TENDENCIJŲ LIETUVOJ E PALYGINAMOJI ANALIZĖ VEIKIANČIŲ VAISTŲ V ARTOJIMO ETINIŲ IR GENERINIŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ

FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA

SIMAS ŠILEIKA

ETINIŲ IR GENERINIŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ

SISTEMĄ VEIKIANČIŲ VAISTŲ VARTOJIMO

TENDENCIJŲ LIETUVOJE PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Lekt.dr.Audronė Dagilytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

ETINIŲ IR GENERINIŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMĄ VEIKIANČIŲ VAISTŲ VARTOJIMO TENDENCIJŲ LIETUVOJE

PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Lekt.dr.Audronė Dagilytė Data

Recenzentas

Laipsnis vardas pavardė Data

Darbą atliko

Magistrantas Simas Šileika Data

TURINYS

1.3 Pacientų žinios ir nuomonė apie generinius vaistus ... 12

1.4.Farmacijos specialistų nuomonė apie generinius vaistus ir originalių vaistų keitimą generiniais ... 14

1.5. Gydytojų nuomonė apie generinius vaistus ir originalių vaistų keitimą generiniais ... 15

1.6. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ... 16

1.7.Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimo Lietuvoje statistika ... 16

1.8. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ... 17

1.9. Beta adrenoreceptorių blokatoriai ... 18

1.10. Antitrombocitiniai vaistai ... 19

1.11. Kalcio kanalų blokatoriai ... 19

1.12. Diuretikai ... 20 1.13. Statinai ... 21 2. Darbo metodika ... 22 2.1. Tyrimo metodai ... 22 2.2. Tyrimo instrumentas ... 22 2.3. Tyrimo imtis ... 23 2.4. Tyrimo eiga ... 24

2.6. Tiriamųjų kontingentas ... 25

3. REZULTATŲ APŽVALGA ... 28

3.1 Faktoriai, kurie daro įtaką renkantis vaistus. ... 28

3.2Farmacijos specialistų požiūris į generinius vaistus... 33

3.3 Dažniausiai vartojami ŠKS veikiantys vaistai. Pašaliniai poveikiai ... 35

3.4 Farmacinių įmonių atstovų lankymasis vaistinėje. ... 38

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40

5. IŠVADOS ... 41

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

SANTRAUKA

Simo Šileikos magistro baigiamasis darbas ,,Etinių ir generinių širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų palyginamoji analizė”/mokslinis vadovas lekt.dr.Audronė Dagilytė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų chemijos katedra – Kaunas

Tikslas. Ištirti vaistininkų bei širdies ir kraujagyslių vaistus vartojančių pacientų žinias ir nuomones apie etinius ir generinius širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus.

Metodai. Atliekant tyrimą buvo buvo siekiama apklausti dvi respondentų grupes: vaistininkus ir širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus vartojančius pacientus. Vaistininkai apklausti farmacinių konferencijų metu, o pacientai – Klaipėdoje, ,,Sendvario” vaistinėje. Iš viso tyrimo metu buvo apklausti 192 vaistininkai ir 169 pacientai. Duomenys buvo renkami naudojant validuotą anoniminį klausimyną sudarytą iš 25 klausimų.

Rezultatai. Iš viso tyrimo metu buvo išdalinta 400 klausimynų: 220 farmacijos specialistams (87,2 proc. atsakomumo dažnis) ir 180 pacientams (93,9 proc. atsakomumo dažnis). Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo respondentai. Daugumos farmacijos specialistų (77,1 proc.) nuomone etiniai vaistai yra efektyvesni už generinius. Pagrindiniai faktoriai, kuriais generiniai vaistai skiriasi nuo etinių, anot vaistininkų yra efektyvumas (74,0 proc.), kaina (55,7 proc.) bei saugumas (35,4 proc.). Tik 4,7 proc. apklaustų farmacijos specialistų teigė, kad generiniai vaistai yra efektyvesni už etinius. Nustatyta, kad vaistininkai ir farmakotechnikai geriau vertina etinius vaistus (p<0,05), taip pat, kad jaunesni vaistininkai palankiau vertina generinius vaistus negu vyresni (p<0,05). Didesnė dalis (59,8 proc.) pacientų nežinojo kas yra generiniai vaistai, o tik nedidelė dalis žinojusių (n=20) teigė, kad yra pakankamai informacijos apie šiuos vaistus.

Išvados. Nors ŠKS veikiančių vaistų suvartojimas yra labai didelis, o asortimentas gausus – visuomenės žinios apie etinius ir generinius vaistus yra nepakankamos. 59 proc. apklaustų pacientų nežinojo kas yra generiniai vaistai. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai dažnai vartoja daugiau negu vienerius vaistus (81,7 proc.), o tai sukelia sąveikų ir didesnę pašalinių poveikių riziką, apie kuriuos visada vaistininkui praneša tik 23,2 proc. apklaustųjų.

SUMMARY

Master thesis of Simas Šileika “Brand – name and generic cardiovascular drugs consumption comparative analysis” scientific executive lect.dr.Audronė Dagilytė, Lithuanian University of Health Science, Faculty of Pharmacy, Departament of Drug Chemistry, Kaunas. Aim. To examine pharmacist’s and patient’s, who take cardiovascular drugs, opinions about brand – name and generic cardiovascular drugs.

Methods. During the research two groups of respondents were interviewed: pharmacists and patients, who take cardiovascular drugs. Pharmacists were interviewed during pharmaceutical conferences, while patients in ,,Sendvario” pharmacy which is located in Klaipėda. On the whole during this survey 192 pharmacists and 169 patients were interviewed. Data was collected using validated anonymous questionnaire, which was made of 25 questions. Results. During the survey 400 questionnaires were handed out: 220 for pharmacists (87,2% rate of responsiveness) and 180 for patients (93,9% rate of responsiveness). Different age and education respondents participated in this research. Majority of pharmacists (77,1%) think that brand – name drugs are more effective than generic ones. According to pharmacist’s main factors why brand – name drugs differ from generic drugs are effectiveness (74,0%), price (55,7%) and safety (35,4%). Only 4,7% of interviewed pharmacists stated that generic drugs are more effective than brand – name ones. Established that pharmacists and pharmaceutical technicians value brand – name drugs more (p<0,05), also, younger pharmacist’s opinion about brand – name drugs are more positive then elderly pharmacists. (p<0,05). Bigger part (59,8%) of patients did not know what generic drugs are, just a minority of people (n=20), who knew about generic drugs, stated that there is enough information about them.

Conclusions. Even though cardiovascular drugs consumption and selection is very high, society do not have enough information about brand - name and generic drugs. 59% of respondents did not know what generic drugs are. Patients with cardiovascular diseases usually use more than one type of drugs (81,7%), this leads to higher risk of drugs interactions and side effects and only 23,2% of patients always inform pharmacists about it.

SANTRUMPOS

AKF – angiotenziną konvertuojantis fermentas AUC – area under the curve (plotas po kreive) C – koncentracija

DDD – Didžiausia dienos dozė ES – Europos Sąjunga

FDA – Food and Drug Administration (Maisto ir vaistų administracija) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

p – pasikliautinumo lygmuo

SPSS – Statistical Package for the Social Science (Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa)

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema T – laikas

VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

ĮVADAS

Generinis vaistas pagal Pasaulio sveikatos organizaciją yra apibūdinamas, kaip farmacinis produktas, kuris savo veikliąja medžiaga ir farmacine forma yra tapatus originaliam ir yra gaminamas pasibaigus originalaus vaisto patentinės apsaugos laikotarpiui [52].

Pasaulinės sveikatos apsaugos išlaidos nuolat auga [41]. Kadangi generiniai vaistai dažniausia būna pigesni už originalius skirtingose šalyse yra kuriamos įvairios sveikatos apsaugos ir vaistų kompensavimo strategijos, kuriomis siekiama didinti generinių vaistų vartojimą taip siekiant galimos ekonominės naudos [18]. Dėl to žiniasklaidoje daugėja diskusijų, kuriose yra aptarinėjama generinių vaistų kokybė, jų ekvivalentiškumas originaliems preparatams.

Kita didelė problema – labai didelis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visoje Europos Sąjungoje, sudaranti net 37,5 proc. visų mirčių. Lietuvoje problema dar didesnė. Visoje ES pagal mirtingumą nuo ŠKL Lietuva užima trečiąją vietą. Šalyje 56,5 proc. visų mirties priežasčių sudarė būtent šios ligos [22]. Nenuostabu, kad būtent širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai pagal suvartojimą Lietuvoje sudaro beveik pusę visų suvartojamų vaistų, o 8 iš 10 daugiausiai vartojamų vaistų priklauso būtent šiai klasei.

Nagrinėjamos temos problema – vaistų suvartojimas nuolat auga, generiniai vaistai patekdami į rinką didina pasirinkimo galimybes, tačiau pacientai neturi pakankamai informacijos apie generinius vaistus. Visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų nuomonės šiuo klausimu taip pat dažnai išsiskiria ir dėl to yra sunku rasti bendrus sprendimo būdus.

Atlikto tyrimo metodu pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Šio metodo privalumas yra tas, kad per trumpą laiką galima apklausti didelį respondentų skaičių bei sužinoti jų nuomonę kartu išlaikant anonimiškumą. Pasirinktas tyrimo objektas – vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai ir vaistinėse besilankantys pacientai, kurie vartoja ŠKS veikiančius vaistus. Atliekamo tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ir palyginti farmacijos specialistų ir pacientų požiūrį ir žinias apie etinius ir generinius ŠKS veikiančius vaistus, jų veiksmingumą, saugumą.

DARBO TIKSLAS

Ištirti vaistininkų ir širdies ir kraujagyslių vaistus vartojančių pacientų žinias ir nuomones apie etinius ir generinius širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Nustatyti visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į etinius ir generinius vaistus.

2. Remiantis farmacijos specialistų nuomone atlikti etinių ir generinių širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų efektyvumo ir saugumo atlikti palyginamąja analizę.

3. Palyginti ar yra nuomonių skirtumai tarp įvairių demografinių grupių. 4. Nustatyti kas daro didžiausią įtaką pacientams renkantis vaistus.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Etiniai vaistai

Nuo naujos vaisto molekulės susintetinimo iki vaisto patekimo į rinką praeina nuo kelių iki keliolikos metų. Kai mokslininkai susintezuoja naują molekulę, kuri galimai turi gydomajį poveikį pradedama rinkti informacija apie jos: farmakokinetines ir famakodinamines savybes, potencialią naudą ir veikimo mechanizmą, tinkamiausią dozuotę, vartojimo būdą, galimus šalutinius poveikius ir sąveikas su kitais vaistais. Kai ši informacija surenkama pereinama prie sekančio žingsnio – ikiklinikinių tyrimų. Prieš išbandant naują vaistą su žmonėmis būtina išsiaiškinti ar jis potencialiai nekelia didelės žalos ir nėra toksiškas. Tam išsiaiškinti naudojami du tyrimo būdai: in vitro ir in vivo. Šis etapas dažniausiai nėra labai ilgas, tačiau suteikia detalios informacijos apie vaisto dozavimą ir toksiškumą.

Kitas etapas yra pats ilgiausias ir brangiausiai kainuojantis – klinikiniai tyrimai. Klinikinius tyrimus sudaro keturi etapai:

1. Nuo 20 iki 200 sveikų savanorių arba pacientų sergančių tam tikra liga. Šis etapas trunka kelis mėnesius. Jo tikslas išsiaiškinti vaisto farmakokinetinius parametrus. 2. Keli šimtai pacientų sergančių tam tikrai liga. Šis etapas gali trukti nuo kelių mėnesių

iki 2 metų. Jo metu renkama informacija apie farmakodinamiką, vaisto dozavimą, taip pat ir efektyvumą ir pašalinius poveikius.

3. Nuo 300 iki 3000 pacientų sergančių tam tikra liga. Šis etapas trunka nuo vienerių iki ketverių metų, jo metu yra renkama papildoma informacija apie vaisto efektyvumą ir saugumą- renkama informacija apie nepageidaujamas reakcijas.

4. 4. Post-registracinio stebėjimo tyrimai

Jeigu atlikus klinikinius tyrimus vaistas pasirodo esantis saugus ir efektyvus jis yra patvirtinamas ir paleidžiamas į rinką, tačiau net ir tada nuolat yra stebimos jo sukeliamos nepageidaujamos reakcijos, atliekamas farmakologinis budrumas [14].

1.2. Generiniai vaistai

Generinis vaistas – preparatas savo veikliųjų medžiagų kiekiu ir farmacine forma bioekvivalentiškas originaliam vaistui [32]. Pasibaigus vaisto patentinės apsaugos laikui, originalaus vaisto gamintojas praranda išimtnę teisę į vaisto gamybą ir kiti vaistų gamintojai gali pradėti gaminti generines šio vaisto versijas. Tam kad generiniai vaistai patektų į rinką turi būti įrodytas jų bioekvivalentiškumas etiniam produktui. Farmacinis bioekvivalentiškumas reiškia tokį patį veikliosios medžiagos kiekį tokioje pačioje vaisto formoje, kuri vartojama tokiu pačiu būdu. Šie tyrimai dažniausiai yra atliekami su sveikais savanoriais in vivo su vienkartine vaisto doze. Yra stebimas vaisto koncentracijos kraujo plazmoje kitimas ir matuojamas plotas po koncentracijos kreive – AUC (angl.). Tam, kad generinis vaistas būtų pripažintas kaip bioekvivalentiškas, AUC (angl) nuo originalaus vaisto negali skirtis daugiau kaip 20% [26]. Dėl to galima teigti, kad jeigu vieno vaisto koncentracijos plazmoje plotas po kreive yra 80%, o kito 125%, bendras skirtumas tarp šių dviejų vaistų gaunasi 45%. Tai yra didelis skirtumas, ypač siauro terapinio indekso vaistams [11]. Generinių vaistų kainas nustato pats gamintojas, tačiau Lietuvoje, jeigu vaistas yra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą [33] tokia pati jo kainos dalis yra kompensuojama visose vaistinėse. Kadangi generinių vaistų gamybai nereikalingi brangūs klinikiniai tyrimai šių vaistų kaina dažnai būna mažesnė negu originalių vaistinių preparatų.

Požiūris į generinius vaistus skiriasi ir tarp gydytojų. Lenkijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti kaip generinius vaistus vertina gydytojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 170 gydytojų. 42,9% apklaustų jų sudarė vidaus ligų, 35,9% šeimos gydytojai, 14,6% pediatrai, o likusieji buvo įvairių sričių gydytojai. Daugiau nei pusė apklaustujų – 53,5% teigė manantys, kad generiniai vaistai yra tokie pat saugūs ir efektyvūs kaip ir etiniai, 38,8% gydytojų atsakė, kad originalūs vaistai yra efektyvesni ir saugesni už generikus ir tik 0,6% apklaustųjų sakė, kad geresni yra generiniai vaistai. 60% apklaustųjų nurodė, kad sau taip pat pirktų generinius vaistus. Dar apklausos dalyviai nurodė du didžiausią įtaką turinčius faktorius renkantis vaistus: gydytojo rekomendacijos ir vaistininko suteikiama informacija [42].

1.3. Pacientų žinios ir nuomonė apie generinius vaistus

Pirmasis aprašytas tyrimas apie pacientų požiūrį į generinius vaistus buvo atliktas Floridoje, JAV. Jame iš viso dalyvavo 510 vaistinėje apsilankiusių žmonių ir buvo pastebėta, kad beveik 66% visų respondentų atsisakė pigiausio generinio vaisto, nepaisant galimybės sutaupyti. Tokį pasirinkimą žmonės argumentavo tuo, kad generiniai vaistai yra ne tokie efektyvūs. Taip pat buvo pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės buvo labiau neigiamai nusistatę prieš generines alternatyvas [31].

1978 m. buvo publikuotas tyrimas kuriame apklausti 105 išsakė savo požiūrį į riziką susijusią su generinių vaistų vartojimu. Rizika ir įtaka pasirinkimui buvo vertinama šešiais aspektais: finansiniu, socialiniu, vaisto veiksmingumo, psichologiniu, fiziniu ir patogumo. Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis apklaustųjų yra susidarę neigiamą nuomonę apie generinius vaistus, trečdalis juos vertina teigiamai, o likęs trečdalis konkrečios nuomonės neturi [5].

1988 m. tyrimas buvo atliktas tyrimas Austin’e ir San Antonijuje, JAV. 33% iš jame dalyvavusių 610 žmonių niekada nebuvo pirkę generinių vaistų. Šie žmonės manė, kad lyginant su etiniais vaistais generiniai yra prastesnės kokybės ir ne tokie efektyvūs [45].

Tais pačiais metais Tootelian atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 389 koledžo studentai buvo nustatyta, kad studentų tarpe originalūs vaistai yra vertinami kaip efektyvesni, saugesni ir turintys mažiau potencialo sukelti pašalinius poveikius. Taip pat padaryta išvada, kad kuo didesnius šalutinius poveikius vaistas gali sukelti, tuo labiau yra atkreipiamas dėmesys į gamintoją. Šiam tyrimui galimai didelės įtakos turėjo amžius, nes daugiau nei 85% apklaustųjų buvo jaunesni nei 30 metų amžiaus [47].

1994 m. apklausos atliktos Jungtinėse Amerikos valstijose duomenys teigė, kad beveik 40% iš 876 apklaustųjų prašė generinio vaisto. Taip pat apklausa parodė, kad 34% žmonių generiko prašyti patarė vaistininkas ir 36% patarė gydytojas. Generinius vaistus, kaip lygius originaliam įvardino 29% pacientų, 45% juos laiko “beveik tokiais pat”. Taip pat generinius vaistus labiau linkę vartoti pacientai gaunantys mažesnes pajamas [39].

Kitas tyrimas buvo atliktas 1995 m. Viskonsine, JAV siekiant nustatyti kaip pacientų pasirenkami vaistai priklauso nuo ligos, kuriai gydyti jie yra skiriami. Apklausoje dalyvavo 355 žmonės ir 54% jų teigė, kad rizikingiausia originalų vaistą keisti generiniu yra tada, kai jis skirtas gydyti širdies ligoms, o mažiausiai rizikinga – streptokokines gerklės infekcijas (14%). Apklausoje pacientai taip pat nurodė kiek pinigų jiems turėtų sutaupyti generinis pakaitalas,

kad jie sutiktų jį vartoti vietoj originalaus vaisto. Nedidelės rizikos grupės vaistams ši suma sieke maždaug 2$, o rizikai didėjant pacientai norėtų sutaupyti apie 15$ renkantis generinį vaistą [17].

2001 m. Norvegijoje buvo leista vaistininkams keisti originalius vaistus generiniais. Vaistininkas turėjo pasiūlyti pigiausią rinkoje esantį generinį vaistą, tačiau pacientas šio pasiūlymo galėjo atsisakyti. Po šios naujovės praėjus penkiems metams buvo apklausti 404 pacientai ir ši apklauso parodė, kad didelė dalis apklaustųjų – 41% atsisakė pigesnio generinio pakaitalo, o iš tų kurie sutiko su šio pakeitimu trečdalis liko nepatenkinti. Tai atskleidė, kad daugeliui pacientų nelaiko generinių vaistų kaip lygių etiniams preparatams [27].

Suomijoje nuo 2003 metų vaistininkas privalo pasiūlyti pigiausią generinį vaistą, siekiant sumažinti medicinines išlaidas. Tiesa, pacientas gali pats atsisakyti pakaitalo arba gydytojas gali uždrausti pakeisti vaistą generiniu dėl medicininių priežasčių. Apklausus penkiolikos vaistinių klientus 544 žmonės atsisakė generinio pakaito, o 214 bent kartą pabandė savo vartojamą vaistą pakeisti pigiausiu generiniu. Dažniausia atsisakiusiųjų priežastis buvo jaučiamas pakankamas pasitenkinimas iki tol vartotu vaistu [21].

2007 m. Portugalijoje buvo apklausti 1125 pacientai siekaint nustatyti žmonių požiūrį į generinius vaistus skiriamus gripo, astmos ir krūtinės anginos gydymui. Įsitikinimai generinių vaistų veiksmingumo klausimu gerokai skyrėsi tarp skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonių. Nors dauguma žmonių palankiai vertino generinius vaistus gripui, astmai ir krūtinės angina gydyti, tačiau palankumas ženkliai sumažėdavo pakeitus ligą į žymiai rimtesnę. Bendri rezultatai parodė, kad palankiausiai generinius vaistus vertina jauni ir labiau išsilavinę žmonės [16].

2008 m. Malaizijoje buvo atlikta apklausa siekiant ištirti žmonių žinias apie generinius vaistus. Iš 396 apklaustųjų 28,3% tinkamai apibūdino generinio vaisto sąvoką. 60% respondentų nebuvo susipažinę su generinių vaistų rinka, o 34% pažymėjo, kad informaciją apie generikus pateikė vaistininkas. Dauguma apklaustųjų (64%) manė, kad generiniai vaistai yra tiesiog pigesni už originalius, o 34% teigė, kad generikai gali turėti daugiau šalutinių poveikių [1].

Norvegijoje asmeniškai apklausiant 174 pacientą, kuriam jo vartojamas originalus vaistas nuo hipertenzijos buvo pakeistas generiniu, buvo siekiama nustatyti ar šis pakeitimas turi įttakos ir jei turi tai kokios, paciento hipertenzijos gydymui. Pacientai vidutiniškai vartojo 4,4 vaisto, 2 iš jų buvo nuo hipertenzijos. 50% pacientų vartojo vaistus nuo hipertenzijos daugiau nei 10 metų. 8% teigė, kad pajuto kitokį vaisto veikima pradėję vartoti generikus, o 15% pranešė apie naujus šalutinius vaisto poveikius [19].

1.4. Farmacijos specialistų nuomonė apie generinius vaistus ir

originalių vaistų keitimą generiniais

Iš atliktų apklausų galima susidaryti nuomonę, kad farmacijos specialistai apie generinių vaistų saugumą, efektyvumą ir bioekvivalentiškumą dažniausiai turi teigiamą nuomonę. Čekijoje apklausus 615 farmacijos specialistų buvo siekiama ištirti jų nuomonę apie generinius vaistus ir originalių vaistų keitimą generikais. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 37,5 metai, 470 iš 615 buvo moterys. 61% respondentų manė, kad generiniai vaistai yra bioekvivalentiški originaliem, o daugiau kaip 90% sutiko, kad generikai yra pigesni. Labai teigiamai originalų vaistų keitimą generikais įvertino 41,3%, teigiamai 36,1%, neutraliai 17,4%, o neigiamai šį procesą įvertino tik 5,2%. Kaip didžiausią originalių vaistų keitimo generikais naudą dauguma farmacijos specialistų nurodė išlaidų sumažėjimą pacientams ir sveikatos draudimo įmonėm [35].

Tuo tarpu Nigerijoje apklausus 154 farmacijos specialistus net 92,9% jų pasisakė palaikantys originalių vaistų keitimą generikais, nors 72,7% išreiškė susirūpinimą, kad kai kuriose situacijose originalaus vaisto keitimas generiku nebūtų priimtinas. Tačiau 63,6% respondentų teigė, kad pakeitus originalų vaistą generiku pacientai jaučia psichologinį nepasitenkinimą, 21,4% farmacijos specialistų pažymėjo, kad iškyla problemų susijusių su gydymu, 17,5% teigė pastebėję pašalinių poveikių ar alerginių reakcijų. Nors net 68,2% famracijos specialistų teigė, kad rekomenduotų generinius vaistus, tačiau tik 14,9% iš jų prisipažino reguliariai stebintys ir pranešantys apie šalutinius poveikius ar alergines reakcijas tų pacientų, kuriem originalūs vaistai buvo pakeisti generikais [4].

2010 metais buvo atlikta apklausa Malaizijoje siekiant įvertinti vietos farmacijos specialistų dirbančių bendruomenės vaistinėse nuomonę apie generinius vaistus. Iš 219 apklaustųjų tik kiek daugiau negu pusė – 50,2% sutiko, kad visus generinius vaistus galima laikyti kaip bioekvivalentiškus originaliems. 84,5% vaistininkų pažymėjo suprantantys, kad generinio vaisto sudėtyje turi būti toks pat kiekis veikliosios medžiagos kaip ir originalaus vaistinio preparato, o 71,7% pareiškė žinantys, kad jis turi būti ir tokios pat vaisto formos. Nors dauguma vaistininkų teigė apie generinius vaistus suprantantys, tačiau net 76% apklaustųjų teigė nepritariantys originalaus vaisto keitimui generiku, jei šis yra siauro terapinio indekso [8].

Airijoje buvo apklausti 44 vaistininkai dirbantys visuomeninėse vaistinėse ir buvo įvertintas jų požiūris į generinius vaistus. 98% manė, kad generikai yra panašios kokybės, kaip originalai 96% manė, kad jie yra ir tokie pat efektyvūs. Tačiau nedidelis skaičius apklaustųjų išreiškė šiokių tokių dvejonių generinių vaistų atžvilgiu. 9% mane, kad generikai gaminami nesilaikant tokių pačių gamybos reikalavimų kaip originalai, 7% teigė, kad patys vartotų tik originalius vaistus, bei 7% pažymėjo, kad jie yra tekę įsitikinti prastesne generinių vaistų kokybe. 89% vaistininkų sakė, kad yra gavę pacientų skundų dėl generinių vaistų, tačiau mano, kad tai tiesiog yra nocebo efektas (išankstinė paciento nuomonė, kad generiniai vaistai yra prastesni). Tik 21% pažymėjo, kad bandė šviesti pacientus apie generinius vaistus ir jų bioekvivalentiškumą [12].

1.5. Gydytojų nuomonė apie generinius vaistus ir originalių vaistų

keitimą generiniais

2011 m. JAV buvo atlikta apklausa siekiant išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie generinius vaistus. Iš viso apklausoje dalyvavo 506 įvairūs gydytojai. 23% jų išreiškė neigiamą nuomonę dėl generinių vaistų efektyvumo ir beveik 50% neigiamai pasisakė apie generinių vaistų kokybę. Taip pat ketvirtadalis gydytojų pažymėjo, kad nevartotų generinių vaistų, kaip pirmo pasirinkimo vaisto sau ir savo šeimos nariams. Gydytojai, kurie buvo vyresni negu 55 metų 3,3 karto prasčiau atsiliepė apie generinių vaistų kokybę, 5,8 karto dažniau pažymėjo, kad nevartotų generikų patys ir nerekomenduotų savo šeimos nariams [43].

Kitas tyrimas siekiant nustatyti kaip gydytojai vertina generinius vaistus buvo atliktas Graikijoje. Verta paminėti, kad net 32,4% iš 1204 apklaustųjų turėjo mokslų daktaro laipsnį. Maždaug pusė respondendtų generinius vaistus kokybės, saugumo ir efektyvumo aspektais vertino pasirinkdami “labai gerai” arba “gerai”. Nepaisant tokio gero vertinimo, net 74,6% gydytojų prisipažino neskiriantys generinnių vaistų savo pacientams. Taip pat gydytojų buvo klausta apie originalaus vaisto pakeitimą generiniu ir 41,3% teigė, kad geriau skirtų originalų, nes jis yra labiau patikimas, o tik 15,5% skirtų generinį vaistą [48].

Saudo Arabijoje gydytojai vaidina svarbiausią vaidmenį pacientui skiriant vaistus. Siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į generinius vaistus ir originalių vaistų pakeitimą generikais buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 772 gydytojai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių pažymėjo, kad apie generinių vaistų efektyvumą žinių turi pakankamai. 79% gydytojų pažymėjo pritariantys originalių vaistų keitimui generikais daugumoje atvejų, išskyrus rimtas

klinikines būkles. Taip pat buvo klausiama kaip dažnai pas gydytojus lankosi farmacinių firmų atstovai. Net 82% gydytojų teigė, kad atstovai iš originalių vaistų gamintojų apsilanko bent kartą per mėnesį. Tuo tarpu atstovai iš generinius vaistus gaminančių kompanijų apsilanko kur kas rečiau. Net 75% gydytojų pažymėjo, kad tokie atstovai iš vis niekada nebuvo apsilankę [2].

1.6. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Europos Sąjungoje pagrindiės mirčių priežastys yra vėžiniai susirgimi ir širdies ir kraujgyslių sistemos ligos. Šios dvi priežastys sudarė net 79% visų mirčių Europos Sąjungoje 2015 m. Bendrai visoje ES ir daugumoje jos šalių didžiausia dalis žmonių miršta būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuva pagal mirštamumą nuo išeminės širdies ligos yra pirma Europos Sąjungoje – 589,3 mirtys tenkančios 100 tūkst. gyventojų, o pagal mirštamumą nuo kraujotakos ligų ketvirta – 894,1 mirtis tenkanti 100 tūkst. gyventojų [13]. Nors dėl pažangių vaistų mirštamumas būtent nuo šių ligų mažėja, Lietuvoje skaičiai vis dar išlieka labai dideli. 2015 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 23587 asmenys, o tai sudarė net 56,5% visų mirčių šalyje. Iš jų net 65,8% mirė nuo išeminės širdies ligos [22].

1.7. Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimo

Lietuvoje statistika

2015 metais Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistema veikiančių vaistų suvartojimas lyginant su 2014 metais sumažėjo 2,7% [50]. Vaistų suvartojimas yra skaičiuojamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą metodą ir išreiškiamas didžiausių paros dozių tenkančių 1000 gyventojų per dieną skaičiumi [51]. Iš viso širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartota 439,557. Palyginimui, tais pačiais 2015 metais urogenitalinę sistemą veikiančių vaistų kartu su lytiniais hormonais buvo suvartota 30,635, o sistemiškai veikiančių priešinfekcinių vaistų 21,134. Iš viso širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai 2015 metais sudarė 41% visų Lietuvoje suvartotų vaistų, kai tuo tarpu antroje vietoje pagal suvartojimą esantys nervų sistemą veikiantys vaistai sudarė tik 14%.

Daugiausiai suvartota buvo renino – angiotenzino sistemą veikiančių vaistų – 214,138, antroje vietoje antitromboziniai vaistai – 71,837, trečioje beta andreno blokatoriai – 71,601. Pagal bendrinį pavadinimą daugiausia suvartota buvo acetilsalicilo rūgšties – 51,116,

nebivololio – 37,174, ramiprilio 30,991 [50]. Toliau apžvelgiamos ŠKS veikiančių vaistų grupės, kurių suvartojimas Lietuvoje yra didžiausias.

1 lentelė. ŠKS veikiančių vaistų suvartojimas Lietuvoje

Farmakologinė vaistų grupė Suvartojimas (DDD/1000 gyv./per dieną)

AKF inhibitoriai 102,135

Beta adrenoblokatoriai 66,714

Antitrombocitiniai vaistai 71,837

Kalcio kanalų blokatoriai 28,429

Diuretikai 12,533

Statinai 21,702

1.8. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai yra vaistų grupė skirta hipertenzijos ir stazinio širdies nepakankamumo gydymui [24]. AKF inhibitoriai stabdo angiozenzino I virtimą angiotenzinu II. Taip mažinamas spaudimas arteriolėsi ir didinamas venų pajėgumas [40].

Siekiant palyginti valsartano – selektyvaus pirmo tipo angiotenzino II receptorių blokatoriaus, originalaus produkto farmakokinetines savybes su dviem generinėm (A ir B) šio vaisto versijomis Indijoje buvo atliktas tyrimas su sveikais savanoriais. Atsitiktinių imčių, vienos dozės tyrimas pagreitintomis sąlygomis buvo atliktas su vyrais kurių amžius svyravo nuo 18 iki 45 metų. Visi jie gavo generinio vaisto A arba B, arba originalaus preparato turinčio 160 mg valsartano. Kraujo mėginiai buvo paimti per 24 valandas po pavartojimo ir tirti ESC metodu siekiant nustatyti valsartano koncentraciją kraujo plazmoje. Buvo nustatoma Cmax, AUC0-24, AUC0-, Tmax, T1/2. Visi trys vaistai buvo gerai toleruojami. Vaistas B atitiko visus farmakokinetinius kriterijus ir buvo pripažintas kaip bioekvivalentiškas, o vaistas A - ne [23]. Kitas bioekvivalentiškumo tyrimas buvo atliktas su AKF inhibitoriumi ramipriliu. Ramiprilis plečia arterioles ir taip mažina kraujo arterinį kraujo spaudimą, todėl yra vartojamas hipertenzijos gydymui [44]. Korėjoje buvo tiriamas naujos generinės ramiprilio versijos efektyvumas ir lyginamas su originalaus vaisto. Tyrimas buvo atliekamas su pacientais, kuriems diagnozuota lengva arba vidutinio sunkumo hipertenzija. Tai buvo atsitiktinių imčių, paralelinių grupių tyrimas, kurio metu tiriamieji buvo stebimi 8 savaites. Pirmas 4 savaites

pacientams sergantiems lengvo tipo hipertenzija buvo duodama 5 mg, o sergantiems sunkesnio tipo 10 mg ramiprilio per dieną. Jeigu diastolinis kraujo spaudimas sėdint po 4 savaičių buvo didesnis negu 90 mm/Hg lengva hipertenzijos forma sergantiem pacientams dozė buvo padidinta iki 10 mg per dieną, o vidutine hipertenzija sergantiem pacientam papildomai buvo duodama 12,5 mg hidrochlortiazido. Iš tyrime dalyvavusiu 89 pacientų 45 gavo generinį, 44 originalų ramiprilį. Tyrimo rezultatai neparodė ryškių skirtumų tarp generinio ir originalaus produkto. Abu vaistai buvo efektyvūs ir gerai toleruojami [26].

1.9. Beta adrenoreceptorių blokatoriai

Beta adrenoblokatoriai yra vaistų klasė, skirta valdyti širdies aritmijas ir apsaugoti širdies raumenį nuo pakartotinio infarkto. Taip pat ši vaistų grupė plačiai vartojama arterinės hipertenzijos gydymui [25].

Šanchajuje, Kinijoje 2013 metais buvo atliktas atsitiktinių imčių, vienos dozės, bioekvivalentiškumo tyrimas siekiant įvertinti dviejų skirtingų 25 mg karvedilolio tablečių, skirtų vartoti per os bioekvivalentiškumą su suaugusiais savanoriais vyrais. Buvo nustatinėjami farmakokinetiniai parametrai Cmax, AUC0-24, AUC0- siekiant įvertinti bioekvivalentiškumą. Abu vaistai buvo gerai toleruojami ir jokių nepageidaujamų reiškinių neužfiksuota. Pagal visus kriterijus buvo patvirtintas vaistų bioekvivalentiškumas [35].

Kitas tyrimas su -adrenoblokatoriais buvo atliktas Lenkijoje, su 10 mg bisoprololio plėvele dengtomis tabletėmis. Tyrimo tikslas buvo palyginti originalios tabletės ir generinės kopijos bioprieinamumą ir nustatyti bioekvivalentiškumą. Atsitiktinių imčių, kryžminis, dviejų dalių, vienos dozės palyginamasis tyrimas buvo atliktas su sveikais savanoriais, pagreitintomis sąlygomis. Viena referencinio preparato orali dozė buvo sekama iki 14 parų.. Kraujo tyrimas buvo atliktas iki 60 valandų po pavartojimo. Tyrimo metu neužfiksuota jokių pašalinių reiškinių, o Cmax, AUC0-24, AUC0- kriterijai buvo normos ribose, todėl padaryta išvada, kad generinis vaistas atitinka bioekvivalentiškumo standartus [6].

1.10. Antitrombocitiniai vaistai

Antitrombocitiniai vaistai tai vaistų grupė, kuri mažina trombocitų agregaciją ir stabdo kraujo krešulių formavimasi. Jie yra plačiai naudojami, kaip pirminė ir antrinė prevencijos priemonė nuo smegenų trombų susidarymo bei širdies ir kraujagyslių ligų [3]. Vienas iš plačiausiai vartojamą trombocitų agregaciją slopinančių vaistinių preparatų – klopidogrelis. Klopidogrelis vartojamas sumažinti insulto rizikai [53].

2012 metais Šveicarijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo palyginti originalios klopidogrelio molekulės - Plavix® ir generinių versijų – klopidogrelio monochlorido (Clopidogrel-Mepha®) ir klopidogrelio besilato (Clopidogrel Sandoz®) antitrombocitinį aktyvumą su pacientais sergančiais vainikinių arterijų ligomis. Iš viso tyrimui buvo atrinkta 60 pacientų. Jiems, atsitiktine tvarka, buvo duodama originalaus klopidogrelio bisulfato, klopidogrelio hidrochlorido ir klopidogrelio besilato. Trombocitų funkcija buvo vertinama po pradinės dozės ir po pradinės dozės praėjus 10 dienų. Tyrimo rezultatai su visais vaistais buvo labai panašūs, todėl padaryta išvada, kad generinis klopidogrelis stabdo trombocitų agregaciją panašiai kaip ir originalus [39].

Kitas tyrimas buvo atliktas Lenkijoje, Poznanės medicinos mokslų universitete, kurio metu buvo siekiama palyginti originalaus klopidogrelio – Plavix ir jo generinės versijos Egitromb antitrombocitinį aktyvumą. Atsitiktiniu būdu buvo atrinkti 53 pacientai, kurie buvo padalinti į dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo 28 pacientai, kurie 300 mg Egitromb dozę ir kas dieną gaudavo po 75 mg to paties vaisto dozę. Antroje grupėje buvo 25 pacientai, kurie tokiomis pat dozėmis ir intervalais gaudavo originalų Plavix. Pacientai buvo stebimi 8 dienas. Kraujo mėginiai buvo paimti praėjus 5 valandoms po pirmosios dozės ir praėjus 8 dienoms nuo pirmosios dozės. Ištyrus abiejų vaistų antitrombocitinį aktyvumą, tyrimas neparodė jokių terapinio efekto skirtumų tarp generinio ir originalaus klopidogrelio [29].

1.11. Kalcio kanalų blokatoriai

Kalcio kanalų blokatoriai yra vaistų grupė, kuri sutrikdo kalcio jonų judėjimą per ląstelės membraną. Kalcio kanalų blokatoriai yra vartojami arterinės hipertenzijos gydymui. Taip pat jie yra vartojami koreguoti širdies ritmą, galvos smegenų kraujagyslių spazmų

prevencijai, bei krūtinės anginos sukelto skausmo mažinimui [15]. Kalcio kanalų blokatoriai pasirodė šiek tiek efektyvesni mažinant mirtingumą nuo ŠKL, tačiau taip pat juos vartojant pasireiškia daugiau šalutinių poveikių [7].

Amlodipinas yra trečios kartos dihidropiridinų klasės kalcio kanalų blokatorius. Siekiant ištirti šio vaisto generinės versijos farmakokinetines savybes Kinijoje 2009 metais buvo atliktas bioekvivalentiškumo tyrimas, kurio metu buvo lyginama originalaus amlodipino ir jo generiko veikimas. Atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo sveiki kinai savanoriai. Vyrai buvo paskirstyti į dvi grupes, kurių viena gavo 10 mg originalaus, kita generinio vaisto. Kraujo mėginiai siekiant nustatyti amlodipino koncentraciją plazmoje buvo paimti praėjus 10 valandų po vaisto pavartojimo ir praėjus 8 dienoms. Koncentracijos nustatymui buvo naudojama skysčių chromatografija. Abu vaistai buvo gerai toleruojami, farmakokinetiniai parametrai - Cmax, Tmax, AUC0-t, AUC0- skyrėsi nežymiai ir atitiko bioekvivalentiškumo normas [34]. Panašus tyrimas buvo atliktas 2007 metais Italijoje, kur buvo lyginama 10 mg amlodipino besilato ir 10 mg amlodipino maleato tabletės. Vienos dozės atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo sveiki savanoriai. Jie buvo padalinti į dvi grupes, pagal tai ar gavo generinį ar referencinį vaistą. Kraujo mėginiai buvo paimti praėjus 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 12, 24, 48, 72, 120 ir 144 valandoms po vaisto suvartojimo ir tiriami efektyviąja skysčių chromatografija ir masių spektrofotometrija. Abu vaistai buvo gerai toleruojami. Tirti farmakokinetiniai parametrai (Cmax, Tmax, AUC0-t, AUC0-) atitiko bioekvivalentiškumo reikalavimus, todėl buvo padaryta išvada, kad vaistai yra bioekvivalentiški [36].

1.12. Diuretikai

Diuretikais yra vadinamos medžiagos, kurios skatina šlapimo susidarymą ir jo išskyrimą iš organizmo. Taip yra mažinamas skysčių kiekis organizme. Diuretikai vartojami gydant tokias ŠKL kaip širdies nepakankamumą, hipertenziją [38].

2014 metais Japonijoje buvo atliktas bioekvivalentiškumo tyrimas, kurio metu buvo lyginami losartano su hidrochlortiazidu generinių ir originalaus vaisto tablečių farmakokinetiniai parametrai. Sveiki savanoriai buvo suskirstyti į grupes, pagal tai kokį vaistą gavo. Kiekvienoje tabletėje buvo 50 mg losartano ir 12,5 mg hidrochlortiazido. Kraujo mėginiai buvo paimti po pirmosios dozės suvartojimo ir praėjus 48 valandoms. Vaistų koncentracija plazmoje tirta naudojant skysčių chromatografiją ir masių spektrofotometriją.

Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad tirti bioekvivalentiškumo parametrai buvo normos ribose, visi vaistai buvo gerai toleruojami, todėl padaryta išvada, kad vaistai yra bioekvivalentiški [30].

1.13. Statinai

Statinai yra vaistų klasė, kuri mažina lipidų kiekį organizme. Statinai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, bei mirtingumo nuo jų riziką [46].

Atorvastatinas – kaip ir visi statinai, veikia inhibuodamas fermentą HMG-CoA reduktazę ir taip stabdo cholesterolio sintezę kepenyse. Su šiuo vaistu ir viena jo generine versija Seule, Korėjoje 2014 metais buvo atliktas bioekvivalentiškumo tyrimas. Buvo siekiama ištirti naujo generinio vaisto efektyvumą bei kai jis yra toleruojamas ir palyginti su originaliu vaistu. Buvo atrinkti 298 pacientai sergantys hipercholesterolemija ir atsitiktine tvarka jiem buvo duota generinio arba originalaus vaisto po 20 mg per dieną, 8 savaites. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 61 metai. Po 8 savaičių nepastebėta ryškaus skirtumo tarp mažo tankio lipoproteinų koncentracijos pokyčių pacientų kraujyje. Mažo tankio lipoproteinų sumažėjimas tarp originalų preparatą ir generiką vartojusių žmonių buvo 0,3%. Abu vaistai buvo gerai toleruojami ir efektyvūs [26].

2. Darbo metodika

2.1. Tyrimo metodai

Atliekant magistrinį baigiamajį darbą buvo naudojami šie tyrimo metodai:

1. Teorinis analizės metodas. Buvo atliekama literatūros apžvalga. Nagrinėti ir aprašyti su tema susiję įvairių šalių moksliniai straipsniai, tyrimai, publikacijos. Apžvelgta ES ir LR statistika, oficialiuose valstybiniuose puslapiuose skelbiama informacija, įstatiminės bazės.

2. Empirinis metodas. Sudarytos ir surinktos dviejų tipų anketos – kiekybinis metodas. Viena buvo skirta farmacijos specialistams, kita širdies ir kraujagyslių sistemą

veikiančius vaistus vartojantiems pacientams. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti farmacijos specialistų ir pacientų požiūrį į etinius ir generinius širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus

3. Statistiniai tyrimo metodai. Gauti anketų duomenys buvo statistiškai apdoroti ir analizuojami SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programa naudojant 20.0 versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudaryti MS Office 2016 paketo MS excel skaičiuokle.

Anketinė apklausa pasirinkta, nes tyrimą atliekant šiuo metodu galima per sąlyginai trumpą laiką apklausti didelį respondentų skaičių. Išdalinus anketas buvo laukiama kol jas užpildys, todėl pasiektas aukštas atsakomumo lygis.

2.2. Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti buvo suformuotas originalus klausimynas, kurį sudarė 25 klausimai. Klausimynas farmacijos specialistams šiek tiek skyrėsi nuo klausimyno skirto pacientams, nes buvo siekiama išgauti daugiau su profesine veikla susijusių specifinių atsakymų. Anketą sudarė trys struktūrinės dalys: įvadinė dalis, socialinė – demografinė dalis ir diagnostinė dalis.

Įvadinėje dalyje tyrėjas prisistato respondentams, supažindina su anketos tikslu, keliamais uždaviniais.

Po įvadinės dalies seka socialinė – demografinė dalis, kurioje yra užduodami klausimai skirti surinkti informaciją apie respondentą. Šią dalį sudaro tokie klausimai, kaip lytis, gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas.

Paskutinė anketos dalis yra diagnostinė. Jos paskirtis gauti kuo išsamesnės informacijos iš respondentų apie tiriamą reiškinį, objektą. Diagnostinė dalis skirta išanalizuoti respondentų nuomonę ar elgesį rūpimu klausimu.

Anketą sudaro 5 atviro tipo ir 20 uždaro tipo klausimų. Prie uždaro tipo klausimų respondentai gali rinktis vieną ar kelis atsakymo variantus, kurie geriausiai atspindi jų nuomonę užduodamu klausimu. Prie uždaro klausimo respondentui suteikiama galimybė pačiam parašyti nuomonę.

2.3. Tyrimo imtis

Norint gauti tikslius ir patikimus duomenis svarbu tinkamai apskaičiuoti imties dydį. Imties dydis priklauso nuo generalinės aibės visumos (populiacijos dydžio) bei norimos gauti paklaidos dydžio. Imties dydis skaičiuojamas naudojant specialias formules. Mes pasirinkome internetinę Raosoft imties skaičiuoklę. Šiame puslapyje imtis skaičiuojama pagal formulę:

𝑛 =

𝑍

2

_{∗ (𝑝) ∗ (1 − 𝑝)}

𝑐2

z – koficientas, kuris randamas Stjudeno pasiskirstymo lentelėse ir yra parenkamas pagal tai, kokį patikimumą norima gauti. Mūsų tyrimo patikimumas yra 95 proc., todėl p = 0,05, todėl z = 1,96

p - yra paklaida, kurią galima toliaruoti. Šiuo atveju ji yra 0,05 c – patikimumo intervalas

Tyrimo tikslinę populiaciją sudarė dvi tiriamųjų grupės. Pirmoji grupė – Lietuvos vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai, antroji – vaistinėse besilankantys pacientai, kurie vartoja širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus.

Remiantis 2016 metų gruodžio 31 dieną VVKT paskelbta informacija Lietuvoje yra 4676 farmacijos specialistai. Šį skaičių sudaro 3276 vaistininkai ir 1400 farmakotechnikų. Esant 95 proc. tikimybei, 5 proc. paklaidai, 4676 populiacijos dydžiui bei 85 proc. pasiskirstymui apskaičiuota reikalinga tyrimo imtis yra – 189 respondentai.

Dėl ribotų finansinių galimybių pacientus buvo pasirinkta apklausti vienoje vaistinėje. Pasirinkta Klaipėdoje esanti ,,Sendvario” vaisitnė. Šioje vaistinėje per mėnesį apsilanko apie 2 tūkst. pirkėjų, iškurių apie 15 proc. perka ŠKS veikiančius vaistus. Esant 95 proc. tikimybei, 5 proc. paklaidai ir 300 tikslinei populiacijai apskaičiuotas pacientų imties dydis gautas – 169 respondentai.

2.4. Tyrimo eiga

Tyrimo pradžioje buvo išsikelti tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgus į populiacijos dydį buvo apskaičiuotas reikiamas imties tūris patikimiems rezultatams gauti. Tyrimo instrumentu išsirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas.

Sukūrus anketas buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas tyrimui (Nr.BEC-FF-17).

Tyrimas buvo atliekmas nuo 2016 metų gegužės iki 2017 metų balandžio mėnesio. Vaistininkai buvo apklausinėjami farmacijos konferencijų metu, o pacientai buvo apklausti “Sendvario” visuomeninėje vaistinėje, Klaipėdoje. Farmacijos specialistams iš viso buvo išdalinta 220 anketų iš kurių grįžo ir buvo tinkamai užpildytos 192 (87,2% anketos grįžtamumas). Pacientams buvo išdalinta 180 anketų, buvo gražintos ir tinkamai užpildytos – 169 (93,9% anketos grįžtamumas).

Magistro baigiamojo darbo tezės buvo pristatytos buvo pristatytos 40-ajame Europos Studentų Farmacininkų Asociacijos (EPSA) metiniame kongrese, kurio tema buvo “Healthcare, an innovative approach". Kongresas vyko balandžio 17 – 23 dienomis Kranjska Gora, Slovėnijoje. Už tyrimo pristatymą laimėta antra vieta stendinių pranešimų kategorijoje.

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas

Respondentai Išdalintų anketų

skaičius

Gražintų anketų

skaičius Atsakomumas (%)

Farmacijos specialistai 220 192 87,2

ŠKS veikiančius vaistus vartojantys

pacientai 180 169 93,9

2.5. Statistiniai analizės metodai

Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdoroti ir išanalizuoti naudojant programinio paketo SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 20.0 versiją. Visi darbe esantys grafikai ir lentelės buvo sudaryti naudojant MS Excel 2016 skaičiuoklę. Apskaičiuoti ir įvertinti statistinius ryšius naudotas chi kvadrato kriterijus (χ2). Šis kriterijus parodo ar teorinio ir empirinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas. Patikimumo intervalas buvo naudotas 95 proc. CI, duomenys laikyti statistiškai patikimai, jei patikimumo koficientas p<0,05.

2.6. Tiriamųjų kontingentas

Vykdant farmacijos specialistų apklausą iš viso buvo apklausta 163 (84,9%) farmacininkai ir 29 (25,1%) farmakotechnikai.

Tarp apklaustųjų farmacijos specialistų daugumą sudarė moterys: jų viso buvo apklausta 153 (79,7%), o vyrų buvo apklausta 39 (20,3%). Respondentam nereikėjo nurodyti tikslaus savo amžiaus. Reikėjo pasirinkti vieną iš duotų intervalų. Respondentų, kurių amžius buvo nuo 18 iki 25 metų apklausta 32 (16,6%), nuo 26 iki 45 metų – 102 (53,1%), nuo 46 iki 65 metų – 55 (28,6%) ir 3 (1,7%) respondentai, kuriem buvo daugiau negu 65 metai.

Dauguma apklaustųjų 156 (81,1%) dirbo tinklinėse visuomenės vaistinėse, 29 (15,1%) – privačiose visuomenės vaistinėse, 5 (2,6%) tinklinėse gamybinėse vaistinėse ir 2 (1,2%), kurie dirbo privačiose gamybinėse vaistinėse.

Net 168 (87,5%) farmacijos specialistai dirbo viename iš 5 didžiausių Lietuvos miestų. 58 (30,2%) – Vilniuje, 52 (27%) – Kaune, 25 (13%) – Klaipėdoje, 18 (9,4%) Panevėžyje ir 15 (7,8%) Šiauliuose. Tik 24 (12,5%) respondentų buvo iš mažesnių Lietuvos miestų.

3 lentelė. Apklaustų farmacijos specialistų sociodemografinės charakteristikos

Analizuojamas respondentų požymis N %

Lytis Vyras 39 20,3 Moteris 153 79,7 Amžius 18 - 25 32 16,6 26 -45 102 53,1 46 - 65 55 28,6 >65 3 1,7 Išsilavinimas Vaistininkas 163 84,9 Farmakotechnikas 29 25,1 Vaistinė Tinklinė visuomenės 156 81,1 Privati visuomenės 29 15,1 Tinklinė gamybinė 5 2,6 Privati gamybinė 2 1,2 Miestas Vilnius 58 30,2 Kaunas 52 27 Klaipėda 25 13 Panevėžys 18 9,4 Šiauliai 15 7,8 Kitas 24 12,5

Apklausus pacientus, kurie vartoja ŠKS veikiančius vaistus lytys pasiskirstė tolygiau: tarp respondentų buvo 94 (55,6%) moterys ir 75 (44,4%) vyrai. 17 (10,0%) respondentai pateko į pirmąją amžiaus grupę (26 – 45 metai), 69 (40,8%) buvo 46 – 65 metų amžiaus, o didžioji dalis – 83 (49,1%) respondentai buvo vyresni negu 65 metų amžiaus.

Pacientų buvo klausiama apie jų išsilavinimą. 38 (22,5%) iš jų turėjo aukštajį universitetinį, 37 (21,8%) aukštajį neuniversitetinį, 69 (40,8%) profesinį ir 25 (14,9%) vidurinį išsilavinimą.

Pagal gyvenamają vietą respondentai buvo skirstomi į gyvenančius kaime ir gyvenančius mieste. Dauguma – 123 (72,7%) buvo miesto gyventojai, o 46 (27,3%) pažymėjo gyvenantys kaime.

4 lentelė. Apklaustų pacientų sociodemografinės charakteristikos

Analizuojamas respondentų požymis N %

Lytis Vyras 75 44,4

Moteris 94 56,6

Amžius 26 -45 17 10,0

46 - 65 69 40,8

>65 83 49,1

Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 38 22,5

Aukštasis neuniversitetinis 37 21,8

Profesinis 69 40,8

Vidurinis 25 14,9

Gyvenamoji vieta Miestas 123 72,7

Kaimas 46 27,3

Veiklos pobūdis

Nedirba (augina vaikus) 13 7,7

Dirba 58 34,3

Bedarbis 15 8,9

3. REZULTATŲ APŽVALGA

3.1 Faktoriai, kurie daro įtaką renkantis vaistus.

Farmacijos specialistams ir pacientams, kurie geria ŠKS veikiančius vaistus buvo duoti 9 veiksniai, kurie gali daryti įtaką renkantis vaistus ir buvo paprašyta juos įvertinti. Respondentai galėjo pasirinkti balą skalėje nuo 1 (visiškai nedaro įtakos) iki 5 (daro labai didelę įtaką).

1 Pav. Farmacijos specialistų nuomonė apie faktorius darančius įtaką vaisto pasirinkimui.

7,2% 10,4% 13,0% 2,6% 3,1% 7,8% 4,2% 10,4% 6,7% 39,1% 18,2% 4,1% 8,3% 3,6% 13,5% 31,3% 27,1% 15,6% 33,3% 31,1% 18,2% 17,7% 6,2% 23,4% 47,4% 39,6% 26,6% 15,6% 27,1% 41,1% 29,7% 33,9% 27,1% 11,9% 20,8% 43,8% 1,5% 10,6% 34,0% 44,3% 53,2% 28,2% 5,3% 2,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Kaina Pakuotė Pavadinimas Reklama Vaistininko rekomendacijos Gydytojo rekomendacijos Nuolaidos Komentarai internete Gamintojas

1 paveikslas vaizduoja farmacijos specialistų nuomonę. Didžioji dalis jų (39,6%)

gamintojo daromą įtaką vaisto pasirinkimui įvertino kaip vidutinę. Panašus respondentų skaičius (37,5%) šią įtaką įvertino kaip mažesnę negu vidutinę, o likusieji (21,9%) – didesnę negu vidutinę.

Daugumos apklaustųjų nuomone (47,7%), komentarai internete daro vidutinę įtaką, arba daro ją nedidelę (35,5%), o tik nedidelė dalis (17,2%) pažymėjo, kad šis faktorius yra reikšmingas renkantis vaistus.

Nuolaidas farmacijos specialistai įvertino, kaip stiprų faktorių, kuris daro didelę (27,1%) arba labai didelę (28,2%) įtaką vaisto pasirinkimui. 23,4 proc. apklaustųjų šį faktorių įvertino kaip turintį vidutinę įtaką ir 21,3 proc., kaip darantį nedidlę ar visiškai įtakos neturintį – 21,3 proc.

Gydytojo ir vaistininko rekomendacijos farmacijos specialistų buvo įvertinti, kaip faktoriai darantys didžiausią įtaką vaisto pasirinkimui. Daugiau nei pusė respondentų (53,2%) gydytojo rekomendacijos įvertino, kaip labai didelę įtaką darantį faktorių. 33,9% respondentų mano, kad jis daro didelę įtaką, o tik labai nedidelė dalis (12,9%) pažymėjo, kad gydytojo rekomendacijos daro vidutinę ar iš vis jokios įtakos.

Kad vaistininko rekomendacija nedaro įtakos neatsakė nei 1 respondentas. Dauguma vaistinėje dirbančių farmacijos specialistų (74%) buvo įsitikinę, kad vaistininko rekomendacija daro didelę arba labai didelę įtaką renkantis vaistą. Priešingai galvojo tik 26 proc. respondentų. Vaisto pavadinimas, buvo įvertintas kaip vidutinio stiprumo faktorius renkantis vaistą. Stipriu faktoriumi jį laikė 10,5 proc., silpnu 13,0 proc. respondentų, o likę (76,5%) saklėje įvertino pavadinimo įtaką balais nuo 2 iki 4.

Pakuotės, kaip stipraus faktoriaus įtaką renkantis vaistą įvertino tik 17,1% respondentų. Trečdalis respondentų (33,3%) pažymėjo pakuotę, kaip darančią vidutinę, o beveik pusė (49,5%) kaip darančią silpną įtaką.

Beveik pusė (43,8%) respondentų manė, kad kaina daro labai didelę įtaką, 26,6%, kad didelę. Tik maža dalis (7,2%), teigė, kad kaina neturi įtakos vaisto pasirinkimui.

2 Pav. Pacientų vartojančių ŠKS veikiančius vaistus nuomonė apie faktorius darančius įtaką vaisto pasirinkimui.

Apklausus pacientus aiškiai išsiskyrė trys faktoriai, kurie anot respondentų daro didžiausią įtaką vaisto pasirinkimui: kaina, gydytojo bei vaistininko rekomendacijos. Gydytojo rekomendacijsas, kaip labai didelę įtaką darantį veiksnį įvertino beveik trys ketvirtadaliai pacientų (72,8%), kaip didelę įtaką darantį – 17,8%. Tik nedidelė dalis įvertino gydytojo rekomendacijas kaip vidutinės ar mažos įtakos faktorių (atitinkamai 5,9% ir 3.6%).

Vaistininko rekomendacijos taip pat buvo įvertintos, kaip labia daug ar labia daug įtakos turintis veiksnys (76,9%). Mažiau nei ketvirtis pacientų (23,1%) pažymėjo, kad tai nėra didelę įtaką darantis faktorius.

Kaip ir buvo galima tikėtis, kaina taip pat pasirodė esnatis svarbus veiksnys renkantis vaistus. Daugiau nei pusė respondentų (56,8%) teigė, kad ji daro labai didelę įtaką, 11,2%, kad didelę. Kad kaina neturi įtakos renkantis vaistą atsakė tik 2,4 proc. respondentų.

2,4% 27,8% 11,2% 17,2% 3,6% 14,2% 34,9% 38,5% 11,8% 36,7% 17,2% 25,4% 5,9% 3,6% 13,6% 24,9% 20,7% 17,8% 26,6% 33,1% 21,9% 13,6% 5,9% 24,9% 25,4% 14,2% 11,2% 5,9% 19,5% 10,7% 16,0% 17,8% 21,9% 8,9% 14,8% 56,8% 3,0% 18,9% 24,9% 60,9% 72,8% 25,4% 5,9% 11,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Kaina Pakuotė Pavadinimas Reklama Vaistininko rekomendacijos Gydytojo rekomendacijos Nuolaidos Komentarai internete Gamintojas

Mažiausią įtaką darantis faktorius buvo gamintojas. 59,2 proc. apklaustūjų teigė, kad gamintojas daro didesę negu vidutinę įtaką vaisto pasirinkimui ir tik 26,6 proc. pasisakė, kad jo daromo įtaka didesnė negu vidutinė.

Panašiai įvertinta ir komentarų internete bei pakuotės daroma įtaka. Kaip didesnę negu vidutinę ją įvertino atitinkamai 14,8% ir 8.9%.

Dėl nuolaidų daromos įtakos respondentų balsai pasiskirstė tolygiai: kad tai daro didelę įtaką atsakė ketvirtadalis (25,4%), didelę – 21,9%, vidutinę – 24,9%, mažą – 13,%, irk ad nedaro jokios aksakė 14,2% respondentų.

3 Pav. Ar pacientai domisi vaistų pasirinkimu vaistinės monitoriuje (N = 192).

3 paveikele vaizduojami duomenys rodo vaistininkų ir vaistininko padėjėjų nuomonę apie tai, kaip dažnai pacientai domisi kainomis vaistinės monitoriuje. Kiek daugiau nei pusė respondentų (51 proc.) atsakė, kad pacientai kartais naudojasi šia paslauga, 18,8 proc. teigė, kad pacientai tuo pasinaudoja kartais, 10,4 proc., kad dažnai, o 19,8 proc. sakė, kad pacientai kainų pasirinkimu vaistinės monitoriuje nesidomi iš viso.

Farmacijos specialistų buvo klausiama ar dažnai pacientai pirkdami vaistą nurodo konkretų firminį pavadinimą. Dauguma respondentų, 59,9 proc. sakė kad tai nutinka dažnai, 2,6 proc., kad visada, 27,1 proc., kad kartais, o 10,4 proc., atsakė, kad pacientai firminių pavadinimų nenurodo. 10,4% 18,8% 51,0% 19,8% Taip, visada Taip, dažnai Kartais Ne

4 Pav. Pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės ar perkant vaistą nurodomas konkretus firminis pavadinimas.

Tas pats klausimas buvo užduotas ir pacientams. Kiek daugiau negu trečdalis (n = 63, 37.3%) atsakė, kad kartais nurodo konkretų firminį pavadinimą, 18,3 proc. (n = 31) teigė, kad tai daro dažnai, 12,4 proc. (n = 21), - visada, o 31,6 proc. (n = 54), pažymėjo, kad konkretaus firminio pavadinimo nenurodo. (Pav 4.)

20 36 98 38 21 31 63 54 0 20 40 60 80 100 120 Taip, visada Taip, dažnai Kartais Ne Pacientai Farmacininkai

3.2 Farmacijos specialistų požiūris į generinius vaistus

Pav. 5 Farmacijos specialistų nuomonė vertinant 6 Pav. Farmacijos specialistų

generinius vaistus (N = 192). nuomonė apie generinių vaistų efektyvumą (N = 192).

Šioje apklausos dalyje buvo siekiama išsiaiškinti, kaip farmacijos specialistai vertina generinius vaistus. Daugiau negu pusė jų (53,1%) generikus vertino teigiamai, 28,1 proc. neigiamai, o 18,8 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Remiantis apklausos duomenimis daugiau negu pusė respondentų (77,7%) manė, kad etiniai vaistai yra efektyvesni. 18,2 proc. apklaustųjų manė, kad etinių ir generinių vaistų efektyvumas yra vienodas, o vis 4,7 proc. galvojo, kad efektyvesni yra generiniai vaistai. (Pav 6.) Nustatyta, kad tiek vaistininkai, tiek farmakotechnikai geriau vertina etinių vaistų efektyvumą (p<0,05). Taip pat nustatyta, kad jaunesni farmacijos specialistai palankiau žiūri į generinius vaistus (p<0,05).

7 Pav. Respondentų nuomonė dėl etinių ir generinių vaistų skirtumo. 53,1% 28,1% 18,8% Teigiamai Neigiamai Neturiu nuomonės N=148 77,1% N=9 4,7% N=35 18,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Efektyvumas yra vienodas Generiniai Etiniai 74% 55,7% 35,4% 29,7%33,3% 4,7% 19,8% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Respondentų kiekis (%) Kita Niekuo Struktūra Pavadinimu Saugumu Kaina Efektyvumu

Efektyvumas – beveik trijų ketvirčių (74,0%) farmacijos specialistų nuomone yra pagrindinis etinių ir generinių vaistų skirtumas. 55,7 proc. respondentų nuomone tai yra kaina. Maždaug trečdalis respondentų (atitinkamai 35,4%, 29.7% ir 33.3%) manė, kad etiniai vaistai nuo generinių skiriasi saugumu, pavadinimu ir kaina. 19,8 proc. apklaustųjų įvardino kitą skirtumą, o vos 4,7 proc. pažymėjo, kad etiniai ir generiniai vaistai nesiskiria niekuo.

8 Pav. Farmacijos specailistų nuomonė ar pacientams užtenka informacijos apie generikus.

Pacientų, kurie žino kas yra generiniai vaistai nuomonė, ar informacijos užtenka 8 paveiksle pateiktuose duomenyse matyti farmacijos specialistų nuomonė apie tai, ar pacientams užtenka informacijos apie generinius vaistus. Pagal gautus duomenis matyti, kad didžioji dalis farmacijos specialistų (69,8%) įsitikinę, kad informacijos pacientams neužtenka. 19,3% manė, kad informacijos pakanka, o 10,9% nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

9 Pav. Pacientų žinios apie generinius vaistus 10 Pav. Pacientų, kurie žino kas yra generiniai vaistai nuomonė, ar informacijos užtenka 19,3% 69,8% 10,9% Taip Ne Nežinau 59,8% 40,2% Ne Taip 33,4% N=20 66,6% N=40 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Neužtenka informacijos Užtenka informacijos

Pacientams buvo užduodamas klausimas ar jie žino kas yra generiniai vaistai? Iš 9 paveksle pateiktų rezultatų matyti, kad net 59,8 proc. pacientų (N = 101) nežino kas yra generiniai vaistai. Iš 40,2 proc. (N = 68), kurie žinojo kas yra generiniai vaistai daugiau negu pusė (N = 40) manė, kad informacijos apie generikus nėra pakankamai, o likusi dalis (N = 20) teigė, kad informacijos užtenka.

3.3 Dažniausiai vartojami ŠKS veikiantys vaistai. Pašaliniai poveikiai

Pacientų buvo prašoma nurodyti kiek skirtingų vaistų jie vartoja. Rinktis buvo galima iš penkių atsakymo vairantuose nurodytų intervalų (Pav. 10). Žemiau pateiktuose rezultatuose matyti, kad didžioji dalis apklaustųjų (40,8%) vartoja nuo 5 iki 8 skirtingų vaistų. 1-3 vaistus vartojo 18,3 proc. respondentų, 3 -5 – 21,9 proc, 8 12 – 11,2 proc, o daugiau negu 12 skirtingų vaistų vartojo 7,7 proc. respondentų.

11 Pav. Vartojamų vaistų skaičius.

Pacientai turėjo įrašyti ŠKS veikiančių vaistų, kuriuos vartoja, pavadinimus. Šis klausimas buvo atviras ir iš visų įrašytų atsakymų vaistus suklasifikavome pagal farmakologinio veikimo grupes. Rezultatuose matyti (Pav. 12), kad daugiausia apklaustųjų vartojo AKF inhibitorius (N=103) ir beta blokatorius (N=114). 73 pacientai vartojo trombocitų agregaciją slopinančius vaistus. Panašus respondentų skaičius vartojo Angiotenzino agonistus

18,3% 21,9% 40,8% 11,2% 7,7% 1 - 3 3 - 5 5 - 8 8 - 12 daugiau negu 12

(N=36), kalcio kanalų blokatorius (N=43), Statinus (N=49), diuretikus (N=25), o 30 respondentų vartojo kitus ŠKS veikiančius vaistus.

12 Pav. Pacientų vartojami vaistai.

Daugiausiai ŠKS veikiančių vaistų vartojantis pacientas nurodė - 6, mažiausiai – 1. Bendras nurodytų vaistų vidurkis – 2,79.

13 Pav. Pašalinių poveikių pasireiškimo dažnumas.

Pagal gautus rezultatus matyti, kad net 72,2 proc. pacientų pasireiškia pašaliniai vaistų poveikiai. 43,8 proc. respondentų jie pasireiškia kartais, o 28,4 proc. pasireiškia dažnai. 18,9 proc. apklaustųjų teigė, kad jiem pašaliniai poveikiai nepasireiškia, o 8,9 proc. respondentų sakė to nežinantys.

Nustatyta, kad pacientam vartojantiem daugiau vaistų yra didesnė pašalinių poveikių rizika (p<0,05). 103 114 73 36 43 ₂₅ 49 ₃₀ 0 20 40 60 80 100 120 1

AKF inhibitoriai beta blokatoriai Trombocitų agregaciją slopinantys Angiotenzino agonistai Ca kalanų blokatoriai Diuretikai

Statinai Kiti 28,4% 43,8% 18,9% 8,9% Taip, dažnai Taip, kartais Ne Nežinau

Farmacijos specialistų buvo klausiama kaip dažnai pacientai praneša apie šalutinius poveikius. 11,9 proc farmacijos specialistų atsakė, kad pacientai visada praneša apie pašalinius poveikius, 53.1 proc., atsakė, kad pacientai praneša dažnai, 19,3 proc., kad praneša kartais, o 15,7 proc., atsakė, kad nepraneša iš vis.

20,1 proc. pacientų sakė visada pranešantys vaistininkui apie pašalinį vaistų poveikį, 32,8 proc., pranaša dažnai, 23,9 proc., - kartais, o 23,2 proc. pacientų apie šalutinius vaistų poveikius nepraneša. (Pav. 14.)

14 Pav. Pacientų pranešimas apie pašalinius vaistų poveikius (Farmacijos specialistų ir pacientų nuomonės)

15 paveiksle pavaizduoti duomenys atspindi farmacijos specialistų nuomonę apie etinių ir generinių ŠKS veikiančių vaistų sukeliamus poveikius. 51 proc. respondentų teigė pastebėję, kad generiniai vaistai sukelia daugiau pašalinių poveikių nei etiniai. 31,8 proc. apklaustųjų sakė to nepastebėję, o 17,2 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

15 Pav. Farmacijos specialistų nuomonė: ar generiniai vaistai sukelia daugiau pašalinių poviekių. 15,7% 23,2% 53,1% 32,8% 19,3% 23,9% 11,9% _20,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Farmacijos specialistai Pacientai Taip, visada Taip, dažnai Kartais Ne

51,0% 31,8%

17,2% _Taip

Ne Nežinau

3.4 Farmacinių įmonių atstovų lankymasis vaistinėje.

Net 94,3 proc. apklaustų farmacijos specialistų teigė, kad vaistinėse, kuriuose jie dirba lankosi farmacinių įmonių atstovai. (Pav. 16)

16 Pav. Farmacinių įmonių atstovų lankymasis vaistinėse.

Žemiau matomuose rezultatuose (Pav 17) matoma, kad didžioji dalis farmacijos specialistų (47,1%) mano, jog farmacinių įmonių atstovų suteikiama informacija dažnai yra naudinga. 23,6 proc. mano, jog informacija naudinga visada, 26,7 proc., kad ji būna naudinga kartais, o tik 2,6 proc. galvoja, kad farmacinių kompanijų atstovų suteikiama informacija yra nenaudinga.

17 Pav. Farmacijos specialistų nuomonė apie farmacinių įmonių atstovų suteikiamą informaciją. 94,3% 5,7% Taip Ne 23,6% 47,1% 26,7% 2,6% Taip, visada Dažnai Kartais Ne

18 Pav. Farmacijos specialistų pasitikėjimas farmacijos įmonių atstovų teikiama informacija.

Į klausimą ar pasitiki farmacinių įmonių atstovų teikiama informacija dauguma (47,9%) farmacijos specialistų atsakė, kad kartais pasitiki. 10,4 proc. pasitiki visada, 37,0 proc. pasitiki dažnai, o 4,7 proc. nepasitiki iš vis. (Pav 18)

19 Pav. Farmacinių įmonių atstovų daroma įtaką farmacijos specialistų sprendimams.

Kad farmacijos įmonių atstovai daro įtaką sprendimams dėl vaistų parinkimo nurodė 15,2 proc. farmacijos specialistų (8,9%, - dažnai, 6,3% visada). 64,1 proc. respondentų atsakė, kad kartais suteikta informacija daro įtaką, o 20,8 proc. teigė, kad šis faktorius jų sprendimams įtakos neturi. 10,4% 37,0% 47,9% 4,7% Taip, visada Taip, dažnai Kartais Ne 6,3% 8,9% 64,1% 20,8% _{Taip, visada} Taip, dažnai Kartais Ne

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į etinius ir generinius ŠKS veikiančius vaistus buvo nustatyta, kad didžioji dalis vaistininkų ir vaistininko padėjėjų mano, jog efektyvesni yra etiniai vaistai. Taip manė net 77,1 proc. apklaustųjų. Kad efektyvesni yra generiniai vaistai galvojo tik 4,7 proc. respondentų. Kaip didžiausius skirtumus farmacijos specialistai išskyrė efektyvumą, kainą ir saugumą (atitinkamai 74,0%, 55,7% ir 35,4%).

2013 metais Josef Maly su kolegomis Čekijoje atlikto tyrimo metu didelė dalis vaistininkų taip pat abejojo generinių vaistų patikimumu. Beveik pusė jų (49,6 proc.) teigė, kad nėra aiškus generinių vaistų šalutinių poveikių pasireiškimo dažnis, o 42,3 proc. respondentų pažymėjo, kad pacientai dėl galimai dažnesnių pašalinių poveikių atsisako generinių vaistų [34].

Kito tyrimo, atlikto tais pačiais metais Airijos vidurio vakarų, šiaurės ir šiaurės vakarų regionuose net 96 proc. iš 44 apklaustų visuomenės vaistininkų teigė, kad generiniai vaistai yra tokie pat efektyvūs, kaip ir originalūs [12].

Mūsų tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė apklaustų pacientų nežino nieko apie generinius vaistus (59,8 proc.) ir tik 11,8 proc. visų apklaustų pacientų, manė jog informacijos apie generinius vaistus yra pakankamai (p<0,05). Tuo tarpu Japonijoje Eriko Kobayashi 2011 metais atlikto tyrimo metu net 68,4 proc. (n=1215) respondentų teigė žinantys, kad yra generiniai vaistai. Tačiau didžioji dalis jų žinojo tik du faktus apie generinius vaistus: generiniai vaistai yra pigesni negu originalūs (86 proc.) ir generinai vaistai turi tą pačią veikliąją medžiagą kaip ir etiniai (71,1 proc.). Šio tyrimo metu, kaip pagrindines priežastis, kodėl sutinka keisti originalų vaistą generiniu, respondentai nurodė gydytojo ir vaistininko rekomendacijas (atitinkamai 48,6 ir 33,1 proc.). Mūsų atlikto tyrimo metu didžiausią įtaką vaisto pasirinkimui darantys faktoriai taip pat buvo nustatyti gydytojo (90,5 proc.) ir vaistininko (76,9 proc.) rekomendacijos [26].

Remiantis apklausos duomenimis dauguma ŠKS ligomis sergančių pacientų vartoja 3 arba daugiau skirtingus vaistus (81,7 proc.) 2009 m. Norvegijoje atliktas tyrimas su hipertenzija sergančiais. 174 apklaustų pacientų vartojamų skirtingų vaistų vidurkis buvo 4,4. 15 proc. respondentų teigė pajutę daugiau pašalinių poveikių pakeitus originalų vaistą generiniu, 8 proc. teigė pajutę terapinio efekto skirtumą. Buvo nustatyta tiesioginė koreliacija tarp pašalinių poveikių dažnio ir vartojamų vaistų skaičiaus (p<0,05) [19].

5.

IŠVADOS

1. Daugumos Lietuvoje, visuomenės vaistinėse, dirbančių farmacijos specialistų nuomone etiniai vaistai yra efektyvesni už generinius vaistus.

2. Kad generiniai vaistai nuo etinių skiriasi saugumu teigė trečdalis apklaustų farmacijos specialistų (35,4 proc.), tik 4,7 proc. respondentų manė, kad etiniai ir generiniai vaistai nesiskiria niekuo.

3. Jaunesni farmacijos specialistai palankiau negu vyresni vertina generinius ŠKS veikiančius vaistus (p<0,05). 75 proc. šios amžiaus grupės farmacijos specialistų mano, kad etiniai ir generiniai vaistai yra vienodai efektyvūs.

4. Pagrindiniai įtakos veiksniai pacientams renkantis vaistus yra gydytojo (90,5 proc.) ir vaistininko (76,9 proc.) rekomendacijos, todėl sveikatos apsaugos specialistai turėtų skirti daugiau dėmesio konsultuojant pacientus apie vaistus, jų vartojimą, taip pat stengtis rinkti informaciją apie galimas vaistų tarpusavio sąveikas ir pašalinius poveikius. Dažiausią įtaką daro pakuotė – 8,9 proc., komentarai internete – 14,8 proc. ir vaisto gamintojas – 26,6 proc (p<0,05).

5. Pacientų žinios apie generinius vaistus yra labai skurdžios, dauguma respondentų nežinojo kas yra generinai vaistai. Didžioji dalis pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis vartoja kelis ar keliolika vaistų, o apie pašalinius poveikius vaistininkui visada praneša tik 23,2 proc pacientų.