Kačių hipertrofinė kardiomiopatija: retrospektyvi klinikinių atvejų analizė 2011–2016 m. „X“ veterinarijos klinikoje Feline hypertrophic cardiomyopathy: a retrospective analysis of clinical cases for 2011-2016 year in the „X“ veterinary clinic

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rita Notkutė

Kačių hipertrofinė kardiomiopatija: retrospektyvi

klinikinių atvejų analizė 2011–2016 m. „X“ veterinarijos

klinikoje

Feline hypertrophic cardiomyopathy: a retrospective

analysis of clinical cases for 2011-2016 year in the „X“

veterinary clinic

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis

2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VA DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių hipertrofinė kardiomiopatija: retrospektyvi klinikinių atvejų analizė 2011–2016 m. „X“ veterinarijos klinikoje“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.3. Ligos vystymosi mechanizmas ... 8

1.3.1. Diastolinė disfunkcija ... 8

1.3.2. Miokardo išemija ... 9

1.3.3. Sistolinės funkcijos anomalijos ... 9

1.4. Diagnostikos metodai ... 10 1.4.1. Klinikiniai požymiai ... 10 1.4.2. Klinikinis tyrimas ... 10 1.4.3. Rentgeninis tyrimas ... 11 1.4.4. Ultragarsinis tyrimas... 12 1.4.5. Elektrokardiografija ... 13

1.4.6. Magnetinio rezonanso tyrimas ... 13

1.5. Diferenciacinė diagnostika ... 14

1.6. Gydymui taikomi metodai ... 14

1.6.1. Gydymas nuo subklinikinės hipertrofinės kardiomiopatijos ... 14

1.6.2. Gydymas nuo kliniškai išreikštos hipertrofinės kardiomiopatijos ... 15

2. Tyrimo metodai ir medžiagos ... 17

3. Tyrimo rezultatai ... 19

4. Rezultatų aptarimas ... 32

Išvados ... 35

Rekomendacijos ... 36

4

SANTRAUKA

Kačių hipertrofinė kardiomiopatija: retrospektyvi klinikinių atvejų analizė 2011–2016 m. „X“ veterinarijos klinikoje

Rita Notkutė

Magistro baigiamasis darbas

Šiame darbe pateikiama detali kačių hipertrofinės kardiomiopatijo analizė. Ligos etiologija, pagrindiniai veiksniai, įtakojantys ligos pasireiškimą bei progresavimą. Aptariamas hipertrofinės kardiomiopatijos vystymosi mechanizmas, pokyčiai vykstantys miokarde ligai progresuojant. Taip pat gilinamasi į ligos simptomų pasireiškimą, hipertrofinės kardiomiopatijos diagnostikos metodus bei diferenciaciją nuo kitų kardiovaskulinių ligų. Analizuojamas gydymas nuo asimptominės ir klinikinę išraišką turinčios hipertrofinės kardiomiopatijos, jo efektyvumas. Taip pat atliekama retrospektyvi nedidelės populiacijos (n=28) kačių sergamumo HKM duomenų analizė.

Raktažodžiai: katė, hipertrofinė kardiomiopatija.

SUMMARY

Feline hypertrophic cardiomyopathy: a retrospective analysis of clinical cases for 2011-2016 year in the „X“ veterinary clinic

Rita Notkutė Master‘s Thesis

This paper provides a detailed analysis of feline hypertrophic cardiomyopathy. The etiology and the main factors that influence the occurrence and progression of the disease. This paper discusses pathogenesis of hypertrophic cardiomyopathy, the changes taking place in the myocardium while disease progresses. It also explores the manifestation of symptoms of hypertrophic cardiomyopathy, diagnostic methods and differentiation from other cardiovascular diseases. Analyzing the treatment of asymptomatic and symptomatic hypertrophic cardiomyopathy and its effectiveness. It also carried out a retrospective analysis of small feline population (n=28) hypertrophic cardiomyopathy incidence.

5

SANTRUMPOS

HKM - hipertrofinė kardiomiopatija KS - kairysis skilvelis

TSP - tarpskilvelinė pertvara

KSLS - kairiojo skilvelio laisvoji siena KP - kairysis prieširdis

EKG - elektrokardiografija DV - dorsoventralinis VD - ventrodorsalinis AV - atrioventrikulinis

M-režimas - judesio režimas (angl. motion mode) AKF - angiotenziną konvertuojantis fermentas FS - sutrumpėjimo frakcija

EF - kraujo išstūmimo frakcija LL - lateralinė

6

ĮVADAS

Kardiovaskulinė sistema yra viena iš svarbiausių gyvūno organizmo sistemų. Ši sistema atlieka maistinių medžiagų pristatymo ir medžiagų apykaitos produktų/atliekų šalinimo funkcijas visame organizme (1). Širdis yra pagrindinis kardiovaskulinės sistemos organas. Šis darbas yra fokusuojamas į katėms dažniausiai pasitaikančią miokardo ligą - hipertrofinę kardiomiopatiją.

Hipertrofinė kardiomiopatija yra labiausiai paplitusi širdies patologija katėms. Miokardo ligos sukelia daug funkcinių bei struktūrinių pakitimų (1,2). Jai būdinga padidėjusi širdies masė, susijusi su kairiojo skilvelio (KS) hipertrofija. Ši skirtingai paveikia tarpskilvelinę pertvarą (TSP) bei kairiojo skilvelio laisvąją sienelę (KSLS). Šiuos pakitimus gali lydėti kairiojo prieširdžio (KP) išsiplėtimas, dešiniojo skilvelio hipertrofija bei dešiniojo prieširdžio išsiplėtimas (2).

1992 metais pirmą kartą diagnozuota paveldima HKM forma Meino meškėnų veislės katėms. Hipertrofinė kardiomiopatija yra nevienalytė genetiškai paveldima liga (3).

Darbo tikslas: įvertinti kačių sergamumą hipertrofine kardiomiopatija 2011-2016m., remiantis „X“ veterinarijos klinikos duomenų baze ir atlikti detalią klinikinių atvejų analizę.

Darbo uždaviniai:

 Išanalizuoti kačių hipertrofinės kardiomiopatijos etiologiją bei vystymosi mechanizmą.  Detaliai išnagrinėti kačių hipertrofinės kardiomiopatijos diagnostikos metodus.

 Išanalizuoti kačių, sergančių hipertrofine kardiomiopatija, gydymui taikomus metodus bei jų ypatybes.

7

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Anatomija

Širdis (cor) yra pagrindinis organas, kurio funkcija yra nuolatos pumpuoti kraują kraujagyslėmis, ritmingai susitraukinėjant. Širdies sienelė sudaryta iš epikardo (epicardium), miokardo (myocardium) ir endokardo (endocardium). Suaugusios gyvūno širdis susideda iš keturių kamerų: kairiojo bei dešiniojo prieširdžių ir, atitinkamai, kairiojo bei dešiniojo skilvelių. Prieširdžius skiria tarpprieširdinė pertvara (interatrial septum), o skilvelius - tarpskilvelinė pertvara (interventricular septum). Prieširdžius nuo skilvelių riboja atrioventrikuliniai vožtuvai: dviburis (bicuspid/ mitral) vožtuvas bei triburis (tricuspid) vožtuvas. Skilveliuose taip pat randami speneliniai raumenys (musculus papillaris). Širdies dydis priklauso nuo gyvūno. Yra priimta, kad širdis sveria 0,75 proc. viso gyvūno svorio. Vis dėl to apatiškų gyvūnų širdis gali būti mažesnė, o fiziškai aktyvių - didesnė nei priimta norma.

Katės širdis lokalizuojasi krūtinės ląstoje tarp 3 ir 6 šonkaulių. Ilgoji širdies ašis formuoja smailų kampą su krūtinkauliu, dėl to širdis daugiau kontaktuoja su krūtinės siena. Trinksnis į krūtinės sieną geriausiai yra čiuopiamas ketvirtame, penktame tarpšonkauliniuose tarpuose iš kairės pusės bei penktame tarpšonkauliniame tarpe dešinėje pusėje. Auskultuojant išklausomos šios krūtinės ląstos sritys (puncta optima):

 penktas - šeštas tarpšonkaulinis tarpas peties sąnario lygyje. Kairėje pusėje girdimas dviburis vožtuvas, o dešinėje krūtinės ląstos pusėje - triburis atrioventrikulinis vožtuvas;  antras - trečias tarpšonkaulinis tarpas kairėje pusėje. Girdimas plaučių arterijos vožtuvas;  ketvirtas - penktas tarpšonkaulinis tarpas, peties sąnario lygyje, kairėje pusėje. Girdimas

aortos vožtuvas (4).

1.2. Etiologija

Katėms dažniausiai pasireiškia idiopatinės kilmės (pirminė) HKM. Jai yra būdinga KS hipertrpfija be išsiplėtimo. Tuo tarpu KP dažniausiai būna pasiplėtęs. Dažnai pasitaiko ir antrinės kilmės miokardo hipertrofija, tačiau ji nėra priskiriama HKM (1,5).

Daugeliu atvejų tikėtina HKM priežastis yra paveldimumas (5). Šiuo metu yra atrastas dominantinis paveldimumo modelis kelioms kačių veislėms, tokioms kaip: Meino meškėnai, Skudurinukės, Persai (1,5). Remiantis Meurs ir bendraautorių (2007m.) atliktais genetiniais tyrimais nustatyta, kad apie 50 proc. visų HKM sirgusių kačių turėjo bent vieną iš devynių pakitusių genų, koduojančių kardiomiocitų baltymų struktūrą. Šiems genams priklauso: sunkioji miozino grandinė (MYH7); širdies mioziną surišantis baltymas C-MyBP-C (MYBPC3); širdies troponinas T (TNNT2); širdies troponinas I (TNNI3); širdies troponinas C (TNNC1); širdies aktinas (ACTC1);

8 tropomiozinas (TPM1); miozino lengvoji grandinė (MYL3) bei miozino reguliavimo lengvoji grandinė (MYL2) (6,7). Mutacijos, nustatytos Meino meškėnų veislės katėms, buvo aptiktos mioziną surišančio C baltymo gene, jungtyje tarp dominantinio C0 ir C1 baltymų. Šio baltymo mutacija taip pat aptikta ir Skudurinukių veislės katėms, tačiau kitame mioziną surišančio baltymo C regione. Taip pat ne visos sergančios katės turi nustatytas genų mutacijas (5,6,8).

Hipertrofinės kardiopatijos priežastimi gali būti padidėjęs miokardo jautrumas katecholaminams, padidėjusi jų produkcija. Taip pat hipertrofija pasireiškia esant miokardo išemijai ir fibrozei. Pirminės kolageno gamybos anomalijos ir miokardo kalcio kanalų reguliacijos bei apytakos proceso anomalijos gali įtakoti hipertrofinės kardiomiopatijos atsiradimą (1,5).

Kai kurios karės, sergančios hipertrofine kardiomiopatija, turi padidėjusią augimo hormono koncentraciją kraujo serume. Nėra aišku, ar virusinės kilmės miokarditas yra susijąs su kačių kardiomiopatijos patogeneze (5).

1.3. Ligos vystymosi mechanizmas

Miocitų hipertrofija ir netvarkingas augimas prasideda, kuomet sutrinka sarkomerų funkcija ir gaunamas nenormalus susitraukimo signalas. Taip pat padidėja ir kolageno sintezė (5). Hipertrofijos apimtis ir pasiskirstymas yra kintantys. Hipertrofuoti gali visas skilvelis simetriškai. Tokia hipertrofijos forma yra dažniausiai sutinkama kačių tarpe. Taip pat hipertrofuoti gali tik tam tikri regionai - židininė hipertrofija. Kartais pasitaiko asimetriškas tarpskilvelinės pertvaros sustorėjimas. Kai kurioms katėms pakitimai matomi tik kai kuriose KS sienos vietose arba ant spenelinių raumenų (1,5).

1.3.1. Diastolinė disfunkcija

Sergant HKM sutrinka diastolinė funkcija. Tai reiškia, kad KS gebėjimas atsipalaiduoti ir prisipildyti krauju sutrinka, atsiranda kompensacinis slėgio padidėjimas KP. Sutrikus KS prisipildymui gali prasidėti dusulys dėl plaučių edemos, gali atsirasti mieguistumas, sinkopės ar gyvūnas gali staiga nugaišti. Sumažėjus KS tūriui sumažėja ir išstumiamo kraujo kiekis. Dėl to padidėja neurohumoralinės sistemos aktyvavimas. Pagreitėjęs širdies darbas taip pat trikdo skilvelių prisipildymą, gali sukelti miokardo išemiją. Kraujo stazė ir tromboembolija gali pasireikšti sutrikus KP veiklai dėl sumažėjusio tūrio KS (1,5,9).

Prie sutrikusios diastolinės funkcijos kačių HKM atveju prisideda du veiksniai: sumažėjęs KS elastingumas padidėjus miokardo standumui ir pailgėjęs miokardo relaksacijos laikas (9). Vis dėl to šie veiksniai bei jų pasireiškimas ne visada koreliuoja su hipertrofijos laipsniu arba jos pasiskirstymu širdies raumenyje. Kuomet KS nebegali pakankamai išsiplėsti, sutrinka jo prisipildymas ir diastolei reikia daugiau energijos. Miokardo fibrozė bei neorganizuotas ląstelių išsidėstymas prisideda prie anomalaus skilvelių standumo. Didėjant KS standumui palaipsniui

9 didėja diastolinis spaudimas KP ir KS. Kai kurioms katėms dėl progresuojančio širdies nepakankamumo be plaučių edemos, pleuros ertmėje ima kauptis skystis. Tipiškai pleuros ertmėje kaupiasi modifikuotas transudatas. Visi šie procesai yra negrįžtami (1,5).

Diastolinė funkcija taip pat yra veikiama širdies susitraukimo dažnio bei praligėjusio miokardo atsipalaidavimo. Miokardo atsipalaidavimas yra priklausomas nuo energijos procesas, kurio metu miocitai grįžta į pradinį savo ilgį bei įtemptumą. HKM sergančioms katėms pakinta visi trys veiksniai, įtakojantys miokardo atsipalaidavimą: apkrovos sąlygos, kalcio jonų reabsorbcija vykstant procesams ląstelėse bei aktino-miozino ciklo inaktyvacija. Atsipalaidavimo periodas prailgėja iki diastolės vidurio, padidėja spaudimas, prisipildant KS ir silpnėja skilvelio užsipildymas krauju (9).

1.3.2. Miokardo išemija

Miokardo išemija HKM sergantiems gyvūnams pasireiškia dėl sumažėjusio kapiliarų tankio miokardo masės vienete, siaurėjančių pertvaros mažų vainikinių arterijų, padidėjusio ekstravaskulinio spaudimo bei vainikinių kraujagyslių susitraukimo (5,9). Išemija skatina miokardo infiltraciją skaiduliniu, fibroziniu audiniu (5). Miokardo išemija susilpnina gaunamos energijos kiekį, reikalingą aktyviam miokardo atsipalaidavimui, dėl to trikdoma diastolinė funkcija bei keliamas diastolinis spaudimas KS. Spaudimo KS didėjimas, savo ruožtu, sumažina perfuziją subendokarde ir didina išemijos laipsnį. Žmonėms išemija gali sukelti krūtinės skausmą, o katėms pasireiškia padidėjusiu mieguistumu, letargija. Išemija taip pat yra siejama su mirtinomis skilvelių aritmijomis (9).

1.3.3. Sistolinės funkcijos anomalijos

Sistolinė funkcija, sergant HKM, sutrinka labai retai. Katėms, sergančioms HKM, EKG diagramose matomas hiperdinamiškas KS, nurodantis normalią arba padidėjusią jo susitraukimo galią. Tuo tarpu miokardo fibrozės atveju matoma sumažėjusi miokardo susitraukimo galia bei nestipri KS dilatacija (5,9).

Maždaug 50 proc. kačių, sergančių HKM, turi įvairaus laipsnio mitralinio vožtuvo nesandarumą, kuris sąlygoja kraujo regurgitaciją pro jį. Nesandarumas atsiranda dėl spenelinių raumenų poslinkio koncentrinės hipertrofijos metu (9). Geometriniai KS formos bei spenelinių raumenų pakitimai, kartu su nenormaliu sistoliniu mitralinio vožtuvo judesiu, gali trukdyti normaliam vožtuvo užsidarymui. Antrinis mitralinio vožtuvo nesandarumas padidina spaudimą bei tūrį KP (1).

10

1.4. Diagnostikos metodai

1.4.1. Klinikiniai požymiai

HKM dažniau serga vidutinio amžiaus katės, tačiau klinikiniai simptomai gali atsirasti įvairaus amžiaus katėms nuo 8 mėnesių iki 16 metų ir vyresnėms. Katėms su silpnai išreikšta HKM gali nebūti jokių simptomų (5). Asimptominė HKM forma dažniausiai nustatoma atliekant bendrąjį klinikinį tyrimą dėl su širdies patologija nesusijusios priežasties (9).

Dažniausiai pasireiškiantys simptomai, dėl kurių katės yra atnešamos apžiūrai, yra ūmūs kvėpavimo sutrikimai, tokie kaip tachipnėja, lekavimas, pasireiškiantys po krūvio, dusulys ir tik retais atvejais kosulys, kuris dažnai yra supainiojamas su vėmimu. Taip pat galinių kojų parezė, sukelta atsiradusios tromboembolijos. Taip pat dažnai pasitaiko anoreksijos bei letargijos simptomatika. Kai kurioms katėms HKM pasireiškia alpimu, staigia mirtimi be kitų klinikinių požymių. Sergantiems gyvūnams stresas, aortos tromboembolija bei agresyvi veninių skysčių terapija gali sukelti ūmų kairės širdies pusės nepakankamumą (5,9).

Gyvūnai, kuriems pasireiškia sisteminė arterinė tromboembolija, gali turėti neurologinius sutrikimus, jausti raumenų skausmą. Jų gleivinės bei oda gali būti cianotiškos bei apčiuopos metu šaltos (9).

1.4.2. Klinikinis tyrimas

Palpacija. Apčiuopos metu daugumai kačių jaučiamas jungo venos prisipildymas bei hepatomegalija, dėl antrinio dešinės širdies pusės nepakankamumo, atsiradusio padidėjus spaudimui kairėje širdies pusėje jai prisipildant (9). Femoralinės arterijos pulsas juntamas stiprus, pilnas ir kietas. Jis gali būti silpnas arba visai nejuntamas jei yra nusileidžiančiosios aortos tromboembolija. Dažnai juntamas energingas, sustiprėjęs širdies trinksnis į krūtinės sieną (5).

Auskultacija. Katėms, sergančioms HKM, auskultacijos metu gali būtų girdimas papildomas diastolinis galopo garsas. Šis garsas indikuoja nenormalų skilvelių prisipildymą ir yra girdimas esant širdies funkcijos nepakankamumui (5,10). Tačiau senesnėms katėms galopo garsas gali pasireikšti dėl „senstančio“ skilvelio. Prieširdžių (S4) galopo garsas atsiranda dėl padidėjusio KS standumo. Skilvelinis (S3) arba S3 ir S4 galopų visuma yra pavojingesnė. Ji nurodo pažengusį diastolinį širdies nepakankamumą, kuomet skilvelis neatsipalaiduoja dėl sumažėjusio miokardo palankumo, o spaudimas prieširdyje didėja (2,10). Auskultaciją labai apsunkina greitas širdies darbas. Dėl to atskirti bei atpažinti galopo garsus katėms labai sunku. Norint sulėtinti širdies ritmą galima švelniai spustelti nosį (10).

Auskultacijos pagalba galima diagnozuoti ir asimptominius kardiomiopatijos atvejus, kuomet išgirstamas širdies ūžesys kyla iš mitralinio vožtuvo priekinio sistolinio judesio, tačiau echoskopijos metu matomų KS hipertrofijos požymių nėra. Vis dėl to svarbu tinkamai diferencijuoti funkcinius

11 ūžesius nuo širdies sutrikimams būdingų ūžesių. Auskultuojant dažnai girdimi sistoliniai ūžesiai, siejami su mitralinio vožtuvo nesandarumu arba kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija, kai sukeliama kraujo turbulencija širdyje. Kai kurioms katėms ūžesys nėra išreikštas net esant žymiai skilvelio hipertrofijai. Taip pat ir sistolinio ūžesio intensyvumas dažnai kinta. Jis gali būti girdimas ramybės būsenoje arba tik gyvūnui susijaudinus, patiriant stresą, tačiau šiuo atveju girdimi ūžesiai priskriami funkciniams širdies ūžesiams (2,5,9,10).

Širdies auskultacija visuomet užbaigiama išklausant kvėpavimo organuose kylančius garsus (10). Auskultuojant girdimi aiškūs garsai plaučiuose, traškesiai, o kartais pastebima gleivinių cianozė kartu su sunkia plaučių edema. Tačiau katėms traškesiai plaučiuose ne visuomet lydi plaučių edemą. Dėl pleuros ertmėje susikaupusio skysčio dažnai susilpnėja garsai apatinėse plaučių skiltyse (5). Taip pat kartais girdimi prislopinti širdies garsai dėl susikaupusio skysčio pleuroje arba perikarde (9). Auskultuojant kates, kurioms pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, atkreipiamas dėmesys į garsus, kylančius kvėpavimo takuose. Reikia diferencijuoti galimą kvėpavimo takų obstrukciją nuo švokštimo, traškesių ar kitų pašalinių garsų (10).

Kai kurios katės, sergančios HKM, klinikinės apžiūros metu gali atrodyti sveikomis. Dažniausiai tai būna katės, kurioms pasireiškia tik nepastovios aritmijos. Aritmijos yra sąlyginai dažnos HKM atveju (5,9).

1.4.3. Rentgeninis tyrimas

Rentgeninis tyrimas atliekamas lateralinėje bei dorsoventralinėje (DV) ar ventrodorsalinėje (VD) projekcijose. Lateralinės projekcijos metu nepakitusios širdies siluetas yra ovalios formos, o jos ilgoji ašis yra įstrižai krūtinkaulio. Širdies silueto vertinimui dažniau pasirenkama DV projekcija, nes gyvūnui būnant sternalinėje padėtyje mažiau iškreipiamas širdies silueto vaizdas. Sveikos katės krūtinės ląsta atrodo ištęsta, o širdis lokalizuojasi ląstos centre (11).

Esant lengvai HKM formai, rentgenogramoje širdies silueas gali atrodyti nepakitęs, tuo tarpu pažengusios HKM formos širdies siluete matomas ryškus KP išsiplėtimas bei lengvas arba vidutinio sunkumo KS išsiplėtimas (5,9). Klasikinė „valentino širdies“ forma ne visuomet pastebima DV arba VD rentgenogramų projekcijose (5). Kartais rentgenogramoje matomas bendras širdies ploto padidėjimas. Tokį rentgeninį vaizdą gali įtakoti skysčių sankaupa perikarde arba antrinis dešinės širdies pusės nepakankamumas (9).

Kuomet padidėja KP bei plaučių venų spaudimas, rentgenogramoje gali būti matomos išsiplėtę ir vingiuotos plaučių venos (5), matoma plaučių edema ir netgi skysčių sankaupa pleuros ertmėje (9). Kairės širdies pusės funkcijos nepakankamumas gali sukelti įvairaus laipsnio tarpusienio arba alveolinę plaučių edemą. Katėms dažnai pasitaiko plaučių audinyje pasiskirsčiusi arba židininė edemos formos. Dėl pažengusio arba abipusio širdies funkcijos nepakankamumo dažnai pasitaiko ir skysčių sankaupa pliauroje (5).

12 1.4.4. Ultragarsinis tyrimas

Katėms rekomenduojama echoskopiją atlikti naudojant kuo mažesnį daviklį, veikiantį 7-10 megahercų (MHz) dažniu (11). Tyrimas atliekamas ant dešinio šono paguldytai ketei, nesukeliant jai papildomo streso (12). Echoskopijos metu vertinama ne tik širdies anatominiai, bet ir funkciniai rodikliai. Širdies echoskopinis tyrimas atliekamas dviejų dimencijų (2-D), M ir Doplerio režimais. Echoskopija atliekama iš dešinės krūtinės pusės, kurioje galimos dvi echogramų projekcijos: dešinioji parasternalinė trumposios ir ilgosios ašies projekcijos. Taip pat echoskopuojama iš kairės pusės, naudojant kairiąją apikalinę kranialinę ir kaudalinę parasternalinę padėtis. Apžiūra ir matavimai atliekami naudojant M-režimą, dešiniąją parasternalinę trumposios ašies echogramą (1,5,13).

Echocardiografija yra patikimiausias HKM diagnostikos ir neinvazinės diferenciacijos nuo kitų miokardo sutrikimų būdas (1,5). 2-D ir M-režimo projekcijų pagalba nustatomas hipertrofijos mastas, hipertrofavusių ląstelių pasiskirstymas KSLS, TSP bei speneliniuose raumenyse. Katėms, sergančioms HKM, dažnai pasireiškia miokardo sustorėjimas visame KS. Tačiau pakitusios miokardo ląstelės gali atsidėti nesimetriškai KS tarp KSLS, TSP ir spenelinių raumenų. Pasitaiko ir židininės hipertrofijos atvejų. Taip pat svarbu įvertinti KP funkciją bei pakitimus. Šių rodiklių ir matavimų pagalba galima preliminariai prognozuoti ligos eigą bei baigtį (5,12,14).

Diagnozuoti bei diferencijuoti lengvą arba židininę HKM formą nuo kitų sutrikimų, tokių kaip dehidratacija, gali būti sunku. Echoskopijos metu, skysčių netekusioms, HKM nesergančioms katėms, galima matyti KS ir KP pakitimus, būdingus HKM. Atstačius skysčių balansą, šioms katėms, anksčiau matyti pakitimai išnyksta (5,15).

Papilinių raumenų hipertrofija atpažystama, kai sistolės metu KS ertmė pilnai užsiveria. Padidėjęs spenelinių raumenų ir subendokardinio audinio echogeniškumas matomas lėtinės išemijos paveiktuose audiniuose. Diastolės pabaigoje KS sienelės ir pertvaros storiui esant didesniam nei 5,5mm, jis laikomas nenormaliu. Kuomet sienelės ar pertvaros storis pasiekia 8mm ar daugiau, katė serga sunkia HKM forma (5,13).

Naudojant doplerio režimą galima nustatyti KS sistolinius bei diastolinius sutrikimus, dinaminę KS obstrukciją. Doplerio pagalba matoma ir apskaičiuojama diastolinė funkcija, izovoleminės relaksacijos laikas bei mitralinis srautas. Taip pat stebimas plaučių venos prisipildymo stiprumas ir vėluojanti miokardo relaksacija (5,12). Remiantis Koffo ir bendraautorių (2008m.) atliktu tyrimu, galima teigti, kad katėms, sergančioms HKM sumažėja miokardo greičio ir susitraukimo jėgos gradientas tiek sistolės, tiek ir diastolės metu. Tyrimas atliktas lyginant sveikų ir sergančių HKM kačių miokardo susitraukimo greičio gradientus (16). Tam naudojamas M-režimo dešinės parasternalinės ilgosios ašies vaizdas. Atliekant kairės pusės apikalinę kaudalinę penkių kamerų echogramą aptinkama mitralinė regurgitacija bei KS srovės turbulencija (12,13).

13 2-D taškinė sekamoji echokardiografija yra relatyviai naujas skilvelių funkcijos įvertinimo metodas. Taškinė sekamoji echokardiografija nepriklausomai nuo kampo leidžia įvertinti bet kurį širdies segmentą. Kaip ir doplerio metodas, taip ir taškinės sekamosios echokardiografijos metodas yra naudojamas širdies sistolinei bei diastolinei funkcijai įvertinti. Šis diagnostikos metodas taip pat pateikia širdies mechaninius bei fiziologinius pakitimus, nustatant asimptominius širdies sutrikimus, tokius kaip HKM. Šis tyrimas plačiau naudojamas žmonių medicinoje ir nesenai pradėtas taikyti veterinarijoje. Pakitę tyrimo rodikliai gali būti siejami su miokardo fibroze (17,18).

1.4.5. Elektrokardiografija

HKM yra dažna aritmijų, laidžiosios sistemos sutrikimų bei kitų anomalijų EKG katėms priežastis. Padidėjus KP ir KS matoma skilvelinė ir, rečiau, supraventrikulinė tachikardijos. Dažniausiai aptinkamas širdies elektrinės ašies nuokrypis į kairę. Kartais matomas AV laidumo sutrikimas, pilna AV blokada arba sinusinė bradikardija. Katėms, sergančioms HKM, EKG matoma prailgėjusi P banga (>0,04 s.), prailgėjęs QRS intervalas (0,04 s.) bei padidėjusios P (>0,2 mV) ir R (>1 mV.) bangų amplitudės II derivacijoje. HKM sergančioms katėms gali pasireikšti kompensacinis mechanizmas dėl sumažėjusio širdies tūrio. Šis mechanizmas matomas sinusinės bradikardijos forma. Išsekus širdies kompensaciniams mechanizmams pasreiškia sinusinė tachikardija (1,5,9).

Katėms, sergančioms subklinikine HKM, dažnai pasitaiko skilvelinės ir supraventrikulinės aritmijos. Širdies susitraukimų dažnis esant subklinikinei ligos formai nepakinta (19). Gali atsirasti prieširdžių virpėjimas, priešlaikinis skilvelių susitraukimas ir paroksizminės skilvelinės ir supraventrikulinės tachikardijos. Prasidėjusios tachikardijos dažnai yra siejamos su katės klinikinės būklės pablogėjimu. Vis dėl to EKG yra nepakankamai jautrus diagnostikos metodas HKM diferenciacijai (5,9).

Kai kurios paroksizminės aritmijos formos nėra aptinkamos standartinės EKG įrašymo metu. Aritmijos prisideda prie miokardo veiklumo sumažinimo bei gali sukelti alpimą ir staigų gaišimą (2).

1.4.6. Magnetinio rezonanso tyrimas

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra tiksliausias KS masės ir apimties nustatymo metodas, taikomas tiek žmonėms tiek ir katėms, sergančioms HKM (20). Gyvūnas skenuojamas kas 5 mm., tačiau šį atstumą galima sumažinti norint gauti tikslesnius rezultatus arba įvertinti didesnį širdies plotą (21). Šis metodas leidžia tiksliau įvertinti KS bei širdyje esančius pakitimus. MRT metu galima nustatyti miokardo fibrozės formavimąsi bei laipsnį. Taip pat galima įvertinti skilvelių funkcionalumą (20). Atlikti tyrimai lyginant MRT bei Doplerio echoskopijos metodus. sveikoms katėms, bei katėms su diagnozuota HKM. Tyrimo metu nustatyta, kad diastolinė disfunkcija tiksliau

14 diagnozuojama naudojant Doplerio metodą nei MRT (22). Tačiau klinikinėje praktikoje MRT naudojamas retai, nes šio tyrimo metu gyvūnas turi būti seduojamas, o pats tyrimas yra pakankamai brangus. Taip pat reikalingi patyrę specialistai, kurie galėtų tinkamai įvertinti gautus vaizdus bei pateikti rezultatus (20). Deja Lietuvoje šiuo metu neturime nei MR aparato, pritaikyto gyvūnų tyrimui, nei specialistų, apmokintų atlikti MRT bei vertinti gaunamus rezultatus.

1.5. Diferenciacinė diagnostika

Nepaisant to, kad kačių HKM yra nuolatos studijuojama, kolkas nėra būtent šiai ligai specifinio diagnostikos metodo. HKM atpažystama echokardiografijos pagalba arba naudojant angiokardiografiją. Ji apibūdinama kaip nepaaiškinama KS hipertrofija be dilatacijos požymių (9).

Pirminė HKM turi būti diferencijuojama nuo antrinė KS hipertrofijos, kurią sukelia per didelis slėgis KS, hipersomatotropizmas bei hipretiroidizmas. Taip pat reiktų atmesti sisteminę hipertenziją, kairės bei dešinės širdies pusių išvarymo trakto obstrukcijas, miokardo navikus, hipertrofinę kačių raumenų distrofiją, miokardo išemiją, triburio vožtuvo displaziją, miokarditą, aortos stenozę (2,9). Aplinkinių audinių infiltracijas, tokias kaip limfoma, diferencijuoti nuo idiopatinės HKM galima echoskopijos metu. Šių sutrikimų metu yra matomas nevienodas KS miokardo echogeniškumas (5).

1.6. Gydymui taikomi metodai

1.6.1. Gydymas nuo subklinikinės hipertrofinės kardiomiopatijos

Subklinikinės formos HKM gydymo metodikos yra prieštaringos. Neaišku ar ligos progresija gali būti sulėtinama bei prailginamas išgyvenamumas, naudojant medikamentus prieš atsirandant pirmiesiems klinikiniams požymiams (9). Esant lengvai HKM formai, be pakitimų KP, nėra nustatytas naudojamų vaistų efektyvumas (10). Teorijoje dažnai aprašomas kalcio kanalų blokatorių ir beta adrenerginių receptorių blokatorių skyrimas, norint pagerinti skilvelių diastolinę funkciją bei kontroliuoti sinusinę tachikardiją (23). Nei AKF slopikliai, tokie kaip ramiprilis, nei aldosterono antagonistas spironolaktonas neduoda aiškaus efekto, gydant kates, sergančias HKM. Nėra ištirta ar skyriu šiuos vaistus katėms, sergančioms asimptomine HKM, sulėtinama ligos progresija (10).

Atlikti tyrimai, naudojant beta adrenerginių receptorių blokatorius, spironolaktoną, kalcio kanalų blokatorių diltiazemą, AKF slopiklis, tokius kaip benazeprilis, tačiau aiški šių preparatų naudojimo nauda gydymui nuo asimptominės HKM nėra žinoma (8,23). Remiantis Tailefer ir Fruscia (2006m.) tyrimų rezultatais galima manyti, kad ilgalaikis Benazeprilio (0,5-1 mg/kg p.o. kas 24 val.) naudojimas gali pagerinti kačių, sergančių asimptomine HKM, diastolinę funkciją (23,24). Atlikti tyrimai naudojant beta adrenerginių receptorių blokatorių atenolį, katėms be

15 klinikinių HKM požymių, nedavė teigiamo poveikio, prailginant išgyvenamumą. Taip pat galima daryti prielaidą, kad atenolis nesumažina ir nekontroliuoja miokardo išemijos (25,26).

Dažniausiai paskiriama profilaktika yra stresinių situacijų, kurios gali sukelti tachikardiją, vengimas bei būklės sektinumas atvykstant pakartotinai kas pusę metų arba metus. Katėms, kurioms nustatoma KP dilatacija, yra rekomenduojama tromboembolijos profilaktika. Jei HKM antrinė, būtina diferencijuoti pirminį sutrikimą bei atitinkamai nuo jo gydyti (5,9).

1.6.2. Gydymas nuo kliniškai išreikštos hipertrofinės kardiomiopatijos

Sergant klinikine HKM pagrindiniai taikomos terapijos tikslai yra kontroliuoti plaučių edemą, padidinti skilvelių prisipildymą krauju, sumažinti spaudimą prieširdžiuose, kontroliuoti aritmijas, sumažinti išemiją ir užkirsti kelią tromboembolijų vystymuisi (5,9).

Kalcio kanalų blokatoriai tiesiogiai veikia relaksacinę širdies funkciją, padidina miokardo relaksacijos indeksą HKM sergantiems pacientams. Diltiazemas daugiau naudojamas katėms, sergančioms sunkia, simetriška KS hipertrofija. Jo kalcio jonų kanalus blokuojantis poveikis nežymiai sumažina širdies susitraukimų dažnį, profilaktuoja plaučių edemos formavimąsi. Šis preparatas skatina vainikinių kraujagyslių išsiplėtimą ir turi teigiamą poveikį miokardo relaksacijai. Ilgalaikiam naudojimui pasirenkami ilgiau veikiantys diltiazemo preparatai. Dažniausiai tai būna Diltiazemas (1,75-2,4 mg/kg p.o. kas 8 val.), Dilacoras XR (10 mg/kg p.o. kas 24 val.), Cardizemas CD (10mg/kg. kas 24 val.) (5,9,24,27).

Beta adrenerginių receptorių blokatoriai mažina širdies susitraukimų dažnį bei KS obstrukciją didesniu mastu nei diltiazemas. Katėms, jie naudojami tachikardijos bei simpatinės sistemos slopinimui, taip sumažinant deguonies poreikį miokarde. Šie preparatai skiriami esant miokardo išemijai bei po miokardo infarkto. Vienas iš pašalinių beta adrenerginių receptorių blokatorių poveikių yra tas, kad jie gerina miokardo relaksaciją. Dažniausiai iš beta adrenerginių receptorių blokatorių naudojami Atenolis (1,2 mg/kg p.o. kas 12 val. arba 6,25-12,5 mg/katei p.o. kas 12-24 val.), Propranololis (0,4-1,2 mg/kg p.o. kas 8 val.) ir kiti neselektyvūs beta adernerginių receptorių blokatoriai, tačiau jie neveikia HKM tiesiogiai. Beta adrenerginių receptorių blokatoriai nenaudotini esant plaučių edemai (9,24,27,28).

Skilvelių prisipildymą krauju galima pagerinti sulėtinant širdies darbą bei stiprinant miokardo relaksaciją. Stresas ir aktyvumas turėtų būti ribojami keik įmanoma daugiau. Nors kalcio jonų kanalų blokatorius diltiazemas ir beta adernerginių receptorių blokatoriai istoriškai dažnai skiriami ilgalaikiam gydymui, tačiau AKF slopikliai duoda geresnius rezultatus. AKF slopikliai skiriami, norint sumažinti neurohumoralinę miokardo aktyvaciją. Dažniausiai pasirenkami AKF slopikliai yra Enalaprilis (0,25-0,5 mg/kg p.o. kas 12-24 val.) ir Benazeprilis (0,5-1 mg/kg p.o. kas 24val.) (5,27). Atliktas tyrimas, norint nustatyti AKF slopiklio, ramiprilio efektą KS dydžiui, diastolinei funkcijai bei neurohumoralinei funkcijai HKM sergančioms katėms. Ramiprilis buvo girdomas (0,5mg/kg

16 p.o.) kas 24 val. Tyrimo metu nenustatytas ramiprilio efektyvumas lyginant su kontrole (29). Širdies ritmo kontrolei, katėms sergančioms HKM, gali būti naudojamas ivabradinas. Jis stimuliuojančiai veikia sinusinio mazgo funkciją. Preliminarūs tyrimai rodo, kad ivabradinas sukelia nuo dozės priklausomą širdies ritmo sulėtėjimą su minimaliu pašaliniu poveikiu (5).

Katėm su sunkia plaučių edema gali būti taikoma deguonies terapija bei parenteriai furozemido injekcijos. Furozemidas švirkščiamas į raumenis arba į veną (2mg/kg., kas 1-4 val). Nurimus kvėpavimui, furozemidas gali būti skiriamas toliau, tačiau mažesnėmis dozėmis (1mg/kg, kas 8-12 val. i.m.). Sukontroliavus plaučių edemą, furozemidas skiriamas tabletėmis vis mažinant dozę iki minimalios efektyvios dozės. Taip pat galima panaudoti nitroglicerolio 2 proc. tepalą, nors jo efektyvumas nėra žinomas. Tepama 0,5-1 cm odos plotas kas 4-6 val. Skiriami AKF slopikliai arba kalcio kanalų blokatoriai (Diltiazemas 1,75-2,5 mg/kg p.o.) ir sekama tolimesnė katės būklė, kvėpavimas. Gali būti skiriamas Aminofilinas (6,6mg/kg. p.o.kas 12 val.) išskyrus tuos atvejus, kai dažnėja širdies darbas. Jis veikia silpnai diuretiškai bei sukelia bronchodilataciją. Dėl diuretinio poveikio ir nepakankamo skysčių suvartojimo gali tekti naudoti skysčių terapiją. Ji atliekama labai atsargiai sulašinant 0,45 proc. bei 5 proc. gliukozės tirpalus (15-20ml/kg. per dieną) (5,9,27).

Katėms, sergančioms HKM negalima skirti digoksino bei kitų vaistų, didinančių skilvelių susitraukimo laipsnį. Taip pat nenaudotini preparatai, didinantys deguonies poreikį miokarde. Padidėjęs deguonies poreikis gali sukelti arba pagreitinti miokardo išemiją. Taip pat reiktų vengti arterijų vazodilatatorių, kurie gali sukelti hipotenziją ir refleksinę tachikardiją (5,9).

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

Analizei atlikti duomenys buvo renkami naudojantis „X“ klinikos duomenų baze. Tiriamieji pacientai atrinkti naudojantis įrašais registracijos žurnale, ligos istorijomis. Analizei atlikti buvo renkami 5 metų laikotarpio duomenys, nuo 2011m. rugsėjo 1d. iki 2016m. spalio 15d. Per šį laikotarpį kardiovaskulinės sistemos patikrai bei specialisto konsultacijai buvo atvežta 70 kačių. Atlikus klinikinius tyrimus bei ultragarsinį tyrimą nustatyta, kad 28 kaės sirgo HKM, 5 katės buvo sveikos, o 37 katėms diagnozuota kitos patologijos: alergijos (n=14), navikiniai susirgimai (n=12), astma (n=7) ir dviburio vožtuvo nepakankamumas (n=4). Atlikta kačių sergamumo hipertrofine kardiomiopatija duomenų analizė, kadangi tai buvo dažniausiai pasireiškusi kardiovaskulinės sistemos patologija.

Tolesnei analizei buvo atrinktos 28 katės, kurioms buvo diagnozuota HKM. Katės buvo skirstomos į grupes pagal veislę, lytį ir amžių. Dauguma kačių, kurioms diagnozuota HKM, buvo gydomos kitose gydyklose ir į kliniką siūstos kardiologinei konsultacijai, todėl ne visada buvo galimybės sekti gydymo efektyvumą arba ligos progresavimą.

Vizito metu buvo vertinama klinikinė ligos išraiška, detaliai analizuojamos gyvūno gyvenimo bei ligos anamnezės. Atlikti bendrieji diagnostikos tyrimai, tokie kaip: apžiūra, palpacija, auskultacija. Bendrųjų tyrimų metu buvo vertinta bendra gyvūno būklė, daugiau dėmesio buvo skiriama krūtinės ląstai, kvėpavimo judesiams, priverstinėms padėtims bei elgesiui įvertinti. Taip pat vertintas širdies trinksnio stiprumas į krūtinės sieną, femoralinių arterijų pulsacija, pulso pilnumas, stiprumas, dažnis, bei ritmo sutrikimai (paprastai ventrikulinės ekstrasistolės). Auskultacijos metu vertinti širdies tonai, pašaliniai garsai (ūžesiai), kylantys sistolės arba diastolės metu širdyje. Taip pat tirti ir vertinti kvėpavimo garsai, jų švarumas, aiškumas. Atsiradę pašaliniai garsai leidžia įtarti ir diferencijuoti tam tikrus sutrikimus, tokius kaip plaučių edema, skysčių sankaupa pleuros ertmėje ar perikarde.

Diagnozės patvirtinimui buvo pasirenkami specialieji tyrimo metodai: ultragarsinis tyrimas, rentgeninis tyrimas bei elektrokardiografija.

Echoskopija buvo atleikama tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės krūtinės pusės. Atliktos dešiniosios parasternalinės trumposios ir ilgosios ašių echogramos. Taip pat kairioji apikalinė kaudalinė ir kranialinė parasternalinė echogramos. Skilvelių bei prieširdžių matavimams atlikti naudota dešinioji parasternalinė trumposios ašies pozicija. Matuota kairiojo skilvelio laisvosios sienelės bei tarpskilvelinės pertvaros storiai ir kairiojo skilvelio ertmės skersmuo sistolėje bei diastolėje. Nesustorėjusi kairiojo skilvelio sienelė laikoma tuomet, kai jos storis sistolėje būna 4,67-6,27mm, o diastolėje - 2,05-4,21mm. Jei išmatuota sienelė yra storesnė nei norma, galima įtarti, kad KS laisvoji sienelė hipertrofavusi. Nepakitusio KS skersmuo diastolėje turėtų būti 11,16-14,48mm,

18 o sistolėje - 6,8-9,86mm. Šiuo atveju tiriama ar KS ertmė nėra sumažėjusi. Echoskopijos metu vertinamas ir matuojamas kairysis prieširdis, jo skersmuo. Lyginamas KP skersmuo su aortos skersmeniu (LA:Ao). Šių struktūrų santykis neturėtų viršyti 1:1,3. Kairiajame prieširdyje, ypač jei jis yra papūstas, galima aptikti besiformuojančius arba jau susiformavusius trombus, tai turi svarbią reikšmę paskiriant gydymą ir numatant prognozę. Trombo formavimasis prieširdyje gali sukelti „dūmų“ efektą (matoma echoskopuojant 2-D režimu). Be kitų širdies struktūrų, įvertinama ir vožtuvai, jų sandarumas, formos ar kiti pakitimai. Įvertinamas perikardas, skysčių sankaupa jame bei krūtinės ląstoje (jei yra) (23).

Rentgeninis tyrimas mažiau specifiškas diagnozuojant kardiovaskulinės sistemos ligas. Šis tyrimo metodas padeda įvertinti širdies formos pakitimus, krūtinės ląstoje randamas anomalijas, tokias kaip navikai, plaučių edema bei emfizema ar skysčių sankaupa pleuros ertmėje. Krūtinės ląstos rentgenogramos yra daromos dviem pozicijomis. Klinikoje darytos buvo lateralinės pozicijos dešiniosios rentgenogramos, kuomet katė yra guldoma ant dešinio šono, priekinės galūnės patraukiamos kranialiai, galinės galūnės fiksuojamos atitraukiant jas kaudaliai. Lateralinėje rentgenogramoje širdies dydis vertinamas tik tuo atveju, jeigu šonkaulių poros persidengia, kas parodo, kad gyvūnas buvo paguldytas tiesiai. Kitu atveju gaunami klaidingi rezultatai. Taip pat buvo atliekamos DV projekcijos rentgenogramos. Katė buvo guldoma ant pilvo, alkūnės patraukiamos link galvos. Pozicionuojant šiai projekcijai labai svarbu, kad gyvūnas gulėtų tiesiai ir krūtinkaulis su stuburu persidengtų. Rentgenogramas stengiamasi padaryti įkvėpimo fazės metu, kad būtų galima įvertinti ir plaučių audinį, jų oringumą.

Elektrokardiografijos metu yra fiksuojama ir užrašoma širdies ląstelių sukurto suminio elektros lauko potencialo kitimo kreivė. Remiantis EKG įvertinamas širdies ritmas. EKG tyrimas atliekamas rečiau nei echoskopija arba rentgeninis tyrimas, nes patologinės aritmijos, sergant HKM sutinkamos pakankamai retai.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Pasirinktas duomenų patikimumas (p<0,05).

19

3. REZULTATAI

Dažniausiai HKM diagnozuota mišrios veislės katėms – 46,4 proc. kačių (n=13). Iš grynaveislių kačių dažniausiai HKM sirgo Britų trumpaplaukių veislės katės– 17,9 proc. (n=5) (p>0,05) (1pav.).

1 pav. Skirtingų veislių kačių sergamumas hipertrofine kardiomiopatija.

HKM sirgo18 katinų ir 10 kačių (p>0,05) (2 pav.).

2 pav. Skirtingos lyties kačių sergamumas hipertrofine kardiomiopatija.

Jauniausia katė, kuriai diagnozuota HKM, buvo 1 metų, o vyriausia - 15 metų. Vidutinė amžiaus vertė (mediana) buvo 3 metai ir 6 mėnesiai, o aritmetinis amžiaus vidurkis – 5 metai ir 2 mėnesiai. Dažniausiai HKM diagnozuota katėms iki 4 metų, priskirtoms pirmai amžiaus grupei -

0 2 4 6 8 10 12 14 2 5 1 2 3 13 2 K ačių sk aičius Veislė 36% 64% Kačių Katinų

20 53,57 proc. kačių. Kačių sergamumas HKM antroje ir trečioje amžiaus grupėse buvo pasiskirstęs tolygiai (po 14,29 proc. atvejų). Jaunesnio amžiaus katėms liga diagnozuojama dažniau nei vyresnėms katėms (p>0,05) (3 pav.).

3 pav. Skirtingo amžiaus kačių sergamumas HKM.

Dažniausiai pasireiškęs klinikinis simptomas buvo apsunkintas kvėpavimas. Šis simptomas buvo matomas 15 kačių (53,6 proc. atvejų). Antras pagal dažnumą pasireiškęs simptomas buvo sistolinis dviburio arba abiejų (dviburio ir triburio) vožtuvų ūžesys, kuris aptiktas 42,8 proc. atvejų. Pilvinis kvėpavimas pasireiškė 32,1 proc. atvejų, o tachikardija –28,6 proc. atvejų. Rečiausiai HKM diagnozuota katėms, kurioms ligos klinikinės išraiškos nebuvo. Tai buvo 2 katės (7 proc. atvejų). Prie kitų simptomų buvo priskirti tachipnėja (n=3), lekavimas ir kosulys (n=1) (4 pav.).

4 pav. Simptomų pasireiškimo dažnis HKM sirgusioms katėms. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 1≤4 4≤7 7≤10 10≤13 ≤13 15 4 4 3 2 K ačių sk aičius Amžius, metais 0 2 4 6 8 10 12 14 16 15 ₁₂ 9 ₈ 5 2 K ačių sk aičius Klinikinis simptomas

21 Nustatyta, kad 7 katėms (n=7) dėl HKM buvo išsiplėtęs kairysis prieširdis, nes auskultuojant aptiktas įvairaus intensyvumo laipsnio sistolinis ūžesys ties mitralinio vožtuvo punctum optimum (p<0,05). Penkioms katėms (n=5) aptikta abiejų prieširdžių, t. y. biatrialinė dilatacija, formuojanti „Valentino širdį“, nes sistoliniai įvairaus laipsnio ūžesiai auskultuojant buvo girdėti ties abiejų atrioventrikulinių vožtuvų puncta optima (p<0,01). Vožtuvų nesandarumas ir pokyčiai prieširdžiuose patvirtinti atlikus ultragarsinę diagnostiką (9pav.). 16 kačių (n=16) sistolinių ūžesių ties atrioventrikuliniais vožtuvais auskultuojant nebuvo aptikta, tačiau 10 kačių kairysis prieširdis jau buvo papūstas, o 6 katėms nei vienas iš prieširdžių dar nebuvo išsiplėtęs ir HKM diagnozuota profilaktiškai atliekant širdies ultragarsinį tyrimą (5 pav.).

5 pav. Prieširdžių dilatacijos pasireiškimo dažnis katėms, sergančioms HKM.

Echoskopija, diagnozuojant HKM, atlikta visoms (n=28) katėms. Rentgeninis tyrimas atliktas 57,14 proc. (p<0,05) kačių (n=16). Rečiausiai atlikta elektrokardiografija – 3,6 proc. kačių (6 pav.).

61% 18%

21%

KP dilatacija

Abiejų prieširdžių dilatacija Prieširdžiai nepakitę

22

6 pav. Specialiųjų diagnostikos metodų atlikimo dažnis katėms, sirgusioms HKM.

Širdies ultragarsinis tyrimas buvo atliktas visoms 28 katėms (n=28). Echogramose dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies pjūviuose (tirta 2-D režimu, kai kurioms katėms – ir spalvinio doplerio režimu) buvo matoma įvairaus laipsnio kairiojo skilvelio laisvosios sienelės ir skilvelių pertvaros hipertrofija (kartais itin žymi, kai visai išnykdavo kairiojo skilvelio ertmės vaizdas sistolėje) (7 pav.)

7 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma (2-D režimas): sistolėje

beveik išnykusi kairiojo skilvelio ertmė, matoma kaip trumpas juodas ruoželis tarp hipertorfuotų kairiojo skilvelio laisvosios sienelės ir skilvelių pertvaros. Dešinėje matyti išsiplėtę abu prieširdžiai.

0 5 10 15 20 25 30

Rentgeninis tyrimas Echoskopija EKG

16

28

23 12 kačių (n=12), kurioms auskultuojant buvo girdimas sistolinis ūžesys, šios projekcijos echogramose buvo matoma vieno ar abiejų prieširdžių įvairaus laipsnio dilatacija (LA/Ao iki 1:4,4 [fiziol. norma iki 1:1,3]). Echogramose buvo matyti didesnio ar mažesnio laipsnio, bet akivaizdi, hiperkinezija (FS% 60–70 proc. ir daugiau [fiziol. norma 29–55 proc.]), su itin išreikštomis kairiojo skilvelio laisvosios sienelės ir skilvelių pertvaros ekskursijomis (vertinti dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies pjūviai M režimu) (8 pav.).

8 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies echograma (M režimas).

Matoma ryški hiperkinezija, kairiojo skilvelio laisvosios sienelės ir skilvelių pertvaros ekskursijos išreikštos, FS% >75 proc.,EF% per 95 proc.

Ne visada didelis hipertrofijos laipsnis ir stipriai išsiplėtę prieširdžiai tiesiogiai koreliuoja su prognoze ir gyvūno išgyvenamumu. Vienai jaunai, 1 metų, katei buvo nustatyta HKM: aptikta saikinga skilvelių miokardo ir skilvelių pertvaros hipertrofija bei nedaug prasiplėtęs kairysis prieširdis ir nesandarus dviburis vožtuvas, bet perikarde jau buvo aptikta skysčio, o tai blogos prognozės požymis (9-11 pav.).

24

9 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma (2-D režimas), kurioje

matyti nesandarus dviburis vožtuvas: spektrinis kintamosios srovės dopleris pozicionuotas ties dviburiu vožtuvu, matyti išlyginimo fenomenas, patvirtinantis vožtuvo nesandarumą.

10 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma (2-D režimas):

kairiojo skilvelio išvarymo traktas. Matyti tamsus skysčio ruožas (4 mm.) tarp kairiojo skilvelio miokardo ir perikardo.

25

11 pav. Tos pačios katės dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies echograma (M

režimas): FS% 61,7 proc., EF% 92,6 proc.

Kairiojo skilvelio laisvosios sienelės hipertrofija nustatyta 60,7 proc. (p<0,01) HKM sirgusių kačių, iš jų 29,4 proc. buvo katės ir 70,6 proc. –patinai, kuriems KSLS hipertrofavo 2,4 karto dažniau nei patelėms. Tarpskilvelinės pertvaros hipertrofija nustatyta 46,4 proc. (p<0,01) HKM sirgusių kačių, iš jų 30,8 proc. buvo katės ir 69,2 proc.– katinai, kuriems TSP hipertrofavo 2,25 karto dažniau nei patelėms. Speneliniai raumenys hipertrofavo 21,4 proc. HKM sirgusių kačių, iš jų 66,7 proc. buvo katės ir 33,3 proc. – katinai. Taigi, speneliniai raumenys hipertrofavo katėms 2 kartus dažniau nei katinams (12 pav.).

26

12 pav. Kairiojo skilvelio laisvosios sienelės, tarpskilvelinės pertvaros ir spenelinių raumenų

hipertrofija skirtingos lyties katėms.

Sergant HKM, rentgeninis tyrimas dažnai būna mažai informatyvus. Kadangi būna koncentrinė kairiojo arba abiejų skilvelių hipertrofija, miokardas storėja į skilvelių vidų, todėl jokių skilvelių formos pokyčių nebūna. Jei išsiplečia kairysis, o tuo labiau jei abu prieširdžiai, širdis LL rentgenogramose ima atrodyti tarsi su kepure, nes išsiplečia jos pagrindas, išryškėja kranialinė ir kaudalinė širdies talijos (13, 14 pav.).

13 pav. Dešinioji LL krūtinės ląstos rentgenograma: širdies kontūras be didesnių anomalijų,

tačiau galma įžiūrėti pasiplėtusį širdies pagrindą (vaizdas primena kepurę) bei išryškėjusias kranialinę ir kaudalinę širdies talijas.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

KS laisvosios sienelės hipertrofija TSP hipertrofija Spenelinių raumenų hipertrofija

5 4 4 12 9 2 Kačių skaičius P a to lo g ini s pro ce sa s Katės Katinai

27

14 pav. Dešinioji LL krūtinės ląstos rentgenograma: širdies kontūras be didesnių anomalijų,

bet į akis krinta išsigaubusi kaudalinė širdies kontūro sienelė ties 2–3 val. ir ryškėjanti kraniodorsali tuščiosios kaudalinės venos kryptis (rodo galimą vieno ar abiejų prieširdžių išsiplėtimą). Atlikus ultragarsinį širdies tyrimą aptiktas prasiplėtęs kairysis prieširdis ir besikaupiantis skystis perikarde.

Išsiplėtus abiems prieširdžiams, DV rentgenogramose matomas širdies kontūras vadinamas „Valentino širdimi“ (15 pav.).

15 pav. DV krūtinės ląstos rentgenograma: matomas papūstas širdies kontūras ties 2 ir 11

28 Vienai katei (patinas) nustatytas itin didelis kairiojo prieširdžio išsiplėtimas (16 pav.). 17 pav. pateikta to paties gyvūno širdies echograma (dešinioji parasternalinė padėtis, trumposios ašies pjūvio vaizdas).

16 pav. Dešinioji LL krūtinės ląstos rentgenograma: širdies kontūras pakitęs, matoma

išplėsta kaudalinė širdies pagrindo pusė bei išryškėjusi kaudalinė širdies talija. Padidėjęs širdies kontaktinis paviršius su krūtinkauliu. Vaizdas būdingas kairiojo prieširdžio dilatacijai.

17 pav. Echograma, dešiniosios parasternalinės padėties, trumposios ašies pjūvio vaizdas.

29 1 katei užrašyta EKG, nes auskultuojant buvo aiškiai girdėti širdies ritmo sutrikimai: užrašius EKG nustatyta skilvelinė ekstrasistolija (18 pav.).

18 pav. Skilvelinė ekstrasistolija: dažnai pasikartojanti bigeminija su rečiau atsirandančiomis

skilvelinės tachikardijos salvėmis.

Dažniausiai pasireiškusi HKM komplikacija buvo dinaminė kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (28,6 proc. atvejų). Dažniausiai dinaminė KS obstrukcija nustatyta 2 metų amžiaus katėms - 10,7 proc. atvejų. Antra ir trečia pagal dažnį komplikacijos buvo skysčių kaupimasis pleuros ertmėje ir kraujo stazė didžiajame kraujo apytakos rate (17,9 proc. atvejų). Tromboembolija ir jos formavimasis aptiktas 14,3 proc. (p<0,05) HKM sirgusių kačių, skysčių sankaupa perikarde - 10,7 proc. HKM sirgusių kačių. Plaučių edema, kaip komplikacija, aptikta 3,6 proc. HKM sirgusių kačių (19 pav.).

19 pav. HKM komplikacijų dažnis.

Kelioms katėms (toms, kurioms buvo nustatyta tromboembolija) buvo aptikti besiformuojantys ir jau susiformavę trombai: 1 katei prieširdyje buvo matyti „dūmai“, kas reiškė, jog formuojamas trobas, 2 katėms jau susiformavę trombai buvo aptikti kairiajame prieširdyje (20 pav.), vienai katei – kairiajame skilvelyje (21 pav.: 1. echograma – dešinioji parasternalinė padėtis, trumpoji ašis; 2. echograma – dešinioji parasternalinė padėtis, ilgoji ašis).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 8 4 3 5 1 5 K ačių sk aičius HKM komplikacijos II

30

20 pav. Dešinioji parasternalinė padėtis, trumposios ašies pjūvio vaizdas. Trombas

kairiajame prieširdyje.

21 pav. 1. Dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies echograma spenelinių

raumenų aukštyje. 2. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma, kairiojo skilvelio išvarymo traktas. Trombas kairiajame skilvelyje.

1.

31 Dažniausiai buvo pasirenkami trijų grupių vaistai: krešumą mažinantys vaistai, beta adrenerginių receptorių blokatoriai ir AKF slopikliai. Šioms grupėms priklausančios medžiagos buvo skiriamos visoms katėms, kurioms diagnozuota HKM. Beta ardenerginių receptorių blokatoriai neskirti tik vienai katei, nes jai buvo nustatyta plaučių edema. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skirti 64,3 proc. atvejų. Kilpiniai diuretikai skirti 50 proc. atvejų, kuriems nustatyta skysčių sankaupa perikarde (p<0,05) arba pleuroje. Kilpiniai diuretikai taip pat skirti nustačius kraujo stazę didžiajame kraujo apytakos rate bei plaučių edemos atveju. Vienai katei taikyta deguonies terapija, kuomet sutriko kvėpavimo funkcija dėl plaučių edemos (22 pav.).

22 pav. Medikamentų panaudos dažnis. 0 5 10 15 20 25 30 18 28 28 14 27 2 1 7 K ačių sk aičiu s Vaistų grupė NVNU

Krešumą mažinantys vaistai AKF slopikliai

Kilpiniai diuretikai

Beta adrenerginių receptorių blokatoriai

Antikoaguliantai Deguonies terapija Kortikosteroidai

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizuotos dvidešimt aštuonių kačių, sirgusių hipertrofine kardiomiopatija, ligos istorijos. Katės buvo 7 skirtingų veislių. Jauniausia katė buvo 1 metų, o vyriausia – 15 metų.

Didžiausią kačių, sirgusių HKM, dalį sudarė mišrūnės. Be mišrūnių HKM sirgo Meino meškėnų (10,71 proc. atvejų), britų trumpaplaukių (17,9 proc. atvejų), egzotų (3,57 proc. atvejų), Bengalijos, sfinksų ir persų (po 7,14 proc. atvejų) veislių katės (p>0,05). Iš grynaveislių kačių dažniausiai liga diagnozuota britų trumpaplaukėms. Gauti tyrimo duomenys sutampa su literatūroje aprašomomis veislėmis, kurios dažniau serga HKM. Literatūroje aprašoma genetinė predispozicija Meino meškėnų, persų bei kitų veislių katėms (1,5).

Išanalizavus ligos pasireiškimo dažnį skirtingos lyties katėms matomas ženklus skirtumas. Nustatyta, kad katinai (64 proc. atvejų) HKM serga 1,8 karto dažniau nei katės (36 proc. atvejų) (p>0,05). Tokį lyties pasiskirstymą tirtoje kačių populiacijoje galėtų lemti galimai didesnė patinų populiacija. Katinai dažniau pasirenkami įsigyjant augintinį nei katės dėl pigesnio išlaikymo ir galimai mažesnių išlaidų. Taip pat galima manyti, kad katinai apskritai dažniau serga tiek kardiovaskulinės sistemos, tiek ir kitomis ligomis. Išanalizavus skirtingo amžiaus kačių sergamumą hipertrofine kardiomiopatija matoma, kad liga dažniau diagnozuojama jaunoms iki 4 metų katėms (p>0,05). Senesnėms katėms HKM diagnozuota rečiau. Atlikta duomenų analizė dėl lyties ir amžiaus įtakos HKM pasireiškimui sutampa su literatūroje pateikiamais duomenimis:patinai dažniau serga HKM. Sunki HKM forma dažniau diagnozuojama katėms, sulaukusioms 2-3 metų (26).

Dažniausiai pasireiškęs kilnikinis požymis buvo apsunkintas kvėpavimas. Šis simptomas pasireiškė 53,6 proc. kačių, sirgusių hipertrofine kardiomiopatija. 42,8 proc. visų sirgusių kačių aptiktas sistolinis ūžesys. Auskultuojant 7 katėms sistolinis ūžesys buvo girdimas ties mitralinio vožtuvo punctum optimum, 5 katėms buvo girdimi ūžesiai ties abiem atrioventrikuliniais vožtuvais. Auskultacijos metu aptikti ūžesiai nurodo prieširdžių išsiplėtimą. Išsipėltus kariąjam prieširdžiui buvo girdimas sistolinis ūžesys ties mitralinio vožtuvo puncta optima. Tuo tarpu, esant abiejų prieširdžių dilatacijai, buvo girdimi ūžesiai ties abiejų atrioventrikulinių vožtuvų punctaoptima. Kiti pasireiškę simptomai buvo tokie, kaip pilvinis kvėpavimas (32,1 proc.), tachikardija (28,6 proc.), tachipnėja, lekavimas ir kosulys. Iš visų HKM sirgusių kačių, 2 katės sirgo asimptomine HKM forma (7 proc. atvejų). Panašūs simptomai minimi ir literatūroje, skiriasi tik jų pasireiškimo dažnumas. Kaip dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra įvardinami ūmūs kvėpavimos sistemos sutrikimai, sistolinių bei diastolinių ūžesių atsiradimas, tromboembolija bei alpimas (2,5,9,10).

Analizuoti dažniausiai pasirinkti ir taikyti specialieji diagnostikos metodai. Širdies echoskopija atlikta visoms katėms, sirgusioms HKM. Tai yra pagrindinis šios patologijos

33 diagnostikai naudojamas metodas. Rentgeninis tyrimas atliktas 57,14 proc. atvejų (p<0,05). Rentgeninis tyrimas buvo pasirenkamas kaip pagalbinis diagnostikos metodas, kuomet auskultuojan girdėti ūžesiai bei širdies echoskopijos metu buvo aptinkamas kairiojo prieširdžio išsiplėtimas. Rentgenogramose buvo vertinama kairiojo bei dešiniojo prieširdžių dilatacijos. Elektrokardiograma buvo užrašytatik vienai katei iš 28, sirgusių HKM. Jai nustatyta skilvelinė ekstrasistolija, pasireiškusi dažnai pasikartojančia bigemija su rečiau atsirandančiomis skilvelinės tachikardijos salvėmis. Klinikoje naudoti tyrimai yra taikomi ne tik HKM, bet ir kitų kardiovaskulinės sistemos ligų diagnostikoje bei diferenciacijoje (11-15,26).

Buvo tiriamas atskirų širdies dalių hipertrofijos dažnis katėms, sergančioms HKM. Dažniausiai buvo nustatoma KSLS hipertrofija (60,7 proc. atvejų) (p<0,01). Patinams kairiojo skilvelio laisvosios sienelės hipertrofija nustatyta 2,4 karto dažniau nei patelėms. Tarpskilvelinės pertvaros hipertrofija pasitaikė rečiau (46,4 proc. atvejų) (p<0,01). TSP hipertrofija taip pat dažniau nustatyta patinams nei patelėms. Spenelinių raumenų hipertrofija nustatyta 6 katėms (21,4 proc. atvejų) (p>0,05), 4 patelėms ir 2 patinams. Analizės duomenys sutampa su dažniausiai randamais kairiojo skilvelio pakitimai echoskopijos metu. Hipertrofijos pasiskirstymas tarp KSLS, TSP bei spenelinių raumenų gali būti asimetriškas, ką ir parodo analizės metu gauti rezultatai (5,12,14,18).

Analizuotos dažniausiai pasireiškusios komplikacijos katėms, sergančioms HKM. Atrinktoje kačių grupėje dažniausiai pasitaikė dinaminė KS išvarymo trakto obstrukcija (28,6 proc. atvejų) (p>0,05). Ši komplikacija dažniau buvo nustatoma katėms iki 2 metų (17,86 proc. atvejų).Taip pat dažnai pasireiškusios komplikacijos buvo skysčių sankaupa krūtinės ląstoje ir kraujo stazė didžiajame kraujo apytakos rate (po 17,9 proc. atvejų) (p>0,05). Tromboembolija aptikta 14,3 proc. (p<0,05) kačių, sirgusių HKM. Širdies echoskopijos metu 1 katei buvo matomas „dūmų“ vaizdas kairiojo prieširdžio ertmėje, kuris nurodo, kad formuojasi trombas. Dviem katėm jau susiformavę trombai aptikti kairiojo prieširdžio auselėje ir vienai katei - kairiajame skilvelyje. Literatūroje plačiai aprašoma tromboembolijos bei dinaminės KS išvarymo trakto obstrukcjos formavimasis katėms, sergančioms HKM (10).

Dažniausiai taikomas gydymas buvo fokusuojamas į širdies darbo palengvinimą, naudojant kraujo krešumą mažinančius preparatus, tokius kaip acetilsalicilo rūgštis bei klopidogrelis. Kadangi acetilsalicilo rūgštis kai kurioms katėms gali sukelti seilėtekį, buvo rekomenduojama ją pakeisti klopidogreliu. Kraujo krešumą mažinantys preparatai, beta adrenerginių receptorių blokatoriai bei AKF slopikliai buvo skiriami visoms katėms, sirgusioms HKM. Krešumą mažinantys vaistai skirti tromboembolijos prevencijai, beta adrenerginių receptorių blokatoriai buvo pasirenkami skilvelių atsipalaidavimui bei širdies darbo reguliavimui gerinti, ritmo sutrikimų prevencijai. AKF slopikliai skirti visoms katėms, dėl jų kapiliarus plečiančio poveikio miokarde, miokardo išemijos mažinimui. Rečiau skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kilpiniai diuretikai. Atsiradus skysčių

34 sankaupoms pleuroje bei perikarde buvo skiriami kilpiniai diuretikai bei atliekama torakocentezė. Punktatas buvo siunčiamas į laboratoriją, atliktas citologinis tyrimas. Tik kelioms katėms buvo skiriami kortikosteroidai bei tiesioginio veikimo antikoaguliantai. Vienai katei apžiūros metu pasireiškė ūmi kvėpavimo disfunkcija. Prieš atliekant papildomas manipuliacijas taikytas simptominis gydymas kilpiniais diuretikais bei deguonies terapija. Diagnostika atlikta tik stabilizavus būklę. Pagrindiniai taikytos terapijos tikslai atitinka literatūroje aptariamus tikslus. Buvo stabilizuojama būklė, stengtasi palengvinti širdies darbą, skatinti skilvelių prisipildymą krauju. Nustačius tromboemboliją ar trombų formavimąsi paskirti antikoaguliantai. Plaučių edemos prevencijai ir gydymui skirti kilpiniai diuretikai (24-28).

35

IŠVADOS

1. Kačių tarpe yra nustatyta veislės perdispozicija HKM pasireiškimui. Atliktos duomenų analizės metu predispozicija nėra matoma dėl nedidelės grynaveislių kačių populiacijos. HKM dažniausiai diagnozuota mišrios veislės katėms (46,4 proc. atvejų) (p>0,05).

2. Širdies echoskopija yra privalomas tyrimas, norint diagnozuoti HKM ar kitą širdies patologiją. Ji atlikta visoms (n=28) katėms, sirgusioma HKM. Rentgeninis tyrimas bei elektrokardiografija pasirenkami kaip pagalbiniai tyrimo metodai. Rentgeninis tyrimas buvo atliktas katėms, kurioms nustatytas kairiojo prieširdžio išsiplėtimas bei sistoliniai ūžesiai (57,14 proc. atvejų). Elektrokardiograma užrašyta įtarus ritmo sutrikimus (3,6 proc. atvejų).

3. Pagrindiniai gydymo tikslai yra padidinti skilvelių prisipildymą krauju, sumažinti spaudimą prieširdžiuose bei profilaktikuoti tromboembolijos formavimąsi. Gydymas parenkamas individualiai kiekvienai katei. Krašumą mažinantys vaistai ir AKF slopikliai skirti visoms (n=28) katėms. Beta adrenerginių receptorių blokatoriai skirti 96,43 proc. atvejų. Kilpiniai diuretikai skirti 50 proc. atvejų, nustačius skysčių sankaupas krūtinės ląstoje.

36

REKOMENDACIJOS

Atliekant klinikinę apžiūrą, net ir iš pažiūros sveikiems gyvūnams, derėtų išauskultuoti širdį. Dažnai klinikinės apžiūros metu, visai netikėtai, aptinkami ūžesiai. Šie ūžesiai turi būti diferencijuojami, t. y. išsiaiškinama ar tai organiniai, ar funkciniai ūžesiai. Diferenciacijai naudojama ultragarsinė diagnostika.

Veislinės katės, kurioms yra nustatytas genetinis polinkis sirgti hipertrofine kardiomiopatija (pvz., Meino meškėnų veislės katės), turėtų būti tiriamos jau nuo 6-7 mėnesių, siekiant nustatyti patologiją kaip galima anksčiau. Kaip pagrindinis tyrimo ir diagnostikos metodas, šiuo atveju, turėtų būti pasirenkamas ultragarsinis tyrimas. Anksti diagnozavus susirgimą reikėtų taikyti selektyvų gydymą, kurio pagalba būtų įmanoma pristabdyti ligos vystymąsi.

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ware WA. Cardiovascular Disease in Small Animal Medicine. 4th impr. London: Manson Publishing; 2013.

2. Ferasin L. Feline cardiomyopathy. Compalation animal practice 2012 Apr; 34(4):204-213.

3. Maron BJ, Maron MS. Hypertrophic cardiomyopathy. Lancet 2013; 381(9862):242-255.

4. Dyce KM, Sack WO, Wensing CJG. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed. Missouri: Saunders; 2010.

5. Nelson RW, Guillermo Couto C. Small Animal Internal Medicine. 4th ed. Missouri: Elsevier; 2014.

6. Meurs KM, Norgard MM, Ederer MM, Hendrix KP, Kittleson MD. A substitution mutation in the myosin binding protein C gene in ragdoll hypertrophic cardiomyopathy. Genomics 2007; 90(2):261-264.

7. Ashrafian H, McKenna WJ, Watkins H, Robbins J. Disease Pathways and Novel Therapeutic Targets in Hypertrophic Cardiomyopathy. Circulation Research 2011; 109(1):86-96.

8. Meurs KM, Sanchez X, David RM, Bowles NE, Towbin JA, Reiser PJ, Kittleson JA, Munro MJ, Dryburgh K, MacDonald KA, Kittleson MD. A cardiac myosin binding protein C mutation in the Maine Coon cat with familial hypertrophic cardiomyopathy. Human Molecular Genetics 2005; 14(23):3587-3593.

9. August JR. Consultations in Feline Internal medicine. Part 2. London: Saunders company; 1994.

10. Fuentes VL, Johnson LR, Dennis S. BSAVA Manual of Canine and Feline Cardiorespiratory Medicine. 2nd ed. Waterwells: BSAVA; 2010.

11. Kealy JK, McAllister H, Graham JP. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat. 5th ed. Missouri: Saunders; 2011.

12. Sampedrano CC, Chetboul V, Nicolle AP, Pouchelon JL, Tissier R. Systolic and Diastolic Myocardial Dysfunction in Cats With Hypertrophic Cardiomyopathy or Systemic Hypertension. Journal of Veterinary Internal Medicine 2006; 20(5):1106-1115.

13. Barr F, Gaschen L. Manual of Canine and Feline Ultrasonography. Waterwells: BSAVA; 2012.

14. Payne JR, Borgeat K, Connolly DJ, Boswood A, Dennis S, Wagner T, Menaut P, Maerz I, Evans D, Simons VE, Brodbelt DC, Fuentes VL. Prognostic Indicators in Cats with

38 Hypertrophic Cardiomyopathy. The Journal of Veterinary Internal Medicine 2013; 27(6):1427-1436.

15. Campbell FE, Kittleson MD. The Effect of Hydration Status on the Echocardiographic Measurements of Normal Cats. Journal ofVeterinary Internal Medicine 2007; 21(5):1008-1015.

16. Koffas H, Dukes-McEwan J, Corcoran BM, Moran CM, French A, Sboros V, Simpson K, Anderson T, McDicken WN. Colour M-mode tissue Doppler imaging in healthy cats and cats with hypertrophic cardiomyopathy. Journal of Small Animal Practice 2008; 49(7):330-338. 17. Biswas M, Sudhakar S, Nanda NC, Buckberg G, Pradhan M, Roomi AU, Gorissen W, Houle H. Two- and three-dimensional speckle tracking echocardiography: clinical aplications and future directions. Echocardiography 2013; 30(1):88-105.

18. Sugimoto K, Fujii Y, Sunahara H, Aoki T. Assessment of Left Ventricular Longitudinal Function in Cats with Subclinical Hypertrophic Cardiomyopathy Using Tissue Doppler Imaging and Speckle Tracking Echocardiography. The Journal of Veterinary Medical Science 2015; 77(9):1101-1108.

19. Jackson BL, Lehmkuhl LB, Adin DB. Heart rate and arrhythmia frequency of normal cats compared to cats with asymptomatic hypertrophic cardiomyopathy. Journal of Veterinary Cardiology 2014; 16(4):215-225.

20. Ettinger SJ, Feldman EC. Textbook of Veterinary Internal Medicine. 7th ed. Missouri: Saunders; 2010.

21. Germans T, Wilde AAM, Dijkmans PA, Chai W, Kamp O, Pinto YM, Rossum AC. Structural Abnormalities of the Inferoseptal Left Ventricular Wall Detected by Cardiac Magnetic Resonance Imaging in Carriers of Hypertrophic Cardiomyomathy Mutations. Journal of the American College of Cardiology 2006; 48(12):2518-2523.

22. MacDonald KA, Kittleson MD, Garcia-Nolen T, Larson RF, Wisner ER. Tissue Doppler imaging and gradient echo cardiac magnetic resonance imaging in normal cats and cats with hypertrophic cardiomyopathy. Journal of Veterinary Internal Medicine 2006; 20(3):627-634.

23. Tailefer M, Fruscia RD. Benazepril and subclinical feline hypertrophic cardiomyopathy: A prospective, blinded, controlled study. The Canadian Veterinary Journal 2006; 47(5):437-445.

24. Jung SW, Kittleson MD. The Effect of Atenolol on NT-proBNP and Troponin in Asymptomatic Cats with Severe Left Ventricular Hypertrophy because of Hypertrophic Cardiomyopathy: A Pilot Study. Journal of Veterinary Internal Medicine 2011; 25(5):1044-1049.

25. Schober KE, Zientek J, Li X, Fuentes VL, Bonagura JD. Effect of treatment with atenolol on 5-year survival in cats with preclinical (asymptomatic) hypertrophic cardiomyopathy. Journal of Veterinary Cardiology 2013; 15(2):93-104.

39 26. Tilley LP, Smith Jr. FWK, Oyama MA, Sleeper MM. Manual of Canine and Feline Cardiology. 4th ed. Missouri: Saunders; 2008.

27. Papich MG. Saunders Handbook of Veterinary Drugs Small and Large Animal. 3th ed. Missouri: Elsevier; 2011.

28. Spirito P, Seidman CE, McKenna WJ, Maron BJ. The Management of Hypertrophic Cardiomyopathy. The New England Journal of Medicine 1997; 336(11):775-785.

29. MacDonald KA, Kittleson MD, Larson RF, Kass P, Klose T, Wisner ER. The Effect of Ramipril on Left Ventricular Mass, Myocardial Fibrosis, Diastolic Function, and Plasma Neurohormones in Maine Coon Cats with Familial Hypertrophic Cardiomyopathy without Heart Failure. Journal of Veterinary Internal Medicine 2006; 20(5):1093-1105.