LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gabrielė Letkauskienė
Atpalaiduojančio masažo poveikis arklių tam tikrų fiziologinių
rodiklių atsistatymui po fizinio krūvio
An effect of a relaxing massage on recovery of particular physiological
indicators of horses after a physical exertion
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
2
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Atpalaiduojančio masažo poveikis arklių tam tikrų fiziologinių rodiklių atsistatymui po fizinio krūvio“.
1. Yra atliktas mano pačios Gabrielės Letkauskienės.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Gabrielė Letkauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Gabrielė Letkauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Prof. Mindaugas Malakauskas
(data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) _____________________________________________________________________ 2) _____________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS:
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Arklių gerovės užtikrinimo svarba ... 10
1.1.1. Teisingo žirgų treniravimo principai ... 11
1.2. Fizioterapijos istorija ir taikymas ... 12
1.3. Fizinės terapijos metodai ... 14
1.3.1. Akupunktūra ... 15
1.3.2. Termoterapija ... 16
1.3.3. Manualinė terapija ... 17
1.3.4. Hidroterapija ... 18
1.4. Masažas ... 18
1.4.1. Masažo poveikis, indikacijos ir kontraindikacijos ... 20
1.4.2. Pagrindiniai masažo judesiai ... 21
1.4.3. Masažų įvairovė ... 22
1.4.4. Mastersono metodas ... 23
1.4.5. Tempimo pratimai ... 24
1.5. Termografija ir jos taikymas veterinarinėje medicinoje ... 25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 27
2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 27
2.2. Tyrimo organizavimas ... 28
2.2.1. Klinikinis tyrimas ... 28
2.2.2. Laboratoriniai tyrimai ... 31
2.2.3. Masažo atlikimas ir atsipalaidavimo požymių vertinimas ... 32
2.2.4. Kvėpavimo dažnio, pulso ir kūno paviršiaus temperatūros nustatymas ... 33
2.3. Duomenų grupavimo principai ir statistinė analizė ... 34
3. TYRIMO REZULTATAI ... 36
3.1. Bendra sveikatos būklė ... 36
3.2. Atsipalaidavimo požymiai ... 38
3.3. Kvėpavimo pokyčiai ... 42
4
3.5. Kūno paviršiaus temperatūros pokyčiai ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
IŠVADOS ... 49
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 50
5
SANTRAUKA
Atpalaiduojančio masažo poveikis arklių tam tikrų fiziologinių rodiklių atsistatymui po fizinio krūvio
Gabrielė Letkauskienė Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti atpalaiduojančio masažo poveikį arklių kvėpavimo dažniui, pulsui ir kūno paviršiaus temperatūrai prieš fizinį krūvį ir po jo, bei arklių atsipalaidavimui ir gerovei. Tyrimas buvo atliekamas 2016 m. birželio – spalio mėn. Lietuvoje ir Suomijoje. Tyrime dalyvavo 64 kliniškai sveiki žirgai, suskirstyti į kontrolinę ir bandomąją grupes po 32 žirgus taip, kad abiejose grupėse būtų vienodas skaičius arklių – po 12 kumelių, 10 eržilų ir 10 kastratų. Visiems tyrime dalyvavusiems žirgams buvo atliktas klinikinis tyrimas. Visi žirgai buvo treniruojami užtikrinant vienodo intensyvumo fizinį krūvį. Bandomosios grupės žirgams iš karto po fizinio krūvio buvo atliekamas atpalaiduojantis masažas, remiantis licencijuoto masažų terapeuto Jean-Pierre Hourdebaigt pateiktais nurodymais. Visiems žirgams kvėpavimo dažnis ir pulsas matuoti prieš treniruotę, iš karto po treniruotės ir tris kartus kas 10 min., o kūno paviršiaus temperatūra – prieš treniruotę, iš karto po treniruotės ir po 30 minučių. Kiekvienos masažo procedūros metu buvo stebimas žirgas ir fiksuojami pastebėti atsipalaidavimo požymiai. Atliekant statistinę analizę, buvo skaičiuota dispersinė analizė (ANOVA) taikytas neparametrinis Vilkoksono suderintųjų porų testas bei parametrinis porinis Stjudento t-testas, taip pat įvertinta koreliacija kontrolinės ir bandomosios grupių viduje. Tyrimo metu nustatyta, kad atpalaiduojančio masažo taikymas žirgams statistiškai patikimai padeda greičiau atsistatyti kvėpavimo dažniui ir pulsui po fizinio krūvio. Taip pat buvo nustatyti dažniausiai pasireiškę atsipalaidavimo požymiai. Atpalaiduojantį masažą rekomenduojama taikyti treniruočių ir varžybų metu.
6
SUMMARY
An effect of a relaxing massage on recovery of particular physiological indicators of horses after a physical exertion
Gabriele Letkauskiene The Master’s thesis
The study was aimed at assessing an effect of a relaxing massage on the equine respiratory rate, heart rate and a body surface temperature before and after a physical exertion and on relaxation and well-being of horses. The study has been carried out during a period between June and October 2016 in Lithuanian and Finland. 64 clinically healthy horses divided into control and experimental groups of 32 horses each, i.e. 10 mares, 10 stallions and 10 castrated horses in each group took part in the study. All horses that took part in the study have undergone a clinical test. All horses have been trained by ensuring a physical exertion of equal intensity. A relaxing massage based on indications of a licensed massage therapist Jean-Pierre Hourdebaigt have been carried out for the horses of the experimental group immediately after a physical exertion. A respiratory rate and pulse of all horses has been measured before exercise, immediately after exercise and three times every 10 minutes, and a body surface temperature has been measured before exercise, immediately after exercise and after 30 minutes. A horse has been observed during each massage procedure and the noticed signs of relaxation have been recorded. Analysis of variance (ANOVA) has been calculated during the statistical analysis, also the non-parametric Wilcoxon signed-rank test and the parametric conjugated Student's t-test have been applied, a correlation inside the control and the experimental groups has been assessed. It has been found out during the study that a relaxing massage applied for horses statistically reliably helps to restore a respiratory rate and a heat rate much faster after a physical exertion. Also the most common signs of relaxation have been determined. It is recommended to use a relaxing massage during exercise and race.
7
SANTRUMPOS
m. – metai mėn. – mėnesis min. – minutė
CAVM – Complementary and Alternative Veterinary Medicine (komplementari ir alternatyvi veterinarinė medicina)
m. e. – mūsų era a. – amžius
Si Mu An Ji Ji – žirgų priežiūros ir elgesio su žirgais metodų kolekcija Kinijoje PEMF – Pulsed Electromagnetic Field (pulsinis elektromagnetinis laukas)
UNESCO – United Nations Educational Scientific and Cultural Organization (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija)
TCVM – Traditional Chinese Veterinary Medicine (tradicinė kinų veterinarinė medicina) val. – valanda
MRSA – Methicillin-Resistant Staphylococcus Aureus (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas) s. – sekundė
sav. – savaitė nuotr. – nuotrauka
NBCAAM – Animal Acupressure & Massage Practitioners (Nacionalinė gyvūnų akupresūros ir masažo sertifikavimo taryba)
MM – Masterson Method (integruotas įvairių technikų masažo metodas) C7-T1 – Nuo septinto kaklo slankstelio iki pirmo krūtinės slankstelio IRT – infraraudonųjų spindulių termografija
KPT – kūno paviršiaus temperatūra KPL – kapiliarų prisipildymo laikas BKT – bendra kūno temperatūra g – gramai ml – mililitrai Kv. – kvėpavimo dažnis P. – pulsas TR – treniruotė proc. – procentai
WBC – bendras leukocitų kiekis LYM (LY) – limfocitų kiekis
8 MID (MI) – vidutinio dydžio ląstelių (monocitų ir eozinofilų) kiekis
GRA (GR) – granuliocitų kiekis PLT – trombocitų kiekis
RBC – eritrocitų kiekis HGB – hemoglobinas HCT – hematokritas
MCV – vidutinis eritrocitų tūris
MCH – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite
9
ĮVADAS
Alternatyviosios (papildomos) terapijos yra vienos iš labiausiai prieštaringų ir neapibrėžiamų veterinarinėje medicinoje. Fizinė terapija yra dalis alternatyviosios medicinos, dažniausiai taikoma arkliams. Daugiausiai žinių apie šios praktikos įrodymais pagrįstą teigiamą poveikį yra žmonių medicinoje [1]. Fizioterapija sparčiai taikoma sportinių žirgų gydymui ir reabilitacijai [2]. Sporto medicinai priklausantys fizinės terapijos metodai taikomi įvairių skeleto-raumenų sutrikimų gydymui, yra labai svarbūs ne tik elitiniams sportiniams žirgams, bet ir vidutiniškai treniruojamiems arkliams [1,3]. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp fizioterapijos ir bendrosios medicinos yra tas, kad siekiama vertinti ir valdyti pacientų funkcijas, o ne susikoncentruoti į tikslią diagnozę [4]. Fizioterapeutų tikslas yra atstatyti tas funkcijas ir išvengti paciento skausmo [5].
Masažas – tai paprasta, bet efektyvi priemonė siekiant atkreipti gyvūno dėmesį, įgyti pasitikėjimą ir sukurti žymiai saugesnius darbo santykius su gyvūnu. Masažo procedūros ypač naudingos baikštiems, nervingiems, mažai arba visai neturintiems kontakto su žmonėmis arkliams, kadangi būtina juos nuraminti ir išmokyti pasitikėti žmonėmis [6]. Arklių masažo terapija yra žinoma nuo viduramžių. Masažai naudingi fiziškai ir psichiškai [7,8]. Nustatyta, kad taikant masažą arkliams vykdoma sužalojimų prevencija, taigi mažėja išlaidos vaistams ir veterinarinėms intervencijoms [9,10]. Masažo metu skatinamas raumenų atsipalaidavimas, mažinamas skausmas, gerinama kraujotaka ir limfos drenažas [7,9,11,12]. Ši terapija ramina centrinę nervų sistemą [12,13], mažina nuovargį ir stresą [7,8], greitina funkcijų atsistatymą iki normos [9,11,14]. Masažo terapija yra reabilitacinė priemonė, ši procedūra gerina gyvūno sveikatą, darbingumą ir gerovę [10].
Modernioji veterinarinė medicina turėtų plėsti žinias apie visas esamas, įrodymais grįstas terapijas, bei jų pritaikymo galimybes [15].
Darbo tikslas: Įvertinti tam tikrus arklių fiziologinius rodiklius prieš fizinį krūvį ir po jo, bei
įvertinti atpalaiduojančio masažo įtaką šių rodiklių pokyčiams.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti arklių pulso pokyčius taikant atpalaiduojantį masažą.
2. Įvertinti arklių kvėpavimo dažnio pokyčius taikant atpalaiduojantį masažą.
3. Įvertinti arklių kūno paviršiaus temperatūros pokyčius taikant atpalaiduojantį masažą. 4. Nustatyti dažniausiai pasireiškusius arklių atsipalaidavimo požymius.
5. Įvertinti lyties, veislės, amžiaus ir laikymo būdo įtaką kvėpavimo dažniui, pulsui ir kūno paviršiaus temperatūrai.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arklių gerovės užtikrinimo svarba
Arklys yra bandos gyvūnas, kuriam svarbūs socialiniai ryšiai su kitais savo rūšies individais. Natūralioje gamtoje šis gyvūnas yra plėšrūnų grobis, todėl instinktyviai bėga pajautęs realų ar įsivaizduojamą pavojų [16,17]. Norint suprasti prijaukinto arklio elgesį reikia atkreipti dėmesį į šių gyvūnų protėvių elgseną laukinėje gamtoje. Šių gyvūnų instinktyvus elgesys yra tiesiogiai susijęs su išgyvenimu. Arkliai bandose daugiausiai bendrauja kūno kalba (Priedas Nr. 1), todėl suprasti žirgo rodomus signalus yra labai svarbu [17].
Arkliai yra jautrūs ir protingi [18], o tuo pačiu ir pavojingi gyvūnai dėl savo dydžio, jėgos ir natūralaus baikštumo, dėl kurio gali susižeisti patys ir sužeisti arba net mirtinai sužaloti žmones, esančius aplink juos. Šie gyvūnai labai nepakantūs skausmui, todėl jiems būtini švelnūs prisilietimai ir ramus elgesys, siekiant užtikrinti ne tik žirgo fizinę sveikatą, bet ir žmonių saugumą [6].
Prijaukinus arklius atsirado du pagrindiniai požiūriai į žmogaus ir arklio santykius. Pirmasis požiūris yra panašus į šunų prijaukinimo – kai žmogus stengiasi dominuoti prieš arklius. Toks santykis atrodo kaip auklėjimas, kurio tikslas – gyvūno paklusnumas ir nuolankumas. Šis požiūris dažnai pasitaiko tarp žirgų trenerių ir raitelių. Antrasis požiūris yra paremtas bendravimu su arkliu ir jo elgesio supratimu. Dėl neteisingo pirmojo požiūrio daug jaunų ir sveikų žirgų turi elgsenos sutrikimų. Netinkamas arklio elgesys gali būti labai pavojingas ar net mirtinas, todėl labai svarbu gerinti rūpinimąsi arkliais ir jų treniravimą, naudojantis visomis jų gerovę užtikrinančiomis priemonėmis [19].
Gyvūnų gerovės moksle vis daugiau nerimo kelia gyvūnų naudojimas sporte, kadangi nėra tikslių gerovės matavimo metodikų [20]. Viena iš pavojingiausių jojimo rungčių yra lenktynės. Kitos žinomos žirgų sporto šakos yra išjodinėjimas, trikovė, konkūras, medžioklė, Vesterno jojimas, statinių žaidimas, rodeo, laisvalaikio jodinėjimas [21].
Išjodinėjimo treniravimo metu raitelis valdo arklį, kuris privalo parodyti eiseną žingsniuojant, bėgseną risčiuojant ir šuoliuojant, o taip pat ir perėjimus tarp šių veiksmų. Tam, kad tokia treniruotė būtų sėkminga, turi būti labai geras tarpusavio supratimas tarp raitelio ir žirgo. Toks santykis priklauso nuo raitelio patirties ir arklio individualaus elgesio. Visuotinai pripažinta, kad žirgo treniravimas kartu su kitais faktoriais (priežiūra, transportavimu ar oro sąlygomis) veikia jo veiksmus ir kartais gali kelti tam tikrą stresą. Stresoriai gali būti bet kokie nauji išoriniai pokyčiai, jie veikia homeostazę, elgesį ir fiziologinius parametrus [20].
Tinkamas kraujo ir limfos judėjimas kūne, teisinga laikysena kartais yra net neįmanomi arkliams, kurie jaučia nuolatinį stresą. Sumažinus ar panaikinus gyvūnui įtampą, jo judesiai natūraliai pailgėja, jis silpniau jaučia skausmą, atsiradusį dėl streso [22]. Arkliams, kurie yra
11 naudojami jodinėjimui ir ypač lenktynėse, yra didesnė tikimybė patirti įvairius sužalojimus dėl pastovios įtampos ir labai daug jėgų reikalaujančio fizinio krūvio [23].
1.1.1. Teisingo žirgų treniravimo principai
Profesionalūs treneriai žino, kad lavinti gyvūno psichiką yra taip pat svarbu, kaip treniruoti širdį ar raumenis [24]. Laiko leidimas su arkliu jau yra jo treniravimas, kadangi gyvūnas kiekvieną akimirką mokosi kaip elgtis ir kaip reaguoti į tam tikrus veiksmus. Pagrindiniai teisingo žirgo treniravimo principai:
Kantrybė – ramybė yra privaloma, nes kitu atveju gyvūnas nustoja pasitikėti ir gerus rezultatus pasiekti labai sunku, o kartais net neįmanoma.
Tam tikros žinios ir jų taikymas – būtina suprasti gyvūno elgesį ir to elgesio priežastis, nes labai retai žirgas elgiasi blogai, jei yra ramus ir suvokia, ko iš jo norima.
Jokio fizinio smurto – jei su arkliu yra elgiamasi naudojant grubią fizinę jėgą, jis dirba neanalizuodamas aplinkos, gali tapti nenuspėjamai agresyvus arba nepastovus ir bailus. Žinojimas, kada žmogui trumpam nueiti nuo gyvūno ir kada visai nutraukti treniruotę –
negatyvios emocijos (pyktis, liūdesys) turi tik neigiamą poveikį treniruočių kokybei, dirbti su gyvūnu galima tik teigiamai nusiteikus ir sukoncentravus visą dėmesį į jį.
Nepanikuoti – klaidos kartais neišvengiamos.
„Nėra blogų mokinių, yra tik blogi mokytojai“ – jei rezultatai netenkina, pirmiausiai reikia išanalizuoti taikytus metodus.
Treniruotė turi būti maloni ir žirgui, ir treneriui – atsipalaidavimas visada geriau už stresą, treniruotė turi būti kaip žaidimas.
Kiekvienas arklys yra ypatingas – būtina įvertinti jo charakterį, įgimtas savybes ir tada individualiai pritaikyti tai, kas labiausiai tinka tam gyvūnui.
Žirgas visada turi būti svarbiausias – negali būti treniruotės rezultatas svarbiau už gyvūno savijautą ir gerovę [18].
Prieš pradedant treniruoti žirgą labai svarbu nustatyti jo fizinę būklę. Pirmiausiai reikia žinoti, kad gyvūno nepaklusnumas yra tiesiogiai susijęs su fiziniu diskomfortu, kurį jis jaučia tuo metu. Širdies susitraukimų dažnis yra vienas iš geriausių ir lengviausių metodų fizinės būklės nustatymui. Pulsas yra matuojamas stetoskopu iškart po vidutinio intensyvumo fizinio krūvio (15 min. bėgimo risčia) ir jis turėtų būti nuo 120 iki 140 dūžių per min. Tuomet žirgas turėtų ramiai stovėti arba lėtai vaikščioti apie 5 min. ir vėl matuojamas pulsas. Jei arklio fizinė būklė yra gera – bus apie 60 dūžių per min., o jei širdies susitraukimų dažnis vis dar bus daugiau nei 72 dūžiai per min., tai reiškia, kad šis fizinis krūvis gyvūnui yra per didelis. Po 20 – 30 min. poilsio periodo širdies darbas turėtų būti
12 toks pat, kaip ir prieš treniruotę [25]. Intensyvios treniruotės metu kvėpavimas negali būti dažnesnis kaip 100 įkvėpimų per min. [17], o širdies darbas gali būti net 210 – 240 dūžių per minutę [24].
Pagrindinė žirgų treniravimo problema yra gyvūno persitempimas, kurį galima apibūdinti lėtiniu nuovargiu [24]. Jei gyvūnas jaučiasi nepatogiai treniruočių metu, pastebimi skausmo požymiai, tai dažniausiai jis yra persitempęs [17]. Ši būsena būdinga arkliams, kurių treniruotės yra per didelio intensyvumo arba gyvūnas nebuvo pradėtas treniruoti palaipsniui didinant fizinį krūvį. Toks staigus ir per didelis fizinis krūvis traumuoja gyvūną ir sukelia neigiamas pasekmes kaulams, sausgyslėms ir kitoms anatominėms struktūroms. Persitempę arkliai liesėja, treniruočių ar varžybų rezultatai prastėja ir galiausiai gyvūnas tampa nebetinkamas sportui. Tokiems žirgams būtinas ilgas atsigavimo laikotarpis [24]. Patartina persitempusiam gyvūnui suteikti 2 – 3 sav. visišką ramybę [17].
Treniruočių programos kiekvienam arkliui turi būti sudaromos individualiai, atsižvelgiant į jo temperamentą ir galimybes. Taip pat reikia atsižvelgti į treniruočių tikslą [24]. Pagrindinė taisyklė teisingo žirgo treniravimo yra gyvūno gerovės užtikrinimas. Taigi, negali būti jokio smurto, turi būti kuo mažiau streso ir baimės [18].
Trijų metų amžiaus žirgo skeletas vis dar formuojasi, tačiau jį jau galima pradėti treniruoti. Jodinėti reikėtų tik ramiai ir tik mažo svorio raiteliams. Pagrindinis tokio amžiaus arklio treniruočių tikslas turėti būti pratinimas prie fizinio krūvio vengiant bet kokio fizinio streso. Treniruotės trukmė pradžioje neturėtų būti ilgesnė kaip 25 min., palaipsniui laiką ilginant – pridedant po 5 min. Reikia vengti šuolių per kliūtis. Keturių metų amžiaus žirgą galima pradėti mokyti tam tikros laikysenos. Treniruotės trukmė turėtų būti apie 45 min. ir jos metu gyvūnas gali žingsniuoti, bėgti risčia ir šuoliuoti. Kadangi šiame amžiuje daugelio veislių žirgų sąnariai dar nėra pilnai susiformavę, reikėtų vengti šuolių per kliūtis, bei risčiavimo nuokalnėmis. Penkių metų amžiaus žirgas yra subrendęs ir palaipsniui gali būti treniruojamas įvairiomis kryptimis [25].
1.2. Fizioterapijos istorija ir taikymas
Komplementari ir alternatyvi veterinarinė medicina (angl. trumpinys CAVM) – nevienalytė prevencijos, diagnostikos, terapinės filosofijos ir praktikos grupė. CAVM pirmą kartą apibrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarinės medicinos asociacija 2001 metais [26].
Fizioterapija yra gydymo metodas, apimantis masažą, mankštą, lazerio, elektros, magnetinę ir ultragarso stimuliacijas, taip pat vandens, šilumos ir šalčio taikymą, bei kitus neinvazinius metodus, turinčius teigiamą poveikį [2,27]. Fizinės terapijos tikslas yra pritaikyti fizinius veiksnius gydymui, profilaktikai ir reabilitacijai [28].
13 Mokslinių tyrimų apie fizinės terapijos efektyvumą arkliams po traumų ar chirurginių procedūrų nėra labai daug, tačiau pranešimų ir klinikinių duomenų vis daugėja [2]. Arklių fizioterapija, kaip ir daugelis kitų klinikinių technikų, kilusi iš žmonių medicinos [3].
Fizinė terapija atsirado dar formuojantis žmonijos civilizacijai. XV – V tūkstantmetį iki m. e. Amerikos ir Australijos aborigenai gydymui naudojo šaltus ir karštus kompresus su augalais, taip pat manualinę terapiją, žarnyno valymus ir garines pirtis. V amžiuje iki m. e. Kinijoje buvo pastebėta, kad įpjovimai ir įdūrimai tam tikrose kūno vietose padeda greičiau pasveikti. Vėliau senovės kinai aprašė tam tikrus taškus, kuriuos veikiant specialiomis adatomis arba masažuojant pirštų galais, buvo nustatytas gydomasis poveikis. 1800 metų iki m. e. Senovės Indijos knygoje „Ajur-Veda“ aprašyti gydomojo masažo būdai. 392 metais iki m. e. Hipokratas teigė, kad gamta yra ligų gydytojas ir gydymui skyrė kompresus, masažus, šaltus apsiplovimus vandeniu, saulės vonias. III amžiuje iki m. e. Romoje aprašomos pirtys, kurios buvo naudojamos ligų gydymui. Klaudijus Galenas buvo romėnų gladiatorių mokyklos vyriausias gydytojas, kuris aprašė kovinių traumų gydymui taikytus masažo metodus. 1791 metais italų fiziologas ir fizikas L. Galvani pirmasis pradėjo nagrinėti pastoviosios elektros srovės taikymą gydymui, kuris turėjo teigiamą poveikį. XIX a. buvo nustatyta, kad trumpabangė ultravioletinė spinduliuotė veikia baktericidiškai [28].
618 – 907 metais Li Shi parašė Si Mu An Ji Ji knygą. Šiame veikale yra akupunktūrinių taškų diagrama, taip pat aprašomi akupunktūros metodai, bei jų indikacijos. Šioje knygoje pirmuoju sakiniu yra nurodoma, kad pats svarbiausias dalykas taikant gydymą akupunktūros metodu yra tikslus akupunktūrinių taškų lokalizacijos žinojimas [29].
XIX a. Švedas Henrikas Lingas susistemino įvairius masažo būdus ir įkūrė pirmąjį institutą Stokholme, kuriame buvo mokoma masažuoti [30]. Chiropraktikos technikų taikymas žirgų gydymui prasidėjo JAV 1985 metais [1].
Fizioterapija žmonių sveikatos priežiūroje buvo žinoma ir taikoma dar senovėje, tačiau veterinarijoje fizinės terapijos technikos pradėtos taikyti tik per pastaruosius 25 metus. Daugelyje veterinarinės medicinos studijų programų nėra formalių šios srities mokymų, todėl tradiciškai veterinarijos gydytojai nėra pasiruošę sudaryti reabilitacines programas savo pacientams. Tipinės rekomendacijos sužeistiems ar po chirurginių operacijų gydomiems gyvūnams yra poilsio rėžimas, judėjimo ribojimas ir laipsniškas grįžimas prie normalaus aktyvumo pasveikus, tačiau kai kurie žirgų veterinarijos gydytojai, paskatinti nenuginčijamos fizioterapijos naudos žmonių medicinoje, pradeda taikyti šią terapiją savo pacientų gydymui ir reabilitacijai [27].
Veterinarinė fizioterapija apima gyvūnų skeleto, raumenų ir neurologinių sutrikimų nustatymą ir gydymą. Galimos problemos yra identifikuojamos pasitelkiant anatomijos žinias ir judesių analizavimą [31].
14 Fizinė terapija gali būti taikoma gingivito atveju, minkštųjų audinių, sausgyslių, raiščių, žaizdų gijimo gerinimui, siekiant mažinti randų susidarymą ir tinimą [33], jojamųjų žirgų darbinių savybių gerinimui [31,32], kaulų lūžių gijimo skatinimui, ortopediniams ir neurologiniams pažeidimams, raumenų sumušimams, patempimams ir atrofijai, mėšlungiui gydyti, pooperaciniu laikotarpiu [31,32,33].
Fizioterapija taikoma sužalojimų simptomų mažinimui, siekiant atkurti judesių įvairovę ir stiprumą, bei užtikrinti komfortą treniruočių metu atsigavimo laikotarpiu. Tam tikros technikos gali sustiprinti apšilimo procesą, stipriau atpalaiduoti raumenų kontraktūras, kurias sukėlė ankstesnės traumos, bei padidinti audinių elastingumą, siekiant apsaugoti nuo galimų sužalojimų. Šiluma, elektros stimuliacija ir tempimo pratimai yra veiksmingi prieš treniruotes, kadangi sumažina priepuolinius raumenų susitraukimus ir gerina judėjimą didinant judesių amplitudę [2].
Fizinė terapija gali būti skiriama gyvenimo kokybės gerinimui pacientams su degeneraciniais pakitimais, tokiais kaip artritas, siekiant lėtinti degeneraciją ir skatinti raumenų susitraukimus [33].
Daugelio terapijų tikslas yra stimuliuoti regeneracinius procesus, dažnai siekiant ne tik sumažinti uždegimą ir patinimą, bet ir stimuliuoti kraujotaką, bei mažinti skausmą [3].
Fizioterapijos tyrimą sudaro:
1) Anamnezės duomenų surinkimas.
2) Išprovokuojamų veiksmų nustatymas, atitinkamų klinikinių požymių palengvinimas. 3) Reikiamų priemonių ir specifinių testų skyrimas, bei jų atlikimas.
4) Papildomų subjektyvių ir objektyvių duomenų apie pacientą rinkimas. Priežiūros planas apima:
1) Parinktų intervencijų vykdymą (manualines terapijas, mankštą ir kt.).
2) Taikymo laiką ir nutraukimą, pagrįstą gijimo etapais, taip pat atsaką į kiekvieną gydymą, bei galimą gydymo progresą.
3) Gydymo dažnumą.
4) Numanomą atsaką į kiekvieną intervenciją.
5) Numanomą bendrą funkcinį rezultatą ir gydymo trukmę. 6) Savininkų dalyvavimą priežiūros plane.
7) Nurodymus pakartotiniam tyrimui, duomenų apie progresą atnaujinimą [27].
1.3. Fizinės terapijos metodai
Raudonosios šviesos terapija – metodas, kurio metu yra šviesos veikiama tam tikra odos zona. Šios terapijos nauda:
15 Ūmaus ir lėtinio skausmo mažinimas, imuninės sistemos stimuliavimas.
Judrumo gerinimas, medžiagų apykaitos gerinimas. Uždegimų, patinimų ir hematomų mažinimas [34].
Lazerinė terapija pakankamai išplitusi chirurgijoje, kadangi ji padeda sumažinti operacijos metu pažeidžiamą plotą, bei sudaro galimybes pasiekti tam tikras sritis, kurios kitu atveju yra sunkiai pasiekiamos. Taip pat lazerinė procedūra gali būti atlikta ambulatorinio apsilankymo metu, ji nereikalauja hospitalizacijos ir bendrosios anestezijos. Po šios intervencijos nėra ilgai trunkančio sveikimo periodo [35]. Lazerinė terapija gali būti taikoma:
Praguloms, nudegimams, odos abrazijoms, lėtinėms žaizdoms.
Sausgyslių ir raumenų įplyšimams, hematomoms, raiščių patempimams, įvairioms sportinėms traumoms, bei minkštųjų audinių pažeidimams.
Tendinitams, bursitams, miozitams, sinovitams, reumatoidiniams artritams ir osteoartritams [36].
Elektroterapija apima gydymą, pradedant nuo raumenų stiprinimo juos stimuliuojant iki ultragarso ir lazerio panaudojimo gydant fizines traumas. Elektros terapija taikoma skausmo gydymui, raumenų stimuliavimui ir audinių atsistatymo skatinimui [4].
PEMF terapijos poveikis pasireiškia baltųjų kraujo kūnelių, histiocitų ir fibroblastų kiekio daugėjimu žaizdose, edemos išsisklaidymo greitėjimu, hematomos absorbcijos skatinimu, bei uždegiminio proceso mažėjimu. Šį fizioterapijos metodą draudžiama taikyti nėštumo metu, esant kraujavimui, taip pat esant kraujotakos sutrikimams ar ischemijos atveju [37].
1.3.1. Akupunktūra
2010 metais UNESCO pripažino akupunktūrą ne tik kinų tautos, bet ir visos žmonijos turtu ir įtraukė šį metodą į Neįkainojamo kultūrinio paveldo sąrašą [38]. Daug diskutuojama, kad akupunktūra turėtų būti įtraukta į tradicinę veterinarinę priežiūrą, kadangi yra duomenų apie šios terapijos teigiamą poveikį gyvūnų tam tikrų ligų gydymui [1]. Akupunktūros taikymas gyvūnams remiasi tradicine kinų veterinarine medicina (angl. trumpinys TCVM) [39].
Veterinarinė akupunktūra skiriasi nuo žmonių medicinoje taikomos akupunktūros, kadangi yra skirtingi akupunktūriniai taškai, o tiksliau skiriasi jų lokalizacija ir indikacijos kiekvienai gyvūno rūšiai gydyti. Žirgų akupunktūroje yra žinomi 176 taškai ir jie nėra susieti jokiais kanalais, priešingai negu žmonių, todėl išmokti taikyti tradicinę žirgų akupunktūrą yra žymiai sudėtingiau [40].
Akupunktūra apima adatų ir kitų elementų panaudojimą tam tikrų odos zonų stimuliavimui, siekiant gydomojo poveikio [1]. Žinomi ir taikomi akupunktūros būdai yra sausų adatų, vandens akupunktūra, elektroakupunktūra, lazerinė akupunktūra. Veterinarinėje medicinoje akupunktūra
16 dažniausiai yra taikoma panaudojant adatas. Specialios adatos yra duriamos į akupunktūroje žinomus taškus ir taip paliekamos apie 20 – 30 min. Dūrio kampas ir gylis priklauso nuo pasirinkto taško anatominės padėties, paciento amžiaus, dydžio ir sveikatos būklės [39].
Akupunktūra turi gydomąjį poveikį skeleto-raumenų traumoms ir sutrikimams, virškinamojo trakto, lytinės sistemos, kvėpavimo ir neurologiniams sutrikimams [1]. Akupunktūros pagalba yra slopinamas nocicepcinis signalų perdavimas, gerinama kraujotaka, slopinamas uždegimas, mažinamas raumenų įtempimas ir spazmai, atstatoma taisyklinga laikysena, veikiama autonominė nervų sistema ir atstatomi proprioreceptoriniai mechanizmai [39]. Modernioje veterinarinėje medicinoje šis gydymo metodas dažniausiai yra taikomas mažinant ūmų ir lėtinį skausmą [41].
Akupunktūra neturėtų būti taikoma užkrėstoje arba uždegiminėje odos vietoje, sutrikus kraujo krešėjimui, nėštumo metu pilvo srityje ar srityse, kurios galėtų turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui, naviko srityje ir aplink jį, bei lūžių ir sužeidimų vietose [39]. Akupunktūros nereikėtų taikyti tais atvejais, kai yra būtina chirurginė intervencija, o taip pat ir tada, kai yra žinoma, jog akupunktūra nebus efektyvi [42].
Akupunktūra gali būti pripažinta kaip patikimas diagnostikos metodas arklių kelio girnelės susirgimams nustatyti, taip pat yra siūloma šį būdą įtraukti į įprastinį klinikinį žirgų patikrinimą, ypač diagnozuojant šlubavimą [43].
1.3.2. Termoterapija
Termoterapija yra žinoma labai senai, šaltis ir karštis buvo taikomas dar antikos laikais. Tuomet šalčio terapija buvo naudojama gydant minkštųjų audinių sužeidimus, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą, o karščio terapija buvo naudojama kraujotakos gerinimui, audinių medžiagų apykaitai ir elastingumui gerinti [44].
Krioterapijos taikymas chirurgijoje turi didelį pranašumą prieš kitus metodus, nes nėra reikalinga bendroji anestezija, taikyti galima ambulatoriškai [35]. Šalčio terapijoje yra naudojami ledo kompresai, šalti kompresai, ledo ir vandens cirkuliuojantys batai, bei ledo masažas. Krioterapijos taikymas yra efektyviausias, kai taikomas nedelsiant po sužalojimo. Šaldyti reikėtų apie 15 – 20 min., kas 2 – 4 val., pirmas 48 val. po stipraus sužalojimo [27,35].
Šalčio terapijos poveikis:
Kraujagyslių susiaurinimas ir jų pralaidumo mažinimas, siekiant sumažinti kraujavimą ir vietinės edemos susidarymą [2,27].
Nervų laidumo greičio mažinimas, siekiant sumažinti skausmo pojūčius.
Medžiagų apykaitos greičio mažinimas, siekiant sumažinti kraujagyslių sužalojimą ir sveikųjų audinių žuvimą po sužalojimo [27].
17 Kriochirurgija yra puikus pasirinkimas gydant gerybinius ir piktybinius odos pakitimus, taip pat tinka burnos ir akių chirurgijoje. Iki šiol krioterapijos taikymas yra labiausiai žinomas gydant arklių navikus, ypač sarkoidozę. Galimos kriochirurgijos komplikacijos yra patinimas, kraujavimas, nekrozė, depigmentacija [35]. Krioterapija puikiai tinka karpų gydymui. Pakartotinis jų atsiradimas taikant šį gydymą yra mažesnis, nei taikant kitus gydymo metodus [45].
Šilumos terapija turėtų būti taikoma praėjus daugiau kaip 72 val. po sužalojimo [35]. Šilumos terapijos atveju yra didinama odos ir paviršinių audinių temperatūra ir šiek tiek veikiami gilieji raumenys. Šiam gydymo metodui naudojami karšti kompresai, šildomosios lempos, šildomosios pagalvėlės [2,27,35,45]. Gali būti taikomas galūnių panardinimas į karšto vandens vonias [27].
Šilumos terapijos poveikis pasireiškia skausmo mažinimu, raumenų atpalaidavimu, audinių elastingumo didinimu [27,35]. Taip pat yra gerinamas kraujo tekėjimas ir didinamas kraujagyslių pralaidumas [2,27]. Būdingas medžiagų apykaitos skatinimas ir audinių enzimų aktyvumo skatinimas, bei vietinių minkštųjų audinių sužalojimų gijimo spartinimas [35].
Hipertermija gali būti naudinga kaip papildoma gydymo priemonė kovojant su MRSA infekcija ir inkštirais [45].
1.3.3. Manualinė terapija
Manualinė terapija – gydymo metodas, kai gydytojas rankomis atlieka įvairias manipuliacijas su paciento kūnu. Šios terapijos metu yra atliekamas sąnarinių paviršių atitempimas, o po to turi būti skiriami tam tikri fiziniai pratimai. Jei manipuliacija buvo atlikta sėkmingai, tai skausmas išnyksta [13].
Dauguma dabartinių žinių apie žirgų manualines terapijas yra pritaikytos iš žmonių medicinoje naudojamų technikų, teorijų ir tyrimų [1]. Kiekvienas specialistas, kuris taiko manualinę terapiją įvairiems gyvūnams, norėdamas profesionaliai atlikti palpaciją privalo turėti puikias anatomijos žinias apie raumenų, sausgyslių ir raiščių lokalizaciją. Taip pat labai svarbu suprasti gyvūnų biomechaniką, ypač osteokinematiką ir artrokinematiką, kadangi daugelio sąnarių ir stuburo manualinės terapijos technikų atkartoja sąnarių paviršių vienas kito atžvilgiu judesius [46].
Gydant sąnarius yra pritaikomi atitinkami judesiai, kurie skiriasi pagal amplitudę, greitį ir poziciją. Skiriami du pagrindiniai technikų tipai, tai manipuliacija ir pasyvi mobilizacija [47].
Šio gydymo metodo tikslai yra atstatyti normalų sąnarių judėjimą, stimuliuoti neurologinius refleksus, mažinti skausmą ir mažinti raumenų hipertoniją. Nugaros skausmas yra viena iš dažniausių blogų rezultatų sporte priežasčių tarp sportinių žirgų. Būtent manualinė terapija, ypač chiropraktika, gali būti labai naudinga žirgų stuburo problemų diagnostikoje ir gydyme [1].
18
1.3.4. Hidroterapija
Hidroterapija jau senai pripažinta dėl savo naudos žmonių reabilitacijoje ir vis plačiau yra taikoma smulkiųjų ir stambiųjų gyvūnų reabilitacijoje. Judesiai ir pratimai atliekami vandenyje labai skiriasi nuo tų, kurie yra atliekami ant žemės. Hidroterapijos nauda:
Mažinama apkrova skausmingoms ar gyjančioms galūnėms.
Papildomai stiprinamos galūnės, mažinama raumenų, sausgyslių ir raiščių pažeidimų tikimybė, užkertamas kelias atrofijai, bei didinimas atsparumas.
Lengvina skirtingų veiksmų ir judesių atlikimą plūduriuojant.
Didina raumenų masę ir stiprumą, gerina širdies būklę ir kraujagyslių tvirtumą. Didina sąnarių judesnių amplitudę ir minkštųjų audinių elastingumą.
Mažina raumenų spazmus ir sąnarių skausmą esant degeneracinei sąnarių ligai. Atpalaiduoja, gerina kraujotaką ir skatina gijimą [36].
Hidroterapijoje yra naudojamas įvairių temperatūrų vanduo: Šaltas 4,4 – 15,5 °C.
Vėsus 18,3 – 23,8 °C. Drungnas 29,4 – 35 °C. Šiltas 32,2 – 37,7 °C. Karštas – 37,7 – 43,3 °C.
Virš 50 °C vanduo nėra naudojamas, kadangi yra rizika nudeginti odą. Procedūros laikas, kuris gali trukti nuo 15 s. iki 30 min., priklauso nuo temperatūros. Kuo didesnė vandens temperatūra lyginant su kūno temperatūra, tuo trumpesnis procedūros laikas [48].
Bėgimo takelis vandenyje yra vienas iš hidroterapijos metodų žirgams, kurio pagalba gerėja širdies, kraujagyslių ir raumenų pajėgumas. Šis metodas yra naudingas žirgų reabilitacijai po galūnių ir nugaros traumų [49].
1.4. Masažas
Kumelė su gimusiu kumeliuku pirmiausiai bendrauti pradeda per lietimą [50]. Patelė jau nuo pirmų naujagimio gyvenimo akimirkų pradeda jį laižyti, švelniai baksnoti ir uostyti. Kumeliukas įgyja pasitikėjimą, sukuria ryšį su kumele. Kumelė kartoja šiuos švelnius veiksmus kaip raminimą, toks procesas yra vadinamas „paliekantis pėdsaką ryšys“ [6].
Arkliai yra ypatingai jautrūs prisilietimams ir lengvai gali nustatyti, kuri jo kūno vieta yra liečiama. Visą žirgo kūną galima suskirstyti į tris zonas pagal jautrumą – jautriausia zona, vidutinio jautrumo zona ir mažiausiai jautri zona [17] (1 pav.).
19 1 pav. Arklio kūno jautrumas (nuotr. G. Letkauskienės)
Lietimasis yra kūno kalbos dalis ir gali turėti daug skirtingų reikšmių. Tik žinant prisilietimo poveikį galima suprasti pagrindinius masažo atlikimo principus [50].
Masažas – rankų, pirštų ir net alkūnių panaudojimas minkštųjų audinių manipuliavimui. Gali būti naudojami teniso kamuoliukai ar specialūs vibruojantys prietaisai siekiant pasiekti gilesnius raumenis [9,12], taip pat šiurkšti medžiaga, kempinė, šiaudų gniūžtė, voleliai ar ratukai [30].
Pirmą kartą masažuojamas gyvūnas gali būti labai smalsus, kartais gali pasireikšti gynimosi pozicija, nervingumas. Labai svarbus ryšys su gyvūnu, todėl pirmos procedūros metu nereikia tikėtis labai daug. Neigiama reakcija dažniausiai būdinga tik esant per stipriems judesiams. Dažniausiai gyvūnas jau pirmos procedūros metu tampa ramus ir atsipalaidavęs. Labai svarbu stebėti gyvūno reakcijas. Po 5 – 10 masažų arklys mėgaujasi ir atsipalaiduoja žymiai greičiau, nei pirmos manipuliacijos metu [48].
Arklių masažo terapija yra palyginus nauja ir auganti praktika žirgininkystėje [51]. NBCAAM nurodo masažo teigiamą poveikį ne tik raumenų sistemai, bet ir kitoms organizmo sistemoms, tokioms kaip skeleto, virškinimo ar nervų. Taigi, gydomasis masažas sukelia sisteminę naudą biomechaniniams, fiziologiniams, neurologiniams ir psichologiniams mechanizmams [52].
Netinkamas apynasrio naudojimas sukelia stiprų skausmą
Arkliai glosto ir rupšnoja vienas kitam šią zoną (išilgai keteros) – abipusis viliojimas
Per stiprus pavaržos veržimas šioje zonoje yra dažna blogo elgesio priežastis Jautriausia zona
Vidutinio jautrumo zona
20 Paskutiniu laikotarpiu viso kūno vibravimo metodas, kuris išoriškai sukelia masažo pojūtį, yra įtraukiamas į kai kurias žirgų reabilitacijos programas [53]. Masažų taikymas arkliams yra populiarėjanti sritis, kol kas nėra daug mokslinių tyrimų apie masažo naudą sportiniams žirgams [54].
Prieš kiekvieną masažo procedūrą yra labai svarbu nustatyti kūno paviršiaus temperatūrą, kadangi jos pokyčiai gali būti susiję su tam tikromis sveikatos problemomis. Jei liečiant delnu kūno paviršių nustatoma šiltesnė zona, reikėtų patikrinti apsukus ranką. Delne yra daugiau nervų galūnėlių nei kitoje plaštakos pusėje [55].
1.4.1. Masažo poveikis, indikacijos ir kontraindikacijos
Arklių masažo terapijoje naudojamos įvairios technikos, tokiu būdu yra stimuliuojama kraujotaka į skirtingas kūno dalis [7,9,11,12,52,54,56]. Dėl aktyvesnės kraujotakos padidėja odos temperatūra masažuojamose srityse ir šis poveikis išlieka daugiau nei vieną valandą [54]. Net penkių min. vienkartinė vibravimo procedūra turi poveikį odos temperatūrai [57]. Masažas gerina organizmo aprūpinimą deguonimi ir kitomis maisto medžiagomis, taip pat skatina anglies dioksido ir šalutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą iš organizmo [7,52,54,56]. Masažas dar yra žinomas kaip rankinis limfos drenažas. Šios procedūros metu yra gerinama limfos cirkuliacija, nes švelnūs glostymo judesiai atliekami limfos tekėjimo kryptimi [9,26], tai padeda išvengti pieno rūgšties kaupimosi [7,52,56]. Yra gerinama gyvūno būklė ir darbingumas [10,54].
Masažo terapija žirgams yra taikoma skausmui valdyti, siekiant jį sumažinti [7,9,10,11,12,26,56]. Taip pat nustatytas teigiamas poveikis esant įsitempusiems raumenims, sukaustytiems sąnariams, sausgyslių kontrakcijai ir lėtinei edemai [10,12]. Ši neinvazinė, bet labai galinga terapija skatina pažeistų raumenų gijimą, užtikrina sveikų raumenų lankstumą [26,30,56], minkština rando audinius [7,10,12], bei skatina propriocepciją [7]. Masažo terapija gali ištaisyti nenormalią uodegos padėtį [26]. Taip pat masažas teigiamai veikia kvėpavimą ir virškinimą, padeda suderinti nervų ir endokrininę sistemas [30].
Masažo procedūros metu galima nustatyti gyvūno fiziologinę būklę, yra pasiekiamas bendras atsipalaidavimas, gerėja laikysena, simetrija, judesių kokybė, koordinacija, bei charakteris [7]. Masažo terapija yra naudinga neramiems, nuvargusiems ir piktiems žirgams [9]. Norint nustatyti arklio raumenų įtempimą reikia masažuoti visą kūną nuo galvos iki kanopų. Masažo terapiją reikėtų taikyti kuo greičiau esant šioms problemoms:
Žirgas spardosi, šokinėja ir stengiasi numesti raitelį. Gyvūnas blaškosi, purto galvą.
Pastebimi sunkumai atliekant šoninius judesius, posūkiuose.
21 Akivaizdūs elgsenos pokyčiai [56].
Labai silpniems ir sergantiems gyvūnams reikėtų taikyti švelnesnes procedūras bei vengti spaudimo pirštais [26].
Masažo procedūrų negalima taikyti:
Stabligės atveju, taip pat esant sunkiems funkciniams nervų sutrikimams. Esant sąnarių ar minkštųjų audinių kalkėjimui.
Esant storosios žarnos uždegimui, viduriavimui ir išvaržoms [48,58]. Esant ūminiams virusiniams susirgimams.
Esant odos problemoms (grybinės infekcijos) bei reumato ir artrito atveju [48,52,58]. Uždegimų atvejais, jei yra vėžinių navikų ar atvirų žaizdų, stiprių traumų atveju (raumenų
plyšimai, hematomos) [26,48,52,58].
Esant kaulų lūžiams, jei gyvūnas yra nudegęs, trombozės atveju [26].
1.4.2. Pagrindiniai masažo judesiai
Glostymas veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai. Tai pagrindinis judesys atliekant atpalaiduojantį masažą. Šiuo judesiu visada yra pradedama ir baigiama masažo terapija [7,48]. Glostymas yra atliekamas visais pirštais arba delnais labai lengvu spaudimu [7,30,48]. Šis judesys atliekamas plaukų augimo kryptimi. Jei gyvūnas yra labai neramus, reikia glostyti jo nugarą ir kojas, tokiu būdu jis nusiramins. Jei gyvūnas bus glostomas greitai, tai veiks stimuliuojančiai [48].
Trynimas yra taikomas po glostymo, tai vienas iš dažniausių judesių visų tipų masažuose ir atliekamas delnais, juos tvirtai priglaudus prie gyvūno kūno [7,48]. Šis judesys skatina kraujotaką ir limfos judėjimą. Stipraus trynimo nereikėtų taikyti didelėms kūno zonoms, nes greiti judesiai gali sukelti arklio susierzinimą ir taip jis taps neramus [48].
Minkymas gali būti atpalaiduojantis (vienas judesys per 2 – 3 s.) arba stimuliuojantis (vienas judesys per 1 s.). Dažniausiai naudojamos abi rankos, tačiau taikant mažesniems raumenims, tokiems kaip lenkiamieji raumenys, galima naudoti ir vieną ranką. Dideliems raumenims, tokiems kaip pasturgalio raumuo, gali reikėti ne tik abiejų rankų, bet ir kūno svorio [48].
Spaudimas atliekamas delnais arba kumščiais. Dažniausiai taikomas didesniems raumenims. Šis judesys yra panašus į minkymą, tik čia nėra slydimo. Vienas spaudimas turėtų būti atliekamas per vieną sekundę. Jei spaudimai bus greitesni, bus stipriai stimuliuojantis poveikis ir dažnai nemalonus. Šis judesys nėra taikomas zonoms, kuriose apčiuopiami kaulai ar labai plonas raumenų sluoksnis [48].
Raumenų spaudimas atliekamas išilgai gyvūno kaklo, kojų ir uodegos. Raumuo turi būti paprastai suimamas ir lengvai paspaudžiamas, neatitraukiant nuo kaulų. Šis judesys atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Atlikti reikia labai lėtai, tuomet jaučiamas stiprus poveikis atsipalaidavimui.
22 Jei vienas raumens suspaudimas yra atliekamas per 2 – 3 s. kartojant daug kartų, tai veikia šildančiai, labai tinka šaltuoju metų laiku [48].
Gręžimas yra labai tinkamas arklio nugarai, pečiams ir pasturgaliui. Šis judesys skatina kraujotaką, atliekamas abiem rankomis judant skirtingomis kryptimis (viena ranka – pirmyn, kita ranka – atgal). Jis gali būti taikomas ir prieš arklio balnojimą [48].
Odos ritinimas veikia kaip sąaugų prevencija, taip pat gerina odos elastingumą, kailio būklę. Oda suimama rankomis (iš vienos pusės – nykštys, iš kitos pusės – likę pirštai), atkeliama ir sukinėjama. Šis judesys turi būti atliekamas labai lėtai ir švelniai [48].
Vibravimas naudojamas dažniausiai siekiant paveikti giliuosius raumenis. Veikia raminančiai, galima naudoti atskirai ir kaip sudėtinę masažo dalį. Mažoms zonoms trukmė neturi būti ilgesnė kaip 3 min., o didelėms zonoms galima taikyti iki 5 min. [48]. Gali būti naudojami ir specialūs aparatai [30,48].
Purtymas yra labai stiprus mechaninis judesys, kuris dažniausiai taikomas sportinio masažo metu, siekiant gerinti kraujotaką. Jei atliekamas vienas judesys per 2 – 3 s., jis bus raminantis, o purtant greitai (vienas judesys per vieną sekundę) pasiekiamas stiprus stimuliavimo poveikis [48].
Frikcija arba įtrinimas yra naudojamas sportinio masažo metu. Audiniai veikiami mažais, giliais judesiais, tam naudojami pirštų galai. Prieš taikant šį judesį būtina manipuliuojamą vietą sušildyti kitais judesiais [48].
Plojimas atliekamas delnais, nestipriai. Švelnesnis būdas gali būti taip pat atliekamas delnais, tik šiek tiek juos sulenkus. Taip pat galima panaudoti delnų kraštus, tuo metu rankos turi būti neįtemptos ir lengvos, šis judesys labiausiai tinka nugaros raumenims ir pasturgaliui [48].
Kumščiavimas taikomas dideliems raumenims po plojimo judesių. Taikoma didelių raumenų giliam stimuliavimui [48].
1.4.3. Masažų įvairovė
Gydomasis masažas yra giliųjų audinių manipuliavimas. Jis mažina stiprų raumenų įsitempimą. Taikomas po traumų, skausmo mažinimui, taip pat siekiant sumažinti stresą ir seniems arkliams. Tokia procedūra trunka nuo vienos valandos iki dviejų valandų [59].
Viso kūno masažas trunka apie 45 – 60, kartais iki 90 minučių. Stimuliuojantis masažas skatina kraujotaką ir limfos tekėjimą. Priklausomai nuo ritmo ir stiprumo yra parenkamas stimuliavimo laipsnis [48].
Raminamasis masažas slopina nervinių impulsų sklidimą į raumenis, o tai sukelia atsipalaidavimą. Pagrindiniai judesiai yra švelnus vibravimas ir purtymas, ramus trynimas ir lėtas glostymas. Šis masažas gali būti taikomas bet kuriuo metu. Galvos masažas yra dalis atpalaiduojančio masažo ir gali trukti 10 – 30 min. [48].
23 Minkštųjų audinių masažas prieš fizinį krūvį užtrunka nuo pusės iki vienos valandos. Šio tipo masažas atliekamas prieš treniruotę arba prieš varžybas. Jis sušildo raumenis ir mažina bendrą įtampą [59]. Šio masažo pagalba į raumenų skaidulas patenka daugiau kraujo, deguonies ir maistinių medžiagų. Viena kūno dalis turi būti stimuliuojama 20 – 30 s., o tuomet pereinama prie kitos vietos [48].
Sportinio masažo pagrindinis tikslas yra palaikyti bendrą tvirtumą, didinti ištvermę, skatinti laisvesnį judėjimą, didinti lankstumą ir gerinti bendrą savijautą, taip pat taikomas kaip traumų prevencija [59]. Šis palaikomasis masažas trunka mažiausiai 30 – 40 min., o po kelių procedūrų reikėtų skirti 60 – 90 min. [48].
Minkštųjų audinių masažas po fizinio krūvio užtrunka nuo pusės iki vienos valandos. Jis yra taikomas siekiant sušildyti raumenis ir apsaugoti nuo pieno rūgšties kaupimosi. Taip pat toks masažas apsaugo nuo mėšlungio [59]. Šis atstatomasis masažas turėtų būti taikomas po kiekvienos sunkesnės treniruotės [48].
Ledo masažas gali būti taikomas siekiant sumažinti uždegimo procesą sužalojimo vietoje. Audinių šaldymas turi tiesioginį poveikį uždegimui, kadangi yra mažinamas deguonies poreikis aplinkiniams audiniams, ribojama kraujotaka dėl kraujagyslių susitraukimo ir taip yra mažinamas uždegiminių medžiagų išskyrimas. Užšaldžius vandenį polistirolo puodelyje, laikyti tokį ledo bloką nuo penkių iki dešimties min. ant sužalojimo vietos [12].
Švelnaus lietimo terapija įtakoja arklių širdies ritmą, kūno paviršiaus temperatūrą ir elgesį. Šį metodą atrado Dr. Lance Wright dar 1985 metais. Pagrindinis švelnaus lietimo tikslas yra pagerinti gyvūnų gerovę atstatant raumenų ir skeleto funkcijas. Terapijos metu lengvais, specifiškais judesiais yra liečiami raumenys, esantys išilgai galvos, kaklo, nugaros ir kojų. Lietimo specifiškumas priklauso nuo vietos, spaudimo stiprumo ir trukmės. Tikslus spaudimas matuojamas stebint individualaus gyvūno kūno atsipalaidavimo rodiklius [60].
1.4.4. Mastersono metodas
Mastersono metodas – unikalus integruotas darbas su arklio kūnu, kurio pagalba galima išmokti tinkamai reaguoti į žirgą ir jį atpalaiduoti [16]. Tai švelnus poveikis žirgams ir jų neurologinei sistemai. Šis būdas padeda atpalaiduoti raumenų įsitempimą liečiant, judinant ir perkeliant svorį [22].
Taikant MM svarbiausios yra trys kūno sritys, kurios įtakoja gyvūno darbingumą (2 pav.): 1) Galvos ir pirmojo kaklo slankstelio jungtis.
2) Kaklo, peties ir gogo (C7-T1) jungtis. 3) Kryžmens jungtis.
24 2 pav. Mastersono metodo svarbiausios jungtys (nuotr. G. Letkauskienės)
Pati svarbiausia yra pirmoji jungtis, kuri susijusi su judrumu ir komfortu. Antroji ir trečioji jungtys susijusios su žirgo galūnėmis, jų judesiais ir kūno perkėlimu [16].
Prieš pradedant taikyti šią masažo terapiją, įvertinamas arklio elgesys, kuris sukelia problemų. Gyvūno savininkams yra pateikiamas klausimynas, kuriame ties kiekvienu punktu jis turi įrašyti skaičių nuo vieno iki penkių, kai vienetas nurodo mažiausią intensyvumą, o penketas – didžiausią. Vertinamas toks elgesys kaip: kasimas kanopa, uodegos nusukimas, judėjimas į abi puses, ausų kaušelių padėtis, spardymasis užpakalinėmis ir priekinėmis kojomis, kandimas ir kt. elgesio sutrikimai. Šeimininkas arklį turi stebėti ganykloje, garde, jojimo metu, bei ruošiant kailį. Svarbu įvertinti kanopas ir sąnarius [22].
1.4.5. Tempimo pratimai
Tempimo pratimų sesija dažniausiai taikoma po masažo procedūros ir trunka nuo penkiolikos minučių iki pusės valandos [59]. Yra būtinas apšilimas, gyvūną galima pavedžioti [48].
Patys tempimo pratimai gali būti statiniai ir dinaminiai [61]. Dažniausiai yra taikomi kaklo, priekinių galūnių, užpakalinių galūnių, nugaros ir uodegos tempimo pratimai [48].
Pasyvūs tempimo pratimai susideda iš tam tikrų veiksmų, kurie taikomi galūnėms ir kitoms kūno dalims, siekiant didinti sąnarių lankstumą ir judesius, bei tempti raumenis. Judesių amplitudė didinama ir procedūros trukmė ilginama kiekvieną kartą, priklausomai nuo paciento sugebėjimų ir
3
2
25 pakantumo [11]. Raumenų skausmas mažinamas didinant tempimą, kuris priklauso nuo skausmo slenksčio [61].
Pagrindinis tempimo pratimų tikslas sąnarių judėjimo gerinimas, lankstumo lavinimas [11,61], koordinacijos ir motorikos tobulinimas, taip pat raumenų kraujotakos skatinimas ir pagalba siekiant išvengti traumų [11]. Statiniai pratimai yra atpalaiduojantys, labai naudingi po fizinio krūvio, padeda sumažinti raumenų nuovargį ir skausmą [48,61].
Teigiamas šių procedūrų poveikis gali būti matomas po savaitės, tačiau dažniau jis pastebimas po 2 – 4 savaičių [61]. Tempimo pratimai gali būti atliekami prieš treniruotę ir laisvu laiku [48,61].
1.5. Termografija ir jos taikymas veterinarinėje medicinoje
Termografija – neinvazinis matavimo metodas, leidžiantis infraraudonųjų spindulių vaizdo pagalba nustatyti odos paviršiaus temperatūros pokyčius [62,63,64].
Pirmosios termografinės kameros buvo sukurtos dar 1940 metais, tačiau tik 20 a. viduryje termografija tapo ypač svarbi medicinoje. Praktinis šio metodo taikymas veterinarinėje medicinoje prasidėjo 1960 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose [63].
Kūno paviršiaus temperatūra priklausomai nuo žirgo gali kisti nuo 19 °C iki 32 °C. Po treniruotės gali pakilti 6 °C, o galūnių – 8 °C. Dėl tam tikros anatominės struktūros KPT pasiskirstymas yra skirtingas. Sritis aplink kaklo pagrindą yra aukštesnės temperatūros (įdubusi kūno dalis), o žemiausia temperatūra yra pasturgalio srityje (išgaubta kūno dalis). Raumenys taip pat turi įtakos paviršinės temperatūros pasiskirstymui, kadangi ypač gerai išsivysčiusių raumenų srityse yra geresnė kraujo apytaka. Dėl šios priežasties didesnė temperatūra yra aplink kaklą ir galūnių viršutinėse dalyse, o mažesnė – kur raumenys silpnai išsivystę [63].
Arklių sveikata ir treniravimo lygis gali būti vertinami pagal elgesio, hematologinius ir biocheminius pokyčius fizinio krūvio metu. Dažniausiai tiriami pagrindiniai fiziologiniai rodikliai, tokie kaip kraujo sudėtis ir pulsas, bet šie duomenys negali nustatyti raumenų ir skeleto sistemos pokyčių, kurie gali atsirasti kaip atsakas į treniruotes. Termografijos pagalba galima stebėti treniruočių poveikį, kadangi kūno paviršiaus temperatūrą įtakoja kraujagyslių sistema ir medžiagų apykaitos veikla odoje ir po ja [64].
Tradiciškai diagnozuojant arklių ortopedinius susirgimus gali būti naudojama radiografija ir ultrasonografija. Šie metodai negali nustatyti anatominių pokyčių jei yra uždegiminių procesų. Termografija gali būti komplementarus diagnostikos metodas leidžiantis nustatyti odos temperatūros pokyčius, įvertinti kraujagyslių būklę ir medžiagų apykaitos veiklą pačioje odoje ir po oda [66]. Vienas iš pagrindinių termografijos privalumų yra galimybė greitai ir tiksliai nustatyti slaptą uždegimą. Temperatūros pokyčių ribinė vertė diagnozuojant subklinikinį uždegimą yra 1,25
26 °C [63]. Termografija gali būti taikoma ankstyvojo osteoartrito nustatymui [67]. Nustatyta, kad infraraudonųjų spindulių termografija yra labai naudinga ir tiksli diagnostinė priemonė vertinant laminitus, nugaros skausmus, paralyžių [68].
Remiantis termografiniu vaizdu galima nustatyti kumelingumą vėlesnėse stadijose. Kumelingų kumelių vidutinė šonų temperatūra yra aukštesnė lyginant su nekumelingomis ir jau atsivedusiomis jauniklių. Spalvų asimetrija šilumos vaizduose yra didesnė tiriant kumelingas kumeles [69].
Infraraudonųjų spindulių termografijos pagalba galima nustatyti baimę. Šiuo tikslu yra matuojami akies temperatūros pokyčiai ašarų latako srityje. Nustatyta, kad temperatūra yra aukštesnė po baimės testo, kurio metu gyvūnas patyrė stiprias negatyvias emocijas, lyginant su bazine temperatūra. Prieš šį testą temperatūra buvo 35,90 °C ± 0,59 °C, o po jo temperatūra pakilo iki 36,19 °C ± 0,60 °C [70].
Termografija gali būti naudinga diagnostinė priemonė nustatant balno asimetriją. Netinkamo balno naudojimas parodo dėmesio trūkumą inventoriui, kuris yra naudojamas jodinėjant žirgais. Labai svarbu, kad nebūtų per didelio balno spaudimo nugaros vidurinėje linijoje, nes tai gali sukelti juosmens slankstelių desmitą ar bursitą [71].
27
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Mokslinis tyrimas atliktas laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 („Valstybės žinios“, 1997-11-28, Nr. 108-2728), Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo pakeitimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymas Nr. XI-2271 („Valstybės žinios“, 2012-10-20, Nr. 122-6126). Taip pat laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos 1991 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. I-2110 („Lietuvos aidas“, 1992-01-07, Nr. 3-0), Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo pakeitimo 2010 m. lapkričio 30 d. įstatymas Nr. XI-1189 („Valstybės žinios“, 2010-12-18, Nr. 148-7563).
2.1. Tyrimo vieta ir objektas
Tyrimas atliktas 2016 metų birželio – spalio mėnesiais Lietuvoje ir Suomijoje X žirgynuose, kuriuose žirgai laikomi po vieną arba grupėmis.
Tyrime dalyvavo tik kliniškai sveiki žirgai, kurių amžius svyravo nuo 3 iki 18 metų.
Tyrimo metu aplinkos temperatūra buvo + 15 ± 1 °C. Treniruotės vyko uždarame manieže arba lauke. Kiekvienas tyrime dalyvavęs žirgas laisvai judėjo ratu aptvertoje aikštelėje arba buvo laikomas su kordu prisegtu prie kantaro. Siekiant gauti tikslesnius duomenis tyrimo metu balnai nebuvo dedami ir raiteliai treniruotėse nedalyvavo. Treniruotės schema sukurta diplomuotų trenerių, remiantis klasikiniais treniruočių metodais:
1) Ėjimas žingine – 5 min. (3 pav.). 2) Bėgimas risčia – 10 min. (4 pav.).
3) Ėjimas žingine – 5 min., po 2 min. pakeičiant judėjimo kryptį. 4) Bėgimas risčia – 10 min.
5) Ėjimas žingine – 5 min., po 2 min. pakeičiant judėjimo kryptį. 6) Bėgimas šuoliais – 10 min.
7) Ėjimas žingine – 5 min., po 2 min. pakeičiant judėjimo kryptį. 8) Bėgimas šuoliais – 10 min. (5 pav.).
28 3 pav. Žirgo ėjimas žingine laikant su kordu (nuotr. G. Letkauskienės)
4 pav. Žirgo bėgimas risčia aptvertoje aikštelėje (nuotr. G. Letkauskienės)
5 pav. Žirgo bėgimas šuoliais aptvertoje aikštelėje (nuotr. G. Letkauskienės)
2.2. Tyrimo organizavimas
2.2.1. Klinikinis tyrimas
Remiantis A. D. Andrea ir J. Sjogren [58] nurodymais sudarytas planas (Priedas Nr. 2), pagal kurį buvo atliekamas visų tiriamųjų arklių identifikavimas ir sveikatos būklės įvertinimas. Pulso, kvėpavimo, rektinės temperatūros ir kapiliarų prisipildymo laiko gauti rezultatai vertinti remiantis
29 A. D. Andrea ir J. Sjogren [58] bei D. C. Knottenbelt ir F. Malalana [72] pateiktais duomenimis (Priedas Nr. 3).
Pagrindinių rodiklių nustatymas:
1) Pulsas – stetoskopo „Linux“ (GIMA, Italija) galvutė priglaudžiama kairės pusės krūtinės ląstos ventralinėje dalyje ties 4-5 šonkauliais ir 60 s. skaičiuojami tvinksniai (6 pav.).
6 pav. Pulso matavimas (nuotr. G. Letkauskienės)
2) Kvėpavimo dažnis – 60 s. skaičiuojami iškvėpimai stebint šnervių judesius ir jaučiant šilto oro sroves laikant delną prie šnervių (7 pav.).
30 3) Bendra kūno temperatūra – elektroninio termometro „T-10“ (CA-MI, Italija) matuojamasis galas sudrėkinamas vandeniu, pro analinę angą įvedamas į tiesiąją žarną, laikomas 10 s. ir ištraukiamas po supypsėjimo (8 pav.).
8 pav. Bendros kūno temperatūros matavimas (nuotr. G. Letkauskienės)
4) Kapiliarų prisipildymo laikas – paspaudžiama dantenų gleivinė ir stebima, per kiek laiko spalva atsistato iki tos, kuri buvo prieš paspaudimą [58].
5) Gleivinių spalva – apžiūrimos dantenos [58].
Remiantis arklių fizioterapeutės J. Blackwell [7] ir žirgų sportinio masažo terapeutės P. Hooper [55] nurodymais buvo atliktas visų tiriamųjų arklių vizualinis vertinimas:
1) Nejudančio arklio vertinimas atliekamas natūralioje aplinkoje (aptvare ar garde) ant lygaus grindų pagrindo. Gyvūnas apžiūrimas iš priekio, galo, abiejų pusių ir viršaus. Apžiūra pradedama nuo galvos, po to apžiūrimas kaklas, pečiai ir krūtinė, priekinės kojos, nugara, pasturgalis ir tuomet galinės kojos. Didžiausias dėmesys kreipiamas į visų kūno dalių simetriją. Stebimi net mažiausi sužalojimai ir bet kokie nukrypimai nuo normų. 2) Dinaminis vertinimas atliekamas ant kietos grindų dangos ir minkštos, stebint einantį
žingine, po to bėgantį risčia arklį. Taip pat stebimas vaikomas ratu į abi puses ir judantis su uždėtu balnu žirgas. Stebint iš priekio vertinama, ar nėra šlubavimo, galvos kinkavimo, ar judesiai yra tolygūs. Žiūrint į gyvūną atkreipiamas dėmesys į uodegą, jos padėtį ir judėjimą. Vertinant vaizdą iš šono nustatoma, ar judesiai yra tolygūs, ar nėra velkama nei viena koja. Judančio arklio apžiūros metu gyvūnas taip pat yra staigiai apsukamas kas dešimt metrų ir kas penkis metrus, bei vedamas aštuoneto figūra.
31
2.2.2. Laboratoriniai tyrimai
Žirgų kraujas buvo imamas, transportuojamas, tiriamas ir vertinamas vadovaujantis F. G. Taylor, T. J. Brazil ir M. H. Hillyer [73] pateiktomis metodikomis.
Kraujo mėginiai imti ryte (prieš šėrimą) iš v. jugularis, naudojant 21G dydžio kraujo ėmimo adatą su specialiu stoveliu, į vakuuminius kraujo mėgintuvėlius su EDTA (-BD Vacutainer-, DB). Dūrio vieta dezinfekuojama dezinfekciniu tirpalu „Cutasept F“ (BODE Chemie GmbH, Vokietija) supurkštu vatos tamponėliu. Adata įvedama 45° kampu į v. jugularis, prieš tai ją užspaudus žemiau dūrio vietos. Kitame adatos gale į specialų stovelį įstatomas mėgintuvėlis ir laikomas tol, kol vakuumas baigia traukti kraują (9 pav.). Ištraukiama adata ir apie 10 s. dūrio vieta laikoma užspausta dezinfekciniu skysčiu supurkštu vatos tamponėliu. Ant mėgintuvėlio užrašomas arklio individualus numeris.
Kraujo morfologiniai tyrimai atlikti Lietuvoje LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos klinikinių tyrimų laboratorijoje automatiniu kraujo ląstelių skaitytuvu „Abacus junior“ (Diatron, JAV) ir Suomijoje privačios veterinarijos klinikos X laboratorijoje automatiniu kraujo ląstelių skaitytuvu „VetScan HM 5“ (ABAXIS, JAV).
9 pav. Kraujo mėginio ėmimas (nuotr. G. Letkauskienės)
Odos skutenų tyrimas atliktas vadovaujantis L. Lien, S. Loly ir S. Ferguson [74] pateiktais nurodymais. Ant objektinio stiklelio užlašinama mineralinio aliejaus. Skutenos imamos iki pasirodo
32 pirmi kraujo lašai iš kelių vietų kiekvienam žirgui. Paimtas mėginys dedamas tiesiai ant objektinio stiklelio. Užlašinus papildomą lašą mineralinio aliejaus uždengiama dengiamuoju stikleliu. Kaprologinis tyrimas buvo atliekamas flotacijos metodu remiantis C. M. Hendrix ir E. Robinson [75] pateikta metodika ir nurodymais. Į 50 ml laboratorinę stiklinę atsveriama apie 2 g išmatų ir užpilama 30 ml flotacinio tirpalo. Gerai išmaišoma ir košiama per viengubą marlės sluoksnį į kitą laboratorinę stiklinę. Gautas filtratas pilamas į 7 ml mėgintuvėlį iki viršaus. Po 10 – 20 min. priglaudžiamas objektinis stiklelis ir lašas uždengiamas dengiamuoju stikleliu. Tepinėliai mikroskopuoti binokuliariniu mikroskopu „BioBlue“ (EUROMEX, Olandija) Lietuvoje ir skaitmeniniu mikroskopu „TCS Pro 500“ (DRE veterinary, JAV) Suomijoje.
2.2.3. Masažų atlikimas ir atsipalaidavimo požymių vertinimas
Kiekvienam bandomosios grupės žirgui iš karto po fizinio krūvio buvo taikoma 30 min. masažo procedūra. Tyrimui pasirinktas atpalaiduojantis masažas, kuris buvo atliekamas pagal licencijuoto masažų terapeuto J. P. Hourdebaigt [48] pateiktus nurodymus. Atpalaiduojančio masažo pirmosios dalies masažuojamų žirgo kūno dalių eiliškumas pateiktas 10 paveiksle.
10 pav. Atpalaiduojančio masažo pirmos dalies schema (nuotr. G. Letkauskienės)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 9 9 9
33 Atpalaiduojančio masažo antroji dalis – galvos masažas. Šioje dalyje yra svarbiausia masažuoti abi galvos pusės vienu metu. Skiriami trys etapai. Pirmajame – švelniais judesiais masažuojami skruostai, pakaušis, kaklo pradžia, ausys, šnervės ir zonos aplink akis. Antrajame – lūpos, smakras, zona nuo nosies iki kaktos, kakta, zona aplink akis ir šnervės. Trečiajame – dantenos, zona nuo nosies iki žandų, žandai, ausys, lūpos, zonos nuo nosies iki kaktos ir aplink akis. Remiantis arklių fizioterapeutų J. Masterson [16], J. Blackwell [7] ir licencijuoto masažų terapeuto J. P. Hourdebaigt [48] pastebėjimais sudaryta stebimų elgesio pokyčių fiksavimo lentelė (Priedas Nr. 4). Kiekvienas bandomosios grupės žirgas buvo stebimas viso masažo metu ir pliuso ženklu „+“ žymimas kiekvienas pastebėtas požymis tam tikrame laiko intervale.
2.2.4. Kvėpavimo dažnio, pulso ir kūno paviršiaus temperatūros nustatymas
Kūno paviršių išspinduliuotų temperatūrų matavimai ir terminių vaizdų įrašymas atliktas naudojantis infraraudonųjų spindulių termometru „FLIR TG165“ (FLIR SYSTEMS AB, JAV) (11 pav.). Nuo objekto iki prietaiso pasirinktas atstumas – 2 ± 0,5 metrai [63]. Kūno paviršiaus temperatūros matavimui pasirinkti 4 taškai atsižvelgiant į atpalaiduojančio masažo eigą:
1) Gogas – iš kairiojo ir dešiniojo šonų. 2) Pasturgalis – iš galo.
3) Kakta – iš priekio.
11 pav. Kūno paviršiaus temperatūros matavimas (nuotr. G. Letkauskienės)
Kvėpavimo dažnis ir pulsas matuoti 5 kartus kiekvienam gyvūnui: 1) Prieš treniruotę.
2) Iškart po treniruotės.
3) Pusę valandos po treniruotės kas 10 minučių.
Termografinis tyrimas atliktas 3 kartus kiekvienam gyvūnui: 1) Prieš treniruotę.
34 3) Praėjus 30 min. po treniruotės.
2.3. Duomenų grupavimo principai ir statistinė analizė
Tyrimų duomenys apdoroti naudojant statistinę programą XLSTAT 2014.5.03 ir Microsoft Excel (Microsoft Office Professional Plus 2010) programą. Atliekant statistinę dispersinę analizę (ANOVA) buvo nustatyta atpalaiduojančio masažo įtaka žirgų kvėpavimo dažnio, pulso ir kūno paviršiaus temperatūros atsistatymui po fizinio krūvio, bei lyties, veislės, amžiaus ir laikymo būdo įtaka Kv. P. ir KPT. Tyrimas laikomas patikimu, kai p < 0,05, o nepatikimu, kai p > 0,05. Kv. ir P. palyginti pritaikytas neparametrinis Vilkoksono suderintųjų porų testas, o kūno paviršiaus temperatūros skirtumams – parametrinis porinis Stjudento t-testas. Taip pat įvertinta koreliacija tarp Kv. ir P., bei tarp KPT gogo srityje kairės ir dešinės pusių, kontrolinės ir bandomosios grupių viduje. Pagal Dž. U. Snedekoro, 1961 lentelę koreliacijos koeficiento patikimumo tikimybės laipsniui nustatyti, patikimo koreliacijos koeficiento minimali reikšmė nustatyta 0,349. Kai r ≥ 0,35, p < 0,05. Kai r ≥ 0,45, p < 0,01. Buvo atliekami vidurkių ir standartinių vidurkių paklaidų, mažiausios ir didžiausios reikšmių skaičiavimai.
Visi tyrimui atrinkti žirgai pagal lytį atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes (12 pav.). Kontrolinės grupės žirgams masažo procedūra nebuvo taikoma. Bandomosios grupės žirgams po fizinio krūvio buvo atliekamas atpalaiduojantis masažas.
12 pav. Tiriamų žirgų grupavimo schema
Siekiant nustatyti veislės įtaką žirgo atsipalaidavimui ir fiziologinių rodiklių atsistatymui po fizinio krūvio taikant masažo procedūrą, bandomosios grupės žirgai buvo suskirstyti pagal veisles į 7 grupes (13 pav.). Visi žirgai (n=64) Kontrolinė grupė (n=32) Kumelės (n=12) Eržilai (n=10) Kastratai (n=10) Bandomoji grupė (n=32) Kumelės (n=12) Eržilai (n=10) Kastratai (n=10)
