LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
MARINA GŢELKO
KAČIŲ OVARIOHISTEREKTOMIJOS STATISTINIŲ DUOMENŲ
IR GIMDOS BEI KIAUŠIDŢIŲ PATOMORFOLOGINIŲ TYRIMŲ
ANALIZĖ
THE ANALYSIS OF FELINE OVARIOHYSTERECTOMY
STATISTICS AND OVARIAN AND UTERUS
PATHOMORPHOLOGICAL RESEARCHES
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Alius Pockevičius
2 DARBAS ATLIKTAS UŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizė“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2014 – 01 – 16 Marina Gţelko
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2014 – 01 – 16 Marina Gţelko
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 – 01 – 16 Alius Pockevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
ĮVADAS... 6
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 7
1.1 Kačių lytinių organų topografija, anatomija ir histologija ... 7
1.2 Fiziologija ir hormoninė reguliacija ... 10
1.3 Įgimtos kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos ... 11
1.4 Kiaušidţių patologijos ... 12
1.5 Gimdos patologijos ... 17
1.6 Kačių kastracija ... 23
2. TYRIMO METODAI ... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 28
3.1 Patomorfologinio tyrimo rezultatai ... 28
3.2 Anketos duomenų analizė (n=227) ... 40
3.3 Piometros statistinių duomenų vertinimas ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
IŠVADOS ... 51
LITERATŪRA... 52
4
SANTRAUKA
Darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos centre nuo 2012 metų sausio iki 2013 metų spalio mėnesio. Darbo tema: Kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizė. Tyrimo tikslas - atlikti kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizę. Tyrimo tema aktuali dėl vis didėjančio kačių reprodukcijos susidomėjimo, siekiant susilaukti sveikų palikuonių.
Tyrimų objektas – katės (♀, Felis catus), kurioms buvo atlikta OHE. Ištirti 227 kačių organai (n=227), ir apklausius jų šeimininkus, surinkti statistiniai duomenys.
Vertinamos kiaušidės ir gimda, jų topografija, dydis, spalva, konsistencija, kvapas ir forma. Organai vertinami iš išorės, vėliau pjūvyje. OHE metu, įtarus patologijas, paimti kiaušidţių ir gimdos mėginiai histopatologiniam tyrimui. Ištirta 16 kačių kiaušidţių ir 13 gimdų. Mėginiai daţyti hematoksilinu ir eozinu.
Kiaušidţių ir gimdos patologijos katėms diagnozuojamos retai (apie 7 proc.) ir dauguma aptinkamos rutininės OHE metu. Kiaušidėse daţniausiai aptinkami pakitimai - cistos, gimdoje - piometra. Vidutinis kačių, sergančių piometra amţius - 6 metai.
Statistiniai duomenys apskaičiuoti Microsoft Office Excel 2007.
Darbo apimtis - 56 puslapiai, naudoti 47 literatūros šaltiniai, 6 lentelės, 34 paveikslai.
5
SUMMARY
This work was carried out in the period of 2012 January to 2013 October at the Pathology Center of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences. The title of work is “The analysis of feline ovariohysterectomy statistics and ovarian and uterus pathomorphological researches”. The aim of the study: to perform cats OHE statistics and ovarian and uterus pathomorphological investigations analysis. The research theme is relevant due to increasing interest in feline reproduction, in order to have healthy offsprings.
The object of study is the cats (♀, Felis catus), which has been conducted OHE. There were examined 227 cats ovaries and uterus. Pet's owners were interviewed in order to get statistical data. Topography, size, color, texture, smell and shape of ovaries and uteruses were estimated. Organs were examined from the outside, later in the section. Samples for histopathological examination were taken due to suspected pathology. There were tested 16 cats ovaries and 13 uteruses. They were stained by hematoxylin and eosin.
Cats ovary and uterus pathology are rare (about 7%) and diagnosed mostly by daily OHE. Cysts mostly are diagnosed in ovaries, in uterus – pyometra. Average age of cats with pyometra is 6 year. Average age of cats, which was operated – 30 months. OHE is performed to terminate cats reproduction.
Statistical data analysis was rated by Microsoft Excel 2007.
The volume of work is 56 pages, 6 tables and 34 pictures. Total count of used literat8re sourse – 47.
6
ĮVADAS
Naminė katė (Felis catus) – katininių šeimos plėšrus ţinduolis, ţmonių prijaukintas dar Senovės Egipte, daugiau kaip prieš 9 tūkst. metų. Paskutiniu metu ţenkliai padaugėjo kačių, laikomų kaip naminės augintinės. Ypač didėja veislinių kačių paklausa ir domėjimasis jų veisimu (Чандлер и др., 2002).
Tam, kad palikuonys gimtų sveiki, reikia uţtikrinti patelės lytinių organų sveikatingumą ir lytinio ciklo ritmiškumą, todėl svarbu nustatyti, kokie veiksniai gali sutrikdyti normalią organizmo fiziologiją ir anatomiją. Veislinių kačių veisėjai suinteresuoti išlaikyti pasirinktos veislės standartą ir būdingus bruoţus, todėl vykdoma grieţta individų atranka. Veisimas yra tikslingas nuoseklus darbas siekiant išgryninti geriausius veislės bruoţus (tokius kaip eksterjeras ar temperamentas) ir išnaikinti veislės trūkumus. Jei atrinkta patelė negali atsivesti sveikų gyvybingų palikuonių, tai sumaţina veislės genofondą. Tokiu būdu svarbu diagnozuoti ir atskirti patologijas, kurios gali turėti įtakos kačių sveikatai ir reprodukcijai. Katėms lytinių organų patologijos yra retos, tačiau gali būti aptinkamos įgimtos anomalijos, kiaušidţių cistos, hipertrofijos, hiperplazijos, uţdegimai, navikai (Dijk ir kt., 2007). Dėl šių patologijų patelėms gali atsirasti apsivaisinimo problemų, abortų ar vaisių vystymosi sutrikimų vaikingumo metu.
Kiaušidės ir gimda yra svarbūs lytiniai organai. Kiaušidės - tai porinės liaukos, kurios gamina kiaušialąstes ir sintetina lytinius hormonus. Gimdoje auga ir vystosi vaisius. Sutrikus vieno iš šių organų veiklai, sutrinka visas patelės lytinis ciklas.
Ovariohisterektomija (OHE) atliekama gydymo arba reprodukcijos nutraukimo tikslais. Būtent rutininės OHE metu ir aptinkama didţioji patologijų dalis. Aptikus patologiją, tikslingiausia taikyti histopatologinį organų tyrimą, tam, kad tiksliai būtų nustatyta diagnozė, nes, mūsų tyrimo duomenimis, vien makroskopinio vertinimo nepakanka, kad tiksliai diferencijuoti ir nustatyti pakitimą.
Darbo tikslas: atlikti kačių ovariohisterektomijos statistinių duomenų ir gimdos bei kiaušidţių patomorfologinių tyrimų analizę.
Darbo uţdaviniai:
1) atlikti kačių OHE metu gautų statistinių duomenų analizę.
2) Išanalizuoti kačių kiaušidţių ir gimdos patologijų priklausomybę nuo veislės, amţiaus, rujos ir atvestų vadų skaičiaus.
3) diagnozuoti kačių kiaušidţių ir gimdos patologijų pasireiškimą ir jų daţnumą atliekant patomorfologinius tyrimus.
7
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Kačių lytinių organų topografija, anatomija ir histologija
Patelių lytinė sistema sudaryta iš porinių kiaušidţių (Ovarium); kiaušintakių (Tuba uterina); gimdos - ragų ir kūno (Uterus); gimdos kaklelio (Cervix uteri); makšties (Vagina). Išskiriami vidiniai ir išoriniai lytiniai organai (genitalia interna et externa) (Aspinall et al, 2004).
1.1.1 Kiaušidės (Ovarium)
Kiaušidė - tai kombinuota endokrininė ir egzokrininė patelių liauka, t.y. ji gamina kiaušialąstes (egzokrininė „sekrecija“) ir kiaušidės hormonus, estrogenus ir progesteroną (endokrininė sekrecija). Kiaušidės struktūra priklauso nuo rūšies, amţiaus ir lytinio ciklo fazės (Dellmann et al., 2007). Tai ovalūs poriniai organai, kurie išsidėstę abiejose pilvo dorsalinėse pusėse kaudaliau inkstų. Nesubrendusiems gyvūnams kiekviena kiaušidė yra ovali, lygi; subrendusių - nelygi, priklausomai nuo folikulų kiekio (Aspinall et al., 2004).
Kiaušidė kabo ant trumpo serozinio pasaito (mesovarium) 3-4 juosmens slankstelio lygyje. Dešinioji kiaušidė visuomet randama dorsaliau ar dorsolateraliau storosios ţarnos. Kairioji randama tarp dorsalinio bluţnies galo ir gaubtinės ţarnos (Dyce et al., 2010).
Prie priekinio kiaušidės galo lapeliais prisitvirtina kiaušintakio praplatėjęs galas. Uţpakalinis galas nukreiptas į gimdos pusę. Prie jo prisitvirtina raištis, kuris jungia kiaušidę su gimdos ragu. Raištis jungiasi su kiaušintakio pasaito kraštu ir sudaro kiaušidės maišelį (bursa ovarica). Katėms maišelis kiaušidę uţdengia pilnai. Kačių kiaušidţių maišelis sudarytas iš maţesnio riebalų kiekio nei kalių (Dyce et al., 2010).
Kiaušidės struktūra skirstoma į ţievę ir šerdį (Dellmann et al., 2007).
Ţievė sudaro kiaušidės išorinę dalį, o šerdis - centrinę. Kiaušidės ţievės ir šerdies griaučius (stroma ovarii) sudaro intersticinis audinys. Kiaušidės vartuose šerdies griaučių jungiamasis audinys pereina į kiaušidės raiščio jungiamąjį audinį, o kiaušidės paviršinis epitelis - į šio raiščio paviršinį epitelį (Aughey et al., 2010). Ţievėje yra įvairių stadijų folikulų ir geltonkūnių, laisvai įsiterpusių į jungiamojo audinio stromą (Dellmann et al., 2007). Kiaušidę dengia paviršinis epitelis (epithelium superficiale), sudarytas iš mikrogaurelinių kubiškųjų epiteliocitų. Po paviršiniu epiteliu yra išsidėstęs balzganasis dangalas (tunica albuginea) (Padaiga ir kt., 2006). Kiaušidės ţievės (cortex ovarii) stroma, sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio. Be to, ţievės stromoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris maitina ovocitus ir yra svarbus kiaušidės pūsliniam folikului transformuojantis į geltonąjį kūną (Aughey et al., 2010).
8 Šerdis sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio ir neruoţuotųjų lygiųjų raumenų skaidulų, kurios driekiasi į kiaušidės raištį. Šerdyje taip pat randamas kiaušidės tinklas (rete ovarii) (būdingas atrajotojams ir mėsėdţiams) (Dellmann et al., 2007). Kiaušidės tinklas - analogiška sėklidės tinklui liekana. Jį sudaro kubiškųjų epiteliocitų šerdies stygos (chorda medullaris) arba anastomozuojantys šerdies vamzdeliai (tubuli medullaris), iškloti kubiškojo epitelio (Padaiga ir kt., 2006). Vidinėje kiaušidės dalyje yra nervų, didelių kraujagyslių ir limfagyslių, kurios įeina per kiaušidės vartus (hilus ovarii) (Dellmann et al., 2007).
Kraujagyslės, patekusios į kiaušidę per vartus, šerdyje formuoja mazgą ir pasiskirsto tarp folikulų, geltonkūnio ir stromos audinio. Kraujagysles lydi limfagyslės (Dellmann et al., 2007). Arterijos susivijusios į spiralę, todėl jos gerai prisitaiko prie kiaušidės apimties pokyčių, kurie vyksta formuojantis kiaušidės folikulams, geltoniesiems kūnams ir ovuliacijos metu (Aughley et al., 2010). Esant cikliškai geltonkūnio ir folikulų regresijai, arterijų, maitinančių šias struktūras, sienelėse vyksta raumenų hipertrofija ir sklerozė. (Dellmann et al., 2007).
Kiaušides reguliuoja nervai ir humoralinė reguliacija. Simpatiniai nervai skatina folikulų brendimą ir ovuliaciją. Pagumburys stimuliuoja ar slopina oogenezę, estrogenų ir progesterono gamybą (Noakes et al., 2009). Nervai yra nemielinizuotos struktūros, vazomotoriniai, savo sudėtyje turi sensorinio pluošto. Jie išsidėstę išilgai kraujagyslių ir uţsibaigia jų sienelėje arba aplink folikulus (Dellmann et al., 2007).
Jaunų patelių kiaušidėse yra įvairių formavimosi stadijų folikulų. Jų maţėja patelei senstant. Kiekvienas patelės folikulas sudarytas iš pirminio ovocito ir jį gaubiančių darinių. Pagal ovocito dydį ir dangalų išsivystymą, skiriami uţuomazginiai, pirminiai, antriniai ir pūsliniai kiaušidės folikulai (Dellmann et al., 2007).
Mėsėdţių kiaušidėse pirminiai folikulai pasiskirstę grupėmis (Padaiga ir kt., 2006). Kiaušidėje pūslinių folikulų susiformuoja tiek, kiek patelė veda jauniklių. Katės subrendusio pūslinio kiaušidės folikulo skersmuo yra 2 mm (Padaiga ir kt., 2006).
Po ovuliacijos buvusioje pūslinio folikulo ertmėje formuojasi laikinas endokrininis organas - geltonasis kūnas (Padaiga ir kt., 2006). Pagal kilmę geltonojo kūno endokrinocitai skirstomi į grūdėtuosius luteocitus ir tekaluteocitus (Dellmann et al., 2007).
Grūdėtieji luteocitai (granulosoluteocyti) - tai daugiakampės, apie 40µm skersmens, mitoziškai aktyvios ląstelės su stambiu, apskritu branduoliu. Jų citoplazmoje yra daug maţų lipidų lašelių. Porujo ir tarprujo metu šiose ląstelėse yra steroidus sintezuojančioms ląstelėms būdingų organelių: mitochondrijų, negrūdėtojo endoplazminio tinklo elementų (Aughey et al., 2010).
Tekaluteocitai (thecaluteocyti) yra retesni, maţesni (apie 15µm skersmens), išsidėstę geltonojo kūno periferijoje ir jungiamojo audinio pertvarėlėse tarp grūdėtųjų luteocitų.
9 Tekaluteocitų citoplazmoje yra daug lipidų, tačiau steroidus sintezuojančių organelių juose yra maţiau negu grūdėtuosiuose luteocituose (Padaiga ir kt., 2006).
Jei ovocitas apvaisinamas, geltonasis kūnas išlieka visą nėštumo laiką ir vadinamas nėštuminiu geltonuoju kūnu (corpus luteum graviditatis) (Padaiga ir kt., 2006). Jei ovocitas neapvaisinamas, tai susiformavęs ciklinis geltonasis kūnas (corpus luteum cyclicum), veikiant gimdos gleivinėje susidarančiam prostaglandinui F2α, nyksta ir tampa nykstančiuoju geltonuoju
kūnu (corpus luteum regressum) (Dellmann et al., 2007).
1.1.2 Gimda (Uterus)
Gimda yra ertminis organas, kuriame formuojasi ir auga vaisius. Naminių ţinduolių gimda sudaryta iš gimdos ragų, kūno ir kaklelio. Gimdos kūnas (corpus uteri) kranialiai nusitiesia į gimdos ragus (cornu uteri) ir per gimdos kaklelį (cervix uteri) jungiasi su makštimi (Padaiga ir kt., 2006). Plėšrūnai turi dviragę gimdą (Шебиц и др., 2001). Gimdos kūnas dorsaliai liečiasi su tiesiąja ţarna, ventraliai su šlapimo pūsle, o gimdos ragai guli pilvo ertmėje (Dyce et al., 2010). Vaikingoms patelėms gimda kinta dydţio, formos ir topografijos atţvilgiu (Шебиц и др., 2001).
Kačių gimdos ragų ilgis vidutiniškai yra 10 cm, skersmuo - apie 4 mm. Ragai sueina į trumpą gimdos kūną apie 2 - 3 cm, toliau yra gimdos kaklelis (5 - 10 mm) (Шебиц и др., 2001).
Kačių gimdos kaklelis apčiuopiamas kaip kietas ovalios formos mazgas (Dyce et al., 2010). Mezoteris (platusis gimdos raištis) (lig.latum uteri) išreikštas dvejomis plačiomis juostomis (Шебиц и др., 2001).
Gimdos inervacija vykdoma neurohumoraliniu būdu. Vegetacininę nervų sistemą sudaro
Plexus ovaricus ir Plexus uterovagina. Kraujo tiekimas vykdomas per kiaušidţių arteriją ir veną
(Шебиц и др., 2001).
Gimdos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių: endometriumo (endometrium), miometriumo (myometrium) ir perimetriumo (perimetrium). Perimetriumas, išilginis miometriumo sluoksnis ir miometriumo kraujagyslinis sluoksnis tęsiasi kartu į platųjį gimdos raištį (Dellmann et al., 2007).
Gleivinės sandara nepastovi, nes joje ryškiausiai stebimi pokyčiai, priklausantys nuo lytinio ciklo stadijos (Padaiga ir kt., 2006). Endometriumas sudarytas iš savosios gleivinės plokštelės ir epitelio. Savoji gleivinės plokštelė skirstoma į struktūrinę (stratum basale endometrii) ir funkcionaliąją (stratum functionale endometrii) zonas. Paviršinis sluoksnis iš dalies ar visai pakinta po vaikingumo ar rujos (Dellmann et al., 2007).
Funkciniame sluoksnyje randamos tokios ląstelės kaip neutrofilai, eozinofilai, limfocitai ir plazmos ląstelės (Dellmann et al., 2007). Šiame sluoksnyje taip pat yra paprastų, vingiuotų, šakotų vamzdinių gimdos liaukų (glandulae uterinae), kurias sudaro vamzdelio formos gleivinės epitelio
10 įlinkiai į savąją gleivinės plokštelę. Mėsėdţių liaukos yra maţiau šakotos. Liaukų galinės dalys išklotos gleivinių egzokrinocitų, išsidėsčiusių ant pamatinės membranos. Gilesniuose savosios gleivinės plokštelės sluoksniuose yra daugiau skaidulų ir kraujagyslių (Padaiga ir kt., 2006).
Kačių paviršinis epitelis - vienasluoksnis stulpiškasis. Izoliuotose zonose gali būti kubiškasis epitelis. Šių ląstelių aukštis susijęs su kiaušidţių hormonų sekrecija (Dellmann et al., 2007). Nuo savosios gleivinės plokštelės gleivinė atskirta pamatine membrana (Padaiga ir kt., 2006).
Miometriumas - raumeninis dangalas sudarytas iš plonojo vidinio ţiedinio ir išorinio išilginio neruoţuotųjų miocitų sluoksnio. Tarp abiejų neruoţuotojo raumeninio audinio sluoksnių yra kraujagyslinis sluoksnis (stratum vasculare), sudarytas iš daug kraujagyslių ir puriojo kolageninio jungiamojo audinio. Vaikingumo metu vyksta gimdos sienelės raumeninio dangalo neruoţuotųjų miocitų hipertrofija ir hiperplazija (Padaiga ir kt., 2006).
Perimetriumas - seroza sudaryta iš daug kraujagyslių ir glaudţiojo netaisyklingojo kolageninio jungiamojo audinio, padengto mezoteliu (Aughey et al., 2010). Šiame sluoksnyje yra neruoţiuotųjų miocitų, limfagyslių ir nervinių skaidulų (Dellmann et al., 2007). Tarp raumeninio dangalo ir serozos yra poserozinis sluoksnis (Padaiga ir kt., 2006).
1.2 Fiziologija ir hormoninė reguliacija Lytiniai organai atsakingi uţ dauginimosi funkciją (Dyce et al., 2010).
Katės brendimo amţių pasiekia 7 - 12 mėn. (priklausomai nuo veislės, įmitimo ir kt.). Pokyčiai, atsiradę brendimo metu, tiesiogiai priklauso nuo kiaušidţių veiklos (Noakes et al., 2009).
Pagrindinė patelių lytinio ciklo reguliavimo ašis: pagumburio – hipofizės - kiaušidţių. Kankorėţinė liauka svarbi kontroliuojant reprodukcijos sezoniškumą ir brendimo laiką pagal FSH, LH ir prolaktiną (Aspinall et al., 2004).
Katė yra sezoniškas gyvūnas. Ji turi keletą rujos periodų ar priima patiną veisimo laikotarpio metu, kuris daugumai pasireiškia sausio - rugsėjo mėnesiais. Kačių rują stimuliuoja ilgėjantis šviesus paros laikas. Tačiau dauguma naminių kačių rujoja ištisus metus, nes jas veikia dirbtiniai šviesos šaltiniai (Aspinall et al., 2004).
Neveislinėms katėms kūno masė turi didelę svarbą lytiniam brendimui. Patelei paprastai pasireiškia pirma ruja, kai jos kūno masė siekia apie 2,3 - 3,2 kg. ir apytikslis amţius yra 7 mėnesiai. Brendimui įtakos taip pat turi atvedimo laikas (Noakes et al., 2009). Pagal kai kurių autorių nuomonę, katės pasiekia lytinę brandą, kai jų svoris pasiekia 80 proc. galutinės kūno masės (Feldman et al., 2008).
Estrogenų koncentracija gali ţymiai padidėti rujos metu ir padvigubėti per artimiausią parą. Pagrindinis estrogenas gaminamas kiaušidės yra estradiolis - 17β. Greitas estrogeno koncentracijos
11 kitimas sukelia elgsenos pakitimus. Katės tampa labiau aktyvios, ieško patino, reikalauja dėmesio. Galimos išskyros iš makšties (Noakes et al., 2009).
Po poravimosi katei sukeliama ovuliacija. Kačių ovuliacija įvyksta stimuliuojant jutimo receptorius makštyje ir kaklelyje lytinio akto metu. Tai inicijuoja neuro - endokrininį refleksą, kuris galiausiai sukelia GnRH neuronų aktyvaciją ir LH bangą (Aspinall et al., 2004). Ovuliacija sukeliama po kergimo 36 valandų laikotarpyje (Aspinall et al., 2004). Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad ovuliaciją gali sukelti gydymas vaistais. Taip pat geltonkūnio fazė gali būti sukeliama be patino - per pojūčius, lytėjimą, regą ir pan. (Agudelo, 2005). Receptoriai, panašūs į makšties receptorius, yra juosmens srityje. Ovuliaciją galima sukelti glostant katę toje srityje (Noakes et al., 2009). Ovuliacijai įvykstant, plyšta atitinkamą dydį pasiekę folikulai. Kiaušialąstė patenka į kiaušintakį. Likęs folikulo audinys reorganizuojasi į geltonąjį kūną (corpus luteum). Geltonkūnis gamina hormoną progesteroną (Aspinall et al., 2004).
Kačių rujos fazės (Aspinall et al., 2004):
Oestrus (jaudinimo stadija) - tęsiasi 4 - 10 dienų, tačiau labai svyruoja. Nepasireiškia
jokių fiziologinių pokyčių, tačiau kinta kačių elgesys - trinimasis į daiktus, nugaros išrietimas. Katė visą laiką kviečia patiną. Jei katei sukeliama ovuliacija, ruja pasibaigia. Tačiau jei katė buvo izoliuota nuo patinų, jos ciklas pereina į sekančią fazę.
Metaoestrus (slopinimo stadija) – katė tarsi rimsta.
Dioestrus - trunka apie 14 savaites. Katės kiaušidės trumpą periodą yra neaktyvios.
Šio periodo pabaigoje pradės formuotis nauji folikulai.
Anoestrus - trunka apie 4 mėnesius, daţniausiai tarp rugsėjo ir sausio mėnesių. Šiuo
periodu katės kiaušidės neaktyvios ir katė yra „normali“. Kai dienos pradeda ilgėti, prasideda folikulų gamyba, ir veisimosi sezonas prasideda iš naujo.
1.3 Įgimtos kačių gimdos ir kiaušidţių patologijos
Įgimti lytinės sistemos defektai - organų struktūriniai ar funkciniai susirgimai jau esantys jauniklio organizme atvedimo metu (Rand, 2006). Įgimtos anomalijos gali būti randamos visuose organuose, nuo kiaušidţių iki makšties (Dijk et al., 2007). Jie išsivysto dėl tam tikrų patologinių procesų, vykstančių įvairių embriono formavimosi stadijų metu. Pakitimai gali išsivystyti dėl genetinių sutrikimų ir aplinkos veiksnių. Katė gali atrodyti sveika, tačiau struktūrinės lytinės sistemos anomalijos neleidţia jai apsivaisinti (Rand, 2006).
12 Katėms įgimtos patologijos aptinkamos labai retai (Little, 2011). Daţniausiai diagnozuojamos įgimtos kačių kiaušidţių ir gimdos patologijos - aplazijos ir hipoplazijos (Morgan, 1988), taip pat agenezė (Little, 2011).
Aplazijoms ir hipoplazijoms būdingas simptomas yra gonadotropinų koncentracijos padidėjimas kraujyje dėl nepakankamo inhibitorinio kiaušidţių hormonų veikimo į hipofizės -hipotalamuso komplekso aktyvumą. Jei yra vienpusė aplazija, didėja estradiolio koncentracija (Simpson et al., 2004).
Kiaušidţių agenezė yra reta ir sukelia nuolatinį nevaisingumą. Atliekant laparatomiją ar laparaskopiją galima aptikti smulkius kiaušidės likučius, kurių sudėtyje yra fibrozinio audinio (Noakes et al., 2009).
Sutrikus gemalinių ląstelių migracijai ar embriono vystymosi metu įvykus lytinių ląstelių praradimui, kiaušidės pilnai neišsivysto ir būna labai maţos. Tokiose kiaušidėse histologiškai aptinkama tik kiaušidės stroma be folikulų (Foster, 2012).
Retkarčiais yra registruojami atvejai, kada aptinkama gimdos hiperplazija, agenezija, atrezija, gimdos padvigubėjimas ar jos ragų suaugimas. Daţniausiai patologijos aptinkamos tik OHE metu (Simpson et al., 2004).
Gimdos ragų aplazijos prieţastis neaiški. Aplazija gali apimti kaţkurį vieną segmentą (segmentinė aplazija), viena ar abu gimdos ragus. Jei aplazija yra vienpusė, tokiu atveju katė daţniausiai išlieka vaisinga. Jei nėra abiejų ragų, diagnozuojamas įgimtas nevaisingumas (Morgan, 1988). Daţniau diagnozuojamos Ragdoll ( angl. „skudurinė lėlė“) veislės katėms, nei mišrūnėms ar kitų veislių atstovėms (Little, 2011). Histologiškai neaptinkama jokių audinių išskyrus ploną lygiųjų raumenų sluoksnį, kuris toliau pereina į mesometriumą. Kitų būdingų audinių sluoksnių neaptinkama (Foster, 2011).
1.4 Kiaušidţių patologijos
Dauguma kiaušidţių pakitimų nerodo klinikos ir aptinkami tik OHE metu. Klinika gali pasireikšti tuo atveju, jei sutrikdoma hormonų veikla ar susidaro gausios abdominalinės masės, trikdančios kitų organų veiklą (Davidson et al., 1998). Iš įgytų kiaušidţių patologijų daţniausiai išskiriamos uţdegimas, cistos ir navikai (Foster, 2012).
1.4.1 Kiaušidţių uţdegimas (Ovaritas)
Katėms kiaušidţių uţdegimas yra labai retas (Foster., 2012). Infekcija gali patekti iš gimdos, jos ragų, nuo uţdegimo apimtų kitų pilvo ertmės organų (periovaritas). Rečiau uţkratas patenka hematogeniniu keliu (Rand, 2006). Daţniausiai išsivysto kaip antrinė infekcija dėl salpingito.
13 (Foster., 2012). Ovaritai skirstomi pagal uţdegimo pobūdį - serozinis, hemoraginis ir pūlingas, o taip pat pagal eigą - lėtinis ir ūminis (Rand, 2006).
Pūlingo uţdegimo metu kiaušidėje randami abscesai. Geltonkūnis ir folikulai neišsivysto, kiaušidė padidėja. Lėtinio parenchiminio uţdegimo metu kiaušidės elementai pakeičiami jungiamuoju audiniu. Šio tipo uţdegimas vystosi iš ūmios ar pūlingos ovarito formos. Lėtinis intersticinis uţdegimas kitaip vadinamas kiaušidės skleroze. Parenchima atrofuojasi, organas sumaţėja, paviršius tampa grublėtas, nelygus. Kiaušidėje daugėja hialininio audinio (Little, 2011). Periovarito metu kiaušidės paviršiuje galima aptikti jungiamojo audinio darinių, o aplink ją kartais susidaro jungiamojo audinio kapsulė (Rand, 2006).
1.4.2 Kiaušidţių cistos
Tai yra daţniausiai diagnozuojama kačių lytinės sistemos patologija (15 - 17 proc.) (Foster, 2012). Cistos - tai yra maišeliai, kuriuose aptinkama skysčių ar tąsios medţiagos. Jos daţnesnės seniems gyvūnams ir kartais gali stipriai pakeisti organo dydį. Tačiau dauguma cistų yra maţos ir kliniškai nereikšmingos (Morgan, 1988). Cistos skirstomos pagal lokalizaciją į ovarines ir paraovarines (Foster, 2012). Ovarinėms cistoms priskiriamos kiaušidės tinklo cistos, folikulinės ir geltonkūnio cistos (Foster, 2012). Pagal V. Morgan (1988), taip pat išskiriamos epitelio kanalėlių cistos.
Kiaušidės tinklo cistos. Suaugusių kačių tinklas baigiasi aklai ir tai turi įtakos cistų susidarymui. Taip pat dėl šios savybės ir gausaus eksudato išskyrimo, cistos linkusios plisti ir didėti (Gelbergk et al., 1984). Tinklo cistos randamos kiaušidės vartų srityje (Morgan, 1988).
Yra tokia pati tikimybė atsirasti šios rūšies cistų jauniems ir seniems gyvūnams (Foster, 2012). Priklausomybės tarp cistų išsivystymo ir gyvūno amţiaus, veislės ar ankstesnių reprodukcinės sistemos sutrikimų nenustatyta. Cistos gali išsivystyti vienoje ar abiejuose kiaušidėse (Ball et al., 2010). Pagal R. Foster (2012) pateiktus duomenis, katėms šios cistos yra daţnos, o pagal H. Gelbergk (1984) - labai retos.
Cistos yra plonasienės, ţenkliai išsikiša uţ kiaušidės ribų. Skersmuo gali siekti iki 2,5 cm. Cista išklota vienasluoksniu kubiškuoju epiteliu (Foster, 2012). H. Gelbergk (1984) aprašo, kad cista taip pat gali būti išklota plokščiuoju ar stulpiškuoju blakstienuotoju epiteliu. Kai kurios cistos gali turėti abiejų tipų ląstelių. Taip pat, autorius pabrėţia, kad gleivinė gali būti išklota vienasluoksnio ar daugialuoksnio epitelio. Sienelėje yra plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuris pereina į kiaušidės stromą (Foster, 2012).
Folikulinės cistos. Labai padidėję kačių folikulai vadinami cistiniais. Kačių normalūs folikulai siekia 2 - 3 mm skersmens ir neišsikiša uţ kiaušidės ribų (Foster, 2012). Cistos vystosi, nes pilnai išsivysčiusiame folikule nerezorbuojasi skysčiai (Morgan, 1988). Šio tipo folikulai
14 daţniausiai aptinkami >5 metų katėms (Rand, 2006). Folikulai gali būti pavieniai (pagal Foster (2012) iki 7 mm skersmens) ar susilieti į cistines mases (pagal V. Morgan (1988) iki 10 cm skersmens). Kiaušidės paviršiuje atrodo kaip blyškios pūslės, pripildytos skaidraus skysčio (Morgan, 1988).
Cistiniai folikulai turi bruoţus, būdingus normaliems folikulams, t.y., granuliozinių ląstelių sluoksnį ir apvalkalo ląsteles periferijoje (Foster, 2012). Katėms, kurioms buvo aptiktos folikulinės cistos, daţniausiai buvo nustatoma prailginta oestrus fazė (Foster, 2012; Rand, 2006). Tačiau tą pačią kliniką gali sukelti kiaušidės granuliozinių ląstelių navikai, nes jie taip pat yra labai aktyvūs (Rand, 2006).
Epitelio kanalėlių cistos. Susidaro iš paviršinio epitelio ląstelių. Brendimo metu susiformuoja paviršinio epitelio invaginacijos. Dėl daugybinių, į kriptas panašių struktūrų, kiaušidės paviršius tampa nelygus. Daţnai painiojamos su folikulinėmis cistomis, tačiau jos išklotos ne granuliozinių ląstelių sluoksniu,o vienasluoksniu kubiškuoju epiteliu. Auga virš 1 cm skersmens (Morgan, 1988).
Geltonkūnio cistos. Tai yra geltonkūnis, turintis didelę centrinę ertmę, pripildytą skysčio. Manoma, kad jis susiformuoja, kai per anksti uţsidaro folikulo plyšimo anga (Foster, 2012). Geltonkūnio cistos paprastai yra pavienės, išklotos būdingo geltonkūnio audinio (Morgan, 1988).
Paraovarinės cistos. Paraovarinėmis daţniausiai vadinamos cistos, išsikišančios uţ kiaušidės ribų, tačiau tai yra klaidingas skirstymas. Paraovarinėms cistoms priskiriami tuščiaviduriai dariniai, susiformavę iš Volfo latako liekanos (mezonefritinės) ar Miulerio latako (paramezonefritinės) (Foster, 2012). Daţniau aptinkamos kalėms nei katėms, ir OHE metu aptinkamos tarp kiaušidės ir gimdos rago. Paraovarinės cistos gali atsirasti iš maţiausių mezonefritinių liekanų (Dyce et al., 2010).
Paramezonefritinės cistos išklotos tariamuoju daugiasluoksniu epiteliu, kuris gali būti iš dalies blakstienuotas. Šių cistų epitelio ląstelių branduoliai yra apie 50 proc. didesni negu mezonefritinių. Gleivinėje aptinkamos nedidelės klostės, nėra bazalinės membranos, o tik plonas sluoksnis lygiųjų raumenų skaidulų ir kolageno (Foster, 2012). Mezonefritinės liekanos daţnai aptinkamos įvairaus amţiaus katėms, tačiau cistos išsivysto retai (Foster, 2012).
1.4.3 Kiaušidţių navikai
Tai yra sąvoka, apibūdinanti šio porinio organo daugialypių audinių neoplazinius procesus pagal kilmę, rūšį ir hormoninį aktyvumą (Stalioraitytė, 2001). Kiaušidţių navikai sudaro 0,7 - 3,6 proc. visų navikų (Foster, 2012).
Katėms labai retai aptinkami ir dauguma jų diagnozuojami tik OHE metu (White, 2003). Katės lytinės sistemos navikai skirstomi į stromos, gemalo ir epitelinių ląstelių navikus (Gelberg et
15 al., 1984). Taip pat yra išskiriama daug potipių, priklausomai nuo aptiktų ląstelių tipų (Foster, 2012). Navikai gali būti sudaryti iš vieno ar keletos audinių (Davidson et al., 1998).
1 Lentelė. Histologinė kiaušidţių navikų klasifikacija (Nielsen et al., 1976) I. Epiteliniai navikai (40-50 proc.atvejų) A. Papilinė adenoma B. Papilinė adenokarcinoma C. Cistadenoma D. Nediferencijuota karcinoma II. Uţuomazginių ląstelių navikai A. Disgerminoma
B. Teratoma
III. Stromos navikai (35-50 proc) A. Granuliozinių ląstelių navikai B. Tekoma
C. Luteoma IV. Minkštųjų audinių navikai
V. Metastaziniai navikai VI. Neklasifikuoti navikai
VII. Į navikus panašūs dariniai A. Kiaušidės tinklo adenomatozinė hiperplazija
B. Kiaušidės serozos papilinė hiperplazija
C. Vaskulinė hamartoma D. Kiaušidės cistos
Epiteliniai navikai yra kilę iš kiaušidės paviršinio sluoksnio ar kiaušidės tinklo. Tai yra labai reti navikai ir dėl to maţai ištirti. Nėra duomenų apie jų prognozę ar patogenezę (Foster, 2012, Dobson et al., 2011). Pavadinimas priklauso nuo fenotipo, todėl išskiriami papilinis ir cistinis navikai, adenoma ir karcinoma. Šie navikai daţniausiai yra apriboti arba gali infiltruotis į kitus audinius (Foster, 2012). Gali būti vienoje ar abiejuose kiaušidėse, dydis labai varijuoja (Dobson et al., 2011). Piktybiniai metastazuoja į tokius organus kaip inkstai, taukinė, kepenys ir limfiniai mazgai (Dobson et al., 2011).
Adenomos vystosi iš paviršinio epitelio (Morgan, 1988). Manoma, kad kitoms patelėms šios rūšies navikai vystosi dėl estrogenų poveikio. Tuo tarpu katėms būdinga spontaniška ovuliacija, patelės yra kastruojamos arba periodiškai veisiamos, todėl estrogenų poveikis nėra didelis. Tai gali būti pagrindine prieţastimi, kodėl šie navikai reti katėms (Hong et al., 2012).
16 Navikai sudaryti iš gerai diferencijuotų stulpiškųjų ląstelių, kurių dydis neţenkliai varijuoja. Stebima neţymi anizokariozė. Ląstelėse yra tolygi branduolio citoplazma, maţai mitozių (Foster, 2012). Daţni bilateraliniai navikai, o piktybiniai gali išplisti visoje pilvo ertmėje (Nielsen et al., 1976).
Stromos navikai. Tai yra gerybiniai navikai, išoriškai primena fibrozinį audinį ar Grafo folikulo ląsteles. Pagal daţnumą, tai labiausiai paplitę navikai kačių tarpe (Foster, 2012). Šie navikai katėms sudaro apie 50 proc. visų kiaušidţių navikų (White, 2003). Nustatyta, kad jie gamina steroidinius hormonus. Patogenezė ir prognozė nėra ţinomos (Foster, 2012). White (2003) teigia, kad dauguma tokių navikų, diagnozuotų katėms, yra piktybiški.
Daţniausiai vystosi vienoje kiaušidėje, kita lieka nepaţeista. Dariniai yra apvalūs, lygaus paviršiaus, kieti (Dobson et al., 2011). Makroskopinis vaizdas priklauso nuo konkretaus tipo, tačiau bendras vaizdas – tvirtas, nuo baltos iki šviesiai rudos spalvos darinys. Jo paviršiuje aptinkama daug nedidelių kietų mazgelių. Galima aptikti daugybines cistas. Mikroskopiškai potipiai labai skiriasi. Klasifikuojami pagal vyraujančias ląsteles (Foster, 2012).
Granuliozinių ląstelių navikai aptinkami palyginus daţnai. Ląstelės apvalios ar ovalios, turinčios ryškią eozinofilišką citoplazmą. Branduoliai apvalūs, hiperchromuoti, turi skirtingo dydţio branduolėlius. Apvalkalo ląstelės yra apvalios ar verpstės formos, savo forma primena fibroblastus. Galimas įvairus ląstelių išsidėstymas, nors daţniausiai stebimas difuziškas (Foster, 2012).
Tekoma. Apvalkalo ląstelės ovalios ar verpstės formos, citoplazma vakuolėta. Daţnai būna grupuotos su granuliozinėmis ląstelėmis. Galima supainioti su fibroblastais. Šio tipo navikai primena fibromą, tačiau atskirti galima pagal būdingą bruoţą - ląstelių vakuolizaciją lipidais. Šis poţymis nėra būdingas vien katėms, o paţymimas visoms patelių rūšims (Foster, 2012). Daţniau diagnozuojama katėms negu kalėms. Gerybinis navikas. Gali išskirti hormonus, daţniau estrogenus nei testosteroną (Dobson et al., 2011).
Uţuomazginių ląstelių navikai. Vystosi iš primityvių lytinių ląstelių, kurios migruoja iš trynio maišelio į embriono lytines liaukas. Išskiriami tipai - disgerminoma ir teratoma (Foster, 2012). Jauniems gyvūnams daţniausiai vystosi teratomos, o senesniems - disgerminomos (Davidson et al., 1998).
Disgerminoma pagal savo sandarą identiška seminomoms. Jos daţniausiai yra baltos spalvos, jų ląstelės apvalios, vienalytės (Foster, 2012). Vystosi iš nediferencijuotų uţuomazginių ląstelių. Daţniausiai vienpusė, bet katėms aprašyti ir bilateralinės disgerminomos atvejai. Metastazuoja 10-30 proc. atvejų (Davidson et al., 1998).
17 Teratoma sudaryta iš diferencijuotų ląstelių. Makroskopiškai ji būna kaip įvairaus dydţio, apskritas ar pailgas, paprastai lygiu paviršiumi gumbas. Teratoma neretai didėja nuo joje besikaupiančių skysčio, riebalų ar kokio nors organo sekreto (Foster, 2012).
Kiaušidţių uţuomazginių ląstelių navikai nėra būdingi naminiams gyvūnams, ypatingai katėms. Literatūroje aptariami keletas registruotų atvejų, tačiau iki 1998 metų patvirtintas buvo tik vienas. Atvejis pavadintas unikaliu, dėl to, kad katė, kuriai buvo diagnozuotas navikas, buvo labai jauna - 5 mėnesių amţiaus. Navikas augo trumpai, tačiau greitai. Tiriant makroskopiškai nustatyta, kad darinys dešinėje kiaušidėje buvo ovalus, nevienalytis, baltas, lygus, vietomis padengtas plaukuota oda. Kraujagyslės stambios, vietomis paviršiuje buvo aptiktos pavienės cistos. Pilvo ertmėje lietėsi su kairiu gimdos ragu. Kairė kiaušidė buvo nepaţeista. Svoris siekė 1,1 kg, o matmenys buvo 15x11x10 cm. Histologiškai ištyrus naviką sudaranti masė buvo heterogeniška, padengta ragėjančiu epiteliu. Pavienės cistos padengtos kubiškuoju ar stulpiškuoju liaukiniu epiteliu (Basaraba et al., 1998).
Lejomioma. Gerybinis navikas, sudarytas iš lygiųjų raumenų skaidulų. Gali atsirasti bet kuriame organe, kur yra šių ląstelių ir gausus kraujagyslių tipas. Katėms labai reti (Foster, 2012).
1.5 Gimdos patologijos 1.5.1 Adenomiozės
Tai būsena, kuomet miometriume randamas endometriumo audinys. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad gimdos epitelis „įauga“ į gimdos raumenis, tačiau nėra neţinomos prieţastys ir patogenezė. Liga nepasireiškia klinika, o OHE metu daţnai painiojama su endometriumo hiperplazija (Foster, 2012).
Makroskopiškai pjūvyje miometriume stebimi nedideli cistiniai dariniai. Mikroskopiškai - endometriumas stipriai įaugęs į miometriumą. Jei paţeidimai neryškus, diagnozę gali nustatyti tik patyręs specialistas. 2008 metais aprašytas atvejis, kuomet adenomiozė buvo apėmusi abu gimdos ragus ir kūną (Foster, 2012).
1.5.2 Mukometra ir hidrometra
Hidrometra - tai būsena, kada gimdos spindyje kaupiasi vandeningas skystis. Jei skystis yra koloidinis, procesas vadinamas mukometra (Foster, 2012).
Daţniausiai skysčiai kaupiasi dėl obstrukcijos, kuri gali įvyksti dėl netinkamo gimdos šalinimo, OHE metu palikus dalį gimdos. To likučio gleivinė pasidengia cistomis (Foster, 2012). Taip pat gali atsirasti dėl padidintos ar per ilgos progesterono reakcijos (Noakes et al., 2009). Skysčiais gali kauptis, jei gimdoje yra kliūtis, tokia kaip segmentinė aplazija ar gimdos navikai. Dėl skysčių spaudimo gali įvykti endometriumo atrofija. Mukometra ir hidrometra beveik visuomet yra
18 susijusi su CEH (Foster, 2012). Hidrometros ir mukometros atvejais aprašytas gimdos spindyje esantis eksudatas yra neuţdegiminės kilmės, maţai drumstas, vandeningas, sterilus. Skysčių katėms gali susikaupti virš 500 ml. Gimdos sienelė labai suplonėjusi (Macun et al., 2004). Jei į eksudatą patenka bakterijos, vystosi piometra. Bakterijos gali patekti į gimdą rujos metu, kai yra atvertas gimdos kaklelis (Feldman et al., 2004).
Hidrometra - tai katarinio endometrito porūšis. Galimi tokie pakitimai kaip hiperemija, edema, gimdos sienos suplonėjimas. Gimda nusileidţia į pilvo ertmę (Polat et al., 2007). Literatūros duomenimis diagnozavus hidrometrą, kartu buvo aptikti 1,1 - 2 cm skersmens endometriumo polipai, kuriuos galima supainioti su vaisiais (Macun et al., 2004).
1.5.3 Metritas
Tai jauniklius atsivedusių patelių ūmus bakterinis gimdos uţdegimas, kuris gali pasireikšti po normalaus atvedimo, tačiau daţniau vystosi po abortų, distocijų ir pan. Klinika išsivysto per vieną savaitę po atvedimo (Simpson et al., 2004).
Paţeidţia visus gimdos sienelės sluoksnius (Simpson et al., 2004). Infekcija gali patekti į gimdą tiesiai iš išorės ar likus gimdoje placentos dalims. Daţniausiai išskiriamos bakterijos yra
E.coli, beta-hemoliziniai streptokokai, stafilokokai, Pasteurella spp., ir įvairios kitų anaerobinių
bakterijų rūšys. Progresuoja labai greitai ir sukelia sepsį (Rand, 2006).
Miometritas - raumeninio gimdos sluoksnio uţdegimas. Vystosi dėl sunkių endometritų ar infekcijai išplitus hematogeniniu keliu (Rand, 2006). Jungiamasis audinys plinta, spaudţia raumenines skaidulas. Vystosi hialininiai ir amiloidiniai pokyčiai. Vietomis gimdos sienelėje galima aptikti kalcinozės ţidinių, abscesų, kurie gali atsiverti į gimdos spindį ar inkapsuliuotis. Miometritui būdingas gimdos motorinės funkcijos sutrikimas, gimdos atrofija (Harvey et al., 2013). Gimdos ragai tampa nedideli, ploni, minkštos konsistencijos. Kiaušidės sumaţėja, juose nėra geltonkūnių ir folikulų (Davidson et al., 1998).
Gimdos infekcijos būdingos veisiamoms patelėms ir vaikingoms patelėms. Nevaikinga gimda yra gana atspari infekcijai. Didţiausia tikimybė patekti uţkratui į gimdą, kai yra atviras gimdos kaklelis. Infekcija paţeidţia endometriumą (endometritas) ar visus gimdos sluoksnius (metritas) (Dwight et al., 2004). Dauguma galimų patogenų yra makštyje ir kai kaklelis yra atviras, ypač poravimosi metu, gali patekti į gimdą. Apsauginiai mechanizmai, tokie kaip gimdos susitraukimas ar eksudato gamyba, padeda pašalinti infekcijos sukėlėjus (Stanley et al., 2008). Daţniausiai izoliuojamas mikroorganizmas (apie 80 proc. kačių)- E.coli. Taip pat išskiriami kiti mikroorganizmai: Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Klebsiella spp., Pseudomonas spp.,
19 1.5.4 Endometritas
Tai gimdos gleivinės uţdegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (Mačiulskis ir kt., 2007). Šis sutrikimas yra vienas iš pagrindinių reprodukcinių funkcinių sutrikimų prieţasčių. Etiologija skirtinga. Hormoniniai sutrikimai sukelia endometriumo cistinę hiperplaziją, ir gimda tampa neatspari infekcijai. Pagrindinis veiksnys, dėl ko vystosi patologija- progesterono poveikis. Taip pat aprašyti atvejai, kuomet endometritas vystosi dėl tariamo vaikingumo (Чандлер и др., 2002).
Liga prasideda ūminiu endometritu. Tiriant mikroskopiškai, gleivinė hiperemiška, infiltruota neutrofilinių granuliocitų, vėliau, arčiau gleivinės paviršiaus išsidėstę dengiamasis epitelis ir liaukų ištekamosios dalys ţūva, nusilupa, o paţeistas gleivinės paviršius pasidengia fibrininiu - pūliniu eksudatu. Makroskopiškai gimdos gleivinė paburkusi, tamsiai raudona, padengta ţalsvai pilkomis fibrininėmis - npūlinėmis apnašomis (Stalioratytė, 2001).
Endometritą reikia įtarti visoms katėms, kurių anamnezėje buvo išskyros iš makšties nesusijusios su atvedimu ar abortu. Tačiau išskyros pasireiškia ne visais atvejais. Diagnozė patvirtinama remiantis histopatologiniais tyrimais (Чандлер и др., 2002).
Ūmaus pūlinio endometrito metu gleivinė paraudusi, pabrinkusi, padengta gleivėmis, fibrinu ir pūliniu eksudatu. Kraujagyslės yra ryškios, gimdos gleivinėje skiriama epitelio ląstelių degeneracija, gleivinės edema ir nekrozė. Taip pat gimdos gleivinėje ir stromoje aptinkami neutrofiliniai granuliocitai. Endometritas gali komplikuotis sepsine infekcija, piometra, nevaisingumu ir kitų lyties organų uţdegimu (Mačiulskis ir kt., 2007).
Lėtinio endometrito metu vystosi gimdos gleivinės lėtinis uţdegimas, kurio metu vystosi endometriumo pakitimai ir intensyvėja gimdos liaukų sekrecija. Pagal kliniką ir eksudatą skiriamas katarinis ir pūlinis endometritai. Lėtinis katarinis apibūdinamas stipriais gleivinės paţeidimais (erozijos ir kt.). Gleivinėje gali plisti jungiamasis audinys. Gimdos liaukos atrofuojasi, vietomis formuojasi cistos, atskiros liaukos hiperplazuoja. Gali būti gleivinės klosčių sustorėjimas. Slaptas lėtinis endometritas - katarinio endometrito potipis, kurio atveju nėra jokių morfologinių pokyčių. Lėtinis pūlingas katarinis endometritas - vystosi iš ūmaus. Būdingi poţymiai - edema, stipri hiperemija, kraujosruvos gimdos gleivinėje. Gali būti pūlinga infiltracija, degeneracija, nekrozė. Daţnai paţeidţiamas ir raumeninis sluoksnis. Gleivinė atrofuojasi, raukšlės išsilygina. Kai kur išplinta jungiamasis audinys ir susidaro grybo pavidalo dariniai. Iš gimdos liaukų formuojasi cistos. Daţnai gyvūnui pablogėja bendra savijauta, sumaţėja apetitas ir krenta gyvūno svoris (Harvey et al., 2013).
1.5.5 Endometriumo hiperplazija
Cistinė endometriumo hiperplazija (CEH) - tai yra padidinta gimdos reakcija į pregestacinį stimuliavimą rujos geltonkūnio fazėje ar po prailginto egzogeninio progesterono poveikio (Morgan,
20 1988). Iš tirtų kačių tik trečdaliui kiaušidėse rastas geltonkūnis, todėl daryta prielaida, kad hiperplazija yra estrogenų stimuliacijos padarinys. Estrogenai skatina ląsteles reaguoti į progesteroną, nors progesteronas ir pats gali sukelti endometriumo hiperplaziją (Foster, 2012).
Progesteronas sukelia gimdos hiperplaziją, ypač veikia paviršinį epitelį ir endometriumo liaukas, uţdaro gimdos kaklelį, padidina endometriumo liaukų sekrecijos intensyvumą. Pirma susirgimo fazė - endometriumo cistinė diliatacija ir eksudato susikaupimas spindyje. Ši fazė priklauso nuo amţiaus ir hormoninio stimulo, ir pereina į CEH (Agudelo, 2005).
Susieti estrogenų ir progesterono koncentracijas su hiperplazijos išsivystymo tipais yra sunku, o tai reiškia, kad veiksniai, tokie kaip receptorių koncentracija ar endometriumo augimo faktorius, gali būti svarbūs (Okkens et al., 1997).
2. lentelė. CEH klasifikacija pagal Agudelo, 2005
Išskiriami keletas endometriumo hiperplazijos tipų. Svarbiausiu pripaţinta cistinės hiperplazijos - piometros kompleksas. Nustatyta, kad jei išsivysto CEH, toliau vystosi endometritas ir piometra. Yra išskirtos pakitimų ribos nuo hiperplazijos iki ūmios ar lėtinės piometros (Davidson et al., 1998). Yra iškelta prielaida, kad katės su endometriumo hiperplazija labiau imlios infekcijoms ir uţdegimams. Paţeistas endometriumas lengvai paţeidţiamas bakterinės infekcijos (Foster, 2012).
1.5.6 Piometra
Terminas piometra apima daugiau kliniką, tuo tarpu iš morfologinės pusės gimdos sienelės pakitimai atitinka endometrito pokyčius. Piometra daţnesnė geltonkūnio fazėje (Dong et al., 2012). Piometros metu didesnė dalis eksudato kaupiasi gimdoje. Piometra gali vystytis atvira ir uţdara CEH
tipai
Trumpa charakteristika
I CEH be uţdegiminio proceso. Klinika nepasireškia.
II CEH su ūminiu endometritu. Daugelyje atveju aptinkamas geltonkūnis. Padaugėja leukocitų. Klinika gali skirtis priklausomai nuo endometrito reakcijos ir gimdos padidėjimo.
III Poūmis endometritas. Būdinga endometriumo cistiniai pakitimai ir gimdos mononuklearinė infiltracija. Klinika ryškesnė nei ankstesnėse stadijose. Svarbus leukocitų kiekio padidėjimas.
IV Lėtinis endometritas su endometriumo atrofija. Labai išpūstas pilvas, galimi kitų pilvo organų paţeidimai. Klinika priklauso nuo leukocitų kiekio.
21 forma, be to, viena forma gali pereiti į kitą (Harvey, 2013). Piometra su uţdaru kakleliu yra daţnesnė katėms (Agudelo, 2005).
Katėms pasireiškia rečiau nei kalėms nes daţniausiai kačių ovuliacija nevyksta nesant kergimui, todėl gimda nėra veikiama progesterono (Schlafer et al., 2008). Cistiniai pokyčiai neprogresuoja, taip pat progesterono fazė, prasidedanti po ovuliacijos, yra trumpesnė (45 dienų katėms, 60 dienų šunims) (Simpson et al., 2004). Retai diagnozuojama ţiemą, kai patelių lytinis susidomėjimas aprimęs. Nustatyta, kad 35 proc. kačių ovuliuoja spontaniškai be kergimo ar receptorių stimuliacijos (Noakes ir kt., 2009). Progesteronas skatina skysčių kaupimąsi gimdos kūne ir slopina leukocitų atsaką į infekciją. Estrogenai neturi įtakos piometrai (Harvey, 2013).
Katėms, sergančioms piometra, daţniausiai išskiriamos teigiamos ar neigiamos hemolizei
E.coli - O2 ir O22 tipai, bei teigiami hemolizei Staphylococcus spp. (Schultheiss et al., 1999).
Po OHE taip pat gali išsivystyti piometra, bet tik tuo atveju, jei yra likusi gimdos dalis. Jei pašalintos abi kiaušidės - patelėms stebimos pūlingos išskyros, tačiau be kitų klinikinių poţymių ar intoksikacijos. Jei yra likę kiaušidės audinių (ORS), galimi silpni poţymiai (Simpson et al., 2004). Uţdara piometra vystosi po uţdegimo ir bakterinės infekcijos gimdos kūno liekanoje kastruotiems gyvūnams (Harvey, 2013). Kastruotoms katėms ganėtinai daţnas atvejis (Agudelo, 2005).
Mikroskopiškai sutrikimai prasideda nuo neutrofilų migracijos į liaukas ir spindį. Endometriumo stromoje aptinkami limfocitai ir plazminės ląstelės. Galimos gimdos gleivinės erozijos ir opos, gimdos sienelės atrofija (Foster, 2012). Piometrą reikia skirti nuo vaikingumo praėjus 21 dienai po kergimo, gimdos navikų (Angulo, 2009).
1.5.7 Gimdos navikai
Katėms lytinių takų navikai diagnozuojami labai retai. Gimdos navikai sudaro 0,29 proc. visų organų navikų (Cooper et al., 2006; Sapierzynski et al., 2009; Anderson et al., 2011). 9,6 metų laikotarpyje buvo ištirtos 10 976 katės, iš kurių 4 402 rasti įvairių organų navikai. Iš jų tik 13 kačių aptikti gimdos navikai (Miller et al., 2003).
Etiologija neţinoma, tačiau daţniausiai randama vyresnio amţiaus gyvūnams (Dobson, 2011). Daţniausiai 9 - 10 metų amţiaus katėms (Morgan, 1988). Katėms būdingesni yra piktybiniai lytinių takų navikai (Dobson, 2011), nors kiti autoriai (White, 2003) teigia, kad dauguma gimdos navikų yra gerybiniai. Gerybiniai navikai paprastai klinikinių simptomų nesukelia (Morgan, 1988). Gerybiniai gimdos navikai - lejomioma, fibroma, fibrolejomyoma, fibromioma, fibroadenoma, adenoma, lipoma ir endometriumo polipai (Macus et al., 2002)
Endometriniai polipai. Daţniausiai polipai aptinkami kartu su endometritu ar piometra. Polipai gali būti mikroskopinio dydţio, tačiau taip pat gali būti vienas ar du didesni. Tuo pačiu
22 stebimas gimdos gleivinės sustorėjimas. Daţniausiai didesni polipai vertinami kaip gimdos navikai. Dauguma turi plačią kojelę, tačiau kai kurie - ir platų pagrindą (Macun, 2004).
Polipai sudaryti iš endometriumo audinio, identiško gimdos gleivinės audiniams. Liaukos padidėjusios, ląstelės gerai diferencijuotos, nepastebima displazijos poţymių. Mikroskopinis vaizdas primena cistinę endometriumo hiperplaziją (Foster, 2012). Endometriumo polipai yra gerybiniai ir pasiţymi endometriumo liaukų proliferacija (Macun et al., 2002).
Endometriumo navikai. Navikai gali apimti vieną ar abu endometriumo komponentus. Sudaro regioninius mazgelius ir nustumia gimdos raumenis. Augliuose galima aptikti gimdos liaukų (Nielsen et al., 1976). Mišrūs endotelio navikai apima abu sluoksnius (Foster, 2012).
Adenokarcinoma daţniausiai vystosi iš endometriumo. Daţnos metastazės - pilvo ertmėje, plaučiuose, limfiniuose mazguose, akyse ir smegenyse. Abdominalinės masės gali būti apčiuopiamos palpuojant pilvą. Galima letargija, anoreksija, kacheksija (Dobson et al., 2011). Cistadenoma vystosi iš kiaušidţių tinklo (rete ovarii) ir daţniausiais yra vienapusė. Daugybinės plonasienės cistos pripildytos serozinio skysčio (Sontas et al., 2012).
Manoma, kad adenokarcinomą gali sukelti kačių leukemijos virusas (FeLV). Taip pat manoma, kad gimdos kaklelio vėţį ir sarkomą sukelia herpes virusai (Sontas et al., 2012; Cho et al., 2011).
Gimdos lejomioma (leiomyoma uteri) - tai gerybinis, dėl hormonų veiklos besivystantis gimdos lygiųjų raumenų navikas (Foster, 2012). Pradeda augti tuo laikotarpiu, kai lytinės liaukos aktyviai funkcionuoja. Maţos, pavienės, esančios gimdos sienoje lejomiomos gali likti kliniškai nepastebėtos. Manoma, kad lejomiomai prasidėti svarbūs progesteronas ir hormonų apykaitos tarpiniai produktai (Hong et al., 2012).
Pasireiškia kaip kieti, ryškiai riboti, įvairaus dydţio mazgai. Daţniausiai auga multicentriškai. Pagal lokalizaciją lejomioma gali būti: submukozinė (mazgai tuoj po gimdos gleivine), intramuralinė (gimdos sienelėje), subserozinė (po seroziniu dangalu), intraligamentinė (tarp gimdos raiščių lapelių iš ektopinių miometriumo uţuomazgų). Dauginės lejomiomos vadinamos miomatoze (miomatosis uteri). Ilgainiui augančiuose dideliuose miomos mazguose prasideda audinio edema, kartais primenanti gleivėjimą, išryškėja hialinozė, kraujosruvos, cistos, sukalkėję ţidiniai. Pagrindinė histologinė struktūra - lygiųjų raumenų pluošteliai. Jeigu kartu veša lygieji raumenys ir jungiamasis audinys, vystosi fibrolejomioma. Kartais miomos mazge aptinkama endometriumo struktūrų, kilusių iš endometriozės ţidinių (ektopinių endometriumo uţuomazgų miometriume). Toks mišrios histologijos navikas vadinamas adenolejomioma (Hong et al., 2012).
Lejomiosarkoma - piktybinis navikas. Turi panašią į leiomiomas išvaizdą, tačiau pasiţymi metastazavimu. Randama daug mitozinių ląstelių ir regioninės nekrozės. (Foster, 2012).
23 Sarkoma. Literatūroje paţymimas 2007 metais aprašytas atvejis, kuomet buvo aptiktas 5,5 x 4,5 x 3,0 cm dydţio pilkšvai baltas gimdos navikas. Tuo pačiu rasta daug pilkšvai baltų mazgelių (0,1 - 1,2 cm. skersmens ) plaučiuose. Kiaušidėse ir pieno liaukoje nebuvo pastebėt jokių poţymių (Sato et al., 2007).
Histologinis tyrimas parodė, kad navikas išsivystė iš endometriumo ir peraugo miometriumą. Nustatyta lygiųjų raumenų ląstelių ţidininė nekrozė, taip pat endometriumo stromos pabrinkimas. Endometriumo stroma turėjo maţų, kiaušinio ir verpstės formų ląstelių su negausia citoplazma, lydimų gausiu kraujagyslių tinklu, pagrinde arteriolių. Pastebėta edema ir hialinas aplink kraujagysles. Gerai diferencijuotos gleivinės liaukos. Endometriumo liaukos buvo sudarytos iš eozinofilinio kubiškojo epitelio. Maţos grupės navikinių ląstelių pastebėtos prie kraujagyslių ir limfagyslių. Kartu su epiteliniais komponentais ilgosios ląstelės buvo susisukusios pluoštu (Sato et al., 2007).
Gimdos karcinoma (carcinoma uteri) - tai epitelinis piktybinis gimdos navikas. Pagal lokalizaciją karcinoma skirstomą į gimdos kaklelio ir gimdos kūno (Gelberg et al., 1985).
Naviko vystymosi pradţioje nustatomas daugiasluoksnio plokščiojo epitelio prekarcinominis pokytis- displazija. Ji būna neryški - daugėja pamatinio sluoksnio ląstelių eilių, visos ląstelės bazofiliškos, paviršinės ne visada ragėja. Vėliau displazija ryškėja, branduoliai yra įvairaus dydţio, hiperchromiški, matyti atskiros mitozės. Ši displazija apibūdinama kaip obligatinė prekarcinominė būklė (Miller et al., 2003).
Gimdos kūno ar endometriumo karcinoma - piktybinis gimdos kūno gleivinės epitelinis navikas. Prekarcinominė gimdos kūno būklė yra gleivinės adenomatozė ir liaukinė endometriumo hiperplazija. Karcinoma gali būti preinvazinė ir invazinė (Nielsen et al., 1976).
1.6 Kačių kastracija
Ovariektomija ir ovariohisterektomija - tai metodai, uţtikrinantys visišką kačių reprodukcijos nutraukimą (Биорж, 1999). OHE atliekama sutrikus lytiniam ciklui, diagnozavus piometrą, CEH, kiaušidţių disfunkciją, sukeliančią odos ar kailio pokyčius. Taip pat aptikus gimdos, kiaušidės ar gimdos kaklelio navikus ar polipus. Siekiant nutraukti vaikingumą ar sustabdyti patelės reprodukciją (Шебиц и др., 2001). Kastracija uţtikrina kačių populiacijos reguliavimą. Išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Prancūzija ir JAV, kastruotos katės sudaro apie 50 proc. šios rūšies populiacijų. Daugumai veterinarijos gydytojų Europoje labiau priimtina ovariektomija, tuo tarpu JAV labiau taikoma OHE (Биорж, 1999).
Nekastruotos katės labiau agresyvios, turi tendenciją valkatavimui, kas padidina nelaimingų atsitikimų daţnumą: autotraumas, įkandimus ir pan. Galimai tai yra viena iš daţnesnių trumpo
24 gyvenimo prieţasčių. Kastruotos katės, lyginant su intaktinėmis, maţiau imlios tokiems susirgimams kaip piometra ir pieno liaukų navikai (Биорж, 1999).
Kastracija stimuliuoja gyvūno apetitą ir maţina organizmo energetinį poreikį. Todėl kastruotos katės turi tendenciją priaugti svorio, jei jos gauna pašaro, pasiţyminčiu dideliu energetiniu maistingumu. Hormoninio statuso slopinimas iššaukia svorio priaugimą per artimiausias savaites po operacijos. Tokiom katėm racioną reikia kontroliuoti kiekvieną savaitę, o vėliau kas mėnesį (Биорж, 1999). Po kastracijos katės suvartoja 18 - 26 proc. daugiau pašaro ir priauga apie 19 proc. svorio. Energijos poreikis operuotoms katėms yra 24 - 30 proc. maţesnis lyginant su kontroline grupe (neoperuotomis katėmis). Kačių, gaunančių pašarą „Premium“ ir „Super-premium“ klasių svoris padidėja 2 - 3 kartus. Jei pašare yra 10 proc. riebalų, nutukimo rizikos laipsnis sumaţėja apie 50 proc., todėl svorio netekimas gali būti pasiekiamas sumaţinus riebalų kiekį (Биорж, 1999).
Kačių nutukimą galima vertinti pagal kūno įmitimą. Pasaulyje kačių įmitimas daţniausiai vertinamas balų sistema tam, kad standartizuoti gyvūno svorį ir nustatyti ribas dėl viršsvorio ir menko įmitimo (German et al., 2006).
Kačių įmitimo vertinimas 9 balų sistema. Pernelyg maţo įmitimo laikomi gyvūnai, kurie vertinami 1 - 4 balais, idealaus 5 balų ir 6 - 9 balų- turi viršsvorį (German at al, 2006):
1. Šonkauliai, juosmens slanksteliai ir kiti kaulai matomi iš tolo. Neapčiuopiami kūno riebalai. Ţymus raumenų sunykimas.
2. Šonkauliai, juosmens slanksteliai ir kiti kaulai matomi iš tolo. Neapčiuopiami kūno riebalai. Menkas raumenų sunykimas.
3. Šonkauliai lengvai apčiuopiami ir gali būti matomi. Ryškesni dubens kaulai.
4. Šonkauliai lengvai apčiuopiami, padengti minimaliai riebalais. Ţiūrint iš viršaus akivaizdus juosmuo.
5. Šonkauliai apčiuopiami. Nėra riebalų pertekliaus. Pilvas neįlinkęs.
6. Šonkauliai apčiuopiami su nedideliu riebalų pertekliumi. Juosmuo neţymiai matomas iš viršaus.
7. Šonkauliai apčiuopiami sunkiai, storas riebalų sluoksnis. Pastebimos riebalų sankaupos juosmens srityje.
8. Šonkauliai nėra apčiuopiami ar juntami tik stipriai palpuojant. Storos riebalų sankaupos juosmens srityje ir ties uodegos pagrindu.
9. Didelės riebalų sankaupos prie uodegos pagrindo, juosmens, krūtinės ląstos. Didelis pilvas.
25 Kiaušidės liekanos sindromas (angl. Ovarian remnant syndrome) - OHE komplikacija, kuomet po operacijos katės organizme pasilieka kiaušidės funkcionuojančio audinio (Harvey, 2013 ). Katėms ir kalėms įtarti šį sindromą galima tuo atveju, jei po chirurginės intervencijos gyvūnams kartojasi lytinis ciklas (Miller, 1995). Sindromas daţnai vertinamas kaip chirurginės intervencijos klaida, tačiau tai nėra tiksliai įrodyta. Kai kuriais atvejais liekana aptinkama praėjus keletui metų po operacijos (Davidson ir kt., 1998).
Galimas vienpusis ar abipusis kiaušidės audinio aptikimas (Harvey, 2010). Pagal 1988 - 1992 metais Graikijoje atliktus tyrimus, buvo pateikti duomenys, kad sindromas daţniau diagnozuojamas katėms, negu kalėms. Tikimybė, kad kiaušidės dalis bus palikta vienoje ar abiejuose pusėse yra vienoda, tačiau jei palikta vienoje pusėje, didesnė tikimybė rasti dešinės kiaušidės liekaną šalia inksto (Miller, 1995). Amţius ar veislė neturi įtakos simptomo pasireiškimui. Nėra aptikta ne vieno sindromo atvejo jaunesnėms nei 4 mėnesių katėms (Little, 2011).
Diagnozė patvirtinama laparatomijos metu. Taip pat vertinamas hormonų aktyvumas, nors šis rodiklis yra tikslesnis kalėms, negu katėms, nes katėms progesterono koncentracija gali padidėti tuo atveju, jei iki operacijos katė buvo veisiama (Miller, 1995). S. Little (2011) diagnostikai siūlo naudoti citologiją. Laikas tarp atliktos OHE ir atsinaujinusio lytinio ciklo yra nuo 2 savaičių iki 3 metų (Miller, 1995).
Atlikus histopatologinį tyrimą nustatyta, kad paliktuose kiaušidės audiniuose daţniausiai randamos įvairios audinių struktūros (Miller, 1995).
3 lentelė. ORS histopatologinių būdu tirtose kiaušidėse aptiktos struktūros (46 ORS atvejai)
Struktūra Atvejų skaičius
Cistos 1
Folikulai 3
Granuliacinis audinys 2
Geltonkūnus 28
26
2. TYRIMO METODAI
Tyrimai atlikti nuo 2012 metų sausio 1 dienos iki 2013 mmetų spalio 31 dienos.
Tirtos katės (♀), operuotos dviejose veterinarijos klinikose ir GGO „Pifas“ rengtų kastracijos akcijų metu. Bendras ištirtas gyvūnų skaičius – n=227. Kačių gimdos ir kiaušidţių mėginiai paimti atliekant ovariohisterektomiją.
Makroskopiškai vertinta gimdos ir kiaušidţių topografija, dydis, konsistencija, kvapas, forma ir spalva. Organai vertinti iš išorės, vėliau pjūvyje. Įtarus patologiją, organai imti histopatologiniam tyrimui. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos centre buvo ištirta 16 kačių kiaušidţių ir 13 kačių gimdos histologinių preparatų.
Kontrolės pagrindu paimti kačių iki 2-jų metų, neturėjusių palikuonių, organai, atitinkantys literatūroje aprašytas normalios anatomijos normas.
OHE atlikimo metu buvo prisilaikoma gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
1 pav. Tiriamojo darbo schema
Taip pat buvo apklausti kačių augintojai, kurių katėms buvo atlikta ovariohisterektomija, siekiant išsiaiškinti kastracijos prieţastis, kastruotų gyvūnų amţių, atvestų vadų ir gyvybingų
OHE
Anketos pateikiamos šeimininkams Mėginių paėmimas Mėginių tyrimas ir vertinimas Kačių kurioms buvodiagnozuota piometra, duomenys
27 kačiukų skaičių. Anketos pateiktos kačių augintojams atvykus į pasirinktą kliniką kastruoti augintinę (n=227). Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti kompiuterine programa „Microsoft Exel’ 2007“.
Taip pat analizuoti penkerių metų laikotarpio statistiniai duomenys apie kates, kurioms veterinarijos klinikoje „Jakovo veterinarijos centras“ buvo diagnozuota piometra.
Histopatologiniam tyrimui imti katės audiniai (gimda ir kiaušidės) fiksuoti 10 proc. neutraliu formalino tirpalu 3 - 5 dienas vienkartiniuose indeliuose.
Po to patologinė medţiaga pjaustyta, sudėta į biopsines kasetes ir pamerkta į šaltą tekantį vandenį 24 val., tam, kad išplauti 10 proc. formaliną patologinėje medţiagoje.
Po to biopsinės kasetės su patologine medţiaga sudėtos į audinių įmirkymo procesorių
„Shandon Pathcentre, USA“. Jame patologinė medţiaga, esanti biopsinėse kasetėse dehidratuota
60º , 80º ir 96º etilo alkoholyje (po 2,3 val.) ir izopropanolio alkoholiu (po 1,3 val.) Vėliau patologinė medţiaga skaidrinta chloroforme (po 1,3 val.). Po dehidratavimo ir skaidrinimo patologinė medţiaga impregnuota parafinu A, B, C, D (po 1 val.). Visas procesas truko apie 24 val. Pasibaigus automatiniam audinių paruošimo etapui, tiriamieji audinių mėginiai įlieti į parafininius blokus naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“.
Vėliau parafininiai blokeliai su patologine medţiaga atvėsinti ant šaldomo stalelio tam, kad įgytų reikiamą mėginio tvirtumą. Iš suformuotų parafininių blokų atpjauti 4 µm storio parafininiai audinių pjūviai (mikropjūviai), naudojant „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija“ pusiau automatinį rotacinį mikrotomą. Atpjautas pjūvis adatėlių pagalba perneštas į 37 ºC temperatūros termostatinę vandens vonelę, pjūvis ištiesintas perkeltas ant objektinio stiklelio. Objektinis stiklelis su pjūviu išdţiovinti ir daţyti hematoksilinu ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį daţymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. Nudaţius, objektiniai stikleliai uţdengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“.
Mėginiai analizuoti ir diagnozuoti „Olympus BX41“ mikroskopu. Mikroskopinės nuotraukos darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių (mikroskopą) „Olympus DP72 BX63“. Visos tyrimų rezultatuose panaudotos nuotraukos yra autorės.
28
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Patomorfologinio tyrimo rezultatai
Tyrimo metu buvo atliktas 227 kačių, kurioms buvo atlikta ovariohisterektomija, gimdos ir kiaušidţių patologinis anatominis tyrimas. 90 proc. tirtų kačių – mišrūnės. Tyrimo metu patologija buvo nustatyta ar įtarta 16 kačių kiaušidţių ir 13 kačių gimdų. Paimti mėginiai histopatologiniam tyrimui.
4 lentelė. Katėms diagnozuotos gimdos ir kiaušidţių patologijos
Kiaušidės Gimda
Patologija ORS Uţdegimas Cista CEH Endometritas Piometra Navikas
Daţnumas(%) 0,44 0,44 3,52 0,44 0,44 0,88 0,88
Tyrimo duomenimis 95,6 proc. kačių kiaušidėse patologinių morfologinių pokyčių nenustatyta. Tik 4,4 proc. kačių kiaušidėse nustatytos patologijos: kiaušidės likučio sindromas (n=1), kiaušidės uţdegimas (n=1), kiaušidţių cistos (n=8).
29 Iš visų ištirtų 227 individų, 97,36 % gyvūnų gimdoje patologijų nenustatyta. 2,6 proc. kačių buvo nustatytos gimdos patologijos: CEH (n=1), endometritas (n=1), piometra (n=2), gimdos navikai (n=2).
30 3.1.1 Kačių gimdos ir kiaušidţių organų patomorfologinė ir histopatologinė analizė
4 pav. Sveikos katės lytiniai organai
Katė, mišrūnė, 19 mėnesių. Svoris – 2,6 kg. Patelė neturėjusi palikuonių ir lytinių takų susirgimų. 1) Kiaušidė; 2) Gimdos ragas; 3) Gimdos rago spindis; 4) Gimdos rago gleivinė. Gimdos ragai 5 cm ilgio, kiaušidė 0,6 cm. Kiaušidė ovalios formos, lygiu rausvu paviršiumi. Minkštos konsistencijos, netrapi. Gimda standţios konsistencijos, rausva. Tolygi, neaptikta susiaurėjimų ar iškilimų. Pjūvyje struktūra vienalytė. Gleivinė rusva, švari, skysčių nėra. Gimdos sienelės sluoksniai nepakitę.
3.1.1.1 Kiaušidės
31 Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40.
Katė, mišrūnė, 1 metų, 2,1 kg. 1) Pūslinis folikulas; 2) Ţievė; 3) Pirminiai folikulai; 4) Uţuomazginiai folikulai. Kiaušidėje yra įvairių išsivystymo stadijų folikulai. Ţieviniame sluoksnyje aptikta daug uţuomazginių folikulų. Ląstelės išsidėsčiusios tvarkingai, gerai matomi bazofiliškai nusidaţę branduoliai. Kraujagyslės prisipildţiusios; tankesnis kraujagyslių išsidėstymas aplink folikulus. Pirminiai ovocitai padengti vienasluoksnio stulpiškojo epitelio.
6 pav. Geltonasis kūnas
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė, 7 m. 3,6 kg. Patelė neturėjusi palikuonių. Geltonkūnis uţima didesnę kiaušidės dalį ir yra gerai vaskuliarizuotas. Išsidėstęs šalia kiaušidės ţievės. Išorinėje dalyje skiriami tekaluteocitai, viduje- luteocitai. Ląstelių ribos ryškios, citoplazma bazofiliška. Luteocitai apvalūs su ryškiais branduoliais. Kraujagyslės prisipildţiusios, gana stambios.
32 7 pav. Kairės kiaušidės cista
Katė, mišrūnė. 5 metai. Svoris 4 kg. Turėjusi vieną vadą.
Ruja diagnozuota prieš mėnesį. 1) Cista; 2) Kraujagyslė; 3) Gimdos ragas
Kiaušidė padidėjusi, apie 1 cm. skersmens. Skiriamos plonasienės cistos, uţpildytos vandeningo skysčio. Jos apima beveik visą kiaušidės paviršių. Gerai matomos stambios prisipildţiusios kraujagyslės. Gimda paţeista nebuvo. Taip pat dešinėje kiaušidėje cistų neaptikta.
8 pav. Kiaušidės tinklo cista
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė. 3 metai, 4,1 kg., turėjusi 2 vadas. Ruja pasireiškusi prieš 2 mėnesius. 1) Kubiškasis epitelis; 2) Jungiamasis audinys.
Cista ţenkliai išsikišusi uţ kiaušidės ribų. Išklota vienu sluoksniu kubiškojo epitelio. Sekantis sluoksnis - plonas jungiamojo audinio. Išorinėje dalyje išskiriama kiaušidės ţievė.
33 9 pav. Dešinės kiaušidės folikulinė cista
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x40. Katė, mišrūnė, 8 mėn., 2,3 kg. Vadų neturėjusi. Rujojo OHE atlikimo metu.
Tipiška kiaušidės sandara. Labai padidėjęs folikulas, prisipildęs skaidraus eksudato. Skiriama kiaušidės šerdis su tvarkingomis ląstelėmis ir ţievė, kurioje yra daug uţuomazginių folikulų. Taip pat granuliozinių ląstelių sluoksnis ir periferijoje apvalkalo ląstelės.
10 pav. Kiaušidės uţdegimas
Daţyta hematoksilinu ir eozinu, x200. Katė, mišrūnė, 6 metai, 4,0 kg. Vadų neturėjusi, rujojo prieš 2 mėnesius.
Kraujagyslės stambios, prisipildţiusios eritrocitų. Kiaušidę dengia kubiškasis vienasluoksnis epitelis. Kiaušidės stromos ląstelės neryškių ribų, branduoliai pailgi. Audinyje aptinkama uţdegiminių ląstelių.
