LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ieva Bosaitė
Karvių kūno temperatūros diagnostinė reikšmė
vertinant periodo po atvedimo eigą
Diagnostic importance of body temperature in evaluation of
course postpartum period of cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių kūno temperatūros diagnostinė reikšmė vertinant periodo po atvedimo eigą“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-jos) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1)
(vardas, pavardė) (parašas)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Periodas po atvedimo ... 9 1.2. Temperatūros matavimas ... 111.3. Amžiaus ir produktyvumo įtaka kūno temperatūrai ... 12
1.4. Metų laiko ir gyvūno svorio įtaka kūno temperatūrai ... 13
1.5. Ruja. Dirbtinis sėklinimas ... 13
1.6. Post partum periodo susirgimai ... 15
1.6.1. Placentos susilaikymas. Metritas ... 15
1.6.2. Endometritas ... 16
1.6.3. Piometra ... 16
1.6.4. Mastitas ... 17
1.6.5. Hipokalcemija (pogimdyvinis paralyžius/parezė) ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1. Ūkio charakteristika ... 19
2.2. Tyrimo schema ... 20
2.3. Tyrimui atrinkta karvių grupė ... 21
2.4. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ... 21
2.5. Tyrimas ... 21
2.6. Duomenų statistinė analizė ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 31
PASIŪLYMAI ... 32
4
SANTRAUKA
Karvių kūno temperatūros diagnostinė reikšmė vertinant periodo po atvedimo eigą Ieva Bosaitė
Magistro baigiamasis darbas
Karvių kūno temperatūra ankstyvuoju post partum laikotarpiu gali būti vertinama kaip diagnostinis sveikatingumo požymis. Darbo tikslas – nustatyti įvairios produkcijos ir amžiaus karvių kūno temperatūros diagnostinį reikšmingumą, vertinant periodo po veršiavimosi eigą.
Buvo analizuota 40 apsiveršiavusių Lietuvos juodmargių karvių, 5 parų pp rektinė kūno temperatūra ir iki pirmosios rujos pasireiškę ginekologiniai susirgimai. Jeigu parodymai būdavo didesni nei 39 oC, tai buvo laikoma pakilusia temperatūra. Nagrinėtas ryšys tarp rektinės kūno temperatūros ir amžiaus, produktyvumo, rujos pasireiškimo laiko bei pasitaikiusių susirgimų.
Kūno temperatūra, nepriklausomai nuo sveikatos būklės, dažniausiai pakyla 3 – 5 parą pp. Produktyvumas turi įtakos kūno temperatūrai, t.y. kuo jis didesnis, tuo mažesnė kūno temperatūra. Rujos laikas taip pat priklauso nuo amžiaus ir produktyvumo. Karvės, kurios turėjo pakilusią rektinę kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo amžiaus, surujojo vėliau. Lyginant temperatūros įtaką produktyvumui, nustatyta, kad didelio produktyvumo t.y. duodančioms daugiau nei 7300 kg pieno per laktaciją karvėms su normalia temperatūra ruja pasireiškia 3 paromis vėliau nei su pakilusia kūno temperatūra. Mažo produktyvumo karvių atveju situacija priešinga – karvės su pakilusia temperatūra surujojo net dvejomis savaitėmis vėliau, nei turėjusios normalią rektinę kūno temperatūrą. Dažniausiai pasitaikantys susirgimai pp laikotarpiu yra metritas (34 proc.) ir mastitas (10 proc.).
Nustatytas sąryšis tarp padidintos kūno temperatūros ir servis periodo trukmės. Produktyvioms karvėms pakilusi kūno temperatūra turi mažiau reikšmės periodo po atvedimo trukmei, nei su mažesniu produktyvumu.
5
SUMMARY
Diagnostic importance of body temperature in evaluation of course postpartum period of cows
Ieva Bosaitė Master‘s Thesis
Cow body temperature in an early post partum period could be evaluated as a diagnostic sign of their well-being. The aim of this study is to determine the diagnostic importance of body temperature of cows of different productivity and age, by evaluating the course of the post calving period.
40 Lithuanian black and white cows were analyzed after calving; pp rectal body temperature of 5 twenty-four-hour days and gynecological illnesses which occurred before the first estrus. If the readings were higher than 39 oC, it was considered as increased temperature. The relationship among rectal body temperature and age, productivity, the start of the estrus and detected illnesses was analyzed.
Body temperature, independently of health status, usually increases during the 3rd – 5th day
pp. Productivity has an influence on body temperature, meaning that the higher is the productivity,
the lower is the body temperature. The start of estrus also depends on the age and productivity. Cows, which had an increased rectal body temperature, independently of their age, had a later estrus. Comparing the temperature influence on productivity, it was found that high productivity cows - meaning cows with normal body temperature and producing more than 7300 kg milk during the lactation period – have an estrus start 3 days later than cows with the increased body temperature. In the case of low productivity cows, the situation is opposite – cows with the increased temperature started estrus even two weeks later than cows with normal rectal body temperature. Most common illnesses occurring during the pp period are metritis (34 %) and mastitis (10 %).
A relationship between the increased body temperature and the length of servis period was determined. For productive cows, increased body temperature has less influence on the length of the period after calving, compared with the lower productivity cows.
6
SANTRUMPOS
GnRH – (angl. gonadotropin-releasing hormone) gonadotropinis liberinas
LH – (ang. luteinizing hormone)liuteinizuojantis hormonas
NEB – neigiamas energijos balansas
pp – (lot. post partum) periodas po apsiveršiavimo
7
ĮVADAS
Pastaruoju metu stebima tendencija, kad dėl kritusių pieno supirkimo kainų (1) ir nevienodos paramos ūkiams Lietuvoje, po kelis galvijus laikantys savininkai likviduoja savo ūkius. Tai skatina didelių ūkių spartesnį stambėjimą ir suteikia didesnes galimybes išsiderėti aukštesnę kainą (2). Susidarius tokioms aplinkybėms skiriamas didelis dėmesys galvijų genetikos gerinimui, siekiant išvesti aukšto produktyvumo karves. Tai padaryti šiuo metu sekasi vis geriau, nes yra naudojama pasirinktas savybes gerinanti bulių reproduktorių sperma, subalansuojamas šėrimas ir parenkamos tinkamos laikymo sąlygos. Vis dėlto tai neigiamai atsiliepia pačių gyvulių sveikatai. Nustatyta, kad didėjant primilžiams, blogėja reprodukcinės savybės (3). Visi gyvi organizmai, įskaitant ir karves, pirmiausiai stengiasi palaikyti savo gyvybinius procesus, todėl pagrindinius savo išteklius skiria palaikyti kūno kondicijai, tuomet produkcijai ir tik tada palikuonių atsivedimui. Dėl to aukšto produktyvumo gyvuliams darosi sunkiau pastebėti rują (4).
Galvijų reprodukcija yra vienas iš pagrindinių faktorių įtakojančių galvijų bandų pelningumą. Lytinės veiklos sutrikimai ekonomiškai nenaudingi, nes prisideda prie pieno primilžių ir gimusių veršelių skaičiaus mažėjimo bei padidina pašarų sunaudojimo, terapijos ir dirbtinio sėklinimo išlaidas (5). Visa tai veda prie išvados, kad būtina ieškoti naujų būdų padėsiančių išlaikyti pusiausvyrą tarp aukštos ir kokybiškos produkcijos bei gero gyvūno sveikatingumo. Tai sąlygoja žmonių domėjimąsi naujomis technologijomis ir skatina alternatyvių būdų paieškas.
Melžiamų karvių, o ypač pirmaveršių gyvenime svarbiausi kūno pokyčiai vyksta veršiavimosi metu. Dėl staiga suintensyvėjusių vidinių organizmo procesų ir prasidėjusios pieno gamybos, post
partum (pp) laikotarpiu būna aukštas ligų pasireiškimo ir mirtingumo lygis, kuris dažniausiai siekia
apie 75 proc. per pirmąjį mėnesį po atsivedimo. Taigi ypatingai svarbu stebėti ir kontroliuoti šį procesą. Šiuo metu jau galima gana tiksliai nustatyti veršingumo eigą bei numatomą apsiveršiavimo datą, tačiau jį lydinčius susirgimus diagnozuoti žymiai sunkiau. Nors yra atlikta daugybė tyrimų veršingoms karvėms fiziologijos, metabolizmo ir mitybos srityse, tačiau sergamumas ir mirtingumas atsivedimo metu ir po jo vis dar išlieka didelis. Taip pat pastebėta tendencija, kad pp laikotarpiu sirgę gyvuliai nugaišta jaunesniame amžiuje arba likusį gyvenimą būna mažiau produktyvūs (6).
Tiek žmonių, tiek gyvūnų medicinoje, kaip vienas iš pirminių būsimos ar jau esamos ligos požymių laikomas temperatūros pokytis (7). Todėl nuspręsta šį rodiklį panagrinėti nuodugniau. Temperatūra gali būti matuojama net keletu būdų, skirtingose vietose, tačiau kiekvienas iš jų turi tiek savų pliusų (išvengiama gyvūnų stresavimo ir pan.), tiek ir savų minusų (parodymams įtakos turi aplinka, reikia chirurginės intervencijos ir kt.) (8).
8 Darbo tikslas – nustatyti įvairios produkcijos ir amžiaus karvių kūno temperatūros diagnostinį reikšmingumą, vertinat periodo po veršiavimosi eigą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti rektinę kūno temperatūrą po atvedimo 5 paras iš eilės priklausomai nuo amžiaus.
2. Įvertinti rektinę kūno temperatūrą po atvedimo 5 paras iš eilės priklausomai nuo produktyvumo.
3. Įvertinti tirtų karvių: 1) Laiką iki rujos;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Periodas po atvedimo
Laikas po atsivedimo, kai atsistato karvės reprodukcinė sistema ir į normalią fiziologinę būklę grįžta visas organizmas, vadinamas post partum (pp). Šis periodas trunka apie 6 savaites. Gimdos involiucijos greitis priklauso nuo keletos veiksnių: metų laiko, gyvūno priežiūros ir melžimo dažnio, šėrimo kokybės, laikymo sąlygų bei susirgimų, kurie pasitaikė karvei prieš atsivedimą ir po jo (9-14).
Normaliai gimda pilnai atsistato per 42-50 dienų. Nagrinėjant sezoniškumo įtaką involiucijos procesams, pastebėta, kad vidutiniškai ji trunka: pavasarį – 47 d., vasarą – 42 d., rudenį – 44 d. ir žiemą – 51 d.
Veršelio žindymas (arba melžimas) bei jo dažnis ir trukmė skatina oksitocino išsiskyrimą, kas lemia gimdos susitraukimus ir lochijų pašalinimą (14).
Po apsiveršiavimo karvės gimda būna labai išdidėjusi ir sveria apie 9 kg, po involiucijos ji susitraukia iki tiek, kad jos svoris telieka 0,9 kg, o jos skersmuo tesiekia 5 cm (13). Atlikus eksperimentus su ultragarsu, nustatyta, kad intensyviausiai involiucija vyksta iki 25 d. pp. Tuomet abu gimdos ragai būna maždaug tokio pat dydžio, t.y. 20-40 mm skersmens. Susirgusių karvių gimdos involiucija nesibaigia kol jos nėra pagydomos, nes uždegimas trukdo normaliai vykti šiam procesui (14). I.M. Sheldon et al. (15) teigimu, tuo metu yra slopinama liuteinizuojančio hormono (LH) sekrecija hipofizėje, dėl to nėra skatinamas folikulų augimas, o tai lemia mažesnį apsivaisinimų dažnį, padidėjusius intervalus tarp apsiveršiavimų, bei dažnesnį karvių išbrokavimą dėl bergždumo.
Prieš apsiveršiavimą gimda būna sterili. Tuomet bakterijoms patekti trukdo fizinis makšties ir uždaryto gimdos kaklelio barjeras. Atvedimo metu atsiveria visi lytiniai takai ir mikroorganizmai gali laisvai patekti į gimdą bei joje greitai daugintis, dėl ten esančių palankių sąlygų – gausu drėgmės ir šilumos. Net 93 proc. karvių per 2 pirmąsias savaites nuo apsiveršiavimo gimdoje yra randama bakterijų. 90 proc. atvejų mikroorganizmai būna tos pačios rūšies, nepriklausomai nuo pasireiškusios klinikos. Nors bakterinis užterštumas pasireiškia labai didelei daliai karvių, tačiau ne visos jos serga ginekologinėmis ligomis. Per 1,5-2 mėnesius nuo apsiveršiavimo karvių, kurių gimdoje buvo aptikta bakterijų skaičius nuo 93 proc. sumažėja iki 9 proc. Tai lemia, natūralūs organizme vykstantys procesai (14). Susirgimų pasireiškimui įtakos turi imuninė sistema. Jeigu ji nusilpusi – liga pasireikš kliniškai. Jeigu ne – organizmas kontroliuos bakterijų augimą ir eliminuos veiksnius, galinčius iššaukti susirgimus (16).
10
Pp metu vyksta daug fiziologinių pasikeitimų: gimdos raumeninio sluoksnio
susitraukinėjimas, kurio dėka atliekamas apsivalymas, t.y, pašalinamos susikaupusios lochijos, kartu sumažinant ir bakterinį užterštumą lytiniuose takuose (11). Lochijos – tai natūralios makšties išskyros, kurios atsiranda po atsivedimo ir yra sudarytos iš gleivių, kraujo, placentos ir vaisiaus dangalų likučių. Joms būdinga ruda ar rausvai ruda spalva, palengva pereinanti į šviesesnius atspalvius. Neturėtų būti jaučiamas nemalonus kvapas, nes tai jau būtų ligos požymis. Lochijų išskyrimas vyksta tarp 2-10 d. pp ir po 14-18 d. jų nebelieka (15,17). Taip pat stebimi ir anatominiai bei histologiniai gimdos pokyčiai, atkuriama kiaušidžių veikla, taip sudarant galimybę naujam apvaisinimui (12,14). Vis dėlto lytiniai organai neatsistato iki galo ir po kiekvieno apsiveršiavimo, negrįžtamai pakinta, ypač akivaizdžiai tai stebima pirmos laktacijos karvėms (11).
Pp laikotarpiu karvė būna lytiškai neaktyvi, dar vadinamoje anestrus fazėje. Kiaušidžių
aktyvumo atsistatymui įtakos turi streso veiksnys, nes jo metu išskiriamas hormonas kortizolis, kuris slopina gonadotropinio liberino (GnRH) išsiskyrimą, o kartu ir lytinio ciklo vyksmą (3). Folikulai pradeda augti iškart po atsivedimo. Tai lemia organizme smarkiai nukritęs progesterono lygis. Pirmosios folikulinės bangos folikulai būna mažiausi ir estrogeno lygis būna žemiausias lyginant su kitomis bangomis. Antroji banga būna apie 5 dieną pp, o dominuojantis folikulas, kuris jau gali ovuliuoti subręsta 10-12 ar 15-27 d. laikotarpyje (13).
Dar vienas svarbus veiksnys, turintis didelę įtaką organizmo atsistatymui pp laikotarpiu – šėrimas. Jeigu gyvuliui duodami subalansuoti pašarai, jam energijos pakanka aprūpinti visam organizmui ir jame vykstantiems procesams. Tokiu atveju karvėms neigiamas energijos balansas (NEB) prieš apsiveršiavimą pasireiškia retai. Dėl atkurtos pp metu laktacijos, poreikiai išauga. Jeigu šėrimo organizavimas yra blogas ir gyvūnai gauna mažai arba netinkamos kokybės pašarų, jiems vystosi NEB. Dėl to karvės savo mitybinius resursus nukreipia palaikyti gyvybiniams procesams ir todėl nukenčia reprodukcinė sistema (12).
Post partum terminas glaudžiai susijęs ir su kitomis sąvokomis – servis periodu ir
veršiavimosi intervalu. Servis periodas – tai laikas nuo apsiveršiavimo iki pirmojo apsėklinimo, po kurio karvė nustatoma esant veršinga. Geriausia, kai jis trunka 60-85 dienas. Tuomet bus išlaikytas tinkamas veršiavimosi intervalas – 365 dienos, t.y. po veršelį kasmet (18). Tai ypač aktualu, nes bus pasiektas ekonomiškiausias variantas tiek prieauglio, tiek pieno gamybos atžvilgiais (19). Vis dėlto, dėl daugelio veiksnių įtakos, ne visuomet pavyksta gauti norimų rezultatų. Įvairios ligos, dažnai sukeltos netinkamo šėrimo ir priežiūros, nulemia anestrus (ramybės) fazės trukmę (18).
Siekiant reguliuoti šių periodų trukmę, laiku pastebėti ir eliminuoti jiems įtakos turinčius veiksnius, reikia užsiimti stebėsena. Karves atidžiai reikia stebėti bent jau pirmąsias 8 paras po atsivedimo (skirtingi literatūriniai šaltiniai mini 5-10 parų (20)). Tuo metu atliekami kūno temperatūros matavimai, pašaro suvartojimo ir bendros savijautos stebėjimai (21).
11
1.2. Temperatūros matavimas
Kūno temperatūros matavimas yra paplitusi priemonė taikoma diagnostiniais tikslais. Ji plačiai naudojama ir nesunkiai prieinama, priešingai nei daugelis kitų procedūrų, tiek veterinarijos gydytojams, tiek ir gyvulių augintojams. Vis dėlto pagrindinis temperatūros matavimo būdas tiesiojoje žarnoje turi ir kai kurių trūkumų: užima daug laiko, yra potencialiai pavojingas sveikatai, taip pat tai nėra patognostinis rodiklis. Yra sukurta ir naujų metodų – prieskrandžio temperatūros boliusai, implantuojami poodiniai įsiuvai, tačiau ir čia yra minusų – tai invazinės procedūros, dažniausiai taikytinos tyrimų tikslais. Iš neinvazinių būdų gali būti taikoma infraraudonųjų spindulių termografija iš atstumo – jos pliusas ir tas, kad būtų išvengta gyvulių stresavimo. Visgi ir ši sistema su trūkumais: jos brangūs kaštai, reiktų eliminuoti aplinkos sąlygų (atstumo iki gyvulio, vėjo, saulės ir kt.) poveikį, trukdytų ir purvas ar kitos pašalinės medžiagos susikaupusios ant gyvūnų kailio (8).
Parodymams gali turėti įtakos ir matavimo technika (įkišimo į tiesiąją žarną gylis, judesiai, oro srautas (t.y. jeigu termometras įkištas ne reikiamu gyliu (> 5 cm skaitmeniniams), tai jam įtakos turės išorinės aplinkos veiksniai (22) (paklaida iki 0,5o
(23)) bei termometro tipas (paklaida iki 0,3o (23))) bei jo baterijos lygis, todėl termometro tikslumą reikia reguliariai tikrinti (24). Prietaiso įdėjimo kampas ar kontaktas su žarnos gleivine turi minimalią įtaką rodmenų teisingumui. Šie veiksniai gali paaiškinti kodėl didžioji dalis sveikų karvių per pirmąsias dienas po atsivedimo turi didesnę temperatūrą (didesnė kaip 39,5 (26 proc.) arba 39,7 ° C (9 proc.)) nei norma. Taip pat dėl tos pačios priežasties ne visoms sergančioms metritu karvėms yra diagnozuojamas šis susirgimas, ypač jei matuojama tik kartą per parą. Dar viena prielaida, kad endotoksinus po apsiveršiavimo gali absorbuoti pati gimda. Norint tiksliau nustatyti sergančias karves, reikia temperatūrą matuoti dažniau nei kartą per parą, matavimus atlikti tuo pačius termometru ir tokiu pačiu jo įsiskverbimo gyliu. Taip pat jeigu termometro parodymai mums leidžia suprasti, kad gyvulys karščiuoja būtina atlikti kitus, patikimesnius tyrimus, diagnozei patvirtinti. Taip pat efektyvu – kuriamos individualios stebėsenos programos (23).
Temperatūros matavimo metodas gali būti naudojamas ne tik patologinėms, bet ir fiziologinėms būklėms (rujai ar atsivedimui) nustatyti (25,26).
Įrodyta, kad karvių po apsiveršiavimo kūno temperatūra būna vidutiniškai 0,5o
aukštesnė nei laktacijos piką pasiekusių karvių (24). Rektinės temperatūros matavimas yra populiariausias metodas nustatyti, kurios karvės pp laikotarpyje serga. Temperatūra yra matuojama 5-10 d. po apsiveršiavimo, tai atlikti yra paprasta ir nebrangu. Ši procedūra taikoma visoms apsiveršiavusioms karvėms siekiant anksti nustatyti galimus susirgimus ir greitai juos eliminuoti. Yra nutarta, kad
12 sergančia karve laikomas tas gyvulys, kurio rektinė temperatūra peržengia nustatytas slenkstines ribas 39,4-39,7 °C (kiti autoriai teigia, kad jau nuo 38,0-39,1 °C temperatūra laikoma febrilia (20))(23). Bandymai parodė, kad karvės, kurių kūno temperatūra pp laikotarpiu buvo pakilusi aukščiau 39,5 °C, dažniau sirgo metritu, negu tos, kurių temperatūra būdavo 39,0 – 39,5 °C ribose (27).
Šis metodas nėra pilnai išnagrinėtas, todėl neišvengiama klaidų. Gyvuliai su ta pačia temperatūra gali būti sveiki ir gali būti sergantys. Vadovaujantis nustatytomis ribomis gydant teoriškai sergančią, bet praktiškai sveiką karvę, bus patiriama ekonominių nuostolių, dėl bereikalingo gydymo panaudojimo sveikam gyvūnui. Kitu atveju, negydant liga gali pasunkėti ir vėliau ją bus dar sunkiau ir brangiau išgydyti bei bus nesilaikoma gyvūnų gerovės reikalavimų dėl negydymo (23).
Teigiama, kad matuojama kūno temperatūra nėra statistiškai patikimas rodiklis, kuriuo būtų galima pilnai vadovautis ligų diagnostikoje, nes jai dažnai turi poveikį įvairūs veiksniai: gyvulio amžius, metų sezonas, paros laikas ir kt. (27).
1.3. Amžiaus ir produktyvumo įtaka kūno temperatūrai
Vieni autoriai teigia, kad pirmavedžių karvių kūno temperatūra pirmąsias 5 d. pp būna 0,1o
aukštesnė, nei vyresnių gyvulių (24). Kiti, kad galvijų amžius neturi įtakos jų kūno temperatūrai, o tai daugiau lemia praėjęs laikas nuo laktacijos pradžios – kuo vėliau, tuo temperatūra aukštesnė (28).
Karvių produktyvumas neigiamai koreliuoja su kūno temperatūros rodmenimis (29) (1 pav.),
1 pav. Ryšys tarp veršingumo, pieno produkcijos ir rektinės temperatūros (≤ 39,0 °C = ŽTEMP, n = 330; ≥ 39,0 °C = ATEMP, n = 133) (Vasconcelosa et al. (29))
13 t.y. esant žemesnei rektinei temperatūrai, galvijas gamins daugiau pieno, o štai karščiuojant jo produktyvumas pablogės (30). Su kiekvienu 0,55 °C kūno temperatūros pokyčiu aukščiau normalios 38,6 °C temperatūros, pieno primilžis sumažėja 1,8 kg/d. Karvės, kurių vidutinė tiesiosios žarnos temperatūra 39,1 °C, duoda 0,7 kg/d mažiau pieno, nei tos, kurių temperatūra 38,8 °C (31).
1.4. Metų laiko ir gyvūno svorio įtaka kūno temperatūrai
Mokslininkai nustatė, kad vasaros metu galvijų rektinė temperatūra dėl aukštos aplinkos temperatūros būna didesnė nei žiemos metu. Lyginant matavimo rezultatus su gautais tiriant vaginaliai – tiesiojoje žarnoje temperatūra žemesnė nei makštyje, tačiau joje mažesnę įtaką daro aplinkos poveikis, t.y. tiek žiemos, tiek vasaros sezono metu temperatūriniai skirtumai makštyje mažesni, nei matuojant rektaliai (1 lentelė) (32).
* TDR – temperatūrinis drėgmės rodiklis = 0.81 x T (oC) + 0.01 x D (proc.) x (0.99 x T (oC) – 14.3) + 46.3 (a,b: P < 0.001, c,d: P < 0.0001)
Gyvūnai geriausiai jaučiasi, kai aplinkos temperatūra neviršija komforto zonos ribų – 5-25 °C. Šios ribos priklauso nuo aplinkos drėgmės – kuo ji didesnė, tuo žemesnėje temperatūroje karvei yra geriau. Taip išvengiama šiluminio smūgio, nes organizmas šilumos perteklių išskiria į aplinką. Kai aplinkos temperatūra ir drėgmė padidėja, gyvūnams darosi sunkiau atiduoti šilumą, todėl ji kaupiasi kūne ir dėl šios priežasties pakyla kūno temperatūra (31).
Taip pat tyrimais įrodyta, kad temperatūriniai pokyčiai būna priklausomi nuo kūno masės ir šėrimo (buvo lyginamos holšteinų ir Japonijos juodosios karvės) – kuo galvijas stambesnis, tuo jis daugiau suvartoja pašarų ir tuo mažiau šilumos atiduoda į aplinką (33).
1.5. Ruja. Dirbtinis sėklinimas
Ruja – tai lytiškai subrendusių, neveršingų karvių lytinio ciklo etapas, kai kiaušidėje ovuliuoja folikulas ir kiaušialąstė gali būti apvaisinta. Sveikiems gyvuliams ji kartojasi kas 18 – 24 dienas ir trunka apie 12 – 18 valandų. Šio proceso vyksmą užtikrina neurohumoralinis reguliavimas (34).
Aplinkos temperatūra (o C) Drėgmė (%) TDR* Rektinė temperatūra (o C) Vaginalinė temperatūra (o C) Žiema 9.4 ± 5.2a 67.9 ± 20.0 50.1 ± 7.9c 37.3 ± 0.6c 38.3 ± 0.1 Vasara 28.0 ± 4.2b 66.7 ± 17.0 77.4 ± 4.5d 38.2 ± 0.3d 38.5 ± 0.2 1 lentelė. Aplinkos temperatūros poveikis rektinei ir vaginalinei temperatūrai (Sakatani et al. (32))
14 Pirmą kartą po atsivedimo karvė normaliai surujoja po 21-29 dienų (35). Nustatyta, kad pirmaveršės surujoja greičiau ir ruja kartojasi dažniau, nei vyresniems gyvūnams (36).
Nereguliarią ar iš vis nepasireiškiančią rują pp gali lemti keletas priežasčių: žindančio veršelio laikymas prie karvės, virškinimo sutrikimai, NEB, blogas įmitimas. Šie veiksniai lemia tai, kad organizmas pirmiausiai skiria visus resursus išgyvenimui, o tik tada reprodukcijai (37).
„Sėkmingą“ susėklinimą galima apibrėžti taip – kai atlikus minėtą procedūrą karvė numatomu laiku tampa veršinga ir po devynių mėnesių atves genetiškai vertingą veršelį.
Įrodyta, kad didėjant karvių produktyvumui mažėja jų vaisingumas. Dėl tos pačios priežasties mažėja ir pastebimų rujų skaičius. Tam įtakos turi ir mažėjantis darbuotojų skaičius ūkiuose. Visa tai lemia sumažėjusį dirbtinio sėklinimo sėkmingumą.
Taip pat nemažiau svarbu apsėklinimo sėkmingumui yra pogimdyvinės ir kitos ligos. Blogo įmitimo karvės dažniau atsiveda jauniklius prieš laiką. Hipokalcemija sirgusius gyvulius pavyksta apsisėklinti 13 d. vėliau nei įprasta. Karvėms, kurioms buvo nustatytas mastitas, placentos susilaikymas ar endometritas, laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki nėštumo prailgėja 18, 25 ar 31 diena, lyginant su sveikais gyvuliais. Šlubuojančioms karvėms šis intervalas padidėja net 40 dienų (2 pav.). Nėštumo uždelsimui įtakos turi ir nesusitvarkęs lytinis ciklas – užsilaikęs geltonkūnis ar pailgėjusi liuteininė fazė, kiaušidėje susiformavusi cista.
Vis dėlto, ne visais atvejais karvę apsėklinti sunku jeigu ji sirgo viena ar kita liga.
Atlikus tyrimus, kai rujai stimuliuoti buvo naudojami GnRH ir prostaglandinų vaistai, nustatyta, kad šlubuojančioms ar mastitu sergančioms karvėms, t.y. toms, kurios patiria stresą, tokia jų būsena, kuri aktyvina pagumburio – hipofizės – antinksčių veiklą, trukdo normaliai pasireikšti rujai.
Prieita išvados, kad vaistų naudojimas nėra geriausia priemonė ir gali būti skiriami kaip vienkartinė priemonė tik kai panaikinami kiti, ligą sukėlę veiksniai. Norint išvengti ligų reikia
2 pav. Karvių susirgimai pasitaikantys laikotarpyje nuo apsiveršiavimo iki apsivaisinimo (Dobson et al. (38))
15 laikytis profilaktikos, o susirgus, jas kuo skubiau gydyti. Kita išeitis – gerinti genetiką tinkamai atliekant veisimą, t.y. parenkant tėvus atsparesnius minėtoms ligoms (38).
Nustatyta, kad esant aukštai kūno temperatūrai, nepriklausomai tai lėmė liga ar aplinkos sąlygos, pablogėja reprodukcinės savybės. Pakilus rektinei temperatūrai 1 °C, per 12 valandų nuo apvaisinimo, veršingumų dažnis sumažėja 16 proc. Jeigu apvaisinimo dieną kūno temperatūra pakyla 0,5 °C, tai apvaisinimo tikimybė sumažėja 13 proc., o praėjus 24 valandoms – 7 proc. Vėlesniame laikotarpyje susiformavę embrionai būna atsparesni temperatūros pokyčiams (31).
1.6. Post partum periodo susirgimai
Atsivedimas yra didelė rizika visų gyvūnų rūšių patelėms ir jų palikuonims (39). Didžioji dalis karvių (80-100 proc. (39)) praėjus vos 2-3 savaitėms po atvedimo patiria bakterinį gimdos užterštumą, kas gali įtakoti (bet ne visada) ligų atsiradimą. 10-20 proc. iš jų sudaro metritai, iš kurių 5-15 proc. lydi pūlingos ištakos iš makšties ir net 15-40 proc. cervicitų. Praėjus maždaug 1-2 mėnesiams po apsiveršiavimo 10-30 proc. karvių suserga endometritais (40).
Šios ligos viena nuo kitos skiriasi ir gali atsirasti, kaip pavieniai susirgimai, tačiau įrodyta, kad dažnai karvės vienu metu arba nuosekliai serga keliomis ligomis (37 proc. turėjo bent vieną iš šių ligų – metritą ar endometritą, o 56 proc. laikotarpyje iki 5 savaičių po apsiveršiavimo buvo endometritas arba cervicitas).
Toks didelis sergamumas aiškinamas nusilpusia imunine sistema po apsiveršiavimo. Tam įtakos turi ir NEB, mažas apetitas, kūno kondicija, insulino pokyčiai.
Su imuninės sistemos funkcionavimo sutrikimais susiję ir kalcio pokyčiai – mažas jo kiekis kraujyje. Tam tikrą hipokalcemijos laipsnį patiria daugelis karvių 2-3 dienos po apsiveršiavimo. Nėra tiksliai nustatyta kaip hipokalcemija susijusi su kitomis ligomis, tačiau manoma, kad ji gali turėti įtakos jų atsiradimui, arba apsunkinti jas (40).
Gimdos ligų atsiradimą didina šie rizikos veiksniai: placentos susilaikymas, nehigieniška apsiveršiavimo aplinka, dvyniai, distocijos, netinkamas šėrimas (39), abortai, vyriškos lyties vaisius, iškritusi gimda bei ketozė (40).
1.6.1. Placentos susilaikymas. Metritas
Placentos susilaikymas nėra traktuojamas kaip atskiras susirgimas. Tai pagrindinis metrito atsiradimo rizikos faktorius (40). Normaliai placenta pašalinama per 6 val. nuo apsiveršiavimo. Kai ji dar nėra atsidalinusi po 24 val. – tai laikoma placentos susilaikymu. Šis susirgimas pasitaiko 2-5 proc. bandos gyvulių ir dažnesnis būna dėl atsivedamų dvynių, distocijų ar endeminio infekcijų paplitimo (39).
16 Metritas skirstomas į pogimdyvinį ir klinikinį. Ši liga labiau paplitusi tarp pirmavedžių karvių (41). Metritas išsivysto maždaug 7-14 d. (95 proc. atvejų, kai ligos pikas būna 5-7 d. po apsiveršiavimo (40)), nors gali būti iki 21 d. ar kartais net vėliau, kol atsiblokuoja ryšys tarp pagumburio ir priekinės hipofizės dalies ir jai vėl pradeda daryti poveikį GnRH (20). Jam būdingi šie klinikiniai požymiai: padidėjusi gimda, dvokiančios, vandeningos raudonai rudos išskyros iš gimdos, sumažėjęs pieno primilžis, apatiškumas, toksemijos požymiai ir karščiavimas (>39,5 Co
) (39). Vis dėlto apie 60 proc. atvejų metrito nelydi karščiavimas, todėl sunkiau nustatyti šią ligą ir ji gali pereiti į endometritą (40). Karščiavimą sukelia į gimdą patekusių bakterijų išskiriamos egzogeninės arba jų įtakoje suaktyvintų kepenų makrofagų endogeninės pirogeninės medžiagos. Tačiau kai šių medžiagų kraujyje būna labai daug, karščiavimas atslūgsta, netgi gali vystytis hipotermija. Skirtingi literatūros šaltiniai nurodo skirtingas temperatūrų ribas, nuo kurių galima teigti, kad karvė serga metritu, tai apsunkina diagnozavimą, todėl būtina taikyti papildomas diagnostines priemones (20). Karvės, kurioms diagnozuotas metritas, tuo pačiu metu turėtų būti įvertinamos ar neserga kitomis ligomis – ketoze, šliužo dislokacija, mastitu, pneumonija ir kt., nes tai glaudžiai susiję tarpusavyje.
1.6.2. Endometritas
Skiriami klinikinis ir slaptasis endometritai (40). Klinika pasireiškia praėjus trims savaitėms ar daugiau po apsiveršiavimo. Esant šiai ligai >50 proc. atvejų pastebimos pūlingos arba mukopurulentinės (50:50 proc. pūliai ir gleivės) išskyros iš gimdos. Tai klinikinė ligos išraiška, kurios metu sisteminė kūno būklė nebūna pablogėjusi. Likusiems galvijams būna subklinikinis (dar vadinamas slaptuoju) endometritas. Tokiu atveju liga nustatoma iš citologinio gimdos tepinėlio randant jame neutrofilų svyravimus (21-33 d. po apsiveršiavimo – >18 proc., 34-47 d. pp – >10 proc.) (39). Kai kurie autoriai teigia, kad pirmaveršėms šiltuoju metų laiku endometritai pasitaiko rečiau negu šaltuoju metu. Sergančias šia liga karves, reikia sėklinti daugiau kartų, nei sveikas. Tik 41,4 proc. sergančiųjų endometritu turėjo karščiavimą (20).
Svarbu diferencijuoti ligas viena nuo kitos. Metritas apima gilesnius gimdos sluoksnius, dėl ko ji išdidėja, o tuo tarpu endometritas tik vidinį sluoksnį, todėl šiuo atveju gimda būna normalaus dydžio (39).
1.6.3. Piometra
Tai pūlių susikaupimas gimdoje dėl geltonkūnio susilaikymo kiaušidėje ir esant uždaram gimdos kakleliui. Šis susirgimas pasitaiko vos 5 proc. visų gimdos ligų atvejų (39).
Gyvūnas sergantis piometra dažnai išoriškai atrodo sveikas. Atliekant rektinį tyrimą randama smarkiai padidėjusi gimda. Tai gali suklaidinti ir leisti manyti, kad karvė veršinga, jeigu nėra
17 tiksliai žinoma apsėklinimo ar susikergimo data. Tokiu atveju būtina atlikti ultragarsinį tyrimą, kuris parodytų gimdoje esant pūlius, o ne vaisių ar jo skysčius (42).
Daugeliu atveju piometra išsivysto neišgydžius chroniško endometrito ir pasireiškia ankstyvuoju pp laikotarpiu (~60 dienų) (43).
1.6.4. Mastitas
Tai viena svarbiausių ir brangiausių ekonominiu požiūriu ligų, nes dėl jos sumažėja primilžiai, padaugėja darbo, reikia veterinarinės intervencijos. Nustačius šią ligą ankstyvoje stadijoje galima sumažinti išlaidas, todėl diagnostika, kaip ir daugeliu atveju turi svarbią reikšmę.
Šią ligą apibūdina gyvulio apatiškumas, sutinęs tešmuo ar tik atskiri ketvirčiai, pieno spalvos ar konsistencijos (vandeningas) pokyčiai, krešuliai piene, bei didelis leukocitų skaičius jame. Vis dėlto požymiai priklauso nuo ligos pobūdžio – subklinikinė (požymiai neryškūs arba jų visiškai nėra) ar klinikinė. Dažniausiai mastitus sukelia: stafilokokai, streptokokai ar koliforminės bakterijos. Ligos atsiradimą lemia priežiūra ir laikymas. Priklausomai nuo sukėlėjo ji perduodama nuo vienos sergančios karvės kitoms, dar sveikoms, jei tai kontaginis patogenas (7-40 proc. atvejų) arba pakliūna iš aplinkos, jei tai – koliforminis mikroorganizmas. Mastitai gydomi antibiotikais, kartu gerinant higienines laikymo ir melžimo sąlygas bei stebint somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) pokyčius piene. Liga negali būti bandoje visiškai išnaikinta, galima tik iki minimumo sumažinti pasireiškimo dažnį (44).
1.6.5. Hipokalcemija (pogimdyvinis paralyžius/parezė)
Apsiveršiavimas yra svarbus kritinis taškas kalcio apykaitoje, nes šiuo metu organizmas turi greitai adaptuotis, kad gebėtų palaikyti kalcio homeostazę. Hipokalcemijos problema ypatingai išryškėjo, kai buvo išvestos labai pieningos karvės, kurios didelę dalį kalcio atiduoda su pienu, dėl ko jaučiamas jo stygius organizme.
Nustatytas ryšys tarp gyvulio amžiaus ir ligų pasireiškimo – kuo karvės amžius didesnis, tuo ji dažniau sirgs ketozėmis (pablogėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir reguliavimas) ir parezėmis (tikimybė susirgti, karvei padidėja 9 proc. su kiekviena nauja laktacija). Vis dėlto net 40 proc. gyvulių nesulaukia trečios laktacijos, kas rodo, kad toks ryšys ne visada atitinka realybę ir daugiau problema turėtų būti sietina ne su amžiumi, o su netinkamu šėrimu (45).
Gulinti karvė (angl. downer cow) – tai gyvūnas, kuris negali atsistoti. Šis apibrėžimas siejamas su apsiveršiavimu ir gali būti skirstomas į 3 kategorijas:
Karvės, kurioms nepadeda gydymas nuo hipokalcemijos ir nėra kitų aiškių simptomų, tačiau gyvulys vis tiek serga;
18
Galvijai, kurie serga sisteminėmis ligomis susijusiomis su medžiagų apykaitos, virškinimo ar neurologiniais sutrikimais bei apsinuodijimu.
Taigi svarbu nustatyti ar tai tikrai hipokalcemija ar karvė nesikelia dėl kitų priežasčių. Surinkus duomenis nuo antrojo pasaulinio karo nustatyta, kad 3,8-28,2 proc. gulinčių karvių sirgo hipokalcemija, iš jų 20-67 proc. negydomų atvejų buvo letaliniai (46).
Yra skiriami 3 parezės po apsiveršiavimo etapai:
1. Šiame etape karvės gali neturėti jokių požymių arba rodyti padidėjusio jautrumo požymius. Jos gali būti šiek tiek ataksiškos, gali drebėti raumenys (kūno šonuose, trigalvis raumuo, trūkčioti ausis ar visa galva). Gyvūnai gali būti neramūs, baubti, kryžiuoti užpakalines kojas. Jų apetitas bus sutrikęs.
Dažnai ši stadija trunka neilgai ir yra sunkiau pastebima, todėl nesiėmus gydymo, ji pereina į antrąją stadiją.
2. Karvės antrajame etape negali stovėti, tačiau gali gulėti sternalinėje padėtyje. Gyvulys liesėja. Jo nosis sausa, kūno temperatūra subnormali (<38,3 Co
(21)), ausys, ragai ir galūnės šaltos. Kaklas būna „S“ raidės formos. Auskultuojant girdima tachikardija ir sumažėjusio intensyvumo širdies garsai. Periferijoje pulsas juntamas silpnai. Atsiradus lygiųjų raumenų paralyžiui karvė gali išpusti (nes dujos nebegali pasišalinti), nebesituštinti (dėl analinio sfinkterio tonuso sumažėjimo), nebesišlapinti (rektinio tyrimo metu bus apčiuopiama persipildžiusi šlapimo pūslė).
3. Šiame etape karvės praranda sąmonę, jos palaipsniui pereina į komą. Gyvūnas nebegali išsilaikyti sternalinėje gulėjimo padėtyje, todėl guli ant šono. Raumenys nereaguoja į dirgiklius, gali būti stiprus išputimas. Širdies ritmas padidėja iki 120 k/min., o periferijoje pulsas gali būti nebeaptinkamas. Šiame etape negydant karvių jos gali išgyventi tik keletą valandų, po kurių nugaišta dėl širdies ar kvėpavimo nepakankamumo (47).
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimai buvo atlikti 2015 m. liepos-spalio mėnesiais, Jonavos rajone esančiame X ūkyje. Nuo 2015 m. birželio 15 d. šis ūkis perėjo prie ekologinio žemės ūkio modelio.
2.1. Ūkio charakteristika
Ūkyje iš viso laikoma apie 514 galvijų, iš kurių 263 – melžiamos karvės. Vidutinis primilžis iš karvės per laktaciją ~ 8200 kg. Bandoje vyraujanti veislė – Lietuvos juodmargiai (~58 proc.). Siekiama, kad bandoje vyrautų holšteinų veislės galvijai (šiuo metu jų populiacija sudaro ~27 proc.) ir tai atliekama formuojant ją iš pakaitinių telyčių, gautų dirbtinai sėklinant jau esamas karves ir auginant genetiškai pagerintus veršelius. Sėklinimui naudojama atvežtinė, azote šaldyta sperma, kuri parenkama kiekvienam gyvuliui individualiai, pagal poravimo planus. Taip siekiama gerinti primilžių ir sveikatingumo rodiklius.
Ūkyje melžiamos karvės laikomos dviejuose tvartuose, kuriuos jungia pervarymo takai. Kiekviename iš jų galvijai sugrupuojami pagal tai, kiek dienų praėjo nuo laktacijos pradžios. Skiriamos 1 (<100 laktacijos d.), 2 (100-200 d.), 3 (>200 d.), 4 (užtrūkusių karvių), 5 (apsiveršiavusių karvių < 5d.) ir 6 (sergančių karvių) grupės. Kiekvienai grupei yra sudaromi atskiri šėrimo racionai (kombinuotas pašaras (maltų grūdų ir maisto papildų mišinys), šiaudai, žolė, melasa, kukurūzai, vanduo), atsižvelgiant į jų fiziologinę būklę ir tuometinius poreikius. Kasdien stebimas pašaro suvartojimas ir esant reikalui racionai yra koreguojami. Duomenys saugomi ir redaguojami kompiuterinėje „Digi-star“ šėrimo programoje. Tiesiai iš jos duomenys yra pernešami į pašarų dalintuvą. Švarus vanduo tiekiamas iš vandentiekio tiesiai į automatines girdymo sistemas ištisą parą.
Karvės melžiamos aparatais 2 kartus per parą – ryte ir vakare, „eglutės“ tipo 22 vietų melžimo aikštelėje. Pienas linijomis keliauja tiesiai į šaldytuvus, esančius kitoje patalpoje. Ką tik apsiveršiavusios – per dvi valandas nuo atsivedimo, stovėjimo vietoje, krekenys iš melžimo aparato supilamos į butelį ir iš karto pagirdomas naujagimis.
1 - 4 grupių karvės, vasaros metu nuo 11 iki 17 valandos yra išgenamos į netoliese esančias ganyklas.
Galvijai auginami palaido laikymo tvartuose. Grindys betoninės, gausiai kreikiamos šiaudais. Mėšlas šalinamas kas antrą dieną išstumdant su traktoriumi, o guoliavietes išvalant rankiniu būdu.
20
2.2. Tyrimo schema
Tyrimui atrinktos apsiveršiavusios karvės (n=40)
Karvės sugrupuotos pagal produkciją (37 - 69 mėn. amžiaus)
>7300 kg per laktaciją
(n=10)
1. Temperatūros matavimas pp 5 paras iš eilės 2. Laikas iki pirmos rujos
3. Ginekologiniai susirgimai pp laikotarpiu
Karvės sugrupuotos pagal amžių
<7300 kg per laktaciją (n=10) Pirmaveršės (n=10) Antraveršės ir vyresnės (6807-7692 kg) (n=10)
21
2.3. Tyrimui atrinkta karvių grupė
Tyrimui buvo pasirinkta keturiasdešimt liepos-rugsėjo mėnesiais apsiveršiavusių Lietuvos juodmargių ir jų hibridų veislės karvių. Numatyta, kad iš užtrūkusių karvių bandos jos buvo atskiriamos likus savaitei iki numatomos apsiveršiavimo datos ir laikomos individualiuose garduose. Šėrimo racionas ir laikymo sąlygos visiems tiriamiems individams buvo vienodos. Karvės buvo suskirstytos į grupes – pagal produkciją (37 - 69 mėn. amžiaus) ir amžių (6807-7692 kg produkcijos per praeitą laktaciją (išskyrus pirmaveršes)).
2.4. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai
Atliekant tyrimus buvo laikomasi Lietuvos Respublikos Veterinarijos (Žin., 1992, Nr. 2-15; Žin., 1999, Nr. 90-2639; Žin., 2000, Nr. 61-1804; Žin., 2010, Nr. 148-7563) ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų (Žin., 1997, Nr. 108-2728; Žin., 2012, Nr. 122-6126.) bei Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo: 2002 m. gegužės 16 d. Nr. 223 „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (48).
2.5. Tyrimas
Po apsiveršiavimo 5 dienas iš eilės buvo matuojama karvių kūno temperatūra. Gauti duomenys užrašomi į sąsiuvinį ir vėliau perkeliami į kompiuterį. Matavimai buvo atlikti tuo pačiu paros metu (15.00 val. – tarp abiejų šėrimų ir melžimų), išskyrus apsiveršiavimo dieną. Karvei atsivedus jauniklį, tą pačią dieną, tačiau ne anksčiau kaip valanda po apsiveršiavimo būdavo pamatuojama rektinė temperatūra. Fiziologiškai normalu buvo laikoma, kai temperatūra būdavo 38,4 – 39,0 °C ribose. Bet kokie pokyčiai buvo fiksuojami kaip nukrypimas nuo normos – sumažėjusi temperatūra (<38,3 °C) (21) arba karščiavimas (>39,0 °C) (27).
22 Duomenų fiksavimui naudotas skaitmeninis termometras „JORGEN KRUUSE A/S Model: VT-801SLEW“ (3 pav.). Visada buvo naudojamas tas pats prietaisas, kuris į tiesiąją žarną buvo
įkišamas prisilaikant tam tikro gylio, t.y. 7 cm. Prieš kiekvieną kitą matavimą, jis buvo nuvalomas, dezinfekuojamas, anuliuojami rodmenys. Siekiant įvertinti ir galimą aplinkos temperatūros poveikį matavimo rezultatams, gretutinai buvo atliekamas ir sąlyginis aplinkos oro temperatūros matavimas (SEASON lauko termometru (4 pav.)).
Po 5 dienų temperatūrinio tyrimo karvės buvo pergrupuojamos ir stebimos toliau – iki pirmos rujos pasireiškimo. Tuomet buvo fiksuojami ir įvertinami visi iki to laiko pasiteikę ginekologiniai susirgimai, bei laiko intervalo nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos dienos ilgis.
3 pav. Skaitmeninis termometras
23
2.6. Duomenų statistinė analizė
Tyrimo metu surinkti duomenys buvo vedami ir saugomi kompiuterinėje „Microsoft Excel 2010“ programoje. Statistinei duomenų analizei panaudota „ANOVA“ aprašomoji ir daugiafunkcinė programa. Duomenys laikyti statistiškai patikimais kai n<0,001; n<0,05.
24
3. TYRIMO REZULTATAI
Iš penkto paveikslo matyti, kad daugelio (70-80 proc.) pirmaveršių karvių rektinė kūno
temperatūra 1-3 paromis buvo normali (38,4 – 39,0 °C) ir tik 20-30 proc. buvo aukštesnė. Ketvirtąją ir penktąją parą situacija pasikeitė kardinaliai ir didžioji gyvulių dalis (70-80 proc. (p<0,05)) pradėjo karščiuoti. Lūžio tašku galime laikyti trečiąją pp parą.
Išanalizavus konkrečius duomenis nustatyta, kad 5 iš 10 pirmos laktacijos karvių turėjo ginekologinių komplikacijų.
Šeštajame paveiksle vyrauja (50-90 proc.) normalios kūno temperatūros tendencija visomis paromis. Tik penktąją parą stebimas temperatūros pakilimas (50 proc. atvejų yra normos ribose ir
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
1 para 2 para 3 para 4 para 5 para
K ar vi ų skai či u s Laikas po apsiveršiavimo Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
5 pav. Pirmavedžių karvių kūno temperatūros pokyčiai
6 pav. Vyresnių karvių kūno temperatūros pokyčiai
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1 para 2 para 3 para 4 para 5 para
Kar vi ų skai či u s Laikas po apsiveršiavimo Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
25 tiek pat aukščiau jos). Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad aukšta oro temperatūra (25-30 °C) galėjo turėti įtakos karvių temperatūros matavimo rezultatams 2-ąją ir 5-tąją parą.
Vyresnių karvių duomenų analizės metu pastebėta, kad ginekologinėmis ligomis sirgo 7 iš 10 karvių.
Iš pateikto grafiko matome, kad aukštą produktyvumą turinčių karvių kūno temperatūra, po apsiveršiavimo dažniausiai (70-80 proc.) buvo normali. Nedidelį pokytį galima pastebėti penktąją
pp parą, kai karvių su pakilusia kūno temperatūra dalis padidėjo 10-20 proc. (p<0,05), lyginant su
ankstesnėmis paromis. Šiuo atveju duomenims taip pat įtakos galėjo turėti aukšta aplinkos temperatūra.
Ginekologinės komplikacijos pasitaikė 70 proc. didelio produktyvumo karvių.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1 para 2 para 3 para 4 para 5 para
K ar vi ų skai či u s Laikas po apsiveršiavimo Normali kūno temepratūra Pakilusi kūno temperatūra
7 pav. Per laktaciją duodančių >7300 kg pieno karvių kūno temperatūros pokyčiai
0 1 2 3 4 5 6 7 8
1 para 2 para 3 para 4 para 5 para
K ar vi ų skai či u s Laikas po apsiveršiavimo Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
26 Aštuntajame paveiksle matyti, kad mažiau produktyvesnių (<7300 kg) karvių kūno temperatūra kito labiau nei aukšto produktyvumo. Pirmąją, antrąją ir ketvirtąją paromis rezultatai buvo tokie patys – 70 proc. atvejų rektinė temperatūra buvo fiziologinėse ribose ir 30 proc. aukščiau normos. Trečiąją parą karvių su pakilusia temperatūra padaugėjo 20 proc. ir sudarė puse tiriamųjų atvejų. Penktąją pp parą rodikliai lyginant su kitomis pakinta 10 proc. (p<0,05).
Mažo produktyvumo karvėms ginekologiniai susirgimai pasitaikė 60 proc. atvejų.
Iš devinto paveikslo matyti, kad normalią kūno temperatūrą turėjusių pirmaveršių karvių laikas nuo apsiveršiavimo iki rujos buvo 6 paromis (16 proc.) trumpesnis, nei karvių su pakilusia kūno temperatūra. 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 Par o s n u o ap si ve rši av im o iki r u jos Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
9 pav. Pirmavedžių karvių laikas iki rujos priklausomai nuo vidutinės kūno temperatūros penkias paras po apsiveršiavimo
35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 Par o s n u o ap si ve rši av im o iki r u jos Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
10 pav. Vyresnių karvių laikas iki rujos priklausomai nuo vidutinės kūno temperatūros penkias paras po apsiveršiavimo
27 Dešimtojo paveikslo duomenimis, karvės su normalia temperatūra vidutiniškai surujojo tik keturiomis paromis (9 proc.) greičiau, nei tos, kurių kūno temperatūra buvo aukštesnė nei 39,0 °C.
Šis grafikas parodo, kad turėjusių normalią temperatūrą didesnio produktyvumo karvių laikas iki rujos užsitęsė (7 proc.) ir ji pasireiškė 3 dienomis vėliau, nei karščiuojančių karvių.
Dvyliktame paveiksle matyti, kad normalią kūno temperatūrą turinčių ir duodančių mažiau nei 7300 kg per laktaciją produkcijos karvės surujojo daug greičiau (38 proc.), t.y. 14 dienų anksčiau (p<0,05), nei tos, kurios turėjo pakilusią temperatūrą.
42 43 44 45 46 47 48 P ros n u o apsi ver ši av im o iki r u jos Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
11 pav. Per laktaciją duodančių >7300 kg pieno karvių laikas iki rujos priklausomai nuo vidutinės kūno temperatūros penkias paras po apsiveršiavimo
35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 Par o s n u o ap si ve rši av im o iki r u jos Normali kūno temperatūra Pakilusi kūno temperatūra
12 pav. Per laktaciją duodančių <7300 kg pieno karvių laikas iki rujos priklausomai nuo vidutinės kūno temperatūros penkias paras po apsiveršiavimo
28 Tryliktame paveiksle nurodoma, kad 37 proc. tiriamųjų karvių grupės pp iki pirmosios rujos nesirgo jokiomis ginekologinėmis ligomis. Tuo tarpu likusieji 63 proc. individų sirgo. Iš jų didžiausią dalį sudaro karvės, kurioms buvo diagnozuotas metritas (34 proc.). Daug mažiau (24 proc.) už metritu sirgusius gyvūnus buvo sirgusiųjų mastitu (10 proc.). Pasitaikė net 16 proc. atvejų, kai karvė tiriamuoju laikotarpiu sirgo dvejomis ligomis, iš kurių viena visada buvo metritas, o kita - mastitas (8 proc.), placentos susilaikymas (5 proc.) arba hipokalcemija (3 proc.). Mažiausią dalį (3 proc.) susirgimų sudarė distocijos.
13 pav. Ginekologinių susirgimų dažnis laikotarpyje nuo apsiveršiavimo iki pirmos rujos 37% 34% 10% 8% 5% 3% 3% Sveikos Metritas Mastitas Metritas+mastitas Placentos susilaikymas+metritas Hipokalcemija+metritas Distocija
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
R. Wenz et al. (49) mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis pirmaveršių karvių rektinė kūno temperatūra būna 0,1-0,2 oC aukštesnė, nei vyresnių karvių, lyginant pirmas penkias paras po
atsivedimo. Kitas penkias dienas ryškių skirtumų nepastebėta.
Kaip matyti iš O. Burfeind et al. (50) pateikiamų rezultatų, karvėms temperatūra dažniausiai pakyla trečiąją pp parą. Taip pat O. Burfeind et al. (51) teigia, kad matavimo duomenims įtakos turi aplinkos temperatūra.
Iš M.E. Benzaquen et al. (20) tyrimų matyti, kad rektinė kūno temperatūra pradeda kilti jau 72 val. prieš diagnozuojant metritą, kai kūno temperatūra būna aukščiausia.
Mūsų atliktame tyrime pirmaveršėms karvėms buvo stebimas ryškus (70-80 proc.) ir patikimas (p<0,05) rektinės temperatūros kilimas ketvirtąją ir penktąją paras po apsiveršiavimo. Nors pokyčių pradžia stebima jau trečiąją parą. Vyresnėms karvėms kūno temperatūra pakilo tik penktąją parą. Galima įtarti, kad vyresnių gyvūnų rodikliams įtakos turėjo aukšta (>25 o
C) oro temperatūra.
J.M. Wittrock et al. (52) teigė, kad pirmaveršės karvės sergančios metritais, greitai pasveiksta dėl stiprios jų imuninės sistemos, bet duoda nemažiau pieno negu sveikos karvės. Vyresnių laktacijų karvės sergančios metritais duoda mažiau pieno. Skiriasi ir pašarų suvartojimas – sergant galvijai suėda mažiau pašaro, todėl mažėja ir ištekliai pieno gamybai.
E.J. Williams (53) atliktuose tyrimuose didesnio produktyvumo karvės sirgo metritais 28 proc. dažniau nei tos, kurių produktyvumas buvo žemesnis. Ši tendencija buvo siejama su karvių NEB po apsiveršiavimo.
Nustatėme, kad pirmavedžių karvių sergamumas ginekologinėmis ligomis yra 40 proc. mažesnis negu vyresnių karvių. Lyginant pagal produkciją didesnės produkcijos karvės serga dažniau (16 proc.), nei mažesnės produkcijos karvės.
J.M. Bewley et al. (54) nustatė, kad kylant rektinei kūno temperatūrai, pieno primilžiai mažėja. Tai rodo neigiamą koreliaciją tarp šių dviejų rodiklių.
M. Tanaka et al. (55) atlikę tyrimus padarė išvadą, kad aplinkos temperatūra turi įtakos produktyvumui – esant aukštai oro temperatūrai, pieno primilžiai mažėja.
Mūsų tyrimų duomenimis karvės per praėjusią laktaciją davusios >7300 kg pieno produkcijos beveik (20-30 proc.) neturėjo pakilusios temperatūros (rodikliams įtakos galėjo turėti aplinkos temperatūra) lyginant su tomis, kurių produkcija yra <7300 kg. Mažesnio produktyvumo gyvūnai 30-50 proc. atvejų turėjo pakilusią kūno temperatūrą. Trečiąją parą šis pokytis buvo ryškiausias (50 proc.). Palyginus duomenis, mūsų atliktame tyrime taip pat stebima neigiama kūno temperatūros koreliacija, produktyvumo atžvilgiu (p<0,05).
30 H. Lopez et al. (56) bei J.R. Roche et al. (57) nustatė, kad aukšto produktyvumo karvių laikas nuo apsiveršiavimo iki rujos yra trumpesnis, negu mažesnę produkciją duodančių gyvūnų.
J.E.P. Santos et al. (58) tyrime teigiama, kad pirmaveršėms karvėms rujos požymiai pasireiškia vėliau nei vyresnėms. Taip pat, kaip minėjo ir ankstesni autoriai čia nurodoma, kad mažesnį primilžį duodančioms karvėms estrogeninis hormonų poveikis sukeliantis rują pasireikš vėliau, nei aukšto produktyvumo gyvuliams.
Nustatėme, kad tiek pirmaveršių, tiek vyresnių karvių laikas nuo atsivedimo iki rujos laikas buvo ilgesnis karvėms su pakilusia kūno temperatūra. Tai neatitinka minėtų mokslininkų atliktų tyrimų duomenų, nes pirmaveršės surujojo greičiau, nei vyresnio amžiaus gyvūnai. Tačiau šie mūsų pateikti duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
Didelio produktyvumo karvės turėjusios normalią temperatūrą surujojo vėliau, nei tos, kurios turėjo pakilusią temperatūrą. Mažo produktyvumo gyvulių atveju situacija atvirkštinė – pakilusią rektinę kūno temperatūrą turėję gyvūnai surujojo 2 savaitėmis vėliau (p<0,05). Lyginant šiuos du atvejus, galime patvirtinti mokslininkų padarytas išvadas, kad mažesnio produktyvumo karvės surujojo vėliau nei aukšto produktyvumo gyvūnai.
L.S. Caixeta et al. (59) atliktame tyrime iš visų nustatytų ginekologinių susirgimų, metritų dažnumas buvo didžiausias (10 proc.).
I.M. Sheldon et al. (39) teigimu metritai sudaro 25-40 proc., placentos susilaikymas 2-5 proc., klinikinis endometritas 20 proc. visų po atsivedimo pasitaikančių gimdos ligų.
S.J. LeBlanc (60) nurodo, kad metritais serga 5-20 proc. karvių, klinikiniais endometritais – 15-20 proc., o cervicitais – 15-40 proc gyvūnų.
Kaip teigė C. Gild et al (61) savo atliktuose tyrimuose subklinikinė hipokalcemija pasitaikė 18,9 proc. gyvulių, o tikroji hipokalcemija – 7,63 proc.
Analizuojant pp metu iki rujos pasitaikiusias ginekologines ligas, pastebėjome, kad dažniausiai karvėms diagnozuojamas metritas (34 proc.). Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad šis susirgimas pasitaikė ir kitoms karvėms, pp metu sirgusioms ir kita liga, galima teigti, kad iš viso metritas pasitaiko kas antrą (50 proc.) apsiveršiavimą. Rečiausiai (3 proc.) pasitaikė distocijos ir hipokalcemija.
31
IŠVADOS
1.1. Pirmavedėms karvėms kūno temperatūra dažniausiai (70-80 proc. (p<0,05)) pakyla ketvirtą ir penktą parą po atsivedimo. Ginekologinės komplikacijos pasitaiko 5 iš 10 karvių.
1.2. Vyresnėms karvėms kūno temperatūra dažniausiai (50 proc.) pakyla penktąją parą po atsivedimo. Ginekologinės komplikacijos pasitaiko 7 iš 10 karvių.
2.1. Karvėms, kurių produkcija per praeitą laktaciją buvo >7300 kg, kūno temperatūra dažniausiai (70-80 proc.) būna normali visas penkias paras po apsiveršiavimo (p<0,05). Ginekologinėmis ligomis serga 70 proc. šios grupės karvių.
2.2. Karvėms, kurių produkcija per praeitą laktaciją buvo <7300 kg, kūno temperatūra dažniausiai (50 proc.) pakyla trečiąją parą po apsiveršiavimo. Ginekologiniai susirgimai šioje grupėje pasitaiko 6 iš 10 karvių.
3.1. Nepriklausomai nuo amžiaus pakilusią kūno temperatūrą turėjusios karvės surujoja vėliau nei karvės su normalia temperatūra. Mažesnio produktyvumo karvės surujoja vėliau, nei didesnio produktyvumo karvės.
3.2. Dažniausiai karvėms diagnozuojamas ginekologinis susirgimas pp laikotarpiu yra metritas (34 proc.), o rečiausiai (3 proc.) – distocijos ir hipokalcemija.
32
PASIŪLYMAI
1. Karvių kūno temperatūrą matuoti visada tuo pačiu prietaisu, vienodu paros metu, nemažiau nei 5 dienas po apsiveršiavimo.
2. Vertinant parodymus reikėtų atsižvelgti į aplinkos temperatūrą.
3. Ligą diagnozuoti ne aklai pasikliaujant temperatūriniais rodikliais, o pasitelkiant daugiau tyrimų (rektinę gimdos palpaciją, ultragarso tyrimą, greituosius testus (pvz. mastitui nustatyti)).
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Selling prices of raw cow's milk. Eurostat. 2015. Interneto prieiga:
http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tag00070
&plugin=1 [žiūrėta: 2015 11 25].
2. Vidickienė D, Melnikienė R. Kaimo politikos evoliucija : monografija. – Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2014; 125-132.
3. Ahmed AE, Ismail MN, Aref MS, El-Abedin AZ, Kassab AY. Cortisol and Postpartum Luteal Function in Cattle. Iranian Journal of Applied Animal Science. 2013; 3(3): 465-470. 4. Albarrán-Portillo B, Pollott GE. The relationship between fertility and lactation
characteristics in Holstein cows on United Kingdom commercial dairy farms. J. Dairy Sci. 2013; 96(1): 635–646.
5. Waheeb RS, Hussein FM, El-Amrawi GA, El-Hammady EA. Retained fetal membranes in holstein cows: economical evaluation of different therapeutic protocols under Egyptian conditions. Agriculture & Food. 2014; 2: 457-465.
6. Sepúlveda-Varas P, Huzzey JM, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Behaviour, illness and management during the periparturient period in dairy cows. Animal Production Science. 2013; 53: 988–999.
7. Risco C, Smith B, Benzaquen M, Melendez P. Monitoring Health and Looking for Sick Cows. Proceedings 2nd Florida Dairy Road Show. 2005; 1-6.
8. Hoffmann G, Schmidt M, Ammon C, Meierhöfer SR, Burfeind O, Heuwieser W et al. Monitoring the body temperature of cows and calves using video recordings from an infrared thermography camera“. Vest Res Commun. 2013; 37: 91-99.
9. Cerri RLA, Rutigliano HM, Lima FS, Araujo DB, Santos JEP. Effect of source of supplemental selenium on uterine health and embryo quality in high-producing dairy cows. Theriogenology. 2009; 71: 1127–1137.
10. Kawashima C, Kida K, Schweigert FJ, Miyamoto A. Relationship between plasma carotene concentrations during the peripartum period and ovulation in the first follicular wave postpartum in dairy cows. Animal Reproduction Science. 2009; 111: 105–111.
11. Mutevelić A, Ferizbegović J, Mutevelić T. Reprodukcija domaćih životinja. Veterinarski fakultet. Sarajevo. 2003.
12. Peter AT, Vos PLAM, Ambrose DJ. Postpartum anestrus in dairy cattle. Theriogenology. 2009; 71: 1333-1342.
34 13. Daoud FZ. Uterine involiution in Holstein-Friesian cows genetically selected for high or low mature body weights. 2008; 1-113. Interneto prieiga:
http://mro.massey.ac.nz/bitstream/handle/10179/5094/02_whole.pdf?sequence=2
[žiūrėta: 2015 10 30].
14. Čengić B,Varatanović N, Mutevelić T, Katica A, Mlačo N, Ćutuk A. Normal and abnormal uterine involiution in cows monitored by ultrasound. Biotechnology in Animal Husbandry. 2012; 28(2): 205-217.
15. Sheldon IM, Lewis GS, LeBlanc S, Gilbert RO. Defining postpartum uterine disease in cattle. Theriogenology. 2006; 65: 1516–1530.
16. Dubuc J. Postpartum uterine diseases: prevalence, impacts, and treatments. WCDS Advances in Dairy Technology. 2011; 23: 255-267.
17. Williams EJ, Fischer DP, Pfeiffer DU, England GC, Noakes DE, Dobson H et al. Clinical evaluation of postpartum vaginal mucus reflects uterine bacterial infection and the immune response in cattle. Theriogenology. 2005; 63(1): 102-117.
18. Endecott R. Postpartum interval and fertility. Cow sense chronicle. 2014; 1-2. Interneto prieiga:
http://animalrangeextension.montana.edu/beef/documents/3-14CowSenseChronicle.pdf
[žiūrėta: 2015 05 22].
19. Graves WM. Solving Postpartum breeding problems. Uga Cooperative Extension Bullettin 1211. 2012. Interneto prieiga:
http://extension.uga.edu/publications/detail.cfm?number=B1211 [žiūrėta: 2015 05 22].
20. Benzaquen ME,Risco CA, Archbald LF, Melendez P, Thatcher MJ, Thatcher WW. Rectal temperature, calving-related factors, and the incidence of puerperal metritis in postpartum dairy cows. J. Dairy Sci. 2007; 90(6): 2804–2814.
21. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. Kaunas: Terra Publica; 2007. 22. Naylor JM, Streeter RM, Torgeson P. Factors affecting rectal temperature measurement
using commonly available Digital thermometers. Research in Veterinary Science. 2012; 92: 121-123.
23. Burfeind O, von Keyserlingk MAG, Weary DM, Veira DM, Heuwieseret W. Short communication: Repeatability of measures of rectal temperature in dairy cows. J. Dairy Sci. 2010; 93(2): 624-627.
24. Suthal V, Burfeind O, Maeder B, Heuwieser W. Agreement between rectal and vaginal temperature measured with temperature loggers in dairy cows. Journal of Dairy Research. 2013; 80: 240-245.
35 25. Aoki M, Kimura K, Suzuki O. Predicting time of parturition from changing vaginal temperature measured by data-logging apparatus in beef cows with twin fetuses. Journal of Reproductive Science. 2005; 86: 1–12.
26. Noakes DE, Parkinson TJ, England GCW. Arthur´s Veterinary Reproduction and Obstetrics. 8th ed. W.B. Saunders, London. 2001; 868.
27. Palenik T, Dolezel R, Kratochvil J, Cech S, Zajic J, Jan Z et al. Evaluation of rectal temperature in diagnosis of puerperal metritis in dairy cows. Veterinarni Medicina. 2009; 54(4): 149–155.
28. Lisowska-Lis A, Lis MW. Application of thermography in cows productivity evaluation: the correlation between the body temperature and milk yield. 2013. Interneto prieiga:
http://www.mkk.szie.hu/dep/aeet/webhely/probaCD/prezentaciok/pdf/Lisowska-Lis.pdf
[žiūrėta: 2015 11 02].
29. Vasconcelosa JLM, Cookeb RF, Jardinaa DTG, Aragonc FL, Verasc MB, Sorianod S et al. Associations among milk production and rectal temperature on pregnancy maintenance in lactating recipient dairy cows. Animal Reproduction Science. 2011; 127: 140–147.
30. Fisher AD, Roberts N, Bluett SJ, Verkerk GA, Matthews LR. Effects of shade provision on the behaviour, body temperature and milk production of grazing dairy cows during a New Zealand summer. New Zealand Journal of Agricultural Research. 2008; 51: 99-105.
31. Allen JD, Anderson SD, Collier RJ, Smith JF. Managing heat stress and its impact on cow behavior. In Proceedings. 11th Western Dairy Management Conference 2013; 150-162. 32. Sakatani M, Balboula AZ, Yamanaka K, Takahashi M. Effect of summer heat environment
on body temperature, estrous cycles and blood antioxidant levels in Japanese Black cow. Animal Science Journal. 2012; 83: 394–402.
33. Scharf B, Leonard M, Weaber R, Mader T, Harn G, Spiers D. Determinants of bovine thermal response to heat and solar raditation exposures in a field environment. International Journal of Biometeorology. 2011; 55: 469–480.
34. DuPonte MW. The basics of heat (estrus) detection in cattle. 2007; 1-3. Interneto prieiga:
http://www2.ctahr.hawaii.edu/oc/freepubs/pdf/LM-15.pdf [žiūrėta: 2015 11 02].
35. Johnson CR, Spencer J, Ahmadzadeh A, Dalton JC. How soon after calving do cows show heat and evidence of first ovulation? Western Dairy News. 2012; 175-176. Interneto prieiga:
http://on.hoards.com/WDairyNews [žiūrėta: 2015 11 29].
36. Kawashima C, Kaneko E, Montoya CA, Matsui M, Yamagishi N, Matsunaga N et al. Relationship between the first ovulation within three weeks postpartum and subsequent ovarian cycles and fertility in high producing dairy cows. Journal of Reproduction and Development. 2006; 52(4): 479–486.
36 37. Lamb GC. Beef heifer/cow estrus synchronization programs. Interneto prieiga:
https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&v ed=0ahUKEwjChuXYy5DKAhVD3iwKHQndBQQQFggkMAA&url=http%3A%2F%2Fbi
ckettgenetics.com%2F_literature_39870%2FBeef_Heifer_-_Cow_Synchronization_Programs&usg=AFQjCNHmYxEPG5ykXV7nvfQCilO_QHcv9Q&
sig2=8sN-OnDGn1OpDiCBwSbxRw [žiūrėta: 2015 05 22].
38. Dobson H, Walkera SL, Morris MJ, Routly JE, Smith RF. Why is it getting more difficult to successfully artificially inseminate dairy cows? Animal Journal. 2008; 2(8): 1104-1111. 39. Sheldon IM, Williams EJ, Miller ANA, Nash DM, Herath S. Uterine diseases in cattle after
parturition. The Veterinary Journal. 2008; 176: 115-121.
40. LeBlanc SJ. Interactions of metabolism, inflammation, and reproductive tract healt in the postpratum period in dairy cattle. Reproduction in Domestic Animals. 2012; 47: 18-30. 41. Galvão KN. Postpartum uterine diseases in dairy cow. Animal Reproduction, 2012; 9(3):
290-296.
42. McConnel C. Bovine Ultrasound, Diagnosing Pyometra with the Ibex Ultrasound. 2010. Interneto prieiga:
http://www.eimedical.com/blog/bid/49543/Bovine-Ultrasound-Diagnosing-Pyometra-with-the-Ibex-Ultrasound [žiūrėta: 2015 11 17].
43. Noakes DE, Parkinson TJ, England GCW. Veterinary reproduction and obstetrics. 9th edition. 2009; 417-418.
44. Sharif A, Muhammad G. Mastitis control in dairy animals. Pakistan Vet. J. 2009; 29(3): 145-148.
45. Tereso JM, Verstegen MWA. A novel model to explain dietary factors affecting hypocalcaemia in dairy cattle. Nutrition Research Beviews. 2011; 24: 228-243.
46. Ménard L, Thompson A. Milk fever and alert downer cows: Does hypophosphatemia affect the treatment response? The Canadian Veterinary Journal. 2007; 48: 487-491.
47. Martin A. Treatment of milk fever in dairy cattle. Veterinary Times. 2013; 8-9. Interneto prieiga:
http://www.vetsonline.com/publications/veterinary-times/archives/n-43-35/treatment-of-milk-fever-in-dairy-cattle.html [žiūrėta: 2015 10 19].
48. Lietuvos Respublikos įstatymai ir VMVT direktoriaus įsakymai. Interneto prieiga:
http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm [žiūrėta: 2015 10 01].
49. Wenz R, Moore DA, Kasimanickam R. Factors associated with the rectal temperature of Holstein dairy cows during the first 10 days in milk. J. Dairy Sci. 2011; 94: 1864–1872. 50. Burfeind O, Suthar VS, Voigtsberger R, Bonk S, Heuwieser W. Body temperature in early
37 51. Burfeind O, Suthar VS, Heuwieser W. Effect of heat stress on body temperature in healthy
early postpartum dairy cows.Theriogenology. 2012; 78: 2031–2038.
52. Wittrock JM, Proudfoot KL, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Short communication: Metritis affects milk production and cull rate of Holstein multiparous and primiparous dairy cows differently. J. Dairy Sci. 2011; 94: 2408–2412.
53. EJ Williams. Drivers of Post-partum Uterine Disease in Dairy Cattle. Reprod Dom Anim. 2013; 48(1): 53–58.
54. Bewley JM, Einstein ME, Grott MW, Schutz MM. Comparison of reticular and rectal core body temperatures in lactating dairy cows. J. Dairy Sci. 2008; 91: 4661–4672.
55. Tanaka M, Kamiya A Y, Suzuki T, Kamiya M, Nakai Y. Relationship between milk production and plasma concentrations of oxidative stress markers during hot season in primiparous cows. Animal Science Journal. 2008; 79: 481–486.
56. Lopez H, Satter LD, Wiltbank MC. Relationship between level of milk production and estrous behavior of lactating dairy cows. Anim. Reprod. Sci. 2004; 81: 209–223.
57. Roche JR, Friggens NC, Kay JK, Fisher MW, Stafford KJ, Berry DP. Invited review: body condition score and its association with dairy cow productivity, health, and welfare. J. Dairy Sci. 2009; 92: 5769–5801.
58. Santos JEP, Rutigliano HM, S´a Filho MF. Risk factors for resumption of postpartum estronus cycles and embryonic survival in lactating dairy cows. Animal Reproduction Science. 2009; 110: 207–221.
59. Caixeta LS, Ospina PA, Capel MB, Nydam DV. The association of subclinical hypocalcemia, negative energy balance and disease with bodyweight change during the first 30 days post-partum in dairy cows milked with automatic milking systems.The Veterinary Journal. 2015; 204: 150–156.
60. LeBlanc SJ. Reproductive tract inflammatory disease in postpartum dairy cows. Animal. 2014; 8(1): 54–63.
61. Gild C, Alpert N, van Straten M. The influence of subclinical hypocalcemia on production and reproduction parameters in Israeli dairy herds. Israel Journal of Veterinary Medicine. 2015; 70 (1): 16-21.
