1. Yra atliktas mano paties (pačios).

DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu technologija ir kokybės vertinimas“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.05.06 Dovilė Kizalaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.05.06 Dovilė Kizalaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.05.06 Dovilė Kizalaitė

SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.05.12 Prof. Jurga Bernatonienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: 2020.06.11

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

DOVILĖ KIZALAITĖ

DANTŲ PASTOS SU JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPŲ EKSTRAKTU

TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Doc. dr. Zenona Kalvėnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data

DANTŲ PASTOS SU JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPŲ EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Zenona Kalvėnienė Data Recenzentas Data Darbą atliko Magistrantė Dovilė Kizalaitė Data Kaunas, 2020

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Burnos sutrikimų paplitimas ... 12

1.2. Burnos sutrikimų negalios pakoreguoti metai (DALYs) ... 13

1.3. Burnos sutrikimai ir jų kontrolė ... 14

1.4. Vaistiniai augalai kosmetikoje ... 16

1.5. Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų charakteristika ir panaudojimo galimybės ... 17

1.6. Dantų pastos – ne tik kosmetikos gaminiai ... 18

1.7. Dantų pastų klasifikacija ... 18

1.8. Dantų pastos gamyboje naudotos medžiagos ... 19

1.8.1. Abrazyvinės medžiagos ... 19

1.8.2. Tirštikliai... 21

1.8.3. Drėkinamosios medžiagos ... 22

1.8.4. Terapiniai agentai ... 22

1.8.5. Konservantai ... 23

1.9. Pastų kokybės tyrimai ... 24

1.10. Literatūros apžvalgos apibendrinimas... 24

2. TYRIMO METODIKA ... 26

2.1. Tyrimo objektas ... 26

2.2. Tyrime naudoti prietaisai, priemonės ir medžiagos ... 26

2.2.1. Naudoti prietaisai ir priemonės ... 26

2.2.2. Naudotos medžiagos ir reagentai ... 27

2.3. Tyrimo vykdymo planas ... 27

2.5. Tirštojo juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstrakto gamyba ... 29

2.6. pH reikšmės nustatymas ... 30

2.7. Dinaminės klampos nustatymas ... 30

2.8. Putų tūrio matavimas ... 31

2.9. Tekstūros analizė ... 31

2.10. Mikroskopinis tyrimas ... 31

2.11. Fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 32

2.12. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 32

2.13. Stabilumo tyrimo metodika ... 33

2.14. Statistinė analizė ... 33

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34

3.1. Augalinės žaliavos nuodžiūvio ir smulkumo frakcijų nustatymas ... 34

3.2. Dantų pastų gamyba ir sudėties sudarymas ... 35

3.3. pH reikšmės nustatymas ... 37

3.4. Dinaminės klampos nustatymo rezultatai ... 38

3.5. Putų tūrio matavimo rezultatai ... 40

3.6. Tekstūros tyrimo rezultatai ... 41

3.7. Mikroskopinio tyrimo rezultatai ... 44

3.8. Fenolinių junginių kiekio tirštajame ekstrakte nustatymo rezultatai ... 45

3.9. Antioksidacinio aktyvumo nustatymo rezultatai tirštajame ekstrakte ir dantų pastoje ... 46

3.10. Stabilumo tyrimo rezultatai ... 47

3.10.1. pH reikšmės pokyčiai per stebėjimo laikotarpį ... 47

3.10.2. Putų tūrio pokyčiai per stebėjimo laikotarpį ... 48

3.10.3. Dinaminės klampos pokyčiai per stebėjimo laikotarpį ... 48

3.10.4. Tekstūros analizės parametrų pokyčiai stabilumo tyrimo metu ... 49

3.10.5. Mikroskopinio tyrimo pokyčiai per stebėjimo laikotarpį ... 52

3.11. Rezultatų aptarimas ... 53

IŠVADOS ... 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57

SANTRUMPOS

AA Antioksidacinis aktyvumas

ADA Amerikos odontologų asociacija

DALYs Negalios pakoreguoti metai

DPPH 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas

EMA Europos vaistų agentūra

FDA Maisto ir vaistų agentūra

HEC Hidroksietilceliuliozė

p Statistinis patikimumas

Ph. Eur. Europos farmakopėja

pH reikšmė Vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale

matas

r Koreliacijos koeficientas

RDA Radioaktyvusis dentino dilimas

SD Standartinis nuokrypis

SĄVOKOS

Fluorozė – biogeocheminės kilmės liga, kai dėl ilgalaikio fluoro veikimo yra pakenkiami danties audiniai jų formavimosi ir vystymosi metu.

Halitozė – iš burnos sklindantis nemalonus kvapas.

Hiperestezija – dantyse esančių kietųjų audinių padidėjęs jautrumas. Kariozinis – pažeistas karieso (ėduonies).

SANTRAUKA

D. Kizalaitės magistro baigiamasis darbas „Dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu technologija ir kokybės vertinimas”. Mokslinė vadovė doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Darbo tikslas: pagaminti dantų pastą su tirštuoju juodųjų serbentų lapų ekstraktu ir įvertinti gauto produkto kokybę. Darbo uždaviniai: sumodeliuoti dantų pastos sudėtį, įtraukiant pagamintą juodųjų serbentų lapų ekstraktą; Pritaikyti dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu gamybos technologiją ir sąlygas; Nustatyti juodųjų serbentų lapų ekstrakto įtaką dantų pastos kokybei (pH reikšmė, dinaminė klampa, putų tūris, antioksidacinis aktyvumas, tekstūra, mikroskopinė analizė); Įvertinti pagamintos pastos kokybę, atsižvelgiant į atlikto stabilumo tyrimo rezultatus. Tyrimo objektas: dantų pasta su juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų tirštuoju ekstraktu. Tyrimo metodai: gravimetrija, sietų analizė, ekstrakcija bismaceracijos metodu, spektrofotometrija, potenciometrija, viskozimetrija, putų tūrio nustatymas, tekstūros analizė, mikroskopavimas, statistinė analizė. Rezultatai ir išvados: dantų pastų sudėtys sumodeliuotos naudojant: abrazyvines medžiagas – kalcio karbonatą, silicio dioksidą hidratą, kalcio hidroksiapatitą; tirštiklius – hidroksietilceliuliozę, ksantano lipus; drėkinamąsias medžiagas – glicerolį ir sorbitolį; terapinius agentus – ksilitolį, kokamidopropilo betainą, citrinos rūgštį, mėtų eterinį aliejų ir tirštąjį juodųjų serbentų lapų ekstraktą; konservantus – D – gliukono rūgšties natrio druską, kalio sorbatą. Tirštasis juodųjų serbentų lapų ekstraktas, pagamintas bismaceracijos metodu, pasižymėjo antioksidaciniu aktyvumu, o įterptas į pastą padidino antioksidacinį aktyvumumą 2,4 karto (15,79 ± 0,001 TE µg/ml); Tirštasis ekstraktas turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (p<0,05): dinaminei klampai – ją sumažino 33,31 proc., tačiau klampa išliko optimalia; putų tūriui – padidino putų tūrį, o gausesniu putojimu pasižyminti dantų pasta yra patrauklesnė vartotojams; tekstūros parametrams – sumažino deformuojančią jėgą, konsistenciją, klampos indeksą, koheziją. pH reikšmės pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05) – pastos atitiko seilių pH reikšmės ribas. Mikroskopavimo metu kietųjų dalelių aglomeracijos nepastebėta, vidutinis dalelių dydis išlieka 16,2 ± 0,54 µm. Stabilumo tyrimo metu nustatyta, jog laikymo sąlygos turi įtakos pastos kokybės rodikliams. Mėginyje laikytame pagreitintomis sendinimo sąlygomis statistiškai reikšmingi (p<0,05) pokyčiai vyko dvigubai greičiau (po dviejų mėnesių) nei laikant kambario temperatūroje, tačiau pastos nesifermentavo, sudedamosios dalys neatsiskyrė, abrazyvinių dalelių dydis išliko nepakitęs (p>0,05) per 6 stebėjimo mėnesius. Praktinės rekomendacijos: vietoje PAM putojimui suteikti, naudoti tik augalinius ekstraktus; atlikti stabilumo tyrimus esant stresinei temperatūrai; vertėtų sukurti ir burnos skalavimo skystį su juodųjų serbentų lapų ekstraktu.

SUMMARY

Final Master‘s thesis by D. Kizalaitė, title „Technology and quality assessment of toothpaste with black currant leaf extract“. Supervisor Assoc. Prof. Z. Kalvėnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. – Kaunas.

The aim of the study: to make a toothpaste with a thick extract of black currant leaves and to evaluate the quality of the obtained product. Research objectives: to model the composition of toothpaste by incorporating the prepared blackcurrant leaf extract; To adapt the technology and conditions of production of toothpaste with black currant leaf extract; To determine the influence of black currant leaf extract on the quality of toothpaste (pH value, dynamic viscosity, foam volume, antioxidant activity, texture, microscopic analysis); Evaluate the quality of the produced paste, taking into account the results of the performed stability study. Object of the research: toothpaste with a thick extract of black currant (Ribes nigrum L.) leaves. Research methods: gravimetry, sieve analysis, extraction by bismaceration, spectrophotometry, potentiometry, viscometry, foam volume determination, texture analysis, microscopy, statistical analysis. The results and conclusions: toothpaste compositions are modeled using: abrasives – calcium carbonate, silica hydrate, calcium hydroxyapatite; thickeners – hydroxyethylcellulose, xanthan gum; moisturizers – glycerol and sorbitol; therapeutic agents – xylitol, cocamidopropyl betaine, citric acid, mint essential oil and thick extract of black currant leaves; preservatives – sodium salt of D – gluconic acid, potassium sorbate. The thick extract of black currant leaves, produced by the bismaceration method, had antioxidant activity, and when added to the paste, it increased the antioxidant activity 2,4 times (15.79 ± 0.001 TE µg/ml). The thick extract had a statistically significant effect (p<0,05): for dynamic viscosity – it decreased by 33.31 %, but the viscosity remained optimal; for foam volume – increased foam volume, and toothpaste with more foaming is more attractive to consumers; texture parameters – reduced deforming force, consistency, viscosity index, cohesion. The change in pH was not statistically significant (p>0.05) pastes met saliva pH limits. No agglomeration of particulates was observed during microscopy, the mean particle size remaining 16.2 ± 0.54 µm. The stability study found that storage conditions affect the quality of the paste. Statistically significant (p<0.05) changes were observed in the sample under accelerated aging conditions twice as fast (after two months) than at room temperature, but the paste did not ferment, the components did not separate, the abrasive particle size remained unchanged (p>0.05) within 6 months of observation. Practical recommendations: instead of giving surfactants for foaming, use only plant extracts; perform stability studies at stress temperatures; it would also be worthwhile to create a mouthwash with black currant leaf extract.

PADĖKA

Už visapusišką pagalbą, konsultacijas, pastabas ir nuoširdų palaikymą atliekant magistro baigiamąjį darbą noriu padėkoti savo darbo vadovei doc. dr. Zenonai Kalvėnienei.

Už kokybiškas priemones ir darbo sąlygas noriu padėkoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrai ir jos darbuotojams.

ĮVADAS

Žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir gera savijauta. Tam padeda tinkamai parinktos burnos higienos priemonės. Kaip skelbiama Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis: „Burnos sveikata yra pagrindinis bendros sveikatos, gerovės ir gyvenimo kokybės rodiklis“ [1]. Todėl burnos sveikata yra neatsiejama nuo bendros sveikatos bei gyvenimo kokybės. Sutrikus burnos sveikatai, bendra savijauta ir gyvenimo kokybė taip pat suprastėja. Tam, kad taip nenutiktų, svarbu rūpintis burnos sveikata kiekvieną dieną. Naudinga atsirinkti, kokias burnos priežiūros priemones naudoti. Kiekvienas žmogus šias priemones renkasi pagal savo norus, rekomendacijas ar bando atrasti tokią priemonę, kuri suteiks norimą rezultatą. Tačiau vis dažniau žmonės atsižvelgia ne tik į ryškias pakuotes ir skambias reklamas, o ir į produkto sudėtį. Galime džiaugtis, jog gamta apdovanota vaistažolėmis, skirtomis žmonėms vartoti, tačiau siekdami modernaus vystymosi, dažnai pamirštama vaistažolių galia. Žmonėms grįžtant prie natūralumo siekiama suvokimo, jog visa tai, ką mes naudojame, turi didelę įtaką mūsų organizmui, sveikatai ir savijautai. Natūralios augalinės kilmės medžiagos yra išgautos iš gamtos, nuo senų laikų vartojamos ir patikrintos, t.y. saugesnės vartoti. Jos turi mažiau šalutinių poveikių žmogaus organizmui lyginant su cheminėmis medžiagomis. Taigi, šias biomolekules galima panaudoti saugiai ir efektyviai vaistažolių pagrindu gaminamai dantų pastai paruošti.

Dantų pastos yra ypač svarbios, kadangi naudojamos, kaip kasdienės higienos priemonės. Pirmosios pastos buvo labai primityvios, o šiais laikais jų turime vis daugiau rūšių. Taip kyla ir produktų kokybės rodikliai. Todėl tam, kad dantų pasta būtų išleista į rinką, būtina atlikti tam tikrus kokybės tyrimus. Kadangi rinka yra konkurencinga, produktų pasiūla turi būti įvairi ir orientuota į pirkėjo poreikius. Atsižvelgiant į tai, burnos priežiūros priemonės yra nuolat tobulinamos, kuriama vis naujos, kurios labiau tenkins vartotojų poreikius, turės platų veikimo spektrą, pavyzdžiui: turės antibakterinių savybių, švelniai valys, suteiks gaivumo jausmą, bus malonaus skonio, kvapo, tiks kraujuojančioms, jautrioms dantenoms.

2017 m. visuotinės ligų naštos tyrime apskaičiuota, kad burnos ligos pasireiškia 3,5 milijardo žmonių visame pasaulyje, o neišgydytas dantų ėduonis yra viena iš labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų [1]. Tokie statistikos duomenys parodo, kad rūpintis kasdienine burnos higiena yra privalu, o burnos priežiūros priemonėms teikti didesnę svarbą, nei tai daryta iki šiol. Šio tyrimo tikslas – pagaminti dantų pastą su tirštuoju juodųjų serbentų lapų ekstraktu ir įvertinti gauto produkto kokybę.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: pagaminti dantų pastą su tirštuoju juodųjų serbentų lapų ekstraktu ir įvertinti gauto produkto kokybę.

Uždaviniai:

1. Sumodeliuoti dantų pastos sudėtį, įtraukiant pagamintą juodųjų serbentų lapų ekstraktą. 2. Pritaikyti dantų pastos su juodųjų serbentų lapų ekstraktu gamybos technologiją ir sąlygas. 3. Nustatyti juodųjų serbentų lapų ekstrakto įtaką dantų pastos kokybei (pH reikšmė, dinaminė klampa, putų tūris, antioksidacinis aktyvumas, tekstūra, mikroskopinė analizė).

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Burnos sutrikimų paplitimas

Burnos sveikata yra neatsiejama geros savijautos dalis. Pasaulio sveikatos organizacija burnos sveikatą apibūdina kaip „būklę, kurioje nėra lėtinio burnos ir veido skausmo, burnos ir gerklės vėžio, burnos infekcijos ir opos, periodonto (dantenų) ligos, dantų ėduonies, dantų netekimo ir kitų ligų bei sutrikimų, kurie riboja asmens galimybes kramtyti, šypsotis, kalbėti ir mažina psichosocialinę gerovę“ [1]. Tačiau burnos ligos yra plačiai paplitusios pasaulyje ir yra dažniausios neužkrečiamos ligos, kurios veikia žmonių gyvenimo kokybę: sukelia skausmą, diskomfortą, deformacijas, sutrikdo mitybos įpročius, socialinius santykius, o sunkiais atvejais gali būti net ir mirties priežastimi. Todėl svarbu atlikti kasdieninę dantų priežiūrą ir burnos sveikata rūpintis laiku [2].

Burnos sveikata yra glaudžiai susijusi su bakterijomis burnos gleivinėje. Bakterijos kartu su maisto likučiais kaupiasi burnoje ir sudaro apnašas. Apnašos – tai minkštas plonas sluoksnis, kuris nusėda ant dantų, dantenų ir visoje burnos gleivinėje. Apnašų bakterijos fermentuoja cukrų ir krakmolą maiste, tuomet susidaro pieno rūgštis, tirpdanti kalcį ir fosforą dantų emalyje. Dėl to sukeliama demineralizacija – bakterijos patenka į dentiną ir sukelia puvimo procesus. Prasiskverbus žemiau dantenų linijos sukeliamas dantenų uždegimas, vystosi dantų ligos. Norint to išvengti būtina rūpintis burnos higiena ir pasirinkti tinkamas dantų priežiūros priemones [3].

Burnos ligos vis dar yra pagrindinė sveikatos problema visame pasaulyje. Statistika rodo, kad periodonto liga yra 11–oji pasaulyje labiausiai paplitusi liga, kuria serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Tuo tarpu, burnos vėžys užima trečią vietą tarp labiausiai paplitusių vėžio formų dalyje Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių. Vieni dažniausių sutrikimų yra dantų ėduonis, periodonto ligos, dantų netekimas, burnos vėžys, halitozė ir dantų jautrumas. Cukrinis diabetas yra susijęs su periodontito vystymusi ir progresavimu. Be to, yra priežastinis ryšys tarp didelio cukraus suvartojimo ir diabeto, nutukimo bei dantų ėduonies. Taip pat burnos ligų paplitimas ir toliau didėja dėl neigiamo fluoro poveikio, netinkamos higienos ir sunkiai finansiškai prieinamų burnos sveikatos priežiūros paslaugų [1].

1.2. Burnos sutrikimų negalios pakoreguoti metai (DALYs)

Negalios pakoreguoti metai (DALYs) yra suma metų, kurie prarasti dėl ligos ir metų, kurie gyventi su negalia. DALYs galima suvokti kaip prarastus „sveiko“ gyvenimo metus. Negalios pakoreguoti metai matuojami lyginant atotrūkį tarp dabartinės sveikatos būklės ir idealios sveikatos padėties, kai gyvenama vyresniame amžiuje, neturint ligų ir negalių [4].

2017 metais burnos sutrikimų statistikoje buvo lyginamos abiejų lyčių, visų amžiaus grupių žmonės. Burnos sutrikimų Lietuvoje procentinė dalis yra 0,88 proc. bendrojo DALYs (1 pav.). Tuo tarpu pasaulyje burnos sutrikimai užima 0,73 proc. bendrojo DALYs tarp visų kitų ligų [5].

1 pav. Burnos sutrikimų pagal DALYs statistika 2017 m. [5]

Iš pateiktos statistikos galima matyti, kad regionai, kuriuose plačiausiai paplitę burnos sutrikimai yra: Kosta Rika, Kolumbija, Norvegija, Airija, Nyderlandai, Belgija, Slovėnija ir Kuveitas. Šiose regioniuose burnos sutrikimų negalios pakoreguoti metai siekia nuo 1,53 proc. iki 1,66 proc. Nors situacija Lietuvoje, lyginant su šiomis šalimis, yra geresnė – reikėtų ją koreguoti ir siekti sumažinti burnos sutrikimų užimamą procentą, kadangi šie sutrikimai labai glaudžiai susiję su žmogaus kasdienine higiena, žalingais įpročiais, kurie gali būti koreguojami.

Lyginant Lietuvos ir kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos, bendroji burnos sutrikimų pagal DALYs statistika vaizduojama pav. 2.

2 pav. Lietuvos, Latvijos ir Estijos burnos sutrikimai pagal DALYs [5]

Iš paveikslo Nr. 2 matoma, kad Lietuva pagal burnos sutrikimų negalios pakoreguotus metus 2017 metais užima mažiausią dalį (0,88 proc.) iš Baltijos šalių. Tuo tarpu Latvija – 0,9 proc., Estija – 1,1 proc. bendrojo DALYs. Dėl to galime pasidžiaugti, tačiau reikėtų nepamiršti, kad siekis yra dar labiau sumažinti šį procentą [5].

1.3. Burnos sutrikimai ir jų kontrolė

Burnos ligos gali būti kontroliuojamos tinkama dantų priežiūra ir efektyviomis dantų priežiūros priemonėmis. Dantų apnašų kontroliavimas yra veiksmingiausias būdas išvengti dantų ligų. Nustatyta, jog burnos ertmėje yra daugiau kaip 750 rūšių bakterijų. Dalis jų yra susijusios su burnos ertmės ligomis. Dantų ėduonies vystymasis susijęs su acidogeninėmis ir rūgštinėmis gramneigiamomis bakterijomis, mutantais streptokokais (Streptococcus mutans ir S. sobrinus), laktobacilomis ir aktinomicitais, kurie metabolizuoja sacharozę į organines rūgštis (daugiausiai pieno rūgštį). Organinės rūgštys tirpdo dantų kalcio fosfatą, sukelia kalkėjimą ir ėduonį. Ankstyvą emalio demineralizaciją sunku pastebėti kliniškai ir radiologiniais tyrimais, tačiau kariozinis skilimas prasideda nuo to laiko, kai sutrinka mineralų mainai, ir vyksta demineralizacijos procesai. Gydant ankstyvą ėduonį, svarbu vadovautis dviem principais:

1) sumažinti dantų apnašas ir iš jų sudarytas bakterijų biologines medžiagas; 2) padidinti remineralizuojančių medžiagų kiekį bei koncentraciją [6].

Priešingai, periodonto ligos yra susijusios su anaerobinėmis gramneigiamomis bakterijomis, tokiomis kaip Porphyromonas gingivalis, Actinobacillus sp., Prevotella sp. ir Fusobacterium sp. Esant periodonto ligoms, dantenų plyšiuose arba po jais, esančios sritys užkrėčiamos, sukeliamas dantenų ir aplinkinių jungiamųjų audinių uždegiminis atsakas. Šios uždegiminės reakcijos gali pasireikšti kaip gingivitas (ypač dažnas ir matomas dantenų ar dantenų audinių kraujavimas) arba periodontitas. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog bakterijos yra pagrindinė ėduonies ir periodonto ligų paplitimo priežastis. Gingivito ir periodontito ligų prevencijai ir kontrolei svarbus reguliarus apnašų šalinimas, taip užkertant kelią bakterijų dauginimuisi. Tai užtikrinama tinkama kasdienine higiena ir mechaniniu valymu. Taip pat svarbus bakterijų augimo stabdymas. Tam gali padėti antiseptinės ir antibakterinės medžiagos dantų pastų sudėtyse [6]. Taigi, tinkama higiena ir rūpestingai atrinktos burnos priežiūros priemonės gali padėti išvengti burnos bakterijų dauginimosi [7, 8].

Burnos gleivinėje esančios seilės taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Seilių srautas pašalina angliavandenius, kuriuos gali metabolizuoti bakterijos, pašalina rūgštis, kurias gamina bakterijos. Taip pat reguliuoja į burną patekusio maisto rūgštingumą ir neutralizuoja bakterijų aktyvumą. Seilių pH daro įtaką akmenų susidarymui ir periodonto ligoms. Normalus seilių pH svyruoja nuo 6,2 iki 7,6. Todėl reikėtų rinktis burnos priežiūros priemones, kurios atitinka normalų burnos terpės pH [9, 10].

Vienas dažniausių burnos sutrikimų, kuris paplitęs visame pasaulyje – halitozė. Moksliniai tyrimai rodo, jog net apie 25 proc. pasaulio gyventojų serga šia liga [11]. Pagrindinė atsiradusio nemalonaus burnos ertmės kvapo priežastis yra mikrobų skilimas burnos ertmėje. Dėl šio proceso susidaro lakieji sieros junginiai. Šiuos daugiausiai gamina gramneigiamos anaerobinės bakterijos, esančios liežuvio dangoje. Nemalonus kvapas dažniausiai yra susijęs su prasta burnos higiena, netinkamomis priemonėmis, tačiau tai taip pat gali rodyti ir gingivito ar net periodontito buvimą. Pirmasis ir ypač svarbus žingsnis kovoje su halitoze – tinkama kasdieninė burnos higiena dantų pastomis, liežuvio valymas ir skalavimas [12]. Dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai, purškikliai, kramtomoji guma, savo sudėtyje turintys mėtų eterinio aliejaus, turi trumpalaikį maskavimo efektą. Dažniausiai šie produktai padidina seilių gamybą, taigi trumpą laiką sulaiko sieros komponentus. Burnos skalavimas skysčiais, kuriuose yra chloro dioksido ir cinko druskų, daro didelę įtaką maskuojant halitozę ir neleidžiant išsiskirti nemaloniam kvapui. Tokia nors ir trumpalaikė pagalba yra labai svarbi, nes žmonės, kovojantys su halitoze, patiria psichologinių ir socialinių sunkumų [11, 12].

Hiperestezija yra dar vienas burnos sutrikimas, su kuriuo susiduria apie 10 – 30 proc. visų gyventojų [13]. Taip nutinka tuomet, kai dantenų kraštas atsitraukia nuo cemento ir emalio jungties. Plona cemento danga lengvai prarandama, todėl dantų kanalėliai tampa pažeidžiami išorinės aplinkos: šalčio, karščio, rūgščių, saldžių medžiagų ir kt. Padidėjusiam jautrumui įtakos turi agresyvus dantų valymas, prasta apnašų kontrolė, veido auskarai, periodonto ligos, anatominis polinkis ir ortodontinis gydymas. Visa tai sukelia dantų minkštėjimą, greitai pasireiškiantį aštrų trumpalaikį skausmą. Šių veiksnių pašalinimas padėtų išvengti dantenų recesijos ir hiperestezijos. Tai nėra atskira liga, dažniausiai tai kitų dantų ligų sukeltas simptomas. Vienas iš gydymo būdų yra desensibilizuojančios dantų pastos, sudėtyje turinčios kalio jonų. Tai patogus ir neinvazinis gydymo bei profilaktikos būdas [14]. Nustatyta, jog santykinis dentino abrazyvumas dantų pastose yra tiesiogiai susijęs su dentino praradimu. Taigi, pacientai turintys hiperesteziją, turėtų rinktis dantų pastas, kurių santykinis dentino abrazyvumas yra mažesnis. Pagal ADA (Amerikos odontologų asociaciją) ir FDA (Maisto ir vaistų agentūrą) didžiausias rekomenduojamas abrazyvumas dantų pastoje neturėtų būti didesnis nei 250 RDA [15]. Tokios dantų priežiūros priemonės skirtos jautriems, kraujuojantiems dantims ir yra švelniai valančios [13].

1.4. Vaistiniai augalai kosmetikoje

Kaip anksčiau, taip ir dabar, vaistiniai augalai yra naudojami kaip tradicinis daugelio ligų gydymo būdas. Vis dažniau jie yra pritaikomi kosmetikos gamyboje, nes įrodyta, jog tai biologiškai aktyvių junginių šaltinis. Dantų pastos yra priskiriamos kosmetikos gaminiams, taigi tradiciniai augalai ir natūralūs produktai gali būti plačiai naudojami ir dantų priežiūros gaminiuose. Norint sumažinti ir užkirsti kelią įvairioms dantų ligoms bei burnos sutrikimams, reikalingas plataus veikimo spektro antimikrobinis poveikis, o tuo pasižymi vaistažolės. Burnos priežiūros priemonėms plačiai naudojami vaistinių augalų ekstraktai, turintys antimikrobinį poveikį [16].

2019 metais atliktame tyrime „Antimicrobial potential of toothpaste formulated from extracts of Syzygium aromaticum, Dennettia tripetala and Jatropha curcas latex against some oral pathogenic microorganisms” buvo įrodytas dantų pastų su natūraliomis vaistažolėmis antimikrobinio poveikio reikšmingas pranašumas prieš komercines dantų pastas. Antimikrobinis dantų pastų aktyvumas buvo vertintas prieš burnos ertmės patogeninius mikroorganizmus. Sparčiai vystantis modernioms technologijoms paplito firminės burnos priežiūros priemonės, kurių sudėtyse yra sintetinių antimikrobinių medžiagų: chlorheksidino, triklosano ir fluorido. Neabejotinai šių produktų vartojimas turi daugybę

trūkumų – dantų pasta su fluoru yra nerekomenduojama jaunesniems nei 6 metų vaikams, nes sukelia dantų pigmentą ir emalio silpnėjimą, o chlorheksidinas sukelia dantų, burnos ir liežuvio pigmentaciją, pastebimi skonio pojūčių pakitimai, dirginimas ir burnos ertmės sausumas, dantenų paburkimas bei neigiamas sisteminis poveikis prarijus. Šie trūkumai skatina pažvelgti į gamtoje esančius vaistinius augalus, kuriuos galima vadinti natūraliu antibiotikų rezervuaru. Dantų pastose, praturtintose augaliniais ekstraktais, matomas ryškus slopinamasis poveikis prieš kariesogeninius organizmus, lyginant su įprastomis fluoruotomis dantų pastomis. Tai rodo, jog augalų ekstraktuose esantys bioaktyvieji junginai gali būti naudinga žaliava gaminant dantų pastas, kurios sumažintų patogeninių mikroorganizmų ir dantų ligų atsiradimą [17].

1.5. Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų charakteristika ir panaudojimo

galimybės

Ribes gentis priklauso Grossulariaceae šeimai, kuri turi apie 150 skirtingų rūšių. Juodieji serbentai yra daugiametis mažas krūmas, plačiai paplitęs Europoje ir Šiaurės Azijoje, daugelyje šalių auginamas dėl vaisių vartojimo maisto pramonėje [18]. Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapai yra labai aromatingi, tamsiai žalios spalvos, pakaitomis suporuoti, skliautuoti ir gan gausūs, šiek tiek plaukuoti su aromatinėmis liaukomis ant apatinio lapo paviršiaus. Pro šias liaukutes išskiriami eteriniai aliejai. Lapų skynimui tinkamiausi birželio ir liepos mėnesiai. Surinkta žaliava džiovinama, laikant juos pavėsyje ar džiovykloje 25 – 30 °C temperatūroje. Priešingai nei švieži – džiovinti lapai neturi nei kvapo, nei skonio. Lapų ekstraktai yra svarbūs kaip žaliava maisto, papildų ir kosmetikos pramonei. Kaip skelbiama Europos vaistų agentūroje (EMA) juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapai gali būti naudojami esant nestipriam sąnarių skausmui ir uždegimui bei šlapimo takų pažeidimams, kai reikia padidinti šlapimo gamybą. Vartojant šiuos vaistinius augalus nepastebėti jokie šalutiniai poveikiai [19]. Liaudies medicinoje juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapai naudojami prieš uždegimą, gydyti reumatinėms ligoms, kvėpavimo takų sutrikimams ir gripui [20].

Fitocheminė analizė atskleidė, kad gausiausius augalo lapų antrinius metabolitus galima suskirstyti į tris grupes: hidroksicinamono rūgštys, flavonoidai ir proantocianidinai [21]. Cheminės lapų sudedamosios dalys: flavonoidai (kemferolis, kvercetinas, miricetinas ir izoramnetinas), proantocianidinai (katechinas, epikateinas), lignanai, antocianinai, vitaminas C, folio, chloro, protokatechino rūgštis, trigliceridai [22, 20]. Atlikti tyrimai rodo, kad juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstrakte esanti

polifenolinių junginių gausa pasižymi antioksidaciniu aktyvumu, veikia prieš virusus, bakterijas ir turi uždegimą slopinamąjį poveikį [23]. Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstraktas, įterptas į dantų pastą turėtų suteikti jai priešuždegiminių savybių, todėl gali būti tinkama gingivito ir periodontito gydymui ir profilaktikai, siekiant išvengti hiperestezijos ir halitozės problemų [24,25].

1.6. Dantų pastos – ne tik kosmetikos gaminiai

Dantų pastos yra priskiriamos kosmetikos gaminiams, kadangi jų funkcijos yra valyti, atnaujinti, pakeisti išvaizdą (balinti), apsaugoti, pašalinti nemalonius kvapus ir išlaikyti gerą dantų ir burnos ertmės būklę. Pastos apibūdinamos: tai pusiau kietos formos medžiaga, kurios sudėtyje yra disperguotų kietųjų dalelių, jų kiekis yra daugiau nei 25 proc. [23]. Tačiau dantų pastos gali būti laikomos ir vaistine kosmetika, priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir jų koncentracijos produkte. Jungtinėse Amerikos Valstijose, dantų pastos, kurių sudėtis apima kosmetines ir gydomąsias savybes, pavydžiui balinamoji ir skirta gingvito gydymui, laikomos vaistine kosmetika [26]. Dantų pastos skirstomos į pastas ir gelius. Jos skirtos natūraliai susidariusioms apnašoms šalinti ir turi būti naudojamos kartu su dantų šepetėliu bei kitomis burnos priežiūros priemonėmis. Yra daugybė skirtingų produktų formuluočių ir kiekviena sudedamoji dalis atlieka specifines funkcijas, kurios gali būti pritaikytos dantų ligų gydymui, terapijai ar profilaktikai. Dantų pastos ingredientų koncentracijos turėtų būti tinkamai parinktos, atsižvelgiant į pastos paskirtį ir naudojimo dažnumą. Biologiškai aktyvios medžiagos praturtina dantų pastos sudėtį ir yra pripažintos tinkamomis ir veiksmingomis, įtraukiant jas į burnos priežiūros priemones [27].

1.7. Dantų pastų klasifikacija

Dantų pastos klasifikuojamos pagal veikliųjų medžiagų specifines funkcijas: 1. Karieso prevencijai ir gydymui:

 Fluoro koncentracija iki 1000 ppm;

 Fluoro koncentracija 1000 – 1500 ppm. Veiksmingiausia, kuomet fluoro yra 1000 – 1500 ppm koncentracija sudėtyje, tačiau jaunesniems nei 6 metų vaikams naudoti nepatariama dėl galimos fluorozės rizikos;

2. Periodonto ligų profilaktikai ir gydymui:

 Su natūraliais augaliniais ekstraktais, eteriniais aliejais, fermentais ar vitaminais (įskaitant Ajurvedą). Dantų pasta su augaliniais ingredientais gali būti naudojama kaip periodonto ligų terapija ar profilaktika;

 Su sintetinėmis antiseptinėmis ar antibakterinėmis medžiagomis. 3. Jautriems dantims gydyti:

 Nuskausminamosios dantų pastos;

 Dentino kanalėlius blokuojančios dantų pastos.

4. Balinančios dantų pastos su abrazyvinėmis medžiagomis ar papildančiomis medžiagomis: fermentais ar peroksidu efektyviai pašalinamos išorinės dėmės, tačiau naudojant didelę koncentraciją abrazyvinių medžiagų, pašalinamos nuosėdos ir didėja dilimo ir erozijos rizika. Balinančios dantų pastos:

 Balinančios dantų pastos su abrazyvinėmis medžiagomis;  Balinančios dantų pastos su sintetinėmis medžiagomis.

5. Specialios paskirties dantų pastos. Dantų pastos, kuriose yra betaino, aliejų, ksilitolio ir mineralinių druskų drėkina burnos gleivinę, saugo nuo išsausėjimo [6].

1.8. Dantų pastos gamyboje naudotos medžiagos

Dantų pastos modeliuojamos su pagrindiniais funkciniais komponentais, kurie atlieka tam tikras funkcijas produkte. Medžiagos, įeinančios į pastų sudėtis, yra klasifikuojamos į grupes: abrazyvinės medžiagos, tirštikliai, drėkinamosios medžiagos, terapiniai agentai, konservantai.

1.8.1. Abrazyvinės medžiagos

Abrazyvinės medžiagos – tai kietosios medžiagos skirtos šlifuoti ir poliruoti dantis. Jos atlieka svarbų vaidmenį pašalinant pigmentaciją ir dantų apnašas nuo emalio paviršiaus, suteikia dantims blizgesį. Šlifavimo priemonės dantų pastose paprastai yra smulkios dalelės, kurios nepažeidžia emalio, tačiau giliai išvalo dantis ir šviesina jų spalvą. Dantų pastos gaminamos skirtingo abrazyvumo – tai priklauso nuo dalelių kietumo, morfologijos ir kiekio. Įprastai dantų pastose naudojamos abrazyvinės medžiagos nėra tokios kietos kaip emalis, bet pasižymi didesniu kietumu nei dentinas. Todėl reikėtų rinktis ne didesnes

nei 20 μm dydžio daleles. Reikėtų vengti adatos ir strypo formos dalelių [28]. Abrazyvinių medžiagų koncentracija dantų pastoje turėtų būti 10 – 40 proc. [15].

Kalcio karbonatas – tai smulkūs, balti, bekvapiai, mikrokristaliniai milteliai, praktiškai netirpūs vandenyje. Kalcio karbonatas yra abrazyvinė medžiaga, kuri atlieka svarbų vaidmenį fiziniame dantų valyme, dėmių šalinime bei padidina dantų blizgesį. Kalcio karbonatas yra ekonomiškai palanki abrazyvinė medžiaga. Dantų pastų sudėtyse jos gali būti nuo 8 proc. iki 20 proc. bendro svorio [29]. Kalcio karbonato šarminis pH yra tinkamas, kadangi neleidžia susidaryti rūgštinei terpei burnoje. Kuomet dantų pastos sudėtyje abrazyvinės medžiagos yra derinamos tarpusavyje, galima išgauti išties puikų valomąjį efektą. Tačiau naudoti reikia atsargiai, stebėti dantų ir dantenų jautrumą, o ypač vaikams, kuomet emalio ir dentino sluoksniai yra plonesni ir labiau pažeidžiami. Kalcio karbonatas taip pat prisideda gydant hiperesteziją. Veikia pašalinant nervų laidumą arba uždarant dantų kanalėlius, kuomet blokuojamas skysčio judėjimas, kuris sukelia jautrumą [28, 26, 30, 31].

Silicio dioksido hidratas – tai yra submikroskopinis silicio dioksidas, kurio dalelių dydis yra apie 15 nm. Jis pasižymi mažu dalelių dydžiu ir dideliu paviršiaus plotu. Pačiai naudojamas farmacijos, kosmetikos ir maisto produktuose. Koloidinis silicio dioksidas tinkamas naudoti dantų pastos sudėtyje, nes veikia kaip abrazyvinė medžiaga, tirštiklis, suspendavimo agentas ir terminis stabilizatorius. Dantų pastoje ši medžiaga pagerina valymo efektyvumą [29]. Pagrindinis abrazyvuose naudojamo silicio dioksido ingredientas yra aukšto grynumo amorfinis silicio dioksidas [28, 32]. Naudojant silicio dioksidą, kosmetiniai aliejai gali būti lengvai paversti labai klampiais, beveik skaidriais geliais [33]. Dantų pastų sudėtyje silicio dioksido hidrato kiekis gali būti nuo 8 proc. iki 20 proc. Ši medžiaga laikoma saugia naudoti, nes yra puikiai suderinama su aktyviaisiais ingridientais ir atitinka saugų abrazyvumo lygį produkte [29].

Kalcio hidroksiapatitas yra pagrindinė neorganinė mineralizuotų biologinių audinių sudedamoji dalis. Tai natūralus fosfato mineralas, kuris yra pagrindinis žinduolių ir kaulų komponentas ir yra naudojamas įvairiose biomedicinos srityse. Ši medžiaga jau daugelį metų yra naudojama, pripažinta saugia ir tinkama medžiaga, skirta dantų implantacijai odontologijoje. Hidroksiapatitas nesukelia uždegiminių reakcijų ir ūminio ar lėtinio toksinio poveikio, nekelia grėsmės susidaryti navikams, todėl yra tinkamas naudoti kaip dantų pastos sudedamoji dalis. Hidroksiapatito dalelių dydis yra apie 200 – 400 nm [34]. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog genotoksinis, mutageninis ir kancerogeninis hidroksiapatito poveikis yra labai mažai tikėtinas. Iš atliktų tyrimų matyti, kad hidroksiapatitas yra biologiškai suderinama medžiaga ir pasižymi veiksmingu dantų jautrumo gydymu, atlieka remineralizacijos funkciją [35, 36].

1.8.2. Tirštikliai

Tirštikliai naudojami siekiant išvengti miltelių ir skysčių sudedamųjų dalių atsiskyrimo ir padidinti dantų pastos klampumą. Asmens priežiūros priemonėse šios medžiagos formuoja galutinę produkto formą ir funkciją. Tirštikliai suriša vandenį ir neleidžia dantų pastai išdžiūti. Ankščiau šios medžiagų grupės pagrindinė funkcija buvo padidinti produkto klampumą, tačiau šiais laikais tirštikliai gali būti laikomi daugiafunkciniais ingredientais, kurie gali prisidėti prie produkto savybių modifikavimo, tokių kaip: reologija, išvaizda, netirpių ingredientų suspendavimas, emulsijų ir suspensijų stabilizavimas, putų formavimas [28, 33]. Tirštiklių koncentracija dantų pastoje turėtų sudaryti 1 – 2 proc. [15].

Hidroksietilceliuliozė yra nejoninis vandenyje tirpus polimeras, kuris susidaro celiuliozės reakcijos metu reaguojant etileno oksidui su natrio hidroksidu. Ši medžiaga puikiai suderinama su įvairiomis kosmetikoje naudojamomis medžiagomis, įskaitant anijonines ir katijonines paviršiaus aktyvias medžiagas, elektrolitus ir nejonines medžiagas. Hidroksietilceliuliozė sutirština, suspenduoja, suriša, emulsuoja, formuoja plėvelę, stabilizuoja, sulaiko vandenį ir užtikrina apsauginį koloidinį poveikį produkte. Taip pat pasižymi savybe gerinti putų susidarymą, taip užtikrinant putojimą, susidariusių putų kreminę ir švelnią struktūrą. Dažniausiai yra naudojama kaip labai efektyvus tirštiklis ir emulsijos stabilizatorius. Hidroksietilceliuliozė išlieka aktyvi plačiame pH spektre, todėl puikiai tinka naudoti įvairių kosmetikos gaminių sudėtyse, įskaitant ir dantų pastas. Ji lengvai tirpsta karštame ar šaltame vandenyje [30, 33].

Ksantano lipai yra natūralūs, didelės molekulinės masės polisacharidai. Tai kreminės spalvos milteliai, kurie yra tirpūs karštame ir šaltame vandenyje. Jie gaminami fermentuojant kukurūzų cukrų su bakterijomis Xanthomonas campestris. Po fermentacijos polimerai išgaunami nusodinant izopropanoliu, filtruojami, džiovinami ir susmulkinami. Ksantano lipai vandenyje sudaro vandeninius tirpalus, kurių klampumas praktiškai nepakinta keičiantis temperatūrai ir pH reikšmei. Ši medžiaga dantų pastose gali būti naudojama kaip rišiklis, paviršiaus aktyvioji medžiaga, klampumą reguliuojanti medžiaga, stabilizatorius ir putoms sutirštinti bei stabilizuoti nuo atsiskyrimo. Į sudėtį įtraukus ksantano lipus išlaikomos suspenduotos dalelės ir neleidžiama aliejaus lašeliams susilieti [33]. Ši medžiaga naudojama maisto, farmacijos, kosmetikos ir pramonės sektoriuose. Tai netoksiška ir su dauguma medžiagų suderinama sudedamoji dalis [28].

1.8.3. Drėkinamosios medžiagos

Drėkinamosios medžiagos apsaugo nuo vandens praradimo ir dantų pastos sukietėjimo, kai ji yra veikiama oro. Šios medžiagos suteikia malonią kreminę tekstūrą. Drėkinamųjų medžiagų koncentracija dantų pastoje turėtų būti nuo 20 iki 70 proc. [28, 15].

Glicerolis yra skaidrus, bespalvis, bekvapis, saldaus skonio, skystos formos antimikrobinis konservantas ir drėkiklis. Glicerolis yra stabili medžiaga ir puikiai suderinama su daugeliu kitų kosmetikos sudedamųjų dalių. Dantų pastoje pagrindinės glicerolio funkcijos yra sulaikyti drėgmę ir savo ruožtu suteikti minkštumo, gerinti tepumą. Ši medžiaga padeda išlaikyti tekstūrą ir prailgina galiojimo laiką daugelyje produktų. Dantų pastoje tai labai dažnai sutinkama medžiaga, kadangi pasižymi saldžiu skoniu ir veikia kaip tirpiklis [32, 37].

Sorbitolis – tai bekvapiai, balti ar bespalviai kristaliniai higroskopiniai milteliai. Sorbitolis pasižymi maloniu, saldžiu skoniu ir suteikia šaldantį pojūtį, todėl yra naudojamas įvairiose farmacinėse formose ir yra tinkamas naudoti dantų pastose kaip drėkiklis ir saldiklis [32]. Sorbitolis puikiai tinka naudoti dantų pastose, kadangi jo pH aukštesnis nei sacharozės ir gliukozės pH, o tai neleidžia demineralizuotis ir susidaryti dantų ėduoniui. Atlikti tyrimai parodė dantų ėduonies sumažėjimą tarp tiriamųjų, vartojusių dantų pastas su sorbitoliu ar ksilitoliu. Šios medžiagos sumažina pieno rūgšties, S. mutans kiekį ir padidina cukraus pašalinimą, todėl yra puikiai tinkamos įtraukti į dantų pastų sudėtis [38].

1.8.4. Terapiniai agentai

Ksilitolis yra kristalinės struktūros, turintis 5 anglies atomus cukraus alkoholis, kuris natūraliai kaupiasi daugelyje vaisių ir daržovių, o žmogaus organizme jis yra gaminamas įprastos medžiagų apykaitos metu. Ksilitolis taip pat gali būti gaminamas ir komerciškai iš kietmedžio medžių ir pluoštinės augalijos. Ši medžiaga pasižymi tirpumu vandenyje, vėsinančiu pojūčiu ir saldumu, kuris yra nuo 10 iki 100 kartų stipresnis nei paprastojo cukraus. Be saldumo jis turi ir kitų naudingų savybių, kurios padeda išvengti dantų ėduonies, t.y. didina seilių gamybą ir mažina bakterijų augimą burnoje. Moksliniai tyrimai rodo, jog ksilitolis 9,1 proc. mažina dantų ėduonį [6]. Mechaninis valymas su ksilitoliu praturtinta dantų pasta greitina kalcio jonų tiekimą per seiles, kurie reikalingi emaliui remineralizuoti, saugo nuo emalio mineralų praradimo. Ksilitolis laikomas kariostatiniu agentu, nes slopina angliavandenių metabolizmą skirtinguose burnos mikroorganizmuose. Ksilitolis yra išskirtinis tarp cukraus alkoholių, kadangi slopina

glikolizę ir dėl to sumažėja rūgšties susidarymas ir S. mutans kiekis burnos gleivinėje, kurie ir yra pagrindinė karieso priežastis. Pagrindinis ksilitolio neigiamas šalutinis poveikis yra jo vidurius laisvinantis poveikis, todėl vartoti jį reikia atsakingai ir stengtis nenuryti. Taigi, ksilitolis yra naudinga, saugi ir tinkama naudoti dantų pastos sudėtyje, kaip sauganti nuo ėduonies ir karieso antibakterinio poveikio medžiaga [28, 39].

Kokamidopropilo betainas – iš kokosų aliejaus išgaunama paviršiaus aktyvioji medžiaga. Plačiai naudojama įvairiuose kosmetikos gaminiuose, dažniausiai nuplaunamuose produktuose: šampūnuose, plaukų formavimo, vonios produktuose ir dantų pastose. Dantų pastose ši medžiaga valo, stiprina putojimą, tirština. Kokamidopropilo betainas pasižymi antimikrobiniu poveikiu, todėl jo vartojimas padidėjo dėl netoksiškų ir mažai dirginančių savybių [40]. Dantų pastoje jo koncentracija turėtų būti 1 – 3 proc. [15].

Mėtų eterinis aliejus pasižymi antioksidaciniu bei antibakteriniu poveikiu, tai yra natūralus antimikrobinių medžiagų šaltinis. Nustatyta, jog jis pasižymi antivirusiniu ir fungicidiniu poveikiu. Šio eterinio aliejaus fitocheminė analizė rodo, jog sudėtyje yra flavonoidų, saponinų, širdies glikozidų, o pagrindiniai komponentai yra mentolis (29 – 48 proc.), mentonas (20 – 31 proc.), mentofuranas (6,8 proc.) ir metilacetatas (3 – 10 proc.). Antibakterinis poveikis siejamas su didele mentolio, fenolių ar flavanoidų koncentracija. Taigi, dėl mėtų eterinio aliejaus antimikrobinių ir antioksidacinių savybių, jis puikiai tinkamas naudoti burnos priežiūros priemonėse, nes tai natūrali medžiaga, galinti pakeisti sintetinius konservantus [28, 41].

Citrinos rūgštis – tai α-hidroksi rūgštis (AHA), kuri yra įprastas augalų ir gyvūnų metabolitas. Ji pripažinta saugia naudoti ir yra naudojama beveik visose kosmetikos gaminių kategorijose. Citrinos rūgštis veikia kaip kompleksonas, pH reguliatorius ir kvapioji medžiaga. Rūgštis tirpsta vandenyje ir kai kuriuose organiniuose tirpikliuose. Dantų pastose citrinos rūgštis gali būti naudojama ir kaip kvapų sugėriklis. Taip pat ji padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą. Koncentracija dantų priežiūros priemonėse neturėtų būti didesnė negu 5 proc. [42].

1.8.5. Konservantai

D – gliukono rūgšties natrio druska (natrio gliukonatas) yra labai gerai tirpstanti vandenyje ir glicerine, prastai tirpstanti etanolyje medžiaga. Komerciškai gaunama panaudojant Aspergillus niger, A. fumaricus, Aerobacter aceti, Penicillium chrysogenum. Medžiagos pH vyrauja nuo 6,5 iki 7,5. D –

gliukono rūgšties natrio druska yra saugi naudoti kosmetikos produktuose kai koncentracija yra iki 0,05 – 0,5 proc. [15]. Kosmetikos gaminiuose naudojama kaip kompleksonas, odą sauganti, stabilizuojanti, pH palaikanti, apsauganti nuo spalvos pokyčio medžiaga [42].

Kalio sorbatas yra antimikrobinis konservantas, kuris plačiai naudojamas kosmetikos ir maisto gamyboje. Tai balti kristaliniai milteliai, tirpūs vandenyje ir turintys silpną, būdingą kvapą. Šis konservantas yra neagresyvus ir pasižymi fungicidiniu bei antibakteriniu poveikiu. Maksimali jo koncentracija preparate gali būti iki 0,5 proc. [15]. Kalio sorbatas laikomas netoksiška medžiaga, todėl yra saugi naudoti dantų pastos sudėtyje [32]. Teigiama, jog dantų pastose kalio jonai blokuoja intradentalinių nervų veikimo potencialo susidarymą. Kalio druskos odontologiniuose preparatuose padidina kalio jonų koncentraciją aplink pulpos nervus ir taip depoliarizuoja nervą. Tai slopina nervų reakciją iš skirtingų dirgiklių [28, 6].

1.9. Pastų kokybės tyrimai

Dantų pastos priskiriamos pusiau kietų preparatų kategorijai. Dantų pastų kokybės įvertinimui atliekami šios kategorijos preparatų testai, taip pat dalis papildomų. Atliekami testai: organoleptiniai, pH reikšmės, dinaminės klampos, mikroskopavimo, putų tūrio, tekstūros analizės, antioksidacinio aktyvumo, stabilumo nustatymo ir abrazyvumo – plačiausiai naudojamas radioaktyviojo dantų dilimo metodas, kuriuo švitinami ištraukti dantys ir jie kartu su abrazyvu dedami į bandymo įrenginį, kur radioaktyvumo matuokliu matuojamas danties dilimas [15, 43, 44]. Tinkama naudoti laikoma dantų pasta, kuri yra:

 Rekomenduojamo abrazyvumo;  Nedirginanti ir netoksiška;

 Valanti ir suteikianti gaivumo pojūtį;  Pasižyminti ilgalaikiu poveikiu;

 Ekonomiškai prieinama kiekvienam [43].

1.10. Literatūros apžvalgos apibendrinimas

Šia apžvalga buvo nustatyta, jog burnos sutrikimai yra opi problema visame pasaulyje, todėl labai svarbu skirti didesnį dėmesį dantų priežiūrai, nei tai daryta iki šiol. Moksliniai tyrimai rodo, jog burnos

ligos gali būti kontroliuojamos tinkama dantų priežiūra ir efektyviomis dantų priežiūros priemonėmis. Dantų apnašų ir bakterijų kontroliavimas yra veiksmingiausias būdas išvengti dantų ligų, tokių kaip ėduonis, periodontitas, gingvitas, halitozė ir hiperestezija.

Išanalizuota, jog dantų pastose, praturtintose augaliniais ekstraktais, matomas ryškus slopinamasis poveikis prieš kariesogeninius organizmus, lyginant su įprastomis fluoruotomis dantų pastomis. Norint sumažinti ir užkirsti kelią įvairioms dantų ligoms bei burnos sutrikimams, reikalingas plataus veikimo spektro antimikrobinis poveikis, kuriuo pasižymi juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstraktas. Šis ekstraktas, įterptas į dantų pastą, turėtų suteikti jai priešuždegiminių savybių, todėl gali būti tinkama gingivito ir periodontito gydymui ir profilaktikai, siekiant išvengti hiperestezijos ir halitozės problemų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, dantų pastos, laikomos vaistine kosmetika, priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir jų koncentracijų produkte. Tai įrodo, jog dantų pastos gali būti ne tik kosmetikos gaminiai, o skirtingose dantų pastų formuluotėse, kiekviena sudedamoji dalis atlieka specifines funkcijas, kurios gali būti pritaikytos dantų ligų gydymui, terapijai ar profilaktikai.

Atlikus sudedamųjų dantų pastos medžiagų literatūros analizę pasirinkta gamyboje naudoti šias medžiagas:

 Abrazyvines medžiagas – kalcio karbonatą, silicio dioksido hidratą, kalcio hidroksiapatitą;  Tirštiklius – hidroksietilceliuliozę, ksantano lipus;

 Drėkinamąsias medžiagas – glicerolį ir sorbitolį;

 Terapinius agentus – ksilitolį, kokamidopropilo betainą, mėtų eterinį aliejų, citrinos rūgštį, tirštąjį juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstraktą;

 Konservantus – D – gliukono rūgšties natrio druską, kalio sorbatą;

 Dantų pastos kokybės įvertinimui pasirinkta atlikti: pH reikšmės, dinaminės klampos, mikroskopinės analizės, putų tūrio, tekstūros analizės, antioksidacinio aktyvumo (tirštąjam juodųjų serbentų lapų ekstraktui ir dantų pastai), fenolinių junginių kiekio (tirštąjam juodųjų serbentų lapų ekstraktui) ir stabilumo nustatymo testus.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo objektas

Dantų pasta su juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų tirštuoju ekstraktu.

2.2. Tyrime naudoti prietaisai, priemonės ir medžiagos

2.2.1. Naudoti prietaisai ir priemonės

1. Analitinės svarstyklės „AXIS AD510” (Lenkija); Analitinės svarstyklės „Mettler Toledo” (Šveicarija);

2. Elektrinė maišyklė „IKA EuroStar 200 digital“ (IKA – Works, Vokietija); 3. pH – metras „WinLab“ (Windaus Labortechnik GmbH & Co, Vokietija); 4. Viskozimetras „Fungilab alpha“ (S.A. Fungilab, Italija);

5. Tekstūros analizatorius „TA.XT.plus“ (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, Jungtinė Karalystė);

6. Mikroskopas „NIKON DS-Fi1” (Japonija); 7. Drėgnomatis „KERN MLS” (Vokietija);

8. Spektrofotometras „Shimadzu UV-1800“ (Shimadzu Europa GmbH, Japonija); 9. Vakuuminis garinimo aparatas „Memmert GmbH + Co. KG” (Vokietija);

10. Klimatinė spinta „Climacell MMM – Group“ (Medcenter Einrichtungen GmbH, Čekija). 11. Šaldytuvas su šaldikliu „Liebherr“ (Liebherr group, Vokietija);

12. Mikropipetės „Winlab”;

13. Automatinės pipetės (Ependorf, Didžioji Britanija); 14. Kiuvetės 1cm 4 ml talpos, kvarcinio stiklo (Vokietija);

2.2.2. Naudotos medžiagos ir reagentai

2. Glicerolis augalinis (Prancūzija);

3. 2-Hidroksietilceliuliozė Mm 250 000 (Jungtinė Karalystė); 4. D – Sorbitolis (JAV);

5. D – gliukonat – natrio druska (Prancūzija); 6. Kalio sorbatas (Vokietija);

7. Kalcio karbonatas (Vokietija);

8. Natrio karbonatas (Sigma – Aldrich Chemie GmbH, Vokietija); 9. Kalcio fosfatas hidroksidas (Hidroksiapatitas) (Jungtinė Karalystė); 10. Ksilitolis (Sigma – Aldrich, Vokietija);

11. Kokamidopropilo betainas – Cocamidopropyl Betaine (Dragonspice Naturwaren, Vokietija);

12. Koloidinio silicio dioksido 40 % suspensija „LUDOX® HS – 40” (Vokietija); 13. Etanolis 96 proc. V/V (UAB „Stumbras”, Lietuva);

14. 2,2 – difenil – 1 – pikrilhidrazilo DPPH• reagentas (SIGMA – ALDRICH, Vokietija); 15. Išgrynintas vanduo (Ph. Eur.01/2008:0008, LSMU laboratorija);

16. Mėtų eterinis aliejus (Carl Rath GmbH, Vokietija);

17. Juodųjų serbentų lapai – surinkti Lietuvoje, Druskininkų sav., Viečiūnuose. 18. Folin – Ciocalteu reagentas (Sigma – Aldrich Chemie GmbH, Vokietija); 19. Citrinos rūgštis (Sigma – Aldrich Chemie GmbH, Vokietija);

2.3. Tyrimo vykdymo planas

Magistro baigiamojo darbo tyrimas pradėtas atlikti sudarius tyrimo planą, pateiktą 3 paveiksle. Tolimesni tyrimo veiksmai buvo atliekami vadovaujantis šiuo planu.

3 pav. Tyrimo vykdymo planas (autorės paveikslas)

2.4. Augalinės žaliavos nuodžiūvio ir smulkumo nustatymas

Juodųjų serbentų lapų žaliavos nuodžiūvio nustatymas. Augalinės žaliavos nuodžiūvis nustatomas su drėgnomačiu „KERN MLS” (Vokietija). Augalinė žaliava – juodųjų serbentų lapai, susmulkinami elektriniu malūnėliu. Tyrimui naudota 1,0 g smulkintų juodųjų serbentų lapų. Žaliava džiovinta 105 °C temperatūroje ant prietaiso lėkštelės iki pastovios masės ir nustatoma jos drėgmė. Svarbu, jog nuokrypis tarp rezultatų neviršytų 0,5 proc. Atliekami trys drėgmės matavimai (n=3) 0,01 proc. tikslumu ir apskaičiuotas aritmetinis vidurkis. Drėgmė juodųjų serbentų lapuose neturi būti didesnė kaip 13 proc. [45]

Vaistinės augalinės žaliavos smulkumo frakcijų nustatymas. Atliktas sietų analizės testas, atskiriant norimą augalinės žaliavos frakciją. 100,0 g susmulkintos augalinės žaliavos persijojama pro sietų rinkinį. Sietai parenkami remiantis Europos farmakopėja (Eur. Ph. 01/2011, 2.1.4). Tyrimams

naudoti juodųjų serbentų lapai, kurie išbyrėjo pro 4000 μm sietą. Smulkiosios dalelės sijotos per 300 μm sietą. Svertos pro sietus prabirusios ir neprabirusios žaliavos frakcijos, apskaičiuojami jų procentiniai masės kiekiai.

2.5. Tirštojo juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstrakto gamyba

Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų tirštasis ekstraktas gaminamas bismaceracijos metodu. Gamyba vyksta keliais etapais:

 Ekstrakto gamyba;  Valymas;

 Filtravimas;

 Garinimas vakuuminiame garinimo aparate (Memmert GmbH + Co. KG).

1. Ekstrakto gamyba. Susmulkinta malūnėliu augalinė žaliava sudedama į maceracinius indus ir apipilama 5 kartus didesniu tirpiklio kiekiu. Esant 25 ± 2 °C temperatūrai, paliekama 6 – 12 val, periodiškai maišant. Pasirinkta gaminti po 5,0 g ekstrakto, ekstrahentu naudojant 70 proc. etanolį. Tirštajame juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų ekstrakte drėgmė turėtų būti ne didesnė nei 25 proc., o ekstraktyvių medžiagų kiekis 75 proc. [19]

Pagaminti 5,0 g. tirštojo ekstrakto reikės:

100 g – 75 g 5 g – x g x = 3,75 g ekstraktyvų. Žaliavos reikės: 100 g – 25 g x g – 3,75 g x = 15 g žaliavos. Tirpiklio reikės 5 kartus daugiau nei žaliavos:

15 × 5 = 75 ml tirpiklio. X96 = 75 ×

= 54,68 ml (96 proc. etanolio)

Po 6 – 12 valandų skystis nupilamas, žaliava išspaudžiama ir skysčiai sujungiami, o išspausta žaliava iš naujo maceruojama su 4 kartus didesniu tirpiklio kiekiu 4 – 6 val.

Tirpiklio reikės:

15 × 4 = 60 ml. X96 = 60 ×

= 43,75 ml (96 proc. etanolio)

Išgrynintojo vandens iki 60 ml.

Praėjus 4 – 6 valandoms skystis vėl nupilamas, žaliava išspaudžiama, o gautos ekstrakto dalys sujungiamos į vieną.

2. Valymas. Etanoliniai ekstraktai nuo balastinių medžiagų valomi laikant juos keletą parų žemesnėje temperatūroje – tai yra ne aukštesnėje kaip + 8 C. Pasirinkta laikyti + 5 C šaldytuve.

3. Filtravimas. Ekstraktas filtruotas pro filtravimo popierių.

4. Garinimas. Nufiltravus ekstraktas garinamas vakuuminiame garinimo aparate (Memmert GmbH + Co. KG). Iš pradžių nugarinamas etanolis neįjungus vakuumo. Kuomet nugarinama didžioji dalis etanolio, įjungiami vakuuminiai siurbliai. Palaikoma 60 C temperatūra aparate. Gaunamas tirštasis juodųjų serbentų lapų ekstraktas, kuris laikomas tamsaus stiklo buteliuke.

2.6. pH reikšmės nustatymas

Dantų pastų pH reikšmėms nustatyti buvo ruošiami 10 proc. vandeniniai tirpalai po 5,0 g pastos ir 45 ml išgryninto vandens. Tirpalas filtruotas pro vatos gabalėlį ir popieriaus filtrą. Matuojamas tirpalo pH panaudojant pH – metrą inoLab pH/ION 7320. Prieš atliekant tyrimą ir po kiekvieno matavimo elektrodas praplaunamas išgrynintu vandeniu. Kiekvienam mėginiui atlikta po tris matavimus (n=3) ir išvestas aritmetinis vidurkis, apskaičiuotas standartinis nuokrypis, statistinis patikimumas (p) [43].

2.7. Dinaminės klampos nustatymas

Dantų pastos dinaminė klampa nustatoma viskozimetru „ALPHA SERIES – FUNGILAB”, S.A. (Ispanija). Naudotas suklys Nr. 4, panardinant jį į tiriamąjį mėginį iki žymės. Priklausomai nuo dantų pastos klampos, pasirenkamas tinkamas sukimo greitis. Rezultatai fiksuoti esant 2,5 sukimo greičiui.

Stebimi viskozimetro klampos (mPas) duomenys. Kiekvieno mėginio matavimai atliekami tris kartus (n=3). Skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir koreliacijos koeficientas.

2.8. Putų tūrio matavimas

Pagaminami 50 ml 1 proc. vandeniniai dantų pastos tiriamieji tirpalai. Tirpalai supilami į 250 ml graduotus cilindrus, viršus uždengiamas parafilmu. Mėginiai vienodai vartomi 10 kartų. Susidariusių putų kiekis matuojamas iškart po vartymo, po 1, 2, 3 ir 4 min. Matuojamas tik susidariusių putų kiekis ml. Stebimas putų kiekio kitimas kas minutę. Kartojama tris kartus (n=3). Išvedamas aritmetinis vidurkis, apskaičiuojamas standartinis nuokrypis, koreliacijos koeficientas (r) ir statistinis patikimumas (p) [44].

2.9. Tekstūros analizė

Dantų pastos tekstūra vertinta naudojant tekstūros analizės aparatą „TA.XT.plus” (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK). Tyrimui atlikti pasirinktas išstūmimo testas, nustatant deformuojančią jėgą (g), konsistenciją (g*s), klampos indeksą (g*s) ir koheziją (g). Programoje parenkami ir nustatomi reikalingi parametrai. Matavimas vyksta mėginį pastačius ant analizatoriaus platformos ir leidžiant organinio stiklo diskelį į mėginį. Programa kompiuterio ekrane braižo grafiką. Tikslūs deformuojančios jėgos, konsistencijos, klampos indekso ir kohezijos duomenys pateikiami lentelėje. Tiriamiesiems mėginiams testas kartotas tris kartus (n=3). Skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir statistinis patikimumas (p).

2.10. Mikroskopinis tyrimas

Pagamintos dantų pastos mikrostruktūra vertinta mikroskopu „NIKON DS-Fi1” su integruota kamera. Mikroskopavimo metu vertinamas dantų pastos vienalytiškumas ir dalelių dydis. Nedidelis kiekis pastos mėginių dedamas ant objektinio stiklelio ir prispaudžiamas dengiamuoju stiklu. Dedama į mikroskopavimo vietą, nustatomas šviesumas. Mėginiai apžiūrimi padidinus 400 kartų, tuomet fotografuojami su mikroskope intengruota kamera. Nuotraukos kompiuteryje analizuojamos, matuojami

dalelių ilgiai. Išvedamas dalelių ilgių aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir statistinis patikimumas (p).

2.11. Fenolinių junginių kiekio nustatymas

Fenolinių junginių kiekiui nustatyti naudotas spektrofotometrijos metodas aparatu „UV – 1800 Shimadzu” (Japonija). Spalvinei reakcijai atlikti naudotas Folin – Ciocalteu fenolinis reagentas santykiu 1:10. Pridėjimo tvarka gaminamas tirpalas iš 5 ml Folin – Ciocalteu 1:10, 1 ml tiriamojo tirpalo (tirštasis juodųjų serbentų lapų ekstraktas skiedžiamas 70 proc. etanoliu santykiu 1:100) ir 4 ml 7,5 proc. natrio karbonato tirpalo. Paliekama stovėti 30 min., vyksta spalvinė reakcija – tirpalo spalva tampa melsva. Spektrofotometru matuojami tirpalų optiniai tankiai, kai bangos ilgis yra 765 nm pagal Galo rūgštį. Palyginimas atliktas su 70 proc. etanoliu. Tyrimas kartojamas tris kartus (n=3), apskaičiuojamas standartinis nuokrypis.

2.12. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas

Įvairiuose tyrimuose naudojama daugybė metodų maisto junginių ar biologinių sistemų antioksidacinėms savybėms įvertinti. Vienas seniausiai ir dažniausiai naudojamų metodų yra pagrįstas DPPH (2,2–difenil–1–pikrilhidrazilas) laisvu radikalu. Tai yra labai stabilus metodas [47]. Panaudojant DPPH laisvojo radikalo sujungimo spektrofotometrijos metodą buvo nustatomas juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų tirštojo ekstrakto ir dantų pastos su šiuo ekstraktu antioksidacinis aktyvumas. DPPH• tirpalas yra violetinės spalvos ir pakeičia spalvą į geltoną, kai vyksta reakcija: DPPH•+AH→DPPH-H+A• ir absorbcijos stiprumas sumažėja.

Ruošiant DPPH• tirpalą į 250 ml matavimo kolbą įberiama 10 mg DPPH radikalo ir tirpinama etanolyje, jo pripilant iki žymės. Pagamintas DPPH tirpalas saugomas tamsoje. Tuomet ruošiamas tiriamasis tirpalas į kiuvetę pilama 2,9 ml paruošto DPPH reagento ir 0,1 ml praskiesto tirštojo ekstrakto tirpalo arba tiriamųjų pastų bandinių skiestų etanoliu santykiu 1:10. Junginių aktyvumas vertinamas µg/ml pagal etaloninį antioksidantą troloksą (TE). Kiuvetės laikomos 30 min. tamsoje.

Matuojama absorbcija spektrofotometru ties 515 nm bangos ilgiu, kaip lyginamąjį tirpalą naudojant 70 proc. etanolį. Vertinama ar pagamintoje dantų pastoje išlieka antioksidacinis aktyvumas.

Palyginimui matuota dantų pasta be ekstrakto. Matavimas atliekamas tris kartus (n=3), apskaičiuojamas standartinis nuokrypis ir statistinis patikimumas (p).

2.13. Stabilumo tyrimo metodika

Stabilumo tyrimo metu dantų pastos mėginiai buvo laikomi kambario temperatūroje 25 ± 2 °C temperatūroje, tamsoje. Dalis mėginių pasirinkta laikyti pagreitinto sendinimo klimatinėje spintoje „CLIMACELL” (Vokietija) sąlygomis: 40 ± 2˚C, santykinė drėgmė 75 ± 5%. Pastų kokybės tyrimai buvo atlikti pagaminus, po 2, 4 ir 6 mėnesių nuo produkto pagaminimo. Tyrimo metu stebėti pH reikšmių, dinaminės klampos, tekstūros, putų tūrio ir mikroskopavimo pokyčiai. Tiriama kaip kito šie parametrai laikymo metu.

2.14. Statistinė analizė

Tyrimų duomenys apdoroti su Microsoft® Office Excel 2007 programa. Išvesti aritmetiniai vidurkiai, apskaičiuotas standartinis nuokrypis (SD), koreliacijos koeficientas (r) ir statistinis patikimumas (p). Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, jei p<0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Augalinės žaliavos nuodžiūvio ir smulkumo frakcijų nustatymas

Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų augalinės žaliavos analizė atlikta pagal 2.4 skyriuje nurodytą metodiką. Naudotas „KERN MLS” drėgnomatis nuodžiūvio nustatymui. Bandymas atliktas tris kartus (n=3) ir išvestas bandymų vidurkis. Nustatyta, jog juodųjų serbentų lapų nuodžiūvis yra 8,33 ± 0,38 proc. Toks nuodžiūvis atitinka augalinei žaliavai keliamus reikalavimus (<13 proc.) [45].

Augalinės žaliavos smulkumo frakcijų nustatymui, atliktas sietų analizės testas, kurio metodika pateikta 2.4 skyriuje. Sijota po 100,00 g susmulkintos juodųjų serbentų lapų žaliavos. Fiksuotas pro sietus (4000 μm) prabiręs ir neprabiręs augalinės žaliavos kiekis. Smulkiausios dalelės sijotos pro 300 μm sietą. Rezultatai pateikiami lentelėje Nr. 4.

4 lentelė. Žaliavos smulkumo frakcijų rezultatai (proc.) Bandymo

Nr.

Žaliavos kiekis prabiręs pro 4000 μm sietą

Žaliavos kiekis neprabiręs pro 4000 μm sietą

Žaliavos kiekis prabiręs pro 300 μm sietą 1 92,68 2,18 0,89 2 94,86 3,11 1,36 3 94,91 3,68 1,05 Vidurkis ± SD 94,15 ± 1,27 2,99 ± 0,75 1,1 ± 0,23

Sietų analizės testo rezultatai rodo, jog juodųjų serbentų lapų žaliava atitinka Europos farmakopėjoje keliamus reikalavimus – naudojant vieną sietą, pro jį turi prabyrėti ne mažiau kaip 90 proc. žaliavos masės [46].

Įvertinus augalinės žaliavos nuodžiūvio ir smulkumo frakcijų nustatymo gautus rezultatus matoma, jog juodųjų serbentų lapų žaliavos nuodžiūvis ir žaliavos smulkumas atitinka Europos farmakopėjoje augalinei žaliavai keliamus reikalavimus [46]. Ši žaliava yra tinkama tolimesniems tyrimams atlikti.

3.2. Dantų pastų gamyba ir sudėties sudarymas

Gamyba. Dantų pastos gamybą sudaro veiksmų seka. Sudėtinės medžiagos paruošiamos įtraukti į bendrą masę pagal savo charakteristikas. Gamybos metodika pateikta 5 paveiksle.

5 pav. Dantų pastos gamybos schema (autorės paveikslas)

Sudėties sudarymas. Dantų pastų sudėtys buvo sudaromos iš literatūros analizėje išnagrinėtų sudedamųjų dalių. Pagaminus stebėta išvaizda, organoleptinės savybės ir kokybės parametrai. Sudėtys (proc.) pateiktos lentelėje Nr. 6.

6 lentelė. Dantų pastų sudėtys (proc.)

Medžiaga 1 sudėtis 2 sudėtis 3 sudėtis 4 sudėtis 5 sudėtis 6 sudėtis

Ksantano lipai 0,5 0,5 0,2 1,0 0,5 0,5

Glicerolis 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0

Sorbitolio sirupas (70 proc.) 20,0 20,0 20,0 20,0 15,0 15,0 D – gliukonat – natrio druska 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 Kalio sorbatas (0,2 proc.) 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 Kalcio karbonatas 14,0 20,0 20,0 20,0 20,0 20,0 Kalcio hidroksiapatitas 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 Ksilitolis 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 Kokamidopropilo betainas 2,0 1,5 0,5 0,5 0,5 0,5 Silicio dioksido hidratas 8,0 8,0 8,0 8,0 8,0 8,0 Citrinos rūgštis - 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 Juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) lapų tirštasis ekstraktas - - - - 2,0 2,0 Mėtų eterinis aliejus - - - - 0,3 1,0 Vanduo 43,8 36,8 38,1 37,3 40,5 39,8 Pagaminus Pasta vienalytė, baltos spalvos, tačiau jaučiamas kartus skonis ir šiek tiek per klampi tekstūra. Pasta vienalytė, baltos spalvos, tačiau juntamas nemalonus kartus skonis. Pasta vienalytė, baltos spalvos, nebejuntamas kartus skonis, tačiau trūksta klampumo produkte. Pasta vienalytė, baltos spalvos, tačiau per klampi - sunkiai tepasi. Pasta vienalytė, rusvos spalvos, malonios tekstūros, juntamas malonus mėtų kvapas, tačiau trūksta gaivinančio pojūčio. Pasta vienalytė, rusvos spalvos, malonios tekstūros, kvapo ir skonio.

Iš pagamintų dantų pastų, tinkamiausia naudoti yra 6 sudėties pasta. Šios sudėties dantų pastą pasirinkta tirti toliau, įvertinti kokybę, nustatyti įterpto ekstrakto poveikį ir tirti stabilumą.