas Q karštinės atžvilgiu, jeigu gyvūno IF analizės metodu ištirtas mėginys yra teigiamas. Laikyta, kad banda yra teigiama Q karštinės atžvilgiu, jeigu nors vienas individas iš bandos yra teigiamas.
Imunofermentinės analizės tyrimo atlikimo metodika įsisavinta LSMU VA Patobiologijos katedros vykdytų tyrimų metu.
2.3 Naudoti statistinės analizės metodai
Kiekybinis laboratorinių tyrimų bei požymių (amžius ir karvių koncentracija apskrityse (individų sk./km2)) įvertinimas: vidurkis, vidurkio paklaida, moda, mediana, didžiausia ir
mažiausia duomenų reikšmės.
Pasikliautinasis intervalas (PI 95 proc. patikimumu) – intervalas, kuriame su tam tikra tikimybę gali būti tikroji reikšmė. Tyrime skaičiuoti pieninių galvijų Q karštinės paplitimo pasikliautinasis intervalas.
p reikšmės kriterijus – duomenų statistiniam reikšmingumui tarp lyginamųjų grupių ar požymių įvertinti. Pvz:. skirtumo statistinis reikšmingumas tarp pieninių galvijų Q karštinės paplitimo tarp rutininių ir stebėsenos mėginių buvo reikšmingas, kai p < 0,05.
Marascuilo procedūra – statistinis analizės metodas, skirtas poriniam proporcijų palyginimui. Tyrime lyginti pieninių galvijų Q karštinės paplitimo duomenys tarp apskričių individo ir bandos lygmeniu.
Mano – Vitnio testas/kriterijus – dispersinės analizės vidurkių palyginimo metodas, kuriuo tikrinama hipotezė dėl dviejų populiacijų vidurkio skirtumo. Tyrime šiuo kriterijumi tikrinti
25
abiejų vertintų požymių vidurkių skirtumas tarp neigiamų ir teigiamų laboratorinių tyrimų rezultatų.
Binarinė logistinė regresija – tirtas abiejų veiksnių: gyvulių koncentracijos/km2 ir amžiaus
poveikis Q karštinės paplitimui.
2.4
Sąvokų aiškinimas
Atvejų dažnumas – bendras ligų arba su sveikata susijusių populiacijos požymių rodiklis; Stebėsenos tyrimai – laboratoriniai tyrimai, kurie atliekami ligų stebėsenos, kontrolės ir
prevencijos tikslais. Tyrime stebėsenos laboratoriniais tyrimais laikyti, stebėsenos momentiniam tyrimui atrinkti laboratoriniai tyrimai iš NMVRVI visų sukauptų duomenų. 997 individualūs pieninių galvijų laboratoriniai tyrimai (n= 997), 163 pieninių galvijų bandų (kur ≥101 karvių) laboratoriniai tyrimai (n= 163);
Rutininiai tyrimai – laboratoriniai tyrimai, kurie periodiškai atliekami ligų prevencijos ir kontrolės tikslais. Tyrime rutininiais tyrimais laikyti visi NMVRVI surinkti pieninių galvijų Q karštinės laboratoriniai tyrimai. 1333 individualūs pieninių galvijų laboratoriniai tyrimai (n= 1333), 190 pieninių galvijų bandų (kur ≥101 karvių) laboratoriniai tyrimai (n= 190). Reprezentatyvi imtis – tokia imtis, kurios individų (objektų) pagrindinių požymių imtis
atitinka populiaciją (generalinę aibę). Reprezentatyvios imties išvadas galima taikytis visai populiacijai;
Nereprezentatyvi imtis – tokia imtis, kurios individų (objektų) pagrindinių požymių imtis neatitinka populiacijos (generalinės aibės). Nereprezentatyvios imties išvadų negalima taikytis visai populiacijai.
Tyrimo jautrumas – laboratorinio tyrimo savybė, nusakanti diagnostinio testo jautrumą identifikuojant ligos sukėlėjus (testas teigiamas, kai tiriamas pacientas serga);
Tyrimo specifiškumas – laboratorinio tyrimo savybė, nusakanti diagnostinio testo jautrumą identifikuojant individus be ligos (testas neigiamas, kai tiriamas pacientas neserga);
Paplitimas – individų, sergančių tam tikra liga arba turinčių tam tikrą požymį, ir rizikos populiacijos narių skaičiaus, tam tikru momentu, santykis;
Mėginio/tyrimo paskirtis – siunčiamo į laboratoriją mėginio tyrimui paskirtis, gali būti: įtariant ligą, diagnozei patvirtinti, kontroliniam tyrimui, pakartotiniam tyrimui, vykdant stebėsenos programą ir kt. Šiame tyrime buvo įvardintos 3 mėginių paskirtys: įtariant ligą, aborto priežasčiai nustatyti, kontroliniam tyrimui, pakartotiniam tyrimui;
26
2.5 Tyrimo schema
3 pav. Tyrimo schema (Autorės iliustracija) Pirminis VMVT
tyrimas 2016 -2017 m.
• Tiriamųjų ūkių ir gyvulių daugiasluoksnė atsitiktinė atranka pagal kriterijus;
• Kraujo mėginiai iš 1333 pieninių karvių, 190 bandų;
• Rezultatų surašymas į duomenų bazę;
Duomenų surinkimas ir
atranka epidemiologinei
analizei
• Gautų duomenų pakartorinė atranka ir tikrinimas;
• Papildomų duomenų surinkimas iš Lietuvos Statistikos departamento ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro;
• Atrinkti 997 pienių karvių kraujo mėginių iš 163 bandų;
Momentinis stebėjimo
tyrimas
• Galvijų Q karštinės: • Pirminio tyrimo duomenų
įvertinimas;
• Paplitimas Lietuvoje ir apskrityse; • Galimų rizikos veiksnių
vertinimas;
• Rizikos visuomenės sveikatai įvertinimas;
27
3
TYRIMO REZULTATAI
3.1
Laboratorinių tyrimų ir jų rezultatų kiekybinė analizė
3.1.1 Laboratorinių tyrimų kiekybinė analizė
Iš viso NMVRVI Serologinių tyrimų skyriuje tiriamuoju laikotarpiu ištirti 1333 rutininiai mėginiai dėl Q karštinės antikūnų. Mėginiai pristatyti iš 190 bandų (2 lentelė). Mėginiai buvo suskirstyti pagal tai ar mėginiai buvo sistemingai atrinkti Q karštinės stebėsenos tyrimams ar tai buvo tiesiog įvairūs mėginiai pristatyti tyrimams dėl abortų, ligos įtarimo ar kiti be sistemingos atrankos atrinkti mėginiai. Po tokios duomenų atrankos, paaiškėjo, kad stebėsenai buvo gauti 997 (n= 997) mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie priklausė pieniniams galvijams iš 163 (n= 163) bandų (2 lentelė). 2 lentelėje pateiktas pieninių galvijų populiacijos dydis Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu bei pieninių galvijų bandų (kuriose ≥ 101 individas) skaičius. Taip pat apskaičiuotas rekomenduojamas imties dydis ligos paplitimo nustatymui populiacijoje, kai neturima informacijos apie galima ligos paplitimą.
2 lentelė Galvijų Q karštinės rutininių ir stebėsenos mėginių duomenys Lietuvoje, (tikėtinas paplitimas 50 proc. norimas tikslumas 5 proc., patikimumas 95 proc.)
Mėginių lygmuo Rutininių/stebėsenos mėginių skaičius Populiacijos dydis Imties dydis kai tikėtinas paplitimas 50 proc. Rutininiai Stebėsenos Individo 1333 997 284851 385 Bandos 190 163 280 161
Tiriamuoju laikotarpiu NMVRVI buvo ištirti mėginiai iš 42 savivaldybių (Lietuvoje 60 savivaldybių) ir iš visų 10 apskričių. Imtų individualių mėginių pasiskirstymas pagal apskritis pateiktas 3 lentelėje. Daugiausiai, tiek rutininių, tiek stebėsenai atrinktų mėginių buvo iš Šiaulių apskrities. Rutininių mėginių iš Šiaulių apskrities imta 165, po atrankos stebėsenos tyrimui naudoti 158 mėginiai. Mažiausiai imta iš Vilniaus apskrities. Rutininių individualių mėginių iš Vilniaus apskrities pateikta 44, stebėsenos tyrimui iš jų naudoti 36.
28
3 lentelė Galvijų Q karštinės rutininių ir stebėsenos laboratorinių mėginių skaičius Lietuvos apskrityse individo lygmeniu, (tikėtinas paplitimas 50 proc. norimas tikslumas 5 proc., patikimumas 95 proc.)
Apskritis
Rutininių/stebėsenos mėginių skaičius Pieninių galvijų populiacija
Imties dydis kai tikėtinas paplitimas 50 proc. Rutininiai Stebėsenos Alytaus 57 54 13968 375 Kauno 144 138 34885 381 Klaipėdos 91 90 31297 381 Marijampolės 382 99 32732 381 Panevėžio 149 131 34478 381 Šiaulių 165 158 38121 382 Tauragės 121 117 42605 382 Telšių 91 90 26976 380 Utenos 89 84 16313 377 Vilniaus 44 36 11476 373
3 lentelėje, taip pat pateiktas pieninių galvijų skaičius tyrimo laikotarpiu apskrityse, bei pagal populiacijos dydį paskaičiuotas reikiamas imties (mėginių skaičiaus) dydis ligos paplitimo įvertinimui. Pagal duomenis 3 lentelėje, tik iš Marijampolės apskrities surinktų rutininių duomenų skaičius buvo formaliai pakankamas vertinti apie galvijų Q karštinės paplitimą toje apskrityje, kadangi paimti 382 mėginiai, o reikiamas imties dydis ligos paplitimo nustatymui buvo 381. Tačiau šių 382 mėginių dalies kilmė yra nežinoma, nes dalis mėginių paimta ne VMVT stebėsenos programai įgyvendinti. Kitose apskrityse tiek rutininių, tiek stebėsenos mėginių skaičius buvo nepakankamas ligos paplitimo vertinimui.
Imtų mėginių iš bandų pasiskirstymas pagal apskritis pateiktas 4 lentelėje. Daugiausiai rutininių ir stebėsenos mėginių iš bandų imta Šiaulių apskrities ūkių, mažiausiai – Vilniaus apskrities ūkių. 4 lentelėje taip pat pavaizduoti pieninių galvijų bandų (kuriose ≥ 101 individas) populiacijos apskrityse bei pagal populiacijos dydį paskaičiuotas rekomenduojamas imties skaičius ligos paplitimo vertinimui. Pagal pateiktus duomenis tik iš Alytaus, Utenos, Vilniaus apskričių ūkių imtų rutininių mėginių pakanka vertinti galvijų Q karštinės paplitimą. Kadangi Alytaus apskrityje imti 12 rutininių mėginių, reikiamas skaičius – 12, Utenos apskrityje imti 17 rutininių mėginių, reikiamas skaičius – 17, Vilniaus apskrityje imti 9 rutininiai mėginiai, reikiamas skaičius – 9. Kitose apskrityse imtų tiek rutininių, tiek po atrankos – stebėsenos mėginių, nepakanka Q karštinės paplitimo vertinimui tarp pieninių galvijų bandų Lietuvos apskrityse.
29
4 lentelė Galvijų Q karštinės rutininių ir stebėsenos laboratorinių mėginių duomenys Lietuvos apskrityse bandos lygmeniu, (tikėtinas paplitimas 50 proc. norimas tikslumas 5 proc., patikimumas 95 proc.)
Apskritis
Rutininių/stebėsenos mėginių
skaičius galvijų bandų Pieninių populiacija Imties dydis kai tikėtinas paplitimas 50 proc. Rutininiai Stebėsenos Alytaus 12 9 12 12 Kauno 28 23 41 38 Klaipėdos 15 14 30 28 Marijampolės 20 17 24 23 Panevėžio 25 21 44 40 Šiaulių 27 26 49 44 Tauragės 22 19 36 33 Telšių 15 14 21 20 Utenos 17 14 17 17 Vilniaus 9 6 9 9
3.1.2 Laboratorinių tyrimų rezultatų kiekybinė analizė
Iš viso tyrimo laikotarpiu ištirti 1333 pieninių galvijų rutininiai mėginiai (n=1333). Analizuojant visus tirtus mėginius teigiamas arba neigiamas tyrimo rezultatas gautas 1296 mėginiams, iš kurių 947 mėginiai buvo neigiami, o 349 mėginiai – teigiami (5 lentelė). 37 mėginiams buvo gauti abejotini tyrimo rezultatai ir jie buvo pašalinti iš tolimesnių skaičiavimų. Abortų atvejais buvo ištirta 19 mėginių, iš kurių 4 buvo teigiami (21,05 proc. PI 8,5–43,3 proc.). Stebėsenos tyrimui atrinktų tyrimo rezultatuose, abortų atvejais buvo 6 teigiami tyrimo rezultatai iš 2 skirtingų bandų. Laboratorinių tyrimų duomenimis iš visų 190 bandų buvo užkrėsta 90 bandų (47,37 proc., PI 40,3 – 54,4 proc.).
5 lentelė Pieninių galvijų Q karštinės paplitimo duomenys individo ir bandos (kur ≥ 101 gyvulių) lygyje iš rutininių laboratorinių tyrimų ir stebėsenos duomenų, (p > 0,05)
Individo/bandos lygmuo
Rutininiai tyrimai1 Stebėsenos tyrimai1
Paplitimas proc.
(teigiami/tirti) PI 95 proc. Paplitimas proc. (teigiami/tirti) PI 95 proc. Individo 26,18* (349/1333) 23,8 - 28,6 19,83 (191/997) 16,8 - 21,7 Bandos 47,37 (90/190) 40,3 - 54,4 52,15 (85/163) 44,5 - 59,7 1 – skliaustuose pateikiami teigiami mėginiai/ tirti mėginiai, * - p < 0,05
Pieninių galvijų Q karštinės paplitimas individo lygmeniu, remiantis stebėsenai atrinktais duomenimis buvo 19,83 (PI 16,8 – 21,7 proc.), o bandos lygmeniu 52,15 proc. (PI 44,5 – 59,7 proc.)
30
(3 lentelė). Paplitimas individo lygmeniu lyginant visus rutininius ir atrinktus stebėjimo skyrėsi 6,35 proc., ir šis skirtumas buvo statistiškai patikimas (p<0,0003), tačiau bandos lygiu gautas skirtumas tarp rutininių ir stebėsenai atrinktų duomenų – 4,78 proc. nebuvo statistiškai patikimas (p> 0,05) (5 lentelė).
Paplitimas pagal apskritis individo lygmeniu lyginant rutininių ir stebėsenos mėginių rezultatus skyrėsi. Paplitimas Šiaulių apskrityje lyginant pagal rutininius ir stebėsenos duomenis iš visų apskričių skyrėsi mažiausiai – 0,07 proc. Marijampolės apskrities rutininių ir stebėsenos paplitimo rezultatai skyrėsi 27,56 proc. ir skirtumas buvo statistiškai patikimas (p< 0,00001).
6 lentelė. Pieninių galvijų Q karštinės paplitimo duomenys individo lygyje iš rutininių laboratorinių tyrimų duomenų ir stebėsenos duomenų, pagal Lietuvos apskritis
Apskritis Rutininiai1 Stebėsenos1 Paplitimas proc. (teigiami/tirti) PI 95 proc. Paplitimas proc. (teigiami/tirti) PI 95 proc. Alytaus 14,04 (8/57) 7,29 - 25,32 14,81 (8/54) 7,70 - 26,60 Kauno 20,83 (30/144) 15,00 - 28,18 21,01 (29/138) 15,04 - 28,55 Klaipėdos 16,48 (15/91) 10,25 - 25,43 15,55 (14/90) 9,49 - 24,43 Marijampolės 43,72* (167/382) 38,83 - 48,73 16,16 (16/99) 10,19 - 24,65 Panevėžio 29,53 (44/149) 9,41 - 20,59 28,24 (37/131) 21,24 - 36,48 Šiaulių 12,73 (21/165) 14,61 - 26,75 12,66 (20/158) 8,34 - 18,74 Tauragės 27,27 (33/121) 11,64 - 25,08 26,50 (31/117) 19,33 - 35,14 Telšių 23,08 (21/91) 5,29 - 17,74 25,56 (23/90) 17,67 - 35,43 Utenos 10,11 (9/89) 5,41 - 18,11 9,52 (8/84) 4,90 - 17,68 Vilniaus 2,27 (1/44) 0,40 - 11,81 2,78 (1/36) 0,49 - 14,17 1 – skliaustuose pateikiami teigiami mėginiai/ tirti mėginiai; * - p < 0,05
Paplitimo duomenys pagal apskritis bandos lygmeniu tarp rutininių ir stebėsenai atrinktų duomenų pavaizduoti 7 lentelėje. Didžiausias paplitimo skirtumas – 8,04 proc. tarp rutininių ir stebėsenos paplitimo duomenų buvo Telšių apskrityje, tuo atveju didesnis paplitimas gautas tarp stebėsenai atrinktų duomenų – 64,29 proc., nei rutininių – 56,25 proc. Skirtumo tarp rutininių ir stebėsenai atrinktų duomenų nebuvo Šiaulių apskrityje, pagal rutininius ir stebėsenos duomenis gautas paplitimas buvo 50,00 proc. (PI 32,06 - 67,93 proc.)
7 lentelė Pieninių galvijų Q karštinės paplitimo duomenys bandos (kur ≥ 101 gyvulių) lygyje iš rutininių laboratorinių tyrimų duomenų ir stebėsenos duomenų, pagal Lietuvos apskritis
Apskritis Paplitimas proc. Rutininiai mėginiai Stebėsenos mėginiai (teigiami/tirti) PI 95 proc. Paplitimas proc. (teigiami/tirti) PI 95 proc. Alytaus 33,33(4/12) 13,81 - 60,93 44,44 (4/9) 18,88 - 73,34 7 lentelės tęsinys
