ARKLIO AKIES RAGENOS OPA. KLINIKINIŲ ATVEJŲ ANALIZĖ HORSE CORNEAL ULCER. STUDY OF CLINICAL CASES

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gerda Varnagirytė

ARKLIO AKIES RAGENOS OPA. KLINIKINIŲ

ATVEJŲ ANALIZĖ

HORSE CORNEAL ULCER. STUDY OF CLINICAL

CASES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARIJOS AKADEMIJOS

STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ARKLIO AKIES RAGENOS OPA. KLINIKINIŲ ATVEJŲ ANALIZĖ“:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Gerda Varnagirytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Gerda Varnagirytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

doc. dr. Algis Noreika

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) dr. Arūnas Rutkauskas

(aprobacijos data) (klinikos vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) Asist. A Šiaučiūnaitė_______________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Arklio akies obuolio sandara ... 9

1.2. Arklio akies ragenos sandara ... 10

1.2.1 Arklio akies ragenos fiziologija ... 11

1.2.2 Arklio akies ragenos mikroflora ... 11

1.2.3 Arklio akies ragenos inervacija ... 12

1.2.4 Arklio ragenos žaizdų gijimas ... 12

1.2.5 Ragenos žaizdos gijimo pasekmės ... 13

1.3. Paviršinė ragenos opa ... 14

1.4. Gilioji arba negyjančioji ragenos opa ... 15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17

2.1. Tyrimo eiga ... 17

2.2 Tyrimo schema ... 19

2.3. Tyrimo medžiaga ... 20

2.4. Statistinis duomenų įvertinimas ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1. Diagnozuotos arklių akių ligos ... 21

3.2. Diagnozuoti ragenos opos tipai ... 21

3.3. Išskyrų iš akių palyginimas pagal ragenos opos tipą ... 22

3.4. Arklio amžiaus įtaka ragenos opos tipui ... 22

3.5. Ragenos opų tipų pasiskirstymas pagal žirgų lytį ... 23

3.6. Ragenos opos tipų pasiskirstymas pagal arklių paskirtį ... 24

4

3.8. Taikytas gydymas ... 26

3.9. Gydymo fluniksinu būdų palyginimas pagal amžiaus grupes ... 27

3.10. Gydymo fluniksinu trukmė ... 27

3.11. Ragenos opų gydymo trukmė ... 28

3.12. Apklausos apie arklių ragenos opas Lietuvoje rezultatai ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 IŠVADOS ... 34 REKOMENDACIJOS ... 35 LITERATŪRA ... 36 PADĖKA ... 40 PRIEDAI ... 41

5

SANTRUMPOS

EDTA – etilendiamintetraacto rūgštis KPL – kapiliarų prisipildymo laikas lot. – lotyniškai mg – miligramas mg/g – miligramas grame min. – minutė mm – milimetras mm2 – kvadratiniame milimetre

mmHg- milimetrai gyvsidabrio stulpelyje μm – mikrometras

PLR – vyzdžio reakcijos į šviesą refleksas proc. – procentai

sk. – skaičius

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo SVNU – steroidiniai vaistai nuo uždegimo

t.y.- tai yra

val. – valanda žr. – žiūrėti

6

SANTRAUKA

Arklio akies ragenos opa. Klinikinių atvejų analizė Gerda Varnagirytė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo apimtis – 40 puslapių, pateikta 20 paveikslų ir 1 lentelė, panaudoti 42 literatūros šaltiniai, yra 1 priedas.

Tyrimas vykdytas 2018 metų liepos - lapkričio mėnesiais specializuotoje arklių klinikoje X, Vokietijoje. Tyrimu siekta išnagrinėti ragenos opos diagnozavimo būdus, identifikuoti opos tipą, jį lydinčius požymius, ligos paplitimo mąstą, įvertinti kai kurių veiksnių įtaką ligos atsiradimui ir gydymo taktiką ir palyginti su situacija Lietuvoje.

Tyrimo eigoje naudoti bendrieji ir specialieji arklių akių tyrimo metodai. Tirti ir gydyti 72 arkliai, sirgę įvairiomis akių ligomis. 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais atlikta internetinė apklausa 70 asmenų, auginančių ar prižiūrinčių sportinius žirgus apie arklių ragenos opos atvejus Lietuvoje.

Nustatėme, jog specializuotoje arklių klinikoje X (Vokietija) ragenos opa diagnozuota 35 proc. žirgų, sirgusių įvairiomis regos organo ligomis. Išskirti paviršinės ir giliosios ragenos opų tipai. Apklausos duomenimis 41 proc. Lietuvoje auginamų žirgų yra sirgę ragenos opa. Ragenos opa dažniau diagnozuota bandoje, o ne garde laikytiems, jauniems (2–3) metų arkliams, dažniau kumelėms. Gilioji ragenos opa su pūlingomis išskyromis iš akies diagnozuota dažniau nei paviršinė opa su skaidriomis arba pūlingomis išskyromis.

Ragenos opa sergantį arklį gydant vietiškai antibakteriniais, cikloplegikais, kolagenazės inhibitoriais, vitaminais, vėliau SVNU ir sisteminiu keliu skiriant NVNU, jis pasveiksta per 17,7 ± 13,2 dienų giliosios opos atveju, o paviršinės ragenos opos atveju – per 14,2 ± 9,9 dienos vidutiniškai.

7

SUMMARY

Horse corneal ulcer. Study of clinical cases

Gerda Varnagirytė Master’s Thesis

Volume of work - 40 pages, submitted 1 chart and 20 images, list of literature contains 42 sources. Annexes contain 1 survey questionnaire.

The study was conducted in July through toNovember 2018 in a specialized horse clinic X, Germany. The aim of the study was to investigate ways of diagnosing corneal ulcers, to identify the type of ulcer, the signs that accompany it, the extent of the spread of the disease, the impact of some factors on the onset of the disease and the tactics of treatment, and to compare it with the situation in Lithuania.

During the study, general and special methods of eye examination were used. 72 horses with various eye diseases have been studied and treated. In September through to November 2018 an online survey was carried out on 70 owners of sport horses for cases of corneal ulcers in Lithuania.

We found that in a specialized equine clinic X (Germany), 35% of horses with various visual organ diseases were diagnosed with corneal ulcer. Types of superficial and nonhealing deep corneal ulcers were distinguished. According to the survey, 41% of sport horses in Lithuania have had corneal ulcers. Corneal ulcer is more commonly diagnosed in young (2–3) year old horses kept in herds not in a box, more often in mares. Deep corneal ulcers with purulent secretions have been diagnosed more frequently than the superficial ulcer with clear or purulent secretions.

When applying the treatment for corneal ulcers, which consist of antibacterial, cycloplegic medication, collagenase inhibitors, vitamins, and later using SAID for locally treatment and NSAID for systemic treatment, the ulcer heals in 17.7 ± 13.2 days in the case of deep nonhealing corneal ulcer , and in the case of superficial corneal ulceration it takes 14.2 ± 9, 9 days to heal.

8

ĮVADAS

Arklio akys yra didžiausios iš visų žemės gyvūnų, o jos regos galimybės tiesiogiai susiję su šio gyvūno elgesiu, nes jis aktyvus tiek dieną, tiek naktį, ir tai yra gyvūnas-grobis. Todėl regėjimas jam yra labai svarbus. Tiek treniruojant, tiek gydant gyvūną reikėtų atsižvelgti į žirgo regos sugebėjimų stipriąsias ir silpnąsias puses, nes supratimas apie žirgo akis gali padėti sužinoti, kodėl gyvūnas elgiasi vienaip ar kitaip. Ragenos opos yra sąlyginai dažnas susirgimas arkliams ir gana pavojingas negydant (1).

Arkliams ragenos pažeidimai dažniausiai būna tik įgyti. Susitrenkus, nuolat trinant akį ar įsidūrus į šakas ar kitus plonus aštrius daiktus, pažeidžiama ragena ir susidaro sąlygos įvairiems mikroorganizmams daugintis. Arkliai jaučia didelį skausmą, pastebimas jautrumas šviesai, ašarojimas, akies vokai būna patinę. Yra išskiriami du ragenos opų tipai: paviršinės ir giliosios (arba negyjančios).

Arkliui diagnozavus ragenos opą svarbu pradėti gydymą kiek įmanoma anksčiau, nes esant infekcijai ir dideliam skausmui gali būti sukelti tolimesni akies pažeidimai - uždegimas plečiasi, pasiekia pamatinę ragenos membraną ir gali negrįžtamai pažeisti kitas akies struktūras. Todėl yra labai svarbu žinoti ragenos opos atsiradimo priežastis, eigą, simptomus, kad būtų galima diferencijuoti ir diagnozuoti bei skirti tinkamą gydymą.

Darbo tikslas: Išnagrinėti ragenos opos diagnozavimą arkliui, opos tipą, paplitimo mąstą ir gydymo taktiką arklių klinikoje X ir palyginti su situacija Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti arklių sergamumo ragenos opa mąstą. 2. Identifikuoti opos tipą, jį lydinčius požymius.

3. Išnagrinėti klinikinius arklių akies ragenos opų atvejus, įvertinti amžiaus, veislės, lyties įtaką bei gydymo efektyvumą, trukmę.

9

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Arklio akies obuolio sandara

Žirgų akys yra sudėtingas ir preciziškai suprojektuotas organas, leidžiantis fotografuoti šviesą ir paversti šviesą elektros stimulu, kuris vėliau perduodamas į smegenis, į regėjimo centrą, kur performuojamas į regėjimą. Ši funkcija atsispindi akies struktūroje (2).

Arklio akies obuolys nėra idealiai sferiškas, jis, tarsi, šiek tiek suplotas iš priekio ir galo. Akies obuolio kapsulė yra sudaryta iš trijų sluoksnių: nervinio, kraujagyslinio ir skaidulinio (3).

Vidinis nervinis sluoksnis yra sudarytas iš tinklainės (retina), kurios ląstelės kartu su regos nervu informaciją siunčia į smegenis. Tinklainė turi kūgiškus receptorius, kurie mažiau jautrūs šviesai, bet leidžia akiai matyti spalvas, skirti formas ir detales, ir stiebelinius receptorius, kurie yra labiau jautrūs šviesai ir jų dėka gyvūnas gali geriau matyti tamsoje, tačiau tik šviesos ir tamsos skirtumą. Kadangi tik į dvi trečiąsias akies patenka šviesa, receptorinėms ląstelėms nereikia padengti viso akies vidinio paviršiaus. Jos dengia tik vyzdžio dydžio plotą aplink regos nervą (3).

Vidurinis kraujagyslinis sluoksnis susideda iš gyslainės (choriodea), krumplyno (corpus

ciliare) ir rainelės (iris). Gyslainė turi daug pigmento ir sudaryta beveik visiškai iš kraujagyslių. Ji

formuoja šviesą atspindintį sluoksnį (lot. tapetum lucidum) kai kertasi su akies dugnu, sukurdama geltonai žalią spindesį, kai šviesa tamsoje nukreipiama į gyvūno akį. Šviesą atspindintis sluoksnis atspindėdamas nukreipia šviesą atgal į tinklainę, pagerindamas šviesos absorbciją tamsoje. Tarp ragenos ir lęšio yra rainelė, kuri ne tik suteikia akiai spalvą, bet ir įleidžia kintantį kiekį šviesos per vyzdį (3).

Išorinį skaidulinį sluoksnį sudaro odena (sclera) ir ragena (cornea) ir atlieka akies apsaugos funkciją. Odena yra sudaryta iš kolageno ir elastino, o ragena iš jungiamojo audinio ir yra skalaujama ašarų iš vienos pusės ir priekinės kameros skysčiais iš kitos. Ragena neturi kraujagyslių todėl šių skysčių pagalba ji gauna maitinimą (4).

10 1 pav. Akies anatominė sandara (42)

1.2. Arklio akies ragenos sandara

Įprastai suaugusio arklio sveika ragena yra nuo 29,7 iki 34,0 mm horizontaliai ir nuo 23,0 iki 26,5 mm vertikaliai. Jaunų arklių nuo 20,5 iki 26,6 mm horizontaliai ir nuo 19,5 iki 24,0 mm vertikaliai. Lyginant su kitais gyvūnais, arklių ragena yra gana plokščia. Suaugusių žirgų ragenos storis centrinėje dalyje išmatavus ultragarsiniu būdu siekia 770–793 μm ir ragena yra storesnė periferijoje nei centre (4, 5).

Histologiškai ragena susideda iš trijų kintančio lipofiliškumo sluoksnių: paviršinis epitelis (lipofiliškas), centrinė stroma (hidrofilinė), gilusis endotelis (lipofiliškas) (6) (žr. 2 pav.). Paviršinis epitelis sudarytas iš vieno sluoksnio bazinių, stulpelinės formos ląstelių, gulinčių ant pamatinės membranos, kelių sluoksnių daugiasienių ir nekeratinizuotų plokščiųjų ląstelių. Pamatinė membrana jungia epitelinį sluoksnį su stroma (6, 7). Stroma yra po pamatine membrana ir sudaro 90 proc. visos ragenos storio. Stroma sudaryta iš 75–80 proc. vandens, taisyklingai lygiagrečiai išdėstytų kolageno skaidulų pluoštų, kurie yra suskirstyti į plokšteles. Ragenos skaidrumą padidina kolageno skaidulų lygiagretus išsidėstymas ir vienodi tarpai tarp jų (7). Tarp plokštelių sluoksnių įsiterpę proteoglikanai, keratocitai ir glikozaminoglikanai. Jie kartu su kolageno skaidulomis sudaro 15–25

11 proc. ragenos stromos. Esant giliems ragenos pažeidimams, keratocitai gali kisti į fibroblastus ir suformuoti nepermatomą randą. Fibrino skaidulos sudaro descemento membraną, kuri yra 10–15 μm storio. Po ja tiesiogiai su vandenine terpe besiliečiantis endotelio sluoksnis (8, 9). Jo regeneracinės savybės yra ribotos, o metabolinis aktyvumas labai aukštas, per jį vyksta medžiagų pernaša. Vidinis ragenos paviršius - endotelis – sudarytas iš vieno sluoksnio šešiakampio formos ląstelių, kuriose vyksta aktyvi medžiagų apykaita. Vidutinis arklio akies ragenos endotelio ląstelių tankis yra 3155 ląstelių/mm2, jis nesiskiria priklausomai nuo lyties, tačiau mažėja su amžiumi (10).

2 pav. Ragenos histologinė struktūra (3)

1.2.1 Arklio akies ragenos fiziologija

Deguonis patenka į rageną iš aplinkos ir per rageną dengiančią ašarų plėvelę, mažesniais deguonies kiekiais rageną aprūpina intraokulinis skystis ir limbinės kraujagyslės (10, 11). Kai akių vokai užmerkti, akies junginė gauna mažesnį deguonies kiekį. Gliukozė, amino rūgštys ir vitaminai daugiausia gaunami iš intraokulinio skysčio, mažesni kiekiai gaunami iš rageną dengiančios ašarų plėvelės ir limbinių kraujagyslių. Papildoma gliukozė gali būti gaunama iš subepitelinių glikogeno atsargų, kai išauga jos poreikis, pavyzdžiui, vykstant žaizdų gijimui, per aerobinę ar anaerobinę (glikolizės) medžiagų apykaitą (11).

1.2.2 Arklio akies ragenos mikroflora

Normalią ragenos ir junginės paviršiaus mikroflorą daugiausia sudaro gram-teigiamos bakterijos ir grybeliniai organizmai, bet yra ir gram-neigiamų organizmų. Remiantis ankstesniu Jungtinėse Valstijose atliktu tyrimu vertinant arklių ragenos mikroflorą rasta Staphylococcus spp.

12 (22–50 proc.), 13,14 Bacillus spp. (17–32 proc.) ir Corynebacterium spp. (29 proc.). Šio tyrimo metu ragenos paviršiuje be padidėjusio Streptomyces spp. paplitimo (66 proc.) dar rasta gram-neigiamų Moraxella spp. (28 proc.), Escherichia spp. (24 proc.), Acinetobacter spp. (18 proc.) ir

Enterobacter spp. (14 proc.) (11). Iš sveikų arklių išskirti dažniausi grybeliniai organizmai

Aspergillus (19,9 proc.), Rhizopus (15,9 proc.) ir Penicillium (15,1 proc.) (12, 13). 1.2.3 Arklio akies ragenos inervacija

Trišakio nervo (nervus trigeminus) šaka – akinis nervas (nervus ophthalmicus) įnervuoja akį. Ši

šaka pereina į krumplyno nervus, kurie įnervuoja rageną. Sveikų suaugusių arklių ragenos jautrumas,

nustatytas naudojant ragenos lietimo ribą, matuojant Cochet-Bonnet esteziometrijos metodu, yra didžiausias centriniame, ventraliniame ir lateraliniame kvadratuose (14, 15). Saugant akį ragenos jautrumas yra pagrindinis faktorius. Skausmo receptoriai gausiau įnervavę ragenos paviršinius ląstelių sluoksnius, spaudimo receptoriai gausiau įnervavę gilesnius sluoksnius, todėl esant ragenos pažeidimui skausmas stipresnis esat didesniam pažeidimo plotui nei gyliui. Dirginant ragenos nervus pasireiškia krumplyno bei rainelės spazmai, toks humoralinis atsakas pasireiškia uveitu, hiperemija, mioze (14). Dėl šios priežasties, norint paralyžiuoti rainelę ir krumplyno raumenis, vietiškai yra naudojamas 1 proc. atropinas, kuris esant ragenos pažeidimams numalšina skausmą (16).

1.2.4 Arklio ragenos žaizdų gijimas

Epitelis užkerta kelią mikrobų įsiskverbimui į rageną ir riboja hidrofilinės stromos skysčių įsisavinimą. Viršutinės epitelio ląstelės, per nuolatinį apoptotinio lupimosi ciklą, yra pakeičiamos ląstelėms migruojant į priekį, generuojamoms mitotiškai aktyvaus bazinio sluoksnio (16). Ragenos pažeidimo gijimo procese vyksta du procesai: ląstelės migruoja į pažeistą sritį ir vyksta mitozė, kurios metu atkuriamas normalus epitelio ląstelių skaičius. Vėliau ląstelės dalijasi mitoziniu būdu ir plonesnis nei įprastai epitelio storis atstatomas į normalų storį. Bazinis mitozinis dalijimosi greitis yra 10–15 proc. per dieną tai visas epitelis pasikeičia per 7 dienas (11, 16, 17).

Ragenos stromos žaizdų gijimas yra žymiai sudėtingesnis, reikalinga proteoglikanų ir kolageno sintezė. Susidarę kolageno skaidulos ir plokštelės išsidėsto atsitiktine tvarka, neorganizuotai, todėl daroma įtaka randų susidarymui bei ragena tampa ne tokia skaidri.

Descemento membranos regeneracija vyksta labai lėtai, dažnai trunka mėnesius iki pilno sugijimo (16,

17). Priešingai nei puikios ragenos epitelio ir stromos gijimo ir atkūrimo galimybės po sužalojimo,

šios endotelio galimybės yra daug mažesnės. Endotelio ląstelių praradimas dėl sužalojimo, ligos, chirurginės traumos ar senėjimo skatina pakeitimą didesne gretimų endotelio ląstelių migracija į pažeistą vietą, o ne ląstelių dalijimąsi (18). Bendras ląstelių skaičius sumažėja, todėl atsiranda neįprastai didelių ir neįprastai formos endotelio ląstelių. Tarp šių ląstelių išlaikomos tvirtos jungtys,

13 padidėja natrio / kalio adenozino trifosfato siurblio vietos, kad palaikyti normalią barjerinę ir siurblio funkcijas. Jei ragenos endotelio vientisumas nėra atstatomas, stebima edema su uždegiminėmis ląstelėmis, atsiranda rizika tolimesnėms ragenos ligoms edemai progresuojant (18).

1.2.5 Ragenos žaizdos gijimo pasekmės

Ragenos žaizdų gijimo pagrindinis klinikinis požymis yra ragenos drumstumas dėl vaskuliarizacijos, pigmentacijos ir / arba edemos. Ragenos vaskuliarizacijos nebuvimas yra svarbus regos aiškumo palaikymui, tačiau daugelio ligų procesų skatina ragenos vaskuliarizaciją, siekiant sustiprinti gijimą (žr. 3 pav.).

3 pav. Ragenos vaskuliarizacija (3) 4 pav. Ragenos vaskuliarizacija

ir edema (autorės nuotrauka)

Uždegiminės ląstelės, sužadintos pradinių sužalojimo ir uždegimo mediatorių, stimuliuoja angiogenezę iš perilimbinių kraujagyslių (19). Lėtinis akių paviršiaus dirginimas sukelia pigmento migraciją į ragenos paviršių iš limbinių ir perilimbinių audinių. Histologiškai, migruojantis paviršinis pigmentas yra bazinėse epitelio ląstelėse. Stromos pigmentas yra susijęs su gilesnėmis žaizdomis, apimančiomis uždegimines ląsteles ir granuliacinį audinį. Endotelio pigmentas gali susidaryti dėl akies obuolio kraujagyslinio dangalo audinio disgenezės priekiniame segmente, plyšusių rainelės cistų, priekinių suaugimų, lėtinio uveito arba akies obuolio kraujagyslinio dangalo melanomos. Pigmentacija gali neprogresuoti, kai pašalinama ją sukėlusi priežastis, tačiau ji nemažėja (3, 20). Sveikoje ragenoje stabilų 75–80 proc. stromos vandens kiekį palaiko endotelis kartu su epiteliu ir stromos proteoglikanais. Lipofilinis epitelis riboja skysčių įsisavinimą iš rageną dengiančios ašarų plėvelės, tuo tarpu stromos proteoglikanų sulfatinimas, skersmuo ir tarpai tarp jų nustato stromos vandens sulaikymo ir skaidrumo savybes (21). Ragenoje su sveiku epiteliu, stroma ir endoteliu, ragenos storis (nulemtas ragenos hidratacijos) yra stabilus esant iki 50 mm Hg akispūdžiui, jam pakilus atsiranda edema ir padidėja ragenos storis. Kai ragenos storis padidėja dėl skysčio sugėrimo, susijusio su epitelio ar endotelio disfunkcija, akispūdžio padidėjimas sąlygoja

14 ragenos skysčio įsisavinimo padidėjimą. Dėl šios priežasties šiek tiek padidėjęs akispūdis esantis lengvai ragenos edemai gali sukelti neproporcingai didelį ragenos storio padidėjimą. Dėl padidėjusios stromos hidratacijos ragena praranda skaidrumą ir sumažėja regos funkcija (21, 22, 23).

1.3. Paviršinė ragenos opa

Paviršinė opa yra ragenos paviršinio epitelio pažeidimas be ląstelinės infiltracijos. Manoma, kad jų dažnas pasireiškimas arkliams iš dalies priklauso nuo arklio akies obuolio išgaubtumo, kuris padidina žalos riziką. Dėl plačios sensorinės paviršinės ragenos inervacijos, arkliai dėl ragenos išopėjimo paprastai patiria didelį diskomfortą. Dažnai pasireiškia akies voko spazmai, akies voko edema, ašarojimas ir konjunktyvinė hiperemija. Švelni edema gali apimti tik pažeistą sritį, o fluoresceino dažų įsisavinimas bus aiškiai apribotas (24). Nekomplikuota opa neturi ląstelinio infiltrato, matoma kaip gelsva drumstis pažeistoje vietoje. Paviršinės opos, kaip izoliuoto proceso, nelydi ragenos vaskuliarizacija, tačiau gali pasireikšti lengvas antrinis uveitas, ašarų hipersekrecija. Ragenos opa paprastai atsiranda dėl traumos, kurią sukelia išoriniai veiksniai (t. y. šakos, tvora, šienas, svetimkūniai) arba vidiniai veiksniai (t. y. entropija, distichiazė) (24, 25). Jei pašalinamas opą sukėlęs veiksnys ir išvengiama infekcijos, paviršinis ragenos epitelio pažeidimas turėtų išgyti per 5–7 dienas. Žmonėms ragenos gijimo procesas vyksta 60–80 μm/val. greičiu, taigi, 6 mm defektas užgyja per 48 valandas. Arklių epitelis atkuriamas 0,6 mm/dieną greičiu. Jei pažeista bazinė membrana, visiškas išgijimas gali užtrukti, nes turi būti atkurta bazinė membrana ir su ja susiję sukibimo kompleksai (3, 26, 27).

Nekomplikuotos paviršinės opos gydymo pirminiai komponentai yra vietinis gydymas antibiotikais infekcijos profilaktikai, vyzdžio išsiplėtimą ir krumplyno raumens paralyžių sukeliančių vaistų terapija ir sisteminis NVNU uveito gydymui ir analgezijai. Vietiškai naudojamas antibiotikas turėtų būti plataus spektro ir minimaliai toksiškas epiteliui, toks kaip neomicino / polimiksino, bacitracino, eritromicino ar oksitetraciklino tepalas. Vietinius antibiotikus geriausia naudoti kas 6–8 valandas, o vyzdžio išsiplėtimą ir krumplyninio raumens paralyžiuojančių vaistų terapijos paprastai reikia kas 24–48 valandas. Jei nustatoma ir pašalinama pagrindinė priežastis ir išvengiama infekcijos, nekomplikuotos paviršinės opos turėtų išgyti per 7 dienas. Jei šių kriterijų nesilaikoma ir opa neužgyja arba blogėja, ji nebėra laikoma paviršine nekomplikuota opa (28).

15

5 pav. Paviršinė ragenos opa (autorės nuotrauka)

1.4. Gilioji arba negyjančioji ragenos opa

Gilioji arba negyjančioji ragenos opa, tai gilesnis ragenos pažeidimas kai pažeista ir ragenos stroma. Tai labai dažnas regos organo susirgimas arkliams. Negyjančios opos yra lėtinės. Atliekant fluoresceino dažų testą matomi nepriaugę, laisvi epitelio kraštai, dažų nutekėjimas po epiteliu, supantis gerai apibrėžtą opos sritį (29). Taip pat gali būti švelni paviršinė edema be kliniškai akivaizdžios ląstelinės infiltracijos. Ragenos vaskulizacija stebima 34,8 proc. atvejų, nepriklausomai nuo trukmės (20). Gali padaugėti išskyrų iš akies, esant bakterinei infekcijai išskyros pūlingos (30). Gali pasireikšti akies voko edema, akies gleivinės paraudę, arklys jaučia diskomfortą, atsiranda jautrumas šviesai (29). Kaip ir bet kokiu ragenos opos atveju, svarbu nustatyti ir pašalinti pagrindines priežastis, taip pat užkirsti kelią infekcijai. Pagrindinės priežastys, į kurias reikia atsižvelgti, yra akies vokų anomalijos (entropija, distichiazė), ašarų plėvelės anomalijos ir anksčiau buvusios ragenos ligos (degeneracija, distrofija) (24, 25). Diagnostikai atliekamas ragenos paviršiaus mėginio mikrobiologinis tyrimas nustatyti vyraujančias patogenines bakterijas ar grybelines kultūras. Taip pat nustatomas bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms (11, 12, 13). Atliekamas oftalmologinis tyrimas, kurio metu įvertinamos regos organo struktūros ir ragenos pažeidimas (29).

Medikamentiniam giliųjų opų gydymui taikomi tie patys principai kaip ir nekomplikuotoms paviršinėms opoms. Skiriamas vietinis profilaktinis antibiotikų vartojimas (kas 6–8 valandas), vietinis vyzdžio išsiplėtimą ir krumplyno raumenų paralyžių sukeliančių vaistų vartojimas (kas 12– 48 valandų) ir sisteminis NVNU administravimas. Kadangi kitų rūšių, negyjančių opų patogenezėje

16 stebimas ekstraceliulinės matricos degradavimas dėl epitelio migracijos, į gydymą gali būti įtrauktas antikolagenazės t .y. vietiškas tetraciklino, kraujo serumo ar EDTA (etilendiamintetraacto rūgštis) vartojimas (28, 29, 31).

Taip pat gali būti taikomas ir chirurginis gydymas. Epitelio apmirusių dalių pašalinimas yra pradinis terapinis žingsnis, atliekamas pašalinant atsiskyrusį epitelį, nustatant tikrąsias defekto ribas ir skatinant aplinkinių bazinių ląstelių migraciją, taip padedant gijimui. Po ausinio voko (lot.

auriculopalpebralis) nervo blokavimo ir vietinio akies anestetiko vartojimo, ragenos paviršius

nutrinamas sausais medvilniniais aplikatoriais, pašalinant nenormalų epitelį ir paliekant normalų, sveiką epitelį (32). Gali būti uždedami minkšti kontaktiniai terapiniai lęšiai, kad užtikrintų komfortą ir potencialiai stimuliuotų epitelio ląstelių sukibimą. Papildomi gydymo būdai, įskaitant šiluminį prideginimą, tinklelinę keratotomiją ir paviršinę keratektomiją, skirti gydyti priekinės stromos anomalijas (32, 33, 34). Taikant tinkamą medicininio ir chirurginio gydymo derinį, negyjančių opų prognozės yra geros. Tyrime, kai buvo gydyti 23 arkliai, tie, kurie buvo gydyti vien tik epitelio apmirusių dalių pašalinimu, išgijo vidutiniškai per 15,3 dienos, gydyti tinkleline keratotomija išgijo vidutiniškai per 16 dienų, o gydyti paviršine keratektomija išgijo per 23 dienas (35).

6 pav. Gilioji ragenos opa (atkreipti dėmesį į laisvus epitelio kraštus, po kuriais giliau į

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo eiga

Tyrime analizuoti arkliai sirgę ragenos giliosiomis ir paviršinėmis opomis. Atvejai pasirinkti atsitiktinai, neišskiriant lyties, amžiaus ar žirgų paskirties. Duomenys rinkti specializuotoje arklių klinikoje X, Vokietijoje nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2018 metų lapkričio mėnesio.

Tyrimo metu arkliams, pristatytiems į veterinarijos kliniką dėl akies organo problemų, atliktas ragenos opos diagnozavimas renkant anamnezę, atliekant bendrąjį klinikinį tyrimą, apžiūrą, regos ir oftalmologinį tyrimus.

Bendrasis klinikinis tyrimas: atliekama bendroji gyvūno apžiūra, KPL (kapiliarų prisipildymo laikas), matuojamas širdies plakimo dažnis, kvėpavimo dažnis, temperatūra. Įvertinamas akių simetriškumas, forma, vokai (įvertinamas vientisumas, spalva, patinimas, paraudimas ar nėra įstrigusių svetimkūnių), apžiūrima akių junginė (spalva, ašarų išsiskyrimas), odena (nelygumai, spalvos pakitimai), ragena (ar skaidri, lygi, blizganti, be pakitimų).

Oftalmologinis tyrimas:

 Vertinama rega uždengus po vieną akį žirgas vedamas per kliūtis.

 Tiriami refleksai - mirksėjimo refleksas - ranką artinant akies link - jei užsimerkia testas teigiamas, svarbu nepaliesti blakstienų ar nesukelti oro gūsio, dėl kurio arklys užsimerktų. Įvertinamas viršutinio ir apatinio akių vokų refleksas - pirštu paliečiamas išorinis ir vidinis akių kampai - vertinama teigiamai jei arklys užsimerkia. Taip pat šviesos šaltinį nukreipiant į akį ir nusukant į šoną buvo tikrinimas vyzdžio reakcijos į šviesą refleksas (PLR).

Instrumentiniam tyrimui naudojamas biomikroskopas/plyšinė lempa. Juo įvertintos akies struktūros: ragena (pigmentacija, vertinamas atspindys, vientisumas ar nėra drumsties, opų, kraujagyslių), priekinė kamera (vertinamas skysčio skaidrumas), rainelė (struktūra, spalva), vyzdys (forma). Oftalmoskopu tiriama kiek įmanoma tamsesnėje aplinkoje ir įvertinamos šios akies struktūros: lęšis, stiklakūnis, akies dugnas.

Atlikti ir greitieji testai:

 Fluoresceino testas - skirtas ragenos opoms diagnozuoti. Dėl savo hidrofiliškumo dažas prilimpa prie ragenos stromos, bet ne prie epitelio ar ašarų plėvelės. Taip pat tinka įvertinti nosies ašarų kanalų praeinamumą (dažai matomi išbėgę per šnervėje esančią nosies ašarų kanalo angą). Testas atliekamas fluoresceino juostelę įdėjus po apatiniu voku per vidurį ir palaikius

18 iki 0,5–1 minutę. Vertinamas ragenos nusidažymas apšviečiant mėlyna šviesa. Esant ragenos opai matoma dažų sankaupa pažeistoje vietoje.

7 pav. Fluoresceino dažų testas (autorės nuotrauka)

 Širmerio testas matuojamas ašarų susidarymo kiekis milimetrais. Graduota juostelė dedama po apatiniu voku ties viduriu, laikoma 1 minutę ir vertinamas rezultatas (normali ašarų sekrecija suaugusiam arkliui nuo 14 iki 34 mm/min. Kai kuriais atvejais taip pat buvo atliekami ir bakteriologiniai tyrimai. Mėginys imamas steriliu pagaliuku su vata iš pažeistos ragenos vietos, talpinamas į specialią transportinę terpę, sandariai uždaromas ir siunčiamas į laboratoriją. Gauti rezultatai leidžia spręsti apie esančias bakterijas ir jų jautrumą antibakterinėms medžiagoms.

Taip pat 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais atlikta internetinė apklausa, naudojantis „Google Forms“ platforma, apie arklių ragenos opos atvejus Lietuvoje (priedas nr.1). Buvo vertinamos tik tos anketos, kuriose žmonės pasisakė, jog dėl diagnostikos ir gydymo kreipėsi į veterinarijos gydytojus (atmesti galimus kitus akių susirgimų atvejus). Analizuotas ragenos opų dažnumas sportiniams žirgams Lietuvoje apklausiant kiek žirgų laiko, kiek atvejų pasitaikė per paskutinius 3 metus, kokia buvo gydymo trukmė, kokius medikamentus naudojo.

19

2.2 Tyrimo schema

20

2.3. Tyrimo medžiaga

Tyrimui surinkti duomenys apie arklių, kuriems diagnozuotos ragenos opos, amžių, lytį, paskirtį (veisimui/sportui/jaunas žirgas). Taip pat apie išskyrų iš akių konsistenciją (pūlingos / skaidrios), naudotus medikamentus, gydymo trukmę. Analizuoti 25 atvejai, kurie buvo surinkti Vokietijos X klinikoje 2018 metų liepos - lapkričio mėnesiais. Išskirti paviršinės ir giliosios ragenos opų atvejai. Palygintas gydymo būdas, medikamentai, trukmė. Buvo išnagrinėtas ragenos opų pasireiškimo dažnumas pagal lytį, amžių bei arklių paskirtį.

Taip pat apibendrinti 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais atliktos internetinės apklausos duomenys, naudojantis „Google Forms“ platforma, apie arklių ragenos opos atvejus Lietuvoje. Buvo apklausta 70 žmonių, kurie augina ar prižiūri sportinius žirgus.

2.4. Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimų rezultatai įvertinti duomenų programomis „ Microsoft Excel 2010“ skaičiuokle ir SPSS statistikos programa. Buvo apskaičiuotas vidurkių skirtumų patikimumo koeficientas (p). Kai p>0,05 - dydžiai nėra statistiškai reikšmingai priklausomi. Aritmetinių vidurkių skirtumas patikimas, kai - p<0,05.

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Diagnozuotos arklių akių ligos

Specializuotoje arklių klinikoje X (Vokietija) nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2018 metų lapkričio mėnesio viso gydyti 72 arkliai, sirgę įvairiomis akių ligomis. 25 arkliams diagnozuota ragenos opa, šie atvejai sudarė 35 proc. visų tuo laikotarpiu pasireiškusių akių ligų. Žirgai sirgę konjunktyvitu (30 atvejų) sudarė 42 proc. visų atvejų, 9 ragenos keratito atvejai sudarė 12 proc. Akies obuolio pažeidimai sudarė 12 proc. visų atvejų, o ragenos žaizdos – 3 proc. (žr. 5 pav.).

8 pav. Diagnozuotų arklių akių ligų santykis

3.2. Diagnozuoti ragenos opos tipai

Oftalmologiniu tyrimu diagnozuoti du ragenos opos tipai - gilioji ir paviršinė. Gilioji ragenos opa diagnozuota 13 arklių ir tai sudarė 52 proc. visų pasitaikiusių ragenos opos atvejų. Paviršinės ragenos opos atvejai sudarė 48 proc. (sirgo 12 arklių) visų atvejų (žr. 6 pav.).

22

9 pav. Diagnozuotų ragenos opų tipų santykis

3.3. Išskyrų iš akių palyginimas pagal ragenos opos tipą

Žirgams, kuriems tiriamuoju laikotarpiu diagnozuota ragenos opa, pasireiškė ašarų hipersekrecija, akies skausmingumas, konjunktyvos paraudimas. Arkliams, kuriems diagnozuota gilioji ragenos opa 13 atvejų (100 proc.) pasireiškė pūlingos išskyros, o skaidrių išskyrų esant giliajai ragenos opai nepasireiškė. Paviršinės ragenos opos atvejais 8 žirgams pasireiškė skaidrios išskyros (66,7 proc.), o pūlingos 4 žirgams (33,3 proc.) (p=0,00035) (žr. 11 pav.).

10 pav. Išskyrų iš akių pasireiškimas

3.4. Arklio amžiaus įtaka ragenos opos tipui

Giliosios ir paviršinės ragenos opų pažeidimai diagnozuoti iki vienerių metų žirgams sudarė 8 proc., 2–3 metų žirgams - 60 proc., 4 metų ir vyresniems žirgams – 32 proc. visų ragenos opų atvejų. Žirgų, tiriamuoju laikotarpiu sirgusių ragenos opomis, amžiaus vidurkis - 3,78 metų.

23 Giliosios ragenos opos diagnozuotos vienerių metų žirgams (1 atvejis) sudarė 8 proc., 2–3 metų žirgams (8 atvejai) sudarė 61 proc. ir vyresniems nei ketverių metų (4 atvejai) sudarė 31 proc. visų giliosios ragenos opų atvejų (p=0,987) (žr. 7 pav.).

Paviršinės ragenos opos atvejai iki vienerių metų žirgams (1 atvejis) taip pat sudarė 8 proc., 2–3 metų žirgams (7 atvejai) – 33 proc., o vyresniems nei ketverių metų (4 atvejai) 59 proc. visų diagnozuotų paviršinės ragenos opų atvejų (p=0,987) (žr. 7 pav.)

11 pav. Diagnozuoti ragenos opų tipai skirtingo amžiaus žirgams

3.5. Ragenos opų tipų pasiskirstymas pagal žirgų lytį

Tiriamuoju laikotarpiu diagnozuotos ragenos opos 12 kumelių - 48 proc., 10 eržilų - 40 proc. ir 3 kastratams sudarė 12 proc. visų atvejų.

Gilioji ragenos opa diagnozuota 4 kumelėms (31 proc.), 7 eržilams (54 proc.) ir 2 kastratams – 15 proc. visų giliosios ragenos opos atvejų. Paviršinė ragenos opa diagnozuota 4 kumelėms (67 proc.), 3 eržilams (25 proc.) ir vienam kastratui (8 proc.) (p=0,199) (žr. 8 pav.).

24

12 pav. Lyties įtaka ragenos opos tipui

3.6. Ragenos opos tipų pasiskirstymas pagal arklių paskirtį

Atsižvelgiant į tiriamuoju laikotarpiu Vokietijos X klinikoje tirtų ir gydytų žirgų paskirtį, 56 proc. (14 atvejų) visų ragenos opos atvejų buvo diagnozuota jauniems žirgams, 28 proc. (7 atvejai) veisliniams žirgams ir 16 proc. (4 atvejai) sportiniams žirgams.

Gilioji ragenos opa diagnozuota 9 jauniems žirgams (69,23 proc.), 2 sportiniams (15,38 proc.) ir 2 veisliniams (15,38 proc.). Paviršinė ragenos opa diagnozuota 5 jauniems žirgams (41,67 proc.), 2 sportiniams (16,67 proc.) ir 5 veisliniams žirgams (41,67 proc.). Lyginant pagal žirgų paskirties grupes, 64,3 procentams gydytų jaunų žirgų (iš viso 14 atvejų) diagnozuota gilioji, o 35,7 procentams – paviršinė ragenos opa. Sportinių žirgų sergamumas ragenos opomis (iš viso 4 atvejai) pasiskirstė vienodai - po 50 proc., o veislinių žirgų (iš viso 7 atvejai) 28,6 proc. diagnozuota gilioji ir 71,4 proc. paviršinė ragenos opos (p=0,302) (žr. 9 pav.).

25

13 pav. Arklio paskirties įtaka ragenos opos tipui

3.7. Ragenos opos tipų pasiskirstymas pagal žirgų laikymą

Tiriamuoju laikotarpiu 76 proc. žirgų, sirgusių ragenos opomis iki atvežimo į kliniką buvo laikomi bandoje (19 atvejų), o 24 proc. (6 atvejai) buvo laikomi garde.

Gilioji ragenos opa diagnozuota 52,6 proc. (10 atvejų) bandoje laikytų žirgų, o paviršinė ragenos opa 47,4 proc. (9 atvejai). Garde laikytų žirgų ragenos opų atvejai, tiek giliosios tiek paviršinės, pasiskirstė vienodai po 50 proc. ( po 3 atvejus) (p=0,910) (žr. 10 pav.).

26

3.8. Taikytas gydymas

Tyrimo metu arkliams, kuriems buvo diagnozuota ragenos opa, buvo taikytas medikamentinis gydymas. Gydymas skirtas remiantis nustatytu ragenos pažeidimu, jo sunkumu, bakteriologinio tyrimo rezultatais bei klinikiniais simptomais. Medikamentinis gydymas buvo sudarytas iš antimikrobinių lašų, tokių kaip gentamicinas, chloramfenikolis, atropino lašų, serumo, išskirto iš gydomo arklio kraujo, VitA-Pos (Vitamino A palmitatas), vėliau ragenos edemai mažinti – steroidinių vaistų nuo uždegimo (SVNU) - deksametazono akių lašų. Sisteminiam gydymui naudoti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - fluniksinas.

Lentelėje pateiktos ragenos opos gydymo schemos (žr. 1 lentelė).

Žirgams, kuriems buvo diagnozuota gilioji ragenos opa, buvo paskirtas gydymas pagal 1 ir 2 gydymo schemas. Pagal pirmąją gydymo schemą gydyti 2 žirgai, o pagal antrąją schemą gydyta 11 žirgų. Gydant žirgus pagal šias schemas buvo skirtas serumas, išskirtas iš gydomo žirgo kraujo, naudoti vietiškai į akį kas 2–3 valandas. Serumas greitina ragenos epitelio regeneraciją ir stabdo ragenos opos progresavimą. Taip pat skirtas atropino sulfatas 1 proc. vietiškam naudojimui 2–3 kartus dienoje. Paralyžuodamas krumplyno raumenis ir rainelę, atropinas palengvina skausmą. Antibiotikai skiriami

ištyrus bakteriologinio tyrimo metu išskirtų bakterijų kultūrų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms arba skiriant plataus spektro antibiotikus jeigu išskyros iš akių yra skaidrios. Pagal pirmąją gydymo schemą gydytiems žirgams vietiškai buvo naudojami gentamicino 0,3 proc. lašai, o pagal antrąją – chloramfenikolis 1 proc. akių tepalas kas 3–5 val. Chlorfenikolis yra plataus spektro antibiotikas ir veikia beveik visus gram-teigiamus ir gram-neigiamus mikroorganizmus. Gentamicinas slopina bakterijų baltymų sintezę, veikia gram-teigiamas ir gram-neigiamas bakterijas. Sistemiškai skirta NVNU Flunixin 50 mg (veiklioji medžiaga fluniksinas) injekcinis tirpalas 1 kartą per dieną arba Finadyne Paste 50 mg/g (veiklioji medžiaga fluniksinas) pasta 1 kartą per dieną. Gydymo antibiotikais pabaigoje kai kuriais atvejais, įsitikinus, kad ragena epitelizavosi ir atlikus bakteriologinį tyrimą, įsitikinti, kad nebėra patogeninių bakterijų, buvo skiriamas deksametazono tepalas Isopto-max 1 mg/g. ragenos edemai mažinti (žr. 1 lentelė).

Trečioji ir ketvirtoji gydymo schemos taikytos žirgams, kuriems buvo diagnozuota paviršinė ragenos opa. Skirti atropino lašai 2–3 kartus dienoje ir VitA-Pos (Vitamino A palmitatas) tepalas kas 3–4 valandas vietiškam gydymui. Sistemiškai skirta NVNU Flunixin 50 mg (fluniksinas) injekcinis tirpalas 1 kartą per dieną arba Finadyne Paste 50 mg/g (fluniksinas) pasta 1 kartą per dieną. Taikant 3 gydymo schemą vietiškai naudojami gentamicino 0,3 proc. lašai kas 3–5 val., o taikant 4 schemą naudojamas chloramfenikolis 1 proc. akių tepalas kas 3–5 val. Gydymo antibiotikais pabaigoje kai kuriais atvejais buvo skiriamas deksametazono tepalas Isopto-max 1 mg/g. ragenos edemai mažinti (žr. 1 lentelė).

27

1 lentelė. Ragenos opos gydymo schemos

3.9. Gydymo fluniksinu būdų palyginimas pagal amžiaus grupes

Visi žirgai, kuriems buvo diagnozuota ragenos opa, buvo gydyti nesteroidiniu vaistu nuo uždegimo – fluniksinu, jį skiriant dviem būdais: į burną pastos pavidalo medikamentas arba į veną injekcinis tirpalas. Tiek pasta tiek injekcinis tirpalas buvo naudoti po 50 proc. atvejų gydant jaunus iki 1 metų žirgus. 2–3 metų žirgų gydyme fluniksino pasta naudota 66,7 proc. atvejų, o injekcinis tirpalas - 33,3 proc. atvejų. 4 metų ir vyresniems žirgams gydyti 62,59 proc. atvejų naudotas injekcinis tirpalas, o 37,5 proc. atvejų naudota fluniksino pasta į burną (p=0,399) (žr. 12 pav.).

15 pav. Gydymo fluniksinu būdų palyginimas pagal gydytų žirgų amžiaus grupes

3.10. Gydymo fluniksinu trukmė

Tiriamuoju laikotarpiu žirgams skirtas NVNU (fluniksinas) buvo skirtas atsižvelgiant į simptomus ir akių skausmingumą. Esant giliajai ragenos opai ir dideliam skausmui, fluniksinas buvo skiriamas ilgesnį laiką - apie 4–6 dienas. Kitais atvejais, kai skausmingumas nebuvo didelis, fluniksinas skirtas 2–3 dienas. Injekcinis tirpalas į veną daugiau skirtas trumpalaikiam gydymui 2–3

Gydymo schema

Antimikrobiniai preparatai Kiti lašai/tepalai NVNU

sistemiškai SVNU lašai Gentamicinas Chloramfenikolis Atropinas Kraujo

serumas

VitA-pos Fluniksinas Deksametazonas

1 + + + + (+)

2 + + + + (+)

3 + + + + (+)

28 dienoms (90,9 proc.), tačiau rečiau naudota ilgesniam 4 ir daugiau dienų gydymui (9,1 proc.). Fluniksino pasta į burną naudota trumpesniam gydymui dažniau (71,4 proc.), tačiau lyginant ilgalaikį gydymą injekciniu tirpalu ir pasta, pasta naudota dažniau (28,6 proc.) (žr. 13 pav.)

16 pav. Gydymo fluniksinu būdo palyginimas pagal trukmę

3.11. Ragenos opų gydymo trukmė

Tiriamuoju laikotarpiu fiksuota žirgų gydymo trukmė dienomis, nuo žirgo atvykimo į kliniką iki išgijimo. Žirgų, kuriems buvo diagnozuota gilioji ragenos opa, vidutinė gydymo trukmė buvo 17,7 ± 13,2* dienų, trumpiausiai gydyta gilioji ragenos opa buvo 17 dienų, ilgiausiai - 45 dienas. Žirgų, kuriems diagnozuota paviršinė ragenos opa gydymo vidurkis 14,2 ± 9,9* dienos, trumpiausiai gydyta 5 dienas, ilgiausiai 8 dienas (žr. 14 pav.).

29

17 pav. Giliosios ir paviršinės ragenos opų gydymo trukmė

3.12. Apklausos apie arklių ragenos opas Lietuvoje rezultatai

Rengiant šį darbą, vykdant tyrimą apie arklių sergamumą ragenos opa, buvo apklausta 70 respondentų, laikančių ar prižiūrinčių žirgus. Iš jų 27 respondentai (41 proc.) atsakė, kad jų žirgai sirgo ragenos opa, o 39 (59 proc.) atsakė, kad ši akių liga nebuvo diagnozuota (žr. 15 pav.).

18 pav. Respondentų atsakymų apie ragenos opų pasireiškimą palyginimas

Iš visų apklaustų žmonių, kurie atsakė jog jų žirgui ar žirgams buvo diagnozuota ragenos opa, 52 proc. atsakė jog turi ar prižiūri 1–2 žirgus, 30 proc. respondentų atsakė turintys 6 ir daugiau žirgų, 18 proc. – 3–5 žirgus (žr. 16 pav.).

30

19 pav. Respondentų atsakymų apie turimą žirgų skaičių palyginimas

Respondentai klausti apie diagnozuotą ragenos opą jų žirgams per paskutinius 3 metus. 17 respondentų atsakė, kad jų žirgui/žirgams diagnozuotas vienas ragenos opos atvejis, 8 respondentai atsakė, kad diagnozuoti 2 atvejai. Apie 3 ir 4 ragenos opos atvejus per paskutinius tris metus pranešė tik 2 respondentai (žr. 17 pav.).

20 pav. Respondentų atsakymas apie diagnozuotą ragenos opą paskutiniųjų trijų metų

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimai buvo atlikti norint išsiaiškinti žirgų ragenos opų atvejų dažnumą, lydinčius simptomus, gydymo taktiką. Tyrimai buvo atlikti X klinikoje Vokietijoje. Ragenos opų diferencijavimui atlikti oftalmologiniai tyrimai ir kiti testai 72 žirgams. Diagnozuojant ragenos opas atsižvelgta į gyvūno anamnezės duomenis, analizuoti apžiūros metu gauti duomenys.

Specializuotoje arklių klinikoje X (Vokietija) nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2018 metų lapkričio mėnesio viso gydyti 72 arkliai, sirgę įvairiomis akių ligomis. Didžiausią dalį sudarė žirgai sirgę konjunktyvitu (30 atvejų) - 42 proc. visų diagnozuotų atvejų. 25 arkliams diagnozuota ragenos opa, šie atvejai sudarė 35 proc. visų tuo laikotarpiu pasireiškusių akių ligų, 9 ragenos keratito atvejai sudarė 12 proc., akies obuolio pažeidimai sudarė 12 proc., o ragenos žaizdos – 3 proc. visų akių ligų atvejų.

Oftalmologiniu tyrimu diagnozuoti du ragenos opos tipai - gilioji ir paviršinė. Iš visų pasitaikiusių ragenos opos atvejų gilioji ragenos opa diagnozuota 52 proc., paviršinės ragenos opos atvejai sudarė 48 proc.

Atliktuose tyrimuose arkliams, kuriems pasireiškė gilioji ragenos opa amžiaus vidurkis buvo 12

metų - 10 arklių grupėje ir 13,7 metų - 23 arklių grupėje. Arklių su šiuo susirgimu amžius svyravo nuo 2 iki 38 metų, todėl nepavyko nustatyti priklausomybės nuo amžiaus, lyties ar veislės (35, 40). Giliosios ir paviršinės ragenos opų pažeidimai dažniau diagnozuoti 2–3 metų žirgams (60 proc.), kiek rečiau - 4 metų ir vyresniems žirgams (32 proc.), o iki vienerių metų žirgams sudarė tik 8 proc., visų ragenos opų atvejų (p=0,987). Žirgų, tiriamuoju laikotarpiu sirgusių ragenos opomis, amžiaus vidurkis - 3,78 metų. T. M. Michau ir kitų (35) tyrime tirtų žirgų amžiaus vidurkis buvo

13,7 ± 5,8 metų, tačiau specializuota žirgų klinika X, kurioje atlikome tyrimą, aptarnauja didelį

žirgų veislyną, kuriame didesnę dalį laikomų žirgų sudaro jauni iki 3–4 metų žirgai ir todėl tai galėjo turėti įtakos rezultatams.

Gilioji ragenos opa dažniau diagnozuota kumelėms (31 proc.), eržilams (54 proc.), o kastratams tik 15 proc. visų giliosios ragenos opos atvejų. Paviršinė ragenos opa taip pat dažniau diagnozuota kumelėms (67 proc.), eržilams (25 proc.) ir tik vienam kastratui (8 proc.) (p=0,199). A. Brünott ir kitų (36) tyrime daugiau ragenos opa diagnozuota kastratams, tačiau specializuota žirgų klinika X Vokietijoje aptarnauja didelį žirgų veislyną, kuriame didesnę dalį laikomų žirgų sudaro veislinės kumelės, jaunos kumelės ir eržilai, todėl tai galėjo turėti įtakos rezultatams. Taip pat ir atsižvelgiant į tiriamuoju laikotarpiu Vokietijos X klinikoje tirtų ir gydytų žirgų paskirtį, 56 proc.

32 visų ragenos opos atvejų buvo diagnozuota jauniems žirgams, 28 proc. veisliniams žirgams ir 16 proc. sportiniams žirgams (p=0,302).

B. C. Gilger (37) teigimu, dažnai ragenos pažeidimai atsiranda dėl patirtos traumos. Mūsų atlikto tyrimo laikotarpiu 76 proc. žirgų, sirgusių ragenos opomis iki atvežimo į kliniką buvo laikomi bandoje, o 24 proc. buvo laikomi garde. Žirgai, kurie buvo laikomi bandoje (laisvuose garduose po 25 ir daugiau žirgų arba ganyklose), turėjo didesnę riziką susižaloti, nei žirgai po vieną laikyti garduose (p=0,910).

Knickelbein ir kitų (38) tyrime nurodyta, kad esant ragenos opoms ašarų hipersekrecija padidėja, T. M. Michau ir kitų (35) tyrime nurodoma jog ragenos opų atvejais būdingas pažeistos akies skausmingumas. Mūsų atliktame tyrime žirgams, kuriems tiriamuoju laikotarpiu diagnozuota ragenos opa, pasireiškė ašarų hipersekrecija, akies skausmingumas, konjunktyvos paraudimas. Žirgams, kuriems tiriamuoju laikotarpiu diagnozuota gilioji ragenos opa, pasireiškė pūlingos išskyros iš akių, o skaidrių išskyrų esant giliajai ragenos opai nepasireiškė. Paviršinės ragenos opos atvejais 8 žirgams (66,7 proc.) pasireiškė skaidrios išskyros, o pūlingos 4 žirgams (33,3 proc.) (p=0,00035).

J.Ollivier (39) teigia, kad ragenos opoms gydyti skiriami antimikrobiniai vaistai, atropinas vietiškai ir NVNU sistemiškai. Brooks ir kitų (40) tyrime aprašoma apie teigiamą kraujo serumo poveikį ragenos pažeidimų gydyme. Mūsų tyrimo metu arkliams, kuriems buvo diagnozuota ragenos opa, buvo taikytas gydymas remiantis nustatytu ragenos pažeidimu, jo sunkumu, bakteriologinio tyrimo rezultatais bei klinikiniais simptomais. Medikamentinis gydymas buvo sudarytas iš antimikrobinių lašų, tokių kaip gentamicinas, chloramfenikolis, atropino lašų, serumo, išskirto iš gydomo arklio kraujo, VitA-Pos (Vitamino A palmitatas), vėliau ragenos edemai mažinti – steroidinių vaistų nuo uždegimo (SVNU) - deksametazono akių lašų. Sisteminiam gydymui naudoti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - fluniksinas.

Tiriamuoju laikotarpiu fiksuota žirgų gydymo trukmė dienomis, nuo žirgo atvykimo į kliniką iki išgijimo. Žirgų, kuriems buvo diagnozuota gilioji ragenos opa, vidutinė gydymo trukmė buvo 17,7 ± 13,2* dienų, o kuriems diagnozuota paviršinė ragenos opa gydymo vidurkis 14,2 ± 9,9* dienos. Pagal T. M. Michau ir kitus (35) jų atliktame tyrime arkliams ragenos opų gijimas - ragenos re-epitelizacija truko 20 ± 14,7* parų.

Rengiant šį darbą, vykdant tyrimą apie arklių sergamumą ragenos opa, buvo apklausta 70 respondentų, laikančių ar prižiūrinčių žirgus Lietuvoje. Iš jų 41 proc. respondentų atsakė, kad jų žirgai sirgo ragenos opa, o 59 proc. atsakė, kad ši akių liga nebuvo diagnozuota. Iš visų apklaustų žmonių, kurie atsakė jog jų žirgui ar žirgams buvo diagnozuota ragenos opa, 52 proc. atsakė jog turi ar prižiūri 1–2 žirgus, 30 proc. respondentų atsakė turintys 6 ir daugiau žirgų, 18 proc. – 3–5 žirgus.

33 Respondentai klausti apie diagnozuotą ragenos opą jų žirgams per paskutinius 3 metus. 17 respondentų atsakė, kad jų žirgui/žirgams diagnozuotas vienas ragenos opos atvejis, 8 respondentai atsakė, kad diagnozuoti 2 atvejai. Apie 3 ir 4 ragenos opos atvejus per paskutinius tris metus pranešė tik 2 respondentai. Apie ankstesnius tyrimus analizuojant arklių ragenos opos pasireiškimą Lietuvoje informacijos nerasta, todėl palyginti rezultatų nepavyko.

34

IŠVADOS

1. Ragenos opa yra dažna arklio regos organo liga: specializuotoje arklių klinikoje X (Vokietija) ragenos opa diagnozuota 35 proc. žirgų, sirgusių įvairiomis regos organo ligomis. Apklausos duomenimis 41 proc. Lietuvoje auginamų žirgų yra sirgę ragenos opa.

2. Ragenos opa dažniau diagnozuota bandoje (76 proc.), o ne garde (24 proc.) laikytiems jauniems (2–3) metų arkliams (60 proc.), dažniau kumelėms (48 proc.).

3. Gilioji ragenos opa (52 proc.) su pūlingomis išskyromis iš akies (100 proc.) diagnozuota dažniau nei paviršinė opa (48 proc.) su skaidriomis (66,7 proc.), arba pūlingomis (33,3 proc.) išskyromis.

4. Ragenos opa sergantį arklį gydant vietiškai antibakteriniais (gentamicino 0,3 proc. lašai, chloramfenikolio 1 proc. akių tepalas), cikloplegikais (atropinas 1 proc. lašai), kolagenazės inhibitoriais (autogeninis kraujo serumas), vitaminais (VitA-Pos), vėliau SVNU (Isopto-max 1mg/g) ir sisteminiu keliu skiriant NVNU (švirkščiant į veną Flunixin 50 mg arba suduodant per os Finadyne Paste 50 mg/g), jis pasveiksta per 17,7 ± 13,2 dienų giliosios opos atveju, o paviršinės ragenos opos atveju – per 14,2 ± 9,9 dienos vidutiniškai.

5. NVNU pasta per os naudotina jauniems arkliams, bet ilgesnį laikotarpį, o injekcinį tirpalą švirkščiant į veną vyresniems arkliams pakanka 2–3 injekcijų.

35

REKOMENDACIJOS

1. Atliekant akių ligų diagnostiką rekomenduojama surinkti detalią arklio laikymo ir ligos anamnezę, atlikti arklio klinikinį tyrimą ir nuoseklų oftalmologinį tyrimą, apimantį akies struktūrų apžiūrą, bakteriologinį akių mėginio tyrimą, arklio regos įvertinimą, akių refleksų tyrimą, oftalmoskopiją, dažančias medžiagas ir kitus tyrimus pagal poreikį.

2. Fluoresceino dažų testas yra labai informatyvus ragenos opų diagnostikai, todėl įtariant ragenos opą jį atlikti privaloma.

3. Diagnozavus ragenos opą, vietiškai naudoti steroidinį vaistą nuo uždegimo galima kai ragenos opa epitelizuojasi, o mikroskopuojant ragenos paviršiaus natyvinį tepinėlį nenustatoma patogeninių bakterijų.

36

LITERATŪRA

1. Hartley, C; Grundon, RA "Chapter 5: Diseases and surgery of the globe and orbit". In Gilger, BC. Equine Ophthalmology (3rd ed.). John Wiley & Sons. p. 151. ISBN 9781119047742, 2016.

2. Clode, A. Diseases and surgery of the cornea. In: Equine Ophthalmology, Ed: B. Gilger, Elsevier, Philadelphia. pp 181‐266, 2011.

3. Brian C. Gilger, DVM, MS, DACVO, Equine Ophthalmology 2nd edition, Saunders, p.181-259, ISBN: 978-1-4377-0846-2, 2011.

4. Kirk. N Gelatt, Caryn E. Plummer, Color atlas of Veterinary Ophthalmology second edition, ISBN:9781119239666, p.32-27

5. Sprayberry, E. Robinson, Equine Medicine 7th edition, p. 593-598, ISBN: 978-1-4557-4555-5, 2015.

6. Kirk. N. Gelatt, VMD, Veterinary Ophthalmology 4th edition, Blackwell Publishing, p.1165-1211, 2007.

7. David J.Maggs, Paul.E. Miller, R. Ofri, Slatter‘s fundamentals of veterinary ophthalmology 5th edition, Saunders, ISBN: 978-1-4377-2367-0, p.184-202, 2013.

8. Gilger, B. and Stoppini, R., Equine ocular examination: routine and advanced diagnostic techniques. In: Equine Ophthalmology, 2nd edn., Ed: B. Gilger, Elsevier, Philadelphia. pp 1‐51., 2011.

9. Riegal, Ronald J. DMV, and Susan E. Hakola DMV. Illustrated Atlas of Clinical Equine Anatomy and Common Disorders of the Horse Vol. II. Equistar Publication, Limited. Marysville, OH. p.5-20, Copyright 2008.

10. Dennis E. Brooks, Andrew Matthews and Alison B. Clode, Diseases of the cornea, Equine Ophthalmology, (252-368), 2016.

11. Hartley Claudia, Differential diagnosis and management of corneal ulceration in horses, part 2, ISSN: 0263841X, In Practice (0263841X), , Vol.37 (1), p.23-31, 2015

12. Khosravi, Nikaein, Sharifzadeh, & Gharagozlou. (2014). Ocular fungal flora from healthy horses in Iran. Journal De Mycologie Médicale, 24(1), 29-33.

37 13. Gemensky-Metzler A, Wilkie D, Kowalski J, et al: Changes in bacterial and fungal ocular flora of clinically normal horses following experimental application of topical antimicrobial or antimicrobial-corticosteroids ophthalmic preparations, Am J Vet Res 66:800– 811, 2005.

14. Dwyer, A. Practical general field ophthalmology. In: Equine Ophthalmology, 2nd edn., Ed: B.C. Gilger, Elsevier, Philadelphia. p.52‐92, 2011.

15. Matthew J. Annear and Simon M. Petersen-Jones Equine Surgery Book 4th Edition, p. 770-792, 2012.

16. Julie E. Hempstead, Alison B. Clode, Luke B. Borst and Brian C. Gilger, Histopathological features of equine superficial, nonhealing, corneal ulcers, Veterinary Ophthalmology, 17, (46-52), 2013.

17. Gilger B: Immunology of the ocular surface, Vet Clin North Am Small Anim Pract 38:223–231, 2008.

18. Hempstead, Julie E ; Clode, Alison B ; Borst, Luke B ; Gilger, Brian C, Histopathological features of equine superficial, nonhealing, corneal ulcers, Veterinary ophthalmology, Vol.17 Suppl 1, E-ISSN: 1463-5224, pp.46-52, July 2014.

19. Michael K. Fink, Elizabeth A. Giuliano, Ashish Tandon and Rajiv R. Mohan, Therapeutic potential of Pirfenidone for treating equine corneal scarring, Veterinary Ophthalmology, 18, 3, (242-250), 2014.

20. Chung E, Saban D, Chauhan S, et al: Regulation of blood vessel versus lymphatic vessel growth in the cornea, Invest Ophthalmol Vis Sci 50:1613–1816, 2009

21. Mary Lassaline, Disorders of the Eye and Vision, Equine Internal Medicine, 10.1016/B978-0-323-44329-6.00017-6, (1139-1158), 2018.

22. Fernando Malalana, Ophthalmologic Disorders in Aged Horses, Veterinary Clinics of North America: Equine Practice, 32, 2, (249), 2016.

23. Chelsey Miller, Mary L. Utter and Jill Beech, Evaluation of the effects of age and pituitary pars intermedia dysfunction on corneal sensitivity in horses, American Journal of Veterinary Research, 74, 7, (1030), 2013.

24. Corneal Ulcers, Superficial Nonhealing, Clinical Veterinary Advisor, 10.1016/B978-1-4160-9979-6.00082-9, (126-127), 2012.

38 25. M. E. Utter and K. L. Wotman, Distichiasis causing recurrent corneal ulceration in two Friesian horses, Equine Veterinary Education, 24, 11, (556-560), 2011.

26. Carmen M.H. Colitz and Vanessa Kuonen, Ocular Infections, Equine Infectious Diseases, 10.1016/B978-1-4160-2406-4.50015-6, (106-115), 2007.

27. Dylan G. Buss, Elizabeth Giuliano, Ajay Sharma and Rajiv R. Mohan, Gene delivery in the equine cornea: a novel therapeutic strategy, Veterinary Ophthalmology, 13, 5, (301-306), 2010.

28. Regnier A: Clinical pharmacology and therapeutics. Part 2: Antimicrobials, antiinflammatory agents, and antiglaucoma drugs. In Gelatt K, editor: Veterinary Ophthalmology, ed 4, Ames, Iowa, Blackwell, pp 288–331, 2008.

29. Clode, A., Diseases and surgery of the cornea. In: Equine Ophthalmology, Ed: B. Gilger, Elsevier, Philadelphia. pp 181‐266, 2011

30. Caryn E. Plummer, Carmen M.H. Colitz and Vanessa Kuonen, Ocular Infections, Equine Infectious Diseases, 10.1016/B978-1-4557-0891-8.00010-5, (109-118.e3), 2014.

31. Srinivasan M, Lalitha P, Mahalakshmi R, et al: Corticosteroids for bacterial corneal ulcers, Br J Ophthalmol 93:198–202, 2009.

32. Kirk N. Gelatt and Dennis E. Brooks, Surgery of the cornea and sclera, Veterinary Ophthalmic Surgery, 10.1016/B978-0-7020-3429-9.00008-0, (191-236), 2011.

33. Matthews A: An overview of recent developments in corneal immunobiology and potential relevance in the etiogenesis of corneal disease in the horse, Vet Ophthalmol 11:66– 76, 2008

34. Kalf K, Utter M, Wotman K: Evaluation of duration of corneal anesthesia induced with ophthalmic 0.5% proparacaine hydrochloride by use of a Cochet-Bonnet aesthesiometer in clinically normal horses, Am J Vet Res 69:1655–1658, 2008.

35. Michau, T. M. ; Schwabenton, B. ; Davidson, M. G. ; Gilger, B. C., Superficial, nonhealing corneal ulcers in horses: 23 cases (1989–2003), Veterinary Ophthalmology, ISSN: 1463-5216 , Vol.6(4), pp.291-297 December 2003.

36. Brünott, A. ; Boevé, M. H. ; Velden, M. A. Veterinary Ophthalmology, ISSN: 1463-5216, Vol.10(3), pp.162-167, May 2007.

39 37. C. Gilger, The search for causes of nonhealing or recurrent ulcerative keratitis in horses, Equine Veterinary Education, 24, 11, (561-562), 2012.

38. Knickelbein, K., Scherrer, N., & Lassaline, M. Corneal sensitivity and tear production in 108 horses with ocular disease. Veterinary Ophthalmology, 21(1), 76-81, 2018Franck

39. J.OllivierDVM, PhD, Medical and Surgical Management of Melting Corneal Ulcers Exhibiting Hyperproteinase Activity in the Horse, Clinical Techniques in Equine Practice, Volume 4, Issue 1, p. 50-71, March 2005.

40. Brooks, Ollivier, Van Setten, Schultz, Gelatt, Stevens, Cutler, Profiles of matrix metalloproteinase activity in equine tear fluid during corneal healing in 10 horses with ulcerative keratitis. Veterinary Ophthalmology, 7(6), 397-405, 2004.

41. Diaz, O. Ultrasound of the Equine Eye and Adnexa and Clinical Applications. Clinical

Techniques in Equine Practice, 3(3), 317-325, 2004.

42. https://www.horsejournals.com/understanding-equine-vision-and-eye-disease (prisijungta 2018.05.15)

40

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui, doc. dr. Algiui Noreikai, už pagalbą ruošiant šį darbą, konsultuojant ir sprendžiant iškilusias problemas.

41

PRIEDAI

Priedas nr.1

Arklio akies ragenos opa

Sveiki,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos 6-to kurso studentė Gerda Varnagirytė. Rašau magistrinį baigiamąjį darbą apie arklių ragenos opas ir noriu ištirti šių atvejų dažnumą žirgams Lietuvoje. Prašau padėti surinkti informaciją atsakydami į žemiau pateiktus klausimus. Didelis AČIŪ :)Anketos yra anoniminės, jei turite klausimų galite kreiptis privačia žinute.

Ragenos opa – akies paviršinio sluoksnio pažeidimas, dažniausiai sukeltas traumos, mechaninio dirgiklio ar svetimkūnio akyje.

Labai dažnas susirgimas, pasitaikantis visų veislių arkliams ir poniams, sukeliantis didžiulį skausmą.

Simptomai: Stipriai užmerkta akis, nuolatinis ašarojimas, akyje matomos balkšvos dėmelės, akies drumstumas. * Required

1. Kiek žirgų turite/prižiūrite? *

 1-2

 3-5

 6 ir daugiau

2. Ar jūsų žirgas/žirgai yrą turėję ragenos opą? *

 Taip

 Ne

3. Kiek ragenos opos atvejų turėjo jūsų žirgas/žirgai per paskutinius 3 metus?

 1

 2

 3

 4

 5 ir daugiau

4. Ar dėl ragenos opos gydymo kreipėtės į veterinarijos gydytoją?  Taip

 Ne

5. Kiek apytiksliai laiko truko ragenos opos gydymas? (Jei turėjote keletą atvejų žymėkite „Kita:“ ir parašykite kiek laiko truko kiekvieno gydymas )

 iki 14 dienų

 14-20 dienų

 daugiau nei 20 dienų

 Kita: