LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Austėja Elţbieta Degutytė
Fizinio krūvio įtakos ţirgų akispūdţiui tyrimas
Testing of Physical Strain on the IOP of Horses
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika
DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: „FIZINIO KRŪVIO ĮTAKOS ŢIRGŲ AKISPŪDŢIUI TYRIMAS“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Austėja Elţbieta Degutytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Austėja Elţbieta Degutytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Algis Noreika
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės/riaus vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SUTRUMPINIMAI ... 6 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9 1.1. Akies anatomija... 9 1.2. Arklių regėjimas ... 11
1.3. Vandeninio skysčio gamyba ... 12
1.4. Vandeninio skysčio gamybos pokyčiai ... 13
1.5. Vandeninio skysčio nutekėjimas ... 14
1.6. Akispūdţio matavimas tonometru TonoVet ... 16
1.7. Regos organo pokyčiai padidėjus akispūdţiui ... 17
1.8. Glaukomos diagnozė ir klinikiniai simptomai ... 18
1.9. Glaukomos klasifikacija ... 18
1.10. Ţirgų glaukoma ... 19
2. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODAI ... 21
3. REZULTATAI ... 24 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 5. IŠVADOS ... 31 6. REKOMENDACIJOS ... 32 7. PADĖKOS ... 33 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34 9. PRIEDAI ... 36
SANTRAUKA
Magistrinio darbo pavadinimas: Fizinio krūvio įtakos ţirgų akispūdţiui tyrimas. Darbo autorė: Austėja Elţbieta Degutytė.
Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika.
Baigiamojo darbo apimtis: 37 puslapiai, darbe yra 6 lentelės (iš jų 4 prieduose), 6 paveikslai, panaudota 30 literatūros šaltinių.
Darbo tikslas: išmokti matuoti ţirgui akispūdį tonometru ir nustatyti vienodo fizinio krūvio įtaką akispūdţiui skirtingo amţiaus, lyties bei veislės ţirgams.
Darbo apibūdinimas: atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu atsitiktine tvarka parinktiems sveikiems skirtingo amţiaus, lyties ir veislės ţirgams matuotas akispūdis prieš fizinį krūvį, tuojau po fizinio krūvio, praėjus 15 min. ir 30 min. po fizinio krūvio.
Tyrimo metodika:
Tyrimas atliktas 2013 m. Kauno miesto savivaldybės arklidėse. (Buvusi Kauno miesto jojimo sporto mokykla Marva.
Akispūdis matuotas tonometru Tono Vet.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą. Rezultatai ir išvados:
Viso ištirti 7 suaugę, skirtingo amţiaus ir veislės ţirgai: 3 kumelės ir 4 kastratai.
Individualiai kiekvienam ţirgui visų matavimų metu nustatėme skirtingus akispūdţio rodmenis, bet jie buvo fiziologinės normos riboje.
Neintensyvus 10 min. trukmės fizinis krūvis ţirgams akispūdį pakelia 6,4 proc., bet po 15 min. trukmės poilsio jis atsistato.
Ţirgo amţius nedaro reikšmingos įtakos akispūdţiui.
Ţirgo lytis turi įtakos akispūdţiui. Kumelių akispūdis yra 5,3 proc. ţemesnis uţ kastratų. Veislė turi įtakos akispūdţio dydţiui. Grynakraujų (trakėnų v.) ţirgų akispūdis yra 12,7
proc. didesnis uţ negrynaveislių (mišrintų) ţirgų akispūdį. Raktiniai ţodţiai: ţirgas, akis, akispūdis, tonometrija.
SUMMARY
The Title of the Final Paper: Testing of Physical Strain on the IOP of Horses. The Student: Austėja Elţbieta Degutytė.
The Tutor: Sen.Lect. Algis Noreika.
Key Features of the Final Paper: 37 pages total, 6 charts and tables (4 of them in addendum), 6 pictures, 30 reference books used.
The Objectives of the Final Paper: learn to measure horse’s intraocular preassure using tonometer and identify the impact of physical strain on horses of different age, gender and breed. The Description of Acivities: quantitative analysis performed on randomly chosen healthy horses of different age, gender and breed. The measurements of IOP taken before physical strain, right after it, 15min. and 30min. after physical strain.
The Methods of Research:
The research fulfiled in 2013 at Kaunas council-owned stabling (former Kaunas riding-school Marva).
The IOP measured with tonometer Tono Vet.
Microsoft Office Excel 2007 used to process the results of research The Results and Conclutions:
7 horses of different age, gender and breed examined: 3 mares, 4 castrates.
During the period of measuring every individual horse showed different readings but they all were within the mark.
Low intensity 10min. physical strain raises the IOP by 6, 4%, after 15min. rest it recovers. The age of the horse has no influence on IOP.
The gender has influence on horse’s IOP. Mares’ IOP is 5, 3% lower than castrates’. The breed has influence on IOP. Bloodstock (Trakehner) have higher IOP by 12.7%. Key Words: horse, eye, IOP, tonometry
SUTRUMPINIMAI
ATPazė – adenozintrifosfatazė
CAIs (carbonic anhydrase inhibitors) - anglies anhidrazės inhibitoriai GAGs – glikozaminglikanai
IOP (intraocular pressure)- akispūdis K+ - kalio jonai
LCD (Liquid Crystal Display)- skystųjų kristalų vaizduoklis m – metras
m. – metai
m. (musculus) – raumuo
min. – minutė mm. – milimetrai
mmHg – gyvsidabrio stulpelio milimetras
n. (nervus) - nervas
Na+ - natrio jonai pav. – paveikslas proc. – procentai pvz. – pavyzdţiui
ĮVADAS
Kiekvienas gyvūnas, norėdamas išgyventi laukinėje gamtoje, turi prisitaikyti, kad išvengtų jam kylančių pavojų. Arkliai yra medţiojami plėšrūnų, todėl jiems, evoliucijos metu, išsivystė stipresni pojūčiai, tokie, kaip uoslė, klausa ir rega tam, kad auka pajustų pavojų ir spėtų išsigelbėti pabėgdama. Skirtingai nuo kitų medţiojamų gyvūnų ţirgai neturi nei ragų, nei dantų, skirtų apsiginti nuo grobuonių, tačiau jų regėjimas nepaprastai aštrus. Jie sugeba uţfiksuoti judrius objektus, esančius toli nuo jų net ir tamsiu paros metu. Arklių akys randamos lateralinėse kaukolės dalyse ir turi horizontaliai prailgintą vyzdį, dėl to jų regėjimo laukas itin platus. Binokulinio (kai abi akys mato tą patį vaizdą) regėjimo matomumo riba yra siaura, ţirgas mato objektus esančius tik prieš jį. Monokulinio regėjimo pagalba, kai kiekviena akis mato skirtingą vaizdą, regėjimo laukas siekia net iki 360o, dėl to sunku plėšrūnui ar ţmogui prie ţirgo priartėti nepastebėtam (Gregory et al., 2009).
Šiais laikais didţioji dalis arklių yra prijaukinti ţmogaus, kurie auginami, naudojami jo reikmėms ir uţima svarbiausią vaidmenį ţirgų sporte. Jiems netenka kovoti uţ savo būvį laukinėje gamtoje, tačiau iš jų tikimasi, kad jie atliks uţduotis net tada, kai reikalingas neįtikėtinas regėjimo sistemos poreikis. Šie keturkojai ne tik ţmogaus laisvalaikio praleidimas, bet ir daug jėgų ir išlaidų reikalaujantis sportas bei verslas. Dauguma savininkų į ţirgų sveikatą investuoja dideles pinigų sumas ir stengiasi uţkirsti kelią ligų atsiradimui, tačiau garantijų, kad gyvūnas nesusirgs ar nesusiţeis nėra. Dėl įvairaus pobūdţio traumų ţirgų savininkai patiria didelius nuostolius. Daţnai gydymas reikalauja didesnių išlaidų, nei ligų prevencija, todėl svarbu, kad šeimininkai tinkamai rūpintųsi ţirgo sveikata. Sportiniams ţirgams regėjimas yra svarbiausias pojūtis, be kurio neįmanoma pasiekti aukštų rezultatų, todėl akių ligų prevencija arba jų diagnozavimas laiku, uţima labai svarbų vaidmenį. Arkliai judrūs gyvūnai, daţnai susiţeidţia. Akys ypač jautrios aplinkos dirgikliams, kartais net ir nestiprūs paţeidimai sukelia komplikacijas, kurios lemia sunkius regėjimo sutrikimus.
Akispūdţio padidėjimas (glaukoma) nėra daţnai diagnozuojamas ţirgams. Ši liga yra būdinga ţmonėms. Gyvūnų tarpe daţniausiai pasitaiko šunims. Arkliams retai diagnozuojama ne tik dėl to, kad arklių akių anatomija nėra palanki glaukomos susidarymui, bet ir dėl to, kad liga neturi būdingų klinikinių simptomų ir retas ţirgų veterinarijos gydytojas Lietuvoje turi tonometrą, reikalingą ligos diagnozavimui.
Lietuvoje su ţirgais dirbantys veterinarijos gydytojai nenaudoja tonometro skirto akispūdţio matavimui, todėl tokio pobūdţio statistinių duomenų nėra ir panašūs tyrimai nebuvo atlikti. Pasirinkta tema apie fizinio krūvio įtaką akispūdţiui mums pasirodė svarbi nes ţinant, jog sveiki, treniruojami ţirgai nuolat patiria fizinį krūvį, mums kilo klausimų apie fizinio krūvio daromą įtaką
akispūdţiui. Jei pakilęs akispūdis ţirgams laikosi ilgesnį laiką, atsiranda rizika pasireikšti antrinėms akių ligoms, dėl kurių suprastėja regėjimas, gyvūnas jaučia diskomfortą, skausmą. Jei ţirgas nuolatos turi padidėjusį akispūdį kyla didelė rizika, kad gyvūnas apaks negrįţtamai dėl spaudţiamo regos nervo. Pakitęs gyvūno elgesys dėl akių ligų lemia prastą fizinį ţirgo paruošimą sportui, bei pasirodymą varţybose. Todėl svarbu išsiaiškinti kokią įtaką ţirgų akispūdţiui daro fizinis krūvis.
Darbo tikslas: išmokti matuoti ţirgui akispūdį tonometru ir nustatyti vienodo fizinio krūvio įtaką akispūdţiui skirtingo amţiaus, lyties bei veislės ţirgams.
Darbo uţdaviniai:
1. Įsisavinti akispūdţio matavimo techniką. 2. Nustatyti fizinio krūvio įtaką akispūdţiui. 3. Nustatyti amţiaus įtaką akispūdţiui. 4. Nustatyti lyties įtaką akispūdţiui. 5. Nustatyti veislės įtaką akispūdţiui.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Akies anatomija
Akis – sudėtingos ir specializuotos struktūros jutimo organas. Tiesą sakant, akys yra lyg smegenų tąsa, ne tik dėl to, kad keičia šviesos bangas į nervinius impulsus, bet ir dėl to, kad apdoroja tam tikrus aplinkos dirgiklius (Godfrey, 2005).
Arklių akys yra orbitose – tai iš kaulo sudaryta duobė, kuri skiria akis nuo kranialinės kaukolės ertmės ir apsaugo beveik iš visų pusių. Kraujagyslės ir nervai praėję pro orbitose esančias skylutes aprūpina akis reikalingomis medţiagomis ir uţtikrina visų, akį sudarančių, audinių ir organų mitybą.
Akis orbitose laiko raumenys. Yra keturi tiesieji akies obuolio raumenys (dorsalinis, ventralinis, medialinis ir lateralinis), du įstriţiniai (dorsalinis ir ventralinis) ir akies įtraukiamasis raumuo. Viršutinis ir apatinis vokai apsaugo akis nuo aplinkos dirgiklių, pašalina nešvarumus nuo išorinio akies paviršiaus, bei sutepa plonu ašarų skysčio sluoksniu. Jie yra labai gerai aprūpinti nerviniu ir kraujagysliniu audiniu. V – oji galvos nervų pora (n. trigeminus) atlieka vokų sensorinę funkciją, o VII – oji galvos nervų pora, (n. facialis) – motorinę. Vokai uţsidaro, kai susitraukia apvalusis akies raumuo (m. orbicularis oculi). Vokai išlaiko rageną sveiką ir drėgną. Trečiojo voko (pusmėnulinės junginės klostės) funkcija yra valyti rageną. Tai akies junginės ventromedialinė raukšlė, matoma vidiniame akies kampe, roţinės spalvos. Trečiasis vokas nuvalo akį mirksėjimo metu.
Akies junginė – plona membrana dengianti akies vokus. Skirstoma į tris dalis: Vokų – dengianti vokus;
Akies obuolio – išsidėsčiusi aplink akies obuolį; Mirksėjimo – dengia trečiąjį voką.
Pagrindinės akies junginės funkcijos yra ragenos apsauga nuo išdţiūvimo, padidina akies voko judrumą, sudaro barjerą nuo mikroorganizmų ir svetimkūnių (Gelatt, 2007; Grahn et al., 2004).
Ragena, tai permatoma išorinė priekinė akies obuolio dalis, kuri neturi kraujagyslinio sluoksnio, tačiau gausiai aprūpinta nerviniu audiniu (ţiūrėti 1 pav.). Dėl to ragena sunkiai kovoja su infekcijomis ir gyja lėčiau. Ragena jungiasi su odena, kuri saugo uţpakalinę akies dalį. Į jos sudėtį įeina elastinių ir kolageninių skaidulų, nedaug kraujagyslių ir sensorinių nervų. Daţniausiai būna baltos spalvos, tačiau išplonėjus odenai, spalva pakinta (Gelatt, 2007).
1 pav. Ţirgo akies anatominė sandara. (Nuotrauka iš interneto svetainės www.thehorse.com). 1. Atspindimasis sluoksnis 2. Tinklainė
3. Gyslainė 4. Krumplynas
5. Rainelės grūdeliai 6. Ragena
7. Vyzdys 8. Priekinė akies kamera
9. Rainelė 10. Uţpakalinė akies kamera
11. Rainelės-ragenos kampas 12. Odena
Uţ ragenos yra pigmentuotoji akies dalis – rainelė. Jos spalvą lemia rainelės stromoje esantis pigmento kiekis ir jo išsidėstymas. Priklausomai nuo šviesos kiekio ir judant raumenims ji išsiplečia ir susitraukia, taip kontroliuodama vyzdţio dydį. Ant viršutinės rainelės kraštinės yra rainelės grūdeliai (granula iridica), manoma, kad jie filtruoja šviesos spindulius, patenkančius į akį. Rainelės centre yra vyzdys. Ţirgų vyzdţio forma panaši į stačiakampį, nes rainelės raumenys yra išsidėstę kitaip nei šunų ir kačių. Susitraukdamas sfinkterio raumuo suformuoja kitokią vyzdţio formą. Vyzdţio susitraukimas vyksta per parasimpatinę nervų sistemą (n. oculomotorius), o išsiplėtimas per simpatinę nervų sistemą (oftalminė n. trigeminus šaka) (Slatter, 2008).
Iškart uţ rainelės esantis lęšis fokusuoja šviesos spindulius į galinę akies dalį – tinklainę, kurioje milijonai receptorių perduoda impulsus į smegenis per regos nervą (Godfrey, 2005).
Tarp ragenos ir rainelės yra vandeninio skysčio pripildytas tarpas – priekinė akies kamera
(camera anterior bulbi). Vandeninis skystis į priekinę akies kamerą patenka iš uţpakalinės akies
kameros (camera posterior bulbi) per lęšiuko ir rainelės tarpą. Vandeninis skystis susidaro išoriniame rainelės krašte esančiame krumplyne.
Krumplynas yra uţ rainelės, tarp gyslainės. Topografiškai jis skirstomas į priekinę (raukšlėtąją) ir galinę (lygiąją) dalis. Svarbiausia jo funkcija yra gaminti vandeninį skystį, kuris uţpildo priekinę ir uţpakalinę akies kameras. Priekinėje dalyje yra krumplyno ataugos. Arkliai turi 102 krumplyno ataugas, tai vienas iš daugiausiai ataugų turintis gyvūnas. Dėl to yra didesnė vandeninio skysčio gamyba. Krumplyno išskiriamas vandeninis skystis aprūpina akį maisto medţiagomis, bei pašalina metabolitines medţiagas.
Prie krumplyno ataugų prisitvirtina lęšis. Jis yra permatomos struktūros, su kapsule ir iš abiejų pusių išgaubtas. Seno gyvūno lęšis gali tapti mėlynai pilkas, todėl, kad kietėja centrinė lęšio dalis. Tai daţnai sutapatinama su katarakta, tačiau šis senėjimo procesas neturi įtakos gyvūno regėjimui.
Galinė akies dalis sudaryta iš stiklakūnio kameros, tinklainės ir regos nervo disko. Stiklakūnio kamera, tai didelis tarpas tarp lęšio ir tinklainės, kuri sudaryta iš nervinių ląstelių ir suteikia galimybę matyti. Tinklainė turi labai sudėtingą struktūrą, yra lokalizuota paskutiniame akies obuolio sluoksnyje, sudaryta iš 10 sluoksnių, kurie matomi histologiškai. Giliausiai esantis sluoksnis yra ir nervo skaidulos sluoksnis. Šios skaidulos susijungia ir susijungdamos sudaro regos nervą (n. opticus). Keliuose sluoksniuose yra išsidėstę fotoreceptoriai. Pateikiami dviejų tipų fotoreceptoriai:
lazdeliniai epiteliocitai – geriausiai funkcionuoja prietemoje;
kolbeliškieji epiteliocitai – prisitaikę prie ryškios šviesos (Reeder, 2009; Slatter, 2008).
1.2. Arklių regėjimas
Kad suprastume, kaip arkliai mato, turime ţinoti tam tikras šviesos savybes. Regėjimas – tai galimybė atpaţinti nuo saulės sklindančias šviesos bangas, kurios atsimuša į objektus esančius aplinkoje. Priklausomai nuo objekto, jis šviesą gali sugerti pilnai, iš dalies arba iš dalies atspindėti. Tai kas vizualiai matoma yra šviesa atsispindėjusi nuo objekto.
Akis fokusuoja šviesos spindulius, kurie lūţta praėję rageną ir lęšį. Iš pradţių spinduliai praeina pro rageną, tuomet prasiskverbia pro priekinės kameros vandeninį skystį, vyzdţio link. Koks šviesos kiekis pateks į tinklainę priklauso nuo vyzdţio skersmens. Tamsoje ir esant streso būsenoj, vyzdţių skersmuo padidėja, kad patektų didesnis šviesos kiekis. O šviesoje atvirkščiai, vyzdţiai susitraukia. Galiausiai lęšis sufokusuoja spindulius, kurie atsitrenkia į tinklainę. Čia yra receptoriai - lazdeliniai epiteliocitai ir kolbeliškieji epteliocitai. Jei šviesos šaltinis yra toli, tuomet šviesos bangos lūţta nedideliu kampu tam, kad šviesos spindulys būtų sufokusuotas ant tinklainės. Bet jei šviesos šaltinis artėja akies link, lūţimo kampas tampa didesnis, tai vadinama akies prisitaikymu. Ţmogaus akies lęšis keičia savo išgaubtumą dėl susitraukinėjančių ir atsipalaiduojančių krumplyno raumenų. Tyrimai rodo, kad ţirgai turi silpnai išsivysčiusį krumplyno
prisitaikymą. Arklių lęšis negali pakeisti savo formos taip, kaip gali ţmogus. Tačiau arkliai gali aiškiai sufokusuoti objektus esančius skirtinguose atstumuose. Yra mokslininkų manančių, kad ţirgai turi nuoţulnią tinklainę. Tai reiškia, kad atstumas tarp lęšio ir tinklainės skirtinguose taškuose yra nevienodas. Kad objektas taptų sufokusuotas arklys pakelia arba nuleidţia galvą. Vieni mokslininkai mano, jog ţirgas pakelia galvą norėdamas aiškiau pamatyti tolimesnius objektus, o galvą nuleidţia norėdamas sufokusuoti objektus esančius netoliese (Godfrey, 2005).
Arkliai turi išskirtinai platų regėjimo lauką, jie tuo pačiu matu mato vaizdą tiek kranialine, tiek kaudaline kryptimi. Visas jų regėjimo laukas uţima apie 360o, tačiau turi dvi nematomas zonas.
Viena yra prieš snukį, kūgio formos ir baigiasi maţdaug uţ 1 m. Kita nematoma zona yra tiesiai uţ galvos ir tęsiasi per arklio nugarą uodegos link. Kliūtis pradingsta iš ţirgo matymo lauko dar prieš jam pašokant (Brooks, Matthews, 2007).
1.3. Vandeninio skysčio gamyba
Vandeninis skystis atsakingas uţ tai, kad akis būtų aprūpinta maisto medţiagomis, pašalinti metabolitai iš audinių, kurie neturi kraujotakos sistemos ir išlaikytas optinis akies skaidrumas. Skysčio sudėtyje nėra ląstelių, tačiau randama fermentų, lipidų, elektrolitų ir neorganinių junginių, tokių, kaip angliavandeniai, šlapalas, amino rūgštys ir labai maţi kiekiai baltymų bei imunoglobulinų (Grahn et al., 2004).
Vandeninio skysčio gamybai įtakos turi ne tik priekinių akies segmentų anatomija, bet ir endogeninės medţiagos (hormonai, prostaglandinai, baltymai, riebalai, proteoglikanai). Reikia paminėti, kad labai daug kas daro įtaką vandeninio skysčio gamybai, bei pašalinimui, todėl yra sudėtinga skirti vaistus ar ţinoti kitus nutekėjimo būdus, kurie galėtų smarkiai sumaţinti akispūdį (IOP - viduakinį spaudimą).
Vandeninis skystis gaminamas nepigmentuotoje krumplyno epitelio dalyje tiek aktyvių, tiek pasyvių procesų metu (difuzija, ultrasekrecija). Jo sekreciją kontroliuoja Na +
/ K + jonai, kuriuos krumplyno ataugų nepigmentuotame epitelyje aktyvuoja ATPazė. Manoma, kad aktyvi sekrecija yra svarbiausias vandeninio skysčio gaminimo procesas. Krumplyno ataugose esantys hidrostatinis ir onkotinis slėgiai neturi pakankamai jėgos, kad vykdytų ultrafiltraciją. Na+
ir K+ jonai, manoma, yra pagrindiniai vandeniniame skystyje ištirpusių medţiagų pernešėjai ir didţiausia jų koncentracija randama krumplyno nepigmentuoto epitelio lateralinių ląstelių membranose. Teigiama, kad natris transportuojamas į tarpląstelinius kanalus, sukuria osmosinį gradientą, kuris traukia skysčius į tarpląstelinius kanalus, o iš ten į uţpakalinę akies kamerą. Kristalinis glikozidas (Oubain), kurio veikimas panašus į strofantino – K, slopina ATPazės aktyvuotus Na+
ir K+ jonus, sumaţina vandeninio skysčio gamybą iki 70 proc. Ilgą laiką buvo manoma, kad vandeninio skysčio gamybą
maţina anglies anhidrazės inhibitoriai (CAIs), tačiau pastarieji inhibitoriai sumaţina tiek natrio, tiek bikarbonato pernešimą į vandeninį skystį, nors kaip tiksliai vyksta šis procesas nėra ţinoma. Vidiniai veiksniai, įtakojantys vandeninio skysčio gamybą yra sudėtingi, komplikuoti ir nepilnai ištirti (Gelatt, 2007).
1.4. Vandeninio skysčio gamybos pokyčiai
Vandeninio skysčio susidarymui įtakos turi:
Paros laikas – akispūdis visada didesnis yra dienos metu, nei naktį. Kodėl akispūdis kinta cikliškai nėra ţinoma, tačiau manoma, kad įtaką daro hormoninė, nervų sistema ir medţiagų apykaita.
Amţius – ţirgams virš 15 m. pasireiškia didesnis akispūdis.
Kraujo spaudimas – gyvūnams su ţemu arteriniu spaudimu pasireiškia ţemesnis akispūdis, pvz., sergant hipoadrenokorticizmu, pasireiškus dehidratacijai ir hipovoleminiam ar kardiogeniniam šokui. Ligatūravus kairės pusės miego arteriją sumaţėja akispūdis kairėje akyje.
Vaistai – anglies anhidrazės inhibitoriai sumaţina vandeninio skysčio gamybą iki 50 proc. Anestetikai ir raminamieji sumaţina akispūdį, išskyrus ketaminą, kuris katėms gali laikinai padidinti akies spaudimą. Tikima, kad dėl ketamino susitraukia akies raumenys. Vandeninio skysčio gamybą sumaţina beta-adrenerginiai blokatoriai.
Akių uţdegimas – tiek spontaniškai tiek operacijos metu sukeltas uţdegimas sumaţina vandeninio skysčio gamybą ir akispūdį.
Skiauterinio rainelės-ragenos kampo raiščio displazija – audinio sluoksniai trukdo nutekėti vandeniniam skysčiui jau nuo gimimo, tačiau akispūdis padidėja tik vėlesniame amţiuje. Senstant skiauterinio raiščio kolageninės skaidulos ir krumplyno plyšio audiniai storėja, sumaţėja tarpas tarp raiščių ir trikdo vandeninio skysčio nutekėjimą į odenos veninį rezginį. Skiauterinio rainelės-ragenos kampo raiščio displazija labiau pasireiškia šunims, nei ţirgams.
Rainelės-ragenos kampo obstrukcija – be raiščio audinių, nutekėjimo kampą uţkimšti gali ląstelės (ypač melanocitai), makrofagocitai (uţpildyti lęšio nuosėdom, po kapsulės plyšimo) ir uţdegiminės ląstelės.
Vyzdţio blokavimas (dėl rainelės raumenų spazmo) – padidėja nutekėjimo pasipriešinimas iš uţpakalinės į priekinę akies kamerą. Vandeninis skystis kaupiasi uţpakalinėje akies kameroje ir spaudţia rainelės pagrindą į priekį, dėl to maţėja
rainelės-ragenos kampas. Vyzdţio blokavimą lemia tokie veiksniai: atsiradęs didesnis kontaktas tarp rainelės ir lęšio, didelis lęšis, uţdegimas.
Lęšio išnirimas – išnirti gali į priekinę akies kamerą arba vyzdţio sienelės link. Pastaruoju atveju uţsidaro kampas ir blokuojamas vyzdys. Jei lęšis išnyra į uţpakalinę akies kamerą, rainelė neturi atramos ir virpa, kai judinama akis. Tačiau vandenio skysčio nutekėjimui tai įtakos neturi. Be to, glaukoma gali skatinti lęšio išnirimą (Slatter, 2008; Gelatt, 2007).
1.5. Vandeninio skysčio nutekėjimas
Patekęs į uţpakalinę akies kamerą, vandeninis skystis prateka pro vyzdį ir išteka iš akies per skiauterinį rainelės-ragenos kampo raištį. Rainelės-ragenos kampe randamas trabekulių tinklelis. Arkliai turi labai platų, atvirą trabekulių tinklelį, kuris surenka skystį iš priekinės akies kameros į specializuotus vamzdelius – „Šlemo kanalus“ (Schlemm‘s canal). Iš pastarųjų skystis patenka į kraujotakos sistemą.
Vandeninis skystis praėjęs skiauterinį rainelės-ragenos kampo raištį patenka į krumplyno plyšį/sinusą, kuris uţpildytas porėtu kraujagysliniu trabekulių tinklu (ţiūrėti 2 pav.). Iš išorės šiam tinklui randamas ragenos-odenos trabekulių tinklas, kuris skiria nedidelį vandeninį rezginį nuo krumplyno plyšio. Vandeninio rezginio kraujagyslės yra labai nedidelės ir susilieja į didesnes surenkamąsias kraujagysles ir galiausiai į odenos kraujagyslinį rezginį. Šios venos lengvai susisiekia su šalia odenos esančiomis venomis, priekinėmis krumplyno venomis. Tarp priekinės krumplyno arterijos ir odenos venų esanti arterioveninė anastomozė keičia veninį slėgį ir turi įtakos vandeninio skysčio nutekėjimui. Tanki kapiliarų sistema, kuria paprastai neteka kraujas, veikia radialiai tam, kad vandeninis skystis būtų pašalintas iš ragenos-odenos tinklo (Grahn et al., 2004; Brooks, 2014).
2 pav. Rainelės – ragenos kampo histologinė sandara (Martin, Anderson, 1981) 1. Ragenos kraštas
2. Odenos kraujagyslinis rezginys 3. Surenkamosios kraujagyslės 4. Vandeninis rezginys
5. Priekinė akies kamera 6. Skiauterinis raištis
7. Krumplyno plyšys/sinusas 8. Kraujagyslinis trabekulių tinklas 9. Ragenos - odenos trabekulių tinklas 10. Krumplynas
11. Rainelė
Kaip patenka vandeninis skystis į kraujagyslinius kanalus nėra ţinoma. Manoma, kad tarpląsteliniais arba viduląsteliniais kanalais. Teigiama, kad viduląsteliniai kanalai susidaro tarp vakuolių arba makropinocitų. Šie kanalai yra labai jautrūs akispūdţio pokyčiams. Tačiau įrodoma, kad tarpląsteliniai kanalai gali būti daug svarbesni vandeninio skysčio tekėjimui į kraujagyslinius kanalus (Gilger, 2004).
Ilgą laiką buvo tiriama trabekulių tinklo tarpląstelinė medţiaga, nes, manoma, kad ji yra pagrindinė prieţastis dėl kurios atsiranda pasipriešinimas vandeninio skysčio nutekėjimui. Atsiradę pokyčiai tarpląstelinėje medţiagoje gali būti atviro kampo glaukomos prieţastis. Šioje medţiagoje taip pat randama makromolekulių, tokių kaip GAGs, kurios sumaţina vandeninio skysčio nutekėjimo pasipriešinimą, dėl hialuronidazės perfuzijos priekinėje akies kameroje (Slatter, 2008).
1.6. Akispūdţio matavimas tonometru TonoVet
Akispūdis - tai santykis, atsirandantis tarp pagaminto ir pašalinto vandeninio skysčio. Sutrikęs vandeninio skysčio nutekėjimas sukelia akispūdţio padidėjimą. Nuolatos aukštas akispūdis sutrikdo kraujotaką akyje ir sukelia regėjimo ir nervinių struktūrų degeneraciją. Jei miršta RGC - tai diagnozuojama glaukoma. Jei uţfiksuojamas padidėjęs akispūdis, tačiau neaptinkama sumaţėjusio RGC kiekio, tai diagnozuojamas tiesiog akispūdţio padidėjimas.
Akispūdis matuojamas su TonoPen, TonoVet, Schiotz tonometrais. Schiotz prietaisas gyvūnams naudojamas vis rečiau. Stambiems gyvūnams daţniausiai naudojamas TonoVet. Šio tonometro veikimas yra paremtas nauju matavimo principu, naudojamas liestukas/adatėlė (zondas), kuris kontaktuoja su ragena. Tai vadinama atšokimo/rikošeto tonometrija. Atšokantis tonometro zondas/liestukas yra elektromagneto pagalba stumiamas į priekį, priliečia ragenos paviršių ir atšoksta atgal. Aparatas įvertina atšokimo savybes ir apskaičiuoja akispūdį (Gilger, 2011). Norint teisingai pamatuoti akispūdį būtina laikytis tam tikrų taisyklių:
Jei naudojami sedacinijai skirti vaistai, tai tam pačiam pacientui naudoti tokį patį kiekį sedacinijai skirtų vaistų;
Tirti turi tas pats asmuo; Tirti tuo pačiu dienos metu;
Galvą laikyti teisingoje pozicijoje, kad ţiūrėtų tiesiai. Reikalavimai, kaip adatėlė turi paliesti rageną:
Horizontaliai;
Visada turi paliesti rageną centre ir toje pačioje vietoje; Laikyti 4–8 mm. atstumą nuo ragenos;
900 kampu į rageną.
Tai greitas procesas, kuris nesukelia jokio diskomforto gyvūnui. Daţniausiai ţirgai net nemirksi ir nejaučia, kad adatėlė paliečia rageną. Paspaudus tonometro mygtuką pasigirsta trumpas pyptelėjimas ir adatėlė 6 kartus paliečia ragenos paviršių, pasigirdus ilgesniam pyptelėjimui parodomas akispūdis. Kai adatėlė pirmą kartą pasiekia rageną, aparatas parodo akispūdţio dydį. Po antro palietimo rodomas pirmo ir antro matavimų vidurkis. Panašiai ir po trečio matavimo, pateikiamas pirmo, antro ir trečio matavimo vidurkis. Po ketvirto ir penkto matavimo vyksta tas pats procesas. Tačiau po šeštojo matavimo yra taikoma formulė, kurioje aukščiausias bei ţemiausias rezultatai yra atmetami ir apskaičiuojama keturių likusių skaičių vidutinė reikšmė. Jei aparatas sujudinamas ekrane pasirodo perspėjimas, kad įvyko klaida.
Seduoti gyvūną, naudoti vietinius anestetikus ar blokuoti n. auriculopaplpebralis nebūtina. Tačiau jei sedacijos išvengti neįmanoma, reikia atkreipti dėmesį, kad vaistai turi įtakos akispūdţiui. Jei tiriant akispūdį ţirgas seduojamas ksilazinu, spaudimas gali būti maţesnis 23–27 proc. Svarbi ir arklio galvos padėtis, jei ji yra ţemiau širdies lygio, tuomet akispūdis padidėja. Akispūdis matuojamas kelis kartus iš eilės ir tuo metu galva turi nejudėti, būti pastovioj pozicijoj, kad nebūtų didelių svyravimų (Knollinger, 2005).
Normalus ţirgų akispūdis yra nuo 7 iki 37 mm Hg. Arkliai, labiau nei kiti gyvūnai, toleruoja aukštą akispūdį. Yra uţfiksuota atvejų, kai ţirgų akispūdis buvo virš 60 mm Hg keletą dienų, tačiau tai nesutrikdė regėjimo. Akispūdis anestezuotiems arkliams laparaskopijos metu, kurie paguldyti Trendelenburgo pozicijoje, gali viršyti ir 70 mm Hg. Po operacijos taip pat nesutrikdavo ţirgų regėjimas.
1.7. Regos organo pokyčiai padidėjus akispūdţiui
Akies obuolio pokyčiai – jis padidėja. Tai gali įvykti per kelias dienas arba per kelis mėnesius. Daţnai akies obuolys naujagimiams didėja greičiau.
Ragenos pokyčiai – ji tampa storesnė, dėl edemos stromoje, tačiau ji labiau koncentruota gali būti iškarto po ragenos epitelio. Kai akispūdis padidėja, įsijungia ragenos endotelio dekompensacijos mechanizmas ir išsivysto stromos edema. Endotelio ląstelės hipertrofuoja ir jas padengia naujos ląstelės. Tiriant mikroskopiškai matomas ląstelių padidėjimas, jos praranda savo šešiakampio formą ir sumaţėja jų skaičius.
Skleros (odenos) pokyčiai – ji įsitempia ir tampa plonesnė. Toje vietoje, kur regos nervo skaidulos išeina iš akies, sklera yra iškreipiama ir suspaudţiama dėl didėjančio akispūdţio.
Lęšio pokyčiai – didėjant spaudimui gali pradėti formuotis katarakta, pakisti lęšio pozicija, tačiau dar nėra aiški prieţastis būtent kodėl pradeda formuotis katarakta. Lęšio išnirimas gali ţymiai pasunkinti glaukomos gydymą. Išniręs lęšis gali uţblokuoti vyzdį ir pakenkti vandeninio skysčio praėjimui ypač jei vyzdys yra miotiškas (susitraukęs).
Tinklainės ir regos nervo pokyčiai – net silpnas spaudimo padidėjimas sumaţina vandeninio skysčio tėkmę tarp nervo aksonų ir gali lemti jų kolapsą, degeneraciją ir atrofiją. Padidėjęs slėgis akyje lemia ir vidinio tinklainės sluoksnio ląstelių ţuvimą, kadangi jis jautriausias pokyčiams. Vystosi tinklainės ischemija (Slatter, 2008; Gelatt, 2007).
1.8. Glaukomos diagnozė ir klinikiniai simptomai
Glaukoma - tai akių liga, kuri daţnai diagnozuojama neteisingai. Jei arklių savininkai pastebėtų akių pokyčius ankstyvojoje ligos stadijoje, tai gydymas būtų efektyvus. Glaukomos klinikiniai simptomai:
Ragenos edema.
Skausmas – pasireiškia ūmios glaukomos metu. Pakitęs gyvulio elgesys.
Akies vokų kraštų spazmai.
Išsiplėtęs vyzdys – padidėjęs akispūdis sukelia vyzdţio sutraukiamojo raumens spazmus. Susilpnėja refleksas šviesai.
Odenos kraujagyslės pilnos kraujo. Padidėjęs akispūdis.
Negili priekinė akies kamera – sumaţėjęs atstumas tarp ragenos ir rainelės siejamas su sumaţėjusiu rainelės-ragenos kampu.
Yra taikomos trys pagrindinės procedūros norint diagnozuoti glaukomą:
Tonometrija – patikima diagnostikos priemonė. Yra kelios tonometrų rūšys (Schiotz, atsimušantis tonometras). Rekomenduojami modeliai veterinarinėje oftalmologijoje yra TonoPen-Vet, TonoVet ir pneumatonografas. Tiriant tonometru (pvz., TonoVet) gyvūnui nebūtina sedacija, yra naudojamos vienkartinės adatėlės, kurios pridedamos prie akies. Adatėlės tam tikru intervalu kelis kartus atsimuša į akies paviršių ir aparatas automatiškai apskaičiuoja akispūdį.
Gonioskopija – tai rainelės-ragenos kampo ir krumplyno plyšio tyrimas. Šio tyrimo metu galima nustatyti glaukomos tipą, galima išmatuoti rainelės-ragenos kampo plotį, odenos-krumplyno atsidarymo gylį ir plyšį, skiauterinio rainelės-ragenos kampo raiščio ilgį ir skersmenį, kitas anomalijas.
Oftalmoskopija – taikoma tiesioginė ir netiesioginė oftalmoskopija. Atliekant šį tyrimą įvertinamas tinklainės lankas. Ieškoma suplonėjimų, padidėjimų (Grahn, 2004; Gilger, 2011).
1.9. Glaukomos klasifikacija
Nėra vienos schemos, kuria būtų galima klasifikuoti glaukomą, yra naudojama trijų schemų kombinacija. Pagal tai, dėl kokių prieţasčių atsiranda liga, ji skirstoma taip:
Pirminė glaukoma; jos metu akispūdis didėja be kitos gretutinės akių ligos. Daugumai arklių veislių tai yra paveldima liga ir būdinga tai, kad liga vystosi abiejose akyse. Pirminės glaukomos gali vystytis dėl sutrikusio biocheminio metabolizmo, dėl sutrikusios vyzdţio veiklos arba pakitusio kampo tarp rainelės-ragenos ir odenos-krumplyno plyšio.
Antrinė glaukoma; jos metu akispūdis didėja dėl gretutinių ar ankstesnių akių ligų, kurios fiziškai trukdo vandeninio skysčio nutekėjimui.
Įgimta glaukoma; ši forma yra reta, tačiau pastaruoju metu tampa daţnesnė. Jos prieţastis - neišsivystę vandeninio skysčio nutekėjimo keliai.
Glaukomas galima klasifikuoti ir pagal jos trukmę: Ūmi;
Poūmė; Lėtinė.
Glaukoma, kaip ir dauguma ligų, turi savo stadijas. Išskiriamos penkios stadijos: Pradinė stadija, kuri apima vandeninio skysčio nutekėjimo kelius;
Fiziniai pokyčiai, kurie lemia vandeninio skysčio nutekėjimo obstrukciją; Padidėjęs akispūdis, kuris sutrikdo normalią regos nervo veiklą ir kraujo tėkmę;
Tinklainės nervinio mazgo ląstelių disfunkcija, dėl ko vyksta regos nervo degeneracija ir atrofija;
Matomo lauko (akipločio) sumaţėjimas ir aklumas.
Glaukoma yra klasifikuojama kaip regos nervo degeneracinė liga, dėl to, kad ši liga lemia tinklainės nervinio mazgo ląstelių ţūtį. Dėl skirtingų mechanizmų, kurie vyksta didėjant akispūdţiui, skiria glaukomą į kelis tipus: atviro kampo, siauro arba uţdaro kampo (Slatter, 2008).
1.10. Ţirgų glaukoma
Tai nėra daţnai diagnozuojama liga arkliams. Skirstoma į tris tipus: pirminę, antrinę ir įgimtą. Apalūzų veislės ţirgai ir vyresni nei 15 m. turi didesnę riziką glaukomos formavimuisi. Ţirgams glaukoma pasireiškia regėjimo sutrikimu, ragenos edema, lęšio išnirimu, sumaţėjusiu vyzdţio jautrumu šviesai, uveitu, regos nervo atrofija ir padidėjusiu akispūdţiu.
Rainelės - krumplyno uţdegimas yra pirminis rizikos veiksnys dėl kurio arkliams vystosi glaukoma. Arkliams glaukoma progresuoja lėtai, pradţioje beveik nesukelianti skausmo ir regėjimo sutrikimo. Akispūdţio padidėjimas yra pirminis rizikos veiksnys, dėl kurio greitai progresuoja regos nervo funkcijos sutrikimas ir atsiranda aklumas (Gelatt, 2007).
2. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODAI
Tiriamasis darbas buvo ruošiamas 2012–2014 metais. Ţirgų akispūdţio matavimai atlikti Kauno miesto savivaldybės arklidėse 2013 m. Tyrimui sportinius ţirgus parinkome atsitiktine tvarka, tačiau siekėme, kad tiriamosios grupės ţirgai būtų skirtingos lyties, amţiaus ir veislės. Prieš parenkant ţirgą tyrimui, apie jį buvo surinkta anamnezė (detali informacija apie ţirgo sveikatos būklę, ar paskutiniu metu nebuvo vartojami vaistai ir kt.) bei atliktas bendrasis klinikinis tyrimas, dėmesį ypač telkiant į akies struktūrų (vokų, akies junginės spalvą, ragenos, lęšio) sveikatingumą.
Visi tirti ţirgai ištisus metus laikomi garduose, tačiau šiltesniu oru išleidţiami pasiganyti į levadas. Ţirgai treniruojami 6 d. per savaitę, apie 1–2 val. per dieną. Treniruotė prasideda nuo apšilimo (5–10 min. einama ţingine), vėliau jojama risčia (apie 20 min.) ir šuoliais (apie 10 min.). Kelis kartus per savaitę vyksta treniruotės, kurių metu šokama per kliūtis. Po treniruočių ţirgai eina ţingine, kol širdies ritmas tampa normalus. Ţirgai šeriami šienu, gauna aviţų, selėnų, vitaminų ir mineralų papildus, bei vandens ad libitum.
Ţirgų akispūdis matuotas ramybės būsenoje nenaudojant sedacinių ir vietinių anestetinių medţiagų. Kiekvieną kartą matuojant akispūdį siekėme, kad ţirgo galva būtų tokioje pačioje padėtyje, aukščiau širdies lygio, nes pakitusi galvos pozicija gali nulemti klaidingus tyrimo rezultatus. Kiekvienam ţirgui akispūdį matavome ryto metu, viso keturis kartus (ramybės būsenoje, t.y prieš fizinį krūvį, tuojau po fizinio krūvio ir dar du kartus po fizinio krūvio su atitinkamu laiko intervalu. Akispūdis matuotas abiejose akyse: pirmoje eilėje kairioje, po to dešinėje akyje. Po kiekvieno akispūdţio matavimo buvo apţiūrima ir vertinama akies junginės spalva ir ragenos būklė. Nors akispūdţio matavimas nėra skausminga procedūra, tačiau arkliai yra baikštūs gyvūnai, dėl to matuojant laikėmės atsargumo priemonių, kad nesusiţeistume ir nesuţeistume ţirgo. Tyrimui naudotas TonoVet tonometras su vienkartinėmis adatėlėmis.
Tonometro paruošimas tyrimui. Prietaisas įjungiamas paspaudus matavimui skirtą mygtuką. Ekrane pasirodo visi LCD ekrano segmentai. Aparatas uţkrautas, kai ekrane pasirodo uţrašas „Load“. Prieš pirmąjį matavimą parenkami nustatymai pagal tiriamojo gyvūno rūšį. Šiuo atveju nustatoma „ho“ (horses) funkcija. Į adatėlės pagrindą, kuris yra ties tonometro centrine vagele, įstatoma vienkartinė adatėlė. Naudoti patariama „Icare Finland Oy“ adatėles, nes tuomet matavimo duomenys bus tikslesni. Negalima laikyti tonometrą nukreiptą ţemyn, kad neiškristų adatėlė. Norint adatėlę aktyvuoti reikia spustelėti matavimo mygtuką. Po aktyvavimo adatėlė įsimagnetina ir iškristi nebegali. Kai ekrane pasirodo „00“ – tonometras paruoštas matavimui.
Matuojama remiantis nustatytomis taisyklėmis. Adatėlės smaigalį reikia laikyti 4–8 mm atstumu nuo ragenos centro, stačiu kampu. Privalu šešis kartus nuspausti matavimo mygtuką, o
kiekvieną kartą adatėlės smaigalys turi priliesti rageną. Po kiekvieno sėkmingo matavimo pasigirsta trumpas pyptelėjimas, o po šešto karto ilgas pyptelėjimas ir ekrane pasirodo gautas rezultatas.
Matuojant skirtingose ragenos vietose, akispūdis gali būti nevienodas, todėl visada reikia matuoti toje pačioje ragenos vietoje, nejudinant tonometro.
Po ilgo pyptelėjimo ekrane pasirodo raidė „h“ ir akispūdţio skaitmeninė išraiška. Jei raidė mirksi reiškia, kad matavimo nuokrypis yra didesnis, nei leidţiamas.
1 lentelė. Matavimų rezultatų vertinimas (lentelė iš TonoVet tonometro naudojimo instrukcijos). Ekranas Nuokrypis Apibūdinimas Ką daryti?
h Nėra papildomos linijos, nemirksi
≤ 1,0 Nuokrypio nėra arba nereikšmingas
Nieko
h_ Linija apačioje, mirksi
1,8–2,5 Neţymus nuokrypis, kuris nedaro įtakos rezultatui
Nieko
h- Linija viduryje, mirksi
2,5–3,5 Nuokrypis didesnis, nei normalus, bet daţniausiai neturi įtakos rezultatui
Rekomenduojama pamatuoti iš naujo, jei akispūdis didesnis nei normalus.
h- Linija aukštai, mirksi < 3,5 Nuokrypis per didelis Rekomenduojama matuoti dar kartą.
Tyrimo eiga. Pilnai paruošus tonometrą tyrimui, į manieţą buvo atvestas ţirgas. Pirmiausiai matavome akispūdį ramybės būsenoje. Svarbu, kad arklys stovėtų ramiai ir galvą laikytų tame pačiame lygyje. Elgiamasi su ţirgu ramiai, nes jie labai jautriai reaguoja, kai atliekamos manipuliacijos arti snukio. Į lentelę uţrašomi duomenys apie ţirgą: vardas, lytis, metai, veislė, bei gauti akispūdţio rezultatai.
Antrąjį matavimą atlikome po fizinio krūvio. Ţirgą, pririštą prie kordo, vaikėme 10 min. Iš pradţių, apie 7 minutes, ţirgas bėgo lengva risčia, o vėliau apie 3 minutes – šuoliais.
Akispūdį matavome iš karto po fizinio krūvio, duomenis uţrašėme į lentelę.
Trečiąjį matavimą atlikome ţirgo garde praėjus 15 minučių po fizinio krūvio (ţirgas ilsėjosi 15 min.).
Ketvirtąjį matavimą atlikome dar po 15 min., t.y. praėjus 30 minučių po fizinio krūvio. Duomenis uţrašėme į lentelę.
Tyrimai atlikti prisilaikant 2012-10-03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įsakymo“ Nr. XI-2271 ir kitų aktų, reglamentuojančių gyvūnų naudojimą eksperimentams.
Statistiniai duomenys buvo apdoroti naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą. Atliekant statistinę analizę buvo siekiama nustatyti fizinio krūvio įtaką akispūdţiui atsiţvelgiant į ţirgo veislę, amţių ir lytį. Tyrimas buvo laikomas patikimu, kai p<0,05, o nepatikimu, kai p>0,05.
3. REZULTATAI 2 lentelė. Tirtų ţirgų anamnezės ir akispūdţio tyrimo duomenys.
Ţirgo vardas Amţius Lytis Veislė Gretutinės ligos 1-as akispūdţio matavimas (ramybės būsena) mmHg 2-as akispūdţio matavimas (po fizinio krūvio) mmHg 3-ias akispūdţio matavimas (praėjus 15 min.) mmHg 4-as akispūdţio matavimas (praėjus 30 min.) mmHg Kairė akis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Kairė akis Dešinė akis Edinburgas 12 m. Kastratas Trakėnas Daţnai
diegliuoja
20 20 26 26 24 24 24 23
Zuzana 12 m. Kumelė Negryna veislis
- 24 24 18 24 22 22 23 23
Vilburtas 11 m. Kastratas Trakėnas - 31 32 28 28 26 27 25 26
Artas + 6 m. Kastratas Trakėnas - 27 27 31 31 29 29 28 28
Dangas 12 m. Kastratas Latvijos jojamasis
- 27 30 34 33 33 33 28 30
Zylė 10 m. Kumelė Negryna veislis
- 26 26 27 27 26 25 27 27
Tonometriją atlikome TonoVet tonometru septyniems 6–12 metų amţiaus ţirgams: 3 kumelėms ir 4 kastratams. Vienas jų buvo Latvijos jojamųjų veislės (kastratas), du ţirgai negrynaveisliai (kumelės) ir keturi trakėnų veislės ţirgai (trys kastratai ir viena kumelė) (2 lentelė).
Analizuodami vienodo fizinio krūvio įtaką ţirgo akispūdţiui, nustatėme, kad po fizinio krūvio akispūdis turi tendenciją didėti. Suteikus arkliui poilsį po krūvio, praėjus 15 minučių nustatėme maţesnį akispūdį, nei ką tik po fizinio krūvio, o po 30 min. akispūdis tapo ţemesnis nei prieš atliekant fizinį krūvį (3 pav.).
26,57
28,28
27,14
25,71
0
10
20
30
40
1
matavimas
(ramybės
būsena)
2
matavimas
(po fizinio
krūvio)
3
matavimas
(po 15
minučių)
4
matavimas
(po 30
minučių)
mmHg
Akispūdis
3 pav. Akispūdţio dinamika po fizinio krūvio laiko atţvilgiu.Analizuojant vienodo fizinio krūvio įtaką ţirgo akispūdţiui imtį sudarė visi septyni ţirgai, nekreipiant dėmesio į amţių, lytį ar veislę.
Analizuodami vienodo fizinio krūvio įtaką akispūdţiui skirtingo amţiaus ţirgams, nenustatėme patikimo ryšio tarp akispūdţio ir ţirgo amţiaus, tačiau nustatėme, kad fizinis krūvis turi įtakos ţirgų akispūdţiui, jis akispūdį kelia (4 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 6m. 9m. 10m. 11m. 12m. m m H
g 1 matavimas (prieš fizinį krūvį)
2 matavimas (po fizinio krūvio) 3 matavimas ( praėjus 15min.) 4 matavimas (praėjus 30min.)
4 pav. Fizinio krūvio ir amţiaus įtaka akispūdţiui.
Apskaičiuotos vidurkių paklaidos (mx). Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05; p<0,01; p<0,0001.
Lygindami kumelių (3 vnt.) ir kastratų (4 vnt.) akispūdį nustatėme, kad kumelių akispūdis yra ţemesnis nei kastratų (5 pav.).
0 10 20 30 40 Kumelės Kastratai m m H g 1 matavimas (ramybės būsenoje)
2 matavimas (po fizinio krūvio)
3 matavimas (praėjus 15min) 4 matavimas (praėjus 30min.)
5 pav. Lyties įtaka akispūdţiui.
Analizuojant akispūdţio priklausomybę nuo lyties, dėmesys į ţirgo amţių ir veislę nebuvo kreiptas. Apskaičiuotos vidurkių paklaidos (mx). Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05; p<0,01; p<0,0001.
Analizuodami veislės vaidmenį akispūdţiui nustatėme, kad trakėnų veislės ţirgų akispūdis buvo aukštesnis uţ negrynaveislių ţirgų akispūdį (6 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 Negrynaveisliai Trakėnai m m H g
1 matavimas (prieš fizinį krūvį) 2 matavimas (po fizinio krūvio) 3 matavimas ( praėjus 15min.) 4 matavimas (praėjus 30min.)
6 pav. Akispūdţio priklausomybė nuo ţirgo veislės ir fizinio krūvio.
Didţiausią akispūdį nustatėme Latvijos jojamųjų veislės ţirgui, tačiau čia reikia pastebėti, jog tik vienam šios veislės ţirgui buvo matuotas akispūdis, todėl platesnių komentarų pateiktu klausimu šios ţirgų veislės atţvilgiu daryti negalime. Apskaičiuotos vidurkių paklaidos (mx). Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05; p<0,01; p<0,0001.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu akispūdį ištyrėme 7 skirtingo amţiaus, lyties ir veislės ţirgams. Nei vienam ţirgui nebuvo nustatytas per didelis ir per maţas akispūdis. Tyrimo rezultatai parodė, kad po vienodo fizinio krūvio 5 iš 7 ţirgų akispūdis padidėjo abiejuose akyse, vienam arkliui akispūdis sumaţėjo kairėje akyje, o dešinėje liko toks pat. Tik vienam ţirgui po fizinio krūvio akispūdis padidėjo abiejuose akyse. Nustatėme, kad 72 proc. ţirgų akispūdis po fizinio krūvio padidėjo, 14 proc. akispūdis sumaţėjo ir 14 proc. pakito tik vienoje akyje.
Kai kuriuose mokslinės literatūros šaltiniuose teigiama, kad ţymus kraujo spaudimas padidėja dėl fizinio krūvio ir tai turi įtakos akies spaudimo padidėjimui. Iš esmės, akispūdis gali padidėti dėl padidėjusio veninio spaudimo (Comberg, Pilz, 1961). Šio tyrimo rezultatai būtent taip ir parodo, kad akispūdis po fizinio krūvio padidėja.
Tiesą sakant, literatūroje aprašomas ryšys tarp fizinio krūvio ir akispūdţio yra ginčytinas (Dane et al., 2006). Yra atlikta keletas tyrimų, kurie parodė, kad akispūdis po fizinio krūvio sumaţėjo (Kielar et al., 1975; Marcus et al., 1970; Stewart et al., 1970; Shapiro et al., 1978). Kai kurie tyrimai rodo, kad akispūdis yra atvirkščiai proporcingas fizinio krūvio sunkumui (Lempter et al., 1967; Kielar et al., 1975), kiti teigia, kad akispūdis proporcingai didėja priklausomai nuo fizinio krūvio intensyvumo ir sunkumo, o ne nuo treniruotės trukmės (Kiuchi et al., 1994; Harris et al., 1994).
Teigiama, kad akispūdţio pokyčiams įtakos turi treniruočių metu atsirandantys fiziologiniai pokyčiai. Tai siejama su kintančiais hemodinamikos veiksniais prieš ir po fizinio krūvio, širdies ritmo padaţnėjimu, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo padidėjimu (Ashkenazi et al., 1992).
Mūsų atliktas tyrimas neparodė akispūdţio priklausomybės nuo ţirgų amţiaus skirtumo. Prieš fizinį krūvį didţiausią akispūdį turėjo 11 m. ţirgas, šiek tiek ţemesnį 9 m. ţirgas, o ţemiausią 12 m. Po fizinio krūvio aukščiausias akispūdis uţfiksuotas jauniausiems 6 m. ir 9 m. ţirgams. Remdamiesi šiais duomenimis mes negalime teigti, kad yra akispūdţio priklausomybė nuo amţiaus. Tačiau atsiţvelgiant į literatūros duomenis, yra nustatoma priklausomybė nuo amţiaus. Padidėjęs akispūdis nustatomas vyresniems nei 15 m. ţirgams (Gelatt, 2007). Rezultatams įtakos galėjo turėti per maţas tiriamųjų ţirgų skaičius ir tai, kad tyrime nedalyvavo vyresni nei 15 m. ţirgai, todėl nebuvo galima palyginti su jaunesnių ţirgų akispūdţiu.
Šio tyrimo metu kumelėms uţfiksuotas maţesnis akispūdis nei kastratams. Tačiau teigti, kad kumelių akispūdis ţemiausias negalime, dėl to, kad nebuvo tiriamas erţilų akispūdis. Pastebėta, kad kumelėms fizinis krūvis beveik neturi įtakos akispūdţiui. O kastratams po fizinio krūvio matomas aiškesnis akispūdţio padidėjimas, po 15 min. ir 30 min. matomas nuoseklus akispūdţio maţėjimas.
Interpretuojant tyrimo rezultatus galime teigti, kad kumelių ir kastratų akispūdis skiriasi dėl kelių prieţasčių. Kaip ţinoma, vandeninio skysčio susidarymui įtakos turi įvairios endogeninės medţiagos, tarp jų ir hormonai. Po atliktos erţilo kastracijos, pakinta hormonų santykis, kuris gali sumaţinti arba padidinti akispūdį. Tačiau, kad galėtumėm daryti tokią išvadą, reikia atlikti akispūdţio matavimus prieš kastraciją ir po jos.
Nevienodą akispūdį gali lemti ir kiekvieno gyvūno individualiai skirtinga akių anatominė sandara, platesnis ar siauresnis rainelės-ragenos kampas. Norint įvertinti prieţastį, reikėtų atlikti akių histologinį tyrimą ir palyginti.
Vertinant akispūdţio kitimą priklausomai nuo fizinio krūvio ir laiko, galime teigti, kad fizinis krūvis lemia akispūdţio padidėjimą (75 proc. ţirgų), matuojant po 15 min. ir 30 min. pastebėta priklausomybė nuo laiko. Atsiţvelgus į rezultatus galime daryti prielaidą, kad po fizinio krūvio, gyvūnui esant ramiai, akispūdis maţėja.
Tačiau šio tyrimo duomenys nesutampa su 2010 m. Italijoje, Mesinos universitete atliktu tyrimu dėl fizinio krūvio įtakos akispūdţiui. Pastarojo tyrimo rezultatai rodo, kad prieš fizinį krūvį uţfiksuotas aukščiausias akispūdis. Po fizinio krūvio neţymiai sumaţėdavo, o po pusvalandţio padidėdavo, nors pradinio akispūdţio neviršydavo (Giudice et al., 2010).
Tokius skirtingus rezultatus galėjo lemti nevienodos tiriamosios grupės bei skirto fizinio krūvio trukmė. Italijoje atlikto tyrimo metu ţirgas 30 min. ėjo ţingine ir visi 5 tyrime dalyvavę arkliai buvo kumelės, italų jojamųjų veislės. Negalime atmesti fakto, kad ţirgų akispūdţiui įtakos turi paros laikas, vakare jis fiksuojamas didesnis, nei ryte. (Gelatt, 2007).
Tiriant akispūdţio priklausomybę nuo veislės pastebėta, kad aukštesnį akispūdį turi trakėnų veislės ţirgai, o ţemiausią negrynaveisliai arkliai. Aukščiausias akispūdis uţfiksuotas Latvijos jojamųjų veislės ţirgui (31±2,61 mmHg), kadangi tai buvo vienintelis šios veislės atstovas, jo akispūdţio duomenys grafike nebuvo nurodyti ir nebuvo lyginami su negrynaveislių ir trakėnų veislės ţirgais. Literatūroje rašoma, kad yra kelios ţirgų veislės kurioms daţniau fiksuojamas padidėjęs akispūdis. Didţiausia rizika glaukomos vystymuisi pasireiškia: apalūzų (Appaloosas) veislės ţirgams. Taip pat pranešama, kad glaukoma uţfiksuojama amerikos paintams (American Paint), amerikos ristūnams, (Standardbred), Morgan trakėnams (Morgan Trakehner), peršeronams (Percheron), grynakraujams (Thoroughbred), arabų veislės ţirgams (Arabian) (Gelatt, 2007).
Tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad tiriamoji grupė nebuvo didelė. Iš Latvijos jojamųjų veislės buvo tiriamas tik 1 ţirgas, o iš negrynaveislių 2 arkliai.
5. IŠVADOS
1. Neintensyvus 10 min. trukmės fizinis krūvis ţirgams akispūdį pakelia 6,4 proc., bet po 15 min. trukmės poilsio jis atsistato.
2. Ţirgo amţius nedaro reikšmingos įtakos akispūdţiui.
3. Ţirgo lytis turi įtakos akispūdţiui. Kumelių akispūdis yra 5,3 proc. ţemesnis uţ kastratų. 4. Veislė turi įtakos akispūdţio dydţiui. Grynakraujų (trakėnų v.) ţirgų akispūdis yra 12,7 proc.
6. REKOMENDACIJOS
Dirbant su ţirgais rekomenduojama nuolatos stebėti akių būklę. Įtarus padidėjusi akispūdį manualine palpacija patikrinti akių obuolių standumą. Abiejų rankų pirštais spausti uţmerktos akies obuolius ir įvertinti ar vienodas akių standumas. Tačiau tiksliam akispūdţio matavimui rekomenduojama įsigyti tonometrą (TonoVet). Esant akių fiziologinių normų pakitimams taikyti atitinkamą gydymą.
7. PADĖKOS
Darbo vadovui – doc. dr. Algiui Noreikai uţ visokeriopą pagalbą, patarimus ir kantrybę rašant darbą.
Rimai Naudţiūtei, Kauno ţirgyno vadovei uţ leidimą ištirti ţirgų akispūdį.
Ligai Kovalčukai (Latvija) – gyd. oftalmologei uţ galimybę akispūdį matuoti su asmeniniu gydytojos TonoVet tonometru. Uţ suteiktą informaciją bei patarimus.
Onai Degutytei – uţ bendradarbiavimą ir patarimus verčiant tekstą iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių kalbos į anglų, bei koreguojant darbą.
Sigitai Kerzienei – statistikos dėstytojai uţ patarimus, suteiktą informaciją bei pastabas skaičiuojant statistinę analizę.
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bernard W., Barr B. S. Equine Pediatric Medicine. 2012. P. 287–289.
2. Brooks D. E. Regional Morphology of the Equine Iridocorneal Angle 2014. ( http://www.reeis.usda.gov/web/crisprojectpages/0233888-regional-morphology-of-the-equine-iridocorneal-angle.html). Ţiūrėta 2014–11–02.
3. Brooks D. E. Equine Surgery. 1999. P. 508–514.
4. Dubielzig R., Ketring K., McLellan G., Albert D. Veterinary Ocular Pathology a comparative review. 2010. P. 419–446.
5. Gelatt K. N. Veterinary Ophtalmology. Volume I. 2007. P. 37–138. 6. Gelatt K. N. Veterinary Ophthalmology. Volume II. 2007. P. 1233–1243. 7. Gelatt K. N., Gelatt J. P. Veterinary Ophthalmic Surgery. 2011. P.263–301.
8. Gilger B. C. Equine Ophtalmology. 2011.
(https://books.google.lt/books?id=ZxtQsa0nqIcC&pg=PT115&dq=iop+measurement+equine&hl=lt
&sa=X&ei=KEiMVNHJMIGtUaa-gLgM&redir_esc=y#v=onepage&q=iop%20measurement%20equine&f=false). Ţiūrėta 2014–11– 01.
9. Godfrey J. C. How Horses Learn. 2005.
(http://books.google.lt/books?id=DTXkY6AD5SgC&pg=PA23&dq=horse+eye+anatomy&hl=en&s
a=X&ei=J-xsVMuxItjdaqrVgbgD&redir_esc=y#v=onepage&q=horse%20eye%20anatomy&f=false) P. 23–26. Ţiūrėta 2014–11–01
10. Grahn B., Cullen C., Peiffer R. Veterinary opthalmology essentials. 2004. P. 152–162. 11. Knollinger A. M., La Croix N. C., Barrett P. M., Miller P. E. 2015. (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16047660) Ţiūrėta 2014–11–02.
12. Martin C. Ophthalmic Disease in Veterinary Medicine. 2013. P. 337–362. 13. Matthews AG. Current Therapy in Equine Medicine. 1997. P. 346–350.
14. Mughannam AJ, Buyukmihci NC, Kass PH. Veterinary Ophthalmology. P. 213–215.
15. Reeder D., Miller Sh., Wilfong D. A., Leitch M., Zimmel D. Equine Manual for Veterinary
Technicians. 2009.
(http://books.google.lt/books?id=V2x9yHqaTuwC&pg=PA78&lpg=PA78&dq=structure+of+equin
e+eye&source=bl&ots=PGR-rjuxtG&sig=DecNWFcKjgEoS4FDaFmwC3oH9eQ&hl=en&sa=X&ei=XAJtVP3eEsPQygOn4YF Y&redir_esc=y#v=onepage&q=structure%20of%20equine%20eye&f=false) . Ţiūrėta 2014–11–04.
16. Samuelson D. Veterinary and Comparative Ophthalmology. 1996. P: 153–172.
17. Sprayberry K. A., Robinson N. E. Robinson’s Current Therapy in Equine Medicine. 2009.
https://books.google.lt/books?id=u1BcBAAAQBAJ&pg=PA608&lpg=PA608&dq=equine+iop&so urce=bl&ots=Vazu3ZOTix&sig=5VMFEiOVYw6AdrObRFp6hOiu_pk&hl=en&sa=X&ei=U5azV Pc8h489ueqB2AI&redir_esc=y#v=onepage&q=equine%20iop&f=false P. 608–609. Ţiūrėta 2014– 11–25.
18. Slatter D. Fundamentals of Veterinary Opthalmology. 2008.
http://books.google.lt/books?id=8QCduRN3zR0C&pg=PT478&dq=sclera+veterinary+eye&hl=en& sa=X&ei=1_BsVPiqCdKvaYLUgBA&ved=0CB4Q6AEwAA#v=onepage&q=sclera%20veterinary %20eye&f=false Ţiūrėta 2014–11–29. 19. http://www.vetmed.ucdavis.edu/ceh/docs/horsereport/pubs-HR27-1-bkm-sec.pdf Ţiūrėta 2014–11–03. 20. http://actavet.vfu.cz/pdf/201079030409.pdf Ţiūrėta 2014–11–10. 21. http://arkliai.info/veisles/ Ţiūrėta 2014–11–17. 22. http://www.ed.ac.uk/polopoly_fs/1.21414!/fileManager/ocular%20injury.pdf Ţiūrėta 2014– 12–05. 23. http://www.kruuse.com/ecommerce/userfiles/kno/9617%20TonoVet%20brochure.pdf Ţiūrėta 2014–11–03. 24. https://www.med.upenn.edu/cpob/documents/Effectofheadpositiononintraocularpressure.pdf Ţiūrėta 2014–11–07. 25. http://www.merckmanuals.com/vet/eye_and_ear/ophthalmology/glaucoma.html Ţiūrėta 2014– 11–17. 26. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23879844 Ţiūrėta 2014–11–17. 27. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24837002 Ţiūrėta 2014–11–17. 28. http://www.reeis.usda.gov/web/crisprojectpages/0233888-regional-morphology-of-the-equine-iridocorneal-angle.html Ţiūrėta 2014–12–10. 29. http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-84782013000500018 Ţiūrėta 2014–12–05. 30. http://www.vetmed.wisc.edu/students/courses/miller/Glaucoma.pdf Ţiūrėta 2014–11–24
9. PRIEDAI
Aprašomoji statistika. Matavimų vidurkių paklaidos (mx).
1. lentelė. Akispūdţio pokyčių prieš ir po fizinio krūvio vidurkių paklaidos (mx). 1 matavimas (ramybės būsena) 2 matavimas (po fizinio krūvio) 3 matavimas (po 15 min.) 4 matavimas (po 30min.) Akispūdis 26,57±1,41 28,28±1,58 27,14±1,42 25,71±0,88 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,0001
2 lentelė. Fizinio krūvio ir amţiaus įtaka akispūdţiui. Matavimų vidurkių paklaidos (mx).
6 m. 9 m. 10 m. 11 m. 12 m. 1 matavimas (prieš fizinį krūvį) 27±0* 29±1 26±0* 31,5±0,7 24,1±2,26 2 matavimas (po fizinio krūvio) 31±0* 31,5±0,5 27±0* 28±0* 26,8±3,43 3 matavimas (praėjus 15min.) 29±0* 30±1,41 25,5±0.7 26,5±0,7 26,33±3,02 4 matavimas (praėjus 30min.) 28±0* 30±0,07 27±0* 25,5±0,7 25,16±1,76 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,0001
3 lentelė. Kumelių ir kastratų akispūdţio matavimo paklaidos (mx). 1 matavimas (ramybės būsena) 2 matavimas (po fizinio krūvio) 3 matavimas (po 15 min.) 4 matavimas (po 30min.) Kumelės 26,33±1,3 26,5±2,93 25,83±2,07 26,66±1,81 Kastratai 26,75±2,29 29,62±1,53 28,12±1,78 26,5±1,19 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,0001
4 lentelė. Akispūdţio matavimo vidurkių paklaidos vertinant pagal veislę (mx). Negrynaveisliai Trakėnai
1 matavimas (prieš fizinį krūvį)
25±0,66 26,87±2,30
2 matavimas (po fizinio krūvio) 24±2,44 29,12±1,20 3 matavimas (praėjus 15min.) 23,75±1,19 27,37±1,25 4 matavimas (praėjus 30min.) 25±1,33 26,75±1,32 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,0001
