LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Rūta Ratkutė
Babeziozės sukeliamos komplikacijos šunims
ir atvejų analizė
Complications of canine babesiosis and analysis of cases
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Babeziozės sukeliamos komplikacijos šunims ir atvejų analizė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas 1)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3
1.
TURINYS
1. TURINYS ... 3 2. SANTRAUKA... 5 3. SUMMARY... 6 4. SANTRUMPOS ... 7 5. ĮVADAS... 8 6. LITERATŪROS APŽVALGA ... 96.1 Ligos apibrėžimas ir samprata ... 9
6.2 Babeziozės epidemiologija Europoje ... 11
6.3 Ligos patofiziologija ... 12
6.4 Babeziozės skirstymas ... 13
6.4.1 Nekomplikuota forma ... 14
6.4.2 Komplikuota forma ... 14
6.5 Klinikiniai babeziozės simptomai ... 16
6.6 Babeziozės diagnostika ... 17
6.7 Gydymas ... 19
7. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 21
7.1 Duomenų rinkimas tyrimui ... 21
7.2 Pasiruošimas kraujo tyrimams ... 21
7.3 Kraujo tepinėlio technika ... 21
7.4 Kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai ... 22
7.5 Grupių sudarymo metodika ... 22
7.6 Statistinė duomenų analizė ... 23
8. TYRIMO REZULTATAI... 24
8.1 Sezono įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ... 24
8.2 Veislės įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ... 26
8.3 Veislės dydžio įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ... 28
8.4 Lyties įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ... 29
8.5 Amžiaus įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ... 30
8.6 Kūno temperatūros įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodiklaims ... 32
8.7 Šlapimo spalvos įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ... 33
8.8 Klinikinių simptomų ir komplikacijų analizė ... 34
4 9. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 10. IŠVADOS ... 41 11. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
5
2.
SANTRAUKA
Babeziozės sukeliamos komplikacijos šunims ir atvejų analizė Rūta Ratkutė
Magistro baigiamasis darbas
Erkių pernešamos ligos išlieka labai svarbios ir šiomis dienomis. Šunų babeziozė pavojinga liga, kuri negydoma ir laiku nediagnozuojama gali komplikuotis ir baigtis šuns mirtimi. Baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti šunų, sergančių babezioze, atvejus ir pasireiškusias komplikacijas. Siekiant šio tikslo buvo išanalizuoti šunų, sergančių babezioze, morfologiniai ir biocheminiai kraujo rodikliai, įvertinta skirtingų veiksnių įtaka šiems rodikliams, pasireiškusios komplikacijos. Tyrimo medžiaga buvo renkama keliose Lietuvos miestų veterinarijos klinikose nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2018 metų lapkričio mėnesio. Tyrimo metu buvo ištirti 34 šunys, sergantys babezioze. Babeziozė buvo patvirtinta mikroskopuojant sergančio šuns kraujo tepinelį ir ten radus Babesia spp. pirmuonių. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims atlikti morfologiniai arba biocheminiai kraujo tyrimai. Daugiausia babezioze sergančių šunų užregistruota pavasarį (53 proc.) ir rudenį (23,5 proc.). Intensyviausias užsikrėtimas buvo balandžio ir gegužės mėnesiais (26,47 proc.). Šlapalo kiekis šunų kraujyje vasarą buvo vidutiniškai 12,48 µmol/l mažesnis (p<0,05) nei rudenį. Babezioze sirgo 67,7 proc. veisliniai ir 35,3 proc. neveisliniai šunys. Veislinių šunų kraujyje asparagininės aminotransferazės buvo vidutiniškai 101,39 IU/L mažiau nei neveislinių šunų grupėje. Veislės veiksnys turėjo didžiausią (56,8 proc.) statistiškai reikšmingą įtaką asparagininės aminotransferazės kiekiui kraujyje. Šunų veislės dydis, lytis, amžius neturi įtakos babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams ir komplikacijų išsivystymui. Pakilusi kūno temperatūra (vidutiniškai 39,4oC) buvo
nustatyta 73 proc. šunų, sergančių babezioze. Kūno temperatūra turėjo statistiškai reikšmingą įtaką (17,79 proc.) leukocitų kiekio kraujyje kitimui. Šunims, sergantiems babezioze, vystėsi leukopenija. Šunų, sergančių babezioze, dažniausi klinikiniai simptomai buvo vangumas (52,9 proc.), apetito stoka (32,4 proc.), apatija (20,6 proc.). Iš visų tyrime dalyvavusių šunų 44,1 proc. sirgo komplikuota babeziozės forma, kuriems pasireiškė kai kurių organų sistemų disfunkcija ir 55,9 proc. sirgo nekomplikuota babeziozės forma, kuriems pasireiškė trombocitopenija ir/arba anemija. Lyginant sveikų ir sergančių šunų kraujo rodiklius nustatyta, kad hematokrito kiekis sergančų šunų kraujyje buvo vidutiniškai 0,07 proc. mažesnis nei sveikų šunų kraujyje. Trombocitų kiekis sergančių šunų kraujyje vidutiniškai buvo 241,65 109/L mažesnis nei sveikų šunų kraujyje.
6
3.
SUMMARY
Complications of canine babesiosis and analysis of cases Rūta Ratkutė
Master‘s Thesis
Tick borne diseases are still very important up to this day. Canine babesiosis is a dangerous disease which, if not diagnosed and not treated at the correct time can end up in a canine’s death. The aim of the work is to analyze cases of babesiosis in canine’s and caused complications. To achieve this aim, morphological and biochemical blood indicators of canine’s which have the babesiosis were analyzed, evaluated influence on different factors for this disease and caused complications. The research material was collected in several veterinary clinics of Lithuania from January 2017 to November 2018. During the research 34 canines were tested. Babesiosis was confirmed by testing canine blood samples in search of Babesia spp. protezoa using a microscope. For all of the canines which took part in the research had morphological or biochemical blood indicator test. Most of the canines which had babesiosis were recorded during spring (53 percent) and in autumn (23.5 percent). The most intense disease outbreak was recorded in April and May (26.47 percent). Urea level in canines blood samples were an average of 12.48 µmol/l lower (p<0.05) during summer than in autumn. 67.7 percent of pure breeds and 35.3 percent of mixed-breeds canines had babesiosis. In pure mixed-breeds blood samples the average of aspartic aminotransferase was 101.39 IU/L lower compared to the mixed-breeds canines. Breed factor had the biggest (56.8 percent) statistically significant impact in the blood samples which were tested for aspartic aminotransferase. The size of the pure breed canine, sex and age did not had an effect of the blood indicators nor the development of complications of canines which were affected by babesiosis. Higher body temperature (average of 39.4 °C) were recorded in 73 percent of the canines which had babesiosis. Body temperature had a statistically significant impact (17.79 percent) of leukocyte change in the blood samples. Canines effected by babesiosis were developing leukopenia. Canines with babesiosis clinical symptoms on average were limpness (52.9 precent), torpidity (20.6 percent), lack of hunger (32.4 percent). Of all of the canines that were tested 44.1 percent had complicated form of babesiosis which manifested as some of the organs dysfunction and 55.9 percent had normal babesiosis which manifested as thrombocytopenia and/or anaemia. Comparing between healthy and babesiosis effected canine blood indicators it was determined that the level of hematocrit in canine’s with babesiosis was on average 0.07 percent lower compared to the healthy canines. The thrombocyte blood count of the canines with babesiosis on average was 241.65 10/L lower compared with the healthy canines.
7
4.
SANTRUMPOS
B.canis – Babesia canis B.rossi – Babesia rossi B.vogeli – Babesia vogeli B.gipsoni – Babesia gipsoni B.microti – Babesia microti B.conrade – Babesia conrade
PGR – Polimerazės grandininė reakcija IFA – Imunofermentinė analizė
CNS – Centrinė nervų sistema
TNF-α – Uždegiminio atsako citokinas ALP – Šarminė fosfatazė
ALT – Alanininė aminotrasnferazė AST – Asparagininė aminotransferazė T-Bil – Bendras bilirubinas
pH – vandenilio potencialas HCT – hematokritas
PCV – hematokrito sinonimas UREA – šlapalas
CREA – kreatininas
GFR – glomerulo filtracijos greitis USG – santykinis šlapimo tankis
UPC – Šlapimo baltymų ir kreatinino santykis ELISA – biocheminis metodas
rRNA – ribosominė ribonukleininė rūgštis EDTA – Dinatrio-etilendiamino-tetraacetatas RPM – apsisukimai per minutę
RCF – santykinė centrifuginė jėga
RBC – raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) PLT – trombocitai
WBC – baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) s.c. – po oda
i.m. – į raumenis i.v. – į veną
8
5.
ĮVADAS
Erkių platinamos ligos išlieka labai svarbios ir šiomis dienomis. Pastaraisiais metais vis daugiau ir daugiau registruojama naujų šunų babeziozės klinikinių atvejų Europoje ir pradedama manyti, jog šunų babeziozės paplitimo arealas didėja (1). Ligos paplitimui įtakos turi daugelis veiksnių, tarp jų ir klimato atšilimas. Klimato kaita greičiausiai padidins erkių nišą Europoje, įskaitant ir Šiaurės Europą, kur anksčiau temperatūra buvo netinkama erkėms (2). Be klimato atšilimo ligos paplitimui ir vystymuisi gali turėti įtakos vietovė, sezonas, šuns veislė, amžius ar lytis. Babeziozę sukelia eritrocituose besidauginantys pirmuonys, priklausantys Babesia genčiai. Iš viso yra aptikta daugiau nei 100 babeziozę sukeliančių rūšių, atsiradus molekuliniams tyrimo metodams, kasmet nustatomos naujos rūšys bei genotipai (3). Yra žinomos 4 Babesia rūšys, kurios sukelia babeziozę šunims – B.canis, B.rossi, B.vogeli, B.gipsoni ir 1 rūšis, kuri sukelia babeziozę žmonėms – B.microti (4). Šunų babeziozė yra pavojinga invazinė liga, kuri esant komplikuotai ligos formai gali baigtis gyvūno mirtimi. Patys pagrindiniai ligos simptomai, dėl kurių gyvūnai atvyksta į kliniką – vangumas, apatiškumas, apetito stoka bei pastebėtas tamsus šlapimas šlapinimosi metu. Svarbu laiku ir tiksliai diagnozuoti ligą, parinkti teisingus diagnostinius tyrimo metodus ir pritaikyti gydymą, kuris gali skirtis esant komplikuotai ir nekomplikuotai ligos formai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti šunų, sergančių babezioze, atvejus ir pasireiškusias komplikacijas. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti šunų babeziozės pasireiškimą pagal sezoną ir įvertinti sezono įtaką kraujo morfologiniams ir biocheminiams rodikliams;
2. Įvertinti veislės predispoziciją kraujo morfologiniams ir biocheminiams rodikliams;
3. Įvertinti veislės dydžio, lyties, amžiaus įtaką kraujo morfologiniams ir biocheminiams rodikliams ir komplikacijų pasireiškimui;
4. Įvertinti kūno temperatūros įtaką kraujo morfologiniams ir biocheminiams rodikliams; 5. Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančius klinikinius simptomus;
6. Išanalizuoti, kiek babezioze sergančių šunų pasireiškė komplikuota ir nekomplikuota ligos formos;
9
6.
LITERATŪROS APŽVALGA
6.1
Ligos apibrėžimas ir samprata
Babeziozė yra žinoma dar nuo senovės laikų kaip svarbi gyvūnų liga ir neseniai - nauja liga šunims visame pasaulyje. Babeziozę sukelia eritrocituose besidauginantys pirmuonys, priklausantys
Babesia genčiai. Šunų babeziozės patofiziologija yra plačiai ištirta, tačiau vis dar sukelia daugeliui
klausimų, kurie lieka neatsakyti, ypač atsižvelgiant į ligų įvairovę skirtingose Europos šalyse (1) . Pastaraisiais metais Europoje padaugėjo šunų babeziozės atvejų. Babeziozė yra erkių platinama liga, todėl erkių emigracija į geografines zonas, kuriose jų paplitimas iki šiol nebuvo didelis, gali paaiškinti vis didėjantį klinikinių atvejų skaičių Europoje. Viduržemio jūros regionas ir Rytų Europa ilgą laiką buvo šios ligos endeminė zona, tuo tarpu Vidurio Europoje ligos atvejų ženkliai padaugėjo per pastaruosius tris dešimtmečius. Nuo 1975 metų buvo užfiksuota atvejų, kai užsikrėtusios erkės pateko į Vidurio Europą iš pietinių Europos šalių (5).
Šunų babeziozę sukelia Babesia genties pirmuonys, kurie skirstomi į dvi grupes – dideles (5 x 2,5 µm) ir mažas babezijas ( 2 x 1,5 µm). Didžioji babezija skirstoma į tris skirtingas rūšis – B.
canis, B. rossi, B. vogeli. Mažosios babezijos – B.gibsoni, B.conrade, B. microti (1). Erkių
paplitimas Europoje bei jų užfiksuotas dydis pateiktas 1 lentelėje ir 1 paveiksle.
1 lentelė. Geografinis paplitimas, erkės ir tikėtinas dydis Babesia spp. kraujo tepinėlyje.
Pateikti duomenys apie pirmąsias Babesia rūšis Europoje (6,7)
Rūšys Paplitimas Erkė Apytiklus dydis
kraujo tepinėlyje (µm)
Babesia canis Paplitimas visoje Europoje (nuo
Portugalijos iki Šiaurės ir Rytų Europos), ypatingai šalto ir drėgno klimato šalyse. Didesnis paplitimas Centrinėje Europoje, mažesnis – Viduržemio regione
Dermacentor reticulatus
2,5 x 4,5
Babesia vogeli Albanija, Kroatija, Prancūzija,
Graikija, Italija, Portugalija, Romunija, Serbija, Slovenija, Ispanija ir Turkija
Rhipicephalus sanguineus
2,5 x 4,5
Babesia gibsoni Kroatija, Vokietija, Italija,
Serbija, Slovakija, Ispanija ir Jungtinė karalystė Rhipicephalus sanguineus 1,0 x 3,0 Babesia microti- like sp.
Kroatija, Prancūzija Italija, Portugalija, Serbija, Ispanija ir Švedija
Ixodes hexagonus* Ixodes conisuga*
1,0 x 2,5
Pastaba* Laboratorijoje nebuvo atliktas ir stebėtas erkių aktyvumas. Jų vaidmuo yra tik prielaida, pagrįsta
10
1 pav. Babesia spp. paplitimas Europoje, remiantis molekuline analize (6,7)
Europoje B.canis yra labiausiai paplitusi rūšis iš visų babezijų. Ją platina Dermacentor
reticulatus erkė, kuri yra pagrindinis ligos platintojas Europoje. B. vogeli aptinkama aplink
Viduržemio jūrą, kur (didžiausia) vyraujanti erkių rūšis yra Rhipicephalus sanguineus (8). Nors liga dažniau serga gyvūnai, babezioze gali užsikrėsti ir žmogus, tačiau ši liga jam nepavojinga. Europoje yra žinomos trys zoonozinės babezijų rūšys – B.divergens, kuri dažniausiai randama galvijuose ir jiems sukelia klinikinius simptomus. Neseniai aprašyta ir nauja potencialiai zoonozinė Babesia spp. EU1 rūšis ir paskutinė trečia aptinkama babezijų rūšis žmonėms – B.microti (4).
Klinikiniai babeziozės simptomai šunims svyruoja nuo trumpalaikės anoreksijos iki sudėtingo sindromo, kuris paveikia daugelį organų sistemų (1). Šunų babeziozė gali tapti tikru iššūkiu diagnostikoje ir dėl nespecifinių klinikinių simptomų, kurie blogiausiu atveju gali sukelti šuns mirtį (9). Ligos sunkumas priklauso nuo įvairiausių faktorių – Babesia spp. rūšies, užsikrėtusio šuns amžiaus ir jo imuniteto, kitų ligų bei tuo metu vyraujančių infekcijų (8).
Šunų babeziozė žinoma kaip sezoninė liga Europoje. Erkių aktyvumas pirmaisiais žiemos mėnesiais sumažėja arba visai išnyksta, iškritęs sniegas užima erkių buveines. Erkių reprodukcija ir aktyvumas padidėja ištirpus sniegui ir pakilus temperatūrai per pirmąsias pavasario dienas (5). Atliktų tyrimų duomenimis šunų babeziozės paplitimas nepriklausomai nuo sezono yra susijęs su staigiu temperatūros kritimu (∆T>9 oC) tuo pačiu metu esant intensyviam lietui, nuolatinei sausrai arba oro temperatūrai esant +20 oC (pavasario – vasaros sezonas) ar žemiau 5 oC (rudens –žiemos
sezonas) temperatūrai (5). Vokietijoje atlikti tyrimai su šunimis rodo, kad daugiausiai erkių surinkta gegužę ir birželį (kuomet I. ricinus aktyvumo pikas) ir rugsėjį bei spalį (kai aktyvumo pikas yra D.
11
6.2
Babeziozės epidemiologija Europoje
Babeziozės paplitimas vis dar išlieka labai svarbus visoje Europoje ir Lietuvoje. Babeziozė, kurią sukelia Babesia spp., aptinkama ir Lietuvoje. Nors anksčiau babeziozė buvo neįprasta liga, per pastarąjį dešimtmetį ji tapo gana dažna liga tarp šunų. Ligos identifikacijai buvo imami kraujo mėginiai iš veterinarijos klinikos Lietuvoje. 2014 metais buvo surinkti 123 kraujo mėginiai iš šunų, kuriems pasireiškė į babeziozę panašūs simptomai. Babesia spp. viduląsteliniai parazitai buvo aptikti 94 šunų kraujo tepinėliuose (76,4 proc.) ir 108 šunų (87,8 proc.) , kurių kraujo mėginiai buvo panaudoti PGR tyrimui (11) .
Kaimyninėje šalyje Latvijoje pirmasis babeziozės atvejis registruotas tik 2009 metais. Nuo 2009 iki 2011 metų buvo surinkta anamnezė, paimti kraujo mėginiai iš 7 šunų, kurie įtariamai serga babezioze. Tyrime dalyvavo tik 3 šunys, nes kiti šunys buvo išvažiavę už Latvijos sienos ribų, todėl tyrime nedalyvavo. Atliekant šį tyrimą 2012 metų rudenį buvo gautas pranešimas apie dar 5 babeziozės atvejus iš šunų, kurie nebuvo išvykę iš Latvijos, bet į tyrimą įtraukti nebuvo (6).
Centrinėje Lenkijos dalyje tarp 2006 ir 2008 metų buvo paimti 82 kraujo mėginiai iš šunų veislynų dėl erkių pernešamų ligų (Babesia canis, Bartonella spp., Anaplasma/Erhlichia ir Borrelia
burgdoferi). 3 šunims buvo patvirtinta B.canis infekcija, tačiau jiems jau buvo paskirtas gydymas.
Atliekant DNR tyrimus su erkių pernešamais patogenais iš 79 sveikų šunų 20 šunų (25,3%) buvo nustatyta B. canis infekcija (12) .
Kad būtų galima nustatyti geografinį Babesia spp. paplitimą, reikia žinoti paplitimą visose Europos šalyse, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Iš didžiųjų babezijų rūšių tik B. canis ir B. vogeli galima diagnozuoti mikroskopuojant kraujo tepinėlį, B.rossi patvirtinti reikalingi molekuliniai tyrimai. Apie mažųjų babezijų rūšių paplitimą (B. microti, B. gipsoni) pranešta tik keliose Europos šalyse (6,7). Babesia spp. paplitimas Europoje atlikus diagnostinius ligos nustatymo metodus pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Babesia spp. paplitimas Europoje remiantis diagnostiniais metodais (6,7)
Rūšys Šalis Paplitimas proc.
(tyrimai populiacijoje)
Diagnostinis metodas
Babesia canis Slovenija
Ispanija Ispanija Italija Italija Italija Lenkija Kroatija Romunija 4,6 (238) 1,3 (153) 10 (120) 20,7 (164) 2,3 (420) 70 (249) 25,3 (82) 2,3 (848) 44,8 (216) PGR PGR PGR PGR PGR IFA PGR PGR PGR
12 Romunija Slovakija Lietuva Turkija Prancūzija Bulgarija 71,4 (49) 3,5 (366) 87,8 (123) 0,1 (757) 12,9 (140) 16,2 (167) PGR PGR PGR PGR PGR ELISA
Babesia vogeli Slovėnija
Italija Italija Kroatija Serbija Ispanija Prancūzija Prancūzija 1,3 (238) 6,7 (164) 4 (99) 0,2 (848) 1,9 (158) 2 (153) 0,9 (108) 13,6 (140) PGR PGR PGR PGR PGR PGR PGR PGR
Babesia gibsoni Kroatija
Serbija Ispanija Ispanija Romunija 0,7 (848) 5,7 (158) 2 (153) 2,5 (120) 28,6 (49) PGR PGR PGR PGR PGR
Babesia microti– like
sp. Ispanija Ispanija Ispanija Kroatija Prancūzija Servija 1,9 (2,979) 62,5 (120) 0,7 (153) 0,1 (848) 0,7 (140) 10,1 (158) Mikroskopija ir PGR Mikroskopija ir PGR PGR PGR PGR PGR
6.3
Ligos patofiziologija
Pirmuonys, sukeliantys babeziozę, bei du šeimininkai – erkės ir stuburiniai gyvūnai – yra kompleksinė sistema, kuri yra ilgiausia, dažniausiai sutinkama ir aprašoma literatūroje. Inkubacinis periodas nuo pirmojo kontakto tarp erkės ir jo šeimininko, t.y erkės įkandimo, trunka nuo 2 dienų iki 2 savaičių, priklausomai nuo erkės stadijos (lerva, nimfa ar suaugėlė) bei erkių rūšies (13). Besimaitindamos krauju užkrėstos erkės infekuoja žinduolį sporozoitais, kurie yra išleidžiami per erkių seilių liaukas. Šie sporozoitai patenka į eritrocitus, pažeisdami jų membraną ir formuoja jame trofozoitus. Pirmuonys jame dauginasi asinchroninio binario skilimo mechanizmu, todėl kartais susidaro du, o kartais ir keturi merozoitai (14). Iš plyšusių eritrocitų išeina merozoitai, kurie atakuoja kitus eritrocitus, taip sukurdami besitęsiantį vystymosi ciklą šeimininke (15). Babesia spp. vystymasis pateiktas 2 paveiksle.
13
2 pav. Bendras Babesia spp. vystymosi ciklas (15)
Infekcija, kurią sukelia pirmuonys, sukelia uždegiminį atsaką šeimininko organizme ir tai laikoma pagrindine šunų babeziozės patofiziologijos ypatybe, ji prisideda prie įvairių klinikinių simptomų išraiškų. Citokinai vaidina svarbų vaidmenį inicijuojant ir vystant uždegiminį atsaką bei yra atsakingi už visų imuninio atsako į infekciją aspektų tarpininkavimą ir reguliavimą. Šių mediatorių perteklius ir plitimas gali sukelti žalą šeimininko audiniams bei organų sistemoms (16).
Babeziozės išraiška yra labai susijusi su konkretaus gyvūno būkle (šuns veislė, amžius). Kai kurios šunų veislės (bigliai, foksterjerai, Porcelain, taksai, mongrel veislės šunys) yra labiau atsparesnės B.canis nei kitos šunų veislės (spanieliai, kokerspanieliai, grifonai, Jorkšyro terjerai, dobermanai, pekinesai) (13). Kopenhagos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad lytis neturi įtakos ligos pasireiškimui (17). Manoma, jog yra amžiaus įtaka. Pastebėta, jog jaunesnio amžiaus gyvūnai yra labiau atsparūs babeziozei nei suaugusieji. Šis fenomenas buvo pastebėtas B.divergens,
B.bovis ir B.bigemina infekuotuose veršeliuose (13).
Yra manoma, kad ligos tiesioginis perdavimas tarp šunų jiems kovojant tarpusavy (dažniausiai užregistruojama Amerikoje) bei perpilant kraują arba transplacentinis perdavimas yra vieni labiausiai paplitusių ligos perdavimo būdų, kai nėra žinomas erkių ligų pernešimas (3).
6.4
Babeziozės skirstymas
Pirmuonių sukelta babeziozė kliniškai yra skirstoma į dvi formas – nekomplikuotą bei komplikuotą (18). Nekomplikuota forma pasireiškia anemija ir/arba trombocitopenija. Komplikuota forma pasireiškia inkstų, kepenų funkcijos nepakankamu, CNS sutrikimu, imunine hemolizine anemija, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimu, kvėpavimo sistemos nepakankamumu ir kitomis komplikacijomis. Šios formos turi daug klinikinių išraiškų
– nuo subklinikinės lengvos iki sunkios,
14 6.4.1 Nekomplikuota forma
Nekomplikuota Babeziozės forma daugiausiai siejama su anemijos laipsniu, o komplikuotai babeziozės formai būdingas papildomų organų sistemos aktyvumas. Vienas dažniausiai pasitaikančių hematologinių babeziozės požymių šunims yra trombocitopenija, kuri nėra susijusi su kraujavimu nepaisant mažo trombocitų skaičiaus, kuris įprastai lemtų pirminės hemostatinės funkcijos sutrikimą (19).
6.4.2 Komplikuota forma Inkstų pažeidimai
Ūmus inkstų pažeidimas yra viena labiausiai paplitusių babeziozės komplikacijų tarp šunų, kurios paplitimas vyrauja nuo 2,2 proc. iki 36 proc.. Ši komplikacija sukelia glomerulo filtracijos sumažėjimą ir šunims sukelia azotemiją bei uremiją (20). Yra du pagrindinai patofiziologiniai mechanizmai, kurie sukelia klinikinius simptomus – hemolizinė anemija, mediatoriai ir sunkus uždegiminis atsakas (21). Hemoglobinemija aprašoma kaip pagrindinė priežastis, kuri sukelia inkstų pažeidimus, esant babeziozei. Tačiau inkstų hipoksija, kurią sukelia anemija ir sisteminė hipotenzija, yra lemianti priežastis palyginti su hemoglobinurija (21). Inkstų funkcijos nepakankamumo pasireiškimas gali būti paaiškinamas citokinų išsiskyrimu esant sisteminiam uždegiminiam atsakui (22). Atlikti tyrimai rodo, jog esant šunų babeziozei serume padidėja TNF–α koncentracija, o padidėjusi šio citokino koncentracija turi įtakos hipotenzijai ir inkstų nepakankamumo vystymuisi. Manoma, kad TNF–α dalyvauja azoto oksido gamyboje ir vazodilatacijoje ir hipotenzijoje, kurie sukelia hipoksiją ir galiausiai ūmų inkstų kanalėlių nekrozę ir inkstų nepakankamumą (20,23). Yra nustatyta, kad tam tikrų organų sistemų dalyvavimas turi įtakos rezultatams. Atlikti tyrimai rodo, jog inkstų pažeidimas (padidėjęs kraujo serumo kreatinino kiekis) nesant klinikinei dehidratacijai, penkis kartus padidina mirties riziką (21) .
CNS sutrikimas
Europoje neurologiniai centrinės nervų sistemos reiškiniai, susiję su babezioze, pasireiškia nuo 1 proc. iki 3 proc. visų atvejų. Pagrindiniai neurologiniai reiškiniai yra ataksija, parezė, drebulys, nistagmas, sąmonės pokyčiai, nevienodas vyzdžių išsiplėtimas (anizokorija), sprando ir stuburo smegenų mėšlungis (opistotonusas) (24). Cerebrinės babeziozės patogenezė susijusi su eritrocitais, užkrėstais pirmuoninis, kurie CNS mikrokraujotakoje neefektyviai funkcionuoja, taip pat su uždegimo mediatorių išskyrimu, kas salygoja audinių hipoksiją ir sukelia neurologinius reiškinius. Cerebrinė babeziozė yra dažniausiai siejama su dideliu mirtingumu (25).
15 Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Ūminis plaučių pažeidimas kaip ir cerebrinė babeziozė pasitaiko retai. Ūminis plaučių pažeidimas nustatomas esant tachipnėjai ir dusuliui. Ūminis plaučių pažeidimas dažniausiai pasireiškia kaip bakterinės kilmės pneumonija, aspiracinė pneumonija ar kaip sepsio pasekmė. Krūtinės ląstos pokyčiai skiriasi priklausomai nuo sindromo stadijos ir sunkumo (24)
Kepenų funkcijos nepakankamumas
Kepenų funkcijos nepakankamumas dažniausiai diagnozuojamas remiantis padidėjusiais kepenų fermentų (ALT, AST) kiekiais kraujo serume, bet tai nėra specifiška. Bilirubino koncentracija yra geresnis indikatorius, nusakantis kepenų pažeidimą, bet yra sunku interpretuoti jo kiekį dėl šunų babeziozės sukeliamos hemolizinės anemijos (1). Kepenų funkcijos nepakankamumas gali pasitaikyti su kitomis organų sistemų komplikacijomis, pavyzdžiui, pankreatitu (26).
Hemodinamiai ir širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Labiausiai žinoma širdies patologija esant šunų babeziozei – mikroinfarktas ir uždegimas. Miokardo infarktas gali sukelti kraujo kaupimąsi kraujagyslėje (stazę) ir miokardo depresiją, dėl ko pasireiškia hipotenzija. Hipotenzija didėja sunkėjant ligai, hipotenzijos vystymąsis dažniausiai sukelia miokardo infarktą. (27).
Rūgščių ir šarmų disbalansas
Mišrus medžiagų apykaitos ir kvėpavimo rūgščių-bazių disbalansas pasitaiko esant šunų babeziozei. Kraujo arterinis pH gali varijuoti nuo sunkios acidozės iki alkalozės, todėl gali pasitaikyti hipokapnija su daliniu CO2 <10 mmHG spaudimu ir neigiamas bazių išsiskyrimas dėl nenustatytų stiprių jonų ir hipoalbumineminės alkalozės (26).
Medžiagų apykaitos sutrikimai
Hipoglikemija yra dažnai aptinkama esant komplikuotai babeziozės formai ir yra susijusi su kolapsu, sunkaus laipsnio anemija, amžiumi (< 6 mėn.) bei gelta. Esant hipoglikemijai stipriai padidėja TNF-α citokino žymuo, kuris taip pat stipriai koreliuoja su parazitemija (26). Hiponatremija, hipokalemija, hiperchloremija taip pat dažnai aptinkami medžiagų apykaitos sutrikimai. Tyrimų duomenimis B.canis užkrėstų šunų kraujyje buvo žymiai mažesnė natrio jonų koncentracija. (28). Hiperlaktinemija – atliktų tyrimų su šunimis, natūraliai užsikrėtusiais babezioze, duomenimis laktato kiekis kraujyje buvo didesnis tų kraujyje, kurie nugaišo, nei tų, kurie išgyveno po gydymo (29).
Kitos komplikacijos
Be anksčiau paminėtų babeziozės komplikacijų literatūroje aprašomi ir endokrininės sistemos sutrikimai, kuomet keičiasi antinksčių išskiriamų hormonų kiekis, pankreatitas bei generalizuota alopecija, tačiau juos pagrįsti reikia naujų ir išsamesnių tyrimų.
16
6.5 Klinikiniai babeziozės simptomai
Vieni pagrindinių ir dažniausiai aptinkamų klinikinių simptomų, kuriuos pastebi gyvūno šeimininkas – vangumas, liūdnumas, apetito stoka, tamsus šlapimas šlapinimosi metu. Atliktų tyrimų duomenimis natūraliai užsikrėtę babezioze šunys turėjo reikšmingą methemoglobino koncentraciją šlapime tuo pat metu nesant jo kraujo serume. Tai reiškia, kad šlapime esantis metheglobinas susidarė inkstuose arba po hemoglobino oksidacijos virto metheglobinu šlapimo pūslėje (26). Dėl to gyvūnų savininkai gali pastebėti tamsų „alaus spalvos“ šlapimą. Klinikinių simptomų pasireiškimas priklauso nuo Babesia rūšies, kuria gyvūnas yra infekuotas.
Atlikti tyrimai pastebėjo, jog B.gibsoni sukeliama babeziozė turi daug platesnę klinikinių simptomų išraišką
–
sunkus karščiavimas, svorio kritimas, depresija, šviesios gleivinės, reiškiančios anemiją bei splenomegalija (30).B.canis sukelta infekcija pasireiškia karščiavimu, hemolizine anemija, tromobocitopenija,
splenomegalija. Taip pat pažymima bilirubinemija ir hemoglobinurija (31). B.canis sukelta infekcija gali būti nuo lengvos iki labai sunkios formos, kuri gali pasižymėti žemu parazitemijos lygmeniu ir ne visada koreliuoja su ligos sunkumu (32).
B.vogeli, palyginti su B.canis sukelta infekcija, gali sukelti švelnią arba subklinikinę ligos
eigą, tačiau ne visada (31) Regeneruojanti imuninė hemolizinė anemija yra dažniausiai randama esant B.vogeli rūšies sukeltai infekcijai (32).
B.rossi klinikiniai simptomai dažniau pasireiškia šunims, kurių anamnezėje yra kelionės į
šiltuosius kraštus. B.rossi sukelia ūmų inkstų pažeidimą, kepenų funkcijos nepakankamumą, imuninę hemolizinę anemiją, sisteminį uždegiminį kvėpavimo sistemos sindromo atsaką, CNS disfunkciją, koaguliacijos disfunkciją (31). Tai viena agresyviausių ir daugelį organų sistemų pažeidžianti Babesia rūšis.
B.microti sukeliami klinikiniai simptomai pasitaiko rudenį arba žiemą. Labiausiai būdinga
azotemija šiai rūšios rūšies babeziozei (32).
Klinikinių simptomų išraiškai įtakos turi ir organai. Yra įrodyta, jog blužnis turi didelę reikšmę babeziozės kontrolei. Atliktas tyrimas su šunimis, neturinčiais blužnies, kurie eksperimentiniu būdu buvo užkrėsti B.canis, jiems greitai išsivystė aukšto lygio parazitemija ir pasireiškė stiprūs klinikiniai simptomai (33).
17
6.6 Babeziozės diagnostika
Babeziozės diagnozei nustatyti galima naudoti bendruosius bei specialiuosius tyrimo metodus. Pirminei ligos diagnostikai ir gyvūno būklės įvertinimui pakanka ir pačių pagrindinių bendrųjų tyrimų, tačiau pilnam diagnozės patvirtinimui rekomenduojama atlikti brangesnius, bet tikslią diagnozę patvirtinančius tyrimus.
Klinikinis tyrimas
Klinikinio tyrimo metu įvertinama bendra gyvūno organizmo būklė. Jo metu įvertinama, ar gyvūnas neturi babeziozei būdingų anksčiau minėtų klinikinių simptomų. Matuojama kūno temperatūra, apžiūrimos gleivinės, auskultuojama širdis bei plaučiai. Papildomai atliekamas neurologinis tyrimas.
Kraujo tepinėlis
Viena dažniausiai naudojamų technikų aptinkant Babesia spp. pirmuonis
–
tiesioginė kraujo tepinėlio mikroskopija. Tačiau aptikti Babesia spp. pirmuonis fiksuotuose eritrocituose yra sunku, jeigu pirmuonių skaičius yra mažas (34). Naudojami Giemzos ar Diff–Quick komerciniai dažai mažųjų ar didžiųjų Babesia spp. aptikimui. Kraujas imamas iš ausies kaušelio arba nago gyvuonies kapiliarų, tada yra didesnė tikimybė rasti pirmuonimis užkrėstų eritrocitų. B. canis yra dideli, kriaušės formos organizmai, randami poroje ar po vieną. B. gibsoni paprastai būna po vieną, bet gali būti ir keturi suformuojantys „Maltos kryžiaus“ figūrą (35). Eritrocituose užfiksuoti pirmuonys pavaizduoti 3 paveiksle.3 pav. A, B – Šuns kraujo tepinėlis ir eritrocituose esantys Babesia spp. (35) B – autoriaus
18 Morfologinis kraujo tyrimas
Trombocitai. Vertinant morfologinį kraujo tyrimą trombocitų skaičius esant užsikrėtimui būna labiausiai pakitęs. Trombocitopenija yra viena pagrindinių klinikinių išraiškų Europoje šunims, sergantiems babezioze. (36). Pirmuonių antigenai įsiterpia į trombocitų paviršių ir skatina šeimininko oponizuojančius antikūnus sunaikinti užkrėstus ir neužkrėstus trombocitus ir pašalinti juos fagocitozės būdu taip sukeldami trombocitopeniją (3). Trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti lengvas (142 – 100 x 109/L) , vidutinio sunkumo (99 – 50 x109/L) ir sunkus (<25 x 109/L)
(37).
Raudonieji kraujo kūneliai. Vienas komplikuotos babeziozės formų mechanizmas – anemijos vystymasis, kuris atsiranda dėl eritrocitų lizės bei audinių anoksijos (37). Autoantikūnai yra nukreipiami prieš pirmuonių paveiktų ir nepaveiktų eritrocitų membranų komponentus, kurie sukelia intravaskulinę arba ekstravaskulinę hemolizę (30). Anemija gali būti lengvos (kuomet HCT 30 – 37 proc.), vidutinio sunkumo (20 – 29 proc.) ir sunkios formos (<13 proc.) (37).
PCV. Hematokrito pokyčiai gali būti išreikšti PCV rodikliu. Hematokrito sumažėjimas po ankstyvos infekcijos B. canis yra sąlygotas kraujo atskiedimo, o tai įrodo linijinė koreliacija tarp PCV reikšmės ir serumo kreatinino. Po B.canis infekcijos stebėta hipotenzija keičia šią pusiausvyrą ir sukelia didesnį vandens sulaikymą kraujotakoje taip atskiedžiant ląstelinius kraujo elementus ir plazmos faktorius, o tai parodo sumažėjusios PCV reikšmės ir kreatinino koncentracija plazmoje (36). Taip pat galima pastebėti parodoksalų fenomeną „Raudonąjį tulžies sindromą“, kuris pasireiškia esant sunkiai intravaskulinei hemolizei (pasireiškia hemoglobinemija ir hemoglobinurija) kartu su hemokoncentracijos padidėjimu (padidėjęs hematokritas). Manoma, kad tai atsitinka dėl padidėjusio kapiliarinio pralaidumo ir sumažėjusio kraujo tūrio. Tai būdinga komplikuotai babeziozės formai su CNS reiškiniais (3).
Baltieji kraujo kūneliai. Pradeda mažėti praėjus dienai po to, kai sumažėja trombocitų skaičius, vystosi leukopenija (36). Galimos priežastys yra trombocitų – leukocitų agregatų formavimas, sekvestracija, padidėjęs jų panaudojimas ir sumažėjusi gamyba. Vienas įmanomas mechanizmas apima trombocitų gebėjimą sąveikauti su leukocitais ir sukelti jų vadinamajį antrinį surinkimą. Vėlesnė neutrofilo ir endotelio sąveika gali prisidėti prie pradinio leukocitų skaičiaus kraujyje sumažėjimo, taip pat sukeliamas kraujagyslių uždegimas (38).
Biocheminis kraujo tyrimas
Inkstų funkcijos parametrai. BUN ir CREA biocheminiai kraujo rodikliai padidės tik tada, kai bus pažeista daugiau nei 75 proc. inkstų funkcinės masės, todėl jie gali būti nejautrūs žymenys ankstyvam inkstų disfunkcijos nustatymui (21). Atliktų tyrimų duomenimis šlapalas žymiai padidėjo babezioze sergantiems šunims nei sveikiems. Manoma, kad BUN padidėti gali ne tik dėl inkstų funkcijos sutrikimo, bet ir dėl eritrocituose vykstančios hemolizės (30). Sumažėjęs GFR
19 nustatymas yra pats tiksliausias tyrimo metodas aptinkant ankstyvą inkstų disfunkciją (20). USG gali būti neproporcingai padidėjęs šlapime esant didelėms molekulėms, tokioms kaip hemoglobinas, ir negali būti vertinamas. Dėl to USG vertinimas esant babeziozei gali rodyti hemolizės sukeltą prerenalinę proteinuriją ir yra netikslingas. Auksiniu standartu laikomas UPC tyrimas nustatant proteinuriją (20).
Kepenų funkcijos parametrai. Padidėjęs bilirubino ir ALT kiekis. Kaip ir minėta prieš tai, šių parametrų padidėjimas yra babeziozės komplikacija, kurią liudija bilirubinemija, pigmenturija, gelta, kurią sukėlė hemolizė (26).
Echoskopija
Priklausomai nuo ligos eigos ir sunkumo atliekant pilvo ląstos echoskopinį tyrimą galima matyti hipoechogeniškas kepenis, todėl galima pastebėti ir išsiplėtusią tulžies pūslę, taip pat ascitą, splenomegaliją ir hepatomegaliją (39).
ELISA
Atsižvelgiant į galimus sunkius klinikinius simptomus ir mirtiną ūminės B.canis infekcijos išeitį ELISA tyrimas gali būti naudojamas kraujyje parazituojančius pirmuonis nustatyti pagal kraujo serume esantį antigeną ir tai gali būti greito ir tikslaus tyrimo pagrindas, kurio jautrumas siekia 100 proc. tarp sergančių šunų (40).
PGR
Tiesioginis parazito nustatymas pagrįstas specifine polimerazine grandinine reakcija naudojant Babesia spp. 18S rRNA geną. Naudojant šį tyrimo metodą pirmuonis atrandamas, net jei jo nepavyko rasti kraujo tepinėlyje (11).
6.7
Gydymas
Veterinarinėje medicinoje dažniausiai yra taikomas gydymas prieš pirmuonis ir bendras imuniteto stiprinimas kitais vaistais bei papildais. Babeziozės gydymas priklauso ir nuo rūšies, kuri sukėlė ligą. Pradėjus gydymą būklės pagerėjimas stebimas per 24 – 72 valandas, tačiau kai kuriems gyvūnams gydymo atsakas gali pasireikšti praėjus 7 dienoms (3). Yra nustatyta, kad kombinuotas gydymas yra daug efektyvesnis nei renkantis vieną medikamentą (41).
Imidokarbo diproprionatas. Daugiausiai naudojamas prieš didžiąsias Babesia rūšis. Rekomenduojama viena vaisto dozė 6,6 mg/kg i.m. arba s.c. Vaisto aplikacija gali būti pakartota po 15 dienų. Šis vaistas aktyvus ir eliminuoja B.canis sukeltą infekciją (7). Imidokarbas gali panaikinti
B. canis per 4 savaites nuo gydymo pradžios. Vaistas apsaugo nuo pakartotinės pirmuonių
invazijos 6 savaitėms po vienos injekcijos (3). B.canis sumažina limfocitų kiekį užkrėstų šunų kraujyje. Po imidokarbo aplikacijos ištyrus sergančių šunų kraują, limfocitų frakciją pradeda po truputį didėti (42). Nepageidaujamas šalutinis poveikis perdozavus imidokarbo diproprionatą –
20 nefrotoksiškumas (7). Nepaisant apsauginio šio vaisto efekto ne visada pavyksta ligą sunaikinti. Dažnai įvyksta ligos recidyvas (38).
Diminazino aceturatas. Panašaus veikimo mechanizmo kaip imidokarbo proprionatas (41). Šio vaisto aktyvumas yra didelis prieš B.canis, B.rossi, bet neveiksnus prieš B.gibsoni sukeliamas infekcijas. Vaisto įsigijimą, ir panaudojimą gydyme sumažina tai, kad vaistas yra neprieinamas daugelyje valstybių (38). Naudojant šį vaistą sumažėja sergamumas ir mirtingumas (3). Rekomenduojama vaisto dozė 3,5 mg/kg i.m. vieną kartą. Nepageidaujamas šalutinis poveikis – pykinimas, viduriavimas, skausmas ir uždegimas dūrio vietoje, padidėjęs kraujospūdis, rečiau aptinkami yra neurologiniai reiškiniai (41).
Azitromicinas ir atovakvano derinys (AA). Labiausiai efektyvus prieš B.gibsoni sukeltą infekciją. Šių vaistų derinys duodamas kiekvieną dieną 10 dienų iš eilės. Atovakvanas turi būti duodamas su kaloringu pašaru, kad geriau rezorbuotųsi (3). Šis vaistų derinys sumažina parazitemiją bei sumažina B.gipsoni aptikimą naudojant PGR. Rekomenduojama vaistų dozė
–
atovakvano 13,5 mg/kg p.o. kas 8 val. ir azitromicino 10 mg/kg p.o. (7). Atlikti tyrimai su 42 šunimis, kurie buvo užsikrėtę B.gibsoni, gydymas šiais vaistais buvo sėkmingas–
39 šunys pasveiko (93 proc.), atliktas PGR tyrimas buvo neigiamas (43). Tačiau pasirenkant tokį gydymo protokolą galima genų mutacija (44).Klindamicino, diminazino aceturato ir imidokarbo derinys (CDI). Rekomenduojamos vaistų dozės – klindamicino 30 mg/kg p.o. kas 12 val., diminazino acetato 3,5 mg/kg i.m. vieną kartą per dieną ir imidokarbo diproprionato 6 mg/kg s.c. praėjus dienai po diminazino aceturato aplikacijos. Atlikti tyrimai rodo, jog toks vaistų derinio pasirinkimas šunims, užsikrėtusiems
B.gipsoni, užtikrino didesnį ląstelių regeneracijos laipsnį ir sumažino infekcijos atsinaujimą po 28
dienų (44).
Doksiciklino, enrofloksacino ir metronidazolio derinys (DEM). Rekomenduojama vaistų dozė šunims – doksiciklino 7 – 10 mg/kg p.o. kas 12 val., enrofloksacino 2 – 2,5 mg/kg p.o. kas 12 val. bei metronidazolio 5 – 15 mg/kg p.o. kas 12 val. 6 savaitėms. Atlikus tyrimus su 28 šunimis pasirinkus doksiciklino, enrofloksacino ir metronidazolio vaistų derinį – sumažino anemijos ir persistuojančios parazitemijos laispnį (45).
Palaikomoji terapija. Privalu taikyti šunims, kurie serga sunkia ar vidutinio sunkumo babezioze. Dehidratuotiems ar hipovolemiškiems šunims skiriama skysčių terapija 60 ml/kg i.v., koreguojant elektrolitų bei rūgščių – šarmų disbalansą. Antiemetikų aplikacija sumažina pykinimo ir vėmimo pasireiškimą. Deguonies terapija naudojama esant kvėpavimo nepakankamumui (7). Galimas kraujo perpylimas labai anemiškiems gyvūnams. Vaistų nuo uždegimo aplikacija sumažina uždegiminius procesus organizme (46).
21
7.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
7.1
Duomenų rinkimas tyrimui
Tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų lapkričio keliose Kauno ir Kauno rajono klinikose: Vaišvydavoje, Garliavoje, Žaliakalnyje, Dainavoje ir Aleksote. Taip pat užregistruoti atvejai iš Vilniaus, Kėdainių, Druskininkų. Tyrime dalyvavo 34 įvairių veislių, lyčių šunys, kurių amžius buvo nuo 6 mėnesių iki 13 metų. Visi šunys atvykę į kliniką buvo natūraliai užsikrėtę babezioze ir nebuvo gydyti prieš tai jokioje klinikoje. Surinkta anamnezė iš gyvūno šeimininko bei atlikta klinikinė apžiūra (pamatuota temperatūra, apžiūrimos gleivinės, auskultuojama širdis bei plaučiai, palpuojami limfiniai mazgai bei virškinamasis traktas, jei reikia – atliekamas neurologinis tyrimas). Tyrimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin. 1997 – 11 – 28, Nr.108 – 2728) bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin. 2010 – 12 – 18, Nr.148 – 7563).
7.2
Pasiruošimas kraujo tyrimams
Šunų babeziozės patvirtinimui buvo imamas veninis kraujas iš v.cephalica, naudojant 21 G dydžio adatą. Kraujo ėmimo vieta paruošiama nuskutant nedidelį plotą kailio, naudojant spiritinį odos tirpalą nuvaloma oda. Kraujas imamas stengiantis nesukelti hemolizės. Kraujo morfologiniam tyrimui ir kraujo tepinėliui imamas mėginys su EDTA (3 ml vakuuminis mėgintuvėlis), kraujo biocheminiam tyrimui naudojamas mėginys su heparinu (3 ml vakuuminis mėgintuvėlis). Po kraujo paėmimo mėgintuvėlis su heparinu yra dedamas į centrifugą ir centrifuguojamas 5 minutes 3300 RPM greičiu, 1514 RCF jėga. Mėgintuvėlis su EDTA yra laikomas 15 minučių kambario temperatūoje (20 – 23 oC).
7.3
Kraujo tepinėlio technika
Kraujo tepinėlis atliekamas, fiksuojamas ir dažomas per 15 minučių siekiant sumažinti precipitatų riziką bei pakitusių ląstelių struktūrų skaičių tepinėlyje. Kraujo tepinėliui naudojami švarūs, nenaudoti objektiniai stikleliai, esant dideliam dulkių nusėdimui – nuvalomi specialia objektiniams stikeliams skirta servetėle. Mažas lašas kraujo dedamas ant objektinio stiklelio ir su kitu objektiniu stikleliu 45° kampu paskleidžiamas per visą objektinio stiklelio paviršių. Mėginio fiksavimui ir dažymui naudojami Reastain Diff-Quick Kit komerciniai dažai. Nudžiūvus kraujui objektinis stiklelis merkiamas 1 s. po 5 kartus į #1 Diff-Quick Fix tirpalą, tuomet objektinis stiklelis merkiamas į #2 Quick-Diff Red pažymėtą indelį 1 s. po 5 kartus, tada į #3 Diff-Quick Blue
22 pažymėtą indelį 1 s. po 5 kartus. Nudažytas mėginys gausiai praplaunamas distiliuotu vandeniu ir leidžiama nudžiūti. Mėginiui nudžiūvus uždedamas lašas imersinio aliejaus ir atliekamas mikroskopinis tyrimas naudojantis Amscope mikroskopu 100x padidinimu su imersija.
7.4
Kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai
Po centrifugavimo atliekami kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Naudojant kraujo analizatorių „Arkay Spotchem EZ SP – 4430“, tyrimui imami CREA, UREA, ALT bei AST žymenys. Po 15 minučių kitų kraujo morfologiniam tyrimui skirtu kraujo analizatoriumi „Orphee Mythic18 Vet“ atliekamas morfologinis kraujo tyrimas. Analizuojant kraują imamas WBC, RBC, HGB, HCT ir PLT ląstelių skaičiaus pokytis.
7.5
Grupių sudarymo metodika
Atlikus kraujo laboratorinius tyrimus rezultatai buvo analizuojami sudarant grupes pagal vietovę, sezoną, veislę, veislės dydį, lytį, amžių, kūno temperatūrą, šlapimo spalvą ir klinikinius simptomus. Pagal sezoną tyrimų rezultatai buvo suskirstyti į 4 grupes – pavasario, vasaros, rudens, žiemos – t.y., kada užregistruoti babeziozės atvejai. Taip pat išanalizuoti atvejai pagal susirgimo mėnesį. Pagal veislę tyrimų rezultatai buvo suskirstyti į veislinius ir neveislinius. Pagal veislės dydį atvejai suskirstomi į tris kategorijas: S (small) šunys iki 10 kg, M (medium) šunys nuo 11 iki 26 kg, L (large) šunys nuo 27 iki 44 kg. Pagal lytį šunys sugrupuoti į pateles ir patinus. Pagal amžių šunys suskirstomi į tris grupes – I–oji grupė iki 2 metų amžiaus, II–oji grupė nuo 2 iki 8 metų, III–oji grupė 8 metų ir vyresni. Pagal išmatuotą kūno temperatūrą šunys suskirstomi į temperatūros neturinčius ir turinčius pakilusią temperatūrą. Pagal šlapimo spalvą, kurią pastebėjo šunų savininkai – šviesiai geltoną, kraujingą, tamsią, intensyviai geltoną ar nematė visai. Į tyrimus įtraukta ir 11 sveikų šunų kontrolinė grupė, kurie nesirgę babezioze. Jiems taip pat atlikti morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai. Šunys, kurių rodikliai normos ribose – įtraukti į kontrolinę grupę. Palyginti sveikų ir sergančių babezioze šunų kraujo rodiklius, atsitiktine tvarka buvo paimti 18 tyrime dalyvavę šunys ir jų kraujo rodikliai. Sugrupavus duomenis buvo atliekama statistinė duomenų analizė.
23
7.6
Statistinė duomenų analizė
Statistinė analizė buvo atliekama naudojantis Microsoft Office Excel 2016 metų programa bei statistiniu paketu „R 3.5.1“. Gauti rezultatai buvo laikomi statistiškai patikimi, kai „p“ reikšmė buvo p<0,05. Naudojantis Excel programa buvo atlikti statistiniai skaičiavimai: skirtingų grupių aritmetiniai vidurkiai (X), vidutinis kvadratinis nuokrypis (σ), įvairavimo koeficientas. Skirtingų grupių aritmetiniai vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatytas pagal Stjudent‘ą (t–testas). „R 3.5.1“ statistiniu paketu buvo apskaičiuotas Pearson‘o χ2 kriterijus (chi–kvadratas’’), atlikta
koreliacinė ir vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA). Atliekant vienfaktorinę dispersinę analizę buvo sudaromi statistiniai modeliai ir nustatoma veiksnių įtaka tyrimo rezultatams.
24
8.
TYRIMO REZULTATAI
Statistinės analizės metodais išnagrinėti 34 šunų babeziozės atvejai ir skirtingų veiksnių įtaka morfologiniams ir biocheminiams kraujo rodikliams. Pacientų duomenys surinkti iš įvairių miestų bei miesto mikrorajonų, jų pasiskirstymas pateikiamas 4 paveiksle.
4 pav. Surinktų šunų babeziozės atvejų pasiskirstymas pagal vietoves
Daugiausiai babezioze sirgusių šunų atvejų surinkta Vaišvydavos mikrorajone, mažiausiai – Kėdainiuose.
8.1
Sezono įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Nustatyta, kad iš visų tirtų atvejų (n=34), 53 proc. buvo užregistruota pavasarį, 23,5 proc. – rudenį, 20,6 proc. – vasarą ir 1 atvejis arba 2,9 proc. žiemą (5 paveikslas). Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų, nustatyta, kad sezonas turėjo statistiškai reikšmingos įtakos babeziozės atvejų pasiskirstymui (χ2= 8,27, df= 3, p<0,01). Žiemos laikotarpio rezultato toliau neanalizuosime.
25 Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodiklių rezultatai, sugrupuoti pagal metų laikus, pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Sergančių babezioze šunų kraujo rodiklių rezultatai pagal metų laikotarpį
Kraujo rodikliai Norma Pavasaris Vasara Ruduo
WBC, 109/L 6,00 – 17,00 9,73 ± 2,06 14,46 ± 4,70 5,22 ± 0,57 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 5,30 ± 0,39 5,98 ± 0,74 5,86 ± 0,44 HGB, g/L 100,0 – 180,0 121,71 ± 10,32 133,14 ± 18,29 114,73 ± 17,07 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,34 ± 0,03 0,38 ± 0,05 0,38 ± 0,03 PLT, 109/L 120, 0 – 600,0 85,12 ± 22,38 138,71 ± 61,01 148,13 ± 81,21 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 52,27 ± 8,70 137,00 ± 68,57 77,54 ± 23,97 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 14,36 ± 5,95 6,73 ± 2,24a 19,22 ± 3,67b CREA, µmol/l 44,0 – 125,0 179,67 ± 49,43 194,60 ± 121,66 198,50 ± 73,91 AST, IU/L 0,0 – 50,0 59,58 ± 18,66 125,33 ± 63,06 63,33 ± 40,98
Pastaba: ab skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05)
Pagal 3 lentelėje pateiktus rezultatus matome, kad UREA kiekis kraujyje vasarą buvo vidutiniškai 12,48 µmol/l mažesnis (p<0,05) nei rudenį ir tai yra statistiškai patikimas rodiklis. Visi kiti analizuoti rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi ir įtakos kraujo rodikliams neturi. Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA) nustatyta sezono įtaka tirtiems kraujo rodikliams. Šie skaičiavimai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Sezono įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai, vnt. Sezono įtaka, proc. Patikimumo kriterijus
WBC, 109/L 14,55 p > 0,05 RBC, 1012/L 5,54 p > 0,05 HGB, g/L 3,0 p > 0,05 HCT, proc. 4,1 p > 0,05 PLT, 109/L 4,69 p > 0,05 ALT, IU/L 22,62 p > 0,05 UREA, µmol 13,06 p > 0,05 CREA, µmol 1,99 p > 0,05 AST, IU/L 23,06 p > 0,05
Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę sezonas daugiausiai įtakos turėjo alanininės aminotransferazės (23,06 proc.), asparagininės aminotransferazės (22,62 proc.), leukocitų (14,55
26 proc.) ir šlapalo (13,06 proc.) kiekiams, tačiau tai buvo statistiškai nereikšminga. Kitiems kraujo morfologiniams rodikliams (RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiam kraujo rodikliui kreatininui sezonas jokios įtakos neturėjo.
Pagal tai, kurį mėnesį užregistruoti susirgimai, nustatyta, kad daugiausiai atvejų užregistruota balandžio ir gegužės mėnesiais – 26,47 proc., mažiausiai vasario ir lapkričio mėnesiais – 2,94 proc., nei vieno atvejo neužregistruota sausio, kovo bei gruodžio mėnesiais. Atvejų pasiskirstymas pagal mėnesį pateiktas 6 paveiksle. Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų, nustatyta, kad atvejų pasiskirstymas pagal mėnesį nebuvo reikšmingas (χ2 = 40,9, df=11, p>0,05).
6 pav. Šunų babeziozės atvejų pasiskirstymas pagal mėnesį
8.2
Veislės įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Tyrime dalyvavo 67,7 proc. (n=22) veislinių šunų ir 35,3 proc. (n=12) neveislinių šunų. Pritaikius Pearson’o chi kriterijų veislė turėjo statistiškai reikšmingos įtakos duomenų pasiskirstymui (χ2= 5,76, df=1, p<0,05). Neveislinių šunų grupėje amžiaus vidurkis buvo 5,0, veislinių šunų grupėje – 5,19. Kūno temperatūra neveislinių šunų grupėje buvo vidutiniškai 39,20
oC, veislinių – 39,41 oC, t.y., 0,21 oC aukštesnė. Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodiklių
27
5 lentelė. Sergančių babezioze šunų kraujo rodiklių rezultatai pagal veislę
Rodiklis Norma Neveisliniai šunys Veisliniai šunys
WBC, 109/L 6,00 – 17,00 8,68 ± 1,34 10,08 ± 2,23 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 5,45 ± 0,62 5,63 ± 0,25 HGB, g/L 100,0 – 180,0 120,08 ± 15,03 122,90 ± 8,29 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,33 ± 0,04 0,37 ± 0,02 PLT, 109/L 120,0 – 600,0 87,58 ± 34,63 128,48 ± 33,77 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 94,24 ± 27,69 62,99 ± 15,16 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 14,67 ± 4,57 14,75 ± 4,14 CREA, µmol/l 44,0 – 125,0 285,48 ± 92,46 126,33 ± 15,04 AST, IU/L 0,0 – 50,0 153,00 ± 29,40 51,61 ± 14,86* Pastaba: *p<0,05.
Pagal 5 lentelėje pateiktus rezultatus nustatyta, kad veislinių šunų kraujyje asparagininės aminotransferazės buvo vidutiniškai 101,39 IU/L mažiau nei neveislinių šunų grupėje. Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Kitų morfologinių (WBC, RBC, HGB,HCT, PLT) ir biocheminių (ALT, CREA, UREA) kraujo rodiklių skirtumai tarp veislinių ir neveislinių šunų statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Vienfaktorinės dispersinės analizės (ANOVA) rezultatai analizuojant veislės įtaką kraujo tyrimų rezultatams pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Veislės įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai, vnt. Veislės įtaka, proc. Patikimumo kriterijus
WBC, 109/L 0,52 p > 0,05 RBC, 1012/L 1,38 p > 0,05 HGB, g/L 0,41 p > 0,05 HCT, proc. 4,48 p > 0,05 PLT, 109/L 0,79 p > 0,05 ALT, IU/L 3,74 p > 0,05 UREA, µmol 8,53 p > 0,05 CREA, µmol 3,55 p > 0,05 AST, IU/L 56,8 p < 0,01
Pagal 6 lentelėje pateiktus duomenis veislė turėjo didžiausios įtakos (56,8 proc.) ir statistiškai reikšmingos (p<0,01) įtakos biocheminiam kraujo rodikliui asparagininės aminotransferazės kiekiui. Kitiems kraujo morfologiniams (WBC, RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiams kraujo rodikliams (ALT, UREA, CREA) šuns veislė įtakos neturėjo (p>0,05).
28
8.3
Veislės dydžio įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kaip pateikta 7 paveiksle, S dydžio šunų grupėje buvo 47,1 proc. šunų, M dydžio šunų grupėje užregistruoti 32,4 proc. šunų, L dydžio grupėje buvo 20,5 proc. šunų. S dydžio šunų grupėje amžius vidurkis buvo 4,73 metų, M dydžio – 5,79 metų, L dydžio – 5,71 metų. Pritaikius Pearson’o chi kvadrato kriterijų veislės dydis neturėjo įtakos duomenų pasiskistymui (χ2=2,88, df=2, p>0,05).7 pav. Šunų babeziozės atvejų pasiskirstymas pagal šunų dydžių grupes
Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodiklių rezultatai, sugrupuoti pagal veislės dydį, pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Sergančių babezioze šunų kraujo rodiklių rezultatai pagal veislės dydį
Rodiklis Norma S dyžio grupė M dydžio grupė L dydžio grupė WBC, 109/L 6,00 – 17,00 11,93 ± 3,28 6,67 ± 1,16 8,16 ± 2,45 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 5,83 ± 0,54 5,38 ± 0,42 5,71 ± 0,46 HGB, g/L 100,0 – 180,0 133,70 ± 11,83 111,85 ± 13,22 130,57 ± 10,90 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,37 ± 0,03 0,34 ± 0,03 0,38 ± 0,0,4 PLT, 109/L 120, 0 – 600,0 126,20 ± 45,83 80,47 ± 23,95 168,0 ± 90,24 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 71,68 ± 36,55 84,99 ± 21,58 87,00 ± 34,32 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 21,73 ± 11,75 10,83 ± 2,83 16,30 ± 4,43 CREA, µmol/l 44,0 – 125,0 308,24 ± 101,63 119,80 ± 16,86 135,44 ± 29,00 AST, IU/L 0,0 –50,0 74,70 ± 38,14 88,83 ± 26,11 82,50 ± 67,18
Pagal 7 lentelėje pateiktus rezultatus, nustatyta, kad kraujo rodiklių skirtumai tarp skirtingų veislės dydžio grupių buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). 8 lentelėje pateikti vienfaktorinės dispersinės analizės rezultatai analizuojant veislės dydžio įtaką šunų kraujo rodikliams.
29
8 lentelė. Veislės dydžio įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai, vnt. Veislės dydžio įtaka, proc. Patikimumo kriterijus WBC, 109/L 4,28 p > 0,05 RBC, 1012/L 1,15 p > 0,05 HGB, g/L 14,01 p > 0,05 HCT, proc. 3,54 p > 0,05 PLT, 109/L 11,84 p > 0,05 ALT, IU/L 4,55 p > 0,05 UREA, µmol 3,43 p > 0,05 CREA, µmol 6,04 p > 0,05 AST, IU/L 22,46 p > 0,05
Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad didžiausią įtaką veislės dydis turėjo asparagininei aminotrasnferazei (22,46 proc.), hemoglobinui (14,01 proc.) ir trombocitams (11,84 proc.), tačiau ši įtaka buvo statistiškai nereikšminga (p>0,05). Kitiems morfologiniams (RBC, HCTs) ir biocheminaims (ALT, UREA, CREA) kraujo rodikliams veislės dydis jokios įtakos neturėjo.
8.4
Lyties įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Tyrime dalyvavo 55,9 proc. (n=19) patelių ir 44,1 proc. (n=15) patinų. Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad lytis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos duomenų pasiskirstymui (χ2= 0,47, df=1, p>0,05). Patelių amžiaus vidurkis buvo 5,65 metų, patinų – 5,20. Temperatūros vidurkis patelių grupėje buvo 39,41oC, patinų – 39,16 oC, t,y 0,25 oC mažiau. Šunų,
sergančių babezioze, kraujo rodiklių rezultatai sugrupuoti pagal lytį ir pateikti 9 lentelėje.
9 lentelė. Sergančių babezioze šunų kraujo rodiklių rezultatai pagal lytį
Rodiklis Norma Patinai Patelės
WBC, 109/L 6,00 – 17,00 8,94 ± 1,52 9,48 ± 2,53 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 5,49 ± 0,38 5,60 ± 0,41 HGB, g/L 100,0 – 180,0 124,07 ± 8,81 117,34 ± 12,13 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,35 ± 0,02 0,36 ± 0,03 PLT, 109/L 120, 0 – 600,0 107,20 ± 31,23 108,0 ± 38,79 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 82,21 ± 25,42 71,66 ± 18,07 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 13,66 ± 4,54 15,47 ± 4,51 CREA, µmol/l 44,0 – 125,0 217,48 ± 67,72 146,94 ± 20,81 AST, IU/L 0,0 – 50,0 85,58 ± 30,76 68,33 ± 25,44
30 Pagal 9 lentelėje pateiktus duomenis, morfologiniai (WBC, RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiai (ALT, UREA, CREA, AST) kraujo rodikliai yra statistiškai nereikšmingi (p>0,05) ir nuo lyties nepriklauso. Atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA) ir skaičiavimai pateikti 10 lentelėje.
10 lentelė. Lyties įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai, vnt. Lyties įtaka, proc. Patikimumo kriterijus
WBC, 109/L 0,49 p > 0,05 RBC, 1012/L 1,91 p > 0,05 HGB, g/L 0,24 p > 0,05 HCT, proc. 0,95 p > 0,05 PLT, 109/L 0,18 p > 0,05 ALT, IU/L 0,93 p > 0,05 UREA, µmol 0,57 p > 0,05 CREA, µmol 4,17 p > 0,05 AST, IU/L 2,19 p > 0,05
Pagal 10 lentelėje pateiktus duomenis atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę lytis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos morfologiniams (WBC, RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiams (ALT, UREA, CREA, AST) kraujo rodikliams (p> 0,05).
8.5
Amžiaus įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Tyrime dalyvavę šunys suskirstyti į tris grupes – 1-oji amžiaus grupė iki 2 metų sudarė 17,6 proc., 2-oji amžiaus grupė nuo 2 iki 8 metų sudarė 58,8 proc., 3-oji amžiaus grupė nuo 8 metų ir daugiau sudarė 23,6 proc. (8 pav.).
31 Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų amžiaus grupių pasiskirstymas buvo statistiškai reikšmingas (χ2 = 10,12, df = 2, p<0,05). Bendras šunų amžiaus grupių vidurkis siekė 5,36 metų.
Jauniausias natūraliai babezioze užsikrėtęs šuo buvo 6 mėn. amžiaus, vyriausias – 16 metų.
Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodiklių rezultatai sugrupuoti pagal amžių ir pateikti 11 lentelėje.
11 lentelė. Sergančių babezioze šunų kraujo rodiklių rezultatai pagal amžių
Rodiklis Norma 1 amžiaus grupė 2 amžiaus grupė 3 amžiaus grupė WBC, 109/L 6,00 – 17,00 9,24 ± 2,80 8,68 ± 1,83 12,31 ± 4,68 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 4,61 ± 0,52 5,82 ± 0,32 5,80 ± 0,75 HGB, g/L 100,0 – 180,0 100,14 ± 12,70 125,73 ± 10,25 133,14 ± 17,43 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,30 ± 0,04 0,38 ± 0,02 0,36 ± 0,04 PLT, 109/L 120, 0 – 600,0 91,71 ± 44,78 117,16 ± 36,01 125,86 ± 57,05 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 59,60 ± 28,59 80,02 ± 19,26 73,0 ± 31,39 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 – 11,86 ± 19,26 23,22 ± 7,55 CREA, µmol/l 44,0 – 125,0 88,86 ± 10,57 187,39 ± 56,37 244,30 ± 77,04 AST, IU/L 0,0 – 50,0 – 65,28 ± 16,11 112,0 ± 69,29
Pagal 11 lentelėje pateiktus duomenis, nustatyta, kad amžius neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos morfologiniams (WBC, RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiams (ALT, UREA, CREA, AST) kraujo rodikliams (p> 0,05). Vienfaktorinės dispersinės analizės (ANOVA) skaičiavimai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Amžiaus įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai, vnt. Amžiaus įtaka, proc. Patikimumo kriterijus WBC, 109/L 3,03 p > 0,05 RBC, 1012/L 12,64 p > 0,05 HGB, g/L 9,02 p > 0,05 HCT, proc. 11,43 p > 0,05 PLT, 109/L 0,27 p > 0,05 ALT, IU/L 1,14 p > 0,05 UREA, µmol 23,74 p > 0,05 CREA, µmol 9,53 p > 0,05 AST, IU/L 12,06 p > 0,05
Pagal 12 lentelėje pateiktus duomenis nustatyta, kad amžius turėjo didžiausią įtaką šlapalui (23,74 proc.), eritrocitams (12,64 proc.), asparagininei aminotransferazei (12,06 proc.) ir
32 hematokritui (11,43 proc.), tačiau ši įtaka statistiškai nereikšminga (p>0,05). Kitiems morfologiniams (WBC, HGB, PLT) ir biocheminiams (ALT, CREA) kraujo rodikliams amžius neturėjo įtakos.
8.6
Kūno temperatūros įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Tyrime dalyvavo 73 proc. šunų (n=19) su pakilusia temperatūra ir 26,9 proc. šunų (n=7) su normalia temperatūra. Temperatūros vidurkis siekė 39,4oC. Pritaikius Pearson‘o chi kvadratokriterijų nustatyta, kad šunų grupių sudarymas pagal kūno temperatūrą buvo statistiškai reikšmingas (χ2= 4,84, df=4, p<0,05). Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodiklių rezultatai sugrupuoti pagal kūno temperatūrą, pateikti 13 lentelėje.
13 lentelė. Babezioze sergančių šunų kraujo rodikliai pagal temperatūros grupę
Rodiklis Norma Normali temperatūra Pakilusi temperatūra
WBC, 109/L 6,00 – 17,00 13,23 ± 4,84 6,34 ± 0,98 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 5,62 ± 0,57 5,30 ± 0,28 HGB, g/L 100,0 – 180,0 106,69 ± 19,74 121,47 ± 7,79 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,38 ± 0,04 0,34 ± 0,02 PLT, 109/L 120, 0 – 600,0 142,71 ± 89,64 97,82 ± 24,69 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 82,75 ± 61,97 74,75 ± 13,07 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 20,0 ± 10,84 12,67 ± 3,17 CREA, µmol/l 44,0 – 125,0 128,60 ± 41,48 132, 25 ± 17,10 AST, IU/L 0,0 – 50,0 60,0 ± 54,26 72,00 ± 20,01
Pagal 13 lentelėje pateiktus rezultatus nustatyta, jog kūno temperatūra neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos kraujo morfologiniams (WBC, RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiams (ALT, UREA, CREA, AST) rodikliams (p>0,05). Vienfaktorinės dispersinės analizės (ANOVA) rezultatai analizuojant temperatūros įtaką kraujo tyrimų rezultatams pateikti 14 lentelėje.
14 lentelė. Temperatūros įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Kraujo rodikliai, vnt. Temperatūros įtaka , proc. Patikimumo kriterijus WBC, 109/L 17,79 p < 0,05 RBC, 1012/L 1,59 p > 0,05 HGB, g/L 3,54 p > 0,05 HCT, proc. 3,26 p > 0,05 PLT, 109/L 2,2 p > 0,05 ALT, IU/L 0,33 p > 0,05 UREA, µmol 7,58 p > 0,05 CREA, µmol 0,06 p > 0,05 AST, IU/L 1,31 p > 0,05
33 Pagal 14 lentelėje pateiktus rezultatus nustatyta, jog temperatūra turėjo didžiausią įtaką leukocitams (17,79 proc.), tačiau ši įtaka yra statistiškai nereikšminga (p>0,05). Kitiems morfologiniams (RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiams (ALT, UREA, CREA) kraujo rodikliams temperatūra statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
8.7
Šlapimo spalvos įtaka babezioze sergančių šunų kraujo rodikliams
Iš visų tirtų šunų (n=34) šlapimą su krauju ir intensyviai geltoną šlapimą pastebėjo 2,94 proc. (n=1) žmonių, šviesiai geltonos spalvos šlapimą matė 14,71 proc. (n=5), tamsiai rudos spalvos – 20,59 proc. (n=7) ir šlapimo spalvos nepastebėjo 58,22 proc. (n=20) žmonių. Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad kraujo rodiklių pasiskirstymas pagal šlapimo spalvą nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2= 36, df=4, p<0,05). Toliau intensyviai geltonos, kraujingos spalvosšlapimo neanalizuosime. Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodiklių rezultatai sugrupuoti pagal šlapimo spalvą ir pateikti 15 lentelėje.
15 lentelė. Šunų, sergančių babezioze, kraujo rodikliai pagal šlapimo spalvą
Rodiklis Norma Tamsus šlapimas Šv. geltonas šlapimas
WBC, 109/L 6,00 – 17,00 13,53 ± 4,69 8,81 ± 3,37 RBC, 1012/L 5,50 – 8,50 5,04 ± 0,41 5,73 ± 0,66 HGB, g/L 100,0 – 180,0 117,43 ± 10,46 132, 80 ± 14,38 HCT, proc. 0,35 – 0,55 0,33 ± 0,02 0,39 ± 0,06 PLT, 109/L 120, 0 – 600,0 71,71 ± 32,91 225,60 ± 121,18 ALT, IU/L 10,0 – 100,0 17,62 ± 6,70 94,75 ± 44,51 UREA, µmol/l 2,5 – 9,6 27,00 ± 15,24 17,27 ± 6,43 CREA, µmol/l 44,0 –125,0 296,05 ± 142,72 140,07 ± 49,20 AST, IU/L 0,0 – 50,0 – 82,50 ± 67,18
Pagal 15 lentelėje pateiktus duomenis nustatyta, jog kraujo morfologiniai (WBC, RBC, HGB, HCT, PLT) ir biocheminiai (ALT, UREA, CREA, AST) kraujo rodikliai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos (p>0,05) šlapimo spalvai. Vienfaktorinės dispersinės analizės (ANOVA) rezultatai analizuojant šlapimo spalvos įtaką kraujo tyrimų rezultatams pateikti 16 lentelėje. Pagal lentelėje pateiktus rezultatus nustatyta, jog didžiausią įtaką šlapimo spalva turėjo hematokritui (22,73 proc.), eritrocitams (21,91 proc.) ir hemoglobinui (18,9 proc.) bet ši įtaka yra statistiškai nereikšminga (p>0,05). Leukocitams, trombocitams ir biocheminiams kraujo rodikliams (ALT, UREA, CREA, AST) šlapimo spalvos įtakos neturėjo.
