GALVIJŲ DANTŲ PATOLOGIJŲ ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Martynas Gedminas

GALVIJŲ DANTŲ PATOLOGIJŲ ANALIZĖ

Analysis of the cattle dental abnormalities

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų dantų patologijų analizė“:

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(-o)s vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Galvijų dantų anatomija ... 7

1.1.1. Danties struktūra ... 7

1.1.2. Dantų tipai ... 8

1.2. Galvijų amžiaus nustatymas pagal dantų struktūrą ... 9

1.3. Galvijų dantų patologijos ... 13

1.3.1. Dantų struktūniai pakitimai ... 13

1.3.2. Dantų trauminiai pakitimai ... 13

1.3.3. Periodonto pažeidimai ... 14

1.3.4. Sąkandžio anomalijos ... 14

1.4. Galvijų amžiaus, veislės ir lyties įtaka dantų patologijoms ... 15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16

2.1. Tyrimo eiga ... 16

2.2. Tyrimo metodai ... 16

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 17

3. TYRIMO REZULTATAI ... 18

3.1. Galvijų pasiskirstymas pagal gyvenimo anamnezės duomenis ... 18

3.2. Galvijų dantų būklė ... 20

3.3. Galvijų amžiaus, veislės ir lyties įtaka dantų būklei ... 27

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33 IŠVADOS ... 35 REKOMENDACIJOS ... 36 PADĖKA ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38 PRIEDAI ... 41

4

SANTRAUKA

Galvijų dantų patologijų analizė Martynas Gedminas

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimas vykdytas nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 31 d. įvairaus dydžio ūkiuose, esančiuose skirtingose Lietuvos vietovėse. Vertinta įvairaus amžiaus, veislės bei lyties galvijų dantų būklė. Šiuo darbu buvo siekiama įvertinti galvijų dantų sveikatingumą bei nustatyti dantų būklės priklausomybę nuo skirtingų veiksnių. Tyrimo metu ištirti 330 galvijai, surinkta jų anamnezė. Nustatyta, kad dantų patologijos galvijų tarpe daugiausiai buvo paplitusios Tauragės rajono Lauksargių kaime, dažniausia dantų patologija galvijams buvo aštrūs emalio kraštai, daugiausiai dantų patologijų turėjo Lietuvos juodmargių veislės galvijai bei galvijai, priklausantys 5-13 metų amžiaus grupei. Taip pat nustatyta, kad skirtingos galvijų auginimo/laikymo vietovės bei amžius turi įtakos dantų būklei.

Raktažodžiai: galvijai, dantys, patologija, gingivitas, akmenys, pakitimas.

SUMMARY

Analysis of the cattle dental abnormalities Martynas Gedminas

Master‘s Thesis

The research was carried out at the different size cattle farms in various locations of Lithuania, during the period from January 10 of 2014 to November 31of 2015. Dental status of different age, breed and sex Bovines was assessed. The aim of this work is to evaluate teeth of cattle and to assess dental status dependence on different factors. During this research 330 bovines were examined and the anamnesis was taken. It was found out that dental pathologies among Bovines were mostly prevalent in the region of Taurage, the most common dental pathology in the cattle was sharp enamel edges, bovines with the Lietuvos juodmargiai breed and also 5-13 years old bovines mostly had the dental abnormalities. Also it was found, that different cattle keeping locations and different age influences dental health.

5

SANTRUMPOS

I – kandžiai (lot. dentes incisivi) C – iltiniai dantys (lot. dentes canini) P – kapliai (lot. dentes premolares)

M – krūminiai dantys (lot. dentes molares) m. – metai

FSIS – Maisto Saugos ir Inspekcijos Tarnyba (angl. Food Safety and Inspection Service) raj. – rajonas

6

ĮVADAS

Lietuvoje veterinariniais klausimais publikuojamoje mokslinėje literatūroje yra skiriama nemažai dėmesio arklių ir smulkiųjų gyvūnų dantų sveikatingumo klausimams, tačiau yra labai mažai informacijos apie galvijų dantų sveikatingumą ir su tuo susijusiais klausimais. Galima daryti prielaidą, jog galvijų dantų patologijos nereikšmingos arba jomis nesidomima. Tačiau užsienio literatūroje galvijų dantų patologijos aprašomos gana plačiai. Ši tema yra svarbi galvijų augintojams, nes pašaro virškinimas prasideda burnoje ir tai turi įtakos galvijo sveikatingumui bei produkcijos kiekiui ir kokybei (1,2).

Galvijų dantų ligos dažnai yra nepastebimos, todėl labai svarbu apžiūrėti burnos ertmę, nes nuo dantų būklės labai priklauso pašaro kramtymas, jo susmulkinimas, paties galvijo savijauta. Dantų problemos dažniausiai pasitaiko galvijams, ganomiems ganyklose su smėlėtu akmenuotu gruntu, taip pat didelio produktyvumo karvėms (3,2). Galvijų dantų pakitimai gali būti siejami su daugeliu kitų veiksnių: traumomis, sužeidimais, įgimtomis patologijomis, nevisaverte mityba (3).

Atsiradus dantų pažeidimams, keičiasi galvijų kramtymo mechanizmas. Galvijai ima kramtyti pašarą taip, kad išvengtų skausmingų vietų, spjaudo pašarą. Dažniausiai pasitaikantys dantų ligų simptomai - nepilnai sukramtytas pašaras, padidintas seilėtekis, iš burnos sklindantis nemalonus kvapas, diegliai, gyvulio išliesėjimas (2).

Gyvuliui senstant, dažniau pasitaiko dantų nusitrynimo, akmenų susidarymo atvejų (4). Šių procesų poveikyje kinta dantų struktūra, susidaro palankesnė terpė veikti mikroorganizmams. Ilgainiui išsivysto negrįžtami pokyčiai gilesnėse danties struktūrose ir aplinkiniuose audiniuose (3).

Netaisyklingai kramtant nulūžusių dantų kraštais, gyvūnai susižaloja žandų gleivinę, liežuvį. Susidaro opos, kurios kelia skausmą ir diskomfortą (5).

Nors pačios dantų ligos yra lokalizuotos, tačiau remiantis aukščiau pateiktais moksliniais duomenimis galima teigti, jog šios ligos ne tik pažeidžia gyvūnų gerovę, bet ir predisponuoja kitų organų patologijų atsiradimą. Todėl dantų būklės vertinimas galvijams turi būti atliekamas reguliariai.

Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti galvijų dantų būklei įtaką darančius veiksnius, remiantis dantų būklės vertinimų bei anamnezės duomenimis.

Darbo tikslas: įvertinti galvijų dantų sveikatingumą laisvai pasirinktose vietovėse ir apibendrinti diagnozuotų galvijų dantų patologijų pobūdį.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti galvijų gyvenimo anamnezę. 2. Ištirti bei įvertinti galvijų dantų būklę.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Galvijų dantų anatomija

Galvijo kramtymo sistema susideda iš:  dantų ir dantenų,

 smilkininio žandikaulio sąnario,  kramtomųjų raumenų (6).

Galvijai yra heterodontai, nes turi kelių skirtingų tipų dantis. Kiekvienas iš jų pasižymi skirtingomis savybėmis bei yra pritaikytas skirtingoms funkcijoms atlikti (7).

1.1.1. Danties struktūra

Kiekvienas dantis susideda iš trijų pagrindinių struktūrų: danties vainiko, danties kaklelio ir danties šaknies (6). Danties vainikas (lot. corona dentis) yra danties dalis, kuri yra išsikišusi į burnos ertmę virš dantenų ir yra padengta emaliu. Danties kaklelis (lot. cervix dentis) – nežymi danties dalis ties dantenų linija. Danties šaknis (lot. radix dentis) yra tvirtai įsitvirtinusi į kaulinę sienelę ir yra išsidėsčiusi po dantenomis (8). Dantis apsuptas kompleksu audinių, vadinamu periodontu (lot. periodontium), kurį sudaro cementas, danties raištis, žandikaulio alveolinis kaulas ir dantenos (7).

Dantis sudarytas iš keturių audinių, trys iš jų yra mineralizuoti - emalis, dentinas ir cementas – ir vienas minkštasis audinys – danties pulpa.

Emalis (lot. enamelum) - labai kieta, baltos spalvos struktūra, sudaryta iš ilgų epitelinių ląstelių prizmių, kurias jungia labai negausi tarpinė medžiaga (6,8). Emalis dengia danties vainiką. Danties šaknis apsupta kaulinės struktūros medžiagos cemento (lot. cementum) (9). Cementas yra rausvos spalvos, minkštesnis už dentiną ir emalį (6). Pagrindinė jo funkcija yra įtvirtinti periodonto skaidulas į danties šaknį ir tokiu būdu palaikyti tinkamiausią kramtymui danties vainiko išsidėstymą. Pagrindinė medžiaga, suteikianti danties formą yra dentinas (lot. dentinum). Jis susideda iš pagrindinės kaulinės medžiagos ir kolageninių skaidulų, todėl yra tvirtesnis už kaulą. Vidinė danties dalis užpildyta minkštimu, pulpa, kuria palaikoma danties kraujotaka ir inervacija. Nuo danties minkštimo į periferiją per dentiną yra išsidėstę kanalėliai (lot. canaliculi dentales) (7).

Remiantis mokslinių tyrimo rezultatais, galvijų ir žmonių emalis bei dentinas yra panašios sudėties – statistinių pakitimų tarp skirtingų rūšių nenustatyta, todėl buvo padaryta prielaida, kad galvijų dantų patologijų vystymosi mechanizmas yra panašus kaip ir žmogaus (10,11).

Dantis yra suskirstytas į atskirus paviršius: paviršius, esantis šalia lūpų – lūpinis, paviršius šalia žandų – žandinis, šalia liežuvio – liežuvinis ir šalia gomurio – gomurinis. Liežuvinis ir

8 gomurinis paviršiai kartu vadinami oraliniu paviršiumi – kuris svarbus, analizuojant dantų nusidėvėjimą (6).

1.1.2. Dantų tipai

Galvijai turi keturių tipų dantis: Kandžiai (lot. dentes incisivi); Iltiniai dantys (lot. dentes

canini); Kapliai (lot. dentes premolares); Krūminiai dantys (lot. dentes molares) (7).

Galvijai turi 6 kandžius, po 3 dešinėje ir kairėje apatinio žandikaulio pusėje. Kandžių vainikas trumpas, į viršų platėjančios formos. Lūpinis ir liežuvinis paviršiai suformuoja aštrų viršutinį kraštą, kuriuo gyvulys plėšia ir kanda pašarą. Kandžiai išsidėstę burnos ertmės priekyje ir yra laisvai įsitvirtinę žandikaulyje, gali klibėti, tačiau galvijams tai nėra patologija (7). Kaip ir visi atrajotojai, galvijai viršutinių kandžių neturi. Jų vietoje yra dantų balnelis - tvirtas darinys, apimantis visas dantenas. Jo paskirtis yra sugriebti pašarą. Kandžiai skirstomi į centrinius, vidurinius ir šoninius (12).

Galvijų apatiniame žandikaulyje yra išsidėstę 2 iltiniai dantys. Savo forma ir dydžiu skiriasi nuo trečiojo kandžio, yra platesnės ir storesnės formos, bet mažesnio dydžio. Literatūroje laikomasi nuomonės, jog iltiniai dantys – tai pakitusi kandžių forma, kurios galvijai funkciškai nepritaiko taip, kaip mėsėdžiai (7).

Visoje galvijų burnos ertmėje yra 12 kaplių. Šie dantys tvirčiausiai įsitvirtinę ir yra mažiausi dantys, išsidėstantys viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Kapliai yra mažesni už krūminius, kurie išsidėstę burnos ertmės gale.

Galvijų burnos ertmėje yra 12 krūminių dantų. Šie dantys yra patys plačiausi ir yra tvirtai įsitvirtinę viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Krūminių dantų vainikai storesni ir platesni bei artimesni kvadrato formai nei kaplių. Krūminių dantų paskirtis – sutrupinti ir sumalti pašarą (7).

Pieniniai dantys pradeda formuotis ankstyvame embrioniniame laikotarpyje. Kramtyti šieną ir žolę veršeliai pradeda maždaug vieno mėnesio amžiaus.

Veršeliai turi 20 dantų: 6 kandžius, 2 iltinius dantis ir 12 prieškrūminių dantų. Priekiniai dantys išsidėsto tik apatiniame žandikaulyje, o viršutiniame – minkštas balnelis (7) (1 lentelė).

1 lentelė. Veršelio pieninių dantų formulė (7)

Žandikaulis Kairė pusė Dešinė pusė

I C P M I C P M

Viršutinis - - 2 3 4 - - - 2 3 4 -

Apatinis 1 2 3 1 2 3 4 - 1 2 3 1 2 3 4 -

Suaugę galvijai turi 32 nuolatinius dantis: 6 kandžiai, 2 iltiniai dantys, 12 kaplių ir 12 krūminių dantų (7) (2 lentelė).

9

2 lentelė. Galvijo nuolatinių dantų formulė (7)

Žandikaulis Kairė pusė Dešinė pusė

I C P M I C P M

Viršutinis - - 2 3 4 1 2 3 - - 2 3 4 1 2 3

Apatinis 1 2 3 1 2 3 4 1 2 3 1 2 3 1 2 3 4 1 2 3

1.2. Galvijų amžiaus nustatymas pagal dantų struktūrą

Dygstantys nuolatiniai dantys palaipsniui išstumia pieninių dantų šaknis (7). Šis procesas atskirų tipų dantims vyksta nevienodu laiku, todėl tai padeda nustatyti galvijo amžių (13).

Danties dygimas prasideda tada, kai pradeda formuotis danties šaknis. Dygstančio danties vainikas alveolėje pradeda formuotis tik tada, kai pilnai išsivysto danties emalis. Danties prasikalimas pro dantenas nėra danties formavimosi pabaiga. Didžioji danties vainiko dalis vis tiek yra neprasikalusi ir tolimesnis jos formavimasis vyksta augant bei didėjant šaknims. Krūminių dantų ir kaplių augimas vyksta net ir tada, kai jie yra naudojami savo funkcijai atlikti. Šių dantų dygimo metu vyksta antrinio cemento ir dentino nusėdimas į šaknis ir tuo pat metu danties vainiko kilimas iš savo alveolės (7).

Nuolatinių dantų formavimasis galvijams baigiasi 3,5–5 metų amžiuje, nes krūminių ir iltinių dantų dygimas užtrunka gana ilgai. Kai nuolatiniai dantys nėra pilnai išdygę ar išdygę ne visi, bei matomas dantų nusidėvėjimas, galima gana tiksliai nustatyti galvijo amžių. Tačiau kai dantys yra pilnai išdygę, amžiaus nustatymo galimybė tampa gana ribota (7).

Nustatant gyvulio amžių gali būti vertinamas ne tik danties nusidėvėjimas bet ir pakitimai jame. Tačiau dantų nusitrynimui įtaką daro daugelis veiksnių, tokių kaip: gyvulio šėrimo tipas, pašaro sudėtis, ganyklos augmenija, vegetacijos laikas, dirvos rūgštingumas, medžiagų apykaitos sutrikimai, persirgtos ligos (13). Pavyzdžiui, danties tvirtumas gali skirtis dėl toje vietovėje augančios žolės ir esančio vandens sudėties. Stroncis ir fluoras daro įtaką kalcifikacijos procesui, kurie svarbūs danties tvirtumui. Tačiau šių junginių kiekis skirtinguose regionuose nevienodas (7). Todėl tiksliai galima nustatyti tik jaunų galvijų amžių, nes pagal dantų nusitrynimo laipsnį įvertinti amžių nėra patikima (14).

Dantų vertinimui nemažą reikšmę turi krūminiai dantys, tačiau dažniausiai vertinami kandžiai, nes juos yra lengviau apžiūrėti bei įvertinti (13). Be to, remiantis literatūros duomenimis, kandžiai geriausiai atspindi galvijo amžių (15). Tačiau vertinant priekinius kandžius susiduriama su tokia problema, jog šie dantys dažnai gali būti iškritę arba lūžę (7). Užsienio literatūroje pateikiamas galvijų amžiaus nustatymo metodas, vertinant krūminių dantų aukštį rentgeno nuotraukose (16).

10 Galvijo amžių vertinant pagal priekinių dantų nusitrynimo laipsnį, amžius skirstomas į keturias kategorijas:

1. 0–4 m. Pieninių dantų pakeitimas nuolatiniais vyksta maždaug iki 4 metų amžiaus. 2. 4–5 m. Šiuo laikotarpiu nusitrina nuolatinių priekinių dantų liežuvinis paviršius. 3. 5–10 m. Šiuo laikotarpiu nusitrina nuolatinių priekinių dantų oralinis paviršius. 4. 10 ir < m. Šiuo laikotarpiu priekinių dantų paviršius tampa keturkampiu (16).

Jaunų galvijų amžių taip pat galima nustatyti, atsižvelgiant į tarpus tarp kandžių bei nuolatinių kandžių išdygimą (17).

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto Saugos ir Inspekcijos Tarnybos (Food Safety and Inspection Service, FSIS) duomenimis, 14 mėnesių amžiaus galvijų pieniniai kandžiai yra tvirtai įsitvirtinę alveolėse. Pieniniai kandžiai yra trumpi, platūs, paprastai būna šviesios dramblio kaulo spalvos. Tarp vidurinių kandžių būna susiformavęs tarpas, tačiau kandžių vidiniai viršutiniai kampai gali liestis (14,16,18) (1 pav.).

1 pav. 14 mėnesių amžiaus galvijo dantys (18)

15–18 mėnesių amžiaus galvijų dantys yra ilgesni ir siauresni nei jaunesnių galvijų, išryškėja danties kaklelis ir atsiranda ryškesni tarpai tarp vidurinių kandžių (13,17,18) (2,3 pav.).

11

3 pav. 17–18 mėnesių amžiaus galvijo dantys (18)

18–24 mėnesių amžiaus galvijams pradeda dygti pirmieji nuolatiniai dantys – kandžiai (13,18) (4 pav.).

4 pav. 14-18 mėn. galvijo nuolatinių centrinių kandžių dygimas (18)

22–24 mėnesių amžiaus galvijų centriniai kandžiai yra pilnai susiformavę savo alveolėse, Vidurių kandžių vidiniai viršutiniai kampai liečiasi (13,18) (5 pav.).

5 pav. 22–24 mėn. galvijo susiformavę centriniai nuolatiniai kandžiai (18)

24–30 mėnesių amžiaus galvijams dygsta viduriniai kandžiai (13,15,17,18) (6 pav.).

12 30 ir daugiau mėnesių amžiaus galvijai turi pilnai susiformavusius centrinius ir vidurinius kandžius (13,18) (7 pav.).

7 pav. 30 ir daugiau mėn. galvijo susiformavę centriniai ir viduriniai kandžiai (18)

5–6 metų galvijų kandžių kampuose jau matomas nusitrynimas, o 7–8 metų amžiaus galvijų vidurinių kandžių oralinis paviršius yra nusitrynęs. 12 metų amžiaus galvijo dantys tampa trikampės formos, tarpai tarp dantų ryškūs ir matomas ryškus nusitrynimas. Šie požymiai ryškėja gyvuliui senstant (7,13,15,18,19) (8 pav.).

8 pav. 5-6 m. galvijo kandžių nusidėvėjimas (18)

9 paveiksle palyginimui pavaizduotas jauno galvijo su pieniniais dantimis (raudona rodyklė) bei vyresnio su nuolatiniais dantimis (balta rodyklė) apatinis žandikaulis – yra akivaizdūs dantų formos ir dydžio skirtumai (18) (9 pav.).

13

1.3. Galvijų dantų patologijos

Mokslinėje literatūroje pateikiama daug skirtingų galvijų dantų patologijų, tuomet dėmesys atkreipiamas į dažniausiai praktikoje pasitaikančias. Taipogi remiantis mokslinės literatūros duomenimis, galvijų dantų patologijos toliau nagrinėjamos pagal jų atsiradimo pobūdį (20).

1.3.1. Dantų struktūniai pakitimai

Krūminių dantų perauga - tai tokia dantų patologija, kai krūminių ir kaplių dantų liežuvinis kraštas perauga ir tokiu būdu formuojasi žandikaulių „surakinimo pozicija“. Tokioje būsenoje galvijas negali užčiaupti burnos, normaliai kramtyti, ryti (4).

Dantų struktūra taip pat gali pasikeisti dėl mineralinės dantų sudėties išsibalansavimo. Fluorozė yra vienas iš pasitaikančių tokio pobūdžio pakitimų galvijų tarpe. Dažniausiai šią ligą sukelia daug fluoro savo sudėtyje turinčio pašaro (užterštose ganyklose), vandens vartojimas. Ligos simptomai: danties spalvos pokyčiai – rudos, juodos, žalios arba geltonos spalvos bei skirtingo dydžio taškai, danties suminkštėjimas, kramtymo sutrikimai, žandikaulio egzostozė, apetito sumažėjimas, skausmas (21,22).

Kitas struktūrinis pakitimas, emalio hipoplazija, nulemia danties emalio formavimosi sutrikimą, to pasėkoje vyksta emalio irimas. Šiai ligai įtaką daro tokie veiksniai: gyvulio mityba, vitaminų trūkumas, stresas, persirgtos ligos. Taip pat literatūros duomenimis, emalio hipoplaziją gali sukelti apsinuodijimas fluoru. Emalio hipolazija dažniausiai paveikia krūminius dantis ir kaplius, o danties pokyčius galima matyti makroskopiškai. Danties vainikas būna padengtas dėmėmis, gali pakisti jo forma (23).

Taip pat sutrikus normaliam ląstelių dauginimuisi, galima aptikti dantų neoplazinius susirgimus ir cistas, kurie formuojasi iš danties užuomazgų liekanų, literatūroje vadinamų Malasezio epitelio liekanomis. Dantų navikai formuojasi žandikaulio ir burnos ertmės audiniuose ir gali siekti patį dantį ir jį pažeisti. Be to, navikinėmis ląstelėmis gali tapti ir į dantų struktūrą įeinančios ląstelės, tokios kaip, ameloblastai (dantų emalį gaminančios ląstelės), odontoblastai (dantų užuomazginės ląstelės). To pasėkoje, susiformuoja neįprastos struktūros dantis, kurio forma bei vystymasis gali skirtis nuo kitų dantų (24).

1.3.2. Dantų trauminiai pakitimai

Mokslinio tyrimo duomenimis, dantų lūžimai – vieni dažniausių galvijų dantų pokyčių dėl traumos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad iki 4 m. amžiaus galvijams daugiausiai nustatyti trauminiai pokyčiai, tarp kurių dominavo dantų lūžiai (20).

Dantų iškritimas priskiriamas prie trauminių pokyčių - dažniausiai ši problema ištinka vyresnio amžiaus gyvulius ir kyla dėl įvairių traumų. Taip pat dantys gali iškristi dėl su pašaru pakliuvusių aštrių, kietų daiktų. Dantys greičiau nusidėvi kai kartu su pašaru suvartojama žemės,

14 smėlio. Per daug nusidėvėję dantys yra labiau pažeidžiami, netvirtai laikosi savo alveolėje ir gali iškristi. Netekus kelių dantų, galvijui sunkiau maitintis, todėl gyvulys pradeda liesėti ir tai gali lemti įvairias medžiagų apykaitos ligas (3).

1.3.3. Periodonto pažeidimai

Periodonto ligos yra lėtinis procesas, kuriuo metu susikaupusios apnašos arba joms mineralizavus – akmenys, dirgina dantenas (25). Daugiau nei 200 rūšių bakterijų ir grybų yra siejami su dantų apnašų susidarymu. Dantų apnašos sudaro ploną sluoksnį organinių medžiagų kurios dengia danties paviršių. Mineralinės medžiagos kartu su seilėmis skatina mineralizacijos (kietėjimo) procesą, to pasėkoje formuojasi akmenys. Dantų akmenys, kurie dengia dantų vainiką vadinami supragingviniais, o formuojantys po dantenomis – subgingvininiais. Supragingvininiai nuolat mechaniškai dirgina dantenas ir galiausiai sukelia uždegimą – gingivitą. Kadangi subgingvininiai dantų akmenys išsidėsto po dantenomis, susidarius bakterijoms palankioms sąlygoms, sukeliamas uždegimas, kuris vėliau vystosi į periodontitą arba abscesus. Dantų akmenų susidarymas lemia dantų kaklelio apnuoginimą, todėl dantys pradeda klibėti (26,27).

Priešingai nei akmenys, apnašos mechaninio danties dirginimo nesukelia, bet jose esančių bakterijų išskiriamos rūgštys ir enzimai danties paviršiuje pažeidžia emalį ir periodontą (24). Laikui bėgant, uždegimas išplinta visame dantyje ir gali pasiekti gilesnius audinius, sukelti periodontitą (26). Be to, uždegimas gali komplikuotis osteomielitu, pulpitu ir bakteremija (27).

Buvo atliktas mokslinis tyrimas, siekiant įvertinti įvairių dantų pažeidimų priklausomybę nuo gyvūno veislės ir amžiaus – rezultatai atskleidė, kad periodonto ligomis daugiausiai serga vyresni nei 5 metų galvijai (20).

Kita, priešingai nei lėtinės periodonto ligos, ūmaus pobūdžio liga yra – alveolinis periostitas. Tai ūmus periodonto uždegimas, kurį sukelia bakterinė infekcija. Labiausiai ši liga paplitusi tarp veršelių ir jaunų galvijų. Ligos eigoje, susiformuoja viršutinių kaplių ir krūminių dantų įdubos, dantenų uždegimas, patinimai skruostų srityje. Skrodimų metu atlikti dantų tyrimai atskleidė, jog pažeistuose dantyse vyksta agresyvi periosto reakcija ir danties tirpimas. To pasėkoje, pažeisti dantys iškrenta, sustabdyti danties struktūros irimą neįmanoma (4).

1.3.4. Sąkandžio anomalijos

Netaisyklingas sąkandis – tai nenormalus, pakitęs dantų išsidėstymas žandikaulio lankuose arba žandikaulio struktūros pokyčiai. Sąkandžio anomalijos gali pradėti formuotis tiek pieniniuose, tiek nuolatiniuose dantyse. Dažnai pieninių dantų užsilaikymas daro įtaką nuolatinių dantų pozicijos pokyčiams (18). Sąkandžio anomalijos galvijams pasitaiko retai, išskyrus įgimtus atvejus, tačiau tada veršelis yra brokuojamas (28).

15

1.4. Galvijų amžiaus, veislės ir lyties įtaka dantų patologijoms

Dantų ligos dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus galvijams, nes laikui bėgant, vis labiau nusitrina dantų paviršiai, kaupiasi dantų akmenys. Be to, vyresnio amžiaus gyvulių dantys yra jautresni ir labiau pažeidžiami (18). Jaunus veršelius kamuoja įgimtos dantų patologijos, tokios, kaip: netaisyklingas sąkandis, netaisyklingas danties išsidėstymas danties alveolėje (29).

Literatūroje nėra vieningos nuomonės, kokių veislių galvijams yra didžiausia rizika sirgti dantų ligomis. Veislės įtaką dantų patologijoms nustatyti sunku, nes kiekviename regione veislių paplitimas labai skiriasi, taip pat ūkininkai laiko tik vieno tipo (pieninio arba mėsinio) galvijus (2). Užsienio literatūroje labiausiai minimos galvijų veislės, kurioms dažniausiai pasitaiko dantų patologijos yra fryzai, džersiai, airšyrai (30). Kituose šaltiniuose išskiriamos pieninio tipo karvės (2).

Remiantis mokslinio tyrimo rezultatais, karvėms dantų patologijos pasireškia dažniau nei buliams – dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, medžiagų trūkumo laktacijos periodu (31).

16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliekamas 2014 metų sausio - 2015 metų lapkričio mėnesiais skirtinguose galvijų ir veršelių ūkiuose, esančiuose įvairiose Lietuvos vietovėse: Papilės kaime (Akmenės raj.), Laškalnių ir Grinių kaimuose (Kelmės raj.), Pakapės kaime (Šiaulių raj.) ir Lauksargių kaime (Tauragės raj.). Tyrimas atliktas laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos bei veterinarijos įstatymų.

Vykdant tyrimą, kiekvienam galvijui buvo vertinti anamnezės duomenys bei atlikta dantų apžiūra. Kiekvienas gyvulis buvo tiriamas pagal tokį planą:

1. Anamnezės duomenų rinkimas. Šiame etape buvo surenkama informacija apie galvijų auginimo/laikymo sąlygas, veislę, amžių bei lytį. Kadangi tyrimas atliktas skirtinguose ūkiuose, skyrėsi ir gyvulių laikymo sąlygos.

2. Burnos ertmės apžiūra (vertinama dantų ir dantenų būklė). Dantų sveikatingumo įvertinimui, kiekvienas gyvulys iš pradžių buvo fiksuojamas galvijų fiksavimo garde, vėliau vykdyta apžiūra. Apžiūrint dantis ir dantenas, buvo vertinami pažeidimai – dantų apnašos, akmenys, gingivitas, lūžiai, aštrūs emalio kraštai, klibėjimas, netaisyklingas sąkandis, užsilaikiusių pieninių dantų buvimas bei fluorozė.

3. Apžiūros formos pildymas (1 priedas).

2.2. Tyrimo metodai

Galvijų dantys bei dantenos buvo tiriami apžiūros bei apčiuopos būdais. Dantų tyrimui buvo naudojamas šviesos šaltinis – rankinis žibintuvėlis bei apžiūros forma – galvijo dantų klinikinio tyrimo forma, kurioje buvo pažymimi anamnezės duomenys bei visi aptikti dantų/dantenų pažeidimai. Dantų pažeidimų nustatymas:

 Vizualiai vertinant, buvo diagnozuota: apnašos – jas matant plika akimi ant dantų vainikų, rudos spalvos sankaupos; akmenys – ant danties vainiko įvairaus dydžio bei spalvos struktūros; gingivitas – dantenų paraudimas ties vainiku; skilimai ir lūžiai – pakitusi dantų forma; netaisyklingas sąkandis – viršutinio bei apatinio žandikaulių susidūrimo kampas; užsilaikę pieniniai dantys – pieninio ir nuolatinio danties buvimas vienu metu; fluorozė – dantų spalvos pakitimai.

 Apčiuopiant, vertinta: aštrūs emalio kraštai bei klibėjimas.

Pažeidimai buvo užrašomi, panaudojant triskaitę dantų žymėjimo formą, remiantis Triadan‘o dantų numeravimo sistema. Kiekvienam gyvūnui pažeidimas buvo priskiriamas, jį aptikus bent ties vienu dantimi, nepriklausomai nuo danties tipo. Tuomet dantų tipo išskyrimas tyrimo metu taikytas tik siekiant įvertinti dažniausiai pažeidžiamus dantis.

17

2.3. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo metu gautų duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 bei SPSS 20 programų paketus.

Skaičiuojant galvijų pasiskirstymą pagal anamnezės duomenis, gyvuliai buvo grupuojami pagal laikymo/auginimo vietoves (ūkius), amžių, lytį bei veislę. Siekiant įvertinti gyvulių pasiskirstymą pagal amžių, galvijai buvo grupuojami pagal tikslų amžių, bei buvo grupuojami priskyrus juos prie atitinkamos amžiaus grupės:

 iki metų;

 nuo 1 metų iki 4;  nuo 5 metų iki 13.

Tokį amžiaus grupių pasirinkimą nulėmė galvijų dantų anatominiai bei fiziologiniai aspektai.

Skaičiuojant galvijų pasiskirstymą pagal dantų būklės rodiklius, gyvuliai buvo grupuojami bendrai pagal dantų būklės vertinimo rezultatus bei pagal rezultatus atsižvelgiant į skirtingas gyvulių laikymo/auginimo vietoves. Toks skaičiavimas vykdytas siekiant išsiaiškinti skirtingų galvijų laikymo/auginimo sąlygų įtaką dantų būklei.

Vykdant statistinę analizę, buvo skaičiuojami: pasiskirstymas, patikimumas bei koreliacija. Patikimumui skaičiuoti, taikytas „chi-kvadrato“ testas, tuo tarpu koreliacijos apskaičiuotos, vertinant jas pagal Spearman koeficientą. Duomenys laikyti patikimais, kai p<0,05.

18

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Galvijų pasiskirstymas pagal gyvenimo anamnezės duomenis

Analizuojant galvijų anamnezės duomenis, įvertinome galvijų pasiskirstymą pagal laikymo/auginimo vietoves, veislę, amžių bei lytį.

Iš viso buvo ištirta 330 (100 proc.) galvijų laisvai pasirinktuose skirtinguose Lietuvos ūkiuose. Tauragės rajono Lauksargių kaime buvo ištirti 26 galvijai, Šiaulių raj. Pakapės kaime – 23, Akmenės raj. Papilės kaime – 5, Kelmės raj. Grinių kaime ištirti 9 galvijai, ir daugiausiai gyvulių ištirta Kelmės raj. Laškalnių kaime (n=267) (10 pav.).

10 pav. Galvijų pasiskirstymas pagal laikymo/auginimo vietoves

Analizuojant galvijų pasiskirstymą veislės atžvilgiu paaiškėjo, kad mažiausiai buvo Švicų (0,3 proc., n=1) bei Olandijos juodmargių (0,3 proc., n=1), tuo tarpu Žalmargių holšteinų veislės galvijų buvo 5 (1,5 proc.), Holšteinų – 58 (17,6 proc.), Lietuvos žalųjų – 107 (32,4 proc.), bei daugiausiai buvo Lietuvos juodmargių veislės galvijų (47,9 proc., n=158) (11 pav.).

19 Analizuojant tirtų gyvulių pasiskirstymą pagal tikslų amžių paaiškėjo, kad daugiausiai buvo 3 (24,8 proc, n=82) ir 2 metų (20,6 proc., n=68) galvijų. Mažiausiai buvo 1 sav., 3 sav., 10 metų, 12 bei 13 metų amžiaus galvijų, kas sudarė po 0,3 proc. (n=1) tirtų gyvulių. Procentinė tikslaus galvijų amžiaus išraiška pateikiama 12 paveiksle.

12 pav. Galvijų pasiskirstymas pagal tikslų amžių

Vertinant gyvūnų pasiskistymą pagal amžių, atsižvelgiant į nustatytas amžiaus grupes – iki metų, nuo metų iki 4 bei nuo 5 metų iki 13 – nustatėme, kad daugiau nei pusė tirtų galvijų priklausė 1-4 metų amžiaus grupei (60 proc., n=198), 109 galvijai priklausė 5-13 metų amžiaus grupei ir mažiausiai gyvulių sudarė iki 1 m. amžiaus grupę (7 proc., n=23) (13 pav.).

20 Iš visų tirtų gyvūnų, 306 buvo patelės – karvės ir telyčios, ir 24 buvo patinai – buliai ir veršeliai. 14 paveiksle pateiktas gyvulių pasiskirstymas procentaliai.

14 pav. Galvijų pasiskirstymas pagal lytį

3.2. Galvijų dantų būklė

Siekiant ištirti galvijų dantų būklę, buvo vertinamas bendras dantų patologijų buvimas, struktūriniai ir trauminiai dantų pakitimai (dantų klibėjimas, aštrūs emalio kraštai, nulūžusių dantų buvimas, fluorozė, užsilaikę pieniniai dantys), periodonto pažeidimai (apnašos, akmenys, gingivitas), netaisyklingas sąkandis bei patologijų lokalizacija atsižvelgiant į skirtingus dantų tipus. Taip pat vertintas ir patologijų pasireiškimas atsižvelgiant į skirtingas gyvulių auginimo/laikymo vietoves.

Ištyrus galvijų dantų būklę paaiškėjo, kad 13,3 proc. (n=44) visų tirtų galvijų turėjo dantų patologijų. Šiuo atveju prie patologijų priskiriami visi aukščiau minėti dantų pakitimai, išskyrus dantų apnašas (15 pav.).

21 Kadangi dantų apnašų buvimas yra normalus reiškinys – tuomet tyrimo metu, kaip neigiamas dantų būklės rodiklis, bet ne patologija, vertintos tos apnašos, kurių buvo itin gausiai ir padengdavo didžiąją dantų dalį (16 pav.). 17 paveiksle palyginimui pavaizduoti mažai apnašų turintys dantys. Šitaip įsivertinę apnašas nustatėme, kad 33 proc. (n=109) galvijų turėjo gausiai dantų apnašų (18 pav.)

16 pav. Didžiąją danties dalį dengiančios apnašos

17 pav. Mažąją danties dalį dengiančios apnašos

22 Analizuojant gyvūnų dantų būklės duomenis nustatėme, kad daugiausiai iš visų tirtų gyvulių turėjo tokią dantų problemą, kaip aštrūs emalio kraštai (6,4 proc., n=21), tuo tarpu sekanti pagal tyrimo rezultatus yra nulūžusių dantų problema (3,9 proc., n=13). Dantų akmenis turėjo 6 tirti galvijai, klibančius dantis bei gingivitą – 5 galvijai, 2 galvijai turėjo fluorozės požymių, ir tik vienas tirtas gyvulys turėjo užsilaikiusiųjų pieninių dantų (0,3 proc., n=1). Nei vienas iš tirtų gyvulių neturėjo problemų su sąkandžiu (19 pav.).

19 pav. Galvijų pasiskirstymas pagal konkrečias dantų patologijas

Tiriant galvijų dantų būklę, taip pat buvo fiksuojama patologijų lokalizacija atsižvelgiant į dantų tipus – tuomet rezultatuose pateikiami lokalizacijos duomenys, neskiriant pagal konkrečias patologijas. Nustatėme, jog daugiausiai problemų galvijai turėjo kapliuose (61,4 proc., n=27), ties krūminiais dantimis pažeidimų turėjo 14 galvijų, ties kandžiais – 10 galvijų, ir mažiausiai galvijų turėjo pažeidimų ties iltimis (4,5 proc., n=2) (20 pav.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo atvejų, kai tas pats galvijas turėjo dantų pakitimų ties skirtingais dantimis.

23 Įvertinus turimus anamnezės duomenis paaiškėjo, kad įvairiose vietovėse, kuriose buvo atliekamas tyrimas, galvijų dantų būklė skyrėsi.

Analizuojant dantų patologijų pasireiškimą skirtinguose galvijų ūkiuose nustatėme, kad iš visų Laškalnių kaimo ūkyje tirtų galvijų 23 turėjo dantų patologijų, tuomet Grinių kaime dantų pažeidimai nustatyti 5 galvijams, Pakapės kaime – vienam galvijui, Lauksargių kaime – 15 galvijams. Nei vienas Akmenės raj, Papilės kaimo ūkyje tirtas galvijas neturėjo dantų patologijų.

Tiriant požymių tarpusavio priklausomybę nustatėme, jog skirtingose vietovėse auginamų galvijų dantų patologijų pasireiškimas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).

21 paveiksle pateikiama procentinė tirtų galvijų išraiška, skaičiuojant dantų patologijų pasireiškimą kiekvienoje vietovėje atskirai. Tuomet 22 paveiksle procentinė išraiška pateikiama skaičiuojant visų dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymą pagal vietoves.

21 pav. Galvijų pasiskirstymas pagal dantų patologijų pasireiškimą skirtingose vietovėse (I)

24 Vertinant galvijų pasiskirstymą skirtingose vietovėse pagal konkrečias dantų patologijas nustatėme, kad Laškalnių kaime tirti galvijai labiausiai pasižymėjo dantų patologijų įvairove: 5 turėjo dantų akmenis, 2 – fluorozės požymių, 6 galvijai turėjo nulūžusių dantų, 10 galvijų turėjo aštrių emalio kraštų, 3 galvijams klibėjo dantys. Nei vienas šios vietovės ūkyje auginamų gyvulių neturėjo gingivito požymių bei užsilaikusiųjų pieninių dantų.

Grinių kaime tirtų galvijų dantų būklės vertinimai pasiskirstė taip: 2 gyvuliai turėjo gingivito požymių, 1 turėjo dantų akmenų, 3 gyvulių dantys buvo nulūžę bei 3 gyvulių emalio kraštai buvo aštrūs. Nei vienas iš šioje vietovėje auginamų gyvulių neturėjo užsilaikusiųjų pieninių dantų, fluorozės požymių bei klibančių dantų.

Pakapės kaime vienas galvijas turėjo vieną dantų patologiją – užsilaikusius pieninius dantis. Iš visų Lauksargių kaime tirtų galvijų 3 galvijai turėjo gingivito požymių, 4 – nulūžusių dantų, 8 – aštrių emalio kraštų ir 2 – klibančių dantų. Nei vienas šio ūkio galvijas neturėjo akmenų, užsilaikusiųjų pieninių dantų bei fluorozės požymių.

Vertinant požymių tarpusavio priklausomybę nustatėme, jog skirtingose vietovėse auginamų galvijų tokių patologijų kaip gingivitas, nulūžę dantys bei aštrūs emalio kraštai pasireiškimas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) – galvijų laikymo/auginimo sąlygos turi įtakos aukščiau išvardintų dantų patologijų pasireiškimui.

Tokį statistinį pasiskirstymą galėjo nulemti ne tik pačios vietovės skirtumas (laikymo/auginimo sąlygos), bet ir besiskiriantis auginamų galvijų amžius, veislė, bei lytis.

23 paveiksle pateikiama procentinė galvijų pasiskirstymo išraiška, atsižvelgiant į dantų patologijų pasireiškimą kiekvienoje vietovėje atskirai.

25

23 pav. Skirtingose vietovėse auginamų galvijų pasiskirstymas pagal konkrečias dantų patologijas

(I)

24 paveiksle pateikiama procentinė galvijų pasiskirstymo išraiška, lyginant visų konkrečias dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymą pagal vietoves.

26

24 pav. Skirtingose vietovėse auginamų galvijų pasiskirstymas pagal konkrečias dantų patologijas

27

3.3. Galvijų amžiaus, veislės ir lyties įtaka dantų būklei

Vertinant galvijų dantų būklės priklausomybę nuo amžiaus nustatėme, kad daugiausiai (n=40) dantų patologijų turėjo galvijai, priklausantis 5-13 metų amžiaus grupei. 1-4 m. amžiaus grupėje 3 galvijai turėjo pakitimų vertinant dantų būklę. Paaiškėjo, kad iki 1 m. amžiaus tik vienas galvijas turėjo dantų patologiją.

Nustatėme, kad skirtingose galvijų amžiaus grupėse dantų patologijų pasireiškimas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05), kas parodo, jog galvijų amžius turi įtaką dantų patologijoms pasireikšti (25 pav.).

25 pav. Dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Išanalizavome ir skirtingo amžiaus gyvūnų pasiskirstymą pagal konkrečias dantų patologijas. Paaiškėjo, kad vienintelis dantų patologiją turintis galvijas, priklausantis iki 1 metų amžiaus grupei, turėjo užsilaukusių pieninių dantų. 1-4 metų grupėje 1 galvijas turėjo klibančių dantų, 1-o galvijo emalio kraštai buvo aštrūs bei 2-iejų galvijų dantys buvo nulūžę. Analizuojant 5-13 metų amžiaus grupę paaiškėjo, kad šiai grupei priklausantys 4 galvijai turėjo klibančių dantų, 20-ties galvijų emalio kraštai buvo aštrūs, 11 turėjo nulūžusių dantų, 2 turėjo fluorozės požymių, 6 turėjo dantų akmenų ir 5 galvijai turėjo gingivito požymių. Rezultatai parodo, kad vyresnių galvijų grupė (5-13 m.) pasižymėjo dantų patologijų įvairove, lyginant su jaunesniais gyvuliais.

Įvertinę konkrečias dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes taip pat nustatėme, kad tokių patologijų, kaip dantų akmenys, užsilaikę pieniniai dantys, nulūžę dantys bei aštrūs emalio kraštai, pasireiškimui įtakos turėjo amžius (p<0,05).

26 paveiksle pateikiamas konkrečias dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas (proc.) skirtingose amžiaus grupėse.

28

26 pav. Konkrečias dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (I)

27 paveiksle pateikiamas konkrečias dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas (proc.), lyginant skirtingas amžiaus grupes.

29 Analizuojant galvijų amžiaus įtaką dantų būklei taip pat nustatėme sekančias koreliacijas: yra stiprus ryšys (rs=0,834; p<0,05) tarp galvijų amžiaus ir apnašų buvimo, labai silpnas ryšys (rs=0,214; p<0,05) tarp galvijų amžiaus ir nulūžusių dantų buvimo, silpnas ryšys (rs=0,327; p<0,05) tarp amžiaus ir aštrių emalio kraštų buvimo, silpnas ryšys tarp amžiaus ir užsilaukusių pieninių dantų buvimo (rs=0,346; p<0,05) bei labai silpnas ryšys (rs=0,149; p<0,05) nustatytas tarp galvijų amžiaus ir dantų akmenų buvimo. Tiriant galvijų amžiaus ryšį su klibančių dantų pasireiškimu, požymių tarpusavio priklausomybės nenustatėme (rs=0,069; p=0,211). Taip pat nustatėme, kad nėra ryšio tarp amžiaus ir gingivito pasireiškimo (rs=0,097; p=0,312), tarp amžiaus ir fluorozės požymių buvimo (rs=0,104; p=0,382).

Remiantis rezultatais galima teigti, kad vyresniems galvijams formuojasi daugiau apnašų, dažniau lūžta dantys, dažniau suaštrėja emalio kraštai bet daugiau akmenų susidaro (3 lentelė).

3 lentelė. Galvijų amžiaus ir dantų pakitimų ryšys

Dantų pakitimai Galvijų amžiaus ir dantų pakitimų ryšys Koreliacijos rodiklis, rs

Apnašos 0,834*

Nulūžę dantys 0,214*

Aštrūs emalio kraštai 0,327*

Užsilaikę pieniniai dantys 0,346*

Akmenys 0,149*

Klibantys dantys 0,069

Gingivitas 0,097

Fluorozė 0,104

*p<0,05

Vertinant gyvūnų veislės įtaką dantų būklei paaiškėjo, kad iš visų tirtų galvijų, dantų patologijas turėjo Lietuvos juodmargių (n=32), Lietuvos žalųjų (n=7) bei Holšteinų (n=5) veislės atstovai.

28 paveiksle pateikiama procentinė galvijų pasiskirstymo išraiška, vertinant pagal skirtingas veisles.

30

28 pav. Dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas pagal veisles (I)

29 paveiksle pateikiama procentinė gyvūnų pasiskirstymo išraiška, analizuojant dantų patologijų pasireiškimą kiekvienos veislės grupėje.

29 pav. Dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas pagal veisles (II)

Išanalizavę dantų patologijų pasireiškimą tarp skirtingų veislių nustatėme, kad Lietuvos juodmargių veislės tarpe 4 galvijai turėjo klibančių dantų, 16-os galvijų emalio kraštai buvo aštrūs, 10 turėjo nulūžusių dantų, 1 galvijas turėjo užsilaukusių pieninių dantų, 2 galvijai turėjo dantų akmenų ir 5 – turėjo gingivito požymių. Tuo tarpu Lietuvos žalųjų veislės grupėje 3-jų galvijų emalio kraštai buvo aštrūs, 2-iejų – nulūžę dantys, 1 galvijas turėjo fluorozės požymių ir 3 gyvuliai turėjo dantų akmenų. Holšteinų grupėje 1 galvijas turėjo klibančių dantų, 2-iejų emalio kraštai buvo aštrūs, 1 turėjo nulūžusių dantų, 1 – fluorozę ir vienas – dantų akmenis.

Nustatėme, kad tarp galvijų dantų patologijų ir tirtų veislių nėra priklausomybės – veislė neturi įtakos galvijų dantų būklei.

30 paveiksle pateikiama procentinė galvijų pasiskirstymo išraiška, vertinant konkrečių dantų patologijų pasireiškimą kiekvienoje veislės grupėje.

31

30 pav. Konkrečias dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymas pagal veisles (I)

31 paveiksle pateikiama procentinė galvijų pasiskirstymo išraiška, lyginant konkrečių dantų patologijų pasireiškimą tarp skirtingų veislių grupių.

32 Nustatėme, kad 43 patelių (karvių/telyčių) ir 1 patinas (bulius) turėjo dantų patologijų. Vertinant galvijų lyties įtaką dantų patologijų pasireiškimui nustatėme, kad tarp galvijų lyties ir dantų patologijų pasireiškimo priklausomybės nėra – lytis neturi įtakos patologijų pasireiškimui.

32 paveiksle, interpretuojant vertikaliai nuo apačios, 1 skaičius parodo dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymą (proc.) pagal lytį, tuomet 2 skaičius parodo dantų patologijas turinčių galvijų pasiskirstymą (proc.) lyties grupėje.

33

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Literatūroje plačiai aprašoma daugelis dantų patologijų galvijams. Sunku išskirti vieną ar kelias pagrindines ligas, nes vienoms jų įtaką daro galvijo produkcijos tipas (mėsinis ar pieninis galvijas), kitoms įtakos turi galvijo veislė, mityba ir racionas bei daugelis kitų veiksnių (2,3). Mūsų tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausiai pasitaikantis dantų pakitimas yra aštrūs emalio kraštai (n=21), antroje vietoje – dantų lūžiai (n=13). Priešingi rezultatai pateikti Tuns S. moksliniame straipsnyje: daugiausiai tirtų galvijų turėjo periodonto pažeidimų bei dantų struktūrinių pokyčių, tuomet trauminių pažeidimų buvo diagnozuota mažiausiai (20). Rezultatų skirtumą galėjo nulemti skirtingos galvijų laikymo/auginimo sąlygos. Dažniausiai galvijams dantų skilimai ir lūžiai atsiranda įvairių traumų metu, o per visą tyrimo periodą teko matyti, kai karvės bėgdamos paslysta ir krenta ant kieto grindinio arba susižaloja atsitrenkdamos snukiu į aštrius kampus.

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad dantų lūžiai dažnai komplikuoja galvijo maitinimosi procesą, todėl gyvūnai pastebimai suliesėja (30).

Renkant duomenis, kokios dantų patologijos galvijams dažniausiai aptinkamos, fiksavome jų lokalizaciją. Surinkti duomenys parodė, jog dažniausiai dantų patologijos lokalizavosi kapliuose (n=27). Sprendžiant iš to, kad didžioji dalis patologijų lokalizavosi kapliuose, galima teigti, kad šie dantys yra taip anatomiškai išsidėstę, jog pirmuosius dantų pokyčius (klibėjimas, apnašos) pastebėti sunku. Todėl vis besikaupiančios dantų apnašos ir mechaniškas dantų dirginimas ilgainiui sąlygoja tolimesnį patologinį procesą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kapliai yra tvirčiausiai savo alveolėje įsitvirtinę dantys (7). Todėl jų klibėjimas ir kiti sutrikimai, sąlygojantys danties nestabilumą dantų lanke, sukelia dideles komplikacijas.

Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingose gyvūnų laikymo/auginimo vietovėse dantų būklė statistiškai reikšmingai skyrėsi – dantų būklei turėjo įtakos besiskiriančios ūkių sąlygos: gyvūnų laikymo vietos saugumas bei šėrimo ypatumai.

Literatūros autorių teigimu, dantų pakitimai dažniausiai aptinkami vyresnio amžiaus galvijams (19), kas sutapo su mūsų tyrimo rezultatais – dantų patologijas daugiausiai (n=40) buvo diagnozuotos vyresnio amžiaus (5-13 metų) galvijams. Mūsų tyrimas taip pat atskleidė, kad yra amžiaus bei dantų patologijų koreliacija, parodanti dažnesnį apnašų, akmenų, nulūžusių dantų bei aštrių emalio kraštų pasireiškimą vyresniems galvijams.

Vienų autorių šaltiniai teigia, kad Fryzai, Džersiai, Airšyrai dantų ligomis serga dažniau nei kitų veislių galvijai (30). Kituose moksliniuose šaltiniuose išskiriama pieninio tipo galvijų grupė (31). Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai (n=32) dantų patologijų turėjo Lietuvos juodmargių veislės galvijai. Lietuvos juodmargių veislės karvės yra priskiriamos pieninių galvijų

34 tipui. Taigi, galime teigti, kad mūsų duomenys patvirtina faktą, jog pieninio tipo galvijai yra labiau linkę sirgti dantų ligomis.

Atsižvelgiant į galvijų lytį, literatūroje vienareikšmiškai teigiama, jog karvės turi daugiau dantų pakitimų nei buliai. Dažniausiai dantų patologijų priežastys karvėms kyla dėl kalcio apykaitos procesų organizme laktacijos periodu. To pasėkoje, vystosi danties struktūros pokyčiai – dantis minkštėja ir tampa paslankus savo alveolėje (31). Mūsų tirti duomenys patvirtina šį teiginį, nes 97,7 proc. visų galvijų, turėjusių dantų patologijų, buvo karvės.

Taip pat siūlome atlikti panašų – dantų būklės vertinimo galvijams tyrimą, pasirinkus detalesnius vertinimo kriterijus bei surenkant daugiau anamnezės dėl laikymo sąlygų. Tokiu būdu būtų galima įvertinti konkrečių sąlygų įtaką galvijų dantų sveikatingumui.

35

IŠVADOS

1. Surinkus anamnezės duomenis nustatyta, kad daugiausiai gyvūnų buvo iš Kelmės rajono Laškalnių kaimo, Lietuvos juodmargių veislės, priklausė 5-13 metų amžiaus grupei, patelės (karvės bei telyčios).

2. Galvijams nustatyti sekantys dantų pažeidimai: dantų apnašos, akmenys, gingivitas, lūžiai, aštrūs emalio kraštai, klibėjimas, užsilaikusių pieninių dantų buvimas bei fluorozė. Dominuojančios patologijos – lūžiai ir aštrūs emalio kraštai. Nei vienas tirtas gyvūnas neturėjo sąkandžio patologijų. Taip pat nustatyta, kad galvijų dantų patologijų pasireiškimui turi įtakos skirtingos laikymo bei auginimo sąlygos.

3. Galvijų dantų patologijų pasireiškimui turi įtakos amžius, tačiau nuo veislės bei lyties dantų būklė nepriklauso.

36

REKOMENDACIJOS

1. Kadangi 44 iš 330 galvijų turėjo dantų pažeidimų, siūloma atsižvelgti į dantų problemas galvijų ūkiuose bei įvesti reguliarią dantų apžiūrą.

2. Remiantis tyrimo rezultatais, siūlome atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas – sudaryti jas kuo įmanoma saugesnes gyvūnams, kad varomi, jie nesusidaužytų ir nepatirtų traumų, šiuo atveju – dantų.

3. Siūlome įvesti Triskaitę dantų žymėjimo formą galvijams: daktaras Michael Floyd 1991 metais įvedė triskaitę dantų žymėjimo formą, kuri yra naudojama iki šiol ne tik gyvūnų bet ir žmonių dantims (32). Pagal šią formą, pirmasis dantų žymėjimo skaičius yra dantų lanko skaičius, o sekantis skaičius nurodo danties skaičių. Pavyzdžiui, danties žyma 208: 2 skaičius reiškia lanką, kurioje pusėje yra dantis, o 08 tai danties skaičius, einantis iš eilės nuo lanko pradžios (32). Dantų lankai numeruojami taip:

1 - žymimi viršutinio žandikaulio dantys, esantys dešinėje pusėje; 2 - žymimi viršutinio žandikaulio dantys, esantys kairėje pusėje; 3 - žymimi apatinio žandikaulio dantys, esantys kairėje pusėje;

4 - žymimi apatinio žandikaulio dantys, esantys dešinėje pusėje (33 pav.).

Mes siūlome šią triskaitę dantų žymėjimo sistemą pritaikyti galvijų dantims žymėti. Kiekvienoje lanko pusėje galvijų dantys numeruojami nuo 1 iki 10. Pradžia nuo priekinio centrinio kandžio, kuris žymimas 1, baigiasi paskutiniuoju krūminiu dantimi, kuris žymimas 10.

37

PADĖKA

Noriu padėkoti savo darbo vadovui doc. dr. Algis Noreikai už suteiktą pagalbą bei patarimus ruošiant magistro baigiamąjį darbą.

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Andrews AH, Blowey RW, Boyd H, Eddy RG. Bovine medicine diseases and husbandry of cattle. 2nd ed. USA: Blackwell Science Ltd; 2004. P. 824-825.

2. Heinrichs AJ, Buckmaster DR, Lammers BP. Processing, mixing and particle size reduction of forages for dairy cattle. Journal of animals science. 1999; 77:180-186.

3. Thomas HS. The cattle health handbook: preventive care, disease treatmeant & emergency procedures for promoting the well-being of your beef or dairy herd. London: Storey Pub; 2009. P. 236-244.

4. Blowey RW, Weaver AD. Color atlas of diseases and disorders of cattle. 3rd ed. St. Louis: Elsevier Mosby; 2011. P. 60-65.

5. Itoh I, Usami A, Saito H, Sukekawa R. Coronal Cementogenesis in cattle molar teeth. Journal of oral biosciences. 2005; 47(4):335-343.

6. Konig HE, Liebich HG. Veterinary anatomy of domestic mammals. 6th ed. Stuttgart: Schattauer; 2007. P. 316-319.

7. Sten S. Bovine teeth in age assessment from medieval cattle to belgian blue methology, possibilities and limitations [PhD thesis]. Stockholm: Stockholm University, Department of odotology; 2004.

8. Frandson RD, Lee W, Fails AD. Anatomy and physiology of farm animals. 7th ed. USA: Wiley-Blackwell; 2009. P. 337-339.

9. Dyce KM, Wolfgang SO, Wensing CJG. Textbook of veterinary anatomy. 4th ed. St. Louis: Saunders elsevier; 2010. P. 106-108.

10. Falla-Sotelo FO, Rizzutto MA, Tabacniks MH, Added N, Barbosa MDL, Markarian RA, Quinelato A, Mori M, Youssef M. Analysis and Discussion of Trace Elements in Teeth of Different Animal Species. Brazilian Journal of Physics. 2005; 35(3):761-762.

11. Yassen GH, Platt JA, Hara AT. Bovine teeth as substitute for human teeth in dental research: a review of literature. Journal of Oral Science. 2011; 53(3):273-282.

12. Constantinescu GM, Constantinescu IA. Clinical dissection guide for large animals. 2nd ed. USA: Iowa State press; 2010. P. 397-418.

39 14. Veličkaitė S, Piličiauskienė G, Daugnora L, Monstvilienė E, Kvalkauskas J. Arklių ir galvijų amžiaus nustatymo pagal dantų aukštį metodų įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. 2008; 41(63):101-106.

15. Raines CR, Dikeman ME, Unruh JA, Hunt MC, Knock RC. Predicting cattle age from eye lens weight and nitrogen content, dentition, and United States Department of Agriculture maturity score. Journal of Animal Science. 2008; 86:3557–3567.

16. Telldahl Y. Ageing Cattle: The Use of Radiographic Examinations on Cattle Metapodials from Eketorp Ringfort on the Island of Öland in Sweden. PLoS One. 2015; 10(9):1-18.

17. Pace JE, Wakeman DL. Determining the age of cattle by their teeth [PhD thesis]. Florida: University of Florida, The Institute of food and agricultural sciences (IFAS); 2004.

18. Ensminger ME, The Stockman’s Handbook. 6th ed. Kansas: Vero Media Inc; 1992. 19. Torell R. Methods of determining age of cattle. Cattle producer‘s library. 2003; 712:1-3. 20. Tuns S. Incidence and types of dental affections in cattle. Lucrări stiinłifice medicină

veterinară. 2010; 43(1):304-311.

21. Patra RC, Dwivedi SK, Bhardwaj B, Swarup D. Industrial fluorosis in cattle and buffalo around Udaipur, India. The Science of the total environment. 2000; 253:145-150.

22. Ulemale AH, Kulkarni MD, Yadav GB, Samant SR, Komatwar SJ, Khanvilkar AV. Fluorosis in Cattle. Veterinary World. 2010; 3(11):526-527.

23. Kierdorf H, Zeiler J, Kierdorf U. Problems and pitfalls in the diagnosis of linear enamel hypoplasia in cheek teeth of castle. Journal of archaeological science. 2006; 33:1690-1695. 24. Zachary JF, McGavin MD. Pathologic basis of veterinary disease. 5th ed. USA: Elsivier

Mosby; 2012. P. 330-332.

25. Holmstrom SE. Veterinary Dentistry: A Team Approach. 2nd ed. St. Louis: WB Saunders; 2012.

26. Gorrel C. Veterinary Dentistry for the General Practitioner. 2nd ed. St. Louis: WB Saunders; 2013.

27. Niemiec BA. Dental radiography series the importance of dental radiography. An official journal of the NAVC. 2015; 5(3):18-25.

28. Bellows J. Occlusions and Malocclusions [Internet]. 2013 [cited 2015 December 2].Available from:http://www.stca.biz/index.php?option=com_content&view=article&id=564%3Aocclusi ons-and-malocclusions&catid=333%3Adental-care-and-issues&Itemid=100

40 29. Smith BP. Large animal internal medicine. 4rd ed. St. Louis: Elseviermosby; 2009. P.

676-679.

30. Wiener G, Forster J. Variation in the age at emergence of incisor teeth in cattle of different breeds. British society of animal production. 1982; 35:367-373.

31. Whiting KJ, Brown SN, Browne WJ, Hadley PJ, Knowles TG. The anterior tooth development of cattle presented for slaughter: an analysis of age sex and breed. Cambridge journal: animal. 2013; 7(08):1323-1331.

32. Klugh DO. Principles of Equine Dentistry, London: Manson Publishing, 2010; P 27-28.

41

PRIEDAI

1 priedas. Dantų apžiūros forma

GALVIJO DANTŲ APŽIŪRA

Požymis

Yra Nėra

Savininkas: Adresas: Data Veislė: Amžius: _Apnašos

TRISKAITĖ VERTINIMO SISTEMA Akmenys

101 201 Gingivitas

102 202 Lūžiai

103 203 Aštrūs emalio kraštai

104 204 Klibėjimas 105 205 Geras sąkandis 106 206 Fluorozė 107 207 Užsilaikę pieniniai 108 208 Pastabos: 109 209 110 210 Dešinė Kairė 411 311 410 310 409 309 408 308 407 307 406 306 405 305 404 304 403 303 402 302 401 301