ŠUNŲ RAGENOS OPOS PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS CORNEAL ULCER IN DOGS, CAUSES, DIAGNOSTICS AND TREATMENT Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Agnė Baranauskaitė

ŠUNŲ RAGENOS OPOS PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKA IR

GYDYMAS

CORNEAL ULCER IN DOGS, CAUSES, DIAGNOSTICS AND

TREATMENT

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Vet. gyd. asist. Dovilė Svetikienė

2 DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ŠUNŲ RAGENOS OPOS PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Agnė Baranauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Agnė Baranauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Vet. gyd. asist. Dovilė Svetikienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

3

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

4

TURINYS

1.1 Akies obuolio sandara ... 10

1.1.1 Ragenos sandara ir funkcijos... 10

1.1.2 Ragenos inervacija ... 11

1.1.3 Ragenos gijimas ... 12

1.1.4 Ašarų plėvelės sudėtis ir svarba ... 12

1.1.5 Akies mikroflora ... 12

1.2 Ragenos ligos ... 13

1.2.1 Ragenos opa ... 13

1.2.2 Keratitas ... 14

1.2.3 Lėtinis sausasis keratokonjuntyvitas ... 16

1.2.4 Ragenos erozija ... 16

1.2.5 Ragenos distrofija ... 17

1.2.6 Ragenos sekvestras ... 17

1.2.7 Dermoidas ... 18

1.2.8 Distichiazė ... 18

1.2.9 Kitos priežastys sukeliančios ragenos opas ... 19

1.3 Ragenos opų diagnostika ... 20

1.3.1 Oftalmologinis tyrimas ... 20

1.4 Gydymas ... 25

1.4.1 Ragenos opa ... 27

1.4.2 Keratitas ... 28

1.4.3 Kitų akių ligų gydymas ... 30

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 33

2.1 Tyrimo eiga ... 33

2.2 Ragenos opų diferencinė diagnostika ... 36

2.3 Tyrimo medžiaga ... 38

2.4 Statistinė analizė ... 39

5

3.1 Gyvūnų skaičius tirtame laikotarpyje ir pasiskirstymas pagal akių ligas ... 40

3.2 Priežastys sukėlusios ragenos opas šunims ... 42

3.3 Tirtų šunų akispūdžių rezultatai ... 42

3.4 Tirtų šunų STT rezultatai ... 43

3.5 Fluoresceino testo rezultatai ... 44

3.6 Bengalijos rožinio testo rezultatai ... 44

3.7 Bakteriologinio tyrimo rezultatai ... 45

3.8 Tirtų šunų gydymas ... 46

6

SANTRUMPOS

AMC – amoksicilino/klavulano rūgštis AML – amoksicilinas

CD - klindamicinas CL - cefaleksinas CN – gentamicinas

CSK - lėtinis paviršinis keratitas E - eritromicinas

ENR - enrofloksacinas FOX – cefoksitinas

KCS - lėtinis sausasis keratokonjuntyvitas IOP – intraokulinis spaudimas

mg/kg – miligramai/kilogramui min – minutė

ml – mililitrai mm – milimetrai

mmHg – milimetrai gyvsidabrio stulpelyje n – pacientų skaičius

NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PDT - seilių latako perkėlimas

PLR - vyzdžių reakcija į šviesą PO - per oraliai

STT - Širmerio ašarų testas

7

SANTRAUKA

Autorius: Agnė Baranauskaitė.

Mokslinis vadovas: Vet. gyd. asist. Dovilė Svetikienė. Tema: Šunų ragenos opos priežastys, diagnostika ir gydymas.

Darbo struktūra: įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, darbo rezultatai ir jų aptarimas, rekomendacijos, išvados. Literatūros sąraše – 53 šaltiniai. Darbo apimtis – 64 puslapiai. Pateikta: 9 lentelės, 21 paveikslas. Prieduose pateikti 8 priedai.

Darbo tikslas: išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias priežastis galinčias sukelti ragenos opas, nustatyti, kokie diagnostikos metodai ir gydymo priemonės yra efektyviausios.

Darbo uždaviniai: Išanalizuoti kaip dažnai šunys serga akių ligomis. Nustayti dažniausiai diagnozuojamas priežastis sukeliančias ragenos opas šunims. Atlikti oftolmologinį tyrimą, įvertinti gautų tyrimų rezultatus. Pateikti schemą šunų ragenos opų diferencinei diagnostikai. Nustatyti ir įvertinti gydymo efektyvumą šunims, esant ragenos opoms.

Tyrimo metodika. Siekiant aprašyti ragenos opų priežastis, pasireiškimo klinikinius požymius ir opų gydymą, buvo išanalizuoti 30 šunų, kuriems nustatyta ragenos opa, klinikiniai atvejai. Visiems šunims sergantiems ragenos opa buvo atlikti oftalmologiniai tyrimai, Širmerio ašarų testas, fluoresceino ašarų testas, Bengalijos rožinio testas, išmatuotas intraokulinis spaudimas, keliems pacientams buvo paimti bakteriologiniai mėginiai.

Tyrimo rezultatai ir išvados. Išanalizavus laikotarpio nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki 2017 metų rugsėjo 1 dienos Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos duomenis nustatyta, jog šunų sergamumas akių ligomis per tirtą laikotarpį klinikoje siekia 3,49 proc. Dažniausiai šunims diagnozuotas konjunktyvitas, ragenos opa, katarakta, keratitas ir entropija. Nustatyta, jog dažniausiai šunims ragenos opas sukeliančios priežastys yra mechaniniai veiksniai, entropija ir distichiazė. Nustatytas statistiškai reikšmingas mažesnis IOP vidurkis pažeistoje akyje ragenos opos, ragenos opos su keratitu, ragenos opos dėl entropijos, ragenos opos dėl distichiazės, ragenos opos su KCS ligų atvejais. Nustatytas statistiškai reikšmingas didesnis STT vidurkis pažeistoje akyje ragenos opos, ragenos opos dėl entropijos ir ragenos opos dėl distichiazės atvejais. Fluoresceino testas buvo teigiamas visais ragenos pažeidimo atvejais, o Bengalijos rožinio testas iš 30 tirtų šunų teigiamas buvo 16 (53,33 proc.) šunų. Dominuojanti išaugusi bakterijų kultūra buvo Staphylococcus spp. (71,43 proc.). Išaugusių bakterijų kultūros jautriausios buvo amoksicilino/klavulano rūgšties deriniui ir enrofloksacinui. Ragenos opoms gydyti skirti vietinio poveikio antimikrobiniai vaistai, atropinas, serumas, sistemiškai NVNU ir sisteminio poveikio antimikrobinės medžiagos.

8

SUMMARY

Author: Agne Baranauskaite

Scientific supervisor: Vet doctor assistant Dovile Svetikiene Topic: Corneal ulcer in dogs, causes, diagnostics and treatment.

Work structure: introduction, literature review, the methodology of research, work results and discussion of results, recommendations, and conclusions. List of literature contains 53 sources. Volume of work: 65 pages. Submitted: 9 chart and 21 image. Annexes contain 2 images and 7 chart.

Aim of work: to analyze the most common causes of corneal ulcer, and determine the most effective diagnostic methods and treatment.

Goals of work: to analyze the frequency of eye diseases in dogs, to determine most common causes of corneal ulcer in dogs; to perform an ophthalmologic test and to evaluate its results; to submit a scheme of dogs’ corneal ulcer for differential diagnostics; to establish and evaluate the efficiency of treatment for dogs with corneal ulcer.

Methodology of research: in order to describe causes of corneal ulcer, clinical symptoms of its occurrence and treatment, 30 dogs with corneal ulcer were studied. All dogs with corneal ulcer had ophthalmologic tests, Schirmer’s tear tests, fluorescein eye tests and rose Bengal tests performed, their intraocular pressure measured, and some of the patients had bacteriological samples taken.

Results and conclusions of research: Having analyzed data of a small animal clinic of Dr. Leonas Kriauceliunas for the period from 1 January 2015 to 1 September 2017, it has been established that in 3.49 percent of all cases in the above clinic, dogs have been diagnosed with eye diseases. The most common eye diseases in dogs were conjunctivitis, corneal ulcer, cataracts, keratitis and entropy. The most common causes of corneal ulcer in dogs appeared to be mechanical factors, entropy and distichiasis. Statistically significant lower average of IOP in cases when eyes were damaged by corneal ulcer, corneal ulcer with keratitis, corneal ulcer caused by entropy and corneal ulcer caused by distichiasis, corneal ulcer with KCS, has been established. Fluorescein test was positive in all cases of corneal damage, and rose Bengal test was positive in 16 cases out of 30 tested (53.33 percent) dogs. Dominant bacterial culture that grew was Staphylococcus spp. (71.43 percent). Cultures of the grown bacteria had biggest sensitivity for amoxicillin with clavulanic acid and enrofloxacin. Antimicrobial drugs, atropine, serum, systematically NSAID and antimicrobial substances of systemic effect were used to treat corneal ulcer.

9

ĮVADAS

Regėjimas yra pagrindinis pojūtis, suteikiantis ryškų išlikimo pranašumą daugumai gyvūnų. Ragenos opos yra dažnai diagnozuojama ir potencialiai pavojinga liga. Įgimtos ragenos ligos yra reta problema. Dažniausiai pasitaiko įgytos kilmės ragenos pažeidimai [1].

Bet koks ragenos pažeidimas, įskaitant susižeidimą į medžių lapus ar šakeles, įdrėskimą nagais, trynimą letenomis, netaisyklingai augančias blakstienas, įvirtusį akies voką ar pačio organzmo sąlygotas ligas, gali sukelti ragenos opas.

Kai ragenos paviršius tampa pažeistas, tuomet susidaro palankios sąlygos mikroorganizmų invazijai. Ragenos opa tampa skausminga ir sukelia gyvūnui diskomfortą. Paprastai šunims ir katėms, turintiems ragenos opą, padidėja ašarų gamybą, pasireiškia blefarospazmas, gyvūnai trina pažeistą akį, ir taip gali įnešti infekciją.

Ragenos opa gali būti sudėtinga situacija dėl jos skausmingo pobūdžio ir infekcijos potencialo, kuris gali sukelti tolimesnius akies pažeidimus. Ragenos opas galima skirstyti į nekomplikuotas kurios užgyja per 7 – 10 dienų ir komplikuotas, kurioms reikia ilgesnio gydymo[2].

Opai progresuojant ji plečiasi pločio ir gylio link ir gali pasiekti pamatinę ragenos membraną, vadinama Descementocelės membrana, pažeidimas skverbais giliau, o netaikant gydymo priemonių akis gali būti visiskai pažeista.

Labai svarbu žinoti ir priežastis, galinčias sukelti ragenos opas. Jas žinant galima geriau pritaikyti diagnostikos, medikamentines ar chirurgines priemones siekiant užkirsti kelią tolimesniam ragenos pažeidimui, kuris negydomas gali tapti aklumo priežastimi. Taigi buvo iškeltas darbo tikslas: išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias priežastis galinčias sukelti ragenos opas, atlikti oftalmologinį tyrimą, nustatyti, kokie diagnostikos metodai ir gydymo priemonės yra efektyviausios.

Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti kaip dažnai šunys serga akių ligomis.

2. Nustayti dažniausiai diagnozuojamas priežastis sukeliančias ragenos opas šunims. 3. Atlikti oftolmologinį tyrimą, įvertinti gautų tyrimų rezultatus.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Akies obuolio sandara

pagrindinių sluoksnių. Išorinio skaidulinio sluoksnio (tunica fibrosa bulbi), kuris skirstomas į odeną (sclera) ir rageną (cornea). Išorinis skaidulinis sluoksnis suteikia akiai pastovią formą, o priekinė skaidrioji dalis - ragena, praleidžia šviesą ir laužia šviesos spindulius centralizuotai link akies regėjimo ašies. Vidurinis kraujagyslinis sluoksnis (tunica

vasculosa bulbi) skirstomas į gyslainę (choroidea) ,

krumplyną (corpus ciliare) ir rainelę (iris), kuri yra

pigmentuota ir vaskuliarizuota. Kraujagyslinio sluoksnio funkcija- akies trofija ir patenkančioį akį šviesos srauto reguliavimas. Vidinis nervinis sluoksnis (tunica nervosa bulbi), susideda iš tinklainės (retina) ir regos nervo (nervus opticus). Tinklainėje yra šviesai jautrių receptorių, kurie perduoda nervinius impulsus per regos nervą į smegenis. Šie trys sluoksniai gaubia akies viduje esančią skaidrią vandeningą terpę (humoraquosus), lešį (lens) ir stiklakūnį (corpus vitreum), kurių bendra funkcija- perduoti ir laužti šviesą tinklainėje, bei palaikyti vidinį spaudimą (žr. 1 pav.), [4].

1.1.1 Ragenos sandara ir funkcijos

Ragena (cornea) (žr. 2 pav.) - priekinis skaidrus akies obuolio skaidulinio sluoksnio penktadalis, kurios funkcijos- palaikyti vidines akies

struktūras, laužti ir praleisti pakankamą kiekį šviesos, kad susidarytų vaizdas tinklainėje. Normaliai ji yra skaidri ir nevaskuliarizuota. Ragenos sveikumas priklauso nuo vandeningos terpės (humor aquosus) trofinės funkcijos, ašarų plėvelės, akių vokų ir trečiojo voko (membrana

nictitans) apsaugos nuo išorinės aplinkos. Didesnis

horiznotalus, nei vertikalus ragenos diametras suteikia ragenai elipsės formą, tačiau šunų ir kačių skirtumas tarp šių diametrų nėra didelis, todėl ragena atrodo beveik apskrita. Ragenos storis varijuoja indvidualiai. Šunų ragenos centrinėje dalyje nuo 0,45 iki 0,55 mm ir nuo

0,50 iki 0,65 mm storio periferijoje, o kačių nuo 0,80 mm ragenos centre ir nuo 0,40 mm storio 2 pav. Mėsėdžio ragena [5].

11 periferijoje. Ragena storėja su amžiumi, tačiau pas pateles būna plonesnė nei pas patinus. Mikroskopiškai rageną sudaro keturi, kartais penki, sluoksniai. Iš išorės pereinant į vidų yra epitelinių ląstelių, Baumano sluoksnis, stroma, Descemento membrana ir endotelinis sluoksnis [4].

Šunų ir kačių paviršinis ragenos epitelinių ląstelių sluoksnis susisdeda iš: vieno sluoksnio bazinių ląstelių, kurios yra stupelinės formos ir guli ant plonos pamatinės membranos, kelių sluoksnių daugiasienių ląstelių ir kelių sluoksių nekeratinizuotų plokščiųjų ląstelių [4]. Epitelinį sluoksnį su stroma sujungia pamatinė membrana [6]. Po pamatine membrana yra stroma, kuri sudaro 90% visos ragenos storio [6]. Ragenos stroma sudaryta iš lygiagrečių pluoštų iš kolageno skaidulų, o pluoštai suskirstyti į plokšteles. Lygiagretus plokštelių išdėstymas ir vienodi tarpai tarp kolageno skaidulų padidina ragenos skaidrumą. Keratocitai, proteoglikanai ir glikozaminoglikanai įsiterpę tarp plokštelių sluoksnių su kolageno skaidulomis sudaro 15-25% ragenos stromos, o likusią dalį sudaro vanduo [7]. Keratocitai, esant giliems ragenos pažeidimams, gali transformuotis į fibroblastus ir suformuoti nepermatomą randą. Descemento membrana sudaryta iš fibrino skaidulų [4]. Ji yra pamatinė ragenos endotelio membrana, 10-15 µm storio [8]. Po Descemento membrana išsidėstęs ragenos endotelio sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su vandenine terpe. Per endotelį vyksta aktyvi medžiagų pernaša, jis pasižymi aukštu metaboliniu aktyvumu, o regeneracinės savybės yra labai ribotos [7]. Ragenos endotelis yra vidinis ragenos paviršius sudarytas iš vieno sluoksnio šešiakampių formos ląstelių. Endotelio yra svarbus išlaikant ragenos skaidrumą. Ląstelėse vyksta labai aktyvi medžiagų apykaita. Gyvūnui senstant, endotelio tankis gali sumažėti net 50% [8].

1.1.2 Ragenos inervacija

12 1.1.3 Ragenos gijimas

Ragenos sveikumas priklauso nuo ašarų plėvelės, vandeninės terpės, intraokulinio spaudimo (IOP) ir akių vokų. Problemos bent vienoje iš šių struktūrų ir IOP pakitimai gali sukelti ragenos ligas. Esant ragenos pažeidimams ragenos gijime dalyvauja du procesai: ląstelių migracija į sužeistą sritį ir mitozė – svarbi atkuriant normalų epitelio ląstelių skaičių [4]. Pradžioje, gyjantis ragenos epitelio sluoknis yra plonesnis nei įprastai, bet vėliau normalus storis atstatomas mitozinio lastelių dalijimosi dėka [5]. Smulkūs epitelio pažeidimai gali visiškai sugyti ir be ląstelių dalijimosi, tik ląstelėms migruojant per pirmąsias 24 valandas [4]. Epitelio vieta riboje su pažeidimu tampa plonesnė ir epitelio ląstelės pradeda migruoti žaizdos centro link. Kai epitelio ląstelės padengia žaizdą, tuomet regioninės ląstelės proliferuoja atkurdamos epitelio storį [7]. Stromos gyjimui reikalinga kolageno ir proteoglikanų sintezė. Susidariusios naujos kolageno skaidulos ir plokštelės išsidėsto neorganizuotai, kas daro įtaką prastesniam ragenos skaidrumui ir randų susidarymui. Descemetocelė regeneruoja labai lėtai, dažnai prireikia mėnesių [5]. Endotelis gali būti pažeistas dėl įgimtos endotelio distrofijos, glaukomos, infekcinių ligų, amžiaus, chirurginės ar kitos kilmės traumos. Kitaip nei epitelis, endotelio lastelės nesdalija taip greitai, tačiau ląstelės didėja ir migruoja, kad išlaikytų endotelio vientisumą. Jei vientisumas neatstatomas, pastebima ragenos edema su uždegiminėmis ląstelėmis, kuri progresuodama gali sukelti tolimesnes ragenos ligas [4]. Pastebima, jog suaugusių šunų endotelio pažeidimo atveju yra ribotas mitozinis ir regeneracinis pajėgumas lyginant su jaunais šunimis [8].

1.1.4 Ašarų plėvelės sudėtis ir svarba

Ragenos epitelis yra apsaugotas ašarų plėvelės. Ši plėvelė suteikia ragenai blizgumą ir yra apie 6-8 mikronų storio. Sudaryta iš trijų sluoksnių: vidinio gleivinio sluoksnio, vidurinio vandeninio sluoksnio ir išorinio lipidų sluoksnio. Ašarų plėvelė turi daugybę funkcijų, įskaitant sutepimą, ragenos mitybą, nešvarumų pašalinimą, ji reikalinga aiškiam matymui ir pasižymi baktericidinėmis savybėmis [4]. Kiekybiniams ir kokybiniams ašarų plėvelės pakitimams būdingi ragenos ir junginės paviršiaus pažeidimai, sukeliami diskomfortiški akių simptomai [9].

1.1.5 Akies mikroflora

Komensalinės bakterijos esančios šunų akių junginės maišelyje sudaro akių mikrobiotą. Tačiau mikroorganizmai natūraliai esantys junginės maišelyje gali tapti patogeniškais, jei atsiranda ragenos pažeidimų ar sumažėja organizmo rezistentiškumas (žr. 1 lentelė). Tyrimais nustatyta, jog šunų junginės komensalinėje mikrofloroje dominuojančios bakterijos yra: Staphylococcus spp.,

Streptococcus spp., Neisseria spp., Enterobacteriaceae ir Pseudomonas spp. Mirkobiologiniai ir

13 1 lentelė. Dažniausiai randami mikroorganizmai šunims su ragenos opomis [10].

1.2 Ragenos ligos

Įgimtos ragenos ligos yra reta problema, dažniausiai tai įgytos kilmės pažeidimai. Normaliai ragena yra skaidri, tačiau ji tampa nepermatoma kaip ligos rezultatas, ko pasekoje yra būtinas oftalmologinis tyrimas norit nustatyti pagrindinį pažeidimą sukeliančią priežastį. Edema ragenai suteikia melynai pilką spalvą, vasukliarizacijos pasekoje matomas paraudimas, o pigmentas suteikia tamsią spalvą. [1]. Ragenos opa (corneal ulcer) (žr. 3 pav.) yra dažnai nustatoma akių liga [11]. Bet kokia ragenos trauma gali būti apibūdinama kaip ragenos opa. Paprastai ragenos opas yra skirstomos į paviršutiniškas ir gilias. Skirstoma priklausomai nuo ragenos pažeidimo. Paviršinė opa, jei pažeistas tik ragenos epitelis, gili ragenos opa arba erozija, jei pažeista stroma [12]. Nors daugelį opų sukelia traumos, yra ir kitos opų priežastys, kaip sausasis keratokonjunktyvitas (keratoconjunctivitis sicca), akių vokų, kaip entropija (entropion) arba blakstienų anomalijos, kaip distichiazė (distichiasis)

Mikroorganizmas Išskirta (%)

Gram teigiami

Staphylococcus aureus 14.06%

Staphylococcus intermedius 9.37%

Staphylococcus sciuri or simulans 3.12%

Streptococcus equii 6.25%

Streptococcus beta hemolytic 1.56%

Corynebacterium sp 3.12% Staphylococcus sp. + Streptococcus sp. 4.68% Iš viso 42.18% Gram neigiami Pseudomonas aeruginosa 32.81% Klebsiella pneumoniae 3.12% E. coli 3.12% Acinetobacter sp 3.12% P. aeruginosa + enterobacteriacea 4.68% Acinetobacter sp + Flavobacterium sp 1.56% Iš viso 48.43%

Gram teigiami + Gram neigiami

Acinetobacter sp + Staphylococcus sp 1.56% Grybai

Candida sp 6.25%

Rhodotorula rubra 1.56%

14 junginės svetimkūniai ir kt. Negilios ragenos opos, kai

pažeidžiamas tik ragenos epitelis, turėtų išgyti per 5-7 dienas [13]. Igalaikiai ragenos epitelio defektai gali sukelti ragenos uždegimą, infekciją, vaskuliarizaciją, randus, tirpstančiąją opą, ir net perforaciją[11]. Trauma, progresuojanti paviršinė ragenos opa, ūmus sausasis keratokonjunkytvitas, bakterijų ar grybų infekcijos gali būti gilių ragenos opų priežastys [1]. Opos paprastai pasireiškia senesniems ir dažniau bokserių veislės šunims. Randami paviršiniai negyjantys pažeidimai su suplonėjusiu epitelio sluoksnio keliose srityse pagal

ragenos-odenos sritį (limbus). Liga yra, kaip pamatinės membranos defektas darantis įtaką sukibmui tarp epitelio ir stromos. Prarandama stroma. Pažeidimas dažnai būna komplikuotas antrinės bakterinės infekcijos. Kai kurios bakterijos, ypač Pseudomonas spp., gali suardyti visą stromą per 24val. Liga diagnozuojama fluoresceino testu nustatant pažeisto epitelio plotus. Efektyviam gydymui imamas bakteriologinis ir citologinis mėginiai. Gydymui naudojamos antimikrobinės medžiagos siekiant apsaugoti nuo infekcijos. Naudotini 1% atropino lašai, jei matoma, kad pacientas jaučiasi nekomfortabiliai. Chirurgiškai šalinamas laisvas epitelis [8].

1.2.2 Keratitas

Keratitas, tai dažnai pasitaikanti akių liga, kuri diagnozuojama šunims. Pasireiškia staiga prasidėjusiu akių skausmu, nevalingu mirksėjimu (blefarospazmu), ašarojimu ir fotofobija [1]. Keratitas pirmiausia pasireiškia ties ragenos - odenos riba (limbus) hiperemija ir vaskuliarizacija. Pirminiai ragenos pokyčiai pasireiškia neovaskuliarizacija ir pigmentacija ragenos - odenos srityje ir gali plisti ragenos centro link. Lėtiniais atvejais taip pat būdinga ragenos neovaskuliarizacija, granuliacinio audinio infiltracija į priekinę stromą ir melanocitinių pigmentinių ląstelių proliferacija [14]. Akių ištyrimo metu nustatomi junginės ir ragenos defektai, kurie patvirtinami fluoresceino dažų testu. Negyjančios ragenos žaizdos dažniausiai seklios, netaisyklingos formos. Dažniausiai pasitaiko pas vidutinio ir vyresnio amžiaus šunis.. Gyvūnai jaučia lengvą diskomfortą, kuris gali tęstis kelių savaičių iki mėnesių jei gydymas netinkamas ar netaikomas. Tokiems pakitimams taikomas chirurginis gydymas ir medikamentų terapija. Naudojamos antimikrobinės medžiagos, lubrikantai ir sisteminiai NVNU, galimas atropino 1% naudojimas [1]. Keratitui atsirasti yra daug priežasčių, tokių kaip: mechaniniai pažeidimai, kaip svetimkūniai, bakterinės ar grybelinės infekcijos, cheminiai pažeidimai, veislės predispozicija [15].

15 Paviršiniam keratitui būdinga edema, paviršinis venų įaugimas, granuliacija, randų formavimas ir pigmentacija. Daugelis mikroorganizmų (virusai, bakterijos, grybai, mielės, mikoplazmos) gali sukelti tokią keratito formą. Giliajam keratitui būdingas greitas progresuojantis tankus drumstumas, paviršutiniškas ir gilus kraujagyslių augimas, randų formavimasis [15].

Lėtinis paviršinis keratitas (angl. CSK - chronic

superficial keratitis) arba dar vadinama pannus. Tai

imuninės sistemos liga, kai pažeidžiama viena ar abi akys, tačiau ne visą laiką simetriškai, ragena tampa raudona ir vaskuliarizuota [1]. Neovaskuliarizacija dažniausiai prasideda limbinėje srityje ir plinta ragenos centro link. (žr. 4 pav.) [14]. Liga pasireiškia ragenos vaskuliarizacija ir pigmentacija, tačiau yra neopinė ir neskausminga. Tiriant histologiškai po epiteliu randama limfocitų ir plazmos ląstelių infiltracija. Jei liga negydoma, progresuodama gali sukelti aklumą [8]. Dažnai liga pasireiškia jauniems ir vidutinio amžiaus 1 - 5

metų šunims. Pastebima veislės predispozicija, ypač Vokiečių aviganių, borderkolių ir greihaundų. Tačiau keratitas gali pasireikšti bet kokios veislės šunims. Daugeliu atvejų CSK diagnozei pakankamas klinikinių požymių ir ragenos pakitimų atsiradimas. Tačiau tuomet reikia atmesti pigmentinio keratito, lėtinio sausasojo keratokonjunktyvito, lėtinio dirginimo ir (arba) dirginimo sukelto granuliacinio audinio iš ankstesnių ragenos žaizdų diagnozes [14]. Kai liga paveldima, jos progresas gali būti pristabdytas, tačiau liga negali būti pagydyta. Reikalingas visą gyvenimą trunkantis gydymas ciklosporinu ar vietiniais steroidais [1].

Opinis keratitas klinikiniškai diferencijuojamas į paviršinį opinį keratitą su vietine, paviršine edema ir gilų opinį keratitą su giliomis, komplikuotomis opomis ir generalizuota ragenos edema [15].

Dažniausios paviršinio opinio keratito atsiradimo priežastys: mechaninis dirginimas, toks kaip plaukai, voko ar vokų įvirtimas (entropion) , distichiazė, svetimkūniai, trauma, galimos infekcijos ar ragenos išdžiūvimas dėl nepakankamos ašarų gamybos [1,15]. Giliamjam opiniam keratitui būdingi

minkšti ir pabrinkę opos kraštai, opa įgyja geltonai - žalios spalvos išvaizdą. Pasireiškia ir kiti uždegimo požymiai, tokie kaip blefarospazmas, fotofobija, konjunktyvitas, patinimas, skausmas, gleivingo eksudato gamyba. Be greito reagavimo tokios agresyvios opos gali per vieną ar kelias dienas perforuoti, sukelti panoftalmitą ir dažnai regos ar akies netekimą. Opinis keratitas gali būti gydomas vaistais arba naudojant įvairias chirurgines procedūras, priklausomai nuo ragenos stromos pažeidimų sunkumo [16].

16 Pigmentinis keratitas labai dažnas šunims, bet retas katėms. Jis vystosi kaip chroniško nestipraus dirginimo rezultatas ir paplitęs tarp brachicefalinių veislių, tokių kaip mopsai, prancūzų buldogai, pekinai. [1]. Paviršinis ragenos pigmentcijos rezultatas yra melanino kaupimasis ragenos

epitelyje ar ragenos stromoje. Pigmento nusėdimas ragenos paviršiuje atsiranda po sudirginimo arba lėtinio ragenos uždegimo. Uždegimo priežastys įvairios, įskaitant distichiazę, ektopiją, trichiazę, nepakankamą ašarų gamybą ir neurologinės vokų funkcijos sutrikimą [17]. Gydoma secifiškai pagal etiologinę priežastį [8]. Pašalinus žalojančią priežastį, kaip: voko įsivertimas (entropion), blakstienos augančios netipinėje vietoje (ectopic cilia) ar sausasis keratokonjunktyvitas KCS, pristabdomas pigmento nuosėdų nusėdimas [1].

1.2.3 Lėtinis sausasis keratokonjuntyvitas

Lėtinis sausasis keratokonjuntyvitas (KCS - keratoconjunctivitis sicca). Tai dažnai pasitaikantis sutrikimas. Nustatyta, jog KCS yra ašarų plėvelės vandeninės dalies trūkumas. KCS kliniškai pasireiškia tąsiomis tirštomis gleivėmis, konjuntyvitu, daugiausia, lėtiniais atvejais keratitu ir ragenos opomis [8]. Ragenos epitelis įgauna sausai atrodančią, neblizgią išvaizdą, gali hipertrofuoti [6]. Ragenos epitelis tampa vaskuliarizuotas, pigmentuotas ir keratinizuotas. Lėtinio KCS atveju ragenos epitelis gali sustorėti nuo normalaus 5 sluoksnių lastelių iki 30 sluoksnių ląstelių. Ragenos opos atsiranda išsausėjus ragenos epiteliui arba dėl mechaninio konjunktyvos ir vokų dirginimo. Opos paprastai atsiranda ragenos centre. Atsiradus antrinei infekcijai jos didėja ir gilėja, o netaikant tinkamo gydymo ragena gali perforuoti. Laikinam simptomų mažinimui dažnai naudojami vietiniai antibiotikų ar atibiotikų-steroidų lašai ir tepalai. KCS atveju būdinga, jog Širmerio ašarų testo juostelė sušlampa mažiau nei 10 mm/min. [8]. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir Širmerio ašarų testo rezultatais [6]. STT graduotos juostelės sudrėkimo per 1 min vertinimas: > 15 mm/ min = normali ašarų sekrecija; 11 – 14 mm/ min = prasidedantis ar subklinikinis KCS; 6 – 10 mm/ min = vidutinis ar lengvas KCS; ≤ 5 mm/ min = sunkus KCS [5].

1.2.4 Ragenos erozija

17 sumažėjusio mirksėjimo ir ašarojimo lėtėja epitelio

dauginimasis, migracija ir sukibimas.Tingios epitelio opos paprastai yra centrinės ar paracentrinės. Tingios opos turi būti valdomos įvairiais būdais, taikant ne vieną nuoseklią terapiją. Kai gydymas nepasiteisina per numatomą laiką, turi būti iš naujo vertinama, siekiant įsitikinti, kad nebuvo praleistos mechaninės ragenos pažeidimo priežastys [18].

1.2.5 Ragenos distrofija

Tai bilateralinis degeneracinis metabolinis sutrikimas. Pasireiškia dažniausiai ragenos centre ir

kaupiasi kaip kristalinės cholesterolio arba kitų lipidų nuosėdos [15]. Ragenos distrofijos gali būti skirstomos pagal: pažeistą ragenos dalį (epitelis, stroma, endotelis), pagal pažeistą ragenos sritį (centrinė, paracentrinė, limbalinė), pagal galimas priežastis (pirminė/ paveldėta, antrinė). Ragenos distrofija gali pažeisti epitelį, enotelį, tačiau dažniausiai kliniškai pasireiškia stromos distrofija. Ragenos degeneracijos dažniausiai yra antrinės kilmės sąlygotos kitų akių ligų arba sisteminių sutrikimų. Ragenos epitelio distrofijos dažniausiai pasitaiko dėl nuolatinės ragenos erozijos. Ragenos stromos distrofijos pasireiškia kaip baltos sąnašos skirtingame stromos gylyje, dažniausiai bilateraliai. Gydymas paprastai nėra būtinas, nebent sutrinka regėjimas arba sąnašos pradeda dirginti. Endotelio distrofijos rezultatas pasireiškia kaip ragenos edema. Pasitaiko seniems šunims, ypač Bostono terjerams ir Chihuahua veislių šunims. Pažeidimas dažniausiai būna vienpusis ir ilgainiui tampa bilateralinis [8]. Patologiškai sumažėja endotelio ląstelių skaičius, jos padidėja dydžio atvžilgiu, pakeičia savo įprastą formą. Kliniškai pastebima ragenos edema. Susidaro epitelio pūslės iš vandens, kuris kaupiasi po ir pačiame epitelyje. Pūslėms plyšus susidaro ūmios paviršinės opos, kurios lėtai gyja, gyvūnas gali apakti. Diagnozuojama atmetant kitus ragenos epitelio pažeidimus, tokius kaip: trauma, uveitas, toksinis vaistų poveikis ar glaukoma. [18].

1.2.6 Ragenos sekvestras

Dažniau pasitaiko brachicefalinių veislių katėms: Persų, Himalajų, Birmos. Epitelio defektai su priežasčių įvairove gali sukelti ragenos sekvestrą. Tai rusvai juodos apnašos ar nuosėdos, paprastai centrinės ar paracentrinės lokalizacijos ir stimuliuoja vaskuliarizaciją. Pažeidimas gali būti skausmingas ir kartais binokuliarus. Jis gali prasidėti vienoje vietoje, kaip maža, paviršutiniška rusvai juodų apnašų dėmė ir greitai progresuoti [18]. Tiksli sekvestro priežastis nėra žinoma, tačiau būdinga stromos kolageno degeneracija ir rudos spalvos pigmentinių dėmių nusėdimas [6]. Sekvestras dažniausiai paveikia ragenos stromą, bet gali apimti ir Descemeto membraną. Ilgalainiui, sekvestras

18 tampa tankesnis, būdinga rangenos neovaskuliarizacija ir edema [19]. Sekvestras formuojasi ragenos opos dugne, kai medikamentinis gydymas nepasiteisina. Gydymui reikalingas chirurginis sekvestro pašalinimas. Naudojant ragenos - odenos ar ragenos - konjunktyvos transplantantus sumažėja randėjimo tikimybė [20].

1.2.7 Dermoidas

Tai epidermio ir dermos audinio nenormali lokalizacija (žr. 6 pav.). Pasitaiko gan retai ir yra reta ragenos opų priežastis [5]. Dermoidas gali paveikti akių vokus, junginę, trečiajį voką ir rageną. Pastebėta veislės predispozicija. Dermoidas dažniau pasitaiko tokių veislių šunims, kaip vokiečių aviganiai, basetai, taksai ir velso korgiai [21]. Nors sutrikimas gali pasireiškti ir kitų rūšių gyvūnams. Šunims dažniausiai pažeidžiamas smilkininis ragenos

- odenos (limbus) srities šonas [22]. Dermoidai susideda iš daug odos elementų, tokių kaip: epidermis, derma, riebalinės liaukos, plaukų folikulai, plaukai. Jie yra beveik visada padengti plaukais [21]. Augantys plaukai ant dermoido paprastai yra ilgi ir yra linkę žaloti rageną, plaukiodami ant ašarų plėvelės [7]. Dermoido sukeliamas dirginimas gali paveikti akies ar akių vokų funkcijas. Chirurgiškai išpjaunamas dermoidas,o po operacijos būtina itin prižiūrėti žaizdą [22].

1.2.8 Distichiazė

19 Kai kuriais atvejais, kai blakstienos yra labai minkštos, nesimato jokių simptomų. Kitais atvejais distichijos dirgina akis ir sukelia uždegimą,

akių ašarojimą ir skausmą. Dėl skausmo akis būna užmerkta. Pastebimas junginės paraudimas, blefarospazmas. Jei pažeidžiama ragena gali atsirasti ragenos opa. Paveikta ragenos dalis dažnai būna edemiška, melsvo atspalvio ir gali atrodyti mažiau blizgi. Lėtos ar chroniškos distichiazės pasekoje, dažnai susidaro ragenos randai, hiperpigmentacija arba ragenos neovaskuliarizacija. Diagnozė dažniausiai nustatoma nustatant blakstienas iš meibominės liaukos angos. Reikia atlikti kruopščią akių apžiūrą, akių

biomikroskipiją, įskaitant ragenos dažymą fluoresceinu ir ašarų sekrecijos laipsnio vertinimą. Kai kuriems atvejais reikia vietinių anestetikų, kad būtų galima sumažinti intensyvų diskomformtą ir atidžiai ištirti audinius aplink akis [24].

1.2.9 Kitos priežastys sukeliančios ragenos opas

Ragenos trauma. Ragenos traumos dažniau pasitaiko katėms nei šunims. Katėms pasitaikančios ragenos traumos. Dažniausiai kovojant katės susižaloja nagais ir dėl patirtų sužalojimų yra didelė infekcijos rizika [7]. Paprastai pasitaiko įdrėskimas ar ibrėžimas, kuris diagnozuojamas fuoresceino testu. Gydymui naudojamas atropinas ir vietinės antimikrobinės medžiagos [8].

Svetimkūniai. Tai gali būti plaukai, blakstienos, smėlio, daiktų dalelės ar bet kas kas gali patekti į akį ir ją mechaniškai dirginti. Dirginimo pasekoje gali atsirasti ragenos opa. Pasitaiko rečiau katėms, nei šunims, tačiau gydymas yra panašus. Svetimkūnio pašalinimas turėtų būti atliekamas kuo greičiau ir taikant bendrąją nejautrą, je nėra galimybės be nejautros [25].

Voko įvirtimas arba entropija (entropion). Entropija akies vokų liga, kai apatinis arba viršutinis vokas įsiverčia į akies vidų. Ši akių vokų liga yra nepageidautinas paveldimas požymis, paprastai lydimas skausmo ir akių ašarojimo dėl blakstienų ar išorinių akių vokų plaukų sukeliamo ragenos dirginimo. Ragenos opos gali būti kaip entropijos pasekmė. Dirginimas gali sukelti stiprų skausmą, regos sutrikimą dėl ragenos randėjimo ir visos akies uždegimą, kuris gali privesti prie akies obuolio pašalinimo kitaip enukleacijos (angl. enucleation) [26]. Ragenos pažeidimas sukeltas įvirtusio voko pasitaiko dažniau šunims nei katėms, ypač brachicefalinėms veislėms. Dažniausia voko įvirtimo pasekmė būna chroniškas blefarospazmas. Laikui bėgant įvirtusiam vokui reikalingas chirurginis gydymas [25].

Glaukoma paprastai yra susijusi su sumažėjusiu vandeninės terpės (aqueous humor) ištekėjimu per priekinės kameros oridokornealinį - rainelės ir ragenos kampą. Diagnozuojant glaukomą

20 atliekama tonometrija, oftalmoskopija ir gonioskopija. Tonometrijos metu matuojamas intraokulinis spaudimas, jo padidėjimas būdingas glaukomai (> 25 mmHg šunims ir > 27 mmHg katėms). Oftalmoskopijos metu dėl padidėjusio intraokulinio spaudimo galima nustatyti tinklainės (retina) ar optinio disko pažeidimus. Glaukomai būdingas ryškiai padidėjęs akispūdis lygio, išsiplėtęs vyzdys, ragenos edema, kietas akies obuolys pūslelės ir opos. Susidaro kraujagyslės, pamatinės membranos įtrūkimai, ragenos uždegimas [27].

1.3 Ragenos opų diagnostika

Klinikinis tyrimas - išsamus akies tyrimas turėtų būti pradedamas atsižvelgiant į ligos anamnezės duomenis, ankstesnes ligos ar traumas, naudotą gydymą, jo efektyvumą. Svarbi visa informacija apie pacientą galinti būti susijusi su esama problema. Daugybė oftalmologinių problemų gali būti susijusios su amžiumi arba yra būdingos tam tikroms veislėms ir gali būti paveldimos kilmės, kaip pannus vokiečių aviganių veislės šunims [28]. Atliekant pirminę akių apžiūrą būtinas eiliškumas, norint tiksliai įvertinti gyvūno būklę. Pirmiausiai surenkama detali anamnezė, o tuomet atliekamas klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu radus tam tikros sistemos pakitimus, jai skiriamas ypatingas dėmesys. Pirminė akių apžiūra turi būti atliekama per atstumą. Stebima paciento reakcija i aplinką, elgesys, kūno padėtis. Po jos seka akių apžiūra iš arti. Norint tinkamai atlikti akių apžiūrą svarbi tinkama paciento fiksacija. Pacientas fiksuojamas, akių lygyje su gydytoju. Svarbi patalpa, kuri būtų uždara, lengvai pritemdyta ir nekelianti streso. Reikalingas fokusuotos šviesos šaltinis nukreiptas akies linkme, bei padidinimas. Esant vienos akies pažeidimui, svarbu lyginti sveikos akies audinius su pažeistos akies audiniais. Daugumą akių pažeidimų galima pamatyti ir nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai t.y. nuoseklaus akių tyrimo metu, prietaisų bei testų pagalba, kas gali padėti nustatyti greitą ir tikslią diagnozę [4]. Diagnostiniams tyrimams naudojami vietiniai anestetikai yra 0.5% proparakainas, 0.5% tetrakainas ir 0.4% oksibuprokainas. Lašas anestetiko sukelia ragenos anestezija per 30 sekundžių ir veikia apie 10 - 20 minučių. Konjunktyvos nejautrai pasiekti gali reikėti keletos lašų, lašinant 30 sekundžių intervalais. Uždegimiškos, vaskuliarizuotos ragenos apmarinimas yra sunkesnis. Vietiniai anestetikai turėtų būti naudojami tik diagnostikos tikslais. Naudojant pakartotinai, šie junginiai turi toksinį poveikį į rageną, kuris veda keratito ir pablogėjusio žaizdų gijimo link [29].

1.3.1 Oftalmologinis tyrimas

21 lokalizacija, jų išsikišimas, kaip egzoftalmas (exophthalmus) - akies obuolio pasislinkimas į priekį, endoftalmas (endophthalmus) – akies obuolio pasislinkimas giliau akies orbitos ar akies obuolio išdidėjimas (buphthalmus). Tai gali suteikti informaciją apie bendrą gyvūno sveikatos būklę ir regėjimo aštrumą. Svarbu apžiūrėti išskyras iš akių, kurios gali būti skaidrios, vandeningos, gleivėtos, pūlingos ir kt. Akių skausmas gali pasireikšti blefarospazmu, galvos slėpimu, padidėjusia ašarų sekrecija, fotofobija, akys gali būti užmerktos [4].

22 sergantys glaukoma turi vidutiniškai išsiplėtusius vyzdžius ir prastą atsaką į PLR testą palyginti su normaliomis akimis. Padijėjęs intraokulinis spaudimas gali apriboti vyzdžio susitraukimą tiriant tiesioginiu PLR testu [33].

Apžiūra tamsioje patalpoje. Vyzdžių reakciją į šviesą reikia ištirti ir tamsiame kambaryje, nes kai kurios akies anomalijos gali būti pastebėtos skirtingo apšvietimo patalpoje (pvz. Hornerio sindromas). Akių ligų diagnostika atliekama ir instrumentiniais tyrimais, kaip biomikroskopija, oftalmoskopija. Akių biomikroskopijai naudojamas instrumentas biomikroskopas su plyšine lempa (angl. slit-lamp biomicroscope). Šis instrumentas yra binokulinis mikroskopas su besisukančiu, keičiamu šviesos šaltiniu. Biomikroskopo apšvietimas, jo ryškumas ir kampas gali būti keičiami. Biomikroskopas turi kobalto mėlynumo filtrą, kuris gali būti naudojamas STT tyrimui vertinti. Tiriant biomikroskopu gyvūnas turi būti fiksuojmas. Mikroskopas tyrėjo laikomas apie 7 – 10 cm atstumu nuo gyvūno galvos, apžiūrima akis. Šiuo instrumentu galima apžiūrėti akių vokus , ašarų angeles, junginę (conjuctiva) ,rageną (cornea), odeną (sclera), priekinę kamerą (anterior chamber), rainelę (iris), vyzdį (pupil) [34]. Naudingas tyrimo metodas yra tiesioginė oftalmoskopija, atliekama per atstumą. Laikant gyvūną per atstumą , žiūrint per oftalmoskopą patamsėjimai ar kitos anomalijos regimojoje akies dalyje gerai matomi tokie kaip: skirtingų dydžių vyzdžiai, katarakta, atšokusi tinklainė ir kitos. Tiesioginės oftalmoskopijos tyrimas kartojamas tamsioje patalpoje, kad vyzdys būtų pakankamai išsiplėtęs. Pritemdytoje patalpoje reikėtų atlikti akių apžiūrą fokusuota šviesa, naudojant tiesioginio oftalmoskopo padidinimą (lešį nustatyti nuo +10 iki +20). Padidinimas naudojamas siekiant įvertinti pažeidimus esančius ragenoje, priekinėje ir užpakalinėje kameroje, lęšyje ar stiklakūnyje, trečiąjame voke, junginėje, ašarų latake, rainelėje. Galima atlikti ir akies dugno apžiūrą, tačiau tą galima atlikti į akį įlašinus tropicamido (0,5% ar 1%) ir palaukus 15 - 20 minučių. Tiriant gydytojas apžiūri gyvūno dešinę akį savo dešine akimi, o kairę gyvūno akį savo kaire akimi. Naudojant tiesioginį oftalmoskopą, lęšio ratukas nustatomas ant 0 ir laikant arti akies reguliuojamas oftalmoskopas, kol bus aiškiai matomas dugnas. Esant pažeidimams dugne, dugno plotas gali būti apžiūrimas naudojant apie 20 kartų padidinimą [28].

23 galvos, o kita ranka Tonopen tonomertą galiuką pridėti prie ragenos. Plokščiasis Tonopen galiuko paviršius turi būti laikomas lygiagrečiai ragenos paviršiui. Daugumos gyvūnų normalus intraokulinis spaudimas yra tarp 15 ir 25 mmHg. Skirtumas tarp akių neturėtų viršyti 8 mmHg [4]. Šunų intraokulinis spaudimas varijuoja tarp 15 ir 18 mmHg, o kačių tarp 17 ir 19 mmHg [5]. Tai svarbus tyrimo metodas norint diferencijuoti pagrindines akių ligas, kurių vienas iš pirmųjų simptomų – paraudusios akys, kurių priežastis gali būti uveitas ir glaukoma. Siekiant tonometrijos pagalba stebėti ligos progresavimą ir užtikrinti tikslų akispūdžio nustatymą, svarbiausia, pacientus kas kartą tikrinti tuo pačiu matavimo prietaisu [29]. Prieš matuojant akispūdį galima ant ragenos užlašinti lašą anestetikų [35].

Širmerio ašarų testas. Širmerio ašarų testas (angl.

Schirmer tear test – STT) turėtų būti atliekamas

pradžioje kitų oftolmologinių diagnostinių tyrimų. Širmerio ašarų testui naudojamos standartinės graduotos milimetrinės juostelės (žr. 8 pav.), kurios gali būti impregnuotos mėlynais dažais. Juostelė dedama pusėje į junginės maišelį ir paliekama 1 minutei [5]. Šiuo testu vertinama tik vandeninė ašarų dalis, o ne lipidinė ir gleivininė dalys. Testas atliekamas prieš lašininant

betkokius skysčius į akį [29]. Testas vertinamas kiekybiniu požiūriu iškarto po juostelės išėmimo. Normaliai suaugusio šuns ašarų sekrecijos vertės, vertinant juostelės sušlapimą, varijuoja nuo 18.64 ± 4.47 mm/min iki 23.90 ± 5.12 mm/min. Kai vertinama juostelė, kurios vertė yra mažesnė nei 5mm/min laikoma, jog tai sausojo keratokonjunktyvito KCS diagnozė. Normaliai suaugusios katės ašarų sekrecijos vertės varijuoja nuo 14.3 ± 4.7 mm/min iki 16.92 ± 5.73 mm/min [5]. Nustatytos mažos ašarų sekrecijos vertės turėtų būti vertinamos kartu su klinikiniais požymiais, tokiais kaip: ragenos opos, gleivių išskyromis prieš patvirtinant sausojo keratokonjunktyvito diagnozę [29].

Bakteriologinis tyrimas ir citologinis tyrimas. Ragenos citologinis tyrimas ir antimikrobinių medžiagų jautrumo testas yra naudinga papildoma diagnostika. Citologiniam tyrimui imamas mėginys nuo ragenos ir konjunktyvos ant objektinio stiklelio. Mėginys citologiniam tyrimui turi būti paimamas atsargiai, nuo pažeistos vietos krašto, dažyti galima GRAM dažais. Mėginį galima imti pritaikius vietinę nejautrą su proparakainu 0.5% ar tetrakainu 0.5% [25]. Mėginys yra įvertintas dėl bakterijų kultūrų buvimo ar nebuvimo, bakterijų tipo, kaip gram-teigiamos arba gram-neigiamos, lazdelės arba kokai ir uždegiminių ląstelių, ypač neutrofilų (limfocitų, plazmos ląstelių ir eozinofilų) [13]. Infekcinio keratito ir tirpstančių ragenos opų gydymui naudojamas bakterijų kultūrų auginimas specialiose mitybinėse terpėse, taip pat nustatomas bakterijų jautrumas tam tikroms antimikorbinėms medžiagoms [36]. Tepinėliai iš pažeistos akies pristatomi laboratorijai transportinėje terpėje [25]. 8 pav. Širmerio ašarų testas

atliekamas šuniui [5].

24 Testas atliekamas visais ragenos išopėjimo atvejais apimant ir stromos opas. Rezultatai leidžia geriau parinkti antimikrobinius vaistus. Šunims ir katėms bakterijos paprastai aerobinės. Testas turėtų būti atliekama prieš naudojant bet kokius preparatus ar vaistus, įskaitant vietinius anestetikus, nes jie gali slopinti bakterijų augimą. Vokai turėtų būti švelniai išplečiami ir tamponas turi būti liečiamas išopėjimo srityje, suvilgant visas transportinės terpės tampono puses. Svarbu neliesti akies vokų kraštų su tamponu. Vertinant gautus rezultatus iš laboratorijos svarbu žinoti, kad akyje yra saprofitinė bakterinė ir grybelinė mikroflora. Flora gali kisti priklausomai nuo sezono ir regiono. Dažniausiai bakterijų izoliatai iš infekuotų opų yra Pseudomonas spp. ir Staphyllococcus aureus [36].

Fluoresceino testas. Veterinarinėje oftolmologijoje dažniausiai naudojami sodos fluoresceino ir Bengalijos rožinio dažai. Fluoresceino dažai yra hidrofiliški ir lipofobiški, prieinami kaip šarminis tirpalas nuo 0,5% iki 2,0% koncentracijos arba impregnuotomis popierinėmis juostelėmis. Fluoresceino dažai naudojami aptikti ragenos ir konjunktyvos pakitimus, vandeninio skysčio nuotėkiui ir ašarų - nosies (nazolakrimalinių) latakų praeinamumui įvertinti. Visos raudonos, uždegimo apimtos, skausmingos ar su įtariamu sausuoju keratokonjunktyvitu akys turėtų būti reguliariai tikrinamos fluoresceino testu, kadangi tai gali būti susiję su ragenos išopėjimu. Ragenos vientisumas ir junginės pažeidimai vertinami fluoresceino dažų pagalba. Užlašinti fluoresceino dažai ant junginės pasiskirsto per ragenos ir junginės paviršius. Esant ragenos epitelio opai dažai sugeriami ragenos stromos, tačiau nenudažo sveiko ragenos epitelio ir descemento membranos. Fluoresceino dažai taip pat nudažo junginės opas ir įbrėžimus. Naudojant tiesioginį oftalmoskopą ar plyšinės lempos biomikroskopą su kobalto mėlynumo filtru padidėja fluorescencija ir palengvėja opų nustatymas [5]. Fluoresceinas nuteka ašarų latakais ir jį galima matyti švervėse. Toks nutekėjimas šnervėmis laikomas teigiamu Jones testu ir parodo nazolakrimalinių latakų praeinamumą. Kita fluoresceino dažų naudojimo priežastis yra Seidel testas, kurio metu aptinkamas vandeninės terpės

(aqueous humour) nuotėkis per gilią rageos žaizdą. [37].

25 reikalui fluoresceino ir Bengalijos rožinio testai gali būti naudojami kartu vienu metu, kadangi dažymo savybės yra skirtingos ir dažai nesimaišo [5].

Rentgenografija. Atliekama norint įvertinti orbitos kaulų patalogijas, svetimkūnius, įskaitant lūžius, osteolizę ar osteoproliferaciją. Rentgenologiškai galima įvertinti ir kaukolės struktūras, kurios ribojasi su orbita, įskaitant sinusus, nosies ertmę, viršutinį žandikaulį ir jo dantis. Tiksliai pažeidimo lokalizacijai nustatyti reikalingas dviejų statmenų vienas kitam vaizdų nuotraukų [5].

Echoskopija. Echoskopuojama zondu tiesiai ant ragenos paviršiaus, naudinga stebint navikinius procesus akyje, svetimkūnių stiklakūnyje nustatyme, kataraktos diagnozavime,esant lęšiuko liuksacijai arba subliuksacijai [5].

1.4 Gydymas

26 2 lentelė. Akių ligoms gydyti naudojami antibakteriniai vaistai ir jų antibakterinis aktyvumas [41].

Vaistas Efektyvūs Neefektyvūs

Fluorochinolonai

Ciprofloksacinas Ofloksacinas Levofloksacinas

Prieš daug Gram- ir kai kurias Gram+ bakterijas

Prieš daug Gram+ bakterijų

Aminoglikozidai Neomicinas Gentamicinas Tobramicinas

Prieš daug Gram- ir kai kurioms Gram+ bakterijoms Gram+ bakterijoms, efektyvumas ženkliai mažesnis Cefalosporinai Cefotaximas Ceftazidimas Cefuroksimas

Prieš daug Gram- ir kai kurioms Gram+ bakterijoms

Prieš daug Gram+ bakterijų

Sulfanilamidai Sulfacetamidas Prieš daug Gram- ir Gram+ bakterijų Neisseria spp., Pseudomonas aeruginosa, daugeliui Staphilococcus spp.

Penicilinai Oksacilinas Gram+ bakterijoms Gram- bakterijoms

Kiti antibiotikai

Fuzidino rūgštis Prieš daug Gram+, ypač

Staphilococcus spp.

Gram- bakterijoms Cloramfenikolis Prieš daug Gram+ ir

Gram- bakterijų

Pseudomonas aeruginosa

Tetraciklinas Prieš daug Gram+,

Clamidia spp. Nenurodyta Eritromicinas Prieš daug Gram+

bakterijų

Didina

Staphilococcus spp.

atsparumą

Sisteminės antimikrobinės medžiagos naudojamos tuo metu, kai su ragenos pažeidmu lygiagrečiai yra ir kiti pažeidimai ar įvykus pilnai perforacijai. Iš sisteminių antimikrobinių medžiagų naudojami tetraciklinai ir fluorochinolonai. Antimikrobinės medžiagos naudojamos į junginės maišelį skiriamos kai yra sunkios ragenos infekcijos. Antimikrobiniai vaistai, tokie kaip chloramfenikolis ar tetraciklinai daro įtaką randėjimui, dirginimui ar granuliomos susidarymui, todėl jų naudojimo reikėtų vengti [25].

27 serumu nei farmaciniais ašarų pakaitalais. Klinikiniai tyrimai parodė sėkmingą serumo naudojimą sunkiais sausų akių kaip, KCS ir nuolatiniais epitelio defektų atvejais [42].

Kai daugelis ragenos pažeidimų atvejų yra gydomi medikamentiškai, kartais reikia taikyti ir chirurginę intervenciją. Gydymas taikomas, kai prarasta du trečdaliai ar daugiau ragenos gylio, kai opa greitai progresuoja, kai nėra teigiamo atsako į medikamentinį gydymą ar kai gijimas apsunkintas dėl nepakankamos ašarų gamybos. Esant plėštiniams ragenoms pažeidimams ragena gali būti tiesiogiai susiūta tuomet, kai tai nėra ragenos deficitas ir kai ragenos kraštai yra tvirti tiek, kad išlaikytų siūles. Susiūta ragenos vieta gali būti padengta konjunktyvos transplantantu, kai kyla abejonių dėl akių užsimerkimo ar galimos infekcijos [20]. Dažniausios būklės kai reikia atlikti chirurgines operacijas yra: perforacija, plėštinės ragenos žaizdos, kai opa gilesnė daugiau nei 50% stromos gylio, tirpstančios opos ar kai nepasiteisina medikamentinis gydymas [12].

1.4.1 Ragenos opa

28 Paviršinėms ragenos opoms gydyti skiriami plataus spektro vietiniai antimikrobinių vaistų lašų ar tepalo forma 4 kartus per dieną. Gilioms opoms naudojamas 1% atropinas ir vietinės antimikrobinės medžiagos, remiantis jautrumo antibiograma [8]. Jei pasireiškia greitas stromos netekimas ir opa intensyviai progresuoja skiriama vietinio poveikio antimikrobinių vaistų terapija (kas 1 - 2 val.) ir plataus spektro antimikrobiniai vaistai, veikiantys gramneigiamas lazdeles, tokias kaip Pseudomonas

aeruginosa, ir gramteigiamus kokus, tokius kaip Staphylococcus ir Streptococcus spp., kol laukiama

bakterinio jautrumo antimikrobinėms medžiagoms testo rezultatų. Galima monoterapija su plataus spektro antimikrobiniu vaistu, kaip fluorochinolonas (pvz., ciprofloksacinu, ofloksacinu), kombinuota terapija su aminoglikozidu (pvz. tobramicinu), cefalosporinu (pvz., cefazolinas) ar skiriama trejų antibiotikų terapija [5]. Gilioms ragenos opoms taikomi antimikrobiniai vaistai lašų ar tepalo forma. Pirmas 24 valandas aplikuojant į junginės maišelį kas 4 valandas, vėliau kas 4 - 6 valandas iki išgijimo. Jei gijimas nebeprogresuoja, tuomet naudotus antimikrobinius vaistus reikia pakeisti į stipresnius ir aplikuoti į junginės maišelį kas 4 - 6 valandas. Galimas pasirinkimas vietinio poveikio fluorochinolonas, levofloksacinas arba ofloksaciną, ciprofloksacinas. Skiriamas vietinio poveikio 1% atropinas akių lašų forma skausmui mažinti, naudojamas kas 24 – 72 valandas. Naudojami ir ašarų pakaitalai aplikuojami į akį 4 karus per dieną [12]. Siekiant išvengti infekcijos, serumo negalima laikyti švirkšte didesniame, kaip vieno ml tūryje. Buteliuke gali būti laikomas apie 2 dienas Serumas gali būti lašinamas į akį tiesiai iš švirkšto. Lašinimo į akį dažnumas galimas nuo aplikacijos į akį kas 30 minučių iki 8 kartų per dieną. Kai įtariama tirpstančioji opa (melting ulcer), rekomenduojama stipriai vartoti antiproteinazę ir antikoligenazę, kad būtų išvengta tolimesnio stromos praradimo. Veterinariniam oftalminiam vartojimui galima naudoti kelis antiproteinus. Tai yra N-acetilcisteinas (NAC), dinatrio etilendiamino tetraacto rūgštis (EDTA), geriamieji tetraciklinai ir autologinis serumas [45]. Gilios ragenos opos, kurios yra apie 2 mm skersmens ir didesnės, bei pažeidžia daugiau kaip 75% ragenos storio turėtų būti gydomos chirurgiškai jas užsiuvant. Procedūra priklauso nuo opos dydžio, vietos, progresavimo gydytojo patirties ir chirurginės įrangos [18].

1.4.2 Keratitas

29 į junginės maišelį 4 - 6 kartus per dieną, vitamino A aliejus aplikuojamas į akį 4 kartus per dieną ir 1% atropino lašai aplikuojami į akį 2 - 4 kartus per dieną [15]. Atropino naudojimas galimas siekiant sumažinti krumplyno spazmus ir padidinti akių komfortą [1]. Nekomplikuotos ragenos opos gali išgyti per 8 - 10 dienų po to, kai pašalinama opas sukėlusi priežastis [12].

Galima atlikti keratotomiją (angl. keratotomy) arba keratektomiją (angl. keratectomy), kai chirurgiškai

pašalinamas paviršinis nekrotizavusios ragenos sluoksnis. Ragenos aktyvacija turi būti atliekama tik esant paviršinėms opos ir chroniškoms epitelio erozijoms. Procedūros kontraindikuotinos labai infekuotoms ir gilesnėms opoms. Tinklelinė keratotomija (žr. 9 pav.) atliekama naudojant 0,45 mm kateterio adatą. Adata brėžiama per visą defekto

paviršių ir vieną milimetrą per sveiką epitelį. Įbrėžimai atliekami vieno milimetro atstumu per visą pažeidimą. Po to įbrėžimai kartojami per defektą ir 1 mm per sveiką epitelį 90 laipsnių kampu pirminiams įbrėžimams [12].

Giliajam opiniui keratitui tikslinga atlikti bakteriologinį ir antimikrobinių medžiagų jautrumo tyrimą. 6 - 8 kartus per parą skiriamas acetilcisteinas ir pagal antimikrobinių medžiagų jautrumo testą

parenkami antimikrobiniai vaistai, tokie kaip neomicinas, polimiksinas ir (arba) gentamicinas. Skiriami 1% atropino lašai aplikuojami į akį 6-8 kartus per dieną. Jei gydymas yra veiksmingas, klinikinių požymių sunkumas greitai mažėja. Opos kraštas tampa apvalesnis ir mažiau patinęs, o fluoresceino testas tebėra teigiamas tik opos dugne [12].

Esant pigmentiniam keratitui medikamentinis gydymas skiriamas pašalinus pirminę pigmentinio keratito priežastį, kaip: ektopinė blakstiena (ectopic cilia), voko įvirtimas (entropion) , KCS. Iš medikamentų skiriamas 1% arba 2% ciklosporino tepalas, kuris aplikuojamas į junginės maišelį kas 12-24 valandas. Reikalingas ilgalaikės trukmės palaikomasis gydymas [12].

30 skiriami geriamieji kortikosteroidai. Ilgai naudoti kortikosteroidų nepatartina dėl galimos antrinės bakterijų, grybelių ar virusų infekcijos. Skiriamas imunosupresantas – vietinio poveikio 0,2% ciklosporinas tirpalo arba tepalo forma, aplikuojamas du kartus per dieną į junginės maišelį [12]. Liga nėra išgydoma, bet ją galima kontroliuoti. Kartais esant tokioms būklėms reikalingas chirurginis gydymas, kurio metu pašalinamas pigmentas ir atstatomas regėjimas [1].

1.4.3 Kitų akių ligų gydymas

Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas. Gydymui naudojami: ciklosporinai A, kurie skatina ašarų sekreciją, ašarų pakaitalai, vietiniai kortikosteroidai – pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu, tačiau esant ragenos opoms svarbu vertinti jų būklę, kadangi kortikosteroidų poveikyje gali sustiprėti bakterijų poveikis ir lėtėti ragenos žaizdų gijimas. Vietinės antimikrobinės medžiagos nėra būtinos, nebent yra ragenos išopėjimas, todėl skiriami antrinės infekcijos prevencijai [8]. Naudojamas takrolimuso 0,02 - 0,03% ar ciklosporino 0,2% tepalas, taip pat galima naudoti tirpalą, kurio koncentracija yra 2%. Tepalą ar lašus aplikuoti į akį 2 - 3 kartus per parą. Kai pasireiškia paviršinių akies struktūrų uždegimas, reikia taikyti trumpalaikę vietinių kortikosteroidų ir antimikrobinių medžiagų terapiją. Deksametazonas su neomicinu ir polimiksinu B 2 - 3 kartus per dieną 2 - 3 savaites. Būtina naudoti ir dirbtines ašaras. [47]. Jei medikamentinis gydymas nepasiteisina, reikia taikyti chirurginį. Taikoma seilių latakų perkėlimo (angl. parotid duct transposition – PDT) operacija. Taip pat galima taikyti ir keratotomijos procedūrą [48].

Ragenos erozija. Gilioms ragenos opoms skiriamas vietinis plataus spektro antibiotikas

aplikuojamas kas 8 valandas ir 1% atropinas akių lašų forma , kas 24 - 72 valandas. Skiriama atitinkamai antrinės bakterinės infekcijos prevencijai ir

skausmui kontroliuoti. Karprofenas - 2,2 mg/kg PO kas 12 valandų, 5 - 7 dienas, siekiant pagerinti komfortą.

In-vitro tyrimais pastebėta, jog lokalaus poveikio

tetraciklinų vartojimas buvo susijęs su padidėjusiu indolentinių opų gyjimu. Kontraindikuoti vietiniai kortikosteroidai. Gydomus pacientus reiktų apžiūrėti kas 5 – 7 dienas [12].Galimas laisvo, pažeisto epitelio pašalinimas naudojant sausus medvilninius ar vatos

krapštukus (angl. debridement). Ragena vietiškai anestezuojama ir nudažoma fluoresceino dažais. Pažeistas epitelis šalinamas 1 - 2 mm atstumu už fluoresceino dažų ribos. Epitelio pašalinimą galima kartoti 7 - 14 dienų intervalais, o gyjant ragenos opai kiekvienos procedūros metu pašalinamo epitelio kiekis turi sumažėti (žr. 10 pav.). Taip pat gali būti atliekamas prietaisu su deimantine galvute, skalpelio peiliukais, mentelėmis ar žnyplėmis. Tyrimais įrodyta, kad naudojant šią procedūrą,

31

visiškas pagijimas ir gijimo laikas atitinkamai varijuoja iki 20% pasveikusiųjų per 14 dienų ir iki 84% pasveikusiųjų per 23 dienas [5].

Ragenos distrofija. Gydymui, maiste mažinimas sočiųjų riebalų kiekis. Tai padeda sustabdyti

kristalinių lipidų nuosėdų atsidėjimo procesą. Sunkesniais atvejais yra galimybė atlikti keratektomiją (keratectomy) arba, išskirtiniais atvejais, ragenos transplantaciją. Gilesnių distrofijų atveju edemai mažinti naudojamas hipertoninis akių tepalas 3 -5% NaCl. Skiriami kortikosteroidai dažnai sukelia pradinį pagerėjimą, tačiau jie padidina opų atsiradimo tikimybę [15].

Ragenos sekvestras. Sekvestras pašalinamas paviršinės keratektomijos (angl. superficial

keratectomy (SK)) procedūra. Paviršinė keratektomija dažniausiai atliekama veterinarinėje oftalmologijoje naudojant tradicinius mikrochirurginius instrumentus. Operacijos atlikimui būtinas padidinimas ir specializuota chirurginė įranga, kuri žymiai palengvina ragenos audinių pašalinimą ir gali pagerina klinikinius rezultatus. Ragenos pakitimai kuriems, kuriems galima taikyti paviršinę keratektomiją yra: dermoidai, indolentinės opos ar erozijos , ragenos neoplazmos, sekvestrai, svetimkūniai, ragenos abscesai, cistos, bakterinis ir grybelinis keratitas ir ragenos degeneracija [5].

Ragenos dermoidas. Nors plaukai nuo dermoido gali būti pašalinami rankiniu arba elektroepiliacijos būdais, tačiau jie gali ataugti. Todėl rekomenduojama dermoidą šalinti chirurgiškai. Dermoidas gali būti chirurgiškai pašalintas, o pažeista ragena visiškai sugyti susiformuojant nedideliems randams. Chirurgiškai dermoidas pašalinimas paviršine keratektomija (angl. superficial

keratectomy (SK)). Jei dermoidas nebuvo visiškai pašalintas, yra tam tikra dermoido atsinaujinimo galimybė. Po operacijos, kai fluosresceino dažų testu nustatyta, kad pilnai įvyko ragenos epitelizacija, galima skirti vietinius antibiotikus vidutiniškai dešimčiai dienų, kortikosteroidus, kad būtų sumažintas ragenos randėjimas ir padidintas skaidrumas. Skiriami ir dirbtiniai ašarų pakaitalai [21]. Distichiazė. Asimptomiams šunims su maža, nediskomfortiška distichija nereikia jokio

32 Entropija. Entropijos gydymas priklauso nuo jo sunkumo, tačiau dažniausias entropijos gydymas - chirurginė intervencija. Chirurginės intervencijos metu ištaisomas deformuotas vokas. Toks plastinės chirurgijos būdas vadinamas blefaroplastika (angl. blepharoplasty) [26].

33

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Per visą laikotarpį buvo siekta išsiaiškinti kiek klinikoje apsilankė gyvūnų, kuriems iš jų buvo diagnozuotos akių ligos įskaitant šunis ir kates. Tolimesniems tyrimams buvo parinkti šunys, kurie kreipėsi oftalmologo konsultacijai dėl akių susirgimų. Iš apžiūrėtų pacientų buvo sudaryta grupė šunų kuriems buvo nustatyti pažeidimai ragenoje.

Kiekvienm gyvūnui buvo atliekamas oftalmologinis tyrimas pagal iš anksto paruoštą protokolą, kurį naudojo klinikoje dirbantys oftalmologai. (žr. priedas nr.1).

Dokumentiniai duomenys: atliekamo tyrimo data, savininko vardas, pavardė ir adresas, gyvūno vardas, rūšis, veislė, lytis, amžius, svoris, kokius požymius savininkas pastebėjo, ar anksčiau gyvūnas buvo sirgęs akių ligomis, ar buvo diagnozuota liga, taikytas medikamentinis gydymas. Ar turi genetiškai predisponuojančių akių susirgimų. Tuomet atliekama klinikinė gyvūno apžiūra, kurios metu įvertinama gyvūno elgsena ir judėjimas, ar nėra akivaizdžių pakitimų akių srityse, snukio srityje, snukio asimetrijos požymių ir kasymosi žymių. Įvertinama akių simetrija snukio atžvilgiu, vokų pozicija. Atliekamas oftalmologinis tyrimas ir įvertinamas regėjimas:

1. Gyvūno sekimo refleksas – vertinama vatos gumulėlį metant iš viršaus į apačią ir stebint gyvūno elgesį. Testas yra laikomas teigiamu jeigu gyvūnas gumulėlį seka akimis.

2. Atliekamas mirksėjimo-gąsdinimo refleksas. Kiekviena akis patikrinama atskirai, kitą tuo metu uždengiant ranka. Šiuo testu skeliamas mirksėjimo refleksas, kai ranka artėja link akies. Testo metu svarbu nepaliesti gyvūno plaukų ir nesukurti oro srovės kuri dirgintų rageną. Tuomet testas būtų vertinamas, kaip klaidingai teigiamas. Testas vertinamas teigamai jei gyvūnas užsimerkia.

3. Tiriamas medialinio ir lateralinio akių vokų refleksas. Pirštu paliečiami išoriniai ir vidiniai akių kampai. Testas vertinamas teigiamai, jei gyvūnas užsimerkia.

4. Atliekamas okulovestibulinio aparato refleksas. Gyvūno galva sukama į kairę ir dešinę puses, ir aukštyn bei žemyn. Esant nepažeistiems okulomotoriniam , atitraukiamajam ir vestibulianiam nervams, bus matomas fiziologinis akių nistagmas. Testas vertinamas teigiamu, jei matomas fiziologinis akių nistagmas.

34 Kol dar neapšviesta kita akis, vertinamas jos netiesioginis atsakas į šviesą. Vyzdys taip pat turi susiaurėti. Taip pat atliekama ir su kita akimi. Po to šviesos šaltinis pakartotinai, nukreipiamas į vieną ir į kitą akį, stebimi vyzdžių susitraukimai. Šviečiant į vieną akį, antrosios akies vyzdys turi susiaurėti, o pašvietus į antrą akį šis vyzdys gali likti susiaurėjęs arba dar labiau susitraukti. Testas vertinamas teigiamai jei antrasis vyzdys išsiplečia į jį pašvietus.

Apžiūrimas trečiasis vokas: įvertinama jo spalva, pozicija, kremzlės vientisumas, ar nėra opų, svetimkūnių, adhezijos požymių. Toliau atliekami instrumentiniai tyrimai.

Instrumentiniam tyrimui naudojamas biomikroskopas su plyšine lempa (angl. slit-lamp

biomicroscope) (žr. 11 pav.). Biomikroskopas turi filtrus kobalto mėlynąjį, kurį galima panaudoti fluoresceino dažų testui patikrinti. Prieš atliekant akių biomikroskopijos tyrimą, biomikroskopo plotis tarp binokulinio mikroskopo okuliarų ir ryškumas sureguliuojami taip, kad būtų patogu tyrėjui. Fiksuojamas gyvūnas. Tiriantysis vieną ranką deda ant gyvūno galvos, kita tuo metu laiko mikroskopą 7 – 10

cm atstumu nuo gyvūno galvos. Pradedama akies apžiūra. Apžiūrimi vokai, junginė, ragena, odena, priekinė kamera, rainelė, vyzdys.

• Vertinami vokai, jų pozicija ir judrumas, ar nėra patinimo, navikų, odos, gleivinės pažeidimo, blakstienų augimo krypties pasikeitimų, neteisingoje voko krašto vietoje ar iš vidiniame voko paviršiuje išaugusių blakstienų. Pakitimai, kaip trichiazė, distichiazė, vokų pakitimai, kaip ektropionas ar entropionas, bei kiti pakitimai pažymimi.

• Junginė – jos spalva, paraudimas, patinimas, kraujosruvos, pažeidimai, svetimkūniai. • Ragena – vertinamas jos atspindys, ar nėra pigmentacijos, galimo drumstumo, vientisumo pažeidimo, paviršimių ar gilių opų, kraujagyslių.

• Odena – vertinami galimi pakitimai, kaip sustorėjimas ar suplonėjimas, nelygumai, navikai, kraujosruvos, spalvos pakitimai, kaip gelta, pigmentacijos.

• Priekinė kamera – vertinamas skaidrumas, jo pakitimai, ar yra fibrino, kraujo, auglių, galimų svetimkūnių.

• Rainelė –vertinama spalva, struktūra, suaugimai. • Vyzdys – forma.

Akis apžiūrima oftalmoskopu. Tyrimas atliekamas pritemdytoje patalpoje. Tyrimo metu apžiūrimas lęšis, stiklakūnis ir akies dugnas. Oftalmoskope įjungiamas šviesos šaltinis, dioptrijų

35 skalėje nustatomas 0 akies dugnui apžiūrėti. Oftalmoskopas dedamas prie tiriamojo akies, atsiraukus per rankos ilgį nuo gyvūno, oftalmoskopas nukreipiamas į gyvūno akį kol pastebimas tapeto atspindys. Esant 2 – 3 cm atstumu nuo akies, apžiūrimas dugnas. Vertinama tapeto spalva, ryškumas, kraujagyslių kiekis ir storis, optinio disko dydis, tapeto pigmentacija,. Nustačius +8 – +12 D apžiūrimas lęšis, jo skaidrumas. Kaire akimi apžiūrima gyvūno kairė akis, dešine akimi – dešinė.

Tonometrija. Tai intraokulinio spaudimo matavimas tonometru. Matavimai buvo atlikti naudojant „Icare Tonovet“ tonometrą (žr. 12 pav.). Prietaisu intraokulinis spaudimas yra matuojamas maždaug 1 cm nuo ragenos paviršiaus. Visi matavimai yra atliekami prieš medikametų panaudojimą į akis.

Po tonometrijos atliekami greitieji testai:

1. Širmerio ašarų testas (angl. Schirmer tear test – STT)

Širmerio ašarų testui atlikti buvo naudojamos standartinės graduotos milimetrinės juostelės. Juostelė dedama pusėje į junginės maišelį maždaug per ragenos centrą ir paliekama 1 minutei. Testas atliekamas prieš lašininant bet kokius skysčius į akį. Stebima ašarų sekrecija milimetrais, užrašomi duomenys.

2. Fluoresceino testas

Fluoresceino dažai buvo naudojami aptikti ragenos ir konjunktyvos pakitimus, vandeninio skysčio nuotėkiui ir ašarų-nosies (ductus nasolacrimalis) latakų praeinamumui įvertinti. Ragenos vientisumas ir junginės pažeidimai vertinami fluoresceino dažų pagalba. Užlašinami fluoresceino dažai ant junginės pasiskirsto per ragenos ir junginės paviršius. Esant ragenos epitelio opai dažai sugeriami ragenos stromos, tačiau nenudažo sveiko ragenos epitelio ir descemento membranos. Fluoresceino dažai taip pat nudažo junginės opas ir įbrėžimus. Naudojant tiesioginį oftalmoskopą ar plyšinės lempos biomikroskopą su kobalto mėlynumo filtru padidėja fluorescencija ir palengvėja opų nustatymas. Testas laikomas teigiamu, kai apšvietus akį kobalto mėlynumo šviesa, matoma salotiniai žalia spalva nusidažęs ragenos epitelis. Testas laikomas neigiamu, kai apašvietus akį kobalto mėlyno šviesa nematyti žalia spalva nusidažiusios ragenos epitelio.

3. Bengalijos rožinio testas

36 ragenos pažeidimai. Skirtingai nei fluoresceinas, jis nudažo ir sveiką ragenos epitelį, kuris nepadengtas ašarų plėvele.

4. Bakteriologinis tyrimas

Bakteriologinis tyrimas atliekamas esant uždegiminiam procesui akyje formuojantis abscesui, ragenos išopėjimo atveju, apimant ir stromos opas, kai reikia patikslinti bakterinės kilmės infekcijos sukėlėją ir tiksliau parinkti antimikrobinius vaistus. Tam buvo imami mėginiai iš pažeistos akies su ragenos opa. Bakteriologiniai mėginiai buvo pristatomi į laboratoriją specialioje transportinėje terpėje. Tyrimo rezultatai parodė kokios bakterijų kultūros buvo išskirtos iš pateikto mėginio. Atlikti antimikrobinių medžiagų jautrumo testai leido tiksliau parinkti bakterijas veikiančius antimikrobinius vaistus.

Naudojantis specialia lentele (žr. 3 lentelė) nustatomas tiriamųjų mikroorganizmų jautrumo atimikrobinėms medžiagoms laipsnis [49].

3 lentelė. Antimikrobinės medžiagos ir jų jautrumo vertinimas [49].

Tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įsakymo“ Nr. XI-2271 ir kitų aktų, reglamentuojančių gyvūnų naudojimą eksperimentams.

2.2 Ragenos opų diferencinė diagnostika

Atlikus gyvūno specialiąją apžiūrą ir įvertinus oftalmologinio tyrimo rezultatus buvo atkreipiamas dėmesys į ragenos opų diferencinę diagnostiką. (žr. 4,5 lentelė). Iš tirtų šunų, kuriems buvo nustatyta ragenos opos diagnozė, kaip vienas iš klinikinių požymių pasireiškė iškyros iš akių,