LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Agnė Stankevičienė
Kazlų Rūdos miesto vaikų mitybos, kūno masės
indekso ir fizinio aktyvumo analizė
Analysis of nutrition, body mass index and physical
activity of children of Kazlu Ruda city
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Aistė Kabašinskienė, Maisto saugos ir kokybės katedra
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 ĮVADAS ... 8 Darbo tikslas ... 9 Uždaviniai ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Sveikos mitybos pagrindai ir principai ... 10
1.2 Ikimokyklinio vaikų amžiaus mitybos ypatumai ... 12
1.3 Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai ... 13
1.4 Vaikų maitinimo darželiuose-mokyklose teisinis reglamentavimas ... 15
1.5 Vaikų-paauglių antsvorio ir nutukimo problematika ... 20
1.6 Vaikų fizinio aktyvumo ypatumai ... 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 22
3. TYRIMO REZULTATAI... 25
3.1 Anketinių duomenų analizės rezultatai ... 25
3.1.1 Sveikatos būklės analizės rezultatai ... 25
3.1.2 Mitybos analizės rezultatai ... 26
3.1.3 Fizinio aktyvumo analizės rezultatai ... 36
3.2 Ugdymo įstaigų valgiaraščių analizė... 37
3.3 Mokinių kūno masės indekso įvertinimas ... 39
3.4 Mokinių fizinio aktyvumo įvertinimas ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
3
SANTRAUKA
Kazlų Rūdos miesto vaikų mitybos, kūno masės indekso ir fizinio aktyvumo analizė Agnė Stankevičienė
Magistro baigiamasis darbas
Labai svarbu nuo ankstyvos vaikystės suteikti žinias apie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą ir prie šio formavimo turi prisidėti ne tik šeima, bet ir ugdymo įstaigos atstovai, aplinka. Darbo tikslas: Įvertinti Kazlų Rūdos miesto vaikų mitybą, kūno masės indeksą ir fizinį aktyvumą. Uždaviniai: 1. Atlikti vaikų ir jų tėvų apklausą apie mitybos, sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo ypatumus. 2. Išanalizuoti mokyklose esančių valgyklų valgiaraščius. 3. Įvertinti mokinių kūno masės indekso pasiskirstymą pagal sveikatos pažymose pateiktus duomenis. 4. Įvertinti vaikų fizinį aktyvumą pagal sveikatos pažymose pateiktus duomenis.
Tyrimo objektu pasirinkta Kazlų Rūdos miesto ugdymo įstaigos. Atlikome vaikų mitybos, kūno masės indekso ir fizinio aktyvumo analizę. Anketa sudaryta iš 20 klausimų. Tyrime dalyvavo 656 respondentai. Apklausos rezultatų priklausomybės nustatymas, taikant SPSS programą ir EXCEL/TOOLS DATA ANALYSIS paslaugų paketą. Tyrimo metu analizuoti trijų ugdymo įstaigų valgiaraščiai sudaryti 15 dienų. Taip pat vertinta mokinių sveikata ir fizinis aktyvumas analizuojant ugdymo įstaigoms pateiktas kasmetines sveikatos pažymas (e/027). Analizuojamas mokinių kūno masės indeksas (KMI), o fizinio aktyvumo analizė atlikta vertinant kūno kultūros grupes trijų metų laikotarpiu nuo 2016 metų.
Nustatyta, kad tik pusė (50,6 proc.) respondentų savo sveikatą įvertino gerai. Blogiausiai jautėsi aštuntos klasės moksleiviai. Daugiausiai sveikatos nusiskundimų turėjo mergaitės, dažniausiai skundėsi prasta nuotaika ir irzlumu. Vaisius kelis kartus per dieną vartoja 29,7 proc., daržoves 15,4 proc. Pieno, kefyro, jogurto produktus vartodavo kelis kartus per dieną 22,3 proc., varškę sūrį vartodavo 35,2 proc. Saldainius, šokoladus dažniausiai vartodavo kelis kartus per savaitę 36,3 proc., dažniau mergaitės. Sausainių , bandelių, pyragų, kelis kartus per savaitę vartodavo 40 proc., traškučius rečiau nei kartą per savaitę vartojo 41,3 proc., kolą ir saldintus gėrimus kelis kartus per savaitę 17,3 proc., energinių gėrimų nevartoja 81,3 proc. apklaustųjų. Dešrainius ir picas dažniausiai vartoja rečiau nei kartą per savaitę 54,7 proc., dažniausiai 6-7 klasės moksleiviai. Mėsą ir jos produktus kelis kartus per savaitę vartoja 22,3 proc. Dažniausiai tarp valgymų užkandžiauja vaisiais 65,3 proc. Pietus mokykloje kasdien perka 23,4 proc., bandeles 10,6 proc., traškučius 3,4 proc., gazuotus gėrimus 2,2 proc. Mokykloje nevalgo pietų todėl, kad neskanu 40,2 proc. 54,2 proc. respondentų ugdymo įstaigą pasiekia pėsčiomis ir tik 40,3 proc. apklaustųjų praleidžia lauke 60 min., laisvalaikiu 20,1 proc. mankštinasi/sportuoja. 52,1 nelanko jokio būrelio. Ugdymo įstaigų valgiaraščiai maitinimo aprašo nurodymus atitinka iš dalies. Mokinių turinčių antsvorį ir nutukimą
4 skaičius tiriamuoju laikotarpiu mažėjo. Virš 90 proc. mokinių, lankančių Kazlų Rūdos ugdymo įstaigas, neturi sveikatos sutrikimų ir gali visapusiškai dalyvauti fizinio ugdymo pamokose.
Raktažodžiai: vaikų mityba, kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, valgiaraščiai, fizinio ugdymo grupės
5 Santrumpos:
Proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija KMI – Kūno masės indeksas
6
SUMMARY
Analysis of nutrition, body mass index and physical activity of children of Kazlu Ruda city Agne Stankeviciene
Master‘s Thesis
It is very important to know about the development of healthy lifestyle habits from an early age and not only family but also educational institutions and the environment must contribute to this formation. The aim of the work is to evaluate the nutrition, body mass index and physical activity of children in Kazlu Ruda city. Tasks: 1. To conduct a survey about the peculiarities of nutrition, health and physical activity of children and their parents. 2. To analyse the canteen menus at schools. 3. To evaluate the distribution of the body mass index of pupils according to the data provided in health certificates. 4. To evaluate the physical activity of children according to the data presented in the health certificates.
Kazlu Ruda city educational institutions were chosen as the object of the research. The analysis of children's nutrition, body mass index and physical activities was performed. The questionnaire consisted of 20 questions. 656 respondents participated in the study. Evaluating the dependency of the survey results, the SPSS program and the EXCEL / TOOLS DATA ANALYSIS package were used. In the course of the study, 15 days menus of three educational institutions were analysed. The health and physical activity of pupils was also assessed analysing the annual health certificates submitted to educational institutions (e / 027). The body mass index (BMI) of the pupils was analysed, and the physical activity analysis was done by evaluating the groups of physical education in the three-year period from 2016 onwards.
It was found that only half (50.6%) of respondents considered their health to be well. Eighth grade pupils felt the worst. The girls had the highest number of complaints, most often complaining of bad mood and irritability. 29.7 percent of respondents consume fruit several times a day and 15.4 percent - vegetables. Milk, kefir and yoghurt products were consumed several times a day by 22.3 percent, while curd cheese was consumed by 35.2 percent. Sweets and chocolates were usually used several times a week by 36.3 percent and more often by girls. 40 percent of respondents consumed biscuits, cakes and pastries a few times a week; chips were eaten by 41.3 percent of respondents less than once a week; 17.3 percent used sweetened beverage including cola several times a week, and 81.3 percent of questioned do not consume any energy drinks. Sausages and pizzas are usually used less than once a week by 54.7%, usually by 6-7 grade pupils. Meat and its products are consumed by 22.3 percent several times a week. Most often, 65.3% of respondents have a fruit for a snack between meals. Every day, 23.4 percent of pupils buy school lunch, 10.6 percent – some rolls, 3.4 percent -
7 chips and 2.2 percent buy fizzy drinks. 40.2 percent of respondents do not eat school lunch because it is tasteless. 54.2 percent of respondents walk to school and only 40.3 percent of interviewed spend 60 minutes outdoors; 20.1 percent - exercise or do sports in their free time. 52.1 do not attend any afterschool activity. The menus of educational institutions meet the catering description regulations partly. The number of pupils with overweight and obesity decreased during the period under review. Over 90 percent of pupils attending educational institutions in Kazlu Ruda do not have any health problems and can attend physical education lessons comprehensively.
8
ĮVADAS
Mitybos įpročiai – svarbiausi gyvenimo būdo aspektai. Kuo anksčiau išmokstama sveikai maitintis, tuo sveikiau gyvenama ateityje. Labai svarbu sveikos ir saugios gyvensenos pagrindus pradėti jau ankstyvoje vaikystėje. Šeima – svarbiausia vaiko artimiausios aplinkos dalis, formuojanti jo elgseną ir gyvenseną. Įskiepytos vertybės, tėvų pamokymai ir patarimai yra pagrindas, kuris išlieka ilgam ir dažnai lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę [1]. Paauglystės laikotarpiu sparčiai fiziškai vystomasi, tinkama mityba šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbi. Nereguliari mityba (pvz. pusryčių nevalgymas), užkandžiavimas menkaverčiu maistu bei dietų laikymasis ar badavimas šiuo gyvenimo laikotarpiu laikomi žalingais elgesio bruožais. Teisingai subalansuota mityba (kai gaunamas pakankamas kiekis maistinių medžiagų) tiesiogiai veikia jaunuolio fiziologinį, psichologinį ir intelektualųjį vystymąsi.
Evoliucijos metu žmogaus kūnas vystėsi kaip fiziškai labai aktyvus. Taigi, fizinis aktyvumas yra vienas iš būtinų mūsų kūno fiziologinių poreikių. Per visą žmonijos istoriją žmogus priklausė nuo medžioklės, žvejybos ar maistinių augalų rinkimo (vėliau nuo žemės ūkio ir amatų), o ši veikla reikalavo ilgo ir sunkaus fizinio darbo. Šis darbas sunaudodavo didžiąją gaunamos iš maisto energijos dalį. Tik per pastarąjį šimtmetį, pasitelkęs savo intelektą ir modernias technologijas, žmogus mechanizavo daugelį sunkių gamybos ir gavybos procesų, todėl žmonija tampa vis mažiau fiziškai aktyvi ir už tai sumokama savo sveikata. Tai skatina lėtinių neinfekcinių ligų plitimą visame pasaulyje, ypač aukšto ekonominio lygio valstybėse.
Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, maždaug pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština (41,4 proc.) arba mankštinasi retai (12,5 proc.). Vaikai daug laiko praleidžia pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio žaisdami [2,3].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis vaikų ir paauglių antsvoris ir nutukimas išlieka didele visuomenės sveikatos problema. Kūdikystės ir paauglystės metu pernelyg didelis kūno svoris yra susijęs su didesne ankstyvos mirties ir neįgalumo rizika vėlesniame amžiuje, tačiau antsvorio turintys vaikai ir paaugliai taip pat labiau linkę įgyti lėtinių ligų, pvz., diabetą [4,5]. Šias problemas Europos valstybės narės pirmą kartą pripažino ir aptarė 2006 m. PSO Europos ministrų konferencijoje dėl kovos su nutukimu [6] ir jos buvo tęsiamos PSO Europos ministrų konferencijoje dėl mitybos ir neužkrečiamųjų ligų Sveikata 2020 m. [7]. Europos Sąjungos (ES) vaikų nutukimo veiksmų plane, kuris buvo pradėtas 2014 m. Vasario mėn. ES pirmininkaujant Graikijai, vaikai apibrėžiami kaip prioritetiniai veiksmų tikslai [8].
Daugelyje tyrimų fizinis pasyvumas vaikystėje nurodomas, kaip vienas svarbesnių veiksnių, kuris prisideda prie globalaus nutukimo paplitimo tarp vaikų ir paauglių padidėjimo. Vaikų
9 nutukimas siejamas su įvairių organų sistemų sutrikimais bei lėtinių ligų vystymusi. Nustatyta, kad nutukimas yra endokrininės, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, plaučių, atramos, nervų sistemų bei odos ligų rizikos veiksnys [9].
Lietuvoje vaikų populiacija sudaro apie 18 proc. šalies gyventojų. Gera sveikatos būklė vaikystėje gali užtikrinti tolesnį sveiką žmogaus vystymąsi, todėl vaikų sveikatai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad taikant tinkamas prevencijos priemones, vaikų sergamumą galima sumažinti [10]. Neretai didžiuosiuose miestuose sudarytos geresnės sąlygos ir infrastruktūra vaikų fizinei veiklai palaikyti: daugiau užklasinių būrelių, žaidimų aikštelių nei mažuose miestuose. Šiuo tyrimu, siekėme išanalizuoti, kokia yra vaikų , gyvenančių tarp Kauno ir Marijampolės įsikūrusiame miestelyje Kazlų Rūdoje, sveikata.
Darbo tikslas: Įvertinti Kazlų Rūdos miesto vaikų mitybą, kūno masės indeksą ir fizinį aktyvumą.
Uždaviniai:
1. Atlikti vaikų ir jų tėvų apklausą apie mitybos, sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo ypatumus.
2. Išanalizuoti mokyklose esančių valgyklų valgiaraščius.
3. Įvertinti mokinių kūno masės indekso pasiskirstymą pagal sveikatos pažymose pateiktus duomenis.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveikos mitybos pagrindai ir principai
Mityba tai organizmo veikla, kuri apima kelias sritis: maisto paiešką, jo kramtymą, rijimą, virškinimą ir įsisavinimą. Žmogaus atveju į mitybą įeina ir maisto produktų ruošimas valgymui, patiekalų gamyba. Mityba apima maisto medžiagų panaudojimą organizmo statybai, nuolatiniam atsinaujinimui, medžiagų apykaitai ir įvairioms funkcijoms vykdyti. Šis biologinis žmogaus poreikis yra virtęs socialiniu, psichologiniu, kultūriniu žmogaus gyvensenos komponentu [11].
Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės:
1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą; 2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių;
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);
4. Išlaikyti normalų kūno svorį, kad kūno masės indeksas būtų 18,5–25;
5. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių;
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;
7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį); 8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus;
9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską;
10. Riboti alkoholio vartojimą;
11. Skatinti išimtinį žindymą iki 6 mėn. ir žindymą iki 2 m., užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą;
12. Valgyti reguliariai;
13. Gerti pakankamai skysčių, vandens;
14. Kasdien aktyviai judėti, bent 60 min. aktyvaus judėjimo;
Svarbu, kad būtų laikomasi kelių taisyklių ir būtų atsižvelgiama į jas visas [12].
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 skirtingų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinos pieną pirmų mėnesių kūdikiui, neturi reikiamo visų medžiagų kiekio.
11 Sveikos mitybos piramidė (1 pav.) iliustruoja maisto įvairovę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis, kad mityba būtų sveikatai palanki [12].
1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė (LR sveikatos apsaugos ministerija)
Sveikos mitybos pasirinkimas gali padėti išvengti įvairių neužkrečiamųjų ligų. Tačiau dėl padidėjusios perdirbtų maisto produktų gamybos, spartaus urbanizacijos ir besikeičiančio gyvenimo būdo pasikeitė mitybos modeliai. Žmonės dabar suvartoja daugiau energijos, riebalų, laisvų cukrų, druskos/natrio ir daugelis žmonių nevalgo pakankamai vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų. Subalansuotos, įvairios ir sveikos mitybos sudėtis priklauso nuo individualių savybių (pvz., amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo laipsnio), kultūrinio konteksto, vietinių maisto produktų ir mitybos papročių. Tačiau pagrindiniai sveikos mitybos principai išlieka tokie patys [13]. Pirmasis principas – saikingumas. Pagrindinis sveikos mitybos principas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Antrasis principas – įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnį maistą. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikalingų medžiagų.
12 Trečiasis principas – subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo [14].
1.2 Ikimokyklinio vaikų amžiaus mitybos ypatumai
Sveikos mitybos praktika prasideda anksti gyvenime - maitinimas krūtimi skatina sveiką augimą ir pagerina pažintinį vystymąsi ir gali turėti ilgalaikės naudos sveikatai [15].
Kūdikiai gimsta, jau galintys maitintis patys, bet turi nuolatos mokytis valgymo įpročių ir naujų skonių. Tai turi įvykti anksti, nes maitinimosi įpročiai vystosi, nuo "virkštelės" maitinimo gimdoje iki šeimos maisto vartojimo. Pirmaisiais metais išmokti valgymo įpročiai prisideda prie tolesnių mitybos įpročių vystymosi. Malonumo vaidmuo valgant yra svarbus dalykas, ypač vaikystėje, kai kognityvinė maisto pasirinkimo varomoji jėga gali būti mažiau pastebima. Ankstyvoje vaikystėje nėra lengva nustatyti ir įvertinti malonumą valgyti, tačiau galima nustatyti valgymo patirties savybes, kurios skatina kūdikių mitybą ir formuoja norus (maistinių jausmų savybes, socialinį valgymo būdą). Svarbūs ankstyvieji maisto malonumo mokymosi laikotarpiai yra gerai identifikuojami. Nuo pirmųjų skonio atradimų per prenatalinius ir žindymo laikotarpius, svarbiausias etapas yra papildomas maitinimas. Kūdikiai atranda maisto produktus, kurie galiausiai sudarys suaugusių žmonių maistą, sensorines savybes (tekstūrą, skonį ir kvapą) ir maistines savybes (energijos kiekį). Tėvai yra atsakingi už tinkamų maisto produktų pasirinkimą, valgymo laiką ir valgymo kultūrą [16].
Ankstyvoji vaikystė yra greito augimo periodas ir svarbus etapas mitybos įpročių vystymuisi. Vaikai mokosi apie maistą, kuris jiems patinka tiesiogiai bendraujant su maisto produktais, pavyzdžiui, per degustacijas, jausmus, matydami ir uosdami, taip pat stebėdami maisto aplinką, pavyzdžiui, kitų valgymo elgesį. Didelis vaikų turinčių nutukimą padidėjimas iki mokyklos pradžios yra visuomenės sveikatos problema. 2014 m. Didžiosios Britanijos tyrimas “Health Survey for England„ pranešė, kad 17 proc. 2-15 metų amžiaus vaikų buvo nutukę, o 14 proc. turi antsvorio. Panašūs skaičiai taip pat pateikiami JAV 2013-2014 m. nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrime 17 proc. vaikų ir paauglių nuo 2 iki 19 metų buvo nutukę ir 16 proc. turėjo antsvorio [17].
Vaikų nutukimo susirūpinimą keliantis veiksnys yra ankstyvieji įpročiai, dėl kurių viršsvoris ir nutukimas pasireiškia prieš pilnametystę. J. Piagetas 2007m. teigė, kad vaikai yra ypač jautrūs regimajai iliuzijai, tačiau jų jautrumas mažėja su amžiumi [18]. Vaikams (nuo 3 iki 10 metų) amžiaus gali turėti įtakos indų dydis valgant maistą [19].
Ikimokyklinio amžiaus vaikai sparčiai vystosi. Kasdien vaiko organizmas sukuria per milijardą naujų ląstelių. Šis greitas augimas reikalauja daug ir įvairių maisto medžiagų. Jauniems audiniams ir
13 organų sistemoms reikia energijos ir tinkamo maistinių medžiagų balanso tam, kad galėtų tinkamai vystytis. Vaikų imuninė sistema nuolat susiduria su įvairiomis bakterijomis ir virusais, o daugelis maistinių medžiagų, kaip įrodyta, mokslininkų tyrimais, gali padėti jai juos įveikti [20].
Mityba turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis maitinimo režimo, tinkamai paskirstyti energinę paros raciono vertę. Vaiko racionali mityba – tai tokia mityba, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai įsisavinami. Dėl netinkamos mitybos, stingant kai kurių maisto medžiagų (pvz., baltymų ar aminorūgščių, riebalų ar kai kurių riebalų rūgščių, angliavandenių, mineralinių druskų ar vitaminų), mažėja apsaugines organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Be to, kai vaiko maisto racione stokojama pagrindinių maisto medžiagų, ypač baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis būna mažesni už tinkamai maitinamo vaiko. Darniai vaiko raidai pavojinga ne tik maisto stoka, bet ir jo perteklius. Per gausiai maitinant vaiką, sparčiai didėja jo kūno masė, jis tampa nejudrus, nesugeba atlikti fizinių pratimų, vengia fizinio krūvio. Kai medžiagų apykaita sutrinka jau vaikystėje, kyla didelis pavojus atsirasti nutukimui, cukriniam diabetui, plokščiapėdystei [21].
Tyrimų duomenys literatūroje parodė, kad cukrumi saldintų gėrimų vartojimas yra labiausiai įtakojantis mitybos faktorius, kuris lemia antsvorį bei nutukimą. Be to, atsitiktinių imčių kontroliuojami bandymai vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų parodė, kad mažinant gaiviųjų gėrimų suvartojimą sumažėjo svorio padidėjimo problemos. Cukraus vartojimas taip pat turi teigiamą įtaką dantų kariesui atsirasti [22,23,24].
1.3 Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai
Užtikrinti, kad vaikai valgytų kokybišką maistą, yra pagrindinis visuomenės sveikatos programų, skirtų vaikų nutukimui mažinti, dalis. Rekomenduojamas nacionalinis maisto produktų ir maistinių medžiagų rekomenduojamas amžiaus lygis nustatytas daugelyje Europos šalių, JAV ir Australijoje. Rekomenduojamoje mityboje yra maisto produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės, baltyminiai ir pieno produktai, kuriuose yra daug mikroelementų, ir mažai riebalų, ypač sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Pagal maistą reglamentuojančius standartus ribojama riebalų ir keptų maisto produktų, užkandžių ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, įskaitant saldintus gėrimus ir užkandžius, bei skatinti vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Intervencijos, skirtos vaikų sveikatai gerinti, vis dažniau teikiamos per mokyklos aplinką todėl, kad tai suteikia galimybes tuo pat metu pasiekti didelį vaikų skaičių. Tokios intervencijos svyruoja nuo sveikatos ugdymo programų iki visuotinių nustatymų pagrįstų metodų. Tyrimai rodo, kad vien tik švietimu grindžiamos intervencijos paprastai būna neveiksmingos, o kompleksinės intervencijos, įskaitant daugkartinio lygio komponentus, dažniausiai turi didesnį poveikį. Veiksmingos intervencijos dažnai reikalauja
14 žymių mokyklų struktūrų ir praktikos pokyčių, dėl to nukreipti laiką ir išteklius gerinant vaikų sveikatos raštingumą dažniausiai laikoma laiko švaistymu ir nereikalingu atitraukimu nuo pagrindinės mokinių ugdymo veiklos. Bet vis daugėja įrodymų, kad sveikatos gerinimas taip pat gali pagerinti švietimo rezultatus [25].
Didžiojoje Britanijoje vis daugiau dėmesio skiriama mokyklos sveikatos poreikiui suprasti ir suderinti sveikos mitybos programas su „pagrindine“ mokyklos veikla. Pavyzdžiui, „Public Health England“ parengė mokyklų personalo instrukcijas, pabrėžiančias abipusį mokinių sveikatos ir gerovės bei pasiekimų tarpusavio santykį, pabrėžiant visuotinio mokymosi metodo svarbą . Be to, pastarojo meto švietimo apžvalgos Velse ir Škotijoje pabrėžė prioritetus: fizinės ir protinės sveikatos gerovę. Šiuo metu nepakankamai išvystyta įrodymų bazė, pagal kurią sveikatos priežiūros elgsena susiejama su švietimo rezultatais. Vienoje Jungtinėje Karalystėje atliktoje penkiasdešimt devynių mokyklų apklausoje Hoyland ir kt. nustatyta, kad 14 proc. 7-15 metų vaikų teigė, kad praleidžia pusryčius, o trečdalis praneša, kad jie nieko nevalgo iki pietų. Palyginus vaikų akademinius pasiekimus ir pusryčių valgymo įpročius gauti rezultatai, kad pasiekimai pastebimai pagerėjo tų vaikų kurie pusryčius valgė [26,27].
Vaikystė yra lemiamas fizinio, psichologinio ir socialinio vystymosi laikotarpis. Deja, šis periodas dažnai sutampa su psichiatrijos ligos pradžia. Dabartiniai pasauliniai epidemiologiniai duomenys rodo, kad vienas vaikas iš penkių turi įgyti tam tikros formos psichinės sveikatos problemų iki pilnametystės ir kad 50 proc. suaugusių psichinės sveikatos problemų kyla vaikystėje ir paauglystėje. Tai pabrėžia ankstyvos prevencijos ir intervencijos svarbą. Tinkama mityba yra gerai žinomas svarbus vaiko augimo ir vystymosi veiksnys ne tik fiziologiniu požiūriu, bet ir optimaliam smegenų ir pažinimo funkcijos vystymuisi. Tačiau įrodymai rodo, kad jaunų žmonių mitybos kokybė per pastaruosius dešimtmečius labai pablogėjo. Netinkamas energijos ar maistinių medžiagų suvartojimas gali turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai ir sukelti vaikų nutukimą, dantų ėduonis, prastą akademinę veiklą ir mažesnę savigarbą. Toks mitybos kokybės sumažėjimas ir lygiagretus paauglių depresijos paplitimo didėjimas paskatino labiau domėtis galima mitybos įtaka depresijos simptomų vystymuisi ar progresavimui [28].
Moksliniai straipsniai rodo, kad sveika mityba yra glaudžiai susijusi su geresne emocine sveikata (p <0,001), o nesveika mityba reikšmingai susijusi su didesniu emociniu susirūpinimu. Australijoje 2010 m. tyrimas parodė, kad sveikai besimaitinantys paaugliai buvo mažiau linkę į simptominę depresiją, o tie, kurie valgė daugiau perdirbtų „neigiamų“ maisto produktų, depresiją jautė dažniau. F. Jacka ir kt. taip pat teigia, kad nuo mitybos kokybės priklauso paauglių psichinė sveikata [29]. Neseniai paskelbtoje Norvegijos vaikų studijoje nustatyta, kad jauni paaugliai, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo, sėdimos veiklos ir keleto kitų fono veiksnių, turi didelį ryšį
15 tarp mitybos modelių ir psichinės sveikatos problemų. Šis straipsnis parodė, kad blogesnė mitybos kokybė buvo susijusi su mažėjančiu psichiniu funkcionavimu [30].
Pagal dietologų rekomendacijas vanduo yra rekomenduojamas gėrimas vaikams ir suaugusiesiems todėl, kad vandens vartojimas nedidina mitybos energijos (kcal). Taigi, geriamas vanduo vietoj cukraus turinčių gėrimų/sulčių yra rekomenduojamas siekiant išvengti antsvorio ir nutukimo. R. Muckelbauer ir kt. tyrimas parodė, kad geriamasis vanduo prieš valgį vietoj cukraus turinčių gėrimų sumažina bendrą suvartojamų kalorijų skaičių [31].
1.4 Vaikų maitinimo darželiuose-mokyklose teisinis reglamentavimas
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pagrindinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimui valgiaraščiai rengiami ir derinami remiantis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo 2018 m. balandžio 10 d. Nr. V-394 reikalavimais [32];Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-836 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais [33] ir naujai įsigaliojusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. B1-610 „Dėl Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais [34].
Reikalavimuose nurodoma, kad ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose/mokyklose vaikai turi gauti pavalgyti šilto maisto. Valgiaraščiai sudaromi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje 1-3 metų ir 4-7 metų amžiaus grupėms, jei sudaromos mišrios grupės, valgiaraščiai sudaromi 4-7 metų amžiaus grupei. Bendrojo lavinimo mokyklose valgiaraščiai sudaromi : 6-10 metų ir 11 ir vyresnio amžiaus grupėms.
Vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pagal individualiai kiekvienam mažyliui pritaikytus ir raštu su tėvais ar globėjais suderintus valgiaraščius. Jie sudaromi kas mėnesį pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar jo mišinių kūdikiams, kito maisto kiekiai.
Pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a), turi būti numatomas pritaikytas maitinimas. Valgiaraščiai sudaromi ne trumpesniam kaip 15 dienų laikotarpiui. Vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimt procentų, o 15 dienų energinės ir maistinės vertės nuokrypio vidurkis – iki penkių procentų (1 lentelė).
16 1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams
Amžius Lytis Energija, kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g
1-3 m. 1200 30-60 33-47 135-180 4-6 m. 1500 38-75 42-58 169-225 7-10 m. 1 700 43-85 47-66 191-255 11-14 m. Berniukai 2 200 55-110 61-86 248-330 Mergaitės 2 000 50-100 56-78 225-300 15-18 m. Berniukai 2 800 70-140 78-109 315-420 Mergaitės 2 400 60-120 67-93 270-360
Ugdymo įstaigose maitinimai skirstomi į pagrindinius – pusryčius, pietus, vakarienę ir papildomus – priešpiečiai, pavakariai ir naktipiečiai. Didžiausias leistinas kaloringumas pietų maisto porcijoms. (2 pav.)
2 pav. Rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumas
Pagal Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymo „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2018 m. balandžio 10 d. Nr. V-394, vaikų maitinimas turi būti organizuojamas valgyklose ar tam pritaikytose higieniškose patalpose. Maisto patiekimas turi atitikti tvarkos aprašo 6 priedo reikalavimus (priedas 3). [32] Aprašytos septyniolika maisto grupių ir nurodoma kam teikiama pirmenybė iš pasirinktos maisto grupės.
Lietuvoje nėra oficialiai skirstoma ar žymima, kas yra sveikatai nepalankus maistas. Tačiau atsižvelgiant į sveikatai nepalankaus maisto ir gėrimų kriterijus sveikatos apsaugos ministro įsakymu uždrausta tiekti į mokyklas mokiniams maitinti tam tikrų grupių maisto produktų grupes:
27% 38% 25% 10% Pusryčiai Pietūs Vakarienė Užkandžiai
17
„bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;
saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai;
valgomieji ledai;
pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;
kramtomoji guma;
gazuoti gėrimai;
energiniai gėrimai;
nealkoholinis alus, sidras ir vynas;
gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
kisieliai;
sultinių, padažų koncentratai;
padažai su spirgučiais;
šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);
rūkyta žuvis;
konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);
strimelė, pagauta Baltijos jūroje;
nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;
mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis;
subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis);
džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai;
maisto papildai;
maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai“;
Maisto priedai yra medžiagos, kurios yra tikslingai dedamos į maisto produktus dėl įvairių priežasčių, pvz.: siekiant pagerinti skonį, tekstūrą ir išvaizdą, taip pat ,kad prailginti maisto produktų
18 vartojimo laiką. Maisto priedų poveikis priklauso nuo dozės ir kaupimosi organizme. Tai reiškia, kad kuo daugiau maisto priedų vaikai valgo, tuo labiau tikėtina, kad jie bus paveikti [35].
Mokyklose prekiaujamuose ir gaminamuose patiekaluose negali būti šių išskirtų maisto priedų: dažiklių, konservantų ir antioksidantų, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių (2 lentelė).
2 lentelė. Maisto produktuose negali būti maisto priedų 1. Dažikliai 2.Konservantai ir
antioksidantai
3. Saldikliai: 4. Aromato ir skonio stiprikliai:
1.1.E 102 tartrazinas; 2.1. E 200 sorbo rūgštis; 3.1. E 950 acesulfamas K; 4.1. E 620 glutamo rūgštis; 1.2. E 104 chinolino geltonasis; 2.2. E 202 kalio sorbatas; 3.2. E 951 aspartamas; 4.2. E 621 mononatrio glutamatas; 1.3. E 110 saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S; 2.3. E 203 kalcio sorbatas; 3.3. E 952 ciklamatai; 4.3. E 622 monokalio glutamatas; 1.4. E 120 košenilis, karmino rūgštis, karminas; 2.4. E 210 benzenkarboksirūgštis; 3.4. E 954 sacharinai; 4.4. E 623 kalcio glutamatas; 1.5. E 122 azorubinas, karmosinas; 2.5. E 211 natrio benzoatas; 3.5. E 955 sukralozė; 4.5. E 624 monoamonio glutamatas; 1.6. E 123 amarantas; 2.6. E 212 kalio benzoatas; 3.6. E 957 taumatinas; 4.6. E 625 magnio glutamatas; 1.7. E 124 ponso 4R, košenilis raudonasis A; 2.7. E 213 kalcio benzoatas; 3.7. E 959 neohesperidinas DC; 4.7. E 626 guanilo rūgštis; 1.8. E 127 eritrozinas; 2.8. E 220‒228 sieros dioksidas ir sulfitai. 3.8. E 960 steviolio glikozidai; 4.8. E 627 dinatrio guanilatas; 1.9. E 129 alura raudonasis AC; 3.9. E 961 neotamas; 4.9. E 628 dikalio guanilatas; 1.10. E 131 patentuotas mėlynasis V; 3.10. E 962 aspartamo-acesulfamo druska; 4.10. E 629 kalcio guanilatas; 1.11. E 132 indigotinas, indigokarminas; 3.11. E 969 advantamas. 4.11. E 630 inozino rūgštis; 1.12. E 133 briliantinis mėlynasis FCF; 4.12. E 631 dinatrio inozinatas; 1.13. E 142 žaliasis S; 4.13. E 632 dikalio inozinatas; 1.14. E 151 briliantinis juodasis BN; 4.14. E 633 kalcio inozinatas; 1.15. E 155 rudasis HT; 4.15. E 634 kalcio5´-ribonukleotidai; 1.16. E 180 litolrubinas BK. 4.16. E 635 dinatrio5´-ribonukleotidai.
19 Tyrimais nustatyta, kad 2 lentelėje išvardinti maisto priedai turi organizmui neigiamą poveikį [36]. Vieni maisto priedai gali veikti mutageniškai, genotoksiškai [37,38], kiti gali iššaukti vaikų hiperaktyvumą, dėmesio nesukoncentravimą, imuniteto nusilpimą [39,40].
Įsigaliojusiame nuo 2018-09-01 įstatyme Nr. V-964, pirmą kartą nurodomas leidžiamas cukrų, druskos ir privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams maitinti tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose (3 lentelė).
3 lentelė. Leidžiamas cukrų, druskos ir privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams maitinti
tiekiamuose maisto produktuoseir patiekaluose
Eil. Nr.
Maisto produktai ar patiekalai
Cukrų kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml) Druskos kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml) Skaidulinių medžiagų (g) ne mažesnis nei/100 g
1. Mėsos ir žuvies (išskyrus silkę) patiekalai ir gaminiai 3 1,7 - 2. Silkė 5 2,5 - 3. Pieno gaminiai
3.1. Jogurtai, varškės gaminiai 10 1
3.2. Sūriai - 1,7 -
3.3. Kiti pieno gaminiai, išskyrus desertus
5 1 -
4. Grūdinių augalų produktai
4.1. Ruginė duona (ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro rugiai) 5 1,2 6
4.2. Kita duona ir duonos gaminiai 5 1 5
4.3. Smulkieji pyrago gaminiai ir miltinės konditerijos gaminiai
16 1 -
4.4. Pusryčių dribsniai ir javainiai 16 1 6
5. Džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos ar jų gaminiai
0 (pridėtinių cukrų)
-
6. Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti patiekalai
5 (pridėtinių cukrų)
1 -
7. Desertai 16 1 -
8. Gerti skirti produktai, išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.3 papunkčiuose
8.1. Sultys (vaisių ir (ar) daržovių) - 0 -
8.2. Kiti gėrimai (sulčių gėrimai, nektarai, gaivieji gėrimai ir pan.)
5
0 -
8.3 Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti gėrimai
5 - -
9. Kiti maisto produktai, nenurodyti 1‒8 punktuose, išskyrus vaisius
20 Cukraus kiekį jogurtų, varškės gaminiuose iki 2023-2024 ir vėlesnių mokslo metų siekiama sumažinti iki 5 g/100 g (ml). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad laisvųjų cukrų suvartojimo kiekis maisto produktuose turi įtakos antsvoriui, nutukimui ir dantų ėduonies atsiradimui [41].
Atliktų tyrimų duomenys apie natrio vartojimą rodo, kad visame pasaulyje populiacijos sunaudoja daug daugiau natrio nei yra fiziologiškai reikalingas [42]. Daugeliu atvejų suvartojama daug daugiau nei dabartinė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja t.y. 2 g. natrio per dieną. PSO valstybės narės susitarė iki 2025 m. sumažinti pasaulio gyventojų suvartojamo druskos kiekį 30 proc. [43].
1.5 Vaikų-paauglių antsvorio ir nutukimo problematika
Nutukimas kelia du iššūkius: gydyti žmones, kurie jau yra nutukę ir užkirsti kelią nutukimui. Vaikų nutukimas daugelyje šalių pasiekia nerimą keliančius santykius ir kelia neatidėliotiną ir rimtą iššūkį. 2015 m. Jungtinių Tautų nustatyti tvaraus vystymosi tikslai nustato, kad prevencinė ir neužkrečiamųjų ligų kontrolė yra pagrindiniai prioritetai. Kūdikių, vaikų ir paauglių nutukimo paplitimas visame pasaulyje didėja. Nutukimas gali paveikti vaiko tiesioginę sveikatą, išsilavinimo lygį ir gyvenimo kokybę. Labai tikėtina, kad vaikai, sergantys nutukimu, išliks nutukę ir kai taps suaugusieji ir jiems gresia lėtinė liga. Daugelis vaikų šiandien auga obesogeninėje aplinkoje, skatinančioje svorio padidėjimą ir nutukimą. Energijos pusiausvyros sutrikimas atsirado dėl maisto tipo, prieinamumo, prieinamumo ir rinkodaros pokyčių, taip pat dėl fizinio aktyvumo mažėjimo, daugiau laiko praleidžiama prie televizoriaus ekrano, kompiuterių [44].
PSO duomenimis, 2016 m. antsvorio turinčių ar nutukusių vaikų iki 5 m. amžiaus pasaulyje buvo 41 mln., vyresnių – 5-19 m. amžiaus vaikų grupėje šis skaičius siekė 340 mln. Didžiausia antsvorio, įskaitant nutukimą, turinčių vaikų dalis buvo Portugalijoje: 26,8 proc. berniukų ir 28,5 proc. mergaičių, atitinkamai 7,9 proc. ir 9,3 proc. buvo nutukę[45].
Tyrimais nustatyta, kad genetiniai veiksniai, netinkami mitybos įpročiai ir nepakankamas fizinis aktyvumas yra susiję su antsvoriu ir nutukimu vaikams, paaugliams. Todėl vaikystėje pirmenybė turėtų būti teikiama nutukimo prevencijos priemonėms, kuriomis siekiama gerinti mitybą ir fizinį aktyvumą. Pusryčiai dažniausiai apibūdinami kaip svarbiausias dienos valgis. Tendencija praleisti pusryčius neseniai tapo problema tarp vaikų lankančių pradinę ir vidurinę mokyklą. Keliuose tyrimuose nustatytas pusryčių vartojimo vaidmuo išlaikant normalų svorį vaikams ir paaugliams [46]. Nutukimas turi fizinių ir psichologinių sveikatos pasekmių vaikystėje, paauglystėje ir pilnametystėje. Pats nutukimas yra tiesioginė sergamumo vaikystėje priežastis, įskaitant virškinimo trakto negalavimus, raumenų ir kaulų pakitimus, miego apnėjas, širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto atsiradimą [47].
21 Energijos suvartojimo ir energijos sąnaudų (įskaitant fizinį aktyvumą) pusiausvyros trūkumas didele dalimi paaiškina dabartinę antsvorio epidemiją. Individualų energijos suvartojimą ir išeikvojimą veikia įvairūs aplinkos veiksniai, įskaitant mokyklos aplinką. Mokyklų aplinka svarbi skatinant sveiką gyvenimo būdą, kartu su visos visuomenės požiūriu, įtraukiant vietos bendruomenę. Vaikų nutukimas gali prisidėti prie elgesio ir emocinių sunkumų, pvz., depresijos, ir taip pat gali sukelti stigmatizaciją ar blogą socializaciją bei sumažinti išsilavinimo lygį [48].
Vaikų nutukimas buvo pripažintas pasauline pandemija. Prevencinės strategijos pasirodė esančios labiausiai veiksmingos visuomenės sveikatos intervencijos siekiant sustabdyti šią pandemiją. Nustatyta, kad daugiafunkcinis požiūris, susijęs su mitybos modifikavimu ir sveikos gyvensenos propagavimu, apimančiu reguliarų fizinį aktyvumą yra naudingas nutukimo prevencijai [50].
1.6 Vaikų fizinio aktyvumo ypatumai
Fizinis aktyvumas yra svarbus veiksnys mažinant kūno masę ir glaudžiai susijęs su sveikata bei gyvenimo kokybe. Atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas turi įtakos mokymosi kokybei [51,52]. Fizinis aktyvumas taip pat siejamas su psichologine nauda jaunimui, gerinant jų nerimo ir depresijos simptomų kontrolę. Dalyvavimas fizinėje veikloje gali padėti jaunų žmonių socialinei plėtrai, suteikiant saviraiškos, pasitikėjimo savimi, socialinės sąveikos ir integracijos galimybes [53]. Pagal PSO rekomendacijas vaikai ir jaunimas nuo 5-17 metų turėtų per dieną sukaupti ne mažiau 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos arba 12 000 žingsnių per dieną. Per savaitę tai turi sudaryti ne mažiau kaip 300 minučių. Jei surenkama dar daugiau sveikatai gaunama dar didesnė nauda [54]. Fizinio aktyvumo didinimas ir sėdimojo elgesio mažinimas vaidina svarbų vaidmenį vaikų ir paauglių sveikatos gerinimo ir lėtinių ligų prevencijos srityje [55,56].
Lietuvoje 2018 metais atliktame Lietuvos mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) nurodoma, kad tik 18 proc. vaikų yra fiziškai aktyvūs, t. y. po 60 min. fiziškai aktyvios veiklos kasdien.
Fizinis neveiklumas yra ketvirtoji didžiausia mirties priežastis visame pasaulyje [57]. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja neveiksnumo laikas, vaikai daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio, mokyklinio amžiaus vaikai mokyklose pertraukų laiką praleidžia su mobiliaisiais telefonais rankose.
22
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas atliktas LSMU Maisto Saugos ir kokybės katedroje bei Kazlų Rūdos miesto vaikų ugdymo įstaigose, 2016-2019 metais.
Tyrimo objektas – Kazlų Rūdos miesto vaikai lankantys ugdymo įstaigas: A, B, C, D. Apklausos organizavimo metodika:
Siekiant nustatyti Kazlų Rūdos miesto vaikų mitybos, sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo ypatumus, baigiamajame darbe buvo atlikta anketinė apklausa (Priedas nr.1,2). Anketa sudaryta iš 20 klausimų. Apklausa vyko 2016 m. rugsėjo-lapkričio mėn.
Apklausos tyrimo atranką sudarė visi Kazlų Rūdos miesto mokiniai. Į anketos klausimus darželio ir pradinių klasių mokinių atsakinėjo tėvai, nuo 5 kl. iki 12 kl. anketas užpildė patys respondentai. Pagal Kazlų Rūdos švietimo įstaigų gautus duomenis 2016 m. rugsėjo mėnesį mieste lankančių ugdymo įstaigas vaikų buvo 1267.
Kadangi apklausos tyrimo atranką sudaro:1267 vaikai, imčiai apskaičiuoti naudojama Coffey and Atkinson imties skaičiavimo formulė:
𝑛 = 0,25𝑡
2∗ 𝑁
𝑁𝐴2+ 0,25𝑡2
čia: n – imties tūris, t – koeficientas, atitinkantis patikimumą, N – generalinė visuma, A – paklaida, maksimaliai leistina sociologiniam tyrimui – 0,05 %.
Norint gauti tikslesnius duomenis buvo apskaičiuota kiekvienai amžiaus grupei /klasei. (darželį lankantys vaikai, ir mokykloje besimokantiems vaikams).
Gauname: darželį lankančių vaikų buvo 295, tai gauname 𝑛 = 0,25∗0,952∗295
295∗0,052+0,25𝑡2 = 69 respondentų.
4 lentelė. Respondentų imties skaičius kiekvienai klasei
Klasė 2016 m. mokinių skaičius Reikalingas respondentų skaičius
Darželis 295 69 1 79 42 2 75 41 3 71 40 4 72 40 5 76 41 6 93 46 7 112 50 8 87 44 9 78 42 10 86 44 11 66 38 12 77 42 Iš viso 579
23 Taigi, siekiant užtikrinti anketinės apklausos patikimumą, reikėjo apklausti 579 respondentų. Tyrimui atlikti buvo išdalinta 850 anketos iš kurių 656 anketų duomenys apdoroti.
Analizuojant respondentų maitinimosi ypatumus mokykloje, buvo analizuojamos 576 respondentų anketos, tai sudarė 87,8 proc. Neanalizuota darželį lankantys vaikai, nes jie darželyje valgo pusryčius, priešpiečius, pietus ir vakarienę.
Respondentų analizė:
Analizuojant duomenis respondentai pasiskirstė taip - mergaitės sudarė 51,1 proc. (335), o berniukai 48,9 proc. (321). Analizuojant respondentus pagal amžių gavome, kad daugiausiai respondentai buvo 16 ir 18 metų. (5 lentelė)
5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal metus ir lytį
Metai Lytis Respondentų skaičius Iš viso proc.
2 Mergaitės 1 2 0,3 Berniukai 1 3 Mergaitės 6 13 2,0 Berniukai 7 4 Mergaitės 18 29 4,4 Berniukai 11 5 Mergaitės 14 28 4,3 Berniukai 14 6 Mergaitės 7 8 1,2 Berniukai 1 7 Mergaitės 9 25 3,8 Berniukai 16 8 Mergaitės 26 42 6,4 Berniukai 16 9 Mergaitės 26 50 7,6 Berniukai 24 10 Mergaitės 24 51 7,8 Berniukai 27 11 Mergaitės 25 44 6,7 Berniukai 19 12 Mergaitės 18 47 7,2 Berniukai 29 13 Mergaitės 15 44 6,7 Berniukai 29 14 Mergaitės 28 50 7,6 Berniukai 22 15 Mergaitės 22 47 7,2 Berniukai 25 16 Mergaitės 36 60 9,1 Berniukai 24 17 Mergaitės 24 49 7,5 Berniukai 25 18 Mergaitės 33 60 9,1 Berniukai 27 19 Mergaitės 3 7 1,1 Berniukai 4 Iš viso 656 100
24 Vaikų ir paauglių KMI priklauso nuo lyties ir amžiaus. Paskaičiavus vaiko ar paauglio KMI, gautas skaičius pažymimas specialioje vaikų bei paauglių KMI amžiaus ir ūgio lentelėje, naudojantis ja nustatomas procentilio laipsnis. Procentiliai nurodo KMI ryšį tarp to paties vaikų amžiaus grupės ir lyties. Kūno masės indekso ir svorio kategorijos atitinka tam tikras procentilių ribas.
Įvertinus visų respondentų KMI pagal procentilius ir suskirsčius į svorio kategorijas gavome, kad 7.8 proc. yra per mažo svorio, 72.5 proc. svoris normalus, 14,5 proc. turi antsvorio ir 5,2 proc. nutukę (6 lentelė).
6 lentelė. Vaikų ir paauglių KMI, amžiaus ir svorio kategorijų pasiskirstymas pagal procentilius.
Svorio
kategorija Procentiliai ‰ Respondentų skaičius Iš viso
Respondentų skaičius, proc.
Per mažas svoris <5 Mergaitės 24 51 7,8
Berniukai 27
Normalus svoris 5-85 Mergaitės 236 476 72,5
Berniukai 240
Antsvoris 85-95 Mergaitės 51 95 14,5
Berniukai 44
Nutukimas >95 Mergaitės 24 34 5,2
Berniukai 10
Valgiaraščių vertinimo metodika:
Valgiaraščių analizė atlikta 2019 m. sausio-vasario mėn., kadangi ugdymo įstaigoms sunkiai sekėsi priimti maitinimo aprašo naujoves. Valgiaraščiai vertinti pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo 2018 m. balandžio 10 d. Nr. V-394 reikalavimais, analizuojant produktų parinkimą, tiekimo dažnumą. Iš viso išanalizuota trijų ugdymo įstaigų 15 dienų valgiaraščiai.
Mokinių sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo analizės metodika:
Mokinių sveikata ir fizinis aktyvumas buvo vertinti analizuojant ugdymo įstaigoms pateiktas kasmetines sveikatos pažymas (e/027). Vertinant mokinių sveikatos duomenis. Buvo analizuojamas mokinių kūno masės indeksas (KMI), o fizinio aktyvumo analizė atlikta vertinant kūno kultūros grupes trijų metų laikotarpiu nuo 2016 metų.
Statistinis duomenų apdorojimas
Apklausos rezultatų priklausomybės nustatymas, taikant SPSS programą ir EXCEL/TOOLS DATA ANALYSIS paslaugų paketą.
Duomenų statistiniam patikimumui ir analizuojamų veiksnių sąsajoms įvertinti skaičiuojamas neparametrinis Chi (x2) kvadrato kriterijus. Statistiniam patikimumui įvertinti buvo pasirinkti tokie rezultatų reikšmingumo lygmenys: p<0,05 – reikšmingas; p<0,01 – labai reikšmingas; p<0,001 – ypatingai reikšmingas rezultatas.
25
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Anketinių duomenų analizės rezultatai
3.1.1Sveikatos būklės analizės rezultatai
Išanalizavus moksleivių anketinės apklausos duomenis buvo nustatyta, jog 50,6 proc. apklaustųjų savo sveikatą vertina gerai, iš jų 27 proc. (177) mergaičių ir 23,6 proc. (155) berniukų (3 pav.). Labai blogai jautėsi 8 klasės moksleiviai.
3 pav. Respondentų sveikatos būklės vertinimas
Išanalizavus respondentų alergiją mastui, nustatyta, kad 19 proc. apklaustųjų yra alergiški (pav. 4). Dažniausi alergenai buvo minimi šokoladas, mandarinai, morkos. Nustatytas statistiškai labai reikšmingas ryšys tarp alergijos ir sveikatos būklės įvertinimo 𝜒2 = 19,467, p=0,01.
4 pav. Respondentų alergiškumas
Vertinant sergamumą per praėjusius metus gripu/viršutinių kvėpavimų takų infekcijomis nesirgo 26 proc. respondentų iš jų 12,7 proc. sudarė mergaitės. Sirgo 1-3 kartus 66,7 proc. iš jų 33,8 proc. sudarė mergaitės ir sirgo 4 ir daugiau kartų 7,3 proc. iš jų 4,6 proc. mergaitės. Apskaičiavus ryšį tarp segamumo ir KMI procentilių gautas ypatingai reikšmingas ryšys 𝜒2 = 70,22, p=0,000.
11,4 27 11,3 1,2 0,2 13,7 23,6 10,2 0,9 0,5 0 5 10 15 20 25 30
Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogai
Pr o ce n ta i Sveikatos būklės vertinimas mergaitės berniukai 40,8% 10,2% 40,1% 8,8% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% Nealergiškas Alergiskas Pro ce n ta i Aleriškumas mergaitės berniukai
26 Sveikatos nusiskundimų daugiausiai turėjo mergaitės (5 pav.). Dažniausiai skundėsi irzlumu ir prasta nuotaika 54,3 proc. respondentų, skrandžio ir pilvo skausmais 43,8 proc. ir galvos skausmu 41,5 proc. Analizuojant, statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp respondentų lyties ir irzlumo, prastos nuotaikos 𝜒2 = 11,049, p=0,001; nervinės įtampos 𝜒2 = 24,074, p=0,000; liūdesio 𝜒2 = 30,346, p=0,000, miego sutrikimų 𝜒2 = 5,678, p=0,017; galvos skausmų 𝜒2 = 22,768, p=0,000, galvos svaigimo 𝜒2 = 13,052, p=0,000; skrandžio ir pilvo skausmų 𝜒2 = 8,427, p=0,004.
5 pav. Respondentų per praėjusius metus sveikatos nusiskundimai
3.1.2 Mitybos analizės rezultatai
Siekiant išanalizuoti mitybos įpročius buvo vertinama, kaip dažnai vartojami vaisiai, žalios daržovės, sultys, pienas, kefyras, jogurtas, varškė, sūris, duona, saldainiai, šokoladas, sausainiai, pyragėliai, bandelės, traškučiai, kokakola ir kiti saldieji gėrimai, energiniai gėrimai, keptos bulvės, dešrainiai, mėsainiai, picos, geriamasis vanduo, mėsa ir mėsos gaminiai.
Dažniausiai respondentai vaisius vartoja kelis kartus per savaitę - 31,7 proc. apklaustųjų, kartą per dieną - 27 proc., kelis kartus per dieną - 29,7 proc. (6 pav.)
6 pav. Respondentų vaisių vartojimo dažnumas 16,1% 13,6% 13,4% 13,6% 16,0% 15,7% 2,9% 2,4% 2,6% 2,6% 0,2% 0,9% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% mergaitės berniukai Pro ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę visai nevartoju/nevalgau
30,9% 20,7% 22,0% 16,0% 25,8% 9,3% 12,5% 25,2% 23,3% 11,1% 11,1% 11,3% 15,7% 7,5% 6,6% 18,6% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% Irzlumas, prasta nuotaika Nervinė įtampa Liūdesys Miego sutrikimai Galvos skausmai Nugaros skausmai Galvos svaigimas Skrandžio, pilvo skausmai P ro ce nta i Nusiskundimai Mergaitės Berniukai
27 Kelis kartus per dieną daržoves vartoja tik 15,4 proc. apklaustųjų, kartą per dieną - 27,8 proc., o kelis kartus per savaitę - 36,6 proc. respondentų. Mergaitės dažniau vartoja daržoves nei berniukai. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp sveikatos vertinimo ir daržovių vartojimo 𝜒2 = 33,958, p=0,026.
7 pav. Respondentų žalių daržovių vartojimo dažnumas
Vaisių sultis dažniausiai vartoja kelis kartus per savaitę 34,7 proc. apklaustųjų (8 pav.) dažniau vartoja mergaitės nei berniukai. Analizuojant sulčių vartojimą pagal respondentų lytį ir klasę galima teigti, kad dažniausiai sulčių nevartoja berniukai darželyje, pirmoje, trečioje, septintoje, dešimtoje ir dvyliktoje klasėje.
8 pav. Respondentų sulčių vartojimo dažnumas 8,7% 6,7% 13,6% 14,2% 19,1% 17,5% 4,3% 4,4% 4,4% 3,5% 1,1% 2,5% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pro ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę visai nevartoju/nevalgau
8,4% 9,6% 9,0% 7,6% 18,4% 16,3% 4,7% 7,0% 9,2% 7,0% 1,4% 1,4% 0,0% 2,0% 4,0% 6,0% 8,0% 10,0% 12,0% 14,0% 16,0% 18,0% 20,0% mergaitės berniukai Pro ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
28 Analizuojant pieno, kefyro, jogurto vartojimą galima teigti, kad dažniausiai šiuos produktus vartoja kelis kartus per savaitę 30,8 proc. (9 pav.). Nustatytas reikšmingas ryšys tarp pieno produktų vartojimo ir lyties, 𝜒2 = 11,57, p=0,041. Daugiausiai nevartojančių šių produktų buvo devintoje klasėje.
9 pav. Respondentų pieno, kefyro ir jogurto vartojimo dažnumas
Analizuojant varškės ir sūrio vartojimą galima teigti, kad daugiausiai vartojama kelis kartus per savaitę 35,2 proc. (10 pav.). Didžiausiais nevartojančių šių produktų mergaičių buvo ketvirtoje klasėje, o berniukų antroje klasėje.
10 pav. Respondentų varškės ir sūrio vartojimo dažnumas
4,6% 4,3% 7,6% 9,1% 17,4% 17,8% 7,5% 8,5% 7,8% 5,9% 5,6% 3,9% 0,0% 2,0% 4,0% 6,0% 8,0% 10,0% 12,0% 14,0% 16,0% 18,0% 20,0% mergaitės berniukai Pr o ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę visai nevartoju/nevalgau
9,9% 12,4% 10,8% 13,1% 17,1% 13,7% 5,6% 5,5% 5,3% 2,7% 2,1% 1,8% 0,0% 2,0% 4,0% 6,0% 8,0% 10,0% 12,0% 14,0% 16,0% 18,0% mergaitės berniukai Pro ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
29 Lyginant respondentų duonos vartojimą pagal lytį nustatyta, kad berniukų kelis kartus per dieną vartojančių duoną buvo 21,6 proc., mergaičių - 19,3 proc. Dažniausiai vartodavo darželio ugdytiniai ir šeštos klasės mokiniai.
Lyginant saldainių ir šokoladų vartojimą pagal lytį galima teigti, kad mergaitės dažniau valgo šiuos produktus. Kelis kartus per diena mergaičių valgančių saldainius ir šokoladą buvo 9,8 proc., o berniukų 8,4 proc. (11 pav.). Daugiausiai nevartojančių buvo 9 ir 10 klasėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp saldainių, šokolado vartojimo ir KMI procentilių kategorijų pasiskirstymo 𝜒2 = 25,6, p=0,042.
11 pav. Respondentų saldainių ir šokoladų vartojimo dažnumas
Analizuojant sausainių, pyragėlių ir bandelių vartojimą, galima teigti, kad šiuos produktus dažniausiai vartoja kelis kartus per savaitę 40 proc. apklaustųjų. Nustatytas statistiškai labai reikšmingas ryšys tarp šių produktų vartojimo ir apklaustųjų klasių 𝜒2 = 96,79, p=0,002. Dažniausiai vartoja septintų ir aštuntų klasių moksleiviai.
Išanalizavus traškučių vartojimą galima teigti, kad traškučius rečiau nei kartą per savaitę vartoja 41,3 proc., respondentų (12 pav.). Analizuojant traškučių vartojimą pagal klases, galima teigti, kad dažniausiai juos vartoja 7 klasės mokiniai.
12 pav. Respondentų traškučių vartojimo dažnumas 9,8% 8,4% 12,5% 10,8% 19,4% 16,9% 5,3% 7,3% 3,2% 4,6% 0,9% 0,9% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pr o ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę visai nevartoju/nevalgau
1,2% 2,3% 2,7% 3,0% 8,4% 10,1% 7,8% 9,5% 21,6% 19,7% 7,5% 6,2% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pr o ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
30 Dar viena šiuolaikinė mitybos problema - gazuotų saldintų gėrimų vartojimas. Atlikus analizę galime teigti, kad 7,1 proc. (13 pav.) apklaustųjų vartoja saldintus gėrimus kelis kartus per dieną ir tik 17,2 proc. nevartoja visiškai. Daugiausiai vartojančių buvo 7 klasėje.
13 pav. Respondentų kolos ir saldintų gėrimų vartojimo dažnumas
Didžioji dalis (81,3 proc.) apklaustųjų visiškai nevartojo energinių gėrimų (14 pav.). Berniukai dažniau vartojo energinius gėrimus nei mergaitės. Didžiausias vartojimas nustatytas 8 ir 12 klasėje.
14 pav. Respondentų energinių gėrimų vartojimo dažnumas
Analizuojant keptų bulvių vartojimą, galima teigti, kad daugiausiai šį patiekalą vartoja rečiau nei kartą per savaitę 45,1 proc. apklaustųjų, iš jų 24,3 proc. mergaitės. Dažniausiai valgė 6 klasės mokiniai, o mažiausiai 12 klasės mokiniai.
3,1% 3,0% 4,0% 4,7% 8,9% 8,4% 6,5% 8,1% 19,8% 16,3% 9,7% 7,5% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pro ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę visai nevartoju/nevalgau
0,3% 0,5% 1,1% 1,1% 1,2% 0,9% 0,8% 1,7% 5,0% 6,1% 43,0% 38,3% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0% 50,0% mergaitės berniukai Pr o ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
31 Išanalizavus kaip dažnai vartoja dešrainius ir picas galima teigti, kad šiuos patiekalus vartoja rečiau nei kartą per savaitę 54,7 proc. (15 pav.). Dažniausiai šiuos produktus vartoja šeštų ir septintų klasių mokiniai.
15 pav. Respondentų dešrainių ir picų vartojimo dažnumas
Išanalizavus geriamojo vandens vartojimą galima teigti, kad 85,5 proc. apklaustųjų vandenį geria kelis kartus per dieną iš jų 44,7 proc. mergaitės. Daugiausiai nurodžiusių, kad negeria vandens buvo vienuoliktos klasės moksleiviai.
Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, mėsos reikėtų valgyti 2-3 kartus per savaitę, atlikę analizę, galime teigti, kad tik 22,3 proc. respondentų mėsą ir jos produktus valgo kelis kartus per savaitę (16 pav.).
16 pav. Respondentų mėsos ir jos produktų vartojimo dažnumas
0,8% 1,4% 1,8% 2,1% 4,9% 6,7% 6,1% 9,6% 29,4% 25,3% 7,9% 4,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% mergaitės berniukai Pr o ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę
kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę visai nevartoju/nevalgau
16,9% 17,5% 20,1% 19,3% 12,2% 10,1% 0,6% 0,8% 0,5% 1,1% 0,3% 0,6% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pro ce n ta i Vartojimo dažnumas
kelis kartus per dieną kartą per dieną
32 Analizuojant respondentų maitinimosi ypatumus, taip pat buvo domėtasi, kokius užkandžius dažniausiai renkasi (17 pav.). Dažniausiai kaip užkandžius mokiniai renkasi vaisius 65,3 proc. Nustatyta, kad mergaitės statistiškai reikšmingai dažniau užkandžiams rinkosi vaisius ir džiovintus vaisius/riešutus nei berniukai 𝜒2 = 6,047, p=0,011; 𝜒2 = 6,826, p=0,009.
17 pav. Užkandžių rūšies pasirinkimas tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų,
vakarienės)
Analizuojant druskos vartojimą nustatyta, kad druskos dažnai vartodavo 9,3 proc. respondentų, 40,2 proc. kartais ir 50,5 proc. druskos papildomai nesidėdavo (18 pav.). Dažniausiai druskos dėdavosi mergaitės. Nustatytas ypatingai statistiškai reikšmingas ryšys tarp KMI procentilių pasiskirstymo ir druskos vartojimo 𝜒2 = 10,663, p=0,000.
18 pav. Respondentų druskos vartojimo dažnumas 35,7% 29,6% 13,1% 12,8% 19,5% 18,1% 5,9% 6,4% 11,0% 6,7% 26,5% 25,6% 6,9% 6,3% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% Mergaitės Berniukai Pro c. Užkandžių rūšis
Vaisiais Saldainiais, šokoladu Sausainiais, pyragėliais
Traškučiais (keptų bulvių, kukurūzų) Džiovintais vaisiais, riešutais Jogurtu, varškės sūreliais
Kita 5,5% 3,8% 21,0% 19,2% 24,5% 26,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% mergaitė berniukai Pro c. Druskos vartojimas
33 Respondentų buvo klausiama ar jie valgo pusryčius ir 63,5 proc. teigė valgantys pusryčius kasdien, 19,5 proc. nurodė pusryčius valgantys retai arba visai nevalgantys. Berniukai dažniau valgė pusryčius nei mergaitės.
Analizuojant, ar respondentai valgė šiltą maistą mokykloje iš 19 paveikslo duomenų matome, kad tik 20,1 proc. kasdien valgė šiltą maistą, retai arba niekada 58,9 proc. apklaustųjų.
19 pav. Respondentų šilto maisto mokykloje valgymo dažnumas tomis dienomis, kai eina į
mokyklą
Analizuojant, ar mokiniai einantys į mokyklą valgo pietus namuose, rezultatai leidžia teigti, kad 80 proc. respondentų kasdien namuose valgo pietus, iš jų 39 proc. mergaitės.
Rezultatai leidžia teigti, kad 89,2 proc. apklaustųjų grįžę po mokyklos valgo vakarienę (20 pav.). Berniukai dažniau valgo vakarienę nei mergaitės.
20 pav. Respondentų vakarienės valgymo dažnumas tomis dienomis, kai eina į mokyklą
9,3% 10,8% 5,4% 5,7% 5,9% 4,0% 29,7% 29,2% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% mergaitės berniukai Pr o c. Valgymo dažnumas
kasdien 3-4 kartus per savaite 1-2 kartus per savaite retai arba niekada
43,6% 45,6% 3,7% 2,4% 2,5% 0,7% 0,5% 1,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% mergaitės berniukai Pr o c. Valgymo dažnumas
34 Analizuojant maitinimosi įpročius, taip pat domėjomės, kaip dažnai perka pietus mokyklos valgykloje ar šalia mokyklos esančiose parduotuvėse ir gauti rezultatai parodė, kad 23,4 proc. mokinių kasdien perka pietus (21 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondentų lyties ir pietų pirkimo 𝜒2 = 12,927, p=0,05.
21 pav. Respondentų pietų pirkimas valgykloje/šalia mokyklos esančioje parduotuvėje
Analizuojant ar perka pusryčius ir pavakarius, rezultatai leidžia teigti, kad 5,7 proc. respondentų kasdien perka pusryčius, niekada neperka - 76,7 proc.
Išanalizavus respondentų bandelių pirkimą nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondentų lyties ir bandelių pirkimo 𝜒2 = 9,349, p=0,025. Kasdien bandeles pirko 10,6 proc. apklaustųjų (22 pav.).
22 pav. Respondentų bandelių pirkimas valgykloje/šalia mokyklos esančioje parduotuvėje
Išanalizavus saldumynų pirkimo ypatumus galime teigti, kad 7,6 proc. moksleivių saldumynus pirko kasdien, iš jų 3,4 proc. mergaitės.
9,5% 13,9% 13,9% 8,5% 6,4% 5,4% 20,4% 22,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pr o c. Pirkimo dažnumas
kasdien kelis kartus per savaite kelis kartus per menesy niekada
4,9% 5,7% 14,6% 12,7% 15,6% 11,3% 15,1% 20,1% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pro c. Pirkimo dažnumas
35 Analizuojant traškučių pirkimą galime teigti, kad 3,4 proc. respondentų pirko kiekvieną dieną, niekada nepirkdavo 62 proc. (23 pav.). Nustatytas ypatingai statistiškai reikšmingas ryšys tarp traškučių pirkimo ir respondentų lyties 𝜒2 = 16,49, p=0,001.
23 pav. Respondentų traškučių pirkimo dažnumas šalia mokyklos esančioje parduotuvėje
Išanalizavus gazuotų gėrimų pirkimą, nustatyta, jog 8 proc. respondentų kiekvieną dieną pirkdavo, iš jų 2,2 proc. mergaitės, nepirkdavo 49,3 proc., iš jų 25,2 proc. mergaitės. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondentų lyties ir gazuotų gėrimų pirkimo dažnumo 𝜒2 = 11,31, p=0,01.
Analizuojant, kodėl mokykloje nevalgo pagaminto maisto nustatyta, kad 18 proc. per brangu, 40,2 proc. neskanus maistas, 13,6 proc. nespėja pavalgyti ir kita (įsideda iš namų) nurodė 27,9proc. (24 pav.).
24 pav. Priežastys kodėl mokyklos valgykloje nevalgo arba valgo retai 0,3% 3,1% 6,7% 6,9% 9,5% 11,5% 33,7% 28,3% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% mergaitės berniukai Pro c. Pirkimo dažnumas
kasdien kelis kartus per savaite kelis kartus per menesy niekada
7,6% 10,4% 22,0% 18,5% 6,1% 7,5% 14,4% 13,5% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% mergaitės berniukai Pr o c. Priežastys
36 3.1.3 Fizinio aktyvumo analizės rezultatai
Nagrinėjant Kazlų Rūdos miesto mokinių fizinę būklę domėjomės, kaip respondentai pasiekia mokyklą/darželį. Išanalizavus duomenis gavome, kad 54,2 proc. apklaustųjų ugdymo įstaigą pasiekdavo pėsčiomis, 45 proc. važiuodavo automobiliu, nors galėdavo eiti pėsčiomis ir tik 0,8 proc. berniukų važiuodavo dviračiais (25 pav.). Mergaitės nurodė dviračiais į ugdymo įstaigą nevažiuojančios. Nustatytas ypatingai statistiškai reikšmingas ryšys tarp lyties ir respondentų atvykimo rūšies 𝜒2 = 16,972, p=0,000.
25 pav. Respondentų atvykimas į mokyklą/darželį.
Pagal PSO vaikai turėtų praleisti lauke ne mažiau kaip 60 min. gauti rezultatai leidžia teigti, kad tik 40,3 proc. respondentų iš jų 17,9 proc. mergaitės praleisdavo tinkamą laiko dalį. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondentų lyties ir praleisto laiko lauke 𝜒2 = 11,44, p=0,01.
Analizuojant respondentų fizinį aktyvumą taip pat domėjomės, kiek kartų per dieną mankštinasi/sportuoja. Rezultatai leidžia teigti, kad 20,1 proc. mankštinasi kasdien, kelis kartus per savaitę 54,2 proc., kelis kartus per mėnesį 13,6 proc. ir niekada nesimankština 12,1 proc. (26 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp mankštinimosi/sportavimo ir sirgimo gripu 𝜒2 = 14,426, p=0,025.
26 pav. Respondentų sportavimo/mankštinimosi laisvalaikiu dažnumas
24,5% 29,7% 26,5% 18,5% 0,0% 0,8% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% mergaitės berniukai Pr o c.
pesciomis vaziuoja nors gali eiti vaziuoja dviraciu
9,0% 11,1% 27,2% 27,0% 9,0% 4,6% 5,8% 6,3% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% mergaitės berniukai Pr o c. Sportavimo dažnumas
